Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Ataskaita gruodis

Transcription

1 Lietuvos Respublikos energetikos ministerija Taikomasis mokslinis tyrimas Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo metų programos įgyvendinimo analizė ir pasiūlymų dėl šios programos ir jos įgyvendinimo priemonių metams parengimas Ataskaita 2009 gruodis

2 UAB COWI Lietuva Ukmergės g 369A LT Vilnius Tel Faks wwwcowilt Lietuvos Respublikos energetikos ministerija Taikomasis mokslinis tyrimas Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo metų programos įgyvendinimo analizė ir pasiūlymų dėl šios programos ir jos įgyvendinimo priemonių metams parengimas Ataskaita 2009 gruodis Dokumento Nr 01 Varianto Nr 04 Išleidimo data Rengė dr Eglė Jaraminienė, dr Darius Biekša, Inga Valunienė, Arūnas Barauskas, Marius Bružas, Jurgita Sajetaitė, Tadas Tauginas, Giedrė Latvėnaitė-Staškevičienė Tikrino Inga Valuntienė Patvirtino dr Eglė Jaraminienė

3 Taikomasis mokslinis tyrimas "Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo metų programos įgyvendinimo analizė ir pasiūlymų dėl šios programos ir jos įgyvendinimo priemonių metams parengimas" Ekspertų sąrašas Arūnas Barauskas dr Darius Biekša Marius Bružas dr Eglė Jaraminienė Giedrė Latvėnaitė-Staškevičienė Jurgita Sajetaitė Tadas Tauginas Inga Valunienė Kalbos redaktorė Ana Smeliakova

4 Taikomasis mokslinis tyrimas "Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo metų programos įgyvendinimo analizė ir pasiūlymų dėl šios programos ir jos įgyvendinimo priemonių metams parengimas" Turinys 1 Įvadas 7 2 Pirminio ir galutinio energijos ir energijos išteklių vartojimo m prognozė 8 21 Energijos vartojimo kitimo nuo 1990 metų apžvalga 8 22 Galutinio energijos vartojimo prognozės Pirminės energijos vartojimo prognozės 12 3 Energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo kitimo tendencijos m ir jas lemiančių veiksnių šalyje apžvalga ir analizė Namų ūkių sektorius Paslaugų sektorius Pramonės sektorius Transporto sektorius Žemės ūkio sektorius Energijos gamybos ir transportavimo sektorius 23 4 Energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas bei techninės ir ekonominės jo išnaudojimo galimybės valstybės mastu ir atskiruose šalies ūkio sektoriuose ir energetikos veiklos srityse Namų ūkių sektorius Paslaugų sektorius Pramonės sektorius Transporto sektorius Energijos gamybos ir transportavimo sektorius metais planuojami pasiekti energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo rodikliai 36

5 Taikomasis mokslinis tyrimas "Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo metų programos įgyvendinimo analizė ir pasiūlymų dėl šios programos ir jos įgyvendinimo priemonių metams parengimas" 5 Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisinės bazės energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityje apžvalga ir analizė Pagrindinių Europos Sąjungos strateginių dokumentų ir teisės aktų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityje apžvalga Lietuvos Respublikos teisinės bazės energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityje apžvalga Energijos efektyvumo politikos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje organizacinė struktūra 49 6 Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo metų programos įgyvendinimo analizė NEVED m programos tikslų ir uždavinių pasiekimas ir įgyvendinimas, įgyvendintų priemonių apžvaga NEVED m programos įgyvendinimo poveikis energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didėjimui NEVED m programos įgyvendinimo poveikis atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo didėjimui NEVED m programos įgyvendinimo poveikis į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimui NEVED m programos trūkumai ir privalumai 58 7 Energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo paramos sistemos Lietuvoje apžvalga ir analizė Namų ūkio sektoriuje taikoma parama Paslaugų sektoriuje taikoma parama Pramonės, energijos gamybos ir transportavimo sektoriuose taikoma parama Transporto sektoriuje taikoma parama Skyriaus išvados 65 8 Teisinės, administracinės, finansinės ir kitos kliūtys energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didėjimui ir pasiūlymai šių kliūčių pašalinimui 66 9 Energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo finansavimo mechanizmai Energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų finansavimo mechanizmai 73

6 Taikomasis mokslinis tyrimas "Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo metų programos įgyvendinimo analizė ir pasiūlymų dėl šios programos ir jos įgyvendinimo priemonių metams parengimas" 92 Finansinės paramos priemonės, siūlomos NEVED m programoje Energetinių paslaugų įmonių veikla Lietuvoje Energetinių paslaugų įmonių Lietuvoje veiklos apžvalga Kliūtys, ribojančios šių įmonių veiklos plėtrą (tame tarpe ir pastatų sektoriuje) šalyje Pasiūlymai energetinių paslaugų įmonių atsiradimo ir plėtros kliūtims pašalinti Baltųjų sertifikatų sistemos sukūrimo prielaidų, tikslingumo ir įtakos analizė Šilumos/elektros kainų nustatymo metodai, kurie galėtų skatinti energetikos įmones mažinti energijos gamybos/perdavimo/skirstymo nuostolius Elektros energijos sektorius Šilumos sektorius Pažangios ir gerosios praktikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo technologijos bei priemonės ir pasiūlymai dėl jų panaudojimo Efektyvi kogeneracija Energijos vartojimo efektyvumo didinimas pramonės įmonių technologiniuose procesuose Dėl pažangių apskaitos prietaisų įrengimo galutiniams vartotojams Viešajame sektoriuje naudojamos informacijų ir ryšių technologijų technikos energijos vartojimo efektyvumas Informacinių ir ryšių technologijų vaidmuo didinant energijos vartojimo efektyvumą Viešajame sektoriuje naudojamos informacijų ir ryšių technologijų technikos energijos vartojimo efektyvumo lygmens analizė ir reikalavimo, kad viešajame sektoriuje IRT technika būtų įsigyjama atsižvelgiant į jos energijos sąnaudas, taikymo ekonominis vertinimas Teisiniai pasiūlymai, kad viešajame sektoriuje IRT technika būtų įsigyjama atsižvelgiant į jos energijos sąnaudas 106

7 Taikomasis mokslinis tyrimas "Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo metų programos įgyvendinimo analizė ir pasiūlymų dėl šios programos ir jos įgyvendinimo priemonių metams parengimas" 15 Trumpalaikės ir vidutinės trukmės elektros energijos taupymo priemonės Energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityje dirbančių specialistų kvalifikavimas ir atestavimas Energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityje dirbančių specialistų kvalifikavimo ir atestavimo schemų apžvalga Papildomų kvalifikavimo ir atestavimo schemų poreikis ir pasiūlymai dėl jų įteisinimo Informavimo, švietimo ir konsultavimo veikla energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje Informavimo, švietimo ir konsultavimo veiklos energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje analizė Pasiūlymai dėl tolimesnių informavimo, švietimo ir konsultavimo veiklos energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje krypčių ir apimčių, reikalingos finansavimo apimtys ir šaltiniai Išvados ir rekomendacijos Naudotų šaltinių sąrašas 127

8 Taikomasis mokslinis tyrimas "Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo metų programos įgyvendinimo analizė ir pasiūlymų dėl šios programos ir jos įgyvendinimo priemonių metams parengimas" Ataskaitoje vartojamų sutartinių žymėjimų, simbolių, terminų ir vienetų sąrašas ATL sistema BVP CŠT sistema EM EA Efektyvumo direktyva Pastatų direktyva Kogeneracijos direktyva Ekologinio projektavimo direktyva Energijos mokesčių direktyva EPB CŠT NES NEVED programa tne Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, pagal 2003 m spalio 13 d Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje Bendrasis vidaus produktas Centralizuoto aprūpinimo šiluma sistema LR Energetikos ministerija VĮ Energetikos agentūra Direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų Direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo Direktyva 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje Direktyva 2005/32/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą Direktyva 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą Energetinių paslaugų bendrovė (angl ESCO) Centralizuotas šilumos tiekimas Nacionalinė energetikos strategija Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa tona naftos ekvivalento

9 Taikomasis mokslinis tyrimas "Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo metų programos įgyvendinimo analizė ir pasiūlymų dėl šios programos ir jos įgyvendinimo priemonių metams parengimas" 1 Įvadas Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa yra vienas iš pagrindinių programinių dokumentų Lietuvos Respublikos energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityje Ši tarpinstitucinė programa yra įgyvendinama nuo 1992 metų ir atnaujinama kas 5 metai Nuo paskutiniojo Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos atnaujinimo 2005 metais atlikta daug pakeitimų tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos teisinėje bazėje Pirmiausia paminėtina 2006 metais priimta direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų Pirmą kartą buvo nustatytas konkretus energijos taupymo tikslas Lietuva, kaip ir kitos ES narės, direktyva 2006/32/EB yra įpareigota, pasitelkdama energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, sutaupyti 9 proc suvartojamos galutinės energijos kiekio Perkeliant šią direktyvą parengtas ir 2008 m pabaigoje patvirtintas Lietuvos Respublikos Energijos efektyvumo veiksmų planas, sukurta teisinė bazė energijos taupymo stebėsenai ir vertinimui, pradėtos įgyvendinti naujos energijos efektyvumo projektų skatinimo priemonės, pavyzdžiui, savanoriški susitarimai, reikalavimai viešiesiems pirkimams ir kita 2005 metais atnaujinta programa apėmė ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą bei kogeneracijos plėtrą, tačiau skiriant vis daugiau dėmesio energijos vartojimo efektyvumui, šiuo metu šios sritys išskirtos į atskirus programinius dokumentus

10 8 2 Pirminio ir galutinio energijos ir energijos išteklių vartojimo m prognozė Šiame skyriuje trumpai apžvelgiamas pirminės ir galutinės energijos vartojimas Lietuvoje nuo 1990 m, analizuojama energijos vartojimo priklausomybė nuo šalies ūkio raidos ir pateikiamos pirminės ir galutinės energijos vartojimo prognozės iki 2020 metų Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikia tokius pirminės ir galutinės energijos apibrėžimus: Pirminė energija energija, sukaupta gamtiniuose ištekliuose: organiniame kure (naftoje, durpėse, biomasėje ir kt) slypinti energija; vandens potencinė energija; vėjo, geoterminė, cheminių procesų energija; branduolinių reakcijų išskiriama energija Atominė energija pateikiama kaip vietinė energija, neatsižvelgiant į tai, kad branduolinis kuras yra importuojamas Galutinis sunaudojimas (galutinė energija) kuras ir energija, pateikti galutiniams vartotojams: pramonės, statybos, žemės ūkio, kitų ekonominės veiklos rūšių įmonėms ir namų ūkiams 21 Energijos vartojimo kitimo nuo 1990 metų apžvalga Lietuvos energijos poreikių kitimą nuo 1990 iki 2008 metų galima suskirstyti į keturis charakteringus laikotarpius Pirmasis apima laikotarpį nuo1990 iki 1994 metų Šaliai atkūrus nepriklausomybę, nutrūko nusistovėję ekonominiai ryšiai su eksporto rinkomis Nelanksti, didelių pajėgumų ir santykinai neefektyviomis ir imliomis energijai technologijomis pagrįsta ekonomika ėmė sparčiai trauktis 1991 metais prasidėjus staigiam ekonomikos nuosmukiui galutinės energijos sąnaudos iki 1994 metų sumažėjo 2,1 karto Staigus energijos vartojimo kritimas stabilizavosi 1995 metais Šie metai ženklina ekonomikos persiorientavimą ir prasidėjusius struktūrinius pokyčius Šalies ekonomika ėmė prisitaikyti prie naujų eksporto rinkų, buvo pradėtos diegti naujos, efektyviau energiją vartojančios technologijos Nuo 1995 iki 2000 metų buvo stebimas nuoseklus ekonomikos augimas (išskyrus 1999 metus), tačiau energijos vartojimas mažėjo kasmet vidutiniškai 3,8 proc Galutinio energijos vartojimo mažėjimą lėmė energijos vartojimo efektyvumo priemonių (efektyvių technologijų) diegimas pramonėje Periodas nuo 2000 iki 2007 metų pasižymi ypač sparčiais ekonomikos augimo tempas Vidutinis BVP augimas šiuo laikotarpiu siekė 5 proc Per šį laikotarpį

11 9 BVP išaugo 2,1 karto Šį ekonomikos augimo laikotarpį sekė ir galutinės energijos poreikio augimas Tai parodo, kad ankstesnio laikotarpio ( ) metu ekonomika persiorientavo į naujas, efektyvias, technologijas ir, išnaudojus buvusį energijos efektyvumo didinimo potencialą, kartu su ekonomikos plėtra pradėjo augti ir galutinės energijos poreikis Vidutinis metinis šio periodo galutinės energijos augimas sudarė 4,7 proc Nuo 2008 metų energijos vartojimo tendencijos pasikeitė Iki šiol vyravęs greitas ekonomikos ir tuo pačiu galutinės energijos poreikio augimas sustojo 2008 metais BVP augimas sulėtėjo iki 3,0 proc, o 2009 metais BVP prieaugis buvo neigiamas 1 paveiksle pateiktas pirminės ir galutinės energijos vartojimo kitimo Lietuvoje nuo 1990 m grafikas 1 pav Pirminės ir galutinės energijos vartojimo kitimas m pagal atskirus sektorius [52] Įvertinus energijos vartojimo koreliaciją su BVP kitimo tendencijomis, galima daryti išvadą, kad pirminės ir galutinės energijos poreikis per artimiausius kelerius metus turėtų mažėti Pagal Statistikos departamento pateikiamų rodiklių vertinimo metodiką galutinės energijos suvartojimui nebuvo priskiriami elektros energijos ir šilumos kiekiai sunaudojami energetikos įmonėse (tiesiogiai sunaudojami energijos gamybai) ir energijos nuostoliai patiriami paskirstymo procese

12 10 2 pav Galutinės energijos vartojimo pasiskirstymas pagal sektorius 2008 m 2008 m galutinės energijos vartojimo pasiskirstymas pagal sektorius pateiktas aukščiau esančiame grafike Transporto sektoriuje suvartota 38 proc galutinės energijos, namų ūkyje 28 proc, pramonės sektoriuje 19 proc, komerciniame ir paslaugų sektoriuje 12 proc, žemės ūkyje 2 proc, statybų sektoriuje 1 proc, žvejybos sektoriuje apie 0,1 proc 22 Galutinio energijos vartojimo prognozės Galutinio energijos vartojimo prognozės remiasi Nacionalinėje energetikos strategijoje [46] pateiktais scenarijais Atsižvelgiant į šiandien stebimą ekonomikos nuosmukį, NES pateiktas galutinės energijos vartojimo prognozes reikia koreguoti NES pateikti trys ekonomikos vystymosi scenarijai: greito, pagrindinio ir lėto augimo Visi jie susieti su planuojamais BVP augimo tempais, atitinkamai numatytas 7 proc, 5 proc ir 4 proc BVP augimas iki 2015 metų, nuo 2015 iki 2020 m atitinkamai 5 proc, 4 proc ir 2 proc kasmetinis BVP augimas Įvertinus šiandienines realijas bei ekonomikos atsigavimo galimybes, galima teigti, kad greito augimo scenarijus tampa neaktualus, ty šiame scenarijuje planuojami augimo tempai yra nerealūs Lėto augimo scenarijus tampa labiausiai tikėtina ūkio vystymosi prognoze, o siekiant įvertinti pesimistinį scenarijų įvedamas papildomas scenarijus, nusakantis lėtą bei nuoseklų ekonomikos atsigavimą Scenarijui priskiriami BVP augimo tempai sudaro 2 proc iki 2015 metų ir 2 proc tolimesnis kasmetinis augimas Įvertinus BVP kritimą 2009 metais, tolimesnių metų BVP kitimo projekcijos pagal atskirus scenarijus pateiktos žemiau esančioje lentelėje 1 lentelė BVP augimo scenarijai, naudoti prognozuojant energijos vartojimą Scenarijus '20 Bazinis scenarijus -15,0 1,6 4,5 2,1 2,6 3 4 Lėto augimo -15,0 1,6 0,0 1, Greito augimo -15,0 1,6 4,5 4,

13 11 Įvertinus BVP ir galutinio energijos vartojimo kitimo koreliaciją per periodą nuo 2000 iki 2008 metų, gaunama, kad 1 proc BVP augimas generuodavo nuo 11 iki 35 ktne galutinės energijos vartojimo padidėjimą Galutinės energijos vartojimo prognozės pateiktos žemiau esančiame grafike 3 pav Galutinės energijos vartojimo prognozės Prognozuojamas galutinės energijos vartojimas pateikiamas 2 lentelėje 2 lentelė Galutinės energijos vartojimas pagal atskirus scenarijus, ktne Scenarijaus pavadinimas Bazinis scenarijus Lėto augimo Greito augimo Pagal gautus prognozavimo rezultatus matyti, kad bazinio scenarijaus atveju galutinės energijos vartojimas 2015 metais išaugtų 7,6 proc lyginant su 2010 metų lygiu, o 2020 metais 28,7 proc Lėto ir greito ekonomikos augimo atvejais vartojimas atitinkamai padidėtų 4,7 proc ir 15,2 proc bei 12,9 proc ir 39,2 proc

14 12 Aukščiau pateiktos galutinio energijos vartojimo prognozės yra atliekamos neatsižvelgiant į planuojamas metų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones Energijos vartojimo prognozės, atsižvelgiant į planuojamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, pateikiamos 4 šios ataskaitos skyriuje 23 Pirminės energijos vartojimo prognozės Pirminės energijos vartojimo prognozė atliekama remiantis galutinės energijos vartojimo prognozėmis, pateiktomis poskyryje 22 Prognozuojant 2009 m pirminės energijos vartojimą, naudojamas vidutinis m konversijos faktorius, gautas padalinus galutinį sunaudojimą iš bendrųjų vidaus sąnaudų m prognozėje įvertinamas atominės elektrinės uždarymas, pirmu variantu priimant, kad atominėje elektrinėje gamintas elektros kiekis bus gaminamas Lietuvos elektrinėje: iki 2013 m esamuose įrenginiuose (elektros gamybos efektyvumas 31 proc), nuo 2013 m naujame bloke (elektros gamybos efektyvumas 41proc) Pirminio energijos vartojimo prognozė šiam variantui pateikta žemiau esančiame grafike ir 3 lentelėje tūkst tne Pirminės energijos vartojimas (faktinis) Pirminės energijos vartojimas 2009 m Pirminės energijos vartojimas (lėtas scen) Pirminės energijos vartojimas (bazinis scen) Pirminės energijos vartojimas (greitas scen) 4 pav Pirminės energijos vartojimo prognozės, kai visas iki 2010 m gamintas elektros energijos kiekis toliau gaminamas Lietuvos elektrinėje

15 13 3 lentelė Pirminės energijos vartojimas pagal atskirus scenarijus, ktne (kai visas iki 2010 m gamintas elektros energijos kiekis toliau gaminamas Lietuvos elektrinėje) Scenarijaus pavadinimas Bazinis scenarijus Lėto augimo Greito augimo Antru variantu priimant, kad 2,5 TWh iš iki 2010 m atominėje elektrinėje gaminto metinio elektros kiekis po 2010 m bus gaminama Lietuvos elektrinėje: iki 2013 m esamuose įrenginiuose (elektros gamybos efektyvumas 31 proc), nuo 2013 m naujame bloke (elektros gamybos efektyvumas 41proc), o likusi dalis (apie 7,4 TWh) importuojama Bendrųjų vidaus sąnaudų prognozė šiam variantui pateikta žemiau esančiame grafike ir 4 lentelė3 lentelėje tūkst tne Pirminės energijos vartojimas (faktinis) Pirminės energijos vartojimas 2009 m Pirminės energijos vartojimas (lėtas scen) Pirminės energijos vartojimas (bazinis scen) Pirminės energijos vartojimas (greitas scen) 5 pav Bendrųjų vidaus sąnaudų prognozės, kai iki iš 2010 m gaminto elektros energijos kiekio 2,5 TWh gaminama Lietuvos elektrinėje, o kita dalis importuojama

