Lietuvos darbo biržos interneto portalas antrasis tarp ieškančių darbo asmenų. Alytaus darbo rinkos aktualijos

Transcription

1 LIETUVOS DARBO BIRŽOS INFORMACINIS BIULETENIS 2008 m. Nr. 7(128) Alytaus darbo rinkos aktualijos Lazdijų ir Ignalinos darbo biržų klientams europinio lygio paslaugos Jaunimo užimtumo patirtis Europoje Lietuvos darbo biržos interneto portalas antrasis tarp ieškančių darbo asmenų 1

2 Naujienos Trumpai Nuotaikos Džiaugiamės VASAROS privalumais. Ankstyvą rytą žadinančia aušra, sutemų ilgai laukiančiais vakarais... Vis dėlto dienos po minutę kitą jau trumpėja. Keičiasi ir gamtos veidas, kvapai, spalvos. Saldus aromatas priverčia pakelti akis į geltonuojantį liepos vainiką. Sunkios rugių varpos, paskendusios rugiagėlių mėlynėje vasara finišo tiesiojoje... Skubėkime džiaugtis! Tad pačiame ATOSTOGŲ įkarštyje mėgaujamės gražiausio metų laiko dovanomis saulės spinduliais, debesų metamorfozėmis, ypatingai kvepiančiomis šilo uogomis. Smagu klausytis įvairiausių paukščių jauniklių klegesio. Kiek daug puikių vasaros akimirkų norisi paslėpti atminties kertelėje ir mėgautis jomis kuo ilgiau! Gamtos kalendorius, deja, savo laiko lapus verčia neatsižvelgdamas į mūsų norus. Ir jei gamta pilna judėjimo, žmonių gyvenimo ritmas vasarą lyg ir sulėtėja. Tačiau tai tik sąlyginė ramybė. VEIKLOS netrūksta. Ji keliauja savo ritmu. Štai duris atvėrė moderniai įrengta Lazdijų darbo birža, Ignalinos Visagino poskyris taip pat jau gali pasiūlyti klientams Europos Sąjungos lygį atitinkančias paslaugas puikias sąlygas ieškoti įvairios informacijos, dalyvauti programose, priemonėse ir ruoštis motyvuotam darbui. Neįgaliųjų socialinė įmonė iš Kaišiadorių kviečia pasinaudoti jos teikiamomis spaudos darbų paslaugomis. Reportažas iš Alytaus nuolatinės darbo biržos veiklos, verslo galimybių ir nūdienos problemų atspindys. Informacija apie aukštus LDB interneto portalo vertinimus, turėtų paskatinti apsilankyti ir ten dabar tai atnaujinta ir, kaip visada, daug vertingos informacijos pateikianti svetainė. Domėkitės juk gerų naujienų mums labiausiai trūksta. Redaktorė Danutė Šalkauskienė LDB interneto portalas antrasis Lietuvos darbo biržos interneto portalas užima antrą vietą UAB Spinter tyrimų atliktos apklausos duomenimis. Darbingo amžiaus Lietuvos gyventojai darbo dažniausiai ieško adresu ir Lietuvos darbo biržos interneto tinklapyje Pasirinkimą lemia darbo pasiūlymų gausa ir galimybė patogiai naudotis skelbiama informacija. Beje, atnaujintame Lietuvos darbo biržos interneto portale dar daugiau aktualios informacijos klientams, patogesnis jos išdėstymas ir pateikimas. Kviečiame apsilankyti! Prancūzijos darbo rinka ES šalims naujokėms Nuo liepos 1 d., Prancūzijai pradėjus pirmininkavimą ES, atveriamos ir darbo rinkos sienos aštuonioms Sąjungos naujokėms, kurios prie Bendrijos prisijungė 2004 m. Tai Lietuva, Latvija, Estija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija ir Lenkija. Darbo jėgai iš 2007 m. prisijungusių Bulgarijos ir Rumunijos apribojimai bus taikomi ir toliau ųjų geriausieji Savaitraštis Veidas, atlikęs apklausą, išrinko metų geriausią valstybės instituciją ir valstybės tarnautoją. Į geriausių valstybės tarnautojų penketuką pateko ir ankstesnių metų geriausias valstybės tarnautojas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius Rimantas Kairelis. Didinamos valstybės remiamos pajamos Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui padidinti valstybės remiamas pajamas iki 350 litų. Siekiant padidinti paramą labiausiai nepasiturintiems gyventojams, nuo rugpjūčio 1 d. valstybės remiamos pajams padidės 65 litais vienam asmeniui. Liepos mėn. darbo rinką papildys beveik 1 tūkst. specialistų Tiek paklausių profesijų specialistų, parengtų pagal profesinio mokymo programas, ateis į statybų, paslaugų ir pramonės sektoriaus įmones. Daugiausia pardavėjų, apdailininkų, dažytojų, mūrininkų ir plytelių klojėjų, kasininkų pardavėjų ir kt. 2

3 Reportažas Keli štrichai apie Alytaus darbo rinką arba regiono realijos Milda Jankauskienė Nuvykti į Dzūkijos sostinę Alytų paskatino noras ištrūkti iš didmiesčio šurmulio ir pajusti kitokio, ramesnio gyvenimo realybę. Tolstant nuo sostinės kitas pasaulis: žaliuose plotuose kur ne kur ganosi karvės, matosi kaimo žmogaus vadeliojamas vežimas, vienkiemius apgaubusi ramuma... O ji tokia, kad savaime išnyksta slėgusi įtampa. Įjungi, kaip sakoma, kitokį režimą. Galbūt žinovai tai pavadintų provincijos sindromu, o dar didesni psichologijos ekspertai šitą būseną įvardintų kaip pačią stabiliausią. Alytus. Kaip šiame mieste gyvena žmonės, kokius darbus dirba, su kokiomis problemomis susiduria ne tik darbo rinkoje? Be abejo, viena diena Alytuje negali visapusiškai atskleisti ir parodyti šio miesto gyventojų tikro gyvenimo. Šioje publikacijoje fragmentai iš susitikimų su Alytaus darbo biržos, Nemunaičio seniūnijos, UAB Arpolis ir AB Dainava darbuotojais. I. Alytaus darbo birža: liūdna moterų situacija darbo rinkoje Kuo Alytaus darbo rinka skiriasi nuo šalies, kokios pagrindinės tendencijos? Kaip pasakojo darbo biržos direktorius Regimantas Mačiulis, pastaraisiais metais moterų padėtis darbo rinkoje yra sudėtingesnė, negu vyrų. Tarp registruotų bedarbių moterys sudaro maždaug du trečdalius, nes prieš kelis metus įvyko tam tikras lūžis, kai padėtis pasikeitė moterų nenaudai. Ir, be abejo, Alytaus tekstilės bankrotas dar labiau paaštrino situaciją, nes čia dirbo daugiausia moterų. Kita tendencija tarp ieškančių darbo asmenų yra mažiau jaunimo, bet vis daugėja vyresnio amžiaus asmenų, kurie turi daugiau kaip 50 metų jie sudaro beveik pusę darbo jėgos pasiūlos apie 40 proc. Kaip akcentavo šios darbo biržos vadovas, Alytaus tekstilės bankrotas ne tik paveikė vietos darbo rinką, bet atnešė daug socialinių pasekmių. Reikia įvertinti tai, kad iš atleistų iš darbo tūkstančio darbuotojų beveik 70 proc. sudaro vyresnio amžiaus moterys, kurios priklauso 50 + amžiaus grupei, - komentavo R.Mačiulis. II. Nemunaičio seniūnija: problema nedarbas Žalumoje paskendusi gyvenvietė atrodė tarsi negyvenama. Mokykla, bažnyčia, kultūros namai, seniūnija viskas vienoje vietoje. Čia, centre, gėles sodino viešuosius darbus dirbanti bedarbė. Daugiau dirbančių nesimatė. Kas laukuose, kas namuose. Miestelyje gyvena 250 žmonių, iš viso seniūnijoje Alytaus tekstilės bankrotas pablogino darbo rinką AB Alytaus tekstilės bankrotas, įvykęs 2007 metais, įnešė sumaišties į darbo rinką sugrąžino ją keletą metų atgal, nors pastaraisiais metais darbo rinka buvo palanki ieškantiems darbo asmenims, nedarbas mažėjo ir t.t. Ši įmonė iš esmės nedirbo pilnu pajėgumu keletą metų, ir situacija brendo palaipsniui, pažymėjo direktorius. Kalbėdamas apie Alytaus tekstilės buvusių darbuotojų integravimą į darbo rinką, R.Mačiulis sakė, jog daugumos atleistų darbuotojų visa darbinė veikla yra susieta su buvusia Alytaus tekstile, t.y. ši įmonė buvo jų pirmoji ir paskutinė darbovietė. Dauguma audėjos, verpėjos, ričiuotojos profesijas turinčių moterų gyvenime nieko kito Didžiausia problema, anot seniūno Jono Janavičiaus, vis tiktai yra nedarbas, nors Alytaus darbo biržoje įsiregistravę 36 seniūnijos gyventojai. Iš viso darbingo amžiaus vyrų ir moterų yra po 400. Daugelis vyrų važinėja dirbti į Vilnių, Alytų, dirba lentpjūvėje Skirnuvoje, Techninio aprūpinimo centre Užupiuose. Moterų dirba nedaug. Nemažai darbingo amžiaus dirba nelegaliai per javapjūtę tvarko šieną, dažo, remontuoja namus, kapoja malkas ir pan. Žodžiu, yra nemažai tokių, kurie ir nedirba, ir darbo biržoje nesiregistruoja, pasakojo J.Janavičius. Seniūnas ypač susirūpinęs, kad neteks santechniko ir komunalinio ūkio specialisto, nes Komunalininkas atleido 2 žmones. Dabar centralizuotai aptarnaus Simno Komunalininkas. Seniūnija dabar tiesiogiai bus atsakinga už šiukšlių išvežimą ir kapinių priežiūrą. Pasiteiravus, ar yra besiverčiančių amatais, seniūnas nustebo: Ne, nei batų čia pasitaisysi, nei drabužį pasisiūsi, kirptis visi į Alytų važiuoja. Amatai išnyko. Ar daug socialiai remtinų, skurdžiai gyve- 3

