PRIEŠDĖLIO BE- DAIKTAVARDŽIAI: ASMENYS, DAIKTAI, BŪVIAI JONAS KLIMA VI ČI US. Lietuvių kalbos institutas. ANTANO L YBERIO atminimui

Transcription

1 JONAS KLIMA VI ČI US Lietuvių kalbos institutas PRIEŠDĖLIO BE- DAIKTAVARDŽIAI: ASMENYS, DAIKTAI, BŪVIAI ANTANO L YBERIO atminimui Priešdėlio be- daiktavardžių daugumas žymi a s m e n į, neturintį, stokojantį ko nors: benamis, bekampis, bežemis, bekraitė, bekelnis; berankis, bekojis, bepirštis, beplaukis, bedantis, bejėgis, bebalsis; bevaikis, betėvis, bešeimis, bevyrė; bedievis, begėdis, betvarkis, belaisvis, besotis, beširdis, beprotis (žem. ir vak. aukšt. beprotis), beraštis, bemokslis, bedarbis. Yra ir gyvūnų: beragis, besnapis, ir augalų: bežiedžiai. Daug ir sunkesnės darybos - dažnų ir retesnių: besmegenis, beuodegis, bestuburiai, 47

2 bevainikiai; bekepuris, bemarškinis, besijonė; bemotėris; bepotčris, besveikatis, besarmatis, bepastögis, beskatikis, bemcomönis kas apykvailis" Užventis, bem'tovokis Dusetos, begomuris (.-gomurys) (begomäris, begomėris) besotis" (LKŽI 2 ). Naujadarų reta, bet pasitaiko. Visokių skaitiklių taisymosi metais užtiktas beskaitiklis LA Nesiliaujanti įkyri šunystė davė žod[bešunis: Šuns garbinimas neturi kelti bešuniams nepatogumu LA Kaip naujadaras bendrinėje kalboje gali atrodyti ir bearklis: Kodėl tada niekas iš jūsų, taip staigiai tapusių, anot poeto, bearkliais ir bežemiais, garsiai neplūdote LA Tačiau jis vartotas jau P. Cvirkos, pasitaiko gyvojoje kalboje: Kožnas (kiekvienas) bearklis nori, kad jį pavežtam Dusetos (LKŽ I 2 ). Vienas kitas darinys turi ir galūnę -ys: bedievys M. Daukšos postilė (175), bežadys ryt. aukšt. (greta bežadis) nebylys"; begalys 1. kam visko maža, kas niekada nepasotinamas" Čedasai, 2. kas atėjęs per ilgai būna": Svečiai begaliai namo nevažiuoja Kupiškis, Pandėlys, 3. užsispyrėlis, priešgyna" Salamiestis (LKŽ I 2 ). Negausią grupę sudaro konkrečių daiktų pavadinimai: bedugnė; 3 begale 2. praraja, bedugnė" A. Juškos žodynas (LKŽ I 2 ); belangė šnek. kalėjimas, arešto namai" DŽ 3 ; bešonė troba be sienų šiaudams, javams krauti" Šunskai, J. Jablonskis (LKŽ I 2 ); beraštė neraštuota juosta" Kupiškis (LKŽ 1 2 ); beviršė votis, skaudulys" Armoniškės (LKŽ I 2 ); bedruskė kalninis serbentas (Ribes alpinum)" Radviliškis (LKŽ I 2 ); 2 begalė 1. storosios žarnos pradinė dalis" Pilviškiai, 2. dešra iš storosios žamos pradinės dalies" Kazlų Rūda, Bagótoji (LKŽ I 2 ); 'begalis skėtinių šeimos lapuočių miškų augalas (Laserpitium)" DŽ 3 ; besotė 2. tarkuotų bulvių ir kruopų košė" Rietavas (LKZI 2 ); 'besotis 2. toks augalas; kalninis serbentas (Ribes alpinum)" LKŽ I 2 ; 'beveidis toks medis" Šatės, Žemalė (LKŽ 1 2 ); 'bevardis 2.,.ketvirtasis pirštas" LKŽ I 2 ; 2 beprotis Telšiai, Kruopiai, beprotis bulvinis apskritas kukulis be mėsos viduryje, valgomas su spirgintais taukais ar lašiniais" Telšiai (LKŽ I 2 ). Dar vieną grupę sudaro abstraktūs daiktavardžiai. Čia ryškėja du pogrupiai. Pirmiausia - tai dariniai, žymintys pamatiniu žodžiu sakomo daikto nebuvimą, stoką su gana aiškiu laiko atspalviu. Žodynuose laiko poreikšmis ne visada nurodomas: be- priešd. I. daiktavardžiai su juo žymi: 1. nebuvimą, trūkumąto, kas pasakyta pamatiniu žodžiu: beduonė, bekelė, besotė DŽ 3, bet beduonė, bepienė aiškinama kaip laikas, <...>", bekelė - ir <...> nebuvimas", ir <...> laikas", o bepinigė - tik neturėji- 48

