6 NUMERIS. Lietuva. Francesco Calderoni Monica Angelini Alberto Aziani Marco De Simoni Marina Mancuso Martina Rotondi Eleonora Santarelli Ada Vorraro

Transcription

1 FAKTAI APIE NELEGALIĄ PREKYBĄ TABAKO GAMINIAIS Vadovas: Ernesto U. Savona Francesco Calderoni Monica Angelini Alberto Aziani Marco De Simoni Marina Mancuso Martina Rotondi Eleonora Santarelli Ada Vorraro 6 NUMERIS Lietuva

2

3 Lietuva Francesco Calderoni Monica Angelini Alberto Aziani Marco De Simoni Marina Mancuso Martina Rotondi Eleonora Santarelli Ada Vorraro Serija: The Factbook on the Illicit Trade in Tobacco Products 6 numeris Serijos redaktorius: Ernesto U. Savona Transcrime - Jungtinis tarptautinio nusikalstamumo tyrimo centras Milano katalikiškasis Sacro Cuore universitetas - Trento universitetas, Italija Būstinė (centrinė) Milane: Largo Gemelli, 1, Milanas, Italija. Tel.Nr.: / 3716; Faks.Nr.: ISBN Nuoroda citatoms: Calderoni Francesco, Monica Angelini, Alberto Aziani, Marco De Simoni, Marina Mancuso, Martina Rotondi, Eleonora Santarelli ir Ada Vorraro. Lietuva. Faktai apie Nelegalią Prekybą Tabako Gaminiais 6. Trento: Transcrime Università degli Studi di Trento, Transcrime Jungtinis tarptautinio nusikalstamumo tyrimo centras Visos teisės saugomos. Be išankstinio raštiško autoriaus leidimo, šis leidinys ar jo dalis negali būti atgaminti, atkurti, laikomi paieškų sistemose ar perduoti bet kokia forma ar bet kokiomis elektroninėmis, mechaninėmis, kopijavimo, įrašymo ar kitomis priemonėmis. Kūrėjai: KD (viršelis), Juozas Šalna (pav. p.41), Andrius Vaitkevičius (pav. p.47) creative commons licencija Grafinis sprendimas: Ilaria Mastro Transcrime Vertimas: vertėjų biuras Magistrai

4

5 TURINYS Transcrime 1 Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais 3 Padėka 5 Santrauka 7 Įvadas 13 Kodėl reikia sutelkti dėmesį į NPTG Lietuvoje? 13 Ką galima rasti šioje ataskaitoje? 14 Pirmas skyrius: penki varomieji faktoriai 16 Visuomenė ir ekonomika 17 Legali rinka 23 Reglamentavimas 33 Nusikalstama aplinka 41 Teisėsauga 47 Antras skyrius: keturi komponentai 56 Paklausa 57 Pasiūla 61 Gaminiai 67 Modus operandi ir geografinis paskirstymas 73 Trečias skyrius: varomųjų faktorių ir komponentų sąveika 80 Įvadas: keturi pagrindiniai veiksniai 81 Ekonominis prieinamumas 81 Pasiekiamumas 83 Pelningumas 84 Rizika 85 Išvados 87 Nuorodos 91

6

7 TRANSCRIME Transcrime tai Jungtinis tarptautinio nusikalstamumo tyrimo centras (Trento universitetas ir Milano katalikiškasis Sacro Cuore universitetas, Italija). Centras, kuriam vadovauja Katalikiškojo universiteto kriminologijos profesorius Ernesto U. Savona, simbolizuoja ilgametį patirties ir inovacijų junginį kriminologijos tyrimų srityje. Centro biurai įsikūrę Milane ir Trente. Kiekvienas biuras turi tyrėjų komandą ir sekretoriato ar administracijos personalą. Transcrime tikslas būti nacionaliniu ir tarptautiniu kriminologijos kelrodžiu. Centro siekis gausinti kriminologijos ir nusikaltimų prevencijos žinias, skleisti novatoriškas mintis ir pažangiausius metodus. Transcrime derina savo taikomųjų tyrimų patirtį su bendra Milano katalikiškojo Sacro Cuore universiteto ir Trento universiteto moksline tradicija, orientavimosi į praktiką metodą jungdamas su giliu kriminalinio reiškinio suvokimu. Turėdamas šios patirties, jis sukūrė glaudžių ryšių tinklą akademinėje aplinkoje, institucijose, tarptautinėse organizacijose ir versle. Centras taip pat reikšmingai remia Milano katalikiškojo Sacro Cuore universiteto švietimo veiklos plėtrą. Jo pagrindinis tikslas pasiekti glaudžią mokslinių naujovių ir universitetinio mokymo samplaiką. Nuo mokslo metų Transcrime vadovauja humanitarinių mokslų magistrų programai, skirtai nusikaltimams ir saugumui (iki mokslo metų programai Nusikaltimas ir technologija: mokslas apie nusikaltimus ir saugumo technologijos humanitarinių mokslų magistrų taikomųjų socialinių mokslų programoje; nuo mokslo metų programai POLISI saugumo politikos humanitarinių mokslų magistrų viešosios politikos programoje). Be to, šis centras prisidėjo prie tarptautinės filosofijos daktaro (PhD) kriminologijos programos, kurią koordinuoja profesorius Henk van De Bunt Erasmus universiteto (Roterdamas) ir kuri šiuo metu yra vienintelis kriminologijos doktorantūros kursas Italijoje. Transcrime yra nepriklausomas akademinis centras. Jis vykdo autonominę tyrimų darbotvarkę, kuri taip pat gali būti plėtojama per kontraktus ir privačių bei viešųjų vietinių, tautinių ir tarptautinių institucijų finansavimą. Finansavimo šaltinis visada skelbiamas Transcrime tinklalapyje. 1 Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA Oficiali Svetainė:

8 2

9 FAKTAI APIE NELEGALIĄ PREKYBĄ TABAKO GAMINIAIS Ši ataskaita yra projekto Žinynas apie nelegalią prekybą tabako gaminiais (NPTG) dalis. Projektą sukūrė Transcrime po apskritojo stalo diskusijos apie Europos Sąjungos reglamento kovai su nelegalia prekyba tabako gaminiais išbandymą. Diskusija vyko Milano katalikiškajame universitete 2011 m. gegužės 5 d. Per apskritojo stalo diskusijas jų dalyviai (tyrėjai ir politikos kūrėjai, turintys kovos su nelegalia prekyba tabako gaminiais patirties) susitarė dėl NPTG tyrimų darbotvarkės (Transcrime, 2011). Tyrimo darbotvarkės 3 ir 6 punktuose dėmesys sutelktas į tai, kad reikia geriau ištirti tabako gaminių rinką, atsižvelgiant į jos dvilypį (t. y. legalų ir nelegalų) pobūdį, ir į tai, kaip legalios ir nelegalios rinkos skiriasi įvairiose šalyse ir regionuose. Atsižvelgusi į šiuos samprotavimus, Transcrime sudarė Žinyną apie nelegalią prekybą tabako gaminiais. Tai daugelio metų tyrimų schema, pateikianti išsamias NPTG ir jos santykių su legaliomis rinkomis ir kitų socialinių bei ekonominių ir politinių veiksnių daugelyje pasaulio šalių analizes. Minėto žinyno tikslas pateikti naujovišką įrankį, kuris gali atskleisti sudėtingus mechanizmus, slypinčius už NPTG įvairiose šalyse. Ataskaitoje dėmesys sutelkiamas į Lietuvą. Tabako vartojimas, be abejonės, kelia didelį pavojų žmogaus sveikatai, ir vyriausybės turėtų stropiai reguliuoti tabako rinką. Nelegalus tabakas išvengia valstybės reguliavimo bei apmokestinimo ir gali kelti pavojų tabako kontrolės politikai. Žinynas padės geriau suprasti pasaulinę NPTG reikšmę ir turimas prevencines strategijas. Žinynas skirtas plačiam skaitytojų ratui, aprėpiančiam politikos kūrėjus, akademikus ir kitus suinteresuotus asmenis, ji pagelbės vystant žiniomis pagrįstas diskusijas ir su NPTG susijusias strategijas. Informacija šiai ataskaitai surinkta iš neoficialių šaltinių, akademinės ir pilkosios literatūros, viešai prieinamų šaltinių, anketų ir ekspertų bei suinteresuotų šalių apklausų. Teisėsaugos įstaigų ataskaitos ir spaudos pranešimai taip pat buvo vertingas informacijos šaltinis šiam tyrimui. Ataskaitos rezultatai nepretenduoja būti išsamūs ar tiksliai atspindėti nusikalstamumo praktikas. Jie pateikia pradinį NPTG vertinimą Lietuvoje ir yra išeities taškas tolesniam tyrimui. Kaip suinteresuota kovos su nelegalia prekyba tabako gaminiais šalis, Philip Morris International (PMI) parėmė Transcrime iniciatyvą sudaryti žinyną, finansiškai bei pateiktais duomenimis. Tačiau, Transcrime išsaugojo visapusišką tyrimo kontrolę ir garantuoja tyrimo ir jo rezultatų nepriklausomumą. Informacija ir duomenys tyrimui surinkti Transcrime nedalyvaujant PMI šiame procese. 3 Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA

10 4

11 PADĖKA 5 Didžiausią padėką reiškiame (abėcėlės tvarka) Lietuvos teisės instituto baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vedėjui dr. Skirmantui Bikeliui, Švedijos karališkojo technologijos instituto dr. Vania Ceccato, Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Aurelijui Gutauskui, Lietuvos teisės instituto dr. Simonui Nikartui, Muitinės kriminalinės tarnybos 1-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui Jevgenijui Pacharevui, Lietuvos Respublikos muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų skyriaus viršininkui Žilvinui Subačiui. Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA

12 6

13 SANTRAUKA Ataskaita yra projekto The Factbook on the Illicit Trade in Tobacco Products (Žinynas apie nelegalią prekybą tabako gaminiais dalis). Pagrindinis dėmesys jame sutelktas į Lietuvą, kur nelegali prekyba tabako gaminiais yra vis aktualus klausimas, svarbus dėl didelės ir vis augančios nelegalios tabako rinkos skvarbos, dėl svarbaus šalies vaidmens nelegalių tabako produktų gabenime, taip pat dėl istorinių ir socialinių kontrabandos priežasčių. Be to, ši problema kelia susirūpinimą ir teisėsaugai, ir jų veiksmai praeityje suformavo kai kuriuos NPTG bruožus. KĄ GALIMA RASTI ŠIOJE ATASKAITOJE? Šią ataskaitą sudaro trys skyriai: Pirmame skyriuje nagrinėjami penki NPTG varomieji faktoriai: visuomenė ir ekonomika, legali rinka, reglamentavimas, nusikalstama aplinka ir teisėsauga. Varomieji faktoriai yra svarbios sritys, kurių struktūros gali turėti teigiamą arba neigiamą įtaką NPTG. Idant galima būtų palyginti su kitų šalių profiliais, parinkti keturi pagrindiniai rodikliai kiekvienam faktoriui. Duomenys faktoriaus rodikliui paimti iš turimų lygintinų šaltinių (pastarųjų metų). Ataskaitoje stengtasi pateikti naujausius nacionalinių šaltinių duomenis. Trečiame skyriuje identifikuojami pagrindiniai NPTG veiksniai Lietuvoje ir varomųjų faktorių bei komponentų sąveika, analizuojama, kaip skirtingos varomųjų faktorių sudėtinės dalys veikia NPTG komponentus. PENKI VAROMIEJI FAKTORIAI Visuomenė ir ekonomika: Pasaulinė ekonominė krizė stipriai paveikė Lietuvą. Europos Sąjungoje BVP patyrė žymų sumažėjimą ir nedarbo lygis labai išaugo. Vis dėlto vyriausybė tinkamai reagavo į tai ir šalis atsigavo metais BVP išaugo ir nedarbo lygis pradėjo mažėti. Šalyje vis dar labai didelis emigracijos lygis ir didžiausias Europoje pajamų skirtumas. Legali rinka: Lietuva yra svarbi tabako gaminių eksportuotoja Rytų Europos regione. Lietuvos tabako rinka labai koncentruota ir santykinai maža pasauliniu mastu. Per pastarąjį dešimtmetį nacionalinio pardavimo mastas labai sumažėjo, tačiau išaugo savo verte. Pastaraisiais metais parduodama vis daugiau cigarų ir sukamojo tabako (ST). Bendras rūkančiųjų skaičius mažėja, nes mažėja rūkančių vyrų. Skirtumai tarp rūkančių lyčių yra didžiausi Europos Sąjungoje. 7 Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA Antrame skyriuje nagrinėjami keturi NPTG komponentai: paklausa, gaminiai, pasiūla ir modus operandi bei geografinis paskirstymas.