4 Reportažas nančių? Į šį klausimą socialinė darbuotoja Irena Kilimonienė atsakė, jog visi kaime gyvena skurdžiai. Socialiai remtinų yra nedaug 5 6 žmonės, 40 šeimų vaikai gauna nemokamą maitinimą, 59 šeimos gauna maisto produktų labdarą. Kelia nerimą 7 šeimos, priklausančiuos socialinės rizikos grupei. Anot I.Kilimonienės, Nemunaičio seniūnija, palyginti su kitomis, rami, šeimos dar nėra degradavusios. Čia rengiamos darbo rinkos dienos, kurias organizuoja Alytaus darbo birža, yra laukiamos, vyksta sklandžiai, žmonės domisi situacija, darbais ir profesiniu mokymu. Tačiau jaunimas mokosi miestuose arba išvažiuoja į užsienį ir negrįžta, kalbėjo socialinė darbuotoja. Seniūnas tvirtino, kad žmonėms gana brangu važinėti dirbti į Simną ar Daugus, susisiekimas su miestu gana sudėtingas važiuoja vos vienas kitas autobusas. Viešuosius darbus šioje seniūnijoje iki spalio 10 d. dirbs 5 vietos bedarbiai. III. UAB Arpolis : vienintelis šiais metais įgyvendina VUI projektą Ši bendrovė įsikūrusi tik 2006 metų gruodį, projektuoja ir gamina virtuvės, vaikų kambario baldus, duris. Kaip pasakojo Arpolio direktorius Paulius Žemaitis, pradėjus veiklą reikėjo vieno kito darbuotojo, todėl kreipėsi į darbo biržą. nedirbo, su jų profesine kompetencija sunku prisitaikyti Alytaus darbo rinkoje, todėl, anot direktoriaus, nėra darbo vietų pagal jų profesinį pasirengimą. Kaip pabrėžė R.Mačiulis, situacija darbo rinkoje yra glaudžiai susijusi su minėtos įmonės bankrotu ir iki šiol jaučiamos jo pasekmės. Darbo biržoje šiuo metu įregistruota 400 buvusių minėtos įmonės darbuotojų. Nuo atleidimo tam tikra dalis jų apsisprendė persikvalifikuoti, įgyti paklausias darbo rinkoje profesijas: 50 žmonių persikvalifikavo, dar maždaug 150 tai norėtų padaryti. Todėl jiems parengti individualūs įsidarbinimo planai ir numatytos profesinio mokymo priemonės. Kaip pasakojo direktorius, Alytaus darbo birža parengė paraiškos projektą, o SADM paraišką pateikė Europos globalizacijos pasekmių likvidavimo fondui ir tikimasi, kad artimiausiu metu ji bus patvirtinta, ir Lietuva turės galimybę susigrąžinti 50 proc. lėšų, panaudotų integruojant į darbo rinką Alytaus tekstilės darbuotojus. Numatytose priemonėse pateiktos visos veiklos (profesinis mokymas, įdarbinimas subsidijuojant ir t.t.), kuriose dalyvaus darbo netekę šios įmonės žmonės, iš kurių 70 proc. turi papildomas užimtumo garantijas, kalbėjo R.Mačiulis. Jis taip pat priminė, kad darbo birža, įvertindama blogėjančią moterų situaciją ir nelaukdama, kol dar labiau pablogės jų padėtis darbo rinkoje, savarankiškai parengė ir pernai įgyvendino ESF finansuojamą projektą Vyresnio amžiaus moterų integravimo į darbo rinką didinimas. Moterys, dalyvavusios jo veikloje, pakeitė profesijas ir įsigijo naujas virėjo, dažytojo, tinkuotojo, apskaitininko ir t.t. Alytaus darbo biržoje užsiregistravusios moterys dažniausiai būna ilgai nedirbusios dėl įvairių priežasčių, daugelis ateina iš paslaugų ir lengvosios pramonės sektoriaus. R.Mačiulio teigimu, paslaugų sektoriuje moterys neįsitvirtina nuolatiniam darbui dėl dviejų priežasčių: nepakankamo darbo vietų patrauklumo (darbo vietų kokybės) ir dėl silpnos moterų motyvacijos įsitvirtinti tose darbo vietose. Iš tikrųjų neišsipildo ieškančių darbo žmonių lūkesčiai. Reikia pripažinti, kad Alytuje darbo užmokestis yra mažesnis, negu vidutinis Lietuvoje. Be to, paslaugų sektoriuje vyrauja pamaininis darbas, o moterims dirbti vakarais ir prisitaikyti prie tokių darbo sąlygų yra sudėtinga, pasakojo vadovas. Darbo vietos Nuo tada ir tapo aktyvus šios institucijos partneris m. pagal VUI projektą Neįgalių žmonių integracija į darbo rinką sukūrė dvi naujas darbo vietas neįgaliesiems. Gavę 77 tūkst. Lt subsidiją staklėms įsigyti ir įdarbinome du neįgaliuosius su jomis dirbti. Dabar pagal VUI programą įgyvendiname antrąjį projektą UAB Arpolis naujos galimybės linijos kūrimas. Bus įdarbinti 4 žmonės. Jau užsakytos naujos staklės, kurių pagalba baldų fasadai bus dengiami PVC plėvele. Rinkai pasiūlysime geresnės kokybės produktus, tuo išsiskirsime iš kitų virtuvės baldų gamintojų, pasakojo P.Žemaitis. Arpolio gamyba vyksta Takniškių kaime ir čia dirba 17 darbuotojų. Alytaus darbo biržos apskaičiavimu, per visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo darbo rinkoje buvo prarasta apie 11 tūkst. darbo vietų. Atsvara bankrutavusiam stambiam verslui smulkių ir vidutinių įmonių kūrimasis. Šiais metais mažiau įregistruojama darbo pasiūlymų. Kiekvieną dieną ieškantiems darbo asmenims siūloma apie 200 laisvų darbo vietų, kai pernai kelis kartus daugiau. Šiuo metu yra įregistruotos 225 laisvos darbo vietos. Pasak R.Mačiulio, didžiausia darbo jėgos paklausa paslaugų sektoriuje, statyboje ir pramonėje. Vis tiktai, kaip pabrėžė direktorius, didžiausias galimybes įsidarbinti suteikia pramonė apie 40 proc. darbo pasiūlymų yra iš šio sektoriaus. Daugiausia - siuvimo, medžio apdirbimo, baldų gamybos, metalo apdirbimo pramonėje. Smulkiajame versle dominuoja medienos apdirbimas. Anot R.Mačiulio, Alytus durų ir langų gamybos miestas, nes čia yra sutelktos reikalingos profesinės kompetencijos (veikė didelis namų statybos kombinatas), padedančios vystyti šį verslą. Tai žinodami darbdaviai, steigia įmones, susijusias su medžio apdirbimu. Tą patį galima pasakyti ir apie siuvimą išnykus didelėms siuvimo įmonėms liko daug specialistų, ir ėmė kurtis mažos siuvyklos. Alytuje stiprios statybos organizacijos. Šis verslas vystosi neatsitiktinai čia veikė didelis statybos trestas, o dabar daug statybos įmonių: Kortas, Skirnuva, Dzūkijos statyba ir kt. Gaila, kad alytiškiai statybininkai dirba ne Alytaus mieste ir rajone, bet kituose miestuose, kalbėjo pašnekovas. Alytuje turbūt kaip niekur kitur populiari veikla pagal verslo liudijimus. Praeitais metais iš 6,5 tūkst. besikreipusių ieškančių darbo asmenų vienas tūkstantis Alytaus darbo biržos klientų, pasinaudodami lengvatinėmis sąlygomis įgyjant verslo liudijimus, pradėjo savo veiklą statyboje, prekyboje ar ėmė remontuoti automobilius. 4

5 Reportažas Kur Alytuje galima susirasti darbą? Alytaus darbo birža gali pasiūlyti darbą siuvėjams. Turime nemažai siuvyklų, bet reikia pabrėžti, kad sudėtinga užpildyti laisvas darbo vietas. Kiekvienais metais nemažai bedarbių apmokome siuvėjomis, tačiau sunku motyvuoti moteris, ypač jaunas mokytis šios profesijos, nes darbo sąlygos sunkios. Be to, riboja amžius dauguma darbdavių pageidauja jaunų žmonių, pasakojo R.Mačiulis. Laisvų darbo vietų yra pardavėjams didžiausiuose prekybos centruose. Taip pat lygintojams. Sezoninis darbas pagalbiniai darbai, maisto pramonėje. Kaip sakė Karjeros planavimo skyriaus vedėja Alma Miliuvienė, galima pasiūlyti ir nekvalifikuotų darbų tvarkyti aplinką, dirbti apželdinimo srityje, pas ūkininkus ir pan. Jaunimo darbo centras: ypač aktyvūs jaunieji alytiškiai Gegužės rugpjūčio mėnesiais šio centro darbuotojai vykdo akciją Dirbantis moksleivis. Jos metu moksleiviai konsultuojami apie įsidarbinimo galimybes vas ros atostogų metu, organizuojami renginiai moksleivių grupėms. Kaip pasakojo Jaunimo darbo centro vadovė Margarita Rėklaitienė, birželio ir liepos mėnesiais įdarbintas 61 moksleivis iš 81 įsiregistravusio darbo biržoje. Iš viso konsultacijų dėl darbo paieškos suteikta maždaug 800 moksleivių. Šiuo metu jaunų bedarbių, registruotų darbo biržoje, yra per 300 apie 14,6 proc. Bėda ta, anot pašnekovės, jog nemažai yra sunkesnio jaunimo, kurie neturi išsilavinimo ir profesijos. Kolegei paantrinusi šio centro konsultantė Nida Apanavičienė pritarė, jog mažą išsilavinimą turi jaunuoliai iš socialiai remtinų šeimų, kurie savo gyvenimui taiko tėvų sukurtą modelį nori gyventi iš pašalpų, vienkartinių uždarbiavimų, registracijos darbo biržoje. Su jais reikia dirbti labai daug ir šiek tiek kitaip negu su kitais bedarbiais jie neįpratę prie drausmės, kad paskirtą dieną reikia ateiti ir pan., sakė darbuotoja. N. Apanavičienė nuo šių metų pradžios dirba su 33 jaunais bedarbiais, priklausančiais socialinės atskirties grupei. Be to, darbas su tokiais žmonėmis yra įgyvendinto EQUAL projekto tęsinys. Pagal šį projektą, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis jaunimo organizacijomis socialinės atskirties jaunimas (33 jauni žmonės) buvo integruojamas į visuomenę, darbo rinką ir švietimo sistemą. Buvo vykdomos ne įprastos veiklos, taikoma kita metodika dirbant su sunkiu jaunimu, turinčiu žalingų įpročių. Projekto metu jiems buvo rengiami įvairūs seminarai, nes jie neturėjo elementarių socialinių įgūdžių. Pasibaigus projektui, kai kurie vėl iškrito iš darbo rinkos, bet jie vėl ateina į darbo biržą, domisi, pajuto, kad galima gyventi ir kitaip, pasakojo N.Apanavičienė. Taigi tie patys projekte taikyti metodai dabar naudojami individualiame darbe su rizikos grupei priklausančiais jaunuoliais. Kokiomis profesijomis domisi Alytaus jaunimas? Pasak Margaritos Rėklaitienės, apskritai jauni žmonės imlūs ir domisi situacija, žino, kokios profesijos paklausios ir kokią įgijus gali rasti gerai apmokamą darbą. Vaikinai noriai renkasi statybininko profesiją, merginos dažytojos. Populiarios manikiūrininkės, kirpėjos, pardavės profesijos. Alytuje turi paklausą draudimo agentai, buhalteriai, administratoriai, anglų kalbos specialistai, informatikai, statybų inžinieriai. Anot Karjeros planavimo skyriaus vedėjos A.Miliuvienės, šiais metais Arpolio įmonė buvo vienintelė, parengusi VUI projektą Alytaus rajone. Iš 4 darbuotojų, kurie bus įdarbinti 2 neįgalūs asmenys ir 2 moterys, vienas iš jų yra vietos gyventojas. A.Miliuvienė džiaugėsi jaunu darbdaviu, kuris nebijo priimti socialiai remtinų žmonių ir bedarbių, aktyviai bendradarbiauja su Alytaus darbo birža. Šiais metais Arpolis priėmė 3 žmones, turinčius mažamečių vaikų pagal priemonę įdarbinimas subsidijuojant. Kaip sakė P.Žemaitis, juos ruošiasi įdarbinti nuolatinai, nes jie tikrai gerai dirba. Šis jaunas vadovas, baigęs VGTU transporto ekonomiką ir vadybą, gali būti pavyzdys jaunimui nebėgdamas paskui ilgesnį pinigą į užsienį, grįžo į savo tėviškę ir ryžosi kurti savo verslą. Juolab kad konkurentų baldų gamybos srityje Alytuje net 5. Pasak P.Žemaičio, net 70 proc. užsakovų yra iš Vilniaus, Palangos ir kitų miestų. IV. AB Dainava : nuolat dirba apie 12 bedarbių Bendrovėje dirba 354 žmonės, 25 moterys yra vaiko priežiūros atostogose. Dar sovietiniais laikais čia dirbo net 3 tūkst. alytiškių. Pasak personalo vadovės Rimos Lingienės, bendrovė siuva vokiečiams, belgams, anglams, prancūzams. Daugiausia siuvėjomis, lygintojomis dirba moterys. Atlyginimas nuo 800 iki 1600 Lt, yra skatinimo sistema. Kaip pasakojo R.Lingienė, su Alytaus darbo birža bendrovė bendradarbiauja jau daugelį metų. Gerai, kad yra rotacijos programa, pagal kurią dabar dirba 3 žmonės. Darbo įgūdžių įgijimo programa trumpesnė. Ją baigę asmenys dažnai ateina nevisiškai išmanydami darbo specifiką. Iš 8 9 žmonių priimame 2 3, žiūrime, ar galės ir sugebės dirbti, kalbėjo personalo vadovė. Anot jos, į subsidijuojamas darbo vietas įdarbintos irgi kelios bedarbės. Iš viso pagal įvairias darbo biržos programas dirba 12 žmonių. Iš Dainavos darbuotojai nebėga ieškotis darbo kitur, nes Alytuje ne taip lengva jį surasti. Gaila, nepavyko apsilankyti siuvimo cechuose tądien lankėsi svečiai iš užsienio. 5