3 mas pinigų"; LKŽ I 2 irgi beduone, bepienė yra laikas, <...>", bekelė laikas, kada nėra gero kelio (per šlapumą); prastas kelias", o bebulvė - <...>nepriteklius", bemaišė, bemalkė, bešienė- nebuvimas <...>", be pinigė- neturėjimas, stoka pinigų". Visi jie žymi kaimiškas, valstietiškas realijas. Jųpaplitimas nėra vienodas. Iš DZ 3 esančių plačiausiai tarmėse vartojama bekele Gervėčiai, Seinai, Nemunaitis, Molėtai, Kuktiškės, Leliūnai, Tauragnai, Apsas, Armoniškės (bekelė Tverečius), vartota jau K. Sirvydo žodyne (bezdrożność, invium - nekielinga meta, bekielė), rus. бездорожье pastiprinta vartojama ir kelininkystės terminijoje (kitųrytųaukštaičių-panm/js, pämuris, primenantis K. Donelaičio eilutę: Žemė su visais pašaliais įmurusi verkia); beduonė Armoniškės, Adutiškis, Mielagėnai, Rodūnia, Valkininkai, Bartninkai, Geistarai; bepienė Rudamina, Valkininkai; bepinigė Šakiai, Alksnėnai, Dusetos, bepinigė Merkinė. Kiti, nedėti į DŽ 3, kiek retesni: bebulvė Geistarai; bemalkė Geistarai, Bagótoji, Salakas; bešienė Tverečius; bemaišė Leipalingis (LKŽ I). Čia ne tik nematyti naujadarų, bet ir šie gyvi žodžiai, nykstant reiškiniams, apmiršta, retėja. Be to, visokie naujovių siekovai vietoj jų ar panašiems naujiems reiškiniams įvardyti vis kiša ko nors trūkumą, o labiausiai deficitą... Iš LKG1431 pateiktų 8 abstrakčių daiktavardžių, žyminčių dalyko nebuvimą, du - bemiegė ir besotė - įvardija ne daikto, o abstraktaus dalyko, reiškinio nebuvimą. Tų darinių reikšmei apibūdinti tiktų būvio sąvoka. DŽ 3 įdėta tik besotė 1. nebuvimas soties", LKŽ I 2 duomenimis, paplitusio vidutiniškai - Pilviškiai, Butrimonys (Alytaus r.), Armoniškės. Bemiegė 1. negalėjimas išsimiegoti" Leipalingis (bemiegė), 2. negalėjimas užmigti, nemiga" Leipalingis (bemiegė), Druskininkai [3. darželinė naktižiedė (Silene armeria)"] į DŽ 3 neįdėta. DŽ 3 yra dar begalė didelė daugybė" (LKŽ I 2 'begalė Palėvenė, Geistarai, J. Jablonskis, P. Mašiotas, begalės Ramygala, Žiežmariai, Daukšiai, Geistarai, Gargždai, taip pat 3 begale 1. begalybė" A. Juškos žodynas). Jų yra ir daugiau. \ DŽ 3 ir LKG 1431 neįdėti žinomi žodžiai: bedarbė Geistaraf, bedarbė Tverečius; belaisvė Geistarai, Karmėlava, Žiežmariai, Aleksandravėlė, belaisvė Sintautai, Vėžaičiai; besveikatė Varėna, Ratnyčia, Leipalingis; betvarkė Biržai, Geistarai, betvarkė Salantai, Tauragnai. Minėtini ir retesni: begalvė, begalve nežinojimas, kas daryti, sumišimas": Per tuos suirimus visai begalvė b [uv]o Geistarai; ant kieno begalvės kieno rūpesčiui, vargui": Ant mano begalvės tu, vaikeli, gimei Va- 49

4 rėna. Gegulė kukavo ant mergelės begalvės Rodūnia. Giedojo giedojo višta ir išgiedojo ant sa[vo] begalvės (susilaukė galo) Armoniškės; bešlovė A. Baranausko tarmių tekstynas (Telšiai); bebaimė P. Ruigio žodynas (Sicherheit - nesisaugojimas, bebaimė, bebaimystė), M. Valančius; begailė už nusidėjimus (: gailė) 1677 m. Belarmino katekizmas; beeile netvarka" K. Sirvydo žodynas [nierząd, perturbatio ordinis - ne straka, beeile (LKZI 2 ) (: eilė 3. <...> tvarka, nuoseklumas", taip pat eilia 3.)LKŽU 2 ]. Rusų kalboje panašių darinių daug gausiau: безлуние - nėra mėnulio, be mėnulio, (naktis) be mėnulio, nemėnesėta (naktis), nemėnesiena; panašiai безлесье (nors jau yra bemiškė stepė, bet net bemiškės vietos dar nėra); безрыбье (на безрыбье и рак рыба - iš bado ir šuo varškę bado); безлюдье (nors J. Jablonskis jau yra teikęs bežmonystę ir būdvardį bežmonis (kraštas); dabar poezijoje užtikta bežmogė gūduma Č. Jakšt KMMA 37). Jų lietuviški atitikmenys neretai yra visai kitos sandaros: безмолвие - tyla, tyluma; безветрие - tyka; безбрачие - viengungystė. Gana dažnai rus. без- atitinka liet. ne-: безверие- netikėjimas; бездействие - neveiklumas; neveika; бездумье - negalvojimas; безкорыстие- nesavanaudiškumas; бессмертие-nemirtingumas, nemarumas; бездолье nedalia, nelaimė; беззаконие neteisė, savivalė; безплодие 1. nevaisingumas; bergždumas; 2. nederlingumas. Yra ir šiokių, ir tokių atitikmenų: безвкусие - neskoningumas, beskonybė; безправие 1. beteisiškumas; 2. neteisė; бессмыслие - beprasmybė, nesąmonė. Beje, atitikmenys su be- dažniausiai yra ne priešdėlio be-, o priesagų -ybė, -ystė, -urnas dariniai: безвкусие - beskonybė (: beskonis), безвластие - bevaldystė (:bevaldis), бездушие - beširdiškumas (: beširdiškas). Bedarbė, betvarkė, belaisvė yra Rygiškių Jono 1914 m. Kalbos dalykuose" liesti žodžiai. Pirmiausia Jablonskis surašo asmenų pavadinimų su be- virtinę (išskyrus du - bedugnis, -ė ir bedruskės - tam tikros miškinės uogos - be rūgšties, be skonio" J. Jabl RIV 147) ir sako: Būdami tokie, jie nė vienas neduoda mums teisės sakyti <...>, kad žodis bedarbė esąs kurį laikąpalikimas be darbo" J. JablRlV 148. Toliau surašo virtinę žodžių, tarp kurių daug ir mums rūpimų būvio pavadinimų: apykanta ir neapykanta, būtis k nebūtis, laisvė ir nelaisvė, noras k nenoras, sąmonė k nesąmonė, turtas k neturtas}. Jabl RIV Išvada: Žodžiai nediena, negarbė, nekalba, nelaimė, nelaisvė, nesąmonė, neturtas ir kiti tolygūs rodo, ar šiaip ar taip, a) jog daiktavardis, sudėtas su gynimo 50