14 Santrauka 8 Reglamentavimas: Lietuvoje tabako rinka neturi bendro rinkos reglamentavimo. Mokesčiai tabako gaminiams dideli (tiek galutinės mažmeninės kainos apmokestinimas, tiek bendras mokestis už 1000 vienetų). Tiekėjų grandies kontrolė vidutinio lygio, o tabako suvartojimas ir jo pardavimas kontroliuojamas gana stipriai. Priešingai, tabako marketingo ir reklamos reglamentavimas yra vidutinio lygio. Europos ir tarptautinės institucijos dirba, kad sumažintų neatitikimą tarp Lietuvos ir Europos reglamentavimo lygių. Nusikalstama aplinka: Lietuvoje nusikalstamumas didelis, bet jis mažėja. Pastaraisiais metais Lietuvos piliečiai jaučiasi saugesni. Narkotikų vartojime vyrauja kanapės, šiek tiek mažiau kokaino ir opiatų. Organizuoto nusikalstamumo veiklų ir šešėlinės ekonomikos lygis šalyje vidutinis. Korupcija ir toliau vis dar lieka viena didžiausių problemų Lietuvoje. Teisėsauga: Lietuvos veiksmai prieš NPTG yra vidutinio dėl to, kad nėra nacionalinio veiklos plano ir kasmetinių, visuomenei prieinamų nelegalios prekybos įvertinimų. Vis dėlto, 2011 metais vyriausybė pradėjo visą šalį apimančią viešą informacinę kampaniją. Daug policijos ir muitinės institucijų yra įsitraukusios į kovą su NPTG ir jos taip pat bendradarbiauja su Europos teisėsaugos institucijomis. KETURI NPTG KOMPONENTAI Paklausa: pagal dvi skirtingas apklausas, % rūkančių asmenų pareiškė, kad perka kontrabandines cigaretes. Taigi, nelegalių cigarečių paklausa labai didelė. Nelegalūs gaminiai Lietuvoje perkami todėl, kad auga prekių kainos, mažėja pajamos, dideli kainų skirtumai, palyginti su kaimyninėmis šalimis, taip pat plačiai paplitęs pritarimas kontrabandai bei jos toleravimas. Be to, Lietuvoje nesunku nusipirkti nelegalaus tabako, nes jis parduodamas turgavietėse. Pasiūla: Lietuva yra tiek nelegalios prekybos tabako gaminiais paskirties šalis, tiek nelegalių tabako gaminių tranzito šalis ir nelegalių tabako gaminių šaltinis. Organizuotos grupuotės ir privatūs asmenys yra įsitraukę į nelegalaus tabako tiekimą. Nedideli atstumai iki pagrindinių šalių, kuriose gaminamos cigaretės, ir akcizinių prekių kainų skirtumai Europos Sąjungoje bei už jos sienų skatina NPTG. Gaminiai: Lietuvos institucijos nepateikia informacijos apie nelegalios tabako rinkos vertinimo. Vis dėlto, keletas institucijų atskleidžia, kad 2012 metais nelegali rinka Lietuvoje svyravo tarp 41,2 % ir 32,4% visos cigarečių rinkos. Nelegaliai prekybai skirtos legaliai gaminamos cigaretės ( Illicit whites ) yra labiausiai paplitęs gaminys, jų, kaip kontrabandinių prekių, įvežama iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Kontrabandinių cigarečių kiekis sumažėjo per pastaruosius metus. Modus Operandi ir geografinis paskirstymas: nelegalus tabakas, kaip kontrabanda, į Lietuvą transportuojamas upėmis ir keliais. Šie du pagrindiniai makrosrautai ateina iš Kaliningrado srities ir Baltarusijos. Didelis tuščių ne šalyje pagamintų cigarečių pakelių skaičius siejamas su tuo, kad šalis turi išorinę ES sieną ir yra arti svarbių transporto mazgų. VAROMŲJŲ FAKTORIŲ IR KOMPONENTŲ SĄVEIKA: KETURI PAGRINDINIAI NPTG VEIKSNIAI Ataskaita nustato keturis pagrindinius NPTG veiksnius Lietuvoje. Šie pagrindiniai veiksniai yra esminiai elementai, kuriais penki varomieji faktoriai lemia keturių komponentų bruožus. Šiame skyriuje analizuojama, kaip varomųjų faktorių ir komponentų sąveika veikia arba gali veikti NPTG per tuos keturis pagrindinius veiksnius (1 pav., 9 psl). Ekonominis prieinamumas: nelegalaus tabako kaina ir ypač jo santykinė kaina, palyginti su legalių gaminių kaina. Finansų krizė padidino nedarbo lygį. Pastarųjų metų apklausa rodo, kad 46 % lietuvių pagrindinėmis augančios kontrabandos priežastimis laiko augančias gaminių kainas, žemas bei vis mažėjančias pajamas ir todėl sumažėjusias galimybes įsigyti legalių tabako gaminių (Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2013, 6). Nuo 2008 metų Lietuva padidino mokesčius tabakui iki 75 % galutinės mažmeninės cigarečių kainos. Faktiškai, pirkdami nelegalias cigaretes vartotojai gali sutaupyti 0,80-1,30 už cigarečių pakelį. Maždaug 50 % rūkančių žmonių nurodo, kad perka nelegalų tabaką dėl jo ekonominio prieinamumo (Etaplius.lt, 2013).

15 Santrauka 1 pav. Pagrindinės varomųjų faktorių ir NPTG sąveikos Šaltinis: Transcrime detalizavimas NPTG padidėjimas NPTG sumažėjimas NPTG pokytis Visuomenė ir ekonomika nedarbas neformali ekonomika geografinė padėtis Legali rinka žemos kainos kaimyninėse šalyse Reglamentavimas apmokestinimas NPTG padidėjimas kliento identifikavimas Nusikalstama aplinka tolerancija kontrabandai korupcija šešėlinė ekonomika NPTG sumažėjimas organizuotos nusikalstamos grupuotės kontrabandos maršrutai Teisėsauga bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija stoka bendradarbiavimas su ES agentūromis NPTG pokytis 9 Dauguma lietuvių pasitiki kontrabandinių cigarečių kokybe (Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2013). Kuo labiau žmonės pasitiki nelegalių prekių kokybe, tuo noriau jie jas perka, nes jie yra įsitikinę, kad gali nusipirkti tokios pat kokybės, bet pigesnį tabako gaminį. Pasiekiamumas: dėl lengvumo, su kuriuo ir kontrabandininkai, ir vartotojai gali gauti nelegalių tabako gaminių. Rusijos Federacija ir Ukraina yra pagrindinės nelegalių tabako gaminių ištakos šalys Europoje (Joossens, 2011; 2012). Tai, kad atstumas tarp Lietuvos ir šių šalių yra nedidelis, padidina kontrabandininkų ir vartotojų galimybes įsigyti nelegalių gaminių (Joossens, 2011; 2012; Lietuvos Respublikos muitinė, 2013a; GTF, 2013). Pigesnės cigaretės kaimyninėse šalyse padidina nelegaliam gabenimui skirtų gaminių pasiekiamumą. (Gutauskas, 2011; Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2012; Euromonitor International, 2012c, 11). Lietuva ribojasi su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, kur vyksta nelegaliai prekybai skirtų cigarečių ( Illicit whites ) legali gamyba. Tai įtakoja tokių produktų pasiekiamumą (Shleynov et al., 2008; Hauptzollamt Rosenheim, 2012; KPMG, 2013). Klientų identifikavimo ir patikrinimo sistema, numatyta Europos Sąjungos Komisijos sutartyse, pasirašytose su pagrindinėmis tabako kompanijomis, apsunkina galimybes nukreipti gaminius iš legalių realizacijos kanalų. Tai prisideda prie nelegalių gaminių pasiekiamumo mažinimo (Europos Komisija, 2004; 2007; 2010c; 2010b). Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA

16 Santrauka 10 Nelegaliu tabaku Lietuvoje prekiaujama gatvėse ir turguose (Euromonitor International, 2012c). 41 % rūkančių asmenų teigia, kad kontrabandinių gaminių lengva įsigyti. Be to, 4 iš 5 žmonių, kurie rūko nelegalias cigaretes, sako, kad nusipirkti kontrabandinių gaminių yra labai lengva (Balsas, 2013b). Pelningumas: NPTG gebėjimas duoti pelną, kuris viršija jų sukūrimo išlaidas. Mokesčiai sudaro didelę dalį galutinės tabako mažmeninės kainos, taigi, parduoti tabako gaminius nemokant mokesčių yra labai pelninga (Merriman, Yurekli, and Chaloupka, 2000). Lietuvoje bendri mokesčiai už 1000 vienetų cigarečių yra didesni negu jos Rytų kaimyninėse šalyse ir nuo 2004 metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, jie dar labiau padidėjo. Tą patį galima pasakyti ir apie apmokestinimą (PSO, 2012; Europos Komisija, 2013a). Kuo didesni mokesčiai, tuo didesnė ekonominė paskata užsiimti kontrabanda. Mažesnė tabako gaminių mažmeninė kaina Rytų kaimyninėse šalyse, ypač Baltarusijoje, didina nelegalaus cigarečių gabenimo ir kontrabandos pelningumą (Gutauskas, 2011; Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2012; Euromonitor International, 2012c, 11). Organizuoto nusikalstamumo grupuočių ir jungtinių kontrabandos maršrutų buvimas gali prisidėti prie NPTG (Europol, 2011b; Gutauskas, 2011). Iš tikrųjų, organizuoto nusikalstamumo grupuotės gali savanaudiškai išnaudoti ekonominius skirtumus skirtingose šalyse ir gauti pelno iš nelegalaus tabako gabenimo. Rizika: atskleidimo / apkaltinimo / nuteisimo baimė ir sankcijos, kurios gali būti taikomos asmenims, užsiimančiais NPTG. Lietuvos teisėsaugos bendradarbiavimas su Europos ir tarptautinėmis institucijomis pagerina veiksmų, nukreiptų prieš NPTG, veiksmingumą ir padidina kontrabandininkų riziką (Europol, 2011a). Kita vertus, konkrečių muitinės sutarčių tarp Lietuvos ir tokių pasienio valstybių kaip Rusija ar Baltarusija, nebuvimas sukuria teisėsaugos stygių, kuris gali sumažinti riziką, su kuria susiduria kontrabandininkai (Lietuvos Respublikos muitinė, 2013d; 2013a). Teisėsaugos asimetriškumas tarp įvairių rytinių šalių kovojant su NPTG, gali sumažinti nuteisimo riziką ir paskatinti nelegalių gaminių pasiūlą (Euromonitor International, 2012c, 11; Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2013, 4). Didelis kontrabandos toleravimas, ypač ekonomikos sąstingio aplinkoje (Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2013), skatina piliečius nepaklusti taisyklėms. Tai labai sumažina kontrabandininkų arešto ir nuteisimo riziką (Misiūnas ir Rimkus 2007). Lietuvoje korupcija yra vidutiniškai aukšto lygio (Transparency International, 2012). Korupcija sumažina riziką kontrabandininkams ir padidina nelegalių gaminių pasiūlą (Ceccato, 2013). Lietuvoje šešėlinė ekonomika yra vidutinio lygio. Ją rodo plačiai paplitusi kontrabanda (Schneider, Buehn, and Montenegro, 2010; Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2012; Transparency International, 2012; Williams e Schneider, 2013). Tai gali turėti labai stiprią įtaką modus operandi tų veikėjų, kurie įsitraukę į NPTG, sumažinant susekimo, nuteisimo arba apkaltinimo riziką (Ceccato, 2013). Faktiškai, tokie šešėlinės ekonomikos karštieji taškai kaip turgūs ir turgeliai po atviru dangumi įgalina lengvai ir su mažesne rizika platinti gaminius (Misiunas and Rimkus, 2007; Euromonitor International, 2012c). IŠVADOS Oficialiai nėra apskaičiuota, kiek asmenų nelegaliai vartoja tabaką Lietuvoje, todėl sunku pateikti aiškų NPTG vaizdą. Neoficialiai apskaičiuota, kad NPTG didėja ir sudaro apie vieną trečdalį rinkos. Regioniniai skirtumai vartojant nelegalias cigaretes sietini su kontrabandininkų naudojamais maršrutais. Faktiškai, pagal TPT, miestuose, esančiuose prie svarbių susisiekimo su kaimyninėmis šalimis mazgų, ne šalyje pagamintų tabako gaminių kiekis yra didžiausias. Labiausiai paplitusios yra nelegaliai prekybai skirtos legaliai gaminamos cigaretės ( Illicit whites ) ir autentiškos kontrabandinės cigaretės. Pagal 2012 metų tabako sulaikymo duomenis, nelegaliai prekybai skirtos legaliai gaminamos cigaretės ( Illicit whites ) užima reikšmingą dalį.

17 Santrauka Atrodo, kad Lietuvoje kontrabandininkai daugiausia naudoja vidaus maršrutus ir upes, kad įvežtų nelegalių tabako gaminių iš kaimyninių šalių. Tyrimai rodo, kad ypač aktyvūs NPTG procese yra mažos organizuotos grupuotės ir atskiri individai. Ši studija rodo, kad daugiau tyrimų ir tikslių duomenų įgalintų geriau įvertinti NPTG Lietuvoje. Turint omenyje ribotą ankstesnių tyrimų skaičių ir duomenų stoką, šios studijos rezultatai nėra galutiniai. Jie įgalina atlikti preliminarią NPTG Lietuvoje analizę ir rodo, kad būtina atlikti daugiau šioje srities tyrimų. NPTG yra kompleksinė problema, neapsiribojanti vien tik teisėsaugos ir baudžiamosios justicijos klausimais. Pagal turimus šaltinius, NPTG mastas Lietuvoje rodo svyruojančią tendenciją. Iš tikrųjų, ji kinta priklausomai nuo teisėsaugos veiksmų praeityje. Pavyzdžiui, 2004 metais vietiniai Lietuvos nusikaltėliai buvo suimti už cigarečių kontrabandą iš Lietuvos į Vakarų Europą. Todėl Lietuva iš tranzitinės šalies virto galutinės nelegalių tabako produktų paskirties šalimi. Be to, 2011 metais Vyriausybė pradėjo nacionalinę viešą informacinę kampaniją. Tačiau, papildomos prevencinės priemonės, pvz., nacionalinis planas prieš NPTG, gali būti svarbus, nes efektyvus veiksmas prieš NPTG reikalauja visapusiškų strategijų, įskaitant ir baudžiamąją teisę, administracines sankcijas ir kitas netiesiogines priemones, kurių tikslas sumažinti galimybes daryti nusikaltimus. Projekto raida parodė, kad šalyse yra susiklosčiusios labai skirtingos situacijos dėl turimų duomenų apie NPTG. Kai kuriais atvejais, turimų duomenų kokybė yra labai prasta ir nėra oficialių, reguliariai atnaujinamų duomenų. Tai neišvengiamai veikia rezultatų kokybę ir patikimumą. Tokiais atvejais institucijos, verslo atstovai ir kiti kova su NPTG suinteresuoti asmenys, turėtų apsvarstyti galimybes, kaip pagerinti duomenų apie nelegalų tabaką rinkimą. Tai pagerins žinias apie NPTG ir savo ruožtu sukurs prielaidas geresnei nelegalaus tabako kontrolei, nes konkrečių priemonių poveikis nusikalstamumui gali labai dažnai būti nepastebėtas dėl patikimų duomenų stokos. 11 Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA Užbaigęs pirmą projekto etapą, kuriame visas dėmesys buvo sutelktas į faktų ir duomenų rinkimą atskirose šalyse, Transcrime atliks palyginamąją pasirinktų šalių analizę. Tai suteiks papildomų įžvalgų apie NPTG kompleksiškumą ir rekomendacijų dėl veiklos trategijos.