6 Fotoreportažas Lazdijų ir Ignalinos darbo biržų klientams europietiškos paslaugos Lazdijų darbo biržoje (iš kairės) SAD ministrė V.Blinkevičiūtė, meras A.Margelis, darbo biržos direktorė I.Miliuvienė, SADM valstybės sekretorius R.Kairelis, LDB direktorius V.Šlekaitis. Danutė ŠALKAUSKIENĖ Europos regioninės plėtros fondo paramos pagal projektą Darbo biržų infrastruktūros modernizavimas ir paslaugų plėtra rezultatais be Švenčionių ir Vilkaviškio, džiaugėsi Lazdijų bei Ignalinos rajono Visagino bendruomenės. Sveikindama Lazdijų bendruomenę su įkurtuvėmis, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė džiaugėsi, kad darbo biržos patalpos puikiai pritaikytos žmonių reikmėms. Jei šiame pastate dirbs profesionalai, turėsime gerų rezultatų, sakė ministrė. Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis palinkėjo Lazdijų darbo biržos kolektyvui aptarnauti klientus taip, kaip jie to tikisi. Rajono savivaldybės meras Artūras Margelis tardamas sveikinimo žodį, džiaugėsi, kad iškilęs naujas gražus pastatas papuošė miestą, taip pat išreiškė viltį, kad jis bus naudingas žmonėms, netekusiems darbo, jaunimui, darbdaviams. Apžiūrėję naujas darbo biržos patalpas, susipažinę su čia teikiamomis paslaugomis, renginio dalyviai buvo pakviesti į konferenciją Lazdijų darbo biržos klientams Europos Sąjungos lygį atitinkančios paslaugos. Pratęsdama mintį apie būtinybę teikti profesionalią pagalbą, ministrė V.Blinkevičiūtė konferencijos dalyviams sakė, jog vis daugiau darbo biržų įsikuria turėdami normalias darbo sąlygas, gerėja ir klientų aptarnavimo kokybė. Nedarbas Lazdijų rajone gana aukštas, 7,5 proc., 1,5 karto viršijantis šalies vidurkį, todėl darbo sąlygos, kuriomis dirba darbo biržos specialistai, turi pasitarnauti teigiamiems pokyčiams. Įsiregistravę žmonės po dalyvavimo įvairiose programose ar priemonėse, turi rasti darbą. Toks darbo biržos tikslas. Pasiekti Lisabonos strategijos tikslą 70 proc. bendro užimtumo lygį nebus lengva. Todėl turime profesionaliai dirbti su kiekvienu žmogumi, kuris ateina į darbo biržą. Ir su tais, kurie neateina bendradarbiaujant su vietos valdžia, būtina grąžinti į darbo rinką nedirbančius, bet galinčius dirbti asmenis. Ekonomikai būdingi ciklai, kurie įtakoja socialinį gyvenimą, situaciją darbo rinkoje. Mes turime stebėti tendencijas ir dirbti savo darbą, - sakė ministrė. Lietuvos darbo biržos direktorius V. Šlekaitis prisiminė kelią, kuriuo LDB nuėjo kurdama, modernizuodama savo veiklą Vykdant pagrindinę misiją padėti žmogui, visada aktyvūs pagalbininkai buvo darbdaviai, vietos valdžia, - sakė LDB vadovas. Pristatęs šalies situaciją darbo rinkoje, nedarbo struktūrą, aktyvių darbo rinkos politikos programų ir priemonių pasiūlą norintiems grįžti į aktyvią veiklą žmonėms, V.Šlekaitis priminė, kad šiandien institucija, įsijungusi į ES erdvę, pasiekė tokių rezultatų, kad savo patirtį, Europos Komisijos sprendimu kaip viena geriausių, jau sėkmingai perduoda kitoms šalims. Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis konferencijos dalyvius supažindino su įgyvendinamais regione ES finansuojamais projektais, kurie netiesiogiai kuria darbo vietas ir mažina nedarbą. Tai investicijos į švietimo, socialinę sferas, turizmo infrastruktūros plėtrą ir t.t. Patraukliai pateikta įvairia informacija domisi lankytojai. 6

7 Fotoreportažas Ignalinos darbo biržos pastato Visagine atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis, Seimo narys Manfredas Žymantas, Visagino savivaldybės mero pavaduotoja Dalia Štraupaitė, Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Henrikas Šiaudinis, VĮ Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas ir kiti svečiai. Ignalinos darbo birža persikėlė į šiuolaikinį darbo biržos pastatą, pritaikytą ir įrengtą teikti kokybiškas paslaugas klientams, atitinkančias Europos Sąjungos standartus. Atviro informavimo zonoje išsiplėtė galimybės klientams savarankiškai susirasti informaciją apie laisvas darbo vietas, darbo biržos teikiamas paslaugas. Klientai galės naudotis 14 kompiuterių, iš kurių 12 turi prieigą prie interneto. Savarankiškos informacijos paieškos (SIP ir PIC) terminaluose bus galima peržiūrėti 130 filmų apie profesijas, sužinoti apie paklausiausias profesijas, mokymo įstaigas, atlikti asmeninių gebėjimų testą. Naujomis technologijomis aprūpintos mokymo ir konferencijų salės, skirtos įvairiems susitikimams, darbo mugėms, apskritojo stalo diskusijoms ir kitiems renginiams organizuoti. Pagerėjusiomis darbo sąlygomis ir teikiamų paslaugų aplinka patenkinti visi: bedarbiai, norintys susirasti darbą, ir darbdaviai, ieškantys darbuotojų, Ignalinos darbo biržos specialistai. Juk esant puikioms darbo sąlygoms, norimus rezultatus pasieksime greičiau, - kalbėjo Ignalinos darbo biržos direktorius Eugenijus Tamonis. Po atidarymo ceremonijos vyko konferencija Kokybiška paslauga klientui - darbo biržos prioritetas. Šia tema pranešimus skaitė Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėja I.Avinienė, jos pavaduotoja V.Arbačiauskienė, skyriaus vyr. specialistė D.Sinkevičiūtė. Ignalinos darbo biržos naujasis pastatas su informaciniu profesiniu konsultavimo centru pastatytas įgyvendinat projektą, finansuojamą iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos lėšų. Ignalinos darbo biržos Visagino poskyrio paslaugos buvo pristatytos atidarymo ceremonijos svečiams. UAB Kortas prekybos direktorius E.Biekša simbolinį raktą įteikė Ignalinos darbo biržos direktoriui E.Tamoniui. 7

8 Tarptautiniai projektai Jaunimo užimtumu Europoje rūpinamasi įvairiais būdais Vilniuje vykusi tarptautinė baigiamoji konferencija Nauji užimtumo tarnybų iššūkiai inovatyvios paslaugos jaunimui, kurią organizavo Lietuvos darbo birža, aptarė ne tik mūsų šalies patirtį, siekiant sumažinti jaunimo nedarbą ir palengvinti jo atėjimą į darbo biržą. Konferencijoje dalyvavę viešųjų užimtumo tarnybų atstovai iš 11 ES šalių pristatė savąją patirtį. Austrija. Profesinis mokymaspagrindinė priemonė jaunimo užimtumui didinti mas turėtų galimybę įgyti tam tikrą darbo praktiką. Per 200 tūkst. žmonių dalyvauja stažuotėse. Tai rodo, kad nors nedarbo lygis palyginti žemas, tačiau už jo vis tik slypi gana didelis jaunų žmonių skaičius. Per pastaruosius dvejus metus jaunimo iki 24 metų nedarbo lygis didėjo nuo 2,3 proc. iki 10 proc. Mūsų pagrindinė strategija sušvelninti jaunų žmonių nedarbo lygį. Nacionalinės politikos siekias įdarbinti visus jaunuolius. Todėl mūsų tarnyba įpareigota parengti strateginius tikslus, numatančius kelius, kaip įdarbinti jaunimą. Austrijoje parengta nauja Vyriausybės programa, kuri suteikia garantijas kiekvienam jaunam žmogui mokytis. Mes, kaip administratoriai, turime prisidėti įgyvendinant šią programą. Ypač didelis dėmesys kreipiamas į profesinio mokymo sistemą ir kad kuo anksčiau jaunimas joje dalyvautų. Ankstyvos intervencijos strategija yra vienas iš svarbiausių veiklos klausimų. Kiekvienam žmogui iki 25 metų turi būti pasiūlyta galimybė dalyvauti profesinio mokymo sistemoje, jeigu jam negalima pasiūlyti tinkamo darbo per 3 mėn. laikotarpį. Šis tikslas buvo iškeltas 2003 m. Yra ir kitų strategijų plėtoti darbo rinką. Nuolat bandome gerinti ir taikyti naujas priemones, vykdyti monitoringą taikant naujas priemones, atnaujinti, tobulinti duomenų sistemą. Jauniems asmenims, pirmą kartą pradedantiems karjerą, teikiame profesinį ir edukacinį konsultavimą. Turime 99 biurus, kurie teikia įvairią informaciją profesinio mokymo klausimais ir pan. 40 proc. visų absolventų patenka į tam tikrą praktiką sistema panaši kaip Vokietijoje. 80 proc. profesinio mokymo vyksta įmonėje ir 20 proc. mokyklose, kur dėstoma teorija. Vienas iš dviejų jaunuolių dalyvauja šioje mokymo sistemoje. Apie 60 proc. jauni- Ernst Haider: - Generalinio direktorato vardu norėčiau padėkoti už kvietimą dalyvauti šioje konferencijoje ir pateikti Austriją kaip geros praktikos pavyzdį, pakalbėti apie mūsų patirtį, ypač jaunimo nedarbą. Girdėjau Lietuvos, Maltos atstovų pranešimus mes dirbame panašiai. Situacija Austrijos darbo rinkoje 2007 m.: užimtų žmonių yra per 3 mln., užimtumas labai aukštas 71 proc., moterų beveik 65 proc., jaunimo iki 25 metų amžiaus per 55 proc., tačiau labai žemas vyresnio amžiaus žmonių užimtumo lygis. Viena iš priežasčių, kodėl jaunimo užimtumas yra pakankamai aukštas gera ekonominė situacija. Tikimės, kad 4 proc. nedarbo lygis ir toliau išliks. Austrijos užimtumo tarnybos struktūrą sudaro federalinė, regioninė ir vietiniai biurai arba darbo biržos, kurios tiesiogiai bendrauja su bedarbiais. Mes skiriame didelį dėmesį paslaugoms integruoti, taikome draudimą nuo nedarbo, kad taip galėtume sumažinti jaunimo nedarbą ir kad jį galėtume įtraukti į mokymo ir stažuočių programas. Tarptautiniu mastu Austrija atrodo gana neblogai su žemais nedarbo lygio rodikliais, tačiau absoliutūs skaičiai, manau, kelia problemų. Svarbu, kad jauni- 8