5 žodeliu ne-, gali gauti mūsų kalboje ir naujos, savotiškos reikšmės, jog nedarbas (neturtas, nelaisvė) nėra vien darbo (turto, laisvės) negacija apskritai" (...) ir b) jog žodžiai nedarbas, netvarka gali kalboje reikšti ir bezrobocie (Arbeitslosigkeit), беспорядокъ (Unordnung)" J. Jabl R IV 150. Taigi asmenų su Ье-pavadinimai neduoda mums teisės" turėti būvio pavadinimų su be-1 Kodėl? Mat būvį gali kalboje reikšti" dariniai su ne-! Atseit yra vieni, tai kitų negalima... Tačiau argi vieni žodžiai rodytų, kad kitokiųnegali būti? Kodėl turi būti tik vienaip? Šitoks griežtas (tarsi terminologiškas) vienopumas bendrinės kalbos kūrimosi pradmėje buvo gana savas ir kalbos vartotojams, jei tik labai nesikirsdavo su kalbos polinkiais, remiamais reikšmės skirtumo. Argi čia jo nėra? Kodėl kitose kalbose abejaip -rus. неверие ir безверие, lenk, nielad ir bezład, nierząd ir bezrząd, niesens ir bezsens, vok. Unruhe ir Ruhelosigkeit. Dabar vis labiau įsigali nesunkus supratimas, kad ne- reiškia paprastą nebuvimą, be- - to, kas buvo, nebuvimą, netekimą ar negerą trūkumą: neprotas - beprotybė, neprotingas - beprotis; netvarka - betvarkė, netvarkingas - betvarkis (sąvartyne, šiukšlyne - netvarka: nebuvo tvarkos, nereikėjo ir nereikia, betvarkė - buvo tvarka, bet sujaukta, nors reikia tvarkos). Ar neužsikertame tuo vienopumu kelio reikalingiems naujadarams? Jablonskis yra taisęs ir žodžius beprotybė (^beprotiškumas, neprotas) J. Jabl RIV 301, begėdybė [=nešlovė (negarbė)] J. Jabl R V 23. Telkinių dvejopumas - ir su ne-! - ir dar analogija: plg. turtas ir neturtas, laimė ir nelaimė, dorybė ir nedorybė, sąmonė ir nesąmonė...' 1 (J. Jabl RIV 301) rodytų, kad Jablonskiui čia netiko ne tik priesaga -ybė, kaip norėtų manyti A. Piročkinas (A. Pir JJLT 36). Jablonskis čia yra daug užgriebęs, bet neišsamiai, net prieštaringai daręs, kaip antai piktadarystė (=piktybė, šunybė, piktadarybė) J. Jabl R IV Nors pats Jablonskis yra teikęs virtinę panašių piktadarysčių": beduonystė, bemokslystė, besąžinystė (ir V. Kudirka), besotystė, bešalystė, betaktystė, beturtystė, betvarkystė, bevandenystė, bežmonystė (taip pat bedrąsiškumas, begališkumas, benamiškumas, benaudiškumas, bežadiškumas), veikiausiai nusižiūrėjęs į R Kuršaičio žodyną - bebaimingystė, bebaimystė, bedarbystė (1. Arbeitslosigkeit, auch wohl Unthätigkeit; M. Miežinio žodyne - bezdarbigums, bezdarbiba; bezczynność, bezrobocie; бездъйств1е, праздность; Р. Ruigio žodyne - Müßiggang - pataika, bedarbystė), begarbystė, begėdystė, bevaldystė. Jablonskis dalyką suprastina ir pripažįsta tik vienareikšmę: ( bedarbis, bedarbė yra tik žmogus be darbo, moteriškė be darbo", plg. beturtis, 51

6 beturtė, begėdis, begėdė, bemokslis, bemokslė")" L Jabl RIV 301 (1924); taip pat J. Jabl R V 144(1927). Šituo menku tenkinasi ir 1939 m. KP: bedarbė, -ės reiškia moterį, <...>, todėl nedirbamo meto, nedarbo reikšme ji netinka" (panašiai ir betvarkėj. belaisvė, 1941 m. LKŽ I, prakalboje sakoma: Žodžiai (daugiausia iš žodynų ar šiaip raštų), kurių buvimas abejojamas, spausdinami petitu" (VI). Tačiau petitu įdėti tik bebaimė ir belaisvė. O bebulvė, bedarbė, beduonė, beeilė, begailė, begalvė, bekelė, bemaišė, bemalkė, bemiegė, bepienė, bepinigė, besotė, besveikatė, bešlovė pateikti normaliais spaudmenimis ir šiaip be kokių nors nelietuviškumo, netaisyklingumo ir neteiktinumo nuorodų!, Tik betvarkė - visai neįdėta... Šiaip ar taip - ištikimybė kalbos duomenims \ išlaikyta, nors ir nenuosekliai.. Tačiau 1943 m. P. Skardžius ŽD visiškai apeina šiuos visus LKŽ i, duomenis, mini tik betvarkę Unordnung" - nežinia kodėl priskiria ją prie \ anksčiau vartotų nevisai vykusių naujadarų" (602). Ką reiškia ne visai vykęs naujadaras", paliekama spręsti... skaitytojui pačiam m. RŽ pateikia tik besotė (nebuvimas soties) ir retą bevaldą, -aldos [ negalėjimas valdyti, nevaldymas" Radviliškis, V. Kudirka (LKŽ : ųi 1954 m. DŽ, šiek tiek seka Jablonskio -ystėmis: beduonė, beduonystė; besotė, besotystė (taip pat besotybė), dar prikuria ir savo - bepašarystė, j bepinigystė (DŽ 2 - bepinigystė, bepinigišhanas). Bepinigės nėra - pučiama ir pro kopūstų daržą einant... Kaip vėliau vertinta tai, kas Jablonskio pasakyta neaiškiai, prieštaringai, be visapusiškų svarstymų ir įrodymų, o kitų vėliau kartota, mėtytasi, net mandagiai" nutylėta? 1956 m. Amerikos lietuvių laikraštyje,j3raugas"( )trumpaišį ] dalyką įvertino anuomet tik betvarkę kiek kliudęs Skardžius straipsnelio ' Žodyno dalykai" skirsnyje,fledarbas ir bedarbė". Nors, jau yra įsigalėjęs nedarbas ", seniau mūsų raštų kalboje buvo ta reikšme pasirodžiusi ir < bedarbė darbo nebuvimas", panašiai kaip betvarkė tvarkos nebuvimas" ir kt." Nors toliau autorius vardija kasdieninėj žmonių kalboj" var- tojamus bemaišė, bemalkė, bemiegė, besotė, tačiau reikia patikslinti, kad 'n betvarkė, bedarbe yra ne tik iš raštų. Skardžius visai tiksliai sako, kad jie i buvo išguiti iš mūsų bendrinės kalbos tuo sumetimu, kad <...> paprastai reiškia moteriškę, <...>". Tačiau jam atrodo, kad tie būdvardžiai nėra kliūtis daiktavardžiams: Taigi iš analogijos, atrodo, galėtų būti ir betvarkė tvar- 1 j j j I 52