18 Baltijos Jūra LATVIJA Mažeikiai Biržai Palanga Kretinga Klaipėda Šilutė RUSIJA Plungė Telšiai Tauragė Šiauliai Radviliškis Marijampolė Kaunas Kėdainiai Alytus Panevėžys Jonava Ukmergė Rokiškis Utena Vilnius Visaginas 12 LENKIJA BALTARUSIJA Geografinė padėtis: Lietuva (oficialus valstybės pavadinimas Lietuvos Respublika) yra valstybė Šiaurės Europoje, didžiausia iš trijų Baltijos šalių. Ji ribojasi su Latvija (Šiaurėje), Baltarusija (Pietryčiuose), Kaliningrado sritimi (Pietvakariuose) ir Lenkija (Pietuose). Lietuva suskirstyta į 10 apskričių, o didžiausias miestas Vilnius yra šalies sostinė. Lietuvos plotas kvadratinių kilometrų. Gyventojų skaičius: (2012 m.) Vyrai: (46,1 proc.) Moterys: (53,9 proc.) Metinis gyventojų prieaugis: -1,5 proc. (2012 m.) Pasiskirstymas pagal amžių: (0 14) 15,0 proc., (15 64) 69,0 proc., (65+) 16,0 proc. Gimstamumo rodiklis: 1,8 gyvų gimusių kūdikių vienai moteriai (2011 m.) Vidutinė gyvenimo trukmė (metais): 74,0 (2011 m.) BVP: 42,25 mlrd. USD (2012 m.) BVP augimas: 4,0 proc. (2012 m.) Vartotojų kainų indeksas: 3,1 proc. (2012 m.) Pajamų lygis: aukštas Šaltinis: Pasaulio bankas

19 ĮVADAS KODĖL REIKIA SUTELKTI DĖMESĮ Į NPTG LIETUVOJE? Istorinės ir geografinės priežastys, kultūriniai veiksniai ir nedidelis atstumas nuo nelegalių cigarečių gaminimo šaltinių daro šią studiją apie Lietuvą labai svarbią bendram Europos NPTG maršrutų supratimui. Iš tikrųjų, dabartinė situacija susiklostė dėl daugelio veiksnių. Pirma, Lietuva vaidina lemiamą vaidmenį NPTG. Ji yra tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities (Rusija) bei netoli Ukrainos trijų pagrindinių nelegaliai prekybai skirtų legaliai gaminamų cigarečių ( Illicit whites ) ir kontrabandos šaltinių. Narystė Europos Sąjungoje ir transporto infrastruktūros (upės, ir vidaus maršrutai) daro Lietuvą svarbiais vartais, pro kuriuos vyksta nelegali tabako prekyba į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Antra, tabako gaminiai yra viena populiariausių kontrabandinių prekių. Faktiškai didelė dalis mėginimų vykdyti nelegalią prekybą yra susijusi su cigarečių kontrabanda. Be to, kontrabanda turi gilias istorines šaknis Lietuvoje ir yra tam tikra prasme socialiai priimtina. Be to, šešėlinė ekonomika ir korupcija yra labai paplitusios. Trečia, Lietuvoje pagrindiniai nelegalaus tabako tiekėjai yra mažos organizuotos grupuotės. Iš tikrųjų, mažos nusikalstamos grupuotės pelnosi iš kontrabandos ir turi tendenciją sutelkti dėmesį ir pajėgas į kontrabandos planus. Atliktais tyrimais nustatytos nusikalstamos gaujos, kurios tuo pačiu metu užsiima tabako kontrabanda, nelegalių akcizinių prekių laikymu, narkotinėmis medžiagomis, sukčiavimu, turto prievartavimu ir kitais nusikaltimais. Galiausiai, nėra oficialių nelegalaus tabako Lietuvoje įvertinimų ar apskaičiavimų. Ir apskritai labai trūksta tyrimų, ypač NPTG mažmeninio lygmens, tai yra ten, kur pasiūla patenkina paklausą. Todėl, nelegalios rinkos ir jos struktūros faktinė dinamika turėtų būti toliau tiriama. Iš dalies stokojant informacijos, ši ataskaita parengta remiantis daugeliu šaltinių. Ši studija analizuoja vidaus šaltinius, tokius kaip muitinės spaudos pranešimai ir ataskaitos, nes juose pateikiama pati tiksliausia viešai prieinama informacija apie nelegalų tabaką. Nepaisant to, kitų Lietuvos teisėsaugos institucijų įnašas taip pat yra labai svarbus. Ši ataskaita taip pat remiasi tarptautinių organizacijų ataskaitomis, KMPG Star projektu, Euromonitor International duomenimis, tuščių cigarečių pakelių tyrimais ( TPT ), vykdomais tabako pramonės iniciatyva, ir žiniasklaidos pranešimais. Galiausiai, interviu su vietiniais ekspertais ir suinteresuotais asmenimis pateikė tolesnę tikslią informaciją apie NPTG Lietuvoje. Vis dėlto, neoficialūs šaltiniai bus traktuojami labai atsargiai, kad būtų galima sumažinti jų galimo šališkumo įtaką, ir ši ataskaita turėtų būti traktuojama kaip pirmasis bandymas pagerinti supratimą apie NPTG. Tolesni tyrimai turėtų detaliau įvertinti nelegalaus tabako vartojimo paplitimą ir mastą Lietuvoje. 13 Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA

20 Įvadas Tabakas yra dvilypė legali ir nelegali rinka (2 pav.). Šios abi rinkos pusės yra susijusios viena su kita. Veiksmai, kurie veikia rinkos vieną pusę, taip pat veikia ir jos kitą pusę. 2 pav. Dvilypė tabako rinka Legali rinka Pigios legaliai gaminamos cigaretės ( Cheap whites ) arba nelegaliai prekybai skirtos legaliai gaminamos cigaretės ( Illicit whites ): legaliai vienoje šalyje pagamintos cigaretės, kurių paskirtis - kontrabanda išvežti į tas šalis, kuriose jų nėra legalioje rinkoje. Dažniausiai, jų gamybos šalyje mokesčiai yra sumokami, tačiau jų išvengiama jų paskirties šalyse (Allen, 2011). Sutapimas paklausoje Nelegali rinka KĄ GALIMA RASTI ŠIOJE ATASKAITOJE? Šią ataskaitą sudaro trys skyriai. 14 NPTG aprėpia skirtingas veiklas ir produktus: Kontrabanda: nelegalus tabako gaminių judėjimas arba transportavimas iš vienos mokesčių jurisdikcijos į kitą, nemokant galiojančių mokesčių arba pažeidžiant įstatymus, draudžiančius jų importą ar eksportą (Joossens and Raw, 2008). Falsifikacija (padirbinėjimas): nelegali gamyba produkto, ženklinant jį prekės ženklu neturint savininko sutikimo arba imituojant tokį prekės ženklą. Nelegaliai pagaminti produktai gali būti parduodami šalyje, kurioje jie pagaminti, arba kaip kontrabanda išvežami į kitą šalį (Joossens and Raw, 2008). 1 skyrių sudaro penki poskyriai, kuriuose analizuojami penki NPTG varomieji faktoriai: 1) Visuomenė ir ekonomika 2) Legali rinka 3) Reglamentavimas 4) Nusikalstama aplinka 5) Teisėsauga Šie varomieji faktoriai yra svarbios sritys, kurių struktūros gali teigiamai arba neigiamai veikti NPTG. Transcrime pasirinko varomuosius faktorius pagal literatūros apie NPTG apžvalgą ir diskusijas su suinteresuotais asmenimis ir ekspertais. Kiekvienas poskyris pateikia informaciją apie pagrindinius kiekvieno varomojo faktoriaus aspektus. Nedidelio masto nelegalus gabenimas: legalus tabako gaminių pirkimas šalyje, kurioje mokesčiai maži, ir nelegalus šių gaminių perpardavimas šalyje, kurioje dideli mokesčiai. Nedidelio masto nelegalus gabenimas susijęs su atskirais asmenimis ar mažomis grupėmis žmonių, kurie nelegaliai gabena mažus cigarečių kiekius, naudodamiesi mokesčių skirtumais ir siekdami gauti papildomų pajamų (Hornsby and Hobbs, 2007). Nelegali gamyba: vartojimui skirtų cigarečių gamyba, nedeklaruojama mokestinėms institucijoms. Šios cigaretės parduodamos nemokant mokesčių ir gali būti gaminamos legaliuose arba pogrindiniuose fabrikuose (Joossens et al., 2010). Neturintis prekės ženklo tabakas: gaminiai, pusgamiai arba tabako lapai (Geis, 2005), nelegaliai parduodami pagal svorį, be ženklinimo ar įspėjimų apie žalą sveikatai ir vartojamas sukamoms cigaretėms arba tuščioms cigarečių tūbelėms (Walsh, Paul, and Stojanovski, 2006). Idant galima būtų lyginti su kitų šalių profiliais, kiekvienas varomasis faktorius turi keturis rodiklius. Duomenys varomiesiems faktoriams surinkti iš įvairių šaltinių ir jie užtikrina galimybę lyginti juos su kitų šalių pastarųjų metų turimais duomenimis (pvz.: Pasaulio bankas, Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinės Tautos). Kai įmanoma, ataskaita pateikia vėlyviausius duomenis iš nacionalinių šaltinių. Keturiems rodikliams Transcrime sukūrė mišrius rodiklius (Reglamentavimas ir Teisėsauga). Mišrūs rodikliai įvertina konkrečių strateginių priemonių buvimą šalyje ir svyruoja nuo 0 (nėra jokios priemonės) iki 5 (yra visos priemonės). Aukštesnė mišrių rodiklių reikšmė ne visada reiškia geresnį sprendimą. Tokių rodiklių tikslas įvertinti strateginių priemonių intensyvumą konkrečioje srityje. Įvertinimui naudojama informacija yra imama iš literatūros, oficialių šaltinių (ataskaitų, tinklalapių, įstatymų) ir iš ekspertų.

21 Įvadas 2 skyriuje analizuojama nelegali prekyba Lietuvoje, padalinus ją į keturis NPTG komponentus: 1) paklausą 2) pasiūlą 3) gaminius 4) modus operandi ir geografinį paskirstymą. 3 skyriuje bendrinami pirmų dviejų skyrių rezultatai, identifikuojant keturis pagrindinius NPTG veiksnius ir parodant, kaip skirtingi varomųjų faktorių elementai veikia nelegalią prekybą: 1) ekonominis prieinamumas 2) pasiekiamumas 3) pelningumas 4) rizika Šie veiksniai yra esminiai norint parodyti, kaip įvairūs kiekvieno varomojo faktoriaus elementai veikia nelegalią prekybą. 15 Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA

22 Pirmas skyrius penki varomieji faktoriai

23 VISUOMENĖ IR EKONOMIKA 17 Pasaulinė finansinė krizė skaudžiai paveikė Lietuvą. Europos Sąjungoje labai smarkiai sumažėjo BVP ir išaugo nedarbas. Vis dėlto, šalis atsigavo. BVP padidėjo ir nedarbas pradėjo mažėti Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA

24 Visuomenė ir ekonomika Suaugusieji Gyventojai, vyresni nei 15 metų amžiaus Šaltinis: Pasaulio bankas 83,2 83,8 84,2 84,6 84,9 85,1 85,3 84,9 84,9 proc. 24 iš 225 šalių (2012 m.) Didelis Mažas Pajamų nelygybė GINI koeficientas atskaičius mokesčius Šaltinis: Pasaulio bankas 0,36 0,38 0,38 71 iš 134 šalių (paskutiniai duomenys) Didelis Mažas 18 Švietimo sistema Išlaidos švietimui Procentinė BVP dalis Šaltinis: Pasaulio bankas 2,5 2,5 2,7 3,3 3,6 3,3 3,4 3,4 proc. 43 iš 151 šalies (2011 m.) Didelis Mažas Migracija Migrantų skaičius, kaip procentinė gyventojų dalis Šaltinis: Pasaulio bankas 4,8 3, ,9 proc. 107 iš 213 šalių (2010 m.) Didelis 1 Mažas Nedarbas* Bendras nedarbo lygis, kaip procentinė darbo jėgos dalis Šaltinis: EBPO 17,8 15,4 13,7 11,3 8,3 5,6 5,8 4, ,4 proc. 4 iš 35 šalių (2011 m.) Didelis Paskutiniai duomenys (2013 m. balandžio mėn.): 13.1 proc. (Lietuvos statistika 2013c) Mažas * Reitingas skaičiuojamas pagal EBPO duomenis. Lietuvos Respublikos duomenis pateikė Pasaulio bankas.

25 Pirmas skyrius: Penki Varomieji Faktoriai Lietuva yra išsivysčiusi šalis, patyrusi svarbią evoliuciją per pastarąjį dešimtmetį metais žmogaus socialinės raidos indeksas Lietuvoje buvo 0,818 ir šalis užėmė 46 vietą tarp 186 šalių (Jungtinių Tautų vystymo programa UNDP, 2013) metais šalis įstojo į Europos Sąjungą ir NATO metų gruodžio mėnesį Lietuva taip pat prisijungė prie Šengeno erdvės. Kaip Europos Sąjungos šalis narė ir kaip Europos ekonominės ir pinigų sąjungos narė Lietuva turėtų įsivesti eurą. Tačiau, didelė infliacija ir 2004, ir 2008 metais sutrukdė šios valiutos įvedimui ir šalis vis dar tebenaudoja litą (Lt) metų vasario mėnesį, Vyriausybė patvirtino planą įvesti eurą 2015 metais. Tokie procesai, kaip nacionalinių įstatymų adaptacija, visuomenės sąmoningumo didinimas, grynųjų pinigų iškeitimas į naująją valiutą ir piniginės politikos harmonizacija bus atliekami palaipsniui (Tiron ir Seputyte, 2012; Lietuvos bankas, 2013; 15min.lt, 2013). Pasaulinė finansų krizė gana stipriai smogė Lietuvai. Faktiškai, Lietuva patyrė didžiausią BVP kritimą Europos Sąjungoje ( 13,9 % pirmajame 2009 metų ketvirtyje) (Woolfson, 2010; Statistics Lithuania, 2013c). Lietuvos ekonomika augo prieš pasaulinę finansų krizę. Augimą skatino vidaus paklausos padidėjimas. BVP augimo tempas - 8,9 % 2007 metais ir 7,8 % 2006 metais - vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (Bertelsmann Stiftung, 2012) metais BVP išaugo 138 %, bet nukrito 18 % metais dėl finansų krizės (3 pav. BVP milijardais litų ir infliacija) (Lietuvos statistika, 2013c). Prieš pasaulinę finansų krizę šalies ekonomika labai priklausė nuo eksporto. Be to, nuolatinis biudžeto deficitas didino šalies skolą metais Vyriausybės deficitas išaugo nuo 3,3 % iki 9,5 % BVP. Dėl krizės išaugusios palūkanų normos sustabdė srautus iš užsienio ir sumažino ekonomikos augimą. Faktiškai, aukštos palūkanų normos privedė prie to, kad sumažėjo suvartojimas užsienio šalyse, jos apribojo galimybes eksportuoti (Račickas ir Vasiliauskaitė, 2010; Davulis, 2012) metų pabaigoje Vyriausybė nusprendė padidinti pridėtinės vertės mokestį iki 19 % (vėliau iki 21 %), pajamų mokestį ir akcizo mokestį cigaretėms ir alkoholiui, taip pat panaikinti daugumą sumažintų pridėtinės vertės mokesčio tarifų (Davulis, 2012). Nuo 2010 metų Lietuvos ekonomika atsigauna. Šalis iš esmės iš naujo subalansavo savo ekonomiką ir sumažino silpnąsias vietas. BVP grįžo į ikikrizinį lygį (3 pav. BVP milijardais litų ir infliacija) (TVF, 2013). 3 pav. BVP milijardais litų ir infliacija metais Šaltinis: Transcrime Lietuvos statistikos (2013c) duomenų detalizavimas mlrd litų litų BVP (mlrd Lt) BVP (mlrd Lt) Infliacija Infliacijos lygis išaugo metais (nuo aptyksliai 3 Į iki daugiau nei 8 %). Vėliau infliacija sumažėjo nukrito iki maždaug 1,0 % 2009 metais (3 pav.). Po šio žemumų rekordo, infliacija pradėjo vėl didėti ir 2013 metų gegužės mėnesį, kai ekonomika pradėjo atsigauti, pasiekė 1,4 % (Lietuvos statistika, 2013a). Skaičiavimai rodo, kad 2012 metais Lietuvos valstybės skola buvo 38,5 % BVP ir šalis užėmė 96 vietą tarp 153 šalių. Graikija (161,3 % BVP), Italija (126,1 %) ir Portugalija (119,7 %) turi didžiausias valstybės skolas Europoje, o Estijos valstybės skola yra mažiausia 8,0% (CIA, 2012a). infliacija (%) 19 Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA

26 Visuomenė ir ekonomika Pasaulinė finansų krizė taip pat turėjo įtakos nedarbo lygiui ir vidutiniam grynam darbo užmokesčiui (Lietuvos statistika, 2013c). Lietuvoje nedarbo lygis labai aukštas metais jis siekė 15,4 % ir tarp 35 šalių Lietuva užėmė 4 vietą pagal šį rodiklį (OECD, 2012) ir 2012 metais nedarbo lygis mažėjo, iki 13,1 % pirmame 2013 metų ketvirtyje (Lietuvos statistika, 2013c). Pasaulinė finansų krizė paveikė ir namų ūkių išlaidas (5 pav.). Namų ūkių išlaidos augo iki 2008 metų metais jos sumažėjo maždaug 23 % (Pasaulio bankas, 2012a). 5 pav. Namų ūkių galutinio suvartojimo išlaidos, perkamosios galios paritetas (PPP) (pastovus 2005 m. International $) metais Šaltinis: Transcrime Pasaulio banko (2012a) duomenų detalizavimas metais nedarbas Lietuvoje sumažėjo maždaug 67 %. Priešingai, nuo 2008 metų birželio mėn. iki 2009 metų birželio mėn. Lietuva patyrė didžiausią nedarbo lygio augimą Europos Sąjungoje nuo 5,1 iki 15,8% (Woolfson, 2010; Lietuvos statistika, 2013c). Be to, vyrų ir moterų nedarbo lygiai pradėjo skirtis. Didžiausias skirtumas buvo pastebėtas 2010 metais, kai vyrų nedarbo lygis buvo 21,2 %, o moterų 14,4 % (4 pav.) (Lietuvos statistika, 2013c). Faktiškai, Lietuvoje nedarbo lygis yra ypatingas, kadangi Lietuvoje yra labai daug dirbančių pagyvenusių žmonių (65 metų ir vyresnių) ir moterų, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis metais moterų užimtumas siekė 61,8 %, o pagyvenusių žmonių 53,1 %. Palyginimui, Europos Sąjungos vidurkiai atitinkamai buvo 59,1 % ir 45,6 % (Lazutka, 2010). mlrd Int.$ Pagal apklausą, vartojimo išlaidos pasikeitė po to, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą 2004 metais. Namų ūkių apklausa ( ) atskleidė, kad labai mažai Lietuvos namų ūkių laikė savo finansinę situaciją gera. Tačiau, dauguma pareiškė, kad jų finansinė situacija yra gera, kadangi jie gali padengti savo išlaidas nenaudodami banke laikomų indėlių (Nikitina, 2008). 4 pav. Nedarbo lygis Lietuvoje (% darbo jėga) metais Šaltinis: Transcrime statistinių Lietuvos duomenų detalizavimas (2013c) 25 Respondentai neigiamai vertino Europos Sąjungos plėtros poveikį kainoms šalyje. Jie pabrėžė, kad jų maisto ir namų išlaikymo išlaidos žymiai padidėjo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (Nikitina, 2008). % Vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui per mėnesį padidėjo 78 %: nuo 412,6 lito (119,5 ) 2003 metais iki 734,3 lito (212,67 ) 2008 metais (1 lentelė, p.21) (Lietuvos statistika, 2013a) Viso Vyrai Moterys 1. Šiame reitinge Lietuvos skaičius pateiktas skirtingo šaltinio (The World Bank, 2012a). 2. Šioje ataskaitoje naudojamas Europos centrinio banko nurodytas Lietuvos lito keitimo į eurą kursas.

27 Pirmas skyrius: Penki Varomieji Faktoriai 1 lentelė. Vidutinės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui per mėnesį (litais) metais Šaltinis: Transcrime statistinių Lietuvos duomenų detalizavimas (2013c) Maistas ir nealkoholiniai gėrimai 131, , ,9 229,7 Gyvenimo sąlygos, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras 59,8 61,3 69,0 77,1 88,8 99,5 Transportas 39,7 44,3 50,0 65,9 75,8 76,5 Rūbai ir apavas 38,3 41,9 49,7 57,1 69,0 67,5 Restoranai ir viešbučiai 18,9 19,2 26,9 29,7 37,3 41,7 Įvairios prekės ir paslaugos 20,6 22,4 26,2 32,2 35,1 39,4 Namų ūkio prietaisai ir namo išlaikymas 18,6 21,4 26,2 35,8 43,3 39,9 Poilsis ir kultūra 20,9 22,7 26,9 34,0 41,1 37,8 Komunikacijos 24,6 24,8 28,3 31,0 35,8 35,8 Sveikata 17, ,2 24,8 27,3 31,1 Alkoholiniai gėrimai 11,0 11,0 13,4 15,9 20,0 16,9 Tabakas 7,5 7,8 8,3 8,1 8,6 10,3 Švietimas 3,7 4,5 6,7 5,9 5,4 4,2 Palyginę su kitomis 27 Europos Sąjungos šalimis pamatysime, kad Lietuva patyrė vieną didžiausių vartojimo išlaidų sumažėjimą 2009 metais ( 16,6 %). Ypač sumažėjo įvairių prekių ir paslaugų ( 27,7 %), transporto ( 26,0 %) ir maisto išlaidos ( 21,6 %), tuo tarpu padidėjo komunikacijų (47,0 %) ir švietimo (24,6 %) išlaidos (Gerstberger and Yaneva, 2013). Tabako išlaidos, kaip mėnesinio vartojimo išlaidų procentas, nežymiai sumažėjo metais (nuo 1,8 % iki 1,4 % visų išlaidų). Absoliučiais skaičiai, Tabako išlaidos padidėjo nuo 7,5 lito (2,2 ) 2004 metais iki 10,3 lito (3,0 ) 2008 metais (Lietuvos statistika, 2013a). Pagal pajamų skirtumus Lietuva užima 6 vietą tarp 136 šalių (CŽV, 2012b). Be to, šalis užima 71 vietą tarp 134 šalių pagal savo GINI koeficientą (Pasaulio bankas, 2012a). 20 % lietuvių susiduria su didele skurdo rizika. Šis rodiklis nekinta nuo 2004 metų (20,5 %) metų žmonės, gyvenantys kaimo vietovėse, susiduria su labai didele skurdo rizika (Lietuvos statistika, 2013a). Lietuvoje yra liberali socialinio aprūpinimo sistema, numatyta 1992 metų Konstitucijoje metais bendros išlaidos sveikatai Lietuvoje sudarė 6,6 % BVP metais Vyriausybės išlaidos sveikatai vienam asmeniui buvo tarptautiniai 953,9 $. Šios išlaidos išaugo po 2004 metų, kurie buvo socialinio aprūpinimo reformos metai. Bendros Vyriausybės išlaidos sveikatai sudarė 12,7 % visų Vyriausybės išlaidų 2011 metais, jos nekinta nuo 2009 metų (Pasaulio sveikatos organizacija, 2012) metais gyvenimo trukmė buvo 73,6 metai žemesnė negu Europos vidurkis (79,0) (Pasaulio bankas, 2012a) Lietuva buvo 43 vietoje tarp 151 šalies pagal švietimo išlaidas (3,4 % BVP 2011 metais). Šis skaičius panašus į 2010 metų skaičių (3,3 % BVP). Šalies švietimo išlaidos šiek tiek didesnės negu pasaulio vidurkis (3,0 %) (Pasaulio bankas, 2012b) metais viešosios išlaidos Lietuvoje buvo sutelktos į socialinę apsaugą (40,1 %), švietimą (15,4 %) ir visuomenės sveikatą (12,7 %) (6 pav., p.22) (Šimonytė, 2011). 21 Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA

28 Visuomenė ir ekonomika 6 pav. Visų viešųjų išlaidų sudėtis 2011 metais Šaltinis: Transcrime Šimonytės duomenų detalizavimas (2011) 5,3 4,4 4,4 0,5 2,92,6 3,0 40,1 Pasaulinė finansų krizė smarkiai paveikė Lietuvą. BVP atsistatė iki ikikrizinio lygio, nedarbas pradėjo mažėti ir infliacija išaugo. Pajamų skirtumai yra ypač dideli. 6,8 12,7 15,4 Socialinė apsauga Švietimas Visuomenės sveikata Ekonomika Valstybės skolos valdymas Kitos bendros vyriausybės paslaugos Viešoji tvarka ir apsauga Kitos įmokos į ES biudžetą Gynyba Polsis, kultūra ir religija Aplinka Būstas ir komunaliniai namų ūkiai Emigracijos lygis yra didelis 22 Tarptautinės grynosios migracijos skaičiai rodo, kad Lietuva yra emigrantų šalis metais apie lietuvių emigravo, tuo tarpu tik sugrįžo į šalį. Per du dešimtmečius Lietuva prarado pusę milijono gyventojų. Lietuvoje yra apie 3 milijonai gyventojų. (Bolzanė, 2012). Emigracija pasiekė aukščiausią lygį 2010 metais (77 944) ir po to sumažėjo (Štreimikienė ir Barakauskaitė- Jakubauskienė, 2012; Lietuvos statistika, 2013a). Esant 3,6 % migrantų populiacijai, Lietuva užėmė 107 vietą tarp 213 šalių 2010 metais (Pasaulio bankas, 2012b). Lietuvoje vienas didžiausių suaugusių žmonių skaičius, kaip gyventojų dalis, pasaulyje metais Lietuva buvo 24 vietoje tarp 225 šalių, turėdama 84,9 % gyventojų, vyresnių nei 15 metų amžiaus metais 84,2 % gyventojų Lietuvoje buvo lietuviai, 6,6 % lenkai, 5,8 % rusai, 1,2 % baltarusiai, 0,5 % ukrainiečiai ir 0,6 % kitų etninių grupių atstovai (Lietuvos statistika, 2013b).

29 LEGALI RINKA 23 Lietuvos tabako rinka yra santykinai maža pasaulio mastu, bet ji yra svarbi savo eksportu Baltijos regione. Per pastarąjį dešimtmetį nacionalinis pardavimas sumažėjo masto prasme, bet išaugo jo vertė. Per pastaruosius metus daugiau parduodama cigarų ir rūkomojo tabako. Rūkoma vis mažiau, nes mažėja rūkančių vyrų. Lietuvoje rūkančių moterų nėra daug, todėl nelygybė tarp rūkančiųjų lyčių prasme ir toliau lieka tarp didžiausių Europos Sąjungoje. Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA

30 Legali rinka Rūkantieji Rūkantieji bet kuriuos tabako gaminius (pagal norminį amžių) Šaltinis: PSO, Šalių atskaitos proc. 15 iš 147 šalių (2009 m.) Didelis Paskutiniai duomenys (2012 m.): reguliariai rūkantieji 33 proc. (vyrai), ) ir 13 proc. (moterys) (Lithuanian statistics department 2013) Mažas Įperkamumas Metinė procentinė vieno gyventojo pajamų dalis, norint įsigyti 100 pakelių pigiausių cigarečių Šaltinis: Tobacco Atlas 2,6 proc. 100 iš 168 šalių (2010 m.) Mažas Paskutiniai duomenys (2012 m.): 2.0proc. ( Euromonitor International, 2012 m., Tarptautinis valiutos fondas, 2012 m.) Didelis 24 Rinkos dydis Cigarečių mažmeninės prekybos apimtys (mln. vnt.) Šaltinis: Euromonitor International iš 209 šalių (2012 m.) Didelis Mažas Prekybos balansas Cigarečių importas ir eksportas (mln. vnt.) Šaltinis: Euromonitor International iš 72 šalių (2012 m.) Teigiamas Neigiamas Kaina Populiariausios cigarečių rūšies vieno pakelio kaina (Tarptautinis doleris, PGP) Šaltinis: PSO 2,89 4,55 4,55 tarpt. dolerio, PGP 40 iš 166 šalių Didelis (2010 m.) Paskutiniai duomenys (2012 m.): 4,81 tarptautinio dolerio, PGP ( Euromonitor International, 2012 m., Tarptautinis valiutos fondas, 2012 m.) Mažas

31 Pirmas skyrius: Penki Varomieji Faktoriai TABAKO RINKA Lietuva yra pagrindinė tabaką gaminanti šalis Baltijos valstybėse. 7 pav. Prekybos cigaretėmis balansas (eksportas ir importas) Baltijos valstybėse metais Šaltinis: Transcrime Euromonitor International (2013) duomenų detalizavimas Tabako gamyba ženkliai padidėjo per pastarąjį 10 dešimtmetį Lietuvoje, t. y. pakilo nuo 3,8 mlrd. cigarečių 2001 metais iki 22,3 mlrd metais (padidėjimas 487 %) (Euromonitor International, 2013). UAB Philip Morris Lietuva vienintelė tabako gaminių gamintoja ir eksportuotoja šalyje valdo didžiulį tabako fabriką Vakarų Lietuvos mieste Klaipėdoje. Cigarečių gamyba metais beveik padvigubėjo, nes kompanija padidino fabriko pajėgumą (Euromonitor International, 2013). mlrd cigarečių Lietuva yra pagrindinė galutinių tabako gaminių eksportuotoja Baltijos regione (7 pav.) metais Lietuva eksportavo apie 17,64 mlrd. cigarečių, t. y. 80 % savo nacionalinės produkcijos. Didesnė dalis šalies eksporto nukreipta į netolimas šalis Latviją, Lenkiją ir Vokietiją. Šiuo metu šios rinkos sudaro daugiau kaip tris ketvirčius Lietuvos eksporto (Euromonitor International, 2012d; 2013). Lietuva Latvija Estija 8 pav. Cigarečių gamyba, eksportas, importas ir pardavimas metais Šaltinis: Transcrime Euromonitor International (2013) duomenų detalizavimas Lietuva yra vienintelė Baltijos valstybė, kuri turi teigiamą tabako prekybos balansą, kuris prilygsta 13,67 mlrd. cigarečių vienetų. Šalis užima 11 vietą tarp 72 šalių (Euromonitor International, 2012d). Nepaisant to, ji taip pat importuoja tabaką iš kitų šalių. Latvija yra didžiausia eksportuotoja į Lietuvą, po jos eina Jungtinės Valstijos ir Vokietija (Euromonitor International, 2012d) metais nacionalinis pardavimas sumažėjo 40 % (8 pav.). Per pastarąjį dešimtmetį pardavimo mastas sumažėjo ( 41 %) nuo 4,583 mln. vienetų 2001 metais iki 2,701 mln. vienetų 2012 metais (Euromonitor International, 2013). Vis dėlto, metais pardavimas stabilizavosi. Tai galbūt lėmė Lietuvos ekonomikos atsigavimas (Euromonitor International, 2012d; Euromonitor International, 2013). mlrd vienetų Gamyba Importas Eksportas Pardavimas Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA

32 Legali rinka Tabako auginimas yra retas Lietuvoje. Šalis importuoja tabaką ir perdirba jį metais cigaretės sudarė beveik 97 % visos Lietuvos tabako rinkos metais lietuviai augino mažiau negu 1000 hektarų tabako. Dideliu masto tabakas gaminamas tokiose šalyse kaip Kinija ar Turkija, kur naudojamas daugiau negu hektarų žemės plotas tabakui auginti (Eriksen, Mackay, ir Ross, 2012). Lietuvos rinka yra palyginti maža metais jos vertė siekė 350,5 mln.. Cigaretės yra pats populiariausias tabako gaminys (9 pav.). 9 pav. Tabako gaminių pardavimo mastas 2012 metais Šaltinis: Transcrime Euromonitor International (2013) duomenų detalizavimas 1,0% 2,1% Cigarečių rinka yra oligopolinė, joje neveikia vidaus kompanijos. Dominuoja Philip Morris Baltic, UAB JTI Marketing & Sales, UAB British American Tobacco Lietuva. Philip Morris Baltic yra rinkos lyderis, 2012 metais užėmusi 64,9 % rinkos. Philip Morris Baltic yra cigarečių rinkos lyderis visose trijose Baltijos valstybėse (Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) dėka gamybos Klaipėdos mieste. Tai įgalina kompaniją aprūpinti kitus Philip Morris International filialus, taip pat eksportuoti tabako gaminius į užsienio šalis metais kompanija buvo ketvirta didžiausia mokesčių mokėtoja Lietuvoje, sumokėjusi valstybei apie 106 mln. litų (apie 30,7 mln. ). Pačios populiariausios cigaretės, tiekiamos Philip Morris Baltic, yra L&M, Marlboro ir Bond Street, kurios tuo pat metu yra trys pagrindinės cigarečių rūšys Lietuvoje (Euromonitor International, 2012d) ,9% Cigaretės Cigarai Rūkomasis tabakas (sukamasis ir pypkių tabakas) Cigaretės Cigarai Rūkomasis tabakas (sukamasis ir pypkių tabakas) 2012 metais tabako gaminių parduota už 350,5 mln.. Lietuvos rinkos dydis buvo 2,787,4 mln. cigarečių vienetų tais pačiais metais. Lietuvos rinka yra vidutinio dydžio pasaulio mastu (92 iš 209 šalių) (Euromonitor International, 2013) metais Europos Sąjungos tabako pramonę sudarė 251 įmonė. Lietuvoje buvo trys kompanijos, kuriose dirbo 193 žmonės (Pantini et al., 2012, 19). UAB JTI Marketing & Sales antrasis Lietuvos cigarečių rinkos žaidėjas metais ji užėmė 20,0 % rinkos. Anksčiau kompanija prekiavo tik cigaretėmis. Neseniai ji išleido sumamą tabaką, kad galėtų patenkinti augantį sukamojo tabako poreikį. JTI Marketing and Sales neturi gamyklos Lietuvoje ir jai priklauso prekės ženklas Winston ketvirtoje perkamiausių cigarečių sąrašo vietoje esantis produktas 2012 metais (Euromonitor International, 2012d). UAB British American Tobacco Lietuva yra trečioji didžiausia cigarečių rinkos dalyvė, turinti 13,8 % dydžio rinkos dalį. Kompanija yra ypač stipri ypač mažai dervų turinčių cigarečių segmente, kur jos populiari Kent rūšis sudaro 19 % mažmeninio pardavimo masto (Euromonitor International, 2012d).

33 Pirmas skyrius: Penki Varomieji Faktoriai 2012 metais cigarų ir cigarilių rinka sudarė 2,1 % visos Lietuvos tabako rinkos metais rūkomojo tabako rinka sudarė 1,0 % visos Lietuvos tabako rinkos. Cigarų rinka išsiplėtė metais. Tai daugiausiai įvyko dėl cigarų akcizų mokesčių tarifų spragų, todėl cigarai pagal kainą tapo patrauklesni vartotojams metais bendras sudėtinis metinis augimo tempas siekė 74,1 %, tuo tarpu bendras apimties augimas buvo 1,500 %. Lietuvos Respublikos Seimas suvokė cigarečių ir cigarų mokesčių skirtumus ir 2011 metais pakėlė akcizo mokesčius cigarams. Poveikis pardavimo mastui buvo žaibiškas (Euromonitor International, 2012d). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2009 metais cigarų ir cigarilių importas patyrė beprecedentinį pakilimą, susidedantį iš 182,6 mln. cigarilių, kai 2008 metais importas buvo 4,6 mln. vienetų (The Baltic Times, 2010). Didžiausias cigarų pardavimo augimas buvo užregistruotas 2009 metais, kai Philip Morris Baltic įėjo į cigarilių rinką su savo Partner rūšimi ir per trejus metus pasiekė 89,2 % dalį mažmenoje (10 pav.) (Euromonitor International, 2012d). 10 pav. Cigarų ir rūkomojo tabako pardavimas pagal apimtis metais Šaltinis: Transcrime Euromonitor International (2013) duomenų detalizavimas Rūkomojo tabako pardavimas yra santykinai pastovus (10 pav.) Apimties prasme metų sudėtinis metinis augimo rodiklis buvo -0,30 %, tuo tarpu bendras masto augimas per tuos metus siekė -1,70 %. Dabartinis mažmeninės vertės rūkomojo tabako pardavimas išaugo 20 % 2011 metais ir pasiekė 12 mln. litų, tuo tarpu mažmeninės apimties pardavimas sumažėjo nežymiai iki 28 tonų. Sukamojo tabako pardavimas buvo geresnis negu pypkinio tabako pardavimas 2011 metais, dabartiniai mažmeniniai pardavimai pakilo 24 % (Euromonitor International, 2012d). Rūkomojo tabako rinkoje yra daug dalyvių; nė vienas jų nėra pranašesnis už kitus (Euromonitor International, 2012d). Prekybos centrai ir didelės savitarnos parduotuvės yra pagrindiniai platinimo kanalai (Euromonitor International, 2012d). Prekybos centrai ir didelės savitarnos parduotuvės sustiprino savo pozicijas kaip pagrindiniai tabako gaminių platinimo kanalai Lietuvoje metais tokios parduotuvės sudarė maždaug 55,5 % visos cigarečių apyvartos apimties prasme. Asortimentas tokiose parduotuvėse atitinka faktiškai visų rūkančių žmonių poreikius, kadangi ten galima rasti beveik kiekvienos rūšies cigarečių (Euromonitor International, 2012d; 2013). Mažosios parduotuvės ir nepriklausomi smulkūs bakalėjininkai yra kitas svarbus platinimo kanalas; 2012 metais jų apimties dalys siekė atitinkamai 11,4 % ir 9,1 %. Pirmosios parduotuvės įprastesnės dideliuose miestuose, tuo tarpu antrosios paprastai įsikūrusios kaimo vietovėse (Euromonitor International, 2012d). Cigarečių platinimas yra paliktas privačioms įmonėms, kurios privalo atitikti griežtus reikalavimus. Didmenininkės UAB Sanitex ir Mineraliniai vandenys yra pagrindiniai šios srities platintojai (Euromonitor International, 2012d). 27 Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA Cigarai (mln. vienetų) Rūkomasis tabakas (sukamasis ir pypkių tabakas tonomis) Internetinė mažmeninė cigarečių prekyba uždrausta Lietuvoje. Vienintelė išimtis yra elektroninės cigaretės, kurios yra dažnai parduodamos internetu. Vis dėlto šiuo metu yra užregistruotas labai mažas šių cigarečių pardavimas (Euromonitor International, 2012d, 7).

34 Legali rinka TABAKO SUVARTOJIMAS Rūkymas plačiai paplitęs. 23,1 % Lietuvos suaugusiųjų rūko kasdien. Tačiau šis skaičius 27,1 % sumažėjo per pastaruosius dešimt metų, nes labai sumažėjo rūkančių vyrų ( metais -34,4 %) (11 pav.) (Euromonitor International, 2013). Pagal 2009 metais Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktus duomenis, Lietuvoje rūkymo paplitimas sudarė 36 %, tai 15 vieta tarp 147 tirtų šalių (Pasaulio sveikatos organizacija, 2012). Vyrai rūko daugiau negu moterys. Dažniausiai rūko metų žmonės. Lietuvoje daugiausiai rūko metų (40,0 %) ir metų (38 %) žmonės (12 pav.). 55 % rūkančių lietuvių pradėjo rūkyti dar nesulaukę 19 metų (13 pav.) (Europos Komisija, 2012) 12 pav. Rūkymo paplitimas pagal amžiaus grupes, 2012 Šaltinis: Transcrime Europos Komisijos duomenų detalizavimas (2012) Vyrai (apie 33 %) rūko daugiau negu moterys (apie 14 %) (Euromonitor International 2013; Lietuvos statistika, 2013a). Eilė metų rodo, kad rūkančiųjų kiekio tarp lyčių skirtumai mažėja metais rūkančių moterų sumažėjo 11,2 %, tuo tarpu rūkančių vyrų net 33,2 % (11 pav.) (Euromonitor International, 2013). Lietuvoje, kaip ir Rumunijoje, rūkymo paplitimo lygis tarp moterų pats žemiausias Europoje (Boyle et al., 2010) % % % % pav. Rūkymo paplitimas (bendras ir pagal lytis) metais Šaltinis: Transcrime Euromonitor International (2013) duomenų detalizavimas 13 pav. Rūkymo pradžios amžius 2012 metais Šaltinis: Europos Komisijos duomenų detalizavimas (2012) 60 6% 2% 9% % 30 37% 20 46% Vyrai Moterys Iš viso Jaunesni, nei 15 metų amžiaus metų metų Vyresni negu 25 metų Atsisakė pateikti duomenis arba nežino

35 Pirmas skyrius: Penki Varomieji Faktoriai 2 lentelė. Tabako pardavimas pagal kategoriją ir apimtį metais Šaltinis: Transcrime Euromonitor International duomenų detalizavimas (2013) data Cigaretės (mln. vienetų) 4 583, , , , , , , ,6 Cigarai (mln. vienetų) 1,5 1,7 1,9 2,3 2,8 3,5 4,2 4,8 4,6 69,3 55,5 57,5 Sukamasis tabakas (tonos) 24,5 25,0 25,9 27,8 27,3 28,1 28,6 29,0 27,0 27,6 27,6 28,3 Vis mažiau rūkoma legalaus tabako Per pastaruosius dešimt metų tabako gaminių pardavimo mastas sumažėjo ( 40,1 % metais). Tačiau augančios kainos (cigaretės +91,3 % metais) pakėlė rinkos vertę (+80,0 % metais) (2 lentelė). Vertė išaugo nuo 603,3 mln. litų 2001 metais (171,3 mln. ) iki 1,163,8 mln. litų 2012 metais (337,1 mln. ), o tai 50 % padidėjimas per pastarąjį dešimtmetį. Taip atsitiko daugiausia dėl kainų, kurios pakilo padidėjus apmokestinimui (14 pav.) (Euromonitor International 2012e; 2013). 14 pav. Mažmeninė tabako rinka metais Šaltinis: Transcrime Euromonitor International duomenų detalizavimas (2013) Vis dėlto, 2011 metais pardavimas išaugo tiek apimties, tiek vertės prasme. Rinkos ekspertų duomenimis, mažėjantis rūkymo paplitimas sukels tabako gaminių pardavimo sumažėjimą ateityje. Vertės augimas išlaikys teigiamą tendenciją dėl augančių cigarečių kainų (Euromonitor International, 2012e, 4). Ekonominės krizės metu kai kurie tabako vartotojai pradėjo pirkti legalius pigesnius tabako gaminius. Ekonominės krizės metu vartotojai pirkdavo pigesnius tabako gaminius: mokesčių padidinimas, griežtos nuostatos, pablogėjusi ekonominė aplinka kartu su nelegalios rinkos plėtimusi buvo pagrindinės sumažėjusio legalaus tabako pardavimo dominantės. Dabar pastebima priešinga tendencija (15 pav.) (Euromonitor International, 2012e, 1) metais, po ekonominės krizės, cigarečių buvo parduota 43 % mažiau, tuo tarpu rūkomojo tabako ir cigarų daugiau. Cigarų parduota daugiausiai metais+92 %. Per tą patį laiką, rūkomojo tabako pardavimas išaugo 5 % (Euromonitor International, 2012d) LT Apimtis (mln vienetų, įskaitant sukamojo tabako ekvivalentą cigarečių vienetais) Vertė (mln Lt) 15 pav. Pigių cigarečių kainos ir cigarečių pardavimo masto tendencijų palyginimas metais Šaltinis: 15 pav. Transcrime Pigių cigarečių Euromonitor kainos International ir cigarečių (2013) pardavimo ir Official Statistical masto Portal (2013a) tendencijų duomenų palyginimas detalizavimas metais Šaltinis: Transcrime Euromonitor International (2013) ir Official Statistical Portal (2013a) duomenų detalizavimas Legalios cigaretės (mln vienetų) Cigarečių kainos (pigios kainos diapazonas) Mokesčių augimas Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA

36 Legali rinka metais Partner cigarilių pasirodymas Lietuvos rinkoje lėmė greitą perėjimą prie jų nuo cigarečių. Naujos Partner rūšies cigarilės kainavo perpus mažiau negu brangiausių cigarečių pakelis, taigi todėl jos tapo populiarios metais Lietuvos valdžia nutarė padidinti mokesčius cigarilėms, tokiu būdu buvo pažabotas cigarų pardavimo augimas (Euromonitor International, 2012a). Pigios cigaretės ir toliau geriausiai parduodamos Lietuvoje. Tačiau jų dalis mažėja: 2002 metais 49,8 %, o 2012 metais nukrito iki 41,8 % (16 pav.) (Euromonitor International, 2013) Cigarečių kaina yra vidutinė, palyginti su jų kainomis kitose Rytų Europos šalyse (17 pav.) metais Marlboro (pati populiariausia rūšis) 20 cigarečių pakelis kainuoja 9,30 lito (2,69 ), t. y. 4,5 % daugiau negu 2012 metais. Įdomu tai, kad Bond Street cigarečių, kurios yra pigiausios, pakelis kainuoja 7,10 lito (2,06 ), t. y. 0,20 lito (0,06 ) mažiau negu 2012 metais (Euromonitor International, 2013; PMI, 2013a). 16 pav. Cigarečių pardavimo mastas pagal kainos diapazonus metais Šaltinis: Transcrime Euromonitor International duomenų detalizavimas (2013) data pav. Cigarečių kainos Rytų Europoje 2013 metais Šaltinis: Transcrime Euromonitor International duomenų detalizavimas (2013) Baltarusija Gruzija Ukraina Rusija Serbija a ir Hercegovina Kroatija Lietuva Bulgarija Rumunija Latvija Lenkija Čekijos Respublika Estija Vengrija Slovakija Slovėnija metais daugiausia parduodamos cigarečių rūšies kaina išreikšta tarptautiniais $ buvo 4,55. Tuo metu 4,55 buvo 40-toji aukščiausia kaina tarp Pasaulio sveikatos organizacijos užregistruotų 166 kainų (2011a) metais reikėjo 2,0 % BVP vienam asmeniui, kad galima būtų nupirkti šimtą Marlboro 20 cigarečių pakelių metais reikėjo 2,6 % BVP vienam asmeniui tam pačiam tikslui (100 pozicija tarp 168 šalių) (Eriksen, Mackay, ir Ross, 2012; PMI, 2013b). mln. vienetų Pigios Vidutinės kainos Brangios Iš viso Legalus šalies suvartojimas aprėpia taip pat cigaretes, kurios yra legaliai importuojamos iš užsienio šalių arba perkamos neapmokestinamose vietovėse, t. y. importuojamos Lietuvos įstatymų nustatytais kiekiais ir tik asmeniniam vartojimui (18 pav., p.31). Rusija yra svarbus legalių Lietuvoje suvartojamų cigarečių šaltinis: 2009 metais jos sudarė 12,0 %, 2010 metais 9,6 %, 2011 metais 18,2 % ir 2012 metais 15,3 % visų legalių ne šalyje pagamintų pakelių, suvartojamų Lietuvoje. Kiti augantys mažmeniniai šaltiniai yra neapmokestinami ( Duty Free ) kanalai, kurie sudaro 62 % legaliai Lietuvoje 2012 metais suvartotų ne šalyje pagamintų pakelių (KPMG, 2013).