9 Tarptautiniai projektai mo, kuris dalyvauja profesinio mokymo praktikoje, nukreipiamas dirbti į privačias įmones. Tokia profesinio mokymo praktika gali naudotis maždaug 10 tūkst. dalyvių per metus. Įmonėse subsidijuojamą praktiką atlieka 35 tūkst. žmonių tai yra stiprioji profesinio mokymo sritis. Mūsų institucija stengiasi pasiekti visus žmones iki 25 metų amžiaus ir pasiūlyti jiems profesinio mokymo galimybes. Tiktai Vienoje yra speciali teritorinė tarnyba, kur nedirbantis jaunimas iki 21 metų dalyvauja veikloje. Šiaip nėra specialių institucijų, skirtų vien tiktai jaunimui, nėra tokio segmentavimo, kaip Lietuvoje, nors anksčiau irgi buvo. Kodėl pasiekėme tokių gerų rezultatų? Kad galėtume taikyti prevencines priemones siekiant išvengti ilgalaikio nedarbo, vyresni nei 25 metų amžiaus žmonės turi dalyvauti programose. Daugiausia ieškantys darbo žmonės kreipiasi dėl įdarbinimo ir dėl nedarbo išmokų. Taip pat taikomos priemonės, specialiai skirtos jaunimui, kad galima būtų patikrinti jo gebėjimus, įgūdžius, nustatyti interesus ir t.t. Tokios strategijos taikymo rezultatai jaunų ilgalaikių bedarbių akivaizdus sumažėjimas (2 proc.). Be abejo, neįmanoma išvengti, kad iš viso nebūtų tokių žmonių. 20 proc. visų bedarbių yra jaunesni nei 25 metai. Tačiau 40 proc. aktyvios darbo jėgos taip pat tenka šiai amžiaus grupei, todėl jai taikomas platus diapazonas aktyvių priemonių: stengiamasi juos įdarbinti per tris mėnesius arba siųsti į profesinį mokymą, arba darbo praktiką. Išlaidos aktyvios darbo rinkos priemonėms padidėjo 180 proc., proc. dalyvių skaičius per pastaruosius septynerius metus. Kai jaunimo nedarbas augo, reikėjo ieškoti priemonių, kaip aktyvinti jaunuolius ir gerinti darbą su jais. Svarbiausia veiklos sritis mokymas ir papildomas tolesnis mokymas, kad visi jaunuoliai dalyvautų visuose mokymuose nuo pagrindinių įgūdžių mokymo iki profesijos ir kvalifikacijos įgijimo. Tokiose priemonėse dalyvauja 90 proc. jaunų žmonių. Per šešis mėnesius įdarbinama per 70 proc. jaunuolių, dalyvavusių mūsų priemonėse. Svarbu, kad būtų taikomos atskiros programos pažeidžiamoms grupėms ir kitiems rinkos dalyviams. Kontaktuodami su darbdaviais, galime taikyti įvairias programas ir maždaug proc. jas baigusių įsidarbina. Žemas nedarbo ir aukštas užimtumo lygis yra mūsų bendradarbiavimo su profesinio mokymo institucijomis ir įdiegus profesinės praktikos įmonėse sistemą rezultatas. Žemas nedarbo lygis taip pat susijęs ir su ankstyvu išėjimu į pensiją. Nedarbas tarp jaunų žmonių padidėjo dėl naujosios pensijų sistemos. Austrijoje neturime lankstumo (flexicurity) ir saugumo įdiegtos sistemos. Lanksti darbo rinka atsakinga už daugelį dalykų ir aukštą užimtumo lygį, tai priklauso, kiek palankios sąlygos yra sudarytos jauniems žmonėms įsilieti į darbo rinką. Kaip ir visur kitur, mes irgi turime gerinti savo paslaugų teikimą ir kokybę, sudarydami individualius veiksmų planus ir aptarnaudami klientus. Kalbant apie jaunus imigrantus (net 60 proc. tarp visų nedirbančių), tai yra ne tiktai įgūdžių, bet kultūrinių skirtumų problema. Mūsų įsitikinimu, ypač svarbus jaunimo dalyvavimas rengiant programas ir tai yra užduotis, kurią keliame ateinantiems metams. Slovėnija. Problemų kelia tam tikrų profesijų absolventai Mojca Weber: - Nedarbas Slovėnijoje pradėjo augti 1991 m. Tais metais ji tapo nepriklausoma. Pasikeitė politinė ir ekonominė sistema. Keletą metų ekonomika buvo kritinėje būklėje. Reikėjo pasirūpinti nedirbančiais žmonėmis. Buvo 138 tūkst. bedarbių (gyventojų apie 2 mln.). Bet vėliau nedarbas pradėjo mažėti labiausiai dėl ekonomikos, ūkio augimo. Pastaraisiais metais jis dar labiau mažėja, ypač asmenų iki 26 metų amžiaus. Tai rodo, kad didėja galimybės jauniems žmonėms darbo rinkoje. Prieš dešimtmetį jauni žmonės sudarė trečdalį nedirbančių. Bet jų skaičius mažėjo. Pernai bedarbių struktūroje jaunimas pagal nedarbo trukmę atrodė taip: beveik pusė nedirba mažiau, nei vienerius metus. Ilgalaikių bedarbių dalis sudaro apie 50 proc. nuo visų bedarbių. Apie 30 proc. jaunų žmonių neturi jokių darbo įgūdžių ir kvalifikacijos. Jaunų bedarbių, turinčių aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, skaičius yra nedidelis, bet jis auga. Daugėja ir bedarbių absolventų jų 2006 m. buvo 17 tūkst. Kadangi darbo rinkoje negali integruotis visi, turintys aukštesnį išsilavinimą, dalis jų registruojasi viešojo užimtumo tarnybose. Absolventai šalyje sudaro daug problemų, ypač baigusieji socialinius mokslus, verslo vadybą. Deja, užimtumo perspektyvos jiems yra gana ribotos, nes šalis maža ir tai atsispindi jaunų bedarbių absolventų statistikoje. Daug dėmesio skiriama kitoms studijoms gamtos mokslams, technologijoms, statybai, medicinai: šių profesijų specialistų paklausa yra didelė, o pasiūla maža. Palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, padėtis šalyje nėra labai bloga pernykštį rugsėjį bedarbių tarp metų amžiaus asmenų buvo 9,8 proc., ir Slovėnija yra prastesnėje padėtyje negu ES vidurkis. Jauni žmonės svarbi darbo rinkos darbo jėgos dalis, todėl šalyje jai yra skiriamas ypatingas dėmesys. Stengiamasi skatinti jaunus bedarbius ieškoti naujų galimybių per pirmuosius šešis mėnesius po registracijos. Viešoji užimtumo tarnyba parengė planą jauniems žmonėms, kuriems sunku susirasti darbą. Jie nukreipiami konsultuotis, per įvairias programas teikiama pagalba, kad kuo greičiau galėtų įsidarbinti. Taip pat teikiama ir individuali pagalba profesinis orientavimas, motyvavimas, pagalba identifikuojant kliūtis, trukdančias įsidarbinti. Taikomos ir grupinės konsultacijos tokiose srityse: karjeros tikslai, darbinių įgūdžių įgijimas, informavimas apie išsilavinimo galimybes. Svarbi pagalbos jaunimui forma įtraukimas į aktyvias užimtumo politikos priemones ir programas. Jauni bedarbiai taip pat mokomi rengti 9

10 Tarptautiniai projektai projektus, jiems suteikiama galimybė mokytis darbo vietoje. Programa taikoma turintiems išsilavinimą, bet stokojantiems darbo įgūdžių. Dar viena priemonė raginti jaunus bedarbius ieškoti pirmo darbo ir padėti jiems. Darbdavys, įdarbinantis vieną žmogų gauna per 3,7 tūkst. eurų subsidiją. Dirbant su jaunimu svarbi ir prevencinė veikla, profesinis orientavimas. Olandija. Taikomos netradicinės darbo formos Švedija. Darbdaviai mokomi lankstumo Malin Blomgren: - Į jaunimą žiūrima kaip į potencialą darbo rinkoje. Yra tiesiamas tiltas tarp mokymo ir darbo. Baigę mokyklas jaunuoliai neturi kažkur pradingti. Jauniems žmonėms orientuotis padeda darbo rinkos prognozės kaip atrodys jo darbas po penkerių metų, ar jis bus paklausus. Darbo rinka labai greitai keičiasi. Vienos iš programų, bandomojo projekto, kuriame dalyvauja 5 užimtumo tarnybos, tikslas pasiūlyti pagalbą ekspertams, juos paskatinti. Vadovai šiame projekte yra aukštos kvalifikacijos specialistai iš privataus ir valstybinio sektoriaus. Jie dalyvauja versle ir jų veikla svarbi užimtumo tarnyboms. Jie dirba su metų amžiaus jaunimu. Kita problema kodėl darbdaviai nepriima į darbą jaunų žmonių? Švedijoje sakoma, kad jaunimas nenori dirbti vienoje ar kitoje vietoje. Kodėl? Mes galvojame, kad darbdaviai nėra pakankamai lankstūs, kad jie nenori priimti jaunų, jie nori kokybės, kvalifikuotų darbuotojų. Darbdaviai turi išmokti, kaip pritraukti jaunus žmones. Projekte 22 ekspertai dirba su metų amžiaus jaunimu, kuris suvokia, kodėl nori likti darbo rinkoje, dirbti. Kodėl ėmėmės toli siekiančio projekto? Kad padėtume užimtumo tarnyboms išsiaiškinti darbinio gyvenimo sąlygas, kad sunkus darbas atsiperka. Šis projektas įrodo, kad užimtumo tarnybos tikrai veiksmingai gali padėti žmonėms, kuriems tos pagalbos reikia. Vadovai projekte dirba nemokamai, o jauni žmonės gauna išmokas, nes yra bedarbiai. Rita E.W. van Wel: - Jaunimo nedarbas auga labai greitai m. daugiau negu 60 tūkst. jaunų darbo ieškančių žmonių buvo įsiregistravę vietinėse tarnybose. 30 proc. neturėjo pakankamų kvalifikacijų. Ieškojome ryšio, kad jie būtų Darbo centre. Turime partnerius savivaldybes, Nedarbo draudimo institutą, profesines sąjungas, darbdavių organizacijas, smulkias ir vidutines įmones. Mūsų institucija parengė veiksmų planą sukurti 40 tūkst. papildomų darbo vietų jauniems bedarbiams per metus. Nusprendėme naudotis įvairiomis darbo formomis: kreipėmės tiesiogiai į darbdavius dėl jaunimo įdarbinimo, skatinome iniciatyvų modernizavimą, jaunimą mokytis ir rengti įvairiausias nacionalines kompanijas, akcijas. Pačios didžiausios 36 savivaldybės sutiko sukurti 12,5 tūkst. darbo vietų patirčiai įgyti. Antras šansas įgyti profesiją 35 mln. eurų tam buvo paskirta. Buvo parengtas specialus projektas Jaunas aktyvus, organizuotos darbo mugės, įvairūs renginiai. Ir paskutinė akcija Padėkite, aš ieškau darbo. Joje registravosi jauni žmonės, buvo sukurta televizijos programa. Kokie veiklos rezultatai? Jei praeitų metų birželį nedirbančių jaunų bedarbių turėjome 60 tūkst., tai dabar 18 tūkst. Deja, 30 tūkst. yra neįsiregistravusių ir nieko neveikiančių. Kaip juos surasti? Reikia laiko ir supratimo, dėmesio centre turi būti mūsų klientų poreikiai, reikia priimti kūrybiškus, visapusiškus sprendimus, skirtus neaktyviems jaunuoliams. Mes sakome, kad keturi p yra svarbiausi tai partnerystė, personalas, pinigai ir politinis išmintingumas. Jaunimo nedarbo lygis yra apie 5 proc., bet labai daug turime be kvalifikacijos. Ir dirbantys švietimo sistemoje turi skleisti informaciją apie šalies, regiono, rajono darbo rinką, rengti tėveliams vakarus, susitikimus ir t.t. Yra įvairiausių priemonių, kurias jaunimui siūlome, kad jie įsitrauktų į visuomenę ir būtų laimingi turėdami savo darbo vietą. Taip manome mes visi, ne tik viešosios užimtumo tarnybos (PES). 10

