G. Steponavièius. Þiniasklaidos vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime ETIKA. ORUMAS. VERTYBËS

Transcription

1 G. Steponavièius. Þiniasklaidos vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime 23 ETIKA. ORUMAS. VERTYBËS

2 24 ÁÞANGOS ÞODÞIAI

3 G. Steponavièius. Þiniasklaidos vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime Ðeima, sàþinë ir gyvybë kaip þiniasklaidos etikos problemos 25 KARDINOLAS AUDRYS JUOZAS BAÈKIS Vilniaus arkivyskupas metropolitas Apie þiniasklaidos ir þurnalistø etikà Lietuvoje kalbame jau keliolika metø, taèiau svarstymø tikrai nëra per daug. Nëra per daug ne tik todël, kad situacija nesitaiso, arba vienur taisosi, kitur blogëja. Ne tik todël, kad dël spaudos bulvariðkumo, televizijos programø gausëjimo, interneto plëtros iðkyla naujø problemø. Nuolatinis dëmesys þiniasklaidos etikai bûtinas todël, kad tai sritis, kurioje neámanomi galutiniai sprendimai. Galime ir turime mëginti susitarti dël bendrø etiniø principø. Galime ir turime stengtis átvirtinti tam tikras technines normas, apribojimus. Taip ávedama tvarka dël erotiniø programø transliavimo laiko, per televizijà rodomø filmø suaugusiesiems þymëjimo. Taèiau kiekviena diena, kiekviena laida ar straipsnis iðkelia autoriø atsakomybës, pasirinkimo, bendrøjø moraliniø principø taikymo konkreèiam atvejui klausimus. Todël tiek visuomenës, tiek valstybës institucijø, tiek Baþnyèios, ypaè paèios þiniasklaidos, dëmesys vieðosios komunikacijos etikai niekada negali atslûgti. Diskusijas, kaip, kur, kada þurnalistai ar redakcijos konkreèiai nusiþengia etikai ir kokiomis praktinëmis priemonëmis reikëtø uþkirsti tam kelià, palikèiau specialistams. Norëèiau susitelkti prie klausimo, kas labiausiai nukenèia, kai vieðojoje komunikacijoje ignoruojama etika. Baþnyèia paprastai pirmiausia kalba apie asmens orumà. Pamëginsiu á ðá reikalà paþvelgti ið vienos siauresnës perspektyvos ir ðia proga pasidalysiu keliomis mintimis, kodël etinës þiniasklaidos problemos tampa grësmingu iððûkiu ðeimai, sàþinei bei gyvybei. Kodël bûtent joms skaudþiausiai kerta vieðosios komunikacijos prasilenkimai su morale? Ðeima, sàþinë ir gyvybë tai ne trys atskiros sritys, o bendras laukas. Ðio lauko apsauga yra esminë þmogaus orumo apsaugai. Esminë ne tik pavienio asmens orumui ginti, bet paties þmogiðkumo orumui

4 26 ETIKA. ÁÞANGOS ORUMAS. VERTYBËS ÞODÞIAI iðlaikyti, þmogiðkumui ir gyvuliðkumui atskirti. Grësmë gyvybei neiðvengiamai yra grësmë ðeimai ðeimai, kaip jà supranta krikðèioniðkasis pasaulis, kaip jà tûkstanèius metø suprato civilizuota þmonija. Ðeimos ardymas labai greitai paþeidþia gyvybæ, nes atsisakoma vaikø, arba vaikai nustoja rûpintis senais serganèiais tëvais ir propaguoja eutanazijà. Apsisprendþiant dël ðeimos ir gyvybës, kaip në vienu kitu atveju, aðtriai iðkyla sàþinës klausimas. Sàþinës balsas sunkiausiai nutildomas, kai þudoma negimusi gyvybë, kai iðduodami artimieji, nutraukiami ðeimos ryðiai. Ir, kita vertus, neva moderni nuostata, kad sàþinë yra dëmesio nevertas dalykas, kad sàþinës skrupulai trukdo daryti karjerà, kaupti pinigus, patogiai gyventi tai nuostata, kuri anksèiau ar vëliau atsigræþia prieð ðeimà, prieð gyvybæ, prieð prigimtinius ástatymus. Tiek Baþnyèia, tiek paèios ávairiausios visuomenës grupës bei organizacijos tëvai, pedagogai, kultûros veikëjai, ðias sritis kuruojanèios ministerijos aðtriausiai këlë ir kelia smurto ir pornografijos þiniasklaidoje problemà. Daþnai nesuvokiama, kad ðiems dalykams prieðinamasi ne vien ið tradicijos, ne dël kokiø nors dogmø ar paprasto supratimo, kas yra graþu ir negraþu. Prieðinamasi, nes smurtas ir pornografija paþeidþia ne tik paviená asmená, bet ir jo ryðius su aplinkiniais, visà bendruomenæ. Todël negalima sutikti, kad tai tik privatus reikalas, asmeniðkas laisvalaikio uþsiëmimas, á kurá niekas negali kiðtis. Daugelis tëvø su didþiuliu atsidavimu stengiasi namuose sukurti jaukià ir ðiltà atmosferà. Tai nereiðkia, kad jie vaikus atriboja nuo pasaulyje pasitaikanèiø negeroviø, taèiau siekia, jog bûtø iðlaikytas deramas atstumas tarp ðeimos lizdo ir kaþkur kitur besiliejanèio purvo, tarp artimøjø santykiø ir santykiø kriminaliniame pasaulyje. Tokios pastangos ðiandien reikalauja apskritai neájungti televizoriaus, nes graþiausio filmo viduryje, net prieð prasidedant laidai vaikams arba iðkart po jos rodomi anonsai, kuriems parinkti patys aðtriausi smurtiniai kadrai ið laidø apie nusikaltimus arba naktiniø trileriø. Kodël ðeima turi bûti verèiama atsilaikyti dar ir prieð ðá iððûká? Kodël tëvai turi nuolat baimintis, kad teks raminti maþametá iðplëstomis akimis, nes ið ekrano netikëtai plûstelëjo kraujas ir lavonai? Ðiomis situacijomis gyvybës paþeidimas akivaizdþiai sutampa su ðeimos paþeidimu, o ðeimos paþeidimas su asmens orumo paniekinimu, ir atvirkðèiai.

5 G. A. J. Steponavièius. Baèkis. Ðeima, Þiniasklaidos sàþinë ir gyvybë vaidmuo kaip þiniasklaidos ðiuolaikiniame etikos gyvenime problemos Tà patá galima pasakyti ir dël sekso scenø. Pornografija skatina nesveikà fantazijà ir elgesá, kliudo asmens moraliniam augimui ir sveikø bei brandþiø santykiø formavimuisi, ypaè ðeimos gyvenime. Kà ir kalbëti apie moters orumà. Tëvai siekia apsaugoti vaikus nuo pornografijos, nes ji paþeidþia asmens moraliná vientisumà ir kelia grësmæ bûsimai santuokai, kuri grindþiama abipusiu pasitikëjimu ir atvirumu. Juo labiau lytinë veikla suvokiama ne kaip patvarios meilës raiðka santuokoje, bet kaip desperatiðkas asmeninis pasitenkinimas, juo labiau pornografija tampa veiksniu, prisidedanèiu prie visuminio ðeimos gyvenimo griovimo (plg. Pornografija ir smurtas visuomenës komunikavimo priemonëse, 15 16). Daug kalbëta apie tai, kur erotikos ir pornografijos riba, kokia leistina smurto norma tam tikro amþiaus jaunuoliams ir panaðiai. Taèiau ðie dalykai ið tiesø vis dar sunkiai sprendþiami. Prieþastis maþai atsiþvelgiama á publikacijos, laidos tikslà, á smurtiniø vaizdø funkcijà, tiesiog ieðkoma vien formaliø kriterijø ir apribojimø. Baþnyèios dokumentas Communio et progressio ragina, jog þurnalistø etikos kodekse turëtø vyrauti ne negatyvios, bet pozityvios nuostatos, t. y. tokios, kuriomis nurodoma ne tai, ko vengti, bet tai, kà reikëtø daryti, kad tarnyba visuomenei bûtø vis veiksmingesnë (Communio et progressio, 79). Daug kas paaiðkëtø paprasèiausiai principingai paklausus: o ko gi siekiama tokia erotine ir smurtine medþiaga? ar ji svarbi dar kokiu nors poþiûriu, iðskyrus emocijø dirginimà, ar ji tikrai neiðvengiama siekiant meniniø ar publicistiniø tikslø? Daþniausiai daroma prielaida, kad pornografija ir smurtas turi bûti stabdomas tik tada, kai perþengia kaþkokias leistinas ribas. Suvokus, kad tai ið principo prieðinga gyvybei, þaloja ðeimà ir gniauþia sàþinës balsà, derëtø màstyti atvirkðèiai, t. y. klausti, ar smurto pateikimas tikrai neiðvengiamas. Daþniausiai pasirodytø, jog informaciniø ar kitø tikslø galima pasiekti kitokiais bûdais ir priemonëmis. Bûtent pornografiniai elementai sukëlë diskusijas dël keliø pastarøjø metø TV laidø, kurios buvo populiarios tarp jaunimo. Deja, jos problemiðkos kur kas platesniu poþiûriu. Naujai atsiradæ realybës ðou tampa jaunimo sekamu gyvenimo modeliu. Tas modelis psichologiðkai ryðkesnis nei áprastas filmø ar spektakliø pamëgdþiojimas gyvenime, nes laidose veikia ne iðgalvoti veikëjai, bet realûs þmonës. O dël ádomumo paren- 27

6 28 ETIKA. ÁÞANGOS ORUMAS. VERTYBËS ÞODÞIAI kami ne visuomet geràja prasme iðsiskiriantys asmenys, provokuojamos kraðtutinës situacijos. Todël kritinio poþiûrio stokojantys jauni þmonës ima ásivaizduoti, kad toks ir turi bûti jø kasdienis gyvenimas nuolat keièiami partneriai, keliamos emocingos scenos ir panaðiai. Vaidybos ir realybës ribos nutrynimas yra iððûkis, kurá tokiø programø autoriai meta visuomenei, nepagalvojæ apie padarinius, vaikydamiesi komercinës sëkmës. O juk kiekvienas tokiø laidø reþisierius, prodiuseris galëtø savæs paklausti ar noriu, kad mano paties vaikas atsidurtø Akvariume ar panaðioje programoje? Su policijos patruliais vaþinëjantys, pseudoteismus rengiantys televizininkai taip pat turëtø savæs paklausti: ar noriu, kad mano paties artimi þmonës bûtø tardomi prieð kamerà gal visai nedaug paþeidæ eismo taisykles? Ar noriu, kad jie aiðkintøsi ðeimos konfliktà plûsdamiesi prieð TV auditorijà? Èia vël paþeidþiama ðeima dalykai, kurie turëtø bûti iðsiaiðkinti ðeimos rate, apnuoginami prieð kameras. Ðeimõs, maþosios bendruomenës dvasinis, psichologinis saugumas ir asmens orumas èia neatskiriami. Kai buitiniai konfliktai pasiûlomi ne tik smalsiø kaimynø, bet ir visos Lietuvos dëmesiui, nejuèia perðamas áspûdis, kad darniø ðeimø apskritai në nebûna. Pagaliau minëtos laidos netiesiogiai, bet labai stipriai provokuoja taikø gyvenimà namuose, savame jaukiame lizde iðkeisti á baro, akvariumo ar panaðø vieðà, intymumà iðnaikinantá gyvenimà. Pastarojoje situacijoje meilë, pastovumas, orumas praranda turiná ir prasmæ. Emocinis prisiriðimas prie iðgalvotø visuomenës komunikavimo priemoniø personaþø pakeièia tarpasmeninius santykius. O juk ðios priemonës ðiaip ar taip nepajëgios pakeisti tiesioginio asmeninio ryðio ir ðeimos nariø ir draugø santykiø (Aetatis novae, 7). Þmogus ir þmoniø bendruomenë yra visuomenës komunikavimo priemoniø naudojimo tikslas ir matas; komunikuoti turëtø þmogus su þmogumi, ir tai privalëtø padëti visapusiðkam þmogaus ugdymuisi (Visuomenës komunikavimo etika, 21). Jei þmogaus brendimas, ugdymas ir ugdymasis vyksta ðeimoje, jos paþeidimai yra ir þmogaus augimo paþeidimai. Jei aukðèiausias tikslas þmoniø komunikavimas, tai koks nors iðorinis komunikavimas, bendravimas padedant akvariumams yra neetiðkas ir kenksmingas, nes jis griauna ryðius ðeimoje vyro ir moters, tëvø ir

7 G. A. J. Steponavièius. Baèkis. Ðeima, Þiniasklaidos sàþinë ir gyvybë vaidmuo kaip þiniasklaidos ðiuolaikiniame etikos gyvenime problemos vaikø. Komunikuotojai turëtø visas komunikavimo formas siûlyti su jautrumu, reikalaujanèiu þmogaus orumo, sakë Jonas Paulius II, kreipdamasis á þiniasklaidos specialistus Los Andþele 1987 m. rugsëjo 15 dienà. Ðeima paþeidþiama ir tuomet, kai tiesioginë reklama ir reklaminio pobûdþio þurnalistinës publikacijos þadina absurdiðkus norus ar nepaliaujamai skatina pirkti nereikalingas ir tik pasimëgauti skirtas prekes; per tai pirkëjai net tampa akli tam, ko jiems ið tiesø reikia (plg. Reklamos etika, 9). Þiniasklaidoje klestintis jaunumo, laisvo, neásipareigojanèio ir vartotojiðko gyvenimo kultas yra gyvybës prieðprieða. Juk ðis kultas ragina kuo greièiau atsikratyti bet kokiø nerûpestingai gyventi trukdanèiø dalykø negimdyti vaikø, o kai jø ásigeidþiama embrionà pagal pageidavimà ásigyti vaisingumo prekybos centre. Taip pat atsikratyti senø, ligotø, kenèianèiø þmoniø. Jei raginama nepaisyti negalinèios apsiginti negimusios, vos gimusios ar nusilpusios gyvybës, drauge mokoma nepaisyti visø silpnøjø. Manipuliavimas embrionais tik ið pirmo þvilgsnio atrodo niekaip nesusijæs su nejautrumu, kurio tiek daug aplink mus. Sutikus, kad leistina atmesti nekokybiðkà uþsimezgusià gyvybæ, bus lengviau atmestas ir kiekvienas kitas, negalintis apsiginti, nepriklausantis prie stipriøjø vaikas, vargðas, neágalusis, benamis, èigonas, moteris ir taip toliau. Juk visada galima rasti tam prieþasèiø kitiems prireikia patogiau gyventi, turëti maþiau rûpesèiø, gauti daugiau lengvesnio pelno ir pan. Argi ne tie patys argumentai neva kilniais sumetimais perðami þiniasklaidos, kai ji propaguoja kontracepcijà, o paskui vaisingumo klinikø paslaugas? Galima pasidþiaugti, kad pastaruoju metu Lietuvoje vis reèiau negatyviai vaizduojamos daugiavaikës ðeimos. Prieð kelerius metus buvo gausu, o ir dabar dar pasitaiko publikacijø, kuriose perðama apibendrinanti iðvada, esà tik asocialios ðeimos turi daug vaikø. Blogiausia ne tai, kad taip skelbiama, kai Lietuvoje maþëja gyventojø. Kur kas blogiau, kad ðis apibendrinimas ar prielaida kertasi su tiesa, meta ðeðëlá daugybei dorø, rûpestingø ðeimø. Ieðkodami pavyzdþiø valdþios socialinës politikos kritikai, þurnalistai daþnai ryðkiomis spalvomis pavaizduoja vienà ar kità atvejá, nesirûpindami, kad daugybë niekuo dëtø þmoniø dël to pasijunta nejaukiai ar net vieðai statomi á kaltøjø vietà, vadinami parazitais. 29

8 30 ETIKA. ÁÞANGOS ORUMAS. VERTYBËS ÞODÞIAI Þurnalistai, kaip prieðingà argumentà, pateikia visuomenës nuomonæ: esà dauguma pasisako prieð dideles ðeimas. Neva þurnalistai niekuo dëti, jei tik perteikia tà nuomonæ. Taèiau pasiteisinti tvirtinant, jog visuomenës komunikavimo priemonës tik perteikia publikos skoná ir paþiûras, neámanoma, nes jos paèios daro galingà poveiká (plg. Visuomenës komunikavimo etika, 16). Þurnalistai mëgsta sakyti, kad vieðoji komunikacija tëra veidrodis. Bet tuomet tai veikiau veidrodëlis, nukreiptas ne á visà þmogø bei visuomenæ, o tik á parinktas jos dalis. Þiniasklaida atrenka remtinas vertybines nuostatas. Ji paiso reklamos uþsakovø pelno, manipuliuoja þmoniø ydomis ir silpnybëmis. Reikia pabrëþti, kad neretai tai atsitinka net visai nesàmoningai, pakanka, kad þurnalistai neapmàstytø savo paèiø moraliniø pozicijø ir siûlytø jas visuomenei. Bohemiðkas vadinamosios laisvosios profesijos þmoniø gyvenimas nejuèia þiniasklaidoje tampa etalonu visiems kitiems gyvenimo bûdams matuoti. Neabejotina, kad vienas ið svarbiausiø atsakø á etinius þiniasklaidos paklydimus kritinës nuostatos ugdymas. Jei þmogus per menkai suvokia vieðosios komunikacijos principus ir svarbà, nesunku apriboti jo laisvæ (Communio et progressio, 64). Todël ne tik ðeimai, mokyklai, visuomeninëms organizacijoms, bet ir paèiai þiniasklaidai svarbu ugdyti kritiðkà, áþvalgø skaitytojà, klausytojà, þiûrovà, interneto narðytojà. Suprantama, toká uþdaviná sau gali kelti tik rimtoji þiniasklaida, kuri nesibaimina màstanèiø þmoniø ir kritiðkai analizuoja vieðàjà komunikacijà kaip vienà ið mus visus veikianèiø jëgø. Èia derëtø keletà þodþiø pasakyti apie ne visuomet teisingai suprantamà solidarumo principà. Aiðku, kad vienas laikraðtis parems kità, visos TV stotys vieningai protestuos, jei valdþia mëgins apriboti jø galimybes gauti informacijà, naudotis diapazonais ar panaðiai. Taèiau Lietuvoje ne kartà pasitaikë, kad bûrys þiniasklaidos institucijø mûru stojo, kai buvo vos uþkliudytas gal net visai pagrástai kaþkoks leidinys ar þurnalistas. Tuoj pat imama kalbëti apie cenzûrà, minimas sovietmetis. Toks liguistas solidarumas rodo, kad tarsi dar netikima demokratija, kad þiniasklaidos vadovai jauèiasi lyg apkasuose. Tie gàsdinimai cenzûra primena vyskupo Motiejaus Valanèiaus perpasakotà liaudies pasakà apie Mikæ melagëlá, kuris kelis kartus be reikalo ðaukæs

9 G. A. J. Steponavièius. Baèkis. Ðeima, Þiniasklaidos sàþinë ir gyvybë vaidmuo kaip þiniasklaidos ðiuolaikiniame etikos gyvenime problemos suaugusiuosius gelbëti vilko uþpultø galvijø, nebesulaukë pagalbos, kai vilkas ið tiesø iðpjovë jo bandà. Raginimas rûpintis, kad þurnalistai nepaþeistø etikos principø, saugo ir gina juos paèius. Juk veikimas ne pagal sàþinæ griauna patá asmená, kuris taip elgiasi. Nuolatinis sàþinës grauþimas, kuris neiðvengiamas rengiant nemoralius straipsnius ir laidas, ardo asmens vientisumà, stumia já á neviltá. Ne vienas tokioje situacijoje ilgà laikà praleidæs þmogus ima ieðkoti nusiraminimo alkoholyje ir panaðiai. Todël etikos kontrolë yra pagalba ne tik visuomenei, bet ir þurnalistams. Gal ne vienas ið jø sakys man nereikia tokios pagalbos. Taèiau rizikuoti dvasine ir psichine sveikata yra ne maþiau pavojinga nei rizikuoti gyvybe. O juk niekas nesako, kad nereikia sanitarijos inspekcijos arba darbø saugos inspekcijos, kad mësos pirkëjui ar krano maðinistui reikia palikti be jokios atodairos paèiam spræsti, kas jam pavojinga, o kas ne. Visada bûtina stoti uþ nuomonës reiðkimo laisvæ, nes, paklusdami savo prigimties balsui ir keisdamiesi þiniomis bei nuomonëmis, þmonës ne tik ágyvendina savo pirmapradæ teisæ, bet kartu atlieka pareigà visuomenei (Communio et progressio, 45). Vis dëlto etikos poþiûriu ði prielaida nëra absoliuti, nepajudinama norma. Yra akivaizdþiø atvejø, pavyzdþiui, ðmeiþtas ir juodinimas, turinys, kuriuo siekiama kurstyti neapykantà bei konfliktus tarp individø bei grupiø, neðvankybës ir pornografija, liguistas smurto vaizdavimas kai teisë á komunikavimà neegzistuoja (Visuomenës komunikavimo etika, 23). Labai svarbu, kad nebûtø absoliutinama viena teisë kitø teisiø atþvilgiu, o tai daþnai linkstama daryti. Ypaè kai kalbama apie þiniasklaidos teisæ viskuo domëtis, apie viskà raðyti, viskà ir visaip rodyti. Prigimtinë teisë gimti ir gyventi, teisë kurti ðeimà ir auginti vaikus pagal savo ásitikinimus, teisë á sàþinës laisvæ ar ðias teises paneigus, apribojus, turi prasmæ kokios nors deklaruojamos teisës gauti bei skleisti informacijà ir panaðiai? Pastarosios teisës, þiniasklaidos laisvë tampa labai svarbi tik kai iðplëtoja prigimtines teises, leidþia joms geriau reikðtis. Tik jei ðeima bus skatinama puoselëti gyvybæ, o þmogus bus raginamas elgtis pagal sàþinës balsà, egzistuos visuomenë, galinti prasmingai naudotis moraliai ásipareigojusios þiniasklaidos auginamais vaisiais. 31

10 32 ÁÞANGOS ÞODÞIAI Þiniasklaidos poveikis asmenybës raidai ALGIRDAS MONKEVIÈIUS Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministras Kai kurios Europos Sàjungos ðalys, praëjusios visiðkos informacijos laisvës etapà, gráþta prie priemoniø, siekianèiø apsaugoti nepilnameèius nuo jiems þalingà poveiká daranèios vieðosios informacijos. Ðios priemonës ir grieþti vieðosios informacijos rengëjø ásipareigojimai yra átvirtinti Europos Sàjungos ðaliø teisës aktuose, tai ápareigoja ir Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencija. Þiaurus þmoniø tarpusavio elgesys, taip pat þiaurus elgesys su gyvûnais, daþnai demonstruojamas televizijoje ir kino filmuose, daro stiprø poveiká bræstanèiai vaiko ir paauglio asmenybei. Todël kyla didelis susirûpinimas tuo, kad kai kurie þiûrovai, ir ypaè vaikai, pradës imituoti matytà þiaurumà. A. Banduros nuomone, yra daugybë mechanizmø, kurie lemia, kad masinës informavimo priemonës daro neigiamà átakà bræstanèiai vaiko asmenybei ir þadina þiaurumo instinktus. A. Banduros tyrimø duomenys árodo, kad þiniasklaida formuoja mechanizmus, leidþianèius tiesiogiai susitapatinti su agresoriaus asmenybe, ið pradþiø virtualiame pasaulyje, o vëliau ðià patirtá ágyvendinant realybëje. Taip þiniasklaida formuoja þmogaus þiaurumo apraiðkas. Agresyvaus elgesio iðmokimas Kaip tai vyksta? Dauguma tyrëjø, nagrinëjanèiø iðmoktà agresyvø elgesá, remiasi A. Banduros sukurta socialinio mokymosi teorija. Pagal ðià teorijà pagrindinis socialinio mokymosi mechanizmas modeliavimas. Naujø elgesio bûdø ágyjama stebint kitø þmoniø veiklà ir jos padarinius. Modeliavimas, ðio tyrëjo nuomone, yra vienas ið sëkmingiausiø bûdø perduoti vertybes, deja, ir pseudovertybes, poþiûrius, màstymo ir elgesio formas. Stebëdamas kitø elgesá individas susikuria tam tikras elgesio taisykles, kurios reguliuoja jo bûsimà elgesá. Taigi stebint mo-

11 G. A. Monkevièius. Steponavièius. Þiniasklaidos poveikis vaidmuo asmenybës ðiuolaikiniame raidai gyvenime komasi naujø elgesio formø. Taèiau naujai iðmokti elgesio bûdai gali bûti slopinami arba pastiprinami. Ar modelio poveikis bus slopinantis, ar pastiprinantis, nulems ðie veiksniai: 1. Stebëtojo savikritiðkas sprendimas, ar jam pavyks sëkmingai pakartoti stebimà elgesá. 2. Stebëtojo spëjimas, modelio elgesys bus apdovanotas ar nubaustas. 3. Stebëtojo ásivaizdavimas, kokiø padariniø turëtø jo paties pakartotas modelio pademonstruotas elgesys. Tais atvejais, kai stebëtas modelis nëra baudþiamas uþ pavojingà ar uþdraustà veiklà (filmuose demonstruojami narkotikø dileriai, þmogþudþiai, þiauriai kovojantys ir besimuðantys gaujø vadeivos), stebëtojas tarsi pervertina turimas vertybes ir ima taikyti anksèiau slopintus netinkamus elgesio bûdus. Svarbus ir emocinis modeliavimo komponentas. Stebëdamas modelio reiðkiamas emocijas, stebëtojas ir pats daþniausiai susijaudina, o padidëjæs susijaudinimas keièia stebimo elgesio suvokimà. Stebint iðmokstamas ne kiekvienas stebimas elgesio bûdas. A. Bandura iðskiria keletà veiksniø, nuo kuriø priklauso iðmokimo modeliuojant tikimybë. 1. Modelio savybës: 1.1. imitacijos tikimybë tuo didesnë, kuo modelis panaðesnis á stebëtojà savo amþiumi ir lytimi; 1.2. imitacijos tikimybë didëja, kai modelis nors neþymiai pranoksta stebëtojà socialiniu statusu, kompetencija ir galia. 2. Stebëtojo savybës: imitacijos procesà veikia stebëtojo savigarba, motyvacija ir prieð tai gauti apdovanojimai uþ konformistiná elgesá. Modelis stipriau veikia tuos þmones, kurie menkai save vertina, yra priklausomi nuo aplinkiniø arba anksèiau buvo teigiamai stimuliuojami uþ kito asmens elgesio imitacijà. 3. Elgesio pastiprinimo ypatybës: jei stebëtojas mano, kad uþ tam tikrà elgesá nebus norimo apdovanojimo, toks elgesys nebus iðmoktas pastiprinimo bûdu, pavyzdþiui, jei þiniasklaida, analizuodama paaugliø riauðes, teigiamai ávertins kai kuriø riauðëse dalyvavusiø paaugliø sugebëjimà kovoti pasitelkus Rytø ar kitus madingus 33

12 34 ETIKA. ÁÞANGOS ORUMAS. VERTYBËS ÞODÞIAI kovos metodus, tai ir kiti paaugliai mëgins imituoti panaðø elgesá. Tuo atveju, jei þiniasklaida neidealizuos panaðiø faktø, o juos smerks ir nuvertins, imitacijos efektas gerokai susilpnës (Rogers, Carney, 1994). Sàlygø palaikymas Socialinio iðmokimo teorija taip pat aiðkina mechanizmus, kurie palaiko agresyvaus elgesio pasireiðkimà ir pasikartojimà tam tikrame amþiaus tarpsnyje. Elgesio padariniai uþtikrina, kiek tas elgesys pasireikð ateityje. Pozityvûs lûkesèiai gali skatinti agresyvø elgesá, bet negatyvûs padariniai ir neiðsipildæ lûkesèiai gali sumaþinti tokio elgesio pakartojimo galimybæ. Kita vertus, sëkmingas tikslø pasiekimas agresyviu elgesiu gali paskatinti vaikà ar paauglá pasinaudoti tokiu elgesiu ir ateityje. Yra neátikëtinai daug sàlygø, galinèiø pastiprinti ir skatinti vaikà elgtis agresyviai kiekvienoje situacijoje. Ið tokiø situacijø reikëtø paminëti ir nemalonaus kitø asmenø elgesio susilpnëjimà, pavyzdþiui, vaikai, kurie yra iðpuoliø taikiniai, nesunkiai prikalbinami vyresniø paaugliø ar suaugusiø þmoniø atlikti nedorus darbus. Plaèiai þinomi faktai (ið policijos suvestiniø), kaip suaugæ nusikaltëliai panaudoja savo tikslams vaikus ið asocialiø ðeimø ar aplinkos, kur su jais þiauriai elgiamasi, pamaloninæ tariamu geru jø vertinimu kaip ðaunuoliø, dràsuoliø. Toks vertinimas dar sustiprinamas nedidelëmis dovanomis, kiðenpinigiais, ir vaikai iðmoksta bûti labai agresyvûs, ypaè kai tiki, kad toks jø elgesys padës jiems apsisaugoti nuo prievartos ir uþsipuolimø jø atþvilgiu ateityje. Ðiais atvejais þiauraus elgesio mokymasis gali tapti tikslingas: vaikai perþiûri krûvas vaizdajuosèiø, kad perimtø tam tikras elgesio formas. Visuomenës informavimo priemonës turi dideliø galimybiø iðryðkinti tas modelio savybes, kurios gali nulemti ðio modelio patrauklumà, nes daþnai yra orientuotos á iðorinius efektus: madinga apranga, ðukuosena, tam tikri elgesio ðtampai, pomëgiai, sutampantys su tos kartos vaikø ir paaugliø idealu. Vaikai, stebëdami tokiø herojø, iðoriðkai atitinkanèiø idealà, poelgius netgi jei jie yra þiaurûs ir nepriimtini visuomenës gyvenimo normø, nejuèia ima juos mëgdþioti. Agresyviø pavyzdþiø demonstravimas gali sukelti paauglio emocijas ir mintis, kuriø veikiamas jis gali vëliau atlikti agresyvius veiksmus.

13 G. A. Monkevièius. Steponavièius. Þiniasklaidos poveikis vaidmuo asmenybës ðiuolaikiniame raidai gyvenime Daþnas þiauriø veiksmø stebëjimas apskritai sumaþina individo jautrumo slenkstá þiaurumui ir padidina abejingumà matomai agresijai. Vaikai, nuolat matantys þalà, daromà kitiems þmonëms, ima jà suvokti kaip maþiau negatyvià. Be to, vaikai ir paaugliai, nuolat stebëdami per TV þiaurias scenas, gali ágyti neadekvatø pasaulio suvokimà, dël to ateityje jiems kyla daug nepaaiðkinamø nerealistiðkø baimiø, skatinanèiø asmenybës psichopatizacijà. Tos baimës ir laikas, praleistas stebint televizijos laidas, gali individui neleisti uþsiimti kasdieniais darbais, o tai gali sukelti rizikà, kad jis ar ji ásitrauks á agresyvià sàveikà. Per þiniasklaidà iðreklamuotas þiaurumas (pvz., lëktuvø uþgrobimai, þmogaus nuþudymas vienu smûgiu ar spyriu, mokyklø sprogdinimai, padëjus vienà nekaltà bombà, asmenø pagrobimai, susijæ su iðpirkos reikalavimu arba dël politiniø motyvø) paaugliui gali sukelti stiprø norà analogiðkai modeliuoti savo elgesá ir ágyvendinti pasàmoniná troðkimà tapti reikðmingu, ypatingu, supermenu. Paauglystë vertybiø formavimosi metas. Þiniasklaida, neatsargiai pateikdama ir interpretuodama mûsø gyvenimo negatyvius reiðkinius ir realijas, turi stiprià átakà bræstanèiai asmenybei, negatyviai keisdama santyká su paèiu savimi ir pasauliu. Siekiant apsaugoti nepilnameèius nuo daranèios þalingà poveiká vieðosios informacijos, bûtina pagalvoti apie neigiamø socialiniø reiðkiniø prevencijos bûdus, socialaus, profesinio, pilietinio elgesio modeliavimà, tautinio tapatumo, ðeimos ir moralës vertybiø formavimà bræstanèiai asmenybei. Bûdami Europos Sàjungoje, privalësime labiau gerbti visuotinai pripaþintas etikos normas, ágyvendinti konvencijas ir siekti aukðtesnës kultûros ir didesnës atsakomybës uþ vaiko asmenybës raidà. Apibendrindami siûlytume þiniasklaidai vengti imitacijos efektà skatinanèiø veiksniø. Tai darytina tokiais bûdais: 1. Tikslingai formuojant neigiamas nuostatas þiauraus, agresyvaus elgesio atþvilgiu. 2. Teikiant daugiau objektyvios informacijos ne tik apie paaugliø,,dievukø laimëjimus (auksinës plokðtelës, muzikiniai laimëjimai, rekordai), bet ir tamsià jø gyvenimo pusæ narkotikus, besaiká girta- 35

14 36 ETIKA. ÁÞANGOS ORUMAS.VERTYBËS ÞODÞIAI vimà, þiaurius poelgius esant apsvaigimo bûsenos, neretai ankstyvà mirtá dël netinkamo gyvenimo bûdo nuo AIDS, narkotikø perdozavimo ir kt. 3. Pabrëþiant þiauriø, netinkamø poelgiø neigiamus padarinius jø paèiø gyvenimui, ávairiose jaunimui skirtose televizijos ir radijo laidose bei kitose visuomenës informavimo priemonëse, aktyviau prisidedant prie bendrø þmogiðkøjø vertybiø formavimo. 4. Pasakojant apie þmones, kurie áveikë savo gyvenimo krizæ, rado jëgø atsitiesti, rasti savo vietà po saule, net ir po to, kai buvo sugadinæ savo gyvenimà netikusiais poelgiais. LITERATÛRA Albert Bandura. Social Learning Theory, Prentice-Hall, Englewood Cliffs, N.J Bandura A., Ross D., Ross S. Transmission of aggression through imitation of aggressive smodels // Journal of Abnormal and Social Psychology, 1967, p. 63. Bushman B. J. Moderating role of trait aggressiveness in the effects of violent media on aggression // Journal of Personality and Social Psychology, 1995, 69, p Centerwall B S. Television and violence: the scale of the problem and where to go from here // Journal of the American Medical Association [JAMA], 1992, 267, p Gerbner G., Gross L. P., Melody W. H. Violence and Aggression, Television and Behavior: Ten Years of Scientific Progress and Implications for the Eighties: NJ, 1982.

15 G. Steponavièius. Þiniasklaidos vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime Þmogaus orumas ir teisë á orumà 37 Prof. habil. dr. ALFONSAS VAIÐVILA Iðraiðkos ir informacijos laisvë jos ribø arba apimties poþiûriu Savo minèiø ir ásitikinimø reiðkimo laisvë yra vienas ið svarbiausiø demokratinës visuomenës pagrindø ir viena pagrindiniø kiekvieno asmens tobulëjimo ir saviraiðkos sàlygø, 1 sakoma ne viename Europos Komisijos ir Europos þmogaus teisiø teismo sprendime. Taèiau kiek ði laisvë yra teisë ir kiek ja naudojamasi ne ðalia visuomenës, o visuomenëje, tiek ji susaistyta atitinkama pareiga ir atsakomybe kitø visuomenës nariø atþvilgiu, tiek ji santykinë ir tuo santykinumu savo tapatybæ iðsauganti. Atskirta nuo pareigos ir atsakomybës ji nustotø bûti teise þmoniø sugyvenimo forma ir virstø savo prieðybe privilegija agresijos ir vieðpatavimo forma. Tokià civilizuotà, susaistytà pareigomis ir atsakomybe teisæ á informacijà ir átvirtina Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos (1950 m.) 10 straipsnis: 1. Kiekvienas turi teisæ laisvai reikðti savo mintis ir ásitikinimus. Tai teisë laisvai laikytis savo nuomonës ir skleisti informacijà ir idëjas, valdþios pareigûnø netrukdomam ir nepaisant valstybës sienø. Ðis straipsnis neturi trukdyti valstybëms kelti reikalavimà licencijuoti radijo, televizijos ar kino ástaigas. 2. Naudojimasis ðiomis teisëmis, kadangi tai susijæ su pareigomis bei atsakomybe, gali bûti sàlygojamas tokiø formalumø, sàlygø, apribojimø ar bausmiø, kurias numato ástatymas, ir kurios demokratinëje visuomenëje bûtinos valstybës saugumo, teritorinio vientisumo ar vieðosios tvarkos interesams, siekiant uþkirsti kelià teisës paþeidimams ir nusikaltimams, þmoniø sveikatai bei moralei, taip pat kitø asmenø orumui ar teisëms apsaugoti, uþkirsti kelià konfidencialios informacijos atskleidimui ar teisminës valdþios autoritetui ir neðaliðkumui garantuoti. 1 Trumpas Europos þmogaus teisiø konvencijos vadovas. Vilnius, P. 54.

16 38 ETIKA. ÁÞANGOS ORUMAS. VERTYBËS ÞODÞIAI Panaðø teisës á informacijà statusà nustato ir Lietuvos Konstitucija: Þmogus turi teisæ turëti savo ásitikinimus ir juos laisvai reikðti. Þmogui neturi bûti kliudoma ieðkoti, gauti ir skleisti informacijà bei idëjas. Laisvë reikðti ásitikinimus, gauti ir skleisti informacijà negali bûti ribojama kitaip, kaip tik ástatymu, jei tai bûtina apsaugoti þmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaèiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvë reikðti ásitikinimus ir skleisti informacijà nesuderinama su nusikalstamais veiksmais tautinës, rasinës, religinës ar socialinës neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, ðmeiþimu ir dezinformacija (25 str.). Toliau tai konkretina Lietuvos Respublikos visuomenës informavimo ástatymo 3 straipsnio 4 punktas. Taèiau daugiausia problemø kyla ne juridiðkai apibrëþiant teisës á informacijà teisiná statusà, o ja naudojantis, aiðkinantis, kaip atskiro asmens teisë reikðti savo mintis, ásitikinimus, gauti ir skleisti informacijà dera su kitø þmoniø pagrindinëmis teisëmis, pirmiausia teise á orumà, á asmeninio gyvenimo privatumà, padorumà. Kita vertus, svarbu, kad kitø þmogaus teisiø apsauga, bûdama naudojimosi teise á informacijà ir saviraiðkà riba, nevarþytø raiðkos ir informacijos laisvës daugiau negu to reikia demokratinëje visuomenëje paminëtoms vertybëms apsaugoti. Ðitaip iðkyla konkretaus asmens teisës á informacijà, á saviraiðkos laisvæ ir kito asmens teisiø á orumà, gyvenimo privatumà, padorumà pusiausvyros arba proporcingumo problema. Ðios pusiausvyros nustatymà pasunkina ir tai, kad ðiø dviejø teisiø apsaugos ir ágyvendinimo pozityviosios teisës priemonëmis santykiai praktiðkai negali bûti grieþtai formalizuoti. Ðá neapibrëþtumà didina ir tai, jog nëra aiðkiai apibrëþtø orumo, teisës á orumà, privatumà, padorumà sàvokø. Todël daþnai neaiðku, kokios yra apèiuopiamos naudojimosi teise á informacijà, á saviraiðkà ribos, kokiais konkreèiais veiksmais tos ribos gali bûti perþengiamos. Á bûtinybæ ástatymais aiðkiai apibrëþti minëtas sàvokas yra atkreipæs dëmesá Europos þmogaus teisiø teismas. Nagrinëdamas bylà Handyside prieð Jungtinæ Karalystæ ir bylà Muller prieð Ðveicarijà, kur pirmoje byloje

17 G. A. Vaiðvila. Steponavièius. Þmogaus Þiniasklaidos orumas ir teisë vaidmuo á orumà ðiuolaikiniame gyvenime buvo nagrinëjami leidëjo ið Londono, o antroje dailininko ið Ðveicarijos, nuteistø uþ nepadoriø publikacijø platinimà, skundai, Europos þmogaus teisiø teismas pripaþino, kad nors ðiose bylose priimti tø ðaliø teismø nuosprendþiai yra pagrásti ir teisëti, Konvencijà pasiraðiusiø ðaliø ástatymuose nëra aiðkaus moralës (padorumo) apibrëþimo ir tai sukelia sunkumø ginant þmogaus teises. Teismas kartu nurodë, kad þmogus gali bûti nubaustas tik remiantis ástatymø nustatytais tiksliais ir vienareikðmiðkai suprantamais teisiniø sàvokø apibrëþimais, kad asmenys galëtø pagal juos ið anksto reguliuoti savo elgesá. Bûtinybæ turëti aiðkius teisiniø sàvokø apibrëþimus parodë ir neseniai Lietuvoje pasibaigusi prezidento apkalta, kuri sukëlë nevienareikðmiðkà visuomenës reakcijà dël neaiðkiai interpretuojamø konstituciniø sàvokø: ðiurkðtus Konstitucijos paþeidimas arba priesaikos sulauþymas, neaiðkus ðiurkðtaus Konstitucijos paþeidimo skyrimas nuo neðiurkðtaus. Tai rodo, jog realiai þmogaus teisiø apsaugai ir þmoniø susiklausymui reikia ástatymuose átvirtintø ar teisinëje doktrinoje visapusiðkai aptartø logiðkai aiðkiø teisiniø sàvokø, kurios bûtø ávairiomis taikymo situacijomis vienodai suprantamos, suponuotø vienareikðmiðko elgesio teises ir pareigas. Prie tokiø aptartinø sàvokø priskiriamos ir þmogaus orumas bei teisë á orumà, kurios nubrëþia teisëto naudojimosi teise á informacijà ir saviraiðkà ribas. 39 Þmogaus orumas Þmogaus teisæ á orumà dabar áprasta laikyti aukðèiausia þmogaus teise, vokieèiø teisininkai jà tiesiog vadina þmogaus teisiø ðerdimi. Taèiau pereinant nuo teisës á orumà reikðmës pabrëþimo prie jos turinio atskleidimo, iðryðkëja didþiulë nuomoniø ávairovë tiek filosofijos, tiek teisës literatûroje, be to, orumas daþnai painiojamas su teise á orumà, pati teisë á orumà nediferencijuojama teisnumo ir subjektinës teisës poþiûriu. Tai padidina tiek orumo, tiek teisës á orumà sàvokø neapibrëþtumà, kurio negatyvûs padariniai atsiskleidþia ðias sàvokas taikant teisinëje praktikoje. Teisë á orumà daþniausiai aiðkinama per objektyvistiðkai suprantamà jos kilmæ: teigiama, kad ði teisë ne valstybës suteikta, bet egzistuojan-

18 40 ETIKA. ÁÞANGOS ORUMAS. VERTYBËS ÞODÞIAI ti nepriklausomai nuo lyties, rasës ir tautybës, taip pat nuo gyvenimo bûdo. Ja aprûpintas (ausgestattet) kiekvienas þmogus Orumas susijæs su paèia þmogaus bûtimi (Mensch-Sein); niekas negali ðios teisës á orumà atimti. Jà turi ne tik dorieji, bet ir diktatoriai, vaikø tvirkintojai ar kitokie asocialûs asmenys. Net negimusi gyvybë motinos kûne, mirtinai sergantys < > turi savaime suprantamà þmogaus orumà... 2 Tuo norima pasakyti, kad pats asmuo lyg ir nedalyvauja kurdamas savo orumà, kad orumas lyg ir gatavu pavidalu áneðamas á þmogø ið ðalies, kad jis yra tarsi biologinë þmogaus savybë, kurios negalima nei suteikti, nei prarasti, kuria pasiþymi net ir negimusi gyvybë motinos kûne. Ðis orumo esmëje slypinèiø kai kuriø objektyviø poþymiø ontologizavimas ir absoliutinimas ateina ið krikðèioniðkosios tradicijos, pagal kurià orumas yra ne visuomenës, net ne paties þmogaus kûrinys, o kyla ið supozicinio fakto, kad þmogus sukurtas pagal Dievo paveikslà, turintis dieviðkà nemirtingà sielà, kuri ir suteikianti kiekvienam þmogui nelygstamà vertingumà, vadinamà orumu. O jei orumas nëra asmeniui þmoniø suteiktas, tai, suprantama, kad jis negali bûti þmoniø ir atimamas. Ðios orumo ontologizavimo tendencijos vienaip ar kitaip yra paveikti ir ávairûs teisës aktai, tarptautinës deklaracijos, konvencijos. Virdþinijos deklaracijoje (Virgina Bill of Righs, 1776 VI 1) sakoma: Visi þmonës ið prigimties yra lygûs, laisvi, nepriklausomi ir turi tam tikras ágimtas teises (autoriaus pajuodinta), kurios, jei tik asmenys priima visuomenës statusà, negali bûti atimamos jokiais vëlesniais jø palikuoniø susitarimais (1 str.). Ta pati ágimtø teisiø tradicija, nors ir silpnesne forma, tæsiama ir Visuotinëje þmogaus teisiø deklaracijoje (1949): Visi þmonës gimsta laisvi ir lygûs savo orumu ir teisëmis (1 str.). Èia ignoruojamas tas faktas, kad gimimas gali virsti teisiø ðaltiniu tik jei visuomenë, kurioje gimstama, yra pasirengusi a priori pripaþinti kiekvienà asmená vertingu. Bet tai nëra visuotinis faktas. Istorijai þinomos kai kurios pirmykðtës bendruomenës, kurios, verèiamos savo iðlikimo poreikiø ir menkø ekonominiø galimybiø juos garantuoti, þu- 2 H. P. Richter. Juristsche Gundkurse. Band 20. Jochen Zenthöfer. Rechtsphilosophie. Berlin S. 75.

19 G. A. Vaiðvila. Steponavièius. Þmogaus Þiniasklaidos orumas ir teisë vaidmuo á orumà ðiuolaikiniame gyvenime dë gimusius laisvus ir lygius savo orumu ir teisëmis paliegusius kûdikius, bejëgius senelius, neþinodami, kad ðie kûdikiai ir seneliai gimë lygûs savo orumu ir teisëmis su kitais tos visuomenës nariais. Vergovinëse ir feodalinëse visuomenëse oriais laikyti tik kilmingieji; vergui ir baudþiauninkui, gimusiems laisvais ir lygiais savo orumu ir teisëmis teisë á orumà nebuvo pripaþástama: pastariesiems pripaþintas tik kalbanèiø darbo árankiø, su kuriais savininkas galëjo pasielgti savo nuoþiûra, statusas. Ieðkant biologiniø argumentø pagrásti ðá kilmingøjø socialiná iðskirtinumà, formavosi gerai þinoma mëlyno kraujo koncepcija: grafai, baronai, bajorai, ðlëktos tik todël vertingesni uþ savo baudþiauninkus, kad kilminguosius Dievas sukûræs ið kokybiðkesnës medþiagos ( mëlyno kraujo ), todël tik jiems ir bûdinga orumo savybë. Jei savininkas savo vergà arba baudþiauninkà kiek ir vertino, tai ne daugiau negu kitus savo nuosavybës objektus-daiktus. JAV antrojoje XIX a. pusëje po vergovës panaikinimo kurá laikà dël vykdytos rasizmo politikos negrams taip pat nebuvo pripaþástama teisë á orumà, arba nacistinëje Vokietijoje þydams. Tai rodo, kad teisë á orumà yra istorinë kategorija, kurios istoriðkumas nepatvirtina nuomonës apie ðios teisës biologiná ar teologiná ðaltiná. Teologinis ir biologinis poþiûriai á þmogaus orumà sutampa tuo, kad vienu ir kitu atveju þmogaus orumas (vertingumas) atskiriamas nuo visuomenës ir nuo paties asmens kultûrinio aktyvumo ir tuo pagrindu formuluojama statiðkojo orumo samprata. Bet uþ visuomenës ir paties þmogaus kompetencijos genetiðkai atsidûræs þmogaus orumas turëjo tapti moksliniam paþinimui neprieinamas ir dël to mistiðkas. Já aiðkinant kritiðkumas turëjo uþleisti vietà dogmatizmui. Ðios orumo ontologizacijos ir mistifikacijos metodologinë prieþastis intuityviai nuspëjamø objektyviøjø orumo poþymiø absoliutizacija, iðkreipianti orumo, kaip objektyviø ir subjektyviø poþymiø vienovës, esmæ ir tuo kvestionuojanti socialinæ ðios sàvokos prigimtá. Bet jeigu teisë á orumà yra teisë, tai teisë visada yra leidimø ir paliepimø vienovë. Todël kalbant apie teisæ neiðvengiamai reikia klausti, ið kur þmogus gauna leidimà á tam tikrà gërá ir kodël pats asmuo kitø asmenø laikomas gëriu (vertybe)? Ir visada á ðá klausimà tenka atsakyti ið visuo- 41

20 42 ETIKA. ÁÞANGOS ORUMAS. VERTYBËS ÞODÞIAI menës, susiorganizavusios á valstybæ, nes teisë egzistuoja tik organizuotoje visuomenëje, kurioje pripaþintos vertybës visuotinai egzistuoja tam tikros visuomenës gyvenamoje teritorijoje. Ðalia visuomenës nëra leidimø ir paliepimø ir todël nëra teisës. Robinzonas neþino teisës, taip pat teisës á orumà ne todël, kad jis bûtø ne Dievo sukurtas ir kad jam nebûtø bûdinga þmogiðkoji prigimtis, o, matyt, todël, kad jis gyvena ðalia visuomenës: nëra kieno atþvilgiu teigti savo vertingumà ir ið ko reikalauti tà vertingumà pripaþinti. Todël tvirtinti, kad asmuo turi teisæ á orumà nepriklausomai nuo jokios socialinës teisinës tvarkos, tai kalbëti apie bet kà, bet ne apie teisæ. Bet jeigu neþinome, kas yra teisë, tai ið kur galime þinoti, kas yra teisë á orumà kaip teisës apskritai specialus atvejis? Kad negimusi gyvybë motinos kûne turëtø teisæ á orumà, tas motinos kûnas turi egzistuoti á valstybæ susiorganizavusioje visuomenëje, iðpaþástanèioje atitinkamas vertybes. Visuomenë turi sutikti, kad jai naudinga pripaþinti, jog negimusi gyvybë motinos kûne yra vertinga ir dël to turi teisæ á orumà. Lietuvoje dël okupacinës praeities (valstybës vertybinio primato) nëra sisteminiø tyrimø þmogaus orumo ir teisës á orumà klausimu, galiojantys ástatymai orumo sàvokos neapibrëþia 3. Tai paliekama teisinës doktrinos ir teisinës praktikos kompetencijai. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Teisëjø senatas 1998 m. geguþës 15 d. nutarime Nr. 1 garbæ ir orumà apibrëþë kaip asmens savæs vertinimà, kurá lemia visuomenës ávertinimas. Tai bene vyraujanti orumo apibrëþtis ne tik Lietuvoje. Filosofijos enciklopedija, apibendrinant ðios tematikos literatûrà, þmogaus orumà apibrëþia kaip asmenybës savo socialinës vertës suvokimà, kaip teisæ reikalauti ið visuomenës sau pagarbos, remiantis visuomenës pripaþintu þmogaus vertingumu 4. Konkretindama ðià mintá, Liudvika Meðkauskaitë knygoje Þiniasklaidos teisë teigia, kad teisinis gynimas asmeniui garantuoja tik toká ávertinimà, koká jis savo poelgiais ir veiksmais uþsitarnavo, o ne koká pats þmogus ásivaizduoja 5, ir pripaþásta, kad orumas yra ne tik subjektyvi sàvoka, kad 3 L. Meðkauskaitë. Þiniasklaidos teisë. Vilnius, P Ôèëîñîôñêàÿ ýíöèêëîïåäèÿ. Ò. 2. Ìîñêâà, Ñ L. Meðkauskaitë. Min. veik. P. 258.

21 G. A. Vaiðvila. Steponavièius. Þmogaus Þiniasklaidos orumas ir teisë vaidmuo á orumà ðiuolaikiniame gyvenime savæs vertinimà asmeniui tenka derinti su tuo, kaip já vertina visuomenë. O visuomenë vertina asmená tik pagal jo atliktø darbø, t. y. pareigø artimo atþvilgiu, vykdymà. Tai suponuoja prielaidà apie asmens orumo genetiná ryðá su asmens kultûriniu aktyvumu ir to aktyvumo visuomeniniu pripaþinimu. Visuomeninæ þmogaus orumo kilmæ, gal kiek persistengdamas, jau XVII a. gynë anglø filosofas T. Hobbes: Þmogaus orumas tai visuomeninë þmogaus vertë, kurià jam suteikia valstybë arba visuomenë 6. Bet T. Hobbes, matysime, pripaþino ir paties asmens vaidmená kuriant savo vertingumà. Tendencija apibrëþti þmogaus orumà kaip savæs vertinimà, kurá lemia visuomenës ávertinimas iðreiðkia objektyviø ir subjektyviø orumo poþymiø buvimo idëjà, jø sàveikà, kurioje, matyt, ir reikëtø ieðkoti þmogaus orumo tapatybës. 43 Orumas kaip þmogaus vertingumas, kylantis ið asmens tinkamumo gyventi visuomenëje Apibrëþiant orumo sàvokà, svarbu suvokti, nuo kurio jos poþymio pradëtinas orumo aiðkinimas, kad bûtø iðvengiama dogmatizmo ir metodologinio klaidþiojimo. Toká kelià gali parodyti pati nominalinë ðio termino reikðmë. Þmogaus orumas visose nacionalinëse kalbose siejamas su þmogaus vertingumu. Orumas lot. dignitas vertingumas, kilni iðvaizda, vertë, dignatio pagarba kam nors, rusiðkai dostoinstvo, vokiðkai die Menschenwürde, angliðkai dignity; lietuviø kalbos þodynai termino orumas nominalinës reikðmës neatskleidþia, bet jà, matyt, reikëtø sieti su asmens socialiniu pakylëjimu (orus ore esantis, nuo þemës pakylëtas, vadinasi, pasiekæs tam tikrà socialinio reikðmingumo laipsná). Taèiau visos ðio termino reikðmës á pradines orumo iðtakas neorientuoja, nes orumo esmæ nusako ne per jo prieþastá (ðaltiná), ne per já kurianèias technologijas, o per galutiná rezultatà vertingumà. Ðiame apibrëþime viena neinformatyvi abstrakcija (orumas) apibrëþiama 6 Tomas Hobbes. Leviatanas. Vilnius, P. 104.

22 44 ETIKA. ÁÞANGOS ORUMAS. VERTYBËS ÞODÞIAI kita abstrakcija (vertingumu), apeinant pagrindiná klausimà, kas formuoja ðá þmogaus vertingumà ir kokia yra jo socialinë paskirtis? Orumà kurianèiø technologijø paieðkai gali padëti lenkiðko termino godnosc nominalinë reikðmë, kuri ðalia vertës, garbës dar turi ir tinkamumo prasmæ (godnie tauriai, garbingai, tinkamai). Patys lenkø teisës teoretikai tiesiogiai nesieja orumo su tinkamumu, jie tebesilaiko minëtos tradicijos orumà apibrëþti per abstraktøjá vertingumà. Ðtai Mariusz Jablonski ið esmës pakartoja Lenkijos Aukðèiausiojo Teismo suformuluotà orumo definicijà, artimà minëtai Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo formuluotei: orumas yra ta asmenybës sfera, kuri konkretinasi þmogaus savo vertingumo suvokimu ir pagarbos ið kitø þmoniø laukimu 7. Bandymà technologiðkai kildinti þmogaus orumà ið asmens tinkamumo bene pirmà kartà aptinkame jau minëto T. Hobbeso veikale Leviatanas : Þmogaus vertingumas < > tai ypatinga galia ar sugebëjimas tam, kam jis, sakoma, yra vertas, ðis ypatingas sugebëjimas daþniausiai vadinamas tinkamumu arba pritaikymu 8. Taèiau orumas, matysime, yra ne pats tinkamumas, o tik to tinkamumo rezultatas. Apie asmens tinkamumà T. Hobbes kalba kaip apie asmens ágimtà gebëjimà tinkamai (kokybiðkai) atlikti tam tikras visuomenei reikalingas pareigas. Todël ði paþiûra dar ið dalies siejasi su minëtomis teologinëmis ir biologinëmis paþiûromis, ieðkanèiomis þmogaus vertingumo ðalia asmens sociokultûrinës veiklos, nors pats orumas jau traktuojamas instrumentaliai, ir todël turëtø bûti suvokiamas ne kaip savybë (ne kaip ágimtas gebëjimas ), o kaip asmens santykis su valstybës ar visuomenës interesais tø interesø ágyvendinimo poþiûriu. T. Hobbes bando suderinti tradiciná teologijos ar biologijos poþiûrá (objektyviø orumo poþymiø absoliutinimà) su Naujøjø laikø instrumentiniu (subjektyvistiniu) poþiûriu á þmogaus galias, kurias jis nori traktuoti kaip to paties þmogaus ásitvirtinimo gamtoje ir visuomenëje priemones. 7 Mariusz Jablonski. Pojæcie i ochrona godnosci czlowieka w orzecznictwie organow wladzy sàdowniczej w Polsce. Godnosc czlowieka jako kategoria prawa. Pod red. Krystiana Complaka. Wroclaw S Tomas Hobbes. Leviatanas. Vilnius, P. 111.