7 kos nebuvimas" ir kt.", dėl darybos bei reikšmės negali būti pasmerkta ir bemiegė nemiegas, nemigas", besotė soties nebuvimas" ir kt.: tam tikram reikalui (literatūriniuose kūriniuose ir kt.) tos rūšies daiktavardžiai gali būti drąsiai vartojami; visur čia norėti vartoti darinius tik su priešdėliu ne- (...) nebūtų visai racionalus dalykas". Tačiau viena taisyklingumas, kita tikslingumas: Bet bendrinės kalbos tikslingumo sumetimais vis dėlto tenka pirmenybę atiduoti nedarbui, nemiegui, netvarkai ir kt." P. Skar RR V 937. Po penketo metų Skardžius paskelbia platesnį straipsnį,ßedarbe, belaisvė, betvarkė" (GK ). Kalbos duomenų pateikta gausiau, bet nuomonė iš esmės ta pati: Šiokių darinių mes galėjome patys susidaryti ir be svetimos įtakos" (38), tačiau reikšmės skyrimo galimybės ar reikalo autorius nekelia, jo klausimas alternatyvus - katrie turėtų būti toliau teikiami?" ir atsakymas savaime aiškus - ir toliau reikia palikti" (37) kaip buvus. Dar po dešimtmečio Skardžius pateikė trečią straipsnį bedarbė, belaisvė, betvarkė" ( Aidai" ^419). Aptaręs priešdėlio ne- darinius, sako, kad kas kita yra priešdėlio be- abstraktūs daiktavardžiai, kurie žymi pagrindiniu žodžiu pasakyto dalyko nebuvimą" (418), ir kad visai tokios pat darybos ir panašios reikšmės" (419) yra ir beduonė, ir betvarkė. Jų esama net senesniuose kalbos paminkluose", šie dariniai gali būti savi, lietuviški", gali būti ir svetimos įtakos paliesti" (419). Todėl galėtųbūti toleruojami, ypač literatūrinėje kalboje", tačiau bendrinei kalbai kaip terminai vis dėlto pirmiau teiktini abstraktai su neiginiu ne-", nes jų daryba yra daug aiškesnė, vaizdingesnė ir neabejotinai lietuviška" (419). Taigi pripažįstamas duomenų autentiškumas, jie vertinami pagal funkcinius stilius, o apie semantikos skirtumą nekalbama, tarsi nepastebima, kad kitos kalbos turi ir viena, ir kita m. A. Piročkinas rašo atsargiai, nuosaikiai: Netaisyklingas šių žodžių vartojimas, matyt, yra atsiradęs dėl slavų kalbų įtakos (plg. rusų безработица ir lenkų bezrobocie; lenk. bezład netvarka"; <...>. Iš da lies įtakos tokiam vartojimui galėjo turėti ir tai, kad lietuvių kalboje, nors ir retai (tarmėse), taip pat yra vedinių su priešdėliu be-, žyminčių pasakyto dalyko nebuvimą, o ne asmenį, kuris jo neturi (pvz.: beduonėtarpas be duonos, bemiegė - nemigos laikas). Tačiau vis dėlto tokie vediniai nėra būdingi literatūrinei kalbai: ir bemiegės vietoje dažniau vartojamas daiktavardis nemiga. Todėl ir toliau reikėtų taisyti pavartotus bedarbe, betvarkę, kai jais pasakomas nedarbas, netvarka" A. PirJJLT (visi išretinimai cituojant-j. K.). Daug sunkiau 53

