LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2014 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA

Transcription

1 LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2014 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA 2015 m. birželis-spalis

2 TURINYS SANTRUMPOS... 4 LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS... 5 ĮVADAS BENDRŲJŲ SĄLYGŲ PASIKETIMŲ ANALIZĖ BENDROS SOCIALINĖS EKONOMINĖS SITUACIJOS POKYČIAI LIETUVOJE M LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIAUS POKYČIAI M LIETUVOS KAIMO POKYČIAI M BENDRIJOS IR NACIONALINĖS POLITIKOS PASIKEITIMAI 2014 M., DARANTYS ĮTAKĄ EŽŪFKP IR KITŲ FINANSINIŲ INSTRUMENTŲ DARNAI Bendrijos politikos pasikeitimai 2014 m Nacionalinės politikos pasikeitimai 2014 m EŽŪFKP IR KITŲ ES FINANSINIŲ INSTRUMENTŲ SUDERINAMUMAS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ PROGRAMOS I KRYPTIES ŽEMĖS, MAISTO IR MIŠKŲ ŪKIO SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO DIDINIMAS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ Priemonė Profesinio mokymo ir informavimo veikla (111) Priemonė Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (112) Priemonė Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos (113) Priemonė Naudojimasis konsultavimo paslaugomis (114) Priemonė Žemės ūkio valdų modernizavimas (121) Priemonė Miškų ekonominės vertės didinimas (122) Priemonė Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (123) Priemonė Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra (125) Priemonė Dalyvavimas maisto kokybės schemose (132) Priemonė Pusiau natūrinis ūkininkavimas (141) PROGRAMOS II KRYPTIES APLINKOS IR KRAŠTOVAIZDŽIO GERINIMAS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ Priemonė Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) (212) Priemonė Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB (213) Priemonė Agrarinės aplinkosaugos išmokos (214) Priemonė Pelno nesiekiančios investicijos (216) Priemonė Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku (221) Priemonė Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku (223) Priemonė Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) (224) Priemonė Miškų aplinkosaugos išmokos (225) Priemonė Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas (226) Priemonė Pelno nesiekiančios investicijos miškuose (227) PROGRAMOS III KRYPTIES GYVENIMO KOKYBĖ KAIMO VIETOVĖSE IR KAIMO EKONOMIKOS ĮVAIRINIMAS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ Priemonė Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos (311) Priemonė Parama verslo kūrimui ir plėtrai (312) Priemonė Kaimo turizmo veiklos skatinimas (313) Priemonė Kaimo atnaujinimas ir plėtra (322) PROGRAMOS IV KRYPTIES LEADER METODO ĮGYVENDINIMAS ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ Priemonė Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas (413) Priemonė Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas (421) Priemonė Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti (431) FINANSINIS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS TĘSTINIO VERTINIMO VEIKLA 2014 M. METAIS ĮVADAS

3 4.2 STEBĖSENOS IR VERTINIMO SISTEMA TĘSTINIO VERTINIMO VEIKLA 2014 METAIS DUOMENŲ RINKIMAS DARBUOTOJŲ, DALYVAUJANČIŲ VERTINIME, VEIKLA 2014 METAIS TĘSTINIO VERTINIMO VEIKLOS SUNKUMAI IR PROBLEMOS VALDYMO INSTITUCIJOS IR STEBĖSENOS KOMITETO VEIKSMAI, SIEKIANT UŽTIKRINTI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KOKYBĘ IR VEIKSMUS STEBĖSENOS IR VERTINIMO PRIEMONĖS Stebėsenos ir vertinimo priemonės Stebėsenos ir vertinimo veikla PROGRAMOS VALDYMAS IR ADMINISTRAVIMAS Komitetai, darbo grupės Sutarčių pasirašymo ir lėšų panaudojimo planai Mokėjimo agentūros akreditavimas ir sertifikavimas, Programos auditai Duomenų kaupimo sistema ir jos tobulinimas PAGRINDINĖS PROBLEMOS, VADOVAUJANT PROGRAMAI, IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI PROGRAMOS VIEŠINIMO IR INFORMAVIMO VEIKLA Žemės ūkio ministerijos viešinimo ir informavimo veikla Nacionalinės mokėjimo agentūros viešinimo ir informavimo veikla PRIEMONĖS TECHNINĖ PAGALBA ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMO PAŽANGA NACIONALINIO KAIMO TINKLO ĮGYVENDINIMAS BENDRIJOS POLITIKOS SRIČIŲ LAIKYMOSI APŽVALGA SANTRAUKA SUMMARY

4 SANTRUMPOS BPD - Lietuvos m. bendrasis programavimo dokumentas BPV - Bendroji pridėtinė vertė BST - Bendrijos svarbos teritorijos BVP - Bendrasis vidaus produktas BŽŪP - Bendroji žemės ūkio politika CMEF - Bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos vadovas (angl. Common Monitoring and Evaluation Framework) DGVT - Didelės gamtinės vertės teritorijos DLK - Didžiausia leidžiama koncentracija DNV - Didelio nepalankumo vietovės EB - Europos Bendrijos EDV - Europinio dydžio vienetas EK - Europos Komisija ES - Europos Sąjunga ESTEP - Viešoji įstaiga Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai EUR - Euras EUROSTAT - Europos Bendrijų statistikos tarnyba EŽŪFKP - Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ha - Hektaras IRT - Informacijos ir ryšių technologijos KMB - Kertinės miško buveinės KPP - Kaimo plėtros m. planas KPPI - Kaimo paukščių populiacijos indeksas LEADER - Programa, skirta kaimo plėtrai, skatinant vietos iniciatyvas ir įvairių kaimo plėtros dalyvių partnerystę LKT - Lietuvos kaimo tinklas LR - Lietuvos Respublika Lt - Litas MSD - Metinis sąlyginis darbuotojas MNV - Mažo nepalankumo vietovės MPŪV - Mažiau palankios ūkininkauti vietovės MVĮ - Mažos ir vidutinės įmonės NMA - Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos NRD - Nacionalinė reformų darbotvarkė NŽT - Nacionalinė žemės tarnyba PAST - Paukščių apsaugai svarbios teritorijos PGS - Perkamosios galios standartas PPIS - Paraiškų priėmimo informacinė sistema PRIS - Pareiškėjų registravimo informacinė sistema proc. - Procentas PVK - Programos valdymo komitetas RAIN RAIN-2 ŠKL - Šviesolaidinės kabelinės linijos t - Tona UAB - Uždaroji akcinė bendrovė VĮ - Valstybinė įmonė VKG - Programos įgyvendinimo vertinimo koordinavimo grupė VVG - Vietos veiklos grupė ŽŪIKVC - Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ŽŪM - Žemės ūkio ministerija ŽŪN - Žemės ūkio naudmenos - Projektas Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo plėtra 4

5 LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS LENTELIŲ SĄRAŠAS 1 lentelė. Pagrindiniai šalies makroekonominiai rodikliai m lentelė. Pagrindiniai ekonominiai rodikliai m. žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir maisto pramonės sektoriuose lentelė. Darbo našumas žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje m lentelė. Pagrindiniai miškininkystės sektoriaus rodikliai m lentelė. Ekonominiai ir socialiniai kaimo plėtros rodikliai m lentelė.valdų valdytojų, registruotų žemės ūkio ir kaimo verslo registre, išsilavinimas, metų pradžioje lentelė. Programos I krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Programos I krypties priemonių pradinių rodiklių dinamika lentelė. Valdytojų išsilavinimo lygis lentelė. Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Naudojimasis konsultavimo paslaugomis finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Naudojimasis konsultavimo paslaugomis produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Miškų ekonominės vertės didinimas finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Miškų ekonominės vertės didinimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Dalyvavimas maisto kokybės schemose finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Dalyvavimas maisto kokybės schemose produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Pusiau natūrinis ūkininkavimas finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Pusiau natūrinis ūkininkavimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Programos II krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Programos II krypties pradinių rodiklių dinamika lentelė. Priemonės Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) finansiniai ir administraciniai rodikliai

6 33 lentelė. Priemonės Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos programų finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Miškų aplinkosaugos išmokos finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Miškų aplinkosaugos išmokos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos miškuose finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos miškuose produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Programos III krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Programos III krypties pradinių rodiklių dinamika lentelė. Priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Parama verslo kūrimui ir plėtrai finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Parama verslo kūrimui ir plėtrai produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Kaimo turizmo veiklos skatinimas finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Kaimo turizmo veiklos skatinimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Programos IV krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Programos IV krypties pradinių rodiklių dinamika

7 66 lentelė. Priemonės Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Programos finansinis įgyvendinimas m., EUR lentelė. Naujiems iššūkiams skirtų lėšų panaudojimas m., EUR lentelė. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/ straipsnį susigrąžintos lėšos, EUR lentelė. Pagrindinės problemos ir iššūkiai, įgyvendinant Programą, ir jų sprendimo būdai lentelė m. atlikti Programos pakeitimai lentelė m. ŽŪM įgyvendinti informavimo ir viešinimo veiksmai lentelė. Priemonės Techninė pagalba pirmos ir antros veiklos srities stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Darbuotojai, visą ar dalį darbo laiko skiriantys su Programos administravimu susijusioms funkcijoms lentelė. Tinklo finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Programos priemonių grupės pagal 2014 m. vertinimo rezultatus

8 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 paveikslas. Užimtųjų skaičiaus dinamika šalyje ir atskiruose sektoriuose m paveikslas. Mišku apželdintas šalies plotas m paveikslas. Kaime gyvenančių gyventojų santykio su Lietuvos vidurkiu dinamika, proc paveikslas. Nedarbo lygis mieste ir kaime paveikslas. Ūkininkų ūkių žemės pasiskirstymas pagal nuosavybės teisę paveikslas. Valdų valdytojų ir ūkininkų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, proc paveikslas. Žemės ūkio valdų dydžiai pagal užimamą plotą, proc paveikslas. Valdų (ūkių) pasiskirstymas, skaičiuojant pagal EDV, proc paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Programos finansinis įgyvendinimas paveikslas. N+2 taisyklės įgyvendinimas m., mln. EUR paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m paveikslas. Išmokėtos lėšos LKT administravimui ir veiklai m. ir 2014 m

9 ĮVADAS Šiame dokumente pateikiama Lietuvos kaimo plėtros m. programos (toliau Programa), patvirtintos 2009 m. gruodžio 14 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2009)10216, iš dalies keičiančiu 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimą Nr. C(2007)5076, kuriuo patvirtinta kaimo plėtros programa, 2014 m. pažangos ataskaita. Ataskaita parengta vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (toliau Tarybos Reglamentas Nr. 1698/2005) 82 straipsniu, Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau Komisijos Reglamentas Nr. 1974/2006), VII priedu, Komisijos reglamento (EB) Nr. 363/2009, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1974/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles, priedo 3 punktu ir kitais susijusiais reglamentų reikalavimais bei bendra stebėsenos ir vertinimo sistema. Ataskaitoje aptariama Programa yra svarbi Lietuvos ūkiui tiek dėl savo finansinio svorio, tiek dėl finansinėmis intervencijomis sprendžiamų problemų sudėtingumo m. buvo išmokėta 2,025 mlrd. EUR (6,993 mlrd. Lt), iš kurių ES dalis 1,563 mlrd. EUR (5,398 mlrd. Lt) (išmokėtos paramos suma sudaro 88,5 proc. visų Programos įgyvendinimui skirtų lėšų). Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2014 m. pabaigos Europos Komisijai deklaruota 1,992 mlrd. EUR (6,879 mlrd. Lt), iš kurių ES dalis 1,533 mlrd. EUR (5,295 mlrd. Lt). Per 2014 m. buvo išmokėta 286 mln. EUR, iš kurių 223 mln. EUR buvo ES dalis. 9

10 1 BENDRŲJŲ SĄLYGŲ PASIKETIMŲ ANALIZĖ 1.1 BENDROS SOCIALINĖS EKONOMINĖS SITUACIJOS POKYČIAI LIETUVOJE M metais Lietuvos ekonomika išlaikė stabilius augimo tempus, tačiau lyginant su 2013 m. augo lėčiau. Viena iš pagrindinių teigiamai ekonomikos augimą veikiančių priežasčių buvo didėjanti vidaus paklausa, ypač didėjantis privatus (namų ūkių) vartojimas. Privatų vartojimą reikšmingai paskatino tebegerėjanti padėtis darbo rinkoje 2014 m. augo užimtumas, mažėjo nedarbo lygis ir didėjo realusis darbo užmokestis. 1 Pastebėtina, kad 2013 m. vidutinė metinė infliacija 2 gruodžio mėnesį buvo 1,2 proc. (kuri jau tada buvo mažiausia nuo 2008 m.), o 2014 metais tolygiai mažėjusi gruodžio mėnesį siekė vos 0,2 proc m. daugiausiai atpigo daržovės (11,7 proc.), naftos produktai (10,4 proc.), garso ir vaizdo priėmimo įrenginiai (10,1 proc.), šilumos energija (8 proc.), elektra (5,4 proc.). Tarp daugiausiai pabrangusių gaminių dominavo: kava, arbatžolės (14 proc.), tabako gaminiai (5,9 proc.), restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugos (4,8 proc.). Tokią padėtį labiausiai lėmė vartotojams palanki žaliavų kainų kaita pasaulyje ir žemos infliacijos aplinka euro zonoje m. bendrasis vidaus produktas (toliau BVP) išaugo 2,95 proc. ir siekė 36,309 mlrd. EUR. Sukurta bendroji pridėtinė vertė (toliau BPV) per metus taip pat padidėjo 2,95 proc. ir siekė 32,776 mlrd. EUR. Vidutiniškai m. laikotarpiu šie rodikliai augo net 7 proc. per metus, o m. 3,48 proc. Lyginant su pastaraisiais metais, paminėtina, kad 2014 m. Lietuvos augimo tempai buvo lėtesni. 1 lentelė. Pagrindiniai šalies makroekonominiai rodikliai m. Rodiklis, matavimo vienetas BVP, mlrd. EUR 24,079 29,041 32,696 26,935 28,001 31,247 33,314 34,956 36,309 BPV, mlrd. EUR 21,734 26,076 29,349 24,300 25,185 28,133 30,132 31,649 32,776 Nedarbo lygis, proc. 5,8 4,2 5,8 13,8 17,8 15,4 13,4 11,8 10,7 Užimtųjų skaičius, tūkst. asmenų , , , , , , , Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, EUR ,2 595,5 575,8 592,5 615,1 646,3 676,4 Eksporto vertė, mlrd. EUR 11,263 12,509 16,077 11,797 15,651 20,151 23,047 24,545 24,401 Importo vertė, mlrd. EUR 15,429 17,813 21,144 13,123 17,653 22,826 24,879 26,208 26,531 Tiesioginės užsienio investicijos, mlrd. EUR 8, ,283 9,191 9,206 10,031 11,029 11, ,720 12,078 Materialinės investicijos, mlrd. EUR 4,984 6,750 6,917 3,737 3,260 4,057 4,178 4,802 5,128 *To meto kainomis, neeliminavus sezono ir darbo dienų įtakos. Keletą metų mažėjantis išorės paklausos augimas ir susiklosčiusi neigiama geopolitinė aplinka, t. y. Rusijos įvestas draudimas įvežti maisto produktus, neigiamai paveikė eksporto dinamiką m. pirmą kartą nuo 2009 m. Lietuvos eksporto vertė, lyginant su praėjusių metų statistika, sumažėjo (0,6 proc.). Didėjanti vidaus paklausa lėmė padidėjusį importą, kuris 2014 m. sudarė 26,531 mlrd. EUR. 1 Lietuvos bankas, Lietuvos ekonomikos apžvalga m. 2 Apskaičiuojama pagal Suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI). 3 Šiame skyriuje naudojami statistiniai duomenys yra iš Lietuvos statistikos departamento, EUROSTAT, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazių. Jei cituojamas kitas šaltinis, jis nurodomas išnašose. 10

11 2014 m. tęsėsi nuo 2011 m. prasidėjęs nedarbo lygio mažėjimas, tačiau pastebina, kad 2014 m. nedarbo lygio mažėjimas sulėtėjo. Lyginant su 2013 m., nedarbo lygis sumažėjo 1,1 procentinio punkto ir siekė 10,7 proc. Užfiksuotas nedarbo lygio sumažėjimas yra matomas ir užimtųjų skaičiaus augime. Per 2014 m. užimtųjų asmenų padidėjo 26,2 tūkst. ir metų pabaigoje Lietuvoje užimtųjų buvo tūkst. Pagrindinės nedarbo mažėjimo priežastys buvo stipriai išaugęs (11 proc.) užimtųjų skaičius žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje ir visuomenės senėjimas į pensiją išėjo daugiau žmonių nei į darbo rinką įsiliejo jaunuolių. 4 Per 2014 m. vidutinis darbo užmokestis išaugo 5 proc. ir siekė 676,4 EUR per mėnesį. Analizuojant m. laikotarpį, paminėtina, kad 2014 m. vidutinis darbo užmokestis per metus padidėjo daugiausiai. Verta pastebėti, kad atlyginimų augimas buvo labai netolygus informacinių technologijų, nekilnojamojo turto operacijų, žemės ūkio ir statybų sektoriuose jis augo sparčiausiai, o daugelio viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas nedidėjo. Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (toliau TUI) pirmą kartą nuo 2008 m. sumažėjo (5 proc.). Vertinant absoliučiais skaičiais, TUI sumažėjo 642 mln. EUR ir siekė 12,078 mlrd. Sukauptosios TUI Lietuvoje iš ES valstybių narių išviso sudaro 10,2 mlrd. EUR (84,3 proc.), iš NVS šalių 236,1 mln. EUR (2 proc. visų TUI) m. Lietuvoje sparčiausiai didėjo Kipro (237 mln. EUR), Latvijos (150,0 mln. EUR), Švedijos (136,5 mln. EUR) ir Nyderlandų (110,2 mln. EUR) TUI, o daugiausia mažėjo Rusijos ( 332,3 mln. EUR), Danijos ( 130,3 mln. EUR), Vokietijos ( 89,4 mln. EUR) ir Jungtinės Karalystės ( 59,2 mln. EUR) TUI. 5 Tai siejama su geopolitinėms problemomis rytuose, kurios neigiamai veikė verslo lūkesčius ir tuo pačiu mažino investicijas m. 7 proc. išaugo materialinės investicijos, kurių sukauptoji suma siekė 5,128 mlrd. EUR. Tai paskatino santykinai didelis gamybos pajėgumų panaudojimo lygis ir palankios sąlygos investicinius projektus finansuoti skolintomis lėšomis (dėl itin mažos palūkanų normos). Taip pat prie materialinių investicijų plėtros prisidėjo ir gyvenamosios paskirties nekilnojamo turto rinkos atsigavimas bei intensyviau pradėta vykdyti daugiabučių renovacija. 1.2 LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIAUS POKYČIAI M m. Lietuvos žemės ūkio sektoriaus padėtis, lyginant su 2013 m. pablogėjo. BPV rodiklis sumažėjo 5 proc. ir siekė 1,134 mlrd. EUR m. bendroji žemės ūkio produkcija (to meto kainomis) siekė 2,35 mlrd. EUR 6. Bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė, palyginti su 2013 m., sumažėjo 5,8 proc., augalininkystės 5,3 proc., gyvulininkystės 6,6 proc. Tam įtakos turėjo sumažėjusios žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Jos sumažėjo 12,1 proc., nes 15 proc. sumažėjo augalininkystės produktų supirkimo kainos ir 9,9 proc. gyvulininkystės produktų. Daugiausiai iš augalininkystės produktų per metus sumažėjo kopūstų (23,6 proc.), miežių (19,7 proc.), kukurūzų (19,6 proc.) supirkimo kainos, iš gyvulininkystės galvijų (14,1 proc.), kiaulių (11,1 proc.), natūralaus riebumo pieno (9,4 proc.). Žemės ūkio produktų bendrosios pridėtinės vertės kritimui įtakos turėjo 2014 m. rugsėjo 7 d. Rusijos paskelbtas draudimas įvežti maisto prekes m. antrame pusmetyje maisto prekių eksporto vertė, lyginant su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 4,24 proc., iš jų daugiausiai sumažėjo: valgomųjų daržovių (53 proc.), valgomųjų vaisių (33 proc.), aliejinių kultūrų sėklų ir vaisių (32 proc.), mėsos (20 proc.) ir pieno (15 proc.) eksporto vertė m. bendroji žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė buvo 4,66 mlrd. EUR. Dėl Rusijos draudimo įvežti maisto produktus reikšmingai sumažėjęs eksportuojamų prekių kiekis buvo realizuotas vidaus rinkoje. 4 Swedbank, Swedbank ekonomikos apžvaga. Vilnius: 2015 m. 5 Lietuvos bankas, Tiesioginės investicijos, Vilnius: 2014 m. 6 Statistikos departamentas šį rodiklį atnaujinto , tačiau atnaujintotje Statistikos departamento informacijoje pateikia išankstiniai duomenys. 11

12 Padidėjus pasiūlai, maisto produktų kainos Lietuvoje sumažėjo. Prie to prisidėjo ir sumažėję žaliavų kaštai. Per 2014 metus žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje sukuriama BVP dalis, lyginant su visoje šalyje sukurta BPV, sumažėjo 0,3 proc. punkto ir siekė 3,5 proc. 2 lentelė. Pagrindiniai ekonominiai rodikliai m. žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir maisto pramonės sektoriuose Rodiklis, matavimo vienetas BPV žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje, mln. 921,7 997, ,5 671,4 815, , , , ,86 EUR Užimtųjų skaičius žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, tūkst. asmenų 186,6 159,5 119,8 130,5 121,4 108,7 113,6 108,9 120,9 Užimtųjų skaičius maisto produktų, gėrimų ir tabako 51,9 51,4 49,4 44,5 41,9 44,8 44,7 44,1 n. d. 7 gamyboje, tūkst. asmenų Tiesioginės užsienio investicijos žemės ūkyje, miškininkystėje ir 49,3 56,8 85,7 91,1 97,7 104,1 117,3 135,7 136,4 žuvininkystėje, mln. EUR Tiesioginės užsienio investicijos maisto produktų, gėrimų ir tabako 415,3 441,0 449,8 420,0 384,6 346,6 318,3 314,2 326,3 gamyboje, mln. EUR Materialinės investicijos žemės ūkyje, miškininkystėje ir 147,1 143,0 182,9 54,9 55,9 85,4 104,5 142,3 191,3 žuvininkystėje, mln. EUR Materialinės investicijos maisto produktų, gėrimų ir tabako 129,3 149,8 145,5 69,8 61,3 94,2 131,0 126,5 135,5 gamyboje, mln. EUR 2014 m. sukauptos TUI žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje beveik nepasikeitė. TUI maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje išaugo 4 proc. Nepaisant to, visoje apdirbamojoje gamyboje TUI sumažėjo net 20 proc. Kita vertus, materialinės investicijos (toliau MI) žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje išaugo net 34 proc. (2014 m. siekė 191,3 mln. EUR) ir išsaugojo itin didelius augimo tempus, kurie fiksuojami nuo 2011 m. Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje 2014 m., lyginant su 2013 m., MI padidėjo 7 proc. 1 paveikslas. Užimtųjų skaičiaus dinamika šalyje ir atskiruose sektoriuose m. 7 Pastaba: n.d. rengiant ataskaitą oficialiose statistikos duomenų bazėse duomenys nebuvo nepaskelbti. 12

13 Analizuojant užimtųjų žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje skaičiaus dinamiką, matoma, kad didžiausias užimtų žmonių skaičius šiame sektoriuje užfiksuotas 2006 m. Vystantis ekonomikai, žmonės persikelia dirbti į kitus sektorius, dėl to šio rodiklio mažėjimo tendencija yra aiškiai matoma spartaus ekonominio augimo laikotarpiu. Krizės laikotarpiu dėl didesnio darbo vietų stabilumo užimtųjų skaičius šiame sektoriuje vėl buvo padidėjęs, tačiau atsigaunant ekonomikai ėmė mažėti m. ekonomika augo lėčiausiai nuo 2010 m., todėl užimtumo rodiklis žemės ūkio sektoriuje, lyginant su 2013 m. rodikliu, vėl padidėjo (12 tūkst.) ir siekė 120,9 tūkst. asmenų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiame sektoriuje užimtų asmenų skaičius ilguoju laikotarpiu mažėja ir dėl bendrų tendencijų šalyje, t. y. dėl visos šalies mastu mažėjančio gyventojų skaičiaus. 3 lentelė. Darbo našumas žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje m. Rodiklis, matavimo vienetas BPV, sukurta per vieną faktiškai dirbtą valandą, EUR 4 4,8 3,1 4 5,2 6,1 5,8 5 BPV, sukurta per vieną faktiškai dirbtą valandą, lyginant su baziniu lygiu (2007), proc Per metus vieno užimtojo sukurta BPV, tūkst. EUR 6,9 9,4 5,8 7,5 10,1 11,8 11 9,2 Per metus vieno užimtojo sukurta BPV, lyginant su baziniu lygiu (2007), proc Žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje darbo našumas piką buvo pasiekęs 2012 m. Tuo metu per vieną faktiškai dirbtą valandą buvo sukuriama 6,1 EUR BPV, t. y. 53 proc. daugiau, lyginant su baziniu (2007 m.) lygiu m. laikotarpiu darbo našumas mažėjo ir 2014 m. per vieną faktiškai dirbtą valandą buvo sukuriama 5 EUR BPV, t. y. tik 25 proc. daugiau nei 2007 m m. analizuojamo sektoriaus darbo našumas buvo mažiausias iš visų šalies ūkio sektorių. Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2014 m. gruodžio mėn., palyginti su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, sumažėjo 17,5 proc. Tam įtaką darė sumažėjusios gyvulininkystės (22,1 proc.) ir augalininkystės (11,1 proc.) produktų supirkimo kainos. Iš gyvulininkystės produktų daugiausiai atpigo: natūralaus riebumo pieno 30,7 proc., kiaulių 21,2 proc., galvijų 11,8 proc., paukščių 2,4 proc. ir kiaušinių 1,4 proc. supirkimo kainos. Tačiau 16,1 proc. padidėjo avių ir ožkų supirkimo kainos. Iš augalininkystės produktų bulvės atpigo 41,9 proc., ankštiniai augalai 29,2 proc., daržovės 22,6 proc., rapsų sėklos 18,7 proc., kvietrugiai 15,2 proc., rugiai 12 proc., miežiai 11,8 proc., kviečiai 5,6 proc. ir javų mišiniai 4,4 proc. Tuo metu grikiai pabrango 15,1 proc., cukriniai runkeliai 11,5 proc., avižos 3,9 proc., vaisiai ir uogos 2,3 proc. ir kukurūzai 2 proc. Kaip ir minėta ankščiau, pagrindinė to priežastis Rusijos draudimas įvežti maisto prekių produktus, kuris stipriai sumažino produktų eksportą į Rusiją. Remiantis 2015 m. sausio 1 d. Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, Lietuvoje buvo auginami 731,1 tūkst. galvijų, t. y. 2,9 proc. daugiau, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Laikomų karvių skaičius per 2014 m. padidėjo ir iš viso siekė 313,5 tūkst., o arklių skaičius per metus padidėjo 5 proc. ir siekė 18 tūkst. Daugiausia galvijų buvo laikoma Kelmės, Šilalės, Šilutės, Šakių ir Raseinių savivaldybėse. 2 paveikslas. Mišku apželdintas šalies plotas m. 13

14 2014 m. mišku apželdintas plotas sudarė 33,3 proc. visos Lietuvos Respublikos teritorijos ir išliko nepakitęs nuo 2012 m. Miško žemės plotas, pagal valstybinę miškų apskaitą, auga nuo 2001 ir išviso padidėjo 156,4 tūkst. ha, o šalies miškingumas 2,4 proc. Bendras medienos tūris su žieve 2014 m. buvo 521,3 mln. m 3, o tai yra 2 proc. daugiau nei 2013 m. 49,7 proc. viso šalies miškų ploto sudaro valstybinės reikšmės miškai (1 081 tūkst. ha), 27 proc. (858 tūkst. ha) miškų priklauso privatiems savininkams, o 10,9 proc. (238 tūkst. ha) miškų rezervuoti nuosavybės teisei atkurti. 4 lentelė. Pagrindiniai miškininkystės sektoriaus rodikliai m. Rodiklis, matavimo vienetas Miško žemė pagal valstybinę miškų apskaitą, tūkst. ha , , , , , ,7 Bendras medienos tūris su žieve, mln. kub. metrų 393,2 401,1 404,7 421,6 426,9 489,8 501,3 510,2 521,3 Bendras metinis medienos prieaugis su žieve, mln. kub. metrų 12,8 13,1 13,1 13,6 13,8 16,6 17,2 17,8 18,2 1.3 LIETUVOS KAIMO POKYČIAI M m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2,943 mln. gyventojų. Lyginant su 2013 m., gyventojų skaičius sumažėjo 0,96 proc. Pastebėtina, kad gyventojų skaičiaus mažėjimo tempas lėtėja. Nuo 2006 m. vidutiniškai šis rodiklis mažėdavo 1,42 proc. per metus m. kaime gyvenančių žmonių skaičius sumažėjo 13,7 tūkst. ir siekė 968,9 tūkst. Per metus gyvenančiųjų kaime sumažėjo 1,4 proc. Tai rodo, kad kaime gyventojų skaičius per metus sumažėjo 0,44 procentiniais punktais daugiau nei visoje Lietuvos teritorijoje. 3 paveikslas. Kaime gyvenančių gyventojų santykio su Lietuvos vidurkiu dinamika, proc. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. iš Lietuvos deklaravę išvykimą emigravo gyventojas, t. y. 5,7 proc. mažiau nei 2013 m. Skaičiuojant nuo visų Lietuvos gyventojų skaičiaus, per 2014 m. emigravo 1,2 proc. Lietuvos gyventojų. Kaip minėta aukščiau, nedarbo lygis visoje Lietuvos teritorijoje mažėja nuo 2011 m. ir 2014 m. siekė 10,7 proc. Pastebėtina, kad kaimo vietovėse nedarbo lygis yra žymiai aukštesnis už Lietuvos vidurkį 2014 m. nedarbo lygis kaimo vietovėse siekė net 16,1 proc. Lyginant su 2013 m., nedarbo lygis kaime sumažėjo 1 procentiniu punktu, o Lietuvos teritorijoje 1,1 procentiniu punktu m. laikotarpiu visoje Lietuvos teritorijoje nedarbo lygis sumažėjo 12 proc., o kaime 8 proc. Galima teigti, kad nedarbo lygis kaimo vietovėse mažėja lėčiau nei visoje Lietuvos teritorijoje. 14

15 4 paveikslas. Nedarbo lygis mieste ir kaime 2014 m. Lietuvos darbo biržoje buvo registruotos 227 tūkst. laisvos darbo vietos m. pabaigoje liko laisvų darbo vietų, iš kurių 134 buvo registruotos žemės ūkyje, miškininkystėje ar žuvininkystėje. Daugiausia laisvų darbo vietų (58,7 proc.) per 2014 metų pirmąjį pusmetį užregistravo darbdaviai, veikiantys paslaugų sektoriuje, o mažiausiai žemės ūkio sektoriuje (6,3 proc.). Labiausiai per 2014 m. laisvų darbo vietų sumažėjo mišriojo žemės ūkio darbininkams, medienos ruošos, miško medžių auginimu ir kita miškininkystės veikla užsiimantiems bei grūdinius (išskyrus ryžius) augalus auginantiems darbininkams. Didesnį nedarbo lygį kaime lemia struktūrinės nedarbo priežastys. Nors darbo jėgos pasiūla išlieka didelė, tačiau darbo rinkoje jaučiamas darbininkų trūkumas. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje didžiausias yra nekvalifikuotų darbininkų poreikis (57 proc.), kvalifikuotų darbininkų reikia 38 proc., o specialistų tik 5 proc. Kaip ir 2013 m., apie 55 proc. visų laisvų darbo vietų 2014 metų pirmąjį pusmetį buvo užregistruota didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje 21,5 proc., Kaune 12,5 proc., Klaipėdoje 8,6 proc., Šiauliuose 7,2 proc. ir 5,3 proc. Panevėžyje. 9 Taigi, netolygų darbo lygio mažėjimą tarp kaimo vietovių ir miesto lemia žymiai didesnė darbo jėgos paklausa miestuose. 5 lentelė. Ekonominiai ir socialiniai kaimo plėtros rodikliai m. Rodiklis, matavimo vienetas Nedarbo lygis mieste, proc. 5,5 4,1 5,7 12,6 15,9 12,9 10,7 9,5 8,4 Nedarbo lygis kaime, proc. 6,4 4,5 6,1 16,8 22,7 21,3 19,7 17,1 16,1 Bedarbiai mieste ir kaime, tūkst. asmenų 61, ,6 177, ,5 145,4 130,4 119,7 Bedarbiai kaime, tūkst. asmenų 61, ,6 177, ,5 145,4 130,4 119,7 Mėnesinis darbo užmokestis žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, EUR 329,8 411,3 502,8 467,2 458,5 474,9 501,3 550,3 595 Žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje užimtų kaimo gyventojų , ,6 96,5 98,8 97,5 107,8 skaičius, tūkst. asmenų Paslaugų sektoriuje užimtų kaimo gyventojų skaičius, tūkst. asmenų Vidutinės disponuojamos piniginės ir natūrinės pajamos per mėnesį kaimo n.d. vietovėse, EUR Vidutinių disponuojamų piniginių ir natūrinių pajamų per mėnesį vidurkis šalyje, EUR n.d. 8 Lietuvos darbo birža, Darbo rinkos tendencijos 2014 m. Vilnius: 2015 m. 9 Lietuvos darbo birža, Laisvų darbo vietų analizė 2014 I pusmetį. Vilnius: 2014 m. 15

16 2014 m. užimtųjų kaimo gyventojų skaičius žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje, lyginant su 2013 m., išaugo 11 proc. ir siekė 107,8 tūkst. asmenų. Užimtųjų kaimo gyventojų skaičius paslaugų sektoriuje taip pat padidėjo nuo 125 tūkst. iki 132 tūkst. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje taip pat augo labai sparčiai. Remiantis 2014 m. ketvirtojo ketvirčio duomenimis, šiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis pakilo net 8,2 proc. lyginant su 2013 m. vidurkiu. Ūkininkų ūkių registro duomenimis, Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d. buvo registruoti ūkininkų ūkiai. Lyginant su 2013 m., ūkininkų ūkių padaugėjo 3,2 proc m. ūkių valdomas bendras žemės plotas sudarė ,36 ha, o vidutinis ūkio dydis siekė 9,61 ha. Paminėtina, kad 84 proc. ūkių valdomo žemės ploto buvo žemės ūkio paskirties, 8 proc. miškų, 1 proc. vandens telkinių m. įregistruotų žemės ūkio valdų skaičius per metus sumažėjo ir 2015 m. sausio 1 d. siekė valdą. Analizuojant m. laikotarpį, valdų skaičius sumažėjo net 42 proc. Tokį ženklų valdų sumažėjimą lėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 230 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo pakeitimo patvirtinta nauja žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatų redakcija. Joje teisiškai įforminta galimybė išregistruoti valdą mirus valdytojui ir per nustatytą laikotarpį neatsiradus paveldėtojui, o taip pat supaprastinta valdos išregistravimo inicijavimo procedūra neatnaujinus valdos duomenų per paskutinius 3 metus. Šios naujovės leido išregistruoti arba inicijuoti išregistravimą tų valdų, kuriose kelerius metus nebuvo vykdoma žemės ūkio veikla paveikslas. Ūkininkų ūkių žemės pasiskirstymas pagal nuosavybės teisę 2014 m. 86 proc. ūkininkų ūkių žemės pagal nuosavybės teisę priklausė pačiam ūkininkui arba ūkio nariams, 11 proc. buvo išsinuomotos iš kitų asmenų, o tik 3 proc. išsinuomotos iš valstybės. Šis pasiskirstymas pagal nuosavybės teisę mažai keitėsi, lyginant su ankstesniais metais. 10 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registras, duomenų apžvalga. Vilnius: 2014 m., p

17 6 paveikslas. Valdų valdytojų ir ūkininkų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, proc. Valdų valdytojų pasiskirstymas pagal amžių Ūkininkų pasiskirstymas pagal amžių 2015 m. sausio 1 d. duomenimis į registrą įtrauktose valdose esantis žemės plotas buvo ha. Valdų žemės plotas didėja nuo 2012 m. ir lyginant su 2013 m., valdų plotas padidėjo ha. Vidutinis valdos dydis padidėjo 0,8 ha ir siekė 2014 m. pabaigoje 15,1 ha, nes valdų valdytojų skaičius sumažėjo, o bendras plotas nežymiai padidėjo. Sumažėjus bendram valdų skaičiui 2012 metų pradžioje, vidutinių ir stambesnių valdų procentinis santykis padidėjo. Per 2013 ir 2014 m. valdų žemėvaldos struktūra beveik nesikeitė (iki 1 proc.) m. sausio 1 d. duomenims, Lietuvoje ir toliau dominuoja (77,26 proc.) valdos, kurių žemės plotas yra mažesnis nei 10 ha. Vidutinės valdos, kurių užimamas žemės plotas yra tarp ha, sudaro 18,42 proc. visų valdų, o stambios valdos, kurių užimamas plotas yra tarp ha, sudaro 2,43 proc. Paminėtina, kad itin didelių valdų, t. y. didesnių nei 100 ha, 2014 m. pabaigoje buvo tik 1,89 proc., skaičiuojant nuo visų valdų skaičiaus. Santykinės reikšmės lyginant su 2014 m. duomenimis nepasikeitė paveikslas. Žemės ūkio valdų dydžiai pagal užimamą plotą, proc. Tokia pati tendencija pastebima skirstant valdas pagal žemės ūkio naudmenų plotą (toliau ŽŪN) m. sausio 1 d. duomenimis, valdų procentinis santykis buvo: 81,0 proc. (palyginus su 81,3 proc m. sausio 1 d.) sudaro valdos iki 10 ha ŽŪN, 15,2 proc. (15,0 proc m. sausio 1 d.) valdos nuo 10 iki 50 ha ŽŪN, 2,1 proc. (2,1 proc m. sausio 1 d.) valdos nuo 50 iki 100 ha ir 1,7 proc. (1,6 proc m. sausio 1 d.) valdos daugiau nei 100 ha ŽŪN. 11 Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, Lietuvos žemės ūkis. Faktai ir skaičiai. Vilnius: 2015 m., Nr

18 8 paveikslas. Valdų (ūkių) pasiskirstymas, skaičiuojant pagal EDV, proc. Programos įgyvendinimo tikslais valdų (ūkių) dydis buvo išreiškiamas ekonominio dydžio vienetais (toliau EDV). Lietuvoje absoliučią daugumą sudarė valdos, kurių dydis yra mažesnis nei 2 EDV, t. y. 86,36 proc. Per pastaruosius kelerius metus skirtumas tarp valdų (ūkių) ekonominio dydžio rodiklių išliko beveik nepakitęs, tik šiek tiek sumažėjo valdų, mažesnių nei 2 EDV skaičius, kadangi tokios valdos, kuriose nebuvo vykdoma žemės ūkio arba alternatyvioji veikla, buvo išregistruotos. 6 lentelė. Valdų valdytojų, registruotų žemės ūkio ir kaimo verslo registre, išsilavinimas, metų pradžioje Valdų valdytojų išsilavinimas Aukštasis universitetinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštesnysis Profesinis Minimalus profesinis Iš viso nurodė turintys išsilavinimą žemės ūkio srityje: Bendras valdų valdytojų skaičius Nuo 2011 m. fiksuojamas valdų valdytojų skaičiaus mažėjimas, kuris siejamas su anksčiau aprašytomis priežastimis m. iš visų valdų valdytojų nurodžiusių turinčių išsilavinimą žemės ūkio srityje, 31,3 proc. turėjo minimalų profesinį išsilavinimą, 21,1 proc. valdytojų buvo įgiję profesinį išsilavinimą, 12,5 proc. aukštąjį universitetinį. Proporcinis valdų valdytojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą nekinta lyginant skirtingų metų duomenis. Pažymėtina, kad tik 17,4 proc. valdų valdytojų turi išsilavinimą žemės ūkio srityje. Plačiau apie bendrų socialinių ir ekonominių pokyčių Lietuvoje poveikį KPP m. priemonių įgyvendinimui aprašoma vertinant konkrečią Programos priemonę. 18

19 1.4 BENDRIJOS IR NACIONALINĖS POLITIKOS PASIKEITIMAI 2014 M., DARANTYS ĮTAKĄ EŽŪFKP IR KITŲ FINANSINIŲ INSTRUMENTŲ DARNAI Bendrijos politikos pasikeitimai 2014 m m. lapkričio 19 d. Europos Parlamentas patvirtino m. ES biudžetą (daugiametę finansinę programą). Tuo pačiu buvo patvirtintas naujos ES bendrosios žemės ūkio politikos (toliau BŽŪP) biudžetas ir nuostatos metams. Dauguma naujosios BŽŪP nuostatų įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. Kadangi BŽŪP yra Bendrijos politika, daugiau kaip 70 proc. žemės ūkiui šiandien Europoje skiriamo finansavimo yra iš ES biudžeto, o ne iš nacionalinio ar regioninio biudžeto m. daugiametėje finansinėje programoje BŽŪP numatyta skirti: 312,7 mlrd. EUR arba 29 proc. su rinka susijusioms išlaidoms ir tiesioginėms išmokoms (I ramstis), o 95,6 mlrd. EUR arba 9 proc. kaimo plėtrai (II ramstis) m. visos BŽŪP skirtos lėšos sudaro 39,4 proc. ES biudžeto, t. y. mažiau negu išlaidos ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai bei konkurencingumo augimui ir užimtumui skatinti. Lietuvai m. tiesioginėms išmokoms skirtos lėšos (BŽŪP I ramstis) sudaro 3,2 mlrd. EUR, ir lyginant su m. laikotarpiu, išaugo daugiau nei 70 proc. Naujuoju laikotarpiu, skirtingai negu m., tiesioginė parama nebus paskirstoma vien tik už plotą, o bendroji tiesioginė parama susidės iš įvairių sudedamųjų dalių, t. y.: privalomos žalinimo išmokos (joms bus skirta 30 proc. išmokų krepšelio), privalomos jaunųjų ūkininkų schemos išmokos (kuriai bus skirta 1,75 proc. tiesioginių išmokų voko), susietosios paramos (15 proc.) ir išmokos už pirmuosius hektarus (15 proc.) m. laikotarpiu Lietuvos kaimo plėtros biudžetas (BŽŪP II ramstis) sudaro 1,98 mlrd. EUR. Lyginant su m. laikotarpiu, ši parama yra apie 14 proc. mažesnė m. gruodžio mėn. priimtas naujasis ES BŽŪP reglamentų paketas m. buvo pereinamieji BŽŪP įgyvendinimo metai per juos ES valstybės narės pasirengė įgyvendinti naujas šios politikos nuostatas, pagal kurias joms suteikiama didesnė veikimo laisvė: jos priima sprendimus dėl pvz., tiesioginių išmokų vidaus konvergencijos sistemos, susietosios paramos lygio arba dėl išmokų mokėjimo ar nemokėjimo perskirstymo m. taip pat rengtos ES šalių narių kaimo plėtros programos m. gruodžio mėn. patvirtintos 9 tokios programos, kurioms skirta daugiau nei 20 mlrd. EUR. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie naujojo m. programinio laikotarpio, priimtas Reglamentas (ES) Nr. 1310/2013, kuriuo remiantis buvo atnaujintos ir Lietuvos kaimo plėtros m. programos priemonių įgyvendinimo taisyklės. Vadovaujantis šio reglamento nuostatomis, numatyta priemonių Ansktyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra (veiklos sritį Vandentvarka ), Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės), Agrarinės aplinkosaugos išmokos, Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir Miškų aplinkosaugos išmokos įgyvendinimą 2014 metais finansuoti iš naujojo laikotarpio biudžeto m. taip pat vyko derybos tarp Europos Parlamento ir Europos Tarybos dėl ES informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pirkimo skatinimo vidaus rinkoje bei trečiosiose šalyse politikos 19

20 reformos, dėl to priimtas Reglamentas Nr. 1144/2014. Metinis šiems veiksmams skiriamas ES biudžetas 2014 m. išaugs nuo 61,5 mln. EUR iki 200 mln. EUR 2020 m m. kovo mėn. Komisija paskelbė ataskaitą dėl vaisių ir daržovių sektoriui taikomos sistemos diegimo (COM(2014)112), kurioje nagrinėjamas Europos Sąjungos gamintojų organizuotumo lygis m. vyko diskusijos dėl galimybės iš dalies pakeisti šio sektoriaus veiklą reglamentuojančias BŽŪP taisykles m. birželio mėn. Europos Komisija Tarybai ir Europos Parlamentui pateikė pieno sektoriaus padėties ir Pieno teisės aktų rinkinio įgyvendinimo ataskaitą. Buvo diskutuojama dėl 2015 m. balandžio mėn. pasibaigiančių pieno kvotų m. Lietuvos ūkininkai reikalavo, kad kvotų sistema išliktų, tačiau į tai neatsižvelgta m. dėl Rusijos draudimo įvežti maisto produktus pieno kainos mažėjo visoje ES, todėl nuogąstaujama, kad 2015 m. balandžio 1 d. panaikinus pieno kvotas, bus sunku išsilaikyti smulkiesiems Lietuvos žemdirbiams m. planuojama Seimui pateikti įstatymą, kuris reguliuos ūkininkų ir perdirbėjų santykius m. Europos Komisija patvirtino naująsias valstybės pagalbos žemės ūkiui, miškininkystei ir kaimo vietovėms taisykles. Šių taisyklių paketą sudaro Komisijos reglamentas, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų rūšių pagalba žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius bei m. valstybės pagalbos žemės ir miškų ūkio sektoriams ir kaimo vietovėms Europos Sąjungos gaires. Naujosios taisyklės galios m. laikotarpiu: jomis valstybės narės privalės vadovautis, skirdamos paramą ekonominę veiklą žemės ūkio ir miškų sektoriuose bei kaimo vietovėse vykdantiems subjektams. Lietuvos ir kai kurių kitų valstybių narių pastangomis naujosiose taisyklėse atsirado nuostatos, kuriomis vadovaudamosi ir laikydamosi tam tikrų sąlygų, valstybės narės galės skirti paramą veisliniams gyvuliams įsigyti, jeigu tokia parama bus siekiama pagerinti gyvulių bandos genetinę kokybę. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus buvo priimti Lietuvos kaimo plėtros metų programos II krypties priemonių taisyklių pakeitimai dėl valstybės pagalbos suteikimo suderinamumo su Europos Komisijos patvirtintomis valstybės pagalbos taisyklėmis. Apibendrinant Bendrijos politikos pasikeitimus 2014 m. galima teigti, kad Programos įgyvendinimui įtakos turėjo su artėjančiu naujuoju finansiniu programavimo periodu susiję teisės aktai, ypač dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, kuriomis vadovaujantis buvo atnaujintos Lietuvos kaimo plėtros m. programos priemonių įgyvendinimo taisyklės ir 2014 m. buvo organizuojamas paramos teikimas 12. Atsižvelgiant į tai, kad naujuoju m. programiniu laikotrapiu keičiasi reikalavimai jauniesiems ūkininkams, pretenduojantiems į paramą įsikurti, ir dalis jaunųjų ūkininkų pagal naujus reikalavimus negalėtų kreiptis paramos, 2014 m. gruodžio mėn. buvo paskelbtas papildomas kvietimas teikti paraiškas pagal Programos priemonę Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. Kokybiškoms paraiškoms pagal šį kvietimą finansuoti buvo numatyta perskirstyti nepanaudotų lėšų likučius iš kitų Programos priemonių.atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio poreikius buvo atliktas lėšų perskirstymas tarp Programos priemonių (aktualiausia I ir II Programos krypčiai). Programos įgyvendinimui įtakos turėjo ir 2014 m. EK patvirtintos valstybės pagalbos žemės ūkiui, miškininkystei ir kaimo vietovėms taisyklės. Nuorodos į šias taisykles buvo įtrauktos atliekant 14- ąjį Programos pakeitimą. Šių taisyklių reikalavimai buvo perkelti į nacionalinę teisę atlikti Programos II krypties priemonių taisyklių pakeitimai, kuriais pakeista valstybės pagalbos teikimo? tvarka. Tačiau šie pakeitimai reikšmingos įtakos projektų įgyvendinimui neturėjo. 12 Konkretūs pakeitimai nurodyti analizuojant priemonių įgyvendinimo taisyklių pasikeitimus 2 ataskaitos skyriuje. 20

21 1.4.2 Nacionalinės politikos pasikeitimai 2014 m m. intensyviai rengta Lietuvos kaimo plėtros m. programa m. birželį Lietuva oficialiai pateikė šios programos projektą svarstyti Europos Komisijai (EK) m. rūgpjūtį EK pateikė savo pastabas ir pasiūlymus, o 2014 m. gruodį Žemės ūkio ministerija EK oficialiai pateikė galutinį Lietuvos kaimo plėtros metų programos projektą. Programa patvirtinta 2015 m. vasario 13 d. Jos biudžetas m. siekia 1,98 mlrd. EUR Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšų (ES lėšos 1,61 mlrd. EUR). Naujuoju laikotarpiu bus siekiama užtikrinti, kad parama pasiektų tuos kaimo gyventojus, kurie kuria pažangų ir Europoje konkurencingą ūkį. Bus pakeista paramos gavėjų atrankos metodika, taikant balus už tam tikrų prioritetų atitikimą. Šios Programos įgyvendinimo laikotarpiu taip pat bus taikoma dirbtinių sąlygų paramai gauti nustatymo metodika. Be to, įgyvendinant m. Programą, paskolą projektui finansuoti galės suteikti tik finansinės institucijos. Naujuoju laikotarpiu vykdomų pirkimų procesą palengvins NMA įdiegta pirkimų informacinė sistema, kuri skirta tiems paramos gavėjams, kurie perka ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o pagal Žemės ūkio ministro patvirtintas pirkimų taisykles m. sausio 15 d. Žemės ūkio ministerijos teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino naujos redakcijos Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašą. Jame įtvirtinta galimybė keisti žemės sklypui nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus), nerengiant teritorijų planavimo dokumento m. kovo 26 d. Vyriausybės posėdyje pritarta Žemės ūkio ministerijos parengtam įstatymo pakeitimo projektui dėl sąlygų įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, kuriuo sukuriami papildomi saugikliai, siekiant išvengti spekuliacijos žeme. Žemės ūkio ministerija norintiems įsigyti žemės siūlė įvesti patirties ir kvalifikacijos reikalavimus. Fiziniams ir juridiniams asmenims būtina 3 metų žemės ūkio veiklos patirtis. Fizinis asmuo turi tvarkyti buhalterinę apskaitą ir būti įregistravęs ūkį arba turėti žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Taip pat buvo siūloma įtvirtinti vietos savivaldos dalyvavimą žemės perleidimo procese. Savivaldybių administracinės komisijos taip pat nagrinėtų administracines bylas dėl to, kad įsigyta žemė nenaudojama žemės ūkio veiklai vykdyti. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad žemę perkantys fiziniai ir juridiniai asmenys turės įsipareigoti įsigytoje žemėje 5 metus vykdyti žemės ūkio veiklą, kurios minimalias apimtis nustatys Žemės ūkio ministerija m. balandžio 14 d. Vyriausybė patvirtino ŽŪM pasiūlytą projektą dėl supaprastintos tvarkos, kuria vadovaujantis, žemės sklypui taikytinos naujos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (pvz., gamybinio objekto sanitarinės apsaugos zonos, dujotiekių apsaugos zonos) įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, nekeičiant kitų kadastro duomenų. Tai reiškia, kad ankstesniąją žemės sklypo kadastro duomenų bylą tereikės tik papildyti matininko parengtu žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planu ir žemės sklypo kadastro duomenų forma m. rugsėjo 23 d. Seimas apsisprendė dėl ritualinio gyvulių skerdimo ir pritarė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimui. Ritualinis skerdimas Lietuvoje įteisintas 2015 m. Ritualinis gyvūnų skerdimas leis ūkinius gyvūnus skersti prieš tai jų neapsvaiginus, laikantis tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos. Įteisinus ritualinį skerdimą, keisis ir verslo priežiūra. Žemės ūkio ministerija nustatė šio skerdimo metodus bei priemones, leisiančias užtikrinti jo kontrolę, apskaitą, tokiu būdu gaunamos mėsos ženklinimą ir realizavimą m. spalio 24 d. Žemės ūkio ministrė įsakymu Nr. 3D 790 patvirtino Paramos teikimo kiaulių laikytojams už kiaules, paskerstas dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės, taisykles. Šios taisyklės reglamentuoja paramos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos, kompensuojant dalį išlaidų kiaulių laikytojams už paskerstas kiaules dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės, teikimą iš valstybės biudžeto lėšų. Kiaulių laikytojai dėl patirtų nuostolių atlyginimo turėjo kreiptis ne vėliau kaip iki lapkričio 21

22 10 d. į savivaldybes. Kiaulių laikytojams yra iki 100 proc. atlyginami nuostoliai, patirti už nustatyta tvarka registruotas ir paskerstas kiaules dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės. Kita paramos gavėjų grupė yra tie laikytojai, kurie 2013 m. laikėsi biosaugos reikalavimų, jų kiaulių laikymo vietos buvo oficialiai nustatytoje buferinėje zonoje ir kontroliuojamoje teritorijoje m. Rusijai paskelbus draudimą įvežti maisto produktus, itin nukentėjo Lietuvos pieno gamintojai m. lapkričio 26 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu Lietuvai skirta daugiau kaip 14 mln. EUR tiesioginė parama tiems pieno gamintojams, kuriems dėl Rusijos draudimo buvo sumažintos pieno supirkimo kainos. Atsižvelgiant į tai, kad ES skiriamos lėšos tik iš dalies kompensuos pieno gamintojų praradimus, Europos Komisija leido Lietuvai mokėti papildomą nacionalinio biudžeto paramą. Lietuvos Vyriausybė pritarė ŽŪM siūlymui 2015 metų biudžete šiam tikslui numatyti beveik 9 mln. EUR m. pabaigoje parengtas ir Laikinosios paramos pieno gamintojams, patyrusiems nuostolių dėl Rusijos draudimo įvežti pieno gaminius, mokėjimo taisyklių projektas. Taisyklės pradėtos įgyvendinti 2015 m. sausio mėn m. Lietuvoje buvo priimti teisės aktai rengiantis euro įvedimui nuo 2015 m. sausio 1 d. Pakeistos priemonių įgyvendinimo taisyklės, nurodant eurą nacionaline valiuta ir pagal fiksuotą kursą konvertuojant išmokų dydžius iš litų į eurus, atlikti kitų teisės aktų pakeitimai. Pažymėtina, kad vertinant konkrečių priemonių pažangą šie administraciniai pakeitimai atskirai nėra išskiriami, kaip neturintys reikšmingos įtakos. Apibendrinant nacionalinės politikos pasikeitimus 2014 m. galima teigti, kad 2014 m. sausio 15 d. patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas turėjo įtakos įgyvendinant Programą. Patvirtinus aprašą sudarytos palankesnės sąlygos pakeisti žemės paskirtį. Priimti įstatymo pakeitimai dėl žemės ūkio paskirties įsigijimo papildomų saugiklių sudarė palankesnes sąlygas ją įsigyti ūkininkams ir apsaugojo nuo galimo žemės ūkio paskirties žemės kainų didinimo. Šie pakeitimai pagelbės ūkininkams įsigyti žemės, plėsti savo valdas (tai labai aktualu priemonei Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas ). Prie geresnio Programos įgyvendinimo taip pat prisidėjo Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimai, įgalinę vykdyti ritualinį gyvulių skerdimą. Šie pakeitimai buvo labai svarbūs pagal Programą remiamiems gyvulininkystės ūkiams ir jų gyvybingumui prasiplėtė eksporto galimybės į Azijos šalis, sumažėjus eksporto galimybėms į Rusiją. 1.5 EŽŪFKP IR KITŲ ES FINANSINIŲ INSTRUMENTŲ SUDERINAMUMAS Skirtingų finansinių instrumentų paramos koordinavimas yra susijęs su tinkamu finansavimo takoskyrų nustatymu. Finansavimo takoskyros yra įtvirtintos Programoje, Programos I priede Priemonių aprašymai bei priemonių įgyvendinimo taisyklėse. Programoje numatyta, kad bendrasis principas, nustatant takoskyras tarp paramos, teikiamos iš EŽŪFKP, Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo ir Europos žuvininkystės fondo, yra siekis kuo labiau naudotis paramos teikiamomis galimybėmis ir užtikrinti papildomumo efektą, kai kelios viešosios intervencijos prisideda prie to paties tikslo pasiekimo, bei sinergijos efektą, kai kelių viešųjų intervencijų bendras poveikis yra didesnis nei būtų buvęs kiekvienos atskirai. Pagrindinės finansavimo takoskyros, taikomos panašioms iš EŽŪFKP ir kitų ES finansinių instrumentų remiamoms veikloms, yra pareiškėjo tipas (parama žmogiškųjų išteklių ugdymui, parama vandentvarkai, parama turizmui), pareiškėjo tipas ir geografinė teritorija (parama keliams), geografinė teritorija (parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrai), remtinos veiklos pobūdis (parama inovacijoms), remtinos veiklos pobūdis ir 22

23 dalyvio tipas (parama biologinės įvairovės apsaugai ir kraštovaizdžio išsaugojimui), paramos pobūdis (parama mikroįmonių steigimui bei plėtrai ir žemės ūkio veiklos įvairinimui). Įgyvendinant ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas priemones ir EŽŪFKP lėšomis vykdomas priemones, laikomasi principo, kad per EŽŪFKP parama teikiama ūkių kelių pagerinimui, su melioracija ir polderių tvarkymu susijusiai vandentvarkos veiklai, pirminiam javų perdirbimui biokuro gamybai, žmonių, tiesiogiai užsiimančių žemės ir miškų ūkio veikla, švietimui ir mokymui, demonstracinių ūkių steigimui, inovacijų bei taikomųjų tyrimų rezultatų propagavimui ir sklaidai žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriuose, paslaugų teikimui žemės ūkiui. Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamos tokios veiklos kaip vietinės reikšmės kelių tiesimas kaimo vietovėse, geriamojo vandens šulinių kasimas ir nuotekų įrenginių statyba kaimo vietovėse, biokuro gamyklų steigimas ir modernizavimas, kaimo gyventojų perkvalifikavimas, mokymosi visą gyvenimą programų skatinimas ir žemės ūkio konsultantų mokymas, žemės ūkio ir miškininkystės švietimo sistemų stiprinimas ir kt. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi finansavimo takoskyrų ir išvengta dvigubo finansavimo, yra taikomos administravimo priemonės. 13 ŽŪM, kaip vadovaujančioji institucija, įgyvendindama Lietuvos kaimo plėtros m. programą ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus m. programą, dalyvauja Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių m. Lietuvos ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, veikloje. Finansų ministerija, kaip vadovaujančioji institucija, atsakinga už ES struktūrinės paramos fondų panaudojimą, bei kitos su Programos įgyvendinimu susijusios ministerijos (Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Kultūros ministerija ir Susisiekimo ministerija) dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros m. programos Stebėsenos komiteto veikloje. Stebėsenos komiteto posėdžiuose derinamos finansavimo takoskyros, planuojami programų pakeitimai, su kitomis institucijomis bei socialiniais ir ekonominiais partneriais derinami remiamų veiklų sąrašai, projektų atrankos kriterijai. Projektų vertinimo ir įgyvendinimo metu dvigubo finansavimo prevenciją vykdo įgyvendinančioji institucija NMA. Vertinant pateiktas paraiškas, vadovaujamasi Paraiškų administravimo darbo procedūros aprašuose ir Mokėjimo prašymų darbo procedūros aprašuose numatytais veiksmais, kuriais tikrinamas dvigubas finansavimas. Paraiškos pateikimo metu investicijų objektas patikrinamas pagal specialų registracijos numerį NMA duomenų bazėje. Paminėtina, kad pareiškėjai, pretenduodami į EŽŪFKP paramą, kartu su paraiška taip pat turi pateikti pasižadėjimą, kad planuojamas įgyvendinti projektas nepažeidžia dvigubo finansavimo nuostatų. Įgyvendinant projektus, dvigubo finansavimo prevencija vykdoma, tikrinant projektų vykdytojų sudaromas sutartis, mokėjimo prašymus, atliekant patikras vietoje. Siekiant išvengti galimo dvigubo finansavimo iš EŽŪFKP ir Europos žuvininkystės fondo, NMA atlieka kryžminius paramos gavėjų patikrinimus, naudodamasi kontrolės duomenų baze m. Bendrijos ir nacionalinės politikos pasikeitimai įtakos EŽŪFKP ir kitų ES finansinių instrumentų suderinamumui neturėjo. Per 2014 m. nebuvo priimta nei nacionalinių, nei Bendrijos teisės aktų, kurie keistų jau anksčiau nustatytas takoskyras. 13 ES struktūrinių fondų paramos pagal Lietuvos m. bendrąjį programavimo dokumentą įgyvendinimo suderinamumo vertinimas. Galutinė vertinimo ataskaita m. rugsėjo 18 d. 23