23 G. A. Vaiðvila. Steponavièius. Þmogaus Þiniasklaidos orumas ir teisë vaidmuo á orumà ðiuolaikiniame gyvenime Bet jei orumas asmens ir visuomenës (kitø asmenø) santykis, tai jis negali bûti laikomas ágimtu gebëjimu biologine asmens savybe. Orumas susijæs su ágimtomis biologinëmis asmens galiomis, bet paèios tos galios nëra orumas (þmogaus vertë), o tik jø panaudojimas asmens ir visuomenës gerovei kurti, nes yra galimybë tas paèias asmens ágimtas galias panaudoti ir prieð visuomenæ, kitas tautas. Taèiau pats T. Hobbeso metodas aiðkinti asmens orumà remiantis asmens socialiniu tinkamumu, be abejo, yra perspektyvus, atveria galimybæ racionaliai aiðkinti tiek orumo kilmæ, tiek jo turiná ir socialinæ prasmæ. 45 Teisë á orumà teisnumo ir subjektinës teisës poþiûriu Samprotavimø apie orumà neapibrëþtumas atsiranda dar ir dël to, kad þmogaus orumas daþnai painiojamas su teise á orumà, pati teisë á orumà traktuojama abstrakèiai, neskiriami du jos galimo egzistavimo lygmenys: teisnumo ir subjektinës teisës. Ðio skirtumo nedarant, tampa neaiðku, ið kur atsiranda þmogaus teisë á orumà (á þmogiðkàjá vertingumà), ar jis vertingas todël, kad gimë þmogumi, ar tas pradinis þmogaus vertingumas atsiranda tik dël to, kad visuomenë ásipareigoja saugoti asmens gyvybiðkai svarbius interesus ir tuo netiesiogiai pripaþásta asmens vertingumà ir teisæ (leidimà) á tà vertingumà? Èia daþniausiai apeinamas klausimas, koks yra paties þmogaus vaidmuo kuriant savo paties orumà ir teisæ á orumà? Atsakymø paieðkai reikia konkretinti teisæ á orumà teisnumo ir subjektinës teisës poþiûriu. Teisë á orumà teisnumo poþiûriu Jei teisë á orumà yra teisë, tai jos, kaip ir kiekvienos kitos teisës, ágyti gimimu negalima, nes jos negalima ágyti ðalia visuomenës. Todël teisnumo lygmens teisë á orumà tai visuomenës ar valstybës suteiktas asmeniui nuo gimimo leidimas bûti visuomenëje ir formuoti savo socialiná vertingumà gebëjimà naudotis suteiktais leidimais (teisëmis) vykdant atitinkamas pareigas ir ðiuo pagrindu tinkamai gyventi visuomenëje. Ðis leidimas kartu reiðkia visuomenës ásipareigojimà nesikësinti á asmens gyvybiðkai svarbius interesus, juos saugoti.

24 46 ETIKA. ÁÞANGOS ORUMAS. VERTYBËS ÞODÞIAI Ðiuo lygmeniu dar nëra paties orumo, o tik formalus leidimas (teisë) já susikurti. Ið to, þinoma, neiðplaukia, kad ðioje stadijoje visuomenë nepripaþásta asmens vertingumo. Asmens vertingumas èia dar visiðkai sutampa su asmens gyvybës, sveikatos, laisvës ir kitø asmeniui bûtinø gëriø pripaþinimu socialinëmis vertybëmis. Visuomenë, pripaþindama ðiuos individualius asmens gërius socialinëmis vertybëmis, kartu suteikia tokiam asmeniui ir leidimà (teisæ) á ðiuos gërius ir pati ásipareigoja jais apriboti savo veiklà. Ðis pradinis asmens vertingumo laipsnis gali bûti iðvedamas ir ið asmens pripaþinimo teisës subjektu. Teisës subjekto statusas kaip tik ir suponuoja tokio asmens pradinio vertingumo prezumpcijà, nes visuomenë ásipareigoja ir kitus ápareigoja laikyti asmená bet kurios veiklos tikslu, draudþia su juo elgtis kaip su priemone kitø asmenø tikslams siekti. Bet ðiø gyvybiniø asmens interesø pripaþinimas ástatymu saugomomis socialinëmis vertybëmis dar nëra tas vertingumas, kurá vadinsime asmens orumu. Tai tik pripaþinimas vertybëmis tø biologiniø, socialiniø sàlygø ar priemoniø, be kuriø asmuo negali susikurti orumo kaip kokybiðkai naujo savo vertingumo. Ðia prasme reikëtø suprasti vaikø orumà, kuris sutampa su jø gyvybës, sveikatos, poreikio mokytis iðankstiniu visuomenës pripaþinimu socialinëmis vertybëmis, nes tai yra prielaidos ágyti gebëjimà tinkamai gyventi visuomenëje. Visuomenës ir vaiko poþiûris á þmogaus orumà (savæs vertinimà) gali bûti skirtingi. Vaikui gali atrodyti, jog tai, kad visuomenë verèia já iki 16 metø lankyti mokyklà, paþeidþia jo laisvæ ir kartu þemina jo orumà, nes verèia já eiti ten, kur jis ðiuo metu gal ir nenori eiti. Su tokiu orumo supratimu visuomenë nesiskaito, nes vadovaujasi tiek vaiko, tiek visuomenës ateities interesais. Visuomenei reikia, kad augtø ne bet koks þmogus, o orus, t. y. ne tik gyvas ir sveikas, bet ir gebantis tinkamai gyventi konkreèias vertybes iðpaþástanèioje visuomenëje. Toks vaikas, kuris savo tariamo orumo gintimi vengtø eiti á mokyklà ágyti kvalifikacijà, ateityje prieð savo valià taptø maþiau orus, nes maþiau tiktø normaliai gyventi toje visuomenëje; jo orumas ateityje jau bûtø þymiai skaudesniu bûdu þeminamas, nes toks asmuo rastø vis maþiau situacijø, kuriomis jis sugebëtø kitiems reikðmingu bûdu árodyti savo vertingumà (orumà).

25 G. A. Vaiðvila. Steponavièius. Þmogaus Þiniasklaidos orumas ir teisë vaidmuo á orumà ðiuolaikiniame gyvenime Èia bûtina pabrëþti, kad ðià teisnumo lygmens teisæ á orumà asmuo ágyja ið visuomenës be savo asmeniniø pastangø, be pareigø vykdymo. Tai pasyvioji teisë. Jà asmeniui kaip tik ir suteikia tarptautinës deklaracijos, konvencijos ir nacionalinës konstitucijos. Todël ði teisë tikrai nepriklauso nuo asmens lyties, rasës, socialinës padëties ir gyvenimo bûdo, nes tai, kaip sakyta, yra ne orumo suteikimas, o tik pripaþinimas asmeniui formalaus leidimo já ásigyti, t. y. formuoti savo bûsimà socialiná vertingumà (orumà), kaip tinkamumo gyventi visuomenëje rezultatà. Èia uþtenka asmeniui gimti civilizuotoje visuomenëje, kad jis ágytø teisnumo lygmens teisæ á orumà, kaip iðvestinæ teisæ ið asmens pripaþinimo teisës subjektu. Ði teisë reiðkia leidimà asmeniui imtis bet kurios ástatymu neuþdraustos veikos (pareigø vykdymo), ja susikurti egzistencijos priemoniø, keistis su artimu paslaugomis ir ðiuo dalyvavimu mainø santykiuose kurti savo individualø socialiná vertingumà, kurio turiná jau sudaro ne biologinës asmens vertybës, bet jo teikiamos paslaugos artimui. Ði teisë negali bûti nei atimama, nei prarandama, nes ji nesuteikia asmeniui jokio konkretaus gërio, o tik leidimà á toká gërá. Riboti ðià teisæ reikðtø neleisti asmeniui formuoti savo gebëjimo vykdyti pareigas ir jø pagrindu kurti savo individualø socialiná vertingumà. Tokio leidimo suteikimu asmeniui yra suinteresuota pati visuomenë, nes jai svarbu, kad asmuo, remdamasis ðiomis prielaidomis (gyvybe, sveikata, laisve), formuotøsi kaip sau ir visuomenei naudinga (vertinga) asmenybë. Riboti, varþyti ðià teisæ reikðtø atitinkamai varþyti asmens galimybæ formuoti savo gebëjimà tinkamai gyventi visuomenëje, siekti santarvës, bendradarbiavimo ir taip kelti bendràjá visuomenës þmoniðkumo lygá. 47 Teisë á orumà subjektinës teisës poþiûriu Kas kita yra teisë á orumà subjektinës teisës poþiûriu, nes èia jau kalbama apie teisnumo lygmens teisës á orumà ágyvendinimà, t. y. apie bûtinybæ paèiam asmeniui susikurti savo individualø socialiná vertingumà ir ágyti á já subjektinæ teisæ. Ði savikûra reikalauja asmens vertingumà kildinti ið asmens tinkamumo gyventi konkreèias vertybes iðpaþástanèioje visuomenëje. Bet kam turi bûti tinkamas asmuo, kad visuo-

26 48 ETIKA. ÁÞANGOS ORUMAS. VERTYBËS ÞODÞIAI menë já vertintø, o pats asmuo ágytø realaus pagrindo jausti ðá savo vertingumà ir jo prieþastá? Teisiø ir pareigø vienovë þmogaus orumo teisinë formulë Kadangi þmogus yra socialinë bûtybë (gyvena visuomenëje ir tik visuomenëje iðsaugo savo tapatybæ), jo tinkamumà pirmiausia reikëtø sieti su gebëjimu gyventi santarvëje su artimu. Þmoniø santarvë ir bendradarbiavimas yra pagrindinis tokio gebëjimo árodymas. O tokiai santarvei tinka tik tas, kuris naudojasi teisëmis (leidimais) vykdydamas atitinkamas pareigas: susilaiko nuo artimui pavojingø veiksmø ir naudojasi kitø asmenø paslaugomis pagal ekvivalentinius mainus. Tik laisvo asmens pareigø vykdymas kuria þmogaus orumà. Taèiau pats pareigø vykdymas automatiðkai nekuria þmogaus orumo. Orumui ásigyti svarbu, ar pareigø vykdymu asmuo susikuria nuosavybës teisæ á tà gërá, kurá susikûrë pareigø vykdymu ir kuris ta teise bûtø saugomas nuo kitø asmenø kësinimosi já neatlyginamai savintis. Jei pareigø vykdymas nesukuria vykdytojui tokios teisës, tai jis nesukuria ir asmens socialinio vertingumo. Toks pareigø vykdymas, kurio rezultatus neatlyginamai gali savintis kiti asmenys, tø kitø asmenø nëra branginamas, atitinkamai nevertinamas ir tø pareigø atlikëjas. Tada pareigø vykdymas, uþuot kûræs þmogaus vertingumà (orumà), ima maþinti já, pavergti pareigø vykdytojà, nes atsiveria galimybë kitiems asmenims traktuoti pareigø (tiksliau prievoliø) vykdytojà ne kaip tikslà, o kaip priemonæ tø asmenø ar valstybës tikslams siekti. Kiti asmenys, besinaudojantys tokio asmens paslaugomis, niekuo nëra jam gráþtamai ápareigojami arba bent neproporcingai ápareigojami. O kas gráþtamai neápareigoja, tas maþesnë vertybë arba iðvis nëra vertybë. Tai padeda suprasti, kodël istorijoje vergas, baudþiauninkas ar totalitariniø reþimø valdinys nebuvo branginami, nelaikyti oriais, nors ir paversti pareigø savo ðeimininkui arba valstybei vykdytojais. Èia pareigø vykdymas nesukuria vykdytojui atitinkamø subjektiniø teisiø reikalauti ið kitø asmenø gráþtamøjø pareigø vykdymo ir todël yra ne þmogaus orumo kûrimas, didinimas, o jo neigimas, ne pareigø vykdytojo iðlaisvinimas, o jo pavergimas.

27 G. A. Vaiðvila. Steponavièius. Þmogaus Þiniasklaidos orumas ir teisë vaidmuo á orumà ðiuolaikiniame gyvenime O tas, kuris ápareigotas atsilyginti gráþtamosiomis paslaugomis, suvokia tokio pareigø vykdymo, kurio rezultatais jis pasinaudojo, sunkumà ir sudëtingumà, ir remdamasis tuo suvokimu ima branginti, vertinti ir tuos, kuriø atþvilgiu jis pats privalo vykdyti gráþtamàsias pareigas. Todël galima kalbëti tik apie laisvo asmens orumà, nes tik tokio asmens pareigø vykdymas sukuria asmeniui subjektinæ teisæ reikalauti ið kitø asmenø ar valstybës, besinaudojanèiø ðio asmens pareigø vykdymo rezultatais, atsilyginti panaðios vertës gráþtamosiomis pareigomis (paslaugomis) ir dël to traktuoti já kaip vertybæ. Tai reiðkia, kad laisvo asmens ágyta subjektinë teisë á savo pareigø vykdymu susikurtà gërá, o jo pagrindu ir á atitinkamà socialinio vertingumo mastà, kartu turi nuosavybës teisës prasmæ: niekas negali naudotis asmens pareigø vykdymo rezultatais be tø pareigø vykdytojo sutikimo ir neatsilygindamas gráþtamosiomis paslaugomis. Bûtent galimybë ágyti subjektinæ nuosavybës teisæ á pareigø vykdymu susikuriamas vertybes ir jà iðsaugoti per mainus suteikia vykdomoms pareigoms prasmæ ir vertæ, daro pareigø vykdymà asmens orumo, kaip socialinio vertingumo, ðaltiniu. Èia slypi ðios teisës didþioji svarba atsirasti orumui. Ði ekvivalentiniø mainø logika ápareigoja mainø dalyvius traktuoti vienas kità kaip vertingus (orius, vienas kitam reikðmingus), tokio vertingumo (orumo) kriterijumi teigti esant teikiamø paslaugø kokybæ ir mastà. Pareigø vykdymu ásigytas turtas, kvalifikacija, atlyginimo ar pensijos dydis kartu yra asmens susikurto ir visuomenës pripaþinto individualizuoto orumo materialinë iðraiðka, kurá rodo to turto savininko atliktø artimo atþvilgiu pareigø mastà, kuris tapo pagrindu sulaukti tokio pat masto gráþtamøjø paslaugø. Tai reiðkia, kad atskirai paimtos nei asmens teisës, nei pareigos nekuria þmogaus vertingumo (orumo), o tik jø vienovë; ji daro visas þmogaus teises racionalias, protu suvokiamas, o þmogaus orumà individualia, dinamine kategorija: orumas kuriamas, didinamas vykdant pareigas ir maþinamas, prarandamas naudojantis teisëmis nevykdant atitinkamø pareigø. Ið to iðplaukia, kad tinkamu gyventi visuomenëje gali bûti laikomas tik toks asmuo, kurio elgesys ágyja teisiø ir pareigø vienovës pavidalà: 49

28 50 ETIKA. ÁÞANGOS ORUMAS. VERTYBËS ÞODÞIAI suderina prieðingus interesus, reiðkiasi kaip abipusës naudos ágyvendinimas. Tokio elgesio asmená visuomenë (kiti asmenys) mano esant socialiai naudingà ir dël to vertingà (netrukdantá ar padedantá kitiems asmenims ágyvendinti savo teises), o pats asmuo ðá savo vertingumà suvokia kaip jo tinkamumo gyventi visuomenëje pripaþinimà. Taigi ið asmens tinkamumo gyventi visuomenëje kylantá asmens socialiná vertingumà ir reikëtø laikyti þmogaus orumu objektine prasme, o teisiø ir pareigø pusiausvyrà teisine orumo egzistavimo forma. Þmogaus orumas objektyviø ir subjektyviø poþymiø vienovë Teisës á orumà kildinimas ið pareigø vykdymo rodo, kad þmogaus orumas negali bûti vien subjektyvi kategorija (savavaliðka savo vertës ambicija), nes tinkamumas gyventi visuomenëje kelia asmeniui reikalavimø, kuriø jis pats negali nei nustatyti, nei pakeisti, o tik privalo prie jø prisiderinti ir tuo prisiderinimu árodyti savo tinkamumà gyventi ðioje visuomenëje. Ðis prisiderinimas, minëta, negali vykti kitaip, tik atitinkamø pareigø vykdymu kûrimu sau ir visuomenei reikðmingø gëriø. Todël èia neuþtenka pasiskelbti oriam (vertingam) savo reikalingumà (vertingumà) privalu nuolat árodinëti þmonëms reikðmingø gëriø kûrimu ir dalyvavimu ekvivalentiniuose mainuose. Neatsitiktinai T. Hobbes yra raðæs, kad þmogaus vertæ nustato ne pardavëjas, o pirkëjas. Nors þmogus (kaip dauguma ir daro) vertintø save kuo aukðèiausiai, taèiau tikroji jo vertë yra ne didesnë uþ tà, kuria já vertina kiti 9. Tuo norima pasakyti, kad asmuo vertingas ne pats savaime, bet tik kitø þmoniø poþiûriu ir tik teikimu kitø asmenø poreikiams reikðmingø paslaugø, kiti þmonës já vertina kaip paslaugø teikëjà, bendradarbá, svetimos teisës gerbëjà. Todël atitraukti þmogaus orumà nuo gyvenimo bûdo reikðtø já atitraukti nuo asmens gebëjimo dalyvauti ekvivalentiniø mainø santykiuose ir jø pagrindu gyventi santarvëje su artimu. Toks orumas taptø mistinis, nepaþinus ir praktiðkai bevertis. Pareigø vykdymas ir juo sukuriamas realus gëris sudaro objektyvøjá orumo 9 Tomas Hobbes. Leviatanas. Vilnius, P. 104.

29 G. A. Vaiðvila. Steponavièius. Þmogaus Þiniasklaidos orumas ir teisë vaidmuo á orumà ðiuolaikiniame gyvenime pagrindà, o kûrëjo subjektinë nuosavybës teisë á tà gërá yra subjektyvusis orumo poþymis, nes jis ápareigoja kitus asmenis, norinèius pasinaudoti jo sukurtu gëriu, gráþtamai ásipareigoti, t. y. pripaþinti ðio gërio ir jo kûrëjo vertingumà ne þodþiu, o veiksmu. Asmuo suvokia, dël ko jis yra ne tik sau, bet ir kitiems naudingas, ir tas suvokimas leidþia jam save atitinkamai vertinti, vertybiðkai pasikylëti. Pareigø vykdymu kurdamas visuomeniðkai reikðmingà gërá, asmuo didina savo orumà kaip savo subjektinës teisës á orumà objektà. Á þmogaus kultûriniu aktyvumu kuriamà savo orumà yra orientuota Renesanso epochos màstytojo Dþovanio Piko dela Mirandolos Kalba apie þmogaus orumà. Þmogaus orumà (vertingumà) Mirandola suprato kaip grynai paties asmens kuriamà vertybæ. Formaliai jis pripaþino krikðèionybës tradicijà apie dieviðkà þmogaus kilmæ, bet jà aiðkino atsiþvelgdamas á savo epochos poreikius, t. y. remdamasis bendru tos epochos poþiûriu á þmogø kaip á savo laimës, savo likimo, o kartu kaip á savo socialinio vertingumo kûrëjà. Dieviðkasis þmogaus kûrimas nesàs uþbaigtas, ir kad þmogui pavesta nuolat kurti save patá, savo konkreèias istorines þmoniðkumo (vertingumo) formas. Dievas sakæs: Adomai, neduosime tau nei nustatytos vietos, nei bûdingos iðvaizdos, nei kokiø nors ypatingø pareigø, kad vietà, iðvaizdà ir pareigas turëtum pagal savo norà, savo valià ir savo sprendimus. Visø kitø bûtybiø prigimtis yra apibrëþta ir apribota pagal mûsø nurodytus dësnius. Tau nëra jokiø apribojimø: atiduodu tave á tavo paties rankas, kad pasirinktum savo prigimtá pagal savo valià. Ákurdinau tave pasaulio centre, kad ið èia galëtum patogiai stebëti visa, kas dedasi pasaulyje. Nepadariau tavæs nei dangiðko, nei þemiðko, nei mirtingo, nei nemirtingo, kad, bûdamas laisvas ir pagarbos vertas kûrëjas, pats sau suteiktum tokià formà, kokios nori. Galësi nusileisti iki þemiausiø, neprotingø bûtybiø ir savo dvasios valia galësi pakilti iki aukðèiausiø, dieviðkø bûtybiø 10. Þmogus èia kvieèiamas imtis ávairiausiø pareigø ir jø vykdymu neribotai didinti savo socialiná vertingumà arba, vengiant pareigø, já maþinti Dþ. Piko dela Mirandola. Kalba apie þmogaus orumà. Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas. Vilnius: Mintis, P

30 52 ETIKA. ÁÞANGOS ORUMAS. VERTYBËS ÞODÞIAI Teisiø ir pareigø vienovë demistifikuoja þmogaus orumà Per teisiø ir pareigø vienovæ aiðkinamas þmogaus orumas gali bûti papildomas árodymas to fakto, kad þmogaus orumas yra ne biologinës, ne transcendentinës, o socialinës prigimties. Tai ne ágimta savybë, o socialinis vertybinis santykis, atsirandantis ið lygiateisiø asmenø keitimosi paslaugomis santykiø, ið siekio kurti ir garantuoti þmoniø santarvæ ir bendradarbiavimà. Jei orumas teisinë, o ne ástatyminë kategorija, jis negali ágyti kitokios egzistavimo formos kaip teisiø ir pareigø pusiausvyra; jo ðaltinis asmens kultûrinis aktyvumas, o socialinës sàlygos asmens laisvë ir asmens nuosavybës teisë á pareigø vykdymu (kultûriniu aktyvumu) sukuriamà visuomeniðkai reikðmingà gërá. Todël teiginiai tø autoriø, kurie mano, kad kiekvienam þmogui orumas yra suteiktas (ausgestattet) nepriklausomai nuo lyties, rasës ar tautybës, taip pat nepriklausomai nuo gyvenimo bûdo 11, negali bûti suprantami vienareikðmiðkai. Tai, kad teisnumo lygmens þmogaus teisë á orumà nepriklauso nuo rasës, lyties, tautiðkumo ir net nuo gyvenimo bûdo, suprantama ir árodoma. Bet bûtø nesuprantama, jei ði nuostata bûtø taikoma teisei á orumà ir subjektinës teisës poþiûriu, nes bûtø neaiðku, kaip ði teisë gali bûti nepriklausoma nuo gyvenimo bûdo, jei á gyvenimo bûdà áeina þmogaus ir kitø þmoniø santykiai: asmuo daro nusikaltimus ar dorai gyvena turi esminæ reikðmæ þmogaus tinkamumo, socialinio vertingumo laipsniui. Orumui neturës reikðmës tik toks gyvenimo bûdas, ar rytà asmuo geria arbatà ar kavà, nes tuo negali kitiems asmenims nei kuo padëti, nei kuo pakenkti. Jei teisë á orumà bûtø ðalia gyvenimo bûdo apskritai, tai jos nebûtø galima apibrëþti remiantis asmens tinkamumu gyventi visuomenëje. Juk gyvenimo bûdas ir yra ne kas kita kaip asmens buvimo visuomenëje bûdas. Ir èia svarbu, kaip asmuo konkreèioje visuomenëje bûna taikiu ar agresyviu bûdu. Ðalia visuomenës ir gyvenimo bûdo þmogus negali bûti nei orus, nei neorus, nes panaikinamas pats tokio skirstymo pagrindas. 11 H. P. Richter. Juristsche Gundkurse. Band 20. Jochen Zenthöfer. Rechtsphilosophie. Berlin S. 75.

31 G. A. Vaiðvila. Steponavièius. Þmogaus Þiniasklaidos orumas ir teisë vaidmuo á orumà ðiuolaikiniame gyvenime Orumas kaip þmogaus teisiø pagrindas: kiekvienas asmens teisës paþeidimas yra ir to asmens teisës á orumà paþeidimas 1975 m. Helsinkio Baigiamajame akte sakoma, kad þmogaus teisës iðplaukia ið þmogaus asmenybei bûdingo orumo, o pripaþinimas orumo < >, lygiø ir neatimamø teisiø yra laisvës ir teisingumo pagrindas 12. Orumà galima laikyti visø þmogaus teisiø pagrindu, manau, tuo atveju, jei orumas suvokiamas kaip asmens tinkamumas santarvei ir bendradarbiauti. Bûtent á ðá asmens tinkamumà vienaip ar kitaip sueina visø þmogaus teisiø legalumas. Þmogaus teisë á gyvybæ, sveikatà, laisvæ, nuosavybæ, teisë ágyti kvalifikacijà ir kitos yra tik þmogaus orumo (tinkamumo gyventi visuomenëje) priemonës ir sàlygos: jei paþeidþiama bet kuri ið tø asmens teisiø, tuo sumaþinamos ir tokio asmens biologinës, daiktinës ar kvalifikacinës galios imtis pareigø ir jas tinkamai atlikti, t. y. palaikyti ar didinti savo individualø socialiná vertingumà (tinkamumà gyventi visuomenëje). Asmuo, ekonomiðkai nepajëgiantis sumokëti uþ komunalines paslaugas, taip pat darosi ðiuo poþiûriu maþiau orus, t. y. maþiau tinkamas gyventi ðioje konkreèioje bendrijoje konkreèiu metu, nes negalëjimas ávykdyti gráþtamøjø pareigø daro já objektyviai konfliktiðkà. Atitinkamai atsiveria galimybë kiekvienà teisës paþeidimà vertinti kaip paþeidëjo tam tikro netinkamumo gyventi visuomenëje faktà ir kartu teisingumo vykdymo provokavimà. Jei teisnumo lygmens teisë á orumà, kaip sakyta, negali bûti atimama nei ribojama, tai teisingumo vykdymu gali bûti siaurinama tik nusiþengusiojo subjektinë teisë á orumà, t. y. á tà visuomenëje pripaþintà asmens vertingumo laipsná, kurá asmuo buvo susikûræs pareigø vykdymu ir taip ágijæs atitinkamas teises. Jei orumas visø þmogaus teisiø pagrindas, tai teisës paþeidëjo orumas maþinamas, siaurinant ar likviduojant bet kurià kità tokio asmens subjektinæ teisæ, kaip vienà ið teisës á orumà konkreèiø pasireiðkimø. Ákalinimas yra pripaþinimas, kad nuteistasis nusikaltimo padarymu pasirodë tam Þmogaus teisës. Regioniniø tarptautiniø dokumentø rinkinys. Vilnius, P. 232.

32 54 ETIKA. ÁÞANGOS ORUMAS. VERTYBËS ÞODÞIAI tikros situacijos atþvilgiu neorus, t. y. netinkamas gyventi teisei lojaliø asmenø visuomenëje. Todël teismo paskirtos sankcijos laikui jis yra priverstinai perkeliamas á riboto orumo þmoniø (kaliniø) bendruomenæ. Teisë á orumà ðiuo atveju reiðkësi subjektine teise á laisvæ. Ið to iðplauktø, kad subjektinë teisë á orumà, kiek ji siekia visas asmens teises legalizuoti to paties asmens gebëjimu gyventi santarvëje su artimu, yra tas teises apibendrinanti, integruojanti teisë. Orumas teisinës praktikos poþiûriu Suvokti þmogaus orumà kaip individualø socialiná vertingumà svarbu ir dël to, kad kyla þmogaus teisës á orumà gynimo teismuose bylos. Kaip savarankiðkos teisës objektas orumas paþeidþiamas tais atvejais, kai neigiamas, kvestionuojamas konkretaus asmens darbais realiai ásigytas vertingumas (pvz., asmens kaltinimas nepadarytu teisës paþeidimu (netinkamo buvimo visuomenëje faktu) arba be pagrindo teigiama apie asmens psichikos ar kitokià ligà, siekiant ádiegti visuomenei ásitikinimà, kad tas asmuo prarado turëtà biologinæ kokybæ (fizinæ ar psichinæ), dël to yra sumaþëjusios tokio asmens galimybës tinkamai (vertingai) gyventi konkreèioje visuomenëje. Asmens subjektinë teisë á orumà gali bûti paþeidþiama ir tais atvejais, kai reiðkiama neva savo nuomonë apie kito asmens darbus, veiklà ir tai daroma uþuot vertinus tà veiklà tiesos ir klaidos, paþangos ar regreso kriterijais, pats darbø autorius vadinamas neiðmanëliu, kvailiu, psichikos ligoniu, parsidavëliu ar kitais apibendrinamaisiais, áþeidþianèiais epitetais, kuriais siekiama suponuoti neigiamà visuomenës nuomonæ apie asmens tariamà principiná netinkamumà gyventi dvasiðkai ir fiziðkai sveikoje visuomenëje, dalyvauti mainø santykiuose ne tik ðios situacijos, bet ir apskritai visø kitø galimø situacijø atþvilgiu. Argumentum ad veritatis (argumentas á tiesà) pakeitimas argumentum ad hominem (argumentas á asmená) yra vienas ið asmens orumo þeminimo, áþeidimo bûdø subjektinës teisës á orumà paþeidimo bûdø. Þmoniø nuomonës subjektyvios, bet jos neáþeidþia kitø þmoniø orumo ir laikomos teisëtomis, kol jos asmens darbø vertinimo nepakeièia paties asmens vertinimu. Socializuotà ir orø þmogø apibûdina ne tik veiksmo, bet ir þodþio atsargumas,

33 G. A. Vaiðvila. Steponavièius. Þmogaus Þiniasklaidos orumas ir teisë vaidmuo á orumà ðiuolaikiniame gyvenime kaip viena ið asmens tinkamumo gyventi visuomenëje formø. Bûtent dël to, kad teisë á orumà integruoja visas asmens teises jo socialinio vertingumo poþiûriu (rodo, kokiems tikslams asmuo panaudoja savo subjektines teises), ðios teisës paþeidimus reikëtø vertinti kaip sunkius. Juk nepagrástai kaltinti asmená padarius kaþkoká nusikaltimà ar moraliná prasiþengimà, tai kaltinti, kad prieð visuomenæ jis naudoja visas kitas savo subjektines teises: teisæ á gyvybæ, á laisvæ, á nuosavybæ, á kvalifikacijà ir kitas. Teisnumo lygmens teise á orumà visi þmonës lygûs, nes jà valstybë suteikia kiekvienam savo pilieèiui be jo asmeniniø pastangø. Todël ir ðio lygmens teisë teismuose vienodai ginama, jos paþeidimas suprantamas pagal bendràjá vardiklá : ar tokie veiksmai daugelá þmoniø áþeis, èia orumas yra tik tai, kà dauguma vertina, kas daugumà áþeidþia. Èia daugumos principas sprendþia, kas yra orumas, nes teisnumas á pirmà vietà kelia ne individualybæ, o bendrybæ. O subjektinë teisë á orumà, kaip sakyta, pirmenybæ teikia kultûriðkai aktyviai asmenybei, kuri savo kultûriniu aktyvumu (pareigø vykdymu) kuria savo individualø diferencijuotà orumà. Todël subjektine teise á orumà þmonës jau nëra lygûs: vienø (kultûriðkai pasyviø) orumas visà gyvenimà iðlieka teisnumo lygmens, o kultûriðkai aktyvieji kuria savo individualø orumà kaip savo diferencijuotà gebëjimà padëti artimui ir tuo didinti savo tinkamumà gyventi visuomenëje. O uþ ðá gebëjimà jie yra kitø þmoniø labiau vertinami, tuo tinkamumu matuojamas socialinis jø vertingumas; jie jauèia ðià savo susikurtà socialinæ vertæ ir visuomeniná jos pripaþinimà. Tai teikia jiems teisæ reikalauti ið kitø asmenø atitinkamos pagarbos sau. Todël tokiø asmenø orumas teismuose turëtø bûti ginamas ðiek tiek subtiliau, èia neturëtø galioti daugumos principas : ar dauguma þmoniø ásiþeis dël tokiø veiksmø; èia klausiama, ar ðis konkretus asmuo turëjo pagrindo dël to ásiþeisti. Dël tø paèiø veiksmø, dël kuriø neásiþeistø teisnumo lygmens teisæ á orumà turintis asmuo, turi pagrindo ásiþeisti asmuo, ágijæs subjektinæ teisæ á savo paties veiksmais susikurtà savo vertæ (orumà). Tai dar vienas pagrindas, dël kurio tikslinga skirti teisæ á orumà teisnumo ir subjektinës teisës poþiûriu. 55

34 56 ETIKA. ÁÞANGOS ORUMAS. VERTYBËS ÞODÞIAI Kà reiðkia draudimas baudþiamojoje byloje neþeminti þmogaus orumo Reikalavimas baudþiamosios bylos tyrimu neþeminti þmogaus orumo savo kategoriðka forma yra neávykdomas, nes pats teisingumo vykdymas, minëta, yra sàmoningas ir teisëtas teisiamojo orumo (vertingumo) maþinimas (þeminimas), nes vieðai, remiantis ástatymu, pripaþástami tam tikri konkretaus asmens netinkamo gyvenimo visuomenëje faktai (teisës paþeidimai). Vadinasi, nemaþinant orumo, bûtø neámanomas pats teisingumo vykdymas. Todël reikalavimà neþeminti átariamojo, teisiamojo ar kalinamojo orumo reikia suprasti kaip reikalavimà nemaþinti asmens orumo daugiau negu objektyviai to reikia pagal teisingumo vykdymo (ikiteisminio, teisminio nagrinëjimo) procedûras ir teismo paskirtos bausmës atlikimo procedûras (reþimà). Visoks nuteistojo teisiø varþymas, nepagarbos asmeniui reiðkimas, kuris nenumatytas bausmës atlikimo reþimu, yra neteisëtas. Pavyzdþiui, asmens, nuteisto kalëti, orumas bûtø þeminamas, jei ið jo bûtø tyèiojamasi, jis muðamas ar atliekami jo atþvilgiu kitokie diskomforto veiksmai, nenumatyti bausmës atlikimo reþimu. Neágaliøjø kova dël integracijos á visuomenæ, tai kova dël teisës dalyvauti kuriant savo paèiø orumà Traktuojant þmogaus orumà kaip pareigø vykdymu paties asmens kuriamà vertybæ, itin iðryðkëja neágaliø asmenø integravimo á visuomenæ svarba, nes integruoti neágaliuosius á visuomenæ, tai gràþinti jiems galimybæ kurti savo individualø socialiná vertingumà. Neágaliøjø teisnumo lygmens teisës á orumà ágyvendinimas (pavertimas subjektine teise) yra viena ið pagrindiniø jø teisiø ir kartu visuomenës pareigø. Paðalpà gaunanèiam, bet nedirbanèiam asmeniui visuomenë garantuoja tik tà vertingumo lygá, kuris, kaip sakyta, susijæs su iðankstiniu visuomenës pripaþinimu asmeniui teisës á gyvybæ, sveikatà ir kitokius bûtinus individualius jo gërius. Bet atsidûræs ðalia kultûriniø mainø, asmuo neturi svarbiausio galimybës kurti savo individualizuoto socialinio vertingumo. Todël jo teisë á orumà iðlieka teisnumo lygmens. Paversti jà

35 G. A. Vaiðvila. Steponavièius. Þmogaus Þiniasklaidos orumas ir teisë vaidmuo á orumà ðiuolaikiniame gyvenime subjektine teise, vadinasi, integruoti toká asmená á visuomenæ. O tai reiðkia sugràþinti já á mainø santykius, á kuriuos áeiti galima tik pareigø vykdymu gebëjimu teikti kitiems asmenims reikalingas paslaugas ir tuo kurti savo individualø socialiná vertingumà. Reziumuojant svarbu pabrëþti, kad ne visoks visuomenës pripaþintas asmens vertingumas yra orumas, o tik tas, kurá asmuo susikuria savo gebëjimu tinkamai gyventi visuomenëje. 57

36 58 ÁÞANGOS ÞODÞIAI Kultûros vertybiø plëtotë Europos þiniasklaidoje Televizinio smurto ribojimas nepilnameèiø auditorijai Dr. doc. LILIJANA ASTRA Kultûros, filosofijos ir meno instituto vyr. mokslo darbuotoja Postmodernøjá europiná laikmetá ðiandien simbolizuoja naujosios informacinës technologijos ir þiniasklaidos srautai. Vieðosios informacijos poveikis tapo galingu þmoniø pasaulëjautos, pamatiniø vertybiø, asmeniniø ásitikinimø ir net laisvalaikio pasirinkimà formuojanèiu veiksniu. Juo labiau kad per kelis pastaruosius deðimtmeèius jau yra atsiradusi didþiulë vaikø ir jaunimo auditorija, reprezentuojanti kartà, iðaugusià kartu su kultûrinëmis, informacinëmis ir ðvieèiamosiomis TV programomis. Ir kaip niekada istorijoje ðiandienë þiniasklaida susieja kiekvieno þmogaus asmeninæ erdvæ ir laikà su viso pasaulio ávykiø tëkme. Kasdienis gyvenimas jau neásivaizduojamas be interneto, kabelinës televizijos, pasauliniø þiniø srauto, ávairiø programø, laidø þiniasklaidos poveikio iðvengti nebeámanoma. Antra vertus, ðie pagreitinti naujosios technologijos ir informacijos pokyèiai smarkiai sustiprino masinës komercinës kultûros pozicijas, vos per kelis pastaruosius deðimtmeèius ásigalëjus tûkstanèiams komerciniø TV, radijo stoèiø, galingai reklamos ir pramogø industrijai. O dël didþiulio ðiuolaikinës informacijos, pramogø verslo poveikio milijardinei þmoniø auditorijai (kartu ir vaikø, jaunimo), kyla daugybë ginèø, diskusijø ir net konfliktø. Iðsamûs masinës kultûrinës komunikacijos tyrimai rodo, kad televizijos ir kitø informavimo ðaltiniø poveikis perteikiant þinias, rengiant pramogas, ugdant þmoniðkumà ir net auklëjant didþiulæ auditorijà, gali bûti pozityvus, taèiau gali bûti ir labai neigiamas ar netgi pavojingas.

37 G. L. Astra. Steponavièius. Kultûros vertybiø Þiniasklaidos plëtotë vaidmuo Europos ðiuolaikiniame þiniasklaidoje gyvenime Europos Sàjungos ðalyse ir JAV yra atlikta tûkstanèiai tyrimø, parodanèiø tiesioginá TV demonstruojamo smurto ir padidëjusio þmoniø agresyvumo ryðá. Amerikieèiø tyrëjai netgi apibrëþë sàvokà televizinis smurtas, kuria apibûdinamos visos vieðos demonstracijos, teleprogramø veikëjams patiriant fizinæ ar moralinæ prievartà, suþalojimus ir kitokius nuostolius. Pastaruoju metu agresijos, sklindanèios ið ðiuolaikinës þiniasklaidos ir þalojanèios þmoniø sàmonæ ir elgesá, poveikis pradëtas riboti. Prieð kelerius metus BBC uþdraudë ankstyvà vakarà rodyti naujausià britø popþvaigþdës Robio Viljamso vaizdo klipà. Jame buvo rodoma, kaip dainininkas visiðkai nusirengia, kad tik patrauktø merginø dëmesá, o pamatæs, kad ðios á já nereaguoja, pradeda plëðti mësos gabalus nuo savo kûno, kol galiausiai merginos já pastebi ir pradeda laiþyti srûvantá kraujà bei kramtyti raumenis... Robis virsta ðokanèiais griauèiais, o aplinkui susirinkæ þmonës ryja jo kûnà. Akivaizdu, kad ðiandien europiniø kultûros vertybiø iðsaugojimo ir plëtotës problema, bandant eskaluoti þiaurius ar net sadistinius vaizdus TV programose ir kartu masinëje þmoniø auditorijoje, tapo viena ið aktualiausiø. 59 Televizinio smurto poveikis nepilnameèiø auditorijai Pastaruosius deðimtmeèius demokratiniame pasaulyje atlikta daugybë þiniasklaidos tyrimø, kuriø duomenys parodë, kad televizinis smurtas sustiprina normaliø vaikø nuostatas agresyviems poelgiams kasdieniame gyvenime. Klasikiniai McCarthy tyrimai, siekiant iðaiðkinti vaikø ir paaugliø mëgiamø TV programø suvokimo ypatybes, padëjo inicijuoti naujas etines-teisines normas, reglamentuojanèias televiziná smurtà JAV, Skandinavijoje ir Europos Sàjungos valstybëse. McCarthy atliko ilgalaiká (longitudiná), net penkerius metus trukusá Niujorko vaikø ir paaugliø labiausiai þiûrimø TV programø tyrimà. Buvo apibrëþtos ðios programø kategorijos: komedinës, nuotykinës (vesternai), ðvieèiamosios ir dokumentinës, animacinës ir fantastinës, sportinës. Trys nepriklausomi kvalifikuoti ekspertai nustatydavo kiekvie-

38 60 ETIKA. ÁÞANGOS ORUMAS. VERTYBËS ÞODÞIAI nos TV programos prievartos indeksà, o vëliau bûdavo apibrëþiamas ir bendras prievartos intensyvumo rodiklis. Po penkeriø metø, apibendrinus ðio unikalaus tyrimo duomenis ir siekiant ávertinti TV programø átakà paaugliø vertybiø raidai ir elgesiui, buvo nustatyti net trys agresyvumo rodikliai, ávardyti taip: polinkis konfliktuoti su tëvais, polinkis muðtis ir polinkis á amoralø elgesá. Kollinso vadovaujamos tyrimø grupës psichologiniø stebëjimø medþiaga taip pat turëjo labai didelæ átakà reglamentuojant televiziná smurtà Europos ir Skandinavijos ðalyse. Kollins tyrë agresyviø smurtiniø teleprogramø poveiká maþø vaikø sàmonei. Buvo bandoma ásigilinti á penkiameèio vaiko màstysenà, t. y. kaip jis supranta ávykiø sekà ekrane, pavyzdþiui, stebëdamas þmogþudystæ. Paaiðkëjo, kad maþi vaikai tesugeba ásiminti patá faktà kaþkas kaþkà uþmuðë. Vyresni vaikai jau supranta, kad A uþmuðë B dël kaþkokios prieþasties ir todël buvo suimtas, bet vis tiek jie dar negali suvokti visos informacijos, kad suprastø prieþasties padariniø ryðius siuþete. Tæstiniai keleriø metø eksperimentai árodë, kad, deja, ilgalaikis televizinio smurto stebëjimas iðmoko vaikus suvokti ir vertinti agresyvø þmoniø elgesá kaip normalø gyvenimo bûdà. Daugelis vëliau atliktø kultûrinës komunikacijos tyrimø suteikë galimybæ pagrásti ðias iðvadas: pirma, TV, kino laidos ir programos gali iðmokyti maþus vaikus ir paauglius ávairiø agresijos bûdø, nes ekraninio vaizdo stebëjimu taip pat mokomasi; antra, maþi vaikai dël savo amþiaus ypatybiø, bûdami ypaè jautrûs ir paþeidþiami, nesugebëdami kritiðkai màstyti ir vertinti smurto scenø TV ekranuose, pasaulá pradeda suvokti iðkreiptai, neteisingai ir tampa agresyvûs. Be to, tiriant maþø vaikø suvokimà (ir jiems stebint agresyvius smurtinius filmus), paaiðkëjo, kad labai greitai iðsitrina jø moraliniø gërio vertinimø pradmenys, kuriuos ugdo tëvai, ðeima, arba ir neugdo. Tokiu atveju atsiranda vadinamoji agresyvi identifikacija, nes augantys vaikai, paaugliai yra linkæ susitapatinti su jø pasirinktais stipriais ir þiauriais herojais. Ðtai tokiu bûdu ir atsiranda iðskirtiniai kriminaliniai atvejai, kurie daþnai sukreèia visà visuomenæ.

39 G. L. Astra. Steponavièius. Kultûros vertybiø Þiniasklaidos plëtotë vaidmuo Europos ðiuolaikiniame þiniasklaidoje gyvenime Psichologiðkai ðá reiðkiná paaiðkinti yra nesunku: iðaugdami savo vaikystæ ir pradëdami savarankiðkai vertinti, paaugliai aktyviai ieðko artimø kultûriniø idealø. Ir jei jø dëmesys apsiriboja vien televizinio smurto vaizdiniais ir vampyrø, þudikø, plëðikø etc. agresija, tai daugelis paaugliø susitapatina su þiauriais ekrano herojais ir ið to atsiranda jø agresyvi identifikacija, nes stebëjimu yra mokomasi. Lygiai tà patá galima pasakyti apie smurtinius kompiuterinius þaidimus, kuriuos þaidþiant labai greitai atsiranda vidinis þaidëjo susitapatinimas su kompiuteriniu personaþu. O jei tai labai þiaurus herojus ir kompiuteriniame þaidime liejasi multiplikacinis kraujas vaiko ar paauglio sàmonëje virtualus pasaulis tampa realiu pasauliu, kuriame ne tik galima, bet daþnai net bûtina þudyti. Bûtina pabrëþti, kad ðie gausiø stebëjimø ir psichologiniø tyrimø duomenys turëjo labai didelæ átakà kuriant naujà ir teisinio precedento neturintá smurto televizijoje reglamentavimà tradicinës demokratijos ðalyse, kuriose ypaè stipri nacionalinë savimonë ir grieþtai saugoma tradicinë kultûra. Pavyzdþiui, Islandijoje jau prieð aðtuoniolika metø buvo átvirtintas Smurtiniø filmø draudimo aktas, kuriuo remiantis draudþiama gaminti ir áveþti smurtinius filmus. Ðis reglamentas taip pat taikomas filmams, kuriuose ypaè akcentuojamos þiauraus elgesio su þmonëmis ar gyvûnais scenos, demonstruojami brutalûs þudymo bûdai. Tà patá galime pasakyti ir apie Ðvedijà, kurioje baudþiamojon atsakomybën traukiama uþ visoká seksualinio ir kitokio smurto vaizdavimà ir uþ tai numatyta bausmë iki dvejø metø kalëti. Suomijoje ástatymai taip pat riboja produkcijos, kurioje yra brutalios prievartos ir pornografijos elementø, platinimà. Ðiandienæ Europos Sàjungos valstybiø þmogaus orumo ir nepilnameèiø apsaugos nuo neigiamo vieðosios informacijos poveikio strategijà lemia aktyvus etiniø teisës principø ir kultûros normø, átvirtintø Europos konvencijoje Televizija be sienø, taip pat nacionalinëse valstybëse galiojanèiø atitinkamø ástatymø ágyvendinimas. Kultûriniø vertybiø iðsaugojimo þiniasklaidoje problema iðties yra labai rimta, nes jei iki ðiol televizija buvo suvokiama kaip iðskirtinai tam tikros ðalies ir jos kultûrinës komunikacijos bûdas, kurá kontroliavo valstybë, tai nau- 61

40 62 ETIKA. ÁÞANGOS ORUMAS. VERTYBËS ÞODÞIAI jøjø XXI amþiaus informaciniø technologijø proverþis suardo ðià tvarkà, ir akivaizdûs faktai byloja apie iðkilusius sunkumus: meniðkai menkaverèiai ir be galo agresyvûs, net sadistiðkai þiaurûs amerikieèiø filmai surenka apie 80 procentø Europos þiûrovø pinigø. Taigi demokratinës Europos kultûros subrandinta þmogaus valios ir prigimtinës laisvës idëja dar netapo iðganinga agresijos, prievartos ir kitø masinës kultûros blogybiø panacëja. Kaip kaþkada skelbë Franklinas D. Ruzveltas, demokratinio pasaulio kultûra remiasi keliomis esminëmis laisvëmis. Pirmoji tai kalbos ir saviraiðkos laisvë, antroji tikëjimo laisvë. Treèioji yra laisvë gyventi be nepritekliø, o ketvirtoji laisvë gyventi be baimës. Taèiau akivaizdu, kad ðiandienëje europinëje ir pasaulinëje kultûroje ðiomis laisvëmis daþnai manipuliuojama, nes ypaè daþnai þodþio ir saviraiðkos laisvë tampa vienasmene teise skleisti þalingas ir savanaudiðkas idëjas, propaguoti smurtà, agresijà, stumti á dvasiná pakrikimà. O padidëjusi publikavimo laisvë dar nereiðkia, kad pagaliau visapusiðkai iðsiskleidþia kultûros ir meno energija, nes ta laisvë, pavirtusi savivale, tik padeda komercinti ir vulgarizuoti kultûros kûrinius. Ir todël agresyvus masinës reklamos ásivyravimas, techniðkai nepaprastai galingø informavimo technologijø pajungimas vienadienei komercinei naudai konfrontuoja su humanistinës europinës ir pasaulinës kultûros paveldu. Kultûros vertybiø nuosmukis Lietuvos þiniasklaidoje Jau 1996 metais mûsø valstybë ratifikavo vienà ið pagrindiniø Europos konvencijø Televizija be sienø, taèiau ji ásigaliojo tik po keleriø metø, lygiai kaip vëliau atsirado ir kiti privalomi nacionalinës teisës aktai, ribojantys smurto proverþá þiniasklaidoje. Taigi mûsø ðalyje buvo uþtrukæs toks etine teisine anomija paþenklintas laikotarpis, kai þiaurus smurtas, seksas, nesàmonës ir agresija kas vakarà (ir net iki 21 val.) uþpildydavo visà komerciniø TV kanalø turiná. Maniakas þudo ir maitoja savo aukø kûnus, Þudiko kerðtas tokie ir panaðûs anonsai be jokiø skrupulø buvo skelbiami visø komerciniø TV programose net ir rytiniø laidø metu, nekreipiant jokio

41 G. L. Astra. Steponavièius. Kultûros vertybiø Þiniasklaidos plëtotë vaidmuo Europos ðiuolaikiniame þiniasklaidoje gyvenime dëmesio á vaikø ir nepilnameèiø auditorijos paþeidþiamumà. Nepadëjo net ávairiø socialiniø grupiø atstovø (pvz., Lietuvos mokytojø) vieði protestai, nes Lietuvoje pamaþu ëmë ásivyrauti televizinio þiaurumo subkultûra arba savitas kultûrinis uþribis, kuriame nyksta pamatinës þmogiðkojo gërio, groþio ir tikëjimo vertybës, nuvertinama net þmogaus gyvybë. Taèiau tokia komercinës TV sistema be savikontrolës ir kultûros normø ar net elementaraus padorumo jau yra pavojinga, nes jos produkcija ne tik þalinga vaikø ir nepilnameèiø moralinei raidai ar psichinei sveikatai, kartu ji skurdina, iðkreipia jø pasaulëjautà, bruka þiaurumo, agresyvumo ir totalaus þmogiðkojo susvetimëjimo nuostatas. Tokioje vartotojiðkoje, orientuotoje vien á naudos principà TV sistemoje atsiranda dirva ir neetiðkai reklamai: prieð kelerius metus viena komercinë Lietuvos televizija net kelis mënesius transliavo atgrasià reklamà, kurioje keli nuogai iðrengti 8 9 metø berniukai vapaliojo iðmoktà tekstà, kad, iðsivalius dantis N dantø pasta, malonu bus pakviesti merginà á pasimatymà. Bet kurioje Europos, o juo labiau Skandinavijos valstybëje, tokia prekës reklama bûtø ávertinta kaip maþameèio vaiko psichikos þalojimas ir iðnaudojimas reklamos tikslais, numatant atitinkamà administracinæ ar baudþiamàjà atsakomybæ. Taigi net kelerius metus visai lietuviðkai þiniasklaidai buvo iðkilæs vadinamas Laisvës paradoksas, kurá nurodë jau Platonas, pabrëþæs, kad neribotà laisvæ galima panaudoti ir ástatymams sutrypti, ir paèiai laisvei sunaikinti: Pernelyg didelë laisvë ir atskiro þmogaus, ir valstybës matyt, paprastai virsta pernelyg didele vergija (Valstybë, 564 p.). Akivaizdu, kad ne vienerius metus mûsø valstybëje ëmæs dominuoti ðiuolaikinës komercinës þiniasklaidos aspektas buvo pradëjæs uþgoþti kitas politines, kultûrines, ðvieèiamàsias, pilietines þiniasklaidos funkcijas. Taèiau kultûrinë þiniasklaidos paskirtis yra neatsiejama nuo demokratiniø visuomenës principø ir nuo pirmosios gebëjimo ginti laisvæ nuo galimø politiniø manipuliacijø, o pamatines vertybes nuo vartotojiðkos destrukcijos ir tuðèio pramoginio ar reklaminio blizgesio. Marcelijus Martinaitis savo kalboje, pasakytoje Lietuvos kultûros kongrese (2002 m. kovo 23 d. ), paþymëjo, kad mûsø valstybëje kultû- 63

42 64 ETIKA. ÁÞANGOS ORUMAS. VERTYBËS ÞODÞIAI ra plaèiàja prasme ir þiniasklaidos kultûra <...> vis daþniau suvokiama kaip pramoga, komercija, biznis, ásigali ir yra prieinami patys lengviausi, neretai absoliuèiai tuðti þanrai. Labiausiai neramina tai, kad jaunimas yra atiduotas ðioms komercinëms pramogø struktûroms, kurios já liumpenizuoja, erotizuoja ir narkotizuoja. Kultûros vertybiø nuosmukio Lietuvos þiniasklaidoje ar komercinëse TV problema tai mûsø negalëjimas ar nesugebëjimas tapti visaverèiais europieèiais, nes mûsø þiniasklaidos kultûroje ne vienerius metus buvo atsivërusios tokios vertybinës tuðtumos, kurias dar labai sunkiai pildome europine patirtimi. Taèiau ðiandien Lietuvos ir kitø Europos bendrijos valstybiø þmogaus orumo ir nepilnameèiø apsaugos þiniasklaidoje strategijà lemia aktyvus etiniø teisës principø ir kultûros normø, átvirtintø Europos konvencijoje Televizija be sienø ir Lietuvos Respublikos nepilnameèiø apsaugos nuo neigiamo vieðosios informacijos poveikio ástatyme, ágyvendinimas. Vadovaudamasi europinëmis þiniasklaidos kultûros vertybëmis, Lietuva ásipareigojo apsaugoti vaikø ir nepilnameèiø auditorijà nuo televizinio smurto, taip pat ginti þmogiðkàjá orumà, tad dabar svarbiausia yra mûsø valstybës lygiu kurti veiksmingà ðiø ásipareigojimø ágyvendinimo strategijà. LITERATÛRA Carson Th. Value and the Good Life. University of Notre Dame Press, Collins W. A. The developing child as viewer // J. of communication. Philadelphia. 1975, vol. 25, N 4, p Collins W. A., Berndt T. J., Hess V. Z. Observational Iearning of motives and consequences for television aggression: A developmental study // Child development. Chicago. 1974, vol. 45, N 3, p McCarthy E. D., Langner T. S., Gersten J. C. Violence and behavior disorders // J. of communication. Philadelphia. 1975, vol. 25, N 4, p Platonas. Valstybë. Vilnius, P. 331.

