Vilniaus universitetas. KOEDUKACIJOS PROBLEMA VIDURINËSE IR AUKÐTESNIOSIOSE XX a. PRADÞIOS LIETUVOS MOKYKLOSE

Transcription

1 Gauta Vilniaus universitetas KOEDUKACIJOS PROBLEMA VIDURINËSE IR AUKÐTESNIOSIOSE XX a. PRADÞIOS LIETUVOS MOKYKLOSE Coeducation in Secondary and Higher Schools in Lithuania in the Early 20th Century SUMMARY The article discusses coeducation, which was a topical issue in the early 20th century: articles on this subject published in the interwar press, and speeches, are analysed, and the stenograms of Seimas meetings are presented. Most discussions on coeducation arose in the context of secondary and higher education. Some people considered coeducation as a natural principle of education, others supposed that higher schools where boys were taught together with girls would be temporary, dictated by the poor economic and social conditions. Discussions between the Left, supporting coeducation, and the Catholic Church, which was against coeducation, were very often based on hearsay regarding the advantages and disadvantages of coeducation, but not on actual facts. The first article in Lithuanian which analysed the question in detail was published in 1919 in a magazine on educational issues Lietuvos mokykla ( School of Lithuania ). P. Dovydaitis, the author of this article, and the publisher and editor of the magazine, described the circumstances of the origin of mixed schools and their evolution in different countries (the USA, Scandinavia, Russia and Lithuania), and discussed the main reasons and principles of coeducation. Dovydaitis also discussed coeducation issues at meetings of the Catholic Schools Union of Lithuania, of which he was chairman from 1920 to 1924, and in the magazine Naujoji vaidilutë that was run by him. RAKTAÞODÞIAI: Pranas Dovydaitis, koedukacija, XX a. Lietuvos mokykla. KEY WORDS: Pranas Dovydaitis, coeducation, 20th century School of Lithuania. 176 LOGOS 50 Paèioje XX a. pradþioje svarstant apie mergaièiø mokyklas vis dar buvo nuogàstaujama, kad gimnazijà ar progimnazijà baigusios merginos neturës supratimo apie namø ûká ir bus prastos þmonos. Kai kurios galbût visiðkai nusig-

2 MOKSLINË MINTIS ræð nuo gimtojo kaimo su jo rûpesèiais vargeliais 1. Dël to þalà neva patirs ne tik kaimo ûkio plëtra, bet ir dorovë. 2 Lietuvos kaime iðties dar gana ilgai buvo abejojama, ar aukðtesni merginø mokslai tikslinga ir kada nors atsipirksianti investicija 3, taèiau pedagoginei bendruomenei ir platesniems visuomenës sluoksniams jau nuo antrojo XX a. deðimtmeèio pabaigos labiau rûpëjo ne klausimas Ar reikalinga mergaitëms aukðtesnioji mokykla?, bet Kokia turëtø bûti aukðtesnioji mokykla?. Aptariant bendruosius mokyklø sistemos principus, greta kitø iðryðkëjo ir koedukacijos problema. Ji, nors ir sukëlë kur kas maþiau aistrø nei tikybos ar lotynø kalbos dëstymo klausimai, visgi buvo gana aktuali. Pasak Lietuvos viduriniø mokyklø raidà metais analizavusio R. Motuzo, paskelbus Lietuvos nepriklausomybæ ir ásitvirtinant jos valstybingumui, norëta, kad vidurinis ir aukðtesnysis mokslas bûtø visiems kuo prieinamesnis. Todël dël patalpø, lëðø ir mokytojø stokos steigtos miðrios mokyklos. Miðrios buvo bemaþ visos Lietuvos mokyklos, iðskyrus jëzuitø Kaune ir marijonø Marijampolëje. Marijampolës, Panevëþio ir Ðiauliø gimnazijose, iðaugus mokiniø skaièiui, berniukai ir mergaitës mokësi atskirose klasëse. Vieni koedukacijà laikë visai natûraliu mokymo principu, kiti vylësi, kad miðrios mokyklos laikinos 4. Buvo tikimasi, kad pagerëjus ekonominei kraðto bûklei, nusistovëjus ðvietimo sistemai, bus steigiamos atskiros vidurinës ir aukðtesniosios mokyklos mergaitëms ir berniukams. Diskutuojant bendrà abiejø lyèiø mokymà palaikiusiems kairiesiems ir koedukacijai nepritariantiems katalikø atstovams, daþniau buvo remiamasi emocijomis ir nuogirdomis apie ðios sistemos privalumus ir trûkumus, o ne konkreèiais