24 2 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ 2.1 PROGRAMOS I KRYPTIES ŽEMĖS, MAISTO IR MIŠKŲ ŪKIO SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO DIDINIMAS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ Programos I krypties įgyvendinimo pažanga 7 lentelė. Programos I krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt * * Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Patvirtinta paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR *Į bendrą surinktų paraiškų skaičių įtraukiamos ir m. laikotarpio tęstiniai įsipareigojimai, t. y. pagal priemones Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, Žemės ūkio valdų modernizavimas, Pusiau natūrinis ūkininkavimas, Agrarinės aplinkosaugos išmokos ir Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku surinktos paraiškos. I krypties priemonių finansinių rodiklių įgyvendinimas m., lyginant su visam programavimo laikotarpiui skirta parama, pateikiamas paveiksle. 9 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Sėkmingiausiai parama buvo įsisavinama pagal priemones Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas ir Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos. Šioms priemonėms išmokėta 100 proc. visų jų įgyvendinimui skirtų lėšų. Taip pat gana sėkmingai lėšos įsisavinamos pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas (išmokėta 94 proc. visų priemonei skirtų lėšų) ir pagal Profesinio mokymo ir informavimo veiklą (89 proc.). Finansavimas lėtai įsisavinimas pagal priemones Dalyvavimas maisto kokybės schemose (pagal kurią išmokėtos lėšos iki 2014 m. pabaigos sudarė tik 25 proc. viso šiai priemonei skirto finansavimo) ir Naudojimasis konsultavimo paslaugomis (pagal kurią išmokėta 49 proc. skirtos visos paramos). 24

25 Programos I krypties tikslų ir prioritetų įgyvendinimas Programos I krypties bendrasis tikslas plėtoti šiuolaikiškus ir konkurencingus žemės, maisto ir miškų ūkio sektorius įgyvendinamas per tris išskirtus prioritetus ir 10 priemonių. Pirmasis prioritetas skirtas žemės ūkio ir miškų valdų infrastruktūros gerinimui, antrasis ūkių modernizavimo, technologijų ir inovacijų lygio kėlimui, o trečiasis žmogiškojo kapitalo stiprinimui. Visiems trims prioritetams ir juos įgyvendinančioms I krypties priemonėms Programoje numatyti pradinės padėties rodikliai, kurių dinamika m. laikotarpiu pateikiama lentelėje. 8 lentelė. Programos I krypties priemonių pradinių rodiklių dinamika Pradinis rodiklis, matavimo vienetas Kodas prioritetas. Gerinti žemės ūkių ir miško valdų struktūrą Darbo našumas žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje (BPV, tenkanti vienam B6, metiniam sąlyginiam darbuotojui), tūkst. B14 EUR/MSD Ekonominė pirminio sektoriaus plėtra (BPV pirminiame sektoriuje), mln. EUR B Amžiaus struktūra žemės ūkyje (santykis tarp jaunesnių nei 35 m. ūkininkų nuošimčio ir 55 m. ar vyresnių ūkininkų nuošimčio), proc.** Amžiaus struktūra žemės ūkyje***: 40 metų 55 metų metai Pusiau natūrinio ūkininkavimo svarba Lietuvoje (pusiau natūrinių ūkių skaičius 1 <4 EDV)****** Skaičius tūkst. % visų ūkių 4,5 4,8 6,9 9,4 5,8 7,5 10,1 11, B5 12,9 15,2 17,8 19,2 18,9 18,7 18,5 18,5 19,6 BC B16 n. d. n. d. n. d. 41,8 14,1 1.2 prioritetas. Kelti ūkių modernizavimo, technologijų ir inovacijų lygį Darbo našumas žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje (BPV, tenkanti vienam B6, metiniam sąlyginiam darbuotojui), tūkst. B14 EUR/MSD Ekonominė pirminio sektoriaus plėtra (BPV pirminiame sektoriuje), mln. EUR B Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas žemės ūkyje, mln. EUR Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas miškų ūkyje, mln. EUR Darbo našumas maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje (BPV, tenkanti maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos pramonės darbuotojui), tūkst. EUR/MSD Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas maisto pramonėje, mln. EUR Užimtųjų skaičius maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje, tūkst. asmenų 1.3 prioritetas. Stiprinti žmogiškąjį kapitalą Darbo našumas žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje (BPV, tenkanti vienam metiniam sąlyginiam darbuotojui), tūkst. EUR/MSD Išsilavinimas žemės ūkyje (žemės ūkio valdų valdytojų dalis su pagrindiniu ir viduriniu išsilavinimu)*****, Skaičius (tūkst.) Procentas Amžiaus struktūra žemės ūkyje (santykis tarp jaunesnių nei 35 m. ūkininkų nuošimčio ir 55 m. ar vyresnių ūkininkų nuošimčio), ,1 13, ,4 13, ,8 15, ,9 15, ,6 24,6* 4,5 4,8 6,9 9,4 5,8 7,5 10,1 11, B7 299, ,7 402,6 544,8 442,6 675,5 n.d. B15 26,8 30,1 30,4 4,6 19,1 34,5 28,9 n. d. n.d. B10 15,3 18,7 20,3 24, ,7 30,8 34,4 n.d. B11 184,7 226, ,4 135,5 151,2 187,2 n.d. B12 51,9 51,4 49,4 44,5 41,9 44,8 44,7 44,1 n.d. B6, B14 B4 4,5 4,8 6,9 9,4 5,8 7,5 10,1 11, ,1 30 n. d , , , , , ,2 B5 12,9 15,2 17,8 19,2 18,9 18,7 18,5 18,5 19,6 25

26 Pradinis rodiklis, matavimo vienetas Kodas proc.** Amžiaus struktūra žemės ūkyje***: 40 metų 55 metų metai BC * Rodiklis skaičiuotas pagal pusiau natūriniu ūkininkavimu užsiimančių ūkių dalį (1 <4 EDV) visų ūkininkų ūkių registre nurodytoje ūkių skaičiaus dalyje. ** Rodiklis skaičiuotas pagal registruotų ūkių ūkininkų skaičių. *** Rodiklis skaičiuotas pagal žemės ūkio valdų valdytojų skaičių. **** Skaičiuojant darbo našumo rodiklį (BPV, tenkančią vienam metiniam sąlyginiam darbuotojui), buvo daroma prielaida, kad metinis sąlyginis darbuotojas (angl. annual work unit) yra toks, kuris dirba ne mažiau nei 1800 darbo valandų per metus. ***** Rodiklis apima žemės ūkio valdų valdytojus, turinčius profesinį ir minimalų profesinį išsilavinimą, kadangi, įgyjant profesinį išsilavinimą, taip pat įgyjamas ir vidurinis ar mažiausiai pagrindinis išsilavinimas. ***** Atkreiptinas dėmesys, kad lyginant 1,3 skyriuje nagrinėjamų valdų pagal dydį pasiskirstymą ir šioje lentelėje nurodytą pusiau natūrinių ūkių dalį, skirtingus rezultatus lemia nevienoda rodiklių apskaičiavimo metodika ir jų aprėptis. Į šioje lentelėje pateikiamą rodiklį Pusiau natūrinio ūkininkavimo svarba Lietuvoje (ūkių skaičius 1-4 EDV) nėra įskaičiuoti ūkininkų ūkiai, kurių valdomų žemės ūkio valdų dydis yra nuo 0 iki 1 EDV. Pirmajame skyriuje pateikti duomenys apskaito visus ūkius, t. y. nuo 0 iki 2 EDV. Pirmuoju atveju (8 lentelėje) skaičiuojama valdoms (analizės vienetas žemės ūkio valda), o antruoju atveju skaičiuojama asmenims, t. y. valdos valdytojui, jo partneriams ir asmenims, kurie neturi įregistruotų jų vardu valdų, bet laiko naminius gyvūnus. Dėl šių skaičiavimo skirtumų rezultatai pateikiami 8 lentelėje ir pirmame skyriuje nėra vienodi ir negali būti palyginami. Pirmojo prioriteto, susijusio su žemės ūkio ir miškų valdų struktūros gerinimu, įgyvendinimui aktualūs pradinės padėties rodikliai, matuojantys darbo našumo pokyčius, ekonominę pirminio sektoriaus plėtrą, pusiau natūrinių ūkių skaičiaus dinamiką ir ūkininkaujančių asmenų amžiaus tendencijas m. ekonominiai rodikliai (darbo našumas, žemės ūkyje sukurta BPV) lyginant su 2013 m. šiek tiek sumažėjo. Darbo našumo pokyčiams įtaką turėjo sumažėjusi pirminiame sektoriuje sukurta bendroji pridėtinė vertė. Prie darbo našumo pokyčių prisidėjo Programos I krypties priemonės, skirtos žemės ūkio valdų modernizavimui, žemės ūkio produktų perdirbimui ir jų pridėtinės vertės didinimui, taip pat miškų ekonominės vertės didinimui m. amžiaus struktūra žemės ūkyje, lyginant su 2013 m., faktiškai nepasikeitė, o didžiąją dalį ūkininkaujančių asmenų ar valdų valdytojų sudarė vyresni nei 40 metų žmonės. Antrojo prioriteto, susijusio su ūkių modernizavimo, technologijų ir inovacijų lygio kėlimu, įgyvendinimui svarbūs jau aptarti pirminio sektoriaus plėtros rodikliai, o taip pat bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas miškų ūkyje ir maisto pramonėje, darbo našumo tendencijos. Vadovaujantis paskutiniais oficialiai prieinamais statistiniais duomenimis, 2014 m. darbo našumas žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje bei ekonominė pirminio sektoriaus plėtra, lyginant su 2013 m., šiek tiek sumažėjo. Trečiojo prioriteto, skatinančio žmogiškojo kapitalo stiprinimą, įgyvendinimui aktualūs amžiaus ir išsilavinimo žemės ūkio sektoriuje rodikliai m. didėjo žemės ūkio valdų valdytojų skaičius su pagrindiniu ir viduriniu išsilavinimu, nors jų procentinė dalis nuo viso ūkininkų skaičiaus sumažėjo, todėl galima daryti prielaidą, kad 2014 m. į žemės ūkio sektorių įsijungusių ūkininkų išsilavinimas buvo prastesnis. Prie ūkininkaujančių ir miškininkystės veikla užsiimančių žmonių švietimo prisideda Programos priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla, taip pat Naudojimasis konsultavimo paslaugomis. Paminėtina, kad jaunųjų ūkininkų ir valdų valdytojų dalis 2014 m. buvo žymiai mažesnė, nei vyresnio amžiaus ūkininkaujančių ar valdas valdančių žmonių dalis, ir atitinkamai sudaro apie 11 proc. Jaunųjų ūkininkų skaičiaus didėjimą skatina priemonė Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, kuri m. buvo itin populiari tarp pareiškėjų m. pagal šią priemonę paremtas jaunųjų ūkininkų skaičius sudarė 9,3 proc. visų jaunesnių nei 40 m. ūkių valdytojų skaičiaus, kuris 2015 m. sausio 1 d. sudarė asmenis

27 Galima teigti, kad priemonė buvo pakankamai svarbi, skatinant jaunesnio amžiaus gyventojų susidomėjimą žemės ūkio veikla. 9 lentelė. Valdytojų išsilavinimo lygis Pradinis rodiklis, matavimo vienetas Valdytojų, turinčių minimalų profesinį ir aukštesnį išsilavinimą*, skaičius Dalis nuo bendro valdytojų 11,1% 11,3% 11,5% 11,9% 12,2% 17,8% 18,0% 18,0% 17,4% skaičiaus *Įskaičiuoti valdytojai, turintys minimalų profesinį, profesinį, aukštesnįjį, aukštąjį neuniversitetinį ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. 27

28 2.1.1 Priemonė Profesinio mokymo ir informavimo veikla (111) Trumpas aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialusis Veiklos priemonės Priemone siekiama sustiprinti žmogiškuosius išteklius kaimo vietovėse ir prisidėti prie tikslo didinti žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant investicijas į žmogiškuosius išteklius. Parama teikiama pagal dvi priemonės veikos sritis: (1) asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymui ir informavimui, bei (2) žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaidai. Įgyvendinant pirmąją veiklos sritį, remiami šių krypčių mokymai: pirmoji kryptis ūkio valdymo, agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio gerinimo, verslumo ugdymo ir finansų valdymo, jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo; antroji kryptis žemės ūkio gamybos technologijų ir miškininkystės. Didinti žemės ir miškų ūkio konkurencingumą, stiprinant žmogiškuosius išteklius ir diegiant pažangias technologijas ir inovacijas. Kelti dirbančių žemės ir miškų ūkyje asmenų profesinę kvalifikaciją bei kompetenciją, sudarant jiems tinkamas sąlygas prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei skatinant jų gebėjimą konkuruoti. Skatinti dirbančius žemės ir miškų ūkyje asmenis sparčiau diegti mokslo naujoves, kuriant konkurencingą ūkį ir gerinant gyvenimo kokybę kaime. Mokyti dirbančius žemės ir miškų ūkio sektoriuose asmenis, gilinti jų žinias, ugdyti profesinę kompetenciją bei verslumo įgūdžius. Skleisti žemės ir miškų ūkio veiklos bei žemės ūkio produktų perdirbimo ūkininko ūkyje ar žemės ūkio įmonėje mokslo žinias bei inovacijas. Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Pirmoji veiklos sritis: pagal 1 mokymo kryptį vienam projektui iki 800 tūkst. EUR.; pagal 2 mokymo kryptį vienam projektui iki 200 tūkst. EUR. Finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Antroji veiklos sritis: vienam projektui iki 200 tūkst. EUR. Finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų Priemonės įgyvendinimo administravimas 2013 m. pradėjo veikti Žemdirbių mokymo ir informavimo informacinė sistema (toliau ŽMIKIS), kurioje centralizuotai kaupiama visa informacija apie žemės ūkio veiklos subjektų, žemės ūkio konsultantų, kitų asmenų kvalifikacijos tobulinimą bei konsultavimą m., siekiant sumažinti administracinę naštą projektų vykdytojams bei užtikrinti reikalingų duomenų įvedimą į ŽMIKIS, buvo pakeistos priemonės abiejų veiklos sričių įgyvendinimo taisyklės, pagal kurias informacija apie mokymus, bei kiti su jais susiję duomenys turi būti vedami į ŽMIKIS. Planuojama, kad 2015 m. bus sudaryta galimybė paramos paraiškas ir mokėjimo prašymus teikti el. forma Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje (toliau ŽŪMIS) Priemonės įgyvendinimo pažanga 2014 m. paraiškos pagal priemonę nebuvo renkamos. Pažymėtina, kad per 2014 m. buvo nutraukta 1 paramos sutartis, kurios vertė 81 tūkst. EUR. 10 lentelė. Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m.* Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Patvirtinta paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR * 2013 m. rinktos paraiškos sistemoje buvo užregistruotos 2014 m. pradžioje, todėl skiriasi 2013 m. Pažangos ataskaitos ir šios ataskaitos duomenys. 28

29 10 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Nagrinėjant priemonės finansinių rodiklių įgyvendinimą m., matyti, kad prašoma paramos suma 9 proc. viršijo priemonei patvirtintą paramą m. profesiniam mokymui ir informavimui skirtų lėšų įsisavinimo sparta buvo pakankama: Europos Komisijai deklaruota 80 proc. visų priemonei skirtų lėšų, o išmokėta 89 proc. Atsižvelgiant į tai, kad per 2014 m. išmokėtos paramos suma siekė 9 proc. visų priemonei skirtų lėšų sumos, galima teigti, kad iki 2015 m. pabaigos visas profesinio mokymo ir informavimo veiklai skirtas ES finansavimas turėtų būti įsisavintas. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Jau 2013 m. priemonės produkto ir rezultato stebėsenos rodikliai buvo pasiekti bendra mokymuose dalyvavusių unikalių asmenų skaičiaus reikšmė m. buvo viršyta net 16 proc. Išklausytų mokymų dienų skaičiaus rodiklis per 2014 m. padidėjo 6 proc. Didžioji dalis mokymuose dalyvavusių asmenų (92 proc.) buvo ūkininkai. Priemonės rezultato rodiklis, matuojantis sėkmingai mokymo veiklas baigusių asmenų skaičių, taip pat buvo pasiektas (net 122 proc.), nes visi mokymų dalyviai juos sėkmingai baigė m. įgyvendinant priemonę neiškilo didelių problemų. Pastebėta, kad sunkumų sukėlė naudojimasis ŽMIKIS, kadangi projektų vykdytojams prireikė laiko įsisavinti pagrindinius ŽMIKIS veikimo principus, atsakomybes ir kaip teisingai suvesti informaciją apie vykdomus projektus. Taip pat pasitaikė ir techninių problemų, dėl kurių projektų vykdytojai ne visada galėjo suvesti reikiamą informaciją. 11 lentelė. Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Iš viso: Pagal dalyvių Mokymo pobūdį: kursų Ūkininkaujantys dalyvių dalyviai skaičius Miškininkyste užsiimantys dalyviai Išklausytų mokymų dienų skaičius (1 diena 8 mokymo valandos) Matavimo vienetai unikalių asmenų skaičius (apsilankymų skaičius) 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Dalis nuo Fizinis rodiklis tikslo % % % dienų skaičius % 29

30 Rodikliai Rezultato rodikliai Mokymo veiklą, susijusią su žemės ūkiu ir (arba) miško ūkiu sėkmingai baigusių asmenų skaičius Matavimo vienetai unikalių asmenų skaičius 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Dalis nuo Fizinis rodiklis tikslo % Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. išlikusi stabili ekonominė situacija skatino ūkininkus ir miškų savininkus toliau investuoti į žmogiškojo potencialo stiprinimą, siekiant didinti žemės ūkio ir miško valdų konkurencingumą ir produktyvumą, diegti naujas technologijas, pritaikyti mokslo žinias ir inovacinės praktikos rezultatus. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie žmogiškojo potencialo stiprinimo kaimo vietovėse, nes m. pagal priemonę organizuotuose mokymuose dalyvavusių unikalių asmenų skaičius sudarė 29 proc. žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje užimtų gyventojų skaičiaus. Vadinasi, ES paramos lėšomis organizuotuose mokymuose dalyvavo beveik trečdalis šio sektoriaus darbuotojų, todėl priemonės įtaka šalies mastu buvo pakankamai didelė. 30

31 2.1.2 Priemonė Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (112) Trumpas aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialusis Veiklos priemonės Ši priemonė yra vienkartinės įsikūrimo išmokos pobūdžio. Kadangi jaunieji ūkininkai sėkmingiau prisitaiko prie naujų technologijų kaitos, naujos konkurencingos aplinkos ir siekia naudotis mokslinėmis bei techninėmis žiniomis, įgyvendinus šią priemonę, padidės žemės ūkio sektoriaus konkurencingumas. Be to, ši priemonė skatina jaunus žmones pasilikti kaime ir prisideda prie jaunimo verslumo skatinimo, nes, įgyvendinant priemonės projektus, didėja jaunųjų ūkininkų pajamos ir gerėja jaunųjų ūkininkų šeimų ir kitų valdos narių gyvenimo lygis. Gerinti žemės, maisto ir miškų ūkio konkurencingumą; skatinti jaunuosius ūkininkus imtis žemės ūkio veiklos ir neutralizuoti ūkininkų senėjimo demografiją daugelyje kaimo vietovių, gerinti gyvenimo kokybę, suteikti galimybes jauniesiems ūkininkams užsitikrinti pakankamas pajamas ir tinkamą gyvenimo lygį sau, savo šeimos nariams ir kitiems jų ūkiuose dirbantiems asmenims. Siekti, kad jaunieji ūkininkai diegtų naujas technologijas, kurtų naują verslo aplinką ir atitiktų visoms investicijoms taikomus Bendrijos standartus; Didinti paramą gavusių jaunųjų ūkininkų dalį nuo visų paramą gavusių ūkininkų skaičiaus; Didinti ūkių plotus. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Didžiausia parama įsikūrimui negali viršyti 40 tūkst. EUR sumos. Paramos dydis priklauso nuo valdomo ŽŪN ploto ir tinkamų finansuoti išlaidų, t. y. už 1 ha ŽŪN, kuriant gyvulininkystės, augalininkystės arba mišrų ūkį, suteikiama iki 1 tūkst. EUR parama, kuriant specializuotą sodininkystės, daržininkystės, vaistažolininkystės, uogininkystės, gėlininkystės ūkį 2 tūkst. EUR Priemonės įgyvendinimo administravimas 2014 m. lapkričio mėn. patvirtintos priemonės taisyklės, pagal kurias į šios priemonės paramą galėjo pretenduoti ne tik kuriantys gyvulininkystės ūkius, bet ir augalininkystės, daržininkystės, uogininkystės, vaistažolininkystės, gėlininkystės, sodininkystės arba mišrų ūkį. Priimtu pakeitimu numatyta 2 tūkst. EUR už 1 ha ŽŪN parama kuriant specializuotą daržininkystės, uogininkystės, vaistažolininkystės, gėlininkystės, sodininkystės ūkį. Nustatyta, kad projektas turi būti įgyvendintas iki 2015 m. rugsėjo 30 d Priemonės įgyvendinimo pažanga Pagal 2014 m. gruodžio 2 d. patvirtintą keturioliktąjį Programos pakeitimą, atsižvelgiant į likusį nedidelį finansinių išteklių kiekį paramai ir tai, kad jai panaudoti likę mažai laiko, buvo nuspręsta priemonės nepanaudotą lėšų likutį beveik 500 tūkst. EUR perskirstyti 121 priemonei Žemės ūkio valdų modernizavimas m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1310/ , kuriame numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, 1 straipsnyje teigiama, kad 2014 m. valstybės narės gali ir toliau prisiimti naujus teisinius įsipareigojimus paramos gavėjams pagal kaimo plėtros programas (taip pat ir skatinant jaunųjų ūkininkų įsikūrimą), netgi išnaudojus m. laikotarpio finansinius išteklius, su sąlyga, kad paraiška gauti paramą yra pateikta prieš priimant atitinkamą m. programavimo laikotarpio kaimo plėtros programą. Atsižvelgiant į tai bei į didelį priemonės populiarumą, siekiant įgyvendinti ES ir nacionalinius tikslus dėl jaunimo užimtumo skatinimo, 2014 m. gruodžio mėn. vėl pradėtos rinkti paraiškos priemonės paramai gauti, nors jau 2012 m. buvo rezervuotos beveik visos programavimo laikotarpiui skirtos lėšos m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1310/2013, kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl paramos kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 nuostatos dėl išteklių ir jų skirstymo 2014 m. ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl jų taikymo 2014 m. 31

32 Per 2014 m. buvo nutrauktos dvi paramos teikimo sutartys už 78 tūkst. EUR. 12 lentelė. Priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Patvirtinta paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR Paramos paraiškos pagal priemonę buvo renkamos 2014 m. gruodžio 1-31 d. Per šį paraiškų rinkimo laikotarpį buvo gautos 462 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma siekė tūkst. EUR. Paraiškų rinkimas vyko sklandžiai. Surinktos paraiškos bus vertinamos ir paramos sutartys sudaromos 2015 m. Paramos teikimas jaunimui tampa itin aktualus dėl po krizės išaugusio jaunų žmonių nedarbo. Pareiškėjai, kurie gali pretenduoti į paramą pagal šią priemonę, turi būti jaunesni nei 40 metų. Didžioji dalis m. laikotarpiu paramą gavusių jaunųjų ūkininkų buvo jaunesni nei 29 metų. Vadovaujantis ES ir nacionaliniu apibrėžimu, šiai amžiaus kategorijai priklausantys asmenys patenka į jaunimo grupę. Jaunimo reikalų departamento atliktas jaunimo problemų tyrimas nustatė, kad pagrindinė jaunų žmonių emigracijos iš Lietuvos priežastis yra sunkumai susirandant darbą. Paminėtina, kad emigracija tarp m. amžiaus žmonių siekia apie 50 proc., o 37 proc. Lietuvoje gyvenančių jaunų žmonių taip pat teigė galvojantys apie emigraciją. 11 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Nagrinėjant priemonės finansinių rodiklių pasiekimą m., matyti, kad priemonė buvo populiari prašoma paramos suma 30 proc. viršijo numatytą finansavimą, o išmokėta ir patvirtinta parama sudarė 100 proc. visų priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų. Paramos išmokėjimo ir deklaravimo Europos Komisijai procesas taip pat įvyko labai sėkmingai iki 2014 m. pabaigos išmokėta ir deklaruota 100 proc. lėšų. Paramos įsisavinimas, lyginant su kitomis investicinėmis priemonėmis, pagal šią priemonę (kartu su Ankstyvu pasitraukimu iš prekinės žemės ūkio gamybos ) yra sparčiausias tarp I krypties priemonių. Spartų lėšų įsisavinimą lėmė tai, kad priemonės paramos intensyvumas siekia 100 proc., be to, įgyvendinami projektai yra pakankamai 32

33 nedidelės apimties ir nesudėtingi, nes dažniausiai įsigyjama žemės ūkio technika ir įranga, kurios vertė be PVM retai viršija galimą didžiausią paramos sumą, 40 tūkst. EUR m. jaunajam ūkininkui buvo numatyta beveik dvigubai didesnė maksimali paramos suma vienam projektui paremti nei m. laikotarpiu, be to, nustatytas ilgesnis laikas nuo žemės ūkio valdos įregistravimo iki paraiškos paramai gauti pateikimo datos, o tai didino jaunųjų ūkininkų galimybes dalyvauti įsisavinant paramą. Tuo galima paaiškinti didelį priemonės populiarumą visu šios Programos įgyvendinimu laikotarpiu. Paminėtina, kad paramos gavimo klausimais aktyviausiai domisi tie jauni žmonės, kurie gyvena našiausiuose šalies regionuose. 15 Jaunimo suinteresuotumą užsiimti žemės ūkio veikla ir kreiptis paramos pagal priemonę skatina noras tęsti tėvų ūkininkavimo tradicijas, nuosavų lėšų trūkumas verslui pradėti ir žiniasklaidoje pateikiami sėkmingi paramos įsisavinimo pavyzdžiai. Galima išskirti ir keletą veiksnių, ribojančių jaunų žmonių norą dalyvauti ES paramos lėšomis įgyvendinamoje priemonėje: kelti griežti reikalavimai paramai gauti ir rizika, kad gali tekti grąžinti paramos lėšas. 16 Vienas dažniausių pažeidimų, kuris užfiksuojamas priemonės įgyvendinimo metu, yra susijęs su tuo, kad paramos gavėjai nepadidina ŽŪN ploto tiek, kiek buvo numatę paraiškose (jaunieji ūkininkai, paraiškas teikę pagal 2012 m. priemonės įgyvendinimo taisykles ir kuriantys gyvulininkystės ūkį, turi išplėsti ūkį iki 20 ha ploto). Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas 13 lentelė. Priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai m. pasiekta Matavimo pasiekta 2014 m m. reikšmė tikslas Dalis nuo vienetai reikšmė Fizinis rodiklis tikslo Produkto rodikliai Iš viso: % Pagal lytį: Vyrų % Moterų % Paremtų Pagal sąsajas su unikalių jaunųjų priemone Ankstyvas asmenų ūkininkų pasitraukimas iš prekinės skaičius skaičius žemės ūkio gamybos : Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio % gamybos ūkiuose Kituose ūkiuose % Bendra investicijų suma EUR % Vidutinis remiamo ūkio dydis ha 73,6-80,48 109% Bendras paremto žemės ploto dydis ha , % Rezultato rodikliai Paramą gavusių ūkių/įmonių bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas EUR * 121% ūkininkų Jaunųjų ūkininkų skaičiaus padidėjimas % skaičius *Vadovaujantis NMA skaičiavimais, pateikiama bendra m. paramą gavusiuose ūkiuose sukurtos BPV reikšmė. 15 E. Ribašauskienė, D. Šalengaitė, Kas skatina ir kas stabdo jaunimą dalyvauti kaimo plėtroje? Detalesnė informacija adresu: < 16 E. Ribašauskienė, D. Šalengaitė, Kas skatina ir kas stabdo jaunimą dalyvauti kaimo plėtroje? Detalesnė informacija adresu: < 33

34 Nors pagal keturioliktąjį Programos pakeitimą bendra investicijų vertės rodiklio reikšmė buvo sumažinta nuo EUR iki EUR (3,3 mln. EUR), tačiau stebėsenos rodikliai nebuvo pakeisti, nes jau iki 2013 m. pabaigos buvo pasiekti ir viršyti visi priemonės produkto rodikliai. 75 proc. visų paramos gavėjų sudarė vyrai, o likusią dalį moterys. Paminėtina, kad vidutinis paremto ūkio plotas buvo 80 ha ir buvo beveik 8 kartus didesnis už 2015 m. sausio 1 d. užfiksuotą vidutinį ūkio dydį šalyje, kuris sudarė 9,61 ha. Galima teigti, kad pagal priemonę Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas m. buvo remiami didesni ūkiai, be to, priemonės įgyvendinimo metu pareiškėjai taip pat įsipareigojo išplėsti savo valdas iki ne mažesnio nei 20 ha ŽŪN ploto. Nagrinėjant rezultato rodiklių pasiekimą, matyti, kad jaunųjų ūkininkų skaičiaus padidėjimo tikslas 2014 m. dar nebuvo pasiektas ir tikėtina, kad nebus pasiektas iki Programos įgyvendinimo pabaigos m. paremtas jaunųjų ūkininkų skaičius sudarė 9,3 proc. visų jaunesnių nei 40 m. ūkių valdytojų skaičiaus, kurių 2015 m. sausio 1 d. buvo asmenys. Iki 2014 m. pabaigos paramą gavusiuose ūkiuose sukurtos BPV vertė siekė daugiau nei 35 mln. EUR, todėl galima teigti, kad priemonė prisidėjo prie paremtų ūkių pelno padidėjimo Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai Nors 2014 m. žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje sukurta BPV lyginant su 2013 m. sumažėjo 62 mln. EUR, tačiau galima teigti, kad priemonė prisidėjo prie situacijos žemės ūkyje ir kaime gerinimo. Pagal priemonę paremtuose ūkiuose sukurta BPV prisidėjo prie didėjimo šalies mastu (2014 m. šiame sektoriuje sukurta BPV siekė 1,134 mlrd. EUR). Be to, priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie žmogiškojo potencialo stiprinimo žemės ūkyje ir ūkininkaujančių gyventojų senėjimo tendencijų sušvelninimo m. paramą gavusių jaunųjų ūkininkų skaičius sudarė apie 12 proc. viso 2014 m. pabaigoje užfiksuoto jaunesnių nei 40 m. ūkininkų skaičiaus, kuris siekė asmenis. Pagal priemonę paremtas plotas sudarė 18,6 proc. visos šalies ūkiuose naudojamos žemės ūkio paskirties žemės, 17 todėl galima teigti, kad priemonės poveikis šalies mastu m. buvo pakankamai ženklus m. sausio 1 d. ūkiuose naudojama žemės ūkio struktūra buvo tokia: žemės ūkio paskirties žemės plotas sudarė ,53 ha, miškai ,58 ha, o vanduo 7.941,61 ha. 34

35 2.1.3 Priemonė Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos (113) Trumpas aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis priemonės Parama pagal priemonę teikiama vyresnio amžiaus žmonės, kurie nutraukia prekinę žemės ūkio gamybą ir perleidžia savo valdą kitiems asmenims, arba ūkio darbuotojams, apsisprendusiems nutraukti ūkio darbuotojo veiklą. Pareiškėjais gali būti žemės ūkio valdų valdytojai ar ūkio darbuotojai, ne jaunesni kaip 55 metų amžiaus, tačiau nesulaukę nustatyto pensinio amžiaus. Parama pagal šią priemonę apima kompensacinę išmoką, kuria kompensuojamos paramos gavėjų, apsisprendusių nutraukti prekinę žemės ūkio gamybą, prarastos pajamos ne ilgesniu kaip 15 metų laikotarpiu (ir kol perleidėjui nesukaks 70 metų, o ūkio darbuotojas nesulauks nustatyto pensinio amžiaus). Pagal dalyvavimo priemonėje sąlygas pareiškėjai galėjo pasilikti žemės (ne daugiau kaip 3 ha ŽŪN) žemės ūkio produkcijos gamybai tik savo reikmėms. Užtikrinti žemės ūkio valdų gyvybingumą ir našumą, stambinant ūkius, ir užtikrinti tam tikro lygio pajamas vyresnio amžiaus žemės ūkio valdų valdytojams, nusprendusiems pasitraukti iš prekinės žemės ūkio gamybos, bei senyvo amžiaus ūkių darbuotojams, kurie netenka darbo, žemės ūkio valdytojui pasinaudojus parama pagal ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos priemonę. Specialusis Remiant žemės ūkio valdų perleidimą, skatinti vidutinio ūkių dydžio augimą Lietuvoje. Suteikti ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos paramą žemės savininkams, galintiems Veiklos perleisti savo nenašias žemės ūkio valdas jauniesiems ūkininkams, ir taip didinti ūkių ekonominį gyvybingumą ir našumą. Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Pastovioji paramos dalis kompensacinė metinė išmoka, apskaičiuojama kaip vidutinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, prognozuojamos m., vidurkis. Jos dydis siekia EUR. Ją dar gali papildyti priedas (kurio suma siekia 774 EUR) už išlaikomą sutuoktinį. Kintamoji paramos dalis metinė išmoka už nuosavybės teise priklausiusią perleistą žemės ūkio paskirties žemę. Mokama metinė 93 EUR išmoka už perleistą ŽŪN hektarą, tačiau ne daugiau kaip už 20 ha. Abi dalys mokamos 15 metų arba kol paramos gavėjui sukaks 70 metų Priemonės įgyvendinimo administravimas 2014 m. nebuvo atlikta jokių priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimų, kadangi paraiškos pagal šią priemonę nerenkamos nuo 2013 m Priemonės įgyvendinimo pažanga Paraiškos pagal šią priemonę nerenkamos jau nuo 2013 m., kadangi dėl vis mažėjančio priemonės populiarumo buvo nuspręsta užbaigti jos įgyvendinimą. Nepaisant to, kad kasmet prieš renkant paraiškas pagal ankstyvam pasitraukimui iš žemės ūkio veiklos skirtą priemonę, buvo organizuojami tematiniai seminarai ir per žiniasklaidos priemones skleidžiama informacija, siekiant padidinti potencialių pareiškėjų susidomėjimą, priemonės populiarumas mažėjo (2007 m. patvirtintų paraiškų skaičius siekė 560, 2008 m. 348, 2009 m. 431, 2010 m. 407, 2011 m. 387, 2012 m. 194). Paminėtina, kad didžioji dalis suinteresuotų ūkininkų jau iki 2013 m. pasinaudojo galimybe gauti paramą ankstesniu programavimo laikotarpiu m., todėl pareiškėjų aktyvumas m. vis mažėjo. Be to, dėl Europos Komisijos sugriežtintų reikalavimų paramai gauti (pareiškėjai turėjo įrodyti, kad ūkyje buvo vykdoma prekinė žemės ūkio gamyba), priemonės populiarumas dar labiau sumažėjo. Nors priemonės populiarumas mažėjo, tačiau per 2014 m. nebuvo nutraukta nei viena paramos sutartis. 14 lentelė. Priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų*, vnt Prašoma paramos suma*, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai*, vnt Įvertinta neigiamai*, vnt Patvirtinta paraiškų*, vnt *** 35

36 Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Patvirtinta paramos suma*, tūkst. EUR *** Išmokėta paramos suma**, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos**, tūkst. EUR *Naujos m. paraiškos. **Įskaitant mokėjimus pagal m. KPP įsipareigojimus. ***Įskaitant tęstinius įsipareigojimus, patvirtintų paraiškų skaičius m. sudarė , o patvirtintos paramos suma tūkst. EUR. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. buvę likę tik 4 proc. nepanaudotų priemonei skirtų lėšų, pagal keturioliktąjį Programos pakeitimą parama priemonei buvo sumažinta daugiau nei 2 mln. EUR (nuo EUR iki EUR) ir lėšos perskirstytos populiaresnei 121 priemonei Žemės ūkio valdų modernizavimas. Dėl to lyginant su 2013 m. pagerėjo priemonės finansinių rodiklių įgyvendinimas: iki 2014 m. pabaigos išmokėta ir Europos Komisijai deklaruota paramos suma sudarė 100 proc. Paminėtina, kad didžioji lėšų dalis ( tūkst. EUR, t. y. 72 proc. visų įsisavintų lėšų) buvo išmokėta, įgyvendinant ankstesnio laikotarpio įsipareigojimus. Pagal m. patvirtintas paraiškas išmokėta parama sudarė tik 18 proc. visų išmokėtų lėšų, o tai dar kartą iliustruoja sumažėjusį priemonės populiarumą m. programavimo laikotarpiu. Be to, vien per 2014 m. išmokėtos ir deklaruotos Europos Komisijai paramos sumos siekė atitinkamai po 15 proc. per visą m. laikotarpį išmokėtų ir deklaruotų lėšų. 12 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Pastaba: mokėjimai pagal m. KPP įsipareigojimus įtraukti tik į ES deklaruotos ir išmokėtos paramos stulpelius; prašomos ir patvirtintos paramos stulpeliai atspindi tik naujų m. paraiškų lėšas. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Dar 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu buvo sumažintos priemonės produkto ir rezultato rodiklių tikslinės reikšmės. Todėl po atliktų administracinių veiksmų priemonės įgyvendinimo pažanga m. buvo didesnė ir faktiškai visų stebėsenos rodiklių reikšmės buvo pasiektos arba viršytos, išskyrus rodiklį Anksti iš veiklos pasitraukusių ūkių darbuotojų skaičius, kurio tikslinė reikšmė pasiekta tik 33 proc. Nagrinėjant rezultato rodiklių pasiekimą, matyti, kad iki 2014 m. pabaigos paramą gavusiose valdose sukurta BPV sudarė daugiau nei 4 mln. EUR. ES paramos lėšos buvo svarbios jas gavusių ūkių ekonominiam gyvybingumui didinti. 36

37 15 lentelė. Priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai 2014 m m. pasiekta reikšmė Matavimo 2013 m. pasiekta Dalis nuo vienetai tikslas Fizinis rodiklis reikšmė tikslo Produkto rodikliai Anksti iš Iš viso: * 100% veiklos Pagal lytį: asmenų pasitraukusių Vyrų skaičius ** 99% ūkininkų Moterų *** 101% skaičius Anksti iš veiklos pasitraukusių ūkių asmenų darbuotojų skaičius skaičius % Perleistos žemės plotas ha ,97 139% Perėmėjų jaunųjų ūkininkų skaičius asmenų skaičius % Rezultato rodikliai Remiamų ūkių (perėmėjų) valdų ir įmonių bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas EUR **** - *Vyrų/moterų santykis lyginant su 2013 m. pasikeitė dėl įsipareigojimų perėmimo. **Ataskaitoje už 2013 m. anksti iš veiklos pasitraukusių vyrų skaičiaus reikšmė buvo didesnė dėl skaičiavimo klaidos. ***Ataskaitoje už 2013 m. anksti iš veiklos pasitraukusių moterų skaičiaus reikšmė buvo mažesnė dėl skaičiavimo klaidos. ****Vadovaujantis NMA skaičiavimais, pateikiama bendra m. paramą gavusiuose ūkiuose sukurtos BPV reikšmė Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. ekonominiai ir socialiniai pokyčiai priemonės įgyvendinimu įtakos neturėjo, nes paraiškos pagal šią priemonę nebuvo renkamos m. laikotarpiu priemonė prisidėjo prie žmogiškojo potencialo stiprinimo žemės ūkio sektoriuje ir ūkininkaujančių gyventojų senėjimo tendencijų švelninimo. Pagal priemonę paremtų ir anksti iš žemės ūkio veiklos pasitraukusių ūkininkų skaičius m. laikotarpiu sudarė 2 proc. visų šalies ūkininkų skaičiaus, kuris 2014 m. siekė asmenis. Tačiau šios priemonės paramos gavėjų skaičius sudarė tik 2,8 proc. ūkininkų, vyresnių nei 65 m., skaičiaus šalyje. 37

38 2.1.4 Priemonė Naudojimasis konsultavimo paslaugomis (114) Trumpas aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialusis Veiklos priemonės Pagal šią priemonę remiamos išlaidos, susijusios su konsultavimu, siekiant ūkio veiklos pagerinimo. Ši priemonė apima penkias veiklos sritis: pagal pirmąją veiklos sritį remiamos konsultavimo paslaugos dėl įvertinimo, ar ūkis atitinka valdymo reikalavimus ir geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygas, numatytas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/ ir 5 straipsniuose ir III bei IV prieduose, ir darbo saugos standartus; pagal antrąją konsultavimo paslaugos dėl anksčiau įvardintų reikalavimų neatitikimų bei pažeidimų šalinimo; pagal trečiąją ūkininkų konsultavimas dėl agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo; pagal ketvirtąją konsultavimas dėl geresnio buhalterinės apskaitos tvarkymo; pagal penktąją konsultavimas dėl pažangaus ūkininkavimo privačiuose miškuose diegimo. Didinti žemės ir miškų ūkio konkurencingumą, stiprinant žmogiškuosius išteklius, užtikrinti konkurencingų aukštos kokybės ir didesnės pridėtinės vertės produktų gamybą ir didinti pajamas žemės, miškų ūkio bei kaimo plėtros sektoriuose. Padėti sėkmingiau įgyvendinti teisės aktų nustatytus valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygų reikalavimus (kompleksinis paramos susiejimas) ir darbo saugos standartus; Padėti geriau suvokti agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo svarbą; Pagerinti ūkių buhalterinės apskaitos tvarkymą; Padėti miškų savininkams taikyti pažangius miško tvarkymo metodus. Konsultuoti ūkininkus, norinčius pasinaudoti konsultavimo paslaugomis šiose srityse: dėl teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų ir geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygų (kompleksinis paramos susiejimas), numatytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/ ir 5 straipsniuose ir III bei IV prieduose, ir darbo saugos standartų, grindžiamų Bendrijos teisės aktais; dėl agrarinės aplinkosaugos priemonių diegimo ūkiuose, ūkių buhalterinės apskaitos tvarkymo, miškų ūkio klausimų. Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Pirmoji veiklos sritis: iki 80 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia suma paramos gavėjui 350 EUR. Antroji veiklos sritis: iki 80 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia suma paramos gavėjui 650 EUR. Trečioji veiklos sritis: iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia suma paramos gavėjui 500 EUR. Ketvirtoji veiklos sritis: iki 80 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia suma paramos gavėjui 500 EUR. Penktoji veikos sritis: iki 80 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia suma paramos gavėjui 500 EUR. Bendra paramos gavėjui m. suteiktos paramos suma neviršija 1500 EUR Priemonės įgyvendinimo administravimas 2014 m. pakeistos priemonės įgyvendinimo taisyklės, t. y. patikslinti mokėjimo prašymų terminai: juos reikia pateikti iki 2015 m. birželio 30 d Priemonės įgyvendinimo pažanga 2014 m. paraiškų rinkimas pagal šią priemonę vyko balandžio 1 d. lapkričio 28 d. Procesas buvo sklandus, problemų vertinant ir atrenkant paraiškas neiškilo m. pagal šią priemonę buvo surinkta dvigubai mažiau nei praeitais metais (2013 m. 342) m. surinktų paraiškų skaičius tesiekė 7 proc. visų m. surinktų paraiškų, 2013 m. 8 proc., o proc. Tai galima aiškinti tuo, kad dalis ūkininkų, kurie buvo suinteresuoti pasinaudoti konsultavimo paslaugų gavimu, paraiškas pateikė anksčiau m. nebuvo taikyti paraiškų atrankos (pirmumo) kriterijai, nes surinktose paraiškose prašoma paramos suma neviršijo kvietimui teikti paraiškas skirtos lėšų sumos. Pastebėtina, kad per 2014 m. nebuvo nutraukta nei viena paramos sutartis. 16 lentelė. Priemonės Naudojimasis konsultavimo paslaugomis finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Patvirtinta paraiškų, vnt. 46* Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR

39 *Per 2014 metus patvirtintų paraiškų skaičius mažesnis nei teigiamai įvertintų, nes dalis įvertintų teigiamų paraiškų patvirtintos 2015 m. Atsižvelgiant į mažą priemonės populiarumą tarp potencialių pareiškėjų ir riziką, kad skirta parama gali būti neįsisavinta, keturioliktuoju Programos pakeitimu 0,8 mln. EUR buvo sumažinta šiai priemonei skirtų lėšų suma, jas perskirstant 121 priemonei Žemės ūkio valdų modernizavimas. Sumažinus bendrą priemonei skirtų lėšų sumą, pagerėjo jos finansinių rodiklių įgyvendinimas m. prašomos paramos suma sudarė 108 proc., o patvirtintos paramos suma 93 proc. viso priemonei skirto finansavimo. 13 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Lyginant su 2013 m., 2014 m. pagerėjo priemonės lėšų įsisavinimo rodikliai (išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos sumos sudarė atitinkamai po 49 proc.). Vis dėlto atsižvelgiant į likusį priemonės įgyvendinimo laikotarpį galima teigti, kad lėšų įsisavinimo sparta nėra pakankama. Taip yra todėl, kad pareiškėjus ribojo administracinė našta, nors paraiškos pagal šią priemonę elektroniniu būdu teikiamos jau nuo 2013 m. Be to, šios priemonės finansavimo intensyvumas nėra šimtaprocentinis, todėl pareiškėjai nesuinteresuoti prie investicijų į žmogiškuosius išteklius prisidėti savo lėšomis. Pastebėtina, kad per pirmuosius 2014 m. mėnesius lėšų įsisavinimas paspartėjo, kadangi per sausį ir vasarį buvo išmokėta daugiau nei 289 tūkst. EUR paramos lėšų m. patvirtinta paramos suma, lyginant su 2013 m., sumažėjo. Todėl didžiausia šios priemonės problema yra likusi neišmokėta priemonės įgyvendinimui skirta paramos suma. Priemonėje nepanaudotų lėšų likutį planuojama perskirstyti į kitas Programos priemones atliekant paskutinį Programos pakeitimą. Norint išvengti šios problemos ateityje, 2014 m. planuojant m. Kaimo plėtros programą buvo numatyti prioritetai pareiškėjams, kurie naudojasi konsultavimo paslaugomis. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Atsižvelgiant į priemonei sumažintą finansavimą ir nepakankamą jos įgyvendinimo spartą bei suplanuotų rodiklių ne pasiekimo riziką, dar 2013 m. dvyliktuoju Programos pakeitimu buvo sumažintos produkto rodiklių tikslinės reikšmės. Pagal 2014 m. gruodžio 22 d. patvirtintą keturioliktąjį Programos pakeitimą rodiklių reikšmės vėl buvo sumažintos, tačiau nepaisant atliktų administravimo veiksmų, priemonės įgyvendinimo sparta ir 2014 m. nebuvo pakankama, todėl iki programavimo laikotarpio pabaigos iškelti tikslai nebus pasiekti suplanuota apimtimi m. paremtų ūkininkų skaičiaus rodiklio pasiekimas tesudarė 82 proc. Nagrinėjant priemonės rezultato rodiklių įgyvendinimą, pastebėtina, kad paramą gavusių ūkių, įmonių ir miško valdų 39

40 sukurta BPV, lyginant su bendra žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje kasmet sukuriama BPV, buvo nedidelė, ir siekė apie 696 tūkst. EUR. 17 lentelė. Priemonės Naudojimasis konsultavimo paslaugomis produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Produkto rodikliai Rodikliai Paremtų ūkininkų skaičius Teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai (R. 1782/03, III priedas) ir geros žemės ūkio ir aplinkosaugos praktikos sąlygos (R. 1782/03, IV priedas) Kitos kompleksiniu paramos susiejimu pagal Reg. Nr. 1782/2003 nesprendžiamos priemonės tokiose srityse: - aplinkosauga, įskaitant agrarinę aplinkosaugą; - visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikata; - valdymas (ekonominiai rezultatai, apskaitos tvarkymas ir t.t.) Paremtų miško savininkų skaičius Rezultato rodikliai Remiamų ūkių ir įmonių bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas Matavimo vienetai unikalių ūkininkų skaičius ūkininkų skaičius ūkininkų skaičius unikalių miško valdytojų skaičius 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo % % % 0% 16% % EUR % Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai neturėjo didesnės įtakos priemonės įgyvendinimui, nes esminės jos populiarumą mažinančios priežastys buvo susijusios su reglamentuojančiomis nuostatomis (pvz. kai kurias konsultacijas nemokamai teikia nacionalinės žemės ūkio tarnybos). Priemonė prisidėjo prie žmogiškojo kapitalo stiprinimo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje, ūkininkų ir miško savininkų kvalifikacijos kėlimo, tačiau jos poveikis šalies mastu buvo nedidelis m. pagal priemonę paremtų ūkininkų skaičius sudarė 2,2 proc. viso šalies ūkininkų skaičiaus. 40

41 2.1.5 Priemonė Žemės ūkio valdų modernizavimas (121) Trumpas aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialusis Veiklos priemonės Priemonę sudaro dvi dalys pirmoji skirta investicijoms, antroji paskoloms (paskolos pradėtos teikti tik nuo 2009 m. pab., reaguojant į finansinę krizę ir sumažėjusias žemdirbių galimybes gauti paskolas). Parama paskoloms teikiama priemonės pareiškėjams, siekiantiems užtikrinti projekto bendrą finansavimą arba ketinantiems modernizuoti veiklą be investicinės paramos pagal Programą. Abiejų priemonės dalių tikslai, remiamos veiklos sritys, paramos gavėjai, tinkamos finansuoti išlaidos sutampa. Priemonė yra investicinio pobūdžio. Parama skiriama investicijoms į žemės ūkio valdų materialųjį ir nematerialųjį turtą, siekiant gerinti bendrus valdos veiklos rezultatus ir laikytis naujų Bendrijos standartų. Parama teikiama trims veiklos sritims: pagal pirmąją veiklos sritį parama teikiama Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimui; pagal antrąją žemės ūkio produktų gamybai ir (arba) paslaugų žemės ūkiui teikimui (pvz., ūkinės paskirties kelių tiesimui/ rekonstravimui, vietinio vandentiekio ir kanalizacijos sistemų įrengimui/ rekonstravimui ir t. t.); biodujų gamybai iš ūkyje susidarančių atliekų; prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų/ išaugintų ūkio valdoje) apdorojimui, perdirbimui ir pateikimui rinkai; pagal trečiąją trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimui. Didinti žemės ūkio konkurencingumą, diegiant naujus procesus, technologijas ir inovacijas. Modernizuoti ir restruktūrizuoti fizinį potencialą bei atitikti Bendrijos standartus dėl investicijų; Didinti ūkininkų pajamas iš žemės ūkio ir su juo susijusios veiklos; Skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą ir (arba) su žemės ūkiu susijusių paslaugų teikimą; Didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį pirminės energijos balanse, siekiant stabdyti klimato kaitą ir gerinti oro kokybę; Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyvendinti Nitratų direktyvą, mažinant vandens taršą ir ypatingą dėmesį skiriant nitratams ir kitiems cheminiams veiksniams, galintiems turėti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, biologinei įvairovei, pakeisti tradicinį kraštovaizdį. Taip pat siekiama apsaugoti Lietuvos Respublikos vandens telkinius nuo eutrofikacijos. Remti ūkininkus ir didinti modernizuotų žemės ūkio valdų skaičių. Didinti ūkininkų pajamas iš žemės ūkio veiklos ir susijusių paslaugų. Gerinti aplinkos apsaugą. Didinti žemės ūkyje sukuriamą ekonominę vertę ir darbo našumą. Kaip energijos šaltinį gaminti biomasę, iš dalies ja pakeičiant importuojamas žaliavas (naftą, dujas, anglis) ir sumažinant dvideginio išsiskyrimą, kuris lemia klimato šiltėjimą. Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Pirmoji veiklos sritis: paramos suma gali padengti iki 75 proc. visų tinkamų investicijų ne daugiau kaip per 4 metus nuo įstojimo į ES. Vėliau paramos intensyvumas taikomas 2 veiklos srityje nustatytais dydžiais. Paramos dydis projektui priklauso nuo SGV skaičiaus, tačiau negali viršyti 200 tūkst. EUR. Antroji veiklos sritis: intensyvumas iki 40 proc. visų tinkamų finansuoto projekto išlaidų; jauniesiems ūkininkams iki 50 proc. Ūkininkaujantiems MPŪV iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų; jauniems ūkininkams šiose vietovėse iki 60 proc. Jei pienininkystės ūkis įgyvendina kompleksinį pirminės žemės ūkio produkcijos ir savo žemės ūkio valdoje pagamintų produktų perdirbimo projektą, finansavimo intensyvumas didinamas 10 procentinių punktų. Trečioji veiklos sritis: intensyvumas iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų; jauniesiems ūkininkams iki 60 proc. Ūkininkaujantiems MPŪV iki 60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų; jauniesiems ūkininkams šiose vietovėse iki 70 proc. Didžiausia paramos suma visu laikotarpiu iki 400 tūkst. EUR. Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 200 tūkst. EUR, bet didžiausia parama negali viršyti EUR/ha. Metinės paskolos sumos ribos nuo 3 tūkst. iki 300 tūkst. EUR Priemonės įgyvendinimo administravimas Iki 2014 m. priemonė buvo įgyvendinama, vadovaujantis dvejomis įgyvendinimo taisyklėmis: vienos iš jų buvo skirtos priemonės pirmajai veiklos sričiai Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas. Įgyvendinimo taisyklės, skirtos antrajai ir trečiajai priemonės veiklos sritims 2014 m. buvo keistos 3 kartus. Siekiant efektyvaus priemonei skirtų lėšų panaudojimo, 2014 m. keistos priemonės antrosios ir trečiosios veiklos įgyvendinimo taisyklės dėl galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino nustatymo, jį pratęsiant iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Kitais priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimais nustatyta, kad pagal antrąją veiklos sritį 2014 metais paramos galėjo kreiptis tik pareiškėjai, kurie įgyvendina investicijas valdoje, kurios daugiau negu 50 proc. patenka į buferinę afrikinio kiaulių maro zoną. Taip pat tikslintos priemonės antrosios veiklos srities, kai vykdoma pienininkystės veikla, paramos teikimo sąlygos. 41

42 Priemonės įgyvendinimo pažanga 2014 m. pagal priemonės pirmąją sritį (Nitratų direktyvos įgyvendinimas) paraiškos nebuvo renkamos m. nuo liepos 14 d. iki spalio 31 d. paramos paraiškos buvo renkamos pagal priemonės antrąją veiklos sritį (gyvulininkystės sektorius), vietovėse, patekusiose į afrikinio kiaulių maro buferinę zoną. Šaukimui skirtas lėšų biudžetas sudarė 6,4 mln. EUR. Pagal šį šaukimą buvo remiami galvijininkystės, avininkystės, ožkininkystės, triušininkystės ir paukštininkystės sektoriai. Pagal antrąją veiklos sritį 2014 m. pateikta 71 paramos paraiška m. nuo liepos 28 d. iki spalio 31 d. paramos paraiškos buvo renkamos pagal priemonės trečiąją veiklos sritį,,trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas. Surinktoms paraiškoms buvo taikyti atrankos (pirmumo) kriteriai, t. y. nustatyta pirmumo gauti paramą eilė, tačiau skyrus papildomų lėšų priemonės įgyvendinimui, pirmumo eilė tapo nebeaktuali. Šaukimui skirta 147 tūkst. EUR, pateiktos 8 paraiškos už 147 tūkst. EUR. Iš viso įgyvendinant ir ankstesnius įsipareigojimus 2014 m. pasirašyta beveik 2 tūkst. sutarčių su paramos gavėjais m. patvirtinta paramos suma sudarė 5,5 proc. visos m. patvirtintos paramos. Per 2014 m. nutrauktos 55 paramos sutartys, kurių vertė siekė tūkst. EUR. Paramos sutartys buvo nutrauktos gavus paramos gavėjų prašymus išregistruoti paraiškas, mirus pareiškėjui, nepateikus mokėjimo prašymo, nustačius pažeidimus (nustojo vykdyti žemės ūkio veiklą, nesilaikė įsipareigojimo neparduoti ir kitaip neperduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytą turtą, nedraudė už paramos lėšas įsigyto turto ir kt.) ir dėl kitų aplinkybių. 18 lentelė. Priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių*, vnt Patvirtinta paramos suma*, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma*, tūkst. EUR (iš jų Naujiems iššūkiams) (1 429) (3 351) Europos Komisijai deklaruotos lėšos*, tūkst. EUR (iš jų Naujiems iššūkiams) (1 429) (3 351) *Įskaitant mokėjimus pagal m. KPP įsipareigojimus bei naujiems iššūkiams skirtas lėšas. Pagal keturioliktąjį Programos pakeitimą priemonei skirtos lėšos padidintos tūkst. EUR. Norint efektyviai panaudoti likusias lėšas, buvo nuspręsta finansuoti dar 2013 m. surinktas gyvulininkystės sektoriaus paraiškas (papildomais 8,8 mln. EUR), kadangi prašoma parama buvo tris kartus didesnė nei numatyta 2013 m. šaukime. Taip pat šiomis papildomomis lėšomis buvo paremti pareiškėjai, vykdantys veiklą vietovėse, nukentėjusiose nuo afrikinio kiaulių maro m. sausio mėn. Lietuvoje aptikti afrikinio kiaulių gripo židiniai, o 2014 m. sausio 29 d. Vyriausybė priėmė nutarimą dėl ekstremalios situacijos ir tam tikrų regionų kaip buferinės zonos paskelbimo. Todėl Programos pakeitimu numatyta 6,4 mln. EUR šios buferinės zonos gyvulininkystės ūkių paramai. Be to, pagal 2014 m. gruodžio 2 d. keturioliktąjį Programos pakeitimą, norint efektyviai panaudoti kreditams skirtas priemonės lėšas, tūkst. EUR iš priemonės kredito dalies perskirstytos į investavimo kryptį. Analizuojant priemonės finansinių rodiklių įgyvendinimą, matyti, kad paramos lėšų įsisavinimas vyksta sklandžiai. Paramos gavėjams 2014 m. jau išmokėta ir Europos Komisijai deklaruota po 94 proc. priemonės įgyvendinimo laikotarpiui skirtų lėšų, o prašomos paramos suma viršijo skirtą net 36 proc. Iki 2014 m. pabaigos buvo patvirtinta visa priemonės įgyvendinimui skirtos paramos suma. 42

43 14 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Atsižvelgiant į keturioliktąjį Programos pakeitimą, kuriuo buvo padidinta priemonės įgyvendinimui skirtos paramos suma, taip pat buvo padidintos produkto ir rezultato rodiklių siektinos reikšmės m. priemonės stebėsenos rodikliai buvo įgyvendinami sėkmingai ir jų didžioji dalis buvo pasiekti ir viršyti m. pagal priemonę paramą gavo 214 fizinių ir 17 juridinių asmenų. Iš viso m. investicinę paramą gavo ūkiai ir tai sudaro 103 proc. siektos tikslinės reikšmės. Daugiausia ūkių paramą gavo pagal antrą veiklos sritį, kuri finansuoja žemės ūkio produktų gamybą ir paslaugų žemės ūkiui teikimą, biodujų gamybą iš ūkyje susidarančių atliekų, prekinių žemės ūkio produktų apdorojimą, perdirbimą ir pateikimą rinkai. Bendros investicijų sumos rodiklis iki 2014 m. pabaigos buvo pasiektas 102 proc., o didžiausi finansiniai ištekliai buvo skirti antrosios veiklos srities įgyvendinimui, tačiau pagal pasiektą tikslinę reikšmę geriausiai m. buvo įgyvendinta pirma priemonės veikla Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas 115 proc. 19 lentelė. Priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Produkto rodikliai Investicinę paramą gavusių ūkių valdų skaičius (iš kurių pagal Naujų iššūkių priemones) Rodikliai Iš viso: Matavimo vienetai ūkių valdų skaičius 2013 m. tikslas (75) 2014 m. pasiekta reikšmė 231 (12) m. pasiekta reikšmė Fizinis rodiklis Dalis nuo tikslo (57) 103% 76% Pagal lytį: Vyrų % Moterų % Pagal teisinį statusą: Fiziniai asmenys % Juridiniai asmenys % Pagal priemonės veiklos sritis: 1 veiklos sritis % 2 veiklos sritis: % - gyvulininkystė (iš jų % 43