43 G. Steponavièius. Þiniasklaidos vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime 65 ÞURNALISTO STATUSAS. TEISË IR MORALË

44 66 ETIKA. ORUMAS. KULTÛRINËS ÁÞANGOS VERTYBËS ÞODÞIAI

45 G. L. Astra. Steponavièius. Kultûros vertybiø Þiniasklaidos plëtotë vaidmuo Europos ðiuolaikiniame þiniasklaidoje gyvenime Þurnalisto statusas ir profesinë etika 67 DAINIUS RADZEVIÈIUS Lietuvos þurnalistø sàjungos pirmininkas Kalbëti apie þurnalisto statuso kaità informacinëje visuomenëje kasdien tampa vis kebliau. Ne todël, kad pokyèiai pernelyg dideli ar maþi. Tiesiog globalizacija pernelyg stipriai veikia visas gyvenimo sritis. Vis labiau nyksta to, kas yra, ir to, kas tariamai yra, ribos. Á klausimà, kas ðiandien yra þurnalistas, daugelis Lietuvoje ir uþsienyje nelabai gebëtø aiðkiai ir vienodai atsakyti. Vieni sakytø, kad tai informacijà renkantis ir per visuomenës informavimo priemones jà teikiantis asmuo. Taèiau papraðyti patikslinti, kas dabar yra visuomenës informavimo priemonë, daugelis gali ir sutrikti. Nebelieka tradicinës ir netradicinës þiniasklaidos ribø, todël nebelieka ir ribø, kada þurnalistas yra þurnalistas. Nepilnameèiai ir þiniasklaida Nepilnameèiø teisiø gynimas ir tai reguliuojantys Lietuvos ástatymai dabar yra fikcija ir visiðkas chaosas. Galima iðvardyti daug institucijø, kurios turëtø ginti nepilnameèiø teises: Vaiko teisiø kontrolieriaus tarnyba, þurnalistø etikos inspektorius, Vaiko teisiø apsaugos tarnyba ir t. t. Taigi vaikai turi gausybæ aukliø, taèiau tinkamos prieþiûros trûksta. Galima nutolti nuo þiniasklaidos ir nepilnameèiø santykiø teisinio reguliavimo, taèiau kiek yra skiriama dëmesio kultûrai, ðeimai ir jø átakai nepilnameèiø ir þiniasklaidos santykiams? Todël kalbëti apie nepilnameèiø teisës apsaugà ir teisës aktus yra labai keblu. Ko gero, retas kuris valdþios atstovas, priimdamas ástatymø ar kitø teisës aktø pakeitimus, susimàsto, kam jie apskritai reikalingi. Ar kas nors Lietuvoje prieð aklai kopijuodamas europines teisës normas pamàstë ir iðsiaiðkino, kodël reikalingi nepilnameèiø apsaugos nuo neigimo þiniasklaidos poveikio ástatymai? Ar kas nors aiðkiai gali pasakyti, nuo ko dabar

46 68 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË saugosi Europa? Ar galima teisës normomis uþdrausti ar riboti vaiko priëjimà prie jam þalingos informacijos? Aklas normø kopijavimas ir jø esmës nesuvokimas tai tik bergþdþios pastangos. Todël bûtø verta paanalizuoti ir þiniasklaidos kultûrà bei tà kultûrà (ne)puoselëjanèiø þiniasklaidos darbuotojø ir þurnalistø statusà. Apþvelgti ne tik kultûros átakà jaunimui, bet ir þurnalistø bei þiniasklaidos pastangas ádomiai, suprantamai pateikti jaunimui tai, kas já ið tiesø domina. Tëvø átaka didesnë nei þiniasklaidos Daugelá stereotipø, kad, tarkime, vaikams skirtos pataisos ástaigos padeda jiems pasitaisyti, galima paneigti. Anot tokioje ástaigoje Kaune dirbanèio pareigûno, ðiuose pataisos namuose nuolat ir daug dirbama su jaunimu mokant profesijø, suteikiant bent minimalø iðsilavinimà. Taèiau maksimalus galimas to rezultatas tik galimybë pasirinkti kitoká gyvenimà nei gyveno iki tol. Ar juo pasinaudos ðiuos namus palikæ þmonës priklausys nuo jø ir aplinkos. Neslepiama, kad tokiø ástaigø auklëtinius labiausiai domina kriminalinës laidos, smurtinio pobûdþio informacija, koviniai veiksmo filmai. Ilgalaikë analizë rodo, kad ðiuos jaunus þmones ypaè domina tokios laidos ir filmai, kuriuose jie atpaþásta save ir savo gyvenimo istorijà. Nusikalstamo pasaulio autoritetø kultas jiems svarbus ne tik dël filmø ar televizijos laidø. Gyvenime jis ne maþiau ásigalëjæs. Internetas ir jaunimas: kas ir kà gali kontroliuoti Kai kurios DELFI portalo iðvados stebina spaudos þurnalistus. Pasirodo, kad jaunimà labai domina garsenybës (ypaè Lietuvos), koncertai, vakarëliai, kino recenzijos, mokyklos aktualijos, studentø gyvenimas. Prof. dr. Aleksandras Dobryninas yra pateikæs daug faktø, árodanèiø nepilnameèiø ir smurto þiniasklaidoje sàsajas. Taèiau, profesoriaus nuomone, bûtø didelë klaida manyti, kad smurtas televizijoje ar spaudoje tiesiogiai skatina nepilnameèius daryti tuos nusikaltimus. Gyvenimo praktika ir tegu net nedidelës smurto scenos ðeimoje ar artimiau-

47 G. D. Radzevièius. Steponavièius. Þurnalisto Þiniasklaidos statusas vaidmuo ir profesinë ðiuolaikiniame etika gyvenime sioje aplinkoje daro kur kas didesnæ nei þiniasklaida átakà ir poveiká vaiko sàmonei. Todël bûtina ieðkoti naujø netradiciniø jaunimo uþimtumo priemoniø. Mokykla ir ðeima turi tapti pagrindiniais vaiko auklëtojais. Internetas tai tik ðiuolaikinë priemonë, kuria naudotis vaikai iðmoksta labai greitai. Pagrindinis klausimas, kaip jie ja naudojasi ir kokiems tikslams. Internete jaunimas daþniausiai ieðko pramogø (pvz., sekso ir smurto, þaidimø). 69 Globalizacija Beprotiðkai greiti globalizacijos procesai verèia diskutuoti apie ávairias iðkylanèias problemas, atsirandanèias dël neþinojimo ar nenoro þinoti, kas vyksta. Natûralu, kad tai palieèia ir þurnalistus. Jie ieðko naujø standartø. Nyksta ne tik individualus þurnalisto raðymo stilius, bet ir apskritai þurnalistikos þanrai. Neseniai kolega paklausë, kur dingsta þanrai. Deja, á ðá klausimà gali atsakyti tik patys þurnalistai. Atsiranda bendras stilius þinutë, iðplësta þinutë ir interviu. Þurnalistas, kuris kaþkada buvo ir ðiek tiek literatas, dabar tampa tiesiog informacijos gamintoju. Lietuvoje vis labiau ryðkëja bendras leidinio stilius; jei ne pavardë virð straipsnio, apskritai nebûtø galima iðskirti, kas raðo. Politikai, valstybës institucijos ir visuomeninës organizacijos vis daþniau diskutuoja apie informacinæ visuomenæ. Daþniausiai kalbama apie interneto teikiamas galimybes paþinti pasaulá ið arèiau. Dabar ypaè aktyviai stengiamasi aprûpinti mokyklas kompiuteriais, kad dauguma moksleiviø turëtø laisvà priëjimà prie ðio neiðsemiamo ir nekontroliuojamo informacijos ðaltinio. Aktyviausia visuomenës dalis, kuri turi galimybæ naudotis ðia technologija, internete praleidþia vis daugiau laiko ir vis maþiau dëmesio skiria tradicinëms þiniasklaidos priemonëms dienraðèiams, savaitraðèiams, knygoms, net televizijai. Apie interneto teikiamus pranaðumus banalu kalbëti. Gerokai ádomiau ir svarbiau yra pavojai, tykantys jo vartotojø. Kontroliuoti, kas ir kaip vyksta pasauliniame tinkle, nepajëgus niekas. Þinoma, siekdami pasinaudoti interneto prieinamumu, tradiciniai leidiniai skverbiasi á ðià sritá ir jau daþnas nacionalinis ar net regioninis laikraðtis turi ir

48 70 ÞURNALISTO ETIKA. ORUMAS. STATUSAS. KULTÛRINËS ÁÞANGOS TEISË IR VERTYBËS ÞODÞIAI MORALË savàjà interneto versijà. Taip pat veikia ir informacijos portalai, kuriuose dirba nemaþai gabiø þurnalistø. Ir ne tik þurnalistø. Taèiau jie ið esmës dirba panaðø darbà renka ir platina informacijà. Skirtumas tik vienas: ne visi jie tai daro þinodami ir iðmanydami visuomenës informavimo taisykles, Þurnalisto etikos kodeksà. Spauda, radijas ir TV verslas Tai, kad þiniasklaida taip pat yra verslas, supranta daugelis. Kad tai yra specifinis verslas, kuriam negali bûti taikomi tie patys standartai kaip ir prekiaujant konditerijos gaminiais, daþnai nutylima. Na, o apie tai, kad þurnalistika tampa tiesiog pigia preke, stengiamasi nekalbëti. Deja, kasdien randame pavyzdþiø, kai sunku beatskirti, kas yra tikroji informacija, kas yra reklama, paslëpta reklama, kokie leidëjo interesai. Visuomenë, deja, kol kas dar neatsirenka arba bent jau ne visada atsirenka, kas yra kas. Dþiugu, kad jau dabar kalbama apie pilietinæ þurnalistikà ir vis daþniau tenka iðgirsti ið paèiø kolegø, kad geras þurnalistas visø pirma turi bûti padorus þurnalistas. Kai þiniasklaidos versle virðenybe tampa leidyba besiverèianèios bendrovës interesai, vietos laisvai þurnalistikai nebelieka, tada atsiranda ir tariamoji þurnalistika. Laisva spauda laisva þurnalistika? Nepriklausoma Lietuva gali didþiuotis, kad ðalies spauda yra viena ið laisviausiø Europoje. Teisë skelbti tai, kà nori, tapo vos ne absoliuèia. Taèiau tokia laisvë tapo tik tiems, kurie yra konkreèios privaèios þiniasklaidos priemonës savininkai. Þinoma, kiekvienas redaktorius turi vidinæ laisvæ, kuri jam leidþia pasirinkti, koks turi bûti jo leidinys, kokia ir kaip bus skelbiama informacija. Taèiau visada iðkyla dilema, kai vienas þmogus yra dviejuose asmenyse. Deja, Lietuvoje ne vieno leidinio savininkas yra ir jo redaktorius. Viena vertus, tai yra gerai, nes tik tikrasis ðeimininkas rûpinasi, kad jo veikla bûtø sëkminga. Taèiau kà daryti, kai ta veikla dël labai objektyviø kriterijø nëra pelninga? Tada belieka bankrutuoti arba uþdirbti pinigø, t. y. parduoti tai, kas perkama. Taèiau kà tada daryti þurnalistui? Atsakymas paprastas pri-

49 G. D. Radzevièius. Steponavièius. Þurnalisto Þiniasklaidos statusas vaidmuo ir profesinë ðiuolaikiniame etika gyvenime sitaikyti arba palikti savo darbo vietà. Du keliai. Nedrásiu pasakyti, kuris geresnis, nes tenka rinktis geriausià ið blogiausiø. Vienas ið svarbiausiø ne tik þurnalisto, bet ir kitø profesijø atstovø savarankiðkumo ir nepriklausomumo garantas socialiniø ir ekonominiø sàlygø uþtikrinimas. Deja, dabar beveik nebeliko ribø ir nebegalima iðskirti, kas yra þurnalistas, kas ðoumenas, o kas tiesiog aktorius ar ðiaip raðeiva. Liberalizavus darbo santykius Lietuvoje, apmokëjimo sistema tapo puikiu árankiu þiniasklaidos priemoniø savininkams laikyti þurnalistus ant trumpo pavadëlio, kadangi dabar dauguma nuolatiniø visuomenës informavimo priemoniø darbuotojø uþ savo darbà gauna autoriná atlygá, kurio dydá labai nesunku sumaþinti. Visiðka finansinë priklausomybë viena ið didþiausiø problemø siekiant uþtikrinti nepriklausomo þurnalisto statusà. 71 Iðvados Tik savarankiðko þurnalisto statusas gali bûti reali garantija, kad visuomenë turës laisvà spaudà. Bûtina ieðkoti profesiniø standartø ir identifikuoti, kas yra þurnalistas. Ne kiekvienas þinias skelbiantis ir platinantis asmuo turëtø vadintis þurnalistu (pagal Lietuvos Respublikos visuomenës informavimo ástatymà þurnalistu faktiðkai gali vadintis bet kas), kaip ne kiekvienas pilietis, ðiek tiek iðmanantis teisæ, gali tapti teisëju ar advokatu. Aiðkesnis þurnalisto statuso ávardijimas padëtø iðspræsti ne vienà opià problemà: kaip laikomasi þurnalistinës etikos principø, kaip veiksmingai funkcionuoja savireguliacijos mechanizmas, koks þurnalisto sàþinës laisvës ir nepriklausomumo nuo leidëjo ar savininko interesø lygmuo.

50 72 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË Nuo reguliacijos iki atsakomybës JONAS LINIAUSKAS Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Lietuvos radijo ir televizijos komisija nepriklausoma Seimui atskaitinga komerciniø radijo ir televizijos transliuotojø veiklà reglamentuojanti bei priþiûrinti institucija. Komisija privalo priþiûrëti, kaip laikomasi licencijose nustatytø reikalavimø programø sandarai ir turiniui. Ðios Visuomenës informavimo ástatymo 48 straipsnio ir 49 straipsnio nuostatos ir yra tie pradþios taðkai, kad komisija neapsiriboja vien reklamos sekundþiø skaièiavimu ar Europos kûriniø kvotomis. Yra dar Nepilnameèiø apsaugos nuo neigiamo vieðosios informacijos poveikio ástatymas, pagaliau kiekvieno ið mûsø samprata, kas dar yra toleruotina, o kas jau perþengia visas pakantumo ribas ir lauþo nusistovëjusias moralës normas. Transliuotojams, paþeidusiems Visuomenës informavimo ástatymo reikalavimus, komisija gali taikyti nuobaudas nuo áspëjimo iki veiklos sustabdymo. Lietuvoje atsakomybë bent dabar yra prisimenama kalbant apie nuobaudas ir ji kaþkodël susiaurinama iki atsakingos institucijos arba net vieno asmens. Atsakomybë ir visas jos moralinis turinys tampa vaikiðku baksnojimu pirðtais: jis kaltas! Ne, jis pirmas pradëjo! Taip ástatyme apibrëþta redakcinë atsakomybë subyra iki pavieniø þodþiø ir vaizdø, iki fragmentø. Man neteko matyti në vieno transliuotojo, kuris muðtøsi á krûtinæ, kad, tarkime, vadinamosios kriminalinës publicistikos laidos suþalojo visuomenæ, ne vien nepilnameèius, kad paþemino ir áskaudino aukø artimuosius, smurtà perteikë kaip kasdiená reiðkiná beveik kaip ëjimà á darbà arba vakarienæ ðeimoje. Neteko girdëti, kad transliuotojas prisipaþintø: ðtai mes sëjame grûdus, kuriuos pjaus visuomenë ir visos jos teisësaugos institucijos. Jau kelinti metai niekas nebesiginèija, kad vaikai, daugiau þiûrintys televizoriø negu uþsiimantys kita veikla, yra daþniau linkæ á kriminalinius eksperimentus. Nebeabejojama, kad ne-

51 G. J. Liniauskas. Steponavièius. Nuo reguliacijos Þiniasklaidos iki vaidmuo atsakomybës ðiuolaikiniame gyvenime pilnameèiams galinti turëti neigiamà poveiká informacija skelbtina nuo 23 val. arba turi bûti koduojama. Pagaliau antri metai skausmingai kuriamas Transliuotojø etikos kodeksas, kurá patys transliuotojai yra pasiþadëjæ prisiimti kaip ásipareigojimus visuomenei. Atrodo, galëtume dþiaugtis ir prognozuoti metus, kada nebereikës jokiø prieþiûros ir kontrolës institucijø. Bet kiekvienà savaitæ komisijà pasiekia vis nauja þinia ðtai filmas su þenklu S rodytas nuo 22 val. Ir aiðkinamës, ar erotikos scena prasidëjo iki 23 val. ar vëliau. Pagaliau komisijai nesuteikta teisë vertinti, ar ten apskritai buvo erotika ar smurtas. Tas iðvadas gali pateikti tik Þurnalistø ir leidëjø etikos komisija arba Þurnalistø etikos inspektorius. Bûna liûdniau, kai ið ðiø abiejø institucijø gauname prieðingas nuomones. Praeina nemaþai laiko, kol susiraðinëjame, sulaukiame paaiðkinimø, ekspertø iðvadø. Atëjus laikui skirti nuobaudà, nagrinëjame, kur transliuotojo redakcinë atsakomybë. Transliuotojø ámoniø generaliniai direktoriai tvirtina, kad jie negalá dienà naktá tikrinti produkcijos, kurià leidþia á eterá; kad buvo ið nepriklausomø transliuotojø nupirktas laidø ciklas ir niekas negalëjo pagalvoti, kad neuþteko techniniø priemoniø uþtikrinti nepilnameèio autentiðkumà. Mes gráþtame á tà patá uþdarà ratà, kad þurnalistu gali bûti kiekvienas be profesinio pasirengimo, nesilaikantis þurnalistinës etikos normø, nejauèiantis jokios atsakomybës uþ tai, kà daro. Savo chuliganizmà filmuojantys paaugliai Kaune ir Ðiauliuose tai mûsø vaikai, mûsø visuomenës augintiniai, mûsø televizijø auklëtiniai. Nors ir garsiau skamba kabeliniø televizijø operatoriø balsas, kad ne jø atsakomybës reikalas yra retransliuojamos programos, nors skaitmeninëje televizijoje multipleksuojantis operatorius taip pat norëtø iðvengti atsakomybës visuomenei, lieka galioti aiðkios ir paprastos taisyklës. Kuo maþiau atsakomybës prisiima transliuotojai, tuo bûna grieþtesnës ástatymø pataisos, kuo pavojingesnis visuomenei turinys veþamas informaciniais kanalais, tuo didesnë reikiamybë apsaugoti nepilnameèius nuo neigiamos vieðosios informacijos. Visos komisijos ir ekspertai puikiai supranta, kad pavieniø faktø, þodþiø, vaizdø, netgi laidø gaudymas neduoda jokios naudos: laidà galima uþdaryti, pakeisti jos pavadinimà, pakviesti naujus vedëjus. Bet kuo èia dëtos de- 73

52 74 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË koracijos, jeigu turinys tas pats? Ir tik transliuotojø bendras darbas su visomis reguliuojanèiomis institucijomis, mûsø visø bendra atsakomybë uþ mûsø vaikø ir mûsø visø ateitá gali duoti vaisiø. Kartais man atrodo, kad rengiamës stoti ne á ES, o á þlunganèià Romos imperijà, nes beveik visi televizijos kanalai siûlo tik duonos ir þaidimø, tik kraujo ir malonumø kultà. Tada pagalvoju, kad tai, kà matome ir ávardijame kaip ðou, anksèiau sudarë naktiniø barø programas. Prieð dvideðimt metø uþ ðiandienës televizijos programos áraðà bûtø atsidûræ kalëjime visi ir tie, kurie gamino, ir tie, kurie platino, ir tie, kurie þiûrëjo uþ visuomenës moralës þlugdymà. Pakantumo ir tolerancijos ribos iðsiplëtë. Sakoma, kad tai ir yra demokratija. Bet vis daugiau þmoniø lyg Þ. Þ. Ruso bëga atgal á gamtà, renkasi kaimo turizmà be televizoriø ir spaudos. Matyt, todël Lietuvoje steigiasi mokyklø radijai ir televizijos, o nauji televizijos kanalai deklaruoja programas be smurto ir sekso. Ir að vël naiviai pradedu skaièiuoti metus, kada nebereikës nei prieþiûros, nei reguliuojanèiø institucijø ieji? 2015-ieji? Bet susizgrimbu, kad tuo metu televizijos kanalams vadovaus þmonës, augæ ir auklëti metu, kai visuomenë dar nebuvo saugoma

53 G. Steponavièius. Þiniasklaidos vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime Þiniasklaida ir pilietinis nihilizmas 75 GINTARAS SONGAILA Þurnalistø ir leidëjø etikos komisijos pirmininkas Mano praneðimas nëra kokiø nors atliktø tyrimø ar kokios nors formalizuotos analizës apibendrinimas, tai tarsi hipotezë, susirûpinimas. Kad atsakytume á iðkilusius klausimus, reikia iðsamesniø tyrimø ir galbût daugiau dëmesio toms problemoms. Tokià praneðimo temà pasirinkau atsiþvelgdamas á daugelio metø patirtá þiniasklaidos srityje ir á tai, kas ðiandien vyksta Lietuvoje vadinamàjà naujojo realizmo bangà þiniasklaidoje ir visuomenëje. Naujuoju realizmu vadinu etinio reliatyvizmo nuostatas, kurios veda prie pilietiniø vertybiø degeneracijos. Anksèiau irgi buvo jauèiamos tokios tendencijos, bet ðiuo metu, atrodo, visuomenëje ima galutinai ásigalëti norma, kad valdþioje visi vagys. Tuomet belieka paklausti: jeigu visi vagys, tai ko jûs norite? Norite nuskriausti vienà vagá, kad kitas vagis atsisëstø á jo vietà, ir panaðiai. Èia vyksta reikalavimø valdþiai, poþiûrio á valstybæ, á valstybës institucijas nuvertëjimas ásivyrauja realistinës nuostatos, kad neverta vargti dël vagiø paðalinimo ið valdþios, nes kai kiti ateis, irgi vogs. Toká pavyzdá galima pateikti ne tik vagystës tema. Pagal ðá modelá galima spræsti ir kitas problemas. Tarkime, juk ir kiti, atëjæ á valdþià, tarnaus rusams ir darys kitus veiksmus, kurie neatitinka galiojanèiø ástatymø ar etikos standartø. Tarsi tai, kad ir kiti neiðvengiamai bus vagys ar tarnaus rusams, gali kaip nors pateisinti ðiandienæ valdþià, jei ji ðiandien vagia ar tarnauja rusams, ir panaðiai. Að labai supaprastinu padëtá, bet ið tikrøjø kur mes einame? Ar einame pilietinës visuomenës link, ar atvirkðèiai? Ðiame kelyje mums labai svarbus þiniasklaidos vaidmuo. Nuolat teigiama, kad þiniasklaida yra labai svarbus demokratinis veiksnys, nes laisva þiniasklaida priþiûri valdþià, tarnauja visuomenei ir tarsi savaime yra vertinga, kadangi gina vieðàjá interesà. Valdþia, valstybës institucijos tai þiniasklaidos nuolat

54 76 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË atakuojamas objektas, ir gerai, kad atakuojamas, nes tokiu bûdu visuomenë daugiau suþino, atliekama tam tikra ávairiø visuomenei nereikalingø ar þalingø reiðkiniø prevencija ir t. t. Kas tas subjektas, á kurá kreipiamasi per þiniasklaidà? Tarsi savaime suprantama, kad þiniasklaidos adresatas yra pilietinë visuomenë. Ji ir turëtø bûti tas ðeimininkas, tas ûkininkas, kuris klausosi ðuns balso. Èia kalbame apie sarginá ðuná (taip mëgstama vadinti þiniasklaidà), kuris privalo loti ir nuolat loja ant valdþios institucijø. O kas gi ta pilietinë visuomenë? Kaip ir kiek ji ið tikrøjø egzistuoja? Nesileisdamas á koká nors politologiná nagrinëjimà, kalbësiu apie vienà pilietinës visuomenës aspektà vieðàjà nuomonæ, tà visuomenës gyvenimo sritá, kur formuojasi ar bandoma formuoti vieðoji nuomonë, bandoma á jà apeliuoti. Bet ta vieðoji nuomonë irgi nëra labai paprastas dalykas, ji priklauso nuo to, kà bûtø galima vadinti vertybëmis, visø pirma pilietinëmis vertybëmis. O juk pilietinës vertybës nëra vienà kartà duotas dalykas. Akivaizdu, kad tos vertybës ar normos visuomenëje kinta, riba tarp vieðosios nuomonës poþiûriu leistinø ir neleistinø dalykø taip pat nuolat kinta. Nuo ko tai priklauso? Ko gero, ir nuo paèios þiniasklaidos, kaip ji atspindi tai, kas vyksta visuomenëje, vieðosiose institucijose. Kà mes turime Lietuvoje? Tikrai negalime teigti, kad mûsø ðalyje yra kokiø nors nebûtinø apribojimø ar kaip nors nedemokratiðkai tvarkomasi informacijos srityje. Lietuvoje yra uþtikrinta informacijos laisvë, teisinë aplinka labai palanki þiniasklaidos verslui, nes nëra kokios nors monopolizacijos, yra didelë ávairovë, didelë konkurencija bet kurioje srityje, ar kalbësime apie leidybà, periodinius leidinius, ar apie radijà bei televizijà. Tikrai negalime sakyti, kad yra kokia nors viena vieðosios raiðkos kryptis visuomenëje, kad mûsø ðalyje bûtø kryptingai formuojama viena nuomonë. Iki ðiol matëme keistokà reiðkiná ne visada pateisinamà nepaprastà visuomenës pasitikëjimà þiniasklaida. Jei bûtø klausiama apie vienà ar kità konkretø leidiná ar konkreèià laidà, tai gal atsakymas nebûtø toks jau palankus. Bet kai kalbama apie visà þiniasklaidà, ji bûna pirmoje arba antroje vietoje pagal pasitikëjimà ir konkuruoja su Baþnyèia.

55 G. Songaila. Steponavièius. Þiniasklaida Þiniasklaidos ir pilietinis vaidmuo nihilizmas ðiuolaikiniame gyvenime Kai þiniasklaida labai stipriai ir daug metø atakuoja valdþià, tampa vos ne sportu atleisti koká nors ministrà, politikà ar valdininkà, tiesiog pademonstruoti savo galias toje srityje. Mes tame procese dalyvaujame, aiðku, vadovaudamiesi ta paèia vieðàja nuomone, tarnavimo vieðajam interesui misija kad nebûtø neetiðkø, korumpuotø visuomenei nepriimtinø valdininkø. Turint omenyje, kad Lietuvoje pakankamai maþai pasitikima valdþios institucijomis ar pareigûnais, o apie tai èia jau buvo diskutuojama, pradeda ryðkëti mediokratijos elementai, þiniasklaida ima tiesiogiai dalyvauti valdant valstybæ. Kai kurie þiniasklaidos koncernai stengiasi nustumti sau nepalankius ar nepriimtinus politikus ir tiesiogiai ar netiesiogiai iðkelti priimtinus. Vieðasis interesas tampa asmeniniø ar grupiø interesø priedangos forma. Ðiandien kaþin ar kas Lietuvoje prieðtarautø, kad þiniasklaida tikrai yra viena ið valdþiø, dël politinës átakos rungiasi stambiausi konkuruojantys þiniasklaidos koncernai (tai ypaè pastebima spaudos leidiniø rinkoje, maþiau elektroninëje þiniasklaidoje). Priartëjome ir prie svarbiausio ðio praneðimo klausimo. Ar tokia þiniasklaida, kokià turime ðiandien, tikrai prisideda prie pilietinës visuomenës kûrimo, ypaè prie laisvos, kritiðkos asmenybës formavimosi? Èia jau buvo kalbëta apie tai, ar spauda neprisideda prie baimës kultûros visuomenëje formavimo, ar ji nëra veiksnys, kenkiantis laisvai asmenybës saviraiðkai, ar bent jau nesudaro galimybiø jai reikðtis, nes vieðajame gyvenime viskà ima valdyti pinigai ir grupiø interesai. Á ðá klausimà nëra taip paprasta atsakyti. Vienintelis dalykas yra aiðkus: jeigu ta þiniasklaida teikia ne tik negatyvias, bet ir pozityvias vertybes, tai, darant prielaidà, kad þmogus yra racionali bûtybë, galima sakyti, kad jis pats sugeba pasirinkti. Tuomet ir tos negatyvios vertybës, negatyvûs faktai, kuriais nuolat maitinama publika, tarsi ir neturëtø jos paveikti neigiamai. Juk bendras þiniasklaidos kontekstas vis tiek yra pozityvus, nes siekiama apginti vieðàjá interesà, kad bûtø morali valdþia, kad ji tarnautø pilieèiams ir t. t. Jeigu pozityvusis þiniasklaidos kontekstas ið tikrøjø bûtø toks tvirtas ar bent jau keltø pagrástà pasitikëjimà, taip pat jeigu jame bûtø pateikiama daugiau pozityviø visuomenës gyvenimo faktø, tai gal ne- 77

56 78 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË bûtø ir pagrindo nerimauti. Antra vertus, bûtø sunku pagrásti ir prieðingà poþiûrá kad þiniasklaida yra atsakinga uþ vieðojo intereso atþvilgiu iðkreiptà poveiká visuomenei, ypaè kai kalbama apie jaunimà, apie besivystanèià asmenybæ. Mûsø þiniasklaida yra aiðkiai bulvarinio pobûdþio, nes siekia paskleisti kuo daugiau negatyvios informacijos. Neretai tai bûna ir ið pirðto lauþti arba tendencingai iðpûsti faktai. Paklauskime savæs: ar Lietuvoje yra rimtas dienraðtis? Að tuo abejoèiau. O kitose demokratinëse ðalyse rimtieji dienraðèiai egzistuoja, netgi pas mûsø kaimynus baltus. Tikriausiai toks dienraðtis bûtø paklausus ir Lietuvoje, ir jis taptø atsvara nihilistinei þiniasklaidai. Rodos, radijo ar televizijos srityje turëtø bûti ðiek tiek geriau, nes èia yra visuomeninis transliuotojas Nacionalinis radijas ir televizija. Bet kaþin ar jis tinkamai atlieka savo misijà, nes tesudaro tik ðiokià tokià atsvarà plintanèiam nihilizmui. Panaðu, kad ði bulvarinë tendencija progresuoja. Ar nepastebime ydingo uþdaro proceso, kai vis labiau norima nustebinti publikà naujais negatyviais faktais, o jie tampa áprasta nuobodþia kasdienybe, ir tai verèia þiniasklaidà nuolat ieðkoti naujø nihilizmo erdviø. Ar ði tendencija nedaro poveikio visuomenës ásivaizdavimui apie tai, kas ið tikrøjø vyksta mûsø ðalyje ir kokià turime valstybæ, kaip veikia jos institucijos. Dar reikia atsiþvelgti á tai, kad valstybës institucijos jau priprato prie to, kad reikia skaitytis su ketvirtàja valdþia. Jeigu nori patekti á valdþià, turi ieðkoti sutarimo su bent jau pagrindiniais þiniasklaidos koncernais, sudaryti finansinëmis injekcijomis pagrástà koalicijà. Lietuvoje plëtojasi vieðøjø ryðiø verslas, kuris daugiausia ir uþsiima ryðiais tarp politikø ir átakingø þiniasklaidos asmenø. Taigi, viena vertus, þiniasklaida uþsiima politiniais þaidimais, o kita vertus, realistas, t. y. naujasis realistas, kuris nori dalyvauti politikoje, turi suprasti, kad jis turi rasti bûdà prieiti prie Vainausko, Tomkaus ar pasamdyti tokià vieðøjø ryðiø kompanijà, kuri jam padëtø rasti tà priëjimà. Nepaisant nuolatiniø beatodairiðkø þiniasklaidos atakø, vis dëlto galima sakyti, kad Lietuvoje dar ðiek tiek pasitikima vieðosiomis institucijomis kai kurias jø visuomenë vertina gana pozityviai. Að kalbu ne tik apie nevalstybines institucijas, pavyzdþiui, Baþnyèia, bet ir apie tokias

57 G. Songaila. Steponavièius. Þiniasklaida Þiniasklaidos ir pilietinis vaidmuo nihilizmas ðiuolaikiniame gyvenime kaip Kraðto apsaugos ministerija, savivaldybës. Sprendþiant ið to, kaltinimas, kad þiniasklaida þlugdo pilietines nuostatas, tarsi neturi svaraus pagrindo. Bet paanalizuokime, kas yra tas pasitikëjimas, ar jis ið tikrøjø reiðkia pasitikëjimà valstybe. Transparancy International jau ne vienerius metus atlieka visuomenës poþiûrio á korupcijà tyrimus. Korupcija yra tarsi socialiai nepriimtinas reiðkinys, ir visi jà smerkia. Bet kai pateikiamas kitas klausimas: O jûs pats duotumëte kyðá ar neduotumëte?, kaip jûs asmeniðkai pasielgtumëte? deja, didþioji visuomenës dalis, kai þmogø tai lieèia asmeniðkai, vis dëlto sako, kad að tai nieko prieð, nes tai yra áprastas bûdas spræsti problemas. Taigi tai yra visuotinai priimtinas bûdas. O kaipgi kitaip? Jei ðioje valstybëje visi ima kyðius, tai ir að, kai noriu sutvarkyti savo reikalus, taip darau. Pilietis savo valstybe apskritai tarsi ir pasitiki, bet ar tas pasitikëjimas paremtas vertybiniu pagrindu? Tas vadinamasis pasitikëjimas kaþkoks naujai realistinis. Taip, kaþkokias funkcijas tos institucijos atlieka, bet, þinoma, jos yra ðiek tiek korumpuotos, ten, kaip ir visur, ðiek tiek vagiama. Ar tai galima pavadinti pasitikëjimu, ar tai yra tikrai pasitikëjimas vieðosiomis institucijomis? Tarsi ir yra socialinis korupcijos netoleravimas. Bet daugeliui bûdinga asmeninë realistinë tolerancija. Kodël atsiranda ðis reiðkinys? Be jokios abejonës, ið dalies dël vieðosios informacijos poveikio. Faktiðkai visi yra pripratæ ir mëgsta kuo daugiau suþinoti negatyviø faktø. Að tai vadinu priklausomybe nuo nihilizmo, nuo negatyviø faktø. Kai þiniasklaida sëkmingai atskleidþia naujas blogybes (turbût taip yra visame pasaulyje) daugumai visuomenës tai tarsi sukelia pasitenkinimà, ir pats skaitytojas aktyviai ima ieðkoti negatyviø faktø, kurie vis labiau patvirtina jo ávaizdá apie tai, kad visi yra truputá ne visai etiðki, ðiek tiek galvoja apie save, o ne apie visuomenës ar vieðuosius interesus. Ta analogija su priklausomybe, kaip su savita toksikomanija, yra gana ádomi. Èia galëtume pritaikyti þinias apie tai, kaip vystosi toks procesas. Pirmoji stadija bûtø didëjanti tolerancija negatyviems faktams kaip didëjanti tolerancija alkoholiui, kai norint pasitenkinti reikia vis didesnës dozës. Didëjanèios tolerancijos analogija ið dalies paaiðkina, kodël mûsø spauda bulvarëja. Todël, kad jai reikia vis dau- 79

58 80 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË giau faktø. Vadinasi, reikia ieðkoti vis daugiau nenormaliø faktø, o jie savo ruoþtu pamaþu virsta norma. Þinoma, èia yra tik analogija ir gali bûti pritaikyta tik pamàstymui apie realias tendencijas. Bet aiðku, kad þiniasklaida veikia tai, kas visuomenëje yra ásivaizduojama kaip norma. Prieð kelerius metus vyravæs ásivaizdavimas, koks turëtø bûti valdininkas ar politikas, kà jis gali, ko negali, labai pasikeitë. Ðiandien jau galime savæs paklausti, ar apskritai visuomenë pakankamai jauèia tà normà. Aiðku, nereikia supaprastintai kalbëti apie visà visuomenæ, nes yra ávairiø visuomenës sluoksniø. Antroji stadija yra tuomet, kai tolerancija pasiekia maksimumà. Neþinau, ar mes Lietuvoje jau pasiekëme tà maksimumà ar nepasiekëme, bet gali bûti, kad esame labai netoli. Tai bus tas momentas, kai niekas niekuo jau nebenustebins publikos, nesvarbu, kokie faktai bus pateikiami. Ðiandien visuomenës tolerancija labai didelë, visuomenë labai daug pakelia. Pilietinës vertybës tampa nesvarbiu, labai reliatyviu dalyku. Tokioje situacijoje visuomenë tampa abejinga. Kai visiðkai viskas vienodai, tai neþinia pagal kokius kriterijus visuomenë pradeda vertinti politikus arba institucijas. Aiðku, galima diskutuoti, ar tokià antràjà stadijà mes jau pasiekëme ar ne, ar toks ásivaizdavimas yra realus. Þinoma, treèiosios stadijos tikrai dar nepasiekëme, nes tai bûtø tuomet, kai iðnyktø tolerancija viskam ir vystytøsi kokia nors visuomenës degradacijos forma. Tada jokio fakto ir jokios institucijos niekas nebetoleruotø, visuomenë nepasitikëtø ne tik pareigûnais, politikais ar institucijomis, bet ir paèia þiniasklaida. Taigi þiniasklaidos perspektyva pagal èia pateiktà analogijà atrodytø taip: ið pradþiø plinta bulvarinis nihilizmas, paskui pasiekiama stadija, kad iðsemiamos galimybës bulvarinëmis priemonëmis kovoti dël savo reitingø, auditorijos, ar pereinama á treèiàjà stadijà ( negydant ji yra neiðvengiama), kai visuomenë nustoja pasitikëti paèia þiniasklaida ir nihilistiðkai jos nebetoleruoja. Ðis katastrofinis vaizdas, kurá nupieðiau, nëra realus, bet padeda kalbëti apie tam tikrus dësningumus ir galimus padarinius. Analogija ðiek tiek atitinka tikrovæ ir turi panaðumø á priklausomybës ligas.

59 G. Songaila. Steponavièius. Þiniasklaida Þiniasklaidos ir pilietinis vaidmuo nihilizmas ðiuolaikiniame gyvenime Ar yra bûdø gydyti tà ligà? Kaip þinote, iðgydyti priklausomybës ligas labai sunku, beveik neámanoma. Faktiðkai tai priklauso nuo paties þmogaus, kaip jis elgiasi. O nuo to þmogaus ar daug kas priklauso? Kas vyksta visuomenëje, nuo jo priklauso labai nedaug. Taigi faktiðkai neturiu atsakymo, kaip turi bûti elgiamasi. Galima tik pagal analogijà pasakyti, kad kai ateina krizës, atsiranda ir iðsigelbëjimo galimybë. Jeigu alkoholikas patenka á socialinæ krizæ, tai net antroje stadijoje jis turi bûdà iðsigelbëti, nes ta krizë bûna susijusi su darbo, ðeimos ir sveikatos netekimu. Krizë þmogø kartais atveda á protà, ir jis randa savyje jëgø iðsikapstyti ið ligos. Reikia tikëtis, kad tos krizës, kurios ðiandien apëmë Lietuvà, ir mus daug ko iðmokys ir galbût privers atsitokëti, taip pat þiniasklaidà. 81

60 82 ÁÞANGOS ÞODÞIAI Þiniasklaida: tarp teisës pozityvizmo ir moralës reliatyvumo Doc. dr. GEDIMINAS MESONIS Lietuvos teisës universitetas Þiniasklaidos veiklos reguliavimo formos Teisinei valstybei bûdinga, kad kiekviena visuomeniniø santykiø sritis yra reguliuojama teisiniais metodais, t. y. bûdais, aiðkiai apibrëþianèiais subjekto galimos veiklos ribas ir ginèo atveju pateikianèiais galutinius elgesio vertinimus. Þiniasklaida, kaip viena ið visuomeninio gyvenimo veiklos formø, yra ir privalo bûti teisës reguliavimo objektas. Antraip ji nustotø buvusi ta visuomeniniø santykiø rûðis, kuri veikia teisinës valstybës interesais, o jos veiklos metodai teisinëje valstybëje nebûtø toleruotini. Taigi akivaizdu, kad þiniasklaidos veikla nëra savitikslë, nes þiniasklaida turi atspindëti ir garantuoti labai reikðmingà visuomeniná interesà. Taèiau vis dëlto nors sëkminga þiniasklaidos veikla ir yra vienas ið visuomenës interesø, jo negalima suprieðinti su kitais lygiaverèiais visuomenës poreikiais. Visuomeniniai santykiai, ið jø ir atsirandantys þiniasklaidos veikloje, turi bûti reguliuojami taip, kad taptø civilizuoti (t. y. iðreikðtø tiek individualø, tiek asmeniná interesà). Þiniasklaida, kaip visuomeniniø santykiø sritis, yra reguliuojama pozityviosios teisës nuostatø. Lietuva, 1990 m. kovo 11 d. atkûrusi nepriklausomybæ, siekë ir siekia vadovautis demokratinei valstybei bûdingais principais, todël nuolatinëje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (1992 m.) egzistuoja pagrindinës nuostatos ir principai, tiesiogiai ir netiesiogiai reglamentuojantys þiniasklaidos veiklà. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje átvirtinama ásitikinimø ir saviraiðkos laisvë, jame imperatyviai draudþiama trukdyti asmeniui skleisti informacijà ir idëjas, mëginama apibrëþti þiniasklaidos visuomeninio inte-

61 G. Steponavièius. Mesonis. Þiniasklaida: Þiniasklaidos tarp teisës vaidmuo pozityvizmo ðiuolaikiniame ir moralës gyvenime reliatyvumo reso kontûrus. Þiniasklaida grindþia savo veiklà vadovaudamasi ðiuo straipsniu (ir ne tik juo). Atrodytø, kad Konstitucija þiniasklaidai, vykdanèiai informavimo ir idëjø perteikimo funkcijas, suteikia neribotus ágaliojimus. Taèiau taip nëra. Bûtina pabrëþti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, bûdama vientisas ir tiesiogiai taikomas teisës aktas, átvirtina ne tik ðià þmogaus teisæ Konstitucijoje, reguliuojant minëtà visuomeniniø santykiø sritá, yra kuriami tam tikri teisiø ir laisviø pusiausvyros saugikliai. Þmogaus teisiø ir laisviø apibrëþime nedviprasmiðkai teigiama, kad negali bûti ágyvendinama viena þmogaus teisë paþeidþiant kitas teises ir laisves. Taigi jau minëtame Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, átvirtinant teises ir laisves nurodoma, kad ásitikinimø ir informacijos skleidimas turi ne tik atspindëti visuomeniná interesà, bet gali bûti ir nusikalstamas, jeigu yra kurstoma tautinë, rasinë, religinë ar socialinë neapykanta, propaguojamas smurtas, diskriminacija, skleidþiama dezinformacija arba ðmeiþtas. Tokios Konstitucijos nuostatos þiniasklaidos teisæ (skleisti idëjas ir informacijà) leidþia interpretuoti ne tik kaip savitikslæ privilegijà, bet ir subjekto pareigà informuoti, ðviesti visuomenæ. Neatsitiktinai Lietuvos Respublikos Konstitucija 25 straipsnyje garantuodama teisæ skleisti informacijà 21 straipsnyje nurodo, jog þmogaus orumas yra ginamas ástatymø, o 22 straipsnyje nedviprasmiðkai teigiama, jog asmens privatus gyvenimas yra nelieèiamas. Pastarajame Konstitucijos straipsnyje pabrëþiama, jog informacija apie asmená gali bûti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal ástatymà. Taigi þiniasklaida savo veikloje turi vadovautis ne vienu ar keliais Konstitucijos straipsniais, suteikianèiais pagrindà veikti, bet ir tais straipsniais, kurie limituoja, riboja jos veiklà. Prisijungdama prie Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos (toliau Konvencijos) Lietuvos Respublika jà inkorporavo á nacionalinæ teisinæ sistemà. Europos þmogaus teisiø konvencijos nuostatos ir principai tapo kasdienio taikymo objektu, taigi ir nacionalinë þiniasklaida veikia vadovaudamasi Konvencijos nuostatomis. Konvencijos straipsniai átvirtina asmens teisæ laisvai reikðti savo mintis ir ásitikinimus, taèiau, kaip mûsø Konstitucijos 10 straipsnyje 83

62 84 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË teigiama, Naudojimasis ðiomis teisëmis, kadangi tai susijæ su pareigomis bei atsakomybe, gali bûti sàlygojamas tokiø formalumø, sàlygø, apribojimø ar bausmiø, kurias numato ástatymas, ir kurios demokratinëje visuomenëje bûtinos valstybës saugumo, teritorinio vientisumo ar vieðosios tvarkos interesams, siekiant uþkirsti kelià teisës paþeidimams ir nusikaltimams þmoniø sveikatai bei moralei < >. Taip pat akcentuojama, jog minëtø teisiø ágyvendinimas < > neturi trukdyti valstybëms kelti reikalavimà licencijuoti radijo, televizijos ar kino ástaigas 1. Europos þmogaus teisiø teismas savo praktika yra patvirtinæs, jog Konvencijos 10 straipsnyje átvirtintos laisvës nëra absoliuèios. Bylose Lingens prieð Austrijà (1986), Groppera Radio prieð Ðveicarijà (1990) ir kitose Europos þmogaus teisiø teismas, net ir labai vertindamas þiniasklaidos misijà, nurodë ribas, kuriø þiniasklaidai perþengti nevalia. Panaðias veiklos ribas nubrëþia ir Europos konvencijos dël televizijos be sienø (1989) 7 straipsnis, kuriame numatyti transliuotojo ásipareigojimai saugoti þmogaus orumà ir pagrindines teises. Konstitucija, kaip svarbiausias valstybës teisës aktas, reguliuoja tik paèius svarbiausius, principinius visuomeniniø santykiø aspektus. Detaliai ir iðsamiai normina visuomeniniø santykiø subjektø teises ir pareigas, numato jø veiklos ribas ástatymai ir poástatyminiai aktai. Svarbu, kad tiek ástatymai, tiek poástatyminiai aktai neprieðtarautø Konstitucijos nuostatoms ir principams, nes < > ne Konstitucijà reikia komentuoti remiantis ástatymais, o ástatymus remiantis Konstitucija 2. Tad ir Lietuvoje nacionalinë teisinë sistema þiniasklaidos veiklà reglamentuoja keliais lygiais. Be Konstitucijos ir tarptautiniø teisës aktø (konvencijø), Lietuvoje yra specifiniø ástatymø, reglamentuojanèiø ir norminanèiø þiniasklaidos veiklà: Visuomenës informavimo ástatymas, Nepilnameèiø apsaugos nuo neigiamo vieðosios informacijos poveikio ástatymas, Civilinis kodeksas ir kiti. 1 European Convention on Human Rights. Directorate of Human Rights. Council of Europe. Strasbourg, P E. Kûris. Konstitucija, konstitucinë doktrina ir Konstitucinio Teismo diskrecija // Konstitucijos aiðkinimas ir tiesioginis taikymas. Baltijos ir Skandinavijos ðaliø konferencijos medþiaga. Vilnius, P. 17.

63 G. Steponavièius. Mesonis. Þiniasklaida: Þiniasklaidos tarp teisës vaidmuo pozityvizmo ðiuolaikiniame ir moralës gyvenime reliatyvumo Be norminio reglamentavimo, þiniasklaidoje yra plaèiai propaguojamas jos savireguliavimo principas, teigiantis, kad valstybinio reguliavimo apimtis turëtø maþëti, o reikëtø plëtoti tokius bûdus ir priemones, kurie leistø paèiai þiniasklaidai (pagal jos paèios sukurtus mechanizmus ir principus) ðalinti trûkumus. Reikia pripaþinti, kad dabar pakankamai aktyviai yra advokataujama þiniasklaidos savireguliavimo principui, kuris laikomas racionalesniu metodu eliminuoti egzistuojanèius þiniasklaidos trûkumus. Siûloma pritarti pozicijai, kad sistema pati geriau þino savo problemas, pranaðumus ir trûkumus ir todël geriau uþ kitus galës save koreguoti. Daþnai tokia pozicija yra grindþiama selektyviai perteikiama uþsienio valstybiø (ypaè Vakarø) patirtimi. Tenka iðgirsti, kad valstybinis reguliavimas yra nedemokratinis ir varþo þiniasklaidos laisvæ. Tokia koncepcija yra labai abejotina, nes, atsisakæ konstitucinio ir ástatyminio vienos visuomeniniø santykiø srities reguliavimo, negalësime pagrásti kitø visuomeniniø srièiø reguliavimo vadovaudamiesi pozityviàja teise ir taip suteiksime vieniems visuomeniniams santykiams privilegijas, netoleruotinas teisinëje valstybëje. Atstovaujantieji savireguliavimo principui vadovaujasi savo logika ir todël bûtina ávertinti, kokiø padariniø galëtume tikëtis, jei pritartume siûlomiems sprendimo bûdams. Siekiant sudaryti savireguliavimo veiksmingumo áspûdá buvo parengtas Lietuvos þurnalistø ir leidëjø etikos kodeksas (toliau Etikos kodeksas), kuris daþnai prieðprieðinamas pozityviajai teisei, teigiant, kad jis (Etikos kodeksas) yra geras, atspindi savireguliavimo mechanizmo principus ir todël gali reguliuoti þurnalistø ir leidëjø veiklà. Egzistuojant teisinio ir savireguliavimo metodo prieðprieðinimui turime þvilgtelëti á Etikos kodekso nuostatas ir jø turiná. Akivaizdu, kad þmogaus teisiø ir laisviø garantavimas demokratinëje valstybëje yra ir bus teisëtumo mato ekvivalentas. Todël pagrindinës vertybës, kurias turëtø apsaugoti Etikos kodeksas, turëtø bûti þmogus, jo teisës ir laisvës. Tik tokiu atveju atsiranda poreikis reguliuoti þurnalisto ir leidëjo darbà ir já vertinti pagal etikos normas. Tai principinës, pirminës nuostatos. Etiðko þurnalisto ar leidëjo elgesio reikalavimas nëra savitikslis, nes kitoks elgesys nei etiðkas kësinsis á þmogaus teises ir laisves, o drauge ir socialinæ taikà visuomenëje. Taip 85

64 86 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË pat bus kësinamasi á valstybës pamatus, nes visuomenë, kurioje nevyrauja socialinë taika, negali garantuoti valstybës stabilumo. Etikos kodekso 1 straipsnis nurodo tik vienà ið þmogaus teisiø galimybæ gauti ir skleisti informacijà. Jame teigiama, kad Galimybë gauti ir skleisti informacijà tai viena ið pagrindiniø þmogaus teisiø. Minëjome, jog teisës doktrina nedvejodama teigia, kad þmogaus teisës sudaro vientisà ir vieningà sistemà. Bûtø labai neatsargu iðskirti kurias nors þmogaus teises ar jø grupes ir teikti joms prioritetà kitø teisiø atþvilgiu. Iðimtis daroma tik prigimtiniø teisiø katalogui. Galimybë gauti ir skleisti informacijà negali bûti traktuojama kaip prigimtinë ir taip prieðprieðinama kitoms þmogaus teisëms ir laisvëms. Etikos kodekso 20 straipsnyje teigiama, kad þurnalistas ir leidëjas negali paþeisti þmogaus teisiø ir orumo. Ði formuluotë turëtø tapti Etikos kodekso moto, taèiau taip nëra, nes ji (formuluotë) ir Etikos kodekso normø sandara tam tikru aspektu suprieðina þmogaus teises, kadangi galimybë gauti ir skleisti informacijà nëra reikðmingesnë uþ teisæ á asmeninio gyvenimo privatumà ar teisæ á nuosavybës nelieèiamumà. Visas Kodeksas sufleruoja þurnalistui ir leidëjui, kad, konkuruojant skirtingoms þmogaus teisëms, prioritetà reikia atiduoti vienai ið teisiø (pvz., teisei skleisti informacijà), o todël galima paþeisti kitas þmogaus teises ir laisves. Visuomenës interesas yra viena ið aplinkybiø, kuri gali suteikti galimybæ þiniasklaidos atstovui perþengti asmens privatumo ribas. Gal todël Etikos kodekse nëra apibrëþtas sàvokos visuomenës interesas turinys. Tokia spraga þurnalistui suteikia galimybæ subjektyviai traktuoti sàvokà ir taip iðkreipti jos esmæ ir dirbtinai iðplësti ribas. Teisëtas visuomenës interesas gali bûti suprantamas tik kaip < > visuomenës teisë gauti informacijà apie ástatymo saugomà þmogaus privatø gyvenimà tais atvejais, kai bûtina apsaugoti kitø asmenø teises ir laisves nuo neigiamø padariniø 3. Lietuvos þurnalistø ir leidëjø etikos kodekso dauguma nuostatø, apibrëþianèiø þurnalistø ir leidëjø veiklos principus, tëra dispozityvios. 3 E. Þiobienë. Informacijos apie privatø asmens gyvenimà apsauga. Daktaro disertacija. Vilnius, P. 126.

65 G. Steponavièius. Mesonis. Þiniasklaida: Þiniasklaidos tarp teisës vaidmuo pozityvizmo ðiuolaikiniame ir moralës gyvenime reliatyvumo Tokios nuostatos: Þurnalistui dera nurodyti, kas jam suteikë informacijà (15 str.), Þurnalistas ir leidëjas neturëtø skelbti kritiniø kûriniø < > (23 str.), Þurnalistas neturëtø priminti apie seniai padarytà nusikaltimà, uþ kurá þmogus jau atliko bausmæ (46 str.), Þurnalistas neturëtø skelbti nepatikimos medicininës informacijos (51 str.) ir kt. suponuoja dvilypá áspûdá, jog Kodeksas tokià veiklà laiko nekorektiðka, bet vis dëlto neiðdrástama pasakyti, kad toks þurnalisto ar leidëjo elgesys bûtø amoralus ir neetiðkas. Cituotose nuostatose iðsakomas tam tikras pageidavimas, tam tikra rekomendacija, kuri tam tikromis aplinkybëmis gali bûti ir nevykdoma. Kaip Etikos kodekso trûkumas vertintina aplinkybë, kad ðiame dokumente nëra vienareikðmiðkai apibrëþta, kà þurnalistai ir leidëjai laiko vertybëmis, dël kuriø jie dirba ir kurias privalo ginti. Perskaièius Etikos kodeksà susidaro áspûdis, jog pagrindinis ðio dokumento tikslas nurodyti tam tikrus (toli graþu ne visus bûtinus) pageidavimus, kaip þurnalistai ir leidëjai turëtø elgtis, nes antraip bûtø lyg ir ne visai gerai neetiðka. Tokia Etikos kodekso filosofija reikalavimà (netgi pageidavimà) þurnalistui ir leidëjui elgtis etiðkai paverèia savitiksliu. Tai tarytum gero elgesio taisykliø rinkinys, kurio laikytis yra graþu ir garbinga, bet jo nesilaikant ið principo neatsitinka nieko baisaus. Etikos kodeksas neakcentuoja paties svarbiausio aspekto, kad þurnalisto ar leidëjo elgesys, neatitinkantis etikos reikalavimø, ne tik toká veikëjà daro nemoralø objektyviàja prasme, bet ir paþeidþia kitø þmoniø teises ir laisves, nors þmogaus teisës ir laisvës ðiuolaikinëje teisës doktrinoje < > tampa visos teisinës sistemos pagrindu 4. Akivaizdu, kad þurnalistas ar leidëjas, paþeidæs asmens teisæ á privatumà arba paskleidæs nepatikrintà informacijà apie asmená, pasielgë neetiðkai, bet jis padarë didesná paþeidimà paskleidë netiesà arba ðmeiþtà. Taigi Etikos kodekse akcentuojama, kad reikia ne tokio elgesio, kuris gali garantuoti þmogaus teisiø ir laisviø apsaugà, o tokio, kuris bûtø tarsi abstraktaus etiðkumo pageidavimas T. Birmontienë. Þmogaus teisës Lietuvos Respublikos Konstitucijoje // Konstitucija, þmogus, teisinë valstybë. Konferencijos medþiaga. Vilnius: Lietuvos þmogaus teisiø centras, P. 138.