11 Aktualijos Darbo rinkos ir užimtumo politikos įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. darbo rinkos ir užimtumo politikos srityje suformulavo pirmaeilį uždavinį - didinti darbo vietų efektyvumą, užtikrinant kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos atitiktį paklausai. Įvertinus Europos Komisijos valstybių narių užimtumo politikos gaires, naujame Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos cikle numatytas pagrindinis šalies tikslas - didinti Lietuvos konkurencingumą metais, darbo rinkos ir užimtumo politikos srityje, siekiant: gerinti darbo našumą, kokybę bei didinti darbo patrauklumą; didinti darbo rinkos lankstumą, modernizuojant darbo santykius ir atsižvelgiant į socialinių partnerių vaidmenį; užtikrinti darbo jėgos pasiūlos atitiktį paklausai, plėtojant ir didinant investicijas į žmogiškąjį kapitalą. Gerinti darbo našumą, kokybę bei didinti darbo patrauklumą m. Lietuva pasiekė tam tikrą pažangą spręsdama darbo rinkos problemas. Tarp svarbių įgyvendintų politinių priemonių patvirtinti Užimtumo rėmimo ir Profesinio mokymo įstatymai. Vykdomos priemonės socialinės rizikos asmenų, ypač neįgaliųjų integravimui į darbo rinką. Patobulintas Socialinių įmonių įstatymas padidino galimybę šių įmonių steigimosi plėtrai bei paskatino neįgaliųjų įdarbinimą. Padidintos finansinės paskatos darbdaviams įdarbinti minėtus asmenis, o jiems mokytis. Įgyvendintos Nacionalinės antidiskriminacinės programos priemonės bei atlikta galiojančių darbo įstatymų analizė. Peržiūrima Tęstinio mokymosi strategija. Priimtame Profesinio mokymo įstatyme nustatytas nacionalinės kvalifikacijos ir praktinio mokymo sistemos pagrindas. Siekiama sparčiau reformuoti aukštąjį mokslą ir skatinti lanksčias priemones jaunimo užimtumo srityje. Siekiant skatinti verslumą, patvirtinta ir pradėta įgyvendinti Nacionalinė jaunimo verslumo skatinimo programa. Sprendžiant uždavinius vaiko priežiūros srityje, padidintas ikimokyklinio ugdymo grupių skaičius ir parengta Privalomo ikimokyklinio ugdymo programa. Užimtumo lygio pokyčiai. Ekonomikos augimas, kartu su programoje numatytų užimtumo politikos priemonių įgyvendinimu, sudarė palankias sąlygas darbo rinkos lankstumui ir užimtumui didėti. Į darbo rinką įsilieja vis didesnis gyventojų skaičius. Dėl to didėja darbo jėgos aktyvumas ir gyventojų užimtumas m. Lietuvoje dirbo 60,3 tūkst. arba 4,1 proc. gyventojų daugiau negu 2005 m. Iki 2006 m. mažėjęs darbo jėgos (15 64 m.) aktyvumo lygis 2007 m. pradėjo augti ir siekė 67,9 proc. Užimtumo lygis (15-64 m.) 2007 m. išaugo iki 64,9 proc. (2005 m. 62,6 proc.). Darbo pasiūlos didinimas. Reaguodama į gyventojų skaičiaus ir struktūros pokyčius bei kintančius visuomenės poreikius, Lietuva ypatingą dėmesį skiria visų norinčių ir galinčių dirbti gyventojų įtraukimui į darbo rinką. Dar 2006 m. buvo pasiektas 61 proc. moterų užimtumo lygis, vienu procentiniu punktu viršijant nustatytą Lisabonos strategijoje metais (pasiekti 60 proc. moterų užimtumo lygį) m. moterų užimtumo lygis išaugo iki 62,2 proc. Sėkmingai įgyvendinamas kitas programos iššūkis padidinti 2010 m. pagyvenusių (55 64 amžiaus) asmenų užimtumą iki 50 proc. Praėjusiais metais šio amžiaus gyventojų užimtumo lygis siekė 53,6 proc. Taigi jau viršyti nustatyti tarpinio užimtumo lygio tikslai. Nedarbo lygis Lietuvoje nuo 2005 m. sumažėjo beveik du kartus: nuo 8,3 proc m. iki 4,3 proc m. ir buvo mažesnis negu vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES-27 7,1 proc.). Sudarytos sąlygos įsilieti į darbo rinką ir joje sėkmingai išsilaikyti kitiems neaktyviems ir nedirbantiems asmenims. Tai įtakojo ne tik bendro nedarbo, bet ypač jaunimo ir ilgalaikio nedarbo lygio mažėjimą. Jaunimo nedarbo lygis nuo 15,7 proc m. nukrito iki 8,2 proc m. (Lietuvos siekis 2010 m proc.). Ilgalaikio nedarbo lygis sumažėjo atitinkamai nuo 4,3 proc. iki 1,1 proc m. įsteigta 171 ikimokyklinio ugdymo ir/ar priešmokyklinio ugdymo grupė. Parengtos naujos bendrosios programos pagrindinei mokyklai. Socialinės apsaugos sistemos modernizavimas. Siekiant skatinti vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje, stiprinama valstybinio socialinio draudimo stažo įtaka šio draudimo pensijos dydžiui. Aktualios problemos ir iššūkiai * Mažėja šalies gyventojų skaičius, jie senėja, pasekmė - didėja lyties ir amžiaus disbalansas; * intensyviai emigruoja jauni ir kvalifikuoti gyventojai; * apsirūpinant darbuotojais vis labiau įmonės priklausomos nuo vyresnio amžiaus asmenų bei darbo rinkos nuošalyje likusių asmenų aktyvumo; * lėtai mažėja kai kurių gyventojų grupių socialinė atskirtis, galimybės derinti darbą su įsipareigojimais šeimai; * dalies namų ūkių darbingo amžiaus gyventojų, turinčių nepilnamečių vaikų ar prižiūrinčių neįgalius, ligotus, senyvus žmones, negali įsidarbinti, nes trūksta atitinkamų paslaugų; * nepakankamai lankstus darbo režimas, todėl dalis nedirbančių gyventojų, turinčių nepilnamečių vaikų, tenkinasi valstybės teikiamomis išmokomis ir nėra motyvuoti dirbti; * darbo rinkoje vis dar jaučiama diskriminacija dėl lyties; * nepakankamas jaunimo (15-24 m.) užimtumas ir verslumas; * darbo rinka išlieka segmentuota. Didžiausiuose šalies miestuose jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, kuris tampa pagrindiniu ūkio plėtros stabdžiu; * gana dideli skirtingų regionų išsivystymo netolygumai. Labiausiai darbo jėgos trūksta paslaugų, pramonės ir statybos sektoriams; * švietimo ir mokymo sistemų suteikti įgūdžiai ir kvalifikacija ne visada yra pakankamos kokybės ir svarbios darbo rinkai; 11

12 Aktualijos * nesuderinta darbo jėgos paklausa ir pasiūla (perkvalifikavimas; profesinis mokymas); * trūksta vietų ir etatų ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigose, retas jų tinklas kaime. Problemų sprendimo būdai Toliau bus tobulinama užimtumo rėmimo politika, siekiant visiško užimtumo, darbo vietų kokybės ir darbo našumo gerinimo bei socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo. Bus įgyvendinamos priemonės, pritraukiančios į darbo rinką ir leidžiančios joje išlaikyti kuo daugiau žmonių. Jos numatytos patvirtintose Nacionalinės jaunimo verslumo skatinimo, žmonių su negalia socialinės integracijos, gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos įgyvendinimo, Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių programose. Sveikatos prevencijai vykdyti toliau bus įgyvendinamos neužkrečiamųjų ligų prevencijos programų priemonės. Numatoma šalinti kliūtis jaunimui įsidarbinti, modernizuoti socialinės apsaugos, taip pat sveikatos priežiūros, sistemas. Taikant atvirą koordinavimo metodą socialinio draudimo ir pensijų politikos srityje, bus stebimos jų tendencijos ES valstybėse, vertinant išankstinio išėjimo iš darbo rinkos schemų siaurinimo galimybes, EK Vadovo apie lyčių aspekto integravimo užimtumo srityje įgyvendinti. Didinti darbo rinkos lankstumą, modernizuojant darbo santykius ir atsižvelgiant į socialinių partnerių vaidmenį Darbo rinkoje siekiama išlaikyti lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą. Pradėtos įgyvendinti tam tikros priemonės šioms garantijoms subalansuoti. Socialiniai partneriai gausiau ir aktyviau dalyvauja šiame procese. Buvo tobulinama darbo rinkos politika ir rengiami lanksčių sutarčių pagrindai. Darbo kodekso pakeitimais praplečiamos galimybės ne viso darbo laiko nustatymo, viršvalandinių darbų bei sezoninių darbų organizavimo sąlygų klausimus reguliuoti kolektyvinėse sutartyse. Rengiamas Darbo nuomos įstatymas, įteisinsiantis agentūrinį darbą, taip pat analizuojama padėtis dėl namudinio darbo, teledarbo ir kitų darbo sutarčių rūšių įgyvendinimo praktikos ir perspektyvos. Atliktas tyrimas, siekiant išaiškinti darbo jėgos emigracijos priežastis ir pradėtos informacinės kampanijos apie darbo ir gyvenimo sąlygas Lietuvoje, vykdytas darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros mokslinis tyrimas formuojant integruotą požiūrį į užimtumo didinimą Lietuvoje. Siekiant skatinti dvišalį socialinį dialogą sektorių bei įmonių lygiu, svarstoma galimybė tobulinti Darbo tarybų įstatymą. Plečiant socialinį dialogą nors lėtai, bet vis dėlto diegiamos lankstesnės darbo sutartys atskirų kategorijų darbuotojams. Samdomų darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną, padaugėjo nuo 4,2 proc m. iki 5,6 proc m. Siekiant gerinti darbuotojų sveikatą ir saugą darbe, 2007 m. Darbuotojų sveikatos ir saugos darbe įstatymas buvo papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų prevencijos klausimus, o taip pat patikslinimu, jog už saugių ir sveikatai palankių darbo sąlygų sukūrimą atsako darbdaviai. Darbuotojų ir atleistų iš darbo asmenų perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas. Užtikrinant nuolatines darbo jėgos prisitaikymo prie globalizacijos ir pokyčių šalies darbo rinkoje galimybes, perspėtiems apie atleidimą iš darbo asmenims užimtumo tarnybai tarpininkaujant organizuojamas perkvalifikavimas ar kvalifikacijos kėlimas. Vis populiaresne tampa viena iš aktyvios darbo rinkos politikos priemonių - darbo rotacija, įteisinta Užimtumo rėmimo įstatyme. Skatinamos darbdavių investicijos į personalo mokymą: Pelno mokesčio įstatyme nustatyta, kad įmonės išlaidos už darbuotojų mokymą priskiriamos prie sąnaudų, mažinančių apmokestinamąjį pelną. Aktyvinama darbo rinkos politika. Daugiau bedarbių ir įspėtų apie atleidimą darbuotojų įtraukiama į profesinio mokymo programas, ilgalaikiams bedarbiams taikomos darbo įgūdžių įgijimo programos. Struktūrinių fondų lėšų panaudojimas. Panaudojant ESF lėšas, įgyvendinami projektai darbo jėgos kompetencijai ugdyti ir gebėjimams prisitaikyti prie pokyčių, teikiama parama pramonės, verslo įmonių darbuotojams mokyti, kvalifikacijai tobulinti, perkvalifikuoti, mokymui darbo vietoje organizuoti. Įgyvendinamos nedarbo prevencijos programos grupės darbuotojų atleidimams švelninti ar įmonių bankroto atvejais. Pirmą kartą parengtos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos dvi ekonominių ir socialinių padarinių švelninimo programos įmonių bankroto atveju. Ruošiama pirmoji paraiška gauti paramą iš Europos globalizacijos fondo įmonės bankroto dėl globalizacijos pasekmių atleistų darbuotojų nedarbui švelninti. Sauga ir sveikata darbe. Pradėtos diegti naujos teisinio reguliavimo nuostatos, gerinančios darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėse, mažinančios nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas. Pastaraisiais metais pasiektas mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus mažėjimas. Aktualios problemos ir iššūkiai * Kai kurios įmonės dar lėtai prisitaiko prie globalizacijos iššūkių; * dirbantieji nepakankamai dalyvauja tęstiniame mokyme; * kaime gyventojai daugiausia priklausomi nuo žemės ūkio veiklos, kuri yra žemo produktyvumo. Rajonuose, kur vyrauja žemės ūkio veikla, nedarbo lygis yra du kartus didesnis negu vidutiniškai šalyje; * dėl gerokai žemesnio kaimo gyventojų išsilavinimo lygio lėtai pereinama prie alternatyvios ekonominės veiklos; * dar nemaži nedeklaruojamo darbo mastai; * kai kuriems asmenims darbas nėra finansiškai patrauklus, nes atlyginimų lygis kai kuriose ūkio šakose vis dar yra gana žemas; * tradiciškai žemas teritorinis gyventojų mobilumas šalies viduje; * nepakankamos paskatos ekonominiams migrantams grįžti ir dirbti Lietuvoje; * svarbia problema išlieka profesinių susirgimų gydytojų skaičiaus ir jų gebėjimų didinimas. Problemų sprendimo būdai Siekiant gerinti darbuotojų ir įmo- 12