16 14 4 lentelė Bendrosios vidaus sąnaudos pagal atskirus scenarijus, ktne (kai iki iš 2010 m gaminto elektros energijos kiekio 2,5 TWh gaminama Lietuvos elektrinėje, o kita dalis importuojama) Scenarijaus pavadinimas Bazinis scenarijus Lėto augimo Greito augimo Tuo atveju, kai didžioji dalis atominėje elektrinėje gamintos elektros energijos yra importuojama, bendrosios vidaus sąnaudos sumažėja apie 15 proc esant tam pačiam galutiniam vartojimui, kadangi į bendrąsias sąnaudas vietoje pirminės energijos įtraukiama importuota elektros energija Šiame skyriuje prognozuojant pirminės ir galutinės energijos vartojimą neatsižvelgiama į metams planuojamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones Šių priemonių įtaka energijos vartojimo prognozei vertinama 4 skyriuje Kitame šios ataskaitos skyriuje analizuojama, kaip kito energijos vartojimo efektyvumas šalies ūkyje ir atskiruose jo sektoriuose

17 15 3 Energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo kitimo tendencijos m ir jas lemiančių veiksnių šalyje apžvalga ir analizė Energijos vartojimo efektyvumo vertinimui ir palyginimui valstybių mastu naudojamas indikatorius energijos vartojimo intensyvumas Remiantis Eurostato duomenų bazėje pateiktu indikatoriaus aprašu, energijos vartojimo intensyvumas parodo santykį tarp šalyje bendrai suvartotos energijos kiekio ir šalies bendrojo vidaus produkto Suvartotos energijos kiekis šalyje apskaičiuojamas kaip penkių kuro (energijos) rūšių suma: anglis, elektra, nafta, gamtinės dujos ir AEI BVP kitimas vertinamas pagal grandine susietą apimtį nuo 2000 metų Energijos vartojimo intensyvumas Lietuvoje remiantis Eurostato duomenimis nuo 2000 iki 2007 metų sumažėjo 24,3 proc ir yra lygus 432,5 ktne/1000eur Energijos intensyvumo Lietuvoje palyginimas su kai kuriomis ES šalimis pateiktas 6 paveiksle Šalies ūkio energijos vartojimo intensyvumas, kg ne/1000eur 1200, ,00 800,00 600,00 400,00 200,00 0,00 European Union (27 countries) Belgium Bulgaria Czech Republic Denmark Estonia Italy Cyprus Latvia Lithuania Luxembourg (Grand-Duché) Hungary Malta Netherlands Austria Poland Portugal Romania Slovenia Slovakia Finland Sweden United Kingdom 6 pav Atskirų šalių ūkio energijos intensyvumo rodiklio [Eurostat] palyginimas

18 16 Nepaisant pozityvių energijos intensyvumo mažėjimo tendencijų, 2007 metų energijos vartojimo intensyvumo indikatorius Lietuvoje vis dar 2,6 karto viršija Europos Sąjungos vidurkį, kuris siekia 169,4 ktne/1000 Eur Tačiau, įvertinus objektyvias priežastis bei lyginant su artimiausiais kaimynais, matyti, kad Lietuvos situacija nėra išskirtinai bloga Estijoje energijos vartojimo intensyvumas siekia 580,71 ktne/1000 Eur, Latvijoje 306,6 ktne/1000 Eur, Lenkijoje 400,1 ktne/1000 Eur Toliau šiame skyriuje pateikiama energijos vartojimo ir energijos vartojimo efektyvumo kitimo analizė atskiruose Lietuvos ūkio sektoriuose, trumpai apžvelgiami kitimą įtakoję ekonominiai veiksniai 31 Namų ūkių sektorius 2008 m namų ūkis sunaudojo 1376,5 ktne galutinės energijos, tai sudaro 28 proc bendro šalies galutinės energijos sunaudojimo Galutinio energijos vartojimo kitimas namų ūkiuose pateiktas žemiau esančiame paveiksle 7 pav Galutinės energijos vartojimo kitimas namų ūkiuose Namų ūkių sektoriuje galutinis energijos vartojimas per nagrinėjamą laikotarpį kito nežymiai, svyravimas sudarė kelis procentus Namų ūkių suvartojamos galutinės energijos balanse didžiausią dalį sudarė šiluminė energija (37 proc) ir malkos bei kurui skirtos medienos atliekos (29 proc), 17 proc sudarė elektros energija, 11 proc gamtinės dujos, 3 proc akmens anglys, 3 proc suskystintos naftos dujos Remiantis LR statistikos departamento duomenimis, 2008 m šalyje gyvenamąjį fondą sudarė tūkst m 2 gyvenamųjų pastatų Iš jų tūkst m 2 yra mieste, o likę tūkst m 2 kaimiškosiose vietovėse

19 17 Daugiabučių namų modernizavimo programa numato, kad iki 2020 m bus modernizuota 70 proc daugiabučių pastatų (apie vnt), kuriems statybos leidimai yra išduoti iki 1993 metų Įvertinus iškeltus tikslus ir turimus modernizuotinų pastatų kiekius matyti, kad planuoti spartūs gyvenamųjų pastatų modernizacijos tempai nepasitvirtino Nuo 2005 m iki 2008 m lapkričio 21 d daugiabučių modernizavimo programoje dalyvavo tik 720 namų Tai sudaro 2,1 proc iš viso planuojamo modernizuoti pastatų fondo (apie pastatų) Minimalus pastatų modernizavimo priemonėms keliamas energijos vartojimo efektyvumo lygis numato ne mažesnius kaip 30 proc šiluminės energijos ir kuro sąnaudų sutaupymus Taikant geriausios praktikos sprendimus būtų galima pasiekti dar didesnius sutaupymus Nepaisant techninių galimybių, pastatų modernizacijos procesas užstrigo dėl įsisenėjusių organizacinių problemų 32 Paslaugų sektorius 2008 m paslaugų sektoriuje suvartota apie 12 proc viso galutinio energijos sunaudojimo, ty 581,0 ktne galutinės energijos Nuo 2000 iki 2008 metų šiame sektoriuje energijos vartojimas išaugo beveik 24 proc Tačiau atsižvelgiant į sparčią šio sektoriaus plėtrą (pridėtinė sektoriaus generuojama vertė augo daugiau kaip 67 proc), galima teigti, kad be energijos efektyvumo priemonių sektoriaus energijos vartojimas būtų augęs dar sparčiau Paslaugų sektoriuje galutinį energijos vartojimą sudaro šilumos vartojimas pastatų šildymui ir vėdinimui, bei elektros vartojimas pastatų ir gatvių apšvietimui, IRT technikai ir kt Paslaugų sektoriaus pastatų bendras plotas 2004 m sudarė 20,4 mln m 2 [30] Energijos vartojimo intensyvumo paslaugų sektoriuje mažėjimą lėmė viešosios paskirties pastatų renovacija, geresnis naujai statomų pastatų energinis naudingumas Faktinio energijos vartojimo efektyvumo padidėjimo įvertinti neįmanoma, nes nėra rengiamos projektų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos, nėra rengiami, kaupiami ir apibendrinami pasiekti energijos vartojimo efektyvumo pokyčio rezultatai Galutinės energijos vartojimo kitimas pateiktas žemiau esančiame grafike

20 18 ktne Akmens anglys Malkos ir kurui skirtos medienos atliekos Suskystintos naftos dujos Gamtinės dujos Elektros energija Šiluminė energija Kita 8 pav Galutinio energijos vartojimo kitimas paslaugų sektoriuje Kaip matyti 8 paveiksle, elektros energijos vartojimas didėjo visą laikotarpį, tačiau šilumos ir kuro energijos vartojimas didėjo iki 2007 m, o nuo 2007 iki 2008 m sumažėjo 14 proc Visu laikotarpių buvo statomi nauji viešosios paskirties pastatai (pvz, Statistikos departamento duomenimis, 2007 m buvo pastatyta 1607,3 tūkst m 2 bendrojo ploto negyvenamosios paskirties pastatų) ir tai turėjo lemti šilumos poreikio augimą Tačiau, kadangi ši tendencija stebėta tik vienais metais ir duomenys nėra normalizuoti pagal lauko oro temperatūrą, negalima tvirtai teigti, kad šis sumažėjimas yra įtakotas šilumos vartojimo efektyvumo priemonių diegimo, tuo labiau neįmanoma nustatyti šios įtakos dydžio 33 Pramonės sektorius Energijos vartojimo efektyvumo augimas pramonės sektoriuje buvo grindžiamas gamybos kaštų optimizavimo siekimu Nuo 2000 iki 2008 metų galutinės energijos vartojimas pramonės sektoriuje išaugo 24 proc Tokį augimą visų pirma lėmė spėriai augantys pramonės pajėgumai Įvertinant šio sektoriaus pridėtinės vertės dedamąją, energijos vartojimo efektyvumas šioje srityje nuolatos augo Remiantis Statistikos departamento duomenimis žemiau esančiame grafike pateiktas energijos intensyvumo rodiklio kitimo grafikas pramonės sektoriui

21 19 9 pav Energijos intensyvumo kitimas pramonės sektoriuje Iš pateikto grafiko matyti, kad pramones sektoriaus energijos vartojimo efektyvumas nuo 2002 metų nuolatos didėjo Papildomam pridėtinės vertės vienetui sukurti buvo sunaudojama vis mažiau galutinės energijos, 2002 metais šis rodiklis siekė 85,2 tne/mlnlt, o 2008 metais sumažėjo iki 60,3 tne/mlnlt Efektyvumo padidėjimas sektoriuje siekė 29,2 proc Toks spartus energijos vartojimo efektyvumo augimas paaiškinamas šiomis priežastimis: pramonės įmonės nuolatos stengiasi didinti gamybos efektyvumą ir taip didinti savo konkurencingumą rinkoje, ty vyksta gamybos pajėgumų modernizacija; imama gaminti didesnę pridėtinę vertę sukurianti produkcija Galutinės energijos vartojimo balansas pagal atskiras dedamąsias pateiktas žemiau esančiame grafike

22 20 10 pav Galutinio energijos vartojimo kitimas pramonės sektoriuje Pramonės sektoriaus 2008 m galutinio energijos vartojimo balanse didžiausią dedamąją sudaro gamtinių dujų vartojimas (29 proc), elektros energija (27 proc), šiluminė energija (18 proc) ir akmens anglys (12 proc) Mažesnes dedamąsias sudaro malkos ir kurui skirtos medienos atliekos (8 proc), naftos koksas (1 proc), koksas ir puskoksis (1 proc) Pramonės sektorius 2008 metais sunaudojo 922,5 ktne (arba 10,6 TWh) energijos Šis sektorius užima trečią vietą pagal energijos poreikį, kuris sudaro 18,8 proc nuo bendro suvartojimo šalyje 34 Transporto sektorius Transporto sektorius sudaro didelę dalį šalies ūkio struktūroje transportui ir ryšiams drauge tenkanti BVP dalis Lietuvoje yra beveik dvigubai didesnė nei ES vidurkis [64] Energijos vartojimas transporto sektoriuje nuolat augo, nuo 2000 iki 2008 metų išaugo 75 proc (žr 11 pav) 2008 m transporto sektoriuje buvo sunaudota 1847,9 ktne galutinės energijos, ty beveik 40 proc bendro šalies galutinės energijos sunaudojimo Pagrindinės energijos vartojimo dedamosios per nagrinėjamą laikotarpį pateiktos žemiau esančiame paveiksle

23 21 11 pav Galutinės energijos vartojimo kitimas transporto sektoriuje Kaip matyti 11 paveiksle pateiktame grafike, pagrindinis transporto sektoriuje naudojamas kuras yra dyzelinas (58 proc), toliau seka automobilių benzinas (25 proc), suskystintos naftos dujos (11 proc), žibaliniai reaktyviniai degalai (4 proc) ir kita (2 proc) Spartus energijos vartojimo augimas transporto sektoriuje sietinas su ekonominiu šio sektoriaus augimu transporto sektoriuje generuojama pridėtinė vertė nuo 2000 iki 2008m išaugo beveik dvigubai Ekonominio sunkmečio laikotarpiu transporto sektorius patyrė vieną iš mažiausių smukimų Todėl vertinant energijos vartojimo efektyvumo kitimą šiame sektoriuje svarbus rodiklis yra suvartojamo energijos kiekio ir generuojamos pridėtinės vertės santykis Šis rodiklis analizuojamu laikotarpiu nuolat mažėjo: nuo 211,4 tne/mln Lt 2000 m iki 191,8 tne/mln Lt 2008 m, ty sumažėjo 9 proc Transporto paslaugos sudaro daugiau nei pusę šalies paslaugų eksporto, savo ruožtu didžiausia eksportuojamų transporto paslaugų dalis tenka kelių transportui Lietuvos transporto infrastruktūra nėra tinkamai subalansuota, silpna atskirų transporto rūšių sąveika, neleidžianti plėtoti multimodalinio transporto paslaugų [64] Kadangi kelių transportas yra energijai imlesnė transporto rūšis negu geležinkelio arba vandens transportas, tai irgi lemia gana aukštą transporto energijos vartojimo intensyvumą m buvo stebima geležinkeliu pervežamų krovinių masės dalies teigiama didėjimo tendencija kelių transporto atžvilgiu, tačiau vėlesniais metais šis santykis nebesikeitė [24] Kita priežastis, lemianti aukštą energijos vartojimo transporto sektoriuje intensyvumą, yra prastai išvystytas viešasis transportas Todėl nuolat daugėja privačių automobilių, kurių, be to, didelė dalis yra senų ir todėl neefektyviai naudojančių kurą Be to ir viešojo transporto didžiausią dalį sudaro mažiau efektyvus kelių transportas

24 22 35 Žemės ūkio sektorius Galutinės energijos suvartojimas žemės ūkio sektoriuje sudaro apie 2 proc bendro šalies galutinės energijos sunaudojimo Energijos vartojimo žemės ūkio sektoriuje kitimas metais pagal energijos išteklius pateiktas žemiau esančiame grafike 12 pav Galutinės energijos vartojimo kitimas žemės ūkio sektoriuje Galutinės energijos suvartojimas žemės ūkyje nuo 2000 iki 2008 metų padidėjo 16 proc ir sudarė 114,2 ktne Energijos intensyvumo žemės ūkyje kitimas pavaizduotas 13 paveiksle 13 pav Energijos intensyvumo kitimas žemės ūkio sektoriuje

25 23 Kaip matyti iš 13 paveiksle pateikto grafiko, energijos intensyvumas žemės ūkyje nuo 2000 metų iki 2008 metų kito netolygiai, svyravimas siekė 15proc (36 42 tne/mln Lt) Kadangi galutinės energijos vartojimas sektoriuje nagrinėjamuoju laikotarpiu augo nuosekliai, energijos intensyvumo kitimą galima būtų aiškinti žemės ūkyje pagaminamos produkcijos pirkimo kainos svyravimais [21] Taigi stebėtam energijos intensyvumo kitimui žemės ūkyje didžiausią įtaką darė ne energijos efektyvumo didinimas, bet sektoriuje sukuriamos produkcijos vertės svyravimas Kadangi galutinis energijos vartojimas žemės ūkyje sudaro tik 2 proc bendro galutinio vartojimo, žemės ūkio sektorius tolimesnėje ataskaitos dalyje nėra nagrinėjamas 36 Energijos gamybos ir transportavimo sektorius 361 Kogeneracijos plėtra Energijos gamybos efektyvumo didėjimą stipriausiai įtakoja energijos dalies pagamintos kogeneracijos cikle augimas Žemiau esančiame grafike pateiktas elektros energijos gamybos kogeneraciniame cikle dalies kitimas bendrame elektros gamybos metais 18,0 Elektros gamybos kogeneraciniame cikle dalis bendrame elektros gamybos balanse, proc 16,0 14,0 12,0 10,0 8,0 6,0 4,0 2,0 0, pav Kogeneracijos dalies kitimas bendrame elektros gamybos balanse [Eurostat] Kaip matyti iš pateikto grafiko (14 pav), Lietuvoje kogeneracijos plėtra pagal pagaminamą kogeneraciniame cikle energijos kiekį pastaraisiais metais nestebima Tačiau per tą laikotarpį Lietuvoje pastatytos kelios kogeneracinės jėgainės Į nacionalinį tinklą elektrą tiekia didžiausia pastaruoju metu pastatyta kogeneracinė elektrinė 2008 m Panevėžyje įrengtas 35 MW elektrinės galios kogeneratorius, taip pat kelios naujai įrengtos mažesnės kogeneracinės šilumos tiekimo įmonėse ( 2004 m paleisti Šiaulių 3 MW elektrinės galios kogeneraciniai įrenginiai ir kt)

26 Kuro sąnaudų mažinimas šilumos gamybos įrenginiuose Remiantis centralizuotą šilumą tiekiančių įmonių apibendrintais veiklos duomenimis, per metų laikotarpį kuro konversijos efektyvumas gaminant šilumą padidėjo 1,2 proc 2000 metais lyginamosios kuro sąnaudos šilumos sektoriuje siekė 100,19 kg ne/mwh, o 2008 metais pasiektas 98,99 kg ne/mwh rodiklis Per nagrinėjamą laikotarpį dėl kuro deginimo efektyvumo augimo suminiai kuro sutapymai siekė 73,1 ktne (arba 0,85 TWh) 15 paveiksle pateiktas lyginamųjų kuro sąnaudų kitimas CŠT sektoriuje nuo 1996 m 15 pav Lyginamųjų kuro sąnaudų kitimas Lietuvos CŠT sektoriuje [20] 15 paveiksle pateiktame grafike matyti, kad lyginamosios kuro sąnaudos per 10 metų ženkliai mažėjo Šilumos tiekėjų duomenimis, technologiškai įmanomas pasiekti lyginamųjų kuro sąnaudų rodiklis yra 95 kg ne/mwh Tai atitinka 90,5 proc vidutinį sezoninį energijos gamybos efektyvumą 363 Elektros transportavimo nuostoliai Energijos vartojimo efektyvumas elektros energijos transportavimo sektoriuje nuo 2002 iki 2008 metų išaugo dėl sumažėjusių technologinių sąnaudų elektros energijos perdavimo ir skirstomuosiuose tinkluose 2002 m elektros nuostoliai perdavimo tinkle siekė 501,9 GWh arba 3,1 proc nuo viso sistemos poreikio (15 978,7 GWh) Skirstomuosiuose tinkluose patirti nuostoliai 2002 m sudarė 979,9 GWh arba 13,8 proc nuo energijos kiekio pateikto į skirstomuosius tinklus (7 095,9 GWh) 2008 metais elektros energijos perdavimo technologiniai nuostoliai siekė 351,9 GWh arba 2,5 proc nuo viso sistemos poreikio (13 992,8 GWh) 2008 metais elektros energijos technologiniai nuostoliai skirstomuosiuose tinkluose sudarė 618,8 GWh arba 6,9 proc nuo energijos kiekio,

27 25 pateikto į skirstomuosius tinklus (8 915,6 GWh) ir 4,4 proc nuo viso sistemos poreikio (13 992,8 GWh) Bendros technologinės elektros energijos transportavimo sąnaudos sudarė 6,9 proc nuo viso sistemos poreikio (13 992,8 GWh) Dėl padidėjusio elektros energijos transportavimo efektyvumo per m laikotarpį viso buvo sutaupyta iki 1,12 TWh elektros energijos Elektros energijos nuostoliai elektros perdavimo ir skirstymo sistemose pasaulyje vidutiniškai sudaro 8,8 proc nuo pagamintos energijos Šiaurės Amerikoje ir Europoje veikiančiose sistemose šie nuostoliai vidutiniškai sudaro apie 7 proc Skirtumai tarp atskirų Europos šalių yra labai dideli nuo 1 proc Liuksemburge iki 16 proc Estijoje Tačiau šis skirtumas neatspindi tikros efektyvumo situacijos, nes vertinimo metodas neleidžia atsižvelgti į tranzitinį elektros energijos tiekimą tranzitu perduodama energija nepatenka į skirstomuosius tinklus, kuriuose ir patiriama daugiausia nuostolių [31] Lietuvoje 2008 m elektros energijos technologiniai nuostoliai sudarė 6,9 proc nuo elektros energijos gamybos, ty buvo labai artimi vidutiniams Europoje Žemiau pateikti grafikai (žr16 pav ir 17 pav) atspindi elektros energijos technologinių nuostolių Lietuvoje kitimą nuo 2002 m absoliutiniais ir santykiniais vienetais Perdavimo tinklo technologinės sąnaudos, GWh Skirstomųjų tinklų technologinės sąnaudos, GWh pav Elektros energijos nuostolių dinamika LR perdavimo ir skirstymo tinkluose