66 88 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË Þurnalistø ir leidëjø etikos kodeksas ið principo labai gera idëja, taèiau jo taikymo ir interpretavimo galimybës ir sëkmë tiesiogiai priklauso nuo visuomenëje egzistuojanèiø vertybiø sistemos universalumo. Kadangi þurnalistas ir leidëjas gali bûti vertinamas pagal etines vertybes, labai svarbu, jog tiek vertinantysis, tiek vertinamasis vadovautøsi tais paèiais principais. Esant vertybiø neatitikèiai, kiekvienas sprendimas bet kurioje situacijoje bus kvestionuojamas, o todël nebus efektyvus socialinës átaigos ir padariniø kontekste. Tik esant vieningai vertybinei (etinei) sistemai galima iðvada (elgesio vertinimas) tampa, visuomenës poþiûriu, objektyvus ir galutinis. Taigi bûtina aptarti teorinæ etikos, egzistuojanèios ðiuolaikiniame pasaulyje ir Lietuvoje, sampratos erdvæ. Þiniasklaida ir moralës reliatyvumo teorija: koncepcijos atstovai ir vartotojai Kokia gi teorija dabar vyrauja ir kokias veiklos perspektyvas ji þada þiniasklaidai? Á ðá klausimà galime atsakyti remdamiesi teisës teorija ir filosofija. Moralës filosofijos ir teisës santykis buvo nagrinëjamas nuolat. Dar idealizmo atstovas I. Kantas yra teigæs, jog Du dalykai pripildo sielà vis naujo ir vis stiprëjanèio susiþavëjimo bei giliausio pagarbumo, kuo daþniau ir ilgiau apie tai susimàstome, þvaigþdëtas dangus virð manæs ir moralës dësnis manyje 5. Didysis filosofas iðkëlë moraliná aspektà, nurodydamas, kad jis bûdingas tik þmogui. I. Kanto epocha iðskyrë þmonijà á unikalià bendruomenæ, kurios iðskirtinumo ðaltiná grindë metafiziniu pasaulio supratimo principu. Tuomet dar buvo neátaigi teorinë opozicija visuotinai pripaþástamoms moralës normoms ir jø socialiniam universalumui. Teorija ir praktika (visuomenëje egzistuojanti màstymo paradigma ir ásitvirtinusi vertybiø sistema) sutarë dël principiniø dalykø. Taigi, nors ir keista, bet tos epochos visuomeninë sàmonë ir moralës filosofijos teorinës iðvados tik ðiek tik prieðtaravo viena kitai. 17 I. Kantas. Praktinio proto kritika. Vilnius: Mintis, P. 186.

67 G. Steponavièius. Mesonis. Þiniasklaida: Þiniasklaidos tarp teisës vaidmuo pozityvizmo ðiuolaikiniame ir moralës gyvenime reliatyvumo XX a., galutinai iðlaisvindamas þmogø ir jo saviraiðkos laisvæ, turëjo átakos visuomenëje egzistuojanèios màstymo paradigmos ir vertybiø sistemos kaitai, kuri tapo tokia pastebima, kad galime pritarti teiginiui, jog < > politiðkai laisvas individas tampa savo paties perdëto individualizmo auka 6. Teisës ir moralës filosofijos doktrinose atsirado lygia greta egzistuojanèios teorinës kryptys, kurios grieþtai oponavo viena kitai. Teorijø raida ir tiesos paieðkos tai lyg ir natûralus, o todël ir teigiamas socialinës raiðkos aspektas. Taèiau paradigmø kaita teorijoje, socialinës ir technologinës transformacijos visuomenëse lëmë vertybiniø nuostatø kaità ir bendroje (common) visuomenës sàmonëje. O tai jau yra reikðmingos socialinës transformacijos, turinèios ilgalaikæ perspektyvà. Dabarties (XX a. pab. XXI a. pr.) teorijoje ásitvirtinusi màstymo paradigma (kalbant apie vertybiø sistemà) ið principo pakeitë paèià tyrimo problematikà. Iki I. Kanto ir jo epochos doktrinos pagrindinë problema buvo paþinti ir nustatyti visuotinai egzistuojanèiø moraliniø vertybiø ðaltiná, o ðios uþduoties sprendimas buvo randamas metafiziniø arba socialiniø argumentø ir nuostatø visumoje, o dabar kyla paèios pirminës nuostatos, teigianèios, kad egzistuoja visuotinai pripaþintos moralës normos, klausimas. Ðis klausimas tapo nuolatine teisës teorijos ir moralës filosofijos problema. Panaðiø paþinimo objekto pokyèiø pastebi ir J. Ratzingeris (Joseph Ratzinger). Jis teigia, jog ðiuolaikinë visuomenë ir doktrina jau tiek dràsi, kad kelia ne tik tikëjimo kokybës (o tai buvo bûdinga reformacijos ir kontrreformacijos epochai), bet patá krikðèioniðkojo tikëjimo prasmingumo klausimà, nors ilgus amþius krikðèioniðkojo tikëjimo tiesos buvo neginèijamas moraliniø nuostatø ðaltinis 7. Akivaizdu, jog doktrinai, suabejojus krikðèioniðkosiomis vertybëmis, tenka abejoti ir krikðèioniðkosiomis moralinëmis vertybëmis. A. Jokûbaitis taikliai pastebi, kad < > dauguma 89 6 A. Jokûbaitis. Liberalizmo tapatumo problemos. Vilnius: Versus Aureus, P J. Ratzinger. Krikðèionybës ávadas. Vilnius: Katalikø pasaulio leidinys, P

68 90 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË dabartiniø liberalø màsto kitaip jie pradeda ne nuo tikëjimo tiesø, bet nuo moralinio reliatyvizmo 8. Pati abejonë nëra blogas ar smerktinas reiðkinys, nes mokslas lyg ir privalo abejoti. Taèiau ði koncepcijø ávairovë ar abejonë buvusiomis nuostatomis jau kokybiðkai matoma visuomenëje egzistuojanèiø vertybiø sistemoje. Taigi ðiandienei màstymo paradigmai yra bûdinga tai, kad ji nepripaþásta iðankstiniø nuostatø, abejoja tuo, kuo ilgus amþius nebuvo abejojama. Todël ðiandienëje teisës teorijos ir moralës filosofijoje egzistuoja lygiavertës koncepcinës kryptys: viena pripaþásta, kita neigia visuotinai egzistuojanèias moralës normas. Pirmoji neatskiria teisës nuo moralës teigdama, kad tik teisë, neprieðtaraujanti moralës normoms, gali vadintis teise. Antroji teigia, jog moralës normos yra reliatyvios, jos negali bûti universalios, tad teisë nebûtinai turi atspindëti moralës nuostatas, nes tai neámanoma. Pirmosios akademinës pozicijos (pripaþástanèios moralës normø objektyvumà ir universalumà) þymiausi atstovai yra R. Dvorkinas (Ronald Dworkin), D. Finis (John Finnis), T. Nagelis (Tom Nagel), T. Skanlonas (Tom Scanlon) ir kiti. Antrajai atstovauja H. Kelzenas (Hans Kelsen), R. A. Pozneris (Richard A. Posner), B. Viljamas (Bernard Williams) ir kiti. Visi jie þymûs teisës ir moralës filosofijos profesoriai, turintys reikðmingà átakà mokslinei paradigmai. Kà gi reiðkia tokia teoriniø koncepcijø konkurencija ir màstymo paradigmos kaita mûsø nagrinëjamai problematikai þiniasklaidos veiklos principams, savireguliacijos metodø taikymo þiniasklaidoje perspektyvø kontekstu? Nors moralës sàvokos turinys problemiðkas, taèiau skirtingø mokslø doktrinose moralë ávardijama labai panaðiomis definicijomis. Oksfordo þodyne teigiama, kad moralë tai sistema normø, nustatanèiø þmogaus pareigas visuomenës ir kitø þmoniø atþvilgiu 9. Kokius gi argumentus naudoja mokslininkai, neigiantys moralës normø universalumà? Moralës neigimas vadovaujasi kelias pagrindi- 8 A. Jokûbaitis. Liberalizmo tapatumo problemos. Vilnius: Versus Aureus, P Oxford dictionary. Dorling Kindersley Limited and Oxford University Press. Vilnius: Alma littera, P. 529.

69 G. Steponavièius. Mesonis. Þiniasklaida: Þiniasklaidos tarp teisës vaidmuo pozityvizmo ðiuolaikiniame ir moralës gyvenime reliatyvumo niais argumentais. Pagrindinis neigimo argumentas moralës normos yra reliatyvios kas vienam moralu, kitam ne. Argumentuojama, kad kiekvienas turi savo moralës normø sàraðà, kiekvienas turi savità moralës vizijà, todël visuotinai pripaþástama moralës normø sistema yra utopija, taigi jeigu ji ir bûtø reikalinga, tai vis tiek yra objektyviai negalima. Ðtai H. Kelzenas (Hans Kelsen) Grynojoje teisës teorijoje nedvejodamas teigia moralës normø santykinumà ir tvirtina, kad net Kristus atëjo á þemæ ne taikos skleisti 10. Kaip apie lygiavertes Kristaus ir Poncijaus Piloto (ásakiusio nukryþiuoti Kristø) morales raðo ir R. A. Pozneris 11. Panaðiais argumentais daugelis autoriø mëgina neigti krikðèioniðkàjà moralës prigimtá ir moralæ labiau sieja su psichologiniais dalykais (sentimentais) nei su vertybiø sistema ir teise. Pripaþinus, kad visuotinai pripaþástamos moralës normø sistema yra negalima, daroma tolesnë logiðka iðvada, jog jos ir siekti nereikia, o visos pastangos veikti ta kryptimi ávardijamos beprasmëmis. Tokios koncepcijos poþiûriu, subjektø bendravimo ir elgesio modeliams turi átakos tik subjektyvûs poþiûriai á moralës normas. Kitas visuotinës moralës normø buvimà neigiantis argumentas net ir esant visuotinai pripaþintiems moraliniams dësniams nebus mechanizmo, priverèianèio subjektà ágyvendinti moralinæ pareigà, nëra bûdø moralinæ normà paversti moraliniu imperatyvu. Todël visuotiniai moraliniai dësniai, jeigu jie ir bûtø suformuluoti, tegali bûti vertinami kaip deklaracija, kurios ágyvendinimas priklauso nuo subjekto geranoriðkumo. Natûralu, kad tokia doktrinos pozicija legalizuoja moralës reliatyvumà visuomenëje. Jeigu galima koncepcija apie subjektyvià moralæ, kodël asmuo negali turëti savojo moralës normø rinkinio, kurio turinys priklauso nuo jo paties. Subjektyvios moralës doktrinos, legalizuojanèios bet koká elgesá, naudà pastebëjo ir visuomenë. Ji subjekty H. Kelsen. Grynoji teisës teorija. Vilnius: Eugrimas, P But I would hesitate to call him immoral, just as I would hesitate to call Jesus Christ immoral for having violated settled norms of Judaism and Roman Law or Pontius Pilate immoral for enforcing that law. A. R. Posner. The Problematics of Moral and Legal Theory. Cambridge, Massachusetts, London, England: The Belknap Press of Harvard University Press, P. 10.

70 92 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË viø moraliø visuma dabar aktyviai veikia ne tik pilieèiø tarpusavio, bet ir konstituciniø teisiniø subjektø elgesio motyvacijà, teisës normø komentarus ir kt. Ásitvirtino bendra visuomeninë nuostata, kad visoks elgesys yra moralus, jei ástatymas ðiam elgesiui neturi pretenzijø. Akivaizdu, kad tokia pozicija sutapatina moralæ su teisës normomis, todël teisiniø santykiø (ir ne tik) subjektai visuomenëje gali tikëtis moralumo tik tiek, kiek jo yra teisës normose. Tokia pozicija, kuri, reikia pripaþinti, vyrauja daugelyje pokomunistiniø visuomeniø, verèia teisës normose ieðkoti moralës netgi tada, kai teisës normos turinys prieðtarauja elementariai logikai ar kitiems teisës aktams. Nors teigiama, kad moralës ir teisës < > normos yra panaðios tuo, kad jos laikomos ápareigojanèiomis nepriklausomai nuo ápareigojanèio asmens sutikimo, ir jas palaiko didelis socialinis spaudimas, verèiantis jø laikytis 12, taèiau taip bûtø, jei visuomenës nuomonë bûtø vieninga. Tokia ji gali bûti tada, kai paèioje visuomenëje nëra diskusijos, nëra prieðtaringø vertinimø. Pripaþinus, kad moralës normos reliatyvios ir ið jø nebûtinai kyla pareiga, kiekvienas subjektas gali aplinkà vertinti savo (subjektyvios) moralës aspektu. Patenkame á paradoksalià situacijà: teisës normos, kaip vieninteliai galimi moralinio elgesio modeliai, visuomenës subjektams tampa absoliuèiai amoralios, nes negali atspindëti gausybës subjektyviø moralës modeliø. Taigi reikia konstatuoti, kad, atmesdami teiginá, jog egzistuoja visuotinës moralës normos, turime teigti ir tai, kad teisës normos gali bûti moralios apskritai, nes jokia egzistuojanti teisës normø sistema negali atspindëti visø subjektyviø moralës sistemø. Visuomenë, o gal ir valstybë, atsiduria pavojingoje situacijoje, kai de facto visuomenë nepripaþásta, kad egzistuoja visuotinës moralës normos, o galiojanèios teisës normos tëra grieþti imperatyvai, kuriø vykdymas garantuojamas baimëmis dël sankcijø, konformizmo ir panaðiø dalykø. Taèiau daþnai teisiniø santykiø subjektui pasielgus pagal galiojanèiø normø reikalavimus, toks elgesys visuomenës akyse vertinamas kontroversiðkai. Taip visuomenë iðsako savo nuomonæ ne tik apie institucijà ar pareigûnà, bet konstatuoja, kad pati teisës norma neatitin- 12 H. L. A. Hartas. Teisës samprata. Vilnius: Pradai, P. 285.

71 G. Steponavièius. Mesonis. Þiniasklaida: Þiniasklaidos tarp teisës vaidmuo pozityvizmo ðiuolaikiniame ir moralës gyvenime reliatyvumo ka jos sampratos apie moralæ ir todël negali bûti traktuojama kaip morali. Akivaizdu, kad teorija, pritarianti moralës normø reliatyvumui, skatina teisiná nihilizmà. Apibendrinæ iðsakytas mintis galime teigti, kad ásitvirtino visuomeninë nuostata, jog ðalia teisës normø visuotiniø moralës normø nëra, o moralës reliatyvumas eliminuoja jà kaip teisës ðaltiná, kurá bûtø galima taikyti kasdieniame gyvenime. Akcentuotina, kad net daliai visuomenës priëmus toká poþiûrá, moralës normos objektyvumo problema nustoja egzistuoti, kadangi nëra iðsprendþiama ið esmës. Per doktrinos abejones netiesiogiai atsiduriame situacijoje, kuri primena M. Vëberio (Max Weber) tyrinëtus visuomeninius santykius, buvusius iki kapitalistiniø santykiø atsiradimo, kai egzistavo kelios moralës iðorinë moralë, leidþianti tai, kas smerkiama santykiuose tarp broliø, ir vidinë, kuri grieþtesnë nei iðorinë 13. Negi tai þingsnis atgal? Kokiø perspektyvø galime áþvelgti, jeigu < > laisvas individas pasirinko ne Locke à ir Kantà, bet kitas, daug maþesnius reikalavimus kelianèias, moralës filosofijas 14. Tokia teorijø konkurencija, kuri padëjo visuomeninëje sàmonëje ásitvirtinti praktiðkesnei pozicijai (atmetanèiai moralës normø universalumà), neabejotinai turi átakos ir þiniasklaidai. Ji tiesiogiai ir netiesiogiai suinteresuota tokia koncepcija ir jø plëtote. Susiformavusi situacija ið principo atpalaiduoja þiniasklaidà nuo moralinës atsakomybës, o ið visuomenës atima galimybæ vertinti þiniasklaidos veiklà pagal objektyvius kriterijus. Todël daþnai þiniasklaida, prisidengdama pareiga perteikti visus poþiûrius ir koncepcijas, sulygina ar pristato pozicijas, kurios moralës poþiûriu ið principo yra nelygintinos. V. Radþvilas taikliai pastebi, kad visuomenei labai sudëtinga atskleisti < > kas ið tikrøjø slypi uþ ðiø tariamai lygiaverèiø nuomoniø < >, kurios tapo lygiavertëmis, nes yra naudojamasi < > ið pirmo þvilgsnio vienodai átikinamais argumentais 15. Taigi reikia pritarti autoriui, kad nesusi M. Weber. Protestantiðkoji etika ir kapitalizmo dvasia. Vilnius: Pradai, P A. Jokûbaitis. Liberalizmo tapatumo problemos. Vilnius: Versus Aureus, P V. Radþvilas. Gyvenimas pagundos ðeðëlyje // Veidas. 2004, Nr. 3, p. 54.

72 94 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË kalbëjimo prieþastis ir yra þmones skirianti moralinë ir dvasinë praraja. Esant tokiai moralinei ir dvasinei prarajai þiniasklaidos veikla ið principo negali bûti vertintina, nes vis tiek atsiras subjektas, kuris pritars kad ir nemoraliausiai pozicijai ar elgesiui ir taip legalizuos jø egzistavimà. Todël logiðka ir nuoseklu (tai jau neturëtø stebinti), jog vagies ir apvogtojo, sausio 13 dienos aukø ir egzekutoriø, ðmeiþikiðkos knygos autoriaus ir apðmeiþtojo pozicijas mûsø þiniasklaida pristato vienodai ir taip suvienodina. Nebeliko jokio visuomeninio moralinio pagrindo ir paties subjekto, kuris galëtø pasakyti, kad vagies ir apvogtojo pozicijos dël ginèo objekto nëra lygiavertës, o tas nelygiavertiðkumas yra ne nuomoniø skirtumø apribojimas, o rodo visuomenës interesà. Taigi galime teigti, kad þiniasklaidos savireguliacijos metodas, kurá taip aktyviai propaguoja pati þiniasklaida, yra konceptualiai neefektyvus ir negali bûti efektyvus dël teorijoje ásitvirtinusios ir dalies visuomenës palaikomos moralinio reliatyvumo koncepcijos. De facto prieð de jure: realijos ir raidos perspektyvos Matant, kokià neribotà raiðkos laisvæ þiniasklaidai gali suteikti savireguliavimo principas (vyraujant moralës reliatyvumui), tampa aiðku, kodël tiek anksèiau, tiek dabar kratomasi pozityvios teisës reguliavimo. Galime teigti, kad tai likæs paskutinis bûdas, kuriuo dar galima daryti átakà þiniasklaidai. Taigi reikia pritarti H. L. A. Harto (Herbert Lionel Adolphus Hart) teiginiui, kad < > moraliai neteisingos normos vis tiek gali bûti teise < > 16. Savireguliavimas vienintelis metodas, leidþiantis siekti, kad þiniasklaidos veikla nors ið dalies tenkintø visuomeniná interesà, o nebûtø vien komercija ar asmeniniø interesø reiðkëja. Mes jau konstatavome, kad þiniasklaidos teisinio reguliavimo iðvengti negalima ir neleistina, nes antraip ði visuomenës veiklos sritis taptø privilegijuota ir tokia bûdama vien savo egzistavimu paþeistø þmogaus teises ir laisves. Konstatavæ, kad teisinis metodas tebelieka vienintelis galimas efektyvus, turime analizuoti, kiek teisës normos ir jø ku- 16 H. L. A. Hart. Teisës samprata. Vilnius: Pradai, P. 337.

73 G. Steponavièius. Mesonis. Þiniasklaida: Þiniasklaidos tarp teisës vaidmuo pozityvizmo ðiuolaikiniame ir moralës gyvenime reliatyvumo riamos institucijos yra pakankamos, o jø veikla efektyvi. Egzistuojanèiø teisës normø apþvalga leidþia teigti, kad de jure pozityviosios teisës nuostatø gausa (tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiu) yra pakankama, jog þiniasklaidos veikla, bent de jure kontekstu, taptø civilizuota. Pozityvioji teisë numato paþeistø teisiø gynimo sistemà su gausybe institucijø (teismai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisiø kontrolierius, lyèiø lygiø galimybiø kontrolierius, þurnalistø etikos inspektorius ir kt.), kuriose gali bûti ginamos þmogaus teisës ir laisvës. Taèiau, stebëdami þiniasklaidos raiðkà, de facto esame priversti konstatuoti, kad ji akivaizdþiai neatitinka pozityviosios teisës turinio reikalavimø dël daugelio objektyviø ir subjektyviø aplinkybiø, ir tai ne vien pozityviosios teisës spragø ar netikslumø padarinys, bet ir socialinë problema. Visø pirma potencialus teisinis ginèas su þiniasklaida dël garbës ir orumo ar dël ðmeiþto teisme brangiai kainuoja. Apðmeiþtasis, ginantis savo garbæ ir orumà, tampa individualaus teisinio ginèo su finansiðkai galinga ir moralës normø universalumo nepripaþástanèia þiniasklaida dalyviu. Dabar galioja nuostata, kad pretenzijos dël garbës ir orumo tik apðmeiþtojo asmeninis interesas, nes visuomenë lieka abejinga to ginèo rezultatui. Kadangi teisminio ginèo su þiniasklaida dël garbës ir orumo finansines iðlaidas gali sau leisti tik palyginti nedidelë visuomenës dalis, kitiems telieka susitaikyti su situacija, jog apsiginti priemoniø nëra. Problema komplikuojasi, kai keliame klausimà, ar garbæ ir orumà visuomenë supranta kaip vertybæ, kurià reikia bet kokiomis aplinkybëmis ginti. A. Maslovas (Maslow) pateikia þmogaus poreikiø sistemà, kurioje jie iðrikiuojami subordinacinëje piramidëje. Èia poreikiai grupuojami atsiþvelgiant á prioritetus, kuriuos pats asmuo teikia konkreèiam poreikiui. Pasirodo, asmuo nesieks saviraiðkos, bus abejingas savo orumui, jeigu nebus patenkinti meilës ir saugumo poreikiai, o pastaraisiais asmuo nesidomës, jeigu nepatenkinti jo fiziologiniai poreikiai. Todël doktrinoje pagrástai teigiama, jeigu pagrindiniai poreikiai netenkinami, prasideda dezintegracija tiek individuali, tiek ir kolektyvinë arba socialinë 17. Nenuostabu, kad socialinë dezin A. Pumputis. Poreikiø ir þmogaus teisiø sistemos klausimu // Teisinës valstybës link. Jurisprudencija: Lietuvos teisës akademijos mokslo darbai, Nr. 15 (7). P. 62.

74 96 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË tegracija gali pasireikðti apatija tiek savo, tiek pilietinës visuomenës, valstybës problemoms. Suprasdami dabarties Lietuvos socialinæ aplinkà, socialines realijas, galime atsakyti á klausimà, kurie poreikiai visuomenëje vyrauja. Þmogaus orumas, garbë, nepilnameèio teisës, visuomenës ir valstybës interesai yra uþgoþti paprasèiausiø fiziologiniø ir saugumo poreikiø, todël poreikis ginti valstybës, visuomenës, galiausiai savo teises padidës tik kylant socialinei gerovei. Taèiau tai ilgalaikis procesas, nulemtas objektyviø prieþasèiø. Nedidelës socialinës garantijos ne tik eliminuoja finansinæ galimybæ ginti savo interesus, bet ir apriboja visuomenës galimybæ investuoti á iðsilavinimà. Menkas dalies visuomenës iðsilavinimas yra puiki terpë teisiniam nihilizmui, kurio padarinys absoliutus procesø, vykstanèiø þiniasklaidoje, ir jø turinio nesupratimas. Daþnai edukacinës spragos yra ne vien vienokios ar kitokios socialinës padëties prieþastis, bet tampa rimta kliûtimi teisingai nustatyti ir pastebëti visuomenës intereso ar savo teisiø paþeidimà. Tiek socialinio statuso kitimas, tiek visuomenës teisinio raðtingumo kokybë tegali bûti ilgalaikiø projektø ir transformacijø padarinys. Antra, teisinis procesas yra probleminis ne tik dël finansiniø iðlaidø, bet ir dël neapibrëþtø laiko sànaudø ir galimø rezultatø. Mokslininkai, nagrinëjæ ðià problemà, teigia, kad teisës á informacijà apie privatø asmens gyvenimà gynimas ikiteisminëse institucijose nëra efektyvus, nes iðnagrinëjama labai maþai pareiðkimø, praktiðkai netaikomos jokios sankcijos paþeidëjui, priimti sprendimai nesuteikia ir moralinës satisfakcijos nukentëjusiajam < > 18. Tiek civilinis, tiek baudþiamasis procesas (nors galioja naujieji kodeksai) palieka galimybes teisminá procesà tæsti tiek ilgai, kad bus laiko testuoti suinteresuotosios proceso ðalies kantrybæ. Proceso dalyvis nuolat susidurs su dilema: ar finansinës, laiko, psichologinës sànaudos nëra didesnës nei ginamas teisingumas. Taip pat reikia konstatuoti, kad daugumos bylø, kuriose atsakovas yra þiniasklaida, baigtis yra nevertinga ir neefektyvi sociali- 18 E. Þiobienë. Informacijos apie privatø asmens gyvenimà apsauga. Daktaro disertacija. Vilnius, P. 129.

75 G. Steponavièius. Mesonis. Þiniasklaida: Þiniasklaidos tarp teisës vaidmuo pozityvizmo ðiuolaikiniame ir moralës gyvenime reliatyvumo nei visuomenës raidai. Þiniasklaidos pralaimëti procesai paprastai paèios þiniasklaidos yra nutylimi arba apie juos informuojama kaip apie nereikðmingà aplinkybæ. Geriausiu atveju pabrëþiamas vienas objektas individualus þiniasklaidos ir asmens ginèas. Ðis metodas pakankamai klastingas ir turi aiðkø loginá pagrindimà: asmuo (subjektas), teisme ar kitoje institucijoje laimëjæs bylà, kad ir dël garbës ir orumo, lieka vienas su savo pergale. Þiniasklaida stengiasi visomis iðgalëmis savo pralaimëjimà maskuoti, kad tik jis netaptø precedentu, kriterijumi vertinti þiniasklaidos kokybæ ir jos veiklos visuomeniðkumo koeficientà. Taigi daþna situacija, kai garbæ ir orumà teisme apgynæs asmuo teturi teismo sprendimà, kuris vienintelis konstatuoja jo tiesà, o þiniasklaida bei jos átakos lemiama visuomenës nuomonë yra ne teisme apgintojo pusëje. Ne vienà kartà stebëjome paradoksalià situacijà, kai nugalëtojas þiniasklaidoje pristatomas kaip subjektas, turintis iðkreiptà ego, ir kuris kësinasi á þiniasklaidos teisæ laisvai skleisti informacijà. Taigi, kalbëdami apie tai, kad ateityje þiniasklaida labiau atspindës visuomenës interesà, bus pagarbi þmogaus teisëms ir laisvëms, galime bûti apkaltinti nepagrástu optimizmu. Realijos verèia bûti santûresniems, ir ðtai kodël. Teorijoje ásigalëjus moralës reliatyvumo koncepcijai didëja pozityviosios teisës reikðmë. Þinoma, pozityvioji teisë visuomet buvo svarbi priemonë sprendþiant subjektø ginèus, taèiau ðiandienëje situacijoje (kai moraliniø normø sistema nustoja bûti efektyvi) pozityvioji teisë, jos normø sistema (visi jos trûkumai) tampa vienintele priemone, kuria galima reguliuoti visuomeninius santykius ar spræsti kylanèius ginèus. Todël þiniasklaidos veiklos kokybë tiesiogiai priklausys nuo teisës normø turinio kokybës, moralumo ir nedviprasmiðkumo. Teisës normø kokybë (tiek formos, tiek turinio aspektu) tiesiogiai priklauso nuo normø kûrëjø kvalifikacijos, kuriai turi tiesioginæ átakà visuomenës pilietiðkumo lygis. Pilietinë visuomenë ilgalaikës raidos rezultatas, nes visuomenë negali revoliuciniu bûtu (t. y. per trumpà laikà) pagerinti nei socialiniø, nei edukaciniø koeficientø. Todël pozityviosios teisës normø aukðtos kokybës galima tikëtis tik kaip tam tikros evoliucijos rezultato. 97

76 98 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË Europos Sàjungos plëtra, Lietuvos Respublikos narystë ðioje bendrijoje yra ir gali bûti rimtu visuomeniniø procesø, tarp jø ir þiniasklaidos kaitos stimulu. Europinës teisës erdvës iðsiplëtimas gali turëti (ir turës) átakos nacionalinei teisës sistemai europietiðkosios praktikos elementais, kurie skiriasi nuo dabar esanèiø Lietuvoje. Nacionalinë þiniasklaida dabar iðgyvena aukso amþiø, kurá lemia tai, jog nëra efektyvios teisinës ar visuomeninës sistemos, galinèios daryti reikðmingà átakà þiniasklaidos veiklai. Iðvados Þiniasklaidos veikla nëra savitikslë. Sëkminga þiniasklaidos veikla yra vienas ið svarbiausiø visuomenës interesø. Visuomeniniai santykiai, taip pat visuomeniniai santykiai, atsirandantys þiniasklaidos veikloje, turi bûti reguliuojami, kad taptø civilizuoti (t. y. iðreikðtø tiek individualø, tiek asmeniná interesà). Þiniasklaida, kaip ir kiekviena kita visuomeniniø santykiø sritis, yra reguliuojama pozityviosios teisës nuostatø. Matydami pozityviosios teisës nuostatø gausà (tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiu), galime konstatuoti, kad ji yra pakankama, jog þiniasklaidos veikla bent de jure taptø civilizuota. Taèiau de jure þiniasklaidos veiklos norminimas yra nepakankamai efektyvus dël keliø aplinkybiø. Pirma, visuomenës nariø socialinis nesaugumas yra objektyvi prieþastis, uþkertanti kelià ginti þiniasklaidos paþeistà teisæ, t. y. þmogaus orumà ir teisingumà. Antra, teisës ðaltiniø sistemoje vyraujant tik pozityviajai teisei (t. y. tik raðytinei teisei), ginèuose dël þiniasklaidos veiklos nedaroma nuorodø á universaliø moralës nuostatø sistemà. Dabar visuomenëje ásitvirtinusi vertybiø sistema atmeta moralës normø objektyvumà, o todël ir universalumà. Egzistuojant subjektyviø (kiekvienas visuomeniniø santykiø dalyvis turi savo vertybiø sistemà) moraliø gausai netenkame visuomeninio vertybinio standarto, kuriuo remdamiesi galëtume vertinti þiniasklaidos raiðkos kokybæ. Þiniasklaida tapo aktyviausia moralës reliatyvumo teorijos gynëja, nes bûtent pagal tokià koncepcijà susiformavusi visuomeninë nuostata atleidþia þiniasklaidà nuo bet kokios moralinës atsakomybës. Paèios þiniasklaidos propaguojamas savi-

77 G. Steponavièius. Mesonis. Þiniasklaida: Þiniasklaidos tarp teisës vaidmuo pozityvizmo ðiuolaikiniame ir moralës gyvenime reliatyvumo reguliavimo metodas negali bûti efektyvus dël moralës normø reliatyvizmo koncepcijos, nesudaranèios teorinio pagrindo sukurti visuotinæ priemonæ (normø sistemas), kuria remiantis bûtø galima vertinti. Þiniasklaidos veiklos reguliavimas teisës normomis, nors ir bûdamas formaliai pakankamas, dël objektyviø prieþasèiø yra ne visada efektyvus. Lietuvos þiniasklaida iðgyvena laikotarpá, kurá dràsiai galime ávardyti aukso amþiumi : de jure sunkiai veikia dël objektyviø prieþasèiø, o de morale tëra teoriniø ginèø objektas. Perspektyva gali bûti tik nuosaikiai optimistinë. Optimizmas yra sietinas tik su: a) vidutinio visuomenës sluoksnio, kuris bûtø finansiðkai pajëgus teisiniams ginèams su þiniasklaida, gausëjimu; b) visuomenës teisinës sàmonës lygio plëtra; c) Europos Sàjungos plëtros kontekstu, europinës teisës erdvës ir vertybiø perëmimu. 99

78 100 ÁÞANGOS ÞODÞIAI Vieðasis asmens paþeidþiamumas kaip baimës kultûros veiksnys Doc. dr. PAULIUS V. SUBAÈIUS Nereikia bûti psichologu ar sovietologu, kad galëtum konstatuoti, jog baimë totalitarinëje sistemoje buvo vienas ið svarbiausiø asmens valdymo, jo kontrolës priemoniø, o drauge asmenybës psichinës, moralinës ir pagaliau dvasinës degradacijos veiksniø. Vargiai rastume veikalà, tyrinëjantá Vokietijos socialinæ ir kultûrinæ normalizacijà po Antrojo pasaulinio karo, o ypaè posovietiniø visuomeniø bûklæ, kuriame nebûtø kalbama apie baimæ. Baimæ kaip sinchroniðkà problemà, baimës áveikà, ilgalaikius baimës padarinius, kuriuos ne tik psichologai, bet ir sociologai, mentaliteto istorikai, sàmoningumo bei kultûros studijø þinovai ávardija kaip trauminës patirties pëdsakus. Pëdsakus, kurie yra didelis kliuvinys, kai kalbame apie asmens savarankiðkumà, iniciatyvumà, pilietiðkumà, gebëjimà prisiimti vieðuosius ásipareigojimus ir turime galvoje kitas svarbias asmenybës kondicijas, kurios lemia demokratijos praktiná funkcionavimà, kultûrinæ ir socialinæ raidà. Plaèiai tarpdiscipliniðkai suprantamas kultûros studijas èia paminëjau ne ðiaip sau. Ið jø perspektyvos ðiuolaikiniame humanitariniame ir socialiniame diskurse buvo padauginta ávairiø kultûrø skurdo kultûra ir gëjø kultûra, gyvybës kultûra ir mirties kultûra etc. Tai bûdas paþvelgti á socialines ir kultûrines konsteliacijas. Aprëpti vieðàjà ir privaèiàjà, kasdienæ ir ðventinæ sritá vienijanèios perspektyvos poþiûriu, tarsi paþvelgti, kokia prasminë, prieþastinë ar tapatybës aðis jas perveria. Tokiose sàmoningumo konstrukcijose socialiniai aktai ir simbolinës formos regimi kaip interakcijø tam tikrame þmoniø veiklos lauke dalyviai. Jei argumentuojamos anksèiau iðvardytos konsteliacijos, nesunku panaðia logika pagrásti ir baimës kultûros sampratà. Tai yra kalbëti ne apie tam tikrus pavienius, kad ir kiekybiðkai reikðmingus baimës atvejus pototalitarinëse visuomenëse, bet apie baimæ kaip sisteminá veiksná, persmelkiantá iðtisus socialumo ir kultûrinës raiðkos

79 G. P. V. Steponavièius. Subaèius. Vieðasis Þiniasklaidos asmens paþeidþiamumas vaidmuo ðiuolaikiniame kaip baimës gyvenime kultûros veiksnys klodus, lemiantá jø konfigûracijas. Kitaip tariant, suvokti baimæ kaip vienà ið sociokultûriniø kokybiø, vadinasi, kaip vieðàjà, o ne privaèià problemà. Tai mums leidþia jà svarstyti per bendrojo visuomenës intereso prizmæ, uþuot bravûriðkai mestelëjus jie bijo, tai jø problemos, o að nebijau. Dabar pamëginsiu uþmegzti ðiø svarstymø ryðá su þiniasklaida, o ypaè su þiniasklaidos etika, gráþdamas prie pirmøjø laisvinimosi ið totalitarinio okupacinio reþimo metø. Tuomet nepriklausomumo nuo komunistø partijos struktûrø ágyjanti, ið naujo besikurianti arba ið pogrindþio iðeinanti þiniasklaida greta kitø vieðumos institutø mitingø, eityniø buvo svarbus baimës áveikos veiksnys. Tai visuotinai þinoma tiesa, bet noriu atkreipti dëmesá á kur kas reèiau apmàstomà mechanizmà, kaip anuometinë þiniasklaida dorojosi su þmones kausèiusia baime. Buvo tarsi iðprovokuojamas didþiausias iðgàstis, o jam kilus baimë perdegdavo, anihiliuodavosi, iðvirsdavo á jai prieðingà euforijos ir ryþto bûsenà. Tai patyrusiems nesunku atsiminti, kaip þmogus, paëmæs á rankas laikraðtá ar sëdëdamas prieð televizoriø, ið pradþiø nustebdavo, iðpûsdavo akis, susijaudindavo, tyliai ar garsiai tarsi savæs, tarsi aplinkiniø paklausdavo: kaip jie nebijo ; bûdavo gana aiðkiai net ið ðalies matyti, kad tas nusistebëjimas rezonuoja smarkià vidinæ to skaitytojo ar þiûrovo baimæ. Praëjus átampos kulminacijai, þmogus trindavo rankas, jo akys nuðvisdavo. Nupasakojau ðià mizanscenà turëdamas galvoje, kad kartais ji trukdavo tik sekundes, o kartais atsipalaidavimas ateidavo labai negreit, po savaièiø, mënesiø, metø. Ne vienam neuþteko tik kartà perdegti baimë ið giliausiø sàmonës kampuèiø traukësi pamaþële. Ðimtus kartø maþesniu mastu, bet ðiek tiek panaðià atvirumo, kuris anihiliuoja baimæ, bûsenà ne vienas iðgyveno 2003 m. lapkritá gruodá stebëdamas Seimo specialiosios komisijos darbo transliacijas ar Konstitucinio Teismo posëdþius, skirtus Rolando Pakso, kaip Lietuvos Respublikos Prezidento, veiklai iðtirti. Didysis paradoksas yra tas, kad laisvëjanti þiniasklaida, lemtingai prisidëjusi prie baimës áveikos procesø, posovietinëje Lietuvoje yra tapusi vienu ið baimës kultûros stiprinimo, jos transformacijos ir adaptacijos veiksniø. Neketinu ieðkoti kaltøjø. Noriu pamëginti paanali- 101

80 102 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË zuoti aplinkybes, prieþastis, mechanizmà, kaip publikacijø tematika, stilistika, þurnalistinës medþiagos rinkimo bûdai, o ypaè bendroji þurnalistø ir þiniasklaidos institutø laikysena stimuliuoja baimës kultûrà. Svarbiausi situacijos elementai, kuriuos reikia turëti galvoje, yra ðie: 1) didelis visuomenës pasitikëjimas þiniasklaida, kuris dël jos paèios reakcijos á ðià aplinkybæ prisideda prie þiniasklaidos galios, jos svorio vaizdinio; 2) politikø, visuomenës veikëjø daþnai kapituliaciniai vertinimai, jog þiniasklaida yra visagalë; 3) analitiðkesniam þmogui gerai matoma aplinkybë, kad þiniasklaida yra be rimtø prieþasèiø, kaip sakoma, sudorojusi, ið vieðosios arenos iðstûmusi ne vienà asmená ir nesibodi mestelti uþuominos bus ir jums kaip V. Landsbergiui, K. Pëdnyèiai ar pan.; 4) kitaip tariant, ketvirtosios valdþios metafora kaip ne kartà konstatuota analitikø, labiausiai paèios þiniasklaidos mëgiama autoapibrëþtis reiðkia ne tik dalyvavimà politikoje atsvaros, demokratinës kontrolës vaidmenyje, bet ir neretai visiðkai savarankiðkà ásitraukimà á galios þaidimus. Nekyla abejoniø, kad kiekvienas vieðasis asmuo yra ir gali bûti þiniasklaidos atakuojamas. Nors toks jos veikimas taip pat privalo turëti etines ribas, taèiau dël visuomenës intereso ðias ribas áprasta nustumti labai toli. Tai palieèia nedidelæ specifinæ asmenø grupæ, kuriai baimës sindromas negresia dël psichologinës konstitucijos, o pagaliau vargu, ar kas gali juos apsaugoti nuo trauminiø patirèiø patiems pasirinkus lyderiø vaidmenis. Visai kitaip tarsi turëtø bûti su dauguma kitø visuomenës nariø. Taèiau stebint Lietuvos þiniasklaidà akivaizdu, kad kiekvienas asmuo jam nepalankioje, pavojingoje ar net tragiðkoje situacijoje gali bûti nufilmuotas, nufotografuotas ir tapti auditorijos smalsumo tenkinimo objektu. Á gaisrus, avarijas, buitinius incidentus pakliuvæ ir net policijos patrulio sustabdyti arba laidotuvëse dalyvaujantys þmonës yra fiksuojami stambiu planu, kartais pasitelkiami dokumentavimo tikslu padaryti teisësaugos institucijø áraðai. Greta problemø, susijusiø su techniniu arba detaliuoju etiniø ribø, kaip gali bûti naudojama tokia medþiaga, nustatymu, svarbu kelti bendresnio pobûdþio klausimà apie totalø asmens paþeidþiamumà, jo patiriamas psichologines traumas ir bejëgiðkumà vis tobulëjanèios fiksuo-

81 G. P. V. Steponavièius. Subaèius. Vieðasis Þiniasklaidos asmens paþeidþiamumas vaidmuo ðiuolaikiniame kaip baimës gyvenime kultûros veiksnys janèios ir atkurianèios technikos akivaizdoje, bejëgiðkumà ámantrëjanèiø psichologinio poveikio skaitytojams, klausytojams, þiûrovams ar narðytojams technikø, kitaip tariant, retoriniø technikø akivaizdoje. Jau minëjau nesunkiai rekonstruojamà, o kartais ir atvirai deklaruojamà átakingø þiniasklaidos institucijø nuostatà, jog ðiuolaikinë vieðosios komunikacijos retorika, visuomeninio poveikio technologijos leidþia dekonstruoti kiekvieno asmens reputacijà. Skelbiamos deðimtys demaskavimo istorijø, nukreiptø ne á politikus ar stambøjá verslà, o á vadinamuosius paprastus þmones. Þiniasklaida ágijo tam tikro teisinio atsargumo ir kaltinimus pateikia prisidengdama treèiaisiais asmenimis, tariamosiomis nuosakomis ir kitomis priemonëmis, leidþianèiomis iðvengti tiesioginës atsakomybës uþ ðmeiþtà, orumo áþeidimà. Taèiau greta grynai teisinio èia nepaprastai svarbus jautrus ir netgi etinëmis kategorijomis sunkiai nusakomas aspektas, kai agresyviai atakuojamos, vieðai smerkiamos á þiniasklaidos akiratá pakliuvusiø nevieðøjø asmenø vidinës nuostatos, jø vertybiniai apsisprendimai. Kaip pavyzdá noriu priminti man labai ástrigusià jau keleriø metø senumo situacijà. Viena formaliai netekëjusi, taèiau nuolatiná gyvenimo draugà turinti moteris, augusi vaikø namuose, taèiau turinti profesijà ir nuolatiná darbà, normaliai besirûpinanti vienu auganèiu vaiku ir jokia prasme netraktuotina kaip asociali, laukësi kito vaiko. Gydytojai nustatë, kad jis gims labai nesveikas ir ragino moterá darytis abortà. Moteris aborto atsisakë dël gydytojø ákyraus atkaklumo inicijuojant abortà, kurá laikà nesilankë moterø konsultacijoje, taèiau gimdë gydymo ástaigoje. Gimæs nesveikas kûdikis mirë po keliolikos valandø. Ið pradþiø rajono, vëliau ir centriniai laikraðèiai smulkiai pasakojo ðià istorijà, teigdami, jog moteris gimdë vien todël, kad gautø gimdymo paðalpà, ieðkojo jos asocialumo poþymiø, ragino priimti ástatymo pataisà, kuri atimtø gimdymo paðalpas ið gimdyviø, kurios atsisakë gydytojø rekomenduoto aborto. Tai nebuvo daroma anonimiðkai, kà ir kalbëti, jog nedidelëje gyvenvietëje realø anonimiðkumà apskritai sunku uþtikrinti. Bent du laikraðèiai ádëjo ne tik tos moters, bet ir jos pirmojo vaiko fotografijas, beje, po viena jø buvo ásimintinas uþraðas, jog po pirmøjø publikacijø ðia tema tas vaikas buvo ðeimose nuomonæ 103

82 104 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË susiformavusiø bendraamþiø uþsipultas dël neva blogo jo mamos elgesio ikimokyklinio auklëjimo ástaigoje, todël dabar mamai iðeinant á darbà paliekamas vienas namuose. Uþ ðio teksto ribø lieka medikø, kurie dalijosi informacija su þurnalistais, etika, pasaulëþiûrinë laicistinë þiniasklaidos ataka, nes gimusio nesveiko kûdikio tëvai ir senelis net eksplicitiðkai atskleidë savo krikðèioniðkus ásitikinimus. Apsiribokime vien klausimu, kiek baimës ir nesaugumo jausmo pasëjo konspektyviai aptartos publikacijos daugybës moterø, kurios laukiasi, o neduok Dieve, jau þino, kad laukiasi nesveikø kûdikiø, ðirdyse. Kiek þmoniø pasijuto potencialiai paþeidþiami vieðumos, kuri yra visai kito lygmens vieðuma, nei tavo problemà suþinojusiø ir apie tai uþ nugaros paplepëjusiø keliø bendradarbiø ar kaimyniø vieðuma. Pabrëþiu, ne tik ta viena moteris ir jos artimieji atsidûrë situacijoje, kai baisu iðeiti á gatvæ. Tokioje situacijoje latentiðkai atsidûrë ðimtai ir gal tûkstanèiai þmoniø. Þinoma, tebëra neiðspræsta ir net nesprendþiama problema, kaip uþtikrinti veiksmingà teisinæ pagalbà þmonëms, kuriø orumas buvo taip akivaizdþiai paþeistas, bet kurie stokoja teisinio sàmoningumo, lëðø ir iniciatyvos kreiptis á teismus. Mëginu áteigti, kad tai ne vieno konkretaus tokios ar panaðios publikacijos paliesto asmens, o iðtisos þmoniø kategorijos ar net plaèiau dalykas. Tai problema dël þiniasklaidos nebaudþiamumo ir visagalybës áspûdþio, prie kurio gerokai prisideda pirmiau vardyti situacijos didþiosios politikos sferoje elementai ir kuris kuria represyvià psichologinæ atmosferà. Ðio poþiûrio oponentai tikriausiai sakys, kad visame demokratiniame pasaulyje þiniasklaida elgiasi panaðiai. Nors, manau, bûtø nesunku árodyti, jog vieðojo ir privataus asmens ribos senøjø demokratijø þiniasklaidoje brëþiamos kur kas aiðkiau, o pagarba asmens ásitikinimams suprantama plaèiau ir esmingiau, noriu atkreipti dëmesá á alternatyvø aspektà. Ilgai ir tarsi atsietai ðio teksto pradþioje svarstydamas apie pototalitarinæ visuomenæ ir baimës kultûrà, norëjau suponuoti, kad mûsø visuomenë yra kitokia ir todël kitaip reaguoja á þiniasklaidos bendràjà laikysenà ir konkreèias publikacijas. Nepasitikëjimas teisës ir administracinëmis valstybës institucijomis ne tik svarstykliø principu didina pasitikëjimà þi-

83 G. P. V. Steponavièius. Subaèius. Vieðasis Þiniasklaidos asmens paþeidþiamumas vaidmuo ðiuolaikiniame kaip baimës gyvenime kultûros veiksnys niasklaida, bet ir sàmoningumo konstruktø poþiûriu perkelia jai dalá galiø ir funkcijø, kurios jai nebûdingos. Baimës kultûros patirtá turintis, su jos áspaudu gyvenantis asmuo á visas valdþios ir apskritai vieðumos institucijas þvelgia su reikðminga baimës doze, tikisi galás ið jø sulaukti represyviø veiksmø. Pritraukdama vieðosios opinijos poþiûriu santykinai didesnæ dalá galiø, þiniasklaida baimës kultûros ugdytinio akimis perima ir dalá represiniø iðtekliø. Demokratiniø ágûdþiø, demokratijos istorinës patirties stoka neleidþia posovietiniam þmogui reflektuoti ir diferencijuoti þiniasklaidai bûdingø ir nebûdingø kompetencijø. O nuolat atðvieþinama vieðojo paþeidþiamumo patirtis nebûtinai asmeninë, pakanka grupinës ar kolektyvinës, taip ji netgi akumuliuojama teorines represines galias iðkelia prieð akis kaip potencialiai reikðmingas. Tokiu paradoksaliu bûdu ið laisvinanèios þiniasklaida tampa represuojanèia ir baimæ sëjanèia vieðumos dalimi. Èia svarbus dar vienas aspektas daþnas pototalitarinis þmogus su deformuota þmoniø lygybës ástatymui patirtimi, laikosi schemos jei jau tokiam aukðtas pareigas ir padëtá turinèiam asmeniui nepasisekë, jis nieko nepeðë, tai man në ið tolo nepavyks. Ðis principas, perkeltas á santykio su þiniasklaida sritá, performuluotinas jei jau toká sutrypë, tai man geriau trauktis ið kelio. Ði reakcija neabejotinai pasireiðkë, kai 2003 m. vasarà ir rudená þiniasklaidos insinuacijø objektu buvo tapæs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevièius. Net ir interneto komentaruose buvo pastebëjimø, o kiek jø liko neeksplikuotø jei toká kriðtolinio tyrumo asmená ir autoritetà apdrabstë purvais, ko gali tikëtis kiti. Tai jau visiðkai akivaizdus visuomeniniø fobijø provokavimas. Deja, bet þurnalisto tiesos karþygio aureolæ vis daþniau keièia grësmingo persekiotojo bruoþai. Þadëjau nekelti klausimo kas kaltas, tai gal netiktø svarstyti ir kito kà daryti. Mat receptas seniai þinomas jausti ir apmàstyti atsakomybæ. Ir dar tik tam tikrame brendimo amþiuje vaikai dþiûgauja, kad jø esà visi bijo. Gal Lietuvos þiniasklaida tebëra ðiame amþiaus tarpsnyje? 105

84 106 ÁÞANGOS ÞODÞIAI Informavimas apie teisësaugos institucijø veiklà ir þiniasklaidos átaka teisingam procesui BERNARDAS GAILIUS Naujojo Þidinio-Aidø apþvalgininkas Informacija apie nusikaltimus priklauso kategorijai naujienø, kurios þmonëms ádomios visada. Galbût taip yra todël, kad dauguma visuomenës nariø laikosi ástatymø ir nusikaltimas jiems atrodo labai egzotiðkas ávykis, o gal susidomëjimas kyla dël kitø prieþasèiø. Taèiau aiðku viena: nusikaltimas, gaisras, avarija ar kitoks baisus ávykis þiniasklaidos priemonëms reiðkia garantuotà pelnà. Kuo baisesnis ávykis, tuo pelnas didesnis. Dël tø paèiø prieþasèiø þurnalistams rûpi ir teisësaugos institucijø veikla. Kur teisësaugininkai ten ir nusikaltimai. Ir atvirkðèiai. Todël visiðkai suprantama, kad þurnalistai nuolat stebi policijos, prokuratûros, specialiøjø tarnybø ir kitø panaðiø ástaigø veiklà, stengiasi kuo daugiau suþinoti ir papasakoti visuomenei. Ið pirmo þvilgsnio tokia padëtis gali atrodyti net pagirtina. Demokratinëje valstybëje teisësaugos institucijø darbas negali bûti visiðkai slaptas. Ypaè tai taikytina policijai, nes net Policijos veiklos ástatyme numatytas vieðumo reikalavimas. Todël visuomenë, be abejo, turi teisæ þinoti, kà veikia policininkai, o þurnalistai turi teisæ apie tai raðyti, kurti filmus ir pan. Galima net pripaþinti, kad taip visuomenës informavimo priemonës atlieka prevencijos funkcijà. Þurnalistø papasakotos istorijos paprastai liûdnai baigiasi nusikaltëliams ir yra pamokomos. Be to, baimë bûti parodytam per televizijà taip pat gali bûti prieþastimi, verèianèia atsisakyti nusikalstamø ketinimø. Taèiau visuomenës teisë þinoti ir þurnalistø teisë informuoti nëra absoliuèios. Jos gali bûti ribojamos, siekiant uþtikrinti þmogaus orumo ir privatumo apsaugà, uþkirsti kelià nekaltumo prezumpcijos ir kitø teisingo proceso garantijø paþeidimams. Be to, yra þinoma, kad tam

85 G. B. Gailius. Steponavièius. Informavimas Þiniasklaidos apie teisësaugos vaidmuo institucijø ðiuolaikiniame veiklà gyvenime ir... tikrø vaizdø demonstravimas kelia pavojø psichinei sveikatai. Todël pernelyg didelis vieðumas ðioje srityje kelia ne maþiau problemø negu visiðkas slaptumas. 107 Teisësaugos institucijø veiklos vaizdavimas ir þmogaus teisës á atvaizdà problema Nesunku pastebëti, kad þurnalistai á kiekvieno svarbesnio ávykio vietà spëja kartu su teisësaugininkais. Daþnai matome nuotraukas ir reportaþus, kuriuose parodomi ir nukentëjusieji, ir átariamieji, ir daugelis kitø asmenø. Be to, kartais televizijø eteryje pasirodo ir teisësaugininkø filmuoti vaizdai. Tokiais atvejais neretai iðkyla þmogaus teisës á atvaizdà problema. Tokia teisë kildintina ið Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio ir 22 straipsnio nuostatø, reglamentuojanèiø þmogaus asmens nelieèiamybæ, orumo gynimà ir privataus gyvenimo apsaugà. Tiesiogiai ir detaliai teisæ á atvaizdà reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau CK), kurio 2.22 straipsnyje nustatyta: 1. Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali bûti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali bûti fotografuojamas tik jo sutikimu. Po asmens mirties toká sutikimà gali duoti jo sutuoktinis, tëvai ar vaikai. 2. Asmens sutikimo nereikia, jeigu ðie veiksmai yra susijæ su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padëtimi, teisësaugos institucijø reikalavimu arba jeigu fotografuojama vieðoje vietoje. Taèiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos ðiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai paþemintø asmens garbæ, orumà ar dalykinæ reputacijà. Nesunku pastebëti, kad iðimtys, kai nereikalaujama asmens sutikimo, kaip tik ir yra susijusios su visuomenës teise þinoti. Visø pirma be sutikimo gali bûti vaizduojami vieði asmenys, kuriems skiriamas ypatingas dëmesys, susijæs su jø tarnybine ar visuomenine padëtimi. Taikomi didesni privaèiø asmenø filmavimo ar fotografavimo apribojimai. Jie be sutikimo gali bûti vaizduojami tik vieðoje vietoje arba teisësaugos institucijø reikalavimu. Vieðos vietos iðimtis nëra absoliuti. Asmens sutikimà gauti nebûtina, taèiau jis savo iniciatyva gali iðreikðti labai aiðkø nesutikimà. Kaip

86 108 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË paþymi CK komentaro autoriai, toks nesutikimas net nebûtinai turi bûti iðreikðtas þodþiu ar raðtu. Pakanka, kad asmuo sàmoningai pasirenka paèià nuoðaliausià vietà 1. Paþymëtina, kad kai kurie kriminalinëse laidose rodomi vaizdai nelabai dera su ðiomis nuostatomis. Juk sunku ásivaizduoti aiðkesnæ nesutikimo iðraiðkà uþ pasakymà: Nefilmuokit, pagraþintà necenzûriniu þodþiu, prasidedanèiu raide b. CK komentare nurodyta ir dar viena situacija, kai filmavimas vieðoje vietoje neleistinas: Teisë á atvaizdà taip pat bus paþeista, jeigu asmuo nufotografuotas nors ir vieðoje vietoje, taèiau tokioje situacijoje, kad joks protingas þmogus nenorëtø bûti fotografuojamas 2. Manau, kad prie tokiø atvejø bûtø galima priskirti ir nukentëjusiøjø vaizdavimà isterijos ar ðoko bûsenos, taip pat suþeistøjø ar þuvusiøjø filmavimà. Gráþtant prie straipsnio temos pasakytina, kad svarbiausia ðiuo atveju yra iðimtis, kai asmuo vaizduojamas teisësaugos institucijø reikalavimu. Ðios institucijos turi plaèius ágaliojimus fiksuoti ávairiausius vaizdus, taèiau neaiðku, ar visà ðià medþiagà teisësaugininkai gali parduoti ar kitaip perleisti þurnalistams. Mano nuomone, sprendþiant ðá klausimà, reikëtø atsiþvelgti á filmavimo tikslà. Þinoma, vykdant paieðkà nuotraukos ir fotorobotai ne tik gali, bet ir turi bûti rodomi vieðai. Kaip tik tuo tikslu jie ir daromi. Visai kas kita yra ikiteisminio tyrimo ar juo labiau operatyviniø veiksmø vaizdo áraðai. Jø paskirtis yra uþfiksuoti tam tikrà situacijà, kad vëliau áraðà bûtø galima panaudoti árodinëjimo procese ar atliekant kitus veiksmus. Todël vargu ar teisinga bûtø manyti, kad ði medþiaga gali bûti perduodama visuomenës informavimo priemonëms. Be to, reikia atsiþvelgti ir á tai, kad teisësaugos institucijø veikloje ði medþiaga yra vertinama kartu su kitais informacijos ðaltiniais. O þiniasklaidoje ji daþnai pateikiama be jokio konteksto. Tokiu atveju tenka kalbëti ne apie informacijà, o apie dezinformacijà. Paþymëtina, kad rengiant ðá straipsná nepavyko rasti teisës aktø, reglamentuojanèiø teisësaugos institucijø turimos medþiagos perdavi- 1 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justitia, P Ten pat.