faktais. Pirmasis teorinio pobûdþio straipsnis lietuviø kalba, kuriame gana iðsamiai buvo analizuojama koedukacijos problema, pasirodë 1919 m. ugdymo klausimams skirtame þurnale Lietuvos mokykla. Straipsnio autorius, pats Lietuvos mokyklos leidëjas ir redaktorius Pranas Dovydaitis pradëjo já nuo koedukacijos sampratos ir ðio termino vartosenos ávairiose ðalyse aptarimo. Paþymëdamas, kad greta koedukacijos, kaip bendro berniukø ir mergaièiø auklëjimo, norint paþymëti draugës mokymà kartais vartojamas ir koinstrukcijos terminas 5, Dovydaitis, dël trumpumo ir tarptautinio paplitimo siûlo bendrà koedukacijos terminà, kaip draugës mokymà ir draugës auklëjimà 6. Straipsnyje iðsamiai apraðomos koedukaciniø mokyklø atsiradimo aplinkybës ir raida ávairiose ðalyse (JAV, Skandinavijoje, Rusijoje ir Lietuvoje), aptariamos koedukacijos prieþastys ir principai. Analizuodamas koedukacijos prieþastis JAV, Dovydaitis pateikia Willjamo Torrey Harriso argumentus uþ koedukacinæ sistemà: 1) koedukacija esanti natûringa sistema, kadangi atatinkanti ir esamajam ðeimoje koedukaciniam auklëjimui; 2) tradicinë; 3) teisinga, kadangi lygiai pasielgianti su abiejø lyèiø jaunimu; 4) pelninga ûkio atþvilgiu, kadangi sutaupanti dviejø mokyklø laikymo iðlaidas; 5) tinkama mokytojui mokymo medþiagos ir jos sudirbimo atþvilgiu; 6) pelninga disciplinai ir dvasiniam doriniam LOGOS

3 auklëtiniø këlimui, ypaè doriniams lyèiø santykiams 7. Ið esmës nepaneigdamas në vieno ið ðiø argumentø, Dovydaitis teigia, kad visgi daþniausiai koedukaciniø mokyklø steigimà ir plëtrà nulemia ne Harriso paminëti veiksniai, o ekonominës ir politinës prieþastys. Europoje, pasak straipsnio autoriaus, koedukacijos judëjimas yra moderniosios moterø emancipacijos vaisius, jos protege 8. Bûtent moterø teisiø rëksnës, tokios kaip E. Key, Dovydaièio nuomone, yra pirmutinës koedukacinës mokyklos agitatorës praktikoje ir jos tariamø pranaðybiø iðradinëtojos teorijoj 9. Taèiau ir daugelyje Europos ðaliø svarbiausi koedukacijos svertai politinës ir ekonominës sàlygos. Lietuvoje, pasak Dovydaièio, koedukacinës mokyklos taip pat atsirado ne dël principø, o ið bëdos Dël principø galime kalbëtis ðiandien, turëdami 1 4 metø praktikos, o anuomet, ðvystelëjus pirmajai laisvei turëti lietuviðkà aukðtesniàjà mokyklà, jos sumanytojams rûpëjo ne principai, kuriø tuomet daugiausia niekas ir galvoj neturëjo, bet skuboèiausi faktai turëti bent mokyklà, bet tik ji bûtø lietuviðka 10. Visgi, principais besivadovaujanèiø koedukacinës mokyklos ðalininkø Lietuvoje yra, pripaþásta Dovydaitis. Tai komunistai. Ir straipsnyje pateikia iðtraukà ið Ðvietimo reikalø liaudies komisarijato organo 1919 m. vasario 15 d. 1 nr. : Naujai valdþiai sulyginus moterø teises su vyrø teisëmis, griûva ir paskutinë siena, atskirianti jà nuo visuomenës moteris lieka lygiateisë pilietë. Todël neturi bûti atskiros programos ir mokyme. Mergaitës turi to paties mokintis, ko ir berniukai. Kadangi ir mokyklos programa turi bûti vienoda berniukams ir mergaitëms, kadangi ir paèiame gyvenime abiejø lyèiø vaikai auga draugëj: ir ðeimoj, ir gatvëj, ir prie darbo, tai iðskyrimas jø mokykloj kuri turi bûti gyvenimo atspindþiu nenormalus, ir mokykloje turi bûti vienodas ir bendras berniukø ir mergaièiø mokymas 11. Daug nekomentuodamas, Dovydaitis pastebi, kad komunistai savo principus netrunka realizuoti praktikoje 1919 m. pradþioje jiems uþëmus Panevëþá nuo 1918 m. atskira mergaièiø gimnazija vël buvo sujungta su berniukø. Straipsnio tæsinyje Dovydaitis ketino plaèiau gvildenti koedukacijos problemà, jà vertindamas lyèiø skirtumo, pedagogikos ir didaktikos, iginos [higienos aut.], seksualiniø santykiø ir bernaièiø ir mergaièiø auklëjimo tikslo atþvilgiu 12. Deja, tæsinys Lietuvos mokykloje taip ir nepasirodë. Taèiau, pasak J. Girniaus, ir taip aiðku, kad prieð miðrø auklëjimà jis buvo ne kaip moterø prieðas, o kaip draugas 13. Dovydaièio pedagoginis idealas buvo vyriðki vyrai ir moteriðkos moterys. Ðis idealas nuosekliai puoselëjimas nuo 1921 m. Dovydaièio ásteigtame þurnale mergaitëms moksleivëms] Naujoji Vaidilutë. Pirmojo numerio vedamajame redaktorius smulkiai iðdësto atskiro leidinio mergaitëms ásteigimo motyvus ir tikslus. Nauji vaidilutë, raðo Dovydaitis, imasi kurti Lietuvos mergaièiø moksleiviø katalikiø judëjimà, savo paèiø vidaus iðsivadavimui bei iðorës iðsivadavimui ir savos þmogaus asmenybës didþiausiam iðaukðtinimui 14. Vidinio mergaièiø iðsilaisvinimo bus siekiama 178 LOGOS 50