44 Rodikliai pagal Pienininkystės sektoriaus restruktūrizavimas ) - mėsinė galvijininkystė - daržininkystė, sodininkystė - kitos augalininkystės šakos 3 veiklos sritis (iš jų pagal Atsinaujinančius energijos šaltinius ) Paremtų projektų, kuriems suteikta parama paskoloms, skaičius Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas (iš jų pagal Atsinaujinančius energijos šaltinius ) Bendra investicijų suma (kur pagal Naujų iššūkių priemones) Matavimo vienetai 2013 m. tikslas (18) (57) 2014 m. pasiekta reikšmė (10) (4) m. pasiekta reikšmė Fizinis rodiklis Dalis nuo tikslo (18) (100%) (39) 142% 110% 106% 53% (68%) projektų skaičius % ha , ,45 155% (680) (-) (847,75) (127%) Iš viso: EUR ( ) ( ) ( ) 102% (62%) Pagal priemonės veiklos sritis: 1 veiklos sritis EUR % 2 veiklos sritis (iš jų pagal Pienininkystės sektoriaus restruktūrizavimas ) EUR ( ) ( ) ( ) 102% (73%) 3 veiklos sritis (iš jų pagal Atsinaujinančius energijos šaltinius ) Rezultato rodikliai* Valdų, tiekiančių naujus produktus/ diegiančių naujas technologijas skaičius (kur pagal Pienininkystės sektoriaus restruktūrizavimas ) Bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas paramą gavusiose valdose/įmonėse (kur pagal Naujų iššūkių priemones) EUR ( ) valdų skaičius (18) EUR (8 000) (63 984) ( ) (18) (5 113)* 40% (33%) 120% 113% (64%) *Vadovaujantis NMA skaičiavimais, pateikiama bendra m. paramą gavusiuose ūkiuose sukurtos BPV reikšmė. Vertinant rezultato rodiklius matyti, kad 2014 m. paremtos 72 valdos, tiekiančios naujus produktus/diegiančių naujas technologijas. Iš viso tokių įmonių skaičius 2014 m. pasiekė 120 proc. užsibrėžtos tikslinės reikšmės. Tokį rodiklio pasiekimą paaiškina antrosios priemonės veiklos populiarumas 2014 m m. paramą gavusiuose ūkiuose sukurta BPV siekė daugiau nei 743 mln. EUR. Galima teigti, kad priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie ūkių ekonominio gyvybingumo didinimo, be to, ūkių gaunamos pajamos programavimo laikotarpio pradžioje ėmė augti dar sparčiau, nes pradėjo atsipirkti atliktos investicijos. Naujiems iššūkiams skirtų lėšų įsisavinimas Vadovaujantis Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 nuostatomis, atskirai pateikiama informacija apie naujiems iššūkiams skirtų lėšų įsisavinimo ir stebėsenos rodiklių įgyvendinimo 44

45 situaciją. Nuo 2009 m. parama pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas teikiama naujų iššūkių įgyvendinimui m. Bendra investicijų suma pagal naujų iššūkių priemones m. siekė daugiau nei 5,4 mln. EUR, o suplanuotas tikslinis rodiklis buvo pasiektas 62 proc. Pienininkystės sektoriaus restruktūrizavimui m. skirta 84 proc. šios sumos, o atsinaujinantiems energijos šaltiniams 16 proc. Vertinant bendras šių dviejų priemonės sričių investicijų sumas galima matyti, kad jos nepasiektos planuota apimtimi: į pienininkystės sektoriaus restruktūrizavimą investuota 73 proc. planuotų lėšų, o į atsinaujinančius energijos išteklius 33 proc. Iki 2014 m. pabaigos paramą pagal naujus iššūkius gavo 18 įmonių, prisidedančių prie pienininkystės sektoriaus restruktūrizavimo, ir 39 valdos, kuriose vykdoma veikla prisideda prie atsinaujinančios energijos gamybos (konkrečiai žemės ūkio / miškų biomasės perdirbimo atsinaujinančios energijos gamybai). Pastaraisiais metais šalyje auga biokuro gamyba, kuriai naudojami grūdai ir rapsai, taip pat trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai (gluosniniai žilvičiai, karklai ir drebulės), todėl susidomėjimas pagal šią veiklos sritį teikiama parama didėja. Žemės ūkio valdų modernizavimas parama paskoloms (finansinės inžinerijos priemonė) 2009 m. buvo įkurtas Paskolų fondas, iš kurio pradėtos teikti lengvatinės paskolos pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas. Paskolų fondui iš viso buvo skirta tūkst. EUR, iš kurių tūkst. EUR skirta paskoloms pagal priemonę,,žemės ūkio valdų modernizavimas teikti. Pažymėtina, kad finansų inžinerijos priemonės dėl ekonominės ir finansų krizės buvo labai populiarios m., kuomet bankai sugriežtino skolinimosi sąlygas ir sumažėjo galimybės gauti paskolas iš finansinių institucijų, o nuosavų lėšų projektų įgyvendinimui trūko. Nuo 2012 m. paskolų populiarumas pradėjo reikšmingai mažėti, nes ekonominė situacija šalyje pagerėjo, ir projektų vykdytojams buvo lengviau sukaupti nuosavas lėšas bei pasiskolinti iš finansinių institucijų. Atsigavus ekonomikai ir sumažėjus paskolų poreikiui nei 2013 m., nei 2014 m. nebuvo suteikta nė viena paskola Paskolų fondo lėšomis. Iš Paskolų fondo pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas iki 2014 m. pabaigos buvo suteiktos 468 paskolos už tūkst. EUR, iš kurių iki 2014 m. pabaigos buvo grąžinta tūkst., t. y. 77 proc. Pažymėtina, kad viso Paskolų fondo administravimui m. buvo išleisti 681 tūkst. EUR, t. y. 6,2 proc. visų Paskolų fondui skirtų lėšų (iš jų 102 tūkst. EUR per 2014 m.), o nuo Paskolų fondo įsteigimo iki 2014 m. pabaigos už suteiktas paskolas buvo gauti tūkst. EUR palūkanų, iš kurių 65 tūkst. per 2014 m. Gaunamų palūkanų dalis kasmet reikšmingai mažėja, nes didžioji dalis paskolų jau yra grąžintos. Mažėjant finansinės inžinerijos priemonių populiarumui, keturioliktuoju Programos pakeitimu tūkst. EUR sumažinta priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas lėšų dalis, skirta Paskolų fondui. Po lėšų perskirstymo nepanaudotų lėšų praktiškai neliko Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai Manytina, kad 2014 m. nei 9,5 proc. sumažėjusios gyvulininkystės produktų supirkimo kainos, nei afrikinis kiaulių maras Lietuvoje nei Rusijos įvestas draudimas įvežti maisto produktus priemonės antrosios veiklos srities populiarumui įtakos neturėjo. Dėl stabilios ekonominės situacijos mažėjo paramos paskolomis aktualumas, todėl 2014 m., kaip ir 2012 m. ir 2013 m., paskolos pagal šią priemonę nebuvo teikiamos. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie bendrojo pagrindinio kapitalo 45

46 formavimo žemės ūkyje, nes daugiau nei 4,4 tūkst. paremtų valdų investavo būtent į materialųjį turtą ir įsigijo naują techniką. Dėl žemės ūkio sektoriaus modernizacijos augo šio sektoriaus našumas ir konkurencingumas. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių dalies pirminiame energijos balanse didėjimo, nes buvo remiamos valdos, kuriose žemės ūkio / miškų biomasė buvo perdirbama atsinaujinančios energijos gamybai. Pagal priemonę remiamas rapsų ir grūdų auginimas, taip pat trumpos rotacijos plantacinių želdinių (laikas tarp dviejų kirtimų ne ilgesnis nei 5 metai) įveisimas, o iš šių želdinių gaunama energetinė žaliava biomasė. Iš biomasės gaminamas biokuras, galintis iš dalies pakeisti importuojamas žaliavas (naftą, dujas), sumažinti į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekius ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Biomasės ištekliai Lietuvoje yra vieni iš svarbiausių ir turėtų būti efektyviai panaudojami biokurui gaminti. 46

47 2.1.6 Priemonė Miškų ekonominės vertės didinimas (122) Trumpas aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialusis Veiklos priemonės Priemonė yra investicinio pobūdžio ir skirta fiziniam ūkių potencialui stiprinti bei inovacijų diegimui skatinti miškų ūkyje. Remiami miškai, priklausantys privatiems savininkams bei jų asociacijoms, taip pat savivaldybėms ir jų asociacijoms. Pagal priemonę remiamos dvi veiklos sritys: pirmoji apima mažos ekonominės vertės medynų pertvarkymą ir jaunuolynų ugdymą, siekiant didinti privačių miškų ekonominę vertę; antroji miško kirtimo, apvaliosios medienos ruošos ir bioenergijos (medžio kuro) gamybos modernizavimą, skatinant naudoti pažangią miško techniką, įrangą ir technologijas ir ypač daug dėmesio skiriant miško darbų saugai. Investicinė parama miškų sektoriui apima papildomų užimtumo galimybių kūrimą, siekiant sumažinti nedarbą kaimo vietovėse. Kelti modernizacijos, technologijų inovacijos ir rinkodaros lygį, taip užtikrinant subalansuotą konkurencingo miškų ūkio plėtrą. Didinti ekonominę miško valdų vertę. Gerinti ir modernizuoti miškų kirtimo, apvaliosios medienos ruošos ir biokuro (medžio kuro) gamybos technologijas, skatinant pažangios ir saugios miško kirtimo technikos naudojimą, modernius ir našius darbo procesus. Teikti paramą miškų savininkams, investuojantiems į savo miško valdų ekonominės vertės didinimą. Teikti paramą miškų savininkams, diegiantiems modernias ir saugias miško kirtimo, apvaliosios medienos ruošos ir bioenergijos (medžio kuro) gamybos technologijas. Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Pirmoji veiklos sritis: iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų MPŪV bei Natura 2000 vietovėse esantiems miškams ir iki 50 proc. kitose vietovėse esantiems miškams. Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 50 tūkst. EUR. Antroji veiklos sritis: iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui 200 tūkst. EUR Priemonės įgyvendinimo administravimas 2014 metais buvo patvirtinti priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimai susiję su naujomis valstybės pagalbos taikymo nuostatomis ir ŽŪMIS kūrimu Priemonės įgyvendinimo pažanga 2014 m. pradžioje buvo pabaigiama vertinti 2013 m. surinktas paraiškas ir parama pagal šią priemonę patvirtinta 28 paramos gavėjams, o tai sudarė 10 proc. visų m. patvirtintų paraiškų. Tai, kad priemonė buvo populiari, rodo prašomos paramos suma, kuri 37 proc. viršijo patvirtintos paramos sumą. Tačiau m. Europos Komisijai deklaruota parama buvo 5 proc. mažesnė nei m., kadangi pagal keturioliktąjį Programos pakeitimą priemonei skirta suma nebuvo nei išmokėta, nei deklaruota. Per 2014 m. buvo nutrauktos trys paramos sutartys, kurių vertė 369 tūkst. EUR. 20 lentelė. Priemonės Miškų ekonominės vertės didinimas finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt * Patvirtinta paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR * Įvertintų neigiamų paraiškų skaičius mažesnis nei 2013 m. dėl 2014 m. vykdyto paraiškų pervertinimo. Pagal 2014 m. vasario 26 d. tryliktąjį Programos pakeitimą 1,9 proc., t. y. 283 tūkst. EUR padidinta priemonei skirtos paramos suma. Papildomos lėšos priemonei skirtos atsižvelgiant į 2013 m. gautas 98 paraiškas, kurių prašoma suma 1,9 mln. EUR viršijo priemonei skirtą finansavimą. Pagal keturioliktąjį Programos pakeitimą tūkst. EUR dar kartą padidintos priemonei skirtos lėšos. 47

48 Tai padaryta atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. pareiškėjų prašoma parama (2,7 mln. EUR) daugiau nei dvigubai viršijo priemonei numatytas lėšas (1,1 mln. EUR). Todėl papildomos lėšos buvo skirtos jau 2013 m. gautų paraiškų finansavimui, o 2014 m. naujos paraiškos nebuvo renkamos. Didesnis finansavimas ir didesnis patvirtintų paraiškų skaičius pagal šią priemonę leido sukurti daugiau įsidarbinimo galimybių ir sukurti daugiau sąlygų papildomoms ne žemės ūkio veikloms kaimiškose vietovėse. 15 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas 21 lentelė. Priemonės Miškų ekonominės vertės didinimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Investicijų paramą gavusių miško valdų skaičius Pagal pirmąją veiklos sritį investicijų paramą gavusių miško valdų skaičius Pagal antrąją veiklos sritį investicijų paramą gavusių miško valdų skaičius Matavimo vienetai miško valdų skaičius 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Dalis nuo Fizinis rodiklis tikslo % % % Bendra investicijų suma EUR % Rezultato rodikliai Remiamų ūkių ir įmonių bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas Ūkių/įmonių, tiekiančių naujus produktus ir diegiančių naujas technologijas skaičius Įsigytų miškų ūkio mašinų skaičius Pagal pirmąją veiklos sritį paremtos miško žemės plotas, kurio ekonominė vertė išaugo dėl paramos Sukurta naujų darbo vietų EUR * - valdų skaičius miškų ūkio mašinų skaičius % % ha ,1 515,6 258% naujų darbo vietų skaičius ,5 168,5 147% 48

49 *Vadovaujantis NMA skaičiavimais, pateikiama bendra m. paramą gavusiose miško valdose sukurtos BPV reikšmė. Atsižvelgiant į padidėjusį priemonės įgyvendinimui skirtą finansavimą buvo padidintos priemonės produkto ir rezultato rodiklių siektinos reikšmės m. visi produkto ir rezultato stebėsenos rodikliai buvo sėkmingai įgyvendinami m. net ir padidinus stebėsenos rodiklius, didžioji jų dauguma m. buvo gerokai viršyti, kai kurie net 8 kartus (įsigytų miškų ūkio mašinų skaičius). Lyginat su 2013 m., 2014 m. buvo paremta žymiai daugiau pagal antrąją veiklos sritį investicijų paramą gavusių miško valdų (2013 m. 3, 2014 m. 20) ir investicijų paramą gavusių miško valdų (2013 m. 12, 2014 m. 23). Didžiąją dalį paramos gavėjų sudarė pagal antrąją veiklos sritį, skirtą miško kirtimo, apvaliosios medienos ruošos ir bioenergijos gamybos modernizavimui, paramą gavusios valdos. Šios veiklos srities populiarumą paaiškina vis didėjančios apvaliosios medienos kainos. Bendros investicijų sumos rodiklis iki 2014 m. pabaigos buvo pasiektas 91 proc. ir siekė tūkst. EUR. Paminėtina, kad pusę šios sumos sudarė viešosios išlaidos, o kitą dalį pareiškėjų nuosavos lėšos, kuriomis jie prisidėjo prie projektų įgyvendinimo. Nagrinėjant rezultato rodiklių pasiekimą, matyti, kad sėkmingai buvo įgyvendinami tiek su pirmąja, tiek su antrąja veiklos sritimis susiję rodikliai. Iki 2014 m. pabaigos 26 proc. visų paramą gavusių miško valdų įdiegė naują techniką. Remiamuose ūkiuose ar įmonėse sukurta BPV m. sudarė daugiau nei 25 mln. EUR, todėl galima teigti, kad paramos lėšomis buvo prisidėta prie miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimo. Be to, įgyvendinant projektus, buvo sukurta beveik 170 naujų darbo vietų ir iškelta rodiklio tikslinė reikšmė pasiekta net 147 proc Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. išlikusi stabili ekonominė situacija ir augančios apvaliosios medienos kainos skatino investuoti į apvaliosios medienos gamybos modernizavimą. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie miškų sektoriaus konkurencingumo ir darbo našumo didinimo, technologinių naujovių diegimo. Be to, priemonės įgyvendinimas darė teigiamos įtakos socialinės situacijos pokyčiams, nes pagal ją buvo didinamas užimtumas ir prisidedama prie nedarbo lygio kaimo vietovėse mažinimo (2014 m. nedarbo lygis kaime buvo 7,7 proc. didesnis už nedarbo lygio vidurkį šalyje). 49

50 2.1.7 Priemonė Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (123) Trumpas aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialusis Veiklos priemonės Priemonę sudaro dvi dalys pirmoji skirta investicijoms, antroji paskoloms (paskolos pradėtos teikti tik nuo 2009 m. pab., reaguojant į finansinę krizę ir sumažėjusias perdirbimo įmonių galimybes gauti paskolas). Parama paskoloms teikiama priemonės pareiškėjams, siekiantiems užtikrinti projekto bendrą finansavimą, arba įmonėms, ketinančioms modernizuoti veiklą be investicinės paramos pagal Programą. Abiejų priemonės dalių tikslai, remiamos veiklos sritys, paramos gavėjai, tinkamos finansuoti išlaidos sutampa. Ši priemonė yra investicinio pobūdžio. Parama skiriama investicijoms į materialų ir nematerialų turtą, siekiant pagerinti bendruosius įmonės veiklos rezultatus, modernizuoti perdirbimo įmones, diegti naujas technologijas ir inovacijas, didinti produktų kokybę bei pridėtinę vertę, gerinti rinkodarą bei didinti žemės ūkio ir maisto pramonės konkurencingumą. Parama teikiama dviem veiklos sritims: pagal pirmąją Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara 2014 m. buvo remiami visi veiklos sektoriai, išskyrus 3 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas; pagal antrąją Pieno sektoriaus restruktūrizavimas steigiant naujas pieno perdirbimo įmones remiamas naujų pieno perdirbimo gamyklų, kurias kontroliuos pieno gamintojai, įkūrimas. Didinti žemės ūkio ir maisto sektorių konkurencingumą, modernizuojant žemės ir maisto ūkio produktų perdirbimo įmones, užtikrinant technologijų ir inovacijų diegimą, didesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, gerinant produktų kokybę ir rinkodarą. Modernizuoti žemės ūkio produktų perdirbimo įmones; Kurti inovatyvius produktus ir diegti inovatyvias technologijas; Gerinti produktų kokybę ir didinti pridėtinę vertę; Gerinti arba racionalizuoti rinkodaros procesus. Remti perdirbimo ir rinkodaros įmones; Restruktūrizuoti pieno sektorių, steigiant pieno gamintojų kontroliuojamas pieno perdirbimo įmones. Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Pirmoji veiklos sritis: intensyvumas iki 40 proc. Įmonėms, turinčioms 250 iki 750 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta siekia nuo 50 mln. EUR iki 200 mln. EUR, intensyvumas mažinamas per pusę, o dar didesnės įmonės neremiamos. Antroji veiklos sritis: intensyvumas 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paskolos suma yra 4 mln. EUR ir 10 mln. EUR, jei skatinama kooperacija Priemonės įgyvendinimo administravimas Priemonė įgyvendinama vadovaujantis dvejomis įgyvendinimo taisyklėmis, kurių vienos skirtos pirmajai veiklos sričiai Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara, o kitos antrajai veiklos sričiai Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones. Antrosios veiklos srities įgyvendinimo taisyklės tikslintos nustatant projekto įgyvendinimo trukmę (negali viršyti 54 mėnesių laikotarpio nuo paramos sutarties pasirašymo).atsižvelgiant į tai, kad iki 2015 metų pabaigos turi būti išmokėtos metų Programos lėšos, 2014 m. priemonės šaukime buvo numatyta, kad statybos darbai nėra tinkamos finansuoti išlaidos. Tinkamomis finansuoti išlaidomis yra technologinė įranga ir mechanizmai, bendrosios išlaidos Priemonės įgyvendinimo pažanga Paraiškos pagal priemonės pirmąją veiklos sritį Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara (perdirbimo procese susidariusių trečiosios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas) vyko 2014 m. lapkričio 20 d m. gruodžio 15 d. Per šį laikotarpį surinktos 26 paraiškos, pasirašytos 5 sutartys. Surinktoms paraiškoms atrankos (pirmumo) kriterijai nebuvo taikomi, nes paraiškose prašoma paramos suma neviršijo kvietimui teikti paraiškas skirtų lėšų sumos. Lyginant su 2013 m. surinktų paraiškų, pasirašytų sutarčių skaičius sumažėjo, nors prašomos paramos suma beveik nesikeitė, tačiau išmokėtos paramos suma sumažėjo dvigubai ir siekė tūkst. EUR. Paraiškos pagal antrąją priemonės veiklą 2014 m. nebuvo renkamos, tik administruojama viena paraiška. Per 2014 m. buvo nutrauktos 9 paramos sutartys, kurių vertė 9 mln. EUR. Paramos sutartys buvo nutrauktos gavus paramos gavėjų prašymus išregistruoti paraiškas, bankrutavus įmonei arba nustačius pažeidimus (nustojo vykdyti projekto veiklą, nesilaikė kitų įsipareigojimų). 50

51 22 lentelė. Priemonės Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR * Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR (iš jų Naujiems iššūkiams) (2 539) Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR (iš jų Naujiems iššūkiams) (2 539) * Patvirtintos paramos suma yra mažesnė nei 2013 m., nes dalis pareiškėjų atsisakė paramos. (5 916) (5 916) Atsižvelgiant į 2014 m. likusias priemonės lėšas ir tai, kad projektų įgyvendinimas pagal šią priemonę užtrunka bei norint užtikrinti efektyvų lėšų įsisavinimą, keturioliktuoju Programos pakeitimu 5,56 mln. EUR buvo sumažintas priemonės finansavimas ir šios lėšos perskirstytos 121 priemonei Žemės ūkio valdų modernizavimas. Taip pat pasibaigus ekonominei krizei ir sumažėjus paskolų poreikiui, pagal keturioliktąjį Programos pakeitimą iš priemonės pirmosios veiklos srities Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara antros paskolų dalies į pirmą investicijų dalį perkelta EUR m. pagal šią priemonę prašomos paramos suma buvo net 49 proc. didesnė nei priemonei skirtos lėšos. Tačiau lėšų išmokėjimas ir deklaravimas Europos Komisijai pagal šią priemonę yra itin lėtas 2012 m. siekė 45 proc., 2013 m. 58 proc., o 2014 m. 66 proc. visos priemonės įgyvendinimui skirtos sumos. Tai galima paaiškinti tuo, kad dar m. dalis pateiktų ir patvirtintų paraiškų buvo didelės apimties. 16 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Atsižvelgiant į Programos keturioliktąjį pakeitimą ir bendros paramos sumažinimą, buvo pakeista priemonės kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriui skirta bendra investicijų suma: ji sumažėjo 51

52 nuo EUR iki EUR. Atitinkamai sumažėjo ir bendros investicijų sumos rodiklio tikslinė reikšmė. Iki 2014 m. pabaigos paremtų įmonių skaičiaus rodiklis buvo pasiektas net 162 proc., o daugiausiai tarp paremtų įmonių (8 iš 19, t. y. 42 proc.) buvo labai mažų ir mažų bei vidutinių. Daugiausiai tarp į žemės ūkio produktų perdirbimą ir pridėtinės vertės didinimą investavusių ūkio subjektų buvo lauko kultūrų auginimo įmonės ir pieno sektoriaus įmonės m. laikotarpiu bendra investicijų suma pagal šią priemonę sudarė daugiau nei 222,5 mln. EUR, iš kurių 40 proc. sudarė viešosios išlaidos, o likusią dalį projektų vykdytojų nuosavos lėšos. Galima teigti, kad įgyvendinami projektai buvo pakankamai didelės apimties, todėl įmonės prie jų prisidėjo solidžiu finansiniu indėliu. Iki 2014 m. vienai įmonei vidutiniškai teko prie projektų įgyvendinimo pridėti apie 691 tūkst. EUR nuosavų lėšų. Daugiausia investavo lauko kultūrų sektoriaus įmonės ir pieno sektoriaus įmonės, o mažiausiai sodininkyste užsiimančios įmonės. Bendra priemonės investicijų suma m. tesiekė 83 proc. numatytų lėšų. Mažiausiai lėšų panaudota kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriuje (13 proc. numatytos tikslinės reikšmės), sodininkystės (26 proc.), daugiausia lauko kultūros (123 proc.) ir pieno (80 proc.) Vykdant projektus pagal šią priemonę, buvo didinamas užimtumas kaimo vietovėse, m. sukurtos 524 darbo vietos ir iškeltas tikslas pasiektas 131 proc. apimtimi. Priemonės įgyvendinimas taip pat prisidėjo prie paramos gavėjų pajamų didėjimo, nes iki 2014 m. pabaigos paramą gavusiose įmonėse sukurta BVP sudarė daugiau nei 103 mln. EUR. 23 lentelė. Priemonės Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Produkto rodikliai Paremtų įmonių skaičius (iš kurių pagal Naujų iššūkių priemones) Rodikliai Iš viso (iš kurių pagal Naujų iššūkių priemones): Pagal paramos rūšį: Paremtų įmonių skaičius (parama paskolomis) Pagal įmonės dydį: Labai mažos ir (ar) mažos (<50 darbuotojų,<10 mln. EUR apyvarta) (iš kurių Pieno sektoriaus restruktūrizavimui ) Vidutinės (<250 darbuotojų, <50 mln. EUR apyvarta) (iš kurių Pieno sektoriaus restruktūrizavimui ) Pusiau didelės (<750 darbuotojų, <200 mln. EUR apyvarta) Pagal sektorių: Pieno (iš kurių Pieno sektoriaus Matavimo vienetai įmonių skaičius 2013 m. tikslas 119 (2) 2014 m. pasiekta reikšmė 19 (0) m. pasiekta reikšmė Dalis Fizinis rodiklis nuo tikslo 193 (1) 162% (50%) 6 0 7** 117% 40 (1) 47 (1) 8 (0) 5 (0) 77 (1) 68 (1) 192% (100%) 145% (100%) % 34 (2) 5 (1) 32 (2) 79% (100%) 52

53 Bendra investicijų suma (iš kurių pagal Naujų iššūkių priemones) Rezultato rodikliai Įmonių tiekiančių naujus produktus ir diegiančių naujas technologijas skaičius (iš kurių Pieno sektoriaus restruktūrizavimui ) Rodikliai restruktūrizavimui ) Kiaulininkystė, paukštininkystė Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Dalis Fizinis rodiklis nuo tikslo % Lauko kultūros % Sodininkystė % Ne maisto produktai % Kiti Sutarties dėl ES steigimo I priede išvardinti produktai Iš viso: Pagal sektorių: Pieno (iš kurių Pieno sektoriaus restruktūrizavimui ) Kiaulininkystė, EUR % ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) 83% 30% 80% (24%) % paukštininkystė Lauko kultūros % Sodininkystė % Ne maisto produktai % Kiti Sutarties dėl ES steigimo I priede išvardinti produktai Iš viso: % 27 (2) 0 (0) 35 (1) 130% (50%) Pagal įmonės rūšį: Žemės ūkio įmonė % 35 Maisto įmonė įmonių % (1) skaičius Pagal gamybos profilio pakeitimą: Nauja technologija % Remiamų įmonių bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas Sukurtų darbo vietų skaičius Nauji produktai (1) EUR * - naujų darbo vietų skaičius 350% % *Vadovaujantis NMA skaičiavimais, pateikiama bendra m. paramą gavusiose įmonėse sukurtos BPV reikšmė. **Ankstesniais metais buvo nurodyti neteisingi duomenys, nes buvo pateiktas ne parama paskoloms pasinaudojusių asmenų, bet paraiškas dėl finansų inžinerijos pateikusių asmenų skaičius. Naujiems iššūkiams skirtų lėšų įsisavinimas Vadovaujantis Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 nuostatomis, atskirai pateikiama informacija apie naujiems iššūkiams skirtų lėšų įsisavinimo ir stebėsenos rodiklių įgyvendinimo situaciją. Nuo 2009 m. parama pagal priemonę Žemės ūkio produktų perdribimas ir pridėtinės vertės didinimas teikiama naujų iššūkių įgyvendinimui m. bendra investicijų suma pieno sektoriaus restruktūrizavimui siekė 5,9 mln. EUR ir sudarė 24 proc. siektinos tikslinės reikšmės. 53

54 Iki 2013 m. naujų iššūkių lėšos buvo skirtos vienai įmonei pagal priemonės antrąją veiklos sritį Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones paremti. Įgyvendinant projektą, skatinama pieno gamintojų kooperacija, nes žemės ūkio kooperatyvas, kuris vienija pieno gamintojus, steigia pieno perdirbimo įmonę Pienas LT m. pavasarį buvo baigti pagrindiniai pieno baltymų gamyklos Kauno laisvoje ekonominėje zonoje statybos darbai ir pradėta montuoti technologinė įranga m. bankrutavus įrangos gamintojui, Pienas LT rado naują tiekėją ir tam, kad spėtų pasinaudoti ES parama, projekto vykdymą suskirstė į dvi dalis. Pirmajam etapui įgyvendinti bus naudojama ES parama, kooperatyvo pelnas ir jo narių anksčiau surinktos lėšos daugiau nei 8 mln. EUR. Antrajam etapui numatoma pasitelkti kooperatyvo lėšas. Įgyvendinus pirmojo etapo darbus, kooperatyvą Pienas LT bus galima vadinti ne tik pieno gamintoju, bet ir pieno perdirbėju, o visavertė gamyba bus pradėta, įgyvendinus antrojo etapo darbus. Naujoje gamykloje planuojama sukurti 120 darbo vietų. Gamykloje bus gaminamas eksportui skirtas nedenatūruotas aukštos koncentracijos pieno baltymas, naudojamas maisto ir farmacijos pramonėse. Naujos gamyklos bendraturčiai yra visi kooperatyvo Pienas LT nariai, kurių skaičius šiuo metu siekia 211. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas parama paskoloms (finansinės inžinerijos priemonės) 2009 m. buvo įkurtas Paskolų fondas, iš kurio pradėtos teikti lengvatinės paskolos pagal priemonę Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas. Paskolų fondui iš viso buvo skirta tūkst. EUR, iš kurių tūkst. EUR buvo panaudoti suteikiant paskolas pagal priemonę Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas. Iki 2012 m. pabaigos minėtoji paramos suma paskolinta 6 projektų įgyvendintojams. Atsigavus šalyje ekonomikai paskolų populiarumas pradėjo reikšmingai mažėti, nes projektų vykdytojams buvo lengviau sukaupti nuosavas lėšas bei pasiskolinti iš finansinių institucijų. Dėl šios priežasties nei 2013 m., nei 2014 m. nebuvo suteikta nei viena paskola Paskolų fondo lėšomis. Pagal priemonę Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas paskolomis buvo išmokėta tūkst. EUR, iš kurių iki 2014 m. pabaigos buvo grąžinta tūkst. EUR, t. y. 59 proc. visos paskolintos sumos, iš jų per 2014 m. grąžinta 196 tūkst. EUR. Nuo Paskolų fondo įsteigimo iki 2014 m. pabaigos už pagal priemonę Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas suteiktas paskolas buvo gauti 383 tūkst. EUR palūkanų, iš kurių 7 tūkst. per 2014 m. Gaunamų palūkanų dalis kasmet reikšmingai mažėja, nes didžioji dalis paskolų jau yra grąžintos. Pažymėtina, kad Paskolų fondo administravimui m. buvo išleisti 681 tūkst. EUR, t. y. 6,2 proc.visų Paskolų fondui skirtų lėšų (iš jų 102 tūkst. EUR per 2014 m.). Keturioliktuoju Programos pakeitimu sumažintos Paskolų fondui skirtos lėšos, kadangi dėl mažo susidomėjimo rinkoje paskolų populiarumas sumenko ir, lyginant su 2009 m., sumažėjo daugiau nei per pusę. Programos keturioliktuoju pakeitimu priemonei Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas skirta paskolų dalis buvo sumažinta 204 tūkst. EUR, todėl 2014 m. pabaigoje nepanaudotų lėšų nebuvo Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. ekonominė situacija darė teigiamą įtaką priemonės įgyvendinimui, nes gerėjanti įmonių padėtis didino jų galimybes dalyvauti priemonėje bei nuosavu indėliu prisidėti prie pakankamai didelės apimties projektų įgyvendinimo. Ekonomikos atsigavimas mažino paramos paskolomis poreikį, todėl 2014 m. (kaip m.) parama paskolomis nebuvo teikiama. Kita vertus 54

55 Rusijos draudimas įvežti maisto produktus neigiamai paveikė perdirbimo įmonių, importuojančių į Rusiją, veiklos rezultatus ir mažino jų gyvybingumą m. organizuotas kvietimas teikti paraiškas pagal šią priemonę mažos apimties projektams įgyvendinti galėjo prisidėti prie įmonių lengvesnio persitvarkymo prie naujų rinkų. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriaus konkurencingumo didinimo, inovacijų diegimo, aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybos. Be to, priemonė prisidėjo prie įmonių pajamų augimo ir didino jų konkurencinį pranašumą. Atskiras dėmesys skirtas pieno sektoriaus restruktūrizavimui, steigiant pieno perdirbimo įmones. Steigiant naujas darbo vietas, buvo prisidedama prie užimtumo situacijos kaimo vietovėse gerinimo ir nedarbo problemos, kuri tokia aktuali regionuose dėl nepakankamos darbo pasiūlos, sprendimo. 55

56 2.1.8 Priemonė Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra (125) Trumpas aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialusis Veiklos priemonės Ši priemonė yra investicinio pobūdžio. Ją sudaro keturios veiklos sritys. Pagal pirmąją veiklos sritį Žemės ūkio vandentvarka siekiama rekonstruoti anksčiau valstybės įrengtas drenažo sistemas (griovius ir požeminius kolektorius). Pagal ją remiama bendro naudojimo drenažo sistemų ir jų hidrotechninių statinių renovacija ir rekonstrukcija pagal viešuosius projektus, kuriais nesiekiama pelno. Pagal antrąją veiklos sritį Žemės konsolidacija parama gali būti teikiama žemės konsolidacijos projektams, taip pat kompleksiniams žemės ūkio ir kaimo plėtros projektams organizuoti, rengti ir įgyvendinti bei susijusioms išlaidoms padengti. Pagal trečiąją Miškų infrastruktūros gerinimas siekiama gerinti priėjimą prie miško žemės, privačiuose miškuose plėtojant miško kelių su žvyro danga tinklą ir gerinant miško kelių būklę. Taip pat siekiama Natura 2000 tinklui nepriklausančiose teritorijose įrengti ar atnaujinti miško sausinimo sistemas. Pagal ketvirtąją Gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimas siekiama įsteigti gyvulių veislių vertės nustatymo centrą (ši veikla 2010 m. buvo perkelta iš priemonės Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas ). Sudaryti tinkamas sąlygas infrastruktūros plėtrai, kuri pagerintų žemės ir miškų ūkio konkurencingumą. Gerinti kaimo gyventojų darbo sąlygas. Gerinti kaimo vietovių bei miškų infrastruktūros įrangą. Pirmoji veiklos sritis: Gerinti laukų bendro naudojimo melioracijos inžinerinės infrastruktūros techninę būklę. Išsaugoti ir puoselėti žemės ūkio vandens išteklių ekologinę vertę. Antroji veiklos sritis: Suformuoti racionalias ūkių žemėvaldas ir pagerinti jų struktūrą. Sudaryti tinkamas prielaidas vietovių infrastruktūrai gerinti. Sudaryti tinkamas prielaidas vietovėse įgyvendinti kitus žemės ūkio, kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus. Trečioji veiklos sritis: Teikti paramą miško infrastruktūrai gerinti. Ketvirtoji veiklos sritis: Įsteigti gyvulių veislių nustatymo centrą. Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Pirmoji veiklos sritis: iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui 300 tūkst. EUR (polderio rekonstravimo projektui 600 tūkst. EUR). Antroji veiklos sritis: iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Didžiausia investicinės paramos suma vienam projektui 400 tūkst. EUR. Trečioji veiklos sritis: iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui 200 tūkst. EUR. Ketvirtoji veiklos sritis: iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui 10 mln. EUR Priemonės įgyvendinimo administravimas Priemonė yra įgyvendinama, vadovaujantis kiekvienai iš keturių veiklos sričių parengtomis ir patvirtintomis įgyvendinimo taisyklėmis. Pagal pirmąją priemonės veiklos sritį Žemės ūkio vandentvarka 2013 m. surinktų paraiškų administravimui palengvinti bei tinkamam projektų finansavimui užtikrinti 2014 m. tris kartus buvo keičiamos priemonės įgyvendinimo taisyklės. Atliktuose pakeitimuose buvo numatyta, kad tuo atveju, kai panaudotos visos veiklos sričiai skirtos ir leistos viršyti Lietuvos kaimo plėtros m. programos lėšos, toliau prisiimami įsipareigojimai finansuojami iš Lietuvos kaimo plėtros m. programos iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pakeitimais taip pat patikslintos netinkamų pareiškėjų sąvokos. Antrosios veiklos srities Žemės konsolidacija įgyvendinimo taisyklės buvo keistos kartą. Jomis buvo patikslintas paskutinio mokėjimo prašymo laikas, t. y m. birželio 30 d. Kadangi žemės konsolidacija yra sudėtingas ir ilgas procesas, kurio etapais atliekami darbai yra brangūs, rangovai pageidavo spartesnio atsiskaitymo už jau įvykdytus darbus. Todėl pakeitimu sudaryta galimybė paramos gavėjui VĮ Valstybės žemės fondui dažniau kreiptis dėl išlaidų finansavimo nustatant, kad galima pateikti iki penkių (vietoj keturių) mokėjimo prašymų, neįskaitant avansinio mokėjimo ir įskaitant galutinį mokėjimo prašymą. 56

57 Priemonės trečiosios veiklos srities ( Miškų infrastruktūros gerinimas ) ir ketvirtosios veiklos srities ( Gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimas ) įgyvendinimo taisyklės buvo keičiamos po vieną kartą, jose nustatant paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo datą, t. y m. birželio 30 d Priemonės įgyvendinimo pažanga Pažymėtina, kad per 2014 m. nebuvo paramos atsisakymo atvejų (paramos sutarčių nutraukimo). Pagal priemonės pirmąją veiklos sritį Žemės ūkio vandentvarka 2014 m. paraiškos nebuvo renkamos ir vertintos 2013 m. surinktos paraiškos m. pareiškėjai aktyviai teikė paraiškas ir jose prašoma paramos suma viršijo kvietimui skirtą, todėl 2014 m. atliekant šių paraiškų vertinimą buvo taikyti paraiškų atrankos (pirmumo gauti paramą) kriterijai. Kadangi 2013 m. pagal šią priemonės veiklos sritį prašomos paramos suma buvo beveik penkis kartus didesnė nei skirta lėšų, 2014 m. gruodžio 2 d. keturioliktuoju Programos pakeitimu buvo atliktas lėšų perskirstymas tarp priemonės veiklos sričių. Pagal šį perskirstymą pirmajai veiklos sričiai skirti papildomi tūkst. EUR (110 tūkst. EUR perskirstant iš trečiosios veiklos srities Miškų infrastruktūros gerinimas ir 925 tūkst. EUR perskirstant iš ketvirtosios priemonės veiklos srities Gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimas ). Atitinkamai pakoreguoti priemonės produkto ir rezultato rodikliai. Priemonės pirmosios veiklos srities Žemės ūkio vandentvarka populiarumą lemia tai, kad šalyje įrengtos drenažo sistemos yra pasenusios (apie 70 proc. drenažo sistemų įrengtos prieš 25 metus ar seniau), didėja prastai melioruojamos žemės plotai, auga nusidėvėjusių melioracijos įrenginių skaičius (apie 62 proc. melioracijos įrenginių šalyje yra nusidėvėję). Nacionalinio biudžeto lėšų nepakanka siekiant spręsti šią problemą, todėl tam yra naudojamos ES lėšos. Paminėtina, kad nepaisant kelis kartus šiai veiklos sričiai padidinto finansavimo, paramos pagal šią veiklos sritį paklausa viršija pasiūlą. Be to, ši veiklos sritis ne tik populiari tarp pareiškėjų, bet ir viena sklandžiausiai įgyvendinamų priemonių, kadangi pareiškėjai dėl paramos kreipiasi neraginami, lėšų įsisavinimas vyksta sklandžiai, o pareiškėjų numatyti projektai sėkmingai įgyvendinami m. priemonės pirmosios veiklos sritis Žemės ūkio vandentvarka buvo įgyvendinama neatsiliekant nuo plano. Pagal priemonės antrąją veiklos sritį Žemės konsolidacija paraiškos 2014 m. nebuvo renkamos metais buvo priimti priemonės veiklos srities įgyvendinimo taisyklių pakeitimai, siekiant sudaryti kuo geresnes sąlygas pasinaudoti šios veiklos srities teikiamomis finansavimo galimybėmis. Per metus buvo inicijuoti 39 žemės konsolidacijos projektai, kurių bendra vertė sudaro apie 8,7 mln. EUR m. pabaigoje galutinai užbaigti vykdyti 2 projektai, likusius projektus planuojama sėkmingai pabaigti 2015 m. Priemonės spartesnį įgyvendinimą apsunkina pagal įstatymus privalomos sudėtingos ir ilgai užtrunkančios žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo procedūros, tačiau ŽŪM ir paramos gavėjas VĮ Valstybės žemės fondas aktyviai bendradarbiauja spręsdami žemės konsolidacijos procese iškilusias praktines problemas (tobulinamos Įgyvendinimo taisyklių nuostatos, sprendžiami techniniai žemės konsolidacijos proceso klausimai). Pagal trečiąją priemonės veiklos sritį Miškų infrastruktūros gerinimas ir ketvirtąją veiklos sritį Gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimas paraiškos 2014 m. nebuvo renkamos. Patvirtintų projektų įgyvendinimas baigtas 2014 m., išskyrus vieną projektą pagal veiklos sritį Gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimas, kurio įgyvendinimas 2015 m. pratęstas 1 mėn. 57

58 24 lentelė. Priemonės Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR * Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR *Suma lyginant su 2013 m. sumažėjo dėl to, kad paraiškų vertinimo metu buvo sumažinta prašoma paramos suma. Europos Komisijos 2014 m. vasario 26 d. patvirtintu tryliktuoju Programos pakeitimu parama priemonei buvo sumažinta 0,3 proc., t. y., EUR. Vertinant priemonės finansinį įgyvendinimą pastebėtina, kad iš viso pagal priemonę m. prašoma parama 50 proc. viršijo Programoje numatytas lėšas. Tokia situacija susiklostė dėl itin didelio žemės ūkio vandentvarkai skirtos veiklos srities populiarumo. Pagal priemonę patvirtintos paramos suma sudarė 103 proc., o išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos sumos atitinkamai 77 proc. ir 74 proc. visų priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų. Galima teigti, kad iki Programos įgyvendinimo pabaigos šiai priemonei skirtas finansavimas turėtų būti įsisavintas. 17 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas 25 lentelė. Priemonės Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Iš viso: % Pagal žemės tipą: Paremtų unikalių Ūkių žemė % projektų projektų Miško žemė % skaičius skaičius Pagal projekto tipą: Miškų infrastruktūros % 58

59 Bendra investicijų suma Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo gerinimo Vandentvarkos % Žemės konsolidavimo ir % gerinimo Gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimo % Iš viso: % Pagal žemės tipą: Ūkių žemė % Miško žemė % Pagal projekto tipą: Miškų infrastruktūros gerinimo EUR % Vandentvarkos % Žemės konsolidavimo ir gerinimo % Gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimo % Rezultato rodikliai Remiamų ūkių ir įmonių bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas EUR Nutiesta ar rekonstruota miško kelių su žvyro danga km 40 8,5 14,96 37% Rekonstruota sausinimo sistemų km % Rekonstruota dirbtinių vandens telkinių hidrotechninių statinių (pylimų) km 5,4 2,01 3,87 72% Rekonstruota polderių km 35 3,32 67,02 191% Analizuojant priemonės stebėsenos rezultatus matyti, kad jos visi produkto rodikliai pagal paremtų projektų skaičių buvo faktiškai pasiekti ar viršyti (gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimo projektų skaičiaus rodiklis net 600 proc.). Tuo tarpu priemonės stebėsenos rodiklių pagal bendrą investicijų sumą pažanga nebuvo tokia gera. Iš viso planuota bendros investicijų sumos tikslinė reikšmė m. pasiekta tik 68 proc. Kadangi pagal keturioliktąjį Programos pakeitimą buvo perskirstytos priemonės lėšos tarp jos veiklos sričių, pasikeitė bendrų investicijų sumų tikslinės reikšmės, taip pat padidėjo bendra investicijų suma ūkio tipo žemei ir sumažėjo suma, skirta miško žemei. Dėl šių pakeitimų lyginant su 2013 m. ypač pagerėjo bendros investicijų sumos pagal projekto tipą stebėsenos rezultatai: miškų infrastruktūros gerinimo pakilo nuo 36 proc m. iki 89 proc., o gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimo nuo 2 proc m. iki 21 proc m. Pagal bendras investicijų sumas iš priemonės veiklų išsiskiria vandentvarka m. jai skirta net 95 proc. visų per laikotarpį į priemonės keturias veiklas investuotų lėšų; 2014 m. ši proporcija siekė 72 proc. Paremtų vandentvarkos projektų skaičius taip pat didžiausias tokių 2014 m. buvo 17 (38 proc. visų paremtų projektų skaičiaus), o m. iš viso paremti 286 vandentvarkos projektai, kurie sudaro 82 proc. visų per laikotarpį paremtų projektų skaičiaus. Pagal priemonę daugiausia remta ūkių žemė 83 proc m. ir 95 proc m. visų remtų projektų skaičiaus. Likusiais projektais remta miškų žemė. Analizuojant priemonės rezultato rodiklius galima teigti, kad beveik visi jie atspindi pirmosios ir trečiosios veiklos sričių pasiekimus. Iki 2014 m. pabaigos vykdant vandentvarkos projektus rekonstruotų polderių rodiklis buvo pasiektas 191 proc., o rekonstruotų sausinimo sistemų rodiklis 54 proc. Be to, paramos lėšomis m. buvo rekonstruota 2,01 km dirbtinių vandens 59

60 telkinių hidrotechninių statinių (72 proc. siektinos reikšmės). Miško infrastruktūros projektų rezultato rodiklio pasiekimai kuklesni, nes iki 2014 m. nutiesta ar rekonstruota 8,5 km miško kelių su žvyro danga ir tai sudaro tik 37 proc. tikslinės reikšmės Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. ekonominės situacijos pokyčiai priemonės įgyvendinimui didelės įtakos neturėjo, nes pagal dvi priemonės veiklos sritis (taip pat ir pagal populiariausiąją, skirtą žemės ūkio vandentvarkai) finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Priemonės įgyvendinimas labiausiai prisidėjo prie melioracinės inžinerinės infrastruktūros techninės būklės gerinimo šalyje, nes daugiausiai projektų buvo skirta būtent žemės ūkio vandentvarkai. Nacionalinės lėšos, skiriamos šiai problemai spręsti, nėra pakankamos, o blogos būklės melioruotos žemės plotai šalyje siekia daugiau nei 222,4 tūkst. ha, todėl paramos poreikis visą programavimo laikotarpį yra labai didelis. 60

61 2.1.9 Priemonė Dalyvavimas maisto kokybės schemose (132) Trumpas aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialusis Veiklos priemonės Parama skirta paskatinti ūkininkus gaminti ir pateikti rinkai aukštesnės kokybės žemės ūkio ir maisto produktus. Sertifikuotų, išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamyba suteikia galimybę ūkininkų šeimoms ir mažiems ūkiams padidinti jų konkurencingumą, sukurti produktui didesnę pridedamąją vertę ir gauti didesnes pajamas. Tai kompensacinio pobūdžio parama, leidžianti finansuoti sertifikavimo ir kontrolės išlaidas, reikalingas produkto atitikčiai specifikacijų reikalavimams patikrinti, taip pat įsitraukimo į maisto kokybės schemą išlaidas ir metinį įnašą už dalyvavimą tokioje schemoje. Gerinti produktų kokybę ir rinkodarą, remiant dalyvavimą maisto kokybės schemose. Didinti dalyvaujančių pripažintose maisto kokybės schemose skaičių. Gaminti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio ir maisto produktus, puoselėti maisto gamybos tradicijas bei pateikti vartotojams įvairų kokybišką maistą. Remti ūkininkus, dalyvaujančius maisto kokybės schemose. Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Parama teikiama ne ilgiau kaip 5 metus, kompensuojant iki 100 proc. tinkamų išlaidų. Vidutinė metinė paramos suma 5 metų laikotarpiui: - Bendrijos lygiu pripažintų maisto kokybės schemų dalyviams EUR (3 598 Lt) valdai; - Nacionaliniu lygiu pripažintų maisto kokybės schemų dalyviams EUR (7 738 Lt) valdai Priemonės įgyvendinimo administravimas Siekiant padidinti priemonės patrauklumą potencialiems pareiškėjams, palengvinti priemonės įgyvendinimą ir administravimą, užtikrinti suplanuotų tikslų pasiekimą atliktas vienas priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimas. Juo numatyta, kad paramos paraiška ir (arba) mokėjimo prašymas teikiami tik spausdintine forma, nereikalaujant pateikti šių dokumentų elektroninės versijos. Taip pat, siekiant spartesnio paramos administravimo, numatyta, kad, jei vertinant paramos paraišką arba mokėjimo prašymą kyla klausimų arba trūksta dokumentų, pareiškėjui siunčiami ne du, o vienas pranešimas, kuriuo prašoma per 10 d. d. pateikti trūkstamą informaciją arba dokumentus. Taip pat taisyklių pakeitimu išplėstas tinkamų finansuoti įsitraukimo į kokybės sistemą išlaidų sąrašas ir padidinta didžiausia tinkamų finansuoti šių išlaidų suma, kuri gali būti skiriama kokybiškų žemės ūkio produktų pakuotės, etiketės dizaino sukūrimui, spausdinimui, gamybai bei įsigijimui Priemonės įgyvendinimo pažanga Paraiškų rinkimas pagal priemonę truko nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Per visą minėtą laikotarpį nebuvo gauta nusiskundimų dėl paraiškų rinkimo, vertinimo ir atrankos proceso, todėl jis vyko sklandžiai. Surinktoms paraiškoms nebuvo taikyti atrankos (pirmumo) kriterijai, nes surinktose paraiškose prašoma paramos suma neviršijo kvietimui numatytos paramos sumos. Priemonės įgyvendinimo būklė nuosekliai programavimo laikotarpiu gerėja m. pareiškėjai aktyviai jungėsi į nacionalinę maisto kokybės schemą, teikė paramos paraiškas pagal šią priemonę. Iš viso 2014 m. buvo pateikta 63 naujos paramos pagal priemonę paraiškos. Priemonės įgyvendinimo laikotarpiu, nuo 2010 m., iš viso pateiktos 237 paramos paraiškos. Pažymėtina, kad per 2014 m. nebuvo paramos atsisakymo atvejų (paramos sutarčių nutraukimo). 26 lentelė. Priemonės Dalyvavimas maisto kokybės schemose finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Teikiant paramos paraiškas pagal priemonę Dalyvavimas maisto kokybės schemose, prašoma paramos suma nenurodoma, ji apskaičiuojama vertinant mokėjimo prašymus. 61

62 Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR Atsižvelgiant į tai kad, iki Programos pabaigos dėl laiko stokos nebuvo įmanoma pasiekti stebėsenos rodiklių reikšmių ir siekiant efektyviai panaudoti priemonei skirtas lėšas, pagal keturioliktąjį Programos pakeitimą EUR priemonei skirtų lėšų perskirstyta 121 priemonei Žemės ūkio valdų modernizavimas m. pagal priemonę patvirtintos paramos suma sudarė 222 tūkst. EUR ir lyginant su 2013 m. išaugo 80 tūkst. EUR, o išmokėta parama siekė lyginant su 2013 m. išaugo net 100 tūkst. EUR ir siekė 222 tūkst. EUR. 18 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Nors ES lygiu pripažintų bei pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus gaminamų produktų asortimentas nuosekliai auga, priemonės lėšų įsisavinimo sparta yra lėtesnė nei tikėtasi. Išmokėta ir Europos Komisijai deklaruota parama tesudaro 25 proc. visų priemonei skirtų lėšų. Svarbiausi tai sąlygojantys veiksniai yra kompensacinis priemonės pobūdis bei lankstus mokėjimo prašymų teikimo grafikas. Be to, tie gamintojai, kurie neturi dalyvavimo kokybės sistemose patirties ir garantijų dėl papildomų investicijų atsiperkamumo, nesiryžta didinti išlaidų, susijusių su produkto kokybe. Siekiant skatinti pagal kokybės sistemų reikalavimus gaminamų produktų gamybą, vartojimą bei asortimento plėtrą, nuo 2015 m. gamintojams numatyta teikti paramą ir pagal Lietuvos kaimo plėtros m. programos priemonę Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Pagal 2014 m. gruodžio 2 d. keturioliktąjį Programos pakeitimą sumažintos priemonės stebėsenos rodiklių reikšmės: paremtų ūkių valdų, dalyvaujančių kokybės schemoje, skaičius nuo 320 iki 225, iš jų: Bendrijos maisto kokybės ženklinimo sistemoje nuo 20 iki 5, o valstybės narės pripažintoje schemoje nuo 300 iki m. paremtų ūkių ar valdų, dalyvaujančių kokybės schemoje skaičius sudarė 35 proc. nuo priemonės įgyvendinimo pradžios šią paramą gavusių valdų skaičiaus. Iš viso m. pagal priemonę paremta 78 proc. planuoto paremti ūkių skaičiaus, taigi atsižvelgiant į likusį Programos įgyvendinimo laikotarpį, galima sakyti, kad nustatytos tikslinės priemonės įgyvendinimo reikšmės 62

63 nebus pasiektos. Tačiau priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie sertifikuotų išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų skaičiaus pokyčio šalyje 2014 m. Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios iki 2014 m. pabaigos nebuvo paremtų ūkių valdų, dalyvaujančių Bendrijos maisto kokybės ženklinimo sistemoje. Nors 2014 m. paraiškas galima buvo teikti nepertraukiamai nuo kovo 13 d. iki gruodžio 31 d., paraiškų nepateikė nei vienas produktų, kurių kokybė oficialiai pripažinta pagal 2012 m. lapkričio 21 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012, gamintojas. Siekiant panaudoti šiai priemonei skirtą finansavimą (įskaitant ir paramą ūkio valdoms dalyvaujančioms Bendrijos maisto kokybės ženklinimo sistemoje), galimybės gauti paramą buvo viešinamos tiek ŽŪM ir NMA oficialiose internetinėse svetainėse, tiek žiniasklaidos priemonėmis, tiek seminarų metu. Manytina, kad mažą pareiškėjų aktyvumą lėmė tai, kad iki 2014 m. pabaigos Lietuvoje buvo registruota nedaug kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų, gaminamų pagal Europos Sąjungos lygiu pripažintą sistemą m. buvo registruoti iš viso šeši lietuviškų maisto produktų pavadinimai: Seinų/Lazdijų krašto medus, kuriam suteikta Saugoma kilmės vietos nuoroda, Lietuviškas varškės sūris, Daujėnų naminė duona ir midus Stakliškės, kuriems suteikta Saugoma geografinė nuoroda, o taip pat mėsos gaminys Skilandis bei pieno gaminys Žemaitiškas kastinys, kuriems suteikta Garantuoto tradicinio gaminio nuoroda. Be to, šiuos produktus gamino vos 11 gamintojų. Priemonės rezultato rodiklis Žemės ūkio produkcijos vertė pagal pripažintus kokybės ženklus ir nustatytus standartus buvo viršytas net 27 kartus, nes planuojant priemonę buvo nustatyta per maža rodiklio tikslinė reikšmė. Nepaisant mažo paremtų valdų skaičiaus, sertifikuotos produkcijos vertė didelė. Galima teigti, kad vienas paramos gavėjas sertifikavo žymiai didesnės vertės produktus nei buvo planuota programavimo metu. 27 lentelė. Priemonės Dalyvavimas maisto kokybės schemose produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Iš viso: Paremtų ūkių Pagal kokybės schemos valdų, kilmę: dalyvaujančių kokybės schemoje Bendrijos maisto kokybės ženklinimo sistemos Valstybės narės pripažinta schema Rezultato rodikliai Žemės ūkio produkcijos vertė pagal pripažintus kokybės ženklus ir nustatytus standartus Matavimo vienetai unikalių asmenų skaičius 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo % % % EUR % Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. kintanti socialinė ekonominė situacija priemonės įgyvendinimui turėjo nežymiai teigiamą įtaką. Pagal šią priemonę remiami išskirtinės kokybės bei ES lygiu pripažintų produktų gamintojai, šie produktai pasižymi didesne pridėtine verte, natūralumu, palankiais aplinkai gamybos metodais. Didėjant vartotojų pajamoms, jie daugiau lėšų gali skirti šiems produktams įsigyti, o augant šių produktų paklausai skatinama šių produktų gamyba. Tačiau gamintojai, gamindami išskirtinės 63

64 kokybės produktus, turi didinti išlaidas, susijusias su produkto kokybe, kurios kol kas nėra atsiperkančios rinkoje. Todėl nežymus socialinės ekonominės situacijos pagerėjimas nėra pakankamas tam, kad gamintojai dar aktyviau gamintų kokybiškus produktus ir teiktų paramos paraiškas pagal šią priemonę. 64

65 Priemonė Pusiau natūrinis ūkininkavimas (141) Trumpas aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialusis Veiklos priemonės Investicinio pobūdžio priemonė, pagal kurią remiamos smulkios žemės ūkio valdos penkerius metus pagal 3+2 principą. Parama pagal šią priemonę skirta pareiškėjams, kurių valdos ekonominis dydis atitinka 1 3,99 EDV. Pareiškėjai turi pateikti verslo planą (kaip paraiškos sudėtinę dalį), įsipareigodami per trejus metus žemės ūkio valdos ekonominį dydį padidinti 20 proc. Jei verslo planas nevykdomas ir paramos gavėjas negali tinkamai pagrįsti, kodėl vėluojama įgyvendinti verslo plane numatytas investicijas, paramos mokėjimas gali būti nutrauktas jau po trejų paramos teikimo metų. Didinant žemės ūkio valdų konkurencingumą, gerinti jų struktūrą ir plėtoti rinkos poreikius atitinkantį prekinį ūkininkavimą. Didinti valdų valdytojų pajamas; Didinti rinkos poreikius atitinkančių žemės ūkio valdų skaičių. Paremti restruktūrizuojamas pusiau natūrines žemės ūkio valdas, suteikti ūkininkams galimybių įgyti dalyvavimo investicinėje paramos priemonėje patirties (verslo plano rengimas ir pateikimas, investicijų planavimas ir įgyvendinimas, investicijų įgyvendinimo patvirtinamųjų dokumentų pateikimas Agentūrai). Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Paramos dydis yra 1500 eurų vienam ūkiui per metus Priemonės įgyvendinimo administravimas 2014 m. atliktas vienas priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimas, pagal kurį nustatytas 2009 m. ir 2011 m. pateiktų paraiškų mokėjimo prašymų pateikimo terminas 2014 m. gegužės 30 d Priemonės įgyvendinimo pažanga 2014 m. paraiškos pagal šią priemonę nebuvo renkamos, buvo vertinamos 2013 m. pabaigoje surinktos paraiškos. Surinktoms paraiškoms nebuvo taikyti atrankos (pirmumo) kriterijai, nes surinktose paraiškose prašoma paramos suma neviršijo kvietimui numatytos paramos sumos m. pagal priemonę išmokėtos paramos suma siekė tūkst. EUR ir sudarė 20 proc. visos m. laikotarpiu išmokėtos paramos sumos. Nors 2014 m. lyginant su 2013 m. buvo patvirtinta mažiau paraiškų (434, o 2013 m. 547), tačiau 2014 m. išmokėta paramos suma buvo 634 tūkst. EUR didesnė. Pažymėtina, kad per 2014 m. nebuvo užfiksuota paramos atsisakymo atvejų (paramos sutarčių nutraukimo). 28 lentelė. Priemonės Pusiau natūrinis ūkininkavimas finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m. tūkst., EUR m m. Surinkta paraiškų*, vnt Prašoma paramos suma*, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai*, vnt. (atmetus paramos pareiškėjų prašymu nutrauktas sutartis) *** Įvertinta neigiamai*, vnt Patvirtinta paraiškų*, vnt Patvirtinta paramos suma*, tūkst. EUR *** Išmokėta paramos suma**, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos**, tūkst. EUR *Naujos m. paraiškos. **Įskaičiuojant mokėjimus pagal m. KPP įsipareigojimus. *** Rodiklių reikšmės patikslintos 2014 m. atliktus paraiškų pervertinimą. Nagrinėjant priemonės finansinių rodiklių įgyvendinimą matyti, kad, lyginant su 2013 m., 2014 m. padidėjo išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos dalis nuo visų programavimo laikotarpiui skirtų lėšų po 88 proc m. šie rodikliai siekė 70 proc. ir buvo rizika, kad priemonei skirtos lėšos nebus įsisavintos. Po 2013 m. atliktų Programos pakeitimų buvo sumažintas 65

66 priemonei skirtas finansavimas ir finansinių rodiklių reikšmės pagerėjo. Visa m. pagal priemonę prašoma paramos suma sudaro 98 proc. jai skirtų lėšų, o patvirtinta parama 80 proc. 19 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Pastaba: mokėjimai pagal KPP m. įsipareigojimus įtraukti tik į ES deklaruotos ir išmokėtos paramos stulpelius; prašomos ir patvirtintos paramos stulpeliai atspindi tik naujų m. paraiškų lėšas. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Jau 2013 m. po dvyliktojo Programos keitimo sumažinus produkto bei rezultato rodiklių tikslines reikšmes, priemonės produkto rodikliai buvo pasiekti ir viršyti m. šie rodikliai dar padidėjo. Vadovaujantis 2014 m. pabaigos duomenimis matyti, kad pagal priemonę daugiausiai paramos buvo skirta valdoms, kurios yra didesnės nei 10 ha. Tokios valdos sudarė beveik 61 proc. visų pagal priemonę paramą gavusių valdų skaičiaus. Rezultato rodiklis, matuojantis į rinką patekusių ūkių skaičių, m. laikotarpiu buvo pasiektas 66 proc. ir lyginant su jo reikšme 2013 m., išaugo 30 proc. punktų m. į rinką pateko 687 ūkiai ir tai sudarė net 45 proc. visų m. į rinką patekusių ūkių skaičiaus. Tačiau iki Programos įgyvendinimo pabaigos rezultato rodiklio reikšmė nebus pasiekta, nes dauguma pusiau natūrinių ūkių dėl itin nedidelės ūkininkavimo apimties nesukaupia pakankamai lėšų ūkių ekonominiam gyvybingumui didinti. Kasmet paramą gaunantiems ūkiams skiriama EUR. Už šias lėšas ūkininkai dažnai įsigyja įvairių padargų darbui palengvinti, pavyzdžiui, grėblį-vartytuvą, krautuvą ir kt. Parama mokama dalimis, todėl ūkiai negali vykdyti ilgalaikių investicijų. Pusiau natūriniai ūkiai dažniausiai plėtoja tokią žemės ūkio veiklą, kurios laikotarpis nuo gamybos iki piniginių pajamų gavimo yra labai trumpas. Jei atitinka tinkamumo kriterijus, pareiškėjai kreipiasi paramos pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas, pagal kurią visa paramos suma gaunama iš karto ir galima vykdyti ilgalaikes investicijas. 29 lentelė. Priemonės Pusiau natūrinis ūkininkavimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai 2014 m m. pasiekta reikšmė Matavimo 2013 m. pasiekta Dalis nuo vienetai tikslas Fizinis rodiklis reikšmė tikslo Produkto rodikliai Iš viso: % Paremtų valdų Pagal valdos dydį: < 5 ha unikalių valdų % skaičius 5 ha - < 10 ha skaičius % 10 ha % Rezultato rodikliai Į rinką patenkančių ūkių skaičius unikalių ūkių skaičius % 66