87 G. B. Gailius. Steponavièius. Informavimas Þiniasklaidos apie teisësaugos vaidmuo institucijø ðiuolaikiniame veiklà gyvenime ir... mà þurnalistams. Ðià teisës spragà bûtina uþpildyti. Reikia labai aiðkiai nustatyti teisësaugos institucijø bendradarbiavimo su þiniasklaida turiná ir apimtá, apibrëþti, kokiais atvejais ir kokia informacija gali bûti perduodama þurnalistams. Galutinis ðio klausimo sprendimas, þinoma, priklausys nuo teisës aktus priimanèiø institucijø nuomonës, taèiau iðreiðkiant preliminarià pozicijà galima pasakyti, kad maþø maþiausiai reikëtø uþdrausti teikti visuomenës informavimo priemonëms vaizdo áraðus, kuriuose uþfiksuotas veiksmø su asmenimis atlikimas. Galbût nieko bloga, bent jau teisiniu poþiûriu, jei per televizijà galime pamatyti, kaip policininkas dëlioja ant stalo paketus su narkotikais arba kaip aptinkama kontrabandininkø árengta slëptuvë automobilyje, taèiau visai kas kita yra rodyti, kaip antrankiais surakintas átariamasis parodymø patikrinimo vietoje metu iðsamiai pasakoja apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. Átariamas ar net nuteistas asmuo nëra beteisis ir jo interesø taip pat reikia paisyti. 109 Serialas Komanda ir su juo susijusios problemos Ðá TV3 transliuojamà serialà pasirinkau kaip labai aiðkø pavyzdá, galintá padëti geriau suprasti problemas, kylanèias informuojant visuomenæ apie teisësaugos institucijø veiklà. Serialas ypatingas tuo, kad jo kûrybinë grupë pagal iðkvietimà vaþiuoja kartu su pareigûnais ir tiesiogiai filmuoja jø darbà, todël informacijos kiekis yra itin didelis. Deja, kartu daugëja ir problemø. Vëlgi ið pirmo þvilgsnio gali pasirodyti, kad tokia þurnalistø veikla yra labai teigiama. Visuomenë savo akimis gali pamatyti, kà daro policininkai, ásitikinti, kad jie dirba sàþiningai ir dorai, paþeidëjai savo ruoþtu gali tikëtis, kad ir jie bus nufilmuoti, ir kai kuriuos tai galbût sulaiko nuo blogø darbø. Taèiau, minëjau, ðie geri tikslai nepateisina þmogaus teisiø paþeidimø, kurie gali bûti padaryti kuriant serialà. Visø pirma prisimintina teisë á atvaizdà. Þinoma, tiesioginis nusikalstamø veiksmø fiksavimas yra ið dalies pateisinamas. Já, beje, leidþia ir Þurnalistø ir leidëjø etikos kodeksas. Taèiau reikia prisiminti, kad policijos darbas ne visuomet yra susijæs su nusikaltimais ir net ne

88 110 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË visada su teisës paþeidimais. Kaip tik tokiais atvejais ir kyla rizika paþeisti teisæ á atvaizdà. Reikia pasakyti, kad ne visø personaþø veidai laidoje yra rodomi. Taèiau neretai sunku suprasti, kokie kriterijai lemia, kad vienø asmenø veidai uþdengiami, kitø ne. Neteisinga bûtø manyti, kad tø asmenø, kuriø veidai rodomi, sutikimas nereikalingas. Ðtai vienoje Komandos serijoje buvo parodytas tokio turinio siuþetas. Apsvaigæs nuo alkoholio þmogus buvo atveþtas á ligoninæ, nes jam reikëjo susiûti þaizdà. Taèiau pacientas prieðinosi medikams ir nenorëjo priimti jø paslaugø, todël teko kviesti policijà. Pareigûnai atvaþiavo kartu su Komandos kûrybine grupe. Ðiaip jau problema buvo iðspræsta gana greitai: policininkai surakino þmogui rankas antrankiais, medikai jam susiuvo þaizdà ir neramus pacientas buvo iðveþtas iðsiblaivyti. Siuþeto pabaigoje þurnalistas dar paklausë pareigûnø, ar bus taikomos kokios nors nuobaudos. Policininkai paneigë tokià galimybæ ir paaiðkino, kad þmogus bus palaikytas, kol iðsiblaivys, ir paleistas. Kadangi pagrindinio veikëjo veidas nebuvo uþdengtas ir jis buvo nufilmuotas aiðkiai ir ið arti, kyla klausimas, ar nebuvo padarytas teisës á atvaizdà paþeidimas. Nei nusikaltimas, nei administracinës teisës paþeidimas nebuvo uþfiksuotas, be to, gydytojo kabinetas neturëtø bûti laikomas vieða vieta. Todël buvo bûtinas asmens sutikimas ir sunku patikëti, kad jis buvo gautas. Jeigu sutikimu laikytume tai, kad minimas þmogus neprieðtaravo bûti filmuojamas, turëtume atsiminti, kad jis apskritai sunkiai orientavosi ir vargu ar galëjo reikðti savo valià. O jeigu sutikimas buvo duotas þmogui esant blaiviam ir þinant, kaip jis bus pavaizduotas, tai bûtø galima suabejoti jo psichine sveikata, nes, kaip raðë CK komentaro autoriai, tokioje situacijoje joks protingas þmogus nenorëtø bûti fotografuojamas. Kita svarbi problema privataus gyvenimo paþeidimø tikimybë. Komandos kûrybinë grupë filmuoja ne tik policininkø veiksmus vieðose vietose, bet ir tais atvejais, kai, kartais net jëga, yra áeinama á privaèias valdas ir net gyvenamàsias patalpas. Ið tikrøjø policijos pareigûnams tokia teisë tam tikromis aplinkybëmis suteikiama. Taèiau niekur nëra nurodyta, kad policininkai galëtø kartu atsivesti kokius nors paðalinius asmenis, taip pat þurnalistus. Todël Komandos kûrëjø pa-

89 G. B. Gailius. Steponavièius. Informavimas Þiniasklaidos apie teisësaugos vaidmuo institucijø ðiuolaikiniame veiklà gyvenime ir... tekimas á privaèias patalpas kelia tam tikrø abejoniø. Dar blogiau yra tai, kad kuriant serialà kartais gali bûti paþeidþiama nekaltumo prezumpcija. Policijos atvykimas pagal iðkvietimà tai tik pati tyrimo pradþia ir net tuo atveju, kai asmuo sugaunamas uþ rankos, nekaltumo prezumpcija galioja ir nederëtø vartoti tokiø terminø: vagis, þudikas ar nusikaltëlis. Taèiau tie atvejai, kai þmogus sulaikomas darant nusikaltimà, gal ir maþiau smerktini. Patys teisininkai nesutaria, ar tuomet galima realiai kalbëti apie nekaltumà iki teismo nuosprendþio. Vis dëlto Komandoje pasitaiko ir ne tokiø aiðkiø siuþetø. Vienoje serijoje buvo rodoma, kaip policininkai, gavæ praneðimà, kad du átartini jaunuoliai pasiðviesdami þibintuvëliu apþiûrinëja automobilius, atvyko á vietà ir aptiko vaikinus. Þurnalistams pavyko uþfiksuoti, kaip vienas ið jø iðmetë þibintuvëlá, taèiau jokiø kitø átartinø aplinkybiø pareigûnai nenustatë ir paaugliai buvo paleisti. Ðiame siuþete buvo du keistoki aspektai: policininko klausimas Kiek maðinø iðlupot?, kurá bûtø galima pavadinti net provokaciniu, ir finalinis þurnalisto komentaras: Kà gi, ðià naktá ðie vaikinai nespëjo prisidirbti. Dël pareigûno veiksmø bûtø galima diskutuoti. Paklausë þmogus, tai paklausë. Gal pasikarðèiavo, gal nepagalvojo, kam nepasitaiko? Taèiau tai, kad tokie vaizdai ir su tokiais komentarais patenka á televizijà, nekaltumo prezumpcijos kontekste atrodo, ðvelniai tariant, negraþiai. Prisimintina ir tai, kad remiantis Policijos veiklos ástatymo 6 straipsnio 4 dalimi draudþiama teikti visuomenës informavimo priemonëms informacijà, paþeidþianèià nekaltumo prezumpcijà, o Þurnalistø ir leidëjø etikos kodeksas ápareigoja pastaràjà gerbti. Reikia paminëti dar vienà aplinkybæ. Jà atskleidþia toks pavyzdys. Policija gavo praneðimà, kad viena moteris uþsidarë bute ir ketina nusiþudyti. Pareigûnai skubiai iðvyko á vietà. Þinoma, kartu su Komanda. Patekus á butà paaiðkëjo, kad moteris, matyt, turi psichikos sutrikimø ir rimtai þudytis neketina. Reikia pasakyti, kad ðiuo atveju pagrindinës veikëjos veidas nebuvo parodytas. Taèiau svarbu kas kita. Gerai, kad moters ketinimai nebuvo rimti. O jeigu tai bûtø buvæs tikras bandymas? Suprantama, policijos pareigûnai turi vykti pagal tokius iðkvietimus, taèiau jie yra profesionalai ir turi þinoti, kà daryti. 111

90 112 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË Visai kas kita þurnalistai. Manau, kad në vienas psichologas man nepaprieðtaraus, jei pasakysiu, kad þiniasklaidos atstovø buvimas didina átampà ir gali paskatinti þmogø nusiþudyti. Policijos darbe gali pasitaikyti ir daugiau panaðiø situacijø. Riauðiø, muðtyniø metu ar juo labiau tais atvejais, kai naudojamas ðaunamasis ginklas, taip pat visomis kitomis situacijomis, susijusiomis su didele emocine átampa, þurnalistai yra papildomas rizikos veiksnys, sunkinantis policijos darbà ir keliantis pavojø aplinkiniø saugumui. Atsiþvelgiant á iðdëstytas aplinkybes, reikëtø pripaþinti, kad bûtinas specialus kompleksinis tyrimas, kurio metu bûtø iðnagrinëti visi teisiniai, etiniai ir psichologiniai aspektai, susijæ su tokiø laidø kaip Komanda kûrimu. Remiantis tokio tyrimo iðvadomis bûtø galima nuspræsti, ar tokios programos leistinos. Þiniasklaida ir teisingas procesas Kita svarbi problema yra þiniasklaidos átaka, kad procesas bûtø teisingas. Teisingumo uþtikrinimas vienas ið svarbiausiø ðiuolaikinës demokratinës ir teisinës valstybës bruoþø. Toks procesas apima visà kompleksà teisiø, garantuojamø asmeniui, kaltinamam padarius nusikaltimà: nekaltumo prezumpcijà, teisæ, kad jo bylà nagrinëtø teisingas ir neðaliðkas teismas, teisæ turëti gynëjà ir kitas. Svarbiausia teisingo proceso funkcija apsaugoti visuomenæ nuo kraujo kerðto ir kitø susidorojimo su nusikaltëliais bûdø. Tiesà sakant, tokia apskritai buvo baudþiamosios teisës ir baudþiamojo proceso atsiradimo ir raidos prieþastis. Teisingas procesas ilgos istorinës raidos rezultatas, dabar laikomas tinkamiausia baudþiamøjø bylø nagrinëjimo forma. Kaip tik todël teisingo proceso garantijos yra átvirtintos daugelyje tarptautiniø dokumentø, ið kuriø reikëtø iðskirti Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijà, kurios 6 straipsnis kaip tik ir yra skirtas kaltinamojo teisëms. Panaðios garantijos, tik ne taip koncentruotai, átvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Baudþiamojo proceso kodekse. Taèiau teisingo proceso garantijø átvirtinimas teisës aktuose yra prasmingas tik kai ðiø aktø nuostatos realiai ágyvendinamos. Þinoma, yra numatytos ávairios atsakomybës uþ teisingo proceso garantijø pa-

91 G. B. Gailius. Steponavièius. Informavimas Þiniasklaidos apie teisësaugos vaidmuo institucijø ðiuolaikiniame veiklà gyvenime ir... þeidimus formos. Europos þmogaus teisiø teismas gali net priteisti asmeniui piniginæ kompensacijà, kurià turi sumokëti teises paþeidusi valstybë. Vis dëlto tam, kad procesas tikrai bûtø teisingas, bûtinas ne tik formalus teisiø uþtikrinimas, bet ir reali galimybë jomis naudotis. Kaip tik ðioje srityje þiniasklaidos poveikis gali sukelti dideliø problemø. Kad bûtø aiðkiau, kokios tai problemos, galima prisiminti vieno ið þinomiausiø nusikaltimø pasaulio istorijoje JAV prezidento Johno Fitzgeraldo Kennedy nuþudymo tyrimo aplinkybes. 113 JAV patirtis J. F. Kennedy nuþudymo atveju J. F. Kennedy buvo nuðautas 1962-øjø lapkrièio 22-àjà JAV Teksaso valstijos Dalaso mieste, jo korteþui vaþiuojant miesto gatvëmis. Po keliø valandø policijai jau pavyko sulaikyti átariamàjá Lee Harvey Oswaldà. Kità dienà, perveþant L. H. Oswaldà ið Dalaso policijos departamento pastato á apygardos kalëjimà, daugelio liudininkø akivaizdoje departamento rûsyje já nuðovë vietinio naktinio klubo savininkas Jackas Ruby 3. Pirmoji komisija, tyrusi prezidento J. F. Kennedy nuþudymo aplinkybes, buvo Wareno komisija. Ðios komisijos iðvadoje nemaþai dëmesio skirta ir neigiamai þiniasklaidos átakai. Visø pirma buvo nustatyta, kad þurnalistai këlë grësmæ L. H. Oswaldo saugumui ir ið dalies buvo kalti dël jo mirties. Pareigûnø, pradëjusiø tirti J. F. Kennedy nuþudymà, kabinetai buvo treèiajame Dalaso policijos departamento pastato aukðte. Pasak vieno Federalinio tyrimø biuro (toliau FTB) agento, ðio aukðto koridorius nedaug kuo skyrësi nuo Centrinës stoties piko valandà ir atrodë panaðiai kaip Jankiø stadionas per Pasaulio serijos beisbolo rungtynes 4. Þurnalistø èia buvo tiek, kad policininkai, lydëdavæ L. H. Oswaldà ið vienos patalpos á kità, turëdavo skintis kelià alkûnëmis 5. Panaði padëtis buvo ir specialiai 3 Report of the President s commission on the assassination of President John F. Kennedy. Washington: United States government printing office, P. 2, 8, Ten pat. P Ten pat. P. 206.

92 114 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË surengtos spaudos konferencijos, kurioje buvo oficialiai parodytas L. H. Oswaldas, metu, taip pat Dalaso policijos departamento pastato rûsyje, prieð perveþant átariamàjá á apygardos kalëjimà 6. Ðios aplinkybës sudarë palankias sàlygas J. Ruby patekti á pastatà ir nuðauti L. H. Oswaldà 7. Kita vertus, ir tai daug svarbiau aptariamai temai, didelis þiniasklaidos dëmesys smarkiai suvarþë L. H. Oswaldo teises á teisingà procesà. Policijos pareigûnai, taip pat pats departamento vadovas Jesse E. Curry noriai bendravo su þurnalistais, atskleisdami naujausià informacijà, kuri daþnai buvo nepatikrinta. FTB direktorius J. Edgaras Hooveris buvo susirûpinæs, kad visi Dalaso policijos departamentui perduodami duomenys tuoj pat praneðami per televizijà arba radijà, net asmeniðkai kreipësi á J. E. Curry, praðydamas neteikti daugiau informacijos þiniasklaidai 8. Be to, reikia atkreipti dëmesá ir á tai, kad þurnalistai nuolat duodavo klausimø paèiam L. H. Oswaldui. Net per minëtà spaudos konferencijà, kai J. E. Curry ásakmiai uþdraudë þurnalistams klausinëti átariamàjá, nepavyko to iðvengti 9. Wareno komisijos nuomone, visos ðios aplinkybës galëjo pakenkti bûsimam L. H. Oswaldo teismo procesui. Nusikaltimas sukëlë didþiulá visuomenës susidomëjimà, todël ir ðiaip jau bûtø buvæ nepaprastai sunku surinkti prisiekusiuosius, neturinèius iðankstinio nusistatymo. Taèiau tai, kad buvo atskleisti tyrimo duomenys, dar labiau apsunkino situacijà. Visuomenë, vadinasi, ir bûsimi prisiekusieji, buvo ið anksto supaþindinta su klausimais, kurie galëtø kilti teismo proceso metu, ir susiformavo apie juos iðankstinæ nuomonæ 10. Papildant komisijos iðvadas galima paminëti ir tai, kad J. F. Kennedy nuþudymas anaiptol ne aiðkus nusikaltimas. Yra bent keletas rimtø ir pagrástø jo versijø, kà jau kalbëti apie gandus ir sàmokslo teorijas. Todël net ir ðiandien sunku vienareikðmiðkai teigti, kad J. F. Kennedy tikrai nuðovë L. H. Oswaldas. 6 Ten pat. P. 208, Ten pat. P Ten pat. P Ten pat. P Ten pat. P. 238.

93 G. B. Gailius. Steponavièius. Informavimas Þiniasklaidos apie teisësaugos vaidmuo institucijø ðiuolaikiniame veiklà gyvenime ir... Nors Wareno komisija pripaþino, kad labiausiai aptartà situacijà lëmë prastai organizuotas policijos darbas, dalis atsakomybës buvo priskirta ir þurnalistams, itin agresyviai persekiojusiems pareigûnus. Taèiau apie tai dar bus kalbama vëliau. Ðioje vietoje pakanka konstatuoti, kad J. F. Kennedy nuþudymo pavyzdys puikiai atskleidþia pagrindines problemas, kuriø gali kelti perdëtai aktyvus þiniasklaidos dalyvavimas atliekant nusikaltimø tyrimà. Daugelis ðiø problemø kyla ir ðiandienos Lietuvoje. 115 Tinkama teismo vieta Þiniasklaidos aktyvumà J. F. Kennedy nuþudymo atveju galima ið dalies pateisinti tuo, kad tai buvo itin reikðmingas ávykis. Lietuvoje panaðiø problemø taip pat kyla. Blogiausia, kad jø kyla net ir nelabai ypatingais atvejais. Atidþiau paþvelgus á vadinamuosius rezonansinius nusikaltimus, kartais sunku suprasti, kas kà lemia: nusikaltimo iðskirtinumas þiniasklaidos susidomëjimà ar atvirkðèiai. Kaip pavyzdá galima prisiminti vienà Abipus sienos laidà, kurioje buvo pasakojama apie nuþudymu kaltinamà moterá. Nusikaltimas tikrai nebuvo iðskirtinis ir sunku pasakyti, kodël bûtent já pasirinko þurnalistai. Laidoje buvo parodytas interviu su átariamàja, kuri þurnalistams prisipaþino padariusi nusikaltimà. Be to, apie tyrimo eigà papasakojo prokuroras ir policijos pareigûnai. Þurnalistai moters kaltumu net neabejojo, o siuþeto pabaigoje bûsimas teismo procesas buvo pavadintas nukentëjusiøjø akistata su þudike. Kiek sudëtingesnis, taèiau taip pat vargu ar tokio dëmesio nusipelnantis, buvo visiðkai neseniai Kaune dviejø moksleiviø nuþudymas. Tuoj pat þurnalistai pradëjo kalbëti apie paaugliø-þudikø gaujà ir pasakoti visas detales, nurodydami ir átariamøjø pavardes. Nors byla teismo dar ir dabar nëra pasiekusi, jau spëta sukurti net filmà ið serijos Visiðkai slaptai. Geriausiai já apibûdina komentatoriaus frazës: Geriausias Edgaro draugas nuëjo nupirkti degaus skysèio, kuriuo buvo apipiltas krauju plûstantis paauglys. Spëjama, kad jis buvo padegtas dar bûdamas gyvas, Ne kartà teistas Apuolenskas subûrë gaujà. Jà pavadino Brigada populiaraus serialo pavyzdþiu, Edgaras savo veiksmais uþrûstino Apuolenskà. Gaujos vado paskirta bausmë kru-

94 116 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË vina egzekucija poþeminëje perëjoje ir panaðios. Filmas baigësi tokiais þodþiais: Viskas. Tiesa atskleista. Vaikø-þudikø gauja sulaikyta. Belieka tikëtis, kad ji taip ir liks þymiausia kriminalistikos istorijoje, o banditai kalëjime metø metus atgailaus uþ tai, kad þudë vaikus. Abiem ðiais atvejais kyla klausimas, kiek teisingas ir neðaliðkas bus teismo procesas. Þinoma, teisëjai profesionalai ir jø iðankstinæ nuomonæ daug sunkiau suformuoti negu prisiekusiøjø. Taèiau ir tai ámanoma. Vis dëlto daug svarbesnë kita aplinkybë. Þiniasklaida formuoja visuomenës nuomonæ. Net jeigu teismas nuspræstø kitaip negu þurnalistai, dauguma þmoniø vis tiek tikëtø pastaraisiais. Tokia situacija sukeltø net keletà problemø: didëtø nepasitikëjimas teismais, iðteisintieji bûtø laikomi kaltais ir patirtø socialiná diskomfortà; be to, labai tikëtina, kad pasipiktinæ þurnalistai darytø spaudimà teismø sistemai ir taip paveiktø apeliacinës instancijos teismo darbà ir t. t. Kitaip tariant, tokia þiniasklaidos veikla ne tik suformuoja iðankstinæ nuomonæ, bet ir sukelia iðankstinio nuteisimo efektà : visuomenës akyse teismo procesas tampa tik formalumu, nes visà tiesà jau yra pasakæ þurnalistai. Tokia padëtis netoleruotina demokratinëje ir teisinëje valstybëje. Net ir sunkiausiais nusikaltimais kaltinami asmenys turi savo teises ir jas bûtina gerbti. Todël geriausia ðá skyriø baigti pacituojant vienà Wareno komisijos iðvadø sakiná, kuris puikiai tinka ir ðiø dienø Lietuvai: Mûsø sistemoje tinkama vieta teisti uþ nusikaltimus yra laikoma teismo posëdþiø salë, o ne laikraðèio puslapis ar televizoriaus ekranas 11. Ikiteisminio tyrimo slaptumo apsauga Visi pateikti pavyzdþiai rodo, kad daugiausia problemø sukelia perdëtas þiniasklaidos aktyvumas ikiteisminio tyrimo metu. Teismo procesas yra vieðas, jis prasideda vieðu kaltinimo pareiðkimu ir baigiasi vieðu nuosprendþio paskelbimu. Todël ir þiniasklaidos atstovai, ir kiti 11 Report of the President s commission on the assassination of President John F. Kennedy. Washington: United States government printing office, P. 240 (Vertimas aut. B. G.).

95 G. B. Gailius. Steponavièius. Informavimas Þiniasklaidos apie teisësaugos vaidmuo institucijø ðiuolaikiniame veiklà gyvenime ir... asmenys gali visà procesà stebëti ir informuoti apie já visuomenæ. O ikiteisminis tyrimas yra slaptas. Pagal BPK 177 straipsnio 1 dalá jo duomenys gali bûti skelbiami tik prokuroro leidimu. Apie nepilnameèius átariamuosius ir nukentëjusiuosius negalima skelbti jø asmens duomenø. Tokios nuostatos BPK yra átvirtintos anaiptol ne tam, kad teisësaugos pareigûnai galëtø slapta nuo visuomenës vykdyti neaiðkius veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu, ypaè kai susiduriama su sudëtingais nusikaltimais, keliamos ir tikrinamos ávairios versijos, todël gali bûti pareiðkiami átarimai ávairiems asmenims ir nebûtinai visi jie pasitvirtina. Kartais bûna net taip, kad ápusëjus tyrimui atsiranda visiðkai nauji átariamieji, o prieð tai toká statusà turëjusiø asmenø atþvilgiu tyrimas nutraukiamas. Visi puikiai þinome, kaip greitai þmonës netenka aplinkiniø pasitikëjimo, jeigu jais susidomi teisësaugos institucijos. Ir nesvarbu, kad vëliau átarimai nepasitvirtina. Jeigu jau kà nors policija uþkabino, vadinasi, kaþkas su tuo þmogumi negerai. Ið dalies kaip tik dël ðios prieþasties ikiteisminio tyrimo duomenys ir yra slepiami. Taip pat ir dël to, kad nebûtø paþeistos átariamøjø teisës á teisingà procesà. Ypaè svarbu tinkamai apsaugoti ikiteisminio tyrimo duomenis nuo þiniasklaidos atstovø, nes, minëta, tai sukelia itin sunkiø padariniø. Bûtent dël ðiø prieþasèiø prokurorui ir suteikta teisë spræsti, ar apskritai skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, ir, jei taip, tai kokia apimtimi. Be prokuroro þinios nei þurnalistams, nei kitiems asmenims informacija negali bûti teikiama. Taigi, atrodytø, kad ikiteisminio tyrimo duomenø pagarsinimas tai visø pirma teisësaugininkø, o ne þurnalistø etikos problema. Ið dalies taip ir yra. Prokurorø etikos trûkumai taip pat egzistuoja ir yra aiðkiai pastebimi. Jie turëtø bûti daug atsargesni palaikydami santykius su þiniasklaida, ypaè kai tiriami nusikaltimai nëra iðskirtiniai. Taèiau, paþvelgus giliau, galima pastebëti ir kitø netinkamo elgesio su ikiteisminio tyrimo duomenimis prieþasèiø. Daþnai teisësaugininkai atskleidþia informacijà dël to, kad jauèia þurnalistø spaudimà. 117

96 118 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË Þurnalistø baimë Visi þinome, kad su þiniasklaidos atstovais geriau nesipykti. Taèiau retai susimàstome, kokia tikroji ðio posakio prasmë. Þurnalistø rankose yra didþiulë jëga. Jie formuoja visuomenës nuomonæ, todël gali nesunkiai daryti átakà paskirø asmenø profesinës veiklos sëkmei. Ypaè paþeidþiami ðiuo atþvilgiu yra valstybiniø ástaigø tarnautojai ir pareigûnai, nes jø padëtis labai priklauso nuo visuomenës pasitikëjimo. Teisësaugos institucijø jautrumà didina ir tai, kad joms suteikti specifiniai ágaliojimai. Jos gali naudoti fizinæ jëgà, tam tikrais atvejais net ginklus, vykdyti slaptus veiksmus, paimti kitiems asmenims priklausantá turtà ir riboti kitas þmogaus teises. Dël ðios prieþasties sukelti visuomenës nepasitikëjimà teisësaugos institucijomis yra ypaè lengva. Tuo buvo galima ásitikinti prasidëjus vadinamajam prezidento skandalui, kurio metu kai kurios visuomenës informavimo priemonës pradëjo skleisti gàsdinanèias þinias, kad Valstybës saugumo departamentas vykdo totaliná sekimà ir klausosi vos ne visø Lietuvos gyventojø telefono pokalbiø. Ðioje vietoje verta dar kartà prisiminti Wareno komisijos iðvadas, nes jose buvo aptarta ir þurnalistø baimës problema. Ðtai Dalaso miesto valdytojas Elginas Crullas parodë, kad 1962-øjø lapkrièio 23-iosios rytà buvo susitikæs su policijos departamento vadovu J. E. Curry. Pastarasis pokalbio metu pareiðkë manàs, kad bûtina bendradarbiauti su þiniasklaida, nes kitaip já apkaltins gestapo metodø naudojimu. Komisija nustatë, kad þurnalistø panaðiø uþuominø tikrai buvo 12. Neabejotina, kad tokius metodus taiko ir Lietuvos þiniasklaidos atstovai. Þiûrint ávairias laidas ir reportaþus nesunku pastebëti, jog teisësaugos institucijø ir paskirø pareigûnø atsisakymas vieðai komentuoti savo veiksmus paprastai pateikiamas kaip labai átartina aplinkybë. Visuomenei tokius átarimus priimti yra nesunku, nes þmonëms apskritai bûdinga manyti, kad slepiami veiksmai bûtinai yra neteisëti, amoralûs ar neleistini dël kitø prieþasèiø. Vis dëlto teisësaugos institu- 12 Report of the President s commission on the assassination of President John F. Kennedy. Washington: United States government printing office, P. 241.

97 G. B. Gailius. Steponavièius. Informavimas Þiniasklaidos apie teisësaugos vaidmuo institucijø ðiuolaikiniame veiklà gyvenime ir... cijø veiklos atveju tokia prezumpcija nëra teisinga. Slaptumo prieþastys gali bûti visai kitos, todël panaðus þurnalistø elgesys, kurá dràsiai galima vadinti informaciniu reketu, yra neleistinas normalioje demokratinëje visuomenëje. Save gerbiantys þiniasklaidos atstovai turëtø ne tik þinoti savo, bet ir valstybës pareigûnø teises, pareigas ir ágaliojimus. Ir ne tik þinoti, bet teisingai suvokti jø prasmæ ir svarbiausia jø paisyti. 119 Nieko neteisëta Að nedarau nieko neteisëto bûtent toká sakiná greièiausiai iðgirstume ið teisësaugininko ar þurnalisto, supaþindinto su ðiame straipsnyje iðdëstytomis mintimis. Ið tikrøjø daþnai sunku áþvelgti jø veiksmø kokius nors formalius teisës paþeidimus. Jeigu Komandos kûrybinë grupë filmuoja policininkø darbà, rodo já visai Lietuvai ir niekas dël to neprieðtarauja, tai kas èia neteisëta? Prokurorai savo ruoþtu gali atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis arba neatskleisti. Në vienu atveju paþeidimo nebus. Jeigu ir bus, tai já bus nepaprastai sunku árodyti. Þurnalistai gali pateikti bet kokius tikrovæ atitinkanèius duomenis, juos interpretuoti ir neatskleisti informacijos ðaltinio. Tai taip pat teisëta. Tik ar pakanka elgtis teisëtai? Kaþin. Vienas ið universitete man dësèiusiø profesoriø mëgdavo kartoti, kad baudþiamoji teisë nëra panacëja. Ji esanti ultima ratio paskutinë priemonë. Panaðiai galima pasakyti ir apie teisæ apskritai. Juk nepuolame bylinëtis su gyvenimà gadinanèiu kaimynu. To griebiamës tik visiðkai iðvesti ið kantrybës. Taip yra ir þiniasklaidos ir teisësaugos institucijø santykiø srityje. Jeigu kuri nors ið jø paþeidþia teisës reikalavimus, tai reiðkia, kad problema jau pasiekusi kritinæ stadijà. Kur kas aukðtesni negu teisës yra profesinës etikos reikalavimai. Èia reikia kalbëti ir apie þurnalistø, ir apie teisësaugos pareigûnø, o kartais net teisëjø, etikà. Svarbiausia suvokti, kad ji niekuomet nesutilps á jokius kodeksus, ástatus ar nuostatus. Etikos srityje galimas tik ex post reguliavimas. Asmeniui atlikus tam tikrà veiksmà, atitinkamos institucijos gali konstatuoti, kad jis buvo neetiðkas, taèiau neámanoma ið anksto apibrëþti etiðko elgesio. Vis dëlto etikos prasmæ galima suvokti ið anksto.

98 120 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË Kaip tik dël to reikia kalbëti apie vidinius elgesio reguliavimo mechanizmus. Be to, reikia prisiminti ir tai, kad greta neteisëto ir neetiðko dar egzistuoja abejotinas elgesys. Jo ne tik neámanoma ið anksto sureguliuoti. Tokio elgesio negali ávertinti jokios komisijos ar tarybos, èia nepadeda jokie tyrimai, svarstymai ar posëdþiai. Suprasti, kad tam tikras veiksmas yra abejotinas ir todël jo geriau neatlikti, þmogui gali padëti tik sàþinë. Nereikia bûti psichologijos specialistu, kad suprastum sàþinës vaidmená. Kiekvienas normalus þmogus jà turi ir jauèia, kad tai mechanizmas, fiksuojantis net menkiausius nuokrypius nuo elgesio, kurá sàlygiðkai galime pavadinti geru. Atrodytø, kad tokiu mechanizmu ypaè pravartu bûtø naudotis þurnalistams ir teisësaugininkams, nes jø veiksmai gali padaryti didþiulæ, kartais net lemtingà, átakà kitø þmoniø gyvenimui. Deja, daþnai atrodo, kad abiejø profesijø atstovai apskritai nesuvokia savo atsakomybës uþ kitø likimus. Jeigu visi þiniasklaidos ir teisësaugos atstovai elgtøsi pagal savo sàþinæ, tai arba apskritai nekiltø teisës ir etikos problemø, arba jos bûtø visiðkai kitokio pobûdþio. LITERATÛRA Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybës þinios. 1992, Nr Lietuvos Respublikos baudþiamojo proceso kodeksas // Valstybës þinios Nr Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybës þinios. 2000, Nr Lietuvos Respublikos policijos veiklos ástatymas // Valstybës þinios. 2000, Nr Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencija // Valstybës þinios Nr Report of the President s commission on the assassination of President John F. Kennedy. Washington: United States government printing office, 1964.

99 G. Steponavièius. Þiniasklaidos vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime Vaiko teisës ir interesai þiniasklaidoje 121 GRAÞINA IMBRASIENË Vaiko teisiø apsaugos kontrolierë Raidos ir ugdymo specialistai vienbalsiai sutaria, kad vaikystë graþiausias ir daþnai geriausias þmogaus gyvenimo laikotarpis, kupinas emocijø, ieðkojimø ir atradimø, neuþmirðtamø minuèiø ir áspûdþiø labiausiai vertinamas ir didþiausià átakà þmogaus asmenybës formavimuisi turintis gyvenimo tarpsnis. Kaip tik ðiuo etapu visi mes, tai pabrëþiama ir Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijoje, turime uþtikrinti ir garantuoti vaikui kiek ámanoma geresnæ gyvenimo pradþià, veiksmingà apsaugà ir globà. Tai reiðkia, kad kiekvienu atveju, imdamiesi visø vaikà lieèianèiø veiksmø, turime gerai pasvarstyti ir ásitikinti, jog tas elgesys atitiks vaiko interesus ir jokiu bûdu neprasilenks su visuotinai pripaþintomis vaiko teisëmis. Ypaè tai norëèiau akcentuoti mûsø þiniasklaidos, arba, kaip sakoma, visuomenës informavimo priemoniø atþvilgiu. Dabar vis labiau galima pastebëti, kad þiniasklaida gana agresyviai perima tà vaidmená, kuris anksèiau priklausë iðimtinai ðeimai ir mokyklai ji nulemia vertybes, tikslus, elgesio tipus. Ji ið dalies ne tik informuoja, bet ir moko, netgi, sakyèiau, formuoja visuomenæ. Tai pagrindþia ir vieðosios nuomonës apklausos, jø duomenimis, pasitikëjimo þiniasklaida reitingai bûna itin aukðti. Todël labai svarbu, kaip þiniasklaida pateikia informacijà apie ávairius ávykius ir reiðkinius, ið jø ir apie nusikaltimus, juos padariusius asmenis, nes, pasiekdama itin plaèià ir ávairialypæ auditorijà, ji formuoja informacijos vartotojø nuomonæ apie prasiþengusius þmones. Tada jiems ypaè sunku pritapti visuomenëje, o nesugebëdamas pritapti þmogus, ypaè nepilnametis, gali prasilenkti su visuomenëje priimtomis vertybëmis dar ne kartà. Taigi þiniasklaidos átaka visuomenei, o juo labiau vaikams, yra neabejotina, ir ji tokia iðliks. Todël labai svarbiu dalyku, vertinant vaiko

100 122 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË teisiø ir teisëtø interesø tinkamos apsaugos ir uþtikrinimo poþiûriu, tampa du aspektai: þiniasklaidos priemoniø savireguliacijos mechanizmas bei valstybës taikomas visuomenës informavimo priemoniø teisinis reguliavimas. Europos Tarybos dokumente Vaikø þalojimas ir apleidimas (Abuse and neglect of children) teigiama, kad Visos ET valstybës pripaþásta verslo ir spaudos laisvæ, kiekvieno teisæ dël pelno skelbti nuomones ar publikuoti vaizdus. Taèiau Europos civilizacija iðsiþadëtø pati savæs, jei nesugebëtø pasiekti ðiø teisiø ir valstybës garantuotos vaikø apsaugos nuo juos þalojanèios suaugusiøjø laisvës pusiausvyros. Jungtiniø Tautø nepilnameèiø nusikalstamumo prevencijos gairëse (Rijado gairës) pabrëþiama, jog þiniasklaida turëtø suvokti savo svarbø visuomeniná vaidmená ir atsakomybæ, taip pat tà átakà, kurià ji daro dël jaunimo piktnaudþiavimo narkotikais ir alkoholiu. Pateikdama nuoseklià ir santûrià informacijà, þiniasklaida turëtø naudoti savo poveikio galià piktnaudþiavimo narkotikais prevencijai. Europos þmogaus teisiø konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisë skleisti informacijà nëra absoliuti ir yra galimos ribos, t. y. bûtinumas uþtikrinti nacionaliná saugumà, teritorijos vientisumà, visuomenës saugumà, uþkirsti kelià nusikaltimams, apsaugoti sveikatà, moralæ, kitø asmenø teises ir laisves, teisminës valdþios neðaliðkumà ir autoritetà. Daug dëmesio ðiam reguliavimui skiria ir nacionalinë teisës sistema. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Visuomenës informavimo ástatymo 4 straipsnyje átvirtinta þmogaus teisë laisvai reikðti savo mintis ir ásitikinimus. Taèiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvë reikðti ásitikinimus, gauti informacijà negali bûti ribojama kitaip, kaip tik ástatymu, jei tai bûtina siekiant apsaugoti þmogaus sveikatà, garbæ ir orumà, privatø gyvenimà, dorovæ ar ginti konstitucinæ santvarkà. Visuomenës informavimo ástatymas ápareigoja þurnalistus savo veikloje vadovautis Konstitucija ir ástatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinëmis sutartimis, pagarbos þmogui principais, laikytis þurnalistø profesinës etikos normø ir pan. Ástatyme taip pat numatyta, kad naudojimasis informacijos laisve gali bûti saistomas reikalavimø, sàlygø,

101 G. Imbrasienë. Steponavièius. Vaiko Þiniasklaidos teisës ir interesai vaidmuo þiniasklaidoje ðiuolaikiniame gyvenime apribojimø ar bausmiø, kuriuos nustato ástatymai ir kurie bûtini apsaugoti nuo konfidencialios informacijos atskleidimo, apsaugoti þmoniø privatø gyvenimà, teises ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje átvirtinta, kad þmogaus privatus gyvenimas yra nelieèiamas. Remiantis Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos 16 straipsniu, kiekvienas vaikas turi bûti apsaugotas nuo savavaliðko ar neteisëto kiðimosi á jo asmeniná, ðeimos gyvenimà, neteisëto kësinimosi á jo garbæ ir reputacijà. Vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymo 53 straipsnio 4 dalies normos draudþia skelbti átariamo padarius nusikaltimà kaltinamo, teisiamo ar nuteisto uþ nusikaltimà vaiko asmenybæ identifikuojanèius duomenis. Þurnalistø ir leidëjø etikos kodekse skelbiama:,,þurnalistas ir leidëjas negali paþeisti þmogaus teisiø ir orumo. <...> Nedera skelbti nusikaltimø aukø vardø, ypaè kai kalbama apie seksualinæ agresijà. <...> Þurnalistas ir leidëjas neturëtø piktnaudþiauti katastrofø, avarijø ar smurto vaizdais, kurie gali þeisti ten rodomø þmoniø artimøjø jausmus bei skaitytojø ir þiûrovø jautrumà. <...> Þurnalistas turi bûti itin atsargus, neturëtø minëti pavardþiø, skelbdamas þinias apie saviþudybes ar bandymus nusiþudyti. Nepilnameèiø apsaugos nuo neigiamo vieðosios informacijos poveikio ástatymo nuostatos mums aiðkiai nurodo ir apibrëþia informacijà, kuri yra kenksminga vaikø ugdymuisi ir nustato jos naudojimo kriterijus. Taigi teisinë bazë, reglamentuojanti vaikø teisiø ir teisëtø interesø apsaugà visuomenës informavimo procesuose, yra aiðki ir, sakyèiau, pakankamai nuosekli, taèiau ðioje srityje, kaip niekur kitur realybë ir teorija labai stipriai skiriasi.... Panevëþio apygardos teismo salëje pirmadiená aidëjo garsios raudos. Praëjusiø metø rugsëjo mënesá þiauriai nuþudytos devynmetës Agnës Giedraitytës tëvai bei artimieji, klausydamiesi nuosprendþio þudikui, ið naujo iðgyveno netekties skausmà. Septyniolikmetis Këdainiø rajono gyventojas Andrius Murauskas sulaukë grieþèiausios bausmës, kokia gali bûti Penktadiená prie Minijos upës esanèiame miðkelyje aptiktas automobilis, kuriame rasti dviejø ðio miestelio gyventojø lavonai. Átariama, kad 123

102 124 ÞURNALISTO STATUSAS. ÁÞANGOS TEISË IR ÞODÞIAI MORALË artimai draugavæ vedæs vyriðkis Erikas Jasevièius ir nepilnametë moksleivë Þivilë Repðytë nusiþudë. Toká meiluþiø poelgá netruko apgaubti ávairiausios apkalbos... Tai tik pora citatø ið dienraðèiø, kurios, kaip ir kasdieniai reportaþai, informaciniai praneðimai, publicistinës laidos, kitos visuomenës informavimo priemonës, iliustruoja minëtø teisës normø ágyvendinimà praktiðkai. Man iðsakius nepasitenkinimà, priekaiðtø dël informacijos pateikimo paþeidþiant visas minëtas teisës normas, vienas ið daþniausiø argumentø bûna visuomenës teisë, visuomenës interesas þinoti, o siûlymas riboti þodþio laisvæ priimamas kaip grasinimai cenzûros ávedimu ir pan., nesigilinant, kad saviraiðkos laisvë gali ir turi bûti ribojama, kai paþeidþiami visuomenës interesai ir þmogaus teisës, o svarbiausia vaiko teisës ar jo interesai. Esu net girdëjusi þiniasklaidos atstovo pasvarstymà, kad dël populiarumo ir gausesnës auditorijos, o tai savaime reiðkia ir didesnio pelno, kol kas apsimoka nepaisyti kai kuriø vaiko teisiø. Ðiuo atveju itin tinka Jameso Redfieldo knygos Deðimtoji áþvalga citata:,,praeityje plunksnos broliai bent jau stengësi dirbti savo darbà, atsiþvelgdami á tam tikrus doros reikalavimus. O dabar viskas pasikeitë. Visi vaikosi ðlovës ir sensacijø. Niekam nerûpi pati tiesa ji pateikiama taip, kaip paranku. Þurnalistai tik ir þiûri, kaip iðpeðti kuo daugiau pelno, todël nesidrovëdami murdosi purve, kad tik iðkapstytø kuo didesnæ ðlykðtynæ, kurià vëliau galëtø pelningai parduoti. <...> Norëdami likti sveiki, privalome iðlavinti pozityvø aplinkos suvokimà. Ir ðitaip turime elgtis sàmoningai, su meile, o ne agresija. Taigi dràsiai teigtina, kad ðalia didþiausià átakà vaikui turinèiø socializacijos veiksniø, nulemianèiø vertybiø perimamumà ir kaità ðeimos, mokyklos, visuomenës ir religijos, në kiek ne maþesnæ átakà, tik gal net efektyvesnæ daro þiniasklaida. Jai neretai svarbiausia kitas interesas pelno siekimas. Pelno troðkimas, nelygioje kovoje nusveriantis suvokimà, kad reikia apsaugoti vaikus nuo neigiamos informacijos poveikio. Be to, pelnui pasiekti reikalingas þmogus vartotojas, ir ne bet koks, bet duodantis garantuotà pelnà tas, kuris vartoja tokià infor-

103 G. Imbrasienë. Steponavièius. Vaiko Þiniasklaidos teisës ir interesai vaidmuo þiniasklaidoje ðiuolaikiniame gyvenime macijà ir negali atsitraukti, o jam patraukti iðnaudojami ir patys primityviausi þmogaus biologiniai instinktai: lytinis potraukis, agresija, baimës jausmas, pranaðumo, naujumo poreikis ir paprasèiausiai smalsumas. Taip gimsta pseudopublicistinës laidos, kuriø apstu nûdienos televizijø programose. Naujos informacinës technologijos ávairiausiomis formomis labai sparèiai ir agresyviai braunasi á þmoniø gyvenimà ne tik darbo aplinkoje, valstybëje ir pasaulyje, bet ir kasdienëje ðeimos buityje. Ðis procesas ágauna svarbià ekonominæ, politinæ visuomeninæ reikðmæ, vis plaèiau lemdamas perëjimà ið industrinës á informacinæ visuomenæ, tapdamas neatsiejama demokratijos mechanizmo funkcionavimo dalimi. Mûsø visuomenëje, kur þinios ir informacija ágyja realià valdþià ne tik politiniams procesams, bet ir paskirø þmoniø vertybiø skalëms formuoti, spauda radijas ir televizija, ið vadinamos ketvirtosios vietos valdþios hierarchijoje vis labiau pretenduoja á pirmàjà. Ir bûtent dël tokios didþiulës, kartais net lengvabûdiðkai nesuvokiamos þiniasklaidos átakos kiekvienam ið mûsø turime dëti visas pastangas ir siekti, kad visuomenë vieðosios informacijos srityje nebûtø bejëgë vartotoja, o gintø savo vaikus nuo dvasinio dorovinio þalojimo, taip ji gins pati save bei savo civilizacijos tapatumà ir tæstinumà nuo vertybinio iðsigimimo. 125

104 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ASPEKTAI

105 128 ÁÞANGOS ÞODÞIAI

106 G. Steponavièius. Þiniasklaidos vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime Televizija ir þmoniø agresyvumas 129 Prof. dr. JO GROEBEL Europos þiniasklaidos instituto generalinis direktorius Prieð pradëdamas kalbëti apie televizijos poveiká þmoniø agresyvumui, turiu atkreipti dëmesá á du veiksnius, kurie labiausiai didina agresijà. Pirmasis vaikø auklëjimas, antrasis frustracija. Kartais vaikas gali bûti perkrautas informacija ir nusivilia, tampa agresyvus. Taip pat kalbësiu apie tai, kodël þmonës þavisi agresyviu turiniu. Tai nepaprastai svarbu, nors apie tai buvo labai maþai kalbëta. Galbût pamenate, kaip praëjusio ðimtmeèio paskutiniame deðimtmetyje Didþiojoje Britanijoje, rodos, Liverpulyje, du dvylikameèiai nuþudë ðeðiametá. Dar prieð aptariant situacijà ðeimose, ið karto buvo átarta, kad kalta vaizdajuostë, kurià ðie dvylikameèiai þiûrëjo. Dar vienas pavyzdys ávykis Tokijuje: maþas vaikas, jei neklystu, taip pat dvylikametis, nukirto mergaitei galvà. Buvo iðsiaiðkinta, kad prieð tai berniukas þiûrëjo vaizdajuostes su baisiais, þiauraus smurto kupinais vaizdais. Treèiasis atsitikimas ávyko Litltone, kur ðeðiolikmeèiai þudë kitus mokinius. Net maþame rytinës Vokietijos miestelyje pernai vienas moksleivis nuþudë aðtuoniolika mokiniø ir keletà mokytojø. Rio de Þaneire, kur anksèiau esu atlikæs tyrimà, þmogþudystës tapo beveik kasdienybe. Visais ðiais atvejais apie nusikaltimus kalbama tokiu kontekstu: kalta visuomenës informavimo priemoniø átaka. Kaip minëjau prieð pradëdamas kalbëti apie jas, nors jos yra nepaprastai svarbios, reikia pripaþinti, kad ið esmës daug svarbiau nei televizija arba internetas yra vaikø auklëjimas ðeimose ir socialinë aplinka. Televizijà mato visi, televizija arèiausiai esantis atpirkimo oþys. Perþiûrëjau daugiau nei penkis tûkstanèius moksliniø televizijos ir interneto poveikio tyrimø rezultatø, ir beveik kiekvienas atvejis buvo susijæs su situacija ðeimoje. Agresijos, kiekvieno antisocialaus poelgio pradþios taðkas ne televizija, ne internetas, o ðeima: arba ðeimose

107 130 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI daug smurto, brutalumo, arba ðeimos nesugeba suteikti savo vaikams ðilumos, meilës, nuoðirdumo, jausmø. Vaikai, negaudami to ðeimose, vis labiau ieðko paþinimo televizijoje, internete. Taigi prieð pradëdami kaltinti kinà, televizijà, internetà (norëèiau ðiek tiek atsakomybës priskirti ir jiems), pirmiausia aptarkime artimiausià socialiná fonà. Puiku kalbëti apie televizijos ir interneto ðvietimà, taèiau ið tikrøjø matome, kad tëvai nesirûpina, kaip jø vaikai naudojasi televizija ir internetu. Að atlikau tarptautiná tyrimà, kuris rodo, kad 70 proc. tëvø neþino, kà jø vaikai veikia internete. Èia situacija visiðkai kitokia nei televizijoje, nes internetas daug maþiau kontroliuojamas, èia rodomi ðlykðèiausi, brutaliausi, agresyviausi vaizdai, ir tëvai to neþino. Neþino ir mokytojai. Taigi nekaltinkime vien televizijos. Mokslininkas Albertas Bandura, dabar dirbantis Stanforde, nustatë tëvø ir televizijos rodomo elgesio pavyzdþius. Tarkime, kaþin ar kuris nors ið tëvø paimtø maþo vaiko rankà ir uþdëtø ant karðtos viryklës norëdamas pademonstruoti, jog viryklë karðta ir galima nusideginti. Tëvai elgiasi ið esmës labai natûraliai, jie sako vaikui: Þiûrëk ir patys, prikiðæ savo rankà arti viryklës, ima jà pûsti, leisdami suprasti, kad ten karðta. Vaikas ðypsosi, taèiau stebëdamas mokosi ten karðta, turiu tai atsiminti. Ðtai kodël vaikai mokosi ið televizijos jie ieðko pavyzdþio. Kuo maþiau paþinimo siûlo tëvai, tuo daugiau paþinimo vaikai pasiima ið televizijos, interneto ar kitø visuomenës informavimo priemoniø. Natûralu, kad, þiûrëdami þavintá, ádomø televizijos pasakojimà, vaikai á já ásijauèia. Todël nenoriu tvirtinti, kad bûtø nuostabu pasakyti iðmeskime visas smurtines programas, o vietoje jø rodykime reportaþà ið ðios konferencijos tegu vaikai þiûri. Abejoju, ar tai bûtø gera alternatyva. Mûsø konferencija turi panagrinëti ðià labai svarbià temà kodël vaikus þavi televizijos programos ar filmai, kuriuose rodomas smurtas? Dël veiksmo. Tai esminis procesas, kodël smurtas vaikams, o ypaè berniukams, toks patrauklus. Moteris televizijoje rodomas smurtas paveikia daug maþiau, nes jos maþiau juo domisi. Kodël? Remiantis tyrimais, vyrus daug labiau þavi smurtas, nes jis susijæs su veiksmu. Jie turi ágimtà tendencijà bûti fiziologiðkai suþadinti dalykø, kuriuose daug veiksmo arba kurie yra agresyvûs. Tai priklauso ne tik nuo iðsilavinimo. Ðis susiþa-

108 G. J. Groebel. Steponavièius. Televizija Þiniasklaidos ir þmoniø agresyvumas vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime vëjimas turi genetiná pagrindà. Jei paþiûrësite kriminalinæ kronikà, jei pasidomësite mokyklose, visuomet daugiausia nusikalsta berniukai, o ne mergaitës. Juos þavi veiksmas. Þinoma, gal ir bûtø neblogas sumanymas pakeisti visus agresyvius filmus reportaþais ið ðios konferencijos, taèiau reitingai bûtø nedideli. Taigi tiek apie elgesá. Leiskite jus padràsinti. Remiantis tarptautiniais tyrimais, didëjanèio þiauraus smurtavimo ir daugëjanèiø þmogþudysèiø negalima tiesiogiai susieti su ekrane rodomu smurtu. Problema yra ne ta, kad dramatiðkai daugëja ypaè þiauriø nusikaltimø, þmogþudysèiø, nuþudymø, uþpuolimø. Faktas tas, kad daugumoje Europos ðaliø per paskutiniuosius penkiasdeðimt metø nuþudymø skaièius nelabai pasikeitë. Þmonës stipriai susilaiko nuo þudymo, jø nepaveikë nei televizija, nei internetas. Taèiau yra kita problema nekriminalinis smurtas mokyklose. Ten elgesio modelis ið kino, televizijos ir interneto gali tapti realybe. Vaikai, ypaè berniukai, ir vis daugiau mergaièiø nori bûti brutalesni. Tuo esu susirûpinæs. Nemanau, kad jie visi iðaugs þudikai. Turi nugalëti natûrali tendencija neþudyti kito þmogaus, savo artimo. Bandura teigia mintá, kad smurtas ir agresyvus elgesys yra apdovanojami. Jei jie bûtø pateikti gàsdinanèiu kontekstu, dauguma þmoniø sakytø smurtauti neádomu. Taèiau kai parodoma, kad agresija padeda ágyti tam tikrà padëtá, iðspræsti problemas, jei ji pateikiama kaip ádomus, smagus dalykas, tai kelia didelá pavojø. Antras aspektas, dël kurio esu susirûpinæs labiau nei dël elgesio per ilgà laikà sukûrëme supratimà, kad pasaulis yra þiaurus. Tai netiesa. Kembridþo universitete su kolegomis atlikau tyrimà: ar smurtas ir brutalus þiaurumas istorijoje natûralus ir normalus. Istorijos knygos paraðytos þiûrint per þiauriø karø prizmæ. Taèiau galiu pasakyti, jog karai, kad ir kokie blogi jie bûtø, labiau iðimtis, o ne taisyklë. Mes raðome istorijà daugiausia apie karus. O dauguma þmoniø (þinoma, buvo ir daug iðimèiø) vis dëlto uþaugo tais laikotarpiais, kai nebuvo þiauraus karo. Taèiau karas prikausto dëmesá, ir þmonës tiki, kad pasaulis blogesnis nei ið tikrøjø yra, ir tai tampa jø pasaulëþiûros dalimi. Esu laimingas, nes tikiu, kad dauguma þmoniø yra geri, o ne blogi. Taip, egzistuoja griaunamasis potencialas, taèiau þmonës ið esmës yra 131

