F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A

Transcription

1 F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A 2 1 8

2

3 SANTRUMPOS IR KITI PAAIŠKINIMAI ISSN (ONLINE) AB AKR ASN BVP DSTI EBPO ECB ES ESRV EURIBOR IT JAV KRD IV KRR LTV PFĮ proc. p. RoE TVF UAB VĮ VšĮ akcinė bendrovė anticiklinis kapitalo rezervas Atsakingojo skolinimo nuostatai bendrasis vidaus produktas vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt-service-to-income ratio) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Europos Centrinis Bankas Europos Sąjunga Europos sisteminės rizikos valdyba Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. euro inter-bank offered rate) informacinės technologijos Jungtinės Amerikos Valstijos ketvirtoji Kapitalo reikalavimų direktyva Kapitalo reikalavimų reglamentas kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykis (angl. loan-to-value ratio) pinigų finansų įstaigos procentiniai punktai nuosavo kapitalo grąža (angl. return of equity) Tarptautinis valiutos fondas uždaroji akcinė bendrovė valstybės įmonė viešoji įstaiga Apžvalgą parengė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnyba. Apžvalga PDF formatu pateikiama Lietuvos banko interneto svetainėje adresu Jeigu nenurodyta kitaip, remiamasi duomenimis iki 218 m. gegužės 1 d. Analizuojant bankų sektorių, jei nenurodyta kitaip, naudojami konsoliduoti Lietuvoje veikiančių bankų, įskaitant užsienio bankų filialus, duomenys. Leidinys Finansinio stabilumo apžvalga skelbiamas EBSCO Publishing, Inc., Business Source Complete duomenų bazėje ( Lietuvos bankas, 218

4 TURINYS SANTRAUKA... 5 I. FINANSŲ SISTEMOS BŪKLĖ IR PERSPEKTYVOS... 6 Finansų rinkų ir ekonomikos raida... 6 Bankų sektoriaus raida... 7 Kreditavimo raida Nekilnojamojo turto rinkos raida II. RIZIKOS FINANSŲ SISTEMAI Disbalansų Šiaurės šalyse ir staigaus rizikos priedų padidėjimo galimas poveikis Lietuvoje veikiančių bankų polinkiui prisiimti riziką Spartus kreditavimo ir nekilnojamojo turto rinkų augimas Iššūkiai finansų sistemai Kibernetinio saugumo grėsmė finansų įstaigoms Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis Bankų mokumo testavimas Bankų likvidumo testavimas III. FINANSŲ SISTEMOS STIPRINIMAS ŽODYNAS Intarpai 1 intarpas. Lietuvos bankų sektorius: didelis veiklos efektyvumas, didelė koncentracija intarpas. Bankų kuriama perkamoji galia ir kredito srautų įtaka ekonominiam ciklui intarpas. Būsto politika Lietuvoje intarpas. Virtualiosios valiutos samprata ir sąsajos su finansiniu stabilumu intarpas. Atsakingojo skolinimo nuostatų poveikio kredito ir nekilnojamojo turto rinkoms vertinimas... 3

5 F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A / SANTRAUKA 5 Šalies ekonominio pakilimo laikotarpiu gyventojų ir įmonių finansinė padėtis toliau gerėjo. 217 m. prie ūkio augimo gerokai prisidėjo išaugęs eksportas ir investicijos, o tai turėtų ir toliau didinti įmonių veiklos našumą ir užtikrinti ekonomikos augimą. Nedarbo lygis toliau mažėjo, o gyventojų darbo užmokestis didėjo sparčiau nei kainos. Pasaulio ekonomika taip pat augo sparčiau, tačiau neapibrėžtumo padaugėjo. Nerimstantys kariniai konfliktai, neaiškūs Brexito padariniai ir prekybos karų galimybė yra vienos pagrindinių grėsmių pasaulio ekonomikos raidai. Didžiausia šalies finansų sistemos dalis bankų sektorius veikė tvariai ir pelningai, tačiau rinkos koncentracija dar labiau išaugo. Prie gerų bankų veiklos rezultatų prisidėjo kreditavimo augimas, didėjusios paslaugų ir komisinių pajamos. Aukštas kapitalo lygis užtikrino bankų sektoriaus atsparumą net ir nepalankiems sukrėtimams, o neveiksnių paskolų lygis tapo mažesnis nei ES bankų sektorių mediana. Kita vertus, susijungus AB DNB bankui ir Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriui, sektoriaus koncentracija dar padidėjo trys didieji bankai užima daugiau nei 8 proc. rinkos. Be to, 218 m. balandžio mėn. Danske bankas pranešė apie sprendimą pasitraukti iš Baltijos šalių, dėl to rinkos koncentracija dar išaugs. Kreditavimą 218 m. skatins didėjančios įmonių investicijos, geri įmonių ir gyventojų lūkesčiai, stiprėsianti namų ūkių finansinė padėtis, o mažins lėtesnė būsto rinkos raida. Verslo paskolų spartesniam augimui prielaidų yra daugiau, nes didėja įmonių investicijos, tačiau būsto pakolų augimas, stabilizuojantis m. stebėtam būsto rinkos aktyvumui, gali ir sulėtėti. Kai kuriuose būsto rinkos segmentuose pasiūla beveik siekia rekordinį lygį ir, jei paklausa sparčiai nebeaugs, o nekilnojamojo turto rinkos plėtotojai veiklos apimties nemažins, būsto kainos turėtų augti nuosaikiau nei 217 m. Svarbiausios sisteminio pobūdžio rizikos šalies finansiniam stabilumui yra dvi: ciklinė, susijusi su aktyvia kreditavimo ir nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje, ir struktūrinė, susijusi su disbalansais Šiaurės šalyse. 217 m. daugėjo neapibrėžtumo dėl tolesnės būsto kainų raidos Šiaurės šalyse. Švedijoje būsto kainos pradėjo mažėti, neatmestinas ir spartesnio jų koregavimosi scenarijus. Šiaurės šalyse įvykęs ekonominis ar finansinis šokas Lietuvos bankų sektorių galėtų neigiamai paveikti trimis pagrindiniais kanalais per kreditavimo mažinimą, prastesnį likvidumą ir padidėjusį indėlių Lietuvoje kintamumą. Nekilnojamojo turto ir kreditavimo rinkų spartus augimas atslūgo, tačiau šias rinkas reikia toliau aktyviai stebėti, nes pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje turi reikšmingą poveikį finansų sektoriaus veiklos stabilumui. Atsparumo kibernetiniams incidentams didinimas tebėra svarbus uždavinys ne tik šalies finansų sistemai, bet ir kitiems sektoriams. Elektroninių ryšių incidentų skaičius Lietuvoje per 217 m. toliau didėjo, o finansų rinkos dalyviai kibernetinio saugumo keliamą riziką įvardijo kaip svarbiausią riziką finansų sistemai. Finansų rinkos dalyviams optimizuojant veiklą, daugėja elektroninėje erdvėje teikiamų paslaugų ir su tuo susijusių rizikų, todėl tiek Lietuvos bankas, tiek kitos institucijos įgyvendina prevencinių pajėgumų konsolidavimo ir kitas atsparumą elektroninėje erdvėje stiprinančias priemones. Bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad net ir susidūręs su reikšmingu sukrėtimu bankų sektorius vykdytų keliamus kapitalo ir likvidumo reikalavimus. Šiuo metu bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis yra vienas didžiausių ES, todėl net ir reikšmingas nuostolis dėl nemokių paskolų nekeltų rizikos bankų sektoriaus stabilumui. Vis dėlto vienam bankui aktualu didinti kapitalo lygį ir kartu atsparumą nepalankiems sukrėtimams. Visas šalies bankų sektorius yra atsparus ir trumpalaikiams likvidumo sukrėtimams, tačiau kai kuriems rinkos dalyviams svarbu didinti likvidumo atsargą. Prie finansų sistemos sustiprėjimo prisidėjo ir per praėjusius metus sėkmingai baigta įgyvendinti kredito unijų sektoriaus reforma. 217 m. gera ekonomikos ir finansų sektoriaus būklė sudarė sąlygas sustiprinti finansų sektoriaus atsparumą, todėl buvo priimtas sprendimas padidinti anticiklinio kapitalo rezervo normą, ilguoju laikotarpiu siekiant 1 proc. sudarančio rezervo. Šalies finansinio ir ekonominio pakilimo sąlygomis, kreditavimui toliau augant, nekilnojamojo turto rinkai esant aktyviai, o bankamas veikiant pelningai, 217 m. gruodžio mėn. buvo priimtas sprendimas padidinti anticiklinio kapitalo rezervo normą iki,5 proc. Sistemės rizikos lygiui esant nuosaikiam, siekiama sukaupti 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervą, todėl 218 m. ši norma gali būti padidinta iki 1 proc. Toks pokytis sustiprintų kredito įstaigų atsparumą galimiems nepalankiems pokyčiams ateityje, pvz., finansinio ciklo fazės pasikeitimui, ekonominiam šokui ar kt. Nepalankių sukrėtimų atveju anticiklinis kapitalo rezervas galėtų būti sumažintas, taip būtų padidinamos kredito įstaigų galimybės padengti nuostolius nepažeidžiant normatyvo ir nemažinant kreditavimo.