28 26 17 pav Elektros energijos nuostolių procentais nuo gamybos dinamika LR perdavimo ir skirstymo tinkluose Iš pateiktų grafikų (žr16 pav ir 17 pav) matyti, kad: Skirstomuosiuose tinkluose patiriami elektros energijos nuostoliai apie du kartus viršija perdavimo nuostolius (kitų šalių sistemų elektros skirstymo nuostoliai sudaro iki 75 proc visų sistemos nuostolių) Skirstomuosiuose tinkluose patiriami elektros energijos nuostoliai nuo 2002 m iki 2008 m sumažėjo daugiau kaip 6 proc Elektros energijos perdavimo tinkle patiriami elektros energijos nuostoliai per m svyravo nežymiai, tik apie 0,6 proc Iki šiol vykdyti šalies elektros tiekimo tinklų įrenginių modernizavimo darbai leido pasiekti, kad elektros tiekimo nuostoliai per metus mažėjo vidutiniškai po 79,5 GWh per metus (iš viso 327,3 GWh) arba vidutiniškai 33 proc per vertinamąjį laikotarpį Per pastaruosius tris metus perdavimo tinklo technologinės sąnaudos praktiškai nekito, o tai galėtų reikšti, kad jau yra įgyvendintos visos efektyvios rekonstrukcijos priemonės Žemiau esančioje diagramoje (18 pav) pateikiama detalesnė informacija apie technologines sąnaudas AB VST ir AB Rytų skirstomieji tinklai, taip pat technologinių sąnaudų dinamika šalies mastu

29 27 18 pav AB VST (VST) ir AB Rytų skirstomieji tinklai (RST) technologinių duomenų už metus suvestinė Pagrindiniai veiksniai, lemiantys elektros energijos perdavimo ir skirstymo technologinių nuostolių dydį, yra šie: Vartotojų pasiskirstymas šalies teritorijoje (vartotojų koncentracija); Elektrą generuojančių įrenginių pasiskirstymas sistemoje; Techninių parametrų: transformatorių pastočių, elektros linijų ir transformatorinių būklė, suderinamumas; Transformatorinių atstumas iki galutinio vartotojo; Pasirinkta elektros tiekimo schema, galimybė keisti elektros energijos tiekimo kelią priklausomai nuo poreikio Kuo didesnė vartotojų koncentracija vienoje vietoje, tuo didesnės galimybės sukurti tokį elektros tiekimo tinklą, kuris leistų tiekti energiją mažiausiomis sąnaudomis Pavyzdžiui Danijoje 51 proc populiacijos gyvena Kopenhagoje, o aplinkui ją dar 31 proc populiacijos Tuo tarpu Lietuvoje vartotojų sankaupos yra trijuose didžiausiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) Iš dalie todėl Danijoje santykiniai elektros energijos tiekimo nuostoliai yra mažesni nei Lietuvoje Populiacijos koncentracija nėra vienintelis įtakojantis veiksnys, dėl kurio priklauso perdavimo tinklo schema Šalies didžiausios pramonės įmonės yra pri-

30 28 jungtos tiesiai prie perdavimo tinklo, o keliose iš jų įrengti ir nuosavi elektros energijos generavimo įrenginiai Tokia elektros tiekimo schema užtikrina mažesnius energijos perdavimo nuostolius, taip pat didesnį patikimumą Tačiau toks lyginimas yra labai paviršutinis, nes koreliacijos tarp šalies gyventojų skaičiaus bei tankio ir elektros energijos nuostolių tinkluose nėra pastebėta [31] Iki 2009 metų didžioji dalis elektros energijos gamybos šalyje buvo sukoncentruota Ignalinos AE, pvz, 2008 metais Ignalinos AE pagaminta 72 proc visos šalyje generuojamos elektros energijos Šios jėgainės nemaža dalis pagamintos energijos buvo eksportuota į kitas šalis 2008 m didžiausias elektros energijos pirkėjas buvo Estija, kuri nupirko 46 proc visos eksportuotos energijos Ignalinos AE yra pastatyta šalies šiaurės rytų dalyje, tuo tarpu didžiausi elektros energijos vartotojai (Vilnius, Kaunas, Kruonio HAE) - vidurio, rytų Lietuvoje Nors energijos tiekimo nuostoliai 330 kv linijose yra maži, tačiau jie būtų dar mažesni, jei generavimo įrenginiai būtų arčiau galutinių vartotojų Situacija po antrojo Ignalinos AE bloko uždarymo turėtų pasikeisti Numatomas, didesnis elektros energijos importas iš kaimyninių šalių, tačiau bus labiau apkrautos ir esamos šalies elektrinės, ypatingai Lietuvos elektrinė, kuri yra būtent tarpe didžiausių energijos vartotojų (Kauno, Kruonio HAE ir Vilniaus) Tikėtina, kad dėl labiau paskirstytos elektros energijos gamybos, nuostoliai 330 kv perdavimo tinkle turės tendenciją mažėti Verta paminėti, kad 330 kv tinklas būtent ir yra labiau koncentruotas tarp šių didžiausių vartotojų Žemiau esančiame paveiksle, pateikiama Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos schema Naujų elektros generatorių atsiradimas energetinėje sistemoje, leidžia užtikrinti didesnį energijos gamybos patikimumą, bei mažinti energijos tiekimo sąnaudas iki vartotojų, šalia kurių nauji generavimo šaltiniai yra įrengti Per pastaruosius kelis metus, naujų generavimo šaltinių galia didėjo tuose regionuose, kurie labiau nutolę nuo pagrindinių šalies elektrinių Dėl šios priežasties elektros energijos perdavimo nuostoliai mažėjo, o jeigu įrengiami generavimo šaltiniai jungiami prie skirstomojo tinklo mažėjo ir skirstomojo tinklo sąnaudos Perdavimo ir skirstymo tinklo elementų būklė bei parinkimas taip pat įtakoja energijos tiekimui priskiriamas sąnaudas Pagrindiniai nuostolius atskiruose tinklo elementuose lemiantys faktoriai yra: linijų laidininkų storis ir laidininko metalas, linijos ilgis, transformatorių galia, oro linijų izoliatorių būklė, kliūtys ant oro linijų, transformatorių jungimo tipas, įtampos dydis, reaktyvios energijos kompensavimo įrenginiai 364 Šilumos tiekimo nuostoliai centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemose Šiluminės energijos perdavimo procese 2000 metais buvo patiriama 26,5 proc technologinių nuostolių Nuo 2000 iki 2008 metų, vykdant senų šilumos tiekimo tinklų modernizaciją (senos trasos keičiamos naujomis taikant naują bekanalio klojimo technologiją) bei šilumos tiekimo tinklų optimizaciją, technologiniai nuostoliai trasose buvo sumažinti 2008 metais visose Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai (LŠTA) priklausančių įmonių eksploatuojamuose centrali-

31 29 zuoto aprūpinimo šiluma (CŠT) sistemose šilumos nuostoliai sudarė 16,7 proc nuo visos į tinklus patiektos šilumos Dėl padidėjusio šilumos perdavimo efektyvumo per vertinamą laikotarpį suminiai kuro sutaupymai siekė apie 617,9 ktne (arba 7,19 TWh) Šilumos nuostolių kitimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose nuo 1996 m pateiktas 19 paveiksle 19 pav Šilumos energijos technologinių nuostolių kitimas ir technologiškai įmanomi pasiekti nuostoliai Lietuvos CŠT įmonėse [20] Pirmame etape šilumos nuostolių mažėjimas buvo sąlygojamas atjungiant mažai šilumos vartojančius nutolusius vartotojus Vėlesniais metais, pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama, buvo atnaujinti dauguma šilumos tinklų LŠTA duomenimis (žr 19 pav), technologiškai įmanoma pasiekti 12 proc šilumos tiekimo nuostolių lygį Tai apibendrintas rodiklis, kuris atskirose sistemose gali skirtis, šio skirtumo priežastys yra aprašytos žemiau Esant poreikiui šį rodiklį atskiroms sistemoms su maždaug 10 proc tikslumu galima įvertinti žinant tinklų ilgius ir skersmenis Tikslesnis vertinimas būtų atliekamas atsižvelgiant į grunto temperatūras ir temperatūrinį šilumos tiekimo grafiką

32 30 Techniniai nuostoliai, proc pav Šilumos energijos technologiniai nuostoliai 2008 m didžiausiose Lietuvos CŠT įmonėse Kaip matyti 20 paveiksle, nagrinėjamose sistemose šilumos nuostoliai varijuoja tarp 13,7 proc Vilniuje ir 22,3 proc Marijampolėje Šilumos nuostolių dydis atskirose sistemose priklauso ne tik nuo vamzdynų amžiaus, bet ir nuo šilumos poreikio intensyvumo šilumos vartotojų teritorijose; šilumos tinklų schemos; kitų vietinių faktorių (dirvožemio savybių, grunto temperatūros ir pan) Šilumos nuostoliai stipriai priklauso nuo vamzdyno ilgio ir daug mažiau nuo šiais tinklais perduodamo šilumos kiekio: mažiausias procentas šilumos nuostolių bus patiriamas koncentruotose aukšto šilumos poreikio intensyvumo vartotojų teritorijose Jei centralizuoto šilumos tiekimo sistema aptarnauja keletą tokių teritorijų šilumos tinklų ilgį sąlygoja atstumai tarp šių teritorijų ir šilumos šaltinių Sistemose, kuriose dauguma tinklų jau perklota iki 2008 metų, šilumos nuostolių mažinimo potencialas atnaujinant tinklus yra menkas Dėl tos pačios priežasties nėra ekonomiškai efektyvu ir optimizuoti tinklų schemą (skersmenų optimizavimas, sužiedinimas, atšakų užmaitinimas ir pan) ty keisti neseniai paklotas trasas Šilumos nuostolių mažinimo potencialas yra galimas optimizuojant šilumos tiekimo procesą, įdiegus tam skirtą programinę įrangą Pavyzdžiui, TERMIS programinės įrangos tiekėjas teigia, kad taip galima sutaupyti virš 2 proc patiekiamos šilumos

33 31 4 Energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas bei techninės ir ekonominės jo išnaudojimo galimybės valstybės mastu ir atskiruose šalies ūkio sektoriuose ir energetikos veiklos srityse Europos Komisijos užsakymu buvo įvertintas energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas atskirose ES šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje 2009 metais atlikto tyrimo pagrindu buvo parengta studija [29] ir sukurta energijos efektyvumo potencialo duomenų bazė [30] Lietuvoje energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas paskutinį kartą buvo įvertintas 2004 m Todėl šioje ataskaitoje yra naudojamas minėtoje studijoje ir duomenų bazėje [29, 30] pateikiamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialo įvertinimas Vertinant energijos efektyvumo potencialą [29] buvo naudojamas skaičiavimo modelis, paremtas MURE imitacinio modeliavimo priemone Vertinimo rezultate pateiktas trejopas energijos efektyvumo potencialas: Techninis potencialas energijos vartojimo efektyvumo lygis, pasiekiamas taikant geriausias prieinamas technologijas ir praktikas, kai neatsižvelgiama į finansinius priemonių įgyvendinimo rodiklius Techninis potencialas auga tobulėjant technologijoms Ekonominis (ASK) potencialas ekonominis potencialas, kai taikomas aukštas skatinimo lygis Techninio potencialo dalis, kuri yra ekonomiškai priimtina vertinant visos šalies požiūriu Šis potencialas pasiekiamas įgyvendinant intensyvią energijos vartojimo efektyvumo didinimo politiką, įskaitant ir ekonominių stimulų taikymą (finansinę paramą projektams arba energijos kainų kėlimą) Ekonominis (ŽSK) potencialas ekonominis potencialas, kai taikomas žemas skatinimo lygis Techninio potencialo dalis, kuri yra pasiekiama įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, turinčias gerus finansinius rodiklius vertinant atskirų rinkos dalyvių požiūriu Šio potencialo realizavimui taip pat būtinas skatinimas, tačiau mažesnio intensyvumo, daugiau nukreiptas į kliūčių šalinimą ir rinkos dalyvių informuotumo didinimą

34 32 41 Namų ūkių sektorius Bendras (elektros ir šilumos) galutinio energijos vartojimo potencialas iki 2015 m namų ūkio sektoriuje pateikiamas 5 lentelėje 5 lentelė Galutinio energijos vartojimo potencialas namų ūkio sektoriuje [30] Energijos vartojimo didinimo potencialas, ktne Ekonominis (ŽSK) Ekonominis (ASK) Techninis m namų ūkių sektoriuje galutinės energijos sutaupymo, pasiekto didinant energijos vartojimo efektyvumą, techninis potencialas sudarys 1,69 TWh (145 ktne), o ekonominis (ASK) potencialas 1,04 TWh (89 ktne) Didžiąją dalį potencialo sudaro galutinės energijos taupymas būstų šildymui 0,919 TWh (ekonominis, 2015 m), galutinės energijos taupymas karšto vandens ruošimui 0,47 TWh (ekonominis, 2015 m), elektros potencialas 0,81 TWh (ekonominis, 2015 m) Nauji pastatai; 151 Priemonės esamuose pastatuose jų nerenovuojant; 267 Pastatų renovacija; 500 GWh 21 pav Energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas būstų šildymui 2015 m pagal [30] Kaip matyti 21 paveiksle, būstų renovacijos leidžiamas pasiekti ekonominis energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas 2015 m sudarys 0,50 TWh, arba 48 proc viso ekonominio potencialo namų ūkių sektoriuje ir beveik 8 proc nuo viso galutinio energijos vartojimo ekonominio potencialo šalies ūkyje 2015 m (6,488 TWh)

35 33 42 Paslaugų sektorius Bendras (elektros ir šilumos) galutinio energijos vartojimo potencialas iki 2015 m paslaugų sektoriuje pateikiamas 6 lentelėje 6 lentelė Galutinio energijos vartojimo potencialas paslaugų sektoriuje [30] Energijos vartojimo didinimo potencialas, ktne Ekonominis (ŽSK) Ekonominis (ASK) Techninis m paslaugų sektoriuje galutinės energijos sutaupymo, pasiekto didinant energijos vartojimo efektyvumą, techninis potencialas sudarys 1,34 TWh (115 ktne), o ekonominis (ASK) potencialas 0,74 TWh (64 ktne) Ekonominį (ASK) 2015 m potencialą galima išskirti į paslaugų pastatų šildymo taupymo potencialą, kuris sudarys 0,465 TWh (40 ktne) ir elektros energijos taupymo (pastatų ir gatvių apšvietimui, IRT technikai ir kt) potencialą, kuris sudarys 0,279 TWh (24 ktne) 43 Pramonės sektorius Bendras (elektros ir šilumos) galutinio energijos vartojimo potencialas iki 2015 m pramonės sektoriuje pateikiamas 7 lentelėje 7 lentelė Galutinio energijos vartojimo potencialas pramonės sektoriuje [30] Energijos vartojimo didinimo potencialas, ktne Ekonominis (ŽSK) Ekonominis (ASK) Techninis m pramonės sektoriuje galutinės energijos sutaupymo, pasiekto didinant energijos vartojimo efektyvumą, techninis potencialas sudarys 1,38 TWh (119 ktne), o ekonominis (ASK) potencialas 1,27 TWh (109 ktne) Ekonominį (ASK) 2015 m potencialą galima išskirti į kuro sutaupymo potencialą, kuris sudarys 60 ktne ir elektros energijos sutaupymo potencialą, kuris sudarys 49 ktne

36 34 Modeliuojant energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialą pramonės sektoriuje, buvo vertinama apie 80 įvairių energijos taupymo galimybių (visų šalių pramonės sektoriams), įskaičiuojant atliekinės šilumos panaudojimą, technologinės įrangos keitimą, energijos poreikių vadybą ir kt [29] ktne Techninis Ekonominis (ASK) 10 0 Šilumos gamyba Elektra (motorai ir apšvietimas) Technologiniai procesai 22 pav Energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas pramonės sektoriuje 2015 m pagal [30] Didesnioji dalis energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialo tenka ATL sistemoje dalyvaujantiems įrenginiams 2015 m ekonominis (ASK) potencialas ATL sistemoje dalyvaujantiems pramonės įmonių įrenginiams sudarys 58 ktne (techninis potencialas atitinkamai 68 ktne) 44 Transporto sektorius Galutinio energijos vartojimo potencialas iki 2015 m transporto sektoriuje pateikiamas 8 lentelėje 8 lentelė Galutinio energijos vartojimo potencialas transporto sektoriuje [30] Energijos vartojimo didinimo potencialas, ktne Ekonominis (ŽSK) Ekonominis (ASK) Techninis Kaip matyti iš pateikto energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialo, didžiausias potencialas yra transporto sektoriuje 2015 m transporto sektoriuje galutinės energijos sutaupymo, pasiekto didinant energijos vartojimo efekty-

37 35 vumą, techninis potencialas sudarys 4,44 TWh (382 ktne), o ekonominis (ASK) potencialas 3,44 TWh (296 ktne) 45 Energijos gamybos ir transportavimo sektorius Energijos efektyvumo potencialo duomenų bazėje [30] yra pateikiamas tik galutinio energijos vartojimo potencialas, todėl energijos išteklių ir energijos vartojimo didinimo potencialas energijos gamybos ir transportavimo sektoriui turi būti įvertinamas remiantis kitais šaltiniais Energijos gamybos ir transformavimo sektoriuje energijos vartojimo efektyvumo didinimas galimas: didinant energijos gamybos efektyvumą; mažinant šilumos tiekimo nuostolius centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose; mažinant elektros transportavimo nuostolius elektros tiekimo sistemoje Didžiausią energijos gamybos efektyvumo didinimo potencialą sudaro didelio naudingumo kogeneracijos plėtros potencialas Remiantis 2006 m parengta studija [7], techninis kogeneracijos taikymo potencialas Lietuvoje sudaro 931 MW elektros energijos gamybai ir 1006 MW šilumos gamybai Įvertinta, kad instaliuoti pajėgumai kasmet pagamintų 8,8 TWh energijos, ty 4,2 TWh elektros ir 4,6 TWh šilumos Ekonomiškai pagrįstas instaliuotos galios potencialas sudaro 665 MW elektros ir 786 MW šilumos gamybai Ekonominiu požiūriu pagrįsto potencialo pagaminami energijos kiekiai sudarytų 3,1 TWh elektros ir 3,7 TWh šilumos Remiantis šilumos tiekėjų duomenimis (LŠTA prezidento V Stasiūno 2009 m lapkričio 4 d pranešimas), centralizuotai tiekiamos šilumos tinkluose šilumos nuostoliai visiškai išnaudojus turimas technines galimybes gali būti sumažinti 12 proc Remiantis šia prielaida ir esama situacija (žr 3 šios ataskaitos skyrių), įvertintas techninis energijos taupymo potencialas dėl nuostolių šilumos tinkluose mažinimo sudaro apie 0,5 TWh šilumos per metus Norint patikimiau ir tiksliau įvertinti šilumos nuostolių mažinimo potencialą, reikėtų atlikti detalią analizę įvertinant naujų ir senų vamzdynų ilgius, vamzdynų būklę, taip pat atlikti tinklų ir jų eksploatavimo režimų optimizavimo galimybių modeliavimą 2010 metais elektros gamyba labiau pasiskirstys tarp Lietuvos elektros gamintojų, nes bus nutraukta Ignalinos AE antrojo bloko eksploatacija Tikėtina, kad dėl labiau paskirstytosios elektros energijos gamybos nuostoliai perdavimo tinkle mažės Nustatyti, kaip kis perdavimo tinklo technologinės sąnaudos dėl tolimesnės paskirstytosios elektros gamybos plėtros ir kitų priemonių, be detalaus elektros energijos sistemos modeliavimo neįmanoma Tokio modeliavimo uždavinys reikalauja didelių laiko ir darbo sąnaudų Be to, būtini detalūs duomenys apie esamos sistemos parametrus bei prielaidos apie tolimesnį sistemos darbą Tokios prielaidos šiuo pereinamuoju laiku (dėl Ignalinos AE uždarymo) yra ypač nepatikimos Todėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo elektros