109 132 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI geri. Dvideðimt trijose ávairiose ðalyse atlikau tyrimus, kurie parodë, ir mane tai jaudina, kad kuo daugiau þmonës þiûri televizijà, ypaè berniukai, kuo daugiau naudojasi informavimo priemonëmis, tuo labiau patiki, kad þmonës yra blogi. Pasaulio vaizdas kuriamas pabrëþiant smurtà pasaulis piktas ir blogas. Taip, aplinkui vyksta daug negerø dalykø, taèiau ið esmës þmonës yra geresni nei mums atrodo. Að turiu galvoje ne vien kolegas mokslininkus. Treèia, visuomenës informavimo priemonës ir kultûrinis klimatas glaudþiai susijæ ta prasme, kad mes netgi vienas su kitu bendraujame agresyviai. Þmogaus orumà sudaro tai, kaip mes suvokiame kità þmogø. Ði samprata keièiasi, ir man tai kelia nerimà. Jei áprantate, kad þmonës tampa aukomis, kad skriaudþiami ar muðami þmonës yra potencialûs jûsø pasitenkinimo objektai, jûs keièiate kultûriná klimatà. Tai susijæ ne tik su smurtu, fiziniu agresyvumu, bet ir su tuo, kaip þmonës rodomi ekrane. Jei ið jø ðaipomasi, tyèiojamasi, tai taip pat keièia kultûriná klimatà ir mûsø tarpusavio bendravimà. Taip pat daromas poveikis individualiai asmenybës raidai, o tai ir yra ðios konferencijos tema. Atlikti ilgalaikiai tyrimai rodo, kad tie vaikai, kurie labai daug þiûri televizijà, ypaè smurtines laidas, linkæ bûti agresyvesni, turëti neigiamesná poþiûrá á pasaulá. Taip daromas poveikis realybës suvokimui. Kinas ir televizija, o ypaè internetas, yra labai konstruktyvûs. Mano nuomone, pasaulis, turintis internetà ir televizijà, yra daug geresnis nei be jø. Taèiau jei supainiosite meninæ produkcijà ir naujienas bei dokumentikà, susidarysite visai kitoká poþiûrá á realybæ. Manau, kad tai nesusijæ su ástatymais, to nereikia kontroliuoti teisiniu lygmeniu, taèiau turi vykti diskusijos: ar per televizijà ir internetà pateikiama informacija ir vaizdai atitinka realybæ. Pavojingas visuomenës informavimo priemoniø turinys gali bûti tvarkomas tam tikromis pakopomis, kur kiekvienas ið karto sutiktø, kad, pavyzdþiui, vaikø pornografija nepaprastai pavojinga. Neþinau në vienos ðalies pasaulyje, kur vaikø pornografijai bûtø pritariama. Taèiau jei agresija, smurtas ir karas rodomi naujienø laidose, tai visai kas kita. Dauguma þmoniø pasakytø taip, tai smurtas, taèiau mes

110 G. J. Groebel. Steponavièius. Televizija Þiniasklaidos ir þmoniø agresyvumas vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime turime já pateikti ir parodyti, nes tai dalis informacijos, dalis karo siaubo. Leiskite man truputëlá nuklysti á ðalá. Kai ávertinome keleriø pastarøjø metø Europos spaudà, susidarëme áspûdá, kad, pavyzdþiui, Lietuvos spauda yra labai teigiamas atvirumo ir liberalumo pavyzdys. Tai pavyzdinë spauda. Að net nelyginu su Italija, nes tai visai kas kita. Ten ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis valdo þiniasklaidos priemoniø imperijà ir tuo tikrai reikëtø susirûpinti, taèiau tai turi bûti svarstoma jau diplomatiniu lygiu. Mes matome daug kultûriniø ir nacionaliniø skirtybiø. Visi pritariame, kad smurtas visada baigiasi tuo, kad kaþkas nuskriaudþiamas, kaþkam padaroma þala, bet tai nëra kultûrinë skirtybë. Ðiaip ar taip, visi þmonës pasakytø, kad smurtas yra blogai. Jei paklaustumëte kurá nors þmogø, ar jis norëtø patirti smurtà, dauguma, galbût bûtø keletas iðimèiø, pasakytø ne, jokiu bûdu. Rasizmui dabar, þinoma, èia Jungtiniø Tautø nuopelnas, daugiau në vienoje pasaulio dalyje nepritariama. O ðtai rasistinë iðraiðka suvokiama skirtingai. Pavyzdþiui, Jungtinëse Valstijose yra tokia situacija, kai ámanoma save iðreikðti netgi rasistiniu bûdu, o Vokietijoje tai apskritai negalima, ir tai labai susijæ su istorija. Pastebima labai dideliø skirtumø kalbant apie nepadorià kalbà. Pavyzdþiui, vokieèiams, kurie labai drausmingi ir ðvarûs, tai në motais. Jie nepadoriausià kalbà transliuoja per televizijà, skleidþia per filmus, ir visiems tai priimtina. O ðtai Jungtinëse Valstijose, Nyderlanduose daug þmoniø labai nerimauja dël nepadorios kalbos. Tarptautiniu lygmeniu nesmurtinë erotika (smurtinë pornografija, þinoma, èia neátraukta) yra labai skirtinga. Pavyzdþiui, parodyti nuogà krûtá visiðkai normalu daugelyje Europos ðaliø, taèiau tai blogiau nei smurtas daugelyje Amerikos televizijø. Tai susijæ su tradicijomis, kultûra ir þmogiðkuoju orumu. Vëlgi að dabar nekaltinu Brazilijos, kurios spaudoje, televizijoje juokiamasi ir ðaipomasi netgi ið neágaliøjø. Taigi þmogiðkasis orumas kultûriniu poþiûriu yra labai skirtingas. Ðtai dar keletas tyrimo, kurá neseniai, o tiksliau ðiais metais, atlikau dvideðimtyje ávairiø pasaulio ðaliø, rezultatø. Pavyzdþiui, Jungtinëse Valstijose dauguma þmoniø sako, kad per televizijà ir per internetà 133

111 134 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI rodoma per daug sekso. Taèiau Vokietijoje, kaip ir daugumoje Europos ðaliø, labai laisvai þiûrima á nesmurtinæ erotikà. Egzistuoja labai dideli skirtumai, kaip þmonës ástatymuose ir kasdienybëje vertina fizines ir kitas agresijos formas. Atlikau tyrimà su penkiais su puse tûkstanèio vaikø dvideðimt trijose skirtingose ðalyse, tarp jø Angoloje, Japonijoje, Brazilijoje, Mauricijuje, ir buvau priblokðtas, kad beveik visame Azijos regione þodinis uþpuolimas ir psichologinis áþeidimas laikomas daug blogesniu nei fizinis, vos ne mirtina nuodëme. Visiðkai kitoks vaizdas vadinamosiose individualistinëse visuomenëse. Vakarø pasaulyje kam nors smogti yra daug blogiau nei uþsipulti þodþiais. Ir tai rodo, kokie dideli skirtumai pasaulyje. Ðiame UNESCO tyrime, kuriame dalyvavo dvideðimt trys ðalys, susirûpinimà këlë lytis. Mat daugiausia atvejø berniukai, vyrai, yra blogieji. Visuomenës informavimo priemoniø agresija tai visuotinë kalba, ir mes turime visuotiniø herojø, tarkime, Ðvarcnegerá, kuris þinomas visame pasaulyje. 95 proc. ið tø penkiø su puse tûkstanèio vaikø Afrikoje, Azijoje ir visur kitur paþásta Arnoldà Ðvarcnegerá. Ir pradëjo paþinti dar prieð jam tampant gubernatoriumi. Ádomu, kiek dabar já paþintø. Turbût maþiau, nes politikai daþnai maþiau þinomi nei veiksmo filmø aktoriai. Pasaulio ðalyse turime ávairiø pavyzdþiø, kokiu mastu agresyvumas pateikiamas visuomenës informavimo priemonëse. Vakarø pasaulyje, Jungtinëse Valstijose, Vokietijoje, Lietuvoje jos rodo daug agresijos. Ádomu, kad Japonijoje ekrane rodoma dar daugiau smurtinës agresijos, taèiau ðioje ðalyje agresijos kasdienybëje pasitaiko daug reèiau. Brazilijoje daug agresijos gatvëse, daug ekrane. Kodël toks skirtumas? Tai lemia socialinë kontrolë. Bûtina normø ir vertybiø sistema. Tarkime, Japonijoje (að nebûtinai pritariu Japonijos vertybëms, nors ir jos dabar keièiasi) labai gera, stabili vertybiø sistema, kurios þmonës laikosi, todël kasdienës agresijos kur kas maþiau nei kitose ðalyse. Taigi prieð priekaiðtaudami visuomenës informavimo priemonëms, kurios, þinoma, atlieka savo vaidmená, turime kreiptis á religijos atstovus, politikus, turime diskutuoti apie tai, kokios yra vertybës, kurios motyvuoja þmones, iðskyrus grynai ekonomines. Ið anglø kalbos vertë Elena Kaminskienë

112 G. Steponavièius. Þiniasklaidos vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime Smurtiniø kompiuteriniø þaidimø ir vaikø bei paaugliø agresyvaus elgesio ryðys 135 Dr. GINTAUTAS VALICKAS Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros profesorius Ávadas Pastaraisiais metais itin susidomëta viena ið elektroninës þiniasklaidos priemoniø smurtiniais kompiuteriniais þaidimais ir jø poveikiu vaikø bei paaugliø elgesio agresyvumui. Ðá susidomëjimà atspindi vis gausëjantys empiriniai tyrimai (Anderson, Dill, 2000; Colwell, Payne, 2000; Funk et al., 2003; Irwin, Gross, 1995; Smith et al., 2003; Wiegman, Van Schie, 1998 ir kt.), taip pat atitinkamos metaanalitinës apþvalgos (Anderson, Bushman, 2001; Bensley, Van Eenwyk, 2001; Dill K. E., Dill J. C., 1998; Griffiths, 1999; Kirsh, 2003; Sherry, 2001). Visuomenës ir valdþios atstovø dëmesá á kompiuteriniø þaidimø sukeliamà smurto problemà ypaè privertë atkreipti JAV Kentukio, Arkanzaso, Kolorado ir kitose valstijose ávykusios tragedijos (kai mokyklose savo bendraklasius nuðovë arba suþeidë mokiniai, kurie nuolat þaisdavo smurtinius kompiuterinius þaidimus). Tiesa, kartu reikia paþymëti, jog kompiuteriniø þaidimø industrijos atstovai neigia, kad jø sukurti produktai sukelia þalingus efektus (kompiuteriniø þaidimø industrijos atstovai akcentuoja, kad nëra duomenø, vienareikðmiðkai patvirtinanèiø, kad smurtiniai kompiuteriniai þaidimai sukelia agresijà arba smurtà). Tokiø duomenø ið tikrøjø trûksta, kadangi smurtiniø þaidimø sukeliami efektai buvo pradëti tyrinëti tik XX amþiaus pabaigoje (maþdaug nuo devintojo deðimtmeèio vidurio) (Anderson, Bushman, 2001). Be to, smurtiniø kompiuteriniø þaidimø ðalininkai paþymi, kad tokie þaidimai yra natûrali, netgi neiðvengiama vaikø (ypaè berniukø) veiklos rûðis.

113 136 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI I. Svarbiausiø sàvokø apibrëþimas Smurtà propaguojanti þiniasklaida tai tokia þiniasklaida (kompiuteriniai þaidimai), kuri vaizduoja tyèines (ið anksto apgalvotas) vienø individø pastangas padaryti kitiems individams kokià nors þalà. Þalà darantis individas gali bûti realus þmogus, vaidybinio arba animacinio filmo herojus, nepriklausantis þmoniø giminei fantastinis personaþas (pvz., koks nors robotas) ir pan. Agresija tai elgesys, nukreiptas prieð kità þmogø, gyvà bûtybæ arba negyvà objektà; tokiu elgesiu siekiama sukelti diskomfortà, skausmà arba padaryti kokià nors kità þalà (fizinæ, materialinæ arba psichologinæ) (Suslavièius, Valickas, 1999). Smurtas tai didþiausias agresijos pasireiðkimo laipsnis. Pavyzdþiui, fizinis smurtas gali sukelti sunkius aukos suþalojimus arba net mirtá. Psichinis smurtas gali ilgam sutrikdyti aukos psichinæ pusiausvyrà ir sukelti ávairius psichinës sveikatos sutrikimus. Bet koks smurtas kartu yra ir agresija, taèiau ne visas agresijos formas galima priskirti smurtui (Anderson, Bushman, 2001). II. Kompiuteriniø þaidimø paplitimas Nors nëra duomenø, kurie leistø ávertinti kompiuteriniø þaidimø paplitimà mûsø ðalyje, kitø ðaliø autoriø atlikti tyrimai leidþia teigti, kad ðie þaidimai yra labai populiarûs. Pavyzdþiui, per pastaruosius 30 metø kompiuteriniø þaidimø populiarumas JAV pasiekë fenomenaliø rezultatø: kompiuteriniø þaidimø industrijos lyderis Nitendo nuo 1983 m. iki 1995 m. pardavë maþdaug vienà milijardà ðiø þaidimø (Dill K. E., Dill J. C., 1998). Kompiuteriniai þaidimai tampa viena ið populiariausiø vaikø ir paaugliø laisvalaikio leidimo formø, todël jie ima maþiau domëtis tradicinëmis veiklos formomis (pvz., knygø skaitymu). Ðiame vis didëjanèio kompiuteriniø þaidimø populiarumo kontekste nerimà kelia tai, kad jie daþnai yra susijæ su smurtu arba agresija. Pavyzdþiui, atliktø tyrimø rezultatai liudija, kad 68 proc. kompiuteriniø þaidimø buvo demonstruojamas maþiausiai vienas arba daugiau smurto elementø,

114 G. Valickas. Steponavièius. Smurtiniø Þiniasklaidos kompiuteriniø vaidmuo þaidimø ðiuolaikiniame ir vaikø bei... gyvenime tik 10 proc. smurtiniø kompiuteriniø þaidimø herojø rodë pozityvius arba prosocialius elgesio ypatumus, 98 proc. atvejø iðreiðkiama agresija nesukëlë jokiø negatyviø padariniø ir pan. (Smith et al., 2003). Kai kuriø autoriø duomenimis, JAV 8 18 metø vaikai ir paaugliai komiuteriniams þaidimams vidutiniðkai skiria nuo 1,2 val. iki 7,5 val. per savaitæ (þr. Kirsh, 2003). Kartu reikia paþymëti, kad egzistuoja tam tikri lyties ir amþiaus skirtumai berniukai þaidþia kompiuterinius þaidimus daþniau negu mergaitës, o jaunesnieji paaugliai (nuo 8 iki 13 metø) daþniau negu vyresnio amþiaus paaugliai (Kirsh, 2003). Be to, nors egzistuoja didelë kompiuteriniø þaidimø ávairovë, vaikai ir paaugliai daþnai teikia pirmenybæ bûtent smurtiniams þaidimams. Pavyzdþiui, JAV didesnë dalis ketvirtos klasës mokiniø (59 proc. mergaièiø ir 73 proc. berniukø) nurodo, kad dauguma jø mëgstamiausiø kompiuteriniø þaidimø yra smurtinio pobûdþio (þr. Anderson, Bushman, 2001). Populiariausiø smurtiniø kompiuteriniø þaidimø (pvz., Mortal Kombat, Street Fighter, Wolfenstein 3D, Killer Instinct, Doom, Double Dragon, Duke Nukem ir kt.) pagrindinis tikslas suþaloti, suþeisti arba uþmuðti savo prieðininkus (jø personaþai ánirtingai kaunasi iki mirties, matyti plûstantis kraujas, girdëti kraupûs riksmai, dejonës ir pan.). Ðiems þaidimams, palyginti su pirmaisiais smurtiniais kompiuteriniais þaidimais, pasirodþiusiais XX amþiaus aðtuntojo deðimtmeèio pabaigoje, bûdingas didesnis demonstruojamo smurto lygis, tobulesnë ir realistiðkesnë vaizdavimo grafika, todël jø potencialus poveikis þaidëjams gali bûti daug stipresnis. 137 III. Smurtinës þiniasklaidos sukeliami efektai Keliant smurtiniø kompiuteriniø þaidimø poveikio vaikø ir paaugliø agresijai prielaidas daþnai remiamasi jau sukauptais tyrimø duomenimis apie analogiðkø televizijos filmø sukeliamus efektus (nes smurtiniø kompiuteriniø þaidimø ir televizijos filmø turinys, taip pat naudojami vizualiniai bei akustiniai stimulai turi nemaþai panaðumø). Galima iðskirti tokius pagrindinius efektus:

115 138 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI 1. Agresyviø minèiø tinklø aktyvinimas ir plëtojimas. Smurtiniai televizijos filmai gali formuoti naujas agresyvaus elgesio schemas, plëtoti jau esamus agresyviø minèiø tinklus bei skatinti ðiø minèiø aktyvinimo sklidimà. Kaip nurodo L. Berkowitz, kai þmogø nuolat veikia agresyvaus elgesio stimulai, jis susikuria detalius ir tarpusavyje susijusius agresyviø minèiø tinklus (Berkowitz, 1993, 1984). Be to, agresyvaus elgesio stimulai gali sukelti atitinkamus emocinius iðgyvenimus, aktyvinti su agresija susijusius atsiminimus arba ásitikinimus. Dël to padidëja tikimybë, kad nauji stimulai arba stimulinë situacija gali bûti tendencingai interpretuojama (priskiriant kitiems prieðiðkus ketinimus). Pavyzdþiui, kai paauglys þaidþia smurtiná kompiuteriná þaidimà, yra aktyvinamos agresyvios mintys ir su jomis susijæ emociniai iðgyvenimai. Vëliau toks paauglys gali neaiðkias bei dviprasmiðkas bendraamþio reakcijas interpretuoti kaip prieðiðkumo pasireiðkimà ir atsakyti á jas agresyviais veiksmais. Nuolatinis smurtiniø kompiuteriniø þaidimø þaidimas gali lemti, kad agresyvios mintys ir atitinkami emociniai iðgyvenimai taps lengvai pasiekiami (bus potencialios aktyvinimo bûsenos) ir kartu padidins agresyviø reakcijø tikimybæ. 2. Susilpnëjæs agresyviø reakcijø slopinimas ir agresijos pateisinimas. Susilpnëjæs agresyviø reakcijø slopinimas gali pasireikðti dël to, kad pasikeièia þmogaus supratimas apie normalø arba tinkamà elgesá (Dill K. E., Dill J. C., 1998), formuojamos prosmurtinës nuostatos (Funk et al., 2003). Kitaip tariant, nuolat matydamas agresijà televizoriaus ekrane, vaikas arba paauglys gali pradëti vertinti jà kaip visiðkai tinkamà elgesio formà ir todël daþniau iðreikðti realiame gyvenime. Taip pat reikia paþymëti, kad daugelyje televizijos filmø, taip pat smurtiniuose kompiuteriniuose þaidimuose taikoma agresija ir smurtas daþnai yra pateikiami pozityviai arba pateisinami. Pavyzdþiui, Mortal Kombat þaidime þmonës kovoja su ateiviais (blogomis bûtybëmis), kurie nori uþkariauti Þemæ ir sunaikinti þmones. Toks demonstruojamos agresijos pateisinimas susilpnina vidiná slopinimà ir skatina agresijos pasireiðkimà. 3. Modeliavimo efektai. Socialinio mokymosi teorijos poþiûriu daugelis agresyvaus elgesio bûdø yra iðmokstami kaip ir kitos socialinio

116 G. Valickas. Steponavièius. Smurtiniø Þiniasklaidos kompiuteriniø vaidmuo þaidimø ðiuolaikiniame ir vaikø bei... gyvenime elgesio formos stebint atitinkamo elgesio modelius. A. Bandura iðskiria tokius pagrindinius agresyvaus elgesio modeliavimo efektus (Bandura, 1986, 1983, 1973). Pirma, stebint modelá, galima iðmokti naujø agresyvaus elgesio formø. Be to, kadangi stebëtojas gali sujungti ávairius keliø modeliø elgesio komponentus á naujà unikalø modelá, gali atsirasti ne tik paprasta matyto elgesio imitacija, bet ir visiðkai naujø agresyvaus elgesio formø. Antra, stebint modelá, gali bûti aktualinamas jau anksèiau iðmoktas agresyvus elgesys. Ðis efektas yra akivaizdus, kai stebëtojas mato modelá atliekant draudþiamus agresyvius veiksmus ir nepatiriant nemaloniø padariniø. Treèia, anksèiau iðmoktos agresyvaus elgesio formos gali bûti prislopinamos. Stebëdamas modelá, kurio agresyvûs veiksmai sukelia nepageidautinus padarinius (pvz., yra aplinkiniø smerkiami ir baudþiami), þiûrovas gali laikinai nuslopinti ir savo agresyvius veiksmus. Ketvirta, agresyvus modelio elgesys gali atkreipti stebëtojo dëmesá á ávairius objektus, su kuriais galima agresyviai elgtis, arba á tam tikras aplinkybes, kurioms esant agresyvûs veiksmai yra daþniausiai skatinami. Penkta, agresyvaus modelio emocinës reakcijos gali sukelti panaðø emociná suþadinimà stebëtojui ir kartu padidinti bûsimos agresijos tikimybæ arba intensyvumà. Agresyvûs kompiuteriniø þaidimø herojai taip pat gali atlikti modelio funkcijas. Dël to vaikai arba paaugliai, þaisdami smurtinius kompiuterinius þaidimus ir stebëdami agresyvaus elgesio modelius, gali susidaryti nuomonæ, kad agresyvûs veiksmai yra tinkamas ávairiø konfliktiniø situacijø sprendimo bûdas, galintis uþtikrinti trokðtamà atpildà arba pastiprinimà. 4. Sumaþëjæs jautrumas. Smurtinës programos taip pat gali sumaþinti þiûrovø jautrumà agresijai, ápratinti juos prie demonstruojamo smurto ir prievartos. Jautrumo agresijai sumaþëjimas realiame gyvenime pasireiðkia fiziologiniø rodikliø pokyèiais (krinta fiziologinio suþadinimo lygis stebint smurto scenas), empatijos sumaþëjimu, bejausmiðkumu, indiferentiðku poþiûriu á smurto aukà, maþesniu jai padarytos þalos vertinimu, taip pat sumaþëjusia tikimybe, kad þmogus imsis kokiø nors veiksmø smurto aukai apginti (Funk et al., 2003; Mullin, Linz, 1995; Thomas et al., 1977). Kartu reikia pridurti, kad toks jautrumo sumaþëjimas ne visada yra ilgalaikis jeigu þmogus neþiûri prie- 139

117 140 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI vartà stimuliuojanèios medþiagos, minëtas jautrumas gali vël atsinaujinti. Laikas, reikalingas atkurti ankstesná jautrumà agresijai ir smurtui, priklauso nuo ávairiø veiksniø (pvz., individualiø þiûrovo ypatumø, stebëtos smurtinës medþiagos tipo, aplinkiniø reakcijø ir pan.). 5. Pakitusi pasaulio samprata. Daþnas smurtiniø programø demonstravimas televizoriø ekranuose gali suformuoti iðkreiptà þiûrovø realybës sampratà jie gali susidaryti nuomonæ, jog aplinkinis pasaulis yra prieðiðkas, pavojingas, nepatikimas arba neteisingas, kad jame daþnai pasitaiko neprognozuojamø nemaloniø ávykiø ir pan. (Berkowitz, 1993, 1984). Ðis efektas aiðkiausiai pasireiðkia, kai þiûrovai yra jautrûs pateikiamai informacijai apie agresijà ir smurtà, linkæ tikëti, kad demonstruojamos smurtinës istorijos yra realios ir t. t. Aiðku, jeigu þmogus yra ásitikinæs, kad gyvena prieðiðkame ir pavojingame pasaulyje, jis yra nuolatos pasirengæs duoti reikiamà atkirtá bet kokiems jo interesø arba saugumo paþeidëjams. Kitaip tariant, susiformavusios prieðiðkos aplinkos sampratos pagrindu yra grindþiamas gynybinis þmogaus agresyvumas. IV. Ar smurtiniai kompiuteriniai þaidimai ið tikrøjø skatina agresijà ir smurtà? Norint atsakyti á klausimà, ar smurtiniai kompiuteriniai þaidimai skatina agresijà, pirmiausia reikia empiriðkai ávertinti vaikø bei paaugliø þaidimo ir agresyvaus elgesio ryðá. Kai kurie metaanalitiniai tyrimai rodo, kad egzistuoja nedidelis, taèiau statistiðkai patikimas ðiø kintamøjø ryðys (Anderson, Bushman, 2001): 1) smurtiniø kompiuteriniø þaidimø þaidimo ir agresijos (r = 0,19, n = 3033); 2) smurtiniø kompiuteriniø þaidimø þaidimo ir agresyviø minèiø (r = 0,27, n = 1495); 3) smurtiniø kompiuteriniø þaidimø þaidimo ir agresyvaus susijaudinimo (pvz., pykèio arba prieðiðkumo) (r = 0,18, n = 1151); 4) smurtiniø kompiuteriniø þaidimø þaidimo ir fiziologinio suþadinimo (pvz., sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo, ðirdies ritmo) (r = 0,22, n = 395); 5) smurtiniø kompiuteriniø þaidimø þaidimo ir prosocialaus elgesio (r = 0,16, n = 676). Ðiuo atveju neigiamas koreliacijos koeficientas rodo, kad smurtiniø kompiuteriniø þaidimø þaidimas sumaþina prosocialaus el-

118 G. Valickas. Steponavièius. Smurtiniø Þiniasklaidos kompiuteriniø vaidmuo þaidimø ðiuolaikiniame ir vaikø bei... gyvenime gesio (pvz., pagalbos kitiems) pasireiðkimà. Be abejo, statistiðkai reikðmingos smurtiniø kopiuteriniø þaidimø þaidimo ir agresijos koreliacijos gali bûti interpretuojamos nevienareikðmiðkai: a) smurtiniai kompiuteriniai þaidimai skatina agresijà; b) agresyvesni þmonës ieðko ávairiø bûdø, kaip iðreikðti savo agresijà (taip pat ir þaisdami smurtinius kompiuterinius þaidimus); c) koks nors treèias kintamasis (pvz., sumenkëjæs þaidëjo savæs vertinimas, þemas socioekonominis statusas arba mokymosi nesëkmës) gali skatinti tiek padidëjusá agresyvumà, tiek intensyvesná smurtiniø kompiuteriniø þaidimø þaidimà. Kartu reikia paþymëti, kad kol kas gauti rezultatai leidþia kalbëti apie trumpalaikius smurtiniø kompiuteriniø þaidimø sukeliamus efektus (pvz., vaikai, þaidæ smurtinius kompiuterinius þaidimus, vëliau laisvai þaisdami bûna agresyvesni). Norint ávertinti ilgalaikius smurtiniø kompiuteriniø þaidimø ir vaikø bei paaugliø agresyvaus elgesio ryðius, bûtini longitudiniai tyrimai. Kita vertus, atsiþvelgiant á smurtiniø televizijos ar videofilmø ir smurtiniø kompiuteriniø þaidimø panaðumà, bûtø keista, jeigu nuolatinis smurtiniø kompiuteriniø þaidimø þaidimas nesukeltø ilgalaikiø agresijos pokyèiø. Kitas svarbus klausimas kaip (kokiu bûdu) smurtiniai kompiuteriniai þaidimai gali padidinti þaidëjø agresyvumà (norint atsakyti á ðá klausimà, reikia atskleisti, kokie veiksniai gali lemti agresijos padidëjimà). Pirmiausia reikia pasakyti, kad þaidëjo individualios savybës (pvz., prieðiðkumas arba agresyvumas), sàveikaudamos su tam tikrais situaciniais poveikiais (pvz., vaizduoklio ekrane stebimu smurtu), lemia jo vidinës bûsenos ypatumus. Kalbant apie þaidëjo vidinæ bûsenà labai svarbu atsiþvelgti á tris veiksnius: kognicijas (pvz., agresyvaus elgesio scenarijus, mintis apie kitø þmoniø prieðiðkumà), emocinius iðgyvenimus (pvz., susierzinimà arba pyktá) ir suþadinimo lygá (pvz., ðirdies ritmà, kraujo spaudimà) (Anderson, Bushman, 2002; Anderson, Dill K. E., 2000). Ðiø vidiniø veiksniø sàveika gali lemti þaidëjo suvokiamø stimulø interpretacijà (pvz., ar kito þmogaus ketinimai yra prieðiðki, ar geranoriðki), jo priimamus sprendimus (pvz., ar kitam þmogui reikia atkerðyti, ar kol kas á jo prieðiðkumà nereaguoti) ir atsakomøjø reakcijø pobûdá (pvz., prosocialø arba agresyvø konflikto sprendimà). Taigi smurtiniai kompiuteriniai þaidimai gali padidinti þaidëjo agresy- 141

119 142 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI vumà dël suaktyvintø agresyvaus pobûdþio minèiø, negatyviø emociniø iðgyvenimø bei padidëjusio fiziologinio suþadinimo (bûtino uþtikrinant agresyviø reakcijø iðreiðkimà). Kartu reikia paþymëti, kad smurtiniai kompiuteriniai þaidimai yra specifiðkai susijæ tik su þaidëjo kognicijomis (Anderson, Bushman, 2001). Tarkim, net ir nesmurtiniai kompiuteriniai þaidimai gali sukelti neigiamus emocinius iðgyvenimus (pvz., pyktá), kadangi patyræs nesëkmæ þaidëjas iðgyvena frustracijà. Jaudinantys nesmurtiniai þaidimai taip pat gali pakelti þaidëjo fiziologinio suþadinimo lygá, taèiau tik smurtiniai kompiuteriniai þaidimai gali tiesiogiai aktyvinti agresyvias mintis ir skatinti su agresija susijusiø þiniø schemø arba scenarijø susidarymà (frustruojantys nesmurtiniai þaidimai gali aktyvinti agresyvias mintis tik netiesiogiai dël nusistovëjusiø negatyviø emociniø iðgyvenimø ir atitinkamø minèiø ryðiø). V. Kodël smurtiniai kompiuteriniai þaidimai gali daryti þaidëjams didesná poveiká negu kitos smurtinës þiniasklaidos formos? 1. Apdovanojimai ir bausmës. Smurtas ir agresija, kuriuos demonstruoja televizija, yra pastiprinamas netiesiogiai, t. y. rodant, kaip agresorius sulaukia apdovanojimo. O smurtiniai kompiuteriniai þaidimai pastiprina þaidëjà tiesiogiai (Dill K. E., Dill J. C., 1998). Kitaip tariant, þaidëjas iðreiðkia agresijà ir gauna uþ tai vienoká ar kitoká tiesioginá pastiprinimà (pvz., jis renka taðkus, iðgirsta atitinkamus garsus, jam suteikiama galimybë ilgiau þaisti, pereiti prie sudëtingesnio þaidimo lygmens ir pan.). Ðiuose þaidimuose agresija daþniausiai akivaizdþiai tapatinama su siektinu tikslu, (pvz., ásivaizduojamo prieðininko sunaikinimas arba nuþudymas reiðkia pergalæ ir uþtikrina atitinkamà apdovanojimà). Tai skatina þaidëjà dëti dar didesnes pastangas, siekti geresniø rezultatø, kartu sustiprina agresijos pasireiðkimà. Be to, svarbu paþymëti, kad smurtiniuose kompiuteriniuose þaidimuose iðreiðkiama agresija paprastai nesukelia agresoriui jokiø neigiamø realistiðkø padariniø. O realiame gyvenime vartojamas smurtas (pvz., kito asmens suþalojimas arba nuþudymas) daþniausiai sukelia agresoriui labai negatyvius padarinius.

120 G. Valickas. Steponavièius. Smurtiniø Þiniasklaidos kompiuteriniø vaidmuo þaidimø ðiuolaikiniame ir vaikø bei... gyvenime 2. Kompiuterinis þaidimas kaip simbolinës agresijos iðraiðkos priemonë. Smurtiniø kompiuteriniø þaidimø þaidëjas yra aktyvus agresorius, kuris pasirenka atitinkamus agresyvius veiksmus ir juos ágyvendina vaizduoklio ekrane (Anderson, Dill K. E., 2000; Dill K. E., Dill J. C., 1998). Ðiuo atveju, palyginti su smurtinio televizijos filmo þiûrovu, þaidëjas ne pasyviai stebi agresijos apraiðkas, bet yra aktyvus þaidimo dalyvis, atliekantis agresoriaus vaidmená, kuris reikalauja didelës dëmesio koncentracijos ir tam tikro fizinio aktyvumo. Dël to gali paávairëti þaidëjo agresijos iðraiðkos priemonës (jis gali iðmokti daugiau naujø bûdø iðreikðti agresijà), taip pat parengiami tikslesni agresyvaus elgesio scenarijai. 3. Simultaniðkas poveikis. Kompiuteriniai þaidimai potencialiai gali labiau paveikti þaidëjà (palyginti su smurtinio filmo þiûrovu) todël, kad suteikia visapusæ mokymosi aplinkà, t. y. jie simultaniðkai skatina agresyvaus elgesio modeliavimà, agresyviø reakcijø iðreiðkimà ir tiesiogiai pastiprina (Anderson, Dill K. E., 2000; Dill K. E., Dill J. C., 1998). Simultaniðkas visø minëtø veiksniø poveikis (palyginti su pavieniu poveikiu) þaidëjo elgesiui daro daug didesnæ átakà. 4. Tapatinimasis su agresoriumi. Tapatinimasis su smurtiniø kompiuteriniø þaidimø personaþais gali bûti stipresnis uþ tapatinimàsi su televizijos filmø herojais, kadangi þaidëjas pasirenka patrauklø veikëjà (pvz., Killer Instinct, Mortal Kombat ir kituose panaðiuose þaidimuose þaidëjas gali pasirinkti ið keleto skirtingø personaþø), atlieka atitinkamà vaidmená pagal þaidimo scenarijø, kontroliuoja pasirinkto personaþo veiksmus ir vertina þaidimo situacijà ið jo pozicijø (Anderson, Dill K. E., 2000; Dill K. E., Dill J. C., 1998). Visa tai gali sustiprinti asmens tapatinimàsi su þaidimo herojumi, skatinti já emocingiau reaguoti á savo herojaus ir prieðininko agresyvius veiksmus, kartu aktyvinti agresyviø veiksmø tendencijas. Be to, daugeliui dabartiniø kompiuteriniø þaidimø bûdinga trijø matmenø erdvë, dël to þaidëjas vaizduoklio ekrane pateikiamas þaidimo scenas mato panaðiai kaip ir realiame gyvenime (o tai savo ruoþtu dar labiau sustiprina tapatinimàsi su pasirinktu herojumi). 5. Potenciali priklausomybë nuo kompiuteriniø þaidimø. Kompiuteriniai þaidimai nuo televizijos arba videofilmø skiriasi tuo, kad 143

121 144 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI gali suformuoti priklausomybæ. Minëta priklausomybë pasireiðkia tuo, kad vaikai ir paaugliai patiria neáveikiamà potrauká þaisti kompiuterinius þaidimus, jiems aukoja kitas patrauklias veiklos rûðis, laisvalaiká, þaisdami iðgyvena greità jausmø antplûdá ir pan. Be to, dël kompiuteriniø þaidimø jie praleidinëja pamokas, iðleidþia pietums arba kitiems dalykams skirtus pinigus, o jø pritrûkæ vagia arba praðo iðmaldos (Dill K. E., Dill J. C., 1998). Pabaiga Nors gauti duomenys yra gana prieðtaringi, vis dëlto didesnë jø dalis leidþia teigti, kad smurtiniai kompiuteriniai þaidimai yra susijæ (bent jau trumpalaikiais ryðiais) su vaikø ir paaugliø agresyviomis mintimis, negatyviais emociniais iðgyvenimais bei agresyviomis reakcijomis. Kita vertus, smurtiniø kompiuteriniø þaidimø poveikis gali pasireikðti ne tik daþnesnëmis þaidëjø agresyviomis reakcijomis, bet ir reèiau demonstruojamu prosocialiu elgesiu (Wiegman, Van Schie, 1998). Be to, reikia neuþmirðti, kad kai kurie vaikai gali bûti jautresni negatyviam smurtiniø kompiuteriniø þaidimø poveikiui negu kiti (Funk et al, 2003). Pavyzdþiui, galima manyti, kad ðia prasme labiau paþeidþiami gali bûti vaikai, turintys emocinio savæs reguliavimo problemø, maþà tolerancijos frustracijai laipsná, nuolatos siekiantys stimuliacijos ir pan. Toks skirtingas vaikø jautrumas smurtiniø kompiuteriniø þaidimø poveikiui gali padëti paaiðkinti ir kai kuriuos prieðtaringus empirinius duomenis. Kartu reikia paþymëti, kad koreliaciniai smurtiniø kompiuteriniø þaidimø ir þaidëjø agresyviø veiksmø ryðiai dar nebûtinai reiðkia, kad bûtent stebëtas smurtas sukelia agresijà (pvz., visai galimas dalykas, kad ið prigimties agresyvesni þmonës daugiau negu kiti þiûri smurtines televizijos laidas ir þaidþia smurtinius kompiuterinius þaidimus, o tai savo ruoþtu dar labiau stimuliuoja jø agresyvumà). Be to, tyrimø metu þiûrovø arba þaidëjø agresija vertinama tik kaip demonstruojamo smurto poveikio funkcija, o realiame gyvenime agresijai dar neiðvengiamai daro átakà jos sukeliami padariniai. Galima sakyti, kad þiûrovø arba þaidëjø agresijos pasireiðkimo efektus lemia ávairiø poveikiø kombinacija demonstruojamø smurtiniø laidø arba kompiuteriniø þaidimø

122 G. Valickas. Steponavièius. Smurtiniø Þiniasklaidos kompiuteriniø vaidmuo þaidimø ðiuolaikiniame ir vaikø bei... gyvenime poveikis, pastiprinantys socialinës aplinkos padariniai (tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai), taip pat paties þmogaus reakcijos arba pastiprinimai (Bandura, 1986). Tos paèios smurtinës laidos arba kompiuteriniai þaidimai gali sukelti skirtingas þmogaus reakcijas. Tai priklauso nuo skirtingø agresijos sukeliamø padariniø. Pavyzdþiui, jeigu smurtiniø laidø arba kompiuteriniø þaidimø paskatintas agresyvumas uþtikrina sëkmæ (pozityvius padarinius) kasdienëje þmogaus veikloje, tai agresyvaus elgesio formos gali iðlikti ilgà laikà po to, kai jis stebëjo demonstruojamà smurtà arba þaidë smurtinius þaidimus. Taèiau jeigu smurtiniø laidø arba kompiuteriniø þaidimø stimuliuojama agresija sukelia negatyvius padarinius (bausmes arba nepritarimà), kartu prosocialus elgesys yra apdovanojamas, tai skatinantys smurtiniø televizijos laidø arba kompiuteriniø þaidimø efektai gali bûti neutralizuojami. Galiausiai reikia pripaþinti, kad kol kas trûksta empiriniø duomenø, vienareikðmiðkai patvirtinanèiø kompiuteriniø þaidimø daromà poveiká vaikø ir paaugliø agresijai, todël bûtina atlikti papildomus tyrimus. Taèiau jau ir dabar sukaupti duomenys leidþia pateikti tam tikras rekomendacijas. Pirma, reikëtø skatinti tëvus atidþiai kontroliuoti: a) kokius kompiuterinius þaidimus mëgsta þaisti jø vaikai; b) kiek laiko jie skiria ðiems þaidimams. Antra, siekiant sumaþinti potencialø negatyvø smurtiniø kompiuteriniø þaidimø poveiká, reikëtø skatinti tëvus aptarti su savo vaikais realiø agresyviø veiksmø padarinius, smurto aukø patiriamas kanèias, taip pat neagresyvius (prosocialius) gyvenimiðkø konfliktø sprendimo bûdus. Treèia, reikëtø pradëti taikyti kompiuteriniø þaidimø vertinimo arba þymëjimo sistemà (kaip tai yra daroma kitose ðalyse) (pvz., iðskirti þaidimus, kuriuos galëtø þaisti visi vaikai, o kuriuos tiktai tam tikro amþiaus sulaukæ vaikai arba paaugliai). 145 LITERATÛRA Anderson C. A., Bushman B. J. Human aggression // Annual Review of Psychology. 2002, vol. 53, p Anderson C. A., Bushman B. J. Effects of violent video games on aggressive behavior, aggressive cognition, aggressive affect, physiological arousal and prosocial behavoir: A metaanalytic review of the scientific literature // Psychological Science. 2001, vol. 12, p

123 146 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI Anderson C. A., Dill K. E. Video games and aggressive thoughts, feelings and behavior in the laboratory and in life // Journal of Personality and Social Psychology. 2000, vol. 78, p Bandura A. Social foundations of thought and action: A social cognitive theory. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall, Bandura A. Psychological mechanisms of aggression // Aggression: Theoretical and empirical reviews. Vol. 1 // Ed. by R. G. Geen, E. Donnerstein. New York: Academic Press, P Bandura A. Aggression: A social learning analysis. Englewood Cliffs, NJ: Prentice- -Hall, Bensley L., Van Eenwyk J. Video games and real-life aggression: Review of the literature // Journal of Adolescent Health. 2001, vol. 29, p Berkowitz L. Aggression: Its causes, consequences and control. New York: McGraw Hill, Berkowitz L. Some effects of thoughts on anti- and prosocial influences of media events: A cognitive-neoassociation analysis // Psychological Bulletin. 1984, vol. 95, p Colwell J., Payne J. Negative correlates of computer game play in adolescents // British Journal of Psychology. 2000, vol. 91, p Dill K. E., Dill J. C. Video game violence: A review of the empirical literature // Aggression and Violent Behavior. 1998, vol. 3, p Funk J. B., Buchman D. D., Jenks J., Bechtoldt H. Playing violent video games, desensitization and moral evaluation in children // Applied Developmental Psychology. 2003, vol. 24, p Griffiths M. Violent video games and aggression: A review of the literature // Aggression and Violent Behavior. 1999, vol. 4, p Irwin A. R., Gross A. M. Cognitive tempo, violent video games and aggressive behavior in young boys // Journal of Family Violence. 1995, vol. 10, p Kirsh S. J. The effects of violent video games on adolescents: The overlooked influence of development // Aggression and Violent Behavior. 2003, vol. 8, p Mullin C. R., Linz D. Desensitization and resensitization to violence against women: Effects of exposure to sexually violent films on judgments of domestic violence victims // Journal of Personality and Social psychology. 1995, vol. 69, p Sherry J. L. The effects of violent video games on aggression: A meta-analysis // Human Communication Research, 2001, vol. 27, p Smith S. L., Lachlan K., Tamborini R. Popular video games: Quantifying the presentation of violence and its context // Journal of Broadcasting and Electronic Media. 2003, vol. 47, p Suslavièius A., Valickas G. Socialinë psichologija teisëtvarkos darbuotojams. Vilnius: LTA, Thomas M. H., Horton R. W., Lippincott E. C., Drabman R. S. Desensitization to portrayals of real-life aggression as a function to exposure to television violence // Journal of Personality and Social Psychology. 1977, vol. 35, p Wiegman O., Van Schie E. G. M. Video game playing and its relations with aggressive and prosocial behaviour // British Journal of Social Psychology. 1998, vol. 37, p

124 G. Steponavièius. Þiniasklaidos vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime Paaugliø gebëjimai suvokti informacijà 147 Dr. IRENA ZALESKIENË Lietuvos teisës universiteto Socialinës politikos katedros docentë Visuomenëje vykstantys pokyèiai (globalizacijos procesai, informacinës visuomenës kûrimasis, demokratijos plëtra, naujø tautø sambûvio principø paieðka ir kt.) daro naujus iððûkius visiems globalaus pasaulio pilieèiams. Vienas jø yra didëjantis þiniasklaidos vaidmuo atskleidþiant ir iðryðkinant tiek pozityvius (valstybiø pastangos vienytis bendrai gerovei pasiekti, demokratinëms vertybëms átvirtinti), tiek negatyvius (korupcijos skandalai, politiniai nesusipratimai aukðèiausio lygio valdþios institucijose ir pan.) socialinius, politinius reiðkinius. Kitaip tariant, ðiuolaikiniams pilieèiams bûtina mokëti informacijà ne tik pateikti, bet ir priimti, analizuoti, interpretuoti, daryti iðvadas. Todël tarptautinë jaunimo organizacija IEA (International Association of Evaluation of Educational Achievements tarptautinë moksleiviø laimëjimø vertinimo asociacija), atlikdama pilietinio ugdymo tyrimà (CivEd), tyrë ir lygino pasaulio moksleiviø gebëjimà suvokti bei priimti informacijà. Lietuva buvo viena ið 28 ðaliø, dalyvavusiø tyrime, todël ðiame straipsnyje keliame tikslà: remdamiesi tarptautiniais pilietiðkumo tyrimo rezultatais pristatyti Lietuvos paaugliø gebëjimus suvokti informacijà. Ðiuolaikinë informacinë visuomenë ir jos pilieèiams bûtini gebëjimai Informacinës visuomenës Japonijoje apologeto Y. Masahudos (Rytel, 2001) nuomone, informacinë visuomenë tai tam tikra nauja civilizacijos forma, pasiþyminti sugebëjimu greitai, interaktyviai ir pigiai priimti, suvokti, perduoti ávairaus pobûdþio informacijà globaliu mastu. Kryptingas informacinës visuomenës kûrimasis uþtikrina visavertæ visuomenës nariø veiklà pasaulio erdvëje. Tai, pasak sociologo, globalus reiðkinys, susijæs su naujos visuomenës uþgimimu. Invidualizmas tokioje vi-

125 148 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI suomenëje praranda svarbà, uþleisdamas vietà pilieèiø bendruomenëms, todël pilieèiø judëjimai turëtø tapti pagrindine priemone socialiniams pokyèiams ágyvendinti. Toliau autorius vardija informacinës visuomenës pranaðumus (geresnis ir spartesnis kitø kultûrø paþinimas, laiko taupymas, visiðka asmenø atsakomybë uþ savo veiksmus, naujai besikurianti politinë, ekonominë ir socialinë struktûra, lemianti inovacijas ir pasaulio kaità) bei trûkumus (lengvai vykdomi intelektiniai nusikaltimai, þmoniø amþiaus cenzo eliminavimas, tiesioginio bendravimo mastø maþëjimas, tam tikra visuomenës nariø izoliacija). Iðvardytiems pranaðumams sustiprinti bûtinos naujos edukacinës strategijos: atviros ðvietëjiðkos aplinkos kûrimas; individualaus pobûdþio ðvietimo pateikimas ir pritaikymas kiekvienam pagal sugebëjimus; saviðvietos sistemos sukûrimas; sàlygø mokytis visà gyvenimà uþtikrinimas (Rytel, 2001, p. 71). Ðiuolaikinës visuomenës analitikai Lietuvoje teigia, jog Informacinë visuomenë tai tokia visuomenë, kurioje visi pilieèiai prieina prie þiniø iðtekliø ir sugeba pagaminti relevanèià informacijà savo profesinei ir kasdienei veiklai bei aktyviam dalyvavimui visose visuomenës srityse (Jarockytë, 2003, p. 29). Þodþiu, galima teigti, kad informacinës visuomenës pilieèiai, norëdami tapti aktyviais tokios visuomenës kûrëjais ir dalyviais, privalo iðsiugdyti tokius gebëjimus: rasti ir suvokti informacijà; atsirinkti reikalingà; jà pritaikyti. Vadinasi, pagrindiná iððûká, kurá daro besikurianti informacinë visuomenë, tenka priimti ne tik valstybiø politikams, informaciniø technologijø kûrëjams, visuomenës tyrëjams, bet ir ðvietimo politikams, edukologams, edukacinës praktikos ágyvendintojams: mëginti apibrëþti, kokias bûtiniausias þinias turi ágyti ir kokiomis kompetencijomis operuoti esantys ir bûsimieji informacinës visuomenës kûrëjai ir vartotojai? kokios naujos ir efektyvios ðvietimo strategijos turëtø bûti taikomos, norint iðugdyti asmená, galintá ne tik vartoti, bet ir kurti? kokios tam turëtø bûti sudarytos sàlygos? Tai tik dalis klausimø, á kuriuos turi atsakyti ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio edukatoriai.

126 G. I. Zaleskienë. Steponavièius. Paaugliø Þiniasklaidos gebëjimai vaidmuo suvokti ðiuolaikiniame informacijà gyvenime Kaip Lietuvos paaugliai geba priimti informacijà? (Tarptautinio tyrimo rezultatø apþvalga) Tyrimo pristatymas Tarptautiniame lyginamajame pilietinio ugdymo tyrime CivEd dalyvavo 28 ávairiø þemynø ðalys. Tyrimas vyko dviem etapais. Kokybinis tyrimas metais buvo analizuojamas pilietinio ugdymo kontekstas: mokslinë literatûra, kurioje nagrinëjami ávairûs pilietiðkumo aspektai, ðvietimo dokumentai, mokyklinës programos, vadovëliai. Medþiaga buvo renkama remiantis politikø, mokytojø, tëvø, mokiniø pasisakymais. Ðiame etape dalyvavo 24 pasaulio ðalys, rezultatai paskelbti atskiru leidiniu (Torney-Purta, 1999). Kiekybinis tyrimas metais buvo testuojami moksleiviai. Dalyvavo per keturiolikmeèiø ið 28 pasaulio ðaliø. Testavimo metu buvo tiriama jaunimo pilietinë branda (nuostatos, gebëjimai, þinios). Lietuvoje tyrimai buvo pristatyti spaudos konferencijoje ir vieðoje diskusijoje 2001 metais (Zaleskienë, 2001). Buvo daroma klasterinë atranka atrenkamos klasës, o ne pavieniai mokiniai. Ðiuo atveju imties dydis priklausë ne tik nuo populiacijos, bet ir nuo klasës dydþio. Visø ðaliø tiriamøjø imtys buvo tikrinamos ir tvirtinamos Kvebeko universitete (Kanada). Lietuvoje pirmiau apraðytu bûdu buvo atrinkti 3494 mokiniai ið 169 bendrojo lavinimo mokyklø: 144 lietuviðkø, 19 rusiðkø, 6 lenkiðkø (anketos mokiniams buvo pateiktos atitinkamai lietuviø, rusø ir lenkø kalbomis). Taip pat buvo apklausti 338 istorijos ir etikos mokytojai, dëstantys tiriamosiose klasëse, bei 169 atrinktø mokyklø vadovai. Testavimo priemones, kurios buvo parengtos tarptautiniuose pasitarimuose, dalyvaujant visø ðaliø moksliniams koordinatoriams, sudarë klausimynas mokiniams, anketos mokytojams ir mokyklø vadovams. Testas mokiniams turëjo keturias dalis: 1-oji dalis. Kognityvinis testas, kuriuo buvo tikrinamos mokiniø þinios ir gebëjimai (apibendrinti, analizuoti spaudà, nusakyti þinutës esmæ, skirti faktà nuo nuomonës ir kt.). 149

127 150 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI 1 lentelë. Tiriamøjø charakteristika Šalis Vidurkis Amžius Standartinis nuokrypis 14-mečių procentinė dalis Mergaičių procentinė dalis Australija 14,6 0, Belgija 14,1 0, Bulgarija 14,9 0, Čilė 14,3 0, Kolumbija 14,6 1, Kipras 14,8 0, Čekija 14,4 0, Danija 14,8 0, Didžioji Britanija 14,7 0, Estija 14,7 0, Suomija 14,8 0, Vokietija Graikija 14,7 0, Honkongas 15,3 0, Vengrija 14,4 0, Italija 15,0 0, Latvija 14,5 0, Lietuva 14,8 0, Norvegija 14,8 0, Lenkija 15,0 0, Portugalija 14,5 1, Rumunija 14,8 0, Rusija 15,1 0, Slovakija 14,3 0, Slovėnija 14,8 0, Švedija 14,3 0, Šveicarija 15,0 0, JAV 14,7 0, Bendri duomenys 14,7 0, Mokinių, gimusių ne nagrinėjamoje šalyje, procentinė dalis 1 Informacija apie amþiø ið Vokietijos negauta. Bendri duomenys apima 27 ðaliø duomenis. ÐALTINIS: IEA pilietinio ugdymo studija, 14-meèiø populiacija tirta 1999 metais.

128 G. I. Zaleskienë. Steponavièius. Paaugliø Þiniasklaidos gebëjimai vaidmuo suvokti ðiuolaikiniame informacijà gyvenime 2 lentelë. Lietuvos mokyklø tiriamieji (proc.) Lietuviška 86,38 MOKYKLA Rusiška 2,69 Lenkiška 10,93 LYTIS Mergaitės 51,5 Berniukai 48, lentelë. Lietuvos tiriamøjø aplinka ðeimoje (proc.) Kiek žmonių gyvena namuose? Vidutiniškai 4,34 Ar šeima prenumeruoja dienraščių? Ar gimė Lietuvoje? Teigia esą: Kaip dažnai namuose kalba lietuviškai? Taip 57,2 Ne 42,0 Taip 96,7 Ne 3,3 Lietuviai 82,3 Rusai 6,7 Lenkai 3,5 Niekada 4,8 Kartais 10,0 Visada arba beveik 74,0 visada 2-oji dalis. Informacija apie patá mokiná ir jo aplinkà: ðeimà, draugus, laisvalaiká. 3-iojoje dalyje mëginta iðsiaiðkinti, kaip mokiniai supranta demokratijos, pilieèio sàvokas. Taip pat buvo tiriamos mokiniø pilietinës ir patriotinës nuostatos. 4-oji dalis buvo skiriama nacionalinëms ir regioninëms (Rytø Europos, Europos Sàjungos, Ðiaurës ðaliø) uþduotims. Lietuvos moksleiviai galëjo pareikðti savo nuomonæ apie tokius dalykus: a) Lietuvos kariuomenæ; b) kas jiems padeda bûti Lietuvos pilieèiais; c) su kokiais Lietuvos istorijos faktais jie yra susipaþinæ ir su kokiais norëtø geriau susipaþinti; d) kokiø ketinimø turi dël savo gyvenamosios vietos netolimoje ateityje (pvz., baigæ mokyklà); e) kà santvarkos pokyèiai atneðë Lietuvai: daugiau gerø ar daugiau blogø dalykø ir pan.