6 F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A / I. FINANSŲ SISTEMOS BŪKLĖ IR PERSPEKTYVOS FINANSŲ RINKŲ IR EKONOMIKOS RAIDA 217-ieji Lietuvos ekonomikai buvo vieni geriausių metų nuo prieš dešimtmetį įvykusio nuosmukio. Augant eksportui, investicijoms ir vartojimui, Lietuvos realusis BVP per metus didėjo 3,9 proc., ir tai gerokai daugiau nei praėjusių metų augimas (2,3 %). Stiprią eksporto plėtrą lėmė aktyvėjanti išorės paklausa ir didinami eksportuojančiojo sektoriaus gamybos pajėgumai, tai prisidėjo prie spartaus šalies įmonių investicijų augimo (7,3 %). Privačiojo sektoriaus vartojimas didėjo, tačiau jį ėmė riboti sparčiau kylanti infliacija. Ekonomikai augant, nedarbo lygis toliau mažėjo ir 217 m. pabaigoje sudarė 6,7 proc. Tiesa, dėl neigiamų demografinių tendencijų 217 m. pradėjo nežymiai mažėti darbuotojų skaičius. Jei tendencijos nesikeis, artimiausiu metu įtampa darbo rinkoje nemažės, todėl atlyginimai toliau kils, nors ir ne taip sparčiai kaip 217 m. Tai teigiamai veiks namų ūkių finansinę padėtį, tačiau taps iššūkiu mažesnio našumo įmonėms, siekiančioms išsaugoti įgytą konkurencingumą, todėl joms bus ypač svarbu efektyvinti veiklą. Trumpuoju laikotarpiu ateityje, kylant darbo užmokesčiui, mažėjant nedarbui ir gerėjant įmonių finansinei padėčiai, ekonomika toliau augs, tačiau nesprendžiant struktūrinių problemų (pvz., kylančių dėl demografinių tendencijų) spartesnis ekonomikos augimas gali būti trikdomas. Euro zonos ekonomikos augimo perspektyvos gerėjo, tačiau nerimą kėlė neslopstanti geopolitinė įtampa pasaulyje, populizmo banga Europoje ir stiprėjanti protekcionistinė JAV prekybos kryptis. Euro zonos ūkio augimo tempas per metus padidėjo nuo 1,8 iki 2,4 proc. (žr. 1 pav.). Gerėjo ir didžiausio pasaulyje JAV ūkio perspektyvos, tam daugiausia įtakos turėjo sprendimas mažinti JAV pelno mokesčio dydį. Žaliavų kainos kilo, o tai stiprino žaliavas eksportuojančių besivystančių šalių ekonomiką. Tiesa, tikėtina, kad spartėjant naftos gavybai JAV, naftos kainos artimiausius keletą metų gali imti mažėti, todėl besivystančių šalių, tarp jų ir Rusijos, ūkiai vėl patirtų spaudimą. Vis dėlto šį spaudimą gali atsverti neslūgstanti geopolitinė įtampa pasaulyje. Kinijos ekonomikos augimas irgi spartėjo, daugiausia dėl išaugusios tarptautinės prekybos. Vis dėlto pasaulyje tebebuvo daug neapibrėžtumo ir rizikos šaltinių, galinčių slopinti pagreitį įgaunančią pasaulio ekonomiką. Tebesitęsė konfliktai Ukrainoje, Sirijoje, didėjo įtampa Korėjos pusiasalyje. Populistinės idėjos Europos politikoje vis dar buvo gajos, o tai mažina struktūrinių reformų įgyvendinimo tikimybę ir efektyvumą. Tebetvyrojo neapibrėžtumas dėl galimų Brexito scenarijų. JAV paskelbus didesnius muito tarifus importuojamam plienui, aliuminiui ir kitoms prekėms, išaugo rizika dėl prekybos karo tarp didžiųjų pasaulio valstybių. Lietuvos ir didžiųjų pasaulio regionų ūkių augimas 217 m. Lūkesčiai dėl palūkanų normų didėjimo euro zonoje stiprėjo stiprėjo 1 pav. Realiojo BVP metinis augimas 2 pav. 3 mėn. palūkanų normos EURIBOR ateities sandoriai Indeksas 9 2, * 219* Euro zona Lietuva JAV Kinija Šaltiniai: EBPO, TVF ir Lietuvos bankas. * Realiojo BVP metinio augimo prognozė. Vyraujant finansiniam pakilimui, euro zonoje striprėjo lūkesčiai, kad rekordiškai žemą lygį pasiekusios palūkanų normos ims kilti. Euro zonoje tebevykdant skatinamąją pinigų politiką, pagrindinė ECB palūkanų norma nepakito, tačiau kiekybinio skatinimo apimtis imama mažinti. Nuo 218 m. sausio mėn. euro zonos centriniai bankai per mėnesį vertybinių popierių nuperka per pusę mažiau jau ne 6, o 3 mlrd. Eur. Bankų skolinimas euro zonoje stiprėjo, todėl bankų kuriama pinigų pasiūla pamažu keitė centrinių bankų kiekybinį skatinimą. Optimizmas dėl tvaresnio regiono ūkio augimo atsispindėjo finansų rinkų lūkesčiuose tikimasi, kad tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR turėtų tapti teigiama 219 m. pabaigoje (žr. 2 pav.). JAV Federalinė rezervų sistema 218 m. pradžioje pagrindinę palūkanų normą padidino iki 1,5 1,75 proc. Dėl mažų palūkanų normų aplinkos finansinio turto kainos pasaulio rinkose tebebuvo ypač didelės, todėl staigaus kainų koregavimosi rizika buvo viena iš svarbiausių rizikų pažengusių valstybių finansų sistemos stabilumui. 1,5 1,,5,,5 Šaltinis: Lietuvos bankas. 3 mėn. EURIBOR 3 mėn. EURIBOR lūkesčiai mėn. EURIBOR lūkesčiai mėn. EURIBOR lūkesčiai S&P 5 indeksas (skalė dešinėje)

7 F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A / BANKŲ SEKTORIAUS RAIDA 7 Finansinio pakilimo laikotarpiu bankų sektoriaus pelnas ir toliau buvo istoriškai didelis. Per 217 m. Lietuvoje veikiantys bankai iš viso uždirbo 239,7 mln. Eur grynojo pelno, o įskaitant Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriaus (toliau Nordea) uždirbtą trijų ketvirčių pelną 1 251,9 mln. Eur, t. y. šiek tiek daugiau (,3 %) nei prieš metus (žr. 3 pav.). Uždarbį mažino vienkartiniai veiksniai, jų įtaka galėjo siekti apie 65 mln. Eur. Vienas iš tokių veiksnių buvo dėl DNB banko ir Nordea bankų susijungimo į apskaitą įtrauktos sąnaudos, susijusios su mažėsiančiu vieno iš bankų IT sistemos naudojimu. Toliau sparčiai augo bankų grynosios palūkanų pajamos (1,2 %). Tai lėmė tiek sparčiai didėjęs skolinimas, tiek ir mažų palūkanų normų aplinkoje toliau mažėjusios veiklos finansavimo išlaidos (žr. 4 pav.). Pastarosios mažėjo ir dėl metų viduryje sumažėjusių įmokų indėlių draudimo fondui (216 m. antrąją pusę 217 m. pirmąją pusę bankų įmokos siekė apie,3 % apdraustų indėlių sumos, o nuo 217 m. liepos mėn. įmokos norma sumažėjo tris kartus ir įmokos siekė apie,1 % apdraustų indėlių sumos). Apskritai, palyginti su turimu turtu, Lietuvoje veikiantys bankai finansavimuisi išleidžia mažiausiai visoje ES, o tai reikšmingai didina bankų pelningumą (daugiau žr. 1 intarpą). Per metus sparčiai ūgtelėjo ir bankų grynosios paslaugų ir komisinių pajamos (17,1 %). Prie to labiausiai prisidėjo dažnesnis atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis ir išaugusios įmokos paslaugų krepšelių nepasirinkusiems klientams. Pažymėtina, kad mažų palūkanų normų aplinkoje bankai likvidžias lėšas centriniame banke laiko taikant neigiamą palūkanų normą, todėl patiria išlaidų ir jas, tikėtina, stengiasi kompensuoti komisinių pajamomis. Nepaisant didelio bankų sektoriaus uždarbio, mažesnių bankų pelningumo perspektyvos tebėra ribotos. Lietuvoje veikiančių bankų ir filialų turto grąža 217 m. siekė,9 proc., t. y. daugiau nei visų ECB prižiūrimų bankų vidurkis (,4 %). Vis dėlto prie didelio sektoriaus pelningumo labiausiai prisidėjo didžiausi rinkos dalyviai. Tuo pat metu šalyje veikiančių kitų 1 bankų pelningumas buvo mažesnis už sektoriaus vidurkį. Nepasiekdami masto ekonomijos, mažieji rinkos dalyviai patiria santykinai didesnes administracines išlaidas, o didesnės finansavimosi išlaidos ir neaukštas kapitalo lygis riboja galimybes konkuruoti dėl mažesnės rizikos paskolų. Dėl to mažieji bankai priversti teikti rizikingesnes paskolas, kurių nuostolingumas mažina pelningumą ir kurioms tenka atsidėti daugiau kapitalo. Nors mažų palūkanų aplinkoje mažųjų bankų finansavimosi išlaidos reikšmingai sumažėjo, tačiau jie turi siekti tvaresnio verslo modelio taikymo, t. y. skaitmenizuoti paslaugų teikimą, kad gebėtų konkuruoti su ypač efektyviai veikiančiais didžiaisiais bankais. Priešingu atveju konsolidacija Lietuvos bankų sektoriuje gali ir toliau didėti. 217 m. šalyje veikiantys bankai išsaugojo didelį pelningumą Augant skolinimui ir mažėjant finansavimosi išlaidoms, bankų grynosios palūkanų pajamos didėjo 3 pav. Lietuvoje veikiančių bankų metinis grynasis pelnas 4 pav. Palūkanų pajamos ir išlaidos Mlrd. Eur Mlrd. Eur,6,4,2,,2,4,6,8 1, 1, Pelnas RoE (skalė dešinėje) Šaltinis: Lietuvos bankas. Pastaba: į 217 m. pelną įtraukiamas ir Nordea trijų ketvirčių sukauptasis pelnas., Susijungus DNB bankui ir Nordea, o Danske bankui pranešus apie sprendimą pasitraukti iš Baltijos šalių, koncentracija bankų sektoriuje dar labiau padidėjo (žr. 5 pav.). Bankai susijungė 217 m. spalio 1 d. ir toliau veiklą tęsia kaip Luminor Bank AB. Šis bankas 217 m. pabaigoje tapo trečias pagal turimą turtą šalies bankų sektoriuje, o jo klientams suteiktų paskolų ir laikomų indėlių dalys rinkoje siekė atitinkamai 27,3 ir 19,3 proc. Koncentracija Lietuvos bankų sektoriuje, dar prieš susijungimą buvusi viena didžiausių Europoje, po susijungimo dar labiau išaugo trijų didžiausių bankų turto dalis per metus padidėjo nuo 73 iki 82 proc. Danske bankui pasitraukus iš Lietuvos bankų sektoriaus, koncentracija dar labiau padidės. Viena vertus, trečio stambaus rinkos dalyvio atsiradimas gali stiprinti konkurencinę aplinką oligopolinėje rinkoje. Kita vertus, didieji rinkos dalyviai gali pasinaudoti susijungimo šalutiniu poveikiu ir dar labiau padidinti turimas rinkos dalis. 1,8 1,6 1,4 1,2 1,,8,6,4,2, Palūkanų pajamos Palūkanų išlaidos Grynosios palūkanų pajamos Šaltinis: Lietuvos bankas. Pastaba: 217 m. rodikliai neapima Nordea trijų ketvirčių pajamų ir išlaidų, todėl yra mažesni nei prieš metus. 1 Po susijungimo su DNB banku Nordea metinės pelno ataskaitos nepateikė.