38 36 perdavimo ir skirstymo tinkluose potencialo vertinimui reikalinga atskira studija Atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio rodiklius (žr 3 šios ataskaitos skyrių), preliminariu vertinamu potencialas galėtų sudaryti apie 0,2 0,3 TWh elektros energijos metinio sutaupymo Elektros energijos transportavimo nuostolių mažinimui turės įtakos paskirstytosios generacijos plėtra ir protingųjų tinklų (angl smart grid ) diegimas metais planuojami pasiekti energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo rodikliai Bendras energijos efektyvumo didinimo potencialas, kurį planuojama įgyvendinti iki 2015 m atsižvelgiant į esamą skatinimo lygį ir NEVED m programoje numatomas skatinimo priemones, įvertintas pagal aukščiau aprašytus ekonominius potencialus atskiruose galutinio vartojimo sektoriuose 9 lentelė NEVED m programoje numatomas pasiekti energijos efektyvumo didinimo potencialas NEVED m programoje numatomas potencialas Sektorius GWh ktne Namų ūkių sektorius Paslaugų sektorius Pramonės sektorius Transporto sektorius Iš viso: Bendras NEVED m programoje planuojamas pasiekti galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas sudaro 4,805 TWh (413 ktne) 23 pav paveiksle pavaizduotas NEVED m programoje planuojamo pasiekti galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialo procentinis pasiskirstymas pagal atskirus galutinio vartojimo sektorius

39 37 17% Namų ūkių sektorius 45% 14% Paslaugų sektorius Pramonės sektorius Transporto sektorius 24% 23 pav NEVED m programoje planuojamo pasiekti galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialo pasiskirstymas pagal sektorius 24 pav paveiksle pateikiamas NEVED m programoje planuojamo pasiekti energijos efektyvumo didinimo potencialo palyginimas su ESP duomenų bazėje [30] pateikiamu techniniu ir ekonominiu (ASK ir ŽSK) potencialu GWh Techninis potencialas pagal ESP 2015 m, GWh Ekonominis (ASK) potencialas pagal ESP 2015 m, GWh Ekonominis (ŽSK) potencialas pagal ESP 2015 m, GWh NEVED m programoje numatomas potencialas, GWh 0 Namų ūkių sektorius Paslaugų sektorius Pramonės sektorius Transporto sektorius 24 pav NEVED m programoje planuojamo pasiekti energijos efektyvumo didinimo potencialo palyginimas su ESP duomenų bazėje [30] pateikiamu techniniu ir ekonominiu potencialu Kaip matyti 24 paveiksle, namų ūkių ir paslaugų sektoriuose planuojamas pasiekti energijos sutaupymas rengiant šį darbą pasirinktas tarpinis tarp ekonominio (ŽSK) ir ekonominio (ASK) potencialo Tai grindžiama politiniu palaikymu Daugiabučių namų modernizavimo programai, įsibėgėjusiu viešosios paskirties

40 38 pastatų modernizavimo procesu, ES dokumentais, taip pat NEVED m programoje numatomų priemonių laukiamais rezultatais Minėtiems sektoriams jau egzistuoja finansinės paramos schemos Pramonės sektoriuje planuojamas pasiekti energijos sutaupymas yra mažesnis negu ekonominis (ŽSK) potencialas, nes šiam sektoriui planuojamos priemonės skirtos informuoti rinkos dalyvius ir skatinti juos mobilizuoti savus finansavimo pajėgumus, skiriant tik nedidelę finansinę paramą Atsižvelgiant į ekonomikos nuosmukį ir ankstesniais metais vykusį technologijų keitimo efektyvesnėmis procesą, tikėtina, kad pramonės sektoriuje artimiausiais metais energijos vartojimo efektyvumo didinimas bus lėtesnis, nei buvusio ekonominio pakilimo metu Transporto sektoriuje planuojamas pasiekti energijos sutaupymas taip pat pasirinktas mažesnis negu ekonominis (ŽSK) potencialas Tokią prognozę lemia tai, kad energijos vartojimo efektyvumo skatinimas šiame sektoriuje dar tik pradedamas įgyvendinti Planuojami galutinio energijos vartojimo sutaupymai iki 2015 m, išreikšti procentais nuo atitinkamo sektoriaus energijos vartojimo 2008 m, pavaizduoti 25 paveiksle 12% 10% 10% 11% 10% 8% 6% 5% 4% 2% 0% Namų ūkių sektorius Paslaugų sektorius Pramonės sektorius Transporto sektorius 25 pav Planuojami galutinio energijos vartojimo sutaupymai iki 2015 m, išreikšti procentais nuo atitinkamo sektoriaus energijos vartojimo 2008 m Kadangi tiek energijos vartojimas, tiek energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas stipriai priklauso nuo ekonominių šalies ūkio ir atskirų sektorių rodiklių, NEVED m programoje pasirinkta laukiamus rodiklius išreikšti santykiniais energijos vartojimo rodikliais Buvo pasirinkti rodikliai (EVE rodikliai), naudojami rengiant Valstybės mastu sutaupyto energijos kiekio ataskaitą Įgyvendinant jau egzistuojančias ir Programoje numatytas energijos efektyvumo didinimo priemones, per NEVED m programos įgyvendinimo laikotarpį numatomi pasiekti šie kiekybiniai energetikos rodikliai:

41 39 energijos sąnaudos gyvenamojo būsto ploto vienetui namų ūkio sektoriuje iki 2015 m sumažės 5 proc palyginus su 2008 m (nuo 18,9 ktne/ tūkst m m iki 18,0 ktne/ tūkst m m) 1 ; energijos intensyvumas paslaugų sektoriuje iki 2015 m sumažės 10 proc palyginus su 2008 m (nuo 16,6 tne/mln Lt PVi 2008 m iki 14,9 tne/mln Lt PVi 2015 m) 2 ; energijos intensyvumas pramonės sektoriuje iki 2015 m sumažės 11 proc palyginus su 2008 m (nuo 60,3 tne/mln Lt PVi 2008 m iki 53,7 tne/mln Lt PVi 2015 m); energijos intensyvumas transporto sektoriuje iki 2015 m sumažės 10 proc palyginus su 2008 m (nuo 191,8 tne/mln Lt PVi 2008 m iki 172,6 tne/mln Lt PVi 2015 m) Žemiau pateiktuose grafikuose pavaizduotas minėtų EVE rodiklių faktinis kitimas iki 2008 m ir kartu pateiktos prognozuojamos rodiklių vertės 2015 m 20,0 19,5 ktne/ tūkst m 2 19,0 18,5 18,0 17,5 17, pav Energijos sąnaudų gyvenamojo būsto ploto vienetui faktinis kitimas ir prognozuojamas rodiklis 2015m 24,0 22,0 tne/mln Lt PVi 20,0 18,0 16,0 14,0 12,0 10, pav Energijos vartojimo intensyvumo paslaugų sektoriuje faktinis kitimas ir prognozuojamas rodiklis 2015m 1 energijos sąnaudos gyvenamojo būsto ploto vienetui; 2 energijos sąnaudos pridėtinės vertės vienetui 2000 m kainomis, perskaičiuota įvertinant infliaciją

42 40 tne/mln Lt PVi 100,0 95,0 90,0 85,0 80,0 75,0 70,0 65,0 60,0 55,0 50, pav Energijos vartojimo intensyvumo pramonės sektoriuje faktinis kitimas ir prognozuojamas rodiklis 2015m 29 pav Energijos vartojimo intensyvumo transporto sektoriuje faktinis kitimas ir prognozuojamas rodiklis 2015m Žemiau pateiktame grafike (30 pav) pavaizduota energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo įtaka galutinio energijos sunaudojimo prognozei iki 2015 m

43 41 30 pav Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių įtaka galutinės energijos vartojimui Prognozuojama, kad pagal bazinį energijos vartojimo scenarijų (žr 2 skyrių) be planuojamų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių taikymo galutinis energijos vartojimas turėtų siekti 5122 ktne 2015m Sėkmingai įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, galutinis energijos suvartojimas 2015m šalyje siektų 4709 ktne, ty 2015 m būtų sutaupyta 413 ktne galutinės energijos lyginant su baziniu scenarijumi be naujai planuojamų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių Kadangi energijos gamybos ir transformavimo sektoriuje didžiausias energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas glūdi kogeneracijos plėtroje, NEVED m programoje šiam sektoriui siūlomas rodiklis nusakantis kiekybinę kogeneracijos plėtrą Atsižvelgiant į Nacionalinėje energetikos strategijoje iškeltą tikslą padidinti elektros energijos, pagamintos termofikacinėse elektrinėse per šildymo sezoną, dalį bendrame elektros energijos gamybos balanse 2025 m iki 35 proc, NEVED m programoje siūlomas rodiklis: elektros energijos, pagamintos termofikacinėse elektrinėse per šildymo sezoną, dalį bendrame elektros energijos gamybos balanse iki 2015 metų pabaigos padidinti iki 25 procentų Šis rodiklis pasirinktas kaip atitinkantis Lietuvos energetikos politikos strategines nuostatas (NES), tačiau pats rodiklis prastai atspindi kogeneracijos plėtrą (geriau atspindėtų dalis elektros energijos vartojimo balanse) ir neapima Kogeneracijos direktyvos [71] nuostatų, pagal kurias turėtų būti skatinama didelio naudingumo kogeneracijos plėtra

44 42 5 Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisinės bazės energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityje apžvalga ir analizė 51 Pagrindinių Europos Sąjungos strateginių dokumentų ir teisės aktų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityje apžvalga Energijos vartojimo efektyvumo didinimas Europos Sąjungos energetikos politikoje užima svarbią vietą, nes didinant energijos vartojimo efektyvumą pasiekiami tokie strateginiai tikslai, kaip energetinio saugumo didinimas, klimato kaitos lėtinimas ir ekonomikos konkurencingumo didinimas 2006 m spalio 19 d Europos Komisijos komunikate Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą [88] išdėstoma Europos Bendrijos strategija šioje srityje iki 2012 m 2007 m kovo 8 9 d Europos Vadovų Taryba iškėlė tikslą sumažinti pirminės energijos vartojimą 20 proc iki 2020 m Energijos vartojimo efektyvumo didinimą galutinio vartojimo (namų ūkių, transporto ir pramonės) sektoriuose bei dujų, šilumos, elektros teikimo ir skirstymo sektoriuose apima 2006 m balandžio 5 d Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų [68] Šioje direktyvoje nustatytas tikslas valstybėms narėms iki 2016 m sutaupyti 9 proc galutinės energijos 2002 m priimta direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo [72] (toliau Pastatų direktyva) siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą pastatų sektoriuje Šios direktyvos išdavoje visose šalyse narėse sukurtos ir įdiegtos pastatų energinio naudingumo sertifikavimo sistemos; reglamentuotas pastatuose įrengtų katilų, šildymo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimas Nauji ES teisės aktai dėl pastatų energinio naudingumo [83] lems poreikį sugriežtinti ir papildyti atskirus pastatų energinio naudingumo sertifikavimo sistemos elementus, atlikti platesnį pastato inžinerinių įrenginių tikrinimą Pateikiamos nuostatos skirtos pakoreguoti ir paspartinti jau vykstančius energijos vartojimo pastatuose efektyvumo didinimo procesus Siūloma taikyti griežtesnius bei unifikuotus pastatų energinio naudingumo vertinimo metodus visose bendrijos šalyse Įvedami privalomi reikalavimai skatinamųjų priemonių taikymui statant naujus ar vykdant kapitalinę pastatų renovaciją priklausomai nuo pasiekiamo energijos vartojimo efektyvumo lygio Įtvirtinama prievolinė nuostata skatinti mažai energijos vartojančių pastatų plėtrą (sudaromi nacionaliniai priemonės įgyvendinimo planai) Visuomeninės paskirties pastatams nuo

45 m priskiriama rodyti pavyzdinį vaidmenį įdiegiant direktyvos nuostatas (kartu ir direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją) Energijos išteklių vartojimo efektyvumą pastatų šildymui įtakoja 1992 m gegužės 21 d Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį kurą (OL 2004 m specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p 186), nustatanti naudingumo koeficiento reikalavimus naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 4 kw ir ne didesnė kaip 400 kw Visa grupė ES direktyvų skirta įrenginių (buitinių prietaisų, biurų įrangos ir kt) ženklinimui Reikalavimas dėl informacijos apie buitinių prietaisų energijos vartojimo efektyvumą suteikimo vartotojui įtvirtintas 1992 m rugsėjo 22 d Tarybos direktyvoje 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį (OL 2004 m specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p 216) Šia direktyva siekiama suvienodinti su skelbiama informacija susijusias nacionalines priemones, ypač ženklinant ir pateikiant informaciją apie gaminį, energijos ir kitų svarbių išteklių sunaudojimą bei papildomą informaciją apie tam tikrus buitinių prietaisų tipus, suteikiant vartotojams galimybę pasirinkti energijos naudojimo požiūriu efektyviausius prietaisus Energijos vartojimo efektyvumo didinimą galutinio energijos vartojimo sektoriuose skatina ir šios įgyvendinamos ES direktyvos ir reglamentas: Reikalavimus energiją vartojantiems gaminiams, kuriuos planuojama pateikti į rinką nustato 2005 m liepos 6 d Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 96/57/EB ir 2000/55/EB (OL 2005 L 191, p 29) Energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus liuminescencinio apšvietimo įrenginiams apibrėžia 2000 m rugsėjo 18 d Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/55/EB dėl energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų, taikomų liuminescencinio apšvietimo balastiniams įtaisams (OL 2004 m specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p 96) Šios direktyvos tikslas yra sumažinti liuminescencinio apšvietimo balastinių įtaisų suvartojamos energijos kiekį, palaipsniui pereinant nuo mažai efektyvių prie efektyvesnių balastinių įtaisų, galinčių užtikrinti ir daugiau energijos taupymo būdų Elektros energijos vartojimo efektyvumą buitiniuose šildymo ir šaldymo įrenginiuose reglamentuoja 1996 m rugsėjo 3 d Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 96/57/EB dėl energijos naudojimo efektyvumo reikalavimų buitiniams elektriniams šaldytuvams, šaldikliams ir jų deriniams (OL 2004 m specialusis leidimas, 12 skyrius, 1 tomas, p 305)

46 m kovo 18 d priimtas Komisijos reglamentas (EB) Nr 244/2009, kuriuo, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB, nustatomi nekryptinių buitinių lempų ekologinio projektavimo reikalavimai (OL 2009 L 76, p 3) Su energijos vartojimo efektyvumo didinimu tiesiogiai susijusi ir 2003 m priimta direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (toliau Energijos mokesčių direktyva), kurioje apibrėžiamas mokestinių lengvatų taikymas verslo subjektams, įgyvendinantiems emisijų mažinimo priemones Energijos efektyvumo didinimo transporto sektoriuje uždaviniai keliami 2007 m rugsėjo 25 d Komisijos žaliojoje knygoje Nauja mobilumo mieste kultūra (KOM(2007)0551) ir 2009 m birželio 17 d Europos Komisijos komunikate dėl darniojo ateities transporto (KOM(2009) 279 galutinis) Siekiant prisidėti prie energijos vartojimo efektyvumo transporto sektoriuje užtikrinimo (mažiau vartoti kuro), didesnės klimato apsaugos (mažinti išmetamų CO 2 dujų), geresnės oro kokybės (mažinti išmetamų teršalų), 2009 m balandžio 23 d priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (OL 2009 L 120, p 5) EK konstatavo, kad degalų vartojimą ir teršalų emisijas būtų galima sumažinti iš esmės, jeigu perkančiosios organizacijos pirktų aplinkai palankias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones 2009 m lapkričio 25 d priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr1222/2009 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus (OL L 342, , p46) Padangų ženklinimo reglamente padangų gamintojams ir tiekėjams keliamas reikalavimas pateikti vartotojams padangų ženklinimą, atsižvelgiant į suvartojamos energijos kiekį Taip siekiama skatinti rinkos pokyčius, kad būtų naudojama daugiau tausiųjų padangų, vadinamų mažai riedėjimui besipriešinančiomis padangomis Jų naudojimas vairuotojams padėtų sutaupyti iki 10 procentų degalų, neįtakojant padangų sukibimo su kelio danga parametrų bet kokiu oru ar padangų didesnio skleidžiamo triukšmo Buvo nutarta padangas ženklinti pritaikant ženklinimo sistemą, jau pritaikytą ženklinant buitinius prietaisus ir pastatų energinį naudingumą (klasės A-G skalėje) Energijos vartojimo efektyvumo didinimo teisinė bazė apima ne tik galutinio vartojimo sektorius, bet ir energijos ir energijos išteklių vartojimo efektyvumo didinimą energijos transformavimo bei transportavimo sektoriuose Energijos gamybos efektyvumo dindinimo reikalavimas apibrėžiamas 2004 m vasario 11 d Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir iš dalies keičiančioje direktyvą 92/42/EEB (OL 2004 L 52, p 50) Energijos vartojimo efektyvumo didinimui tiek energijos transformavimo ir transportavimo, tiek galutinio vartojimo srityse svarbus vaidmuo teikiamas informacinių ir ryšių technologijoms Tai pabrėžiama 2009 m priimtuose Euro-

47 45 pos Komisijos dokumentuose dėl informacinių ir ryšių technologijų sutelkimo siekiant lengviau pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos (KOM (2009) 111 galutinis ir rekomendacija C(2009) 7604 galutinis) Šiuose dokumentuose pateikiamos rekomendacijos dėl informacinių ir ryšių technologijų priemonių įgyvendinimo siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą visuose ekonomikos sektoriuose 52 Lietuvos Respublikos teisinės bazės energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityje apžvalga 2009 metų rugsėjo 16 d nutarimu Nr 1247 buvo patvirtinta nauja Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos redakcija (Nr 1247, , Žin, 2009, Nr ) Dokumente prisiimtos atsakomybės atitinka Europos Sąjungos darnios plėtros strategijos nuostatas bei formuoja naują nacionalinį prioritetą tausojantį vartojimą Strategija didelį dėmesį skiria atmosferos apsaugai ir klimato kaitai, bei siekia įgyvendinti su darnaus vystymosi tikslais suderintą energijos politiką Strategijos tikslams pasiekti yra sudarytas nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo priemonių planas, apimantis laikotarpį nuo 2009 iki 2020 metų Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo pagrindinės kryptis ir tikslai įvardijami pagrindiniame LR energetikos strateginiame dokumente Nacionalinėje energetikos strategijoje Šiame dokumente nurodomos pagrindinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo kryptys ir uždaviniai tiek energijos transformavimo ir transportavimo, tiek galutinio vartojimo sektoriuose Priemonės, kuriomis įgyvendinamos pagrindinės efektyvaus energijos vartojimo kryptys, nustatytos Nacionalinėje energetikos strategijoje, yra nustatomos Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo programoje, atnaujinamoje kas penkeri metai Šiuo metu galioja metų laikotarpiui parengta programa Detaliau Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo metų programa analizuojama kitame skyriuje Įgyvendinant 2006/32/EB direktyvą, LR Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m sausio 18 d nutarimu Nr X (Žin, 2007, Nr ), iškeltas tikslas pradedant 2008 m sausio 1 d per 9 metus sutaupyti 9 proc galutinės energijos, lyginant su 2005 m galutinio energijos suvartojimo lygiu Tai atitinka 404 ktne (4700 GWh) galutinės energijos sutaupymą iki 2016 m Užsibrėžtas sutaupymas viršija privalomą direktyvinį nacionalinį energijos taupymo rodiklį m laikotarpiui, kuris lygus 327 ktne (3797 GWh) Be to, Nacionalinėje energetikos strategijoje įvardijamas tikslas toliau gerinti visų energijos rūšių vartojimo efektyvumą taip, kad 2025 m lyginamosios energijos sąnaudos pastatuose, įvairiuose įrenginiuose ir prietaisuose, technologiniuose procesuose ir transporto sistemose būtų artimos išsivysčiusių ES valstybių rodikliams Efektyvumo direktyvos (2006/32/EB) nuostatos perkeltos į pagrindinius LR teisės aktus, sukurta savanoriškų susitarimų schema ir kitos energijos efektyvumą skatinančios priemonės Savanoriškais susitarimais su energetikos įmo-