129 152 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI Lietuvos jaunuoliø gebëjimai suvokti informacijà Moksleiviams tyrimo metu buvo pateikiami ávairûs tekstai: politiniai (pvz., iðtrauka ið rinkimø plakato), socialiniai (pvz., informacija apie gretimais uþdaromà fabrikà), informacija, susijusi su paèiø moksleiviø interesais (pvz., krepðinio aikðtelës árengimas) ir pan. Moksleiviams reikëjo nusakyti pagrindinæ informacijos mintá, apibûdinti interesus ir kaip jiems informacijoje yra atstovaujama, atskirti, kur yra pateiktas faktas, o kur pateikta nuomonë, ir t. t. Analizuojant duomenis aiðkiai matyti, kad Lietuvos moksleiviø kompetencija yra þemo lygio: 24-a vieta tarp 28 tyrime dalyvavusiø ðaliø. Daugiavariantis Lietuvos moksleiviø pilietinës kognityvinës kompetencijos palyginimas (p < 0,05) rodo, kad Lietuva ið esmës savo rezultatais lenkia tik Èilæ ir Kolumbijà. Tyrimas taip pat atskleidë, kad Lietuvos jaunuoliø þinios apie visuomenæ yra kur kas gilesnës, negu jø gebëjimai suvokti (priimti, analizuoti, interpretuoti ir pan.) informacijà. Tyrimas parodë, kad Lietuvos jaunuoliø pasitikëjimas þiniasklaida yra labai didelis (antri po Danijos), toli pralenkiantis stiprias demokratines tradicijas turinèias ðalis (Austrijà, Anglijà, Vokietijà, Belgijà ir kt.). Todël autorë pagrástai kelia tokius klausimus: kas atsitinka visuomenëje, kai pasitikëjimas þiniasklaida yra toks didelis, o gebëjimas suvokti joje pateiktà informacijà yra labai þemo lygio? Kokios edukacinës strategijos galëtø daryti átakà áveikiant ðá prieðtaringà procesà? Edukacinës strategijos, padedanèios ugdytis informacijos suvokimo gebëjimus A. Informacijos suvokimo gebëjimø ugdymas Lietuvos mokyklose Remiantis ávairiais ðaltiniais (Torney-Purta, 1999; Rytel, 2001; Jarockytë, 2003) galima teigti, kad þiniasklaidos daromas poveikis visuomenei yra trejopas: a) kognityvinis: pilieèiai yra informuojami (deja, ne

130 G. I. Zaleskienë. Steponavièius. Paaugliø Þiniasklaidos gebëjimai vaidmuo suvokti ðiuolaikiniame informacijà gyvenime Diagrama. Pilietinës kognityvinës kompetencijos pasiskirstymas 153 Šalis Vidurkiai Tyrimo data Tirta klasė Amžiaus vidurkis ** Lenkija 111 (1,7) 5/99-6/ ,0 Suomija 109 (0,7) 4/ ,8 Kipras 108 (0,5) 5/ ,8 Graikija 108 (0,8) 3/99-6/ ,7 Honkongas³ 107 (1,1) 6/99-7/ ,3 JAV¹ 106 (1,2) 10/ ,7 Italija 105 (0,8) 4/99-5/ ,0 Slov akija 105 (0,7) 5/99-6/ ,3 Norv egija (0,5) 4/99-6/ ,8 Čekija 103 (0,8) 4/99-5/ ,4 Australija 102 (0,8) 8/ ,6 Vengrija 102 (0,6) 3/ ,4 Slov ėnija 101 (0,5) 4/ ,8 Danija (0,5) 4/ ,8 Bendri duomenys 100 (0,2) 3/99-12/99 8/9 14,7 Vokietija² 100 (0,5) 4/99-7/99 8 n.a. Rusija³ 100 (1,3) 4/99-5/ ,1 Didžioji Britanija¹ 99 (0,6) 11/ ,7 Šv Ðvedija edija¹ 99 (0,8) 10/99-12/ ,3 Šv Ðveicarija 98 (0,8) 4/99-7/99 8/9 15,0 Bulgarija 98 (1,3) 5/99-6/ ,9 Portugalija 5 96 (0,7) 4/ ,5 Belgija 95 (0,9) 3/99-4/ ,1 Estija 94 (0,5) 4/ ,7 Lietuv a 94 (0,7) 5/ ,8 Rumunija 92 (0,9) 5/ ,8 Latv ija 92 (0,9) 4/99-5/ ,5 Čilė 88 (0,7) 10/ ,3 Kolumbija 86 (0,9) 4/99 and 10/ ,6 Pilietinės kognityvinės kompetencijos taškų skalė ( ) Skliausteliuose pateikta standartinė paklaida. Country mean significantly higher than Ðalies vidurkis aukðtesnis uþ tarptautiná vidurká international mean. Nëra No statistically reiðmingo significant statistinio difference skirtumo tarp ðalies ir tarptautinio between country vidurkio mean and international Country mean significantly lower than Ðalies vidurkis þemesnis uþ tarptautiná vidurká international mean. 5th Percentiles of Performance 25th 75th 95th Mean and Confidence Interval (±2SE) ÐALTINIS: IEA pilietinio ugdymo studija, 14-meèiø populiacija tirta 1999 metais.

131 154 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI 4 lentelë. Pasitikëjimas þiniasklaida ir nacionaline vyriausybe Moksleivių dalis (procentais), kurie visada arba beveik visada pasitiki... Šalis TV radiju spauda vyriausybe Šalis Danija Danija Lietuva Šveicarija Suomija Norvegija Portugalija JAV Norvegija Kipras Švedija Australija Lenkija Vengrija Kipras Suomija Vengrija Švedija Latvija Slovakija Estija Tarptautinis vidurkis Kolumbija Italija Čilė Graikija Tarptautinis vidurkis Honkongas Rumunija Belgija Slovakija Kolumbija Belgija Didžioji Britanija Vokietija Vokietija Čekija Lietuva JAV Estija Rusija Čekija Šveicarija Lenkija Bulgarija Čilė Anglija Portugalija Honkongas Rumunija Australija Latvija Slovėnija Bulgarija Graikija Rusija Italija Slovėnija

132 G. I. Zaleskienë. Steponavièius. Paaugliø Þiniasklaidos gebëjimai vaidmuo suvokti ðiuolaikiniame informacijà gyvenime visada remiantis faktais); b) ugdomasis: tiesiogiai ugdomos ir formuojamos pilieèiø nuostatos; c) indoktrinuojantis: ávardijamos arba ið anksto stengiamasi áteigti tam tikras vertybes, pateikiamas tam tikras vienpusis supratimas apie ávyká arba to ávykio vertinimas. Pastarasis daro ypaè neigiamà átakà besikurianèiai pilietinei visuomenei. Viena ið esminiø nuostatø, padedanèiø atsispirti neigiamam indoktrinacijos pavojui ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio visuomenëse, yra ðvietimo politika, skatinanti jau ankstyvajame mokykliniame amþiuje pradëti ugdyti informacijos suvokimo gebëjimus. Todël neatsitiktinai nacionalinëje bendrojoje pilietinio ugdymo programoje tarp kitø pilietiniø gebëjimø ávardijami ir ðie (Bendroji pilietinio ugdymo programa, 2004): pareikðti argumentuotà nuomonæ raðtu arba þodþiu socialinio-politinio gyvenimo klausimais; susirasti pilietiniam gyvenimui reikalingà informacijà; atskirti faktà ir nuomonæ; iðreikðti ir argumentuoti savo nuomonæ ir kt. Mokomoji medþiaga, padedanti ugdytis iðvardytus gebëjimus, yra pateikta ávairiuose vadovëliuose. Tai ypaè akcentuojama 10 klasës pilietiðkumo pagrindø vadovëlyje Mes. Jame pabrëþiama, kad demokratinëje visuomenëje þiniasklaida vaidina svarbø vaidmená ir atlieka daugelá funkcijø. Tarp jø ir informacinæ, nes suteikia galimybes valdþiai informuoti pilieèius apie priimamus sprendimus, suteikia galimybes valdþiai gauti gráþtamàjá ryðá, nes pilieèiai þiniasklaidos priemonëse turi galimybæ pareikðti savo nuomonæ apie tai, kaip veikia valdþios priimti sprendimai (Zaleskienë, 2004, p. 63). Todël visos vadovëlio uþduotys yra orientuotos á informacijos suvokimo gebëjimø ugdymà. 155 B. Informaciniø gebëjimø ugdymo patirtis uþsienio ðalyse: þiniasklaidos edukacinës programos Daugelis demokratiniø ðaliø, skirianèiø ypatingà dëmesá jaunimo pilietinei edukacijai (JAV, Nyderlandai, Prancûzija ir kt.), þiniasklaidà ugdymui naudoja dviem bûdais: a) kaip objektà, kaip studijø medþia-

133 156 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI gà, informacijos ðaltiná; b) kaip priemonæ, kaip politiniø ir socialiniø problemø studijavimo bei sprendimo metodà. Pavyzdþiui, Nyderlanduose keliami ðie pilietinio ugdymo tikslai, susijæ su informacijos suvokimo gebëjimais. Baigdamas mokyklà jaunuolis turëtø gebëti: nustatyti informacijos patikimumà; lyginti ávairius informacijos ðaltinius; nustatyti, kokius interesus gina ir kam atstovauja informacija; atskirti faktus nuo nuomoniø, prietarø ir stereotipø; pateikti argumentuotà nuomonæ, kokie veiksniai gali trukdyti pateikiamos socialinës tikrovës objektyvumui. Tam privalu naudotis atrankinio suvokimo ir informacijos ribø idëjomis. Ðiems gebëjimams ugdyti skiriama speciali metodika, kuri sàlygiðkai galëtø bûti pavadinta Spalvinga tikrovë (Philippens, 1999). Jos esmë yra ta, kad mokytojas ið pradþiø pateikia trumpà ávadà apie tai, kaip þiniasklaida (laikraðèiai, þurnalai, televizijos programos bei fotografijos, filmai) iðreiðkia (atspindi, vaizduoja) tikrovæ. Bet ar tai ið tiesø yra tikrovë? Daþnai þiniasklaidoje þmonës, ávykiai vaizduojami pagal informacijos perteikëjø ið anksto susidarytà nuomonæ arba pagal visuomenëje egzistuojanèius stereotipus. Todël mokiniams duodama speciali uþduotis: vieni jø eina laikraðèio Tikrovë vyriausiojo redaktoriaus pareigas, atsakydami sau á klausimus: kaip að norëèiau pavaizduoti tikrovæ? ar tikrovë bus tokia pat, kokià mato televizijos reporteris ar laikraðèio korespondentas? ar tai, kà þurnalistas apraðë pereitame laikraðèio numeryje, yra tikrovë, ar pagraþinta tikrovë? ir t. t. Paskui mokiniams iðdalijami straipsniai su ávairiais tekstais ir nuotraukomis, ið kuriø reikia sudaryti ávairaus lygio (tikrovæ atspindinèius, tikrovæ pagraþinanèius, tikrovæ juodinanèius ir pan.) straipsnius. Juos analizuodami moksleiviai rengia diskusijas. Jungtinëse Valstijose yra paplitusios þiniasklaidos edukacinës programos, kurias turi beveik visi didþiausi valstijø dienraðèiai, televizijos kanalai. Staþuotës metu (2002 m.) straipsnio autorei teko plaèiau susipaþinti su Kalifornijos valstijos laikraðèio Los Angeles Times specialia, jau du deðimtmeèius veikianèia edukacine programa Angeles Times in Education. Ðios programos esmë laikraðtis kvieèia bendra-

134 G. I. Zaleskienë. Steponavièius. Paaugliø Þiniasklaidos gebëjimai vaidmuo suvokti ðiuolaikiniame informacijà gyvenime darbiauti mokytojus drauge su mokiniais, kartu sudarydamas puikias galimybes ugdyti informacijos suvokimo gebëjimus: rengiami informacijos suvokimo seminarai (autorë buvo vieno ið tokiø seminarø dalyvë); leidþiama metodinë medþiaga mokytojams, kaip ugdyti vaikus; vaikai patys, priþiûrimi þiniasklaidos redaktoriø, rengia analitinius straipsnius ir juos publikuoja laikraðtyje, kartu su mokytojais seka straipsniø herojø arba problemø sprendimo pëdomis ir t. t. Þodþiu, pati þiniasklaida yra suinteresuota ugdytis savo informacijos suvokëjà (priëmëjà, perteikëjà, kûrëjà, analitikà, interpretatoriø ir pan.). 157 Iðvados Mokslinës literatûros ir atlikto tarptautinio tyrimo CivEd (pilietinio ugdymo studija) rezultatø analizë leidþia daryti ðias iðvadas: Jaunuoliø gebëjimas suvokti informacijà yra integrali pilietinës kognityvinës kompetencijos dalis. Tarptautiniai lyginamieji duomenys rodo, kad yra stipri koreliacija tarp moksleiviø þiniø ir gebëjimo ðias þinias suvokti: jas priimti, analizuoti, interpretuoti ir pan. Tie jaunuoliai, kurie turi daugiau þiniø apie visuomenæ, geriau suvokia demokratijos esmæ ir principus, taip pat pilietinæ informacijà. Lietuva yra 24-oji tarp 28 tyrime dalyvavusiø ðaliø; daugiavariantis Lietuvos moksleiviø pilietinës kognityvinës kompetencijos palyginimas (p < 0,05) rodo, kad Lietuva ið esmës savo rezultatais lenkia tik Èilæ ir Kolumbijà. Tyrimas atskleidë, jog mûsø paaugliai nesupranta þiniasklaidos vaidmens visuomenëje, nesugeba suvokti raðytinës informacijos esmës, atskirti fakto nuo nuomonës ir t. t. Nors Lietuvos paaugliai ið esmës ir suvokia demokratijos esmæ, nëra iðsiugdæ pakankamo lygio informacijos analizavimo, interpretavimo gebëjimø. Todël jie daugiau þino, negu geba analizuoti ir interpretuoti. Viena ið veiksmingesniø informacijos suvokimo gebëjimo ugdymo strategijø yra paèios þiniasklaidos dalyvavimas ugdomajame procese.

135 158 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI LITERATÛRA Bendroji pilietinio ugdymo programa / Rankraðtis, Information Literacy. Los Angeles Times in Education. Los Angeles, California, Jarockytë A. Informacinë visuomenë Lietuvoje Vilnius: Þara, From the School Newsroom to the Courtroom. Constitutional Rights Foundation. Los Angeles, California, Philippens H. M. Dosier: Politike en Sociale vorming. Netherlands, WltersgroepGroningen, Rytel T. Informacinës visuomenës plëtra Japonijoje: Y. Masahudos vizija. Vilnius: Mokslo aidai, Torney-Purta J., Schwille J., and Amadeo J. A. Civic Education Across Countries: Twenty-Four National Case Studies from IEA Educational Project. Amsterdam, International Association for the Evaluation of Educational Achievements, Zaleskienë I. Ar pilietiðki Lietuvos moksleiviai? / Tarptautinio pilietinio ugdymo tyrimo rezultatø analizë. Vilnius: NEC, Zaleskienë I. Mes / Pilietiðkumo ugdymo pagrindai. Vilnius: Homo liber, 2004.

136 G. Steponavièius. Þiniasklaidos vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime Audiovizualinë þiniasklaida (televizija) ir vaikas 159 ROSITA UZNIENË Klaipëdos universiteto socialiniø mokslø doktorantë Audiovizualinë þiniasklaida svarbus vaikø asmenybës ugdymo veiksnys, turintis átakos supratimui apie pasaulá, poþiûriui á ávairius reiðkinius, elgesio normas, vertybiø sistemà. Terence H. McLaughlinas knygoje Ðiuolaikinë ugdymo filosofija: demokratiðkumas, vertybës, ávairovë teigia, kad neinformuotas þmogus prastas pilietis < > jam reikia daug þinoti, kad sukauptø reikalingà suvokti visuomenëje vykstanèius procesus informacijà. Televizija (TV) viena ið audiovizualinës þiniasklaidos priemoniø, kurios jautriausia auditorija vaikai, todël TV poveikio jø asmenybës ugdymui, socializacijai negalima apibûdinti vienareikðmiðkai. V. Urbonas akcentuoja, kad þiniasklaida yra viena ið socialiniø institucijø. Socialinë institucija vertybiø, normø, idealø sistema, þmoniø veiklos ir elgesio pavyzdþiø bei kitø visuomenës kultûrinio proceso elementø visuma. Vadinasi, TV viena ið socialiniø institucijø, tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvauja vaikø ugdymo procese ne tik perduoda informacijà bei tenkina tam tikrus visuomenës nariø poreikius, bet ir daro átakos asmenybës ugdymo procesui. Pagrindinë vaikystës uþduotis iðmokti skirti gërá ir blogá, t. y. bûti moraliu þmogumi. Nuo moralinio màstymo priklauso ir kalbos apie moralæ, taèiau vienos kalbos nieko vertos. Moralumas yra ir tinkamas elgesys, kuris priklauso ne tik nuo vaikø màstymo, bet ir nuo socialiniø átakø (ðeimos, ugdymo institucijos, þiniasklaidos ir t. t.), su kuriomis bræstanti asmenybë kasdien susiduria. Vaikø moralës raidà galima skatinti diskutuojant ávairiais moraliniais klausimais, aiðkinant jø prasmæ. Vaikai, iðmokæ valdyti savo impulsus, atsisako maþø malonumø dabar dël didesniø vëliau. Iðmokæ taip elgtis, tampa socialiai

137 160 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI atsakingesni, sëkmingiau ir produktyviau mokosi. Tiesiogiai sutelkti dëmesá á teisingà ir globojantá moraliná ásipareigojimà galime mokydami ir modeliuodami toká elgesá. Ðiuolaikiniai tyrimai rodo, kad moralës raida yra laipsniðkas procesas, kuriam svarbu ir tëvø elgesys, ir socialinë aplinka ir jos veiksniai, ir paties vaiko bruoþai. Moralës raida prasideda kûdikystëje ir trunka visà gyvenimà. Vaiko supratimas apie socialines normas keièiasi, kartu keièiasi ir jo moralë. Daugelá vertybiø, normø, nuostatø, elgesio pavyzdþiø bei kitø socializacijos veiksniø perduoda ne tiesiogiai tëvai ar kiti suaugusieji, o tarpininkai daþnai þiniasklaida (televizija). Þiniasklaidos funkcijø efektyvumo kokybë, pobûdis, turinys asmenybës socializacijos ir ugdymo procese priklauso nuo visuomenës iðsivystymo lygio, demokratijos laimëjimø, socialiniø bei istoriniø sàlygø, ugdymo tradicijø. M. Furst skiria ðias þiniasklaidos funkcijas: aktualios informacijos perdavimà, pramogas, normas, vertybiø perdavimà (pvz., socialiniø, politiniø, religiniø), gyvenimiðkà pagalbà, mokslo þiniø skleidimà ir ðvietimà. V. Jakavièius, apibûdindamas þiniasklaidos (televizijos) funkcijas ugdyme, teigia, jog ðvieèiamoji funkcija realizuojama per ávairià mokslus populiarinanèià informacijà, kuri pleèia, gilina þinias. Bet daþnai ta informacija bûna ðaliðka, nes jos teikëjas pirma siûlo savo poþiûrá. O ið tikrøjø pirma reikëtø pateikti objektyvià informacijà, ir tik tada siûlyti savo vertinimus. Todël labai svarbu, kad þiniasklaidos atstovai suvoktø savo atstovaujamos srities ðvieèiamosios funkcijos ugdomàjà reikðmæ ir subjektyvia informacija neklaidintø auditorijos. Þinoma, nereikia pateikti tik vienà nuomonæ, nes objektyviø nuomoniø ávairovë verèia analizuoti ir skatina saviugdà. Lavinamoji funkcija priklauso nuo teikiamos informacijos turinio ir pobûdþio, nes informacijos turinys gali bûti tiesmukai teigiantis arba problemiðkas, verèiantis intensyviai màstyti, gretinti, analizuoti. Juo daugiau tokio pobûdþio informacijos, tuo geriau þiniasklaida atliks savo ugdomojo poveikio lavinamàjà funkcijà, kuri ypaè reikðminga vaikø socializacijos procesui. Auklëjamoji funkcija reiðkiasi pateiktos informacijos vertinimais, paþiûromis, siekiant juos ádiegti vaikams. Tai daroma keliais bûdais:

138 G. R. Uznienë. Steponavièius. Audiovizualinë Þiniasklaidos þiniasklaida vaidmuo (televizija) ðiuolaikiniame ir vaikas gyvenime informacijà lydi pateikëjo vertinimas. Tai tiesmukas auklëjimas. Informacijoje esantys faktai sudëliojami taip, kad þiûrovas, skaitytojas ar klausytojas tarsi savaime susidarytø pageidaujamà poþiûrá ar vertinimà. Informacija lyg ir objektyvi, netendencinga, bet nuolat kartojami tie patys þodþiai ar mintys, vaizdai veda á norimà tikslà. Ið anksto aiðkus viso informacijos bloko kryptingumas. Akcentuodami þiniasklaidos funkcijas vaikø socializacijos bei ugdymo procese (ðvieèiamàjà, lavinamàjà ir auklëjamàjà), turime pripaþinti, kad þiniasklaida (televizija) vaikø rengimo gyvenimui, integravimo á visuomenæ (socializavimo) subjektas. Mokslininkai teigia, kad televizijos átaka priklauso nuo to, kà ji pakeièia. Dabartiniai vaikai auga vos ne televizoriuje, jau keliø savaièiø maþylis rëkia kartu su ájungto televizoriaus garsiakalbiais. Vaikai ir suaugusieji, kurie keturias valandas per dienà praleidþia prie televizoriaus, keturiomis valandomis maþiau laiko skiria aktyviai veiklai kalbëjimui, mokymuisi, þaidimams, skaitymui ar bendravimui. Kai tëvai neturi laiko ar noro parodyti vaikams realø pasaulá sëdasi prieðais televizoriø, anot G. Unverzagt o, daþnai tëvai TV naudojasi kaip elektronine aukle. Televizorius suryja laikà, atitolina vaikà nuo tëvø, skurdina jo vidiná pasaulá. O juk bûtent vaikystëje, maþdaug iki ðeðeriø metø, turi nusistovëti tokia vaiko jausmø ir proto harmonija, kad brandþiame amþiuje jausmai ir aistros nenustelbtø proto, ir atvirkðèiai protas nenustelbtø jausmø. Teigiami charakterio bruoþai ir dorybës iðugdomos tik laimës ir sveikatos puoselëjimo, bet ne draudimo, bausmës ar kentëjimo bûdu. Tai galima pasiekti nuo maþø dienø vaikà mokant ir pratinant gyventi labiau objektyviai negu subjektyviai, pratinant já daugiau galvoti apie iðorinio pasaulio daiktus ir ávykius negu apie save, savo sëkmes ar nesëkmes. Orientacija á objektyvøjá pasaulá ugdo vaiko interesus, o tai formuoja sveikà ir stiprià psichikà, moko teisingai vertinti gyvenimo galimybes, suvokti, kas realiame gyvenime galima ir kas ne (B. Kuzmickas). Vaikai tikrai ne viskà supranta, kà mato TV ekrane. Vëliau jie gautà informacijà lygina su ta, kurià sukaupë ið patirties. Vaikai kaupia TV þiûrovo patirtá, kuri turi átakos jø elgesiui bei vertybiø sistemai, t. y. jø moralinei raidai. Neaiðkinant 161

139 162 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI vaikai nesuvokia, kur prasideda realus, o kur TV pasaulis, bet svarbiausia kas teisus, kur slepiasi teisybë ir kur ji randama: ðiapus ar anapus ekrano. Blogiausia, kai vaikui ne atsakoma á jam labai svarbius klausimus, nesudaromos sàlygos kritiðkai vertinti tai, kà matë, pasidalyti áspûdþiais, jausmais. Bûtent tëvai, pedagogai turëtø iðmokyti vaikus þiniasklaidos raðtingumo (angl. Media literacy). JAV psichologø asociacija ne tik pataria tëvams riboti laikà, kurá jø vaikai praleidþia prie TV, bet ir siûlo kartu su jais þiûrëti bei aptarti TV programas. Kai kurie mokslininkai pataria mokytis sàmoningai suvokti þiniasklaidà. Leonardas Eronas ir Rowellis Huesmannas mokë Èikagos rajono vaikus, kad televizijos ekranuose rodomas netikras pasaulis, kad agresija yra maþiau áprasta ir ne tokia veiksminga kaip vaizduojama TV, kad smurtas yra blogybë. Po dvejø metø atlikus tyrimà paaiðkëjo, kad ðiems vaikams matytos smurto scenos turëjo maþesnæ átakà negu tiems, kurie nebuvo mokomi (D. G. Myers). Þiniasklaidos mokymo programos bendrojo lavinimo mokyklose daugelyje ðaliø egzistuoja jau deðimtmeèius. Lietuvoje kol kas to nëra. Vaikus reikia mokyti ir lavinti, kad jie taptø kritiðki ir kompetentingi þiniasklaidos vartotojai. Lietuvos ugdymo ástaigos, ugdydamos bûsimosios informacinës visuomenës pilieèius, stengiasi apeiti jø, kaip vieðosios sferos dalyviø, mokymo problemas neugdo sàmoningø laikraðèiø skaitytojø, televizijos þiûrovø, radijo klausytojø (V. Gudonienë). Áþymusis audiovizualinës þiniasklaidos atstovas Piteris Votkinsas akcentavo, kad Lietuvai reikia tokios ðvietimo sistemos, kuri ugdytø kritiðkà jaunimo poþiûrá á tai, kà jie mato TV ekranuose. Lietuva turi unikalià kultûrà, turtingà literatûrà, gausø muziejiná palikimà ir tikrai gali tapti demokratiniø pokyèiø audiovizualinëse priemonëse iniciatore (R. Uznienë). Nuo vidurinës vaikystës laikotarpio (6 10 m.) pradþios vaikas daugiau vadovaujasi savo paties moraliniais sprendimais. Jis turi vidinæ moralës sistemà, kuri jam leidþia reaguoti savarankiðkai, vadovaujantis tuo, kas jam atrodo teisinga ar klaidinga. Vietoj priklausomybës nuo suaugusiøjø moralës (iðorinës kontrolës) susiformuoja asmeninë vaiko moralë (vidinë kontrolë). Psichoanalitinë ir bihevioristinë teori-

140 G. R. Uznienë. Steponavièius. Audiovizualinë Þiniasklaidos þiniasklaida vaidmuo (televizija) ðiuolaikiniame ir vaikas gyvenime jos moralës raidà aiðkina skirtingai, taèiau abi moralæ laiko visuomenei priimtinu elgesiu arba geromis normomis. Psichoanalitinë teorija teigia, kad vaikas, galintis pasakyti, kas yra teisinga, o kas ne, jau turi internalizuotà (vidinæ) moraliniø normø sistemà. Psichoanalitinë ir bihevioristinë moralës raidos teorija sako, kad moralinis funkcionavimas yra ypatinga þmogaus aktyvumo forma, kuri priklauso nuo kiekvieno asmens raidos eigos. Moralinis elgesys ágyjamas kaip ir bet kuri kita reakcijø sistema: per iðmokimà, pastiprinimà ir modeliavimà. Ðiandien vaikai þiniasklaidos priemonëmis gali disponuoti savarankiðkai. Per masines komunikacijos priemones vaikai apie savo bendraamþiø ir suaugusiøjø gyvenimà suþino daugiau nei ankstesnës kartos, suaugusiøjø pasaulá paþásta greièiau ir anksèiau, nei atsiranda galimybë já patirti asmeniðkai. Vaikai yra pati imliausia auditorija, kuri tas vertybes perima, jomis grindþia elgesio normas, pagal jas kuria savo gyvenimo stereotipus (R. Þukauskienë). Dël to keièiasi ir tëvø bei ðvietimo ástaigø vaidmuo, silpnëja jø galimybës ið esmës turëti átakos vaikø socializacijai. Galiausiai þiniasklaidos priemoniø átaka gali bûti tokia didelë, kad jose vyraujanèios temos tampa komunikacijos pagrindu, aðimi, apie kurià sukasi ne tik menkai paþástamø þmoniø, bet ir ðeimos bendravimas (E. Sander, J. Pikûnas). Netikras TV pasaulis, kuriame smurto daugiau negu meilës, gali veikti vaikø màstysenà apie tikrà pasaulá. Þiniasklaida puoselëja (arba ne) kultûroje egzistuojanèius ásitikinimus ir vertybes. Masinës komunikacijos priemonës jø nesukuria jos jau turi egzistuoti, taèiau maitina, propaguoja ir padeda kultûrai iðlaikyti ir pritaikyti jos vertybes, skleisti jas tarp kultûros nariø ir taip susieti juos bendru sutarimu, intersubjektyvumu (J. Fiske). Masinës komunikacijos priemonës turi nuolat rûpintis vaikø socialine orientacija, t. y. padëti jiems susivokti konkreèioje situacijoje, suprasti ir teisingai vertinti socialinius reiðkinius, nustatyti savo veiksmø tikslus, kryptá ir pobûdá. Þiniasklaidos átaka vaikø socializacijai dabar nekelia abejoniø. Þiniasklaidos atstovai yra galingi vaikø auklëtojai, galingesni net uþ tëvus ar auklëtojus, mokytojus. Tad jie turëtø suprasti savo veiklos funkcijø reikðmæ (V. Jakavièius). Þiniasklaida (televizija) formuoja 163

141 164 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI vaikø pasaulëþiûrà ir pasaulëvaizdá, nuðviesdama þmonijos bei valstybës praeitá ir dabartá, iðryðkindama panaðumus ir skirtumus, primindama tautos ir jos kultûros istorijà, tradicijas, taip pat padeda ugdyti istorinæ vaikø sàmonæ tiek, kiek turi tam kompetencijos, profesionalumo. V. Jakavièius paþymi, kad þurnalistai yra vieni ið ugdytojø, o ugdymas svarbiausias þmogaus tapsmo veiksnys. Todël labai svarbu, kad tame procese audiovizualinë þiniasklaida dalyvautø profesionaliai ir kompetentingai ugdytø visavertæ, socialiai subrendusià mokanèià pasirinkti, daryti sprendimus, o svarbiausia dorà, moraliai subrendusià asmenybæ. Skandinavijos ðalyse ne pirmi metai þurnalistikos institutuose rengiami vaikø þurnalistai. JAV, Anglijoje sukurtos specialios laboratorijos, kurias finansuoja valstybë, kad bûtø atliekami specialûs televizijos átakos vaikams tyrimai, þiniasklaidos atstovus konsultuoja vaikø psichologai, grieþtai baudþiami þurnalistai, paþeidæ vaiko teises. Lietuvoje vaikø þurnalistai nerengiami. Vaikiðkø televizijos laidø ir filmø kûrëjai savamoksliai pedagogikos srityje. Komerciniø TV kanalø savininkai, ásigydami animacinius filmus (ypaè ið tolimojo uþsienio) vaikams, galvoja ne apie kokybæ, o apie kiekybæ (tokià produkcijà transliuoja Lietuvos komercinës TV) dël vienos prieþasties nëra vaikiðkos þiniasklaidos specialistø, kurie atliktø ir patarëjo, ir konsultanto bei kontrolieriaus funkcijas. Kognityvinës raidos teoretikai tiria, kaip keièiasi auganèio vaiko moraliniai samprotavimai. Jie teigia, kad didëjantis paþintinis (kognityvinis) subrendimas ir socialinë patirtis padeda vaikui vis geriau suprasti sàveikaujanèias socialines normas, kurios reguliuoja moralinæ atsakomybæ. Kognityvinës raidos teoretikai teigia, kad yra labai specifinis moralaus màstymo ir elgesio ryðys: jie abu turi artëti vienas prie kito individui siekiant aukðtesnio moralinio samprotavimo lygio. Piaget moralës raidos teorijoje skiria dvi stadijas: heteronominës moralës (paklusnumo kito autoritetui) arba moralinio realizmo 5 10 metø vaikai, ir autonominës (bendradarbiavimo) moralës 10 metø ir vyresni vaikai. Vaiko supratimas apie socialines normas keièiasi, kartu keièiasi ir jo moralë. Kohlbergas yra sudaræs ðeðiø moralës raidos stadijø sekà. Bausmë ir paklusnumas: vaikams yra sudëtinga apsvarstyti ir atsiþvelgti á du po-

142 G. R. Uznienë. Steponavièius. Audiovizualinë Þiniasklaidos þiniasklaida vaidmuo (televizija) ðiuolaikiniame ir vaikas gyvenime þiûrius. Neþinodami, kad gali skirtis þmoniø interesai ir dalyko supratimas (perspektyva), jie ignoruoja kitø asmenø ketinimus ir motyvus, spræsdami, ar jø veiksmai geri, ar blogi. Jie neginèijamai priima autoriteto poþiûrá kaip savo ir nukreipia dëmesá á tai, kaip iðvengti bausmës. Naivusis hedonizmas arba instrumentinë orientacija teisingu laikomas toks veiksmas, kuris patenkina paties asmens poreikius, á kitus asmenis þiûrima kaip á veikianèius savo interesams: tu man, að tau. Gero berniuko geros mergaitës orientacija tarpasmeninio atitikimo, santarvës moralë. Socialinës tvarkos palaikymo orientacija taisyklës taikomos kiekvienam ir kiekvieno pareiga yra jø laikytis. Socialinës sutarties, teisëtumo orientacija individas nebeþiûri á taisykles kaip nustatytas visam laikui, bet suvokia jas kaip lanksèià priemonæ þmogiðkosioms vertybëms palaikyti, paremti. Orientavimasis á universalius etinius principus pripaþinti visuotinæ þmoniø lygybæ ir gerbti kiekvieno asmens, kaip individualybës, vertæ ir orumà. Mokslininkas siekë labai tiksliai apibûdinti kokybinius moralinio màstymo pokyèius. Jis nurodë, kad stadijos sudaro invariantinæ sekà ir kad kiekviena nauja stadija laikoma svaresniu moraliniø sprendimø priëmimo bûdu. Jis teigë, kad moralës raida priklauso nuo asmens kognityviniø ir perspektyvos supratimo ágûdþiø, kuriuos vaikas patiria veikiamas socialinës aplinkos. Þiniasklaidos átaka vaikø socializacijai ðiandien nekelia abejoniø. Þiniasklaidai tenka daug vaidmenø pagalbininko, patarëjo, vadovo, daþnai netgi pavyzdþio, padedanèio suprasti mokslo, gyvenimo tiesas, plësti þinias, akiratá, kurti. Deramai ugdant vaikà, atsiskleidþia svarbiausi þmogaus poreikiai, lavinamas gebëjimas mokytis, suprasti kitus, þadinamas noras uþsiimti ávairia veikla, mokoma ir skatinama bendrauti, vadovaujantis sàþine ir universaliais etikos principais. Þiniasklaidos priemonës vienas ið veiksniø, lemianèiø vaiko savivokos kokybæ bei savæs vertinimà, kurio pamatas asmeninës savybës (sàþiningumas, iðtikimybë ir dràsa), ir nuomonës apie save patá ið kitø þmoniø atsiliepimø. Þiniasklaida vis labiau veikia individo santyká su visuomene, jo socialinæ elgsenà, kartu ir individo tapsmà visuomeniniu þmogumi, t. y. jo socializacijà. Socializacija apima ir tikslingà, visuomenës kontroliuojamà poveiká individui (auklëjimà), ir stichinius asmenybës for- 165

143 166 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI mavimosi procesus. Individas, bûdamas socializacijos objektas, kartu yra ir visuomenës veiklos subjektas, naujø visuomenës veiklos formø kûrëjas. Todël aktyvus individo dalyvavimas visuomeninëje veikloje lemia socializacijos sëkmæ. Komunikaciniame auklëjimo procese, dalyvaujant ugdytojui, vyksta ugdytinio personalizacija. Personalizacija reiðkia savø poreikiø struktûrø formavimà ir valdymà, prasmingà, koordinuotà ir atsakingà individo gráþtamàjá atsakà á visuomeninius bei kultûrinius veiksnius (J. Fiske). Norëdama pasiekti auklëjamàjá efektà, þiniasklaida turi ne tik skleisti tikrovës þinias, perduoti informacijà apie visuomeninio gyvenimo ávykius vaikams priimtina forma, bet ir bûtinai siekti teigiamai paveikti juos, kad jie taptø visaverèiais visuomenës nariais. Þiniasklaida, atlikdama savo kultûrinæ ir pramoginæ funkcijas, formuoja vaikø dvasinæ kultûrà, elgesio, ekologinæ, laisvalaikio, buities, bendradarbiavimo kultûrà. Þiniasklaida padeda vaikams tapatinti save su tam tikra amþiaus grupe, kultûros srovëmis, aktualiomis mados formomis, kûno kalba, gestais, ðokiø stiliais ir pan. Vertinant þiniasklaidos átakà vaikui, svarbu atsiþvelgti á jo jausmus, poreikius ir interesus. Þiniasklaida (televizija) vaikø socializacijos procese dalyvauja ir kaip mikro-, ir kaip makrolygio atstovë. ÞINIASKLAIDA VAIKAS ÐEIMA IKIMOKYKLINË ÁSTAIGA VISUOMENË ÐALTINIS: R. Uznienë.Vaikas (5 6 m.) ir televizija: socialinis-pedagoginis aspektas. Klaipëdos universitetas, Þiniasklaida (televizija) turi átakos vaikø socialiniø ágûdþiø formavimuisi. Apibûdinsime kai kuriuos socialinius ágûdþius. Sprendimø priëmimo ágûdis padeda priimti konstruktyvius sprendimus. Vaikas turi mokëti pasirinkti, nuspræsti ir savo kailiu pajusti tokio sprendimo ar pasirinkimo padarinius. Jis turi mokytis ið savo patirties. Problemø sprendimo ágûdis leidþia konstruktyviai spræsti problemas. Kûrybiðko màstymo ágûdis susijæs su sprendimø priëmimu ir problemø sprendimu. Kûrybið-

144 G. R. Uznienë. Steponavièius. Audiovizualinë Þiniasklaidos þiniasklaida vaidmuo (televizija) ðiuolaikiniame ir vaikas gyvenime kas màstymas leidþia ávertinti visas galimas alternatyvas, mûsø veiklos ar neveiklumo padarinius. Kritinis màstymas yra gebëjimas analizuoti informacijà ir patyrimà. Efektyvus bendravimas tai gebëjimas iðreikðti save verbaliniais ir neverbaliniais bûdais, priimtinais mûsø kultûrai ir situacijai. Tai reiðkia, kad mes galime pasakyti savo norus, troðkimus, o prireikus papraðyti patarimo, pagalbos. Asmeninio bendravimo ágûdis reiðkia gebëjimà uþmegzti ir iðlaikyti draugiðkus ryðius su aplinkiniais. Tai turi didelæ átakà vaiko psichinei ir socialinei gerovei. Savæs paþinimas gebëjimas paþinti ir ávertinti savo charakterá, geràsias ir blogàsias savybes. Tai padeda bendraujant, leidþia prognozuoti savo elgesá stresinëse situacijose. Emocijø valdymas pirmiausia tai savo ir kitø þmoniø emocijø supratimas bei þinojimas, kaip jos veikia elgesá, sveikatà. Empatija yra gebëjimas ásijausti á kito þmogaus gyvenimà. Ji padeda suprasti ir priimti kitus þmones, kurie yra ne tokie, kaip mes. Empatija ugdo pasitikëjimà ir artumà tarp þmoniø. Streso áveikimas streso prieþasèiø numatymas ir þinojimas, kaip jis veikia. Tai leidþia asmenybei pabandyti iðvengti stresø arba kuo konstruktyviau juos áveikti. Socialiniø ágûdþiø formavimas yra viena ið sëkmingos vaikø socializacijos sàlygø. Ikimokyklinukai filme matomus vaizdus laiko realiais. Vaikams sunku ilgiau kaip pusvalandá iðlaikyti dëmesá ir ramiai sëdëti prieðais televizoriø. Filmø þiûrëjimas ikimokykliniame amþiuje tokiu mastu, kokiu dabar tai daroma, yra neadekvatus uþsiëmimas. Vienintelë galima vaiko reakcija á neadekvaèià situacijà yra baimë (A. Stachiw, G. Spiel, M. Furst). Dauguma mokslininkø sutinka, kad televizijos programose rodomas smurtas skatina jas þiûrinèiø vaikø ir paaugliø agresyvø elgesá. Smurto reakcijos kyla dël keliø veiksniø sàveikos: suþadinimo, kurá vaikai ir paaugliai patiria stebëdami smurtà, kylanèiø su smurtu susijusiø minèiø, slopinimo ir imitavimo (Geen ir Thomas). Tiems, kurie patogiausiu laiku ekrane pamato daug nusikaltimø, pasaulis atrodo pavojingesnis. Daþnai matydami smurto vaizdus, þiûrovai pasidaro ne tokie jautrûs. Jie tampa abejingesni stebëdami smurtà per TV ir gyvenime. Anot R. Þukauskienës, per TV matytas agresyvus elgesys, smurtas vaikui atrodo tuo realesnis, kuo daugiau þiaurumo scenø jis pamato. A. Kurienë pa- 167

145 168 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI brëþia: prievartinës programos stiprina nuostatas, kad þiaurumas yra priimtinas metø vaikas linksta á ekspresijà, kuri reiðkiasi ir konkreèiø filme matytø veiksmø mëgdþiojimu. Maþdaug nuo 10 metø vaikai pradeda domëtis paèiu filmu. Jiems labiau rûpi veiksmas, kuris turi bûti ádomus ir ávairus. Pirmenybë teikiama vaikiðkiems, nuotykiniams ir kriminaliniams filmams. TV vaizduojama prievarta sukelia baimæ tada, kai vaikas þiûri ásijautæs ir praranda ryðá su realia patirtimi. Agresijos skatinamasis poveikis per TV priklauso nuo ðiø veiksniø: kultûrinio fondo, socialinës bei ðeimos aplinkos, þiûrovo asmenybës bruoþø ir situacijos laidos þiûrëjimo metu. Prievartos vaizdavimas agresyvø þiûrovø elgesá skatina tada, kai jis pats dël anksèiau minëtø veiksniø nelabai moka slopinti savo agresijà (P. Winterhoff-Spurk). Kuo daugiau laiko vaikas praleidþia prie televizoriaus, tuo aiðkiau matyti, koks jis apleistas (M. Keilhaker, E. Wasem, M. Furst). Jau prieð dvideðimt metø tyrimai parodë, kad TV yra tik kiek suðvelninta átaigos forma, sustiprinama emocine átampa ir pasitenkinimu. Turëdami pasirinkimo laisvæ, mokyklinio amþiaus vaikai ir paaugliai þiûri smurto scenas, sekso ir kitokiø negeroviø perpildytas programas. Pasak G. Sakalausko, kriminologija iðskiria kelias teorijas, aiðkinanèias televizijoje vaizduojamo smurto poveiká vaiko elgesiui: stimuliavimo (pagal kurià asmuo þiniasklaidos pateikiamà smurtà perima ir tai skatina jo agresyvumà bei polinká griauti, pavyzdþiui, siekiant asmeniniø tikslø veikimo modeliø konkreèiomis situacijomis perëmimà); pripratimo (nuolat þiûrint brutalias scenas jausmai atbunka ir priprantama prie kasdienio smurto, galiausiai skatinama nuostata siekiant asmeniniø interesø vartoti prievartà pripratimas prie smurto); katarsio (matomas smurtas redukuoja asmeniná smurtà, t. y. malðina smurto poreiká prieðiðkumà smurtui). Psichoanalitinës krypties atstovai paþymi, kad þavëjimasis televizijos laidose demonstruojama prievarta ir siaubu yra susijæs su uþslopintu archajiðku agresyvumu, anksèiau iðgyventomis traumomis bei kerðto ir atpildo troðkimu.

146 G. R. Uznienë. Steponavièius. Audiovizualinë Þiniasklaidos þiniasklaida vaidmuo (televizija) ðiuolaikiniame ir vaikas gyvenime Empirinës studijos rodo, kad TV þiûrëjimas ðeimoje sukelia stresinæ situacijà, maþina vedybiná pasitenkinimà ir trukdo vaikams mokytis. Kaip rodo ilgalaikiai tyrimai, atlikti JAV (J. L. Singer, R. Uznienë), vaikø elgesio nukrypimus gali paskatinti tokie rizikos veiksniai: ðeimoje vyraujantis nekontroliuojamas TV laidø þiûrëjimas; ilgalaikis (4 ir daugiau valandø per dienà) TV laidø þiûrëjimas ikimokykliniame amþiuje; ilgalaikis smurtiniø programø þiûrëjimas mokykliniame amþiuje; tëvø pabrëþiama fizinë jëga kaip drausmës palaikymo priemonë; maþas vaizduotës, þiniø troðkimo ir kûrybingumo skatinimas ðeimoje. Pasak L. Jovaiðos, socializacija visuomeniðkai vertingas asmenybës formavimasis per kryptingà veiklà ir aplinkos veiksnius. Ji apima visà auklëjimo procesà (pasaulëþiûros formavimàsi, doroviná, estetiná auklëjimà). Socialinis mokymas vienas pagrindiniø socializacijos mechanizmø. Mokydamiesi vaikai stebi kitø elgesá ir kartoja. Televizijos vaidmuo ðiame mokyme nekelia abejoniø. Ikimokyklinio amþiaus vaikai yra ypaè jautrûs ir paþeidþiami þiûrovai. Kiekvienas vaikas nepakartojama asmenybë, jos augimo bûdas ir tempas vis kitokie. Mokymas tai vaiko minèiø ir potyriø sàveika su idëjomis, þmonëmis bei fiziniu pasauliu. Vaiko potyriai turi atitikti jo raidos etapo galimybes ir skatinti jo pomëgius bei suvokimà (Bredekamp, L. Broom). Mûsø atlikti tyrimai ( m.), kuriais norëjome atskleisti televizijos poveikio vaikams (5 6 m.) socialinius-pedagoginius ypatumus, parodë, kad 73 proc. interviu dalyvavusiø vaikø þiûri TV ið neturëjimo kà veikti, o 27 proc. kai rodo ádomiai, juokingai, kai gali suþinoti kà nors naujo, rodo mëgstamus filmus. Apklausos metu iðsiaiðkinome, kad 58 proc. respondentø namuose didesnæ laiko dalá televizorius yra ájungtas, o 42 proc. iðjungtas. Bandëme iðsiaiðkinti televizoriaus þiûrëjimo trukmæ. Pasirodë, kad nedaugelis vaikø galëjo pasakyti laikà, nes penkiameèiai ar ðeðiameèiai nesuvokia, kiek trunka, pavyzdþiui, 2 val. Todël kalbëjomës su vaikais apie tai, ar þiûri vienà animaciná filmà, ar kelis, kiek laidø ið karto þiûri per TV. Tokiu bûdu nustatëme, kad 54 proc. respondentø prie ekrano praleidþia 1 val., 24 proc. 3 4 val., 10 proc. 2 val., 12 proc. neþino, kiek laiko þiûri TV. TV darbuotojai (LNK, LRT, TV3 bei 4-o kanalo) mano, jog tele- 169

147 170 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI vizija vaikams tokia patraukli todël, kad tai greièiausia ir patogiausia pramogos gavimo priemonë ; þiûrint nereikia ádëti savo pastangø, viskas padëta lëkðtutëje ; graþûs paveikslëliai, greit besikeièiantys vaizdai ir kt. Patys televizijos darbuotojai vaikams rekomenduotø þiûrëti visas laidas vaikams ir animacinius filmus, rodomus per LRT kanalà 75 proc. respondentø, o nerekomenduotø laidø suaugusiesiems ( Pavojinga zona, Srovës, visø kriminaliniø laidø, filmø suaugusiesiems, muilo operø, smurtiniø scenø ir kt.). Þiniasklaidos darbuotojø nuomonë apie teigiamà ir neigiamà TV poveiká vaikams yra tokia: NEIGIAMA Mažiau laiko lieka žaidimams ir kitai veiklai 37,5 proc. Mažiau laiko lieka bendrauti su kitais šeimos nariais 25 proc. Kenkia vaiko sveikatai 37,5 proc. Kita smurto propagavimas 31,25 proc.; nevaikiškos reklamos ir animaciniai filmai 12,5 proc.; nuolatinis žiūrėjimas neleidžia suvokti realaus gyvenimo 25 proc. TEIGIAMA Gauna naujos informacijos 75 proc. TV vaiką atpalaiduoja 12,5 proc. Plečia vaiko akiratį 62,5 proc. Kita vaikas žiūrėdamas mokosi užsienio kalbų 6,25 proc. Prieðmokyklinio amþiaus vaikai, apklausti pokalbio interviu metodu apie tai, kà labiausiai mëgsta veikti, atsakë taip: VEIKLA Žaisti su draugais Žiūrėti TV Būti lauke, kieme Klausyti radijo Žaisti namuose su savo žaislais Piešti Kita veikla: žaisti kompiuteriu Globoti gyvūnus RESPONDENTAI 23 proc. 20 proc. 18 proc. 2 proc. 19 proc. 8 proc. 6 proc. 4 proc. TV vaikams vienas mëgstamiausiø uþsiëmimø. Televizijà prieðmokyklinio amþiaus vaikai daþniausiai þiûri su broliais ir seserimis arba vieni 46 proc. respondentø, su tëvais 35 proc., su draugais,

148 G. R. Uznienë. Steponavièius. Audiovizualinë Þiniasklaidos þiniasklaida vaidmuo (televizija) ðiuolaikiniame ir vaikas gyvenime seneliais likusieji 19 proc. Aptarinëja tai, kà matë per TV: 42 proc. su broliais, seserimis, 38 proc. su tëvais, 15 proc. su pedagogu, 5 proc. su seneliais. Tyrimo metu iðsiaiðkinome, kad (42 proc.) 5 6 m. vaikø, þiûrëdami televizijà neiðmoksta nieko, 10 proc. berniukø teigë, kad iðmoksta muðtis ; 15 proc. vaikø dainuoti, 13 proc. vaidinti, 8 proc. sportuoti, 2 proc. paþinti raides, sako, kad mergaitës iðmoksta gydyti lëles ; 8 proc. lankstyti, pieðti. Vaikai teigë (73 proc.), kad þiûri televizoriø ið neturëjimo kà veikti, o 27 proc., kai rodo kà nors ádomaus. Anot G. Valicko, vaikams televizija yra patraukti todël, kad didþiulë laidø ávairovë leidþia bet kuriuo metu norimà kieká kartø reprodukuoti tuos vaizdus, kuriø pats vaikas susikurti negali ir kurie atspindi ávairiausius vidinës átampos bei neásàmonintø potraukiø niuansus. Televizijos þiûrëjimas daþniausiai yra tam tikras áprotis, kurio galima padëti vaikams atsikratyti, pasiûlius kità laisvalaikio praleidimo formà. Deja, tëvø nuomonë apie televizija teigiama (83 proc.). Anot respondentø, televizija vaikà moko, auklëja (42 proc.), padeda atsipalaiduoti (13 proc.), teikia naujos informacijos (23 proc.) ir kt. Tëvams nekelia didelio susirûpinimo televizijos þiûrëjimo trukmë savaitgaliais net pusæ dienos vaikai þiûri TV (88 proc.), o 12 proc. respondentø apgailestavo, kad negali kontroliuoti televizijos þiûrëjimo trukmës, nes daug dirba. Labiausiai tëvai nerimauja dël per TV rodomo smurto bei agresijos, nes, anot jø, vaikai labai jautrûs tokiems vaizdams, savo þaidimuose atkartoja agresyvius veiksmus, posakius, animaciniuose filmuose labai daug agresijos. A. Bandura (L. Broom) teigia, kad televizija, informuojanti apie agresyvaus elgesio pasekmes, gali klaidinti þiûrovà, leisdama manyti, kad, pamëgdþiodami filmo ar reportaþo veikëjo elgesá, pasieks tokiø pat rezultatø. Nenubaustas ar pateisintas þiaurumas nesukelia baimës pasielgti þiauriai. Uþsienio mokslininkai, tirdami televizijos poveiká, pastebëjo, kad kai kurie televizijos filmai iðkreipia þinias apie pavojø ir grësmæ pasaulyje (pvz., filmai apie vampyrus, ateivius, ávairûs siaubo filmai), animaciniai filmai, kuriuose gausu agresijos, perða nepasitikëjimà þmonëmis, klaidingà pasaulio supratimà (kad pasaulis yra pavojingas). Tyrimø nu- 171

149 172 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI statyta, kad vaikai, matæ daug þiauriø filmø, yra agresyvesni su bendraamþiais. Logitudiniai tyrimai parodë, kad á þiaurumo scenas reaguoja jau trimeèiai, o jautriausi 5 6 metø vaikai. Anot R. Þukauskienës, þemesnio intelekto vaikai paprastai daugiau laiko skiria televizoriui. Jie mato daugiau þiaurumo scenø, labiau tiki, jog taip yra gyvenime, agresyviau elgiasi patys. Vaikai iki ðeðeriø dar nesugeba visø matomø per televizijà vaizdø atskirti nuo realaus gyvenimo. Ikimokykliniame amþiuje dëmesys sutelkiamas á atvirus veiksmus, jø rezultatà, o ne á herojø ketinimus, jø veiksmo aplinkybes. 5 6 m. vaikai nemato aiðkios ribos tarp to, kas vyksta ekrane, ir kambaryje, kuriame jie sëdi. Jie pirmiausia pradeda suvokti tai, kà paþásta tapatina save su kitais vaikais ir tiki, kad tai, kas vyksta ekrane, gali nutikti ir jiems. Kartais uþtenka pamatyti, kaip maþas kaèiukas ieðko savo mamos arba pykstasi suaugusieji. Daþniausiai tai tokie dalykai, á kuriuos suaugusieji nekreipia dëmesio. Vaikai iðmoksta socialaus elgesio taip pat, kaip ir asocialaus modeliavimo, treniravimosi ir pastiprinimo bûdu. Matydami ir pakartodami tinkamà elgesá, gaudami tiek planingà (pagyrimà, apdovanojimà), tiek natûralø (problemø sprendimo) pastiprinimà, vaikai ágyja adekvaèiø socialaus elgesio ágûdþiø. Þaisdami su draugais vaikai (72 proc.) renkasi teigiamus filmø, laidø personaþus, 20 proc. neigiamus, o 8 proc. savo þaidimuose nesirenka jokiø TV personaþø. 39 proc. vaikø teigë, kad, þiûrëdami filmus, nori kartu su filmo herojais veikti, likusieji (61 proc.) atsakë, kad tiesiog þiûri. Berniukai (25 proc.) uþaugæ norëtø bûti panaðûs á Beatmanà, nes jis stiprus ir nugali blogiukus, mergaitës (18 proc.) nori bûti panaðios á < > karalienæ arba princesæ, nes jos turtingos ir graþios, < > norëèiau bûti panaði á daktaræ Kvin, nes ji gera, gydo þmones (8 proc.), < > noriu bûti þvaigþdute, kad naktá ðviesèiau savo draugams (2 proc.), noriu bûti panaðus á kaèiukà arba ðuniukà, nes juos labai myliu (3 proc.), kiti vaikai (30 proc.) sakë, kad negalvojo, á kà nori bûti panaðûs, o 16 respondentø nenori bûti panaðûs në á vienà TV personaþà, nes noriu bûti savimi, neádomu bûti á kà nors panaðiam ir kt. Tëvø anketinës apklausos metu iðsiaiðkinome, kad, jø nuomone, ádomiausias ir geriausias laidas vaikams rodo: LRT 42 proc.; LNK

150 G. R. Uznienë. Steponavièius. Audiovizualinë Þiniasklaidos þiniasklaida vaidmuo (televizija) ðiuolaikiniame ir vaikas gyvenime 31 proc., TV-3 15 proc., 4-as kanalas 12 proc. Daugelis respondentø paþymëjo, kad per LRT kanalà rodomas laidas vaikams jie patys mielai þiûri. Tëvai (92 proc.) pasisakë uþ tai, kad TV laidø rengëjai turëtø pedagoginiø ir psichologiniø þiniø apie vaikus ir vaikystæ, 8 proc. atsakë, kad neturi nuomonës apie tai. Teigiamø atsakymø motyvai buvo ávairûs: kad profesionaliai atrinktø, kà galima vaikams rodyti ir ko negalima, visa tai, kà vaikai mato per TV, neturi þaloti jø psichikos, todël, kad visos laidos, filmai vaikams turi bûti auklëjamojo, lavinamojo pobûdþio, vaikus reikia mokyti ne muðtyniø, o gërio, kad neiðkreiptø vaiko màstymo ir kt. Tirdami nustatëme, kad Lietuvos televizijos pagrindiniø kanalø darbuotojai, atsakingi uþ laidas ir filmus vaikams (LRT, LNK, TV-3, 4-as kanalas), neturi pedagoginio iðsilavinimo, jø þinios apie vaikus ir vaikystæ yra savamokslës. Taèiau 94 proc. televizijos darbuotojø pripaþásta, kad þiniasklaida (televizija) yra ketvirtoji vaiko ugdytoja, o viena laidø rengëja akcentavo, kad þiniasklaida uþima antrà vietà (po tëvø) vaikø ugdymo procese. Tik 25 proc. þiniasklaidos darbuotojø yra susipaþinæ su Vaikø teisiø konvencija. Visi respondentai sutinka, kad televizija vaikø ugdymo procese turi atlikti ðvieèiamàjà, lavinamàjà ir auklëjamàjà funkcijà, taèiau 88 proc. respondentø suabejojo Lietuvos televizijø ugdomøjø funkcijø kokybe bei kompetencija. Televizijos rodomø laidø vaikams kokybæ, anot þiniasklaidos atstovø, lemia programø rengëjø profesionalumas (63 proc.) tai pirma, antra ekonominë ir finansinë situacija, treèia vaikø poreikiai, ketvirta laikotarpis, penkta kultûra ir tradicijos. 19 proc. þurnalistø pasisakë uþ vaikø þurnalistø specializacijos atsiradimà Lietuvos aukðtosiose mokyklose paþymëdami, kad tokia specializacija reikalinga, nes trûksta gilesnio pasirengimo ir dëmesio vaikø problemoms, yra vaikø psichologai, vaikø gydytojai, turi bûti ir vaikø þurnalistai, vaikai turi bûti suprasti, mylimi, su jais PRIVALU pagarbiai ir kompetentingai elgtis. Neigiamø atsakymø motyvai buvo: jokiu bûdu to negalima iðmokti, per maþa rinka, nëra reikalo, nes þurnalistas turi bûti visapusiðkai iðsilavinæs, nëra tokios didelës paklausos ðiai specializacijai. Vis dëlto dauguma respondentø norëtø kelti savo profesinæ kvalifikacijà vaikø þurnalistikos srityje, taèiau Lietuvoje nëra kur. 173