8 F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A / Vienaip ar kitaip, didelė koncentracija didina sisteminę riziką, nes šalies finansų sektorius tampa labiau priklausomas nuo didžiųjų bankų būklės. Be to, šių trijų bankų patronuojantieji bankai Šiaurės Europos šalyse yra glaudžiai susiję finansiniais ryšiais. Lietuvos bankas aktyviai skatina naujų dalyvių atėjimą į Lietuvos rinką. 217 m. trys įstaigos kreipėsi dėl specializuoto banko licencijos, dėl jos kreipėsi ir kai kurios persitvarkančios kredito unijos, taip pat sparčiai daugėjo elektroninių pinigų įstaigų ir jos mažina koncentraciją mokėjimų rinkoje. Koncentracija Lietuvos bankų sektoriuje padidėjo 5 pav. Atskirų bankų rinkos dalis pagal turtą ir koncentracijos rodiklis Herfindahlio ir Hirschmano indeksas (skalė dešinėje) Šaltinis: Lietuvos bankas. Pastaba: skirtingais atspalviais žymima atskirų bankų turto dalis, palyginti su bankų sektoriaus turtu Aukštas bankų sektoriaus kapitalo lygis rodė pakankamą bankų atsparumą galimiems sukrėtimams (daugiau žr. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis šios apžvalgos II sk.). Bendras bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis per metus sumažėjo,7 proc. p. ir 217 m. pabaigoje siekė 19,1 proc., tačiau visi bankai vykdė jiems nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus su atsarga. Vidaus rizikos vertinimo modelius taikančių bankų kapitalo pakankamumo rodikliams teigiamą įtaką toliau darė mažėjanti skolininkų nemokumo tikimybė prie to prisideda besitęsiantis ekonomikos pakilimas. Tiesa, nuo 218 m. pirmojo ketvirčio kai kurių bankų kapitalo pakankamumo rodiklis gali sumažėti todėl, kad bankai pradės vadovautis naujais Tarptautiniais finansų apskaitos standartais, kurie skatins juos konservatyviau vertinti tikėtinus paskolų nuostolius. Pažymėtina ir tai, kad bankai turi būti pasirengę taikyti Lietuvos banko sprendimu nuo 218 m. gruodžio 31 d. įsigaliosiančią,5 proc. dydžio AKR normą (daugiau žr. Finansų sistemos stiprinimas šios apžvalgos III sk.). Bankų turtą didino aktyvus skolinimas ir augantis paskolų portfelis. Bankų sektoriaus turtas per 217 m. ūgtelėjo 1,6 mlrd. Eur, arba 6,1 proc. (prieš metus augimas siekė 9,9 %). Bankai tęsė 215 m. prasidėjusį aktyvų paskolų teikimą didėjo paskolos tiek įmonėms, tiek namų ūkiams (daugiau žr. Kreditavimo raida). Turto raidai įtakos turėjo ir vienkartiniai veiksniai, susiję su dviejų bankų susijungimu. Prieš prisijungdamas Nordea, DNB bankas pasididino kapitalą, o Nordea dalį paskolų perleido patronuojančiajam bankui. Metų pabaigoje dalis bankų lėšas, laikytas patronuojančiuosiuose bankuose, nukreipė į centrinio banko sąskaitą ir taip pagerino savo likvidumo būklę. Apskritai per metus turtas didėjo beveik visuose bankuose. Investicijoms Lietuvoje augant, o aktyvumui būsto rinkoje tebesant dideliam, bankų skolinimas artimiausiais metais turėtų toliau didėti. Neveiksnių paskolų lygis dar sumažėjo 6 pav. Neveiksnių paskolų lygis bankuose pagal skolininko tipą Neveiksnių paskolų lygis bankuose priartėjo prie buvusio iki finansų krizės ir tapo mažesnis nei ES vidurkis. Neveiksnių skolos priemonių dalis Lietuvos bankų sektoriuje per metus sumažėjo nuo 3,8 iki 3,1 proc. ir buvo mažiausia nuo 28 m. (žr. 6 pav.). Šis turto kokybės rodiklis tapo mažesnis nei ES bankų sektorių mediana, kuri 217 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 3,5 proc. Bendras neveiksnių paskolų likutis per metus sumažėjo 15,3 proc. (14 mln. Eur), o didžiausią sumažėjimo dalį ir vėl sudarė paskolų nurašymai. Vis dėlto nurašymų vertė pastaruosius keletą metų mažėjo, o 217 m. buvo nurašyta beveik perpus mažiau paskolų nei prieš metus. Tai rodo, kad bankai beveik Visos paskolos Paskolos ne finansų įmonėms Paskolos būstui įsigyti atsikratė per krizę sukauptų neveiksnių paskolų, o neveiksnių paskolų lygis priartėjo prie ilgojo laikotarpio pusiausvyros. Vartojimo paskolos Naujų neveiksnių paskolų srautai taip pat nuolat mažėja. Per Šaltinis: Lietuvos bankas. Pastaba: bendras neveiksnių paskolų lygis mažesnis, nes neįtraukiamas 217 m. specialieji atidėjiniai naujai pradelstoms paskoloms neveiksnių paskolų valdžios sektoriui ir neveiksnių paskolų kitoms finansų įstaigoms lygis. buvo 15,4 proc. mažesni nei prieš metus. Daugiausia neveiksnių paskolų tebėra tarp nekilnojamojo turto, o mažiausiai tarp energetikos veiklą vykdančių įmonių. Nors bankai gerokai sumažino krizės laikotarpiu susikaupusias blogas įmonių paskolas, nekilnojamojo turto veiklos, statybos ir gamybos sektoriuose jų vertė tebėra reikšminga (žr. 7 pav.). Šiems sektoriams priklausančių įmonių neveiksnios paskolos 217 m. pabaigoje sudarė 68 proc. visų blogų paskolų, vien nekilnojamojo turto veiklą vykdančių įmonių neveiksnios paskolos 37 proc. Aktyvi šalies nekilnojamojo turto rinka padeda bankams realizuoti už pradelstas

9 F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A / paskolas perimtą užstatą, tačiau kai kuriais atvejais (pvz., kai yra įkeistas mažesnio aktyvumo regionuose esantis turtas) tai padaryti tebėra keblu. Mažų ir vidutinių įmonių neveiksnių paskolų lygis siekė 8,6 proc. ir, nors per metus reikšmingai sumažėjo, buvo daugiau kaip tris kartus aukštesnis nei stambių įmonių neveiksnių paskolų lygis m. bankų polinkis rizikuoti didėjo, tačiau tebebuvo nedidelis, palyginti su kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių bankais. Mažoms ir vidutinėms įmonėms bankų suteiktų paskolų portfelis per 217 m. augo 9,3 proc., t. y. gerokai daugiau nei paskolų stambioms įmonėms portfelis (4,1 %). Be to, per 217 m. kredito įstaigų suteiktų naujų smulkių (iki,25 mln. Eur vertės) paskolų suma buvo 13,3 proc. didesnė nei prieš metus (žr. 8 pav.). Aktyvesnis smulkių paskolų ir paskolų mažoms ir vidutinėms įmonėms teikimas stebimas nuo 215 m., jis rodo pamažu didėjantį bankų polinkį rizikuoti. Vis dėlto tą polinkį parodantis vidutinis Lietuvoje veikiančių bankų turto rizikos svoris 217 m. buvo vienas mažiausių tarp visų Vidurio ir Rytų Europos bankų sektorių (daugiau žr. 1 intarpą). Daugiausia neveiksnių paskolų nekilnojamojo turto veiklos, Smulkių paskolų teikimas didėja nuo 215 m. apgyvendinimo ir maitinimo, gamybos ir statybų sektoriuose 7 pav. Neveiksnios paskolos pagal skolininkų grupes 8 pav. Skirtingo dydžio naujų per mėnesį įmonėms suteiktų paskolų metinė slenkamoji suma, palyginti su visų paskolų tam sektoriui suma Mlrd. Eur 2 6 Apgyvendinimas ir maitinimas Žemės ūkis Statyba Transportas Prekyba Aptarnavimas Gamyba Nekilnojamojo turto veikla Paskolų vertė, mln. Eur Šaltinis: Lietuvos bankas. Bankų sektoriaus paskolų ir indėlių santykis išliko pastovus ir svyravo apie 1 proc., o tai rodė tvarų bankų finansavimąsi vykdant aktyvų kreditavimą. 217 m. bankų vidaus rinkos finansinių įsipareigojimų ir turto svyravimus lėmė dviejų bankų susijungimas ir dėl to atsiradęs poreikis Lietuvoje turėti daugiau lėšų sandoriui finansuoti. Ilguoju laikotarpiu bankai toliau mažino grynuosius įsipareigojimus patronuojantiesiems bankams ir daugiau rėmėsi vietos rinkoje pritrauktais privačiojo sektoriaus indėliais. Be to, nerezidentų (privačiojo ne bankų sektoriaus) indėliai, kurie gali būti ypač jautrūs nepalankiems pokyčiams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, 218 m. pirmąjį ketvirtį sudarė apie 3 proc., palyginti su visais įsipareigojimais (nevertinant kapitalo). Šis rodiklis buvo vienas mažiausių Europoje, gerokai mažesnis už nerezidentų indėlių dalį Latvijoje (apie 4 %) ar Estijoje (apie 11 %). Bankų likvidumo rodikliams esant dideliems, menka nerezidentų indėlių apimtis (,7 mlrd. Eur) bankų sektoriaus likvidumui reikšmingesnės įtakos neturi, kartu tokia maža šių indėlių dalis riboja pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo pasireiškimo grėsmę Šaltinis: ECB. Iki,25 mln. Eur Nuo,25 iki 1 mln. Eur Virš 1 mln. Eur 1 intarpas. Lietuvos bankų sektorius: didelis veiklos efektyvumas, didelė koncentracija Po finansų krizės bankų pelningumo lygis išliko aukštas, nors rizikos bankai prisiėmė gerokai mažiau (žr. A pav.). Agresyvi bankų kreditavimo politika, vykdyta iki finansų krizės (29 m.), kai net penktadalis paskolų portfelio tapo pradelstomis paskolomis, virto 1,1 mlrd. siekusiais nuostoliais. Tai paskatino bankus keisti skolinimo politiką į kur kas konservatyvesnę. Vidutinis bankų suteikiamų paskolų rizikos svoris m. Lietuvoje sumažėjo nuo 59 iki 34 proc. (iš dalies tai lėmė kai kurių bankų pradėta taikyti vidaus rizikos vertinimo modeliais pagrįsta kredito rizikos valdymo sistema) ir tapo mažesnis nei ES šalių mediana (39 %). Nepaisant to, bankų uždarbis Lietuvoje nuo 21 m. nemažėjo. Lietuvoje veikiančių bankų pelno ir pagal riziką įvertinto turto santykis nuo 211 m. nuolat buvo geresnis nei daugumoje kitų ES šalių veikiančių bankų rodiklis ir 217 m. pasiekė 3,3 proc. Kitaip tariant, bankų pelningumo lygis Lietuvoje tapo aukštesnis nei Vakarų Europoje, o prisiimama rizika mažesnė. Aukštą bankų pelningumo lygį pirmiausia užtikrino sparčiai mažėjusios finansavimosi išlaidos (žr. B pav.). Sumažėjus polinkiui rizikuoti, Lietuvoje veikiančių bankų gaunamos palūkanų pajamos po finansų krizės pastebimai sumažėjo. Bankų gaunamų palūkanų pajamų ir turto santykis (1,4 %) 217 m. trečiąjį ketvirtį buvo mažesnis nei ES šalių mediana (1,8 %). Vis dėlto bankų finansavimosi išlaidos mažėjo dar sparčiau finansavimosi išlaidų ir turto santykis (,2 %) buvo mažiausias visoje Europoje. Tai iš esmės lėmė mažėjusios naujų terminuotųjų indėlių palūkanos, kurios nuo 21 m. Lietuvoje buvo vienos mažiausių ES. Tuo pat metu sparčiai didėjo vienadienių indėlių dalis, o už juos palūkanos paprastai nėra mokamos.