37 Pirmas skyrius: Penki Varomieji Faktoriai 18 pav. Ne šalyje pagaminti (legalūs) pakeliai pagal kilmę metais Šaltinis: Transcrime KPMG duomenų detalizavimas (2013) Šaltinis: Transcrime KPMG duomenų detalizavimas (2013) 19 pav. Mentolio, plonų ir ypač plonų cigarečių dalis cigarečių rinkoje metais Šaltinis: Transcrime Euromonitor duomenų detalizavimas(2013) % % Mentolio Plonos Ypač plonos Kitos šalys Estija Prancūzija Bulgarija Rusija Neapmokestinta Plonų, ypač plonų ir mentolio cigarečių skaičius Lietuvos cigarečių rinkoje auga (19 pav.) metais įprastinės cigaretės sudarė 88,4 % mažmeninio pardavimo apimties. Ypač plonų cigarečių populiarumas išaugo ir sudarė 10,1 % mažmeninės pardavimo apimties 2012 metais. Kitus 1,5 % 2012 metais sudarė plonos cigaretės (Euromonitor International, 2013). Ne šalyje pagamintų plonų cigarečių paplitimas yra labai didelis Lietuvoje ir sudaro beveik 50 % visų suvartojamų plonų cigarečių. Europos vidurkis yra 20 % ir Lietuva kartu su Jungtine Karalyste, Olandija, Suomija ir Airija registruoja didžiausią ne šalyje pagamintų cigarečių paplitimą šiame rinkos segmente (KPMG, 2013). Mentolio cigaretės yra vienintelės turimos kvapiosios cigaretės ir jos vis populiarėja (Euromonitor International, 2012d). Baigiant galima pasakyti, kad Lietuvos tabako rinka yra labai koncentruota ir palyginti maža pasaulio mastu. Tačiau, Lietuva yra svarbi tabako gaminių eksportuotoja Rytų Europoje. Praėjusį dešimtmetį nacionalinio pardavimo mastas labai sumažėjo, bet padidėjo jo vertė. Vis mažiau žmonių, ypač vyrų, rūko, bet skirtumas tarp rūkančiųjų skaičiaus pagal lytis vis dar akivaizdus. 31 Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA Vandens pypkes (kaljanus) daugiausia rūko jauni žmonės. Jie jas rūko norėdami pasilinksminti. Vaisių ir uogų kvapas yra populiariausias (Euromonitor International, 2012d, 52).

38 32

39 REGLAMENTAVIMAS 33 Lietuva neturi bendro tabako rinkos reguliavimo. Tabako produktai yra labai apmokestinti. Tiekimo grandis kontroliuojama gana griežtai, tabako suvartojimo ir pardavimo kontrolės lygis aukštas. Tačiau tabako rinkodaros ir reklamos reguliavimas yra vidutiniškas. Europos ir tarptautinės institucijos vaidina svarbų vaidmenį vis labiau reguliuodamos tabako rinką. Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA

40 Reglamentavimas Mokesčiai Populiariausios cigarečių rūšies galutinės mažmeninės kainos mokesčių procentinė dalis Mokestis už 1,000 vnt. populiariausios cigarečių rūšies (tarptautiniais doleriais, PGP) Šaltinis: PSO 67,6 97,6 77,1 175, Mokesčių įtakos galutinei mažmeninei Mokestis už 1,000 vnt. 77,1proc. 19 iš 181 šalies 175,4 tarptautinio dolerio, PGP 30 iš 164 šalių (2010 m.) Didelis Didelis Mažas Mažas Paskutiniai duomenys: 78,4 proc. (2013 m.) 178,5 tarptautinio dolerio, PGP (2013 m.) (Europos Komisija, 2013 m.) Vyriausybės veiksmai Valstybės išlaidos tabako kontrolei, išskyrus nelegalios prekybos tabako gaminiais kontrolę, gyventojų (USD) Šaltinis: PSO ataskaita dėl visuotinės tabako epidemijo 6,4 7, ,7 USD 59 iš 106 šalių (paskutiniai duomenys) Didelis Mažas 34 Tabako gaminių tiekimo kontrolė* Sudėtinis rodiklis, kuriuo remiantis įvertinamos specialios valstybės taikomos veiklos priemonės Šaltinis: Transcrime išsami analizė iš 5 punktų (2013 m.) Tabako vartojimo ir prekybos kontrolė* Sudėtinis rodiklis, kuriuo remiantis įvertinamos specialios valstybės taikomos veiklos priemonės Šaltinis: Transcrime išsami analizė iš 5 punktų (2013 m.) Tabako rinkodara ir pardavimo skatinimas* Sudėtinis rodiklis, kuriuo remiantis įvertinamos specialios valstybės taikomos veiklos priemonės Šaltinis: Transcrime išsami analizė iš 5 punktų (2013 m.) * Rodiklis neturėtų būti aiškinamas taip, kad didesnė reikšmė visada reikštų geriau nei mažesnė reikšmė. Siekiama apibendrintai įvertinti atitinkamos srities politikos priemonių veiksmingumą.

41 Pirmas skyrius: Penki Varomieji Faktoriai Lietuvoje tabako reglamentavimas yra žemas, palyginti su Europos vidurkiu metais Lietuva užėmė 22 vietą tarp 31 Europos šalies pagal Tabako kontrolės skalę (TKS) metais šalis prarado vieną poziciją reitinge; 2007 metais ji užėmė 21 vietą (Joossens and Raw, 2011, 8). Lietuvoje tabakas pradėtas reglamentuoti 1995 m. ir reglamentavimas buvo keičiamas Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą metu gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė keletą Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų priėmė Tabako kontrolės įstatymą Nr Jo tikslas buvo sumažinti tabako gaminių vartojimą ir tokiu būdu sumažinti žalingus rūkymo padarinius gyventojų sveikatai. Priėmus įstatymą, buvo įvesti įvairūs tabako reklamos, propagavimo, vartojimo, licencijavimo ir pardavimo draudimai (Lietuvos Respublika, 1995) (3 lentelė, p.37; 4 lentelė, p.38 ir 5 lentelė, p.39). Tabako kontrolės įstatymas buvo pakeistas 2006 metų birželio mėn metų birželio 15 dienos įstatymu Nr. X-699 buvo įvestos kelios pataisos, susijusios su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą 2004 metais. Įstatyme yra numatyta tabako gaminių kontrolė ir monitoringas bei nerūkymo propagavimas per žiniasklaidos priemones. Taip pat, nustatytas nuolatinis Lietuvos ir Europos institucijų bendradarbiavimas per ataskaitų sistemą, skirtą tabako gaminių importuotojams ir gamintojams (Lietuvos Respublika, 2006). Reglamentavimas Lietuvoje turi atitikti Europos standartus ir tarptautinėse sutartyse numatytus įsipareigojimus metų Tarybos direktyva Nr. 552 (žinoma kaip Televizija be sienų) buvo pirma Europos direktyva tabako kontrolės srityje. Jos 13 straipsnyje teigiama, kad bet kokia cigarečių ir kitų tabako gaminių reklama per televiziją yra draudžiama (EB Taryba, 1989) metų Europos Komisijos direktyva Nr. 37 rekomenduoja priimti įstatymus, reglamentus ir administracines nuostatas Europos Sąjungos šalyse narėse dėl didžiausio dervos, nikotino ir anglies monoksido kieko cigaretėse ir įspėjamųjų užrašų apie sveikatą bei kitos informacijos talpinimo ant tabako gaminių pakelių. Taip pat, numatytos priemonės dėl tabako gaminių sudedamųjų dalių ir jų aprašymo (Oficialusis EB leidinys, 2001). Lietuvos tabako kontrolės įstatymas taip pat atitinka 2003 metų Europos Komisijos direktyvą dėl tabako produktų reklamos Nr. 33. Įstatymo 4 straipsnyje teigiama, kad visos tabako gaminių reklamavimo per radiją formos yra draudžiamos. 5 straipsnyje teigiama, kad draudžiama remti renginius arba veiklą, kurioje dalyvauja kelios valstybės narės arba kuri vykdoma keliose valstybėse narėse arba kuri kitokiu būdu yra tarptautinio pobūdžio. Bet koks nemokamas tabako gaminių platinimas, susijęs su paminėtų renginių rėmimu siekiant tiesiogiai arba netiesiogiai propaguoti tokius gaminius, yra draudžiamas (Oficialusis EB leidinys, 2003). Pagal naujuosius Europos Sąjungos saugumo standartus, visos cigaretės, pateiktos rinkai po 2011 metų lapkričio 17 dienos, privalo atitikti sumažinto cigarečių degumo reikalavimą. Cigaretės turi būti pagamintos taip, kad būtų užtikrintas jų savaiminis užgęsimas, mažinant galimybę joms sukelti gaisrus (Euromonitor International, 2012e). 35 Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA metų birželio 6 dienos Europos Sąjungos Komisijos pranešimas pavadintas Sustiprinti kovą su cigarečių kontrabanda ir kitomis nelegalios prekybos tabako produktais formomis visapusiška ES strategija, nukreiptas Europos Parlamento Tarybai, nusako Europos Sąjungos nelegalios prekybos tabako produktais problemos pobūdį ir mastą sutelkiant dėmesį į priežastis ir pasiūlant ES strategiją kaip su tuo kovoti (Europos Komisija, 2013c).

42 Reglamentavimas Nuo 2004 metų gruodžio 16 dienos Lietuva yra Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencijos dalyvė (FCTC) metų rugsėjo 6 dieną Lietuva pasirašė Protokolą tabako gaminių nelegalios prekybos eliminavimui. Protokolas yra Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencijos dalis ir visą dėmesį sutelkia konkrečiai į nelegalią prekybą tabako gaminiais (PSO FCTC, 2013). Šalyje aktyviai veikia tabako kontrolės grupės. Nuo 2008 metų Lietuva yra viena iš vienuolikos šalių (Argentina, Graikija, Vengrija, Izraelis, Italija, Latvija, Madagaskaras, Rumunija, Slovėnija, Turkija) ir teritorijų (Vakarų Pakrantė ir Gazos ruožas), kuri padidino mokesčius tabakui iki daugiau nei 75 % nuo galutinės mažmeninės kainos (PSO, 2011b) metais apmokestinimas sudarė 77,1 % mažmeninės geriausiai perkamos cigarečių rūšies kainos. Pasaulio mastu šis lygis yra labai aukštas. Iš tikrųjų, Lietuva užima 19 vietą tarp 181 šalies (PSO, 2012). 36 Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (NTAKK) dalyvauja formuojant Lietuvos tabako politiką. Ji dirba priklausomybės nuo alkoholio ir tabako prevencijos ir reabilitacijos srityje (Eurocare, 2013). Tabako gaminių apmokestinimas Lietuvoje didelis: tiek galutinės mažmeninės kainos apmokestinimas, tiek bendras mokestis 1000 cigarečių vienetų (20 pav.). 20 pav. Cigarečių apmokestinimas, palyginti su vidutine svertine kaina ir apmokestinta mažmeninio pardavimo kaina, metais Šaltinis: Transcrime Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato mokesčių politikos duomenų detalizavimas metais mokesčio lygis pinigine išraiška (bendri mokesčiai 1000 cigarečių vienetų) prilygo tarptautiniam 175,4 $ ir Lietuva užėmė 30 vietą tarp 164 šalių (PSO, 2012) metais buvo padidintas specifinis akcizas nuo 132 litų (38,2 ) iki 140 litų (40,6 ) už 1000 cigarečių vienetų. Bendras minimalus tarifas padidėjo nuo 221 lito (64,0 ) iki 232 litų (67,2 ) už 1000 cigarečių vienetų metais ši suma nežymiai pakilo iki tarptautinių 178,5 $ (Euromonitor International, 2012c). Lietuva labai mažai investuoja į tabako kontrolę ir informacines sąmoningumo kėlimo kampanijas Vidutinė svertinė kaina WAP 2010 metais tabako kontrolei Lietuvos Vyriausybė išleido 7,7 JAV dolerio (6,0 ) 1000 gyventojų. Lietuvos Vyriausybės metinės išlaidos tabako kontrolei 5 yra mažos absoliučia prasme, bet vidutinės, palyginti su išlaidomis kitose šalyse. Faktiškai, Lietuva užėmė 59 vietą tarp 106 šalių pagal Vyriausybės išlaidas. Tačiau, situacija pagerėjo palyginti su 2008 metais, kai metinės išlaidos buvo tik 6,4 JAV dolerio (5,0 ) 1000 gyventojų (PSO, 2012). 4. Remdamasi teisiniu pagrindu, pasiūlytu PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 8 straipsnyje, 2009 metų lapkričio 30 dieną Taryba priėmė Rekomendaciją dėl aplinkos be dūmų. Šalys narės buvo pakviestos įvesti aplinkas be dūmų ne vėliau kaip iki 2012 metų lapkričio mėnesio ir įpareigojo Komisiją pranešti apie šių priemonių įgyvendinimą, funkcionavimą ir poveikį. Lietuva įgyvendino Rekomendaciją. Rūkymas yra uždraustas darbo vietose ir uždarose viešose vietose, bet yra leidžiama rūkyti atskiruose uždaruose rūkymo kambariuose konkrečiomis sąlygomis, kad galima būtų apsaugoti vaikus ir paauglius. Lietuva nustatė minimalų cigarečių pakelį 20 ir uždraudė specifinių priedų naudojimą tabako gaminiuose. Kaip dauguma šalių narių, Lietuva turi tarpsektorinį Veiklos planą alkoholiui ir tabakui metų laikotarpiui (Europos Komisija, 2013b) metais sprendimu Nr. 954 Lietuva patvirtino Valstybinę tabako kontrolės programą, už kurią atsakinga Sveikatos ministerija. Ši programa tęsėsi iki 2010 metų ir jai įgyvendinti Lietuvos Vyriausybė įsteigė Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą, kuri turi nustatyti ir įgyvendinti kontrolės ir koordinavimo politikas (Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 1998). 5. Naudojamas Europos centrinio banko $/ keitimo kursas, nuorodos laikotarpis 2012 metai.