8 sekasi šitokiu pusiniu būdu vertinti Jablonskio -ybės ir panašius taisymus: Jablonskiui labiausiai netiko", Jablonskis taip pat nepritarė", bet tarp jų yra ir labai įprastų, kuriais nesikrato nei mūsų žodynai, nei gramatikos", tačiau dabartiniai mūsų žodynai ir gramatikos tuos žodžius teikia", lyg ir be reikalo pasmerktas" A. Pir JJLT 36. Bet reikia remtis ne garsiomis pavardėmis, plikais teiginiais, o tik kalbos duomenimis, analize ir tada vertinimais. Jau 1965 m. LKG I tarp vardažodžių abstraktų, arba ypatybių pavadinimų, padarytų su antrąja pagal darumą priesaga -ybė iš daiktavardžių, trečias žodis yra beprotybė (309), yra ten ir galvažudybė, lengvatikybė, niekšybė, paleistuvybė, veidmainybė, visagalybė, matomas aiškus -ybės ir-ystės lygiagretumas, tik dažnumu skiriasi: Priesagos -urnas ir -ybė daugiausia yra vartojamos būdvardžių abstraktams darytis, o priesaga -ystė, trečioji pagal darumą, yra pati būdingoji daiktavardžių abstraktų darybos priemonė" LKG Jei dar prisimintume, kad bendrinėje kalboje visai gerai su jaunyste, vaikyste sugyvena senatvė (nors tarmėse plačiai vartojama senystė), jei dar pagalvotume, kad iš senatvės galime turėti ir turime vedinius senatvinis, senatviškas (nors ir jaunatviškas greta jaunystės išsitenka), kad vienybė ir vienatvė skiriasi (o vienystė reta), pagaliau, kad yra ir senybė, tarmėse reiškianti ir senatvę", o bendrinėje kalboje plačiai vartojama net 4 reikšmėmis (DŽ 3 ), kad pats Jablonskis yra padaręs senybiniusprielinksnius].. Būtų ir giesmė kita. Lietuvių kalbos sinchroninės darybos mokslo Jablonskio laikais (ypač 1914 m.!) nebuvo, Jablonskis jo nuosekliai nekūrė - buvo gramatikas, labiausiai įsigilinęs sintaksininkas (už sintaksės mokslinius darbus gavęs garbės profesoriaus vardą), mažiau leksikologas. Ar ne teisingiau jo ir viso mūsų kalbos mokslo atžvilgiu būtų skirti, kas buvo Jablonskio prioritetai ir stiprybė, o kas - bendrinės kalbos grindėjo, kūrėjo ir taisytojo neatidėliotini, begaliniai skubos darbai, t. y. kalbos praktiko sprangi duona su ašakomis? Ar ne teisingiau būtų į šiame straipsnyje kalbamus jo taisymus ir taisymėlius žiūrėti ne kaip į darybos klaidų - tikrų ar menamų-taisymus, o kaip į leksikos norminimą pagal jo šiuo atveju tik apčiuoptos, bet neišanalizuotos darybos būdingumus ir nebūdingumus? KPP, (1976) taisoma: bedarbė-nevari, r. nedarbas, nedirbamas metas", belaisvė - nevart. r. nelaisvė", betvarkė - nevart. r. netvarka" m. paskelbtas A. Lyberio straipsnis Dėl betvarkės u netvarkos" (KK ). Labai glaustai apžvelgęs kalbos duomenis, Lyberis sako: Galimas daiktas, kad Jablonskis ir kiti, taisydami zod[betvarkė, ir 54

9 nežinojo visos tos medžiagos, kuri dabar pateikta Lietuvių kalbos žodyne" (50). Lyberis teigia, kad Jablonskis taisė be įrodymų. Straipsnio autorius atkreipia dėmesį, kad ir rusų kalboje yra du žodžiai - беспорядок ir непорядок (51). Pridurčiau, kad беспорядок ir betvarkė bent yra tapačios sandaros, bet tokie nėra visi, plg. без- работ-ица. O iš kurios slavų kalbos kurio žodžio būtų belaisvė, jei yra rus. плен ir не-воля (visai skiriasi без-волие - bevališkumas, silpna valia"), lenk. nie-wola. Pirmą kartą bent kiek atkreiptas dėmesys, kad skiriasi reikšmės: betvarkė - tai didelė, bjauri netvarka" (51). Labai apgalvota ir tai, kad rūpinamasi tik šiuo vienu žodžiu, nors akli sistemikai šito gal ir nesuprato. Straipsnelio poveikis buvo - KPP 2 (1985) jau betvarkė - geriau netvarka m. RLKŽII (sudarė Ch. Lemchenas) кавардак šnek. - betvarkė, netvarka, <...>: kambaryje betvarkė [jovalynė]; nors 1982 m. RLKŽ I беспорядок - 1. netvarka; maišatis, sąmyšis; pakrikimas; padrikumas, bet ir čia бежать в беспорядке - pakrikai [betvafkiškai] bėgti, taip pat беспорядочный - 1. betvai"kiškas, pakrikas, netvarkingas, padrikas, iširas; nesureguliuotas; беспорядочно - netvarkingai, betvafkiškai, pakrikai; беспорядочность - netvarkingumas, betvarkiškumas, pakrikumas. Tačiau toliau dalykas krypo ne į gerąjąpusę m. A. Piročkinas jau beapeliaciškai teigia, nors kažkodėl tik tariamybės modalumu: Tarsi užbėgdamas už akių tiems, kurie mėgintų remtis tarmėmis, Jablonskis yra pažymėjęs, kad šnektose esąpanašių vedinių su be-, pavyzdžiui: bemiegė - nemigos laikas", beduonė - laikas be duonos". Tačiau jais teisinti žodžio bedarbė bendrinėje kalboje nereikėtų" A. Pir JJKT 90. Tai pirmas (ir gal paskutinis) kartas, kai teigiama, kad Jablonskis yra operavęs žodžiais bemiegė, beduonė, tik nenurodoma kur ir kada... Todėl ir išvada lieka pakibusi ore m. A. Piročkinas dar kategoriškesnis: Pasakyti, kad kambaryje buvo betvarkė, reikštų, kad jame buvo netvarkinga moteris" A. Pir AKK 65. Pirma, logiškąjį" taisytoją reikėtų pataisyti: betvarkė moteris, antra, tokią logiką" sugriauna kirčiavimo variantas betvarkė. Beduonę ir panašius darinius Piročkinas vadinajau atsitiktiniais, netipiškais", nors... gerais: Iš tikrųjų čia pateikti pavyzdžiai kaip beduonė tik patvirtina, kad liaudies kalba aiškiai skiria priešdėlio be- ir ne- skirtumus. Juk beduonė yra laikas, tarpas be duonos: nepasakysi, kad laikas nėra duona" A. Pir AKK 65. Bet prisiminkime - Jablonskis ir čia teikė beduonystę. O Piročkino logika" reikėtų pasakyti: beduonė- tai moteris. 55