4 MOKSLINË MINTIS lavinant skaitytojø protà ir pleèiant jø dvasiná akiratá. Tam, pasak redaktoriaus, bus skirti filosofijos, teologijos, istorijos, literatûros, gamtos ir kitø mokslø straipsniai straipsneliai. Be to, Naujoji Vaidilutë rûpinsis taip pat skaidrint ir savo jaunuèiø skaitytojø sielà doros pamokymais ir kelt dvasià kilniais pavyzdþiais ið ðventøjø 15. Kita vertus, laikraðtis þada nebûti atitrûkæs ir nuo kasdienio gyvenimo bei mergaièiø moksleiviø veiklos jis teiksiàs þiniø ið mergaièiø moksleiviø gyvenimo, ragins kratytis dvasios snaudulá ir nerangumà, rodydama, kaip gyvena ir kà dirba jø draugës moksleivës kultûringose vakarø ðalyse 16. Iðorinis iðsilaisvinimas taip pat bûtinas. Naujoji Vaidilutë pirmas þingsnis sieksiant plëtoti ir palaikyti mergaièiø savarankiðkumà nuo vyriðkos lyties jaunimo. Kadangi, Dovydaièio nuomone, mergaièiø moksleivija gali ir privalo (iðskirta Dovydaièio) pradëti gyvent jau atskiru savaimingu organizacijos gyvenimu 17. Svarstant ateitininkiø veiklos bei atskiros mergaièiø ateitininkiø organizacijos kûrimosi klausimus gráþtama ir prie koedukacijos problemos. Ðiuose svarstymuose iðryðkëja itin skeptiðkas Dovydaièio poþiûris á koedukacijà. F. R-tës straipsná Ateitininkës, svarstykime mûsø organizacinio gyvenimo reikalus! lydinèiame redakcijos prieraðe teigiama, kad ðiø dienø moksleiviø veikimo pavidalas yra iðaugæs ið koedukacinës mokyklos, kuri tegali bûti Lietuvoj tik ið bëdos pakenèiama, o ne laikoma per tobûlybæ 18. Redaktoriaus nuomone, esant mûsø mokykloms nekoedukacinëms, negi kam bûtø atëjæ galvon tø mokyklø skirtingø lyèiø jaunimà telkti á krûvà vienon organizacijon visuomeniniam veikimui rengtis? 19. Dovydaitis neiðkenèia nepamoralizavæs ðokiø ir flirto klausimu bei neágëlæs moterø judëjimo atstovëms moterø judëjimas demokratingojoj Anglijoj, reiðkiàsis kraðtutiniu sufraþizmo pavidalu (dauþant krautuviø langus, kapojant þmonëms veidus ir p.) visai negali bût mum pavyzdþiu. Ðiuo reikalu daug daugiau galime ir privalome pasimokint ið konservatingosios Vokietijos 20. Konservatingosios Vokietijos pavyzdys kliûva K. Balevièaitei, kurios nuomone, ten mergaitës amþiais nedirbo drauge, kadangi netikëta, kad mergaitës sugebëtø dirbti vienoj organizacijoj? 21. Autorë pabrëþia, kad Lietuvoje kitos tradicijos, vyrai ir moterys, tiek kurdami valstybæ, tiek darbuodamiesi ðvietimo ir auklëjimo labui, èia dirba drauge, todël reikëtø veikti visame savaimingu bûdu 22. K. Balevièaitë priekaiðtauja Naujajai vaidilutei ne tik dël ateitininkø vienybës ardymo, bet ir dël koedukacinës mokyklos kritikos ir laikraðèio perðamos moteriðkumo sampratos: Vienas svarbiausiø argumentø (atsiskirti I. S.) <...> tai yra tas, kad mergaitës koedukacinëje mokykloje, þinoma, ir bendroj organizacijoj, nustoja moteriðkumo 23. Pasisakydama prieð egzistuojanèià moteriðkumo manijà, straipsnelio autorë kritikuoja ir Naujojoje Vaidilutëje vaizduojamà moters tipà, kuris tinka vienuolynams, bet ne gyvenimui bei ragina mergaites þiûrët á gyvenimà realiai ir sàmoningai prie jo ruoðtis. 24 Atsakydamas á ðià pastabà, mergaièiø þurnalo redaktorius atrëþia, kad pasakyta gryna nesàmonë ir paaiðki- LOGOS