43 Pirmas skyrius: Penki Varomieji Faktoriai 3 lentelė. Tiekimo grandies kontrolė Lietuvoje Šaltinis: Transcrime detalizavimas Tiekimo grandies kontrolės rodiklis Vertė 1) Tabako gaminių mažmeninė prekyba yra licencijuojama 1 taškas 2) Tabako gaminių gamyba yra licencijuojama 1 taškas 3) Egzistuoja privaloma kliento identifikavimo ir patikrinimo sistema, taikoma tabako gaminių tiekimo grandinei 0.5 taško 4) Egzistuoja tabako gaminių atsekamumo sistema 1 taškas 5) Laisvos prekybos tabako gaminiais zonų nebuvimas 0.5 taško Pastaba. Šis rodiklis neturėtų būti interpretuojamas taip, lyg aukštesnė vertė visada yra geresnė negu žemesnė vertė. Tikslas yra dirbtinai įvertinti reguliavimo priemonių intensyvumą konkrečioje srityje. Vyriausybė organizavo kelias informacines sąmoningumo kėlimo kampanijas, kad akcentuotų rizikas sveikatai, susijusias su tabako vartojimu. Pirmoji informacinė sąmoningumo kampanija Nacionalinė rūkymo prevencijos programa tarp moksleivių buvo organizuota 1992 metais. Tačiau, dėl lėšų stygiaus ji buvo įgyvendinta tik iš dalies. Tas pats atsitiko ir kitoms valstybinėms ir savivaldybių sveikatos stiprinimo programoms (sveikatos propaganda, sveikos gyvensenos populiarinimas švietimo institucijose) (Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 1998) metais buvo organizuotos trys iniciatyvos, pavadintos Klasė be dūmų, Mesk ir laimėk sveikatos specialistams ir Aš gimiau nerūkančiu (PSO 2013). Pagalba gyvenimui be tabako buvo pirmoji Europos Sąjungos sąmoningumo kėlimo kampanija, į kurią Lietuva įsijungė. Ji buvo pradėta 2005 metais ir jos tikslas buvo pasiekti rūkymo prevencijos ir atsisakymo, taip pat sumažinti pasyvų rūkymą (Europos Komisija, 2010d). Paskutinė sąmoningumo kėlimo kampanija, į kurią Lietuva įsijungė, yra Exrūkantieji yra nesustabdomi; tai trimetė visoje Europos Sąjungoje vykdoma kampanija, kuri buvo pradėta 2011 metų birželio 16 dieną. Ji koordinuotu reklamos, socialinės žiniasklaidos, renginių ir praktinių priemonių deriniu norėjo pasiekti rūkančius asmenis ir padėti jiems mesti rūkyti (Europos Komisija, 2010a). Lietuvoje tiekimo grandies kontrolė atitinka vidutinį aukštesnį lygį (4 taškai iš 5 taškų, 3 lentelė). Mažmeninė tabako prekyba yra licencijuojama Lietuvoje pagal 2006 metais pataisyto Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnį (3 lentelės 1 punktas). Licencijas išduoda savivaldybių vykdomosios institucijos įregistruotoms įmonėms. Paprastai, licencija išduodama neribotam periodui. Kai kurios išimtys padaromos kurortams, poilsio ir turistinėms vietovėms, kurioms išduodamos sezoninės licencijos. Įmonės, kurios turi licenciją, negali įgalioti kitų asmenų ar perduoti jiems šios teisės. Tabako gaminių gamyba Lietuvoje yra licencijuojama pagal 2006 metais pataisyto Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnį (3 lentelės 2 punktas). Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba išduoda minėtą licenciją. Kaip ir mažmeninės tabako prekybos atveju, licencija negali būti perduota kitoms įmonėms (Lietuvos Respublika, 2006). Tabako auginimas yra licencijuojamas pagal 2006 metais pataisyto Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnį. Kai tabakas auginamas asmeniniam naudojimui, nereikia licencijos tabakui auginti (žr. skirsnį Tabako auginimas asmeniniam naudojimui, p.38) (Lietuvos Respublika, 2006). Privaloma klientų identifikavimo ir patikrinimo sistema numatoma sutartyse, sudarytose Europos Sąjungos Komisijos su Philip Morris International (PMI) (2004), Japan Tabacco International (JTI) (2007), Imperial Tobacco (IT) ir British American Tabacco (BAT) (abi 2010 metais) (Europos Komisija 2004; 2007; 2010c; 2010b) (3 lentelė 3 punktas) Privaloma klientų identifikavimo ir patikrinimo sistema numato, kad tabako gamintojai savo verslo santykius tvarko turėdami reikiamą licenciją ir atsiskaito atsakingoms institucijoms, jeigu klientai užsiima veiklomis, priešingomis įsipareigojimams, nustatytiems Protokole. Jos taip pat privalo užtikrinti, kad tabako gaminių kiekiai atitiktų tokių gaminių paklausą. Atsekimo sistemos (kodai, ženklai ir spaudai) padeda stebėti ir atsekti arba, paprasčiau sakant, atkurti tabako gaminių kelią tiekimo grandyje. Pagrindiniai tabako gaminių platintojai Lietuvoje yra UAB Sanitex ir UAB Mineraliniai vandenys. 37 Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA

44 Reglamentavimas 4 lentelė. Tabako vartojimo ir pardavimo Lietuvoje reglamentavimas Šaltinis: Transcrime detalizavimas Tabako suvartojimo ir pardavimo rodiklis Vertė 1) Draudimas rūkyti viešose vietose 1 taškas 2) Draudimas rūkyti darbo vietose 1 taškas 3) Draudimas pardavinėti tabako gaminius iš automatų 1 taškas 4) Draudimas parduoti tabako gaminius nepilnamečiams 1 taškas 5) Draudimas rūkyti baruose, kavinėse ir restoranuose 1 taškas Pastaba. Šis rodiklis neturėtų būti interpretuojamas taip, lyg aukštesnė vertė visada yra geresnė negu žemesnė vertė. Tikslas yra dirbtinai įvertinti politikos priemonių intensyvumą konkrečioje srityje. 38 Lietuvoje veikia atsekamumo sistema (3 lentelė 4 punktas, p.37) metais pataisyto Tabako kontrolės įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato priemones, kurių tikslas atsekti tabako gaminius. Faktiškai, kad būtų galima užtikrinti gaminio identifikavimą ir atsekimą, tabako gaminys yra žymimas partijos numeriu arba jo ekvivalentu ant pakelio, ir tai įgalina nustatyti pagaminimo vietą ir laiką (Lietuvos Respublika, 2006). Tarptautiniu lygiu, 2012 metų Protokolo dėl nelegalios prekybos tabako gaminiais eliminavimo 8 straipsnis nustato pasaulinę atsekamumo sistemą (PSO FCTC, 2013). Lietuvoje yra dvi laisvosios prekybos zonos. Vis dėlto, jos nelaikomos probleminėmis (3 lentelės 5 punktas, p.37). Pirmoji zona yra šalia Kauno. Tai 534 hektarų ploto pramoninis rajonas, kuris siūlo mokesčių lengvatas verslininkams, kurie investuoja ne mažiau kaip 1 milijoną. Daugiau kaip 70 % visų investicijų į Kauno laisvosios prekybos zoną yra tiesioginės užsienio investicijos. Antroji laisvosios prekybos zona įsikūrusi Klaipėdoje vieninteliame Lietuvos uostamiestyje. Ji buvo įkurta 1996 metais ir siūlo mokesčių paskatas reikalavimus atitinkantiems investuotojams, kurie investuoja ne mažiau kaip 1 milijoną metais dėl perpildymo zona buvo išplėsta. TABAKO AUGINIMAS ASMENINIAM NAUDOJIMUI Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato žemės ploto, naudojamo tabakui auginti, maksimalų dydį (Lietuvos Respublika, 1995). Pagal 1995 metų Tabako kontrolės įstatymo 4 straipsnį, juridiniam ar fiziniam asmeniui, naudojančiam iki 100 kvadratinių metrų dydžio žemės sklypą savo asmeniniams tikslams, yra leidžiama auginti tabaką be licenzijos. Minimas dydis išliko nepakitęs netgi po to, kai šis įstatymas buvo pakeistas 2006 metais (Lietuvos Respublika, 2006). Tabako vartojimo ir pardavimo reglamentavimas Lietuvoje aukštas (5 taškai iš 5 taškų, 4 lentelė). Draudimai rūkyti yra įgyvendinti (1, 2 ir 5 punktai 4 lentelėje). Pagal 1995 metų Tabako kontrolės įstatymą, kuris buvo pakeistas 2006 metais, tabako gaminių vartojimas yra draudžiamas visose švietimo įstaigose: sveikatos apsaugos institucijose, interneto kavinėse, patalpose, kuriose vyksta sporto ir kitokie renginiai, darbo vietose, esančiose pastato viduje, visų tipų visuomeninio transporto priemonėse, išskyrus tolimų atstumų traukinius, kur atskiri vagonai yra pažymėti rūkantiems ir nerūkantiems asmenims, restoranuose, kavinėse; baruose; klubuose ir diskotekose. Restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose patalpose, skirtose teikti paslaugas žmonėms, gali būti įrengtos atskiros patalpos (vietos) rūkantiems žmonėms. Savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti rūkymą viešosiose vietose pagal savo kompetenciją (Lietuvos Respublika, 2006).

45 Pirmas skyrius: Penki Varomieji Faktoriai 5 lentelė. Tabako rinkodaros ir reklamos reglamentavimas Lietuvoje Šaltinis: Transcrime detalizavimas Tabako rinkodaros ir reklamos rodiklis Vertė 1) Draudimas remti ir reklamuoti tabaką per radiją ir televizijos laidose bei spausdintoje žiniasklaidoje 1 taškas 2) Draudimas lauko stenduose reklamuoti tabako gaminius 1 taškas 3) Draudimas eksponuoti tabako gaminius jų pardavimo vietoje 0 taškas 4) Draudimas nemokamai platinti tabako pavyzdžius 1 taškas 5) Privalomi vaizdiniai įspėjimai dėl grėsmės sveikatai 0 taškas Pastaba. Šis rodiklis neturėtų būti interpretuojamas taip, lyg aukštesnė vertė visada yra geresnė negu žemesnė vertė. Tikslas yra dirbtinai įvertinti politikos priemonių intensyvumą konkrečioje srityje. Draudžiama pardavinėti cigaretes iš automatų metų Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnis uždraudė cigarečių pardavimą iš automatų. Įstatymo pakeitimas 2006 metais, šį draudimą įtvirtino 15 straipsnyje (Lietuvos Respublika, 1995; 2006) (4 lentelės 3 punktas, p.38). Draudžiama parduoti tabaką nepilnamečiams. Nuo tada, kai 1995 metais buvo priimtas Tabako kontrolės įstatymas, legalus rūkančio asmens amžius yra 18 metų. Juridiniai asmenys, kurie pažeidžia 15 straipsnyje išdėstytus draudimus, baudžiami litų bauda. Jei jie dar kartą per metus pažeidžia įstatymą, jiems taikoma litų bauda (2006 metais pakeisto Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnis) (Lietuvos Respublika, 1995; 2006) (4 lentelės 4 punktas). Lietuvoje tabako rinkodaros ir reklamos reglamentavimas yra vidutinio lygio (3 taškai iš 5 penkių, 5 lentelė). Kai kurios tabako reklamos formas uždraudė 1995 metų Tabako kontrolės įstatymas (5 lentelės 1 punktas). Draudžiama nemokamai teikti tabako gaminius arba kaip prizus; visuomenės informavimo priemonėse išspausdintų ar kitokiais būdais išplatintų kuponų savininkams taikyti nuolaidas; platinti tabako gaminius arba naujus pavyzdžius nemokamai; tiekti tabako gaminius loterijoms ar naudoti juos kituose viešuose konkursuose; organizuoti mažmeninio pardavimo konkursus, kurie galėtų skatinti tabako gaminių pardavimą; remti viešus renginius vaikams ir paaugliams, jaunesniems negu 18 metų (Lietuvos Respublika, 1995). Lauko reklama yra draudžiama (5 lentelės 2 punktas). Draudžiama lauko stenduose reklamuoti tabako gaminius. Vis dėlto, yra nedidelių išimčių. Faktiškai įmanoma eksponuoti įregistruotus pavadinimus ir prekės ženklus įmonių, kurių pagrindinė veikla yra tabako gaminių pardavimas, ant pastatų, kur yra jų biurai ar filialai, ir renginių metu, kuriuos remia tokios įmonės, bet nepateikti jų radijuje ar televizijoje (Lietuvos Respublika, 2006) (5 lentelės 2 punktas). Lietuvoje nedraudžiama eksponuoti tabako gaminius pardavimo vietose. Tabako gaminių reklama draudžiama tabaką parduodančiose parduotuvėse, bet draudimas netaikomas tokiai informacijai, kaip parduodamų tabako gaminių rūšių pavadinimai, žodžiai prekiaujame ir paduodame, arba nurodant tabako gaminių kainas (17 straipsnis) (Lietuvos Respublika, 1995) (5 lentelės 3 punktas). Lietuvoje draudžiama platinti tabako gaminių pavyzdžius nemokamai (5 lentelės 4 punktas). Draudžiama tiekti tabako gaminius kaip prizus loterijose, konkursuose bei sporto varžybose (Euromonitor International, 2012b). Draudžiama gaminti ir (arba) pardavinėti žaislus, maisto produktus ir kitas prekes, kurių dizainas imituoja tabako gaminius ar jų pakuotę, tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų (Euromonitor International, 2012b). 39 Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA

46 Reglamentavimas Ant tabako gaminių nėra privalomi vaizdiniai įspėjimai dėl grėsmės sveikatai (5 lentelės 5 punktas, p.39). Lietuvos nėra tarp tų Europos šalių, kurios reikalauja vaizdinių įspėjimų, tačiau šalis atitinka privalomus reikalavimus tekstiniams įspėjimams. Įspėjimai privalo užimti ne mažiau kaip 30 % pakelio priekinės pusės ploto ir mažiausiai 40 % kitos pakelio pusės (Europos Komisija, 2003; Smoke Free Partnership (Partnerystė be dūmų), 2011; Euromonitor International, 2012). Tabako rinkos Lietuvoje reglamentavimas yra vidutinio lygio. Nors cigaretės labai apmokestintos (ir galutinės mažmeninės kainos apmokestinimas, ir bendras mokestis už 1000 cigarečių vienetų), šalis labai mažai investavo į tabako kontrolės reguliavimą ir sąmoningumo kėlimo kampanijas. Tiekimo grandies kontrolė vidutinio lygio, o tabako vartojimo ir pardavimo kontrolės lygis aukštas. Tabako rinkodaros ir reklamos reglamentavimas vidutinis. 40

47 NUSIKALSTAMA APLINKA 41 Lietuva turi aukštą, bet mažėjantį nusikalstamumo lygį. Vis dėlto, Lietuvos žmonės pastaruoju metu jaučiasi saugesni. Narkotikų vartojime vyrauja kanapės, šiek tiek mažiau kokaino ir opiatų. Organizuoto nusikalstamumo veiklų ir šešėlinės ekonomikos lygis šalyje vidutinis. Korupcija ir toliau vis dar lieka viena didžiausių problemų Lietuvoje. Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA

48 Nusikalstama aplinka Korupcija Korupcijos suvokimo indeksas Šaltinis: Transparency International ,6 4,9 5,0 4,8 54* 54,0* 48 iš 176 šalių (2012 m.) Didelis vertė rangas Mažas Žmogžudystės Žmogžudysčių skaičius gyventojų Šaltinis: Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras 10,9 8,5 8,2 8,9 7,5 6,6 6, ,4 84 iš 188 šalių (paskutiniai duomenys) Didelis Mažas 42 Organizuotų nusikaltimų rodiklis Sudėtinis organizuotų nusikaltimų rodiklis Šaltinis: Van Dijk (2008 m.), The World of Crime 45,7 72 iš 156 šalių (paskutiniai duomenys) Didelis Mažas Narkotikai Metinis opiatų, kokaino ir kanapių vartojimo paplitimo rodiklis (15 64 m. amžiaus grupėje) Šaltinis: Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras, Pasaulinė ataskaita apie narkotikus 5,6 0,2 0,2 opioids kokainas kanapės opiatai 0,2 kokainas 0,2 kanapės 5,6 opiatai: 68 iš 133 šalių kokainas: 69 iš 92 šalių kanapės: 29 iš 120 šalių (paskutiniai duomenys) Didelis Didelis Didelis Mažas opiatai Mažas kokainas Mažas kanapės Šešėlinė ekonomika Veiklos, už kurią gautos pajamos neįtraukiamos į oficialią BVP statistiką, rodikliai Šaltinis: Schneider, Buehn, Montenegro (2010 m.), New Estimates for the Shadow Economies all over the World 32,8 32,0 31,7 31,1 30,4 29, ,7 proc. 64 iš 146 šalių (2007 m.) Didelis Mažas Paskutiniai duomenys (2012 m.): 28,5 proc. (Williams ir Schneider 2013) * Korupcijos suvokimo indeksas iki 2011 m. svyravo nuo 0 iki 10. Nuo 2012 m. indeksas svyruoja nuo 0 iki 100. Šalys, kuriose aukštas korupcijos lygis, šiame reitinge užima žemą vietą.