67 Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. ekonominiai ir socialiniai pokyčiai priemonės įgyvendinimu įtakos neturėjo, nes paraiškos pagal šią priemonę nebuvo renkamos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vyrauja smulkios valdos (2014 m. 86 proc. šalyje valdų dydis buvo mažesnis nei 2 EDV), pagal priemonę teikiama parama mikro lygiu buvo labai svarbi m. paramą gavusių valdų skaičius sudarė 1,3 proc. šalyje užfiksuoto tokių valdų skaičiaus ( ). Makro lygiu priemonės įgyvendinimo apimtis buvo maža. 67

68 2.2 PROGRAMOS II KRYPTIES APLINKOS IR KRAŠTOVAIZDŽIO GERINIMAS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ Programos II krypties įgyvendinimo pažanga 30 lentelė. Programos II krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma*, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos*, tūkst. EUR *Kartu su m. KPP įsipareigojimais. II krypties priemonių finansinių rodiklių įgyvendinimas iki 2014 m. pabaigos, lyginant su visam Programos įgyvendinimo laikotarpiui skirta parama, pateikiamas paveiksle. 20 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. II krypties priemonių paramos lėšos buvo įsisavinamos pakankamai sparčiai, nes surinktose paraiškose prašomos paramos suma iki 2014 m. pabaigos siekė 100 proc. visam programavimo laikotarpiui II krypčiai suplanuotų lėšų sumos, o patvirtintos paramos suma sudarė 101 proc. visų Programos II krypčiai skirtų lėšų. Priemonių įgyvendinimui išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos suma siekė 93 proc., skaičiuojant nuo viso II krypties priemonėms numatyto finansavimo m., lyginant su 2013, paramos išmokėjimas ir deklaravimas Europos Komisijai buvo intensyvesnis per 2014 m. išmokėta ir Europos Komisijai deklaruota 15 proc. visos finansiniam periodui skirtos paramos m., kaip ir 2013 m., sėkmingiausiai lėšos buvo įsisavinamos pagal priemones Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) (išmokėta 99 proc. viso priemonei skirto finansavimo), Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas 68

69 (96 proc.), taip pat Agrarinės aplinkosaugos išmokos (93 proc.). Iki 2014 m. pabaigos mažiausiai lėšų buvo įsisavinta pagal priemones Miškų aplinkosaugos išmokos (išmokėta 33 proc. viso priemonei skirto finansavimo) ir Pelno nesiekiančio investicijos miškuose (išmokėta 48 proc. viso priemonei skirto finansavimo). Programos II krypties tikslų ir prioritetų įgyvendinimas Programos II krypties bendrasis tikslas gerinti aplinką ir kraštovaizdį bei stabdyti biologinės įvairovės mažėjimą, racionaliai naudojant žemės išteklius, remiant subalansuotą žemės ir miškų ūkio plėtrą. Šis tikslas yra įgyvendinamas per tris prioritetus ir 10 priemonių. Pirmasis prioritetas skirtas aplinką tausojančiai ūkininkavimo praktikai skatinti, antrasis klimato kaitai mažinti, o trečiasis biologinei įvairovei išsaugoti ir didelės gamtinės vertės bei tradicinėms agrarinėms vietovėms plėsti. Visiems trims II krypties prioritetams ir juos įgyvendinančioms priemonėms Programoje numatyti pradinės padėties rodikliai, kurių dinamika m. laikotarpiu pateikiama lentelėje. 31 lentelė. Programos II krypties pradinių rodiklių dinamika Pradinis rodiklis, matavimo Kod vienetas as II.1. prioritetas. Aplinką tausojanti ūkininkavimo praktika Dirvožemis: ekologinis ūkininkavimui), ha** ūkininkavimas (ŽŪN, skirtos ekologiniam B Vietovės, kurioms gresia dirvožemio erozija, tonų/ha/per metus, B22 4,4 n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. n.d. apytikriai skaičiavimai* Vandens kokybė: bendras maistinių medžiagų balansas: mineralinio azoto kiekis dirvožemyje, kg/ha B20 57,8 51,6 53,2 52,1 50,7 57,8 60,3 57,7 61,2 II. 2. Prioritetas. Klimato kaitos mažinimas Klimato Iš žemės ūkio kaita: gaunamas biokuras: atsinaujin Biodyzelinas 10,3 24,8 64,6 104,7 89,2 79,9 106,7 117,3 n. d. ančios B24 Bioetanolis 14, ,3 20,9 24,3 23,8 n. d. energijos Iš miškų ūkio: gamyba iš žemės miškų ūkio žaliavų, KT ir Malkos medienos atliekos ir B24 899,8 880,5 932,8 998,8 997,5 978,9 986,9 n. d. n. d. II. 3. Prioritetas. Biologinės įvairovės išsaugojimas ir didelės gamtinės vertės bei tradicinių agrarinių vietovių plėtra Biologinė įvairovė: paukščių populiacija žemės ūkio naudmenose (paukščių populiacijų žemės ūkio B naudmenose gausos kaita (dinamika)), Indeksas (2000=100) Biologinė įvairovė: didelės gamtinės vertės agrarinės vietovės ir miškų ūkis (didelės gamtinės Natura 2000 teritorijos: paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) buveinių apsaugai B18 521,9 649,3 543,3 659,5 545,8 661,2 557,2 651,7 560,7 651, ,7 651,6 560,7 651,6 560,7 651,6 565,5 651,5 69

70 Pradinis rodiklis, matavimo vienetas vertės svarbios agrarinės teritorijos vietovės, (BAST) ŽŪN), Natūralios ir tūkst. ha pusiau natūralios pievos** Didelės gamtinės vertės miškai Biologinė įvairovė: medžių rūšių struktūra (miškų plotas pagal miškų rūšį (proc. FOWL)), proc. Pagal kategorijas: Spygliuočiai Kod as rūšių grupių n. d n. d. n. d. 53,681 53,681 53,681 53, n. d. n. d. n. d. 605, , , ,83 3 B19 Lapuočiai 43,6 43,7 43,7 43,6 43,7 43,7 43,9 43,9 43,9 Iš viso: , , ,4 56,3 56,3 56,4 56,3 56,3 56,1 56,1 56, (794 SGV pagal 214) (424 SGV pagal 214) (3.733 SGV pagal 214) (3.315 SGV pagal 214) (3.856 SGV pagal 214) (3.860 SGV pagal 214) ( SGV pagal 214 Žemaitukai Stambieji žemaitukai Lietuvos sunkieji arkliai Lietuvos Retų šėmieji galvijai saugomų veislių gyvulių Lietuvos juodmargiai galvijai bei Lietuvos naminių žalieji galvijai paukščių Lietuvos skaičius, baltnugariai vnt. galvijai Lietuvos šiurkščiavilnės avys Lietuvos juodgalvės avys Lietuvos vietinės kiaulės Lietuvos baltosios kiaulės Vištinės žąsys *Valstybinis žemės fondas dirvožemio erozijos monitoringo duomenis paskutinį kartą apibendrino 2003 m., todėl m. duomenų apie erozijos apimtus žemės plotus negalėjo pateikti. ** 2000=100 proc., o kiti metai pateikti kaip procentinis pokytis lyginant su 2000 m. Pirmasis prioritetas, skirtas aplinką tausojančios ūkininkavimo praktikos skatinimui, įgyvendinamas per priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos programą Ekologinis ūkininkavimas. Šiam prioritetui svarbūs pradinės padėties rodikliai, susiję su dirvožemio ir vandens kokybe, taip pat ekologiniam ūkininkavimui skirtais žemės plotais šalyje m. 70

71 deklaruotų žemės ūkio naudmenų, skirtų ekologiniam ūkininkavimui, plotas šalyje sumažėjo ir sudarė apie 157 tūkst. ha. Su aplinką tausojančiomis ūkininkavimo praktikomis susijęs vandens kokybės rodiklis, kurį iliustruoja mineralinio azoto kiekis dirvožemyje. Nuo 2005 m. mineralinio azoto kiekiui dirvožemyje nustatyti ŽŪM užsakymu yra atliekami specialūs tyrimai, kuriuos vykdo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorija m. mineralinio azoto kiekis dirvožemyje, lyginant su 2013 m., padidėjo ir siekė 61,2 kg/ha. Mineralinio azoto kiekio padidėjimą dirvožemyje lėmė klimato veiksniai, iš kurių svarbiausias mažesnis iškritusių kritulių kiekis. Didžiausias mineralinio azoto kiekis buvo nustatytas Vidurio Lietuvoje, kur žemės ūkio veikla yra intensyvi. Antrasis prioritetas, skirtas klimato kaitos mažinimui, įgyvendinamas per penkias miškininkystės priemones, o klimato kaitos mažinimo tikslas įtrauktas į Programą kaip visų miškininkystės priemonių rezultato rodiklis. Antrojo prioriteto įgyvendinimui aktualios atsinaujinančios energijos gamybos iš žemės ir miškų ūkio žaliavų tendencijos m. biodyzelino ir bioetanolio gamyba Lietuvoje didėjo, kadangi, brangstant iškastiniam kurui, didėjo poreikis biodegalams. Bioetanolio gamyba buvo sumažėjusi m., o didžiausią įtaką tam darė išaugusios grūdų kainos ir prasidėjusi ekonominė krizė. Malkų ir kitų medienos atliekų gamyba nuo 2006 m. tolygiai didėjo. Lietuvoje yra didelis potencialas gaminti biokurą, pavyzdžiui, šalyje yra beveik 300 tūkst. ha apleistos žemės, kurioje būtų galima auginti energetinius augalus. Pagal Programos II krypties priemonę yra remiamas apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku. Iki 2014 m. pabaigos apželdintas plotas siekia 22,4 tūkst. ha (per 2014 m. apželdinta 3,8 tūkst. ha). Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas remiamas pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas, tačiau šiam tikslui skirta veiklos sritis tarp potencialių pareiškėjų nėra itin populiari. Didesnį biokuro naudojimą apsunkina tokiam kurui nepritaikytos katilinės. Trečiasis prioritetas skirtas biologinės įvairovės išsaugojimui, didelės gamtinės vertės bei tradicinių agrarinių vietovių plėtrai. Biologinės įvairovės išsaugojimo siekiama visomis II krypties priemonėmis, o biologinės įvairovės situaciją iliustruoja tokie rodikliai kaip paukščių populiacija žemės ūkio naudmenose, didelės gamtinės vertės žemės ir miškų ūkio vietovės, medžių struktūra. Nors pastaruosius keletą metų buvo stebimas paukščių indekso reikšmės didėjimas, 2014 m. paukščių indekso reikšmė vis dėlto neviršijo 2000 m. lygio, todėl galima teigti, kad biologinė įvairovė mažėjo. Vienas iš biologinės įvairovės rodiklių yra retų ir nykstančių veislių gyvulių bei paukščių skaičius, kuris 2014 m., lyginant su 2013 m., padidėjo ir siekė gyvūnų. Paminėtina, kad 2014 m. didėjo visų nykstančių rūšių gyvūnų ir paukščių populiacija, išskyrus Lietuvos sunkiųjų arklių, Lietuvos vietinių kiaulių ir Lietuvos baltųjų kiaulių populiacijas. Nykstančių rūšių išsaugojimas yra remiamas pagal priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos programą Nykstančių Lietuvos senųjų veikslių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas. 71

72 2.2.1 Priemonė Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) (212) Trumpas priemonės aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialusis Veiklos Priemonė yra kompensacinio pobūdžio. Lietuvoje dėl gamtinių, socialinių, ekonominių ir kitų veiksnių susiformavo regioniniai skirtumai. Šie veiksniai tiesiogiai ar netiesiogiai veikia kiekvieno regiono žemės ūkio produktyvumą, efektyvumą, pajamų lygį ir gyvenimo kokybę. Dirvožemio kokybės skirtumai lemia skirtingą augalų derlingumą, kuris Lietuvoje svyruoja apie 3 kartus. Dėl žemo dirvožemio derlingumo ir menko efektyvumo žemės nebedirbamos, todėl sumažėja ir iš žemės ūkio gaunamos bendrosios pajamos. Kaimo demografinė situacija ir gyventojų gyvybingumas yra kiti svarbūs, gyvenimo kokybę lemiantys veiksniai. Gimstamumo ir mirtingumo koeficientas ypač mažas rytinėje Lietuvos dalyje. Nepalankios žemės ūkio sąlygos lemia didesnę gyventojų migraciją iš tokių rajonų, mažesnes žemės ūkio veiklos apimtis, mažesnes investicijas į žemės ūkio sektorių ir netgi žemės apleidimą. Atsižvelgiant į šią situaciją ir kylančias problemas, buvo atlikta išsami regioninių skirtumų analizė, įvertinant visus pagrindinius veiksnius, lemiančius gyvenimo kokybę skirtinguose regionuose. Tai lėmė, kad rytinės, pietrytinės ir vakarinės šalies dalys buvo priskirtos vietovėms su kliūtimis. Išmokos turėtų kompensuoti dėl kliūčių žemės ūkio gamybai konkrečioje vietovėje ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas. Išsaugoti kraštovaizdį, biologinę įvairovę bei palaikyti gyvybingą kaimo bendruomenę mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (MPŪV). Užtikrinti subalansuotą žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, įgyvendinant Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus. Paremti pagal šią priemonę fizinius ir juridinius asmenis, ūkininkaujančius MPŪV. Paramos intensyvumas 1. Lietuvoje parama diferencijuojama pagal natūralių gamtinių veiksnių, ribojančių ūkininkavimą, intensyvumą, ūkio specifiką ir ūkyje gaminamą produkciją. MPŪV analizė parodė žymius šių vietovių skirtumus. Todėl MPŪV skirstomos į dvi kategorijas: 1.1. Didelio nepalankumo vietovės (DNV) Mažo nepalankumo vietovės (MNV). 2. Vietovėse iki 150 ha parama siekia 100 proc. Vėliau išmokos atitinkamai mažinamos: vietovėse nuo 151 ha iki 250 ha 85 proc.; nuo 251 ha iki 500 ha 70 proc.; daugiau nei 501 ha iki 50 proc. 3. Didelio nepalankumo vietovėse išmoka yra iki 75,3 EUR/ha, mažo nepalankumo vietovėse iki 56,5 EUR/ha. 4. Dėl tam tikrų finansavimo apribojimų, 2013 metų paraiškoms yra taikomas 96,6 proc. paramos, apskaičiuotos Lietuvos kaimo plėtros m. programos 9 priedo 34 lentelėje, intensyvumas. Sumažinta paramos suma neturės įtakos priemonės tikslų įgyvendinimui Priemonės įgyvendinimo administravimas Prieš žemės ūkio naudmenų deklaravimo pradžią, 2014 m. kovo 19 d., buvo patvirtinti priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimai, kuriuose numatyta, kad mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse žemės ūkio naudmenų deklaruotas plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 ha m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu 2014 metams patvirtinti Lietuvos kaimo plėtros metų programoje nustatyti išmokų pagal šią priemonę dydžiai (didelio nepalankumo vietovėse 75,3 EUR už ha, o mažo nepalankumo vietovėse 56,5 EUR už ha). Atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo eigą, numatyta, kad tuo atveju, kai panaudotos visos Programos lėšos, 2014 m. priemonės įgyvendinime dalyvavusiems pareiškėjams nustatyto dydžio kompensacinės išmokos išmokamos po Europos Komisijos sprendimo dėl Lietuvos kaimo plėtros metų programos patvirtinimo. Numatyta, kad lėšos pagal paramos paraiškas, pateiktas 2014 m., mokamos iš Lietuvos kaimo plėtros metų programos lėšų, skirtų priemonei Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių įgyvendinti. Ruošiantis paramos paraiškų rinkimui, 2014 m. kovo 24 balandžio 10 d., buvo surengtas kasmetinis ŽŪIKVC mokymų ciklas darbui su paramos paraiškų priėmimo informacine sistema (toliau PPIS), skirtas savivaldybių (seniūnijų) darbuotojams. Mokymų ciklą sudarė 12 seminarų, skirtų temoms: Paramos kaimo plėtrai įžvalgos m. laikotarpiu ir Plotinių KPP priemonių (MPŪV ir Natura 2000 ) įgyvendinimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu 2014 m.. Seminarų metu buvo organizuojami praktiniai aptarimai bei diskusijos, atsakoma į savivaldybių (seniūnijų) darbuotojų klausimus. 72

73 Siekiant pereiti prie naujosios vieningos ES šalyse vietovių su dideliais gamtiniais trūkumais sistemos, 2014 m. balandžio 28 d. buvo sudaryta sutartis su VĮ Valstybės žemės fondu dėl tyrimo Gamtinių trūkumų turinčių žemės ūkio žemės plotų (mažiau palankių ūkininkauti vietovių) identifikavimas 3. Šis tyrimas vykdomas tęsiant mažiau palankių ūkininkavimui vietovių reformą Lietuvos teritorijoje pagal Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro metodiką. Tyrimą numatyta baigti iki 2015 m. liepos 1 d Priemonės įgyvendinimo pažanga 32 lentelė. Priemonės Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt ** Prašoma paramos suma, tūkst. EUR 0** Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Autorizuotų paraiškų, vnt * Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR *Per 2014 metus patvirtintų paraiškų skaičius didesnis nei per metus gautų paraiškų skaičius, kadangi kaip patvirtintos paraiškos nurodytos visos 2014 m. ir ankstesniais metais gautos paraiškos, tačiau jos buvo patvirtintos būtent 2014 m. ** 2014 m. buvo organizuotas paraiškų rinkimas, kurio metu surinkta paraiškos. Numatyta, kad lėšos pagal paramos paraiškas, pateiktas 2014 metais, bus mokamos iš Lietuvos kaimo plėtros metų programos. Dėl to per 2014 m. prašomos paramos suma įskaitoma į būsimą finansinio programavimo laikotarpį m. paraiškos pradėtos apmokėti 2015 m. iš m. KPP metais buvo apmokama už 2013 m. rinkimo paraiškas. Iš m. KPP šiuo metu apmokama ankstesnių nei 2014 m. paraiškos m. priemonė buvo įgyvendinama sėkmingai. Per metus pateiktų paramos paraiškų skaičius sudarė 10 proc. skaičiuojant nuo visų pateiktų paraiškų skaičiaus (atitinkamai 2013 m. 12 proc.). Pareiškėjų aktyvumas, lyginant su priemonės įgyvendinimo pradine situacija, kasmet nežymiai mažėja, tačiau, nepaisant to, ši priemonė išlieka pati populiariausia tarp visų II krypties priemonių. Pareiškėjų pateiktų paraiškų kokybė vertintina labai gerai, nes visos pateiktos paraiškos buvo įvertintos teigiamai ir autorizuotos m. nebuvo užfiksuota jokių sunkumų, susijusių su paraiškų rinkimo, vertinimo ir atrankos procesais. 21 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. 73

74 Priemonės finansinių rodiklių įgyvendinimas 2014 m. taip pat vyko sėkmingai per 2014 m. Europos Komisijai deklaruota ir pareiškėjams išmokėta 14 proc. visų priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų. Iki 2014 m. pabaigos patvirtintos ir išmokėtos bei Europos Komisijai deklaruotos paramos suma sudarė 99 proc. Galima teigti, kad priemonės finansiniai tikslai yra įgyvendinti. Pastebėtina, kad paramos įsisavinimą ribojo numatytas reikalavimas dėl gyvulių intensyvumo lygio deklaruotoms pievoms ir ganykloms 0,5 sąlyginio gyvulio viename hektare (toliau SG/ha) m. gruodžio 22 d. Europos Komisijos patvirtintu keturioliktuoju Programos pakeitimu priemonei tūkst. EUR sumažinta paramos suma, perskirstant paramos lėšas 121 priemonei Žemės ūkio valdų modernizavimas. Šių administracinių veiksmų imtasi atsižvelgiant į galimus sunkumus priemonę finansuojant iš dviejų skirtingų programų. Dėl to buvo nuspręsta priemonės įgyvendinimą finansuoti tik iš Lietuvos kaimo plėtros metų programos. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Per 2014 m. buvo paremtos ūkio valdos, t. y. 7 proc. skaičiuojant nuo visų m. paremtų valdų skaičiaus. Pareiškėjams išmokėta parama už žemės ūkio naudmenų ha, esančius nepalankiose ūkininkavimui teritorijose. Paremtame plote buvo prisidėta prie biologinės įvairovės išsaugojimo, o taip pat žemės apleidimo procesų mažinimo m. priemonė buvo mažiau populiari, nes lyginant su 2013 m., produkto rodiklių reikšmės vidutiniškai padidėjo 1 proc. punktu, o rezultato rodiklių 8 proc. punktais. Vis dėlto vertinant priemonės rodiklių pasiekimo lygį galima teigti, kad visos priemonės produkto ir rezultato rodiklių tikslinės reikšmės pasiektos ir reikšmingai viršytos, išskyrus paremtų valdų skaičių, kurio reikšmė 2014 m. pabaigoje siekė 91 proc. programoje numatyto tikslo. 33 lentelė. Priemonės Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Paremtų valdų skaičius, išskyrus kalnuotas vietoves Paremtų žemės ūkio naudmenų nepalankiose teritorijose, išskyrus kalnuotas vietoves, plotas Rezultato rodikliai Biologinei įvairovei, didelės gamtinės vertės Sėkmingai tvarkomi žemės plotai, turintys teigiamą poveikį Matavimo vienetai valdų skaičius 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo % ŽŪN ha % ūkininkavimui ar % miškininkystei Vandens kokybei ha % Klimato kaitai % Dirvožemio kokybei % Atskirties ir žemės apleidimo mažinimui % Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. dėl Rusijos Federacijos draudimo įvežti žemės ūkio produkciją Lietuvos ūkininkai susidūrė su žemės ūkio produkcijos realizacijos problemomis ir neteko dalies pajamų, todėl jie aktyviai teikė paraiškas dėl kompensacinių išmokų. Kompensacinės išmokos prisidėjo prie geopolitinės situacijos sukeltų pasekmių sušvelninimo (kompensavo kaimo gyventojų prarandamas pajamas ir padėjo užtikrinti, kad žemės ūkio veikla būtų toliau plėtojama, išlaikomos darbo vietos), o priemonė taip 74

75 pat prisidėjo prie žemės ūkio veiklų tęstinumo. Pastebėtina, kad užimtumo problema kaimo vietovėse išlieka ypatingai svarbi, nes 2014 m. kaime buvo 5,4 proc. punkto didesnis nedarbo lygis, lyginant su 2014 m. šalies nedarbo lygiu (10,7 proc.). 75

76 2.2.2 Priemonė Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB (213) Trumpas priemonės aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialusis Priemonė yra kompensacinio pobūdžio. Pagal Lietuvos teisės aktus Natura 2000 tinklą sudaro saugomos teritorijos arba jų dalys, kurioms suteiktas paukščių apsaugai svarbių teritorijų statusas (atitinka paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) statusą pagal Direktyvą 79/409/EEB), ir teritorijos, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (atitinka pasiūlytų Bendrijos svarbos teritorijų (BST) statusą pagal Direktyvą 92/43/EEB). Šiuo metu numatoma, kad PAST tinklą Lietuvoje sudaro 83 vietovės, o BST sąraše yra 410 vietovių. Žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) plotas Natura 2000 tinklo vietovėse sudaro tūkst. ha. Ūkininkavimo veikla ribojama apie tūkst. ha ŽŪN, esančių Natura 2000 tinklo vietovėse. Pagal šią priemonę išmokos skiriamos tik tiems ūkininkams, kurie turi laikytis privalomų įsipareigojimų, mažinančių jų gaunamas pajamas arba didinančių veiklos išlaidas. Priemonė yra svarbi Bendrosios vandens politikos direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimui. Padėti spręsti konkrečius sunkumus, patiriamus atitinkamose vietovėse dėl direktyvų 79/409/EEB, 92/43/EEB ir 2000/60/EB įgyvendinimo, taip padedant gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir ugdant vietos bendruomenių ekologinį sąmoningumą. Įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus Natura 2000 tinklo vietovėse, siekiant apsaugoti laukinius paukščius, natūralias buveines, saugomas rūšis ir jų buveines. Paremti žemės ūkio valdų valdytojus Natura 2000 tinklo vietovėse. Veiklos Taikymas ir veiklos sritis (VS) Ūkininkai gauna metines kompensacijas už papildomas patirtas išlaidas ir prarastas pajamas dėl direktyvų 79/409/EEB ir 92/43/EEB įgyvendinimo atitinkamose vietovėse. Paramos dydis Išmokos žemės ūkyje dydis yra 40 EUR/ha ir atitinka vidutines prarandamas pajamas 1 ha dėl įvairių apribojimų Natura 2000 teritorijose Priemonės įgyvendinimo administravimas Rengiantis paraiškų rinkimui buvo patvirtintos atnaujintos priemonės įgyvendinimo taisyklės Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos ir Natura 2000 išmokos. Taisyklės buvo keičiamos atsižvelgiant į NMA siūlymą suvienodinti priemonių Agrarinės aplinkosaugos išmokos ir Natura 2000 taisyklių reikalavimus dėl Pievų ir (ar) ganyklų tvarkymo darbų registracijos žurnalo pildymo. Remiantis šiuo siūlymu 2014 m. gegužės 22 d. Žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtinti įgyvendinimo taisyklių pakeitimai, kuriuose numatyta, kad pareiškėjai tvarkydami pievas ir (ar) ganyklas šienavimo būdu, privalo per 72 val. nuo atliktų darbų užpildyti Pievų ir (ar) ganyklų tvarkymo darbų registracijos žurnalą. Kaip ir kasmet, prieš paraiškų surinkimo pradžią, 2014 m. kovo 24 balandžio 10 d. buvo organizuojami paraiškų priėmimo informacinės sistemos mokymai, skirti savivaldybių (seniūnijų) darbuotojams. Mokymus organizavo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau ŽŪIKVC). 12 seminarų ciklo metu savivaldybių (seniūnijų) darbuotojai buvo mokomi dirbti su paraiškų priėmimo informacine sistema, taip pat buvo pristatytos mokymų temos: Paramos kaimo plėtrai įžvalgos m. laikotarpiu ir Plotinių KPP priemonių (MPŪV ir Natura 2000 ) įgyvendinimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu 2014 m Priemonės įgyvendinimo pažanga Pagal priemonę paraiškos buvo renkamos 2014 m. balandžio 4 d. liepos 10 d. Nuo 2012 m. pastebimas augantis priemonės populiarumas tarp pareiškėjų: 2014 m. pareiškėjai pateikė 9 proc. daugiau paraiškų nei 2013 m., per 2014 m. 19 proc. padidėjo prašomos paramos suma, kuri 2014 m. pabaigoje sudarė tūkst. EUR ir buvo 7 proc. didesnė nei numatyta Programoje. Tačiau iki 2014 m. pabaigos nebuvo įvertinta daugiau kaip paraiškų (2013 m paraiškų). Paraiškų vertinimas buvo pristabdytas, nes trūko lėšų valstybės kofinansavimui. Ekonominės krizės ir po jos laikotarpiu prioritetas buvo teikiamas investicinėms priemonėms. Dalį neįvertintų paraiškų pateikė pareiškėjai, po kurių mirties paveldėtojai nepateikė paveldėjimo dokumentų tokios paraiškos nėra baigiamos vertinti (administravimo ciklo pabaiga) ir pagal jas 76

77 parama neišmokama. Taip pat į neįvertintas paraiškas įskaičiuotos paraiškos, kurių pateikėjai atsisakė paramos (nebuvo patvirtinta parama) ir administravimo procese atmestos reikalavimų neatitikusios paraiškos. Bendras autorizuotų paraiškų skaičius lyginant su 2013 m. padidėjo 1920 paraiškų ir 2014 m. pabaigoje siekė Tryliktuoju Programos pakeitimu siekiant padidinti populiaresnių Programos I krypties priemonių finansavimą, priemonei Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB finansavimas buvo sumažintas 4 proc., t. y. 86 tūkst. EUR. Pažymėtina, kad 2013 m. dvyliktuoju Programos pakeitimu šios priemonės finansavimas buvo padidintas 20 proc., nes buvo tikėtasi didesnio pareiškėjų aktyvumo teikiant paraiškas. Vis dėlto aktyvumas nebuvo toks didelis ir dėl to nepanaudota paramos lėšų suma buvo perskirstyta 224 priemonei Natura 2000 išmokos. Atsižvelgiant į per 2014 m. teigiamai įvertintų paraiškų padidėjimą, 2014 m. gruodžio 22 d. EK patvirtintu keturioliktuoju Programos pakeitimu, 463 tūkst. EUR padidintas finansavimas, lėšas perskirstant iš priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku. Pažymėtina, kad per 2014 m. nebuvo užfiksuota paramos atsisakymo atvejų (paramos sutarčių nutraukimo). 34 lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Autorizuotų paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR Priemonės finansinių rezultatų įgyvendinimas pagerėjo. Iki 2014 m. patvirtintos paramos suma sudarė 78 proc. visų priemonei skirtų lėšų. Per 2014 m. Europos Komisijai deklaruota ir pareiškėjams išmokėta 16 proc. visų priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų, o per m. 77 proc. Atsižvelgiant į pastarųjų trijų metų finansinių rodiklių įgyvendinimo tempą, taip pat vidutiniškai per metus patvirtinamą paramos sumą galima teigti, kad siektinos finansinių rodiklių reikšmės bus pasiektos. 22 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. 77

78 Kaip ir ankstesniais metais, priemonės populiarumą neigiamai veikė maža kompensacinė išmoka, kuri ne visuomet padengia prarastas pajamas. Įvairių apribojimų poveikis ūkių pajamoms yra nevienodas, o nustatant išmokų dydžius, prarastų pajamų vidurkis buvo apskaičiuotas pagal dažniausiai pasitaikančius apribojimus. Lėšų įsisavinimą stabdė administracinė našta, kuri padidėjo kai 2011 m. ES mastu buvo įvestas reikalavimas daliai pareiškėjų turėti ir įgyvendinti tręšimo planus, vesti buhalterinę apskaitą, naudojamų valdoje trąšų ir augalų apsaugos priemonių žurnalus, o taip pat nuo 2012 m. įsigaliojęs ir tapęs privalomu visiems pareiškėjams, neatsižvelgiant, ar jie dalyvauja kokioje nors Programos priemonėje, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau GAAB) standarto Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas reikalavimas. Į Programos įgyvendinimą regioniniu lygiu yra įsitraukę savivaldybių (seniūnijų) tarnautojai, kurie konsultuoja potencialius pareiškėjus dėl paramos skyrimo galimybių, padeda užpildyti ir pateikti paramos prašymus elektroninėje sistemoje. Todėl Programos įgyvendinimui svarbios savivaldybės tarnautojų aplinkosauginės ir su Programos įgyvendinimu susijusios kompetencijos, kurioms stiprinti kasmet yra organizuojami mokymai. Be to, priemonės įgyvendinimo taisyklės buvo keičiamos kiekvienais metais nuo Programos įgyvendinimo pradžios, atsižvelgiant į kintančią situaciją Lietuvoje, o taip pat reaguojant į Programos įgyvendinimo eigą. Šių mokymų metu savivaldybių (seniūnijų) tarnautojai supažindinami su priemonės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimais ir kitomis naujovėmis (pavyzdžiui, elektroninės paraiškų teikimo sistemos pakeitimais). Vis dėlto ne visų savivaldybės tarnautojų kompetencijos yra vienodos, todėl jų suteikiamos konsultacijos ir pagalba gali skirtis ir mažesnės kompetencijos tarnautojai gali turėti minimalios neigiamos įtakos priemonės įgyvendinimui. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Per 2014 m. buvo paremtos 305 žemės valdos, kurioms taikomi Natura 2000 apribojimai. Siektina paremtų valdų rodiklio tikslinė reikšmė pasiekta (141 proc.) ir reikšmingai viršyta. Iki 2014 m. pabaigos buvo išmokėta parama už ha žemės ūkio paskirties, žemės plotus, kuriems taikomi Natura 2000 apribojimai. Pažymėtina, kad ir toliau vidutinis valdos, kuri gavo paramą, plotas yra sąlyginai mažas 2014 m. vidutinis valdos plotas buvo apie 6,5 ha (2013 m. apie 5 ha), todėl didžiąją paramos gavėjų grupę sudaro smulkių valdų savininkai. Vertinant priemonės rezultato rodiklių pasiekimą, pastebėtina, kad priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie visų sėkmingos žemėvaldos parametrų gerinimo, t. y. darė teigiamą įtaką biologinės įvairovės išsaugojimui, dirvožemio ir vandens kokybės gerinimui, apleistos žemės plotų mažinimui, klimato kaitos padarinių švelninimui. Priemonės paremtas plotas sudarė 12,6 proc. viso Natura 2000 tinklui priskirto ŽŪN ploto. 35 lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Iš viso: % Paremtų valdų Pagal vietovės tipą: skaičius Natura Natura 2000 teritorijos tinklo Teritorijos, valdų vietovėse / pagal reglamentuojamos skaičius Vandens politikos direktyvos 2000/60/EB direktyvą (Vandens politikos direktyvos) 78

79 Paremtas žemės ūkio paskirties žemės plotas, kuriame taikomi Natura 2000 / Vandens politikos direktyvos apribojimai Rodikliai m. pasiekta 2014 m. Matavimo 2013 m. reikšmė pasiekta vienetai tikslas Fizinis Dalis nuo reikšmė rodiklis tikslo Iš viso: % Pagal vietovės tipą: Natura 2000 teritorijos Teritorijos, reglamentuojamos direktyvos 2000/60/EB (Vandens politikos direktyvos) ŽŪN ha Rezultato rodikliai Biologinei įvairovei, didelės gamtinės vertės % ūkininkavimui ar Sėkmingai miškininkystei tvarkomi žemės Vandens kokybei ha % plotai, turintys Klimato kaitai % teigiamą poveikį Dirvožemio kokybei % Atskirties ir žemės apleidimo mažinimui % Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai reikšmingos įtakos priemonės įgyvendinimui neturėjo. Priemonės įgyvendinimas teigiamai veikė aplinkosaugos situaciją kaimo vietovėse, prisidėjo prie biologinės įvairovės išsaugojimo Natura 2000 teritorijose. Pažymėtina, kad valdų savininkai, kurie vykdo žemės ūkio veiklą Natura 2000 teritorijose, privalo laikytis žemės ūkio veiklos apribojimų. Didžioji dalis veiklos apribojimų mažina žemės valdų savininkų pajamas ir didina išlaidas, todėl kai kurie savininkai nustoja ūkininkauti. Galima teigti, kad pagal priemonę mokamos kompensacinės išmokos prisidėjo prie saugomose teritorijose ūkininkaujančių asmenų pajamų palaikymo. 79

80 2.2.3 Priemonė Agrarinės aplinkosaugos išmokos (214) Trumpas priemonės aprašymas Priemonės tikslai Taikymas ir veikos sritys (VS) Kraštovaizdžio tvarkymo programa Bendrasis Specialieji Veiklos Įgyvendinant bendruosius aplinkosaugos tikslus, siekiama užtikrinti subalansuotą šalies teritorijos plėtrą, kurti ir išsaugoti sveiką ir harmoningą žmonių gyvenamąją aplinką ir natūralius kraštovaizdžio elementus bei užtikrinti bendrą ekologinį stabilumą. Priemonės programas įgyvendina žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, kuriems yra numatytos priemonei įgyvendinti skirtomis lėšomis finansuojamos agrarinės aplinkosaugos išmokos, mokamos savanoriškai prisiėmusiems neprivalomus, bet aplinkai naudingus agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimus. Kasmet mokamomis išmokomis siekiama padengti dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas išlaidas bei prarastas pajamas, taip pat sandorių išlaidas. Gerinti aplinką ir kraštovaizdį, subalansuotai naudojant žemės išteklius bei remiant tausojančio žemės ūkio plėtrą. 1. Kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir pusiau natūralių buveinių išsaugojimas. 2. Žemės ūkio veiklos neigiamo poveikio aplinkai mažinimas. 1. Išsaugoti ir tinkamai tvarkyti natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes ir prireikus atkurti jose ekstensyvaus ūkininkavimo sistemas, mažinti žemdirbystės intensyvumą intensyviai naudojamose pievose. 2. Mažinti vandens taršą maistinėmis medžiagomis dėl intensyvaus ūkininkavimo dirbamoje žemėje. 3. Mažinti dirvožemio eroziją dėl netinkamo žemės dirbimo. 4. Prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. 5. Remti ekologinį ūkininkavimą kaip gamybos sistemą, kuri teikia socialinę ir ekonominę naudą kaimo gyventojams, užtikrina aplinkos apsaugą ir kokybiškų maisto produktų, turinčių didelę paklausą rinkoje, gamybą. 6. Skatinti nykstančių vietinių veislių gyvulių ir naminių paukščių laikymą ir veisimą. 7. Padėti pasiekti Vandens įstatyme apibrėžtą gerą būklę vandens telkiniuose, kurie dėl neigiamo žemės ūkio veiklos poveikio yra priskirti rizikos grupės telkiniams, kurių geros būklės gali nepavykti pasiekti iki 2015 m. VS 1. natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas VS 2. šlapynių tvarkymas VS 3. vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų tvarkymas pievose VS 4. vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje VS 5. ražienų laukai per žiemą VS 6. medingų augalų juostos ar laukai ariamoje žemėje VS 7. kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymas VS 8. melioracijos griovių tvarkymas Ekologinio ūkininkavimo programa remti ekologinį ūkininkavimą 19 Tikslas išsaugoti ir gerinti biologinę įvairovę išsaugoti ir prižiūrėti biologinę įvairovę biologinės įvairovės išsaugojimas pakrančių apsaugos juostose vandens telkinių apsauga nuo taršos vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvožemio erozijos laukinių augalų ir gyvūnų buveinių apsaugos plotų įrengimas vietovėse, kuriose intensyviai dirbama žemė biologinės įvairovės išsaugojimas intensyviai dirbamuose plotuose dirvožemio erozijos stabdymas pagerinti biologinę įvairovę intensyviai dirbamoje žemėje išsaugoti ir tvarkyti kraštovaizdžio elementus, saugoti biologinę įvairovę, apsaugoti dirvožemį nuo vėjo sukeliamos erozijos apsaugoti vandens telkinius nuo taršos ir saugoti biologinę įvairovę Paramos intensyvumas(per metus) 98 EUR/ha 229 EUR/ha (ne ŽŪN) ir 168 EUR/ha (ŽŪN) 109 EUR/ha; 100 EUR/ha; 160 EUR/ha 145 EUR/ha 62 EUR/ha 437 EUR/ha (0,437 EUR/10 m²) 100 EUR/ha pareiškėjams, pradėjusiems dalyvauti priemonėje iki 2012 m; 150 EUR/ha pareiškėjams, pradėjusiems dalyvauti priemonėje nuo 2012 m. Gyvulių augintojams; už daugiametes žoles 127 EUR/ha Už daugiametes žoles sėklininkystės ūkiams 127 EUR/ha; už javus 215 EUR/ha; už daržoves ir bulves 440 EUR/ha; už vaistažoles 489 EUR/ha; už uogynus ir sodus 516 EUR/ha. 19 Ekologinis ūkininkavimas šiame kontekste apibrėžiamas kaip gamybos sistema, kuri užtikrina kokybiškų maisto produktų, turinčių geras perspektyvas rinkoje, gamybą. 80

81 Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo programa Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo programa Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema skatinti laikyti ir veisti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius ir naminius paukščius padėti pasiekti gerą būklę vandens telkiniuose 20 remti aplinkai palankesnes gamybos technologijas ir mažinti aplinkos taršą Už žemaitukų veislės arklius 198 EUR už arklį; už stambiųjų žemaitukų veislės arklius 198 EUR už arklį; už Lietuvos sunkiuosius arklius 191 EUR už arklį; už Lietuvos šėmuosius galvijus 180 EUR už galviją. Už Lietuvos baltnugarius galvijus 180 EUR už galviją; už Lietuvos juodmargius ir žaluosius galvijus (senasis genotipas) 180 EUR už galviją; Už Lietuvos baltąsias kiaules (senasis genotipas) 65 EUR už kiaulę; už Lietuvos vietines kiaules 65 EUR už kiaulę; Už Lietuvos šiurkščiavilnes avis 28 EUR už avį; už Lietuvos juodgalves avis (senasis genotipas) 28 EUR už avį; Už vištines žąsis 3 EUR už žąsį. Už prarastas pajamas, pavertus ariamą žemę daugiamete ganykla, 118 EUR/ha. Už prarastas pajamas dėl griežtesnių agrarinės aplinkosaugos reikalavimų taikymo: Už daržoves ir bulves 316 EUR/ha; Už serbentus 336 EUR/ha; Už vaisius ir uogas 344 EUR /ha Priemonės įgyvendinimo administravimas Priemonė Agrarinės aplinkosaugos išmokos yra įgyvendinama pagal dvejas priemonės įgyvendinimo taisykles: vienos iš jų yra skirtos programoms Kraštovaizdžio tvarkymas, Ekologinis ūkininkavimas, Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas ir Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema, o kitos programai Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas m. pirmosios priemonės įgyvendinimo taisyklės buvo keistos du kartus, o svarbiausias jų pakeitimas buvo susijęs su paraiškų rinkimu pagal atitinkamas priemonės programas veiklas. Priimtuose taisyklių pakeitimuose buvo numatyta, kad pareiškėjai, kuriems 2014 m. pasibaigė penkerių septynerių metų įsipareigojimų laikotarpis galėjo prasitęsti savo įsipareigojimus turėdami tokį pat ar mažesnį plotą, nei anksčiau buvo įsipareigoję m. patvirtinta atnaujinta programos Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas įgyvendinimo taisyklių redakcija. Priimtuose pakeitimuose numatyta, kad naujos paraiškos pagal šią programą 2014 m. nebuvo renkamos, tačiau pareiškėjai, kurių įsipareigojimai pagal programą baigėsi 2014 m., galėjo pratęsti prisiimtus įsipareigojimus vieneriems metams. Taisyklėse numatyta, kad nuo 2014 m. paramos gavėjams neleidžiama didinti paramos paraiškoje nurodyto ūkinių gyvūnų skaičiaus Priemonės įgyvendinimo pažanga 2014 m. balandžio 4 d. liepos 10 d. buvo surinktos paraiškos, t. y. 55 proc. mažiau paraiškų nei 2013 m. Paraiškų rinkimas ir vertinimas vyko sklandžiai. Pažymėtina, kad 2014 m. taip pat buvo vertinamos ankstesniais metais surinktos paraiškos. Iki 2014 m. pabaigos buvo neįvertintos paraiškos (arba nutrauktas jų vertinimas) (2013 m. buvo neįvertintos paraiškos). Dalį neįvertintų paraiškų sudaro pareiškėjų pateiktos paraiškos, po kurių mirties paveldėtojai nepateikė paveldėjimo dokumentų tokios paraiškos nėra baigiamos įvertinti ir pagal jas neišmokama parama. Taip pat į neįvertintas paraiškas įskaičiuotos paraiškos, kurių pateikėjai atsisakė paramos (todėl nebuvo patvirtinta parama) arba pateiktos paraiškos, kurios administravimo procese atmestos, nes neatitiko reikalavimų. Pareiškėjų pateikiamų paraiškų kokybę galima vertinti labai gerai, nes 2014 m. tik 20 paraiškų buvo įvertintos neigiamai m. autorizuotų paraiškų skaičius sudarė 19 proc. viso nuo programavimo 20 Programos lėšos orientuotos tik į tuos vandens telkinius, kurie dėl ypač didelio neigiamo žemės ūkio veiklos poveikio yra priskirti telkiniams, kurių gera būklės gali nepavykti pasiekti iki 2015 m. 81

82 laikotarpio pradžios pasirašytų sutarčių skaičiaus. Pažymėtina, kad per 2014 m. nebuvo užfiksuota paramos atsisakymo atvejų (paramos sutarčių nutraukimo). 36 lentelė. Priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų*, vnt Prašoma paramos suma*, tūkst. EUR Paraiškos, įvertintos teigiamai*, vnt *** Paraiškos, įvertintos neigiamai*, vnt Autorizuotų paraiškų*, vnt *** Patvirtinta paramos suma**, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma**, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos**, tūkst. EUR *Naujos m. laikotarpio paraiškos. **Įskaitant įsipareigojimus pagal m. KPP. *** 2014 m. įvertintų ir patvirtintų paraiškų skaičius yra didesnis nei bendras surinktų paraiškų skaičius, nes 2014 m. buvo įvertintos paraiškos ir pasirašytos sutartys su pareiškėjais, kurie paraiškas pateikė 2013 m. Vertinant priemonės finansinių rodiklių įgyvendinimą, paminėtina, kad iki 2014 m. pabaigos buvo patvirtinta 94 proc. paramos, o per 2014 m. atitinkamai 15 proc. Išmokėta ir Europos Komisijai deklaruota 93 proc. paramos, skaičiuojant nuo viso priemonės įgyvendinimui skirto finansavimo. Pastebėtina, kad iki 2014 m. pabaigos buvo neįvertintos paraiškos, todėl atsižvelgiant į tai galima teigti, kad visi finansiniai rodikliai bus pasiekti iki Programos įgyvendinimo pabaigos. 23 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Pastaba: mokėjimai pagal m. KPP įsipareigojimus įtraukti į ES patvirtintos, deklaruotos ir išmokėtos paramos stulpelius; prašomos paramos stulpelis atspindi tik naujų m. paraiškų lėšas. Vertinant atskirų priemonės programų įgyvendinimą, paminėtina, kad m. laikotarpiu populiariausia tarp pareiškėjų buvo Kraštovaizdžio tvarkymo programa, pagal kurią m. buvo surinktos paramos paraiškos, iš kurių 11 proc. paraiškų surinkta 2014 m. Kaip ir 2013 m. daugiausia paraiškų buvo pateikta pagal veiklas Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas ir Ražienų laukai per žiemą m. pabaigoje buvo įsisavinta 83 proc. programos įgyvendinimui skirtų lėšų sumos. Pastebėtina, kad programos sąlyginai mažesnį populiarumą lėmė tai, kad didžioji dalis šios programos veiklų m. finansinio programavimo periodo metu buvo įgyvendinamos pirmą kartą. Kitos priežastys, lėmusios mažesnį programos populiarumą, buvo susijusios su per ilga įsipareigojimų trukme, kuri buvo nepatraukli pareiškėjams bei nepakankamas kompensacinės išmokos dydis. 82

83 Ekologinio ūkininkavimo programa ir 2014 m. iš liko viena iš populiariausių. Pastebėtina, kad 2014 m. naujos paraiškos pagal šią programą nebuvo renkamos. Iki 2014 m. pabaigos buvo patvirtinti 99 proc. priemonės įgyvendinimui skirtos paramos, o pareiškėjams išmokėti 98 proc. visos priemonės įgyvendinimui skirtos paramos. Sėkmingai įgyvendinama programa Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema. Nors programa pradėta įgyvendinti tik 2012 m., tačiau pagal ją patvirtintos paramos suma iki 2014 m. pabaigos siekė 89 proc., skaičiuojant nuo viso šios programos įgyvendinimui skirto finansavimo. Nykstančių veislių išsaugojimui skirta programa prisidėjo prie tokių gyvūnų auginimo populiarinimo, o skiriant paramą augintojams kompensuojamos mažesnės gautos pajamos. Iki 2014 m. pabaigos pagal priemonę buvo išmokėti 99 proc. visos paramos lėšų. Siekiant patenkinti paklausą paramai 2014 m. pabaigoje keturioliktuoju Programos pakeitimu Nykstančių veislių išsaugojimas programai nuo tūkst. EUR iki tūkst. EUR buvo padidintas finansavimas. Mažiausiai paramos lėšų iki 2014 m. pabaigos buvo įsisavinta pagal programą Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas, pagal kurią išmokėtos paramos suma siekė tik 15 proc. bendro šiai programai skirto finansavimo. Vienas iš esminių programos nepopuliarumą lėmusių veiksnių yra reikalavimas, kad plotas, už kurį mokama kompensacinė išmoka, negali būti mažesnis nei 1 ha. Toks reikalavimas apribojo dalies valdų savininkų galimybes teikti paraiškas dalyvauti minėtoje programoje. 37 lentelė. Priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos programų finansiniai ir administraciniai rodikliai Programa Gauta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Kraštovaizdžio tvarkymo Ekologinio ūkininkavimo Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema * m. laikotarpiui atskirų programų įgyvendinimui skirtos lėšos: Kraštovaizdžio tvarkymo programa tūkst. EUR, Ekologinio ūkininkavimo programa tūkst. EUR, Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo programa tūkst. EUR, Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo programa tūkst. EUR, Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema tūkst. EUR. **Pagal kai kurias programas išmokėtos paramos sumos yra didesnės nei patvirtintos paramos sumos, kadangi patvirtintos paramos suma apima tik naujas paraiškas ( m. laikotarpio), o išmokėtos paramos suma ir tęstinius įsipareigojimus iš m. laikotarpio. 83

84 Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Atsižvelgiant į 2014 m. gruodžio 22 d. patvirtintu keturioliktuoju Programos pakeitimu atliktus finansinius pakeitimus buvo pakeisti priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos produkto ir rezultato rodikliai. Iki 2014 m. pabaigos didžioji dalis produkto ir rezultato rodiklių tikslinių reikšmių buvo pasiektos ir viršytos. Paremtų ūkininkų valdų ir kitų žemės valdytojų valdų rodiklis buvo pasiektas 105 proc., o paremto ploto rodiklis 98 proc m pabaigoje bendras paremtas plotas siekė ,68 ha. Nagrinėjant atskirų programų įgyvendinimą pagal fizinių rodiklių pasiekimą, matyti, kad mažiausiai sėkmingai įgyvendinamos programos: Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema ir Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas, o sėkmingiausiai programos Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas bei Ekologinis ūkininkavimas. Laikomų nykstančių rūšių gyvūnų skaičius per 2014 m. padidėjo 667 gyvuliais ir 2014 m. pabaigoje buvo gyvuliai, t. y. 113 proc. skaičiuojant nuo programos siektinos rodiklio reikšmės. Taip pat sėkmingai įgyvendinama programa Kraštovaizdžio tvarkymas, pagal kurią per 2014 m. paremti 769 pareiškėjai, o per m. laikotarpį pareiškėjų. Vertinant priemonės rezultato rodiklius, paminėtina, kad pagal priemonę m. paremtame plote buvo prisidedama prie biologinės įvairovės išsaugojimo, taip pat prie dirvožemio ir vandens kokybės gerinimo. Per 2014 m. paremtas ,41 ha biologinei įvairovei, didelės gamtinės vertės ūkininkavimui ar miškininkystei žemės plotas, o per visą laikotarpį ,42 ha. Paminėtina, kad priemonė yra labai didelė, apimanti keletą veiklos sričių, todėl jos poveikis biologinės įvairovės išsaugojimui šalyje yra didžiausias iš visų II krypties priemonių. 38 lentelė. Priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Paremtų ūkininkų valdų ir kitų žemės valdytojų valdų skaičius Bendras plotas, kuriam teikiama agrarinės aplinkosaugos parama (išskyrus 10a punktą) Fizinis plotas, kuriam pagal šią priemonę teikiama agrarinės aplinkosaugos parama Patvirtintų paraiškų skaičius Paraiškų, susijusių su genetiniais ištekliais, skaičius Paremtų ūkininkų valdų Kraštovaizdžio ir kitų žemės valdytojų tvarkymo valdų skaičius programa Ekologinio ūkininkavimo programa Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo Matavimo vienetai unikalių valdų skaičius 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Dalis Fizinis nuo rodiklis tikslo % ha , , % ha , , % unikalių įsipareigojimų skaičius paraiškų skaičius paraiškų skaičius % % % Paremtas plotas ha , % Didžiausias paremtų paraiškų ekologinių ūkių skaičius skaičius % Paremtų ekologinių ūkių plotas ha , , % Paraiškų, susijusių su paraiškų genetiniais ištekliais, skaičius skaičius % gyvulių ir Laikomų nykstančių paukščių rūšių gyvūnų skaičius skaičius SGV % 84

85 programa Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo programa Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema Rodikliai Patvirtintų skaičius paraiškų Matavimo vienetai paraiškų skaičius 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Dalis Fizinis nuo rodiklis tikslo % Paremtas plotas ha ,69 967, % Patvirtintų skaičius paraiškų paraiškų skaičius % Paremtas plotas ha , , % Rezultato rodikliai Biologinei įvairovei, didelės gamtinės vertės Sėkmingai ūkininkavimui ar , ,42 80% tvarkomi žemės miškininkystei plotai, turintys Vandens kokybei ha , , % teigiamą Klimato kaitai poveikį Dirvožemio kokybei , ,42 185% Atskirties ir žemės apleidimo mažinimui Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai reikšmingos įtakos priemonės įgyvendinimui neturėjo. Įgyvendinant šią priemonę yra siekiama prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo, vandens ir dirvožemio kokybės gerinimo, klimato kaitos švelninimo, apleistų žemių plotų mažinimo m. bendras pagal priemonę paremtas plotas sudarė 10 proc. Lietuvoje esančio ŽŪN ploto, todėl priemonės poveikis subalansuotam žemės išteklių naudojimui šalies mastu buvo pakankamai žymus. Priemonė taip pat turėjo svarbią įtaką ekologinio ūkininkavimo praktikos skatinimui šalyje. 85

86 2.2.4 Priemonė Pelno nesiekiančios investicijos (216) Trumpas priemonės aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialusis Veiklos Priemonė yra kompensacinio ir pelno nesiekiančių investicijų pobūdžio. Ji susijusi su melioracijos griovių sutvarkymu, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdį. Pelno nesiekiančiomis investicijomis padengiami pareiškėjų patiriami kaštai, susiję su krūmų kirtimo ir pašalinimo darbais, žolės pjovimo ir šalinimo darbais bei melioracijos griovių dugno sutvarkymo ir valymo darbais. Nevykdant melioracijos griovių sisteminės priežiūros, sparčiai kinta ekosistema melioracijos griovio šlaituose, ima formuotis krūmais apaugusios tankmės, pakinta smulkioji augmenija ir įsigali stambiakamienė žolinė augmenija. Minėti pokyčiai sąlygoja tose vietovėse įprastinės laukinės faunos ir floros buveinių nykimą. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Atkurti laukinės faunos ir floros buveines ir jų mitybos arealą bei palaikyti tvarų ūkininkavimą, siekiant išsaugoti kraštovaizdį. Išsaugoti kraštovaizdį ir bioįvairovę, pusiau natūralias laukinės faunos ir floros buveines. Pašalinti neprižiūrimų melioracijos griovių neigiamą poveikį įprastinei bioįvairovei. Sukurti palankias sąlygas ekosistemų atsikūrimui. Išsaugoti bioįvairovę, atkuriant palankias natūralias sąlygas laukinių pievinių paukščių bei augalų rūšių atsikūrimui tose vietovėse. Padėti išspręsti įprastinės biologinės įvairovės nykimo problemas melioracijos griovių šlaituose ir suformuoti pradines sąlygas sisteminiam kraštovaizdžio bei įprastinės bioįvairovės atkūrimui tose vietovėse. Taikymas ir veiklos sritis (VS) Pelno nesiekianti priemonė taikoma veiksmams, susijusiems su melioracijos griovių sutvarkymu. Naudos gavėjas turi vykdyti tokius melioracijos griovių tvarkymo darbus, kuriais būtų sudarytos prielaidos tose vietovėse įprastinės biologinės įvairovės, pievinių laukinių paukščių buveinių ir jų mitybos arealo atsikūrimui. Išmokos mokamos pareiškėjams padengiant patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas dėl savanoriškai prisiimtų įsipareigojimų. Paramos dydis Kompensuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų Priemonės įgyvendinimo administravimas 2014 m. buvo keičiamos priemonės įgyvendinimo taisyklės, numatant, kad pareiškėjas, teikiantis paramos paraišką 2014 m. dėl melioracijos griovių tvarkymo privalo įsipareigoti 5 metus vykdyti tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą pagal Lietuvos kaimo plėtros m. programą. Taip pat atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo patirtį, buvo papildytas tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas, nurodant, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su priemonės įgyvendinimu pagal 2014 m. pateiktas paraiškas susijusios išlaidos, padarytos nuo paramos patvirtinimo datos iki 2015 m. gegužės 15 d m. pakeistose priemonės įgyvendinimo taisyklėse buvo patikslintas pranešimo apie įgyvendintą veiklą pateikimo NMA terminas. Per 2014 m. buvo nutraukta 121 paramos sutartis, bendra nutrauktų sutarčių suma siekė 842 tūkst. EUR. Paramos sutartys buvo nutrauktos gavus paramos gavėjų prašymus išregistruoti paraiškas, nesilaikius įsipareigojimų, t. y. patikros metu nustačius, jog neatlikta darbų pagal paramos paraiškoje pateiktą sąmatą daugiau kaip 20 proc. numatytų darbų kiekių verčių, arba iki nustatyto termino nepateikus pranešimo apie atliktus darbus Priemonės įgyvendinimo pažanga 39 lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Autorizuotų paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR

87 2014 m. buvo vertinamos 2013 m. pabaigoje surinktos paraiškos, kurioms buvo taikyti atrankos (pirmumo gauti paramą) kriterijai. Nuo 2013 m. fiksuojamas didelis pareiškėjų susidomėjimas šia priemone m. pareiškėjai itin aktyviai teikė paraiškas nuo 2014 m. birželio 1 iki gruodžio 31 d. pagal šią priemonę buvo surinktos 556 paraiškos, o prašomos paramos suma siekė tūkst. EUR, t. y. 100 proc. viso priemonės įgyvendinimui skirto finansavimo m. surinktos paraiškos bus vertinamos 2015 m. Pažymėtina, kad daugiau kaip pusė (61 proc.) Lietuvoje esančių melioracinių statinių yra nusidėvėję, todėl drenažu nusausintos žemės būklė yra bloga (daugiausiai dėl vandenį nuleidžiančių melioracijos griovių nepakankamos priežiūros). Ūkininkai suinteresuoti ir aktyviai naudojosi galimybe sutvarkyti savo valdose esančius melioracijos griovius. Be to, pagal priemonę skiriamos paramos lėšomis kompensuojama 100 proc. patirtų išlaidų. Per 2014 m. buvo autorizuotos 328 paraiškos, t. y. 30 proc. skaičiuojant nuo visų per m. autorizuotų paraiškų skaičiaus (1 090). Iki 2014 m. pabaigos nebuvo įvertintos 122 paraiškos (2013 m. 42 paraiškos). Suintensyvėjusį priemonės populiarumą rodo reikšmingai padidėjusi prašomos paramos suma, kuri 2014 m. pabaigoje siekė tūkst. EUR, iš jų per 2014 m tūkst. EUR. Prašomos paramos suma 102 proc. buvo didesnė nei priemonės įgyvendinimui numatytas finansavimas. Per 2014 m. patvirtinta 84 proc. priemonei skirtos paramos, o bendra patvirtintos paramos suma yra 73 proc. didesnė nei visa priemonės įgyvendinimui Programoje numatyta paramos suma. Lyginant su 2013 m. paramos išmokėjimas pareiškėjams ir deklaravimas Europos Komisijai paspartėjo per 2014 m. išmokėta ir Europos Komisijai deklaruota 60 proc., o per m. atitinkamai 84 proc. priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų. 24 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Per 2014 m. buvo paremtas 481 ūkininko ūkis ir kitų žemės valdytojų ūkiai, o atitinkamai m. 717 ūkininkų ūkių ir kitų žemės valdytojų ūkių. Atsižvelgiant į m. priemonės įgyvendinimo eigą, galima teigti, kad gaunančių paramą ūkininkų ūkių ir kitų žemės valdytojų ūkių skaičiaus rodiklis iki 2015 m. pabaigos nebus pasiektas. 87