48 46 nėmis dėl galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo siekiama paskatinti energetikos įmones mažinti energijos suvartojimą pas galutinius energijos vartotojus Energijos efektyvumo didinimo priemonės galutinio vartojimo sektoriuose, numatytos Energijos efektyvumo veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m gruodžio 4 d įsakymu Nr (Žin, 2007, Nr ; 2009, Nr 2-38) [52] Lietuvoje pradedama įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo stebėsenos sistema patvirtintos Efektyvaus energijos vartojimo stebėsenos taisyklės (Žin, 2008, Nr ) ir Valstybės mastu sutaupyto energijos kiekio skaičiavimo taisyklės (Žin, 2009, Nr ) Toliau pateikiama LR teisinės bazės apžvalga energijos vartojimo efektyvumo srityje pagal atskirus ūkio sektorius Galutinio vartojimo sektoriuose, ypač namų ūkiuose ir paslaugų sektoriuje, didelis energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas yra pastatuose ir jų inžinerinėse sistemose Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta atnaujinti pastatus, modernizuoti jų energetikos ūkį Lietuvos būsto strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m sausio 21 d nutarimu Nr 60 (Žin, 2004, Nr ), numatyta siekti esamo būsto atnaujinimo ir rekonstravimo bei racionalaus energijos išteklių naudojimo Būsto strategijos įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m rugsėjo 23 d nutarimu Nr 1213 patvirtinta Daugiabučių namų modernizavimo programa (Žin, 2004, Nr ; 2005, Nr , Žin, 2009, Nr ) Lietuvoje įgyvendinama 2002 m gruodžio 16 d Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 1, , p 65): sukurta ir įdiegta pastatų energinio naudingumo sertifikavimo sistema; reglamentuotas pastatuose įrengtų katilų, šildymo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimas Pastatų direktyvos nuostatos perkeltos į LR statybos įstatymą ir LR energetikos įstatymą, bei šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, turi būti tikrinama pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia yra nuo 20 kw, ir pastatuose įrengtų didesnės kaip 12 kw vardinės atiduodamosios galios oro kondicionavimo sistemų atitiktis nustatytiems efektyvumo reikalavimams Įgyvendinant šią įstatymo nuostatą, buvo parengti ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymais patvirtinti pastatuose įrengtų šildymo katilų, šildymo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų efektyvumo tikrinimo reglamentai ir tikrinimo metodikos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme yra perkeltos Pastatų direktyvos nuostatos dėl pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ir minimalių pastatų energinio naudingumo reikalavimų nustatymo Įgyvendinant įstatymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m gruodžio 20 d įsakymu Nr D1-624 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 20109:2005 Pastatų energinis naudingumas Energinio naudingumo sertifikavimas Taip pat sukurta pas-

49 47 tatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų parengimo sistema ir atliekamas pastatų energinio naudingumo sertifikavimas (2006 m rugpjūčio 28 d LR aplinkos ministras įsakymu Nr D1-393 patvirtino pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo ekspertų atestavimo nuostatų, atestavimo komisijos darbo reglamento ir eksperto darbo reglamentavimą) Šiuo metu Europos parlamentui yra pateikta atnaujinta Pastatų direktyvos redakcija [83] Atnaujintos direktyvos perkėlimui į LR teisinę bazę prireiks atnaujinti teisės aktus, susijusius su pastatų inžinerinių sistemų tikrinimu, pastatų energiniu sertifikavimu, parengti nacionalinį planą dėl mažai energijos vartojančių pastatų plėtros Lietuvoje Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vadovaujantis Europos ir Tarybos reglamentu (EB) Nr 2422/2001, energetiškai efektyvi raštinės įranga ženklinama Energy Star ženklu Tai skatina efektyvios raštinės technikos pirkimą ir naudojimą Dalis viešojo sektoriaus privalo taikyti energinio efektyvumo kriterijus perkant raštinės įrangą per viešuosius pirkimus Detaliau efektyvumo reikalavimų taikymo viešuosiuose pirkimuose reglamentavimas išanalizuotas 14 šios ataskaitos skyriuje Įgyvendinant direktyvą 2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m spalio 23 d įsakymu Nr 4-438, patvirtintas Ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemos ir jos įgyvendinimo priemonių taikymo techninis reglamentas Įgyvendinant ES reikalavimus dėl įrenginių ženklinimo, Lietuvoje įteisinti devyni techniniai reglamentai, skirti nurodyti buitinių prietaisų energijos ir kitų svarbių išteklių suvartojimą ženklinant gaminį, ir teikti apie jį standartinę informaciją, tuo suteikiant vartotojams galimybę pasirinkti energijos požiūriu efektyviausius prietaisus Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin, 2002, Nr ) ir įgyvendinant direktyvą 2000/55/EB dėl energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų, taikomų liuminescencinio apšvietimo balastiniams įtaisams bei direktyvą 96/57/EB dėl energijos naudojimo efektyvumo reikalavimų buitiniams elektriniams šaldytuvams, šaldikliams ir jų deriniams, įteisinti 2 techniniai reglamentai, nustatantys energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus liuminescencinio apšvietimo balastiniams įtaisams ir buitiniams šaldytuvams, šaldikliams ir jų deriniams Patvirtinta ir pradėta įgyvendinti Energijos vartojimo pastatuose, technologiniuose procesuose ir įrenginiuose audito atlikimo tvarka bei energijos vartojimo pastatuose, technologiniuose procesuose ir įrenginiuose auditą atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo tvarka (Žin, 2009, Nr ) Parengta Išsamiojo energijos, energijos išteklių ir šalto vandens vartojimo audito atlikimo viešojo naudojimo paskirties pastatuose metodika (Žin, 2008, Nr )

50 m LR vyriausybės patvirtintoje Ilgalaikėje (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje (Žin, 2005, Nr ) transporto sektoriaus efektyvumo gerinimui numatomi šie uždaviniai: Krovinių sektoriuje intermodalinio transporto koncepcija realizuojama plečiant 3 tipų transporto mazgus: jūrų ir upių uostus bei sausumos uostais vadinamus naujosios kartos logistikos centrus ( krovinių kaimelius ); Naujosios kartos logistikos centrai ( krovinių kaimeliai ) gali integruoti visus transporto sektorius: kelių, geležinkelių, oro ir vandens transportą Įvairių transporto rūšių integravimas sukuria naujas galimybes didinti krovinių mobilumą, efektyviau naudoti transporto priemones, gerinti krovinių gabenimo ir muitinės paslaugų kokybę; Kuriant ekonomiškai efektyvią transporto sistemą, būtina suderinti visų transporto rūšių plėtrą, teikti pirmenybę mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančiam transportui, didinti energinio transporto sektoriaus efektyvumą, naudoti daugiau alternatyvių ir mažiau aplinką teršiančių degalų, mažinti aplinkos taršą; Kurti aplinkai palankią kelių transporto sistemą, pirmenybę teikti mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančiam transportui, didinti energinį kelių transporto sektoriaus efektyvumą, daugiau naudoti alternatyvių ir aplinką mažiau teršiančių degalų, kad mažėtų aplinkos tarša; Diegti naujosios kartos maršrutinio transporto sistemas, skatinti plačiau pereiti prie elektros energiją vartojančio ir mažiau aplinką teršiančio transporto; Kad būtų galima sėkmingai integruotis į transeuropinio geležinkelių tinklo struktūras, padidinti traukinių važiavimo greičius ir eismo saugumą, įgyvendinti ES keliamus reikalavimus dėl aplinkos taršos, užtikrinti efektyvų susisiekimą tarp Vakarų ir Rytų teikiant keleivių ir krovinių vežimo paslaugas, iki 2025 metų būtina įgyvendinti šioje strategijoje numatomas priemones Šiuo metu yra rengimas Ilgalaikės Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos atnaujinimas 2008 m pabaigoje parengta studija [24], kurioje pateikiamos rekomendacijos šios strategijos atnaujinimui Pateikiamose rekomendacijose energijos vartojimo efektyvumui skiriamas didelis dėmesys, siūloma daug priemonių jo didinimui Energijos efektyvumo veiksmų plane įvardijamos kelios su transportu susijusios priemonės: energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo transporto sektoriuje programa, kelių transporto priemonių valstybinė techninė apžiūra, viešojo transporto atnaujinimas ir modernizavimas, kelių transporto infrastruktūros gerinimas ir transporto grūsčių mažinimas, akcija Mieste be savo automobilio, mokslinių tyrimų projektų, susijusių su energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimu, rėmimas Efektyvumo veiksmų plane numatyta Energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo transporto sektoriuje programa vis dar nėra parengta Tačiau 2008 m buvo atliktas mokslo tiriamasis darbas [9] dėl šios programos parengimo LR susisie-

51 49 kimo ministerijos teigimu, minėtą programą šiuo metu planuojama įtraukti į rengiamą Ilgalaikę (iki 2030 m) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategiją Nacionalinėje energetikos strategijoje iškelti tikslai dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo energijos gamybos ir transportavimo sektoriuose: elektros energijos, pagamintos termofikacinėse elektrinėse per šildymo sezoną, dalį bendrame elektros energijos gamybos balanse 2025 m padidinti iki 35 proc; atnaujinti fiziškai ir morališkai susidėvėjusias elektrines, elektros energijos, gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo, centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, kartu padidinant jų veiksmingumą ir patikimumą Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta iki 2015 m modernizuoti šilumos tiekimo sistemas įrengti jų patikimumą garantuojančius rezervinius vamzdynus ir pakeisti iki 75 proc esamų šilumos tiekimo vamzdynų [45] Perkeliant į nacionalinę teisę Kogeneracijos direktyvos [71] nuostatas, buvo parengtas ir LR ūkio ministro 2008 m spalio 28 d įsakymu Nr 4-516; Žin, 2008, Nr , patvirtintas Kogeneracijos plėtros planas [50], kuriame efektyvios kogeneracijos plėtra numatyta m laikotarpiui Kogeneracijos plėtros plane pateiktos rekomendacijos šilumos tiekimo įmonėms dėl kogeneracinių jėgainių statybos, nurodant minimalias ir maksimalias kogeneracinių jėgainių elektrines galias Rekomenduojama kogeneracijos plėtra suskirstyta į tris laikotarpius: m, m, m Bendros rekomenduojamos įrengti kogeneracinių jėgainių elektros galios: m nuo 154,3 MW iki 259,5 MW; m nuo 969,8 MW iki 2053,4 MW; m nuo 8,7 MW iki 17,8 MW Energijos vartojimo efektyvumo didinimas šilumos ūkio sektoriuje skatinamas vykdant šilumos ūkio planavimą [39]Šilumos ūkio plėtros kryptyse [49] įvardijami pagrindiniai strateginiai projektai, turintys užtikrinti šilumos ūkio ir iš dalies energijos gamybos efektyvų funkcionavimą 53 Energijos efektyvumo politikos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje organizacinė struktūra Šiame poskyryje apžvelgiamas valstybės ir savivaldos institucijų vaidmuo įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo politiką, akcentuojant su Programos įgyvendinimu susijusius klausimus LR institucijų vaidmenį įgyvendinant energetikos politiką apibrėžia LR energetikos įstatymas Pagrindinis vaidmuo tenka Vyriausybei, Energetikos ministerijai, Aplinkos ministerijai, Susisiekimo ministerijai ir savivaldybėms Energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje Vyriausybės vaidmuo yra nustatyti pagrindinius tikslus (teikiant tvirtinimui ir įgyvendinant Nacionalinę energetikos strategiją), nustatant energijos išteklių ir energijos kainodaros principus, priskirti viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus, nustatyti energijos, pagamintos kogeneracinėse jėgainėse, supirkimo tvarką, nustatyti energijos vartojimo efektyvumo stebėsenos tvarką Energetikos ministerija atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant ir koordinuojant energijos efektyvumo

52 50 politikos įgyvendinimą visuose sektoriuose, išskyrus statybos sektorių, kuris priklauso aplinkos ministerijos kompetencijai, ir transporto sektorių, priklausantį susisiekimo ministerijos kompetencijai Kadangi transporto sektoriuje suvartojama didelė dalis energijos išteklių, susisiekimo ministerijai tenka svarbus vaidmuo energijos išteklių vartojimo efektyvumo didinimo srityje Kaip numatyta Energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija: rengia energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo transporto objektuose programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą; teikia rekomendacijas ir įgyvendina priemones, didinančias energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą transporto objektuose; nustato energijos vartojimo transporto objektuose (išskyrus statinius) audito atlikimo tvarką ir sąlygas, tvirtina šio audito atlikimo metodikas; nustato energijos vartojimo transporto objektuose (išskyrus statinius) auditą atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo tvarką; vykdo informavimo ir švietėjišką veiklą, skatinančią transporto objektuose efektyviai naudoti energijos išteklius ir energiją Svarbus vaidmuo tenka LR ūkio ministerijai (pramonės sektorius), žemės ūkio ministerijai (energijos vartojimas žemės ūkyje), LR švietimo ministerijai (vykdant švietimo veiklą) Finansavimą daugiabučių modernizavimui skiria, atitinkamai programos įgyvendinimo rodiklius nustato bei atlieka stebėseną ir LR vidaus reikalų ministerija 3 Energetikos agentūros vaidmuo apibrėžtas Energetikos įstatymo 10 straipsniu Ji vykdo NES įgyvendinimo plano priemones, įgyvendina NEVED programą, atlieka užsienio pagalbos programų vykdymo priežiūrą ir stebėseną, vykdo informacinę veiklą Kaip matyti, informacinė veikla yra tik viena iš keturių Energetikos agentūros veiklos sričių Kaip įvardinta LR energetikos įstatyme, energijos efektyvumo didinimu rūpinasi ir savivaldybės, tačiau vienintelė energijos vartojimo efektyvumo didinimo veikla, kurioje pagal Energetikos įstatymą yra įpareigotos dalyvauti savivaldybės, yra informacinių kampanijų organizavimas Kadangi savivaldybių kompetencijoje yra tokios energijai imlios sritys, kaip savivaldybės šilumos ūkis, visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų apšvietimas, komunalinių paslaugų (vandens tiekimo, nuotekų šalinimo, atliekų tvarkymo) teikimas, viešojo miestų transporto organizavimas, teritorijų planavimas, didelės dalies viešojo sektoriaus pastatų eksploatavimas, būtinas aktyvesnis savivaldybių dalyvavimas įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones Kadangi savivaldybių vaidmuo energijos vartojimo didinimo veikloje šiuo metu yra nepakankamas, rekomenduojame parengti įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimus, priskiriant savivaldybėms funkciją įgyvendinti energijos efektyvumo didinimo priemones savivaldybės teritorijoje Savivaldybės galėtų būti įparei- 3

53 51 gotos rengti energijos vartojimo efektyvumo didinimo planus ir teikti juos Energetikos ministerijai Energijos vartojimo efektyvumo didinimo galimybės savivaldybėse, taikant energijos efektyvumo kriterijus yra analizuojamas 14 šios ataskaitos skyriuje Pavyzdinis savivaldybių, kaip viešojo sektoriaus, vaidmuo nagrinėjamas 17 šios ataskaitos skyriuje

54 52 6 Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo metų programos įgyvendinimo analizė Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m gegužės 11 d nutarimu Nr 443 Tai yra tarpinstitucinė programa, įgyvendinama nuo 1992 m ir atnaujinama kas penkeri metai Programos tikslas didinti energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą visose šalies ūkio srityse Teisinį NEVED programos pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin, 2002, Nr ), kuriame numatoma, kad Programa nustatomos priemonės, kuriomis įgyvendinamos pagrindinės efektyvaus energijos vartojimo kryptys, nustatytos Nacionalinėje energetikos strategijoje 61 NEVED m programos tikslų ir uždavinių pasiekimas ir įgyvendinimas, įgyvendintų priemonių apžvaga Programoje keliamų tikslų ir uždavinių įvykdymas yra pristatomas rengiamose nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo metų programos įgyvendinimo priemonių ataskaitose Jose yra pateikiami programoje įvardinti uždaviniai, juos sprendžiančių priemonių pavadinimai bei faktiškai atlikti darbai Toliau ataskaitoje nėra pristatomas detalius atliktų darbų aprašas (toks jau atliktas pačioje ataskaitoje) bet pristatoma apibendrinta atskirų programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo analizė m programoje buvo iškelti šie tikslai ir uždaviniai: 1 Didinti energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą visose šalies ūkio srityse 11 Vykdyti su darnaus vystymosi tikslais suderintą energetikos politiką, įtraukti energetikos efektyvumą į šalies bendrąją politiką, derinant sektorių veiksmus, sukuriant ir taikant atitinkamą reguliavimą 12 Vykdyti taikomuosius mokslo tiriamuosius darbus, informavimo ir šviečiamąją veiklą efektyvaus energijos vartojimo, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo klausimais 2 Atnaujinti esamus pastatus, modernizuoti jų energetikos sistemas 21 Užtikrinti efektyvų esamų pastatų naudojimą, atnaujinimą ir modernizavimą

55 53 22 Stiprinti pastatų savininkų, valdytojų ir kitų rinkos dalyvių gebėjimą prižiūrėti, atnaujinti ir modernizuoti pastatus, gerinti jų energetines charakteristikas 3 Didinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą kogeneracijos, centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuose, įmonių technologiniuose procesuose, įmonių, įstaigų ir namų ūkio įrenginiuose, transporte 31 Sudaryti sąlygas, kad kogeneraciniu būdu iki 2020 metų būtų gaminama ne mažiau kaip 35 procentai visos elektros energijos 32 Didinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemų efektyvumą 33 Orientuoti pramonės sektoriaus plėtrą į naujausias ir aplinkai palankias technologijas 34 Didinti įmonių, įstaigų ir namų ūkio įrenginių energetinį efektyvumą 35 Suderinti visų transporto rūšių plėtrą, teikiant pirmenybę mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančiam transportui 4 Naudoti vietinius, atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius šalies priklausomybei nuo pirminių energijos išteklių importo mažinti 41 Siekti, kad 2010 metais atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų iki 12 procentų bendrame pirminės energijos balanse, o elektros energijos gamyba iš šių išteklių sudarytų 7 procentus visos suvartojamos elektros energijos pagal sutartus su ES įsipareigojimus NEVED m programos įgyvendinimo priemonių plane numatytos už kiekvienos priemonės įgyvendinimą atsakingos institucijos (Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos valstybės institucijos, savivaldybės), kurios pagal kompetenciją kasmet iki sausio 31 d teikia informaciją apie šios programos įgyvendinimą VĮ Energetikos agentūrai Programoje numatytų priemonių įvykdymas pristatomas rengiamoje programos priemonių įgyvendinimo ataskaitoje Iš faktiškai atliktų darbų matyti, kad programoje numatytos priemonės yra vykdomos, tačiau iškyla tikslų pasiekimo klausimas Nėra aišku ar atlikti darbai užtikrino užsibrėžtų tikslų įvykdymą, ty trūksta kokybinių pasiektų rezultatų vertinio rodiklių Dauguma įvardintų tikslų ir uždavinių nėra apriboti konkrečiais terminais, jie turi būti įgyvendinami nuolat Visi NEVED m programoje keliami tikslai yra nespecifiniai, persidengiantys su kituose programiniuose dokumentuose numatytais tikslais, todėl neįmanoma įvertinti, kiek įvardintų tikslų siekimas buvo sąlygotas šios programos priemonių įgyvendinimo Apžvelgiant programoje iškeltus tikslus galima teigti, kad silpniausiai sekasi šių uždavinių sprendimas: Programos įgyvendinimo laikotarpiu nepavyko užtikrinti efektyvaus esamų pastatų naudojimo, atnaujinimo ir modernizavimo Nepastebima didesnių pokyčių siekiant suderinti visų transporto rūšių plėtrą, teikiant pirmenybę mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančiam transportui