10 1990 m. KT: betvarkė vert. - netvarka; 1991 m. KNK: betvarkė n. vert. - netvarka. Ir dar: bedarbystė n. vert. - nedarbas: Žmones gąsdina ; ekonominės blokados sunkumai, galima bedarbystė (=galimas ne- ' darbas). Kitaip 1992 m. TT: bedarbystė ntk. r. [t. y. neteiktina reikšmė] ^nedarbas). KNK pataisytame sakinyje bedarbystės reikšmė nėra neteiktina - bedarbystė (: bedarbis) yra bedarbio būvis" (yra ir bedarbumas Palanga, plg. net M. Daukšos bedievumas, begėdumas) - nebūtinai F. Kuršaičio Arbeitslosigkeit, gal tik Unthätigkeit ar net P. Ruigio Müßiggang. Iš panašiųnaujesniųminėtinabenam^j/ėmt Žinoma, taisytinų i sakinių laikraščiuose yra, net tikrų nesąmonių: nedarbas ar paslėpta be-, darbystė GKr , bet šiaip darbo norintįžmogųjaudina tikkonkreti asmens bedarbystė, nors ūkio ir socialinis reiškinys nedarbas taip pat negerai atsiliepia. Nedarbas - neužtenka darbo vietų, bedarbystė žmogus neturi tos vietos (arba žmonės - vietų). Vediniams iš tų būdvardžių, greta kurių nėra daiktavardžių su ne-, būdinga platesnė - ir reiškinio - reikšmė: bedievystė, beširdystė, bevaikystė, betėvystė. Žinoma, tai veikia ir bedarbystės (ir kirų tokių) reikšmę. Panašiai skirtumą daro Ch. Lemchenas(GK )irP. Kniūkšta(KK ), apie jo galimybę net, nekalba A. Girdenis (GK ). Tam tikrą nuomonę pareiškė ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija - Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo nė viename skyriuje nėra nė vieno šitokio darinio su be- (LKKN ). ŽN autorės Aldona Paulauskienė ir Danutė Tarvydaitė pripažįsta: J. Balčikonis netaisė betvarkės" ŽN 40. Tačiau kodėl autorėms šis dalykas nėra reikšmingas? Ypač kad pripažįstamas ir žinomas faktas: labai plačiai vartojamas daiktavardis betvarkė (ir tik kartais betvarkė) netvarkos" reikšme" ŽN 39. Bet tuoj pergali įsisenėjusios ligos atkrytis: Vieno ar kito žodžio vartojimas kokioje nors tarmėje ar tam tikras paplitimas ir visame kalbos plote dar nerodo, kad nėra pamato jo taisyti, nes tarmės turi nemaža skolinių ir kitokių svetimybių" ŽN Teisinga bendrybė, bet čia to konkretaus taisymo pamato kaip tik ir neparodyta. Ir bene pirmą kartą taisymų istorijoje čia taisomi ne bendrinės, o... gyvosios kalbos - tarmių pavyzdžiai: Mane kokia b č m icgė (=nemiga) užpuolė - trečia naktis iš eilės negaliu užmigt Leipalingis. Užėjo ant manęs kokia bemiegė (=nemiga) Druskininkai. Tai neleistinas dalykas - tarmes norminti! Lyberio straipsnio, kuris pristatomas kaip visai atskiras šių taisymų fone" ŽN 41 (atseit balta varna...), ilga citata (ačiū bent už ją!) tuoj palydima lyg ir vilties teikiančiu komentaru: nekalbinin- 56

11 kui sunku suvokti, kodėl, sakykim, žodžiai, žymintys kokio dalyko nebuvimą, tam tikru metu (bebulvė, beduonė, bekelė, bemalkė, bepienė, bepinigė, besotė, bešienė) yra taisyklingi, o betvarkė tvarkos nebuvimas" - netaisyklingas" ŽN 42. Reikėtų tik pažymėti, kad besotė šitoje virtinėje netinka - čia visur daikto, o ne dalyko nebuvimas, tiksliau - trūkumas, o besotė betvarkei pora. Tačiau... Sunku ar neįmanoma suvokti, o klausyti reikia: Tačiau J. Jablonskio autoritetas ir visa taisymų tradicija reikalauja taisyti griežtai" ŽN 42. Šiuokart baigiant šiąnelengvąapžvalgą, reikia pasakyti, kad ir daiktavardžiai, sudėti su gynimo žodeliu ne-" (J. Jablonskis), ir su be-, abiejų darybos būdų ir atitinkamų darinių santykiai, taip pat priešdėlį ne- turintys, bet kitaip padaryti žodžiai bendrinėje kalboje, tarmėse, senuosiuose ir naujuosiuose raštuose dar nėra nuodugniai kompleksiškai ištyrinėti. Kad nebūtis, nedalia, nedarna, nederlius, nedora, nedrąsa, negarbė, negerovė, nelaisvė, nemalonė, nenauda, nenoras, nesantaika, nesantarvė, nesėkmė, nesveikata, nešlovė, neteisė, netiesa, neturtas, netvarka, neviltis reiškia tik paprastą priešybę, abejonių nebūtų. Tačiau nedarbas prie šitokių LKG 1428 neminimas... Iš tikrųjų yra ir tokių darinių, kurių reikšmės santykis su pagrindiniu daiktavardžiu yra individualesnis arba iš viso sunkiai suvokiamas, pvz.: neganda(s) negarbė, gėda, nelaimė, vargas, rūpestis", nesąmonė absurdas, beprasmybė" LKG I 428. Darybos aprašai (nei darybos žodynai, kurių dar nė neturime) neturi tikslo nagrinėti visų darinių darybos santykių, juoba jų visų leksinių reikšmių. Bet ginčijantis dėl kurių nors darinių taisyklingumo ir reikšmių, tai jau būtina. Iš DŽ 3 dar minėtini individualesnės reikšmės nebuitis tann. nelaimė, bėda, negerovė" (LKŽ VIII nebuitis 3. mirtis" Armoniškės); neliga nesama liga"; nevieta netinkama kam būti vieta" (DŽ, - prasta vieta", LKŽ VIII - buvimas ko ne ten, kur turėtų būti": Su kirčio nevieta esame jau susidūrę K. Būga). LKŽ VIII pražvalgos čia teikia dar gausybę medžiagos: nelaikąs 1. netinkamas laikas": Dievs davė vaiką į patį nei a i k ą Jurbarkas. Mes nežinom, kokie laikai n e laikai ateis Gražiai; nemoksiąs neišmanymas, nemokėjimas": Nedirbsiu, nemoku! - Kas čia per nemoksiąs užėjo! Alksnėnai; neprotas stoka išminties, neišmanymas, nesusipratimas": Jei ne mano neprotas, aš būčiau galėjęs čia papasakoti daugybę jo paties atsiminimų J. Balčikonis; nčvalgis badavimas": Juos žudė ne vienu karu, bet ir n ё va Igi u Krekenava. Nedrąsu sakyti, kad LKŽ čia būtų visai išsamus. Iš savo šnektos nerandu žodžio nedalykas netinkamas, negeras 57