13 Aktualijos nių gebėjimus prisitaikyti prie pokyčių, bus peržiūrimos tvarkos ir teikiami jų pakeitimai, skatinamos ir skleidžiamos naujos darbo organizavimo formos. Bus remiami profesinio statuso pokyčiai, dirbančių ir netekusių darbo asmenų profesinis mokymas, verslumas ir geografinis mobilumas, sustiprinta nedeklaruojamo darbo prevencija. Socialiniai partneriai bus mokomi kolektyvinių derybų. Bus siekiama geriau numatyti pokyčių valdymą darbo rinkoje, mažinti socialines sąnaudas netekus darbo. Numatoma mažinti nelaimingus atsitikimus darbe, sudarant darbdaviams palankesnes sąlygas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemonėms įgyvendinti, modernizuoti darbo rinkos sistemas. Bus toliau įgyvendinamos priemonės, numatytos pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialiniam prisitaikymui, medicininei reabilitacijai bei profesiniam orientavimui į kitas veiklos sritis, ekonominės ir socialinės plėtros priemonės kultūros ir meno darbuotojų, pedagogų, socialinį darbą dirbančiųjų darbo užmokesčiui didinti ir socialinėms garantijoms gerinti, darbo jėgos migracijai šalies viduje skatinti. Užtikrinti darbo jėgos pasiūlos atitiktį paklausai, plėtojant ir didinant investicijas į žmogiškąjį kapitalą Daugiau investuoti į žmones numato nauja Profesinio mokymo įstatymo redakcija, priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas. Parengta ir patvirtinta Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa, skirta sudaryti sąlygas profesinio orientavimo sistemos plėtrai: užtikrinti jos vientisumą ir nuoseklumą pereinant iš bendrojo lavinimo į profesines ar aukštąsias mokyklas, profesinio orientavimo paslaugų įvairovę, aukštą kokybę ir prieinamumą visiems švietimo sistemos dalyviams, profesinio orientavimo priemonių kūrimą ir specialistų rengimą, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotų grupių dalyvavimą profesinio orientavimo paslaugų plėtroje. Parengta ir patvirtinta Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcija, kuri nustato šių centrų programos rengimo ir įgyvendinimo principus bei planą m. parengta ir patvirtinta Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa, skirta padidinti profesinio mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams. Jau treti metai Lietuvos darbo birža skiria ypatingą dėmesį vyresnio amžiaus (45+), nekvalifikuotiems bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbuotojams įtraukti į profesinio mokymo ir neformalaus švietimo programas, o nuo šių metų - teikti prioritetą kvalifikuotiems darbininkams parengti darbui su moderniomis technologijomis. Įgyvendinant ESF finansuojamą valstybinės svarbos projektą Vieningos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemos kūrimas ir įdiegimas ( m.) sukurtas vieningas pirminio (jaunimo) ir tęstinio (suaugusiųjų) profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemos modelis ir instrumentai jam įgyvendinti. Realizuojant ESF finansuojamą projektą Nacionalinės profesinio rengimo standartų sistemos plėtra ( m.) parengtas 101 profesinio rengimo standartas, atlikti specialistų poreikio tyrimai 6 ūkio sektoriuose, sukurta ir viename ūkio sektoriuje išbandyta Ateities gebėjimų nustatymo metodika (skirta nustatyti problemines šalies ūkio šakas gebėjimų trūkumų atžvilgiu). Aktualios problemos ir iššūkiai * Žemi mokytojų atlyginimai, apribotas mokyklų savarankiškumas, reikiamų kvalifikacijos tobulinimo ir profesinės karjeros galimybių stoka nemotyvuoja veiksmingai dirbti; * trūksta patrauklių, platų paslaugų paketą teikiančių mokymosi visą gyvenimą institucijų suaugusiems; * esama sistema neskatina žmonių mobilumo tarp skirtingų švietimo grandžių (nepakankamai išplėtota pameistrystė, ankstesnio mokymosi pripažinimo sistema ir pan.); * stokojama dermės tarp rinkos poreikių ir individo siekių (pvz., darbo rinkai reikalingos kvalifikacijos mažai paklausios tarp jaunimo); * nepakankami švietimo sistemos pajėgumai prisitaikyti prie kintančios rinkos (siaura kvalifikacijų sistema, nevisiškai efektyvi praktinio mokymo bazė, neįdiegta nuoseklios Ateities gebėjimų stebėsenos sistema). Problemų sprendimo būdai Numatoma gerinti specialybių įvairiose ūkio šakose įvaizdį, sudaryti geresnes sąlygas mokymo/studijų dalyviams atlikti praktiką įmonėse, stiprinti ryšius tarp darbdavių ir švietimo bei mokslo institucijų. Taip pat bus gerinamas praktinis profesinis mokymas steigiant sektorinius praktinio mokymo centrus, kuriuose praktinius įgūdžius tobulintų visų švietimo ir mokslo įstaigų kontingentas bei įmonių darbuotojai. Toliau bus kuriama mokymosi visą gyvenimą sistema, optimizuojant pirminio ir tęstinio profesinio mokymo įstaigų tinklą, nacionalinė kvalifikacijų sistema, pereinant prie modulinio mokymo. Numatoma tęsti pradėtas įgyvendinti priemones: atlikti ūkio sektorių bei įsidarbinimo tyrimus, plėtoti profesinio rengimo standartų ir orientavimo sistemas, diegti profesinio rengimo kokybės užtikrinimo sistemą, decentralizuoti profesinio mokymo įstaigų valdymą pertvarkant profesinio mokymo įstaigas iš biudžetinių į viešąsias, kelti profesijos mokytojų kompetenciją. Numatyti problemų sprendimų būdai prisidės prie Europos Komisijos pateiktų Lietuvai rekomendacijų realizavimo - stiprinti pastangas, siekiant didinti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą: gerinti regioninį mobilumą, reformuoti švietimo ir profesinio mokymo sistemas, siekiant užtikrinti jų kokybę bei atitikimą darbo rinkos poreikiams. Taip pat įgyvendinti atnaujintą mokymosi visą gyvenimą strategiją bei išskirtų ypatingo dėmesio reikalaujančių sričių (gerinti jaunimo įsidarbinimo galimybes, plėsti verslumo ugdymą, didinti galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, stiprinti darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūrą) įgyvendinimo klausimus. Parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyrius 13

14 Aktualijos Darbo biržos paslaugos: laugas); * plėsti bendradarbiavimą su privačiomis įdarbinimo agentūromis; * sukurti efektyvų bendravimą su visuomene ir klientais, išlaikant proporciją tarp reklamos ir marketingo veiklų; * gerinti Lietuvos darbo biržos darbuotojų profesinius gebėjimus darbe su darbdaviais; * gerinti bendradarbiavimą su kitų šalių užimtumo tarnybomis bei perimti jų teigiamą patirtį, kuriant naujas paslaugas. J.E.Zvicevičienė atkreipė seminaro dalyvių dėmesį į laisvų darbo vietų kokybinių parametrų įtaką jas užpildant, LDB ir teritorinių darbo biržų interneto svetainių tematinių puslapių lankomumą, elektroninių paslaugų viešinimo ir naudojimosi jomis problemas bei jų sprendimo būdus. Alytaus darbo biržos Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Vaida Kamandulienė pristatė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo įsteigimo tikslus, supažindino su reikalavimais, keliamais rengiant paraišką šiam fondui gauti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas tai pagalba atleistiems darbuotojams greičiau susirasti darbą. Buvo pasidalinta patirtimi, įgyta ruošiant Europos globalizacijos fondo paraišką dėl AB Alytaus tekstilė, kuriai 2007 m. rugpjūčio mėn. buvo iškelta bankroto byla ir prasidėjo darbuotojų atleidimai. LR Ūkio ministerija pateikė išvadą, kad esminiai struktūriniai pasikeitimai pasaulinėje prekybos struktūnaujas požiūris į darbdavius Vilkaviškio darbo biržoje Lietuvos darbo biržos specialistai organizavo seminarą teritorinių darbo biržų darbuotojams, dirbantiems su įmonėmis tema Teikiamų paslaugų darbdaviams gerinimas. Renginyje dalyvavo Alytaus, Kauno, Lazdijų, Druskininkų, Marijampolės, Varėnos, Prienų, Jurbarko, Tauragės ir Šakių darbo biržų darbuotojai. Živilė POVILAITIENĖ Vilkaviškio darbo biržos Karjeros planavimo skyriaus vedėja Pradėdama seminarą Vilkaviškio darbo biržos direktorė Alė Stepulaitienė pasidžiaugė, kad naujoje darbo biržoje sukurtos kokybiškos darbo sąlygos darbuotojams, jauki aplinka klientams ir yra puikios galimybės organizuoti seminarus teritorinių darbo biržų darbuotojams. Kolegoms direktorė akcentavo, kad tik užtikrindami efektyvų darbą su darbdaviais, darbo biržos darbuotojai turės galimybę pasiūlyti užimtumą kitai klientų grupei ieškantiems darbo asmenims. Labai svarbu pelnyti darbdavių pasitikėjimą ir skatinti juos registruoti laisvas darbo vietas. Džiugu, kad Vilkaviškio darbo birža šiais metais užregistravo 30 proc. daugiau laisvų darbo vietų, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Tai aktyvaus darbo su darbdaviais rezultatas. Lietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vyriausioji specialistė Janina Eleonora Zvicevičienė kalbėjo apie darbo biržų teikiamų paslaugų darbdaviams ir naujo požiūrio į jas formavimo svarbą. Pranešėja pabrėžė, kad siekiant įregistruoti kuo daugiau kokybiškų ir finansiš- kai patrauklių darbo vietų, reikalingos aktyvios derybos su darbdaviais. Gerinant laisvų darbo vietų užpildymą, svarbu užtikrinti informacijos apie registruojamas ir skelbiamas laisvas darbo vietas internete ir atviro informavimo zonose reprezentatyvumą (informacija turi būti tiksli, išsami ir patraukliai pateikta). Siekiant bendradarbiavimo su įmonėmis skaidrumo ir jų finansavimo pagrindimo, paslaugos darbdaviams turėtų būti skirstomos pagal indėlį įgyvendinant darbo biržos tikslus, t.y. didinant užimtumą bei įdarbinimą asmenų su papildomomis užimtumo garantijomis. Pranešėja informavo, kad LDB specialistai kaip partneriai dalyvavo Latvijos užimtumo tarnybos projekte Užimtumo tarnybų darbdaviams teikiamų paslaugų vidutinės trukmės strategijos tobulinimas. Bendradarbiavimo rezultatas - numatyti strateginiai tikslai ir užduotys iki 2010 metų. Strategijos tikslas užtikrinti darbo biržos politikos, orientuotos į darbdavį, vystymą ir įgyvendinimą pagal principą nuo paslaugų reklamos ir formalios informacijos klientams iki paslaugų kokybės užtikrinimo. Parengtoje strategijoje numatytos septynios pagrindinės plėtros kryptys, siekiant įgyvendinti numatytus tikslus: * plėsti ir gerinti IT infrastruktūrą, kurti geriau suprantamas vartotojams duomenų bazes; * gerinti laisvų darbo vietų registravimo, paskelbimo ir užpildymo procesą; * gerinti dabartinių teikiamų paslaugų kokybę ir pristatyti naujas paslaugas darbdaviams (įtraukiant ir EURES pas- 14