5 na, jog moteriai bûti moteriðka tai yra visai natûralios tobulybës dalykas o kas yra ne toks, tai yra diletantas, galás greit pavirst tikra karikatûra. Pasak Dovydaièio, tokiø karikatûrø moterø inteligentijoj ir taip yra iki valios. Redaktorius taip pat atmeta priekaiðtà dël Naujosios Vaidilutës atotrûkio nuo gyvenimo N. V-Të turi tikslo padët mergaitëms rengtis ne á vienuolynà, bet pirmon eilën á gyvenimà visuomenëj, ir á gyvenimà daug realesná, negu já vaizduojasi autorë 25. Diskusija dël atskiros mergaièiø ateitininkiø organizacijos reikalingumo tæsiama ir 1925 metais. K. Balevièaitei oponuoja atsiskyrimo idëjà palaikanti V. Genytë. Jos nuomone, atskiros organizacijos mergaitëms reikalingos todël, kad bendruose ateitininkø kuopø susirinkimuose dominuoja vaikinai, o mergaitës dël nepasitikëjimo savimi ir nedràsos, sutinka ir su joms nepriimtinais dalykais 26. Ðá straipsná taip pat lydëjo redakcijos prieraðas, kuriame pabrëþiama, kad laikraðtis nekursto Ateitininkø organizacijos skilimo, taèiau palaiko atskirø mergaièiø kuopø su atskiromis valdybomis kûrimosi idëjà. Redaktoriaus nuomone, atsiskyrusios mergaitës daug laimëtø. Joms Ateitininkø organizacijoje nereikëtø gyvuoti tik sekcijø teisëmis, kaip kad sportininkams, abstinentams ir kitiems 27. Be to, sukûrus bendrà valdymo organà (I. S. dël jo reikalingumo Dovydaitis nëra tvirtai apsisprendæs), jame lygiomis teisëmis dalyvautø abiejø lyèiø atstovai. Be to, mergaitës galëtø paèios spræsti, kada rinktis á metines konferencijas, nereikëtø bendrose konferencijose tenkintis tuo kas lieka: savo posëdþius organizuoti saulëtekio ir saulëlydþio metu. Atsiskyrimas, pasak Dovydaièio, nepakenktø ir visai Ateitininkø organizacijai konkurencija tiek mergaites, tiek berniukus skatintø ieðkoti naujø saviauklos darbo keliø ir bûdø. Baimintis del perdidelio persiskyrimo, teigia Dovydaitis, nereikëtø, nes apskritai, to kai kieno taip labai pageidaujamo bendrumo kol mûsø mokyklos yra miðrios, dar vis liktø greièiau per daug nekaip per maþa, negu kiek jo eitø á sveikatà. Tuo tarpu, atsiskyrus, pasidarytø tarp abiejø lyèiø tik ðiek tiek daugiau pagarbos atstumo, kurio ðiuo tarpu yra neabejotinai permaþa me 1925 m. Naujosios Vaidilutës numeryje ateitininkiø organizacijos klausimu pasisakiusios Vabos teigimu, atstumas atsiskyrus pagarbos nepridësiàs, kaip kad bendri interesai ir bendras darbas jos nesumaþinsiàs. Pasak Vabos, nepagrásta ir Dovydaièio nuomonë, kad atskirose organizacijose dël konkurencijos bus rodoma daugiau iniciatyvos. Kad lenktyniavimo ir iniciatyvos daugiau dirbant bendrai, esà parodo ir koedukaciniø mokyklø praktika 29. Redakcijos prieraðe paaiðkinama, kad nors anoniminiame straipsnyje vienur kitur nuðnekama ne visai racijonaliai, taèiau já ádëjome, kadangi mums rûpi, kad kalbamasis klausimas bûtø ið visø pusiø apsvarstytas 30. Kaip atsakas kitame laikraðèio numeryje pasirodo A. Kaupelytës straipsnis Dël Vaidilutës redakcijos prieraðø 31, kuriame Redakcija buvo kritikuojama dël ne- 180 LOGOS 50

6 MOKSLINË MINTIS korektiðkø komentarø, kitokios nuomonës nepripaþinimo ir t.t. Ðis straipsnis buvo paskutinis laðas, perpildæs Dovydaièio kantrybës tauræ. Jis nutaræs laikraðèio daugiau nebeleisti. Pasak J. Girniaus, Dovydaitis buvo pyktelëjæs, nes á kilusià polemikà þvelgë kaip á nedëkingumà 32. Tai kad, redaktorius jautësi áskaudintas, byloja ir Dar vienas redakcijos prieraðas ir jau paskutinis, pasiraðytas Dovydaièio, Naujosios Vaidilutës ásteigëjo, redaktoriaus ir leidëjo 33 : N. V-tës leidimas tolyn labyn ir dvasiniu atþvilgiu apie materialiná èia nutylësiu darës vis labiau nedëkingesnis darbas, kai ið skaitytojø pusës pradëta nesutikt su ðio laikraðèio pakraipa bei dvasia ir imta prikaiðiot redakcijai bûtø ir nebûtø dalykø. 