151 174 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI Laisvosios rinkos sàlygomis Lietuvos televizijos, konkuruodamos viena su kita, daþnai vaikams pateikia menkavertæ (visais aspektais) televizinæ produkcijà. Prieþastys ekonominës sàlygos, teisiniø dokumentø, deleguojanèiø reikalavimus þiniasklaidai (televizijai), kurie ápareigotø þurnalistus paisyti vaiko teisiø, gerbti jo asmenybæ, stoka, didelis visuomenës pasitikëjimas þiniasklaida, taip pat moksliniø tyrimø, kaip televizija veikia vaiko vystymàsi, ugdymà, trûkumas. Vaikø ugdymo procese masinës komunikacijos priemonës (televizija) dalyvauja ir kaip mikro-, ir kaip makrolygio atstovës. Þiniasklaida yra vaikø rengimo gyvenimui, jø integravimo á visuomenæ (socializavimo) subjektas. Televizija tapo prieinamiausia vaikams þiniasklaidos priemonë, formuojanti iðorinio pasaulio sampratà, poþiûrá á ávairius reiðkinius, elgesio normas, vertybiø sistemà. LITERATÛRA Broom L., Bonjean Ch. M., Broom D. H. Sociologija: esminiai tikslai ir pavyzdþiai. Kaunas: Littera Universitatis Vytauti Magni, Fiske J. Ávadas á komunikacijos studijas. Vilnius: Baltos lankos, Furst M. Psichologija. Vilnius, Gudonienë V. Informacinë visuomenë ir pilietinis ugdymas // Mokykla. 1999, Nr. 11, p. 9. Jakavièius V. Þmogaus ugdymas. Klaipëda, Jovaiða L. Pedagogikos terminai. Kaunas, Kuzmickas B. Laimë, asmenybë, vertybës. Monografija. Vilnius, Laughlinas H. Mc Terence. Ðiuolaikinë ugdymo filosofija: demokratiðkumas, vertybës, ávairovë. Kaunas, Leliûgienë I. Þmogus ir socialinë aplinka. Kaunas, Pikûnas J., Palujanskienë A. Asmenybës vystymasis: kelias á savæs atradimà. Kaunas, Urbonas V. Þurnalistikos teorija. Klaipëda: Klaipëdos universiteto leidykla, Unverzagt G., Hurrelmann K. Kaip iðugdyti stiprius vaikus. Vilnius: Alma mater, Uznienë R. Vaikas (5 6 m.) ir televizija: socialinis pedagoginis aspektas // Magistro darbas: Klaipëdos universitetas, Pedagogikos fakultetas, Valickas G. Psichologinës asocialaus elgesio iðtakos. Vilnius: Lietuvos teisës akademija, Þukauskienë R. Vaikai agresyvëja. Ar þiniasklaida kalta? // Ðvietimo naujovës. 1997, Nr. 12, p

152 G. Steponavièius. Þiniasklaidos vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime Seksualinës prievartos prieð vaikus atspindþiai Lietuvos spaudoje 175 VYTAUTAS BLAÞYS Vieðosios ástaigos Þenevos iniciatyva psichiatrijoje direktorius RIMA DAPKUTË Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto klinikinës psichologijos magistrantë Seksualinë prievarta prieð vaikus (SPV) egzistuoja tiek, kiek egzistuoja þmonija. Taèiau Lietuvoje tik prieð gerà deðimtmetá pradëta plaèiau nagrinëti ðià problemà. Seksualinës prievartos faktø atskleidimas didelei visuomenës daliai sukëlë ðokà, nes tokios prievartos vartojimas visai neatitiko lietuviø tautos stereotipo. Maþdaug nuo 1995 metø spaudoje vis daþniau minimi seksualinës prievartos prieð vaikus atvejai. Yra ávairiø seksualinës prievartos prieð vaikus apibrëþimø. Vienà ið iðsamesniø pateikia Finklehor ir Korbin:,,Seksualinë prievarta prieð vaikà tai bet koks seksualinis kontaktas tarp suaugusiojo ir seksualiai nesubrendusio (seksualinis nesubrendimas tiek socialinis, tiek fiziologinis) vaiko, suaugusiam siekiant seksualinio pasitenkinimo; bet koks seksualinis kontaktas su vaiku naudojant jëgà, grasinimus, meluojant, jog vaikui dalyvauti tame kontakte nekenksminga; seksualinis kontaktas su vaiku, kuriam vaikas negali duoti informuoto sutikimo dël amþiaus, jëgos skirtumo ar santykiø su suaugusiuoju pobûdþio. Ðiame ir kituose apibrëþimuose nëra,,sutikimo ir nesutikimo kriterijaus, nes dël savo brandos ir santykiø su suaugusiaisiais ypatumø vaikas niekada negali duoti informuoto sutikimo seksualinei veiklai. Informuoti visuomenæ apie seksualinæ prievartà prieð vaikus yra labai svarbu dël ávairiø prieþasèiø. Ið spaudos þmonës gali suþinoti, kad toks reiðkinys egzistuoja. Spauda formuoja þmoniø poþiûrá á prievartà patyrusá vaikà, prievartautojà, seksualinës prievartos reiðkiná. Spauda

153 176 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI gali turëti didelæ prevencinæ reikðmæ, jeigu analizuoja ðio reiðkinio prieþastis, dësningumus, nurodo, kaip atpaþinti, kad vaikas yra patyræs seksualinæ prievartà, pataria, kaip galima padëti vaikui, patyrusiam seksualinæ prievartà, kur vaikas ir ðeima gali gauti profesionalià pagalbà. Taip pat svarbu, kad straipsniuose bûtø pateikiami apibendrinimai remiantis seksualinës prievartos prieð vaikus faktu ar faktais. Norëdami iðsiaiðkinti, kaip didþiausi Lietuvos dienraðèiai pateikia medþiagà apie seksualinæ prievartà prieð vaikus, atrinkome ðios tematikos publikacijas ið,,lietuvos ryto, Respublikos ir,,lietuvos þiniø, skelbtas 2003 metø rugpjûtá spalá. Per ðá laikotarpá 43 tekstuose buvo pateikta informacija apie seksualinæ prievartà prieð vaikus. Leidinio pavadinimas Straipsnių apie SPV skaičius Lietuvos rytas 25 Lietuvos žinios 10 Respublika 8 Publikacijos apimtimi ir turiniu labai skyrësi. Pagal pobûdá jas suskirstëme á trumpus informacinius praneðimus, kur vienu dviem sakiniais informuojama apie SPV; straipsnius, nuodugniai apraðanèius konkretø SPV atvejá; serijinius straipsnius, kur SPV atvejo apraðymas ir komentarai buvo spausdinami keliuose numeriuose ið eilës. Á atskirà grupæ iðskyrëme straipsnius apie komerciná seksualiná vaikø iðnaudojimà. Daugiausia buvo publikacijø, kuriose nuodugniai apraðomas koks nors seksualinës prievartos prieð vaikus atvejis. Straipsnio apibūdinimas Straipsnių skaičius Trumpas informacinis pranešimas apie įvykį 15 Straipsnis apie konkretų atvejį 25 Tęstiniai straipsniai 4 Straipsniai apie komercinį išnaudojimą 2 Kiti 1 Nagrinëjome, kokios lyties nukentëjusieji nuo seksualinës prievartos yra nurodomi informaciniuose praneðimuose.

154 G. V. Blaþys, Steponavièius. R. Dapkutë. Þiniasklaidos Seksualinës vaidmuo prievartos ðiuolaikiniame prieð vaikus gyvenime atspindþiai... Patyrusiojo seksualinę prievartą lytis Informacinių pranešimų skaičius Moteriška 10 Vyriška 3 Nenurodyta Straipsniuose, nuodugniai apraðanèiuose koká nors SPV atvejá, buvo minima tik tokie atvejai, kai SPV patyrë mergaitës (ið viso 25 straipsniai). Domëjomës, koks asmens, kurio seksualinæ prievartà vaikas patyrë (ar buvo átariama, kad patyrë), santykis su vaiku. Informaciniuose praneðimuose daþnai nurodoma, kad vaikas patyrë paþástamo þmogaus seksualinæ prievartà. Kartais naudojama formuluotë, kad tai buvo paþástamas ið matymo þmogus. Ðios rûðies praneðimuose nëra apraðyta atvejø, kad vaikai bûtø patyræ ðeimos nariø prievartà. Asmuo, kurio seksualinė prievarta patirta Informacinių pranešimų skaičius Nepažįstamas 3 Pažįstamas 5 Giminaitis, artimas 0 Šeimos narys 0 Nenurodyta 7 Straipsniuose, kuriuose iðsamiai apraðomas seksualinës prievartos faktas, daþniausiai nurodoma, kad átariamas prievarta þmogus yra nepaþástamas ar,,paþástamas ið matymo. Asmuo, kurio seksualinė prievarta Straipsnių skaičius patirta Nepažįstamas 6 Pažįstamas iš matymo 7 Giminaitis, artimas 11 (visi straipsniai apie tuos pačius 3 atvejus) Tėvas, šeimos narys 0 Komercinis išnaudojimas 2 Vertinome ir publikacijø turiná bei pobûdá. Paaiðkëjo, kad kai kuriuose straipsniuose vaikas yra netiesiogiai kaltinamas, kad patyrë seksualinæ prievartà netinkamai elgësi, bendravo su netinkamais þmonë-

155 178 PSICHOLOGINIAI IR EDUKACINIAI ÞINIASKLAIDOS ÁÞANGOS ÞODÞIAI ASPEKTAI mis ir pan.; arba vaikas susiejamas su neigiamais reiðkiniais: pabrëþiama, kad tëvai nesirûpina vaiku, girtauja ar pan. Buvo straipsniø, kuriuose pateikiama tokia informacija, pagal kurià nesunku nustatyti seksualinæ prievartà patyrusio vaiko asmenybæ. Bûdinga, kad tokiems straipsniams yra parenkamos sensacingos antraðtës (,,Suþvërëjæ þagintojai aukas pjudë ðunimis ir pan.). Straipsniuose nëra nurodoma, kur vaikas, nukentëjæs nuo seksualinës prievartos, gali gauti pagalbà, kaip jam galima padëti. Taip pat straipsniuose nëra seksualinës prievartos, kaip reiðkinio, analizës, beveik nedaromi apibendrinimai. Straipsnio pobūdis Straipsnių skaičius Sensacingos antraštės 12 Nukentėjęs vaikas siejamas su neigiamais socialiniais 4 reiškiniais Pateikiami duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti nuo 2 seksualinės prievartos nukentėjusio vaiko asmenybę Dėl seksualinės prievartos patyrimo netiesiogiai yra 2 kaltinamas pats vaikas Nurodoma, kur galima padėti vaikui, patyrusiam seksualinę 1 prievartą Yra specialisto komentaras 1 Daromi apibendrinimai apie SPV, kaip reiškinį, remiantis 2 vienu atveju Daromi apibendrinimai apie SPV, kaip reiškinį, remiantis 0 keliais atvejais Nurodoma, kaip atpažinti, kad vaikas patyrė seksualinę 0 prievartą Nurodoma, kaip galima padėti vaikui, patyrusiam seksualinę 0 prievartą Iðnagrinëjus atrinktà spaudos medþiagà, galima daryti ðias iðvadas. 1. Seksualinës prievartos prieð vaikus publikacijos spaudoje gali formuoti neteisingà visuomenës nuostatà ðios problemos atþvilgiu, kad seksualinæ prievartà patiria beveik vien mergaitës, ypaè gyvenanèios nedarniose ðeimose; kad daþniausiai patiriama nepaþástamø þmoniø seksualinë prievarta; kad seksualinë prievar-

156 G. V. Blaþys, Steponavièius. R. Dapkutë. Þiniasklaidos Seksualinës vaidmuo prievartos ðiuolaikiniame prieð vaikus gyvenime atspindþiai... ta yra patiriama dël neteisingo vaikø elgesio. Tokios nuostatos gali lemti neigiamà visuomenës poþiûrá á seksualinæ prievartà patyrusius vaikus, trukdo laiku átarti, kad vaikas patiria seksualinæ prievartà. 2. Spauda nepateikia elementarios informacijos apie pagalbos seksualinæ prievartà patyrusiems vaikams galimybes, taip gali bûti formuoja beviltiðkumo nuostata: vaikui, patyrusiam seksualinæ prievartà, neámanoma padëti. 3. Spaudoje beveik neanalizuojama seksualinë prievarta prieð vaikus kaip reiðkinys. 4. Seksualinës prievartos prieð vaikus tema naudojama sensacingumo áspûdþiui kurti. 5. Kai kurie straipsniai, kuriuose pateikti duomenys apie vaikà, gali sukelti neigiamà visuomenës reakcijà vaiko atþvilgiu. 179 Apibendrinant galima tvirtinti, kad Lietuvos spauda ðiuo metu atlieka menkà seksualinës prievartos prieð vaikus prevenciná vaidmená.

157 180 ÁÞANGOS ÞODÞIAI

158 G. Steponavièius. Þiniasklaidos vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime 181 UÞSIENIO ÐALIØ PATIRTIS

159 182 ÁÞANGOS ÞODÞIAI

160 G. Steponavièius. Þiniasklaidos vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime Komunikacijø jaunimas 183 ULRIKA SJÖBERG (Ðvedija) Halmstado universiteto Visuomeninës komunikacijos priemoniø studijø docentë Tyrimai, kaip jaunimas naudojasi visuomeninëmis komunikavimo priemonëmis (televizija, kompiuteriniais þaidimais, internetu), ðiandien, kai visuomenë, mokykla ir ðeima supaþindinamos su skaitmeninëmis / interaktyviomis priemonëmis, tampa vis svarbesni. Daþnai bûtent jauni þmonës iðtobulina visuomeninës komunikacijos priemoniø modelius, kadangi ðio amþiaus þmonës yra lankstesni ir jø kasdieniame gyvenime maþiau rutinos. Tyrimas atskleidë, kad jaunimui, kitaip nei suaugusiesiems, kuriems asmeninës ir socialinës tapatybës pagrindas paprastai yra darbas, svarbiausia visuomeninës komunikacijos priemonës. Pagaliau fraze kartø paþiûrø skirtumas pasakoma, kad jaunimas, palyginti su tëvais, mokytojais ir kitais vyresnio amþiaus þmonëmis, ágyja daugiau þiniø apie skaitmenines komunikacijos priemones. Tirdami, kaip visuomeninës komunikacijos priemonës naudojamos ir integruojamos á jaunø þmoniø gyvenimà, galime nuspëti, kaip jos bus naudojamos ateityje (Ziehe, 1994; Sjöberg, 2002). Europos Komisija 2001 m. atliko jaunø (15 24 metø) europieèiø apklausà. Paklausti apie áprasèiausià veiklà, jie pirmiausia paminëjo susitikimus su draugais, tik tada televizijos laidø þiûrëjimà, muzikos klausymàsi, sportavimà, kinà ir naudojimàsi kompiuteriu. Toje paèioje apklausoje buvo teiraujamasi ir apie naudojimàsi informacinëmis bei komunikacinëmis technologijomis. Dauguma apklaustøjø (80 proc.) atsakë, kad jie naudojasi mobiliaisiais telefonais, 56 proc. asmeniniais kompiuteriais, 37 proc. internetu (Europos nuomonës tyrimø grupë, 2001) m. daryta Ðvedijos nacionalinë apþvalga (Internetbarometern, 2002) atskleidë, jog 90 proc metø amþiaus grupës ir 85 proc metø amþiaus grupës apklaustøjø turi galimybæ namuose nau-

161 184 UÞSIENIO ÁÞANGOS ÐALIØ PATIRTIS ÞODÞIAI dotis kompiuteriu. Apie 80 proc. abiejø amþiaus grupiø asmenø gali narðyti internete. 87 proc metø amþiaus ir 95 proc metø apklaustøjø turi mobiløjá telefonà. Vartotojai per dienà internete praleidþia vidutiniðkai 50 minuèiø, o ðiø dviejø amþiaus grupiø atstovai 64 minutes. Pagrindiniai jauniausios amþiaus grupës asmenø uþsiëmimai internete elektroninis susiraðinëjimas, pokalbiai ir þaidimai metø amþiaus grupës asmenys daþniausiai naudojasi elektroniniu paðtu ir ieðko informacijos. Nors yra Europos Sàjungos ðaliø jaunimo galimybiø turëti visuomenines komunikacijos priemones ir jomis naudotis skirtumø, dabar jaunimas daþnai apibûdinamas kaip skaitmeninis jaunimas, internetinë karta, komunikacijø jaunimas. Visos ðios frazës pabrëþia visuomeninës komunikacijos priemoniø vaidmená ir svarbà kasdieniame jaunimo gyvenime. Ðiø priemoniø socialinë, kultûrinë sritys tampa ritualiniu elementu. Pavyzdþiui, þiûrovas planuoja ir tikslina savo veiklà pagal televizijos programà, kalbasi apie programas su ðeimos nariais ir draugais. Jaunuoliai namuose kompiuteriu atlieka namø ir klasës darbus, dalyvauja internetiniuose pokalbiuose ir þaidþia internetinius þaidimus. Kasdienis gyvenimas daro átakà visuomeninës komunikacijos priemoniø vartojimui (Haldar & Fr nes, 1998; Sjöberg, 2002). Apþvelgsime, kaip komunikacijos priemonëmis naudojamasi ávairioje aplinkoje. Ðeimoje Socialinis visuomeninës komunikacijos priemoniø vartojimo ir reikðmiø (ir kaip teksto, ir kaip technologijos) kontekstas tapo pagrindine keliø tyrëjø (Moores, 1993; Bausinger, 1984; Silverstone, 1991, 1994; Morley, 1986; Lull, 1980; Gauntlett & Hill, 1999) uþduotimi. Silverstone (1994, p. 83) ðiam procesui apraðyti vartoja terminà domestikacija, apibrëþiantá, kokià erdvës vietà ir laiko prasmæ visuomeninës komunikacijos priemonei vartotojas suteikia namuose ir kasdienëje ðeimos nariø veikloje. Namuose jos nepadedamos á kampà kaip nereikalingos dëþës, o tampa moraliniu namø ûkiu namø vertybëmis, interesais, tapatybëmis; visuomeninës komunikacijos priemoniø vieta ir reikðmë inkorporuojama ir suderinama (Silverstone, Hirsch & Morley, 1992).

162 G. U. Sjöberg. Steponavièius. Komunikacijø Þiniasklaidos jaunimas vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime Tyrëjus domina plintanti jaunimo mada individualiai naudotis komunikacijos priemonëmis jaunimas turi galimybæ naudotis ávairiomis visuomeninës komunikacijos priemonëmis savo miegamajame. Tai buvo pavadinta miegamojo kultûra. Ði miegamojo kultûra nëra vienarûðis reiðkinys, nes skiriasi pagal amþiø, lytá, ðeimà, gyvenimo bûdà, ðeimos bendravimo stiliø. Europos tyrimo duomenimis, komunikacijos priemoniø pilnus miegamuosius daugiausia turëjo vyresni berniukai ið aukðto socialinio sluoksnio ir pasiturinèiø ðeimø (Bovill & Livingstone, 2001; Sjöberg, 2002). Livingstone ir Bovill (1999) pabrëþia, kad miegamasis nëra vien vieta, kur galima naudotis visuomeninës komunikacijos priemonëmis, bet ir svarbi erdvë formuoti tapatybes bei kurti socialinius ryðius. Miegamajame susipina ávairûs padriki elementai (visuomeninës komunikacijos priemoniø perteikti ir neperteikti), o juos kûrybiðkai sujungia vaikas, stengdamasis sukurti reikðmæ. Norint iðtirti ðiuos dalykus, ypaè skaitmeniniø visuomeninës komunikacijos priemoniø vaidmená miegamojo kultûroje, reikia atlikti daug daugiau tyrimø. Pavyzdþiui, televizija, palyginti su kompiuteriniais þaidimais ir internetu, daug daþniau yra ðeimos visuomeninës komunikacijos priemonë. O kompiuteriniai þaidimai kur kas reèiau þaidþiami su motina arba tëvu, ir tai labiau bendraamþiø visuomeninës komunikacijos priemonë, ypaè berniukø. Internetas gali bûti socialinë visuomeninës komunikacijos priemonë (pvz., su savo pokalbiø kambariais), bet ji yra labiau individuali visuomeninës komunikacijos priemonë, kur vartotojas maþiau linkæs kalbëti apie tai, kà veikë internete praeità vakarà, maþiau linkæs naudotis juo drauge su ðeima (Sjöberg, 2002). Stebint visuomeninës komunikacijos priemoniø vaidmená namuose, diskutuojant, kas ðiomis priemonëmis daugiausia naudojasi, per didelis laisvo pasirinkimo akcentavimas (ar naudotis priemone vienam, ar ne, kada ja naudotis ir kokiems tikslams) gali bûti klaidinantis, nes nevalia pamirðti priemonës socialinio prieinamumo namuose. Tyrimai rodo, jog paaugliø naudojimàsi visuomeninës komunikacijos priemonëmis reguliuoja tëvai, turint galvoje turiná, praleistà laikà ir kitø ðeimos nariø konkuravimà. Atrodo, kad þaidimø turinys nëra taip kontroliuojamas kaip televizija, ir tai gali bûti dël nepakankamo tëvø patyrimo (Sjöberg, 185

163 186 UÞSIENIO ÁÞANGOS ÐALIØ PATIRTIS ÞODÞIAI 2002). Netgi gali kilti konfliktø, kai keli ðeimos nariai nori þiûrëti skirtingas televizijos programas, tad daugiau nei vieno televizoriaus ar vaizdo grotuvo turëjimas namuose padeda iðvengti barniø. Palyginti ribotas priëjimas prie kompiuterio gali sukelti konfliktus su kitais ðeimos nariais. Kompiuteris yra labiau vienos lyties asmenø naudojama technologija. Já daugiausia kontroliuoja berniukai (tiek erdvës, tiek laiko prasme), tad mergaitës, norëdamos pasinaudoti kompiuteriu, susiduria su kur kas didesnëmis kliûtimis (Sjöberg, 2002; taip pat þr. McNamee, 1998) m. tyrimas Ðvedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Islandijoje atskleidë, jog nors tëvai teigiamai vertino internetà kaip pagelbëjantá jø sûnui ar dukrai atlikti namø darbus / mokyklinius uþdavinius, taèiau baiminosi dël ávairiø pornografiniø tinklalapiø (Våldsskildringsrådet, 2003). Visuomeninës komunikacijos priemoniø aplinka Keletas pakitimø ávyko globalinëje visuomeninës komunikacijos priemoniø aplinkoje, ðiandien supanèioje jaunus þmones. Viena jø ribø tarp visuomeninës komunikacijos priemoniø nykimas. Tai pastebima naujose hibridinëse televizijos formose realybës ðou (pvz., Pagundø sala, Didysis brolis), kur susipina ávairûs þanrai (ðiuo atveju dokumentika ir muilo opera), o interaktyvumo galimybë vis labiau naikina anksèiau egzistavusá kûrybos ir átaigos skirtumà. Kitas pavyzdys: visuomeninës komunikacijos priemoniø susiliejimas, kai skirtingi formatai ir turinys susijungia toje paèioje priemonëje (pvz., internetas ir mobilieji telefonai). Ðioje besikeièianèioje ir nuolatos tobulëjanèioje visuomeninës komunikacijos priemoniø aplinkoje ðvedø jaunimas didelæ laiko dalá praleidþia prie televizoriaus. Televizija turi keletà teigiamø savybiø, pavyzdþiui, galimybæ þiûrëti laidas kartu su draugais ar ðeima, turëti kompanijà. Televizija naudojama ir kaip triukðmo fonas, elektroninë uþdanga, kai, uþsiimant kitais reikalais, nedaug dëmesio skiriama turiniui (Sjöberg, 2002).

164 G. U. Sjöberg. Steponavièius. Komunikacijø Þiniasklaidos jaunimas vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime Kad jaunimas, augantis skaitmeniniø visuomeninës komunikacijos priemoniø aplinkoje, bûtø visiðkai pasinëræs á jø interaktyvià aplinkà, to neiðvydome. Ið tikrøjø televizija yra vertinama, nes suteikia þiûrovams galimybæ bûti pasyviems. Taigi nuomonës, kad inovacijos visuomeninës komunikacijos priemoniø srityje nedelsiant pakeis senesniø priemoniø naudojimà, jaunieji vartotojai nepatvirtina. Tyrimas rodo funkcionalià diferenciacijà, kai ávairios visuomeninës komunikacijos priemonës atlieka vis kitas funkcijas, pavyzdþiui, pasiûlo ðeimos nariø ir bendraamþiø pokalbio temà ar informacijos paieðkà (Adoni, 1985; Sjöberg 2002). Ði kombinacija, o ne visuomeninës komunikacijos priemoniø pakeitimas kitomis vadinama visuomeninës komunikacijos priemoniø akumuliacija. Taigi didelë visuomeninës komunikacijos priemoniø ávairovë, su kuria susiduria jaunimas, yra vertinama ir branginama dël savo ávairiaus turinio ir socialinio vartojimo kontekstø. Kurià nors visuomeninæ komunikacijos priemonæ vartotojas pasirenka pagal psichologinæ bûsenà (nuobodulio, liûdesio, noro atsipalaiduoti) ir atlieka ávairias kasdienio gyvenimo funkcijas. Tai nëra senos visuomeninës komunikacijos priemonës pakeitimas nauja, bet greièiau tendencija pertvarkyti laikà, praleistà prie ávairiø visuomeninës komunikacijos priemoniø (Johnsson-Smaragdi, 2001). 187 Pokalbiø kambariai Ðiuolaikinëje visuomenëje jaunà þmogø supa nuolatinis informacijos, simboliø ir patyrimø srautas. Giddens teigia (1991, p. 4): Tokioje modernioje visuomenëje tolimø atsitikimø átaka artimiems ávykiams ir savojo að intymumui tampa vis labiau áprasta. Spausdintas þodis ir elektroninës visuomeninës komunikacijos priemonës atlieka pagrindiná vaidmená. Jos daro átakà ir savojo að tapatybei, ir socialiniø santykiø organizavimo pagrindui. Interneto ir pokalbiø kambariø tyrimas rodo, kaip ávairûs pokalbiø kambariai / bendruomenës tampa papildoma arena eksperimentuoti ir iðbandyti ávairius savojo að prisistatymus (Sjöberg, 2002; Tingstad 2003). Internetas yra tarsi skaitmeninë socialinë ir kultûrinë þaidimø aikðtelë, kur, palyginti su kitomis visuomeninës komunikacijos prie-

165 188 UÞSIENIO ÁÞANGOS ÐALIØ PATIRTIS ÞODÞIAI monëmis, individas daug daugiau skatinamas atsidurti ávairiose situacijose, vaidmenyse, asmenybëse ir gyvenimo bûduose. Á pirmà planà iðkyla komunikaciniai savojo að pateikimo ir iðraiðkos aspektai. Þiûrint konkreèiau á internetinius pokalbiø kambarius ir suvokiant, kad egzistuoja ávairaus pobûdþio pokalbiø linijos, daugelis jø jaunø þmoniø naudojami kaip priemonë iðpildyti svajones arba þaisti su mintimi, kaip viskas bus, kai suaugs. Galima iðvesti paralelæ su Goffmano darbu (1959), kuriame jis kalba apie iðoriná prisistatymà ir uþkulisius socialinëse þmoniø interakcijose. Internete pastebima iðorë áspûdis, kurá norima pateikti kitam asmeniui apie save. Kita vertus, uþkulisiø srityje, prieðais kompiuterio ekranà, glûdi paslëpti, prieðtaraujantys faktai ir iðvaizda. Silverstone (1999, p. 77) kalba apie tai, kad mes gyvename prezentacinëje kultûroje, kur visuomeninës komunikacijos priemonës tapo svarbiausia sudedamàja þmoniø prisistatymo dalimi: Að galiu pasakyti pasauliui, kas esu arba kuo norëèiau bûti [ ] Ir man nereikës uþ tai atsakyti. Mano laimëjimai priklauso nuo gebëjimo ir kompetencijos sukurti ávaizdá. Èia dalyvauja kûrybiðkumas, energija, o ne vien þaismingumas. Technologija suteikë man scenà. Að galiu joje vaidinti. Galiu turëti savo vietà. Jei tik atsiras þiûrovø. Dël savo anoniminiø savybiø ir galimybës meluoti internetas nustato savas elgesio taisykles. Tuo naudojasi jauni vartotojai. Tai turi padariniø ne tik tam, kaip jie prisistato pokalbiuose, bet ir tam, kad tie neegzistuojantys kiti nëra priimami kaip paprasti draugai. Retai kada siekiama uþmegzti ilgametæ draugystæ. Vadinasi, kalbant apie draugus, atrodo, grieþta linija skiria internetinius ir neinternetinius draugus, labiausiai vertinamas atviras bendravimas (Sjöberg, 2002). Ádomu, kaip sàvokos draugas supratimas keisis ateityje ir kaip jis bus susipynæs (ar nesusipynæs) prisistatant internete ir ne internete. Tingstad (2003) iðtyrë Norvegijos vaikø susitikimus dviejuose pokalbiø kambariuose ir nustatë, jog internetas yra naudinga priemonë vaikø tapatybei kurti, kai jie atsiduria ant paauglystës slenksèio. Kaip teigia Tingstad (2003, p. 256), pokalbiø kambariai siûlo pirmàjà galimybæ apsimesti, kad esi kitas þmogus, turi iðgalvotà internetinæ tapatybæ, iðgalvotà biologinæ lytá, amþiø ir þmogø, kurio ne internete niekas neatskleis.

166 G. U. Sjöberg. Steponavièius. Komunikacijø Þiniasklaidos jaunimas vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime Ðiame kontekste apmàstymø verti du pagrindiniai neatskiriami aspektai komodifikacijos procesas ir moralinë reikðmë / veiksmas (Sjöberg, 2002). Vartotojiðkoje kultûroje objektø ir paslaugø komodifikavimas persmelkia mûsø gyvenimà. Technologija iki ðiol buvo suprantama kaip bet kuri áprasta priemonë, taèiau internete (ðiuo atveju jo pokalbiø linijose) subjektai tampa prekëmis. Ði tendencija pastebima realybës ðou, kur aktorius pakeitë paprasti þmonës. Pagrindinës dalyvavimo pokalbiø kambariuose prieþastys pasilinksminti, pramogauti, pakalbëti apie viskà, kas tik ðauna á galvà, kur nëra jokiø apribojimø. Jei paðnekovas nusibosta, paprasèiausiai nutraukiamas pokalbis ir pasirenkamas kitas vardas / asmuo. Vienas ðio komodifikacijos proceso padariniø yra tas, jog galimybë bûti anonimu bendraujant pokalbiø kambaryje, atrodo, keièia moralines elgesio taisykles. Nuo pat maþø dienø mes buvome mokomi bûti nuoðirdûs ir atsakyti uþ savo veiksmus bei jø padarinius. Ðie moraliniai kodeksai dabar apvirsta aukðtyn kojomis, kai iðgirsti jaunimà kalbant, kaip jiems patinka meluoti pokalbiø kambariuose. Melavimo problema nëra svarstoma ar apmàstoma, nes melavimas yra þaidimo taisyklë. Þinoma, svarbu, kaip ðis melavimo suvokimas asocijuojasi su socialinëmis ir kultûrinëmis konkreèiø pokalbiø kambariø normomis, ar jis pereis á kitus visuomenëje ir kitose visuomeninës komunikacijos priemonëse naudojamus kontekstus, kaip elektroninis paðtas arba SMS (trumpøjø þinuèiø paslauga). Dar vienas svarbus klausimas, kaip ðis kito þmogaus, kaip linksminanèio produkto, suvokimas ateityje pakeis þmoniø santykius (Sjöberg, 2002). Galimybë iðlikti anonimu internete yra rizikinga. Pavojai sutikti þmones realiame gyvenime (ypaè suaugusius), su kuriais asmuo kalbëjosi internete, plaèiai aptariami visuomenës ir politikø, tëvø, mokytojø, þurnalistø debatuose. Ðvedijoje atliktame tyrime (Sjöberg, 2002) jauni pokalbiø kambariø lankytojai suvokia potencialià rizikà ir pavojus, todël, norëdami apsisaugoti, taiko skirtingas strategijas: asmuo nepasako savo tikro vardo, adreso arba telefono numerio (Tingstad, 2003). Ádomu paþvelgti á kità interneto reiðkiná virtualià bendruomenæ (Rheingold, 1993). Pavyzdþiui, Ðvedijoje tokia bendruomenë Lunarstorm 189

167 190 UÞSIENIO ÁÞANGOS ÐALIØ PATIRTIS ÞODÞIAI vienija apie 1,4 milijono nariø (nuo 15 iki 20 metø). Nariai turi savo namø puslapá (kuriame yra jø prisistatymai, nuotraukos, dienoraðtis, sveèiø knyga, elektroninis paðtas), bendruomenë rengia diskusijø forumus, kuriuose kalba apie viskà, pradedant seksu ir baigiant religija. Tai tapo svarbia bendravimo vieta kasdieniame jaunimo gyvenime. Nauji iððûkiai Dabartiniai pakitimai visuomeninës komunikacijos priemoniø srityje (jø susiliejimas, interaktyvumas, ribø tarp þanrø nykimas, didëjantis transnacionaliniø komunikacijos priemoniø skaièius) iðkëlë naujus iððûkius kaip suvokti jø vartotojà. Anksèiau jis buvo laikomas gana pasyviu individu, ðiandien jau net vaikas tampa visuomeninës komunikacijos priemoniø vartotoju. Palengva nuo klausimø apie turiná pereinama prie klausimø apie reikðmës sukûrimà ir visuomeninës komunikacijos priemoniø naudojimà ávairiuose kontekstuose (Sjöberg, 2002). Toks poþiûris bûtinas, jei norima iðvengti dichotomijos diskusijoje, kurioje jauni visuomeninës komunikacijos priemoniø vartotojai laikomi arba kompetentingais asmenimis, arba aukomis vis labiau komunikacijos priemoniø persmelktame pasaulyje. Ið anglø kalbos vertë Elena Kaminskienë LITERATÛRA Adoni H. Media interchangeability and co-existence: trends and changes in production, distribution and consumption patterns of the print media in the television era // Libri. 1985, vol. 35 (3), p Bausinger H. Media, technology and daily life // Media, Culture and Society. 1984, vol. 6 (4), p Bovill M. & Livingstone S. Bedroom culture and the privatization of media use // S. Livingstone & M. Bovill (eds.), Children and their changing media environment: a European comparative study. New Jersey: Lawrence Erlbaum Associates Inc., P European Opinion Research Group Young Europeans in Results of a European opinion poll [Accessed 10/07/03]. Gauntlett D. & Hill A. TV Living. Television, culture and everyday life. London: Routledge, Giddens A. Modernity and Self-identity. Self and Society in the Late Modern Age. Stanford: Stanford University Press, 1999.

168 G. U. Sjöberg. Steponavièius. Komunikacijø Þiniasklaidos jaunimas vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime Goffman E. The presentation of self in everyday life. Middlesex: Penguin Books, Haldar M. & Fr nes I. Inledning. I M. Haldar & I. Fr nes (red.) Digital barndom. Oslo: ad Notam Gyldendal, 1998, p Internetbarometern Nordicom: Göteborgs universitet. [Accessed 03/01/04]. Jensen J. F. Interactivity. Tracking a new concept in media and communication Studies // Nordicom Nordic Research on Media & Communication Review. 1998, vol. 19 (1), p Johnsson-Smaragdi U. Media use styles among the young. I S. Livingstone & M. Bovill (red.). Children and their changing media environment: a European comparative study. New Jersey: Lawrence Erlbaum Associates Inc., 2001, P Livingstone S. & Bovill M. Young people new media. Report of the research project Children, young people and the changing media environment. London: School of Economics and Political Science, Lull J. The social uses of television // Human Communication Research. 1980, vol. 6 (3), p McNamee S. Youth, gender and video games: power and control in the home. I T. Skelton & G. Valentine (red.). Cool places geographies of youth cultures. London: Routledge, P Meyrowitz J. No sense of place. New York: Oxford University Press Inc., Moores S. Interpreting audiences. The ethnography of media consumption. London: Sage Publications Inc., Morley D. Family television: cultural power and domestic leisure. London: Comedia / Routledge, Rheingold H. The virtual community: homesteading on the electronic frontier. Reading, MA: Addison-Wesley, Silverstone R. From audiences to consumers: the household and the consumption of communication and information technologies // European Journal of Communication. 1991, vol. 6 (2), p Silverstone R., Hirsch E. & Morley D. Information and communication technologies and the moral economy of the household // R. Silverstone & E. Hirsch (eds.). Consuming technologies. Media and information in domestic spaces. London: Routledge P Silverstone R. Television and everyday life. London: Routledge & Kegan Paul, Silverstone R. Why study the media? London: Sage Publications Ltd., Sjöberg U. Screen Rites. A study of Swedish young people s use and meaning-making of screen-based media in everyday life (Ph.D. thesis). Lund Studies in Media and Communication 5. Lund University, Thompson J. B. The media and modernity. A social theory of the media. Cambridge: Polity Press, Tingstad V. Children s chat on the net. A study of social encounters in two Norwegian chat rooms (Ph.D. thesis). NTNU Trondheim. Norges teknisk-naturvitenskapelige universitet, Våldsskildringsrådet. SAFT Föräldrarstudien, [Accessed 21/11/03]. Ziehe T. From living standard to life style // Young: Nordic Journal of Youth Research. 1994, vol. 2 (2), p

169 192 UÞSIENIO ÁÞANGOS ÐALIØ PATIRTIS ÞODÞIAI Kaip apsaugoti nepilnameèius naujoje visuomenës informavimo priemoniø aplinkoje KRISTINA HAUTALA-KAJOS Suomijos Respublikos kultûros ir ðvietimo ministerijos vyr. konsultantë Vaikai labiau paþeidþiami nei suaugusieji, jiems trûksta gebëjimo kritiðkai ávertinti idëjiná turiná, visuomenës informavimo priemoniø aplinkoje jie patiria daug ávairiø pavojø. Tëvai yra atsakingi uþ savo vaikus, taèiau jø galimybës ribotos. Ðeimos kartu praleidþia vis maþiau laiko. Daþnas vaikas turi savo kambará su televizoriumi, kompiuteriu ir kitomis priemonëmis. Tam tikros organizacijos stengiasi prisiimti dalá atsakomybës ir kuria nepilnameèiø apsaugos sistemas. Ávairiose ðalyse dël kultûros ir tradicijø ávairovës kartais kyla konfliktø tarp iðraiðkos laisvës ir apsaugos principø. Svarbu skirti þalingo turinio ir draudþiamo turinio kategorijas, kurios reikalauja visiðkai skirtingø teisiniø ir technologiniø reakcijø. Stengiamasi apsaugoti pilieèius nuo draudþiamo turinio. Visose Europos ðalyse audiovizualiniai kûriniai pavaldûs nuostatoms, iðdëstytoms baudþiamuosiuose kodeksuose. Ypaè nepageidautina brutalus smurtas, vaikø pornografija, seksualiniai santykiai tarp þmoniø ir gyvuliø. Þalingas turinys paprastai reguliuojamas konkreèiais ástatymais ir kitomis priemonëmis. Europos Sàjunga siekia sukurti saugesnæ visuomeninës komunikacijos priemoniø aplinkà vaikams ir jaunimui m. priimdama Televizijos be sienø direktyvà, Europos Sàjunga sukûrë tam tikras nepilnameèiø apsaugos taisykles. Direktyvos 22-as straipsnis reikalauja, kad transliuotojai sudarytø toká programø tvarkaraðtá, kuris uþtikrintø, kad nepilnameèiai transliacijos vietoje negalëtø matyti ir girdëti laidø, kurios gali pakenkti jø fiziniam, protiniam ar moraliniam vystymuisi.

170 G. K. Hautala-Kajos. Steponavièius. Þiniasklaidos Kaip apsaugoti vaidmuo nepilnameèius ðiuolaikiniame naujoje gyvenime visuomenës... Ði direktyva dabar yra perþiûrima. Vieða diskusija parodë, kad ávairios ðalys sutaria dël direktyvos nepilnameèiø apsaugos bendrøjø principø. Europos Komisija pradëjo tyrimà pagal direktyvos 22b straipsná: kaip tëvai kontroliuoja televizijos laidø þiûrëjimà. Oksfordo universiteto konsultantas priëjo prie iðvados, kad JAV ir Kanadoje naudojama V-chip technologija (V-chip elektroniniu bûdu perskaito televizijos laidø þymëjimà ir leidþia tëvams uþblokuoti tas programas, kurios, jø nuomone, netinkamos vaikams vert. past.) Europoje neámanoma. Vietoj jos konsultantas rekomendavo rasti kitø sprendimø m. Europos Komisija iðleido Þaliàjà knygà, kuri sukëlë diskusijø dël nepilnameèiø apsaugos teikiant audiovizualines ir informacijos paslaugas per televizijà ir internetà bei dël etikos standartø. Buvo priimta rekomendacija dël nepilnameèiø ir þmogiðkojo orumo apsaugos teikiant audiovizualines ir informacijos paslaugas. Televizijoms buvo rekomenduota nustatyti tëvø kontrolës metodus, o interneto paslaugø teikëjams sukurti elgesio principus. Komisija iðleido ávertinimo ataskaità, kuri rodo, kaip ðalys narës ëmësi veiksmø m. Europos Sàjunga pradëjo Veiksmø planà dël saugesnio interneto vartojimo. Jo tikslas sukurti europietiðkà specialiø telefono linijø, filtravimo ir interneto turinio þymëjimo sistemà bei surengti ðvieèiamøjø ir sàmoningumo akcijø. Ði programa m. buvo iðplësta: dëmesys sutelktas á tinklo plëtrà ir keitimàsi informacija derinant ðvietimà, vartotojo galimybes ir apsaugà, áspëjant apie internete nepilnameèiø tykanèius pavojus. Daugumoje Europos ðaliø nepilnameèiø apsaugos priemonës nacionaliniu lygmeniu yra gana panaðios. Regis, dabar krypstama á liberalesná poþiûrá. Cenzûra maþëja, jos vietà uþima klasifikavimo pagal amþiø metodai. Ástatymai dël filmø þymëjimo dabar daþniau apima ir vaizdajuosèiø þymëjimà. Daugumoje ðaliø filmø ir daþnai vaizdajuosèiø þymëjimas yra privalomas. Kartais platintojas gali nedalyvauti ðiame klasifikacijos procese, taèiau filmas automatiðkai bus paþymëtas kaip skirtas suaugusiesiems ir uþregistruoti já bus privalu. Kultûros ávykiai, pavyzdþiui, festivaliai, gali bûti atleisti nuo privalomosios klasifikacijos. 193

171 194 UÞSIENIO ÁÞANGOS ÐALIØ PATIRTIS ÞODÞIAI Filmø þymëjimas beveik visur yra valstybës rankose. Tai reiðkia, jog þymëjimo institucija ákurta ir ágaliojimai jai suteikti pagal ástatymà. Daugumoje ðaliø vaizdajuosèiø klasifikavimas pavaldus tam paèiam teisiniam procesui ir yra vykdomas tø paèiø ástaigø, kaip ir filmø platinimas kino teatruose. Taèiau kai kur taisyklës vaizdajuostëms grieþtesnës nei filmams dël to, kad jose þalingos scenos gali bûti dar kartà perþiûrëtos ir tëvams kontroliuoti yra sunkiau. Paprastai tos paèios taisyklës galioja ir skaitmeniniams vaizdadiskiams. Prieð kelerius metus tik kelios ðalys turëjo ástatymus dël kompiuteriniø þaidimø. Iðimtis Portugalija, Jungtinë Karalystë ir Suomija. Kai kurios valstybës turi savo savæs reguliavimo sistemà. Europos interaktyviø kompiuteriniø programø federacija pradëjo skirstymà pagal amþiaus kategorijas. Prie ðio projekto prisidëjo 16 Europos ðaliø. Ði savanoriðka þymëjimo sistema drauge su elgesio principais siekia uþtikrinti veiksmingà sistemos ágyvendinimà. Europos ðaliø transliavimo sektoriaus sistemos daugmaþ panaðios. Televizijos programa suaugusiesiems pradedama rodyti vakare, naudojami signalai. Ádomiai nacionaliniu lygiu dirba Ðvedijos taryba, kontroliuojanti smurto visuomenës informavimo priemonëse rodymà. Jà ákûrë Ðvedijos Parlamentas 1990 m. po intensyviø debatø dël vieðai rodomo smurto. Tarybos darbo apimtis buvo iðplësta visoms visuomenës informavimo priemoniø rûðims: filmams, vaizdajuostëms, televizijai, kompiuteriniams þaidimams bei internetui. Taryba domisi, kaip plëtojama audiovizualinë sritis, remia mokslinius tyrimus, skatina gamintojus dalyvauti savæs reguliavime, bendradarbiauja su mokyklomis bei organizacijomis, dalyvauja tarptautinëse nepilnameèiø apsaugos iniciatyvose. Suomija turi daugiau nei 90 metø filmø klasifikacijos tradicijà. Iki pastarøjø metø filmø klasifikacija buvo ið dalies cenzûros veiksmas su draudimais, iðkirpimais. Praëjusio ðimtmeèio devintajame deðimtmetyje ásigaliojæs nutarimas dël vaizdajuosèiø buvo vienas grieþèiausiø Europoje. Ðie du ástatymai buvo pakeisti nauju nutarimu dël audiovizualiniø programø klasifikacijos, kuris ásigaliojo nuo 2001 m. sausio 1 d. Nutarimas skirtas vieðam audiovizualiniø programø demonstravimui (kino teatrai), audiovizualiniø programø platinimui asmeniniam

172 G. K. Hautala-Kajos. Steponavièius. Þiniasklaidos Kaip apsaugoti vaidmuo nepilnameèius ðiuolaikiniame naujoje gyvenime visuomenës... naudojimui (vaizdajuostës, skaitmeniniai vaizdadiskeliai), vaizdajuosèiø nuomai ir tam tikru lygiu interaktyviø audiovizualiniø programø (þaidimø) demonstravimui ir platinimui. Nutarimas netaikomas televizijos laidoms arba internetui (programø persiuntimui). Programos, demonstruojamos arba platinamos jaunesniems nei 18 metø asmenims, turi bûti klasifikuotos. Amþiaus kategorijos yra 3, 7, 15 ir 18 metø. Kai programa demonstruojama vieðai, jà gali þiûrëti dvejais metais jaunesni asmenys, jei juos lydi suaugusieji. Amþiaus kategorijos privalomos filmams ir vaizdajuostëms. Taèiau kokio amþiaus þaidëjai gali þaisti kompiuterinius þaidimus, rekomenduoja patys gamintojai. Suomija yra vienintelë ðalis Europoje, kuri á savo ástatymus dël audiovizualinio turinio þymëjimo átraukë nuomojamas vaizdajuostes. Visos Suomijoje demonstruojamos arba platinamos programos, atleistos nuo klasifikacijos, turi bûti notifikuotos registracijai. Institucija, atsakinga uþ klasifikacijos procesà Klasifikacijos komisija, pavaldi Ðvietimo ir kultûros ministerijai. Komisijos sprendimai gali bûti apskøsti Apeliacinei komisijai. Apeliacinis procesas atviras tik platintojams arba gamintojams. Baudþiamajame kodekse numatyta, kad parduoti, nuomoti ar kitaip platinti kino filmus ar kitus filmus, vaizduojanèius brutalø, seksualiná smurtà, vaikø pornografijà, yra kriminalinis nusikaltimas. Bausmës uþ Baudþiamojo kodekso paþeidimus yra baudos arba ákalinimas iki dvejø metø. Suomijoje Europos Sàjungos direktyva Televizija be sienø buvo ágyvendinta specialiu nutarimu. Panaðiai kaip ir direktyvoje, nutarime teigiama, kad televizijos kompanijos neturëtø transliuoti þalingø programø tuo metu, kai vaikai áprastai þiûri televizoriø. Trys pagrindinës televizijos kompanijos pasiraðë memorandumà, jog sutinka dël bendro suaugusiøjø programoms skirto vakaro laiko 21 val. Vizualiniai signalai nëra naudojami, iðskyrus kartais naudojamus toninius signalus ir anonsus. Nepilnameèiø apsaugos nuo þalingo ir draudþiamo interneto turinio veiksmai yra kuklûs. Valstybinës ástaigos ir industrijos atstovai diskutavo dël galimø bûdø, taèiau nepasiekë jokiø konkreèiø rezultatø. 195

173 196 UÞSIENIO ÁÞANGOS ÐALIØ PATIRTIS ÞODÞIAI Sunku numatyti, kas mûsø laukia ateityje. Skaitmeninës technologijos, susiliejimas, globalizacija tai prieþastys, kurios gali pakeisti visà vaizdà. Mûsø laikais gerai fukcionuojanèiø sistemø ateityje gali nebelikti. Skaitmeninë televizija greitai ásitvirtins visoje Europoje. Kai kurie ekspertai spëlioja, ar programø suaugusiesiems laiko vakare taisyklës ar bet koks kontroliavimas, paremtas laiku, galës bûti pritaikomas skaitmeninei televizijai. Ðiandien per internetà jau prieinami filmai, o ateityje juos bus galima þiûrëti per mobiliuosius telefonus ir kitas priemones. Kas atsakingas uþ saugios visuomeninës komunikacijos priemoniø aplinkos nepilnameèiams sukûrimà? Tarptautinës organizacijos, valstybë, visuomeninës institucijos, audiovizualinë industrija, savanoriðkos organizacijos, mokyklos, tëvai? Manau, jog tai bendra atsakomybë. Ið anglø kalbos vertë Elena Kaminskienë

174 G. Steponavièius. Þiniasklaidos vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime Kijkwijzer: Nyderlandø audiovizualinës produkcijos þymëjimo sistema 197 Prof. PATTI VALKENBURG Prof. HANS BEENTJES Dr. PETER NIKKEN Prof. ED TAN Nyderlanduose Kijkwijzer sistema taikoma nuo 2001 metø pradþios informuoti apie potencialiai þalingà filmø, vaizdajuosèiø ir televizijos laidø poveiká nepilnameèiams. Kijkwijzer sukurta átvirtinti savæs reguliavimà, o tai reiðkia, jog ne vyriausybë, bet pats audiovizualinis sektorius yra atsakingas uþ priemones, kurios padëtø apsaugoti jaunus þmones nuo þalingos kino ir televizijos produkcijos átakos. Ðiuo metu Nyderlandø ir Europos strategai mano, kad savæs reguliavimas yra veiksminga nepilnameèiø apsaugos nuo þalingo vaizdinës medþiagos poveikio priemonë. Europos kontekste ði vizija buvo iðdëstyta 1998 metø rugsëjo 24 dienos Europos Sàjungos Tarybos rekomendacijoje. Nyderlandø vyriausybës nuomone, vien savæs reguliavimo nepakanka. Þiniasklaidos ástatymo pataisoje bei Baudþiamajame kodekse teigiama, jog kino ir televizijos produkcijos turinio, galinèio sukelti potencialià þalà jaunimui, platinimas ir transliavimas pavaldus savæs reguliavimui; o kino ir televizijos produkcijos turinio, galinèio sukelti rimtà þalà, platinimas ir transliavimas pavaldus Þiniasklaidos ástatymui ir Baudþiamajam kodeksui metø pavasará Þiniasklaidos ástatymas buvo papildytas nauju straipsniu (52d), draudþianèiu per televizijà transliuoti programas, kurios gali padaryti rimtà þalà jaunesniems nei ðeðiolikos metø asmenims, pavyzdþiui, filmus apie vaikø pornografijà. Uþ ðio ástatymo prieþiûrà atsakinga þiniasklaidà reguliuojanti institucija (komisariatas). Draudimas platinti ypaè þalingà kino ir televizijos produkcijà per vaizdajuosèiø nuomos punktus bei kino teatruose apraðytas Baudþiamojo kodekso 240 straipsnyje.

175 198 UÞSIENIO ÁÞANGOS ÐALIØ PATIRTIS ÞODÞIAI Naudodamas Kijkwijzer, NICAM (The Netherlands Institute for the Classification of Audiovisual Media)* suteikia tëvams ir kitiems vartotojams informacijà apie galimà þalingà kino ir televizijos produkcijos átakà. Galima þala yra ypaè sunkiai nustatoma, nes nëra objektyvaus apibrëþimo, kà bûtø galima pavadinti potencialiai þalingu. Kino ir tele- The Netherlands Institute for the Classification of Audiovisual Media NICAM sukurtà audiovizualinës industrijos savæs reguliavimo formà Kijkwijzer sistemà remia Nyderlandø vyriausybë. NICAM tikslas perteikti vienodà informacijà vartotojams, kuri padëtø nuspræsti, ar kûrinys gali bûti þalingas jø vaikams. Pagrindà sudaro nepriklausomø ekspertø sukurta klasifikacijos sistema. Ðios sistemos pavadinimas Kijkwijzer reiðkia þiûrovo gidas arba þiûrëk iðmintingiau. Vienas ið Kijkwijzer principø audiovizualiniam produktui skiriama tik viena klasifikacija, kuri galioja visam produkto gyvavimo laikotarpiui. Kiekvienà produktà klasifikuoja vienas þymëtojas. Kilus rimtai abejonei, ðis þymëtojas gali kreiptis patarimo á Þymëtojø komitetà. Skiriamos keturios amþiaus kategorijos AL (visos amþiaus grupës), 6PG, 12 ir 16 metø bei ðeði turinio kriterijai: smurtas, baimë (baimës jausmo sukëlimas), seksas, narkotikø / alkoholio vartojimas, diskriminacija ir kalba. Kijkwijzer piktogramas galima pamatyti daug kur: ant skaitmeniniø vaizdadiskiø ir vaizdajuosèiø dëþuèiø, filmø reklamose, kino teatruose, skelbimuose,televizijos laidø pradþioje, televizijos programose, teletekste. Kijkwijzer veiksmingumà kiekvienais metais vertina Nyderlandø radijo ir televizijos komisija, taèiau svarbiausia yra visuomenës nuomonë. Skundus nagrinëja nepriklausoma Skundø taryba ir Skundø komitetas, kuriø sankcijos varijuoja nuo áspëjimø iki baudø. Kijkwijzer sistema apima beveik visà Nyderlandø audiovizualinæ industrijà ir visus valstybinius bei komercinius televizijos kanalus. Duomenø bazëje yra daugiau nei paþymëtø kûriniø. Dvi apklausos, atliktos 2002 metø spalá, atskleidë, kad apie 90 proc. tëvø, turinèiø paaugusius vaikus, vertino ðià paslaugà. Apie 70 proc. tvirtino, kad piktogramos padëjo apsispræsti, ar vaikai gali þiûrëti vienà ar kità laidà, filmà.