88 Pagal m. pateiktas paraiškas yra baigiami įgyvendinti pareiškėjų melioracijos darbų projektai. Iki 2014 m. pabaigos buvo pabaigti įgyvendinti 748 projektai. Paremtas plotas per 2014 m. padidėjo daugiau kaip ha ir metų pabaigoje siekė 3 108,18 ha. Atsižvelgiant į pareiškėjų aktyvumą, pasirašytų sutarčių skaičių, galima teigti, kad priemonės rezultato rodiklių tikslinės reikšmės iki Programos įgyvendinimo pabaigos bus pasiektos. 40 lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Gaunančių paramą ūkininkų ūkių ir kitų žemės valdytojų ūkių skaičius Pelno nesiekiančiomis investicijomis paremtas plotas Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo vnt % ha , ,18 48 % Bendra investicijų suma EUR % Rezultato rodikliai Biologinė įvairovė ir Sėkmingos didelės gamtinės vertės žemėvaldos žemės bei miškų ūkio vietovės veikla ha , ,18 48 % Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. reikšmingos įtakos priemonės įgyvendinimui šalyje kintanti socialinė ir ekonominė situacija neturėjo. Priemonė prisidėjo prie tinkamos žemėvaldos užtikrinimo, lauko melioravimo sistemos atnaujinimo. Iki 2014 m. pabaigos Programos paramos lėšomis sėkmingai buvo tvarkomi tūkst. ha žemės plotai, turintys teigiamą poveikį biologinei įvairovei, didelės gamtinės vertės ūkininkavimui ar miškininkystei. Pagal priemonę Pelno nesiekiančios investicijos 2014 m. pabaigoje buvo tvarkomi ha žemės. Galima manyti, kad priemonės poveikis gamtos apsaugai ir biologinės įvairovės skatinimui buvo nedidelis, susijęs su konkrečiomis vietomis, kuriose buvo vykdomos paramos lėšomis finansuotos veiklos. 88

89 2.2.5 Priemonė Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku (221) Trumpas priemonės aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialieji Veiklos Taikymas ir veikos sritys (VS) Priemonė yra kompensacinio pobūdžio. Pagal šią priemonę mišku galima apželdinti žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamą valstybinę ir privačią žemę. Paramą žemės apželdinimui mišku sudaro: 1) vienkartinė miško įveisimo išmoka; 2) kasmetinis naujai įveisto miško priežiūrai ir apsaugai skirtas priedas už hektarą (netaikoma miškui, veisiamam valstybinėje žemėje, ir trumpos rotacijos plantaciniams želdiniams), mokama 5 metus; 3) metinis priedas už hektarą, padengiantis prarastas pajamas iš žemės ūkio veiklos, įveisus mišką (jis gali būti mokamas ilgiausiai 15 metų ūkininkams ir jų grupėms, kitiems fiziniams ir privatiems juridiniams asmenims; priedas nemokamas už veisiamus trumpos rotacijos plantacinius želdinius). Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku teikiama parama tik miškui įveisimo išlaidoms padengti. Skatinti žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamos žemės apželdinimą mišku kaip alternatyvų žemės panaudojimą, skatinti miškininkystės plėtrą ir miškų vaidmenį mažinant klimato kaitą, užtikrinti vietos aplinkos sąlygų gerinimą ir padėti spręsti nedarbo problemas kaimo vietovėse. 1. Padidinti šalies miškingumą. 2. Mažinti kaimo gyventojų priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos. 3. Didinti vietovės ir žemės valdų ekonominę, ekologinę ir socialinę vertę. 4. Kurti naujas užimtumo galimybes kaimo vietovėse. 5. Suteikti papildomų pajamų šaltinių. 1 Skatinti žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku. 2. Skatinti trumpos rotacijos plantacinių želdinių veisimą. Paramos intensyvumas (per metus) Miško ir trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas žemėje, kuri anksčiau buvo naudojama žemės ūkio produkcijos gamybai ir yra tinkama apželdinti aplinkosaugos tikslams įgyvendinti. Miško želdinių sudėtis Spygliuočių su minkštaisiais lapuočiais (ne mažiau kaip 20 proc.) ar vien minkštųjų lapuočių želdiniai Spygliuočių ir (ar) minkštųjų lapuočių želdiniai su ne mažiau kaip 20 proc. kietųjų lapuočių ir (arba) liepų priemaiša Kietųjų lapuočių ir (arba) liepų želdiniai su spygliuočių ir (arba) minkštųjų lapuočių priemaiša iki 40 proc. Kietųjų lapuočių, liepų ar selekcinių drebulių (įskaitant hibridines drebules) gryni želdiniai Ąžuolo želdiniai, kai pasodinta ir individualiomis apsaugomis apsaugota ne mažiau kaip 2500 vnt./ha ąžuolo sodmenų Greitai augančių hibridinių drebulių trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai Kitų greitai augančių rūšių trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai Miško įveisimo išmoka, EUR/ha Mažiau Palanki palanki ūkininkauti ūkininkauti vietovė vietovė (70 proc.) (80 proc.) Metinė išmoka už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą, EUR/ha 1 360, ,2 385, , ,6 449, , ,0 513, , ,4 513, , , , , , , Priemonės įgyvendinimo administravimas 2014 m. priemonės įgyvendinimo taisyklės buvo keičiamos du kartus (2014 m. liepos 29 d. ir 2014 m. rugsėjo 22 d.). Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti priemonės taisyklių pakeitimai susiję su naujomis valstybės pagalbos taikymo nuostatomis. Priemonės įgyvendinimo taisyklės papildytos nauju priedu, t. y. pagal Europos Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1407/2013 parengtu pagalbos gavėjams taikomų reikalavimų atitikimą patvirtinančiu klausimynu. Kiti priimti įgyvendinimo taisyklių pakeitimai yra susiję su priemonės paraiškų administravimu. 89

90 Priemonės įgyvendinimo pažanga 2014 m. naujos paramos paraiškos nebuvo renkamos. Buvo pabaigtos vertinti 2013 m. surinktos paraiškos, kurių nespėta įvertinti iki 2013 m. pabaigos. Surinktoms paraiškoms nebuvo taikyti paraiškų atrankos (pirmumo gauti paramą) kriterijai, nes paraiškose prašoma paramos suma neviršijo kvietimui numatytos paramos sumos. Iki 2014 m. pabaigos pagal priemonę patvirtintos paramos suma siekė tūkst. EUR. Pažymėtina, kad per 2014 m. nebuvo užfiksuota paramos atsisakymo atvejų (paramos sutarčių nutraukimo). 41 lentelė. Priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų*, vnt Prašoma paramos suma*, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai*, vnt Įvertinta neigiamai*, vnt Autorizuotų paraiškų*, vnt *** Patvirtinta paramos suma*, tūkst. EUR *** Išmokėta paramos suma**, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos**, tūkst. EUR *Naujos m. laikotarpio paraiškos. Lyginant su 2013 m. teigiamai įvertintų paraiškų ir autorizuotų paraiškų skaičius sumažėjo, nes dalis pareiškėjų atsisakė paramos. **Įskaitant ir tęstinius įsipareigojimuspagal KPP m. ***Įskaitant tęsinius įsipareigojimus, m. autorizuotų paraiškų skaičius siekia paraiškas, o patvirtintos paramos suma tūkst. EUR. Atsižvelgiant į mažėjantį pareiškėjų aktyvumą 2014 m. priemonei skirtas finansavimas buvo sumažintas du kartus: 2014 m. vasario 26 d. patvirtintu tryliktuoju Programos pakeitimu priemonei skirtas finansavimas sumažintas 13 proc. (7,2 mln. EUR), o 2014 m. gruodžio 22 d. EK patvirtintu keturioliktuoju Programos pakeitimu sumažintas nuo tūkst. EUR iki tūkst. EUR. Priemonės patrauklumą potencialiems pareiškėjams mažino rinkoje didėjanti žemės ūkio paskirties žemės paklausa (dėl optimistinių žemės ūkio sektoriaus plėtros perspektyvų) ir atitinkamai mažėjantis tokios žemės apželdinimo mišku patrauklumas. Pastebėtina, kad siekiant pasinaudoti parama buvo taikomi reikalavimai, jog visa planuojama apželdinti mišku žemė paskutinius dvejus metus iki paramos paraiškos pateikimo turėjo būti deklaruota tiesioginėms išmokoms ir joje turėjo būti gaminama žemės ūkio produkcija. Taip pat prieš apželdinimą pareiškėjo žemė turėjo atitikti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus. Minėti priemonės įgyvendinimo taisyklių reikalavimai mažino priemonės populiarumą. Pažymėtina, kad lygiagrečiai mažėjant priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku populiarumui, didėjo priemonės Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku pareiškėjų aktyvumas. Vertinant priemonės finansinių rodiklių pasiekimo lygį, galima teigti, kad priemonės įgyvendinimas vyksta sklandžiai, nes didžioji dalis priemonei skirtų lėšų yra išmokėta. Per 2014 m. laikotarpį išmokėta ir Europos Komisijai deklaruota 16 proc. priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų, o per visą m. laikotarpį 86 proc. numatyto finansavimo sumos. 21 Teikiant paramos paraiškas pagal priemonę Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku prašoma paramos suma nenurodoma, ji apskaičiuojama vertinant paraiškas. 90

91 25 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Pastaba: mokėjimai pagal m. KPP įsipareigojimus įtraukti į ES deklaruotos ir išmokėtos paramos stulpelius, o patvirtintos paramos stulpelis atspindi tik naujų m. paraiškų lėšas. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Atsižvelgiant į 2014 m. atliktus Programos finansinius pakeitimus ir sumažintą bendrą priemonei skirtą lėšų sumą, buvo reikšmingai sumažintos ir priemonei suplanuotos stebėsenos rodiklių tikslinės reikšmės m. apželdinimo mišku paramos gavėjų skaičiaus rodiklis buvo pasiektas 63 proc., o apželdinto ploto rodiklis 97 proc m., lyginant su 2013 m., beveik nepasikeitė situacija dėl įveisiamų medžių rūšies. Daugiausiai buvo įveista lapuočių medžių (4 636,02 ha), o mažiausiai trumpos rotacijos plantacinių želdinių (7,17 ha). Paminėtina, kad lapuočių želdiniai sudarė 62 proc. viso m. mišku apželdinto žemės ūkio paskirties žemės ploto, atitinkamai spygliuočiai 4 proc., mišrūs 35 proc. o trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai tik 0,1 proc. Spygliuočių ir greitai augančių rūšių trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimo mažesnį populiarumą, lyginant su lapuočių įveisimu, lėmė didesnės išmokos skiriamos lapuočių įveisimui, o taip pat įveisimui pagal medžių rūšis įtakos turėjo pareiškėjų geografinė padėtis, kurioje buvo palankiau įvesti lapuočių mišką. Analizuojant priemonės rezultato rodiklių pasiekimą, galima teigti, kad visame m. paremtame plote buvo prisidėta prie sėkmingos žemėvaldos plėtros, o suplanuotų rodiklių tikslinės reikšmės pasiektos 81 proc. 42 lentelė. Priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Apželdinimo Iš viso: % mišku Pagal grupės rūšį: asmenų paramos Ūkininkai % skaičius gavėjų Asociacijos % skaičius Kiti gavėjai % Iš viso: , ,42 97 % Pagal medžių rūšis: Apželdintas Spygliuočiai ,73 285,77 7 % mišku žemės ha Lapuočiai , , % plotas Greitai augančių rūšių ,17 0 % trumpos rotacijos plantaciniai 91

92 Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo želdiniai Mišrūs - 153, ,46 - Rezultato rodikliai Biologinei įvairovei, didelės gamtinės vertės Sėkmingai , ,27 81 % ūkininkavimui ar tvarkomi miškininkystei žemės plotai, Vandens kokybei ha - 16,53 33,37 - turintys Klimato kaitai ,01 % teigiamą Dirvožemio kokybei , ,27 81 % poveikį Atskirties ir žemės apleidimo mažinimui , ,27 81 % Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai Priemonė yra kompensacinio pobūdžio, todėl pradžioje ūkio valdos savininkui miško įveisimą reikia finansuoti nuosavomis lėšomis. Ūkio valdos savininkas kompensaciją gauna tik deklaravęs mokėjimo prašymuose patirtas miško įveisimo išlaidas. Dėl šios priežasties priemonės įgyvendinimui tiesioginę įtaką daro bendra šalies ekonominė situacija. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie aplinkosauginės situacijos gerinimo, dirvožemio kokybės gerinimo, be to, įveistas greitai augančių rūšių trumpos rotacijos plantacinių želdinių miškas galėjo būti panaudotas biokurui gaminti, siekiant mažinti neigiamas klimato kaitos pasekmes. Pagal priemonę mišku apželdintas plotas sudarė 0,38 proc. bendro šalies miškų ploto. 92

93 2.2.6 Priemonė Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku (223) Trumpas priemonės aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialieji Veiklos Taikymas ir veikos sritis (VS) Pagal šią priemonę mišku galima apželdinti ne žemės ūkio paskirties ir apleistą valstybinę bei privačią žemės ūkio paskirties žemę, kurioje iki tol miškas neaugo. Parama ne žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui arba apželdinimui trumpos rotacijos plantaciniais želdiniais taikoma miško įveisimo išlaidoms padengti. Teikiant paramą apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku, bus dengiamos miško įveisimo išlaidos ir miško priežiūros išlaidos 5 metų laikotarpį (išskyrus atvejus, kai miškas veisiamas valstybinėje žemėje arba veisiami trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai). Kai apleista žemė savaime apauga mišku ir papildomai želdinti nereikia, parama skiriama tik natūraliai atželiančio miško priežiūros ir apsaugos išlaidoms padengti. Skatinti ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku kaip alternatyvų žemės naudojimo būdą, skatinti miškininkystės plėtrą ir jos vaidmenį mažinant klimato kaitą, gerinti vietos aplinkos sąlygas ir padėti spręsti nedarbo problemas kaimo vietovėse. 1. Padidinti šalies miškingumą. 2. Padidinti vietovės ir žemės valdų ekonominę, ekologinę ir socialinę vertę. 3. Kurti naujas užimtumo galimybes kaimo vietovėse. 4. Kurti naujus pajamų šaltinius. 5. Mažinti apleistos žemės plotus. 1 Skatinti ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės apželdinimą mišku. 2. Skatinti trumpos rotacijos plantacinių želdinių veisimą. Miško ir trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas ne žemės ūkio paskirties ir apleistoje žemėje. Paramos intensyvumas (per metus) Miško įveisimo išmoka, EUR/ha Mažiau Palanki Miško želdinių sudėtis palanki ūkininkauti ūkininkauti vietovė vietovė (70 proc.) (80 proc.) Spygliuočių su minkštaisiais lapuočiais (ne mažiau kaip 20 proc.) ar vien minkštųjų lapuočių želdiniai Spygliuočių ir (ar) minkštųjų lapuočių želdiniai su ne mažiau kaip 20 proc. kietųjų lapuočių ir (arba) liepų priemaiša Kietųjų lapuočių ir (arba) liepų želdiniai su spygliuočių ir (arba) minkštųjų lapuočių priemaiša iki 40 proc. Kietųjų lapuočių, liepų ar selekcinių drebulių (įskaitant hibridines drebules) gryni želdiniai Ąžuolo želdiniai, kai pasodinta ir individualiomis apsaugomis apsaugota ne mažiau kaip 2500 vnt./ ha ąžuolo sodmenų Greitai augančių hibridinių drebulių trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai Kitų greitai augančių rūšių trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai Metinė išmoka už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą, EUR/ha 1 360, ,2 385, , ,6 449, , , ,4 513, , , , , , , Priemonės įgyvendinimo administravimas 2014 m. priemonės įgyvendinimo taisyklės buvo keičiamos vieną kartą. Priimti taisyklių pakeitimai yra susiję su 2014 m. Europos komisijos patvirtintomis naujomis valstybės pagalbos taisyklėmis. Naujoji taisyklių redakcija papildyta de minimis pagalbos gavėjams taikomų reikalavimų atitikimą patvirtinančiu klausimynu. Taip pat pakeisti ir papildyti reikalavimai dėl paramos grąžinimo, vertinant įveisto miško kokybę šeštaisiais ar septintaisiais metais po želdinių įveisimo. Atsižvelgiant į Programos įgyvendinimo pabaigos datą taip pat buvo numatyti želdinių įveisimo galutiniai terminai. 93

94 Priemonės įgyvendinimo pažanga Pagal priemonę Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku paraiškos buvo renkamos 2014 m. rugpjūčio 1 d. spalio 31 d m. pareiškėjai aktyviau teikė paraiškas, nes per 2014 m. buvo surinkta 181 paraiška daugiau nei 2013 m m. surinktos paraiškos sudarė 20 proc. visų per m. surinktų paraiškų skaičiaus. Didesnį priemonės populiarumą lėmė tai, kad buvo organizuojamas paskutinis paraiškų pagal šią priemonę rinkimas, o taip pat todėl, kad 2014 m. nebuvo renkamos paraiškos pagal priemonę Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku. Prie padidėjusio priemonės populiarumo taip pat prisidėjo suaktyvėjusios miškų urėdijos, kurios m. programavimo periodo metu nebegalės pretenduoti į paramą, skirtą miško įveisimui. Pastebėtina, kad iki 2014 m. pabaigos buvo neįvertintos 256 paraiškos. Pateiktose paramos paraiškose prašomos paramos suma buvo didesnė nei paramos paraiškų kvietimui skirta lėšų. Pagal priemonę pateikiamų paraiškų kokybė gali būti vertinama gerai, nes per m. tik 13 proc. pateiktų paraiškų įvertintos neigiamai m., dėl paramos lėšų trūkumo, vertinant paraiškas buvo taikomi paraiškų atrankos (pirmumo gauti paramą) kriterijai ir teigiamai įvertintos tik tos paraiškos, kurios juos atitiko. Pažymėtina, kad per 2014 m. nebuvo užfiksuota paramos atsisakymo atvejų (paramos sutarčių nutraukimo). Per 2014 m. patvirtinta tūkst. EUR paramos, kuri sudaro 27 proc. per m. patvirtintos paramos sumos ir 35 proc. paramos sumos, skaičiuojant nuo lėšų, skirtų priemonės įgyvendinimui. Pastebėtina, kad patvirtintos paramos suma 2014 m. pabaigoje buvo 30 proc. didesnė nei priemonės įgyvendinimui Programoje numatyta paramos lėšų suma. 43 lentelė. Priemonės Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Autorizuotų paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR Atsižvelgiant į pareiškėjų aktyvumą ir prašomos paramos sumą tryliktuoju Programos pakeitimu priemonės įgyvendinimui skirtas finansavimas padidintas 7,2 mln. EUR, o 2014 m. gruodžio 22 d. patvirtinu keturioliktuoju Programos pakeitimu priemonei skirtos paramos lėšų suma buvo sumažinta 7,3 proc., t. y tūkst. EUR. Iki 2014 m. pabaigos buvo išmokėta ir Europos Komisijai deklaruota 77 proc. paramos lėšų, skaičiuojant nuo visos paramos lėšų sumos, kuri skirta priemonės įgyvendinimui. Per 2014 m. deklaruota ir išmokėta 16 proc. visų priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų. Atsižvelgiant į 2014 m. deklaruotos paramos lėšų sumą ir paskutiniųjų trijų metų finansinių rodiklių įgyvendinimo tendencijas, galima manyti, kad iki Programos įgyvendinimo pabaigos tikslinės rodiklių reikšmės bus pasiektos. 22 Teikiant paramos paraiškas pagal priemonę Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku prašoma paramos suma nenurodoma, ji apskaičiuojama vertinant paraiškas. 94

95 26 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Iki 2014 m. pabaigos stebėsenos rodikliai buvo įgyvendinami sėkmingai ir pasiekta pakankama priemonės įgyvendinimo pažanga. Per 2014 m. mišku apželdintas 2 681,5 ha žemės plotas, kuriame 1 990,18 ha lapuočiais ir 195,41 spygliuočiais. Pastebėtina, kad apželdinimas spygliuočiais nėra populiarus tarp pareiškėjų. Spygliuočių įveisimo mažesnį populiarumą, lyginant su lapuočių įveisimu, lėmė didesnės išmokos skiriamos lapuočių įveisimui, o taip pat įveisimui pagal medžių rūšis įtakos turėjo pareiškėjų geografinė padėtis, kurioje palankiau buvo įveisti lapuočių mišką. Patvirtinus paramą 2014 m., dalis pareiškėjų apželdinimo darbus atliks 2015 m., todėl tikėtina, kad siektina rodiklio Apželdintas mišku žemės plotas reikšmė bus viršyta. Per 2014 m. reikšmingai padidėjo paramos gavėjų skaičius. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. pabaigoje buvo neįvertintos 266 paraiškos, tačiau jau buvo patvirtinta visa priemonei numatyta paramos lėšų suma, manytina, kad paramos gavėjų rodiklis iki Programos įgyvendinimo pabaigos nebus pasiektas. Aktyviausiai parama naudojosi ūkininkai, tačiau pastebėtinas didesnis nei programavimo pradžioje planuotas asociacijų aktyvumas. Pastarųjų per m. parama pasinaudojo 174, iš kurių 26 per 2014 m. Visame apželdintame plote siekiama prisidėti prie sėkmingos žemėvaldos (klimato kaitos švelninimo, dirvožemio kokybės gerinimo, atskirties ir žemės apleidimo mažinimo), taip pat dalyje miškais apželdinto ploto buvo siekiama prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir vandens kokybės gerinimo. 44 lentelė. Priemonės Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Apželdinimui Iš viso: % mišku Pagal grupės rūšį: asmenų paramos Ūkininkai % skaičius gavėjų Asociacijos % skaičius Kiti gavėjai % Apželdintas Iš viso: mišku žemės ha , ,88 99 % 95

96 plotas Rezultato rodikliai Sėkmingai tvarkomi žemės plotai, turintys teigiamą poveikį Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Pagal medžių rūšis: Spygliuočiai ,41 731,67 9 % Lapuočiai , , % Biologinei įvairovei, didelės gamtinės vertės ūkininkavimui ar miškininkystei - 117,54 120,32 - Vandens kokybei - 6,89 259,97 - ha Klimato kaitai , ,09 79 % Dirvožemio kokybei , ,09 79 % Atskirties ir žemės apleidimo mažinimui , ,09 79 % Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. stabili ekonominė situacija didino pareiškėjų susidomėjimą priemone ir skatino prisiimti finansinius kaštus, reikalingus miškui įveisti. Priemonė prisidėjo prie Lietuvos miškų ploto apimties išlaikymo, nes m. pagal priemonę apželdintas plotas sudarė 0,6 proc. bendro šalies miškų ploto (2 177 tūkst. ha). Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad ši priemonė taip pat turėjo įtaką 2012 m. priimtos Nacionalinės miškų plėtros programos m. tikslų pasiekimui (šalies miškingumo didinimui). 96

97 2.2.7 Priemonė Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) (224) Trumpas priemonės aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialusis Priemonė yra kompensacinio pobūdžio. Natura 2000 tinklas Lietuvoje užima 783 tūkst. ha. plotą. Miškai šiame tinkle užima 491 tūkst. ha arba 25 proc. viso Lietuvos miškų ploto. Įprasta miško ūkinė veikla yra apribota apie ha miškų, esančių Natura 2000 tinklo teritorijose. Kituose miškų, priklausančių Natura 2000 tinklui, plotuose ūkinė veikla nėra ribojama konkrečiai saugomai teritorijai taikomu apsaugos režimu (teisės aktais), jei tai nėra būtina Bendrijos svarbos rūšims ar buveinėms išsaugoti. Pagal šią priemonę išmokos skiriamos tik tiems miško savininkams, kurie laikosi privalomų teisės aktais nustatytų veiklos apribojimų, mažinančių jų gaunamas pajamas arba didinančių veiklos sąnaudas. Užtikrinti sėkmingą Direktyvų 79/409/EEB ir 92/43/EEB įgyvendinimą, teikiant specialią paramą privačių miškų savininkams, siekiant padėti jiems spręsti konkrečias problemas, kylančias dėl šių direktyvų įgyvendinimo, taip pat padėti gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir ugdyti vietos bendruomenių ekologinį sąmoningumą. Įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus Natura 2000 tinklo vietovėse, siekiant apsaugoti laukinius paukščius, natūralias buveines, rūšis ir jų buveines. Veiklos Paremti privačių miškų savininkus, kurių miško valdos yra Natura 2000 vietovėse. Taikymas ir veiklos sritis Paramos intensyvumas (VS) Privačių miškų savininkai ir jų asociacijos gauna metinę paramos išmoką miško hektarui, siekiant kompensuoti dalį jų patirtų išlaidų ir prarastų pajamų dėl miško ūkinės veiklos apribojimų, nustatytų įgyvendinant direktyvas 79/409/EEB ir 92/43/EEB atitinkamoje vietovėje. Natura 2000 išmokos miškų ūkyje apskaičiuotos, įvertinant veiklos apribojimų, nustatytų saugomose teritorijose, poveikį privataus miško savininko ar savininkų asociacijos gaunamoms pajamoms bei susidarančias papildomas išlaidas. 279 EUR/ha kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus arba pagrindiniai miško kirtimai yra atidėti vėlesniam laikui. Išmoka mokama tik tuomet, kai medynas yra pasiekęs IV (prekinės) miškų grupės miškams taikomą kirtimų amžių. Pagrindinių miško kirtimų atidėjimo atveju išmoka mokama tik kirtimų atidėjimo laikotarpiu. 140 EUR/ha kai leidžiami pagrindiniai miško kirtimai, tačiau jie turi būti vykdomi neplynaisiais kirtimais. Išmoka mokama tik laikotarpiui nuo pirmojo kirtimo iki paskutiniojo kirtimo. 220 EUR/ha (5 metams) kai plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių. 53,5 EUR/ha kai draudžiama 20 metų amžių pasiekusiuose ir vyresniuose medynuose sanitariniais kirtimais iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius. Išmoka mokama tik tuomet, kai medynas yra retinimų amžiaus ir vyresnis. Išmokos, numatytos 1 4 punktuose, negali būti teikiamos už tą pačią miško teritoriją Priemonės įgyvendinimo administravimas Ruošiantis paraiškų rinkimui kaip ir kasmet buvo patvirtintos atnaujintos priemonės įgyvendinimo taisyklės. Iš pakeitimų paminėtinas patikslintas reikalavimas dėl mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse žemės ūkio naudmenų deklaruotino ploto. Kiti taisyklių pakeitimai neturėjo esminės įtakos priemonės įgyvendinimui. Ruošiantis paramos paraiškų rinkimui, buvo surengtas kasmetinis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro mokymų darbui su paramos paraiškų priėmimo informacine sistema ciklas, kurį sudarė 12 seminarų Paramos kaimo plėtrai įžvalgos m. laikotarpiu ir Plotinių KPP priemonių (MPŪV ir Natura 2000 ) įgyvendinimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu 2014 m., skirtų savivaldybių (seniūnijų) darbuotojams. Paminėtina, kad 2014 m. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos prašymu analogiški mokymai buvo organizuoti ir tarnybos konsultantams Priemonės įgyvendinimo pažanga 2014 m. balandžio 15 liepos 10 d. pagal priemonę surinktų paraiškų skaičius (763 paraiškos) buvo didesnis, lyginant su 2013 m. (674 paraiškos), o per metus autorizuotų paraiškų skaičius sudarė 29 proc. visų nuo Programos įgyvendinimo pradžios autorizuotų paraiškų. Paraiškų rinkimo procesas vyko sklandžiai. Per 2014 m. surinktose paraiškose deklaruotas paramos poreikis siekė 25 proc., skaičiuojant nuo viso per m. pareiškėjų paraiškose deklaruoto paramos poreikio. Pastebėtina, kad iki 2014 m. pabaigos buvo neįvertintos 826 paraiškos, tačiau per 2014 m. nebuvo užfiksuota paramos atsisakymo atvejų (paramos sutarčių nutraukimo). Neįvertintų paraiškų didžiąją dalį sudaro paraiškos, kurios dėl įvairių priežasčių negali būti baigtos administruoti, pavyzdžiui dėl 97

98 paramos atsisakymo, paraiškų pateikimo metu nepateiktų visų reikalingų dokumentų ar mirus pareiškėjui ir paveldėtojui nepateikus paveldėjimo dokumentų. 45 lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt. 0 6 Autorizuota paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR Europos Komisijos 2014 m. vasario 26 d. patvirtintu tryliktuoju Programos pakeitimu priemonės įgyvendinimui skirtas finansavimas buvo padidintas 86 tūkst. EUR. Dar kartą finansavimas padidintas 2014 m. pabaigoje (keturioliktuoju Programos pakeitimu) nuo tūkst. EUR iki tūkst. EUR. Analizuojant priemonės finansinius rodiklius, paminėtina, kad per 2014 m. buvo išmokėta ir Europos Komisijai deklaruota visa 2014 m. patvirtinta parama. Pastebėtina, kad nuo 2013 m. suintensyvėjo finansinių rodiklių įgyvendinimas. Iki 2014 m. pabaigos buvo išmokėta ir Europos Komisijai deklaruota 75 proc. lėšų, skaičiuojant nuo visos priemonės įgyvendinimui skirtos paramos. Atsižvelgiant į neįvertintų paraiškų skaičių ir likusią nepatvirtintą paramos lėšų sumą, galima teigti, kad iki Programos įgyvendinimo pabaigos visos lėšos bus išmokėtos ir įsisavintos. 27 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Iki 2014 m. pabaigos visi priemonės produkto rodikliai buvo pasiekti ir nežymiai viršyti. Per 2014 m. buvo paremtos 153 miško valdos Natura 2000 teritorijose, kurių bendras plotas siekė ha. Paremtas miškų ūkio paskirties žemės plotas, kuriame taikomi Natura 2000 apribojimai, 2014 m. buvo ha (beveik du kartus didesnis nei 2013 m.) ir sudarė 31 proc. viso per m. paremto ploto m. paremtas plotas padidėjo todėl, kad paraiškas paramai pateikė didesnių miško valdų savininkai. Vertinant priemonės rezultato rodiklių pasiekimą, matyti, kad visame iki 2014 m. paremtame plote, kuris sudarė daugiau nei 5,2 tūkst. ha, buvo siekiama prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo 98

99 ir dirvožemio kokybės gerinimo. Be to, priemonės įgyvendinimas daugiau nei 926 ha plote darė poveikį vandens kokybės gerėjimui. 46 lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Paremtų miško valdų skaičius Natura 2000 teritorijose Paremtas miškų ūkio paskirties žemės plotas, kuriame taikomi Natura 2000 apribojimai Rezultato rodikliai Biologinei įvairovei, didelės gamtinės vertės ūkininkavimui ar Sėkmingai miškininkystei tvarkomi žemės plotai, turintys teigiamą poveikį Matavimo vienetai valdų skaičius 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo % ha % % Vandens kokybei ha ,3 77 % Klimato kaitai Dirvožemio kokybei % Atskirties ir žemės apleidimo mažinimui Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai didelės įtakos priemonės įgyvendinimui neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad Natura 2000 teritorijoms priklausančiuose miškuose laikomasi miško valdymo reikalavimų ir nevykdomi visiškai plyni kirtimai (tokios nuostatos įtvirtintos šių saugomų teritorijų steigimo dokumentuose, siekiant gerinti gyvūnų ir augalų, pusiau natūralių buveinių gamtinės apsaugos būklę), priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie įvairių biologinės įvairovės rūšių išsaugojimo bei miškų savininkų ekologinio sąmoningumo ugdymo. Priemonės poveikis šalies mastu buvo mažas, nes pagal priemonę paremtas plotas sudarė 1 proc. Natura 2000 tinklui priskiriamų miškų ploto šalyje. 99

100 2.2.8 Priemonė Miškų aplinkosaugos išmokos (225) Trumpas priemonės aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialieji Veiklos Priemonė yra kompensacinio pobūdžio. Šia priemone siekiama padėti išsaugoti natūralią miško aplinką ir ugdyti miško savininkų sąmoningumą, finansiškai remiant jų iniciatyvą prisiimti savanoriškus aplinkosaugos įsipareigojimus, nenustatytus teisės aktais. Priemonė sudaro sąlygas plėtoti aplinkai palankesnę miškų ūkio veiklą ir išsaugoti ypač vertingas kertines miško buveines (KMB) privačiuose brandžiuose miškuose. Privačiuose miškuose nustatytos KMB sudaro 2500 ha. Miškų aplinkosaugos išmokos skiriamos už kiekvieną miško hektarą privačių miškų savininkams, savanoriškai įsipareigojantiems nevykdyti pagrindinių miško kirtimų jų valdose nustatytose KMB arba bet kuriuose kituose miškuose vietoj teisės aktais leidžiamų plynų kirtimų vykdyti neplynus kirtimus. Dėl tokių įsipareigojimų miško savininkai praranda pajamas, taigi jas numatoma kompensuoti pagal šią priemonę. Finansiškai skatinti privačių miškų savininkus vykdyti aplinkosaugos požiūriu tinkamesnę miškų ūkio veiklą, išsaugoti kertines miško buveines ir ugdyti miško savininkų ekologinį sąmoningumą, išsaugoti aukštos kokybės biologinę įvairovę miško buveinėse. 1. Išsaugoti KMB privačiuose miškuose. 2. Skatinti taikyti neplyno miško kirtimo sistemas privačiuose miškuose. Kompensuoti privačių miškų savininkų patirtas išlaidas ir prarastas pajamas dėl savanoriško teisės aktais nenustatytų aplinkosaugos įsipareigojimų prisiėmimo ir laikymosi. Paramos lygis ir diferenciacija Paramos suma apima miškų savininkų patirtas išlaidas ir prarastas pajamas dėl savanoriško tam tikrų aplinkosauginių apribojimų laikymosi. Parama diferencijuojama: Taikymas ir veiklos sritys (VS) VS 1. Išmokos už pagrindinių miško kirtimų nevykdymą KMB teritorijose. VS 2. Išmokos už neplynus miško kirtimus vietoj galimų plynų. 279 EUR/ha per metus, bet ne ilgiau kaip 7 metus. 140 EUR/ha per metus iki paskutiniojo neplyno kirtimo atvejo, bet ne ilgiau kaip 7 metus Priemonės įgyvendinimo administravimas Priemonės įgyvendinimo taisyklės per 2014 m. buvo keičiamos du kartus. Įgyvendinimo taisyklių pakeitimai priimti atsižvelgiant į Europos Komisijos patvirtintas naujas valstybės pagalbos žemės ūkiui, miškininkystei ir kaimo vietovėms taisykles m. rugsėjo 25 d. Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintuose priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimuose numatyta, kad prieš skiriant paramą privaloma patikrinti Suteiktos valstybės pagalbos registre ar skiriama parama pareiškėjui neviršys leidžiamo nereikšmingos (de minimis) pagalbos dydžio Priemonės įgyvendinimo pažanga 2014 m. kartu su tiesioginių išmokų paraiškomis buvo vykdomas ir paraiškų pagal priemonę Miškų aplinkosaugos išmokos rinkimas (2014 m. balandžio 15 birželio 15 d.). Per 2014 m. pareiškėjai pateikė 76 paraiškas, kurios sudarė 17 proc. visų per m. surinktų paraiškų. Pastebėtina, kad nuo 2012 m. fiksuojamas mažėjantis pareiškėjų aktyvumas (2012 m. 141 paraiška, 2013 m. 84 paraiškos). Mažėjančio priemonės populiarumo priežastys yra tokios pačios kaip ir ankstesniais metais. Pažymėtina, kad viena iš pagrindinių mažo aktyvumo priežasčių yra sąlyginai mažas suinteresuotumas už kompensacinę išmoką prisiimti savanoriškus aplinkosauginius įsipareigojimus turimuose miškuose, kadangi gaunama išmoka nėra pakankama ir visapusiškai nekompensuotų pagal priemonę valdomame miške veiklą ribojančių savanoriškai prisiimtų įsipareigojimų. Siekiant padidinti priemonės populiarumą buvo organizuojami seminarai skirtinguose šalies regionuose, potencialiems pareiškėjams išsiųsti laiškai, kuriuose informuojama apie pasinaudojimo parama galimybes ir kt. Vis dėlto papildomos informavimo priemonės nebuvo rezultatyvios, nes priemonės aktyvumas nepadidėjo. Pažymėtina, kad per 2014 m. nebuvo užfiksuota paramos atsisakymo atvejų (paramos sutarčių nutraukimo). 100

101 Pastebėtina, kad per 2014 m. buvo vertinamos ankstesniais metais surinktos paraiškos, o 2014 m. pabaigoje dar buvo neįvertintos 72 paraiškos m., lyginat su 2013 m., paraiškų vertinimas vyko rezultatyviau, nes per 2014 m. įvertintos 73 paraiškos, o 2013 m. 18 paraiškų. Visos teigiamai įvertintos paraiškos iki 2014 m. pabaigos buvo autorizuotos. Per 2014 m. autorizuotų paraiškų skaičius sudarė 20 proc. visų per m. autorizuotų paraiškų. 47 lentelė. Priemonės Miškų aplinkosaugos išmokos finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Autorizuotų paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR Priemonės finansinių rodiklių įgyvendinimas, lyginant su 2013 m., pagerėjo, tačiau yra vertinamas kaip nepakankamas. Atsižvelgiant į mažėjantį pareiškėjų aktyvumą, tryliktuoju Programos pakeitimu priemonės įgyvendinimui skirta lėšų suma buvo sumažinta 15 proc., t. y. nuo tūkst. EUR iki tūkst. EUR, perskirstant lėšas populiaresnei priemonei Pelno nesiekiančios investicijos miškuose. Per 2014 m. buvo patvirtinta 14 proc., skaičiuojant nuo visų priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų sumos. Per m. laikotarpį patvirtintos paramos suma siekė 85 proc. Remiantis paramos įsisavinimo rodikliais, galima teigti, kad priemonės įgyvendinimas atsilieka nuo plano, nes iki 2014 m. pabaigos buvo išmokėta ir Europos Komisijai deklaruota tik 33 proc. visų m. priemonei skirtų lėšų. Dėl priemonės nepopuliarumo paramos išmokėjimo procesas nėra pakankamai spartus. Tikėtina, kad tokios paramos išmokėjimo tendencijos išliks ir toliau, todėl galima manyti, kad visos priemonei skirtos lėšos nebus įsisavintos. 28 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Priemonės kiekybinių tikslų pasiekimas atsilieka nuo plano, todėl, atsižvelgiant į mažą priemonės populiarumą ir sumažintą priemonei skirtą finansavimą, buvo sumažintos produkto ir rezultato 23 Teikiant paramos paraiškas pagal priemonę Miškų aplinkosaugos išmokos prašoma paramos suma nenurodoma, ji apskaičiuojama vertinant paraiškas. 101

102 rodiklių tikslinės reikšmės. Dėl šių administracinių veiksmų priemonės rodiklių įgyvendinimo situacija pagerėjo m. pasiektos produkto rodiklių reikšmės yra didesnės, lyginant su 2013 m. Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios paremtų miško valdų skaičiaus rodiklis buvo pasiektas 93 proc. Tarp pareiškėjų buvo populiaresni negalutinių kirtimų privačiuose miškuose paramos projektai, kurių per 2014 m. buvo įgyvendinti 52, o per m. atitinkamai 226 projektai. Iki 2014 m. pabaigos buvo išmokėta miškų aplinkosaugos išmokos už 1 472,7 ha miško plotą, t. y. pasiekta 92 proc. tikslinės rodiklio reikšmės. Paminėtina, kad visame m. paremtame plote, už kurį mokėtos miškų aplinkosaugos išmokos, buvo prisidedama prie sėkmingos žemėvaldos (biologinės įvairovės išsaugojimo, klimato kaitos švelninimo). 48 lentelė. Priemonės Miškų aplinkosaugos išmokos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Iš viso: Pagal veiklos sritį: KMB apsaugos Paremtų miško valdų skaičius privačiuose projektai miškuose Negalutinių kirtimų privačiuose miškuose paramos projektai Iš viso: Visas miško Pagal veiklos sritį: plotas, už kurį KMB apsaugos išmokėtos privačiuose miškuose miškų projektai aplinkosaugos Negalutinių kirtimų išmokos privačiuose miškuose paramos projektai Fizinis miško plotas, už kurį išmokėtos miškų aplinkosaugos išmokos Sutarčių skaičius Matavimo vienetai unikalių asmenų skaičius ha 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo % % % , ,7 92 % ,41 557,21 93 % ,49 91 % ha , ,66 88 % unikalių įsipareigojimų skaičius % Rezultato rodikliai Biologinei įvairovei, didelės gamtinės vertės Sėkmingai , ,23 80 % ūkininkavimui ar tvarkomi miškininkystei žemės plotai, Vandens kokybei ha turintys Klimato kaitai , ,23 80 % teigiamą Dirvožemio kokybei poveikį Atskirties ir žemės apleidimo mažinimui Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai priemonės įgyvendinimui didelės įtakos neturėjo. Priemonė prisidėjo prie aplinkosauginės situacijos gerinimo kaimo vietovėse, nors jos apimtis šalies mastu buvo nedidelė (paremtas plotas sudarė 0,1 proc. viso Lietuvoje esančio miškų ploto). Paminėtina, kad didesnį poveikį priemonė turėjo KMB išsaugojimui privačiuose miškuose. 102

103 2.2.9 Priemonė Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas (226) Trumpas priemonės aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialieji Veiklos Priemonė yra kompensacinio pobūdžio. Šia priemone pirmiausia siekiama padėti atkurti privačius ir valstybinius miškus, pažeistus stichinių nelaimių ir gaisrų. Taip pat numatoma remti atitinkamas prevencines priemones, išsaugant miškų ekologinę ir ekonominę vertę. Užtikrinti gaisrų ir stichinių nelaimių prevenciją bei pažeistų miškų atkūrimą 1. Atkurti stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistus privačius ir valstybinius miškus. 2. Gerinti valstybinę miškų priešgaisrinės apsaugos sistemą. 1 Teikti paramą miškų savininkams ir valdytojams stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimui ir miško priešgaisrinės apsaugos priemonių taikymui. 2. Teikti paramą subjektams, įgyvendinantiems bendrąją valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą visų nuosavybės formų miškuose. Taikymas ir veiklos sritys (VS) VS1. Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės VS2. Bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimas Paramos intensyvumas (per metus) Kompensuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti šios veiklos srities išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui 100 tūkst. EUR. Kompensuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti šios veiklos srities išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui 400 tūkst. EUR Priemonės įgyvendinimo administravimas 2014 m. priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimų, susijusių su paraiškų rinkimu ir administravimu, nebuvo priimta Priemonės įgyvendinimo pažanga 2014 m. nebuvo skelbiamas kvietimas teikti paraiškas pagal šią priemonę, o buvo vertinamos 2013 m. surinktos paraiškos m. pasirašyta viena sutartis dėl paramos skyrimo, o patvirtintos paramos suma siekė 429 tūkst. EUR m. pabaigoje patvirtintos paramos suma sudarė 109 proc., skaičiuojant nuo visos priemonės įgyvendinimui skirtos paramos lėšų sumos m. prašomos paramos suma 33 proc. viršijo priemonei numatytą paramos lėšų sumą. Pastebėtina, kad didelį priemonės populiarumą lėmė 2010 m. įvykęs škvalas, kurio padarinių likvidavimui m. pareiškėjai pateikė 51 proc. visų m. pateiktų paraiškų m. pabaigoje buvo įvertintos visos pagal priemonę pateiktos paraiškos ir su visomis teigiamai įvertintomis paraiškomis sudarytos sutartys. Pažymėtina, kad tik 12 proc. visų per m. surinktų paraiškų buvo įvertintos neigiamai, todėl galima teigti, kad pateiktų paraiškų kokybė buvo gera. Per 2014 m. nė viena paramos sutartis nebuvo nutraukta. 49 lentelė. Priemonės Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR

104 29 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Atsižvelgiant į m. mažėjantį pareiškėjų aktyvumą, 2014 m. gruodžio 22 d. Europos Komisijos patvirtintu keturioliktuoju Programos pakeitimu priemonės įgyvendinimui skirta lėšų suma buvo sumažinta 847 tūkst. EUR. Nagrinėjant priemonės finansinį įgyvendinimą, pastebėtina, kad jai skirtos lėšos įsisavinamos sėkmingai. Iki 2014 pabaigos išmokėta ir Europos Komisijai deklaruota 96 proc. visų priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų. Per 2014 m. buvo išmokėta 6 proc. pagal šią priemonę numatytos paramos. Atsižvelgiant į paramos įsisavinimo proceso tendencijas, galima teigti, kad visos priemonės įgyvendinimui skirtos lėšos iki 2015 m. birželio turėtų būti įsisavintos. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Vertinant priemonės produkto rodiklių įgyvendinimą, galima teigti, kad 5 iš 7 rodiklių buvo pasiekti ir reikšmingai viršyti m. pabaigoje įgyvendintų prevencinių ir atkuriamųjų veiksmų skaičiaus tikslas buvo pasiektas 345 proc., skaičiuojant nuo tikslinės rodiklio reikšmės. Paminėtina, kad per m. buvo paremti 229 veiksmai, kuriais buvo šalinamos gamtinių nelaimių pasekmės, o taip pat 30 prevencinių veiksmų, kuriais buvo siekiama užtikrinti miškų apsaugą nuo gaisrų. Net 84 proc. įgyvendintų projektų buvo pagal 1 veiklos sritį. Pagal šią sritį maksimali parama yra 4 kartus mažesnė nei pagal 2 veiklos sritį, todėl vykdomi mažesnės apimties projektai, kurių bendras skaičius didesnis. Pastebtina, kad 1 veiklos populiarumą lėmė 2012 m. Vidurio Lietuvos miškuose siautusios vėtros, kurių padarinių likvidavimui buvo pateikta didžioji dalis paraiškų. Bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimo srityje 2014 m. nebuvo įgyvendinamas nė vienas projektas. Iki 2014 m. pabaigos paremtų veiksmų, skirtų gamtinių nelaimių pasekmėms šalinti (1 veiklos sritis), rodiklis pasiektas 458 proc., o paremtų prevencinių veiksmų, skirtų miško apsaugai nuo gaisrų užtikrinti, rodiklis pasiektas 120 proc. Analizuojant paremto pažeistų miškų ploto rodiklio pasiekimą, pastebėtina, kad iškeltas tikslas 2014 m. pabaigoje buvo pasiektas 174 proc. apimtimi, o per m. paremta 1 743,02 ha pažeistų miškų. Naujų arba rekonstruotų mineralizuotų juostų ilgis 2014 m. pabaigoje siekė 4 865,01 km, o tai yra 49 proc. tikslinės reikšmės. Programavimo pradžioje planuotas susidomėjimas mineralizuotų juostų įrengimu nepasiteisino: teikdami paraiškas didžioji dalis pareiškėjų neprašė paramos mineralizuotų juostų įrengimui, ši veikla nebuvo populiari tarp pareiškėjų. Atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimui likusį laikotarpį ir tai, kad didžioji dalis projektų jau buvo įvykdyti, tikėtina, kad iki programos pabaigos pastarojo rodiklio reikšmė nebus pasiekta. 104

105 Atsižvelgiant į sumažintą priemonės įgyvendinimui skirtą finansavimą, buvo sumažinta ir rodiklio Bendra investicijų suma tikslinė reikšmė nuo EUR iki EUR m. pabaigoje investicijos siekė EUR, o per 2014 m. investuoti EUR. Atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo tendencijas, galima teigti, kad šis produkto rodiklis bus pasiektas. Priemonės rezultato rodiklių reikšmės nurodo, kad miško atkūrimo veiksmų įgyvendinimas turėjo įtakos sėkmingos žemėvaldos vykdymui gerinant vandens ir dirvožemio kokybę, mažinant klimato kaitos padarinius. Tikslinės rodiklių reikšmės 2014 m. pabaigoje buvo pasiektos ir reikšmingai viršytos. 50 lentelė. Priemonės Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Įgyvendintų Iš viso: % prevencinių ir atkuriamųjų Pagal veiklas: 1 veikla unikalių projektų % veiksmų skaičius skaičius 2 veikla % Paremtas pažeistų miškų plotas ha , , % unikalių Naujų arba rekonstruotų apžvalgos bokštų veiksmų skaičius skaičius % Naujų arba rekonstruotų mineralizuotų juostų ilgis km , ,01 49 % Bendra investicijų suma EUR % Rezultato rodikliai Biologinei įvairovei, didelės gamtinės vertės Sėkmingai ūkininkavimui ar tvarkomi miškininkystei žemės plotai, Vandens kokybei ha turintys Klimato kaitai , , % teigiamą Dirvožemio kokybei , , % poveikį Atskirties ir žemės apleidimo mažinimui , , % Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. vykstantys socialiniai ekonominiai pokyčiai didelės įtakos priemonės įgyvendinimui neturėjo, nes didžioji dalis projektų jau yra pabaigti įgyvendinti. Priemonės įgyvendinimas turėjo teigiamos įtakos apsaugant miškus nuo gaisrų. Su prevencinių veiksmų įgyvendinimu tiesiogiai susiję du rodikliai naujų ar rekonstruotų apžvalgos bokštų skaičius ir naujų ar rekonstruotų mineralizuotų juostų ilgis. Iki 2014 m. pabaigos buvo pastatyti nauji arba rekonstruoti net 52 apžvalgos bokštai, įrengta arba atnaujinta 4 865,01 km mineralizuotų juostų. Pagal priemonę paremtas plotas sudarė 0,14 proc. viso Lietuvoje esančių miškų ploto, todėl šalies mastu priemonės apimtis nebuvo didelė. Nors visos Lietuvos mastu priemonės poveikis yra minimalus, tačiau priemonės lėšomis buvo sutvarkyta daug po 2010 m. kilusio škvalo nuniokotų miškų ir taip pat nuo 2012 m. siautusios audros Vidurio Lietuvoje nuniokotų miškų. Pažymėtina, kad privačių miškų savininkai neturėjo pakankamai lėšų nuniokotiems miško plotams atkurti, jei jie yra pakankamai dideli, todėl pagal šią priemonę teikiama ES parama buvo labai svarbi. 105

106 Priemonė Pelno nesiekiančios investicijos miškuose (227) Trumpas priemonės aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialieji Veiklos Ši priemonė yra kompensacinio ir investicinio pobūdžio. Pagrindinis priemonės tikslas didinti miškų ekologinę ir visuomeninę estetinę vertę. Ypač svarbu užtikrinti miško ekologines ir socialines funkcijas kaimo plėtros kontekste. Parama bus teikiama miškų ekologinės vertės didinimui, biologinės ir kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimui, visų pirma pamiškių formavimui, medynų papildymui ornitochoriniais medžiais ir krūmais, mažų kūdrų, užtvarų ir informacinių ženklų įrengimui bei rekreacinių miškų infrastruktūros, kuria galės nemokamai naudotis visuomenė, įrengimui ir gerinimui. Įgyvendinti aplinkosaugos tikslus, gerinant aplinkos, biologinės įvairovės bei kraštovaizdžio kokybę, ir didinti miško visuomeninę estetinę vertę, plėtojant rekreacinę infrastruktūrą. 1. Plėsti, įrengti ir atnaujinti miškų rekreacinę infrastruktūrą. 2. Formuoti didesnės ekologinės vertės medynus. Teikti paramą miško savininkams ir valdytojams, atkuriantiems, išsaugantiems bei plėtojantiems miškų ekologines ir rekreacines funkcijas. Taikymas ir veiklos sritys (VS) Miškų ekologinių ir rekreacinių funkcijų kaimo vietovėse atkūrimas, išsaugojimas ir plėtra. Paramos intensyvumas (per metus) Kompensuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti šios veiklos srities išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui 100 tūkst. EUR Priemonės įgyvendinimo administravimas Priemonės įgyvendinimo taisyklės 2014 m. buvo keičiamos du kartus. Pirmas pakeitimas Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas 2014 m. liepos 9 d. Atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo patirtį, priimtuose taisyklių pakeitimuose numatyta, kad pareiškėjai galutinį paramos mokėjimo prašymą privalo pateikti ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 30 d. Antrąjį kartą priemonės įgyvendinimo taisyklės buvo keičiamos 2014 m. rugsėjo 15 d. Atsižvelgiant į 2014 m. Europos Komisijos patvirtintas naujas valstybės pagalbos žemės ūkiui, miškininkystei ir kaimo vietovėms taisykles, priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad prieš skiriant paramą privaloma patikrinti Suteiktos valstybės pagalbos registre ar skiriama parama pareiškėjui neviršys leidžiamo nereikšmingos (de minimis) pagalbos dydžio Priemonės įgyvendinimo pažanga 2014 m. naujos paraiškos nebuvo renkamos. Buvo tęsiamas 2012 m. surinktų paraiškų vertinimas m. surinkus daugiau nei planuota paraiškų, buvo taikyti atrankos (pirmumo gauti paramą) kriterijai m. tryliktuoju ir keturioliktuoju Programos pakeitimu padidinta bendra priemonės įgyvendinimui skirta lėšų suma. Skyrus papildomą finansavimą atsirado galimybės finansuoti papildomas kokybiškas paraiškas. Per 2014 m. buvo pasirašytos 38 sutartys dėl paramos skyrimo, kurios sudarė 18 proc. skaičiuojant nuo visų m. surinktų paraiškų. Lyginat su 2013 m., paraiškų vertinimo procesas vyko lėčiau, nes buvo įvertinta 28 proc. mažiau paraiškų. Paminėtina, kad visos paraiškos buvo įvertintos teigiamai ir pasirašytos 38 sutartys m. pabaigoje buvo neįvertintos 26 paraiškos, t. y. 8 proc. visų m. surinktų paraiškų. 51 lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos miškuose finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR * Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt * Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR

107 Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR *Prašomos paramos suma ir neigiamai įvertintų paraiškų skaičius yra mažesnis nei 2013 m. pabaigoje dėl 2014 m. vykdyto paraiškų pervertinimo. Atsižvelgiant į neįvertintų paraiškų skaičių ir jose prašomos paramos dydį, 2014 m. vasario 26 d. patvirtintu tryliktuoju Programos pakeitimu priemonei skirtos paramos suma padidinta daugiau kaip 410 tūkst. EUR, o 2014 m. gruodžio 22 d. patvirtintu keturioliktuoju Programos pakeitimu priemonei skirta paramos lėšų suma padidinta iki tūkst. EUR. Dėl didelio populiarumo dar nepatvirtintos paraiškoms buvo įvestas naujas kriterijus nauji pareiškėjai turėjo būti iki tol negavę jokios ES paramos. Vertinant priemonės finansinių rodiklių įgyvendinimą pastebėtina, kad 2014 m. pabaigoje buvo patvirtinta 75 proc. paramos, skaičiuojant nuo visos priemonei skirtos paramos sumos. Per 2014 m. išmokėta ir Europos Komisijai deklaruota 11 proc. priemonei skirtos paramos, o per m. atitinkamai 48 proc., skaičiuojant nuo visos priemonės įgyvendinimui skirtos paramos lėšų sumos. Pastebėtina, kad didžioji dalis paramos sutarčių buvo sudarytos metų pabaigoje, dėl to nėra pabaigti įgyvendinti projektai ir nepateikti paramos išmokėjimo prašymai. Atsižvelgiant į sudarytų sutarčių skaičių ir patvirtintos paramos sumą, galima teigti, kad 2015 m. paramos išmokėjimas suintensyvės m. priemonės populiarumą lėmė pareiškėjų palankiai vertinamas priemonės paramos intensyvumas (iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų) m. pabaigoje nepanaudotos paramos suma siekė tūkst. EUR. Visa priemonei įgyvendinti skirta lėšų suma gali būti nepanaudota. 30 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Dėl padidinto finansavimo priemonės įgyvendinimui buvo atitinkamai padidintos priemonės stebėsenos rodiklių tikslinės reikšmės. Pelno nesiekiančiomis investicijomis paremto miško ploto rodiklis m. buvo pasiektas 95 proc., o paremtas plotas siekė 1 902,4 ha. Visame paremtame plote buvo siekiama prisidėti prie sėkmingos žemėvaldos plėtros ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Per 2014 m. paremtas miškų plotas sudarė 31 proc. viso nuo Programos įgyvendinimo pradžios pagal šią priemonę paremto miškų ploto m. atnaujinti ar įrengti 6 rekreacinės miško infrastruktūros įrenginiai (2013 m. 47). Atsižvelgiant į tryliktajame ir keturioliktajame Programos pakeitimuose padidintą paramos lėšų sumą, buvo padidinta stebėsenos rodiklio Bendra investicijų 107

108 vertė siektina reikšmė nuo EUR iki EUR m. pabaigoje bendra investicijų vertė siekė , t. y. 21 proc. skaičiuojant nuo visų m. investicijų. Bendros investicijų sumos rodiklis iki 2014 m. pabaigos buvo įgyvendintas 48 proc. apimtimi, todėl, lyginant su išmokėtos paramos suma (8 453 tūkst. EUR), toks rodiklio pasiekimo laipsnis vertintinas kaip pakankamas. 52 lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos miškuose produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Paremtų miško valdytojų skaičius unikalių asmenų % skaičius Pelno nesiekiančiomis investicijomis paremtas miško plotas ha , ,4 95 % Naujai įrengtų ar atnaujintų rekreacinės įrenginių miško infrastruktūros įrenginių skaičius skaičius % Bendra investicijų vertė EUR % Rezultato rodikliai Sėkmingai Biologinei įvairovei, tvarkomi žemės didelės gamtinės plotai, turintys vertės ūkininkavimui ha % teigiamą poveikį ar miškininkystei Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. gerėjanti ekonominė padėtis teigiamai veikė priemonės įgyvendinimą, nes atsirandant palankesnėms galimybėms gauti bankų kreditus, potencialūs pareiškėjai buvo linkę aktyviau naudotis pagal priemonę teikiama parama. Nebuvo užfiksuota nei vieno paramos atsisakymo atvejo (paramos sutarties nutraukimo). Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie miškų ekologinių ir rekreacinių funkcijų plėtros, biologinės įvairovės išsaugojimo natūraliose miško buveinėse. Taip pat priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie visuomenės švietimo, miškų estetinės vertės didinimo, laisvalaikio praleidimo galimybių kaimo vietovėse gerinimo. Pagal priemonę paremtas miško plotas sudarė 0,15 proc. viso Lietuvoje esančio miškų ploto (1 270 tūkst. ha), todėl galima teigti, kad priemonės poveikis buvo svarbus mikro lygiu, t. y. tose teritorijose, kuriose įgyvendinti projektai. 108

109 2.3 PROGRAMOS III KRYPTIES GYVENIMO KOKYBĖ KAIMO VIETOVĖSE IR KAIMO EKONOMIKOS ĮVAIRINIMAS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ Programos III krypties įgyvendinimo pažanga 53 lentelė. Programos III krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR III krypties priemonių finansinių rodiklių įgyvendinimas, lyginant su visam programavimo laikotarpiui skirta parama, pateikiamas paveiksle. 31 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Nagrinėjant III krypties finansinių rodiklių įgyvendinimo pažangą, pastebėtina, kad m. buvo patvirtinta 95 proc. Programoje III krypties priemonėms numatytos paramos sumos, o vien tik per 2014 m. 5 proc., tiek pat kiek per 2013 m. III krypties priemonės yra populiarios tarp paramos gavėjų, kadangi prašoma paramos suma viršijo paramos pasiūlą net 73 proc m., prašomos paramos suma buvo 13 proc. nuo visos numatytos, o tai buvo 5 proc. punktais daugiau nei 2013 m. Paramos išmokėjimo tempai nuo 2012 m. buvo vienodi ir siekė po 20 proc. per metus. Šiuo metu išmokėtos paramos suma siekia 74 proc. Programai skirtos sumos. Tikėtina, kad 2015 m. bus išmokėtos visos III krypties priemonėms įgyvendinti skirtos lėšos. Programos III krypties tikslų ir prioritetų įgyvendinimas III krypties bendrasis tikslas gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą kaimo vietovėse. Šis tikslas įgyvendinamas per du prioritetus ir 4 priemones. Pirmasis prioritetas skirtas 109

110 alternatyvių žemės ūkiui darbo vietų ir pajamų šaltinių kūrimui, o antrasis socialinės ir fizinės infrastruktūros gerinimui, kaimo paveldo išsaugojimui ir puoselėjimui. Dviem III krypties prioritetams ir juos įgyvendinančioms priemonėms Programoje numatyti pradinės padėties rodikliai, kurių dinamika m. laikotarpiu pateikiama lentelėje. 54 lentelė. Programos III krypties pradinių rodiklių dinamika Pradinis rodiklis, matavimo vienetas Kodas III. 1. prioritetas. Alternatyvių darbo vietų ir pajamų šaltinių kūrimas Užimtumo padidėjimas ne Pagal lygį: žemės ūkio Šalyje 1 312, , , , , , , , ,4 sektoriuje (užimtumas antriniame ir tretiniame sektoriuose), Kaime B tūkst. įdarbintų asmenų Ekonomikos augimas ne žemės Pagal lygį: ūkio sektoriuje Šalyje (BPV antriniame ir tretiniame sektoriuose), mln. Kaime B ,0 n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. EUR Savarankiškai dirbančių užimtumo Pagal lygį: Šalyje 203,1 183,3 145,9 136,3 115,6 115,2 124,3 137,1 143 padidėjimas, tūkst. savarankiškai Kaime B ,5 63,8 65,8 57,9 58, ,9 69,5 dirbančių asmenų Paslaugų Pagal sektoriaus plėtra lygį: (paslaugų BVP Šalyje 62,5% 63,2% 63,8% 69,4% 67,6% 65,2% 64,9% 65,5% 65,5% kaip visos BVP Kaime B33 55,1 55,3 56,3 61,9 59,5 57,4 n. d. n. d. n. d. dalis), proc. Migracijos balansas (metinis migracijos balansas tūkst. gyventojų), dydis gyventojų Turizmo infrastruktūra kaimo vietovėse (bendras miegamų vietų skaičius visose turistų apgyvendinimo vietose), miegamų vietų skaičius Pagal lygį: Šalyje -24,6-21,8-16,5-32,0-77,9-38,2-21,3-16,8-12,3 Kaime B34-1,3-1,0 0,5-4,4 19,3 n. d. n. d. n. d. n. d. Pagal lygį: Šalyje Kaime B III. 2. prioritetas. Socialinės ir fizinės infrastruktūros gerinimas, kaimo paveldo išsaugojimas ir puoselėjimas Ryšio skverbtis Pagal internetu kaimo lygį: vietovėse (asmenų prisijungusių prie skaitmeninės Šalyje Kaime B32 31,7 11,9 31,7 11,9 39,5 25,0 48,4 29,9 52,1 33,0 55,7 39,0 59,6 44,4 64,1 49,4 65,4 56,7 abonento linijos (DSL) procentas 110