10 F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A / Lietuvos bankų sektoriaus pelno ir pagal riziką įvertinto turto santykis nuo 211 m. yra vienas geriausių ES Aukštą Lietuvos bankų pelningumo lygį lemia tinkamas išlaidų valdymas A pav. Grynojo pelno ir pagal riziką įvertinto turto santykis B pav. Pagrindiniai bankų pajamų ir išlaidų straipsniai 217 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su turtu Lietuvoje ir ES vidurkiu Turto grąža 6 2, Palūkanų išlaidos Paskolų nuvertėjimo išlaidos 1,5 1,,5,,5 Palūkanų pajamos Grynosios komisinių pajamos ES bankų sektorių sklaida (5 95 procentilis) ES bankų sektorių mediana Lietuvos bankų sektoriaus mediana Šaltinis: ECB. Administracinės išlaidos ES šalių mediana Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai. Prekybos rezultatai Lietuva Pradelstų paskolų nuostoliai po finansų krizės tapo ypač maži. Mažėjant bankų polinkiui rizikuoti, kartu mažėjo ir naujų pradelstų paskolų srautai. Per 217 m. tris ketvirčius Lietuvoje veikiantys bankai net gavo pelno dėl paskolų vertės atkūrimo (,5 %, palyginti su turtu), nors vidutinė ES šalis patyrė paskolų nuvertėjimo nuostolį (,7 %, palyginti su turtu). Rizikingesnis skolinimas ilgą laiką mažėjo, kartu bankai reikšmingai sumažino nuostolius, patiriamus dėl neveiksnių paskolų. Prie to reikšmingai prisidėjo gerėjanti ekonominė aplinka ir stiprėjanti skolininkų finansinė būklė. Tai iš dalies atsvėrė sumažėjusias palūkanų pajamas. Indėlių palūkanų normas ir kartu bankų finansavimosi išlaidas mažino pinigų srautai iš užsienio. Nors po finansų krizės bankų balansai mažėjo, vietos indėlių m. padaugėjo 75 proc. Spartų indėlių augimą lėmė reikšmingai pagerėjęs einamosios sąskaitos balansas: sumažėjus importui, išaugus emigrantų perlaidoms ir didėjant ES finansavimui, o Lietuvos bankų sektoriaus nuosavo kapitalo grąža viršijo apskaičiuotą Šiaurės šalių patronuojančiųjų bankų nuosavo kapitalo kainą C pav. Apskaičiuota Šiaurės šalių patronuojančiųjų bankų nuosavo kapitalo kaina ir Lietuvos bankų sektoriaus nuosavo kapitalo grąža Patronuojančiųjų bankų nuosavo kapitalo kaina* Lietuvoje veikiančių bankų nuosavo kapitalo grąža Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai. * Nuosavo kapitalo kaina skaičiuojama CAPM metodu, darant prielaidą, kad vidutinė ilgojo laikotarpio Europos įmonių akcijų rinkos grąža yra 1 proc. pastaruoju metu ir eksportui, į Lietuvos finansų sistemą pateko daugiau finansinių lėšų iš užsienio. Pinigų pasiūlą padidino ir nuosmukio metu skola užsieniui grįstas didesnis valdžios išlaidų finansavimas. Didėjantis išorės pinigų kiekis galutiniame finansinių srautų cirkuliacijos etape virto į didesnius gyventojų indėlius komerciniuose bankuose. Daugėjant vietos indėlių, bankai sparčiai mažino ne tik finansavimąsi iš patronuojančiųjų bankų, bet ir indėlių palūkanų normas. Konservatyviais taupymo įpročiais pasižymintys lietuviai, net ir gaudami ypač mažas indėlių palūkanas, kitų lėšų investavimo priemonių nebuvo linkę taikyti. Bankų veiklos efektyvumo lygis tapo vienas didžiausių Europoje. Efektyvumą įprasta vertinti kaip veiklos sąnaudų ir gaunamų pajamų santykį. Šis Lietuvos rodiklis nuo 214 m. reikšmingai pagerėjo ir 217 m. pabaigoje pasiekė 49 proc., o tai geriau nei vidutinis ES bankų sektoriaus rodiklis (56 %). Didelį efektyvumą visų pirma užtikrina tai, kad gyventojams tenkantis bankų darbuotojų ir skyrių skaičius Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, tačiau svarbus ir masto ekonomijos efektas. Lietuvoje veikiantys Šiaurės šalių bankai pastaraisiais metais dalį atliekamų operacijų integravo jas susiedami su kitų grupių bankų operacijomis. Būtent Šiaurės šalių bankų sektorius pirmauja Europoje pagal veiklos efektyvumą. Stambiausi šalyje veikiantys bankai, pasiekę didžiausią masto ekonomiją ir efektyvumą, prie sektoriaus rezultatų prisideda labiausiai, o jų nuosavo kapitalo grąža viršija kapitalo kainą finansų rinkoje. Dviejų didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų pelno ir turto santykis m. vidutiniškai siekė 1,1 1,6 proc. ir reikšmingai viršijo šalies bankų sektoriaus vidurkį (,9 %). Jų uždirbama nuosavybės grąža pastaraisiais metais viršijo apskaičiuotą kapitalo kainą finansų rinkose (žr. C pav.). Būtent šiems bankams pavyko pasiekti santykinai mažiausias finansavimosi, administravimo ir pradelstų

11 F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A / Žemės ūkis Gamyba Transportas Viešbučiai ir restoranai Kitos ūkio šakos Energetika Visos ūkio šakos Prekyba NT ir statyba paskolų išlaidas. Viena vertus, didieji bankai Lietuvoje pasižymi santykinai mažesniu polinkiu rizikuoti, todėl ir jų patiriami kredito nuostoliai mažesni. Kita vertus, turėdami didesnę rinkos galią, didieji bankai gali siūlyti mažesnes indėlių palūkanų normas, o didelė veiklos apimtis leidžia mažinti administracines sąnaudas. Apskritai pagal efektyvumo rodiklį didieji Lietuvoje veikiantys bankai yra tarp pirmaujančių Europoje, todėl mažiesiems bankams konkuruoti su jais sudėtinga. Lietuvos bankų sektoriuje yra vietos naujiems dalyviams, tačiau jie privalo veikti efektyviai. Privačiojo sektoriaus skola, palyginti su BVP, Lietuvoje tebėra viena mažiausių ES, naudojimosi elektroninėmis mokėjimo paslaugomis mastas taip pat ženkliai mažesnis nei pirmaujančiose Europos valstybėse. Tai rodo, kad bankų verslo plėtros potencialas dar neišnaudotas. Be to, kitose panašaus ekonominio pajėgumo šalyse bankų koncentracija yra mažesnė. Nedidelis Lietuvos bankų polinkis rizikuoti gali tapti galimybe užimti dalį rinkos didesnį polinkį rizikuoti turintiems bankams. Vis dėlto sėkminga naujų rinkos dalyvių veikla galima tik jiems pasiekus panašų efektyvumo lygį, kurį šiuo metu yra pasiekę didieji Lietuvoje veikiantys bankai, antraip naujieji rinkos dalyviai gali pralaimėti konkurencinę kovą. Tokį iššūkį didiesiems senbuviams gali mesti skaitmeninėje erdvėje paslaugas siūlančios naujosiomis technologijomis (angl. FinTech) veiklą grindžiančios įmonės, nes jų susidomėjimas banko veiklos licencija Lietuvoje pastaruoju metu didėja. 11 KREDITAVIMO RAIDA 217 m. kreditas Lietuvoje ir toliau augo, tačiau augimo tempas stabilizavosi. 218 m. vasario mėn. PFĮ privačiajam ne finansų sektoriui suteiktų paskolų portfelis buvo 7,1 proc. didesnis nei prieš metus, teigiamas augimas fiksuojamas jau ketvirtus metus iš eilės. Prie skolinimo aktyvumo reikšmingai prisideda tiek namų ūkiai, tiek įmonės (žr. 9 pav.). Vis dėlto, vertinant tokių pokyčių įtaką šalies finansų sistemos stabilumui, galima pastebėti, kad 217 m. kreditas augo panašiu tempu kaip ir šalies ekonomika (atitinkamai 8,5 ir 8,2 % 2 ), todėl skolinimosi rinkos tvarumą parodantis kredito ir BVP santykis reikšmingai nesikeitė. Disbalansų nebuvimą rodo ir kredito impulso rodiklis, leidžiantis įvertinti skolinimosi augimo pagreitį. 217 m. pabaigoje šis rodiklis buvo neigiamas (,7 proc. p.), o tai reiškia, kad paskolų portfelio augimo tempas lėtėja. Paskutinį kartą tokios apimties sulėtėjimas užfiksuotas 214 m. pradžioje. Prie sulėtėjimo labiausiai prisidėjo ne finansų įmonių segmentas 217 m. paskutinį ketvirtį reikšmingai sumažėjo energetikos veiklą vykdančioms įmonėms suteiktų paskolų portfelis. 218 m. pradžioje reikšmingesnę įtaką augimo tempo sulėtėjimui pradėjo daryti ir namų ūkiai, ėmę šiek tiek mažiau skolintis vartojimui. 1 5 Paskolų portfelis ir toliau sparčiai auga Nekilnojamojo turto ir statybų sektorius sudaro didžiausią PFĮ paskolų portfelio dalį ir išsiskiria didžiausia įsipareigojimų našta 9 pav. PFĮ suteiktų paskolų portfelio metinis augimas 1 pav. Grynosios skolos ir EBITDA santykis ir sektoriaus sudaroma PFĮ paskolų portfelio dalis Metai Ne finansų įmonės: +5,1 % Namų ūkiai: + 7,3 % Šaltinis: Lietuvos bankas. Grynosios skolos ir EBITDA santykis Sektoriaus dalis PFĮ paskolų portfelyje (skalė dešinėje) Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. Aktyvi šalies ekonomika, gerėjanti įmonių finansinė būklė ir didėjančios investicijos skatino verslo kreditavimą. Ne finansų įmonėms suteiktų paskolų portfelis auga antrus metus iš eilės. 218 m. vasario mėn. jis buvo 6,8 proc. didesnis nei 217 m. pradžioje (216 ir 215 m. augimas sudarė 8,3 ir,2 %). Augančią kredito paklausą lėmė gerėjantys įmonių lūkesčiai dėl verslo ateities perspektyvų ir su tuo susijęs aktyvesnis investavimas. Pvz., 218 m. vasario mėn. įmonių lūkesčių indeksas 3 siekė 4, proc., o dar prieš metus jis buvo neigiamas ( 2, %). Įmonių materialinės investicijos per 217 m. padidėjo 6, proc. ir prognozuojama, kad 218 m. jos turėtų ūgtelėti dar apie 6,3 proc. Investicijų augimui prielaidų nemažai auga ES šalių ekonomika, didesni tampa iš ES struktūrinių fondų gaunamų lėšų srautai, didėja vartotojų m. trečiojo ketvirčio duomenys. Skaičiuojant BVP (to meto kainomis) metinį pokytį, taikoma paskutinių keturių ketvirčių slenkamoji suma. 3 Ekonominių vertinimų rodiklis.