34 Baigdamas Prieraðo autorius nuoðirdþiai dëkoja visoms ir visiems, kas tiktai bet kuriuo bûdu padëjo ðá darbà dirbti. Ypatingos padëkos, matyt, labiausiai nusipelnë Dovydaièio bendraþygiai, nuolatiniai Naujosios Vaidilutës autoriai M. Peèkauskaitë ir St. Ðalkauskis. Bûdami panaðiø paþiûrø kaip ir Dovydaitis, jie buvo tos paèios nuomonës ir koedukacijos klausimu. M. Peèkauskaitë, remdamasi þemaièiø ateitininkëms skaityta paskaita Ugdymas savarankiðkumo koedukacinëse mokyklose, 5-am 1924 m. Naujosios vaidilutës sàsiuviniui parengia straipsná. Tiesa, kiek pakoreguodama pavadinimà. Straipsnyje savarankiðkumà autorë pakeièia moteriðkumu. Sutikdama su Dovydaièiu, kad miðrios mokyklos yra ið bëdos, M. Peèkauskaitë paþymi, jog steigiant koedukacines mokyklas, visgi buvo tikimasi papildyti vienà lytá kita. Tikëtasi, kad bendrai besimokant, viena lytis pasisavins ið kitos tai, kas anoje gera ir ko ji trûksta. Kad berniukai taps ðvelnesni, mandagesni, mergaitës energingesnëmis 35. Taèiau, apgailestauja autorë, praktika parodë kà kita: mergaièiø átakos berniukams visai nematyti, o berniukø átaka mergaitëms pasireiðkia tuo, kad jos praranda daug moteriðkumo. 36 M. Peèkauskaitë pabrëþdama, kad rimti visø ðaliø pedagogai beveik vienu balsu atmeta koedukacijà 37, viliasi, kad koedukacinës mokyklos Lietuvoje laikinos. Taèiau tokioms mokykloms tebeesant, vienas svarbiausiø uþdaviniø mergaitëms apsisaugoti nuo blogos berniukø átakos. Koedukacinëje mokykloje, pasak pedagogës, ypaè kenksmingas vadinamasis draugiðkumas, kai tarp mergaièiø ir berniukø uþsimezga kaþkoks burðiðkas intymumas, santykiai sans fason prancûziðkai tariant, taip sakant be ceremonijos 38. Ceremonijø, ar M. Peèkauskaitës þodþiais tariant, formø nebuvimas, miðrias mokyklas mums daro dar labiau pavojingesnes nei kitoms tautoms 39. Pedagogës nuomone, formos itin svarbios ne tik etiketo, bet ir doros atþvilgiu. Jos padëtø apsisaugoti nuo miðriø mokyklø rykðtës flirto, ugdytø moteriðkàjá orumà, leistø mergaitëms suvokti savo paèiø vertæ ir t. t. Iðkeldama moteriðkumo idealà, kuris jokiu bûdu neturi bûti vyriðkojo kopija, M. Peèkauskaitë pabrëþia, kad moterys neturëtø siekti supanaðëti su vyrais. Akcentuodama, kad visa kultûra yra paremta kaip tik individualizavimu, ávairumu skirtingumu, o niveliavimas, visø lydinimas, vienodinimas yra LOGOS

7 kultûros mirtis 40, autorë teigia, kad nors pagrindinë vyrø ir moterø misija yra ta pati (sielos iðganymas ir Dievo karalystës þemëje skleidimas), prigimtis vis dëlto skiriasi. Ir ugdymas privalàs á tuos skirtumus atsiþvelgti. Tokio poþiûrio laikosi ir St. Ðalkauskis, 3 ir 4-ame 1926 m. Naujosios Vaidilutës numeriuose pasirodþiusiame straipsnyje Lyèiø skirtumai ir ugdymo individualizacija. Pabrëþdamas, kad moterims kaip ir vyrams reikalingas geras iðsilavinimas, autorius paþymi, kad vienodai geras anaiptol nereiðkia, kad abiems lytims visai tolygus. Gali skirtis programos, metodai ir priemonës, nes ne priemoniø vienodumas, bet vienodas iðdavø vertingumas yra ávairiø lyèiø lavinime svarbiausias dalykas 41 (iðskirta St. Ðalkauskio). Tuo tarpu, grieþtai ágyvendinant koedukacijos ir koinstrukcijos principus 42, vienodai auklëjant bei lavinant kartu berniukus ir mergaites, naudojant vienodas programas, metodus ir priemones, neiðvengiamai turi ávykti þymus vyriðkumo ir moteriðkumo aptirpimas, arba difuzija 43, perspëja St. Ðalkauskis, pridurdamas, kad koedukacijoje ir koinstrukcijoje daþniausiai orientuojamasi á vyrø lavinime susiformavusias tradicijas, todël minëtàjà difuzijà labiausiai patirianèios moterys. Bandymas tas tradicijas keisti moterø naudai, vestø prie vyrø sumoterëjimo. Taigi, grieþta koedukacija ir koinstrukcija paðalina galimybæ individualizuoti ûgdymà pagal individualinius vyrø ir moterø skirtumus 44 bei veda prie niekam nenaudingos niveliacijos 45. Ypaè koedukacija ir koinstrukcija nepriimtina sparèios individualinës lyèiø diferenciacijos tarpe, kuris prasideda maþdaug taisiais vaiko gyvenimo metais ir baigiasi apie 19-tuosius 46, vadinasi, vidurinëse ir aukðtesniosiose mokyklose. Ypaè kenksminga dirbtinë koedukacija ir koinstrukcija, skatinant porinimosi principà mokiniø susodinime klasëje, þaidimuose ar kitomis aplinkybëmis. Be