49 Pirmas skyrius: Penki Varomieji Faktoriai NUSIKALSTAMUMO TENDENCIJOS Pastaruoju metu užregistruotas bendras nusikalstamumo sumažėjimas, bet žmogžudysčių lygis vis dar aukštas. Pagal naujausios nacionalinės apklausos duomenis (2012), saugumo jausmas Lietuvoje auga. 8 Gyventojų, kurie jautėsi saugūs savo rajone, procentas išaugo nuo 47 % 2005 metais iki 66 % 2011 metais (Vidaus reikalų ministerija, 2012). Nusikalstamumo skaičiai rodo krintančią smurtinių nusikaltimų tendenciją, išskyrus asmenų pagrobimus. Žmogžudysčių, apiplėšimų ir užpuolimų atvejų skaičius ryškiai mažėja. Ypač smarkiai sumažėjo užpuolimų skaičius nuo 2003 jų sumažėjo 53 % (Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikaltimų prevencijos biuras (UNODC), 2012a). Pagal žmogžudysčių statistiką, Lietuva užima 84 vietą tarp 188 šalių. Nepaisant ilgalaikės žemėjančios tendencijos, 2010 metais žmogžudysčių skaičius Lietuvoje vis dar buvo didžiausias Europoje (UNODC, 2012a) metais šimtui tūkstančių gyventojų teko 6,4 t.y. apie keturiais punktais daugiau negu Europos vidurkis (2,8) (21 pav. (UNODC, 2011a; 2013a). Pagal oficialią statistiką, žmogžudysčių skaičius visą laiką mažėja (Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2013). 21 pav. Žmogžudysčių skaičius gyventojų Lietuvoje ir Europoje metais Šaltinis: Transcrime UNODC duomenų detalizavimas (2012a) Lietuva Europa Visuomenė suvokia smurtinius nusikaltimus, korupciją ir saugumą keliuose kaip pagrindinius visuomeninio saugumo klausimus (Vidaus reikalų ministerija, 2012) metais padaugėjo (+60%) lietuvių, kurie kontrabandą laikė pagrindine problema (nuo 10 % 2006 metais iki 16 % 2011 metais, aukščiausias rezultatas - 28 % 2010 metais) (Vidaus reikalų ministerija, 2012). Nusikalstamumą Lietuvoje lemia keletas veiksnių, pvz., nedarbas ir mažos išlaidos sveikatos apsaugai metų vyrų nedarbo lygis kartu su mažomis išlaidomis sveikatos apsaugai ir netolygiu viešųjų lėšų paskirstymu motyvavo individus daryti nusikaltimus: iš tikrųjų, investicijos socialinėje srityje apriboja nusikalstamumą, keldamos gerovę regione ir mažindamos tokių neigiamų struktūrinių veiksnių kaip skurdas ir nedarbas įtaką (Ceccato, 2007). Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos srityse yra didžiausias nusikalstamumo lygis (Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2013). Nusikalstamumas Lietuvoje giliai įleidęs šaknis miesto vietovėse, nes jose didesnės negu kaimo vietovėse galimybės daryti nusikaltimus (Ceccato, 2007). 43 Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA Nuo 2013 metų sumažėjo visų turtinių nusikaltimų skaičius. Vagysčių iš namų ir automobilių vagysčių taip pat žymiai sumažėjo metais (atitinkamai 42 % ir 33 %) (Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2013). 7. Vertė apskaičiuota šalims, kurias UNODC klasifikuoja kaip Europa. 8. Lietuvoje posakis saugumo jausmas dažniau vartojamas negu nusikaltimo baimė. Jis aprėpia visuomenės suvokimą apie nusikalstamumo situaciją, galimybę tapti nusikaltimo auka ir teisėsaugos efektyvumo įvertinimą (Europos nusikalstamumo prevencijos tinklas (EUCPN), 2013).

50 Nusikalstama aplinka NARKOTIKŲ VARTOJIMAS IR RINKA Narkotikų vartojime vyrauja kanapės, šiek tiek mažiau kokaino ir opiatų (22 pav.). 22 pav. Praeitų metų narkotikų vartojimo paplitimas, 2004 ir 2008 metais Šaltinis: Transcrime EMCDDA narkotikų kontrolės departamento (2008; 2009) ir UNODC (2013b) duomenų detalizavimas 6 5,6 Kanapių vartojimo lygis per metus yra didelis: Lietuva užima 29 vietą tarp 120 šalių (UNODC, 2013b). Kanapės yra dažniausiai vartojamas narkotikas Lietuvoje, jo paplitimas buvo 5,6 % 2008 metais (UNODC, 2011b; 2012b; 2013b). Ypač paplito po 2004 metų (nuo 2,2 % iki 5,6 %). Be to, tarp metų žmonių užregistruotas kanapių vartojimo paplitimas 2008 metais buvo 7,0 % (EMCDDA ir Narkotikų kontrolės departamentas, 2008; 2009) ,2 Kokaino vartojimas yra žemas ir pagal jo suvartojimą šalis užimą 69 vietą tarp 92 šalių metais 0,2 % suaugusiųjų patvirtino vartoję kokaino (UNODC, 2011b; 2012b; 2013b). Tačiau, pagal Pasaulio narkotikų ataskaitą, Baltijos šalių regionas rodo galimo kokaino rinkos plitimo ženklus (UNODC, 2013b) ,7 0,4 0,3 0,3 0,3 0,2 0,2 0,2 0,1 0,2 Kanapės Kokainas Opioidai Amfetaminas Ekstazis LSD Opiatai paplitę vidutiniškai. Lietuva užima 68 vietą tarp 133 šalių, o vartojimo paplitimas yra 0,2 % (UNODC, 2011b; 2012b; 2013b). Amfetamino ir LSD vartojimas taip pat padidėjo 0,4 ir 0,1 procentiniais taškais metais. Ekstazio ir LSD vartojimas sumažėjo, tuo tarpu heroino vartojimas išliko stabilus (22 pav.) (EMCDDA ir narkotikų kontrolės departamentas, 2008; 2009). Legalių medžiagų, kurios imituoja neteisėtų narkotikų poveikį, naudojimo paplitimas yra vidutinis (5,2 %, palyginti su Europos Sąjungos 4,8 %) (UNODC, 2013b). Jauni žmonės Lietuvoje taip pat vartoja labai daug raminamųjų ir migdomųjų preparatų (9 % vyrų ir 21 % moterų) (UNODC, 2012b; 2013b). 23 pav. Kanapių (žolių ir dervų), heroino ir kokaino konfiskavimas metais Šaltinis: Transcrime EMCDDA ir Narkotikų kontrolės departamento (2008; 2009; 2010; 2011; 2012) duomenų detalizavimas kg Narkotinių medžiagų sulaikymas nuo 2006 metų neparodo aiškios bendros tendencijos (23 pav.) Marihuana Hašišas Heroinas Kokainas

51 Pirmas skyrius: Penki Varomieji Faktoriai Marichuanos sulaikymai laikotarpiu nuo 2006 iki 2011 metų sumažėjo 41 %. Amfetamino ir ekstazio taip pat konfiskuota mažiau per tą patį periodą (EMCDDA ir Narkotikų kontrolės departamentas 2008; 2009; 2010; 2011; 2012). Hašišo ir heroino konfiskuota daugiau (atitinkamai 58 % ir 121 %) (EMCDDA ir Narkotikų kontrolės departamentas 2008; 2009; 2010; 2011; 2012). Heroinas pasiekia Lietuvą Šilko keliu iš Centrinės Azijos, per Rusiją ir Baltarusiją, taip pat iš Balkanų (Centrinės Azijos Kaukazo instituto ir Šilko kelio studijų programa, 2004). Kokaino sulaikymai laikotarpiu nuo 2006 iki 2011 metų padidėjo 227 % (EMCDDA ir Narkotikų kontrolės departamentas, 2008; 2009; 2010; 2011; 2012). Daugiausiai kokaino Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje konfiskuota 2010 metais. Yra duomenų, kad dalis kokaino, įvežamo kontrabanda į regioną, toliau keliauja į Rytų Europą ir galbūt į Skandinavijos šalis (UNODC, 2013b). Metamfetamino ir BMK konfiskuota daugiau (EMCDDA ir Narkotikų kontrolės departamentas, 2008; 2009; 2010; 2011; 2012). Taip pat, metais daugiau konfiskuota vaistų pakaitalų. Šie duomenys gali patvirtinti vis augantį piktnaudžiavimą šiomis medžiagomis (EMCDDA ir Narkotikų kontrolės departamentas, 2008; 2009; 2010; 2011; 2012) metais Lietuvoje beveik 1 % nusikaltimų padarė asmenys, kurie buvo paveikti narkotikų ar psichotropinių medžiagų (EMCDDA ir Narkotikų kontrolės departamentas, 2008; 2009; 2010; 2011; 2012) metais, 1,5 % žmogžudysčių, 0,6 % vagysčių, 0,8 % apiplėšimų ir 1,3 % turto sugadinimo atvejų buvo įvykdyta dėl intoksikacijos (EMCDDA ir Narkotikų kontrolės departamentas, 2008; 2009; 2010; 2011; 2012). ORGANIZUOTAS NUSIKALSTAMUMAS IR KORUPCIJA Lietuvoje organizuoto nusikalstamumo veikla yra vidutinio lygio. Lietuva užima vidutinę vietą pagal Mišrų organizuoto nusikalstamumo indeksą, turėdama 45,7 balo ir užimdama 72 vietą tarp 156 šalių (van Dijk, 2008) metais šalyje aktyviai veikė daugiau nei 20 nusikalstamų grupuočių. Per pastaruosius dvejus metus teisėsauga kai kurias iš jų išformavo. Tačiau, jas keičia nauja organizuoto nusikalstamų grupuočių karta (Gutauskas, 2011). Organizuotos nusikalstamos grupuotės dalyvauja darant įvairių formų nusikaltimus, peržengiančius šalies sienas (daugiausia narkotikų ir akcizo mokesčiu apmokestintų prekių kontrabanda). Jų nusikalstamos veikos taip pat apima pinigų klastojimą, transporto priemonių vagystes, turto prievartavimą, sukčiavimą, pinigų plovimą, prostituciją ir prekybą žmonėmis (Europol, 2011b; Gutauskas, 2011; Bikelis ir Nikartas, 2013). Pagal 2011 metais Europolo atliktą Europos Sąjungos organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimą, Lietuvos organizuotos nusikalstamos grupuotės veikia ne vienoje Europos Sąjungos šalyje narėje, įskaitant Jungtinę Karalystę, Airiją, Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Prancūziją, Belgiją, Olandiją ir Ispaniją (Europol, 2011b). Korupcijos lygis yra vidutiniškai aukštas metais Lietuva užėmė 54 vietą Korupcijos suvokimo indekse. Nuo 2008 iki 2012 metų vertinimas pagerėjo ir šalis pakilo iš 58 į 48 poziciją tarp 176 šalių (Transparency International, 2012). Korupcija labiau išplitusi rajonuose, kurie ribojasi su Baltarusija, negu likusioje šalies dalyje (Gounev and Bezlov, 2010). 45 Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA Duomenys rodo, kad metais sumažėjo asmenų, kurie padarė nusikalstamas veikas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų poveikio, skaičius (nuo 279 iki 212) (EMCDDA ir Narkotikų kontrolės departamentas, 2008; 2009; 2010; 2011; 2012). Tuo pačiu laikotarpiu užregistruotų kyšių skaičius padidėjo 110,7 % (24 pav., p.46) (Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2013). Šis skaičius galimai atspindi teisėsaugos veiklą nustatant kyšininkavimo atvejus (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2013).

52 Nusikalstama aplinka 2011 metais Vyriausybė patvirtino Nacionalinę kovos su korupcija programą. Šis planas sutelkia dėmesį į operatyvines valstybinių ir savivaldybės institucijų, įskaitant teisėsaugą, veiklas (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2013). 24 pav. Nustatyti kyšininkavimo atvejai metais Šaltinis: Transcrime Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (2013) duomenų detalizavimas Apibendrinant reikia pasakyti, kad Lietuvoje nusikalstamumas yra aukštas, bet jis mažėja, yra vidutiniai ir organizuoto nusikalstamumo, ir šešėlinės ekonomikos lygiai. Šalyje vidutiniškai aukštas korupcijos lygis, kuris vis dar kelia didelį susirūpinimą. Narkotikų vartojime vyrauja kanapės, šiek tiek mažiau kokaino ir opiatų Lietuvos šešėlinės ekonomikos lygis vidutinis. Pagal šešėlinės ekonomikos laikotarpiu nuo 1999 iki 2007 metų tyrimą, Lietuva užėmė 64 vietą tarp 146 šalių, surinkusi 29,7 (Schneider, Buehn and Montenegro, 2010). Pastaraisiais metais šešėlinė ekonomika išsilaikė santykinai stabili metų rodiklis buvo 28,5 (Williams and Schneider, 2013). Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktą tyrimą, kontrabandinė veikla sudaro didžiausią šešėlinės ekonomikos dalį (Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2012). Šešioliktosios Vyriausybės programoje metams (2012 metų gruodžio 13 dienos nutarimas Nr. XII-51) Vyriausybė įsipareigojo kovoti su korupcija ir sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą (23 straipsnis).

53 TEISĖSAUGA 47 Lietuvos teisėsauga yra vidutinio lygio, su vidutiniu skaičiumi policininkų, gana dideliu teisėjų skaičiumi ir labai dideliu skaičiumi asmenų, atliekančių bausmę įkalinimo įstaigose. Keletas institucijų įtrauktos į kovą su neteisėta prekyba. Vidutinis veiksmų prieš nelegalią prekybą tabako gamininiais lygis, kadangi nėra nacionalinio veiklos plano kovai su NPTG ir viešai prieinamų šio reiškinio paskaičiavimų ir įvertinimo. Nepaisant viso to, kova su NPTG yra svarbus uždavinys Lietuvos valdžiai. Faktai apie nelegalią prekybą tabako gaminiais LIETUVA