12 F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A / Kovas Balandis Gegužė Biržel is Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkriti s Gruodis Sausi s Vasari s Kovas Balandis Gegužė Biržel is Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkriti s Gruodis Sausi s Vasari s Kovas Balandis Gegužė Biržel is Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkriti s Gruodžio Sausi s Vasari s Kovas 12 optimizmas. Be to, jau kuris laikas įmonių pajamos auga, pelnas didėja, o turimo turto likvidumas gerėja (žr. 1 pav.). Didėjantį skolinimo įmonėms aktyvumą rodo ir naujų paskolų srautas per metus jis padidėjo penktadaliu. Prie paskolų įmonėms portfelio augimo labiausiai prisidėjo prekybos, nekilnojamojo turto, profesinę, mokslinę ir techninę 4 veiklą vykdančių įmonių finansavimas. Joms suteiktų paskolų portfelis per metus ūgtelėjo atitinkamai 146,2 mln., 193,7 mln. ir 188, mln. Eur (8,4, 8,9 ir 71, % 5 ). Labiausiai sumažėjo energetikos sektoriui suteiktų paskolų portfelis jo vertė dėl šiam sektoriui būdingos sparčios didelių trumpalaikių paskolų vertės mažėjimo per 217 m. tapo mažesnė dviem penktadaliais. Namų ūkiai skolinosi aktyviai sparčiausiai didėjo būsto paskolų portfelis. Spartus būsto paskolų portfelio augimas 217 m. stebėtas jau trečius metus iš eilės. Nuo 217 m. antrojo pusmečio metinis augimo tempas laikosi ties 8 proc. (žr. 11 pav.). Vartojimo paskolų portfelis taip pat didėjo ir 218 m. vasario mėn. buvo 5,1 proc. didesnis nei prieš metus. Naujų vartojimo paskolų grynasis srautas per tą patį laikotarpį šiek tiek sumažėjo (2,2 %). Pasirašytų naujų finansinės nuomos (lizingo) sutarčių finansuojama vertė per 217 m. padidėjo 17,3 proc., o naujų pirmą kartą šalyje registruotų lengvųjų automobilių skaičius ūgtelėjo daugiau nei ketvirtadaliu (žr. 12 pav.). Esminiai veiksniai, lemiantys nemenką namų ūkių kreditavimą, buvo kylantis darbo užmokestis, mažos palūkanos, didėjantis vartojimas ir didesnis optimizmas dėl ateities perspektyvų. Didesnį gyventojų optimizmą rodo ir rekordinis keliaujančiųjų skaičius bei neigiama tapusi taupymo norma. Pastebimai brango stambios paskolos statybų veiklą vykdančioms įmonėms. 218 m. pirmąjį pusmetį statybų įmonėms suteiktų naujų paskolų palūkanos, palyginti su kitais sektoriais, buvo didžiausios (žr. 13 pav.). Tai rodo, kad bankai šį segmentą vertina kaip vieną rizikingiausių. Statybų įmonėms suteiktų naujų mažų (iki 29 tūkst. Eur) ir didelių (daugiau nei 29 tūkst. Eur) paskolų palūkanos iš esmės nesikeitė (per 217 m. I ketv. 218 m. I ketv. padidėjo,4 proc. p., t. y. iki 6,8 ir 3,3 %). Ekonomikai augant ir investicijoms didėjant, tiek namų ūkiai, tiek įmonės skolinasi drąsiau ir ilgesniam terminui. Per paskutinius trejus metus vidutinė naujų vartojimo paskolų trukmė padidėjo nuo 2,8 iki 3,7, o paskolų įmonėms nuo 2,7 iki 2,8 m. Priešingai, būsto paskolų trukmė mažėjo (nuo 23,1 iki 22, m.), tačiau tai galima sieti su nustatytos maksimalios paskolos trukmės mažėjimu (žr. 14 pav.). Būsto paskolų portfelio augimo tempas ir toliau lieka spartus 11 pav. PFĮ suteiktų būsto paskolų portfelio metinis pokytis ir grynasis srautas Mln. Eur Šaltinis: Lietuvos bankas. Naujų būsto paskolų srautas Būsto paskolų portfelio metinis pokytis (skalė dešinėje) Pastebimai didėja aktyvumas finansinės nuomos rinkoje 12 pav. Naujai pasirašytų finansinės nuomos sutarčių finansuojama vertė Mlrd. Eur 2, 1,5 1,,5, Lengvieji automobiliai Kelių transporto priemonės Pramonės įranga ir įrenginiai Kitas turtas Ne kredito įstaigų suteiktų vartojimo paskolų portfelis (skalė dešinėje) Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija ir Lietuvos banko skaičiavimai. Mlrd. Eur Nors paskolų palūkanos tebėra rekordiškai žemos, visą laiką jos tokios nebus, todėl tiek įmonės, tiek gyventojai skolindamiesi turėtų atsižvelgti į galimą palūkanų padidėjimą. 217 m. naujų paskolų ne finansų įmonėms palūkanų (įskaitant persitarimus dėl palūkanų) svertinis vidurkis siekė 2,4 proc. 6 ir buvo mažiausias per pastarąjį dešimtmetį. Būsto paskolų palūkanos taip pat buvo arti rekordiškai žemo lygio ir sudarė 2, proc. ES šalių ekonomikai atsigaunant, infliacijai didėjant, lūkesčiai dėl palūkanų normų kilimo stiprėja (plačiau žr. Bankų sektoriaus raida). Stiprėjantys lūkesčiai jau dabar gali daryti įtaką palūkanų normoms. Pvz., 218 m. vasario mėn. vidutinės naujų būsto paskolų palūkanos (įskaitant persitarimus dėl palūkanų) buvo,2 proc. p. didesnės nei prieš metus ir nepertraukiamai didėja keturis mėnesius iš eilės. Prie palūkanų didėjimo galėjo prisidėti ir nemažėjanti kredito paklausa bei vis dažniau į bankus besikreipiantys didesne kredito rizika pasižymintys klientai (jiems taikoma palūkanų norma paprastai būna didesnė). Prieš priimant sprendimą skolintis, būtina atsakingai įvertinti galimą palūkanų padidėjimo poveikį finansinei būklei ir tinkamai pasverti savo galimybes vykdyti kredito įsipareigojimus, jei palūkanos reikšmingai padidėtų. 4 Šios veiklos apima teisines, apskaitos, architektūros, inžinerijos, reklamos, nuomos, kel ionių, apsaugos ir kitas paslaugas. 5 Šio sektoriaus paskolų portfelio pokyčius lėmė pavienės stambios paskolos mėn. vidurkis.

13 F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A / Millions Paskolos statybų sektoriui brangiausios 13 pav. PFĮ ne finansų įmonėms suteiktų naujų paskolų vidutinė palūkanų norma IV ketv. 212 IV ketv. 213 IV ketv. Pramonė (> 29 tūkst. Eur) Prekyba (> 29 tūkst. Eur) Pramonė (<= 29 tūkst. Eur) Prekyba (<= 29 tūkst. Eur) Šaltinis: Lietuvos bankas. 214 IV ketv. 215 IV ketv. 216 IV ketv. 217 IV ketv. Statyba (> 29 tūkst. Eur) Paslaugos (> 29 tūkst. Eur) Statyba (<= 29 tūkst. Eur) Paslaugos (<= 29 tūkst. Eur) Metai 4, 3,5 3, 2,5 2, 1,5 1,,5, 211 IV ketv. Didėja vartojimo paskolų trukmė 14 pav. PFĮ suteiktų naujų paskolų vidutinė trukmė 212 IV ketv. 213 IV ketv. 214 IV ketv. Būsto paskolos (skalė dešinėje) Vartojimo paskolos Paskolos ne finansų įmonėms Šaltinis: Lietuvos bankas. 215 IV ketv. 216 IV ketv. 217 IV ketv. Metai 24,5 24, 23,5 23, 22,5 22, 21,5 21, 13 Ekonominės veiklos aktyvumas, augančios investicijos ir didėjantis darbo užmokestis palaikys paskolų paklausą. Šalies ekonominės prognozės ir geri įmonų bei gyventojų lūkesčiai lemia, kad m. kreditas Lietuvoje ir toliau turėtų didėti. Pvz., gausėja verslo plėtrą planuojančių įmonių. 218 m. pradžioje atliktos ne finansų įmonių apklausos metu beveik 4, proc. apklaustųjų teigė, kad artimiausią pusmetį planuoja verslo plėtrą. Vis dėlto šiuo metu bendro paskolų portfelio augimo tempas jau veikiausiai yra arti potencialaus augimo tempo, taigi turėtų būti panašus į 217 m. arba šiek tiek mažesnis (žr. 15 ir 16 pav.). Jeigu verslo investicijų srautas reikšmingiau padidėtų, tai gali sparčiau padidinti paskolų įmonėms portfelį, tačiau spartesniam skolinimo namų ūkiams augimui galimybių susidaro mažiau. Lietuvoje veikiantys bankai taip pat numato tolesnį kredito augimą. Sparčiausio augimo tikimasi mažų ir vidutinių įmonių bei vartojimo paskolų segmentuose (5,8 %), o kiek lėčiau turėtų augti būsto paskolų portfelis (5, %), nes bendras būsto rinkos aktyvumas šiek tiek sumažėjo. Bankų nuomone, kreditas ir toliau augs, tačiau kai kuriuose segmentuose augimo tempas gali sulėtėti Įmonių investicijos ir vartotojų lūkesčiai auga, tai palaikys verslo kreditavimo akyvumą 15 pav. PFĮ paskolų portfelio metinis pokytis ir jo prognozė 16 pav. Įmonių materialinės investicijos ir vartotojų pasitikėjimo rodiklis Mlrd. Eur p. 1 1,8 9 FAKTINIS POKYTIS PROGNOZĖ 1, ,4 6 1, Privatus ne finansų sektorius Namų ūkiai Vartojimo paskolos Šaltinis: Lietuvos bankas. Ne finansų įmonės Būsto paskolos 1,,8,6,4,2, 29 I ketv. 211 I ketv. 213 I ketv. 215 I ketv. 217 I ketv. Materialinės investicijos (4 ketv. slenkamasis vidurkis) Vartotojų pasitikėjimo rodiklis (skalė dešinėje) Šaltinis: Lietuvos bankas