12 dalykas": Čia nedalykas šitep dirbt Pilviškiai. Iš senųjų raštų-ne- baimė (Dievo) M. Daukša, K. Sirvydas; negėda begėdiškumas" (!) M. Daukša, K. Sirvydas, F. Kuršaitis; nekaitė nekaltumas" M. Daukša, M. Petkevičius. Nemirus nemarumas" (M. Daukša) ir nemirtystė (K. Sirvydas) gali būti ne priešdėlio ne- dariniai, o priesagų vediniai iš veiksmažodžio nemirti [nors yra ir mirtystė F. Neselmano žodynas (LKŽ VIII)]. Tikriausiai veiksmažodžių vediniai yra nerimas [LKŽ XI 'rimas ramuma, ramybė" yra tik iš A. Juškos žodyno (Tau rimas, t. y. aprimai, o mane nerimas verčia) veikiausiai paties autoriaus sugalvotas], nors nerimastis gali būti ir bendrinėje kalboje nežinomos lietuvininkų rimasties (LKŽ XI) priešybė; nežinia nežinojimas" DŽ 3 (LKŽ VIII 'nežinia 2. nežinoma vieta, nežinomybė": Kad tave nežinia, tai tu man taip mokėk! Alksnėnai). Tokie gali būti ir neapykanta, žinoma jau nuo M. Daukšos ir K. Sirvydo [o apykanta - tik iš Marijampolės, J. Jablonskio ir A. Juškos žodyno (LKŽ I)]; neapkanta žinoma jau iš M. Mažvydo, tarmių (o apkanta LKŽ I 2 - mažiau); nepakanta - 2. negalėjimas pakentėti, susilaikyti" Užventis, 3. nepakenčiama būklė, vargas" Salantai (o pakanta-1. kantrybė, kantrumas", 2. pakentimas, tolerancija" LKŽ IX); neišmonė neišmanymas" J. Bretkūnas, I. Simonaitytė (o išmonė - 1. išmanymas, supratimas", 2. pokštas, juokavimas", 3. prasimanymas" DŽ } ; LKZIV net 8 reikšmės); nejautra (LKZ IV jautra nefiksuota); nepamalkė malkų nebuvimas, trūkumas" F. Neselmano žodynas (: nepamalkauti). Abejonių nekelia negula, negilias, negulė (: negulti), nėkela, nekelas, nekėlė (: nekelti), nčkila (: nekelti arba nekilti). Neatmestina dvejopos darybos galimybė. Neteisybė, nelygybė pirmiausia atrodytų ne- vedinys, bet nebūtinai, o ypač nepriklausomybė (priklausomybė bent kai kada tikrai antrinė); nežinomybė; juoba nekaltybė mergaitės skaistybė"; neturtystė [turtystė yra tik turtas" iš prūsų raštų (LKŽ XVII)]; nešvarybė). Jablonskis, Vaižgantas, ypač nešvarumai. Atkreiptinas dėmesys į abiejų darybos būdų gretimumą, kuris reiškiasi ir darinių paronimija, ir sinonimija: nemiegas žr. 'nemiga: 1. negalėjimas užmigti" [: ne(už)migti], 2. negalėjimas išsimiegoti" [: ne(išsi)miegoti arba/ie- ir miegas]; nemiegis: Nuo nemiegio galva sukasi Viekšniai (: nemiegoti) ir 'nemiga 1. negalėjimas užmigti (...)", taip pat nemigos 1., nčmigė L, nėmigis [: ne(už)migti], 2. neturėjimas sąlygų išsimiegoti", taip pat nemigos 2. (: nemiegoti, nemigti), 3. nėjimas miegoti" (: nemigti, nemiegoti); negalia, negalią ir negalią (: galia), negale (: gale galia") 58