111 Pradinis rodiklis, matavimo vienetas Kodas iš visų gyventojų skaičiaus), proc. 24 *Duomenys apie kai kurių rodiklių pasiekimą ataskaitiniais metais nėra pateikiami, nurodant santrumpą n. d. Pavyzdžiui, Statistikos departamente nėra renkama informacija apie ekonomikos augimą ne žemės ūkio sektoriuje kaimo vietovėse (duomenys renkami tik šalies mastu). Pirmo prioriteto, skirto alternatyvių žemės ūkiui darbo vietų ir pajamų šaltiniams kurti, įgyvendinimui svarbūs rodikliai, susiję su užimtumo didėjimu ir ekonomikos augimu ne žemės ūkio sektoriuje, gyventojų migracija, turizmo plėtra kaimo vietovėse. Nagrinėjant lentelėje pateiktus duomenis apie užimtumo skaičių antriniame ir tretiniame sektoriuose, pastebėtina, kad 2014 m. šalyje augimas buvo 11 proc., o kaimo vietovėse tik 1 proc. Lyginant šiuos rodiklius su 2013 m. duomenimis, matome, kad šalies mastu užimtumas antriniame ir tretiniame sektoriuose augo 8 proc. punktais greičiau, o kaimo vietovėse 3 proc. punktais lėčiau. Paminėtina, kad prie užimtųjų skaičiaus ne žemės ūkio sektoriuje didėjimo prisidėjo III krypties priemonės, pagal kurias m. buvo sukurtos naujos darbo vietos. Toliau auganti ekonomika 2014 m. skatino gyventojus aktyviau imtis žemės ūkiui alternatyvios veiklos ir skatinti BPV augimą antriniame ir tretiniame sektoriuose 25, kuriuose 2014 m. BPV išaugo 4 proc., o 2013 m. 6 proc. Taigi BPV augimas šiek tiek sumažėjo, bet tai priklausė nuo išorinių veiksnių: ekonominių sunkumų rytų rinkose ir lėtesnio nei tikėtasi euro zonos atsigavimo. Prie BPV antriniame ir tretiniame sektoriuose didėjimo prisidėjo III krypties priemonės, kuriomis buvo sukurta EUR BPV. Atsižvelgiant į kaimo vietovių plėtros potencialą, buvo numatyta speciali priemonė, skirta kaimo turizmo skatinimui m. įgyvendinant šią priemonę buvo sukurtos 605 darbo vietos, o kaimo sodybose apsilankiusių žmonių skaičius padidėjo net asmenimis. Tai tiesiogiai prisidėjo prie paslaugų sektoriaus kaimo vietovėse plėtros. Per 2014 m., lyginant su 2013 m., turizmo infrastruktūra kaimo vietovėse (matuojama bendru miegamųjų vietų skaičiumi visose turistų apgyvendinimo vietose) išaugo 9 proc., o per visą paramos teikimo laikotarpį net 54 proc. Taigi, kaimo turizmo sodybų ir miegamųjų vietų jau yra pakankamai, todėl m. programiniu laikotarpiu daugiausiai dėmesio turėtų būti skiriama kaimo turizmo sodybose teikiamoms paslaugoms ir kaimo turizmo sodybų specializacijai (pavyzdžiui, sveikatinimo paslaugas teikiančios, kulinarinį paveldą puoselėjančios, agroturizmo sodybos ir kt.). Antrasis prioritetas skirtas gerinti kaimo vietovių socialinę ir fizinę infrastruktūrą, išsaugoti ir puoselėti kaimo paveldą, įgyvendinant kaimo atnaujinimo ir kaimo paveldo išsaugojimo projektus, keičiant asbestinę stogų dangą nuo kaimuose esančių sodybų, plečiant plačiajuosčio ryšio aprėptį kaimo vietovėse. Pastebėtina, kad plačiajuosčio ryšio skverbtis internetu šalies mastu 2014 m. padidėjo 1,3 proc., o kaimo vietovėse net 7,3 proc. Analizuojant ryšio skverbties kaimo vietovėse augimo tempus, paminėtina, kad 2014 m. ji augo 2,3 proc. punktais greičiau nei 2013 m. Vertinant visą paramos teikimo periodą nuo 2007 m. ryšio skverbtis kaimo vietovėse padidėjo net 44,8 proc. punktais. Priemonę Plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse įgyvendina vienas pareiškėjas, todėl paramos lėšų įsisavinimas vyko sklandžiai ir 2014 metais buvo pasiekta gera pažanga. Visi produkto rodikliai yra pasiekti, o rezultato rodiklio pasiekimą dar per anksti vertinti, nes projekto įgyvendinimas prasidėjo tik 2014 m. ir dar nėra pabaigtas. Iki šios Programos įgyvendinimo, plačiajuosčio ryšio aprėptis buvo plečiama pagal RAIN ir RAIN 2 programas, kurios buvo finansuotos iš ES struktūrinių fondų. 24 Duomenys atnaujinti pagal Lietuvos statistikos departamento leidinyje Informacinės technologijos Lietuvoje 2014 m. pateikiamą informaciją apie plačiajuosčio interneto prieigą namuose turinčius namų ūkius pagal gyvenamąją vietovę. 25 Pirminis sektorius žemės ūkis, antrinis sektorius pramonė, tretinis paslaugos. 111

112 2.3.1 Priemonė Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos (311) Trumpas priemonės aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialieji Veiklos Priemonė yra investicinio pobūdžio. Ji skirta ekonominei veiklai kaime įvairinti, kaimo gyventojams, užsiimantiems žemės ūkio veikla, ypač kaimo moterims, skatinti persiorientuoti į ne žemės ūkio veiklas, paslaugų teikimą ir gauti papildomų pajamų. Be to, siekiant išsaugoti kaimo paveldo unikalumą, šia priemone skatinama amatų, ypač grindžiamų etniniais papročiais, plėtra. Siekiant prisidėti prie socialinės ir ekonominės miesto ir kaimo vietovių sanglaudos, parama pagal šią priemonę teikiama ūkininkams, kaimo gyventojams ir labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio veikla, tačiau taip pat planuojančioms imtis (ar jau vykdančioms) ne žemės ūkio verslo. Parama teikiama plačiam ne žemės ūkio veiklų ratui, įskaitant paslaugas (tokias kaip kirpyklų, siuvyklų, baldų gamybos ir kt.) ir tradicinius amatus. Yra nustatytas pagal šią priemonę remtinų ir neremtinų veiklų sąrašas. Didinant užimtumą kaimo vietovėse, remiant perėjimą iš žemės ūkio veiklos į ne žemės ūkio veiklą, skatinant paslaugų ir amatų plėtrą, gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse. 1. Remti kaimo gyventojų, ypač jaunimo ir moterų, verslo iniciatyvas. 2. Užtikrinti kaimo gyventojams darbo vietas. 3. Skatinti aukštesnės kokybės, didesnę pridėtinę vertę turinčių produktų kūrimą ūkininkų ūkiuose. 4. Išsaugoti ir didinti kaimo gyventojų pajamų lygį. 5. Remti ir gaivinti kaimo paveldo vertybes. 1. Skatinti paslaugų plėtrą. 2. Mažinti ūkininkų ir kitų asmenų priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos, remiant platų ne žemės ūkio veiklų diapazoną. 3. Skatinti amatų plėtrą. Paramos intensyvumas 1. Finansuojama iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 2. Su tradicinių amatų plėtra susijusiems projektams finansuojama iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. 3. Kai paramos gavėjas yra įmonė ar ūkininkas, didžiausia paramos suma vienam projektui iki 200 tūkst. EUR. 4. Kai paramos gavėjas yra kaimo gyventojas, didžiausia paramos suma vienam projektui iki 60 tūkst. EUR. 5. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. didžiausia paramos suma vienam pareiškėjų ūkininkų ar įmonių projektui: 5.1. iki 500 tūkst. EUR (išskyrus projektus, susijusius su mažmenine prekyba ar apgyvendinimo paslaugomis); 5.2. iki 200 tūkst. EUR (projektams, susijusiems su mažmenine prekyba ar apgyvendinimo paslaugomis) Priemonės įgyvendinimo administravimas 2014 m. buvo parengtos naujosios priemonės įgyvendinimo taisyklės, galiojančios tik projektams, kurie parengti ir pateikti 2014 m., kad paskatintų nukentėjusius nuo afrikinio kiaulių maro subjektus pereiti prie ne žemės ūkio veiklos. Parama pagal priemonę buvo teikiama tiek pagal supaprastintą (t. y. projektams iki 75,3 tūkst. Eur, kai paramos gavėjas yra ūkininkas arba įmonė ir iki 60 tūkst. Eur, kai paramos gavėjas yra kaimo gyventojas), tiek pagal įprastą tvarką. LR žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 27 d. įsakymu buvo išplėstas priemonės prieinamumas visoms kaimo vietovėms, kurios patenka į buferinę afrikinio kiaulių maro zoną, bet neviršijančioms Programoje nustatyto kaimo vietovėj keliamo reikalavimo (šešių tūkstančių gyventojų) m. rugpjūčio 4 d. priemonės įgyvendinimo taisyklės Žemės ūkio ministro įsakymu buvo dar kartą pakeistos sugriežtintos paramos skyrimo taisyklės, siekiant, kad parama pasiektų tik tuos žemės ūkio veiklą vykdančius ūkininkus, kaimo gyventojus, mažesnes ir vidutines įmones, kurios nukentėjo nuo afrikinio kiaulių maro protrūkio. Verta paminėti, kad bendras visam programavimo laikotarpiui priemonei numatytas finansavimas 2014 m. keturioliktuoju Programos pakeitimu buvo padidintas nuo tūkst. EUR iki tūkst. EUR. Programa buvo pakeista siekiant, kad dar papildomai 20 paramos gavėjų diversifikuotų savo veiklą ir pereitų ne prie žemės ūkio veiklos. Padidintas priemonės finansavimas skirtas afrikinio kiaulių maro žalai kompensuoti Priemonės įgyvendinimo pažanga Per metus iš viso buvo surinktos 385 paraiškos, iš jų teigiamai buvo įvertintos 226, o neigiamai 54. Taigi iki 2014 m. pabaigos nebuvo įvertintos 105 paraiškos. Didžiąjąjų dalį sudarė 2012 m. surinktos paraiškos, kurių vertinimas keletą kartų per 2014 m. buvo tęsiamas atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų dalį. 112

113 Paraiškos pagal šią priemonę 2014 m. buvo renkamos nuo gegužės 5 d. iki birželio 27 d. Per šį periodą buvo sulaukta 22 naujų paraiškų, kurioms skirta tūkst. EUR paramos suma. Atrankos (pirmumo gauti paramą) kriterijai nebuvo taikyti, nes paraiškose prašoma bendra suma neviršijo kvietimui skirtų lėšų. Per 2014 m. išmokėtos paramos suma buvo tūkst. EUR, o tai sudaro 12 proc. bendros išmokėtos paramos per m. Per 2014 m. buvo nutrauktos 5 paramos sutartys, kurių suma siekė 730 tūkst. EUR. 55 lentelė. Priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR Nagrinėjant priemonės finansinių rodiklių įgyvendinimą, pastebėtina, kad parama įsisavinama sparčiai, nes per metus buvo išmokėta 21 proc. visos priemonei skirtos paramos, tiek pat, kaip ir 2013 m. Iki 2015 m. sausio 1 d. buvo patvirtinta 85 proc. visos šiai priemonei skirtos paramos, o per 2014 m. 11 proc. Įvertinę prašomos paramos dydį galime teigti, kad priemonė yra populiari, nes prašomos paramos dydis 69 % viršijo numatyto finansavimo dydį m. gruodžio 22 d. Europos Komisijos patvirtintu keturioliktuoju Programos pakeitimu priemonei skirtas papildomas tūkst. EUR finansavimas, perskirstant lėšas iš Parama verslo kūrimui ir plėtrai, Kaimo turizmo veiklos skatinimas ir Kaimo atnaujinimas ir plėtra priemonių. 32 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Kaip ir minėta aukščiau, bendras visam programavimo laikotarpiui priemonei numatytas finansavimas 2014 m. buvo padidintas, todėl atitinkamai buvo padidintos ir priemonės tikslų pasiekimą matuojančių rodiklių tikslinės reikšmės. Naujas paremtų pareiškėjų tikslas padidėjo nuo 120 iki 170, bet iš jų juridinių asmenų skaičius buvo sumažintas nuo 60 iki 25, o ūkininkų 113

114 padidintas nuo 50 iki 137. Taip pat iki 125 buvo padidintas paraiškos gavėjų vyrų skaičius. Bendra investicijų apimtis padidinta tūkst. EUR ir siekė tūkst. EUR. Nagrinėjant priemonės stebėsenos rodiklių pasiekimą, pastebėtina, kad m. beveik visi priemonės stebėsenos rodikliai buvo pasiekti ir viršyti. Per 2014 m. paremtų pareiškėjų skaičius sudarė 15 proc. nuo visų priemonės įgyvendinimo pradžios paramą gavusių asmenų skaičiaus, o bendras fizinis rodiklis 15 proc. viršijo numatytą tikslą. Dažniausiai paremti pareiškėjai buvo vyrai ir nepaisant, kad remtinų vyrų tikslas 2014 m. pakilo net 50, jis buvo beveik pasiektas (98 proc.). Per 2014 m. buvo paremti 13 vyrų ir 5 moterys. Absoliuti dauguma paremtų pareiškėjų buvo ūkininkai. Atsižvelgiant į amžių, pastebėtina, kad žymiai didesnė dalis paramos gavėjų buvo vyresnio nei 25 m. amžiaus asmenys. Visi per 2014 m. paremti ūkininkai priklausė būtent šiai amžiaus grupei. Per m. pagal šią priemonę buvo paremti tik 9 jaunesni nei 25 m. pareiškėjai. Vadovaujantis NMA pateiktais duomenimis, metų laikotarpiu paremti pareiškėjai dažniausiai vertėsi ar planavo verstis laisvalaikio organizavimo paslaugų teikimu, mažmenine prekyba atsinaujinančios energetikos ir pakaitinio kuro gamyba. Paminėtina, kad 2014 m. nebuvo nei vienos paraiškos, kurioje ūkio subjektas žemės ūkio veiklą planavo iškeisti į amatus. Bendros investicijų apimties rodiklio tikslinė reikšmė iki 2014 m. buvo pasiekta 76 proc. Apie pusę bendros investicijų sumos sudarė ES paramos lėšos, o likusią dalį projektų vykdytojų finansinis indėlis, todėl galima teigti, kad alternatyvią žemės ūkiui veiklą plėtojantys žmonės svariai prisidėjo prie projektų įgyvendinimo. Įgyvendinant priemonę buvo sukurtos 686 naujos darbo vietos, iš kurių net 212 per 2014 m. Nustatytas bendras naujų darbo vietų tikslas buvo viršytas 3,4 kartus. Pastebėtina, kad vienam paramos gavėjui teko 3 sukurtos naujos darbo vietos, vadinasi, paramą gavęs asmuo vidutiniškai sukurdavo darbo vietą ne tik sau, bet ir dar 2 žmonėms. Taigi galima teigti, kad priemonės įgyvendinimas svariai prisidėjo prie užimtumo situacijos gerinimo tose kaimo vietovėse, kuriose buvo vykdomi projektai m. pabaigoje remiamų subjektų bendra pridėtinė vertė siekė tik EUR, t. y. tik 30 proc. nustatyto tikslo. Taigi nepaisant daug sukurtų naujų darbo vietų, buvo sukurta mažai bendrosios pridėtinės vertės. Tai rodo, kad sukurtos darbo vietos kūrė labai mažą pridėtinę vertę. Daugiausiai darbo vietų buvo sukurta vyresniems nei 25 metų vyrams. Tačiau ir moterims sukurtų darbo vietų skaičius 2,4 karto viršijo nustatytą tikslą. Įgyvendinant šią priemonę taip pat buvo nuolat atsižvelgiama į lygias moterų ir vyrų galimybes. 56 lentelė. Priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Iš viso: % Pagal statusą: Juridiniai asmenys (įmonės) % Ūkininkai % Fiziniai asmenys % Paremtų Pagal lytį: asmenų pareiškėjų Vyrų skaičius % skaičius Moterų % Pagal amžiaus grupę: < 25 metų % 25 metų % Pagal kaime vykdomos ne žemės ūkio veiklos 114

115 Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo rūšį: Amatai % Kita % Bendra investicijų apimtis EUR % Rezultato rodikliai Remiamų subjektų bendros (ne žemės ūkio) pridėtinės vertės padidėjimas EUR * - Iš viso: % Pagal lytį: Bendras Vyrų sukurtų % sukurtų darbo Moterų darbo vietų % vietų skaičius Pagal amžiaus grupę: < 25 metų skaičius % 25 metų % *Vadovaujantis NMA skaičiavimais, pateikiama bendra m. paramą gavusių subjektų sukurtos BPV reikšmė Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. buvo palanki makroekonominė situacija, kuri darė teigiamą įtaką priemonės įgyvendinimui, nes dėl stabiliai augančios ekonomikos projektų vykdytojams buvo lengviau kofinansuoti veiklas savo indėliu ir palankiau vystyti alternatyvias žemės ūkiui veiklas kaimo vietovėse. Manytina, kad būtent todėl per 2014 m. buvo sukurta tiek daug naujų darbo vietų. Parama itin teigiamai prisidėjo prie afrikinio kiaulių maro paveiktų ūkių darbuotojų diversifikacijos į alternatyvias žemės ūkiui veiklas, o tai leido sumažinti neigiamą šio maro poveikį ekonomikai. 115

116 2.3.2 Priemonė Parama verslo kūrimui ir plėtrai (312) Trumpas priemonės aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialieji Veiklos Priemonė yra investicinio pobūdžio. Ši priemonė skirta kaimo gyventojų verslumui skatinti, užimtumui didinti, kaimo ekonomikai įvairinti ir plėtoti smulkųjį verslą kaime. Parama pagal šią priemonę teikiama labai mažoms įmonėms kaime ir kaimo gyventojams, užsiimantiems ne žemės ūkio veikla. Parama teikiama naujoms labai mažoms įmonėms steigti, taip pat jau veikiančiųjų labai mažų įmonių plėtrai, kaimo gyventojų individualiems verslams plėtoti. Kaimo gyventojas, prašantis paramos pagal šią priemonę, turi vykdyti finansinę apskaitą ir turėti verslo liudijimą ar individualios veiklos, kuri numatyta projekte, pažymėjimą. Parama teikiama ne žemės ūkio veiklai kaime, įskaitant paslaugas (tokias kaip kirpykla, siuvykla, baldų gamybą), nedidelio kiekio produktų, bei maisto ir pašarų produktų gamybą, tradicinius amatus ir tradicinių amatų centrų kūrimą kaimo vietovėse (pelno siekiantys projektai). Remti labai mažų įmonių ir kitų smulkiojo verslo iniciatyvų kūrimąsi ir plėtrą kaime, skatinant ne žemės ūkio srities veiklą, sukuriančią naujų darbo vietų bei papildomų pajamų šaltinių, tokiu būdu gerinant gyvenimo kokybę kaime. 1.Sukurti naujas ir išlaikyti esamas darbo vietas kaimo gyventojams. 2.Didinti ne žemės ūkio srities veiklos įvairovę ir apimtis kaime. 3.Skatinti paslaugų plėtrą. 4.Remti ir gaivinti kaimo paveldo vertybes. 1. Skatinti kaimo gyventojų, ypač jaunimo ir moterų, verslumą. 2. Remti naujas smulkaus verslo iniciatyvas kaime. 3. Stiprinti veikiančių labai mažų įmonių gyvybingumą ir skatinti jų modernizavimą. 4. Puoselėti amatų technologijas, sudaryti sąlygas reprezentuoti amatų gaminius ir jais prekiauti. Taikymas ir veikos sritys (VS) Paramos intensyvumas VS 1. Parama teikiama ne žemės ūkio srities veiklai, įskaitant paslaugas ir nedidelės apimties produktų Finansuojama iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. gamybą. VS 2. Parama teikiama tradiciniams amatams ir tradicinių amatų centrų kūrimui (pelno siekiantys Finansuojama iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. projektai). Jeigu paramos gavėjas yra labai maža įmonė, didžiausia paramos suma vienam projektui iki 200 tūkst. EUR. Jeigu paramos gavėjas yra kaimo gyventojas, didžiausia paramos suma vienam projektui iki 60 tūkst. EUR. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. didžiausia paramos suma vienam pareiškėjų veikiančių labai mažų įmonių ar fizinių asmenų, siekiančių kaimo vietovėje steigti naujas labai mažas įmones projektui: 1. iki 500 tūkst. EUR (išskyrus projektus, susijusius su mažmenine prekyba ar apgyvendinimo paslaugomis); 2. iki 200 tūkst. EUR (projektams, susijusiems su mažmenine prekyba ar apgyvendinimo paslaugomis) Priemonės įgyvendinimo administravimas 2014 m. rugsėjo 4 d. Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintuose priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimuose numatyta, kad prieš skiriant paramą privaloma patikrinti Suteiktos valstybės pagalbos registre ar skiriama parama pareiškėjui neviršys leidžiamo nereikšmingos (de minimis) pagalbos dydžio. Šis pakeitimas buvo patvirtintas tiek kaimo gyventojo individualiojo verslo kūrimui ir (arba) plėtrai, tiek veikiančiai ar naujai įsteigtai labai mažos įmonės plėtrai finansuoti Priemonės įgyvendinimo pažanga 2014 m. paraiškos (paskutinį kartą šiuo programiniu laikotrapiu) pagal priemonę buvo renkamos nuo rugpjūčio 11 d. iki rugsėjo 19 d. Per šį periodą buvo surinktos 222 paraiškos, kurioms buvo taikyti atrankos (pirmumo gauti paramą) kriterijai. Juos atitiko 66 paraiškos. Per m. iš visų (1 336) surinktų paraiškų teigiamai įvertintos buvo 501, o neigiamai 567. Iki 2014 m. pabaigos 268 paraiškos nebuvo įvertintos. Didžiąją jų dalį sudarė 2011 m. surinktos paraiškos, kurių vertinimas keletą kartų per 2014 m. buvo tęsiamas atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų dalį ir stebėsenos rodiklių pasiekimo lygį. Per 2014 m. 40 paraiškų buvo įvertintos teigiamai, o 267 paraiškos neigiamai. Neigiamai įvertintų paraiškų skaičiaus ženklų padidėjimą lėmė taikyti atrankos kriterijai (sudarytos prioritetinės eilės). Iš viso per 2014 m. išmokėta paramos suma sudarė 21 proc., skaičiuojant nuo visos per m. išmokėtos paramos sumos, kuri 2014 m. pabaigoje siekė tūkst. EUR. 116

117 Per 2014 m. buvo nutraukta 18 paramos sutarčių, kurių vertė siekė tūkst. EUR. Paramos sutartys buvo nutrauktos gavus paramos gavėjų prašymus išregistruoti paraiškas arba nustačius pažeidimus (paramos gavėjas nustojo vykdyti projekto veiklą, nesilaikė įsipareigojimų). 57 lentelė. Priemonės Parama verslo kūrimui ir plėtrai finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt * Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR *2014 m. buvo pervertintos paraiškos, todėl reikšmė lyginant su 2013 m. sumažėjo 2014 m. keturioliktuoju Programos pakeitimu perskirstant lėšas priemonės įgyvendinimui skirtos paramos suma buvo sumažinta nuo tūkst. EUR iki tūkst. EUR. Pakeitimai atlikti, nes priemonės tikslus pasiekti galima su mažesne viešųjų investicijų suma. Taip pat pagal šią priemonę tikimasi sutaupyti lėšų dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų ir paramos gavėjų atsisakymo savomis lėšomis kofinansuoti vykdomus projektus. Sutaupytos lėšos galės būti panaudotos įgyvendinant naujus projektus (pagal prioritetines eiles) arba perskirstant į kitas populiarias Programos priemones. Nagrinėjant priemonės finansinių rodiklių įgyvendinimą pastebėtina, kad analizuojamu laikotarpiu priemonė buvo labai populiari, nes prašoma parama net 115 proc. viršijo priemonei skirtą paramos lėšų sumą. Siekiant efektyviausiai panaudoti priemonės lėšas buvo suformuotos prioritetinės paramos gavėjų eilės. Vien tik per 2014 m. prašomos paramos suma siekė 25 proc. Programoje skirtos sumos. Analizuojant finansinius rodiklius paminėtina, kad per 2014 m. išmokėta paramos suma siekė 21 proc., lyginant su 2013 m. laikotarpiu, 2 proc. punktais mažiau. Pagal šią priemonę m. buvo patvirtinta 92 proc., skaičiuojant nuo visos priemonės įgyvendinimui skirtos paramos sumos. 33 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas 117

118 Per 2014 m. visi paremti pareiškėjai prisidėjo prie priemonės tikslo pasiekimą matuojančių rodiklių viršijimo. Per m. paremtų pareiškėjų skaičius 10 proc. viršijo numatytą tikslą. Iš viso buvo paremti 439 juridiniai asmenys, iš kurių 26 per 2014 m. Programa buvo siekiama paremti 350 juridinių asmenų, o šio rodiklio reikšmė 2014 m. pabaigoje buvo 439, t. y. 25 proc. viršijo tikslą m. buvo paremti tik 9 fiziniai asmenys ir šiuo metu yra pasiekta tik 64 proc. nustatytos reikšmės. Atsigaunanti Lietuvos ekonominė situacija ir itin palanki skolinimosi aplinka (dėl bendrojoje dalyje apžvelgtos itin mažos infliacijos) skatino kaimo gyventojus investuoti ir plėtoti verslus, prisiimti su tuo susijusią riziką. Parama skatino kaimo gyventojų, įmonių, veikiančių kaimo vietovėse, verslumą, įvairino smulkųjį verslą, kūrė paslaugų sektorių kaimo vietovėse, saugojo kaimo paveldo vertybes ir darė teigiamą poveikį gyventojų pajamoms ir užimtumui. Per visą priemonės įgyvendinimo laikotarpį priemonės gavėjai dažniausiai planavo užsiimti gamyba, statybos paslaugų teikimu ir statybos medžiagų gamyba, biokuro gamyba, medžio apdirbimu, laisvalaikio paslaugų teikimu, pramoginių valčių nuoma, mažmenine prekyba, tradicinių amatų kaimo vietovėse puoselėjimu. Analizuojant priemonės rezultato rodiklių pasikeitimą pastebėtina, kad per 2014 m. buvo sukurta 218 naujų darbo vietų ir bendra m rodikli reikšmė siekė darbo vietas. Numatytas tikslas pagal šį rodiklį buvo viršytas 20 proc. Vienas paremtas pareiškėjas vidutiniškai sukūrė 2,9 darbo vietas. Daugiausia darbo vietų buvo sukurta vyresniems nei 25 m. amžiaus vyrams, o mažiausiai jaunesnėms nei 25 m. moterims. Pagal priemonę sukurtos darbo vietos reikšmingai prisidėjo prie užimtumo lygio didinimo kaimo vietovėse. Vis dėlto verta atkreipti dėmesį, kad remiamų subjektų bendros (ne žemės ūkio) pridėtinės vertės padidėjimas per m. yra itin mažas, lyginant su nustatytu tikslu. Galima teigti, kad pagal šią priemonę buvo sukurta daug, tačiau mažą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų. Manytina, kad dauguma sukurtų darbo vietų buvo nekvalifikuotiems pagalbiniams darbininkams. Dėl to sukurtos naujos darbo vietos kūrė santykinai mažą pridėtinę vertę. Apklausti paramos gavėjai dažnai nurodė, kad svarbi ne tik gauta parama verslo vystymui, tačiau ir įsipareigojimas kurti darbo vietas. Manytina, kad bendrasis priemonės tikslas, kuriuo siekiama didinti labai mažų įmonių ir kitų smulkiojo verslo iniciatyvų kūrimąsi ir plėtrą kaime, skatinant ne žemės ūkio srities veiklą, sukuriančią naujų darbo vietų bei papildomų pajamų šaltinių, tokiu būdu gerinant gyvenimo kokybę kaime, bus pasiektas. 58 lentelė. Priemonės Parama verslo kūrimui ir plėtrai produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Produkto rodikliai Paremtų pareiškėjų skaičius Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Iš viso: % Pagal statusą: Juridiniai asmenys % Fiziniai asmenys % Pagal amžiaus grupę kaimo (kaimo gyventojų ir gyventojai pagrindinių labai mažų ir labai įmonių akcininkų): mažos < 25 metų % įmonės 25 metų % Pagal labai mažų įmonių rūšį: Naujai įkurtos % Veikiančios % Rezultato rodikliai Remiamų subjektų bendros (ne žemės ūkio) pridėtinės vertės padidėjimas EUR * - 118

119 Rodikliai Pagal lytį: Iš viso: Matavimo vienetai m. pasiekta 2014 m m. reikšmė pasiekta tikslas Fizinis Dalis nuo reikšmė rodiklis tikslo % Bendras Vyrų sukurtų % sukurtų Moterų darbo vietų % darbo vietų Pagal amžiaus grupę: skaičius skaičius < 25 metų % 25 metų % *Vadovaujantis NMA skaičiavimais, pateikiama bendra m. paramą gavusių subjektų sukurtos BPV reikšmė mažesnė nei m. dėl atlikto perskaičiavimo Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai Dėl toliau augančios ekonomikos, reikšmingai atpigusių energetikos išteklių ir lengvai prieinamų verslo vystymui paskolų, 2014 m. Lietuvos ekonominė situacija buvo palanki smulkių įmonių ir kitų verslų kūrimui kaimo vietovėse. Sumažėjusios paskolų palūkanos leido kaimo gyventojams ir įmonėms lengviau pasiskolinti lėšų projektų kofinansavimui ir verslo vystymui. Atsigaunanti vidaus rinkos paklausa, kuri 2014 m. buvo vienas iš pagrindinių BPV augimą lemiančių veiksnių, didino kaimiškose vietovėse teikiamų paslaugų poreikį. Priemonės įgyvendinimas svariai prisidėjo prie Programos III krypties tikslų pasiekimo ir didino kaimo gyventojų užimtumą. Lyginant šią priemonę su kitomis III krypties priemonėmis galima teigti, kad jos įgyvendinimas reikšmingiausiai prisidėjo prie užimtumo kaimo vietovėse didinimo. Priemonė prisidėjo prie struktūrinių nedarbo problemų sprendimo ir darbo jėgos paklausos didinimo kaimo vietovėse (jose 2014 m. nedarbo lygis buvo 5,4 proc. punktais didesnis nei šalies vidurkis). Investicijos į verslo kūrimą ir plėtrą kaimo vietovėse mažino socialinę atskirtį ir kūrė naujas paslaugas, kurios prisidėjo prie kaimo vietovių gerovės didinimo ir iš dalies mažino emigraciją. 119

120 2.3.3 Priemonė Kaimo turizmo veiklos skatinimas (313) Trumpas priemonės aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialieji Veiklos Priemonė yra investicinio pobūdžio. SAPARD bei m. BPD programavimo laikotarpiais šios priemonės populiarumas tarp pareiškėjų smarkiai išaugo. Atsižvelgiant į tai, m. didelis dėmesys skiriamas kaimo turizmo paslaugų kokybei gerinti, jų įvairovei didinti, taip pat inovacijoms kaimo turizmo versle diegti. Siekiant padidinti kaimo turizmo paslaugų įvairovę, skatinama jungti tradicines žemės ūkio veiklas su paslaugomis turistams, pavyzdžiui, tiekti poilsiautojams šviežius, ūkyje užaugintus produktus, teikti rekreacines paslaugas (vandens sportas, jodinėjimas, įvadinis kursas į tradicinę žemdirbystę ir t. t.). Tokiu būdu kaimo gyventojai gali užsitikrinti ilgalaikių darbo vietų ir papildomų pajamų. Atsižvelgiant į išaugusį poilsio kaime populiarumą ir siekiant rekreacinių paslaugų kaime įvairovės, parama taip pat teikiama trumpalaikėms stovyklų ir (ar) nakvynės vietoms arba stovyklavietėms kaime kurti, išskyrus miško vietoves, kadangi jos remiamos pagal II krypties priemonę Ne pelno siekiančios investicijos miškuose. Siekiant, kad priemonė prisidėtų prie kultūros paveldo puoselėjimo, skatinamas lietuviškųjų tradicijų laikymasis, kuriant naują kaimo turizmo sodybą. Parama pagal šią priemonę teikiama fiziniams asmenims, t. y. ūkininkams ar kaimo gyventojams. Gerinti gyvenimo kokybę ir didinti užimtumą kaime, plėtojant kaimo turizmą, kuris didina gyventojų užimtumą ir sukuria papildomų pajamų šaltinį. 1. Didinti gyventojų užimtumą ir plėtoti ne žemės ūkio veiklas kaime. 2. Didinti kaimo turizmo sodybų patrauklumą. 3. Didinti nakvynės vietų skaičių kaimo turizmo sodybose. 4. Didinti vietovių kaime (stovyklaviečių), skirtų trumpalaikiam poilsiui ir (arba) nakvynei, skaičių. 5. Gerinti rekreacinę infrastruktūrą kaime. 1. Sukurti didesnę kaimo turizmo sodybų ir paslaugų įvairovę bei gerinti šių paslaugų kokybę. 2. Saugoti kaimo paveldą, atkuriant arba kuriant naujas sodybas, puoselėjančias lietuviškąsias architektūros ir kulinarijos tradicijas. 3. Remti stovyklaviečių kaimo vietovėse įkūrimą ir plėtrą. Taikymas ir veikos sritys (VS) VS 1. Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose. VS 2. Turistinių stovyklų turistams kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėse). Paramos intensyvumas 1. Finansuojama iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 2. Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 200 tūkst. EUR. 1. Finansuojama iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 2. Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 60 tūkst. EUR. Teikdamas paraišką, pareiškėjas paramos gali kreiptis pagal abi priemonės veiklos sritis. Tokiu atveju didžiausia paramos suma bendram projektui negali viršyti 200 tūkst. EUR. Projektui, susijusiam su tradicinių amatų plėtra, finansuojama iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų Priemonės įgyvendinimo administravimas 2014 m. LR žemės ūkio ministro įsakymu buvo papildytos iki 2013 metų galiojusios taisyklės, kad prieš skiriant paramą privaloma patikrinti Suteiktos valstybės pagalbos registre ar skiriama parama pareiškėjui neviršys leidžiamo nereikšmingos (de minimis) pagalbos dydžio Priemonės įgyvendinimo pažanga 2014 m. buvo tęsiamas per paskutinį paraiškų rinkimą (2013 m.) surinktų ir pagal atrankos (pirmumo) kriterijus atrinktų paraiškų vertinimas. Per 2014 m. 24 paraiškos buvo įvertintos teigiamai ir sudarytos paramos sutartys. Iki 2014 m. pabaigos nebuvo įvertintos tik 2 paraiškos. 59 lentelė. Priemonės Kaimo turizmo veiklos skatinimas finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt * Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR *2014 m. buvo pervertintos paraiškos, todėl reikšmė lyginant su 2013 m. sumažėjo 120

121 Lyginant su 2013 m. duomenimis, 2014 m. ketvirtadaliu išaugo išmokėtos ir EK deklaruotos lėšos. Per m. laikotarpį išmokėta suma siekė EUR, o patvirtina paramos suma tūkst. EUR. Priemonei skirtos paramos lėšų skirtumas, lyginant su patvirtintos paramos suma, 2014 m. pabaigoje buvo tik 578 tūkst. EUR, taigi pagal šią priemonę Programoje numatytos lėšos beveik visos panaudotos. Keturioliktuoju Programos pakeitimu tūkst. EUR buvo sumažintas analizuojamai priemonei skirtas finansavimas, nukreipiant lėšas priemonėms Žemės ūkio valdų modernizavimas ir Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos. Pažymėtina, kad per 2014 m. buvo nutrauktos 9 paramos mokėjimo sutartys, kurių suma siekė tūkst. EUR. Paramos sutartys buvo nutrauktos gavus paramos gavėjų prašymus išregistruoti paraiškas arba nustačius pažeidimus (paramos gavėjas nustojo vykdyti projekto veiklą, nesilaikė įsipareigojimų). 34 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas 2014 m. priemonė ir toliau buvo įgyvendinama sėkmingai, o per metus pareiškėjų skaičius sudarė 11 proc. viso nuo priemonės įgyvendinimo pradžios paramą gavusių asmenų skaičiaus. Vis dėlto iki 2014 m. pabaigos nustatytas priemonės tikslas nebuvo pasiektas, nes per m. paremtų pareiškėjų buvo 36 asmenimis mažiau (9 proc.) nei numatyta tiksle. Sprendžiant iš žymiai didesnio paramą gavusių turizmo plėtros projektų skaičiaus ir investicijų apimties, didžioji dalis projektų buvo skirti kaimo turizmo teikiamų paslaugų ir rinkodaros plėtrai, o ne rekreacinės infrastruktūros kūrimui, kadangi pastarosios poreikis buvo žymiai mažesnis. Bendras investicijų rodiklis iki 2014 m, pabaigos buvo pasiektas 85 proc., o 24 proc. iš jų buvo išmokėti 2014 metais. Rekreacinės infrastruktūros kūrimui buvo iškeltas tikslas, kad į infrastruktūrą būtų investuota bent EUR, tačiau iki 2014 m. pabaigos buvo investuoti tik EUR. Remiantis NMA pateikta informacija, rekreacinės infrastruktūros poreikis buvo mažas. Didžioji dalis pareiškėjų vykdė projektus susijusius su naujų kaimo turizmo paslaugų teikimu, rinkodara ir plėtra. Analizuojant rezultato rodiklių pokyčius, matyti, kad remiamų subjektų bendros (ne žemės ūkio) pridėtinės vertės padidėjimas per m. daugiau nei 2 kartus viršijo nustatytą tikslą. Paramą gavusios turizmo sodybos per 2014 m. sukūrė EUR BPV. Padidėjus atlyginimams ir išaugus gyventojų pajamoms, 2014 m. padidėjo turistų srautas į kaimo turizmo sodybas, o tai lėmė dvigubai didesnę kaimo turizmo sodybų sukuriamą pridėtinę vertę. Lyginant su m. 121

122 laikotarpiu, per 2014 m. kaimo turizmo sodybose nakvynių skaičius padidėjo net 38 proc. ir siekė nakvynių m. bendras nakvynių skaičius buvo ir 2 kartus viršijo siektiną rodiklio reikšmę. Apsilankiusiųjų be nakvynių skaičius per tą patį periodą siekė , o vien tik per 2014 m. jų buvo m. pasiekta reikšmė net 7 kartus viršijo Programoje numatytą tikslą. Apibendrinant visus rezultato rodiklius galime teigti, kad Kaimo turizmo veiklos skatinimo priemonė svariai prisidėjo prie bendrojo III krypties tikslo įgyvendinimo. 60 lentelė. Priemonės Kaimo turizmo veiklos skatinimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Iš viso: Paramą gavusių Pagal veiklos rūšį: Rekreacinės infrastruktūros turizmo kūrimas (prieiga prie plėtros veiklų skaičius gamtos objektų, nedidelės apimties apgyvendinimas) Kaimo turizmo paslaugų teikimo rinkodara / plėtra Iš viso: Pagal veiklos rūšį: Rekreacinės infrastruktūros Bendra kūrimas (prieiga prie investicijų gamtos objektų, nedidelės apimtis apimties apgyvendinimas) Kaimo turizmo paslaugų teikimo rinkodara / plėtra Rezultato rodikliai Remiamų subjektų bendros (ne žemės ūkio) pridėtinės vertės padidėjimas Bendras sukurtų darbo vietų skaičius Papildomai apsilankė turistų Matavimo vienetai Investicinių projektų skaičius EUR 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo % % % % % % EUR Iš viso: ,5% Ūkiuose ir ne ūkiuose: Dėl paramos ūkiuose sukurtos darbo vietos % Dėl paramos ne ūkiuose sukurtų sukurtos darbo vietos darbo % Pagal lytį: Vyrų vietų skaičius % Moterų % Pagal amžiaus grupę: < 25 metų % 25 metų % Nakvynių skaičius Apsilankiusių be nakvynių skaičius Apsilankiusių turistų skaičius % % *Vadovaujantis NMA skaičiavimais, pateikiama bendra m. paramą gavusių subjektų sukurtos BPV reikšmė Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai Turizmo sektoriaus plėtros tendencijas atspindi augantis užimtųjų skaičius kaimo paslaugų sektoriuje m. paslaugų sektoriuje užimtų kaimo gyventojų skaičius, lyginant su 2013 m., išaugo 10,6 proc. Kaip ir minėta aukščiau, kaimo turizmo plėtrai daug teigiamos įtakos turėjo 122

123 padidėjusi gyventojų perkamoji galia, kadangi gyventojai galėjo daugiau pinigų skirti poilsiui bei kultūrai. Šios priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie BPV kaimo vietovėse didinimo daugiausiai iš III krypties priemonių. Tai leido gerinti gyvenimo kokybę ir sukūrė papildomų pajamų šaltinių. Be to, pagal priemonę sukurtos darbo vietos didino gyventojų užimtumą ir prisidėjo prie nedarbo lygio kaimo vietovėse mažinimo. 123

124 2.3.4 Priemonė Kaimo atnaujinimas ir plėtra (322) Ši priemonė yra sudėtinė: I dalis Kaimo atnaujinimas ir plėtra, II dalis Plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse. Pirmiausiai aptariami priemonės I dalies pasiekimai, vėliau II dalies įgyvendinimas. I dalis. Kaimo atnaujinimas ir plėtra Pavadinimas Trumpas priemonės aprašymas Priemonės I-os dalies tikslai Bendrasis Specialieji Veiklos I priemonės dalis Kaimo atnaujinimas ir plėtra I. Priemonė yra investicinio pobūdžio. Parama skiriama kaimo vietovėms atnaujinti ir jų plėtrai, t. y. pastatams atnaujinti, viešajai infrastruktūrai tvarkyti bei kurti ir t. t. Parama taip pat skiriama sąmoningumo aplinkosaugos klausimais ugdymo priemonėms ir investicijoms, susijusioms su gamtos paveldo išsaugojimu, atkūrimu ir atnaujinimu, bei vertingiems gamtos objektams išsaugoti, taip pat investicijoms, skirtoms kultūros paveldui (kaimų ir kaimo kraštovaizdžio kultūros identitetui išlaikyti, atkurti ir modernizuoti). Priemonė skatina gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, ekonominės veiklos naudingumą, turistų pritraukimą. Ši priemonė svarbi kaimo identitetui išsaugoti ir migracijai mažinti. Priemonė yra įgyvendinama dviem būdais: 1) LEADER metodu pagal patvirtintas vietos plėtros strategijas ir 2) planavimo būdu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Kurti patrauklią aplinką gyventi ir dirbti kaimo vietovėse, turint patrauklesnius ir modernesnius kaimus. 1. Padidinti kaimų gyvenamosios aplinkos patrauklumą. 2. Sumažinti depopuliaciją kaimo vietovėse. 3. Išsaugoti kultūrinį paveldą įkuriant ir vystant tradicinių amatų centrus. 4. Užtikrinti operatyvius kontaktus su vienkiemiais ir kitomis tolimomis gyvenamosiomis kaimo vietovėmis. 1. Rekonstruoti (atnaujinti) pastatus. 2. Atnaujinti ir išsaugoti istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčius kaimo paveldo objektus ir kraštovaizdžio komponentus. 3. Sutvarkyti ar sukurti viešąją infrastruktūrą. 4. Puoselėti tradicinių amatų technologijas. 5. Sudaryti sąlygas tradicinių amatų reprezentavimui ir prekybai amatų gaminiais. 6. Skubios pagalbos įranga aprūpinti vienkiemius ir kitas tolimas gyvenamąsias kaimo vietoves. Taikymas ir veiklos sritys Ši priemonė yra skirta užtikrinti kaimo vietovių atnaujinimą ir plėtrą: pastatų atnaujinimą, viešosios infrastruktūros tvarkymą ar kūrimą (įskaitant drenažo sistemų įrengimą ir atnaujinimą; viešo geriamojo vandentiekio ir nuotekų tvarkymo, vandens gerinimo ir nugeležinimo sistemų įrengimą kaimuose, turinčiuose iki 500 gyventojų), istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčių kaimo paveldo objektų ir kraštovaizdžio komponentų išsaugojimą ir modernizavimą, tradicinių amatų centrų kūrimą ir plėtrą, žmonių ir privačios nuosavybės apsaugą atokiose kaimo vietovėse, asbestinės stogų dangos keitimą bei gyvenimo kokybės gerinimą. Planavimo būdas LEADER metodas Paramos gavėjai Savivaldybių administracijos Fiziniai asmenys Paramos intensyvumas 1. Finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų projekto išlaidų, išskyrus atvejus, kai projektas susijęs su tradicinių amatų centrų įkūrimu ir plėtra tada finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų LR Žemės ūkio ministerijos nurodytu būdu. 2. Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 200 tūkst. EUR. 1. Finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų projekto išlaidų. 2. Didžiausia paramos suma vienam projektui EUR. Kaimo bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, kiti 1. Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų projekto išlaidų kaimo vietovėje įsteigti ir (arba) joje 2. Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 200 tūkst. EUR. veikiantys juridiniai asmenys, savivaldybės ir jų įmonės. Bendrasis finansavimas: piniginiu įnašu ir (arba) įnašu natūra savanorišku darbu ir (arba) nekilnojamuoju turtu. Neapmokamo savanoriško darbo vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į išdirbtą laiką ir valandinę arba dienos užmokesčio vertę (nustatytą Lietuvos statistikos departamento), nekilnojamojo turto vertė nustatoma vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis (vidutinė rinkos kaina) arba nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo išvada Priemonės įgyvendinimo administravimas 2014 m. buvo atlikti du priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra veiklos Asbestinių stogų dangos keitimas įgyvendinimo taisyklių pakeitimai. Antruoju pakeitimu buvo atnaujinta mokėjimo prašymo teikimo ir administravimo tvarka. Nurodyta, kad visi projektai finansuojami pagal šią priemonės veiklą turi būti įgyvendinti ir mokėjimo prašymai pateikti iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. 124

125 2014 m. buvo patvirtinta priemonės veiklos Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra įgyvendinimo planavimo būdu taisyklių nauja redakcija. Taip pat buvo patvirtinta ir priemonės įgyvendinimo (LEADER metodu) taisyklių redakcija. Pastarojoje redakcijoje buvo nustatyta, kad projektai, kurie pateikti 2013 m. (2014 m. nebuvo renkamos paraiškos), turi būti įgyvendinti iki 2015 m. birželio 30 d Priemonės įgyvendinimo pažanga 2014 m. nebuvo renkami projektiniai pasiūlymai kaimo atnaujinimui (savivaldybių iniciatyva), tačiau 2014 m. birželio 2 d. birželio 30 d. buvo renkamos paraiškos pagal tradicinių amatų centrų plėtros veiklą ir šiems projektams įgyvendinti skirta EUR suma. Paraiškos pagal priemonės veiklą Asbestinių stogų dangos keitimas (planavimo būdu) per 2014 m. buvo renkamos 2 kartus: kovo 17 d. gegužės 2 d. ir liepos 1 rugpjūčio 1 d., o surinktoms paraiškoms skirta suma iš viso siekė tūkst. EUR. Paraiškos asbestinių stogų dangos keitimo projektams buvo renkamos regioninio planavimo būdu. Taip pat pagal priemonę finansuojamas tracinių amatų centrų įsikūrimas išskiriant specifinius regionus (planiniu būdu). Šiuose centruose turi būti demonstruojami ne mažiau kaip trijų sričių skirtingi amatai, kurių ne mažiau kaip pusė gaminių yra pripažinti tautinio paveldo produktais ir plėtojami kuriamo tradicinių amatų centro etnografiniame regione. Šie centrai turi tenkinti visoje savivaldybės teritorijoje esančių amatininkų (gaminančių tautinio paveldo produktus ir nesertifikuotus tradicinius gaminius) interesus. Viena iš šių centrų veiklos sričių turi būti tradicinių amatų demonstravimas. Šiuos centrus steigia savivaldybės. Per 2014 m. buvo gautos 6 tradicinių amatų plėtros paraiškos ir paraiškos dėl asbestinių stogų dangos keitimo. Didžioji projektų dalis (asbestinių stogų dangos keitimas) buvo mažos vertės projektai. Atrankos (pirmumo) kriterijai 2014 m. surinktoms paraiškoms nebuvo taikyti, kadangi paraiškose prašoma paramos suma neviršijo kvietimams skirtų lėšų. Per 2014 m. buvo pasirašytos sutartys, o tai yra trečdaliu mažiau, lyginant su praėjusiais metais. Per 2014 m. buvo nutrauktos 777 paramos sutarys, kurių bendra suma siekė tūkst. EUR. Didžioji dalis nutrauktų paraiškų yra dėl asbestinių stogų keitimo. Sutartys nutrauktos dėl pareiškėjų pažeidimų. 61 lentelė. Priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR * 2014 m m. Gauta projektinių pasiūlymų kaimo atnaujinimo projektams, vnt Projektiniuose pasiūlymuose prašoma paramos suma, tūkst. EUR Surinkta paraiškų kaimo atnaujinimo projektams, vnt ** Surinkta paraiškų tradicinių amatų plėtros projektams, vnt Surinkta paraiškų asbestinių stogų dangos keitimo projektams, vnt Bendras pagal priemonę surinktų paraiškų skaičius, vnt Paraiškose prašoma paramos suma, tūkst. EUR Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR ** Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR ** Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR *Bendra suma visai priemonei m. laikotarpiui I daliai ( Kaimo atnaujinimas ir plėtra ) skirta tūkst. EUR, o II daliai ( Plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse ) skirta tūkst. EUR. ** Remiantis NMA duomenimis, 2014 m. nebuvo teikta naujų paraiškų, tačiau dėl iškilusių techninių sunkumų 2013 m. pabaigoje atneštos paraiškos, buvo užregistruotos tik 2014 m. Todėl 2014 m. kumuliatyvinis rodiklis yra didesnis nei 2013 m. 125

126 35 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m m. keturioliktuoju Programos pakeitimu buvo EUR sumažintas priemonei skirtas finansavimas. Analizuojant priemonės finansinių rodiklių įgyvendinimą, pastebėtina, kad m. išmokėta paramos suma siekia tik 75 proc. visos Programoje skirtos sumos, tačiau vien per 2014 m. išmokėta parama padidėjo 18 proc. Minėtina, kad pagal šią priemonę m. buvo patvirtina daugiau paramos lėšų nei šiai priemonei buvo numatyta Programoje. Vertinant pagal bendrą priemonės surinktų paraiškų skaičių, ši priemonė buvo populiari tarp pareiškėjų. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Po lėšų perskirstymo buvo sumažinta rodiklio Bendra investicijų suma pagal priemonę Kaimo atnaujinimas (322 ir 323) tikslinė reikšmė nuo iki EUR ir bendro investicijų apimties rodiklio (įskaitant priemonę Plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse ) reikšmė nuo iki EUR. Per 2014 m. projektai pagal analizuojamą priemonę buvo vykdomi 718 kaimų, o tai sudaro 20 proc. per visą laikotarpį kaimuose įvykdytų projektų skaičiaus. Bendra investicijų apimtis 2014 m. pabaigoje buvo beveik 97 mln. EUR ir 13 mln. EUR viršijo tikslinę rodiklio reikšmę. Per 2014 m. bendros investicijų sumos padidėjimas sudarė net 44,4 proc. fizinio rodiklio sumos. Tokį didelį bendros investicijų sumos augimą lėmė gerėjanti ekonominė aplinka ir iš to sekantis didelis paraiškos gavėjų indėlis savo lėšoms prisidedant prie projektų įgyvendinimo. Pastebėtina, kad 2014 metais kaimo paveldo išsaugojimo ir atnaujinimo projektai,, pagal kuriuos tvarkomos bažnyčios, dvarai ar kt paveldo objektai, nebuvo vykdomi. Daugiausia projektų, įskaitant ir projektus, įgyvendinamus pagal ankstesniais metais gautas paraiškas, buvo skirta nekilnojamojo turto pagerinimui, viešųjų erdvių sutvarkymui ir svarbių statinių statybai. Itin didelio pareiškėjų susidomėjimo sulaukė vandentvarkos srities projektai, kuriais buvo įrengiamos ir atnaujinamos drenažo sistemos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sistemos, įrengiamos ir atnaujinamos vandens gerinimo ir geležies šalinimo sistemos. Paremtų kaimo atnaujinimo projektų skaičius (pagal 322 ir 323 priemones), t. y. projektų, kuriems 2014 m. buvo išmokėta bent dalis paramos, buvo 3 789, o per visą paramos teikimo laikotarpį , iš jų stogų renovavimo Paremtų projektų nustatytas tikslas buvo įvykdytas pagal abu 126

127 rodiklius. Pažymėtina, kad iš paremtų projektų, 186 buvo vykdyti vienkiemiuose arba tolimose gyvenamosiose vietovėse. 12 iš jų per 2014 m. Suplanuotas rodiklis viršytas 43 proc. Analizuojant rezultato rodiklių dinamiką, pastebėtina, kad kaimo gyventojai naudojasi geresnėmis paslaugomis dėl šios priemonės intervencijų. Per 2014 m kaimo gyventojai pagerino savo gyvenimo kokybę. Vis dėlto per m. pasiekta tik 39 proc. planuotos rodiklio reikšmės, o didžioji dalis pinigų sumos jau buvo panaudota. Pastebėtina, kad beveik visi produkto lygio rodiklių tikslai buvo pasiekti, o rezultato rodiklio reikšmė buvo tokia maža, taigi galima daryti išvadą, kad nemažai projektų buvo vykdyti tose pačiose teritorijose, dėl to kaimo gyventojų, besinaudojančių geresnėmis paslaugomis, yra mažiau, nei planuota. 62 lentelė. Priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Kaimų, kuriuose vykdomi projektai, skaičius (322 priemonei) Iš viso: Paremtų kaimo Pagal paveldą: paveldo projektų skaičius Bendra investicijų apimtis Matavimo vienetai kaimų skaičius 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo % investicinių % projektų Gamtos paveldas % skaičius Kultūros paveldas % Iš viso: % Pagal priemones ir jų dalis: Priemonė Kaimo atnaujinimas (322 ir % 323) EUR Iš jų Kaimo paveldo (323) išsaugojimo ir atnaujinimo projektų % Gamtos paveldas % Kultūros paveldas ,5% projektų % skaičius Paremtų kaimo atnaujinimo projektų skaičius (pagal 322 ir 323 priemones) Iš jų stogų renovavimo (322) Rekonstruotų visuomeninės paskirties pastatų skaičius (pagal 322 priemonę) Vienkiemių ir tolimų gyvenamųjų vietų, kuriose vykdomi projektai, skaičius (pagal 322 priemonę) Rezultato rodikliai Kaimo gyventojai, besinaudojantys geresnėmis paslaugomis pastatų skaičius vietų skaičius unikalių asmenų skaičius % % % % Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. toliau auganti ekonomika teigiamai veikė kaimo plėtrą. Dėl itin mažos infliacijos palūkanų norma buvo maža, o tai sudarė palankias sąlygas projektų vykdytojams skolintis lėšas ir taip užtikrinti savo indėlio dalį. Tai buvo itin aktualu fiziniams asmenims, kurie teikė paraiškas dėl asbestinių stogų dangos keitimo, nes šios veiklos įgyvendinimui buvo finansuojama iki 50 proc. 127

128 visų tinkamų išlaidų. Paminėtina, kad priemonė prisidėjo prie gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo ne tik dėl sveikatos apsaugos aspekto, bet ir dėl gamtinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo. Vis dėlto, atsižvelgiant į nedidelį paveldo apsaugos srityje įgyvendintų projektų skaičių, galima teigti, kad priemonės poveikis šalies mastu buvo minimalus, tačiau svarbus tose vietovėse, kuriose buvo vykdomi projektai. II dalis. Plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse Šios priemonės dalies įgyvendinimas yra finansuojamas naujiems iššūkiams skirtomis lėšomis, kadangi plačiajuosčio interneto ryšio kaimo vietovėse diegimą Lietuva pasirinko kaip vieną iš trijų (greta pieno sektoriaus restruktūrizavimo ir klimato kaitos mažinimo priemonių) su naujais iššūkiais susijusių krypčių. Plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros plėtrai kaimo vietovėse skirta EUR. Pavadinimas Trumpas priemonės aprašymas II priemonės dalies tikslai II priemonės dalis Plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse II. Projektą įgyvendina VšĮ Plačiajuostis Internetas. Sprendimas ją įsteigti priimtas 2005 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu. Įstaigos tikslas sukurti plačiajuosčio duomenų perdavimo prieigą kaimiškųjų seniūnijų viešojo sektoriaus institucijoms ir sudaryti prielaidas teikti plačiajuosčio duomenų perdavimo paslaugas kaimiškųjų vietovių bendruomenių nariams. Projekte neišskiriama kokia nors konkreti technologija ar tinklo platforma paliekant komerciniams operatoriams galimybę pateikti pačius tinkamiausius sprendimus plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti galutiniams vartotojams. 1. Teikti kaimo ekonominės veiklos subjektams ir gyventojams plačiajuosčio ryšio paslaugas; 2. Gerinti tokių paslaugų prieigą kaimo gyventojams ir verslui; 3. Didinti kaimo vietovių patrauklumą, verslo konkurencingumą ir užimtumo galimybes kaimo vietovėse sudarant galimybes naudotis sparčiuoju internetu. Taikymas ir veiklos sritys 1. Plėtoti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, apimant 150 gyvenviečių, turinčių apie 20 tūkst. gyventojų. 2. Prijungti prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros arba padidinti plačiajuosčio ryšio aprėptį iki maždaug 400 žemės ūkio institucijų ir organizacijų, gamybos ir perdirbimo įmonių, kaimo bendruomenių, švietimo įstaigų, bibliotekų, viešųjų interneto prieigos punktų ir kt. 3. Įrengti reikalingą įrangą siekiant užtikrinti tinklo funkcionavimą. 4. Sukurti e-infrastruktūros sistemą, leidžiančią valstybės ir vietos valdžios žemės ūkio institucijoms bei organizacijoms, veikiančioms šalies kaimiškose vietovėse, o taip pat ir suinteresuotoms smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms teikti viešąsias paslaugas. Paramos gavėjai Remiama veikla Paramos intensyvumas Viešoji įstaiga Plačiajuostis internetas" Prieigos prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros sukūrimas įskaitant plačiajuosčio ryšio linijų prieigos terminalinius mazgus ir antžemines konstrukcijas (t. y. fiksuoto ryšio, antžeminio bevielio ryšio, palydovinio ryšio ar kombinuoto ryšio technologijas) atitinkančias Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 III priedo reikalavimus. 1. Parama teikiama 100 proc. tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti. 2. Avansinis mokėjimas sudaro iki 50 proc. valstybės paramos 2010 arba iki 20 proc. valstybės paramos m. ir gali būti išmokėtas remiantis Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1974/ straipsnyje nustatyta tvarka Priemonės įgyvendinimo administravimas 2014 m. vienintelis įgyvendinimo taisyklių pakeitimas buvo priimtas sausio 23 d. Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta nauja priemonės paramos paraiškos vertinimo ataskaitos forma. Kitų su priemonės įgyvendinimu susijusių teisės aktų ar jų pakeitimų nebuvo priimta Priemonės įgyvendinimo pažanga Plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse priemonę įgyvendina vienas pareiškėjas, todėl paramos lėšų įsisavinimas vyko sklandžiai ir jau yra pasiekta gera pažanga. Visi produkto rodikliai buvo pasiekti 100 proc., tačiau rezultato rodiklį per anksti vertinti, nes priemonės projekto įgyvendinimas prasidėjo tik 2014 m. ir nėra pabaigtas. Tikimasi, kad rezultato rodiklis bus pasiektas, kadangi visos planuotos optinio pluošto kabelinės linijos (360 km) buvo nutiestos į maždaug 150 gyvenviečių. Planuojama projekto įgyvendinimo pabaiga 2015 m. birželio 30 d. Priemonei įgyvendinti iš viso buvo skirta tūkst. EUR, iš kurių įgyvendinant priemonę per 128