56 54 Visi kiti programoje keliami uždaviniai yra vykdomi arba vykdomi dalinai Dėl kokybinių rezultatų rodiklių nebuvimo sunku objektyviai įvertinti turimų procesų sėkmės lygį 62 NEVED m programos įgyvendinimo poveikis energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didėjimui NEVED m programoje nurodyti du kiekybiniai rodikliai, nusakantys energijos vartojimo efektyvumo didėjimą: 7 proc šilumos vartojimo sumažėjimas ir kogeneracijos dalies padidėjimas 20 proc bendrame elektros gamybos balanse NEVED m programoje numatytas 7 proc šilumos vartojimo sumažėjimas Šilumos vartojimas pastatuose 2004 m sudarė apie 28,2 TWh/metus, tuomet 7 proc rodiklis būtų 2,0 TWh Šis rodiklis nebus pasiektas dėl užstrigusios daugiabučių pastatų modernizavimo programos Vertinti šilumos vartojimo sumažėjimą galima tik analizuojant statistinius duomenis šalies mastu, nes viešųjų pastatų atnaujinimo projektų įgyvendinimo stebėseną dar tik pradėta vykdyti, duomenys dar nėra surinkti Daugiabučių pastatų modernizavimo programos stebėsena yra atliekama, tačiau nėra vertinamas sutaupytos energijos kiekis [5], taip pat nėra renkami duomenys, kurie leistų nors apytikriai nustatyti energijos sutaupymus 31 paveiksle pateikiami Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros, vykdančios Daugiabučių namų modernizavimo programos administravimą, skelbiami šios programos įgyvendinimo rezultatai 31 pav Daugiabučių namų modernizavimo programos įgyvendinimo rezultatai, pateikiami programą administruojančios institucijos [5]

57 55 Kadangi dauguma pastatų, pagal Statistikos departamento sudaromą Kuro ir energijos balansą, yra priskiriami namų ūkių (visi būstai) ir paslaugų (viešosios ir komercinės paskirties pastatai) sektoriams, šilumos vartojimo efektyvumo pastatuose būklę galima vertinti analizuojant šilumos ir kuro vartojimą šiuose sektoriuose 3 skyriuje nagrinėti statistiniai namų ūkio sektoriaus duomenys nerodo šilumos sutaupymų būstuose NEVED m programoje numatyta, kad iki 2010 m kogeneracija sudarys 20 procentų bendrame elektros gamybos balanse 2010 m uždarius Ignalinos atominę elektrinę, elektros gamyba šalyje stipriai sumažėjo Elektros energijos perdavimo operatoriaus duomenimis, planuojama, kad bendras 2010 m šalies elektrinėse pagamintas elektros kiekis sudarys 5767 GWh [18] (41 proc 2008 m pagamintos elektros) Dėl sumažėjusios elektros gamybos, kogeneracinėse jėgainėse pagamintos elektros energijos dalis pasiektų 32 proc, jei absoliutiniu dydžiu elektros gamyba kogeneracinėse elektrinėse išliks esamame lygyje Taigi, m programoje nustatytas rodiklis formaliai bus pasiektas, tačiau tai nereiškia kogeneracijos plėtros, kurios buvo siekiama įgyvendinant programą Pažymėtina, kad ES yra skatinama tik didelio naudingumo kogeneracija Lietuvoje didelio naudingumo kogeneracijos kriterijus atitinkančios elektros energijos gamyba 2004 m sudarė 1918 GWh [7] Tai sudarė 10 proc bendrame elektros gamybos balanse Elektros gamyba didelio naudingumo kogeneracijos procese vėlesniais metais įvertinta nebuvo 63 NEVED m programos įgyvendinimo poveikis atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo didėjimui NEVED m programoje numatyta, kad iki 2010 metų iš atsinaujinančių energijos išteklių turės būti gaminama 7 procentai visos suvartojamos elektros energijos 2008 m elektros gamyba iš AEI sudarė 4,6 proc bendros elektros gamybos Kaip ir kogeneracijos rodiklio atveju, kaip aprašytą aukščiau, šis rodiklis žymiai pagerės 2009 m ir 2010 m dėl elektros gamybos šalyje sumažėjimo ir pasieks numatytą m programoje Tačiau toks rodiklio vertinimas neatspindi elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir ateityje turi būti vertinamas lyginant ne su elektros gamyba, o su elektros energijos vartojimu NEVED m programoje numatyta, kad atsinaujinantys energijos ištekliai 2010 m sudarys iki 12 procentų bendrame pirminės energijos balanse Statistikos departamento duomenimis, vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai 2007 m sudarė 11,1 proc, o 2008 m 11,4 proc pirminės energijos išteklių balanse Todėl tikėtina, kad numatytas rodiklis, ty 12 proc atsinaujinančių energijos išteklių bendrame pirminės energijos balanse 2010 m, bus pasiektas NEVED m programoje numatyta, kad iki 2010 m gruodžio 31 d biodegalai sudarys ne mažiau kaip 5,75 procento viso šalies rinkoje esančio

58 56 benzino ir dyzelino, skirto transportui, energijos Statistikos departamento duomenimis, biodegalų dalis šalies degalų, skirtų transportui, rinkoje padidėjo nuo 3,8 procento 2007 m iki 4,2 procento 2008 m Dėl šių tendencijų ir kadangi šis rodiklis atitinka Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, tikėtina, kad rodiklis bus pasiektas NEVED metų programoje numatyto rodiklio, kad atliekinių energijos išteklių naudojimas iki 2010 metų padidės 2 TWh, įvertinti neįmanoma, nes nėra duomenų Per programos įgyvendinimo laikotarpį atliekinių išteklių naudojimo monitoringas atliekamas nebuvo 2006 m LR ūkio ministerijos užsakymu buvo parengta studija Šalies įmonėse susidarančių atliekinių energijos išteklių analizė, sisteminimas ir kompiuterinės bazės sukūrimas, tačiau minimos duomenų bazės nėra Žemiau pateikiamame grafike pavaizduotas cheminių procesų energijos, pateikiamos Statistikos departamento Kuro ir energijos balanse, kitimas m iš dalies atspindi atliekinių energijos išteklių panaudojimą Bendrasis sunaudojimas, GWh Cheminių procesų energija Metai 32 pav Cheminių procesų energijos kitimas m (LR statistikos departamento duomenimis) Kaip matyti iš 32 paveiksle pateiktų duomenų, palyginti su 2005 m cheminių procesų energijos naudojimas didėjo nežymiai, iki 2008 m jis padidėjo 381 GWh 64 NEVED m programos įgyvendinimo poveikis į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimui NEVED m programoje buvo numatyta, kad emisijos, tinkamai naudojant iki 2010 m numatytą energijos taupymo, efektyvaus transformavimo ir vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo potencialą, palyginti su 2004 metais, sumažės: CO 2 apie 32 procentus (3894 tūkst tonų) per metus, SO 2 3 procentais (1070 tonų) per metus, NO x apie 21 procentą (9734 tonomis) per metus

59 57 Šie rodikliai buvo numatyti vertinant energijos taupymo ekonominį potencialą atskiruose sektoriuose Vertinimas buvo atliekamas remiantis metodika, pateikta [15] ir darant prielaidą, kad visas sutaupytas elektros kiekis būtų pagamintas Lietuvos elektrinėje (Elektrėnuose), o emisijų sumažinimas sutaupius šilumos įvertintas atsižvelgiant į šalies kuro balansą šilumos gamybai Naudojant tą pačią skaičiavimo metodiką ir prielaidas, bet įvertinus skirtumą tarp NEVED m programoje nurodytų ekonominio potencialo duomenų ir faktiškai pasiektų energijos sutaupymų, gaunama, kad pasiekti teršalų emisijų sutaupymai yra bent keturis kartus mažesni už numatytus, nes nėra įgyvendintas pastatų renovavimas, nėra duomenų apie pasiektą atliekinės energijos panaudojimą ir transporto sektoriuje įgyvendintų priemonių rezultatus Emisijų sumažinimas dalinai pasiektas daugiausia dėl atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, ypač šilumos gamyboje Tikslus įvertinimas nėra įmanomas, kadangi nėra atliekama vieninga įgyvendinamų energijos efektyvumo priemonių stebėsena, kuri leistų įvertinti sutaupytos elektros, šilumos ir energijos išteklių kiekį Taip pat NEVED m programoje numatoma, kad į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažės 8 procentais, palyginti su baziniais 1990 metais Pagal paskutinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizacijos duomenis [23], šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, neįvertinus žemės naudojimo pokyčių ir miškų (ŽNNPM) apkrovos, Lietuvoje 2008 m siekė 243 Mt ir vis dar buvo 51 proc mažesnės už bazinių metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas CO2 įskaičiuojant ŽNNPM CO2 išskyrus ŽNNPM CH4 N2O Gg CO2 e pav Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai m [19] Kaip matome aukščiau pateiktame grafike, ekonominio pakilimo metu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai kasmet augo nedaugiau kaip 7 proc, o dėl ekonominio nuosmukio pastaraisiais metais mažėja Todėl 2010 m laukiamas ženkliai geresnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų sumažėjimas, negu numatytas metų programoje Tačiau šis rodiklis yra stipriai įtakojamas ekonominių veiksnių Kaip matyti iš pateikto grafiko, stipriausias mažėjimas sutapo su ekonomikos smukimo laikotarpiu ir šalies ūkio struktūrinio pertvarkymo laikotarpiu Ekonominio pakilimo laikotarpiu didėjo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai Tačiau išmetimų augimas apie du kartus atsiliko nuo šalies BVP augimo, todėl galima teigti, kad buvo įtakojamas ir

60 58 energijos vartojimo intensyvumo mažėjimo Vis dėl to šis rodiklis nėra specifinis, jis įvertina ne tik šios programos, bet ir visų kitų priemonių kompleksinį poveikį 65 NEVED m programos trūkumai ir privalumai NEVED m programoje pateiktas priemonių įgyvendinimo planas koncentruotas, nurodytas priemonių įgyvendinimo laikotarpis ir atsakingos institucijos Tačiau institucijų atsakomybės ir kompetencijų ribos apibrėžtos nepakankamai tiksliai Siekiami šia programa rodikliai nebuvo atskirti nuo kitų programinių dokumentų siekiamų rodiklių, tuo labiau nebuvo nustatyti tokie rodikliai atskiroms priemonėms ar uždaviniams Svarbus NEVED m programos privalumas suformuluoti reikalavimai dėl atliktais projektais pasiektų rezultatų stebėsenos Šalyje per paskutinius metus stipriai pasistūmėta energijos vartojimo stebėsenos srityje Parengtos skirtingo lygmens projektų stebėsenos taisyklės leidžia efektyviau atlikti ir šios Programos stebėseną Iki šių metų (2009 m), stebėsenos sistemai buvo parengta teisinė bazė, sutvarkyta organizacinė struktūra, o pati stebėsena tik pradedama atlikti Rengiant NEVED programą m laikotarpiui, buvo susidurta su ankstesnės programos įgyvendinimo stebėsenos trūkumais, daugiausiai sąlygotais priemonių įgyvendinimo kriterijų arba rodiklių trūkumo Todėl rengiamoje atnaujintoje programoje kiekvienos priemonės vertinimui siūlomi kiekybiniai įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

61 59 7 Energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo paramos sistemos Lietuvoje apžvalga ir analizė Energijos vartojimo efektyvumo didinimas Lietuvoje skatinamas teisinėmis, organizacinėmis, finansinės paramos, reglamentavimo, sertifikavimo ir ženklinimo, kvalifikavimo ir atestavimo, informacijos sklaidos ir kitomis priemonėmis Šiame skyriuje analizuojama finansinė parama, skiriama energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimui Lietuvoje Finansinei paramai galima priskirti mokestines (fiskalines) priemones, subsidijas, lanksčius rinkos mechanizmus, lengvatines paskolas, skatinamuosius tarifus Lietuvoje taikomi šie fiskaliniai energijos vartojimo efektyvumo skatinimo instrumentai: PVM lengvata, akcizų lengvata, pelno mokesčio lengvata, taršos mokesčio lengvata, elektros supirkimo kainų nustatymas Pagal skiriamas lėšų apimtis pagrindiniai finansiniai instrumentai, taikomi Lietuvoje, yra subsidijos investicijoms iš ES struktūrinių fondų; vyriausybės tvirtinamos viešosios paskirties pastatų modernizavimo programos, kurių įgyvendinimas finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų; daugiabučių namų modernizavimo programa ES struktūrinių fondų parama m Lietuvai teikiama pagal Lietuvos m ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją [64] ir keturias šios strategijos įgyvendinimo veiksmų programas Viena iš veiksmų programų Techninės paramos veiksmų programa (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m gruodžio 18 d), yra skirta administruoti teminėms veiksmų programoms Teminės veiksmų programos yra trys: Sanglaudos skatinimo veiksmų programa; Ekonomikos augimo veiksmų programa; Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms tiesioginė finansinė parama skiriama pagal Sanglaudos skatinimo ir Ekonomikos augimo veiksmų programas Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje numatomas finansavimas šioms energijos vartojimo efektyvumo didinamo priemonėms: pastatų išorinių atitvarų remontas ir/arba rekonstrukcija, pagerinant jų šilumines charakteristikas; pastatų energetikos sistemų (inžinerinių ir technologinių inžinerinių) remontas

62 60 ir/arba rekonstrukcija, gerinant energetines pastatų charakteristikas; kogeneracinių elektrinių atnaujinimas, didinant jų darbo efektyvumą, didelio efektyvumo kogeneracinių elektrinių plėtra; katilinių, tiekiančių šilumą į centralizuotos šilumos tiekimo tinklus, modernizavimas, atskirais atvejais įvertinant ir elektros gamybos efektyvios kogeneracijos būdu įdiegimo galimybę; viešojo transporto parko atnaujinimas Glaudžiausiai su energijos efektyvumo didinimu siejasi trečiasis Sanglaudos skatinimo veiksmų programos tikslas siekti geresnės aplinkos kokybės, ypatingą dėmesį skiriant energijos panaudojimo efektyvumui didinti Šis tikslas įgyvendinamas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetą Aplinka ir darnus vystymasis (priemonės 4 : Energijos gamybos efektyvumo didinimas, Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu, Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu, Viešosios paskirties pastatų renovavimo projektai, atitinkantys m Bendrojo programavimo dokumento 12 priemonės Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas naudos ir kokybės vertinimo kriterijus ) Pagal prioritetą Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai yra finansuojama daugiabučių namų renovacija (priemonės: Kontroliuojantysis fondas daugiabučiams namams modernizuoti, Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas, Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas ) Ekonomikos augimo veiksmų programoje energijos vartojimo efektyvumo skatinimo parama numatyta pagal šiuos prioritetus: Esminė ekonominė infrastruktūra (priemonės: Elektros perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra, Elektros skirstymo sistemos modernizavimas ir plėtra, Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra, Kelių ir geležinkelių tinklo tobulinimas gerinant saugų eismą ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai, Savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra ) ir Verslo produktyvumo didinimas ir verslo aplinkos gerinimas (priemonė Procesas LT ) Informacinių ir ryšių technologijų plėtra, kuri stipriai įtakoja energijos vartojimo efektyvumo didinimo galimybes (žr šios ataskaitos 13, 14 ir 15 skyrius), įgyvendinama pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos prioritetą Informacinė visuomenė visiems Mokslo tiriamiesiems darbams energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje finansavimas biudžeto lėšomis yra skiriamas pagal strateginių planų įgyvendinimo ir specialiąsias programas Tačiau šie mokslo darbai yra skirti konkrečioms skubioms problemoms spręsti, neskiriant pakankamai laiko ir finansavimo reikalingiems sisteminiams tyrimams atlikti Šiuo metu rengiama Nacionalinė mokslo programa Ateities energetika, kurioje bus numatomas finansavimas ir su energijos vartojimo efektyvumu susijusiems tyrimams Toliau pateikiama paramos schemos apžvalga ir analizė pagal atskirus ūkio sektorius 4

63 61 71 Namų ūkio sektoriuje taikoma parama Namų ūkio sektoriui taikomos paramos pagrindinė kryptis yra daugiabučių namų modernizacija (atnaujinimas), kurios metu energijos vartojimo efektyvumas padidinamas apšiltinant ir sandarinant išorines atitvaras bei modernizuojant pastato energines sistemas Daugiabučių namų modernizavimo programa įgyvendinama nuo 2004 m, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m rugsėjo mėn 23 d nutarimu Nr 1213 (Žin, 2004, Nr ; 2005, Nr ) patvirtino Daugiabučių namų modernizavimo programą Ši programa yra vienas iš instrumentų įgyvendinant Lietuvos būsto strategiją (Žin, 2004, Nr ), kurioje numatyta, kad iki 2020 metų turi būti atnaujinti ir pagal galimybes bei ekonominį tikslingumą modernizuoti esami daugiabučiai namai, jų inžinerinė techninė įranga Numatoma šiluminės energijos santykines sąnaudas, skaičiuojamas būsto naudingojo ploto vienetui, sumažinti iki 30 procentų Pastatų atnaujinimas ir modernizavimas iš esmės nepateisino jam keliamų lūkesčių dėl apimties bei atliktų darbų kokybės 2004 m rugsėjo 23 d nutarimu Nr1213 patvirtinta ir 2008 m kovo 5 d LR vyriausybės nutarimu Nr 243 papildyta Daugiabučių namų modernizavimo programa susidūrė su sunkumais, kurių išspręsti kol kas nepajėgta Pagrindinė problema, neleidžianti organizuotai vykdyti būsto atnaujinimo procesų, yra sisteminė klaida, padaryta vykdant butų privatizavimo procesą Ty nebuvo suformuotas visą pastatą valdantis juridinis asmuo su visomis iš to išplaukiančiomis turto valdymo pareigomis ir atsakomybėmis Vietoj to atsirado didelis skaičius bendrasavininkų be organizuoto bendros nuosavybės valdymo modelio Daugiabučių namų bendrijų kūrimasis teisiškai išsprendžia šią problemą, tačiau pats bendrijų kūrimosi procesas yra lėtas Kita priežastis yra iki 2008 metų galiojęs sprendimas gyventojams kompensuoti iki 50 proc investicijų į būsto atnaujinimą Tokios aukštos paramos skyrimas, neįvertinus valstybės galimybių tokią paramą nuolatos teikti, bei neskaidrus pirkimų organizavimas lėmė kainų augimą, prastą darbų kokybę, formalią techninę priežiūrą Pritrūkus valstybės paramos lėšų, dalis bendrijų negavo žadėto finansavimo, todėl buvo priversti užšaldyti darbus arba išvis atsisakyti savo planų modernizuoti pastatus Tokia situacija paskatino nusivylimą programa ir didesni skepticizmą paties modernizavimo nauda 2009 m rugpjūčio 26 d nutarimu Nr 1119 patvirtinta naujoji Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa numato keletą pakeitimų Pagrindiniai jų yra paramos sumažinimas nuo 50 ir 15 proc, lengvatinių paskolų su fiksuotomis palūkanomis užtikrinimas Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašas, patvirtintas 2009 m lapkričio 13 d LR aplinkos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr D1-681/A1-641 (Žin, 2009, Nr ), numato paskolos ir palūkanų grąžinimą už nepasiturinčius asmenis ar šeimas Daugiabučių namų atnaujinimui, didinant energijos vartojimo efektyvumą, skiriama ES struktūrinių fondų parama pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų pro-

64 62 gramos prioritetą: Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai Antroji namų ūkiams skirta priemonė yra katilų ir oro kondicionavimo sistemų atitikties nustatytiems efektyvumo reikalavimams tikrinimo gyventojams dengimas valstybės lėšomis Ši priemonė taikoma tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojams Tikrinami ne mažesnės kaip 20 kw galios ir senesni negu 15 metų katilai, kūrenami skystu ir iškastiniu kietu kuru bei oro kondicionavimo sistemos Iki 2010 m rugpjūčio 31 d taikomas lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti [41] Ši PVM lengvata mažina šilumos ir karšto vandens išlaidas gyventojams, aprūpinamiems šiluma centralizuotai, todėl iš esmės yra skirta centralizuotų šilumos tiekimo sistemų konkurencingumo didinimui ir atsijungimų nuo CŠT stabdymui Nors centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemų rėmimas potencialiai prisideda prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo (kogeneracijos taikymo galimybės ir kt), tačiau iš kitos pusės tokiu būdu mažinat išlaidas šilumai nėra skatinamas šilumos vartojimo mažinimo priemonės būstuose Todėl ši priemonė turėtų būti keičiama kitais CŠT rėmimo būdais Nuo 2004 m iki 2009 m buvo taikomas lengvatinis 9 proc PVM tarifas gyvenamųjų namų statyboms, renovacijos, apšiltinimo paslaugoms, už kurias mokama iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis 72 Paslaugų sektoriuje taikoma parama Paslaugų sektoriuje finansinė energijos vartojimo efektyvumo didinimui skirta parama yra teikiama viešosios paskirties pastatų renovacijai Viešajam sektoriui priklausantys pastatai atnaujinami pagal specialias programas, kurios finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Taip pat viešojo sektoriaus pastatų atnaujinimui, didinant energijos vartojimo efektyvumą, skiriama ES struktūrinių fondų parama pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetą: Aplinka ir darnus vystymasis 73 Pramonės, energijos gamybos ir transportavimo sektoriuose taikoma parama Paramos priemonės, taikomos pramonės bei energijos gamybos ir transportavimo sektoriams, nagrinėjamos bendrai, nes dauguma jų šiuose sektoriuose yra vienodos Specifinės kiekvienam iš šių dviejų sektorių paramos priemonės analizuojamos skyrelio pabaigoje Energijos išteklių vartojimo efektyvumas kurą deginančiuose įrenginiuose skatinamas šiomis priemonėmis: apyvartinių taršos leidimų sistema ES struktūrinių