13 ir negalė, taip pat (vargai) negalai (: negalėti), plg. nebegalė (: nebegalėti) J. Šlapelis (Salos). Čia bandyta bent kiek parodyti ir darybos painumą, ir sandaros netapatumą su daryba. Matyti, kad ne- darinių gerokai mažiau negu tokios sandaros daiktavardžių apskritai. Vis dėlto jų daugiau negu be- vedinių. Pastarasis darybos būdas bene antrinis, tai rodytų ir semantika - stoka yra tarsi antrinė, o pirminis - paprastas nebuvimas. Todėl juoba šio darybos būdo nereikėtų nepagrįstai riboti - tai būtų atžanga. Jų reikšmė aiškiai skirtinga, skirtybė kalbai reikalinga. Antra vertus, nereikėtų per daug apibendrinti: liaudies kalba aiškiai skiria priešdėlio be- ir ne- skirtumus" (A. Pir AKK 65). Taip, skiria, bet ne visada realizuoja stokos reikšmę (arba ne visada ją realizuoja be- vediniais), o gausiai esant gretybių kartais net aiškiai supainioja - yra dėsningoji forma begalės (greta begalė), bet plačiai vartojamas ir perdirbinys žem. negalės daugybė, begalės" (LKŽ VIII). Kalba turi ir savo bandymų laukus, ir savo klupimo akmenis - kas nebando, tas nekuria, kas nekuria, tas neklumpa. Bet ko čia tiek prikalbėta iš esmės dėl tos vienos betvarkės -ją vieną tikrai dar galima gelbėti (nors jai pora ir begalė, išvengusi neteisingo likimo - ją ir Jablonskis vartojo), bedarbė nebeaktualu (aktualu rasti tikrą \iet\bedarbystei), belaisvė -taip pat. Bet viena yra vartosena ir normini mas remiantis ja, kita - neįrodžius laikyti šiuos žodžius netaisyklingais, nelietuviškais: tai neleistina, bent prieš istoriją turime būti teisūs. Atmetus ydingą reiškinio (o ne kurių žodžių) vertinimą - išgelbėjus kalbos modelį, galima tikėtis ir reikalingų tarmybių aktualizacijos, ir bendrinės kalbos naujadarų (belaikė laiko stoka", ceitnotas" ir pan.). Bent bepinigė padėtis, kai nebelieka išteklių maistui, būstui ir pan." (angl. destitution) jau yra Socialinės apsaugos terminų žodyne" (1999). Žodynas aprobuotas: Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo neprieštarauja". Gal dar bus kregždučių. Išvados 1. Priešdėlio be- daiktavardžiai, žymintys asmenį (taip pat gyvūną, augalą), jokių keblumų bendrinėje kalboje nesudaro, išskyrus vieną kitą priegaidės kaitos ar kirčio vietos atvejį: belaisvis (o ne belaisvis), beprotis (o ne tarm. beprotis), beniiovokis, nors benuomönis. 2. Šitokios darybos konkrečių daiktų pavadinimų (belangė) maža; nors pasitaiko ir retesnių naujadarų. 5J

14 3. Iš abstrakčių pavadinimų skiriasi žymintys daikto nebuvimą su laiko atspalviu. Jų negausu, beveik visi reiškia kaimiškas realijas, bendrinėje kalboje reti. 4. Abstraktaus dalyko nebuvimą ar stoką reiškiantys daiktavardžiai (būvio reikšmė - bemiegė, betvarkė) viena nemaloniausių bendrinės kalbos norminimo šimtmečio problemų m. taisyti Rygiškių Jono (Jono Jablonskio), ne darybos specialisto, veikiausiai siekant vienodumo. Po Jablonskio Balčikonis netaisė, kai kas nutylėjo, nesigilino. Kai 1979 m. Lyberis suskato gelbėti bent vieną žodį betvarkė, akli Jablonskio sekėjai, nepadarą jokios analizės, pasidarė tik dar smarkesni. Tai yra meškos paslauga Jablonskio autoritetui. Atmetus nepagrįstą draudimą, galima tikėtis ir tokios darybos tarmybių aktualizavimo, ir naujadarų (belaikė laiko stoka", ceitnotas"). Gauta SUTRUMPINIMAI DŽ - Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: DŽ, - Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954; DŽ 2 - Vilnius: Mintis, 1972; DŽ 3 - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, GK -Gimtoji kalba (žurnalas). GKr - Gimtasis kraštas (savaitraštis). J. Jabl R - Jablonskio raštai 2, 4. Redagavo J. Balčikonis. Kaunas: Švietimo ministerijos leidinys, 1933,1935. Č. Jakšt KM MA -Jakštytė Č. Ką man mena alyvos, Kaunas: Aušra, KK - Kalbos kultūra. KNK - Kaip nereikia kalbėti. Sudarė D. Mikulėnienė. Vilnius: Mokslas, KP - Kalbos patarėjas. Paruošė L. Dambrauskas, redagavo Л. Salys ir Pr. Skardžius. Kaunas, KPP - Kalbos praktikos patarimai. Sudarė Л. Pupkis: KPP, - Vilnius: Mokslas, 1976; KPP 2 - Vilnius: Mokslas, KT - Kalbėkime taisyklingai. Sudarė D. Mikulėnienė. Vilnius: Lietuvos Žinijos" draugija, LA - Lietuvos aidas (dienraštis). LKG - Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, LKKN - Lietuvių kalbos komisijos nutarimai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, m

15 LKZ - Lietuvių kalbos žodynas 1: LKZ I, - Vilnius, 1941; LKŽ I, - II leid., Vilnius: Mintis, 1968; 2: LKŽ II, - Mintis, 1969; 4 - Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957; 8 - Mintis, 1970; 9 - Mintis, 1973; 11 - Mokslas, 1978; 17-Mokslo ir enciklopedijų leidykla, M t - Metai (žurnalas). A. Pir AKK -Piročkinas A. Administracinės kalbos kultūra, Vilnius: Mintis, A. Pir JJKT -Piročk i n a s A. Jono Jablonskio kalbos taisymai, Kaunas: Šviesa, A. Pir JJLT -Piročkinas A.JonoJabloiiskioleksiniaitaisymai,Kmnas: Šviesa, RLKŽ - Rusų-lietuvių kalbųžodynas 1, 2, Vilnius: Mokslas, 1982, RŽ - Lietuvių kalbos rašybos žodynas, Kaunas: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla, P. SkarRR -Skardžius P. Rinktiniai raštai 5, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, TT - Terminologijos taisymai, Vilnius: Mokslas, ŽD -Skardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, ŽN -Paulauskienė A.,Tarvydaitė D. Žodyno normos ir dabartinė vartosena, Kaunas: Šviesa, PREFIXED BE-NOVNS STATES DENOTING PERSONS, THINGS, Summary One of the problems of language standardization is concerned with the prefixed fcg-nouns referring to the absence or lack of an abstract thing (e.g. bemiegė, betvarkė). In 1914 Rygiškių Jonas (Jonas Jablonskis), the initiator of standard Lithuanian, even though not an expert in word-derivation, attempted at correcting these words by replacing them with ие-nouns of analogous nonprefixed noun pattern (e.g. nemiegos, netvarka). After a long-lasting and unmotivaled prohibition of the former pattern has been abolished, we could expect a revival of such derivational dialectisms and introduction of important innovations. 61