14 F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A / intarpas. Bankų kuriama perkamoji galia ir kredito srautų įtaka ekonominiam ciklui Kreditavimui ir toliau gana sparčiai augant, tiek finansų rinkos dalyviams, tiek priežiūros institucijoms tampa svarbu įvertinti, kokie fundamentalūs veiksniai sudaro galimybes vykdyti aktyvų kreditavimą, kaip kreditas priklauso nuo realiosios ekonomikos raidos ir kokį poveikį jai daro. Šiame intarpe trumpai aptariamas ekonominėje ir centrinių bankų rengiamoje literatūroje populiarėjantis požiūris, kad bankų galimybės kredituoti kur kas mažiau, nei įprasta manyti, priklauso nuo jų iš anksto pritrauktų finansinių išteklių ar, tarkime, bendro taupymo lygio šalyje. Jei bankai išties ne perskirsto, o sukuria naujus finansinius išteklius, tai jų vykdoma kreditavimo politika turėtų būti palyginti mažai nuo realiosios ekonomikos priklausantis, bet kartu labai svarbus ekonominio ir finansinio ciklo veiksnys. Diskusija, ar teikdami paskolas bankai veikia kaip finansiniai tarpininkai, perskolinantys taupytojų sukauptus finansinius išteklius skolininkams, ar vis dėlto kredituojant sukuriami nauji finansiniai ištekliai ir kartu kuriama perkamoji galia, vyksta jau ilgus dešimtmečius. Pirmasis požiūris, dar žinomas kaip pirmiausia indėliai (angl. deposits first) arba tarpininkavimas perskolinant lėšas (angl. intermediation of loanable funds), konceptualiai yra kur kas paprastesnis ir iki šiol labiau paplitęs. Jis numato, kad konkretaus banko galimybės teikti naujas paskolas labai priklauso nuo pritrauktų indėlių ir turimų finansinių išteklių kiekio, o viso bankų sektoriaus kreditavimo galimybės nuo visuminio taupymo. Taigi, pagal šią teoriją, bankai siekia pritraukti indėlius ir kitus finansavimo išteklius konkuruodami indėlių palūkanų normomis bei kitais būdais ir, sėkmingai juos pritraukę, gali didinti savo paskolų portfelius. Tai neturėtų savaime didinti visuminės paklausos, nes kad skolininkai galėtų atitinkamai padidinti savo išlaidas, dalis gyventojų ir įmonių turi taupyti, t. y. atidėti išlaidas. Antrasis požiūris pirmiausia kreditas (angl. credit first), arba finansavimas sukuriant pinigus (angl. financing through money creation), iš esmės priešingas pirmajam. Šis požiūris numato, kad bankams teikiant paskolas finansiniai ištekliai (pinigai) ne perskirstomi, o sukuriami. Vadinasi, bankų galimybės teikti paskolas tiesiogiai nuo taupymo lygio šalyje nepriklauso, o bankų kreditas tiesiogiai didina visuminę paklausą prekėms ir paslaugoms I. Kredito kūrimo procesas banko ar visos bankų sistemos lygmeniu tiksliau aprašomas remiantis finansavimo sukuriant pinigus paradigma II. Bankui suteikiant paskolą, plečiamas jo balansas: turto pusėje didėja suteiktų paskolų suma, o įsipareigojimų pusėje daugėja indėlių. Tai nėra kitų rinkos dalyvių anksčiau sutaupytos ir bankui patikėtos lėšos suteikdamas paskolą, elektroniniu buhalteriniu įrašu paskolos gavėjo sąskaitoje bankas sukuria naują indėlį. Didžioji dalis bankų indėlių yra sudėtinė bendro pinigų kiekio dalis (pvz., lėšos, laikomos einamosiose sąskaitose, bet kada gali būti panaudotos prekėms įsigyti), taigi kreditavimo metu sukuriami pinigai ir kartu skolininkas įgyja papildomą perkamąją galią. Vis dėlto kreditavimo metu sukurti pinigai gali būti išgryninti, pervesti į kitą banką ar apskritai išeiti už šalies bankų sistemos ribų (pvz., atsiskaitant už importuojamas prekes) ir taip bankas ar visa bankų sistema gali patirti likvidumo ir finansavimo trūkumą. Pakankamą likvidumą bankai gali užsitikrinti imdami likvidumo paskolas iš centrinio banko ir kitais būdais, taigi sistemos likvidumo būklė paprastai nėra svarbiausias kreditavimą ribojantis veiksnys. Kitaip tariant, bankų sistema turi techninių galimybių didinti skolinimą beveik nepriklausomai nuo tuo metu sukaupto indėlių kiekio ši savybė vadinama bankų sistemos elastingumu. Teikdami paskolas bankai sukuria pinigus ir perkamąją galią, tačiau sunku tiksliai įvertinti kredito makroekonominį poveikį ir galimybių plėsti paskolų portfelius ribas. Tam reikalingi didelės apimties bendrosios pusiausvyros modeliai, į kuriuos būtų tinkamai įtrauktas bankų sektorius. Naujų tyrimų rezultatai patvirtina, kad kitaip, nei įprasta manyti laikantis pirmiausia indėliai požiūrio, bankų kreditas gali padidinti visuminę paklausą, sukelti spaudimą bendram kainų lygiui ir didinti importo apimtį III. Kredito makroekonominis poveikis labai priklauso nuo to, ar kredito srautas nukreipiamas našioms ekonominėms veikloms finansuoti, taip pat nuo darbo jėgos ir gamybos pajėgumo panaudojimo lygio, nuo ūkio atvirumo laipsnio ir įmonių galimybių keisti kainas, nuo finansinio ciklo fazės ir t. t. Antra vertus, išaugusi skolų našta ir ypač staigus kredito srautų sulėtėjimas ar sustojimas dėl pinigų ir perkamosios galios naikinimo efekto gali stipriai neigiamai paveikti bendrą ūkio plėtrą. Bankams teikiant paskolas, didinama paklausa prekėms ir paslaugoms, taigi tarp bankų kredito srauto ir nominaliosios visuminės paklausos lygio (t. y. vartojimo ir investicijų išlaidų) yra tiesioginis sąryšis. Pvz., praėjusio dešimtmečio ekonominio ir finansinio pakilimo metu beveik penktadalis visuminės paklausos Lietuvoje buvo finansuojama bankų kreditu IV. Apie pusė visuminės paklausos sumažėjimo per krizę sietina su tuo, kad grynasis kredito srautas, susilpnėjus bankų kreditavimui ir paspartėjus paskolų grąžinimui, staiga tapo neigiamas (žr. A pav.). Vadinamasis kredito impulsas (bankų kredito grynojo srauto pokyčio ir BVP santykis) krizės įkarštyje buvo neigiamas ir siekė 8 proc. Ekonomikai atsigaunant, bankų kreditas vėl skatino visuminę paklausą, tačiau nebuvo svarbiausias paklausos veiksnys (pvz., valdžios sektoriaus skolinimosi užsienyje poveikis visuminei paklausai buvo didesnis) m. bankų kreditas vėl ėmė augti sparčiau ir kartu suteikė nemenką postūmį visuminei paklausai. Bankų kreditas svarbus pinigų kūrimo veiksnys, tačiau bendra pinigų kiekio dinamika priklauso nuo įvairių veiksnių sąveikos. Pinigų kiekio dinamiką ir ją lemiančius veiksnius galima nagrinėti pasitelkiant integruotų ekonominių ir finansinių sąskaitų informaciją V. Pinigų kiekio pokyčius lemia bankų kredito srautas, grynasis ne bankų sektoriaus finansavimasis iš užsienio, einamosios ir kapitalo sąskaitos balansai ir kiti veiksniai (žr. B pav.). Lietuvoje praėjusio dešimtmečio pakilimo metu pinigų kiekis labai sparčiai didėjo, ir šį augimą daugiausia palaikė aktyvus bankų kreditavimas bei užsienio investicijos Lietuvoje, o daugiausia stabdė tai, kad pinigai ištekėjo per šalies einamąją sąskaitą (paprastai tariant, importas stipriai viršijo eksportą). Per krizę besitraukiantys bankų paskolų portfeliai turėjo neigiamą poveikį pinigų kiekio kaitai, o labiausiai ją skatino aktyvus valdžios sektoriaus skolinimasis užsienyje. Vėliau išryškėjo kapitalo pervedimų (ES struktūrinių fondų paramos) skatinamasis poveikis, o pastaraisiais metais vėl stiprėjo bankų kredito vaidmuo lemiant