65 63 fondų parama, kogeneracijai taikoma parama, savanoriškų susitarimų schema, atleidimu nuo taršos mokesčių, kitomis fiskalinėmis priemonėmis Energijos vartojimo efektyvumo didinimas energijos gamybos įrenginiuose skatinamas visų pirma per prekybos apyvartiniais taršos leidimais (ATL) sistemą ATL sistemos tiesioginis tikslas yra įgyvendinti CO 2 emisijas mažinančias priemones Kadangi praktiškai Lietuvoje CO 2 emisijos mažinamos išimtinai didinant energijos ir energijos išteklių vartojimo efektyvumo didinimą (CO 2 gaudymo technologijos dar pernelyg brangios), tai ši sistema gali būti laikoma ir energijos efektyvumo didinimo sistema Įmonėms, kurios dalyvauja ATL sistemoje, netaikoma dauguma kitų žemiau nagrinėjamų paramos priemonių Energijos vartojimo efektyvumo didinimas energijos gamybos ir pramonės įrenginiuose skatinamas teikiant paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pagal Sanglaudos skatinimo ir Ekonomikos augimo veiksmų programas Remiami projektai apėmė šias sritis: kogeneracinių jėgainių modernizavimą ir prijungimą prie aprūpinimo šiluma sistemų; katilinių modernizavimą ir prijungimą prie aprūpinimo šiluma sistemų; didelio efektyvumo kogeneracinių jėgainių, statybą ir prijungimą prie aprūpinimo šiluma sistemų; elektros tiekimo ir skirstymo sistemų modernizavimą ir plėtrą; šilumos tiekimo sistemų modernizavimą ir plėtrą Finansinė parama, skiriama iš ES struktūrinių fondų kogeneracinių įrenginių statybai sudaro iki 50 proc Kogeneracijos plėtra yra finansiškai remiama ne tik iš ES struktūrinių fondų subsidijuojant investicijas, bet ir taikant skatinamuosius tarifus kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos supirkimui, kai gamintojai gamina elektros energiją termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse ir tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas [65] Superkamos elektros kaina ir apimtis šiems elektros energijos gamintojams nustatoma priklausomai nuo kasmet Energetikos ministerijos patvirtintos remtinos elektros energijos gamybos apimties Skatinant kogeneracinių jėgainių plėtrą Lietuvoje yra atlikti moksliniai tiriamieji darbai įvertinantys kogeneracijos technologijų patrauklumą, nustatytas kogeneracijos potencialas šalyje Remiantis mokslinių tyrimų rezultatas 2008 m spalio 28 d LR ūkio ministro įsakymu Nr buvo patvirtintas Kogeneracijos plėtros planas (Žin,2008, Nr130) Valstybės parama kogeneracinių jėgainių plėtrai pasireiškia per pritaikytą kvotų sistemą superkamai elektros energijai pagamintai kogeneraciniu būdu Kogeneracinėms jėgainėms taikoma 40 proc kompensacija mokesčiui, taikomam jungiantis prie elektros tinklų, jeigu yra naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai Viena iš fiskalinių paramos priemonių, kuri aktuali energijos gamintojams, yra atleidimas nuo taršos mokesčių [41]: Fiziniai ir juridiniai asmenys, įgyvendinantys aplinkosaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš sta-

66 64 cionarių taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leistinos taršos normatyvo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais, išskyrus atvejus, kai priemonei įgyvendinti yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat, kai įgyvendinamos aplinkosaugos priemonės yra skirtos biokurui naudoti Atleidimas nuo mokesčio galioja ne ilgiau kaip 3 metus nuo priemonės įgyvendinimo pradžios (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas [41], 5 str, 1p) Šia priemone remiamas tik energijos išteklių vartojimo gamybos įrenginiuose efektyvumo didinimas, bet nėra remiamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės vartojimo pusėje ar energijos tiekimo nuostolių mažinimas, nes atleidimas nuo taršos mokesčių netaikomas, jeigu teršalų sumažėja dėl gamybos apimties, rūšies pasikeitimo, taip pat tais atvejais, kai sumažėjęs išmetamų teršalų kiekis viename taršos šaltinyje sąlygoja išmetamų teršalų kiekio padidėjimą kituose to paties objekto taršos šaltiniuose [62] Dar viena taikoma fiskalinė priemonė yra apmokestinamojo pelno sumažinimas Nuo 2009 m prasidėjusio mokestinio laikotarpio vienetams vykdantiems investicinį projektą atliekantiems investicijas į ilgalaikį turtą, skirtą naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimui) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat su tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui, už mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti sumažinamas iki 50 procentų [66] Įgyvendinant Efektyvumo direktyvą, Lietuvoje 2005 m pradėta kurti savanoriškų susitarimų schema 2009 m vasario 5 d įsakymu Nr 4-44 LR ūkio ministras patvirtinto Savanoriškų susitarimų sudarymo tvarkos aprašą Savanoriški susitarimai Lietuvos atveju tai susitarimai tarp energetikos įmonių ir LR ūkio ministerijos, kuriais iškeliami aplinkosauginiai ar energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslai, o šiems tikslams pasiekti nustatomas laiko grafikas Pramonės sektoriuje taikomas atleidimas nuo mokėjimo už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, jei įmonėje įrengtas mažesnės nei 35 MW elektrinės galios kogeneracinis įrenginys Mokėjimas už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas netaikomas elektros energijos gamybos leidimus turintiems juridiniams ar fiziniams asmenims, gaminantiems elektros energiją ir vartojantiems ją savo teritorijoje savo įmonės reikmėms ar tiekiantiems elektros energiją jos teritorijoje esančių juridinių ar fizinių asmenų reikmėms termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėje, kurios elektros energiją gaminančių įrenginių suminė įrengtoji galia mažesnė nei 35 MW [65] Kita specifinė pramonės sektoriui taikoma paramos energijos efektyvumo priemonė yra parama auditams Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas priemonės ProcesasLT tikslas skatinti įmones diegti šiuolaikiškus vadybos metodus ir kokybės valdymo sistemas Numatyta finansuoti gamybos procesų ener-

67 65 getinių auditų ir technologinių auditų pramonės įmonėse įsigijimą Teikti paraiškas buvo galima nuo iki mažoms ir vidutinėms įmonėms Vienam projektui teikta parama buvo nuo Lt iki Lt Didžiausias numatytas finansavimo intensyvumas 50 proc (išorinėms konsultavimo paslaugoms įsigyti) Pagal šią priemonę buvo planuojama skirti 33,33 mln litų, tačiau pareiškėjų pagal šią priemonę pateiktose paraiškose iš viso prašoma paramos suma siekė tik 6,93 mln litų (buvo pateikta 81 paraiška) Energijos vartojimo efektyvumo didinimas energijos gamybos ir transportavimo sektoriuje yra skatinamas per kainodarą (detaliau žr 12 šios ataskaitos skyriuje) 74 Transporto sektoriuje taikoma parama Transporto sektoriuje įgyvendinamos energijos išteklių vartojimo efektyvumo didinimo priemonės skirtos kelių ir kitos transporto infrastruktūros gerinimui, viešojo transporto modernizavimui Šios priemonės finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat yra skiriama ES struktūrinių fondų parama m laikotarpiu transporto sektoriaus projektai finansuojami pagal Ekonominio augimo veiksmų programos prioriteto Esminė ekonominė infrastruktūra priemonę Savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra ; prioriteto Transeuropinių transporto tinklų plėtra 75 Skyriaus išvados Apibendrinant paramos schemos analizę, galima pastebėti, kad parama neteikiama individualių namų modernizacijai, efektyvumo priemonėms komercinės paskirties pastatuose Daugiabučių namų modernizacijai numatyta skirti didelės apimties finansinę paramą, tačiau dar nėra aišku, kaip efektyviai veiks naujai sukurta daugiabučių renovavimo programos finansavimo schema Esama paramos schema neskatina energetinių paslaugų bendrovių veiklos Energijos vartojimo efektyvumą didinimą planuojančių ir vėliau šias priemones įdiegiančių įmonių atsakomybė nesusieta su realiai pasiekiamais rezultatais Subsidijos energijos vartojimo auditams pramonės įmonėse teikiamos nesiejant jų su savanoriškų susitarimų schema Paraiškų teikimas gauti paramai buvo apribotas 2,5 mėn laikotarpiu tai, kartu su informacijos sklaidos stoka specifinei auditorijai, galima laikyti priežastimi, kad teikiamu auditų finansavimu pasinaudojo nedaug įmonių (paraiškų buvo pateikta tik penktadaliui numatytos sumos) Parama kogeneracijai teikiama tiek subsidijuojant investicijas, tiek per skatinamuosius tarifus, tačiau teikiama parama nėra susieta su kilmės garantijų schema, kuri veikia tik formaliai Todėl nėra garantijų, kad skatinama kogeneracija atitinka ES reikalavimus, keliamus didelio naudingumo kogeneracijai

68 66 8 Teisinės, administracinės, finansinės ir kitos kliūtys energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didėjimui ir pasiūlymai šių kliūčių pašalinimui Šiame skyriuje analizuojamos teisinės, administracinės, finansinės ir kitos kliūtys, lemiančios nepakankamai spartų energijos vartojimo efektyvumo didėjimą šalies ūkio sektoriuose Informacija apie kliūtis yra surinkta atlikus išsamią mokslinės literatūros šaltinių, parengtų studijų ir mokslo tiriamųjų darbų analizę Siekiant atlikti visapusišką kliūčių energijos efektyvumo projektų įgyvendinimui analizę, buvo atlikta kitų konsultavimo ir energijos tiekimo srityje dirbančių įmonių ir ekspertų apklausa Apklaustų įmonių sąrašas, apklausos forma ir įmonių atsakymai pateikti šios ataskaitos prieduose (4 ir 5 priedai) Taip pat remtasi šio darbo rengime dalyvavusių ekspertų patirtimi Galima išskirti tris svarbiausius energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų aspektus, kuriuose identifikuojamos pagrindinės kliūtys Tai energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių identifikavimas, investicijų pritraukimo galimybės ir planuojamos gauti naudos pagrįstumas bei apibrėžtumas Energijos vartojimo efektyvumo didinimo galimybių nustatymas yra tampriai susijęs su esamu informacijos sklaidos lygiu, turimomis žiniomis ir gebėjimais Ty energijos vartotojai turi būti informuoti apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo naudą jiems patiems, turėti reikalingas žinias tokių galimybių identifikavimui ir turėti gebėjimus ar galimybes tokias priemones įdiegti Pagrindiniu veiksniu galima būtų įvardinti vartotojų požiūrį į energijos efektyvumo projektus Vartotoją turi pasiekti ne tik bendra informacija, kad taupyti energiją reikia, bet ir aiškiai pasakoma, kad taupydamas vartotojas gaus apčiuopiamą finansinę naudą sau Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad dalis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių yra susietų su vartotojo kasdienių įpročių koregavimu Šis procesas yra ilgalaikis ir atsiranda rizika, kad vartotojas ilgainiui gali vėl sugrįžti prie netaupaus energijos vartojimo Prognozuojama, kad ši kliūtis mažės augant energijos kainoms ir didėjant vartotojų informuotumui Finansinė motyvacija turėtų tapti didžiausia paskata diegti energijos efektyvumo priemones Investicijų pritraukimas į energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus yra labai aktualus Šiuo metu, priemonių finansavimui galima naudoti iš esmės tik nuosavas lėšas (išskyrus keletą išimčių, kaip pvz daugiabučių namų moder-

69 67 nizavimas), todėl energijos efektyvumo projektų finansavimo galimybių stygius yra didelė kliūtis stabdanti projektų plėtrą Trečioji įvardinta kliūčių grupė apima po projekto įgyvendinimo planuojamos gauti naudos neapibrėžtumą Jeigu vartotojui nėra suteikiama ateityje planuojamos sutaupyti energijos garantija, vartotojas neturi jokių kitų galimybių vertinti planuojamą projekto rezultatą, kaip tik pasitikėdamas savo (arba jį konsultuojančių ekspertų) kompetencija (ty atliktais skaičiavimais) arba remdamasis realiai egzistuojančiais pavyzdžiais Esant tokiai situacijai atsiranda tam tikras judėjimas ratu, nes vartotojai linkę nepasitikėti ekspertų prognozuojamais sutaupymais, nes negali aplankyti sėkmingai įvykdytų projektų ir tuo įsitikinti, o tų projektų nėra, nes ekspertai neįtikina vartotojų savo pateiktais vertinimais Neapibrėžtis dėl būsimos naudos neleidžia vykdyti aiškaus (iš anksto numatomo) investicijų (ty ir naudos) planavimo Kita vertus, sėkmingų projektų nebuvimas nepadrąsina pačių ekspertų teikti energijos sutaupymo garantijų, ty rinkoje nevyksta natūralus mokymosi ciklas, kai mokomasi iš jau esamų pavyzdžių, nuolat tobulinant patį procesą Norint nutraukti šią grandinę, būtina vykdyti demonstracinius projektus, kurie tarnautų kaip pagrindas keliant tiek vartotojų, tiek ekspertų kompetenciją Vieni supras, kad projektai yra finansiškai patrauklūs, kiti įsitikins, kad įmanoma suvaldyti riziką ir pasiekti garantinius sutaupymus Be jau minėto mokymosi ciklo įgyvendinimo yra sudėtinga pritaikyti kitų šalių geriausias praktikas, nes rinka be realaus veikiančio pavyzdžio tikėtina išliks pasyvi ir skeptiška Rekomenduojama įgyvendinti mažiausiai po vieną energijos efektyvumo didinimo demonstracinį projektą visuomeniniuose pastatuose ir modernizuojamuose daugiabučiuose namuose, kuriuose dalyvautų energetinių paslaugų bendrovės Išanalizuoti šių projektų įgyvendinimo patirtį dėl kliūčių energetinių paslaugų bendrovių dalyvavimui ir, esant reikalui, parengti teisės aktų pakeitimus, užtikrinant šių kliūčių pašalinimą Projektų patirties pagrindu parengti informacinę medžiagą, skatinant energetinių paslaugų bendrovių rinką Kaip pavyzdį galima pateikti daugiabučių namų modernizaciją Ji gali nepasiekti reikalingos apimties dėl gyventojų neigiamo požiūrio, susidariusio dėl modernizavimo schemos kaitos, blogų pavyzdžių tarp įgyvendintų projektų ir informacijos apie gerus pavyzdžius sklaidos stokos Gyventojai nepasitiki modernizavimo darbų kokybe, nesijaučia užtikrinti dėl šildymo kainos pakankamo sumažėjimo po renovacijos Siekiant mažinti šias kliūtis, būtina nuolatos skleisti informaciją apie gerus pavyzdžius Labai svarbu šios informacijos pateikimo forma, skleidimo kanalai Gyventojai labiausiai pasitiki jų bendruomenėje įgyvendintais pavyzdžiais, todėl svarbus vaidmuo informuojant ir šviečiant gyventojus tenka savivaldos institucijoms Tuo tikslu rekomenduojame plėtoti savivaldybių ir Energetikos agentūros vaidmenį geros praktikos sklaidos srityje, specialų dėmesį telkiant į demonstracinių projektų vykdymą Visuomenė naująsias Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos nuostatas sutiko įtariai visų pirma dėl stipriai sumažinto paramos intensyvumo Antras veiksnys, darantis lemiamą įtaką, tai bendra ekonominė situacija šalyje, o ypač spartus bedarbių skaičiaus augimas, todėl butų savininkai neskuba prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų Tikėtina, kad be didesnių

70 68 demonstracinių projektų su papildomu valstybės paramos teikimu buvimo ir naujoji programos vykdymas bus lėtas Pastatų priežiūros problema išlieka aktuali Lietuvoje nėra ilgalaikių daugiabučių pastatų priežiūros tradicijų Butų savininkai, ypač jeigu name nėra įsteigta butų savininkų bendrija, vangiai rūpinasi bendrų namo priklausinių priežiūra Teisės aktuose įvardinti pastato priežiūros reikalavimai dažnai vertinami kaip formalūs, priežiūros darbai dažnai apsiriboja jau įvykusių gedimų šalinimu seną elementą keičiant nauju Nors pastatą administruojančios organizacijos yra įpareigotos siūlyti ir diegti energijos efektyvumo priemones pastatuose (STR 11205:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įdiegimo tvarka), tokios iniciatyvos nestebimos Vertinant situaciją, galima konstatuoti, kad teisinė bazė numato energijos efektyvumo priemonių diegimą pastatuose Tačiau pastatus prižiūrinčios organizacijos nerodo suinteresuotumo tai daryti dėl papildomos kompetencijos pritraukimo poreikio bei organizacinio darbo padidėjimo Jos nėra įpareigotos atsiskaityti prieš klientus, ty prižiūrimų namų butų savininkus apie jų pastangas vykdant teisės aktuose priskirtas prievoles Įvertinus juntamą poreikį didinti pastatų prižiūrėtojų kompetenciją, rekomenduojame vykdyti nuolatinius pastatus prižiūrinčių specialistų mokymus (plačiau 16 skyriuje) Statinių priežiūros, lemiančios energinį pastatų naudingumą, kokybės kėlimui būtina toliau tobulinti šią priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, nustatant juose griežtesnius statinių energijos ūkio valdymo ir taupaus energijos vartojimo reikalavimus Papildomai, patys butų savininkai yra mažai organizuoti ir neefektyviai kontroliuoja jiems teikiamos paslaugos kokybės, apimties ir atitikimo teisiniams reikalavimams Bendrijų informuotumo ir aktyvumo kėlimas reikalaujant paslaugų ir prižiūrint jų kokybę taip pat suteiktų papildomas paskatas energijos efektyvumo projektų plėtrai Kita energijos efektyvumo priemonių diegimą stabdantis veiksnys yra su nuosavybės klausimais susijusios problemos: į energijos efektyvumą nėra linkę investuoti nuomininkai ir net savininkai, jei planuoja turtą greitai parduoti Lietuvoje aktuali daugiabučių namų jungtinės nuosavybės problema, sudaranti sunkumus susitarti, taip pat lemianti nusistatymą, kad name jam priklauso tik butas, ir už visą namą atsakingas kažkas kitas Konsultantas ne kartą susidūrė su gyventojais, įsitikinusiais, kad tik šilumos tiekėjas yra atsakingas už tai, kiek jiems reikia mokėti už vieno kvadratinio metro būsto ploto šildymą Gyventojai jaučiasi neužtikrinti dėl mokėjimų už būsto šildymą sumažėjimo renovacijos atveju Tarp gyventojų vyrauja nuomonė, kad gyventojams sutaupius šilumą, šilumos tiekėjas pakels šilumos kainą, taip kompensuodamas nuostolius dėl neparduoto šilumos kiekio Pastebėta, kad svarbus faktorius yra vartotojų pasitikėjimas energijos efektyvumo priemonių tiekėjais, gamintojais ir diegėjais Bloga patirtis dėl šių priemonių prastos kokybės ir laukiamų sutaupymų buvimo yra plačiai paskleidžiama tarp vartotojų ir slopina tolimesnes iniciatyvas Iš dalies šią problemą sprendžia sertifikavimo ir atestavimo schemos, tačiau šios schemos privalo užtikrinti patikimumą Demonstraciniai projektai taip pat prisidėtų didinant varto-