15 Aktualijos roje per praėjusius metus gerokai įtakojo AB Alytaus tekstilė veiklą ir jos išlikimo rinkoje galimybes. Tai tapo pagrindu Lietuvai prašyti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos. Planuojama paramos suma buvusių AB Alytaus tekstilė darbuotojų užimtumui remti beveik 299 tūkst. eurų, į projekto veiklas planuojama įtraukti 600 buvusių AB Alytaus tekstilė darbuotojų. Lietuvos darbo biržos Užsienio ryšių skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolita Meškelytė pristatė Užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje problemas ir galimybę gerinti darbdavių aptarnavimą. Seminaro metu buvo aptartos Leidimų dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo taikymo pagrindinės problemos, užsieniečio perėjimo iš vienos įmonės į kitą tvarka, kalbėta apie leidimų dirbti panaikinimą. Seminaro dalyviai buvo supažindinti su reikalavimais, taikomais su užsieniečiu sudaromai darbo sutarčiai, aptarti programos Leidimai užsieniečiams dirbti Lietuvoje naudojimo klausimai. Teigiama patirtimi teikiant tarpininkavimo įdarbinant paslaugas darbdaviams su seminaro dalyviais pasidalijo Jurbarko darbo biržos Karjeros planavimo skyriaus vedėjas Egidijus Kulikauskas, Kauno darbo biržos Darbo su darbdaviais skyriaus vedėja Danguolė Galinienė ir Karjeros planavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Birutė Jančiauskienė, Prienų darbo biržos Karjeros planavimo skyriaus vedėja Daiva Grinienė. Pranešėjai kalbėjo apie laisvų darbo vietų užpildymo problemas ir kiekvieną savaitę vykdomą laisvų darbo vietų užpildymo stebėseną bei rezultatus, analizavo pagrindines darbuotojų kaitos priežastis įmonėse, registruotų teritorijose darbo vietų kokybinius parametrus. Diskusijų metu teritorinių darbo biržų atstovai aktyviai išsakė savo nuomonę apie problemas, iškylančias užpildant laisvas darbo vietas, pabrėžė, kad didžiausia laisvų darbo vietų dalis registruojama didžiuosiuose šalies miestuose ir jų apskrityse (per 80 proc.). Tuo tarpu rajonuose paklausos dalis bendrame skaičiuje nedidelė, didžioji dalis laisvų darbo vietų (70 proc.) registruojamos siūlant minimalų atlyginimą. Siūlydami didesnį atlyginimą darbdaviai atitinkamai kelia ir kvalifikacinius reikalavimus pretendentams. Seminaro dalyviai pasidalino naudinga patirtimi užpildant laisvas darbo vietas, vedant derybas su darbdaviu. Parama darbo vietoms steigti Natalija RAUDELIŪNIENĖ Kaišiadorių darbo biržos Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėja Darbo vietų steigimo subsidijavimas viena iš aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, kuria siekiama padėti ieškantiems darbo asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir gerinti darbo vietų bei parengtų kvalifikuotų darbuotojų santykio pusiausvyrą. Šios priemonės tikslas suteikus finansinę pagalbą, skatinti darbdavius steigti naujas darbo vietas arba pritaikyti esamas bedarbiui su negalia, įdarbinti pagal neterminuotą darbo sutartį. Kadangi aktyvios darbo rinkos politikos priemonės susijusios su investicijomis į žmogų, valstybė nuolat ieško būdų, kaip skatinti darbdavius, įdarbinančius socialiai pažeidžiamus asmenis. Šia Lietuvos Respublikos Vyriausybės suteikta parama naudojasi ir Kaišiadorių rajono darbdaviai: naujų darbo vietų steigimas, įsigaliojus Užimtumo rėmimo įstatymui, šalyje pradėtas įgyvendinti 2006 m. antrame pusmetyje. Jau tų pačių metų gruodį naujai sukurta pirmąja autošaltkalvio darbo vieta, kuri skirta lengvųjų automobilių važiuoklės, variklių, transmisijos remontui, galėjo pasidžiaugti UAB Algrena. Pernai šia paslauga pasinaudojo šeši Naujai sukurta darbo vieta džiaugiasi autošaltkalvis Rimantas Vitkauskas. rajono darbdaviai, sukurdami virėjos darbo vietą A.Radvilos įmonėje Alivdara, plovimo operatoriaus UAB BHJ BALTIC, vairuotojo UAB Aradva, skalbėjos UAB Kaišiadorių paukštynas, gaterio darbininko J.Sladkevičiaus bei G.Lelešiaus individualiose įmonėse. Bendra valstybės parama 248 tūkstančiai litų. Šiemet dvi pardavimų vadybininko darbo vietos, aprūpintos šiuolaikine modernia technika, įsteigtos ŽŪB Nematekas. Nauju automobiliu bei sukurta pirkimų vadybininko vieta džiaugiasi Algirdas Čėsna, dirbantis A.Radvilos įmonėje Alivdara. Šioms darbo vietoms steigti panaudota 65 tūkst Lt. Įsteigtos naujos darbo vietos suteikė galimybę gauti nuolatinį darbą 10 bedarbių, kuriems nustatytas vidutinis arba lengvas neįgalumo lygis. Šiuo metu Kaišiadorių darbo biržai pateiktos dvi paraiškos pakavimo operatoriaus vietai UAB Savingė bei medienos šlifavimo operatoriaus vietai UAB CLE- MENCE RICHARD subsidijai gauti. Aktyvūs darbdaviai, pasinaudoję valstybės parama, teigia, kad ji yra labai reikšminga. Teigiamai vertinamos ir Kaišiadorių darbo biržos teikiamos priemonės bedarbiams ir ieškantiems darbo asmenims įdarbinti, džiaugiamasi nuoširdžiu abipusiu bendradarbiavimu. 15

16 Socialinių įmonių veikla Jauna neįgaliųjų socialinė įmonė žmonių su negalia grįžimas į darbo rinką Danutė Simutienė UAB Printėja direktorė Kaišiadoryse yra net trys didelės spaustuvės, gaminančios įvairiausią produkciją. Tačiau jeigu kokiai nors įmonei ar verslininkui reikia registravimo žurnalo, kelių ar keliolikos lankstukų, vizitinių, kokio šimto brošiūrų gali ateiti pas mus, į UAB Printėja. Tam esame ir įsikūrę, kad visa tai pagamintume. Ir ne tik įmonei ar įstaigai. Mylintis eiles žmogus pas mus gali atsispausdinti savo ar artimųjų, draugų eilėraščių knygelę, įsirišti vaikų piešinius, pasidauginti širdžiai brangių nuotraukų albumą, pasigaminti kalendorių su šeimos gimtadieniais, atsispausdinti kvietimus į vestuves, jubiliejus ir dar daugybę visokiausių smulkmenų. Mūsų paslaugomis gali pasinaudoti kiekvienas, žinantis ko nori, visa kita patars profesionalūs darbuotojai. Jie padės išsirinkti, suprojektuos, suderins, o gal pasiūlys tai, ko jūs net neįsivaizdavote. Ir pagamins net vieną vienetą, kaip ir skelbiamės. Už vieneto kainą. Kita, esminė, mūsų verslo dalis žmonės. Šiuo metu 70 procentų visų įmonės darbuotojų yra neįgalieji. Praeitų metų pabaigoje gavome neįgaliųjų socialinės įmonės statusą. Dažnas, išgirdęs apie neįgaliųjų socialinę įmonę, mano, kad ji teikia paslaugas neįgaliesiems, rūpinasi jų šalpa ar panašiai. Iš tiesų tai gali būti eilinė bet kurio verslo įmonė, tik jos darbuotojai turi negalią. Tai labiau suprantama ir vertinama dideliuose miestuose, ypač Kaune. Todėl dažnai užsakymas duodamas būtent motyvuojant tuo, kad jį atliks neįgalūs darbuotojai. Labai dažnai pastaruoju metu girdimas žodžių derinys neįgaliųjų socialinės atskirties mažinimas Kaišiadoryse kol kas nėra pakankamai įsisąmonintas, o mes juk neprašom pašalpos, mes norim ir galim užsidirbti. Jeigu savi, kaišiadoriečiai, nepadės pakilti, tai kas tada? Neįgaliųjų darbui specialių pritaikymų įmonėje nebuvo daug. Susiradom vieno aukšto, be slenksčių, laiptų ir kitokių kliūčių patalpas, kurias geranoriški savininkai suremontavo, praplatino buitines patalpas pagal mūsų poreikius. Gamybinė Printėjos įranga specialiai sukomplektuota taip, kad ja gali dirbti darbuotojai su negalia tiesiog išsirinkome, kas tinka. Ypatingą dėmesį kreipiame ir į darbuotojų sveikatos būklę, todėl renkamės naujausias, neteršiančias aplinkos technologijas. Gal todėl mūsų įmonė labiau panaši ne į ūžiančią ir dažais kvepiančią spaustuvę, o į biurą, kur dirbama kompiuteriais, nedidelėmis mašinėlėmis. Neapsigaukite, tai pakankamai aukštos kvalifikacijos reikalaujanti įranga, ir su ja itin sėkmingai dirba žmonės, kurie pradėdami nieko apie tai neišmanė, bet labai norėjo išmokti. Pravertė mūsų ilgametė darbo spaustuvėse patirtis, be to, darbuotojus siunčiame į kursus, kviečiame specialistus. Bet svarbiausia tarpusavio supratimas ir paprasčiausias žmoniškumas. Nieko nekainuoja lankstus darbo grafikas pagal darbuotojo poreikius, dalis specialistų dėl negalios dirba namuose, nes jiems taip patogiau. Susisiekimui naudojame šiuolaikines informacines technologijas, visi naudojamės elektroniniu paštu, programa skype, įmonės mobiliaisiais telefonais ir dairomės inovacijų. Įgyvendinant idėją, kad verslas gali būti ne tik dėl verslo, o būtent susietas su neįgaliųjų grąžinimu į darbo rinką, pagrindinis mūsų partneris ir pagalbininkas yra Kaišiadorių Darbo Birža visos didžiosios raidės ne šiaip sau. Tik jų konsultacijos ir geranoriškumas padėjo mums pasinaudojant valstybės teikiama pagalba pasiekti tai, ką turim, praplėsti įmonės teikiamas paslaugas ir įdarbinti daugiau žmonių, suteikė potencialą auginti. Jaučiame nuolatinį rūpinimąsi ir neformalią paramą. Ačiū! 16

17 Aktualijos Situacija darbo rinkoje liepos 1d. tūkst. Įregistruota ieškančių darbo asmenų 101,0 iš jų: moterų 56,9 (56,3 %) vyrų 44,2 (43,7 %) dalyvaujančių laikino užimtumo 16,8 ( 16,7 %) priemonėse gaunančių nedarbo draudimo 22,9 (34,6 %) išmokas Ieškančių darbo asmenų santykis su 4,7 % darbingo amžiaus gyventojais Darbo jėgos pasiūla auga, paklausa mažėja Birželio mėnesį į šalies teritorines darbo biržas ieškodami darbo kreipėsi 20,2 tūkst. asmenų, 18 proc. daugiau negu gegužę ir per 22 proc. daugiau negu 2007 m. birželį. Tuo tarpu darbo jėgos paklausa mažėja: birželį Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo įregistruota 16,3 tūkst. laisvų darbo vietų, beveik 14 proc. mažiau negu prieš mėnesį. Pirmąjį pusmetį Lietuvos darbo biržoje užsiregistravo per 110 tūkst. darbo ieškančių asmenų 16,8 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Darbo biržos specialistai pirmąjį šių metų pusmetį ieškantiems darbo asmenims galėjo pasiūlyti 51,7 tūkst. laisvų darbo vietų nuolatiniam įdarbinimui ir 6,8 tūkst. terminuotam ,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų - darbo biržos klientai Liepos 1 d. darbo biržos klientais buvo 101 tūkst. asmenų, apie 4 proc. daugiau negu prieš mėnesį ir negu 2007 m. liepos 1 d. Teritorinėse darbo biržose įregistruoti asmenys sudarė 4,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Birželio mėnesio pabaigoje kas šeštas registruotas asmuo darbo biržos siuntimu dalyvavo laikino užimtumo priemonėse ir dėl šios priežasties jiems buvo sustabdytas bedarbio statusas. Laikinai užimti asmenys sudarė 0,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Aukščiausio nedarbo teritorijos nesikeičia Nors šalies mastu nedarbo rodiklis per mėnesį išaugo 0,2 proc. punkto, tačiau atskirose šalies teritorijose jis kito labai nevienodai: 9 savivaldybių teritorijose mažėjo, 11 liko nepakitęs ir 40 augo. Labiausiai nedarbas išaugo Druskininkuose - 1,4 proc. punkto, mažėjo (0,3 proc. punkto) Ignalinos raj., Palangos ir Neringos savivaldybėse. Liepos 1 d., kaip ir prieš mėnesį, daugiausia ieškančių darbo asmenų buvo Druskininkų (12,0 proc.) bei Akmenės (9,1 proc.) ir Jurbarko (8,7 proc.) rajonų savivaldybėse. Mažiausiai ieškančių darbo užregistruota Neringos (1,4 proc.), Elektrėnų (1,8), Trakų (2,3 proc.) ir Kretingos (2,3 proc.) savivaldybėse. Iš didžiųjų šalies miestų didžiausias ieškančių darbo asmenų procentas buvo registruotas Panevėžyje (5,3 proc.), mažiausias - Kaune ( 3,4 proc.). Tarp apskričių aukščiausi nedarbo rodikliai buvo Tauragės (6,8 proc.), žemiausi Kauno ir Klaipėdos apskrityse. Kas penktas bedarbis planuoja įgyti profesiją Nors auga darbo jėgos pasiūla, o paklausa mažėja, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema išlieka aktuali. Daugėja besiregistruojančių bedarbių, o taip pat ir neturinčių profesinio pasirengimo asmenų. Palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu, nekvalifikuotų bedarbių įregistruota 22 proc. daugiau, o bendras besikreipusių skaičius išaugo 16,8 proc. Didelė bedarbių dalis ne tik neturi profesinio pasirengimo, bet ir neapsisprendusi dėl savo profesinės karjeros. Darbo biržos specialistai tokius bedarbius konsultuoja individualiai ir grupėse. Per pirmąjį šių metų pusmetį darbo biržos specialistai suteikė 513 tūkst. individualių konsultacijų. Dar 13,5 tūkst. asmenų lavino darbo paieškos, bendravimo įgūdžius, dalyvaudami grupiniuose užsiėmimuose. Darbo biržos specialistai, siekdami bedarbiams numatyti efektyviausias priemones įsitvirtinti darbo rinkoje, kartu su jais šiais metais sudarė beveik 84 tūkst. individualių įsidarbinimo planų. Didelis dėmesys skiriamas bedarbių požiūriui į mokymąsi skatinti bei profesiniam orientavimui. Kas penktas bedarbis planuoja įsitvirtinti darbo rinkoje mokydamasis ir įgijęs darbo rinkoje paklausią profesiją. Nukelta į 18 p. 17