129 2014 m. buvo išmokėta 997 tūkst. EUR paramos, t. y. 20 proc. skaičiuojant nuo visos priemonei skirtos paramos. 63 lentelė. Priemonės Plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Paremtų veiksmų skaičius vnt % Bendra investicijų suma EUR % Įrengta optinio pluošto kabelinių linijų km % Rezultato rodiklis Interneto skverbties kaimo vietovėse padidėjimas asmenų skaičius % 129

130 2.4 PROGRAMOS IV KRYPTIES LEADER METODO ĮGYVENDINIMAS ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ Programos IV krypties įgyvendinimo pažanga 64 lentelė. Programos IV krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR * Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR *Prašomos paramos suma mažesnė nei 2013 m. dėl atlikto paraiškų pervertinimo. IV krypties priemonių finansinių rodiklių įgyvendinimas, lyginant su visam Programos įgyvendinimo laikotarpiui skirta parama, pateikiamas paveiksle. 36 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. IV krypties priemonių įgyvendinimas 2014 m. vyko pakankamai sklandžiai. Vyko 2013 m. surinktų paraiškų vertinimas, naujos paraiškos nebuvo renkamos m. buvo patvirtinta visa IV krypties priemonių įgyvendinimui skirta paramos suma. Per 2014 m. išmokėta parama siekė net 25 proc. IV krypčiai skirtos paramos sumos. Per m. išmokėta parama yra 89 proc. Atsižvelgiant į likusį Programos įgyvendinimo laikotarpį ir paramos įsisavinimo spartą, IV krypties veikloms skirtos lėšos bus įsisavintos sėkmingai. Sparčiausiai parama įsisavinama pagal priemonę Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti (94 proc.), o mažiausiai Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas (78 proc.) Programos IV krypties tikslų ir prioritetų įgyvendinimas IV krypties bendrasis tikslas skatinti kaimo plėtrą per vietos iniciatyvas ir partnerystę. Šiam tikslui įgyvendinti skirtas prioritetas vietos iniciatyvų ir bendradarbiavimo skatinimas bei žmogiškųjų gebėjimų ugdymas, siekiant rengti ir sėkmingai įgyvendinti vietos plėtros strategijas. 130

131 Programoje taip pat suformuluoti trys specialieji tikslai, susiję su vietos iniciatyvų ir partnerysčių skatinimu, įtraukiant kaimo bendruomenių, verslo ir vietos valdžios institucijų atstovus, kaimo gyventojų motyvavimu ir jų gebėjimų veikti kartu ugdymu, integruotų vietos plėtros strategijų rengimu ir jų įgyvendinimu naujais būdais bei metodais organizavimu. Siekiant įgyvendinti šiuos specialiuosius tikslus tikslus yra iškelti trys veiklos tikslai, kurie vykdomi per tris IV krypties priemones. Paminėtina, kad IV krypties veiklos įgyvendinamos LEADER metodu. 65 lentelė. Programos IV krypties pradinių rodiklių dinamika Pradinis rodiklis, matavimo vienetas Kodas Užimtumo padidėjimas Pagal lygį: ne žemės Šalyje 1 312, , , , , , , ūkio sektoriuje (užimtumas antriniame ir B28 tretiniame Kaime 267,9 300,5 316,7 269,1 252, ,6 266 sektoriuose), tūkst. įdarbintų asmenų Ekonomikos augimas ne Pagal lygį: žemės ūkio , Šalyje sektoriuje , , , , , , (BPV antriniame ir B , tretiniame Kaime 0 sektoriuose), n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. n.d. mln. EUR VVG plėtra (VVG dalyvaujančių gyventojų skaičius B36 27,3 27,2 n. d pagal LEADER programą), proc.* *Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę: Gyventojų skaičius VVG teritorijose / Gyventojų skaičius kaimo vietovėse (proc.). VVG teritorijoms priskiriamų gyventojų skaičius yra didesnis nei apskritai kaimiškose vietovėse Lietuvoje gyvenančių žmonių skaičius, kadangi į VVG teritorijas buvo įtraukti ir maži miesteliai. IV krypčiai numatyti pradinės padėties rodikliai, susiję su užimtumo padidėjimu ir ekonomikos augimu antriniame ir tretiniame sektoriuose, atitinka III krypčiai numatytus rodiklius, kadangi IV krypties priemonėmis siekiama III krypties priemonių tikslų (alternatyvių darbo vietų ir pajamų šaltinių kūrimo, kaimo paveldo išsaugojimo ir kaimo atnaujinimo veiklų). Detalesnė pradinės padėties rodiklių analizė pateikiama šios ataskaitos 2.3 skyriuje. IV krypties priemonių įgyvendinimas turėjo įtakos tiek užimtumo situacijos gerėjimui kaimo vietovėse, tiek ekonomikos įvairinimui. Pavyzdžiui, pagal priemonę Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas m. buvo paremti projektai, vietos projektų vykdytojų įgyvendinami pagal III ar IV krypties priemones. Vietos veiklos grupių sėkmę iliustruoja aktyvus gyventojų įsitraukimas į bendruomenės (VVG) iniciatyvas. Šį įsitraukimą užtikrina dalyvavimas VVG veikloje. IV krypties poveikiui matuoti numatytas atskiras pradinės padėties rodiklis, apskaičiuojamas kaip gyventojų skaičiaus VVG teritorijose ir gyventojų skaičiaus kaimo vietovėse procentinis santykis. VVG teritorijose gyvenančių žmonių skaičius 2007 m. sudarė tik 27,2 proc. visų kaimo gyventojų skaičiaus, o 2014 m. net 130 proc. Paramos teikimo periodu rodiklis padidėjo net 102,7 procentiniais punktais. Mažėjantis kaimo gyventojų skaičius ir kasmet nuosekliai besiplečianti VVG veikla buvo pagrindiniai faktoriai, lėmę tokį didelį rodiklio augimą. Šiuo metu Lietuvoje VVG veiklos teritorija apima 99 proc. kaimo vietovių. 131

132 2.4.1 Priemonė Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas (413) Trumpas aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialusis Veiklos priemonės Priemonė yra įgyvendinama LEADER metodu, vadovaujantis principu ir iniciatyva iš apačios į viršų. Paramos gavėjai yra VVG, turinčios patvirtintas vietos plėtros strategijas, o galutiniai paramos gavėjai VVG teritorijų kaimo gyventojai, kaimo bendruomenės, NVO, smulkaus verslo subjektai. VVG strategijose pateikta teritorijos socialinės ekonominės situacijos analizė, kaimo vietovės plėtros vizija, prioritetai bei veiksmai numatytiems tikslams pasiekti. Vietos plėtros strategijomis siekiama Programos 3 krypties tikslų. Įgyvendinti LEADER metodą, skatinti vietos iniciatyvas ir partnerystes, įtraukiant kaimo bendruomenes, vietos valdžios ir verslo atstovus. Gerinti gyvenimo kokybę kaime ir skatinti kaimo ekonomikos įvairinimą, naujais būdais ir metodais įgyvendinant vietos plėtros strategijas, tikslingai naudojant vietos išteklius ir viešąją paramą. Remti vietos plėtros strategijų, kuriomis siekiama Programos 3 krypties tikslų, įgyvendinimą. Didžiausia paramos suma vietos projektui ir paramos intensyvumas 1. Kai vietos plėtros strategijoje numatytos priemonės, kurias reglamentuoja Programa, didžiausia paramos suma ir paramos intensyvumas yra nustatytas 3 krypties priemonių aprašymuose. 2. Kai vietos plėtros strategijoje numatytos priemonės, kurių nereglamentuoja Programa, finansuojama iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projekto išlaidų pelno siekiantiems projektams, iki 80 proc. ne pelno siekiantiems vietos projektams, teikiamiems VVG pagal vietos plėtros strategiją. Didžiausia paramos suma vietos projektui negali viršyti 200 tūkst. EUR, tačiau kiekviena VVG, įgyvendinanti vietos plėtros strategiją, pati sudaro priemonių planą ir nustato didžiausią paramos sumą vienam vietos projektui pagal skirtingas priemones Priemonės įgyvendinimo administravimas 2014 m. buvo atliktas vienas strategijų atrankos taisyklių pakeitimas ir du priemonės administravimo pakeitimai. Atrankos taisyklių pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., todėl 2014 m. priemonės įgyvendinimui įtakos neturėjo. Pirmuoju administraciniu pakeitimu buvo keičiami paraiškų atrankos kriterijai, pagal kuriuos buvo atrenkami vietos projektai (sudaromos jų pirmumo gauti paramą eilės). Atsižvelgiant į ribotą lėšų kiekį ir į tai, kad patvirtinta paramos suma viršijo skirtą priemonei įgyvendinti paramos lėšų sumą, šis pakeitimas buvo itin svarbus. Antruoju administraciniu pakeitimu, kuris buvo priimtas 2014 m. gruodžio 18 d., buvo patikslinta, kad NMA yra atsakinga už sutaupytų ir perskirstytų LEADER metodo įgyvendinimo lėšų stebėseną ir turi pranešti apie sutaupytas lėšas, kurios galėtų būti perkeltos į Programos krypties LEADER metodo įgyvendinimas priemonę Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas Priemonės įgyvendinimo pažanga 2014 m. naujų paraiškų vietos plėtros strategijoms įgyvendinti pagal priemonę nebuvo rinkta, kadangi pareiškėjai VVG vietos plėtros strategijas pagal šią priemonę teikė vieną kartą visam programos įgyvendinimo laikotarpiui. Iki 2010 m. pabaigos buvo pasirašytos visos sutartys su visomis kaimo vietovėse veikiančiomis VVG (51). Pažymėtina, kad per 2014 m. nebuvo nutraukta nė viena paramos sutartis. Iš viso per m. laikotarpį buvo patvirtinti vietos projektai, iš kurių vien tik per 2014 m. 818 projektų. Analizuojant kiekvienos iš 51 vietos plėtros strategijos įgyvendinimo pasiekimus, matoma, kad vidutiniškai įsisavinta buvo 80 proc. ŽUM/NMA įsakymu patvirtintos paramos sumos. Mažiausią VVG skirtos paramos dalį 2015 m. sausio 23 d. duomenimis įsisavino šios savivaldybės: Birštono savivaldybės VVG (45 proc.), Druskininkų savivaldybės VVG (57 proc.), Anykščių savivaldybės VVG (59 proc.), didžiausią Šakių sav. VVG (84 proc.), Molėtų sav. VVG (83 proc.), Tauragės sav. VVG (83 proc.). Paminėtina, kad dalis VVG išleido itin didelę paramos sumą vietos plėtros strategijų įgyvendinimo administravimui. 26 Vertinant priemonės įgyvendinimo situaciją makro lygiu, t. y. pagal bendrus priemonės rezultatus, LEADER metodo principų taikymą ir vykdymą, galima teigti, kad priemonė įgyvendinama sėkmingai. 26 Programos LEADER ir žemdirbių mokymo metodikos centras, ( ). Pažyma dėl projektų įgyvendinimo. 132

133 66 lentelė. Priemonės Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų (vietos plėtros strategijų), vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt. 0 0 Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR Patvirtinta vietos projektų, vnt Pasirašyta vietos projektų vykdymo sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma vietos projektams įgyvendinti, tūkst. EUR * Išmokėta paramos suma vietos projektų vykdytojams ir deklaruota EK, tūkst. EUR * 2014 m. pervertinus patvirtintos vietos projektams paramos sumą rodiklis sumažėjo 2014 m. keturioliktuoju Programos pakeitimu priemonės įgyvendinimui padidintas finansavimas nuo tūkst. EUR iki tūkst. EUR. Nagrinėjant priemonės finansinių rodiklių dinamiką, pastebėtina, kad m. buvo išmokėta 73 proc. Programoje skirtos lėšų sumos, o EK deklaruotos paramos lėšos sudarė 69 proc. Lėšų deklaravimas EK pagreitėjo, nes, 2013 m. gavusi pastabą iš EK dėl per lėto IV krypties lėšų įsisavinimo, ŽUM pradėjo aktyviau konsultuoti VVG, todėl 2014 m. buvo pasirašyta daugiau sutarčių dėl projektų įgyvendinimo. Per 2014 m. EK deklaruota parama sudarė 26 proc., o išmokėta paramos suma siekė 23 proc. visos Programoje skirtos paramos sumos. 37 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Atsižvelgiant į padidintą finansavimą buvo taip pat pakeistos priemonės stebėsenos (produkto ir rezultato) rodikliių tikslinės reikšmės. Analizuojant priemonės įgyvendinimo pažangą, matyti, kad iki 2014 m. pabaigos VVG skyrė paramą vietos projektams įgyvendinti. Per 2014 m. buvo paremti 818 nauji projektai ir tikslinė rodiklio reikšmė beveik 40 proc. viršyta. Programavimo periodo pradžioje buvo numatyta paremti nemažiau kaip 50 VVG, iki 2014 m. pabaigos buvo paremta 51 VVG. Paremtos 19 naujų (iš planuotų 40) VVG ir 32 VVG, veikiančios nuo BPD laikotarpio. Parama reikšmingai mažiau nei buvo tikėtasi skatino naujų VVG steigimąsi. 133

134 Atsižvelgiant į keliamus tikslus, daugiausiai projektų buvo vykdoma pagal Programos III krypties priemonę Kaimo atnaujinimas ir plėtra (58 proc.), tik per 2014 m. buvo įgyvendinti 489 nauji projektai. Paminėtina, kad mažiausiai projektų buvo vykdoma pagal priemones Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos ir Kaimo turizmo skatinimas. Verta atkreipti dėmesį, kad pagal pastarąją priemonę 70 proc. projektų buvo įgyvendinti būtent per 2014 m. Pagal VVG suplanuotas priemones per m. laikotarpį buvo paremti projektai, iš kurių 223 per 2014 m. Numatyto tikslo rodiklis buvo viršytas dvigubai. Projektams įgyvendinti paramą gavusių asmenų skaičius per 2014 m. išaugo 18 proc. punktų ir per m. laikotarpį iš viso siekė asmenų. Numatytas tikslas buvo viršytas 62 proc. Daugiausia asmenų taip pat buvo paremta pagal III krypties Kaimo atnaujinimas ir plėtra priemonę. Absoliuti dauguma paramos gavėjų priklausė privačiam sektoriui, o viešajam sektoriui atstovavo 15 proc. paramos projektų vykdytojų. Vertinant VVG pasiskirstymą tarp naujų VVG ir veikiančių nuo BPD laikotarpio matosi, kad parama pasiekė žymiai daugiau veikiančių VVG, o naujai įsikūrusių, bet neturinčių vietos plėtros strategijų įgyvendinimo patirties VVG veikla vyko vangiai. Bendra investicijų suma kaimams atnaujinti m. laikotarpiu siekė 86,8 mln. EUR ir 18 proc. punktų viršijo tikslą. Per 2014 m. ši suma išaugo 38,6 proc. Tarp bendruomenių įgyvendintų projektų pirmauja infrastruktūros gerinimo iniciatyvos. Tai atsispindi, rekonstruotų visuomeninės paskirties pastatų skaičiaus rodikliu, kuris 2,2 kartus viršijo nustatytą tikslą. Nagrinėjant rezultato rodiklius matyti, kad per 2014 m. pagal šią priemonę buvo sukurtos 49 darbo vietos, o per visą m. 571 darbo vieta. Nustatytas tikslas buvo viršytas beveik 3 kartus Daugiausia darbo vietų buvo sukurta jaunesniems nei 25 metų gyventojams, per m. jiems sukurta 315 darbo vietų. Nustatytas tikslas buvo viršytas 6 kartus. Taip pat itin daug buvo sukurta darbo vietų moterims per m. sukurta 419 darbo vietų, o tikslinė rodiklio reikšmė viršyta daugiau kaip 4 kartus. Taigi parama per šią priemonę svariai prisidėjo prie užimtumo didinimo kaimo vietovėse, ypač tarp moterų ir jaunesnių nei 25 m. asmenų. Per visą priemonės įgyvendinimo laikotarpį buvo įsteigti 75 tradicinių amatų centrai (kiemeliai), o vien tik per 2014 m 34. Juose gali būti demonstuojami ne būtinai sertifikuoti tradiciniai amatai. Gali būti demonstruojamas tik vienas amatas, ne būtinai būdingas tam regionui. Nustatytas priemonės rezultato tikslas buvo viršytas 7,5 karto. Minėtina, kad ši priemonė išsiskyrė iš kitų Programos priemonių, dėl didelio kaimo plėtros dalyvių skaičiaus ir tuo, kad ji yra įgyvendinama taikant metodą iš apačios į viršų. Vertinant priemonės įgyvendinimo laikotarpį ilguoju periodu, buvo matyti, kad priemonės įgyvendinimo pradžioje kilo nemažai klausimų, reikėjo įgyti naujų žinių ir įgūdžių, tačiau galima teigti, kad ir VVG, ir bendruomenės sėkmingai įveikė iššūkius ir įgijo reikalingos patirties. 67 lentelė. Priemonės Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Iš viso: % Paremtų Naujų % VVG vnt. Veikiančių (finansuotų pagal skaičius % m. laikotarpį) VVG Iš viso: % paremtų Pagal ašis ir susijusias vnt. projektų priemones: 134

135 Rodikliai m. pasiekta Matavimo pasiekta 2014 m m. reikšmė tikslas Fizinis Dalis nuo vienetai reikšmė rodiklis tikslo skaičius VVG suplanuota priemonė % III ašis: % 311 priemonė % 312 priemonė % 313 priemonė % 322 priemonė % Paramos gavėjų skaičius Bendras VVG teritorijų dydis Bendras gyventojų skaičius VVG teritorijose Bendra investicijų suma kaimams atnaujinti Iš viso: % Pagal ašis ir susijusias priemones: VVG suplanuota priemonė % III ašis: % 311 priemonė % 312 priemonė % 313 priemonė % unikalių 322 priemonė % asmenų / Pagal paramos gavėjus: organizacijų Fiziniai asmenys: % - Lytis: skaičius Vyrai % Moterys % - Amžiaus grupė: < 25 metų % 25 metų % Privatus sektorius % Viešasis sektorius % Iš viso: ,21 104% Naujų km ,92 49% Veikiančių ,29 206% Iš viso: % Naujų gyventojų % Veikiančių skaičius % Iš viso: 73,53 33,3 86,8 118% Pagal projektus: Kaimo atnaujinimo projektai mln. EUR 57,19 32,23 84, % Kaimo paveldo projektai 16,34 1,094 2,604 16% Kaimų (kaimo vietovių), kuriuose vykdomi projektai, skaičius Rekonstruotų visuomeninės paskirties pastatų skaičius Atnaujintų ir išsaugotų kaimo paveldo objektų skaičius Atnaujintų ir išsaugotų kaimo kraštovaizdžio komponentų ir visuomeninės paskirties erdvių skaičius Bendras sukurtų darbo vietų skaičius vnt % vnt % vnt % vnt % Rezultato rodikliai Iš viso: ,5% Pagal amžių: naujų < 25 metų darbo 50 -* % 25 metų vietų 150 -* % Pagal lytį: skaičius Vyrų 100 -* % 135

136 Veiklų remiamos vietos strategijas Rodikliai m. pasiekta Matavimo pasiekta 2014 m m. reikšmė tikslas Fizinis Dalis nuo vienetai reikšmė rodiklis tikslo Moterų 100 -* % rūšys, Ne pelno siekianti ,75% pagal proc. plėtros Pelno siekianti % Kaimo gyventojų, kurie naudojasi kaimo atnaujinimo rezultatais, skaičius proc. nuo visų kaimo gyventojų % Įsteigtų tradicinių amatų centrų (kiemelių) vnt % skaičius * Lyginant su 2013 m. duomenimis sukurtų darbo vietų skaičius sumažėjo dėl skaičiavimo klaidos Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai Bendra ekonominė ir socialinė situacija buvo palanki priemonės įgyvendinimui. Augančios disponuojamos pajamos ir itin maža infliacija užtikrino geresnes sąlygas projektų vykdytojams kofinansuoti projektus. Priemonės įgyvendinimas svariai prisidėjo prie gyvenimo kaimo vietovėse kokybės gerinimo, nes per m. buvo sukurta 571 nauja darbo vieta. Naujų darbo vietų kūrimas svariai prisidėjo prie nedarbo lygio mažėjimo kaime, kuris 2014 m. siekė 16,1 proc., o tai buvo 7,7 proc. punktais daugiau nei mieste. Absoliuti dauguma sukurtų darbo vietų buvo jaunesniems nei 25 metų asmenims. Visos pagal priemonę sukurtos darbo vietos buvo alternatyviame žemės ūkiui sektoriuje (daugelis projektų įgyvendinami pagal III krypties priemones), todėl buvo skatinamas veiklos diversifikavimas, užtikrinamos alternatyvios žemės ūkiui kaimo gyventojų pajamos. Priemonės įgyvendinimas taip pat prisidėjo prie Rusijos draudimo įvežti maisto produktus pasekmių Lietuvos ekonomikai švelninimo, nes sukurtos darbo vietos leido diversifikuoti pajamas ir sumažinti priklausomybę nuo žemės ūkio produkcijos eksporto į Rusiją. 136

137 2.4.2 Priemonė Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas (421) Trumpas aprašymas Priemonės tikslai priemonės Bendrasis Specialusis Veiklos 1. Vienai VVG per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį gali būti skirta ne daugiau kaip EUR paramos lėšų. VVG šią paramos sumą gali naudoti inicijuodama teritorinius ar tarptautinius projektus arba dalyvaudama kitos VVG inicijuotuose teritoriniuose ir (arba) tarptautiniuose projektuose kaip partnerė. Priemonė yra įgyvendinama, vadovaujantis LEADER principais. Įgyvendinti LEADER metodą skatinant bendradarbiavimą kaimo plėtros srityje. Skatinti vietos iniciatyvas ir partnerystes bendradarbiaujant ir keičiantis gerąja patirtimi kaimo plėtros srityje. Remti tarpteritorinių ir tarptautinių bendradarbiavimo projektų, siekiančių III krypties tikslų, įgyvendinimą. Tinkamos finansuoti išlaidos ir paramos intensyvumas Teritorinis bendradarbiavimas Didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti skiriama atsižvelgiant į projekto pobūdį: 1. Projektui, kurį įgyvendinant numatomos su kaimo plėtros gerosios patirties sklaida susijusios veiklos, gali būti skiriama ne daugiau kaip EUR. Finansuojama iki 95 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. 2. Projektui, kurį įgyvendinant numatomos su gyvenimo kokybės gerinimu ir gyventojų užimtumo kaime didinimu susijusios veiklos, gali būti skirta ne daugiau kaip EUR. Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 3. VVG, kaip projekto koordinatorė, vienu metu gali įgyvendinti kelis teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektus ir (arba) dalyvauti kituose projektuose kaip partnerė. Tarptautinis bendradarbiavimas Didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti skiriama atsižvelgiant į projekto pobūdį: 1. Projektui, kurį įgyvendinant numatomos su kaimo plėtros gerosios patirties sklaida susijusios veiklos, gali būti skiriama ne daugiau kaip EUR, nepriklausomai nuo projektų dalyvių, veikiančių Lietuvoje, skaičiaus. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. 2. Projektui, kurį įgyvendinant numatomos su gyvenimo kokybės gerinimu ir gyventojų užimtumo kaime didinimu susijusios veiklos, gali būti skirta ne daugiau kaip EUR. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 3. Tinkamų finansuoti projekto išlaidų dalį, kurių nepadengia parama, projekto koordinatorius ir (arba) partneris turi finansuoti piniginiu įnašu Priemonės įgyvendinimo administravimas 2014 m. jokių teisės aktų susijusių su šios priemonės įgyvendinimu priimta nebuvo Priemonės įgyvendinimo pažanga Per visus 2014 m. vyko 6 projektų atrankos komiteto posėdžiai, kuriuose teiktos rekomendacijos dėl finansavimo skyrimo projektams. Nuspręsta pagal šią priemonę teigiamai įvertinti 14 paraiškų, neigiamai 25. Iki metų pabaigos buvo pasirašytos sutartys pagal visas teigiamai įvertintas paraiškas. Pasirašius sutartis patvirtinta 840 tūkst. EUR paramos, kuri sudaro 23 proc., skaičiuojant nuo visos m. patvirtintos paramos sumos. Per 2014 m. nebuvo užfiksuota nė vieno paramos sutarčių nutraukimo atvejo. 68 lentelė. Priemonės Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR * Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR * Prašomos paramos suma yra mažesnė nei 2013 m. dėl vykusio paraiškų pervertinimo. 137

138 Kadangi ši priemonė buvo mažiau populiari, keturioliktuoju Programos pakeitimu dalis priemonei skirtų paramos lėšų buvo perskirstytos 413 priemonei, dėl jos itin didelio populiarumo ir nešamos naudos. Taigi analizuojamos priemonės skirta paramos lėšų suma nuo tūkst. EUR sumažėjo iki tūkst. EUR. Nagrinėjant finansinių rodiklių įgyvendinimą pastebėtina, kad 2014 m. buvo išmokėta ir EK deklaruota itin didelė Programoje skirtos paramos dalis. Iš viso m. išmokėta paramos dalis buvo 78 proc., o patvirtinta 93 proc. Atitinkamai per 2014 m. buvo patvirtinta 21 proc., o išmokėta 37 proc. visos Programoje priemonės įgyvendinimui numatytos paramos sumos. 38 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas m. laikotarpiu paremtų bendradarbiavimo projektų skaičius siekė 63, iš jų 29 vien paremti per 2014 m. ir tikslinė rodiklio reikšmė buvo pasiekta 90 proc. apimtimi. Iki Programos pabaigos buvo planuojama paremti 55 tarpteritorinius projektus ir 15 tarptautinių. Paminėtina, kad 23 tarpteritoriniai projektai buvo patvirtinti, tačiau kol kas paramos lėšos jiems nebuvo išmokėtos. Dalis tarpteritorinio bendradarbiavimo projektų pareiškėjų atsisakė vykdyti projektus dėl grėsmės laiku neįgyvendinti projektų. Artėjant priemonės įgyvendinimo laikotarpio pabaigai, tikėtina, kad nustatytas paremtų tarpteritorinių bendradarbiavimo projektų skaičius nebus pasiektas, tačiau tarptautinių bendradarbiavimo projektų tikslas viršytas 4 kartus. Tarptautinių bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas naudingas, siekiant, kad Lietuvoje veikiančios VVG, pasinaudojusios kolegų iš užsienio patirtimi, sėkmingiau įgyvendintų vietos plėtros strategijas, susipažintų su gerosios praktikos pavyzdžiais. 27 Įgyvendinant šią priemonę buvo tikimasi sukurti 50 darbo vietų. Nagrinėjant rezultato rodiklius, matome, kad naujų darbo vietų skaičiaus tikslas buvo pasiektas ir viršytas 152 proc. Daugiausia darbo vietų buvo sukurta vyresniems nei 25 metų asmenims. Vertinant sukurtų darbo vietų pasiskirstymą pagal lytį, pastebėtina, kad beveik du kartus daugiau darbo vietų sukurta vyrams. 27 Kaip vienas iš tokio tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdžių buvo pradėtas įgyvendinti 2014 m. spalio 30 d. tarp Lietuvos (Ukmergės raj.), Latvijos (Cesis) ir Estijos (Polva) VVG. Pagrindinė Jaunimas jaunimui projekto idėja - skatinti kaimo jaunimo užimtumą, aktyvios saviraiškos galimybes, kartu užtikrinant švietimo ir ugdymo priemonių įvairovę. Šiuo projektu norima atkreipti kaimo jaunimo dėmesį į vietos rajonų užimtumo galimybes kultūros, ekonomikos srityse bei skatinti jaunimą po studijų grįžti ir kurtis gyvenimui kaimo regionuose. 138

139 69 lentelė. Priemonės Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Iš viso: % Pagal bendradarbiavimo Paremtų rūšį: bendradarbiavimo Tarpteritoriniai projektų % Tarptautiniai skaičius % projektų Pagal susijusias ašis ir skaičius priemones: III ašis % Bendradarbiaujančių VVG skaičius* Rezultato rodikliai Iš viso: % Pagal bendradarbiavimo rūšį: Tarpteritoriniai VVG % Tarptautiniai skaičius % Pagal susijusias ašis ir priemones: III ašis % Iš viso: % Pagal amžių: naujų Bendras < 25 metų % darbo sukurtų darbo 25 metų ,5% vietų vietų skaičius Pagal lytį: skaičius Vyrų % Moterų % * - nurodomas tik Lietuvos bendradarbiaujančių VVG skaičius. Įskaitant iš užsienio VVG šis rodiklis būtų Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai Lietuvos ekonominė socialinė situacija didelės įtakos priemonės įgyvendinimui neturėjo, kadangi įgyvendinant tarptautinio bendradarbiavimo projektus yra finansuojama iki 100 proc. projektų išlaidų, o tarpteritoriniams 90 proc. Taigi projektų vykdytojams dauguma atvejų nereikėjo kofinansuoti jų įgyvendinimo, todėl ekonominė situacija nebuvo reikšmingas veiksnys. Minėtina, kad projektų inertiškumas buvo svarbus veiksnys, nes matoma, kad nuo 2013 m. priemonės įgyvendinimas stipriai paspartėjo, kadangi iki to laiko išsivystė aktyvesni ryšiai tiek tarp šalyje veikiančių VVG, tiek tarp Lietuvos ir kitų valstybių VVG m. pabaigoje buvo paremti tik 6 projektai, o 2014 m. pabaigoje net 63. Vykdant priemonę buvo prisidėta prie užimtumo šalyje didinimo, sukurtos 126 naujos darbo vietos. Daugelis VVG bendradarbiavimo projektų buvo skirti jaunimo užimtumui, alternatyvios žemės ūkiui veiklos kaimo vietovėse plėtrai, verslumo skatinimui ir turizmo plėtrai, o tai teigiamai veikė bendrą ekonomikos situaciją. 139

140 2.4.3 Priemonė Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti (431) Trumpas priemonės aprašymas Priemonės tikslai Bendrieji Specialieji Priemonė yra įgyvendinama vadovaujantis LEADER principais. 1. Telkti kaimo gyventojus ir ugdyti jų gebėjimus veikti kartu. 2. Rengti integruotas vietos plėtros strategijas ir organizuoti jų įgyvendinimą naujais būdais ir metodais, tikslingai naudojant vietos išteklius ir viešąją paramą. 3. Užtikrinti efektyvią VVG veiklą, įgyvendinant LEADER metodą, įgyjant įgūdžius ir aktyviai juos taikant. 1. Remti VVG veiklą. 2. Remti vietos plėtros strategijų rengimą ir (arba) tobulinimą. 3. Remti VVG ir kaimo gyventojų gebėjimų ugdymą. Taikymas ir veikos sritys (VS) VS 1. Parama VVG veiklai VS 2. Techninė parama kaimo vietovių tyrimams atlikti, vietos plėtros strategijoms rengti ir (arba) atnaujinti, asmenims, rengiantiems arba atnaujinantiems vietos plėtros strategiją, mokyti VS 3. Parama vietos plėtros strategiją įgyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti VS 4. Parama potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti Paramos intensyvumas Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma VVG veiklai negali viršyti 20 proc. lėšų, numatytų vietos plėtros strategijai įgyvendinti. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 20 tūkst. EUR. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 100 tūkst. EUR. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 100 tūkst. EUR Priemonės įgyvendinimo administravimas 2014 m. rugsėjo 11 d. LR žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtintos naujos priemonės įgyvendinimo taisyklės. Šios taisyklės priemonės įgyvendinimui 2014 m. reikšmės nedarė, nes jos įsigalioja nuo 2015 m. sausio 1 d. Taisyklėse buvo nustatyta viešinimo išlaidoms skirta maksimali paramos suma. Taip pat nustatyta konferencijų, susijusių su LEADER metodo įgyvendinimu, organizavimo išlaidos Priemonės įgyvendinimo pažanga Minėtina, kad priemonė Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti yra tęstinio pobūdžio, todėl 2014 m. paramos paraiškos pagal šią priemonę nebuvo renkamos. Visos sutartys su paramos gavėjais buvo pasirašytos m. 70 lentelė. Priemonės Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR * Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt. 0 1 Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR * Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR ** Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR ** *Tik pagal 431 priemonę prašomos ir patvirtintos paramos suma. **Pagal 431 ir 413 priemones išmokėtos ir deklaruotos paramos sumos m. priemonei skirta paramos lėšų suma keturioliktuoju Programos pakeitimu buvo sumažinta nuo tūkst. EUR iki tūkst. EUR, o bendra paramos dalis VVG veiklai nuo 140

141 tūkst. EUR iki tūkst. EUR. Vertinant finansinių rodiklių įgyvendinimo duomenis, pastebėtina, kad m. išmokėta parama siekė 94 proc. visos Programoje skirtos paramos, o per 2014 m. buvo išmokėta 15 proc. EK deklaruota pajamos 2014 m. padidėjo 16 proc. ir iš viso per m. siekė 69 proc. Lyginant su 2013 m., išmokėtos ir EK deklaruotos paramos per metus tempai nesikeitė. 39 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Pastaba: prašomos ir patvirtintos paramos stulpeliai apima tik pagal 431 priemonės 2 4 veiklos sritis prašomos ir patvirtintos paramos sumą; išmokėtos ir deklaruotos paramos stulpeliai apima pagal visas 431 priemonės veiklos sritis (įskaitant 1 veiklos sritį Parama VVG veiklai, kuriai skirta suma įtraukta į patvirtintų VVG strategijų sumas pagal 413 priemonę) išmokėtos paramos sumą. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas 2014 m. VVG pagal šią priemonę ir toliau dalyvavo arba potencialiems vietos projektų teikėjams organizavo mokymo kursus, seminarus, išvykas informacinius ir kt. renginius. Faktiškai visi priemonės rodikliai buvo pasiekti jau 2012 metų pabaigoje ir nuo to laiko nepasikeitė. Taip pat pagal įgyvendinimo taisykles VVG visų organizuojamų mokymo renginių programos ir kelionės į užsienį privalo būti suderintos su Programos,,LEADER ir žemdirbių mokymo metodikos centru. Iki 2014 m. pabaigos šis centras suderino 314 mokymo programas ir 65 išvykas į užsienį. 71 lentelė. Priemonės parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Produkto rodikliai Paremtų veiklų skaičius Rodikliai Matavimo vienetai projektų skaičius 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė Iš viso: Pagal veiklos rūšį: Atitinkamų sričių studijos Informacijos teikimo apie teritoriją ir vietos plėtros strategiją priemonės Vietos plėtros strategiją ruošiančio ir įgyvendinančio personalo mokymai m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo % % % Populiarinimo renginiai % Rezultato rodikliai 141

142 Rodikliai Baigusių mokymus dalyvių skaičius Matavimo vienetai asmenų skaičius 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo % Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2014 m. ekonominė situacija neturėjo reikšmingos įtakos priemonės įgyvendinimui, kadangi 2014 m. buvo tik tęsiamos jau ankščiau pradėtos veiklos. Lyginant 2014 m. gruodžio mėnesio vartojimo prekių ir paslaugų kainas su 2013 m. atitinkamo mėnesio kainomis, jos sumažėjo 0,6 proc., o būsto nuoma sumažėjo 0,7 proc., todėl galima teigti, kad tai sumažino mokymo renginių bei konsultacijų organizavimo kaštus (salių nuoma, maistas ir kt.). Vertinant priemonės poveikį pokyčiams kaimo vietovėse, pastebėtina, kad priemonė skatino VVG atstovų aktyvumą ir jų gebėjimus įgyvendinti vietos plėtros strategijas. Pagerėjus mokymuose ir konsultacijose dalyvavusių asmenų gebėjimams vykdyti tokius projektus, buvo pastebėta, kad kaimo vietovėse paslaugų sektoriuje užimtų kaimo gyventojų skaičius per 2014 m. išaugo 7 tūkst. asmenų. Analizuojamos paramos lėšos taip pat prisidėjo prie šio rodiklio augimo. 142

143 3 FINANSINIS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS Lietuvos kaimo plėtros m. programai įgyvendinti skirta 2,288 mlrd. EUR (7,899 mlrd. Lt), iš kurių ES lėšos sudaro 1,766 mlrd. EUR (6,097 mlrd. Lt). Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2014 m. pabaigos išmokėtų lėšų suma siekia 2,025 mlrd. EUR (6,993 mlrd. Lt), iš kurių ES dalis 1,563 mlrd. EUR (5,398 mlrd. Lt). Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2014 m. pabaigos Europos Komisijai deklaruota 1,992 mlrd. EUR (6,879 mlrd. Lt), iš kurių ES dalis 1,533 mlrd. EUR (5,295 mlrd. Lt). Paminėtina, kad m. išmokėtų lėšų suma sudaro 88,5 proc. visam Programos įgyvendinimo laikotarpiui skirtos sumos, o Europos Komisijai deklaruotos lėšos 87 proc. visos m. laikotarpiui skirtos sumos. Per 2014 m. buvo išmokėta 286 mln. EUR, iš kurių 223 mln. EUR buvo ES dalis. Lyginant su 2013 m. išmokėtos paramos dalis padidėjo 12,5 proc. punkto. 72 lentelė. Programos finansinis įgyvendinimas m., EUR Išmokėta parama Deklaruota Europos Komisijai Kryptis/priemonės m m m m. Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis I kryptis Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas 111. Profesinio mokymo ir informavimo veikla , , , , , , , , Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas , , , , , , , , Ankstyvasis pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos , , , , , , , ,53 iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr , , , , , , , , / Naudojimasis konsultavimo paslaugomis , , , , , , , , Žemės ūkio valdų modernizavimas , , , , , , , ,25 iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr , ,31-865,72-649, , ,31-865,72-649, /2006 iš kurių 2010 m. sausio 1 d. sumokėtos išlaidos už Reglamento (EB) Nr. 1698/ a str. 1 dalyje nurodytų rūšių veiklą ir to , , , , , , , ,78 reglamento 69 str. 5a dalyje nurodytų sumų patvirtinimą 122. Miškų ekonominės vertės didinimas , , , , , , , , Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės , , , , , , , ,59 143

144 Kryptis/priemonės didinimas iš kurių 2010 m. sausio 1 d. sumokėtos išlaidos už Reglamento (EB) Nr. 1698/ a str. 1 dalyje nurodytų rūšių veiklą ir to reglamento 69 str. 5a dalyje nurodytų sumų patvirtinimą 125. Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra 132. Dalyvavimas maisto kokybės schemose Išmokėta parama Deklaruota Europos Komisijai m m m m. Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , Pusiau natūrinis ūkininkavimas , , , , , , , ,47 iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/ , ,34 0,00 0, , ,34 0,00 0,00 I kryptis, iš viso , , , , , , , ,35 iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr , , , , , , , , /2006 iš kurių 2010 m. sausio 1 d. sumokėtos išlaidos už Reglamento (EB) Nr. 1698/ a str. 1 dalyje nurodytų rūšių veiklą ir to , , , , , , , ,90 reglamento 69 str. 5a dalyje nurodytų sumų patvirtinimą 212. Išmokos ūkininkaujantiems palankios ūkininkauti vietovės) vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau , , , , , , , , Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB (parama "Natura2000" , , , , , , , ,59 vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje) 214. Agrarinės aplinkosaugos išmokos , , , , , , , ,13 iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr , ,12 0,00 0, , ,12 0,00 0, / Pelno nesiekiančios investicijos , , , , , , , , Pirmas žemės ūkio paskirties , , , , , , , ,94 144

145 Kryptis/priemonės žemės apželdinimas mišku iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/ Pirmas ne žemės ūkio paskirties Išmokėta parama Deklaruota Europos Komisijai m m m m. Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis , , , , , , , , , , , , , , , ,29 žemės apželdinimas mišku 224. Natura 2000 išmokos , , , , , , , , Miškų aplinkosaugos išmokos , , , , , , , , Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas 227. Pelno nesiekiančios investicijos miškuose II kryptis, iš viso , ,13 iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/ , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos , , , , , , , , Parama verslo kūrimui ir plėtrai , , , , , , , , Kaimo turizmo veiklos skatinimas , , , , , , , , Kaimo atnaujinimas ir plėtra , , , , , , , ,20 iš kurių 2010 m. sausio 1 d. sumokėtos išlaidos už Reglamento (EB) Nr. 1698/ a str. 1 dalyje nurodytų rūšių veiklą ir to , , , ,94 0,00 0,00 0,00 0,00 reglamento 69 str. 5a dalyje nurodytų sumų patvirtinimą III kryptis, iš viso , , , , , , , ,31 iš kurių 2010 m. sausio 1 d. sumokėtos išlaidos už Reglamento (EB) Nr. 1698/ a str. 1 dalyje nurodytų rūšių veiklą ir to reglamento 69 str. 5a dalyje nurodytų sumų patvirtinimą , , , ,94 0,00 0,00 0,00 0, Vietos plėtros strategijų , , , , , ,97* , ,81 įgyvendinimas 421. Bendradarbiavimo projektų , , , , , , , ,34 145

146 Kryptis/priemonės įgyvendinimas 431. VVG veikla, įgūdžių įgijimas ir pritaikymas vietovėje, kaip nurodyta 59 straipsnyje Išmokėta parama Deklaruota Europos Komisijai m m m m. Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis , , , , , , , ,72 IV kryptis, iš viso , , , , , , , , Techninė pagalba , , , , , , , ,26 V kryptis, iš viso , , , , , , , ,26 Programai, iš viso , , , , , , , ,51 iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr , , , , , , , , /2006 iš kurių 2010 m. sausio 1 d. sumokėtos išlaidos už Reglamento (EB) Nr. 1698/ a str. 1 dalyje nurodytų rūšių veiklą ir to , , , , , , , ,90 reglamento 69 str. 5a dalyje nurodytų sumų patvirtinimą * - EK deklaruota suma yra Eur, tačiau patvirtinta Eur. Vadovaujantis Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 reikalavimais, šiame skyriuje atskirai pateikiamas naujiems iššūkiams skirtų lėšų įsisavinimas m. laikotarpiu ir atskirai 2014 m. Daugiausiai naujiems iššūkiams (konkrečiai pieno sektoriaus restruktūrizavimui) skirtų lėšų buvo išmokėta pagal priemonę Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas, pagal kurią m. laikotarpiu išmokėtos paramos suma siekė tūkst. EUR m. taip pat buvo išmokėta 997 tūkst. EUR paramos pagal priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra veiklą Plačiajuosčio interneto ryšio kaimo vietovėse diegimas. 73 lentelė. Naujiems iššūkiams skirtų lėšų panaudojimas m., EUR Išmokėta parama Deklaruota Europos Komisijai Kryptis/priemonės m m m m. Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis I kryptis Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas 121. Žemės ūkio valdų modernizavimas , , , , , , , ,78 Pieno sektoriaus restruktūrizavimas , , , , Atsinaujinantys energijos šaltiniai , , , , Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas , , , , , , , ,12 Pieno sektoriaus restruktūrizavimas , , , , , , , ,12 I kryptis, iš viso , , , , , , , ,90 146

147 Kryptis/priemonės Išmokėta parama Deklaruota Europos Komisijai m m m m. Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis 322. Kaimo atnaujinimas ir plėtra , , , ,94 0,00 0,00 0,00 0,00 Plačiajuosčio interneto ryšio kaimo vietovėse diegimas , , , ,94 0,00 0,00 0,00 0,00 III kryptis, iš viso , , , ,94 0,00 0,00 0,00 0,00 Programai, iš viso , , , , , , , ,90 Analizuojant Programos finansinio įgyvendinimo rezultatus, pastebėtina, kad 2014 m. buvo išmokėta 89 proc. visos m. laikotarpiu išmokėtos sumos. Atsižvelgiant į iki 2014 m. pabaigos išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos sumas, galima teigti, kad per likusį laikotarpį, kuris skirtas pradėtiems projektams įgyvendinti, kaimo plėtrai skirtos lėšos turėtų būti įsisavintos sėkmingai. 40 paveikslas. Programos finansinis įgyvendinimas Bendra pagal Programą išmokėtų ir deklaruotų lėšų suma m., EUR ES dalis, išmokėta ir deklaruota Europos Komisijai m., EUR Siekiant užtikrinti, kad Programos priemonėms skirtos lėšos būtų išmokamos laiku ir nebūtų prarastos dėl reglamento (EB) Nr. 1290/ straipsnyje nustatyto automatinio įsipareigojimų panaikinimo principo (n+2 taisyklės) taikymo, iki 2014 m. gruodžio 31 d. išankstiniam finansavimui ir tarpinėms išmokoms turėjome panaudoti bent mln. EUR (5 144 mln. Lt) ES lėšų (įskaitant 122 mln. EUR avansą). Iki 2014 m. pabaigos šis planas įgyvendintas 109 proc. 147

148 41 paveikslas. N+2 taisyklės įgyvendinimas m., mln. EUR Vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/ straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, numatančiomis, kad valstybės narės turi atlikti finansinius tikslinimus, reikiamus dėl kaimo plėtros operacijų ar programų pažeidimų ar jų vykdymo aplaidumo, visiškai ar iš dalies nutraukiant atitinkamą Bendrijos finansavimą, 74 lentelėje pateikiama informacija apie susigrąžintas lėšas, kurios buvo išmokėtos paramos gavėjams, tačiau vėliau, nustačius pažeidimus, susigrąžintos ir dar kartą panaudojamos toje pačioje kaimo plėtros programoje numatytoms operacijoms. Atsižvelgiant į NMA pateiktus duomenis, m. pagal Programą iš viso buvo susigrąžinta tūkst. EUR išmokėtos paramos (ES dalis), kuri paskui buvo pakartotinai panaudota. Daugiausiai lėšų tūkst. EUR buvo susigrąžinta pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas. Didžiąją pagal šią priemonę susigrąžintų lėšų dalį ( tūkst. EUR) sudarė finansų inžinerijos lėšos, išmokėtos paramai paskolomis ir jau pradėtos grąžinti. Finansų inžinerijos lėšos taip pat buvo panaudotos, įgyvendinant priemonę Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas. Iki 2014 m. pabaigos pagal šią priemonę sugrąžintų lėšų suma siekė tūkst. EUR, iš kurių tūkst. EUR sudarė paramai paskolomis išmokėtos ir sugrąžintos lėšos. 148

149 74 lentelė. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/ straipsnį susigrąžintos lėšos, EUR Priemonės Susigrąžintos lėšos (ES dalis) Susigrąžintos lėšos (ES dalis) Iki Profesinio mokymo ir informavimo veikla , , Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas , , Ankstyvasis pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos , , Naudojimasis konsultavimo paslaugomis 434,65 434, Žemės ūkio valdų modernizavimas , , Miškų ekonominės vertės didinimas , , Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas , , Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra ,29 243, Dalyvavimas maisto kokybės schemose 2 260,52 4, Pusiau natūrinis ūkininkavimas , , Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau ,72 palankios ūkininkauti vietovės) , Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB (parama ,15 Natura2000 vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje) 2 706, Agrarinės aplinkosaugos išmokos , , Pelno nesiekiančios investicijos Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku , , Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku , , Natura 2000 išmokos ,22 676, Miškų aplinkosaugos išmokos , , Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas 4 821, Pelno nesiekiančios investicijos miškuose , , Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos 1 806, , Parama verslo kūrimui ir plėtrai , , Kaimo turizmo veiklos skatinimas , , Kaimo atnaujinimas ir plėtra , , Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas , , Bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas , , VVG veikla, įgūdžių įgijimas ir pritaikymas vietovėje, kaip nurodyta 59 straipsnyje , , Techninė pagalba , ,66 Iš viso: , ,14 149

150 4 TĘSTINIO VERTINIMO VEIKLA 2014 M. METAIS 4.1 ĮVADAS Programos įgyvendinimo vertinimas atliekamas vadovaujantis Tarybos reglamentu Nr. 1698/2005, kuris numato bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimą ir įtvirtina reikalavimą valstybėms narėms parengti kiekvienai kaimo plėtros programai tęstinio (on going) vertinimo sistemą. Tęstinio vertinimo tikslai ir reikalavimai aprašyti tęstinio vertinimo gairėse, kurios yra bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos dalis. Bendra stebėsenos ir vertinimo sistema buvo parengta, bendradarbiaujant Europos Komisijai ir valstybėms narėms, ir aprašyta Bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos vadove. Vadovaujantis minėtais dokumentais buvo parengtas Lietuvos kaimo plėtros metų programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo planas iki 2015 metų (toliau Planas), patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.3D-371 (2010 m. spalio 22 d. įsakymo Nr.3D-938 redakcija). Plane nustatyti Lietuvos kaimo plėtros metų programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo tikslai, uždaviniai ir principai metais, suplanuotos priemonės ir finansavimo galimybės šiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, vertinimo kokybės kriterijai bei kontrolės procedūros. Tęstinio vertinimo veikla vykdoma vadovaujantis šiuo dokumentu. Planui įgyvendinti sudaromi detalieji vertinimo planai (vieneriems arba 2 3 metams), kuriuose numatomi konkretūs vertinimai bei tyrimai. Vadovaujantis Tarybos reglamento Nr. 1698/2005 nuostatomis,,nuo 2008 m. valdymo institucija kiekvienais metais Stebėsenos komitetui teikia pranešimą apie tęstinį vertinimą. Vertinimo veiklos santrauka įtraukiama į Programos įgyvendinimo metų pažangos ataskaitą. 4.2 STEBĖSENOS IR VERTINIMO SISTEMA Programos stebėsenos ir vertinimo nuostatos kaimo plėtrą reglamentuojančiuose ES teisės aktuose numato bendrą stebėsenos ir vertinimo tikslą tobulinti Strategiją ir Programą bei gerinti jų įgyvendinimo kokybę, taip pat atsiskaityti EK ir visuomenei už paramos panaudojimą ir Strategijos bei Programos tikslų pasiekimą. Siekiant šio tikslo, Plane numatyti šie konkretūs uždaviniai: - organizuoti ir atlikti Programos įgyvendinimo vertinimus pagal tęstinio vertinimo sistemą ir panaudoti vertinimų rezultatus; - stiprinti Programą administruojančių ir vertinančių darbuotojų administravimo bei vertinimo gebėjimus ir vertinimo kultūrą. Tęstinio vertinimo sistema apima visus įmanomus vertinimus ir su vertinimu susijusius veiksmus, numatomus atlikti per m. laikotarpį, t. y.: privalomuosius tęstinius vertinimus; vertinimus, susijusius su stebėsena; papildomus teminius vertinimus. Vertinimai atliekami vadovaujantis vertinimo kriterijais (pagal juos formuluojami vertinimo klausimai): tinkamumas, nuoseklumas, efektyvumas, rezultatyvumas, poveikis ir tvarumas. Planuojant, organizuojant ir atliekant Programos įgyvendinimo vertinimus, laikomasi nepriklausomumo, partnerystės ir skaidrumo principų. Siekiant užtikrinti Programos vertinimo kokybę, kiekvienam Programos vertinimui nustatomi konkretūs kokybės kriterijai ir jų kontrolės tvarka (rengiant viešojo pirkimo konkurso sąlygas ir 150

151 svarbiausią jų dalį techninę specifikaciją), numatomi kvalifikaciniai reikalavimai vertinimo paslaugų teikėjams. Programos stebėsenos ir vertinimo organizavimo ir valdymo sistema aprašyta Plane, kuris yra paskelbtas ir ministerijos tinklalapyje adresu: Planui įgyvendinti sudaromi detalieji tęstinio vertinimo planai vieneriems arba 2 3 metams. Į detalųjį vertinimo planą įtraukiami konkretūs vertinimai ar tyrimai, būtini atsiskaityti pagal Stebėsenos ir vertinimo ataskaitų pateikimo tvarkaraštį, preliminarūs viešojo pirkimo organizavimo terminai. Tęstinio vertinimo procesą prižiūri Vertinimo koordinavimo grupė. Ji svarsto ir tvirtina detaliuosius tęstinio vertinimo planus bei analizuoja jų įgyvendinimą. Šios grupės veiklą koordinuoja ir organizuoja stebėsenos ir tęstinio vertinimo darbus ministerijos Kaimo plėtros departamento Programų priežiūros ir vertinimo skyrius. Apie tęstinio vertinimo veiklą bei vertinimų rezultatus atsiskaitoma ir Stebėsenos Komitetui, į kurio posėdžius kartais kviečiami ir vertinimo ekspertai, kurie išsamiau pristato atliktus vertinimus, savo įžvalgas ir rekomendacijas. 4.3 TĘSTINIO VERTINIMO VEIKLA 2014 METAIS Tęstinio vertinimo veikla 2014 metais buvo vykdoma vadovaujantis Programos įgyvendinimo detaliuoju metų vertinimo planu, kuris buvo patvirtintas Vertinimo koordinavimo grupės apklausos raštu protokolu Nr.8D-125 (5.50) ir paskelbtas ir ministerijos interneto svetainėje adresu: Svarbiausios 2014 m. tęstinio vertinimo veiklos sritys buvo šios: Ataskaitos EK: birželio 26 d. Europos Komisijai pateikta Programos įgyvendinimo 2013 metų pažangos ataskaita (EK šiai ataskaitai pritarė 2014 m. rugpjūčio 8 d.), m. spalio mėn. EK pateikta Lietuvos nacionalinės metų kaimo plėtros strategijos įgyvendinimo m. ataskaita; Vertinimų organizavimas ir koordinavimas: atlikti 4 išoriniai tyrimai bei vertinimai ir vienas vidinis vertinimas; Atstovavimas ir bendradarbiavimas: EK BŽŪP stebėsenos ir vertinimo ekspertų komitetas, Finansų ministerijos vertinimo koordinavimo grupė; Vertinimo gebėjimų ugdymas: seminarai, mokymai, konferencijos. Pagal 2012 metais pasirašytą sutartį su VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai dėl tyrimo Kasmetinė Lietuvos kaimo plėtros m. programos pažangos m. analizė atlikimo 2014 m. gegužės mėn. buvo pateikta Programos įgyvendinimo pažangos 2013 m. įvertinimo ataskaita. Ataskaitoje pateikta Programos priemonių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo 2013 metais analizė, išanalizuota Lietuvos socialinės ekonominės situacijos įtaka Programos įgyvendinimui, Programos ir kiekvienos priemonės įgyvendinimas bei įtaka žemės ūkio sektoriaus ir kaimo pokyčiams 2013 metais, įvertinta, kaip laikomasi ES politikos sričių. Tyrimo rezultatai panaudoti rengiant Programos 2013 metų pažangos ataskaitą m. lapkričio 28 d. Asociacija Lietuvos ornitologų draugija pateikė galutinę tyrimo Biologinės įvairovės poveikio rodiklio Paukščių populiacija žemės ūkio naudmenose identifikavimas metais ir biologinės įvairovės kaitos vertinimas ataskaitą pagal 2013 m. vasario 8 d. pasirašytą sutartį Nr. 8P Tyrimo tikslas nustatyti biologinės įvairovės žemės ūkio naudmenose kaitą, remiantis paukščių populiacijos pokyčiais. Tyrimo rezultatai: atlikta 151

152 14 rūšių kaimo paukščių populiacijų apskaita; išanalizuota m. kaimo paukščių populiacija, apibūdintas kaimo paukščių populiacijų indikatorius (KPPI) ir paskaičiuotos jo reikšmės ir pateikti šio rodiklio įvairios trukmės grafiniai modeliai, atlikta KPPI pokyčių ir kitimo kreivės analizė , ir m. (bendra ir pagal atskiras paukščių rūšis); apibūdintos pagrindinės tendencijos ir charakterizuoti svarbiausi veiksniai, turintys tiesioginį poveikį kaimo paukščių populiacijų kaitai; palyginti Lietuvos ir kitų ES šalių KPPI nustatymo metodai ir reikšmės; nustatytas ir aprašytas Programos poveikis (kiekybinis ir kokybinis) kaimo paukščių populiacijoms. Tyrimo rezultatai bus panaudoti atliekant Programos galutinį (ex-post) vertinimą m. spalio 15 d. buvo pasirašyta sutartis Nr.8P su VšĮ,,FPP consulting dėl paslaugų,,ekologinio ūkininkavimo ir kraštovaizdžio tvarkymo programų vertinimas atlikimo. Tikslas įvertinti programos Ekologinis ūkininkavimas ir Kraštovaizdžio tvarkymo programos veiklos Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas įgyvendinimo įtaką agrarinei aplinkosaugai. Galutinė ataskaita pateikta 2014 m. vasario 15 d. Tyrimo rezultatai: įvertintas programos Ekologinis ūkininkavimas efektyvumas ir naudingumas, ūkių struktūros elementų (dydžio ir veiklos pobūdžio, ypač specializuotos grūdų gamybos) įtaka ekologinio ūkininkavimo efektyvumui, ūkių gamybinis-ekonominis efektyvumas skirtinguose regionuose, įvertintas programos Kraštovaizdžio tvarkymas veiklos Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas efektyvumas ir rezultatyvumas, įgyvendinant Programos aplinkosauginius tikslus, nustatyti ir įvertinti pagrindiniai veiksniai, turintys įtaką veiklos Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas efektyvumui. Pagal 2013 m. lapkričio 14 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 8P su UAB PPMI GROUP 2014 metais atliktas tyrimas Europos inovacijų partnerystės (EIP) modelis, taikytinas Lietuvoje po 2013 metų". Tyrimo rezultatai: EIP tinklo modelio alternatyvų analizė ir pasiūlymai dėl optimalaus EIP tinklo modelio, įžvalgos dėl EIP įgyvendinimo stebėsenos ir kontrolės. Be šių vertinimų, atliekamų išorės ekspertų, ministerija inicijavo vidinį vertinimą,,leader metodo įtakos partnerystės ir iniciatyvų iš apačios skatinimui vertinimas. Jis atliktas ministerijos ir Programos Leader" ir žemdirbių mokymo metodikos centro žmogiškųjų išteklių pajėgomis. Vertinimo tikslas įvertinti LEADER metodo įtaką iniciatyvų iš apačios, partnerystės ir bendradarbiavimo skatinimui m. laikotarpiu, pasirengti galutiniam LEADER metodu įgyvendinamų priemonių vertinimui ir m. programiniam laikotarpiui. Galutinė vertinimo ataskaita pateikta 2014 m. rugpjūčio mėn. Ataskaita pristatyta vietos veiklos grupių atstovams LEADER metodo įgyvendinimo koordinavimo grupės posėdyje. Visos atliktų vertinimų bei tyrimų ataskaitos skelbiamos ministerijos interneto svetainėje adresu: Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1968/2005 ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 nuostatas stebėsena ir vertinimas finansuojami iš Programos priemonės Techninė pagalba pirmai veiklos sričiai Parama programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei skirtų lėšų m. birželio 18 d. Stebėsenos Komiteto posėdyje buvo atsiskaityta už 2013 metų vertinimo veiklą (2013 m. vertinimo veiklos ataskaita pateikta Programos įgyvendinimo 2013 metų pažangos ataskaitoje) ir supažindinta su 2014 m. pradėtais ir planuojamais vertinimais. 4.4 DUOMENŲ RINKIMAS Neatsiejama vertinimo proceso dalis yra stebėsena reguliarus ir sistemingas kiekybinių duomenų apie Programos įgyvendinimo išteklius, produktus ir rezultatus rinkimas, kaupimas ir 152

153 apibendrinimas Programos įgyvendinimo metu. Stebėsena apima Programos administravimo informacinės sistemos duomenų kaupimo ir statistinių ataskaitų formavimo modulių realizavimą ir nuolatinį tobulinimą; teisės aktų, kurių informatyvumas ir kokybė tiesiogiai turi įtakos kaupiant statistinius duomenis apie Programos įgyvendinimą (nustatant finansinių (indėlio) ir fizinių (produkto ir rezultato) rodiklių kiekybines reikšmes), aktualizavimą paraiškų gauti paramą, paramos gavėjų ataskaitų apie projekto įgyvendinimą formų tobulinimą, prireikus klausimynų prie paraiškų formavimą; pasiūlymų dėl papildomos būtinos informacijos kaupimo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro registruose teikimą; statistinių ataskaitų apie Programos įgyvendinimą formų modifikavimą, siekiant kiekybine informacija geriau atspindėti Programos įgyvendinimo pažangą; papildomų tyrimų ar studijų, reikalingų poveikio rodiklių reikšmei nustatyti organizavimą. NMA, administruodama Programą, 2014 m. ir toliau atliko šias stebėsenos funkcijas: koordinavo kaimo plėtros priemonių administravimo informacinės sistemos kūrimo ir diegimo veiksmus; kaupė projektų priežiūros duomenis bei informaciją, reikalingą stebėsenos rodikliams apskaičiuoti; kiekvieną savaitę valdymo institucijai teikė statistinę informaciją apie Programos priemonių įgyvendinimo būklę: pateiktų paraiškų skaičių bei prašomą paramos sumą, pasirašytų sutarčių skaičių bei paramos sumą, išmokėtas lėšas bei prognozes; pagal poreikį teikia valdymo institucijai kitą informaciją apie Programos įgyvendinimą; kaip ir kasmet iki balandžio 30 d. užpildė ir pateikė valdymo institucijai nustatytos formos stebėsenos lenteles. Kadangi informacijos srautas, susijęs su paramos administravimu, yra itin didelis, efektyvus Agentūrai priskirtų užduočių atlikimas būtų neįmanomas be informacinių sistemų pagalbos. Agentūra ypač daug dėmesio skyrė informacinių technologijų (toliau IT) infrastruktūrai kurti, tobulinti ir palaikyti. Informacinių sistemų (toliau IS) tinkamas funkcionavimas ir apsauga yra užtikrinama pagal atitinkamus nacionalinius teisės aktus, ES reglamentus bei tarptautinius standartus. IT saugumas ir vadyba nuolat tobulinami, atsižvelgiant į ISO/IEC ir informacijos saugos užtikrinimo standartus bei ITIL geriausios IT valdymo praktikos rekomendacijas. Siekiant stiprinti IS saugą, 2014 m. atliktas pakartotinis techninių pažeidžiamumų įvertinimo testas, taip pat įdiegtos papildomos apsaugos priemonės nuo išorės atakų m. atliktas IT infrastruktūros paruošimas darbui su euru. Agentūros IT infrastruktūrą sudaro: saugus duomenų perdavimo tarp Agentūros padalinių tinklas; Supaprastintų tiesioginių išmokų administravimo informacinė sistema (STIS); Plotinių priemonių administravimo informacinė Sistema (PPAIS) Kaimo plėtros metų plano priemonių administravimo informacinė sistema (KPPAIS) Lietuvos kaimo plėtros metų programos priemonių administravimo informacinė sistema (KPPAIS2) Pieno kvotų administravimo informacinė sistema (KVAIS (Pienas)) Pluoštinių linų kvotų administravimo informacinė sistema (KVAIS (Linai)) Nacionalinės paramos administravimo informacinė sistema (NPAIS); Kvotų administravimo informacinė sistema (KVAIS); Atskirų tiesioginių išmokų administravimo informacinė sistema (ATIS); Apskaitos ir ataskaitų informacinė sistema (OAS); 153