to, jei prie to prisideda dar menka dorinimo sistema ir tvirtø dorovës tradicijø stoka, miðrioji mokykla græsia visai realiais pavojais 47. Visgi, St. Ðalkauskis pripaþásta, kad pedagoginiai miðriosios mokyklos trûkumai maþëja gerëjant visai ugdomajai mokyklos sistemai. Kita vertus, miðrumas mokykloje gali reikðtis ne tik ið mokiniø, bet ir ið mokytojø pusës, pastebi St. Ðalkauskis ir iðanalizavæs ávairius ðio klausimo aspektus, siûlo, kad vienalytëje mokykloje bûtø tos lyties mokytojø persvara, kokios yra auklëtiniai, nes berniukø auklëjimo ir lavinimo reikalus geriau supras ir patenkins vyras, o mergaièiø moterys, juolab, kad berniukams turi bûti sàmoningai ugdomas vyriðkumas, o mergaitëms moteriðkumas. Tik baigiamajame ugdymo etape, ir jaunuoliai ir jaunuolës, St. Ðalkauskio nuomone, vis labiau jauèia reikalà surasti tvirtà vyriðkàjá vadovavimà 48. Apibendrindamas St. Ðalkauskis konstatuoja, kad nei grieþta koedukacija bei koinstrukcija nei grieþta lyèiø separacija nëra idealas (iðskirta St. Ðalkauskio). Koedukacijos problema buvo svarstoma ne vien tik spaudoje, bet ir pedagogø bendruomenëse. Ðis klausi- 182 LOGOS 50

8 MOKSLINË MINTIS mas taip pat buvo nagrinëjamas ir valstybiniu lygiu m. birþelio 30 liepos 1 dienomis vykusiame Lietuviø Katalikø Mokytojø suvaþiavime buvo siûloma reformuojant vidurines ir aukðtesniàsias mokyklas aiðkiai apsispræsti ir koedukacijos klausimu Tas milþiniðkos svarbos jaunimo auklëjime klausimas nereikëtø ilgiau palikt spræst tiktai gyvenimui, bet reikëtø ir vyriausybei nusistatyt, kà ji laiko idealu, o kà tik ið bëdos kenèia 49. Per 50 suvaþiavime dalyvavusiø mokytojø kone absoliuèia balsø dauguma (2 ar 3 prieð) nusprendþiama siûlyti, kad Ðvietimo Ministerija, reformuodama aukðtesniàsias mokyklas, eitø prie atskirø (nekoedukaciniø) mokyklø ir todël imtøsi kurt atatinkamas aukðtesniàsias mokyklas atskirai bernaièiams ir atskirai mergaitëms, kuriose bûtø suteikiama skirtingø lyèiø jaunimui ne lygios rûðies, bet lygios vertës iðsilavinimo 50. Ðá reikalavimà krikðèioniø demokratø atstovai iðkelia ir Seime svarstant aukðtesniøjø Ðvietimo Ministerijos mokyklø ástatymà. Krikðèioniø demokratø atstovë, Lietuviø Katalikø Mokytojø Sàjungos narë M. Draugelytë Galdikienë, 1924 m. geguþës 7 d. Seimui svarstant aukðtesniøjø mokyklø reformos klausimus, pabrëþë, kad Amerikos mokyklose atsiradusi koedukacija prieðtarauja Europos ir Lietuvos mokyklø tradicijoms bei naujojo ugdymo principams 51. Akcentuodama, kad modernioji pedagogika turi atsiþvelgti á mokinio fiziologijà ir psichologijà, atstovë remiasi psichologo Hegmano nuomone, kad mergaièiø psichinës galios yra pakilusios 15 metø amþiaus, o pas berniukus tuo metu yra nupuolimas tø jëgø 52 ir tai kenkia mokymosi rezultatams. Dar didesnë þala, jos nuomone, padaroma auklëjimui. Kaip pavyzdá Galdikienë pateikia miðriose Amerikos mokyklose atsiradusius sunkumus, tokius kaip mergaitëse iðsivystæs vaikëziðkumas 53, flirtas ir t. t. Replikuodamas dël Galdikienës teiginio apie mergaièiø flirtà bendrose mokyklose, posëdþio referentas A. Ðmulkðtys, matyt, kalba jau ne tiek kaip krikðèioniø demokratø atstovas, kiek kaip vyras: man rodos, kad ðito klausimo mes nepataisysime, jeigu bus skyrium mokyklos bernaièiams ir mergaitëms. Man rodos, kad moteriðkei flirtuoti mokytis nereikia ðiuo reikalu mokyklos neduos daugiau, negu duoda prigimtis 54. Uþ miðrias berniukø ir mergaièiø mokyklas pasisakantis þydø atstovas J. Robinzonas, koedukacijà laiko vienu ið didþiausiø nugalëjimø naujojo auklëjimo. Ðio atstovo nuomone, nevertëtø á kiekvienà þmogø þiûrëti kaip á nuodëmiø lizdà, o erosas neiðvengiamas tiek miðrioje, tiek ir atskiroje mokykloje tokia natûra. Pasak jo, jeigu natûrà iðvarysime per duris, tai ji áeis pro langà. Todël mokykla turëtø ne drausti skirtingø lyèiø bendravimà, o nustatyti aiðkias ribas ir jø nuolat þiûrëti 55. Be to, teigia J. Robinzonas, nelogiðka steigti tik vienos pakopos atskiras mokyklas jeigu neatsisakyta koedukacijos pradþios mokykloje, jeigu galø gale neatsisakyta nuo jos aukðtojoje mokykloj, tai visai nëra nuoseklu atsisakyti nuo jos gimnazijoj ir progimnazi- LOGOS