18 Aktualijos Padėta įsidarbinti beveik 9,6 tūkst. asmenų Birželio mėnesį Lietuvos darbo biržos specialistai padėjo įsidarbinti 9,6 tūkst. ieškančių darbo asmenų, per 10 proc. daugiau negu 2007 metų birželį. Beveik 89 proc. įdarbintųjų gavo nuolatinį darbą. Tarp įdarbintųjų moterys sudarė 54,8 proc., vyrai 45,2 proc. Kas šeštas įdarbintasis asmuo iki 25 metų amžiaus, kas penktas vyresnis kaip 50 metų amžiaus. Nors į darbo birža kreipiasi daugiau vyresnio amžiaus asmenų, jaunimo įdarbinama santykinai daugiau apie 63 proc. nuo per mėnesį įsiregistravusių. Per šešis šių metų mėnesius pagalba ieškant darbo buvo suteikta 61,6 tūkst. asmenų. Palyginti su 2007 metų tuo pačiu laikotarpiu, įdarbinimas išaugo 5,6 proc. Dar 10,7 tūkst. asmenų, 5 proc. daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį, vykdė veiklą įsigiję lengvatinius verslo liudijimus. Užsienio piliečių įdarbinimas padeda spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą Nors įdarbinimas auga, ne visas darbo vietas pavyksta operatyviai užpildyti dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo. Vienas iš šios problemos sprendimo būdų kvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimas. Tenkindama darbdavių poreikius kvalifikuotai darbo jėgai, Lietuvos darbo birža per 2008 m. birželio mėnesį išdavė 919 leidimų užsienio piliečiams dirbti Lietuvos Respublikoje. Palyginti su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu, išduotų leidimų skaičius išaugo beveik dvigubai. Tarp gavusių leidimus dirbti daugiausia Baltarusijos, Ukrainos ir Turkijos piliečių. Profesijos, kurių atstovams išduoti leidimai: vairuotojai ekspeditoriai, mūrininkai, suvirintojai, metalinių laivų korpusų surinkėjai, tinkuotojai, dažytojai. Per šešis šių metų mėnesius buvo išduota 4412 leidimų dirbti užsienio piliečiams. Išaugo viešųjų darbų apimtys Birželio mėnesį į aktyvios darbo rinkos politikos priemones buvo nusiųsta 3,9 tūkst. asmenų, per 70 proc. daugiau negu gegužę. Labiausiai, beveik perpus, išaugo viešųjų darbų apimtys. Į viešuosius darbus birželio mėnesį buvo nusiųsta 2,6 tūkst. asmenų. Daugiau kaip 1 tūkst. iš jų moksleiviai, vasaros atostogų metu tvarkantys mokyklas, parkus. Nuo metų pradžios aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 18,2 tūkst. asmenų. Kas trečias iš jų buvo nusiųstas į profesinio mokymo programas. Trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos, mokymas labai svarbi priemonė šiai problemai spręsti. Trys iš penkių darbo rinkos programų dalyvių buvo nusiųsti į remiamojo įdarbinimo priemones: įgūdžių įgijimo rėmimą, įdarbinimą subsidijuojant, viešuosius darbus. Nuo metų pradžios 18,2 tūkst. darbo biržoje įregistruotų asmenų buvo pasiūlytas laikinas užimtumas dalyvaujant kvalifikacijos kėlimo, įgūdžių įgijimo, remiamojo įdarbinimo ir kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Auga grupės darbuotojų atleidimų skaičius 2008 m. birželio mėn. buvo gauta 10 pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus, kuriuose numatoma iš darbo atleisti 238 darbuotojus. Pranešimus apie grupės darbuotojų atleidimus gavo Panevėžio, Vilniaus, Prienų, Tauragės, Trakų, Plungės, Klaipėdos ir Kauno darbo biržos. Darbuotojų atleidimo priežastys įmonėms iškeltos bankroto bylos, struktūriniai pertvarkymai, likvidacija. Panevėžio darbo birža gavo pranešimus iš UAB Regovitus, kad dėl nuostolingos bendrovės veiklos bus nutraukiama gamyba ir atleidžiami 54 darbuotojai, iš UAB Oksitija dėl bankroto planuojama atsisakyti 14 darbuotojų paslaugų. Vilniaus UAB Oldaras dėl bankroto numato atleisti 45 darbuotojus. Dėl pagrindinių mokyklų likvidavimo darbo neteks 64 darbuotojai iš Prienų rajono Užuguosčio pagrindinės mokyklos - 31, iš Tauragės rajono Kunigiškių pagrindinės mokyklos 18, iš Plungės rajono Aleksandravo pagrindinės mokyklos 15 darbuotojų. Trakų darbo birža gavo pranešimą iš Elektrėnų policijos komisariato apie 21 darbuotojo atleidimą dėl reorganizacijos. Pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimą per šių metų pirmą pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 15 proc., įspėtų apie atleidimą darbuotojų skaičius beveik nepakito. Teritorinių darbo biržų specialistai organizavo susitikimus su įmonių, pranešusių apie atleidimus, atstovais ir atleidžiamais darbuotojais, suteikė informaciją apie darbo biržos teikiamas paslaugas, aptarė užimtumo rėmimo priemonių taikymą. Buvo parengtos 5 tikslinės prevencinės programos atleidimų pasekmėms sušvelninti. Jose numatoma, kad 80 asmenų bus suteiktos informavimo, konsultavimo, individualios veiklos planavimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugos, 15 asmenų dalyvaus aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, 50 bus įdarbinti į laisvas darbo vietas, 15 numato įsidarbinti savarankiškai. Konsultacijų su atleidžiamais darbuotojais metu yra išsiaiškinama atleidžiamų darbuotojų motyvacija, suteikiama pagalba ieškant darbo, darbuotojai rengiami integravimuisi į darbo rinką. 18

19 Summary Situation in Lithuania labour market During June: 20,2 thous. registered unemployed 9,6 thous. placed to jobs, 15,2 thous. of them to permanent job, 5,8 thous. granted unemployment insurance benefit, 16,3 thous. registered vacancies, 3,9 thous. job seekers involved in active labour market policy programmes. 1 July 4,7 per cent total unemployment rate, 56,3 per cent women unemployment rate, 43,7 per cent men unemployment rate, 101,0 thous. registered unemployed. DARBO BIRŽOS NAUJIENOS Lietuvos darbo biržos informacinis biuletenis 2008 m. liepa, Nr. 7(128) Leidybinės grupės adresas: S. Žukausko g.15, Vilnius LT Redaktorė Danutė Šalkauskienė Tel , tel./faks El. paštas: Danute.Salkauskiene@ldb.lt Milda.Jankauskiene@ldb.lt Darbo biržos naujienos - interneto svetainėje: (skyrius informacija/publikacijos) Spausdino UAB Baltijos kopija. LT Vilnius, Kareivių 13B 3,5 sp.l. Užs. Nr ISSN Tiražas 1500 egz. Some features about Alytus Labour exchange or region realities 3 How people live in Alytus, how do they work, what difficulties they face in labour market. Surely, it is impossible to reveal it completely and show the reality of inhabitants of this city during one day. In this article there are some fragments of meetings with employees of Alytus labour exchange, company of Arpolis of Nemunaitis district and employees of Dainava. According to Director of Alytus labour exchange, the situation of unemployed women is more complicaed than men. There are two thirds unemployed women between all registered unemployed. The bankrupt of company Alytaus tekstilė brought confusion into labour market when there were about one thousand dismissed people. It was necessary to solve problems to integrate them to labour market. Today the biggest labour force demand is in services sector, sector of industry and construction. European services for clients of Labour exchange of Lazdijai and Ignalina 6 Inhabitants of districts of Švenčionys, Vilkaviškis, Lazdijai, Ignalina and Visaginas enjoyed the results of an EU social fund project Modernization of infrastructure and enlargement of services provided. Minister of Social security and labour ministry V.Blinkevičiūtė greeted Lazdijai community and said that the new premises of labour exchange are accommodated to requirements of society. If the professionals work in this place, we will have great results - said Minister. Also, society of Ignalina is proud of better work conditions. There are more possibilities in Open services system to get information about labour exchange services, vacancies, employment possibilities. More attention for youth employment in Europe 8 The final international conference in Vilnius was organized. Topic of conference was: New challenges of services - services to young people. During the conference it was emphasized the minimization of the unemployment of young people and enlargement of possibilities for youth to integrate into the labour market. Representatives of trade unions of 11 ES member states shared ideas about their experience. In the last publication there were discussed the labour market policy for youth employment in countries of EU, also experience of Lithuania, Malta and Latvia was presented. In this article representatives of Austria, Holland, Slovenia and Slovakia shared their own experience. Labour market policy targets 11 In 2007 the government of Lithuania formulated the main goal in the labour market policy establishment of new workplaces, satisfying the requirements of labour force demand. Considering the main points of labour market of European Commission, at the implementation of the new National Lisbon strategy programm, leaders agreed on a new strategic goal for the country to make it more competitive in the years of ,capable of sustainable economic growth with more and better jobs, opening up markets in various goods and services, improving basic public services, greater social cohesion, improving implementation of labour market policy, the quality of services provided. The information about these activities and features is presented. Also some problems and challenges are analyzed. 19

20 ÁSIDARBINIM BAR O GALIMYBIØ M E T RAS ALYTAUS APSKRITYJE 2008 m. SPECIALISTAI DARBININKAI Pardavimo vadybininkai Turizmo vadybininkai Logistikos specialistai Administratoriai Draudimo agentai Finansininkai Buhalteriai Apdailininkai, tinkuotojai, dažytojai Plataus profilio statybininkai Betonuotojai Stogdengiai Skardininkai Elektrikai Ribotos Inžinieriai programuotojai Gydytojai Bendrosios praktikos slaugytojai reabilitacijos slaugytojai Socialiniai pedagogai Statybos inžinieriai Mechanikos inžinieriai Automatikos inžinieriai Inžinieriai konstruktoriai Medienos ruošos darbininkai Suvirintojai Konditeriai sunkvežimio vairuotojai Automobilinio ir elektrinio krautuvo vairuotojai Ekskavatoriaus mašinistai Mažos Apskaitininkai Architektai Teisininkai Ekonomistai Fizinio lavinimo mokytojai Bibliotekininkai Socialiniai darbuotojai Medienos apdirbimo inžinieriai Metalo apdirbimo inžinieriai Elektrotechnikai Elektros inžinieriai Radioelektronikos inžinieriai oro kondicionavimo inžinieriai Chemijos inžinieriai Siuvimo technologai Personalo specialistai Miškininkai Štampuotojai Tekintojai, frezuotojai Kalviai Santechnikai Elektromechanikai Traktorininkai Gaterininkai Baldžiai Juvelyrai Apsaugos darbuotojai 20 Technikai technologai Audimo technologai Sekretoriai referentai