154 Užstatų administravimo informacinė sistema (UAIS); Importo ir eksporto administravimo informacinė sistema (IEAIS); Pareiškėjų registravimo informacinė sistema (PRIS); Dokumentų valdymo informacinė sistema (DVS); Statistinių duomenų saugykla (SDS); Informacinis portalas; Informacinių sistemų ir kompiuterinio tinklo stebėjimo sistema. Kadangi NMA renkamų stebėsenos duomenų nepakanka tinkamai įvertinti kai kuriuos Programos įgyvendinimo aspektus, ŽŪM inicijavo tyrimą Biologinės įvairovės poveikio rodiklio Paukščių populiacija žemės ūkio naudmenose identifikavimas metais ir biologinės įvairovės kaitos vertinimas, kurį atliko Asociacija Lietuvos ornitologų draugija (išsamiau apie tai parašyta 4.3. skyriuje). Tyrimo metu gauti duomenys naudojami šioje ataskaitoje ir bus panaudoti atliekant Programos galutinį (ex-post) vertinimą. 4.5 DARBUOTOJŲ, DALYVAUJANČIŲ VERTINIME, VEIKLA 2014 METAIS Programos stebėsenos ir tęstinio vertinimo veiklą koordinuoja ministerijos Kaimo plėtros departamento Programų priežiūros ir vertinimo skyrius, kuriame dirba 5 darbuotojai. Darbuotojai, atsakingi už Programos stebėseną ir vertinimą, 2014 m. dalyvavo šių su vertinimu susijusių darbo grupių veikloje: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tarpinstitucinėje Vertinimo koordinavimo grupėje Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo veiklai koordinuoti, Europos kaimo plėtros programų vertinimo ekspertų komitete. Du Programų priežiūros ir vertinimo skyriaus darbuotojai yra Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsteigtos tarpinstitucinės Vertinimo koordinavimo grupės Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo veiklai koordinuoti nariai metais buvo aktyviai dalyvauta šios tarpinstitucinės darbo grupės veikloje (posėdžiuose, seminaruose, vertinimo konferencijose, tyrimų pristatymuose). Ši veikla sudarė sąlygas neatsiriboti nuo vertinimo veiklos proceso nacionaliniu mastu, pasisemti vertinimo patirties iš kitų institucijų, pasinaudoti kai kurių vertinimų rezultatais (kad išvengti vertinimų ar tyrimų dubliavimo), bei analizuoti EŽŪFKP suderinamumą su kitais ES paramos finansavimo šaltiniais. Vertinimo gebėjimų stiprinimas Siekiant užtikrinti vertinimo veiksmingumą, kokybę ir naudą, 2014 metais toliau buvo gilinamos žinios vertinimo srityje. Trys ministerijos darbuotojai, atsakingi už Programos vertinimą, dalyvavo mokymuose-seminaruose, vykdytuose pagal Finansų ministerijos projektą,,es struktūrinės paramos vertinimo galimybių stiprinimas. Vertinimo veiklos sklaida 2014 m. spalio 21 d. Programų priežiūros ir vertinimo skyrius suorganizavo renginį,,lietuvos kaimo plėtros m. programos įgyvendinimo vertinimas: iššūkiai ir aktualijos, į kurį buvo pakviesti vertinimo ekspertai, tyrėjai, visuomenės atstovai. Renginio dalyviai buvo supažindinti su vertinimo veikla, pabaigoje buvo surengta apskrito stalo diskusija su vertinimo ekspertais apie vertinimo iššūkius, pagrindines problemas, duomenų patikimumą, galimas vertinimo temas ir t.t. 154

155 4.6 TĘSTINIO VERTINIMO VEIKLOS SUNKUMAI IR PROBLEMOS Lietuvoje ES paramos vertinimo procesas įgauna vis didesnį pagreitį, stiprėja vertinimo kultūra ir supratimas apie vertinimo svarbą, plečiasi vertintojų bendradarbiavimas, tačiau vertinimo veikloje neišvengiamai susiduriama su tam tikromis problemomis ar sunkumais. Svarbiausia iš jų yra duomenų trūkumas, jų prieinamumo ir patikimumo problema. Dažnai stebėsenos duomenų nepakanka vertinimui, ne visi reikiami duomenys renkami Lietuvoje, arba renkami ir kaupiami kitais pjūviais. Sprendžiant šią problemą, kai kurių specifinių duomenų surinkimui užsakomi specialūs tyrimai, padedantys užpildyti duomenų spragas (pvz. paukščių populiacijos indeksui nustatyti). 155

156 5 VALDYMO INSTITUCIJOS IR STEBĖSENOS KOMITETO VEIKSMAI, SIEKIANT UŽTIKRINTI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KOKYBĘ IR VEIKSMUS 5.1 STEBĖSENOS IR VERTINIMO PRIEMONĖS Stebėsenos ir vertinimo priemonės Užtikrinant ES Tarybos reglamento (EB) Nr. 1968/ ir 79 straipsniuose numatytų reikalavimų laikymąsi ir vadovaujantis Programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto (toliau Komitetas) darbo reglamentu, 2014 m. buvo suorganizuotas vienas Komiteto posėdis (2014 m. birželio mėn.) ir 3 protokolinės apklausos raštu (2014 m. vasario, balandžio ir lapkričio gruodžio mėn.) m. birželio mėn. posėdyje aptarta Programos įgyvendinimo eiga, pristatyta, apsvarstyta ir patvirtinta jos įgyvendinimo 2013 metais pažangos ataskaita, aptarta tų metų tęstinio vertinimo veikla bei siūlomi Programos pakeitimai. Komiteto nariai taip pat supažindinti su m. kaimo plėtros programos rengimo eiga. Rašytinių apklausų metu Komiteto nariai pritarė siūlomiems Programos pakeitimams: vasario mėn. keitimui, susijusiam su galimybe pratęsti įsipareigojimų laikotarpį pagal priemonę Agrarinės aplinkosaugos išmokos (susijęs su 13-uoju Programos keitimu), balandžio (susijęs su 14-uoju Programos keitimu) ir lapkričio gruodžio mėn. (susijęs su 15-uoju Programos keitimu) lėšų tarp priemonių ir veiklos sričių perskirstymui. Pastarosios apklausos metu Komitetas taip pat pritarė projektų atrankos (pirmumo) kriterijų pagal priemonę Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas pakeitimams (informacija apie Programos pakeitimus pateikiama ataskaitos 5.3 dalyje). Posėdžių ir apklausų raštu protokolai skelbiami ministerijos interneto tinklapio Programos stebėsenos ir vertinimo skiltyje Stebėsenos ir vertinimo veikla Išsami informacija apie stebėsenos ir vertinimo sistemą bei veiklas 2014 m. pateikta ataskaitos 4 dalyje Tęstinio vertinimo veikla 2014 metais. 5.2 PROGRAMOS VALDYMAS IR ADMINISTRAVIMAS Komitetai, darbo grupės 2014 m. veiklą tęsė 2009 m. įkurtas Programos valdymo komitetas (toliau PVK). Įvyko 24 PVK posėdžiai, kurių metu apsvarstyti klausimai, susiję su Programos lėšų planavimu, naudojimu ir kontrole, Programos, įgyvendinimo taisyklių, kitų svarbių teisės aktų priėmimu, keitimu ir taikymu, viešinimu ir informavimu, techninės pagalbos panaudojimu ir kt. Komiteto dėka užtikrinamas geresnis įvairių Programos valdymo ir administravimo sričių veiklos, įvairių problemų ir iškylančių klausimų sprendimo koordinavimas, o taip pat ir priimamų sprendimų kokybė bei operatyvumas. Toliau posėdžiavo projektų atrankos komitetai, LEADER metodo įgyvendinimo koordinavimo grupė ir kitos. Ministerijos atstovai taip pat dalyvavo kitų institucijų vadovaujamuose stebėsenos, horizontaliųjų prioritetų įgyvendinimo ir kt. komitetuose, įvairiose darbo grupėse, kuriose nagrinėjami klausimai taip pat susiję su ES struktūrinės paramos ir Programos įgyvendinimu. 156

157 5.2.2 Sutarčių pasirašymo ir lėšų panaudojimo planai Siekdama užtikrinti, kad paramos lėšos būtų panaudotos laiku ir efektyviai (įskaitant N+2 taisyklės įgyvendinimą), ŽŪM dvejiems metams sudaro sutarčių pasirašymo ir lėšų panaudojimo pagal Programos priemones planus. Šių planų įgyvendinimas nuolat kontroliuojamas, prireikus imamasi atitinkamų priemonių inicijuojami Programos ir įgyvendinimo taisyklių pakeitimai, perskirstomos lėšos, spartinamas paraiškų vertinimas, tobulinamas administravimas ir kt. Apie šių planų įgyvendinimą ŽŪM kas ketvirtį atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Išsamiau apie Programos finansinį įgyvendinimą žr. ataskaitos 3 dalyje Finansinis programos įgyvendinimas Mokėjimo agentūros akreditavimas ir sertifikavimas, Programos auditai Sertifikavimo institucijos paskyrimas ir sertifikavimo auditai Vadovaujantis 2014 m. gruodžio 1 d. sertifikavimo paslaugų sutartimi Nr. 8P , UAB KPMG Baltics atliko Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) sertifikavimo auditą, kaip tai numatyta 2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu. Atliktas auditas apėmė 2014 finansinių metų, pasibaigusių 2014 m. spalio 15 d., išlaidų, finansuojamų iš EŽŪFKP teisingumo, išsamumo ir tikslumo sertifikavimą finansinių metų sertifikavimo audito EŽŪFKP ataskaitoje pateiktas vienas vidutinės svarbos pastebėjimas, susijęs su IT sistemų administravimu. Pastebėjimas ir su juo susiję rekomendacijos buvo įtraukti į priemonių planą ir jų įgyvendinimas tęsiamas (vėliausias įgyvendinimo terminas 2016 m. gruodžio 31 d.). Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamentas (toliau VAD), vadovaudamasis sertifikavimo įstaigos UAB KPMG Baltics už 2014 finansinius metus pateiktomis audito ataskaitomis, atliko patikrinimą ir įsitikino, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atitinka akreditavimo kriterijus. Programos auditai Vadovaujantis 2006 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1848/2006 nuostatomis bei 2007 m. balandžio 6 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros metų programos administravimo taisyklėmis VAD pagal 2014 metų planą atliko 16 auditų, kurių metu pateikė 25 rekomendacijas. ŽŪM ir NMA rekomenduota vykdyti griežtą paramos gavėjų projektų vertinimą, atranką, priežiūrą ir kontrolę. Ministerijai, rengiant metų programavimo laikotarpio teisės aktus dėl ES paramos skyrimo, rekomenduota nustatyti aiškius remiamus prioritetus, konkrečias paramos gavimo sąlygas bei tiksliai apibrėžti kompensuotinas išlaidas. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos vadovybei rekomenduota užtikrinti tinkamą paramos lėšų išmokėjimo vidaus kontrolės sistemą, tinkamą bei kompetentingą paramos gavėjų viešųjų pirkimų dokumentų vertinimą, vadovautis teisės aktais bei patvirtintomis darbo procedūromis. ŽŪM bei NMA struktūriniams padaliniams rekomenduota vadovautis darbo procedūromis. Auditus atlikęs VAD pateikė nuomonę, kad 2014 m. iš EŽŪFKP finansuojamų priemonių valdymo ir kontrolės sistema veikė tinkamai. Per 2014 m. NMA auditoriai savo struktūriniams padaliniams pateikė apie šimtą rekomendacijų, susijusių su veiklos tobulinimu, proceso optimizavimu bei vidaus kontrolės veiklos bei sandaros gerinimu. Visos rekomendacijos, kurių įgyvendinimo terminas jau suėjęs, yra įgyvendintos. 157

158 2014 m. Europos Komisija atliko 2 auditus, susijusius su Leader priemonėmis bei 1 ir 3 krypčių investicinėmis priemonėmis susijusius auditus, dar 4 tyrimus atliko Europos Audito Rūmai (toliau EAR): dėl Techninės pagalbos fondų Žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje panaudojimo, dėl finansų inžinerijos priemonių taikymo, dėl ES valstybių narių taikomos praktikos sąnaudų pagrįstumui užtikrinti, ir 2014 m. patikinimo pareiškimo tyrimą. Po šių audito misijų buvo sustiprintas projektų tikslų pasiekimo bei ekonominio gyvybingumo vertinimas, padidinti reikalavimai išlaidų pagrįstumui, sugriežtintos pirkimų procedūros, pagerintas projektų vertinimo veiksmų atsekamumas, sustiprinta dirbtinių sąlygų paramai gauti kontrolė ir prevencija, keičiama nepiniginio įnašo taikymo projektuose tvarka bei vertinimas ir kt. Ministerija kartu su NMA 2014 m. pagal aukščiau minėtų auditų pastebėjimus atnaujino ir Europos Komisijai pateikė klaidų kaimo plėtros programose mažinimo planą, kuriame peržiūrėjo kertines klaidų priežastis, numatė jų ištaisymo ir prevencijos priemones Duomenų kaupimo sistema ir jos tobulinimas Duomenų kaupimo sistema Informacija apie duomenų kaupimo sistemą ir jos tobulinimą pateikiama ataskaitos 4.4 dalyje Duomenų rinkimas. 5.3 PAGRINDINĖS PROBLEMOS, VADOVAUJANT PROGRAMAI, IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI 2014 m., siekdama užtikrinti efektyvų Programos įgyvendinimą ir lėšų įsisavinimą, vadovaujančioji institucija ėmėsi aktyvių administravimo veiksmų. Buvo atliekami ne tik Programos pakeitimai (2014 m. Europos Komisija patvirtino du pakeitimus), bet keičiamos ir priemonių įgyvendinimo taisyklės, Programos administravimo taisyklės, siekiant sumažinti administracinę naštą pareiškėjams ir paramos gavėjams m. buvo rengiama galimybė paramos paraiškas teikti elektroniniu būdu, t. y. kuriama Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų žemės ūkio subjektams teikiamų elektroninių paslaugų sistema. Siekiant, kad paramos lėšos būtų įsisavintos laiku, daugelio priemonių įgyvendinimo taisyklėse buvo įtvirtinta nuostata, kad projektai turi būti baigti įgyvendinti ir paskutiniai mokėjimo prašymai pateikti ne vėliau nei 2015 m. birželio 30 d. 75 lentelė. Pagrindinės problemos ir iššūkiai, įgyvendinant Programą, ir jų sprendimo būdai Problemos ir iššūkiai Sprendimai Priemonių viešinimo veiksmai: Nepakankamas priemonių ar - Žiniasklaidos priemonėse buvo skelbiama informacija apie prasidėjusius atskirų veiklos sričių kvietimus teikti paraiškas ir skelbiamos parama pasinaudojusių asmenų sėkmės populiarumas tarp potencialių istorijos. pareiškėjų - Priemonių įgyvendinimo taisyklių pakeitimai: - Atlikti priemonės Dalyvavimas maisto kokybės schemose įgyvendinimo taisyklių pakeitimai, kuriuose numatyta, mokėjimo prašymas teikiami tik spausdintine forma, nereikalaujant pateikti šių dokumentų elektroninės Didelė administracinė našta potencialiems pareiškėjams ir versijos. Paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę: paramos gavėjams m. pagal priemonę Profesinio mokymo ir informavimo veikla informacijos apie mokymus bei kitus su jais susijusių duomenų pateikimas perkeltas į 2013 m. pradėjusią veikti Žemdirbių mokymo ir informavimo informacinė sistemą. Planuojama, kad 2015 m. bus sudaryta galimybė paramos paraiškas ir mokėjimo prašymus teikti el. forma. Galimas vėlavimas Priemonių įgyvendinimo taisyklių pakeitimai: 158

159 Problemos ir iššūkiai įgyvendinti projektus ir lėšų neįsisavinimo rizika Nepakankamas paramą administruojančių institucijų darbuotojų ir kitų tikslinių grupių informuotumas Priemonių įgyvendinimo kontrolės trūkumas Ekonominių pokyčių įtaka socialinių Paramos užtikrinimas pereinamuoju laikotarpiu Sprendimai - Siekiant užtikrinti lėšų įsisavinimą, priemonių Kaimo atnaujinimas ir plėtra, Pelno nesiekiančios investicijos miškuose, Naudojimasis konsultavimo paslaugomis, Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra įgyvendinimo taisyklėse atlikti pakeitimai, kuriuose numatyta, kad projektai turėtų būti baigti ir paskutiniai mokėjimų prašymai pateikti iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Užtikrinant savalaikį lėšų įsisavinimą pakeistos priemonės Pusiau natūrinis ūkininkavimas įgyvendinimo taisyklės, kuriose nustatytas 2009 m. ir 2011 m. pateiktų paraiškų mokėjimo prašymų pateikimo terminas (2014 m. gegužės 30 d.). - Priemonės Kaimo turizmo veiklos skatinimas įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad projekto įgyvendinimo trukmė negali viršyti 36 mėn. laikotarpio m. patvintuose taisyklių pakeitimuose numatyta, kad NMA, atsižvelgdama į projekto vykdymo prašymą ir įvertinusi priežastis, gali pratęsti projekto įgyvendinimo terminą, tačiau ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 30 d. - Atsižvelgiant į tai, kad iki 2015 m. pabaigos turi būti išmokėtos Programos įgyvendinimui skirtos lėšos, 2014 m. pakeistos priemonės Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas įgyvendinimo taisyklės, kuriose numatyta, kad statybos darbai nėra tinkamos finansuoti išlaidos. Programos pakeitimai: m. Programa buvo keičiama du kartus. Atsižvelgiant į itin didelį kai kurių priemonių populiarumą ( Miškų ekonominės vertės didinimas (du kartus), Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties apželdinimas mišku, Žemės ūkio valdų modernizavimas, Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra, Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB, Pelno nesiekiančios investicijos miškuose, Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos ) ir mažas paramos įsisavinimo proporcijas pagal kitas Programos priemones ar veiklos sritis, buvo atlikti Programos pakeitimai ir numatyta skirti papildomą finansavimą. - Informavimo veiksmai: m. siekiant užtikrinti sklandų paraiškų rinkimą pagal priemones Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės), Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB, Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras organizavo paraiškų priėmimo informacinės sistemos mokymus, skirtus savivaldybių (seniūnijų) darbuotojams. - Priemonių įgyvendinimo taisyklių pakeitimai: - Pakeistos priemonės Pelno nesiekiančios investicijos administravimo taisyklės, kuriose numatyta, kad 2014 m. pateikę paramos paraiškas dėl melioracijos griovių tvarkymo privalo įsipareigoti 5 metus vykdyti tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą. - Siekiant užtikrinti savalaikį veiklų vykdymą pakeistos priemonės Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB administravimo taisyklės, kuriose numatyta, kad pareiškėjai tvarkydami pievas ir (ar) ganyklas šienavimo būdu, privalo per 72 val. nuo darbų atliko užpildyti Pievų ir (ar) ganyklų tvarkymo darbų registracijos žurnalą. - Priemonių įgyvendinimo taisyklių pakeitimai: - Atsižvelgiant į afrikinio kiaulių maro proveržį pakeistos priemonių Žemės ūkio valdų modernizavimas ir Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos įgyvendinimo taisyklės numatant, kad 2014 m. į paramą gali pretenduoti tik pareiškėjai, kurie įgyvendina investicijas valdoje, kurios daugiau negu 50 proc. patenka į buferinę afrikinio kiaulių maro zoną. Priemonių įgyvendinimo taisyklių pakeitimai: - Siekiant užtikrinti kaimo plėtros politikos tęstinumą ir sklandų perėjimą iš vieno programinio laikotarpio į kitą m. pakeistos priemonės Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra veiklos srities Žemės ūkio vandentvarka įgyvendinimo taisyklės numatant galimybes finansuoti iš m. finansinio periodo lėšų. - Atlikti priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos 159

160 Problemos ir iššūkiai Sprendimai įgyvendinimo taisyklių pakeitimai, kuriuose numatyta, kad pareiškėjai, kuriems 2014 m. pasibaigė penkerių septynerių metų įsipareigojimų laikotarpis gali prisiimti naujus įsipareigojimus pagal m. kaimo plėtros programą turėdami tokį pat ar mažesnį plotą, nei anksčiau buvo įsipareigoję. Pagal veiklos kryptį Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas buvo nerenkamos paraiškos, o priimtuose įgyvendinimo taisyklių pakeitimuose įtvirtinta, kad pareiškėjai, kurių įsipareigojimai pagal programą baigiasi 2014 m., gali pratęsti prisiimtus įsipareigojimus vieneriems metams. Paramą pagal paraiškas, kurių įsipareigojimai persikelia į naująjį programinį laikotarpį, suplanuota mokėti iš Lietuvos kaimo plėtros m. programos lėšų m. buvo patvirtinti tryliktasis ir keturioliktasis Programos pakeitimai. Siekiant užtikrinti lėšų įsisavinimą laiku, buvo atlikti finansinio plano pakeitimai ir perskirstytos paramos lėšos tarp Programos priemonių, taip pat buvo sumažintas Paskolų fondui skirtas finansavimas. Keturioliktuoju Programos pakeitimu buvo atliktas lėšų perskirstymas tarp Programos priemonių, sumažinant mažiau populiarioms priemonėms skirtą finansavimą ir padidinat didesnio pareiškėjų susidomėjimo sulaukusioms veikloms numatytas lėšas. 76 lentelė m. atlikti Programos pakeitimai Pakeista Programos Pakeitimo esmė kryptis / priemonė Tryliktasis Programos pakeitimas, pateiktas Europos Komisijai , o patvirtintas Atsižvelgiant į priemonės populiarumą 1,9 proc. padidintas priemonei skirtas finansavimas Miškų ekonominės ( EUR). Atitinkamai padidinti produkto ir rezultato rodikliai. Tačiau I krypčiai vertės didinimas skirtos paramos suma nepasikeitė. Paramos suma priemonei padidinta sumažinus Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra skirtą finansavimą. Natura 2000 išmokos Siekiant padidinti populiaresnių II krypties priemonių finansavimą, finansavimas šiai ir išmokos, susijusios priemonei sumažintas 4 proc. ( EUR). Nepanaudota suma buvo perskirstyta 224 su direktyva priemonei Natūra 2000 išmokos. 2000/60/EB Natūra 2000 išmokos Padidintas priemonei skirtas finansavimas EUR, dėl padidėjusio paraiškų kiekio. Pirmas žemės ūkio Sumažintas priemonei skirtas finansavimas 13 proc. (7,2 mln. EUR). Atitinkamai paskirties žemės sumažinti stebėsenos rodikliai. apželdinimas mišku Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos Padidintas priemonei skirtas finansavimas 7,2 mln. EUR, nes pastebėta kad, priemonė žemės ūkio paskirties išlieka populiari. apželdinimas mišku Miškų aplinkosaugos išmokos Pelno nesiekiančios investicijos miškuose Žemės ūkio valdų modernizavimas, Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas Sumažintas priemonei skirtas finansavimas 15 proc. ( EUR), nes tryliktosios programos pakeitimo laikotarpiu tik 59 proc. skirtos paramos buvo patvirtinta ir 18 proc. išmokėta. Priemonė populiarumas nuolatos mažėja. Atininkamai sumažintos priemonės produkto ir rezultato rodiklių tikslės reikšmės. Iš priemonės Miškų aplinkosaugos išmokos perkeltas finansavimas į šią priemonę, nes tryliktosios Programos pakeitimo metu, 99 proc. lėšų jau buvo patvirtintos, o 60 proc. išmokėtos. Dėl didelio populiarumo dar nepatvirtintoms paraiškoms buvo įvestas naujas kriterijus nauji pareiškėjai turėjo būti iki tol negavę jokios ES paramos. Sumažintas priemonių dalims, pagal kurias teikiama parama paskoloms, skirtas finansavimas. Lėšos perskirstytos kitoms šių priemonių veikloms. Keturioliktasis Programos pakeitimas, pateiktas Europos Komisijai , o patvirtintas Sumažintos Paskolų fondui skirtos lėšos, kadangi dėl mažo susidomėjimo rinkoje paskolų populiarumas sumenko ir, lyginant su 2009 m., sumažėjo daugiau nei per pusę. Paskolų fondas Paskolos buvo itin aktualios krizės laikotarpiu. Programos pakeitimu Paskolų fondas priemonėms Žemės ūkio valdų modernizavimas ir Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas skirtos lėšos buvo sumažintos atitinkamai EUR ir 160

161 Pakeista Programos kryptis / priemonė Profesinio mokymo ir informavimo veikla, Naudojimasis konsultavimo paslaugomis, Miškų ekonominės vertės didinimas, Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra, Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose), Miškų aplinkosaugos išmokos, Pelno nesiekiančios investicijos miškuose, Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos, Parama verslo kūrimui ir plėtrai, Kaimo turizmo veiklos skatinimas, Kaimo atnaujinimas ir plėtra, Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas Jaunųjų įsikūrimas ūkininkų Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos Naudojimasis konsultavimo paslaugomis Žemės ūkio valdų modernizavimas Miškų ekonominės vertės didinimas Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo EUR. Pakeitimo esmė Pasikeitus valstybės paramos sąlygoms, privalu patikrinti, ar parama pagal išvardintas priemones skiriama nepažeidžiant de minimis pagalbos teikimo reikalavimų, taikomų vadovaujantis reglamentu (EB) Nr. 1998/2006 (taikoma paraiškoms, dėl kurių sprendimai skirti paramą priimti iki 2014 m. birželio 30 d.) ar reglamentu (ES) Nr. 1407/2013 (taikoma paraiškoms, dėl kurių sprendimai skirti paramą priimami nuo 2014 m. liepos 1 d.) EUR sumažinta priemonei skirta paramos suma. Perskirstytos paramos lėšos buvo nepatvirtintos pagal šią priemonę paramos likutis. Pažymėtina, kad ši suma nėra pakankama, kad būtų tikslinga organizuoti dar vieną priemonės paraiškų priėmimo laikotarpį. Be to, priemonės numatyti produkto tikslai jau yra pasiekti. Dėl to šis likutis buvo perkeltas į 121 priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas. Sumažintas priemonei finansavimas EUR, nes tai yra nepatvirtintos pagal šią priemonę paramos likutis. Atsižvelgiant į galimus 2015 m. sunkumus, administruoti lėšas iš dviejų skirtingų periodų, buvo nuspręsta likutį perkelti į 121 priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas, o šią priemonę finansuoti tik iš Lietuvos kaimo plėtros m. programos. Sumažintas priemonei skirtas finansavimas EUR, nes priemonės įgyvendinimui skirta paramos suma buvo per didelė atsižvelgiant į ūkininkų deklaruotą poreikį. Lėšos buvo perskirstytos 121 priemonei Žemės ūkio valdų modernizavimas. Dėl lėšų perskirstymo ir priemonės nepopuliarumo buvo sumažinti priemonės produkto ir rezultato rodikliai. Priemonės finansavimas padidintas EUR Siekiant užtikrinti lėšų panaudojimo efektyvumą, nuspręsta naujų paraiškų nerinkti, o vertinti jau anksčiau surinktas gyvulininkystės paraiškas, kadangi dėl lėšų trūkumo iš 693 tik 220 buvo atrinktos ir paremtos. Atitinkamai buvo padidinti produkto ir rezultato rodikliai. Atsižvelgiant į priemonės populiarumą 7,9 proc. ( EUR) padidintas priemonei skirtas finansavimas. Priemonės pirmos veiklos finansavimas padidintas EUR, perskirstant finansavimą iš priemonės 3 ir 4 veiklos sričių. Atitinkamai pakoreguoti priemonės produkto ir rezultato rodikliai. 161

162 Pakeista Programos kryptis / priemonė infrastruktūra Dalyvavimas maisto kokybės schemose Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) Agrarinės aplinkosaugos išmokos Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku Pirmas žemės ne ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku Natura 2000 išmokos ir išmokos (parama Natūra 2000 vietovėms miškuose Pelno nesiekiančios investicijos miškuose Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos Kaimo turizmo veiklos skatinimas Kaimo atnaujinimas ir plėtra Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas (413), Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas (421), Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti (431) Pakeitimo esmė Priemonei skirtas finansavimas sumažintas EUR ir perskirstytas 121 priemonei Žemės ūkio valdų modernizavimas. Proporcingai buvo sumažinti ir priemonei keliami produkto ir rezultato tikslai. Priemonei sumažintas finansavimas EUR, nes tai yra nepatvirtintos pagal šią priemonę paramos likutis. Atsižvelgiant į galimus 2015 m. sunkumus, administruoti lėšas iš dviejų skirtingų periodų buvo nuspręsta, likutį perkelti į 121 priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas, o šią priemonę finansuoti tik iš Lietuvos kaimo plėtros metų programos. Priemonės viduje tarp skirtingų programų buvo perskirstytos lėšos, atsižvelgiant į atskirų programų populiarumą. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienais metais teigiamai įvertintų paraiškų didėjo, EUR padidintas finansavimas, lėšas perskirstant iš 221 priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku. Priemonei skirtas finansavimas sumažintas 10,3 proc. ( EUR), nes 2014 m. paraiškos nebuvo renkamos. Sumažintas finansavimas perkeltas į šias priemones: Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB, Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose), Pelno nesiekiančios investicijos miškuose. Atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo eigą ir Programos įgyvendinimo terminus EUR sumažinta paramos suma, lėšas perskirstant priemonei Pelno nesiekiančios investicijos miškuose. Atsižvelgiant į surinktų paraiškų skaičių priemonei EUR buvo padidinta paramos suma, perskirstant lėšas iš 221 priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku. Priemonei skirtas finansavimas padindintas 72,4 proc. ( EUR), atsižvelgiant į tai, kad 99 proc. priemonei skirtos paramos yra patvirtinta, o 60 proc. išmokėta. Atitinkamai padidinti priemonei nustatyti produkto tikslai. Priemonei skirtas papildomas EUR finansavimas, perskirstant lėšas iš Parama verslo kūrimui ir plėtrai, Kaimo turizmo veiklos skatinimas, Kaimo atnaujinimas ir plėtra priemonių. Tikimasi, kad papildomas finansavimas paskatins dar bent 20 ūkių pereiti prie ne žemės ūkio veiklos. Taip pat atsižvelgiant į Afrikinio kiaulių maro situaciją, priemonei skirtos lėšos buvo nukreipta į buferinėje zonoje esančius ūkius. Atitinkamai padidinti priemonės produkto tikslai. Atsižvelgiant į 311 priemonės lėšų poreikį ir pakankamą esamą šios priemonės finansavimą pasiekti priemonės tikslus, priemonės finansavimas sumažintas EUR. Dėl didelių administravimo kaštų priemonės likutis yra per mažas organizuoti priemonės paraiškų priėmimą 2014 m., taigi likutis buvo perskirstytas priemonėms Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos ir Žemės ūkio valdų modernizavimas. Perbalansuotas IV krypties priemonėms skirtas finansavimas. Atsižvelgiant į itin didelį Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas priemonės populiarumą nuspręsta nepanaudotas lėšas iš 421 ir 431 priemonių perkelti į 413 priemonę. Tikimasi, kad panaudojus lėšas per 413 priemonę, sukurti projektai bus didesnės pridėtinės vertės nei būtų buvę panaudoti pagal 421 ir 431 priemones. Atitinkamai padidinti 413 priemonės produkto tikslai. 162

163 5.4 PROGRAMOS VIEŠINIMO IR INFORMAVIMO VEIKLA Įgyvendinant Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/ str. nuostatas dėl Programos viešinimo ir informavimo, kaip ir ankstesniais metais buvo vadovaujamasi patvirtintais viešinimo strategija, veiksmų planu ir taisyklėmis. Veiksmų plane numatytas ŽŪM ir NMA viešinimo ir informavimo veiklų pasidalijimas pagal tikslines grupes: ŽŪM pagrindinį dėmesį skiria bendrosios informacijos apie Programą, paramos pagal atskiras priemones galimybių rengimui bei sklaidai. Viešinimo informacija be potencialių pareiškėjų skiriama viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, socialiniams partneriams, Lietuvos valstybės ir valdžios institucijoms, kitoms ES šalims ir institucijoms bei plačiajai visuomenei. NMA viešinimo ir informavimo veikla labiau orientuojama į konkrečių paramos panaudojimo sąlygų, tiesiogiai su paramos administravimu susijusių reikalavimų ir nuostatų galimiems pareiškėjams bei paramos gavėjams aiškinimą. Pagrindiniai informavimo ir viešinimo kanalai ir formos iš esmės nesikeitė: masinio informavimo priemonės (televizija, radijas, spauda ir internetas); seminarai, konsultacijos, įvairūs susitikimai; parodos; spausdinta informacija ir reklaminė medžiaga m. pabaigoje atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, didžioji dalis - 86 proc. paramos gavėjų/pareiškėjų mano, kad informacijos apie paramos priemones pakanka, 87 proc. mano, kad informaciją gauti lengva. Lyginant su 2013 m., padidėjo ir visuomenės informuotumas apie paramos priemones 48 proc. (2013 m. 44 proc.) Lietuvos gyventojų yra informuoti apie paramą, 50 proc. (2013 m. 44 proc.) gyventojų, žinančių apie Lietuvos kaimo plėtros programą, teigia, kad informacijos pakanka Žemės ūkio ministerijos viešinimo ir informavimo veikla Baigiantis programavimo laikotarpiui mažėjo ir programos viešinimo intensyvumas m. daugiausiai dėmesio skirta paramos rezultatų viešinimui bei sėkmės istorijoms apie žmones, kurie pasinaudoję ES parama modernizavo savo ūkius, kūrė naujas darbo vietas regionuose, gaivino senuosius amatus ir t.t metais buvo išleisti leidiniai, gaminama viešinimo atributika, atliktos sociologinės apklausos, organizuoti renginiai (seminarai, viešinimo akcijos, tarptautinės konferencijos), vykdyta žiniasklaidos stebėsena. 77 lentelė m. ŽŪM įgyvendinti informavimo ir viešinimo veiksmai Viešinimo ir informavimo 2014 m. įgyvendinti viešinimo ir informavimo veiksmai priemonės Leidiniai Buvo išleisti 4 leidiniai, kuriuose pristatytas Lietuvos kaimo tinklas, programos įgyvendinimo statistika, galimybės gauti paskolą projektams, bei gerosios patirties ir sėkmės istorijos tų, kurie pasinaudojo Europos Sąjungos parama pagal programos priemones. Prekės, susijusios su Buvo gaminama programos viešinimo atributika (atšvaitai, spalvotų pieštukų informacinėmis, vizualinėmis, reklaminėmis ir techninėmis priemonėmis rinkiniai, maišeliai, pieštukai, užrašų knygutės, liniuotės, USB jungtys, pakabukai, rašiklių rinkiniai), kuri dalinta 2014 m. vykusių parodų Žalioji savaitė 2014, AgroBalt 2014, Ką pasėsi... bei viešinimo akcijų metu. Studijų, tyrimų rezultatų Atliktos trys tikslinių grupių sociologinės apklausos: Gyventojų informuotumas viešinimas, informaciniai apie Lietuvos kaimo plėtros m. programą ir žiniasklaidos vartojimas, leidiniai Kaimiškose vietovėse gyvenančių žmonių požiūris į VVG, jų vykdomą veiklą bei VVG narių vertinimas bei Parodos AgroBalt 2014 lankytojų ir dalyvių nuomonės apklausa, vykdant programos viešinimą. Viešinimo ir informavimo 12 mėn. buvo vykdoma žiniasklaidos stebėsena apie programą ir jos 163

164 Viešinimo ir informavimo priemonės veiklos analizė, žiniasklaidos stebėsena ir analizė Informaciniai renginiai, kampanijos, parodos, konkursai, pristatymo ir viešinimo netradiciniais būdais paslaugos Informacinio ir mokomojo pobūdžio renginiai, susitikimai, seminarai, konferencijos 2014 m. įgyvendinti viešinimo ir informavimo veiksmai įgyvendinimą. Įrengti ekspozicinis stendai parodose: Žalioji savaitė 2014, AgroBalt 2014, Ką pasėsi... bei suorganizuotos 7 viešinimo akcijos. Suorganizuota 146 seminarai ir 2 tarptautinės konferencijos, kuriuose buvo aptariamas programos įgyvendinimas, gerosios praktikos pavyzdžiai ir paramos įžvalgos m. programiniu laikotarpiu, m. laikotarpio perspektyvos ir programos veiklų tęstinumo galimybės Nacionalinės mokėjimo agentūros viešinimo ir informavimo veikla Per 2014 m., įgyvendinant informavimo apie programą kampaniją, buvo publikuota daugiau kaip 100 informacinių rubrikų spaudoje, transliuota 40 rubrikų televizijoje, 16 radijuje, publikuoti 169 straipsniai interneto portaluose. Taip pat organizuoti įvairaus pobūdžio renginiai (apskritojo stalo diskusijos, seminarai), pagaminta atributika su Lietuvos kaimo plėtros m. programos logotipu, atlikti kiti viešinimo veiksmai. Vienas svarbiausių veiksmų 2014 m., siekiant užtikrinti kokybišką informacijos apie paramą sklaidą atnaujinta interneto svetainė kurią nemažai pareiškėjų ir paramos gavėjų išskiria kaip vieną iš pagrindinių informacijos apie paramą šaltinių. Atnaujinus interneto svetainę, patogiau pateikiamos naujienos, susijusios su administruojama parama, išskiriama rekomenduojama informacija, yra galimybė iš karto perskaityti susijusius pranešimus, naudotis nuotraukų galerija, pasirinkti elektroniniu paštu gauti ne visas, o tik su konkrečiomis paramos programomis susijusias naujienas. Pakeitimai įgyvendinti ir mobiliojoje jos versijoje. Apsilankymų Agentūros internetinėje svetainėje skaičius 2014 m. pasiekė Agentūra skatina ir interaktyvų bendravimą bei bendradarbiavimą šiuolaikinėmis priemonėmis nuo 2012 m. veikia Agentūros paskyra Youtube, o nuo 2013 m. ir Facebook socialiniame tinkle. Šioje paskyroje nuolat skelbiama aktualiausia informacija apie paramą. Per 2014 metus Agentūros puslapyje sukurta ir reguliariai atnaujinama skiltis apie pažeidimus, išleistos atmintinės apie paramos reikalavimus, nurodant informaciją apie dažniausiai pasitaikančias klaidas bei nustatomus neatitikimus. 164

165 6 PRIEMONĖS TECHNINĖ PAGALBA ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ Trumpas aprašymas Priemonės tikslai Bendrasis Specialusis Veiklos priemonės Priemone siekiama pagerinti, išplėsti, skatinti ir didinti Programos poveikį Lietuvoje, gerinti gyventojų (potencialių pareiškėjų, paramos gavėjų ir visuomenės, o taip pat Programos administratorių) informuotumą apie Programos teikiamas galimybes bei privalomus reikalavimus, siekiant pasinaudoti Bendrijos parama, užtikrinti tinkamus administracinius gebėjimus administruojant ir valdant esamas lėšas. Priemonės lėšos taip pat naudojamos Lietuvos kaimo tinklui įkurti ir administruoti ir jo Veiksmų programai įgyvendinti. Išskiriamos trys priemonės veiklos sritys: pirmoji parama Programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei; antroji informavimas ir viešumas; trečioji Nacionalinis kaimo tinklas (toliau NKT). NKT vienija organizacijas ir institucijas, prisidedančias prie žemės ūkio, maisto ūkio, miškų ūkio ir kaimo plėtros. Jos funkcijos apima gerosios praktikos nustatymą ir analizę, informacijos apie ją teikimą, keitimosi patirtimi nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu organizavimą, mokymo programų VVG rengimą, tinklo valdymą. Užtikrinti efektyvų Programos įgyvendinimą. Užtikrinti tinkamą programos parengimą, valdymą, priežiūrą, kontrolę ir vertinimą. Remti veiklas, būtinas efektyviam programos viešinimui bei visuomenės informuotumui apie ES paramą gerinti. Per NKT remti bendradarbiavimą, geros praktikos ir informacijos mainus bei sklaidą tarp kaimo plėtros dalyvių. Įgyvendinant pirmąją veiklos sritį, siekiama užtikrinti: tinkamą priskirtų valdymo funkcijų finansavimą; programos audito atlikimą; tinkamą programos parengimą ir veiksmingą įgyvendinimą, taip pat išlaidų sertifikavimą; kompiuterizuotos valdymo, stebėsenos ir vertinimo informacinės sistemos funkcionavimą. Įgyvendinant antrąją veiklos sritį, siekiama užtikrinti: tinkamą informacijos pateikimą bei viešumą; viešinimo strategijos parengimą ir veiksmingą jos įgyvendinimą; informacijos pasiekiamumą; informuotumą apie Programos eigą ir rezultatus visoje šalyje; visuomenės pritarimą Programai. Didžiausia paramos suma vietos projektui ir paramos intensyvumas Finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 6.1 PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMO PAŽANGA 78 lentelė. Priemonės Techninė pagalba finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR VS 1. Parama programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei, tūkst. EUR VS 2. Informavimas ir viešinimas, tūkst. EUR VS 3. Lietuvos kaimo tinklas, tūkst. EUR m m Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Patvirtinta paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR VS 1. Parama programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei, tūkst. EUR VS 2. Informavimas ir viešinimas, tūkst. EUR VS 3. Lietuvos kaimo tinklas, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR Per 2014 m. surinktos paraiškos sudarė 4 proc. per m. laikotarpį surinktų paraiškų skaičiaus. Iki 2014 m. pabaigos pagal priemonę buvo gautos paraiškos, iš kurių buvo įvertintos teigiamai ir sudarytos paramos teikimo sutartys. Per 2014 m. buvo patvirtintos 26 paraiškos, t. y. 3 proc. skaičiuojant nuo visų patvirtintų paraiškų skaičiaus. 165

166 Pagal pirmąją priemonės veiklos sritį, pagal kurią teikiama parama Programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei buvo įgyvendinami 4 projektai. Po vieną projektą pagal šią veiklos sritį įgyvendina ŽŪM, NMA, Nacionalinė žemės tarnyba (toliau NŽT) ir ŽŪIKVC. Pagal antrąją priemonės veiklos sritį, skirtą informavimui ir viešinimui, buvo vykdomi du projektai (vienas NMA, o kitas ŽŪM). Pagal trečiąją priemonės veiklos sritį buvo įgyvendinami 2 didesnės apimties projektai ir mažesni projektai, kuriuos vykdė Lietuvos kaimo tinklo (toliau LKT) nariai. Dar 3 projektai įgyvendinti Sekretoriato, o ne LKT narių. Didesnės apimties projektus įgyvendino Programos Leader ir žemdirbių mokymo metodikos centras m. laikotarpiu pagal priemonę prašomos paramos suma sudarė 94 proc. visų priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų. Iki 2014 m. pabaigos buvo išmokėta 97 proc. priemonei skirto finansavimo, o deklaruota Europos Komisijai 84 proc. Per 2014 m. buvo išmokėta 10 proc. visos m. priemonei Techninė pagalba išmokėtos paramos. Galima teigti, kad priemonės finansinių rodiklių įgyvendinimas vyko sėkmingai. 42 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2014 m. Nagrinėjant paramos įsisavinimo rodiklius pagal atskiras priemonės veiklos sritis, paminėtina, kad m. laikotarpiu pagal pirmąją veiklos sritį buvo išmokėta beveik 100 proc. visų šiai veiklos sričiai numatytų lėšų, pagal antrąją veiklos sritį 96 proc., o pagal trečiąją veiklos sritį 93 proc. Lyginant su 2013 m., pastebėtina, kad lėšų įsavinimo tendencijos išliko panašios. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Į Programą įtraukti stebėsenos rodikliai apima priemonės Techninė pagalba pirmąją ir antrąją veiklos sritis, todėl šiame poskyryje analizuojamas šešių projektų, kuriuos vykdo ŽŪM, NMA, NŽT ir ŽŪIKVC, įgyvendinimas. Paminėtina, kad lentelėje pateikiama informacija apie NMA ir ŽŪM projektų metu pasiektus rodiklius, o NŽT ir ŽŪIKVC projektų metu pasiekti rodikliai aptariami atskirai. 166

167 79 lentelė. Priemonės Techninė pagalba pirmos ir antros veiklos srities stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Sukurtų darbo vietų skaičius Techninių priemonių, kompiuterių ir programinės įrangos, reikalingos Programai įgyvendinti ir administruoti, kiekis Studijų, tyrimų skaičius Programos stebėsenos komiteto, kt. pakomitečių ir t.t. posėdžių skaičius Pasamdytų ekspertų skaičius Suorganizuotų auditų ir patikrų vietoje skaičius Organizuotų seminarų, konferencijų, mokymų, kitų viešinimo ir informavimo renginių bei dalyvavusių juose asmenų skaičius Publikacijų žiniasklaidos priemonėse skaičius Specializuotų interneto svetainių lankomumo statistika Studijų, skaičius tyrimų Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2014 m. pasiekta reikšmė Pirmosios veiklos srities rodikliai m. pasiekta reikšmė Dalis Fizinis rodiklis nuo tikslo vnt % vnt % vnt % vnt % vnt % vnt. vnt. vnt. asm patikros vietoje (metams) 31 auditas Antrosios veiklos srities rodikliai 500 (metams) (metams) (metams) Renginiai: 30 Dalyviai: patikros vietoje 80 auditų Renginiai: 675 Dalyviai: % 324% % (unikalių) (apsilankymų) (unikalių) (apsilankymų) (unikalių) (apsilankymų) (unikalių) (apsilankymų) 9.015% vnt % Iki 2014 m. pabaigos buvo pasiekti ir reikšmingai viršyti visi priemonės pirmosios veiklos srities rodikliai, išskyrus rodiklį Studijų, tyrimų skaičius, kuris pasiektas 48 proc. Pastebėtina, kad per 2014 m. ŽŪM užsakė 1 tyrimą m. buvo pabaigti tyrimai, dėl kurių atlikimo paslaugų teikimo sutartys buvo pasirašytos ankstesniais metais. Taip pat parengta 2013 m. Programos pažangos ataskaita (2012 m. Programos pažangos ataskaitoje sutartis dėl 2011, 2012, 2013 m. pažangos ataskaitų įtraukta kaip vienas tyrimas). Naujų darbų vietų (kaip ir 2013 m.) nebuvo įkurta. Nepaisant to, rodiklio tikslinė reikšmė 2014 m. pabaigoje buvo viršyta 65 proc. Programos administravimui įsigytų techninių priemonių ir programinės įrangos skaičiaus rodiklis buvo viršytas 167

168 beveik 5 kartus. Lyginant su 2013 m., sulėtėjęs rodiklių pasiekimo tempas yra siejamas su Programos įgyvendinimo pabaiga. ŽŪIKVC pagal pirmąją priemonės Techninė pagalba veiklos sritį įgyvendino vieną projektą, kurio metu buvo skiriamas dalinis finansavimas institucijos veiklai: apmokamos darbuotojų, kurių dalis darbo laiko buvo skiriama funkcijoms, susijusioms su Programos įgyvendinimu atlikti, darbo užmokestis ir kitos su juo susijusios išlaidos bei išlaikymo išlaidos: komunalinės, valymo, ryšių, automobilių išlaikymo, automobilių nuomos, kuro ir kt. ŽŪIKVC darbuotojai dalyvavo konferencijose, mokymuose, kituose renginiuose Lietuvoje bei užsienyje; pirktos kanceliarinės ir kitos prekės, reikalingos tinkamam minėtų darbuotojų darbui užtikrinti. Kadangi nė vienas iš ŽŪIKVC veiklos skyrių nevykdo veiklos, išimtinai susijusios tik su Programos įgyvendinimu, dėl to iš šio projekto lėšų yra finansuojama tik dalis ŽŪIKVC vykdomos veiklos. Paminėtina, kad Žemės ūkio ir kaimo verslo registras (toliau ŽŪKVR), būdamas Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (toliau IAKS) dalimi, prisidėjo prie Lietuvos kaimo plėtros metų programos valdymo, priežiūros ir kontrolės priemonių įgyvendinimo, t. y. prie kompiuterizuotos Programos priemonių valdymo, stebėsenos ir vertinimo informacinės sistemos funkcionavimo užtikrinimo, duomenų teikimo projektų vertinimui, atrankai ir priežiūrai bei kontrolei. Registro duomenys naudojami kontrolės funkcijai vykdyti. Remiantis šiais duomenimis, NMA tikrina, kaip vykdomi prisiimti įsipareigojimai, vertinamas verslo planų įgyvendinimas. Vienas iš bendrųjų Programos priemonių įgyvendinimo taisyklių reikalavimų yra tas, kad pareiškėjas privalo atnaujinti valdos duomenis prieš teikdamas paraišką paramai gauti. Per metus valdų valdytojai kartus atnaujino valdų duomenis. NŽT pagal pirmąją priemonės Techninė pagalba veiklos sritį įgyvendino projektą Parama žemės konsolidacijos projektų, finansuojamų iš Lietuvos kaimo plėtros m. programos, renginiui ir įgyvendinimui bei prisidėjo prie žemės konsolidacijos procesų koordinavimo, vykdant priemonės Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra veiklos sritį Žemės konsolidacija. Priemonės Techninė pagalba lėšomis buvo dengiamos išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu, skirtu už 23 žemės konsolidacijos projektų rengimo procedūrų koordinavimą, ir renginių, susijusių su Lietuvos kaimo plėtros programos m. įgyvendinimu ir administravimu, organizavimu. Pagal priemonės Techninė pagalba lėšomis visas ar dalis darbo užmokesčio buvo mokama darbuotojams, dirbantiems ŽŪM, NMA, NŽT ir ŽŪIKVC bei visą ar dalį darbo laiko skiriantiems su Programos įgyvendinimu susijusių funkcijų vykdymui. Pagal šią priemonę projektus įgyvendino NŽT ir ŽŪIKVC, todėl visas ar dalis darbo užmokesčio iš Programos lėšų buvo mokama ir šių institucijų darbuotojams. 80 lentelė. Darbuotojai, visą ar dalį darbo laiko skiriantys su Programos administravimu susijusioms funkcijoms Institucija 2008 m m m m m m m. ŽŪM NMA NŽT ŽŪIKVC *NŽT ir ŽŪIKVC darbuotojams darbo užmokestis iš Programos lėšų pradėtas mokėti tik tada, kai pradėti finansuoti pagal Techninės pagalbos priemonę įgyvendinami projektai. Siekiant užtikrinti tinkamą Programos administravimą, ŽŪM ir NMA darbuotojai dalyvavo mokymuose, seminaruose, kursuose, vyko į komandiruotes Lietuvoje ir užsienyje m. 28 ŽŪM darbuotojai dalyvavo įvairiuose Europos Komisijos organizuotų komitetų, darbo grupių posėdžiuose, seminaruose ir konferencijose užsienyje (53 renginiai). 168

169 Per m. buvo beveik pasiekti ar viršyti visi priemonės Techninė pagalba antrosios veiklos srities rodikliai m. kovo mėn. išjungta svetainė tačiau nepaisant to, bendras specializuotų svetainių lankytojų skaičius buvo 9 kartus didesnis nei planuota. Svetainėje buvusi aprašomojo pobūdžio informacija bei funkcionalumas buvo realizuotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų žemės ūkio subjektams teikiamų elektroninių paslaugų sistemoje (toliau ŽŪMIS). Šioje tarpinstitucinėje platformoje pateikta pagrindinė informacija ir realizuotos elektroninės paslaugos, kurios aktualios paramos gavėjams metų programinio laikotarpio pabaigoje ir naujuoju m. programiniu laikotarpiu. Pažymėtina, kad visas svetainės turinys buvo išanalizuotas, nustatytos aktualios skiltys ir jose esanti informacija buvo perkelta į NMA svetainę adresu m., lyginant su 2013 m., mažesne apimtimi (tik 27 proc.) buvo pasiektas rodiklis Publikacijų žiniasklaidos priemonėse skaičius m., siekiant užtikrinti kaimo plėtros politikos tęstinumą ir sklandų perėjimą iš vieno programinio laikotarpio į kitą, didesnis dėmesys žiniasklaidoje buvo skiriamas artėjančiam finansiniam periodui ir Lietuvos kaimo plėtros metų programai. 169

170 6.2 NACIONALINIO KAIMO TINKLO ĮGYVENDINIMAS Pagal trečią priemonės Techninė pagalba veiklos sritį Nacionalinis kaimo tinklas parama teikiama Lietuvos kaimo tinklo (toliau Tinklas) įkūrimui ir administravimui bei Tinklo metinių veiksmų planų įgyvendinimui. 81 lentelė. Tinklo finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR Valdymo sąnaudos 739 Išlaidos veiksmų planui m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Patvirtinta paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Įkūrimo ir administravimo išlaidos, tūkst. EUR Išlaidos veiksmų planui, tūkst. EUR Tinklo sekretoriato veikla 2014 m. buvo organizuojami Tinklo struktūrų posėdžiai (Tinklo tarybos, Tinklo darbo grupių) bei įvairūs kiti renginiai m. vasario mėn. vyko Tinklo tarybos posėdis, kurio metu buvo aptarta Tinklo veikla 2014 m. bei jo perspektyva naujuoju programavimo periodu. Be to, 2014 m. kovo mėn. Tinklo sekretoriatas (ŽŪM) kartu su Europos Komisija ir Europos kaimo plėtros tinklu organizavo tarptautinę konferenciją Komunikacija apie kaimo plėtrą, kurios metu įvairių ES šalių narių valdymo institucijų, nacionalinių kaimo tinklų, Europos Komisijos, tarptautinių organizacijų atstovai diskutavo apie kaimo plėtros procesų komunikacijos svarbą bei dalijosi patirtimi apie informavimo ir viešinimo naudą, įgyvendinant nacionalines kaimo plėtros programas m. pavasarį ir vasarą vyko susitikimai su socialiniais partneriais, kurių metu buvo diskutuojama dėl galutinio Lietuvos kaimo plėtros m. programos projekto prieš jį pateikiant Europos Komisijai m. gruodžio mėn. Tinklo sekretoriatas organizavo konferenciją Partnerystė įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros programą. Renginio metu Tinklo nariai dalinosi patirtimi apie savo dalyvavimą Tinklo veikloje, diskutavo dėl Tinklo veiklos ateityje m. laikotarpiu, taip pat buvo apžvelgta ES paramos įtaka Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai m. Taip pat 2014 m. gruodžio mėn. Tinklo sekretoriato iniciatyva vyko seminaras, kurio metu vyko diskusijos apie komunikacijos, informavimo ir viešinimo svarbą Europos Sąjungos paramos administravimo ir įsisavinimo procese. Šiame renginyje savo patirtimi rengiant komunikacijos strategiją dalinosi LR Finansų ministerija, atsakinga už ES struktūrinės paramos administravimą. Pagal Tinklo sekretoriato veiklą, skirtą VVG mokymo programų rengimui, mokomųjų renginių organizavimui (šią veiklą vykdo Programos LEADER ir žemdirbių mokymo metodikos centras), 2014 m. parengtos dvi mokomosios programos: Dokumentų valdymas nevyriausybinėje organizacijoje ir Darbo su jaunimu gebėjimų ugdymas. Taip pat organizuoti 22 mokymai pagal 5 mokymo programas. Mokymuose dalyvavo 363 asmenys. Tinklo sudėtį 2014 m. papildė 12 naujų narių. Bendras Tinklo narių skaičius 2014 m. pabaigoje siekė 926 narius. 170

171 Tinklo veiksmų plano įgyvendinimo būklė Tinklo metų veiksmų planas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-51. Tinklo nariai kai kurias veiklas, nurodytas šiame plane, įgyvendino ir 2014 m. Šiame plane nustatyti trys prioritetai: 1) kaimo plėtros dalyvių įtraukimas rengiant Partnerystės sutartį; 2) tradicinių Žemės ūkio ministerijos inicijuotų renginių organizavimas ir dalyvavimas juose; 3) Tinklo vizija m., ypatingą dėmesį skiriant aktyviai mokslo inovacijų praktinio pritaikymo skatinimo politikai ir gyvulininkystės sektoriaus atgaivinimui Lietuvoje. Tinklo veiksmų planui įgyvendinti m. buvo skirta EUR, iš kurių didžioji lėšų dalis (54 proc.) numatyta priemonių pagal LKT veiksmų programos šeštąją kryptį įgyvendinimui (tradicinių Žemės ūkio ministerijos inicijuotų renginių parodų, mugių, konkursų, kongresų organizavimui, dalyvavimui ir pasirengimui jiems). Atsižvelgiant į susidariusį Tinklo lėšų, skirtų Tinklo narių projektų įgyvendinimui, likutį, 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 3D-138 patvirtintos Tinklo papildomo metų ir 2015 metų veiksmų plano rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Jų pagrindu patvirtintas papildomas metų ir 2015 metų veiksmų planas bei renkamos Tinklo narių, nurodytų Tinklo papildomame veiksmų plane, paraiškos m. buvo renkamos paraiškos pagal priemonės Techninė pagalba veiklos sritį Nacionalinis kaimo tinklas. Paraiškas teikė Lietuvos kaimo tinklo nariai įgyvendindami Tinklo m. veiksmų planą ir papildomą Tinklo m. veiksmų planą bei vadovaudamiesi Tinklo įgyvendinimo taisyklėmis. Paraiškų rinkimo ir administravimo procesas vyko sklandžiai. Surinktos 47 paraiškos, iš kurių patvirtintos 35. Tinklo veiklos vertinimas 2014 m. VšĮ Europos regioninės politikos institutas atliko tyrimą Nacionalinio kaimo tinklo veiklos problemos m. ir veiklos tobulinimo kryptys po 2013 m.. Tyrime padaryta išvada, kad nors ir Tinklo nariai nepakankamai gerai suvokia Tinklo misijos ir paskirties bei tinklaveikos esmę, savo dalyvavimą Tinklo veikloje ir Tinklo sekretoriato veiklą iš esmės jie vertina teigiamai. Tyrimo rekomendacijose patariama Tinklui nustatyti vieną aiškų pagrindinį tikslą arba pateikti kelis tikslus, parodant jų hierarchijos lygį; formuojant Tinko tarybą taikyti partnerystės principą, atspindintį VVG modelį; taip pat rekomenduota ir toliau neriboti narystės Tinkle; numatyti Partnerystės sutarties dalyvių įtraukimą į Tinklo veiklą; sudaryti galimybes Tinklo nariams inicijuoti temines ir/ar regionines darbo grupes ir remti jų veiklą; nustatyti pagrįstą Tinklo sekretoriato veiklos išlaidoms dengti reikalingą paramos sumą; užtikrinti sinergiją tarp Žemės ūkio ministerijos (kaip valdymo institucijos) ir Tinklo veiksmų užtikrinant komunikacijos procesus; Tinklo sekretoriato išteklius ir žinias papildyti ekspertine patirtimi, organizuoti ir finansuoti reguliarius mokymus sekretoriato darbuotojams; parengti Tinklo stebėsenos ir vertinimo sistemą; pasirinkti mažiau biurokratinę Tinklo narių priėmimo procedūrą ir kt. Tyrime taip pat pateiktos rekomendacijos dėl Tinklo modelio ateinančiu m. laikotarpiu. Patirtos išlaidos m. pagal priemonės Techninė pagalba trečiąją veiklos sritį prašomos paramos suma sudarė 108 proc. viso LKT įgyvendinimui skirto finansavimo, o patvirtintos paramos suma 98 proc. Iki 2014 m. pabaigos LKT įgyvendinimui taip pat buvo išmokėta 93 proc. visos skirtos paramos. Paramos įsisavinimas vyksta pagal planą ir iki Programos įgyvendinimo pabaigos visos priemonės įgyvendinimui skirtos lėšos bus išmokėtos. Paminėtina, kad 91 proc. pagal priemonę 171

172 išmokėtų lėšų buvo skirtas LKT veiksmų planui įgyvendinti, o likusios lėšos Tinklo administravimui, t. y. Tinklo sekretoriato veikloms. 43 paveikslas. Išmokėtos lėšos LKT administravimui ir veiklai m. ir 2014 m. 172