71 69 tojų pasitikėjimą, tačiau būtina apgalvota tokių projektų rezultatų monitoringo ir šio monitoringo rezultatų skleidimo schema Būtina, kad patys demonstracinio projekto naudos gavėjai skleistų informaciją apie projekto naudą savo bendruomenėje ir už jos ribų Kita sisteminė administracinė kliūtis energijos efektyvumo projektų įgyvendinime fragmentiška efektyvumo priemonių tiekimo-įdiegimo grandinė ir kvalifikacijos stoka tarp efektyvumo priemonių tiekėjų Tai nulemia atsakomybės prieš galutinį vartotoją trūkumą ir dažnai žemą paslaugos kokybę, kuri savo ruožtu padidina nepasitikėjimą energijos efektyvumo diegimu kitų vartotojų tarpe Energinių paslaugų bendrovių dalyvavimas įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus padėtų sumažinti projektų riziką, nes EPB būtų suinteresuota kontroliuoti atliekamų darbų kokybę EPB kontrolė būtų efektyvesnė dėl bendrovių turimos kvalifikacijos, rinkos situacijos žinių, gera patirtimi pagrįsto pasitikėjimo projekto darbus atliekančiais rangovais Tikėtina, kad išsivysčiusi EPB rinka leistų šioms bendrovėms imtis vis rizikingesnių projektų, nes vieno projekto rizika jiems nebūtų tokia reikšminga dėl atliekamų projektų skaičiaus Kliūtys EPB rinkos plėtrai Lietuvoje ir pasiūlymai šioms kliūtims įveikti nagrinėjami šios ataskaitos 10 skyriuje Kalbant apie verslo subjektus, administracine kliūtimi galima laikyti tai, kad energijos efektyvumo priemonės retai tampa prioritetine investicija, kai išlaidos energijai nesudaro ženklios biudžeto dalies Net ir turėdamos finansinių išteklių investicijoms, įmonės linkusios investuoti į gamybos įrenginius ar kitas verslo plėtros sritis, bet ne į energijos taupymo priemones, net jei šios priemonės gana greitai atsipirktų Tai susiję tiek su didesne finansine grąža investavimo alternatyvose, reikalingomis žmogiškųjų išteklių sąnaudomis palyginti smulkiems energijos taupymo projektams, tiek su specifinės kvalifikacijos poreikiu identifikuojant tokių projektų galimybes Todėl įmonėms reikalinga išorinė paskata energijos efektyvumo didinimo priemonių identifikavimui Tokia paskata gali tapti finansinė parama auditams, teikiamos nemokamos konsultacijos Šios priemonės padėtų spręsti ir vadybos patirties efektyvios energetikos požiūriu stokos pramonės įmonėse problemą Auditų finansavimo schemą būtų naudinga sieti su savanoriškais susitarimais tarp įmonių ir Energetikos ministerijos Papildomą paskatą įmonėms investuoti į energijos vartojimą suteiktų ir galimybės energijos taupymo projektų finansinę naudą papildyti marketingine nauda, pvz, energiją taupančios metų įmonės ar pan nominacija, leidžianti ją laimėjusiai įmonei atitinkamai pristatyti save jos produkcijos ar paslaugų vartotojams Energijos taupymo projektų galimybes pramonės (iš dalies ir paslaugų) sektoriuje padėtų identifikuoti atskirose srityse veikiančių įmonių lyginamieji energijos vartojimo rodikliai, būdingų energijos taupymo galimybių sąrašai, rengiami seminarai ir kitos informacinės priemonės Atlikta energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo efektyvumo kliūčių analizė parodė šias pagrindines kryptis tolimesniems veiksmams:

72 70 Kvalifikuotos ir efektyvios informacijos sklaidos ir konsultavimo veiklos poreikį visuose sektoriuose; Organizacinių pokyčių poreikį, ypač plėtojant savivaldybių ir Energetikos agentūros vaidmenį; Pasitikėjimo tarp rinkos dalyvių didinimo poreikį; Finansinių išteklių ir naujų finansavimo mechanizmų poreikį Informacinės sklaidos ir savivaldybių vaidmens didinimo problematikos nagrinėjimui šioje ataskaitoje yra skirtas 17 skyrius Energijos vartojimo efektyvumo didinimą transporto sektoriuje stabdo pernelyg lėta viešojo transporto plėtra Prasta viešojo transporto paslaugų kokybė lemia nuolat mažėjantį vežimą viešuoju transportu ir didėjantį privačių (daugiausia naudotų) automobilių skaičių Siekiant spręsti viešojo transporto problemas, siūlytina parengti miestų viešojo transporto strategijas Svarbu daugiau dėmesio miestuose skirti ir bevariklio transporto plėtrai, susisiekimo infrastruktūros miestuose pritaikymui tarpusavyje derinti įvairų transportą (pvz, automobilių stovėjimo aikštelės prie viešojo transporto mazgų, saugomos dviračių stovėjimo aikštelės) Šioje srityje būtina stiprinti savivaldybių funkcijas Vairuotojai neturi tausaus vairavimo (eko-vairavimo) įgūdžių, todėl šioje srityje būtina vykdyti šviečiamąją veiklą, įtraukti eko-vairavimo įgūdžių diegimą į vairuotojų rengimo programas Energijos vartojimo efektyvumo didėjimą energijos gamybos ir transportavimo sektoriuje stabdo vykdomos politikos nenuoseklumas Elektros tiekimo ir skirstymo sistema nepritaikyta paskirstytosios gamybos plėtrai dėl istorinių priežasčių Tačiau ir pastaruoju metu šioje srityje vykdoma politika nėra visiškai aiški Iš vienos pusė yra skatinama nedidelių kogeneracinių jėgainių plėtra (žr 7 skyrių), tačiau, iš kitos pusės, Nacionalinės energetikos strategijos 24 punkte numatyta, kad iki 2010 m Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose bus pastatytas iki 400 MW galios kombinuoto ciklo dujų turbininis blokas Statybos jau vyksta, tačiau žinoma, kad vietovėje nėra pakankamai šilumos vartotojų, todėl apie 100 MW šilumos nebus naudingai panaudota, nepasiekiami technologiškai galimi kuro sutaupymai Taip pat yra žinoma, kad UAB Kauno energija planuoja panašaus bloko statybas Kaune, kur yra pakankamai šilumos vartotojų Papildomai gamybos pajėgumų stambinimas ir koncentravimas Elektrėnuose prieštarauja siekiui vystyti paskirstytą energijos gamybos koncepciją LR Valstybės kontrolė 2010 m sausio 15 d parengtoje valstybinio audito ataskaitoje Nr VA-P Atsinaujinančių energijos išteklių potencialo naudojimas Lietuvoje dėl bloko statybų Elektrėnuose pateikė šį įvertinimą: Sprendimą statyti kombinuoto ciklo dujų turbininį bloką Elektrėnuose galima laikyti strategine klaida, nes užsienio kapitalo valdoma AB Kauno energija panašų energetinį bloką planuoja statyti Kaune, kur yra šilumos vartotojų Iš įvykusio fakto matyti, kad Lietuvoje energetikos sektoriuje yra silpnai koordinuojami

73 71 sprendimai, silpnai vykdoma jau priimtų sprendimų rizikos vadyba, vykdomas nepakankamai operatyvus sprendimų derinimas prie kintančių aplinkybių Kogeneracijos plėtrai kliūtimi gali tapti ir tai, kad šilumos ūkio planavimas ir valdymas ne visada užtikrina esamų centralizuotų aprūpinimo šiluma sistemų išlaikymą ir plėtrą, reikalingą kogeneracijos potencialo panaudojimui Įvertinat centralizuoto šilumos tiekimo papildomą naudą dėl sukuriamo potencialo kogeneracijos plėtrai (dėl kogeneracinių technologijų vystymosi ir energijos kainų kilimo, kogeneracines jėgaines perspektyvoje bus diegtinos vis mažesnėse aprūpinimo šiluma sistemose), būtina skatinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemų išlaikymą reguliuojant šilumos ūkio planavimą ir skiriant finansinę paramą CŠT sistemų atnaujinimui Viena iš administracinių kliūčių, stabdanti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimą viešuosiuose pastatuose, yra biudžetinių įstaigų ir organizacijų finansavimo aspektas, kai gaunamas finansavimas tik faktiškai patirtoms šildymo išlaidoms Tokiu būdu priemones įdiegusi organizacija negauna šilumos sutaupymo naudos Šios problemos sprendimui siūlome parengti teisės aktų pakeitimus sudarant ekonomines paskatas diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones viešojo sektoriaus pastatuose užtikrinti, kad biudžetinėse įstaigose ir organizacijose įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo priemones, sutaupytos lėšos arba jų dalis būtų paliekamos šiose įstaigose ir organizacijose naujų energijos efektyvumo priemonių diegimui ir pasižymėjusių darbuotojų susietų su minėtų priemonių diegimu, skatinimui Svarbi efektyvumo projektui įgyvendinimo kliūčių grupė yra finansinės kliūtys Net tuomet, kai energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektas turi gerus finansinius rodiklius, jo įgyvendinimui gali sukliudyti finansų neprieinamumo barjeras, kaip projekto įgyvendintojas neturi nuosavų lėšų investicijoms Tokiu atveju yra svarbi galimybė gauti paskolą tinkamomis sąlygomis, tačiau komerciniai bankai nėra linkę suteikti pigių paskolų energijos efektyvumo projektams dėl gana didelės šių projektų rezultatų rizikos Tačiau tik dalis energijos vartojimo didinimo projektų turi gerus finansinius rodiklius vertinant atskirų rinkos dalyvių požiūriu Didelė dalis efektyvumo projektų yra ekonomiškai priimtini vertinant visos šalies požiūriu, tačiau juos įgyvendinantiems subjektams jie gali tapti patrauklūs tik suteikiant finansinę paramą Dalis šių finansinių kliūčių jau yra šalinamos esama paramos schema, kuri aprašyta šios ataskaitos 7 skyriuje, tačiau yra dalis projektų, kuriems reikalinga kurti naujas finansinės paramos priemones Šioje ataskaitoje siūloma kurti Energijos efektyvumo paramos fondą (EEPF) Šiuo fondu kapitalo pasiekiamumo problemą galima būtų spręsti suteikiant garantijas arba lengvatines paskolas, o neatsiperkančius projektus skatinti subsidijomis Fondo kūrimo ir kitų finansinių mechanizmų klausimas analizuojamas šios ataskaitos 9 skyriuje Energijos vartojimo efektyvumo didinimą lėtina nepakankamai išnaudojamos galimybės patirtį, įgytą dalyvaujant tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose, pritaikyti Lietuvos sąlygoms Per paskutinius energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje atlikti (arba vis dar rengiami) šie pagrindiniai projektai: BESS, ExBESS, EFFI, PU Benef, EUROCONTRACT, CF-SEP, ODYSSEE- MURE, EMEEES, EEW, BewareE, MINUS 3%, Prometheus, EESI, CA ESD,

74 72 ESDN, Clearcontract, Clear III East, ESMA, ST-ESCOs, FINA-RET, FRESH, ECOLISH (plačiau šie projektai aprašomi šios ataskaitos 6 priede) Lietuvos mokslininkai dalyvavo didžiojoje dalyje šių projektų, tačiau dėl ko-finansavimo galimybių iš Lietuvos pusės stokos, rezultatai nebuvo pakankamai pritaikyti Lietuvos poreikiams Todėl rekomenduojame, kad steigiamas Energijos efektyvumo paramos fondas (EEPF) (aprašytas 9 skyriuje) apimtų ir mokslinių projektų ko-finansavimą, numatant šių projektų rezultatų pritaikymą Lietuvos specifiniams poreikiams Pažymėtina, kad didžioji dalis tarptautinių mokslo projektų apima didelės apimties informacijos sklaidą Todėl tokiu būdu galima būtų paskatinti ir aktyvesnę informacinę ir šviečiamąją veiklą

75 73 9 Energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo finansavimo mechanizmai Šiame skyriuje pristatomi energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo finansavimo mechanizmai Apžvelgiamas energijos efektyvumo rinkoje veikiančių energetinių paslaugų bendrovių modelis Pristatomi skirtingi efektyvumo projektų finansavimo mechanizmai, kai įdiegiant priemones investuoja pats energijos vartotojas, kai investuojamos energetinių paslaugų bendrovės lėšos ir kai užtikrinamas trečiosios šalies finansavimas Identifikuojamos energetinių paslaugų rinkos plėtrą ribojančios kliūtys Pristatomi siūlymai, kurie skatintų energijos vartojimo efektyvumo projektų diegimą 91 Energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų finansavimo mechanizmai Energijos efektyvumo dindimo projektai yra specifiniai projektai, nes reikalauja specialių žinių, patirties ir gebėjimų Įmonės ar kiti energijos vartotojai dažniausiai koncentruojasi į savo pagrindinių veiklų optimizavimą, todėl energijos vartojimo efektyvumo didinimas paprastai lieka kaip antrinis prioritetas arba išvis nevertinamas Pagrindinės to priežastys yra informacijos stoka, organizacinių pajėgumų nebuvimas, finansavimo rizika Tokia situacija yra palanki trečiai šaliai siūlyti energijos vartojimo efektyvumo didinimo paslaugas Tokia įmonė turi turėti sukaupusi reikalingas kompetencijas, ty žinoti kaip, galėti įgyvendinti efektyvumo dindimo priemones bei prisiimti įsipareigojimus dėl planuojamo pasiekti energijos vartojimo efektyvumo lygio (teikti garantiją, kad jis bus pasiektas) Tokios įmonės vadinamos energetinių paslaugų bendrovėmis Energetinių paslaugų bendrovės (EPB) apibrėžimas, pateikiamas Efektyvumo direktyvoje [68]: fizinis ar juridinis asmuo, vartotojo įrenginiui ar vartotojo patalpose teikiantis energetines paslaugas ir (arba) kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir tuo būdu prisiimantis tam tikro masto finansinę riziką Mokėjimas už suteiktas paslaugas (visiškai arba iš dalies) grindžiamas tuo, kiek padidėjo energijos vartojimo efektyvumas ir kiek buvo laikomasi kitų susitartų įvykdymo kriterijų Gali būti sudaromos garantinių sutaupymų ir naudos pasidalinimo energetinių paslaugų teikimo sutartys Plačiau energetinių paslaugų bendrovių veiklą Lietuvoje pristatoma 10 skyriuje

76 74 34 pav Energetinių paslaugų bendrovių veikimo modelis Paveiksle pateiktas EPB modelis, kuomet pasirinktas garantinių sutaupymų sutarties būdas, kai EPB pasižada savo diegiamomis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis pasiekti užsiduotus sutaupymas Lėšos atsiradusios iš pasiektų sutaupymų turi padengti EPB investicijų grąžinimą, veiklos sąnaudas ir pelną, todėl nepasiekus planuoto energijos vartojimo lygio EPB nukenčia Atitinkamai, jeigu sutaupymai viršija planuotus, iš anksto susitarus juos gali pasiimti vartotojas, arba juos galima pasidalinti abiems pusėms iš anksto suderintu santykiu Energijos efektyvumo didinimo projektų finansavimas gali būti vykdomas pasitelkiant tris mechanizmus [2, 3]: Energijos efektyvumo didinimo projektą finansuoja pats energijos vartotojas iš savo nuosavų lėšų Galutinis vartotojas iš EPB gavęs energijos sutaupymų pasiekimo garantiją (toliau tai tampa sutartiniu įsipareigojimu garantinių sutaupymų sutartis) suteikia lėšas EPB įmonei vykdyti energijos efektyvumo projektą EPB nuosavomis lėšomis finansuoja energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektą pas vartotoją EPB atgauna investuotas lėšas tik tuo atveju jeigu raliai pasiekia sutaupymus, kurie buvo prisiimti kaip sutartiniai įsipareigojimai planuojant projekto energijos sutaupymus Trečios šalies finansavimas, ty projekto vykdymui naudojami pinigai yra pasiskolinami, nuosavos EPB ar energijos vartotojo lėšos nėra naudojamos Kredituojanti įstaiga gali prisiimti teisę į būsimus sutaupymus arba(ir) nuosavybės teisę į įdiegtą įrangą Šis atvejis dar skirstomas į dvi dalis, kai skolinimąsi atlieka energijos vartotojas arba kai skolinasi EPB

77 75 Pirmasis finansavimo mechanizmas, kuomet energijos vartotojas nuosavomis lėšomis vykdo energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektą reikalauja gerai išvystytos EPB rinkos, aukšto paties energijos vartotojo problemos išmanymo ir disponavimo lėšomis Priežastys, kodėl dažniausiai galutinis vartotojas neinvestuoja į energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones: neturi pakankamai lėšų įdiegti reikalingoms priemonėms; nežino ir netiki, kad gali sutaupyti investuodamas į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ty nėra EPB, kurios pateiktų energijos sutaupymų pasiekimo garantiją; nežino, kokios priemonės didina energijos vartojimo efektyvumą, kokios priemonės duoda didžiausią investicijų grąžą; neturi laiko ieškoti lėšų, reikalingų investicijoms į energijos vartojimo efektyvumo didinimą Tais atvejai, kai lėšas į projektus investuoja pačios EPB, iškyla įmonių kapitalo problemos, ty įšaldomos lėšos, mažėja galimybių vykdyti subalansuotą kapitalo plėtrą Įmonėms su gerais skolinimosi rodikliais ilgalaikėje perspektyvoje dažnai yra pigiau naudoti skolintas lėšas negu investuoti nuosavą kapitalą Trečioji alternatyva yra populiariausia vykdant energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus Tuo atveju, kai lėšas skolinasi EPB, energijos vartotojas yra apsaugotas nuo finansinės rizikos susijusios su projekto techniniu įgyvendinimu Energijos sutapymai, kurie yra numatyti energijos sutaupymų pasiekimo garantijoje bus pasiekti sėkmingo projekto įvykdymo atveju, jeigu ne - nuostolius patirs ne energijos vartotojas bet EPB Papildomai, finansinių įsipareigojimų nebuvimas leidžia energijos vartotojui turėti geresnius skolinimosi rodiklius Stambios EPB dažnai yra linkusios investuoti būtent skolintas lėšas nes skolintų pinigų vertė ilgalaikėje perspektyvoje yra pigesnė už nuosavo kapitalo naudojimą Antruoju atveju, kuomet lėšas skolinasi energijos vartotojas, viskas dažniausiai priklauso nuo energijos vartotojo skolinimosi rodiklių bei finansinės institucijos, ty banko patirties dirbant su energijos vartojimą didinančiais projektais Žemiau esančiame paveiksle pateikiamos trečios šalie finansavimo schemos, kai energijos efektyvumo priemonių įdiegimui lėšas skolinasi energijos vartotojas ir kai energetinių paslaugų bendrovė

78 76 35 pav Trečiosios šalies investavimo į energijos taupymo priemones schemos Nepriklausomai nuo to, koks subjektas (energijos vartotojas ar EPB) užsiima projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų skolinimusi, būtina kad tokių projektų vykdymui būtų paruošta pati rinka Lietuvoje susiduriama su keliomis EPB rinkos plėtrą stabdančiomis priežastimis [3]: Santykinai žema energijos kaina, kai energijos sąnaudos neatkreipia vartotojo dėmesio į poreikį domėtis ir diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, arba kaina yra nepakankama, kad priemonių įdiegimas būtų finansiškai patrauklus tiek vartotojui, tiek EPB Finansinės institucijos iš esmės neturi patirties vykdant energijos vartojimo efektyvumo dindimo projektus, todėl jų kreditavimas yra sudėtingas Energetinių paslaugų teikimas Lietuvoje tik skinasi sau kelią, todėl kol kas nėra lengva identifikuoti reikšmingesnių sėkmingai įgyvendintų projektų Mažas verslo ir visuomenės informuotumas bei aukštas skepticizmo lygis Nėra parengta patiriamų energijos sutaupymų įvertinimo metodika ir pasiektų energijos sutaupymų užskaitymo (teisinio patvirtinimo arba validacijos) sistema Šį klausima galima būtų palikti teisiniam sureguliavimui sutartyse tarp konkrečios EPB ir energijos vartotojo atskiro projekto metu, tačiau dažnai iškyla kompetencijos stokos ir bendrų taisyklių nebuvimo problema Tai priveda prie skirtingo projekto traktavimo, kyla neapibrėžtumas, stabdantis energetinių paslaugų plėtrą Išskirtas pagrindines EPB plėtros kliūtis galima suskirstyti į dvi grupes: projektų finansavimo ir patirties bei informacijos sklaidos Šių kliūčių mažinimui siūlomos priemonės pristatomos sekančiame skyriuje