15 F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A / spartesnį pinigų kiekio didėjimą. Apibendrinant pažymėtina, kad Lietuvoje išskirtinai aktyvus bankų kreditavimas prieš krizę ir staigus kredito srautų krypties pasikeitimas krizės metu sustiprino ekonominį ir finansinį ciklą, o po krizės ir pastaraisiais metais kredito skatinamasis poveikis ekonomikai yra palyginti nedidelis. Visuminė paklausa glaudžiai susijusi su kredito srautu, ypač ciklinio nuosmukio metu A pav. Vidaus paklausa ir kredito impulsas Mlrd. Eur Vidaus paklausos pokytis Vidaus kredito srauto pokytis Vidaus kredito srauto pokyčio ir BVP santykis (skalė dešinėje) Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos bankas. Pastaba: pokyčio rodikliai perskaičiuoti į metinius Kredito dinamika vienas iš svarbiausių pinigų kiekio kaitos veiksnių B pav. Makroekonominiai pinigų kaitos veiksniai, palyginti su BVP Kiti veiksniai Einamosios sąskaitos balansas Kapitalo sąskaitos balansas Ne bankų sektoriaus skolinimasis užsienyje Vidaus kreditas Pinigų kiekio pokyčiai Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos bankas. Pastaba: keturių ketvirčių slenkamųjų sumų ir BVP to meto kainomis santykis. 15 I Jakab, M. Kumhof (215). Banks are not intermediaries of loanable funds and why this matters. Bank of England, Working Paper No II Daugiau žr.: M. McLeay, A. Radia, R. Thomas (214). Money creation in the modern economy. Quarterly Bulletin, Bank of England. III Z. Jakab, M. Kumhof (min. veik.); T. Ramanauskas, J. Karmelavičius. Bank credit and money creation in a small DSGE model (rengiama spaudai). IV Daugiau žr.: T. Ramanauskas, S. Matkėnaitė, V. Rutkauskas (218). Application of the integrated accounts framework for empirical investigation of the economic and financial cycle in Lithuania. Lietuvos banko teminių straipsnių serija, Nr. 2. V T. Ramanauskas, S. Matkėnaitė, V. Rutkauskas (218). Credit and money creation from the integrated accounts perspective. Lietuvos banko diskusinių straipsnių serija, Nr. 5. NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS RAIDA Būsto rinkos aktyvumas 217 m. buvo permainingas: metų pradžioje buvęs didžiausias per pastarąjį dešimtmetį, antrojoje metų pusėje jis pradėjo mažėti. Būsto sandorių skaičius, įvertintas atsižvelgiant į sezoniškumą, pirmojoje metų pusėje buvo didžiausias nuo 28 m. (žr. 17 pav.). Vis dėlto antrojoje metų pusėje jis buvo,6 proc. mažesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus (217 m. pirmąją pusę būstų parduota 3,1 proc. daugiau nei per atitinkamą 216 m. laikotarpį). Ėmė ryškėti skirtumai tarp būsto rinkų skirtinguose regionuose. Didžiausią įtaką bendram būsto sandorių skaičiaus mažėjimui darė pastebimai sulėtėjusi prekyba didžiausioje šalyje Vilniaus būsto rinkoje, kur būstų per 217 m. antrąjį pusmetį perleista 8,4 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Likusioje šalies dalyje būsto sandorių ir per 217 m. antrąjį pusmetį buvo sudaryta daugiau (2,3 %) nei per 216 m. antrąjį pusmetį. Naujausiais Registrų centro duomenimis, per 218 m. pirmuosius keturis mėnesius būstų Lietuvoje perleista 1,7 proc. mažiau nei per tą patį 217 m. laikotarpį, todėl tikėtina, kad būsto rinkos aktyvumas per 218 m. reikšmingai nepasikeis. Būsto kainų pokyčiai 217 m. buvo glaudžiai susiję su bendru būsto rinkos aktyvumu metų pradžioje būstai brango dviženkliu tempu, bet vėliau kainų augimas nebebuvo toks didelis (žr. 18 pav.). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, būsto kainos Lietuvoje per 217 m. padidėjo 6,9 proc. Šalies regionuose vyraujant skirtingoms būsto rinkos aktyvumo tendencijoms, kainos kito skirtingu tempu. Labiausiai per metus padidėjo ne sostinėje parduodamų būstų kainos: nauji būstai kituose šalies regionuose per 217 m. pabrango 1,2, senesnės statybos būstai 9,4 proc. Vilniuje būstai brango mažiau: metinis naujų ir senos statybos būstų kainų prieaugis siekė atitinkamai 5,5 ir 2,7 proc. Tikėtina, kad per 218 m. būsto kainos keisis nežymiai. Tai rodytų nuosaikūs gyventojų, bankų ir nekilnojamojo turto rinkos dalyvių lūkesčiai. Ekonometriniai modeliai irgi rodo, kad būsto kainos Lietuvoje iš esmės jau atitinka tikrąją būsto vertę. Pradėjus lėtėti būsto paklausos augimui, būstų pastatyta mažiau. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 217 m. Lietuvoje pabaigta statyti 11, tūkst. būstų 13,1 proc. mažiau nei prieš metus. Didžiausią įtaką būsto pasiūlos sumažėjimui nagrinėjamu laikotarpiu turėjo daugiau nei ketvirtadaliu (27,6 %) sumažėjęs baigtų statyti būstų Vilniaus mieste skaičius. Likusioje Lietuvos dalyje būstų per 217 m. buvo pabaigta statyti beveik tiek pat, kiek per 216 m. (2, % mažiau). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad individualių namų dalis bendroje baigtų statyti būstų struktūroje po finansų krizės (po 29 m.) reikšmingai padidėjo (žr. 19 pav.). Individualių namų statybai jau kurį laiką populiarėjant, struktūriniai šio segmento pokyčiai įgyja vis didesnę svarbą visai būsto rinkai.

16 F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A / Aktyvumas Lietuvos būsto rinkoje pradėjo mažėti, tačiau vis Būsto kainų augimo tempas taip pat pradėjo lėtėti dar yra istoriškai didelis 17 pav. Būsto sandorių skaičius Lietuvoje 18 pav. Būsto kainų metinis augimas pagal skirtingus šaltinius Tūkst. vnt. Indeksas, 27 m. sausio mėn. = Būsto sandorių skaičius ir 12 mėn. slenkamasis vidurkis Šaltiniai: VĮ Registrų centras, Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai Įverčių sklaida Mediana Šaltiniai: VĮ Registrų centras, Lietuvos statistikos departamentas, UAB Ober- Haus, Aruodas.lt ir Lietuvos banko skaičiavimai. Per 217 m. Vilniuje ir Kaune pastebimai išaugo neparduotų naujų butų skaičius. Rinkos dalyvių duomenimis 7, neparduotų butų šiuose miestuose 217 m. pabaigoje buvo atitinkamai 4,6 ir,8 tūkst., ir šis skaičius yra 12,6 ir 16,9 proc. didesnis negu 216 m. pabaigoje. Jei naujų butų pirkėjų aktyvumas išliktų artimas 217 m. pabaigoje vyravusiam lygiui, nekilnojamojo turto plėtotojai Vilniuje ir Kaune siūlomus įsigyti, bet dar neparduotus butus parduotų per atitinkamai 1,2 ir 1,6 m. (darant prielaidą, kad daugiau butų nebūtų pradėta statyti). Toks naujų butų rinkos likvidumas šiuose miestuose buvo artimas ilgalaikiam vidurkiui, tačiau jei naujų butų paklausa mažėtų toliau, o pasiūla nesikeistų ar dar padidėtų, likvidumas pirminėje būsto rinkoje pastebimai suprastėtų, o nekilnojamojo turto plėtotojai, siekdami greičiau parduoti siūlomus būstus ir nepatirti su būsto išlaikymu ir paskolų grąžinimu susijusių papildomų sąnaudų, gali imti mažinti parduodamų būstų kainas. Paskolų įtaka būsto rinkai 217 m. buvo didžiausia per pastarąjį dešimtmetį. Registrų centro duomenimis, per 217 m. 4,3 proc. būsto sandorių buvo sudaryti įkeičiant būstą ir pasinaudojus bankų teikiamu kreditu. Ši dalis buvo didžiausia nuo pat finansų krizės pradžios (28 m.) ir didesnė už ilgametį vidurkį, siekiantį 37, proc. (žr. 2 pav.). Daugiausia būsto paskolomis pirkėjai naudojosi Vilniuje ir Klaipėdoje šiuose miestuose atitinkamai 55,2 ir 5, proc. būsto sandorių finansuota bankų paskolomis. Sprendžiant iš būsto sandorių vertės, būsto paskolos Lietuvoje irgi vaidina vis didesnį vaidmenį. Per 217 m. visoje šalyje sudarytų būsto sandorių vertė sudarė 1,7 mlrd. Eur, o per metus suteiktų naujų būsto paskolų vertė siekė 1,2 mlrd. Eur, arba 69,8 proc. visos būsto rinkos apyvartos. Individualių namų dalis baigtų statyti būstų struktūroje išlieka didesnė už ilgojo laikotarpio vidurkį Būsto paskolų apimtis augo, didėjo sandorių įkeičiant būstą dalis 19 pav. Lietuvoje baigtų statyti būstų pasiskirstymas pagal būsto tipą 2 pav. Būsto sandorių, kai įkeičiamas įsigytas būstas, dalis ir naujai suteiktos būsto paskolos Mlrd. Eur , Būstų daugiabučiuose namuose dalis ,5 4 3 Ilgalaikis individualių namų dalies vidurkis ,5 1 Būstų individualiuose namuose dalis Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. Pastaba: skaičiuojami 4 ketv. slenkamieji vidurkiai Būsto sandorių įkeičiant būstą dalis Naujai suteiktos būsto paskolos (dešinėje) Šaltiniai: Registrų centras ir Lietuvos banko skaičiavimai. 7 UAB Inreal.