9 joj 56. Árodinëdamas, kad gimnazisèiø amþiaus veiksnys nëra svarbus, kaip pavyzdá þydø atstovas pasitelkia paties Seimo raðtinæ, kurioje kartu su vyriðkos lyties atstovais dirba ir 16, 17 metø mergaitës ir tai niekam nekenkia. Jei eroso ir flirto klausimas këlë daugiau emocijø, tai ugdymo programø klausimas reikalavo rimtø diskusijø. Daugumos krikðèioniø demokratø nuomone, mokyklos turinèios bûti atskiros, taèiau su vienodomis programomis. Kai kurie ið jø visgi teigë, kad programos turëtø bûti daugiau ar maþiau modifikuotos, nes vis delto moters ir vyriðkio psichologija skiriasi ir nëra abejojimo, kad mergaitës yra labiau linkæ kalboms, labiau linkæ literatûrai ir menui ir maþiau linkæ matematikai 57. J. Robinzono teigimu, mitas kad berniukai turi daugiau gabumø tiksliesiems, o mergaitës humanitariniams mokslams: Jûs galite surasti kiekvienoje klasëje, vienà kità treèià jaunuolá, kuris turi ryðkø palinkimà prie fizikos, prie matematikos, o kiti yra amþini trejukininkai. Tà patá surasite ir mergaièiø mokyklose 58. Robinzonas sutinka, kad kalbos geriau sekasi mergaitëms, taèiau ne tiek dël jø gabumø, kiek todël, kad pastarosios gerokai stropesnës. Mokydamiesi kartu labiau pasistengti bûtø priversti ir berniukai. Todël koedukacija, Robinzono nuomone, itin naudinga bûtent dël konkurencijos, ji þadina ir vienà, ir kità lytá prie darbo ir prieina prie geresniø rezultatø 59. Ûkininkø sàjungos atstovas K. Jokantas, nuo 1925 m. tapæs ðvietimo ministru ir juo buvæs XI, XII, XXI Ministrø kabinetuose, siûlo programas pritaikyti prie lyties ir prie uþsiëmimo (ðá pasiûlymà palydi socialdemokratø juokas). Atstovas remiasi Vokietijos licëjø pavyzdþiu, kuriame mergaitëms duodama maþiau matematiniø formuliø, o daugiau suteikiama praktiniø þiniø. K. Jomanto teigimu, reikia turëti omeny, kad vis dëlto dauguma mergaièiø, baigusiø gimnazijà, neis á universitetà. Todël reikia programà taip pritaikyti, kad ji ruoðtø mergaites ne tiek á universitetà, kiek á gyvenimà. Nes vis tiek moteris, nors ir baigusi universitetà, liks moteris ir turës tam tikrø uþdaviniø 60. Ðià Jokanto frazæ krikðèionys demokratai sutinka ðûksniu bravo!. Neþinia ar tarp jø bûta krikðèioniø demokratø atstovës Galdikienës, kuri grieþtai pasisakë prieð skirtingas programas, nes jos ypaè apsunkintø mergaièiø stojimà á aukðtàjà mokyklà. Tai, atstovës nuomone, bûtø labai didelë moterims skriauda, nes joms ðiais laikais nemaþai tenka kovoti uþ bûvá, o toji kova reikalauja, kad moterys bûtø visapusiðkai iðlavintos ir turëtø galimybës iðmokti ávairiø specialybiø 61. Dël siûlymo sustiprinti praktiniø dalykø mokymà aukðtesniosiose mokyklose ûkininkø sàjungos atstovas susilaukë valstieèiø atstovo Lapinsko pritarimo. Taèiau, ðio nuomone, daugiau praktiniø dalykø reikëtø mokyti ne tik mergaites, bet ir berniukus, kadangi gimnazijose yra auklëjami baltarankiai ponaièiai ir panaitës. Todël vienos mokslus baigusios nemoka pietø iðvirti, kiti arklio pakinkyti, nes bijo rankas susitept 62. Uþ miðrias mokyklas pasisakantis V. Kvieska teigë nematàs reikalo vardyti 184 LOGOS 50

10 MOKSLINË MINTIS koedukacijos privalumø. Tai, jo nuomone, bûtø lauþimasis, per atviras duris 63, kadangi Skandinavijos ðaliø praktika jau árodë koedukacijos naudà. Valstieèiø atstovà labiau domino M. Galdikienës siûlymas programas palikti vienodas. Jei programos vienodos, tai kam tuomet reikalingos atskiros mokyklos, klausë V. Kvieska, koedukacijos prieðininkø krikðèioniø demokratø ketinimuose áþvelgdamas daugiau politiniø, nei pedagoginiø motyvø. Jo nuomone, noras steigti atskiras mergaièiø mokyklas ir ten gal davatkas auklëti gali bûti paaiðkinamas tuo, kad krikðèioniø demokratø yra tokia taktika, daugiau veikti per moteris. Matyt vyrai maþiau sukalbami, maþiau pasiduodantys Po ástatymo svarstymø Seimas priëmë, kad Vidurinës ir aukðtesniosios mokyklos steigiamos bernaièiams ir mergaitëms atskirai. Reikalui esant vidurinës ir aukðtesniosios mokyklos gali bûti miðrios 65 ir kad Bernaièiø ir mergaièiø vidurinës ir aukðtesniosios mokyklos turi lygià mokslo programà ir lygias teises. 