17 F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A / Naujausios apklausos rodo, kad Lietuvos būsto rinkoje per ateinančius metus tikimasi nežymaus būsto kainų augimo ir reikšmingų regioninių skirtumų. Lietuvos bankui 217 m. antrąjį pusmetį atliekant Lietuvos namų ūkių apklausą, daugiausia jos dalyvių (23,1 %) tikėjosi iki 5 proc. sieksiančio būsto kainų augimo per ateinančius 12 mėn. Tačiau 218 m. apklausti bankų ir nekilnojamojo turto rinkos dalyviai nesitikėjo nė tokio augimo daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, kad per ateinančius metus naujų butų kainos išliks nepakitusios. Be to, nekilnojamojo turto rinkos dalyviai skirtingai vertino aktyviausių Lietuvoje Vilniaus ir Kauno būsto rinkų perspektyvas. Dauguma apklaustųjų tikėjosi, kad per ateinančius 12 mėn. Vilniuje sumažės tiek naujų butų sandorių skaičius, tiek jų statybos apimtis. Tačiau laikinojoje sostinėje tikimasi naujų butų rinkos augimo. 17 Būsto nuomos kainos per 217 m. visoje Lietuvoje padidėjo nedaug, tačiau kitokios tendencijos pastebimos Vilniuje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 217 m. būsto nuomos kainos Lietuvoje padidėjo 2,3 proc. mažiausiai per šešerius metus. Vis dėlto Vilniaus butų nuomos rinkoje, kuri Lietuvoje yra aktyviausia, šiek tiek augo tik senesnės statybos ir centrinėje miesto dalyje esančių butų nuomos kainos, o gyvenamuosiuose rajonuose esančių naujų butų nuomos kainos sumažėjo. Rinkos dalyvių duomenimis 8, naujų butų nuomos kainos Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose 218 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 217 m. laikotarpiu, buvo sumažėjusios 1,3 6,2 proc., labiausiai atpigo mažo ploto butų nuoma. Tikėtina, kad naujų butų nuomos kainų mažėjimą Vilniuje lėmė per keletą metų pastebimai išaugusi nuomojamų butų pasiūla: 217 m. rengtų nekilnojamojo turto rinkos dalyvių apklausų duomenimis, beveik kas trečias naujas butas sostinėje buvo įsigyjamas siekiant jį išnuomoti. Kaip rodo pamatinių būsto rinką veikiančių veiksnių kaita ir ekonometrinių modelių taikymo rezultatai, būsto kainos Lietuvoje 217 m. iš esmės atitiko tikrąją būsto vertę (žr. 21 pav.). Įvertinus per metus įvykusių darbo užmokesčio, nuomos kainų, statybos sąnaudų, bankų suteiktų būsto paskolų ir gyventojų skaičiaus pokyčių visumą, galima teigti, kad būsto kainos Lietuvoje 217 m. pabaigoje iš esmės atitiko savo tikrąją, makroekonominiais ir demografiniais veiksniais pagrįstą vertę. Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai artimiausiu metu įtakos gali turėti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės svarstomos mokestinės bei būsto paklausą regionuose skatinančios priemonės. Vyriausybės pateiktame siūlyme numatoma,3 proc. tarifu apmokestinti visus vieno fizinio asmens turimus būstus, išskyrus pagrindinį. Pagrindinis būstas būtų apmokestinamas taip pat, kaip ir prieš mokesčių pakeitimus pradedant nuo bendros 22 tūkst. Eur vertės, išsaugant ankstesnį mokesčio progresyvumą. Vis dėlto didesnes valstybės biudžeto pajamas ir mažesnį šešėlinės ekonomikos mastą pagrindinius Vyriausybės vykdomos Lietuvos mokesčių sistemos pertvarkos tikslus užtikrinti leistų visuotinis progresinis nekilnojamojo turto mokestis, taikomas išplečiant apmokestinamųjų nekilnojamojo turto objektų imtį. Tokį mokestį administruoti būtų pastebimai paprasčiau ir nesusidarytų galimybių jo išvengti išskaidant turimą nekilnojamąjį turtą susijusiems asmenims. Kita 218 m. pradžioje Vyriausybės svarstyta priemonė finansinė paskata pirmąjį būstą šalies regionuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms nedarys reikšmingo poveikio šalies būsto rinkai, jei bus išsaugoma numatoma paramos apimtis 9. Ši priemonė (Vyriausybės vertinimu, nuo 219 m. parama galėtų būti kasmet skiriama apie,5 tūkst. jaunų šeimų) trumpuoju laikotarpiu padidintų būsto rinkos regionuose likvidumą, kuris, gyventojų skaičiui šalies regionuose mažėjant, per keletą metų gali reikšmingai sumažėti. Būsto paskolų portfelis Lietuvoje pastaruoju metu auga gana sparčiai apie 8 proc. per metus, o būsto kainos per 217 m. padidėjo 6,9 proc., taigi bet koks papildomas paramos sumos didinimas galėtų paspartinti būsto brangimą. Tikėtina, kad didesnei daliai gyventojų taikomų būsto mokesčių tarifai ir didesnis progresyvumas didintų didelės vertės nekilnojamąjį turtą turinčių asmenų išlaidas, didėtų ir pastaruoju metu aktyviai būstą nuomai pirkusių investuotojų išlaidos. Didesnės išlaidos mažintų būsto kaip investicinės alternatyvos patrauklumą, dėl to dalis investuotojų dalį turimų būstų gali parduoti. Be to, mažesnis būsto įsigijimo nuomai patrauklumas gali sumažinti bendrą būsto paklausą, nes tokia investicija pastaruosius keletą metų sudarydavo reikšmingą būsto sandorių dalį. Tuo atveju, jei investuotojų parduodami būstai reikšmingai padidintų būsto pasiūlą, o būsto pirkėjų sumažėtų, pasiūlos spaudimas turėtų neigiamą poveikį būsto kainoms. Vis dėlto ilguoju laikotarpiu visuotinis progresinis nekilnojamojo turto mokestis teigiamo poveikio turi daugiau negu neigiamo: padidėja valstybės biudžeto pajamos, sumažėja būsto kainų kintamumas 1, pastatų ir statinių fondas šalyje tampa valdomas efektyviau, sumažėja šešėlinės ekonomikos mastas, nes būstą nuslėpti sunkiau negu pajamas. Progresinis nekilnojamojo turto mokestis neturėtų ir neigiamų socialinių padarinių, nes didesnės vertės būstus Lietuvoje turi palyginti nedidelė gyventojų dalis (žr. 22 pav.). 8 VšĮ Real Data. 9 Žr. Lietuvos banko nuomonę dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projekto: 1 Poghosyan T. (216). Can property taxes reduce house price volatility? Evidence from U.S. regions. IMF Working Paper, No. 16/216.

18 F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A / Iki Virš 1 18 Būsto kainos Lietuvoje yra pakankamai pagrįstos kitų pamatinių veiksnių atžvilgiu 21 pav. Faktinių būsto kainų Lietuvoje atotrūkis nuo fundamentaliosios reikšmės Fiziniai asmenys Lietuvoje turi palyginti nedidelės vertės būstus 22 pav. Fizinių asmenų turimų būstų pasiskirstymas pagal būsto vertę Rodiklių sklaida Rodiklių mediana Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai. Pastaba: įverčiai apskaičiuoti remiantis kainos ir pajamų santykiu, kainos ir nuomos mokesčių santykiu, ekonometriniu modeliu ir HP filtru. Vieno fizinio asmens turimų būstų vertės rėžiai, tūkst. Eur Šaltiniai: Registrų centras ir Lietuvos banko skaičiavimai. Bendras Lietuvos komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas per 217 m. reikšmingai nepakito, tačiau investicinių sandorių buvo sudaroma pastebimai daugiau. Registrų centro duomenimis, 217 m. negyvenamosios ir mišrios paskirties nekilnojamojo turto objektų, kurių dauguma skiriama komercinei veiklai vykdyti, buvo perleista,6 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Vis dėlto investuotojų noras įsigyti didesnės vertės nekilnojamojo turto objektus per metus reikšmingai išaugo: rinkos dalyvių 11 duomenimis, per 217 m. vietos ir užsienio investuotojai į Lietuvoje esančius didesnės nei 1,5 mln. Eur vertės biurų, prekybos ir gamybinės ar sandėliavimo paskirties nekilnojamojo turto objektus investavo 312, mln. Eur 23,3 proc. daugiau nei per 216 m. Daugiausia šių investicijų buvo nukreipta į prekybos ir biurų patalpas (atitinkamai 44, ir 41, %), o gamybos ir sandėliavimo patalpoms teko 15, proc. investicinių sandorių apyvartos. Investuotojų aktyvumas Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkoje, tikėtina, ir toliau išliks palyginti didelis, skatinamas tvarios ir subalansuotos rinkos raidos santykinai nedidelio neužimtumo ir stabilių nuomos kainų, patrauklios, palyginti su kitomis investicinėmis alternatyvomis, kapitalo grąžos. 11 UAB Ober-Haus.

19 F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A / intarpas. Būsto politika Lietuvoje Būsto politika yra svarbi socialinės politikos dalis, apimanti valdžios veiksmus, turinčius tiesioginį ir netiesioginį poveikį būsto prieinamumui, kokybei ir kitiems su būstu susijusiems aspektams. Kadangi būsto politika yra svarbi gerovės valstybės dalis, ji dažnai nagrinėjama aptariant gerovės valstybės modelius. Skiriami trys būsto politikos modeliai socialdemokratinis, korporatyvinis ir liberalusis I. Lietuvos būsto politika daugiausia turi pastarojo modelio požymių II. Palyginti nedidelis valstybės kišimasis į būsto sektorių Lietuvoje atsispindi ir teisės aktuose: būsto politikos gairės buvo nustatytos tik 24 m. patvirtintoje Lietuvos būsto strategijoje III (217 m. šis dokumentas neteko teisinės galios, o jame numatyti tikslai įgyvendinami per kitus strateginio planavimo dokumentus). Nors strategijoje buvo numatyta, kad už jos prioritetų įgyvendinimą bus atsakinga Aplinkos ministerija, būsto politiką Lietuvoje formuoja daug institucijų (žr. A pav.), o pagrindiniai jų veiklos tikslai dažnai skiriasi ir nebūtinai yra tiesiogiai susiję su būsto prieinamumo didinimu. Tokia būsto politikos, kaip daugelio institucijų formuojamos socialinės veiklos, samprata skiriasi nuo siauresnio požiūrio, kad pagrindinį vaidmenį atlieka socialinės politikos priemonės (žr. A pav.). Atsižvelgus į paskirų politikos sričių įtaką (socialinė, fiskalinė, makroprudencinė, pinigų politika, urbanistiniai reikalavimai), gaunamas bendresnis būsto politikos vaizdas. 19 A pav. Būsto politikos struktūra ir prie jos formavimo Lietuvoje prisidedančios institucijos Šaltinis: Lietuvos bankas. Pastaba: siekiama ne pateikti baigtinį būsto politiką formuojančių įstaigų sąrašą, o supažindinti su pagrindinėmis institucijomis. Siekiant aktyviai paveikti būsto prieinamumą, dažniausiai pasitelkiamos perskirstomojo pobūdžio fiskalinės politikos priemonės. Lietuvoje teikiama parama tiek būstui įsigyti, tiek jam išsinuomoti. Valstybės remiamų būsto paskolų teikimas yra susietas su šeimos pajamomis, o paramos dydis priklauso nuo vaikų skaičiaus bei kitų sąlygų ir gali sudaryti 1 arba 2 proc. kredito sumos. Vis dėlto paramos būstui įsigyti suteikiama palyginti nedaug. Pvz., per 217 m. pirmąjį pusmetį paramos lėšomis finansuoto kredito srautas sudarė,3 proc. naujų būsto paskolų (paramos suteikta,2 mln. Eur). Situaciją pakeistų šiuo metu svarstomas Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas IV, kuris įsigaliotų nuo 218 m. liepos 1 d. ir leistų padengti dalį kredito sumos nevertinant šeimos pajamų. Tokios priemonės skatina būsto paklausą, gali didinti būsto kainas, mažinti būsto įperkamumą ir padidina namų ūkių įsiskolinimą. Norint rinkoje užtikrinti paklausos ir pasiūlos balansą, vertėtų apsvarstyti ir pasiūlą skatinančias priemones. Be to, finansinės paskatos neturėtų būti diskriminuojamosios nuomos atžvilgiu, todėl rekomenduotina apsvarstyti, kaip subsidijomis galėtų pasinaudoti ir besinuomojantys būstą V. Šiuo metu socialinio būsto nuoma yra populiariausia paramos forma 217 m. birželio 3 d. duomenimis, ja naudojosi šeima. Kita paramos forma yra būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos įmokų dalies kompensavimas, kuriuo naudojasi vos 256 šeimos (217 m. birželio 3 d. duomenys). Lietuvoje yra buvę ir kitokių iniciatyvų didinti būsto prieinamumą, pvz., m. galiojo gyventojų pajamų mokesčio lengvata mokantiems palūkanas už būsto paskolą. Taikant tam tikras išimtis, per metus sumokėtų palūkanų suma būdavo atimama iš apmokestinamųjų pajamų, tačiau tai paskatino spekuliacinius sandorius, kurie dar labiau spartino būsto kainų kilimą. Dėl to sumažėjo mažesnes pajamas turinčių gyventojų galimybės įsigyti būstą, o tai prieštaravo pradiniam lengvatos tikslui. Pastarasis pavyzdys rodo, kad ne iki galo apsvarstytos, nevisapusiškai įvertintos ir vien tik būsto paklausą skatinančios priemonės gali sukelti nepageidaujamų pasekmių.