66 Nors ástatymas pirmumo teisæ visgi skyrë atskiroms berniukø ir mergaièiø mokykloms, taèiau ilgainiui Lietuvoje ásigalëjo miðrios mokyklos, o koedukacija tapo savaime suprantamu mokymo principu. Lietuvai atgavus nepriklausomybæ, Dovydaièio ir kitø propaguota nekoedukacinë mokykla, kartais buvo prisimenama su nostalgija ir prieðprieðinama sovietinei koedukacijai 67, taèiau platesnio atgarsio ir rimtø diskusijø ðie svarstymai nesulaukë. Literatûra ir nuorodos 11 Mergaièiø mokyklos // Ðaltinis, 1909, Nr. 49, p Ten pat. 13 Ðià tendencijà gana ryðkiai atspindi metais autorës atlikto etnografinio tyrimo duomenys. Pvz., viena respondenèiø pasakojo: Nedaug ëjau, tik keturis skyrius. Norëjau mokytoja bût, mokslai sekës. Bet tëvelis sako, kad ir taip mokësi vaikà pabavot. Ir viskas.<...> Jeigu bûsi neþenota, tai gal apsimoka, bet apsiþeniji ir po mokslo. Kitos nuomone, per dideli mokslai gali sutrukdyti merginai sëkmingai iðtekëti neva ne kiekvienas ûkininkas norësiàs uþ save protingesnës þmonos. Ir t. t. 14 Motuzas Remigijus Lietuvos vidurinës mokyklos raidos metais pedagoginës kryptys. Vilnius: Leidybos centras, p Koedukacijos ir konstrukcijos terminus vëliau greta vartojo lyèiø ugdymo klausimus gvildenæs S. Ðalkauskis (1926), ðiø terminø atskyrimà aptinkame ir ávairiuose tarpukariu iðleistuose pedgogikos þodynuose ir enciklopedijose, pvz., Lexikon der Pädagogik der Gegenwart. Freiburg im Breisgau: GHerder&coCMBMC Verlagsbuchhandlung, T. 2, 1932, s Dovydaitis Pranas Koedukacija aukðtesniosiose mokyklose // Lietuvos mokykla, , Nr. 2, p Ten pat, p Ten pat, p Ten pat, p Ten pat. 11 Ten pat, p Ten pat. 13 Girnius Juozas. Pranas Dovydaitis. Raðtai. T. 4. Vilnius: Mintis, 2001, p Dovydaitis Pr. Naujoji vaidilutë Kas ji tokia, Ko ji nori? // Naujoji Vaidilutë, 1921, Nr. 1, p Ten pat, p Ten pat. 17 Ten pat, p Redakcijos prieraðas. F. R-tës straipsniui Ateitininkës, svarstykime mûsø organizacinio gyvenimo reikalus! 19 Ten pat. LOGOS

11 20 Ten pat, p Balevièiûtë K. Atskiros mergaièiø organizacijos klausimu // Naujoji Vaidilutë, 1924, Nr. 5, p Redaktorius Pr. Dovydaitis replikuoja, kad savaimingumas idealiai puikus daiktas, bet kai Amerika jau kartà atrasta tam tikru bûdu, tai bûtø juokinga jos ieðkot, kitokiu savaimingu (Ten pat, p. 238). 23 Ten pat, p Ten pat. 25 Ten pat, p Genytë V. Mergaièiø organizacijos klausimu // Naujoji Vaidilutë, 1925, Nr. 1, p Mergaièiø organizacijos klausimu. Redakcijos prieraðas // Naujoji Vaidilutë, 1925, Nr. 1, p Ten pat, p Vaba. At-kiø organizavimosi klausimu // Naujoji Vaidilutë, 1925, Nr. 2, p Ten pat, p Kaupelytë A. Dël Vaidilutës Redakcijos prieraðø // Naujoji Vaidilutë, 1925, Nr. 3, p Girnius Juozas. Pranas Dovydaitis. Raðtai, T. 4. Vilnius: Mintis, 2001, p Kitur Dovydaitis daþniausiai pasiraðydavo tik inicialais Pr. D. 34 Dovydaitis Pr. Dar vienas redakcijos prieraðas ir jau paskutinis // Naujoji Vaidilutë, 1925, Nr. 3, p Peèkauskaitë Marija. Ûgdymas moteriðkumo koedukacinëse mokyklose // Naujoji Vaidilutë, 1924, Nr. 5, p Ten pat. 37 Ten pat, p Ten pat, p Ten pat, p Ten pat, p Ðalkauskis St. Lyèiø skirtumai ir ugdymo individualizacija // Naujoji Vaidilutë, 1926, Nr. 4, p Koedukacijos, kaip bendro auklëjimo, ir koinstrukcijos, kaip bendro lavinimo, sampratas St. Ðalkauskis, skirtingai nei Pr. Dovydaitis, yra linkæs atskirti, nors daþniausiai vartoja jas greta viena kitos. 43 Ðalkauskis St. Lyèiø skirtumai ir ugdymo individualizacija // Naujoji Vaidilutë, 1926, Nr. 4, p Ten pat, p Ten pat, p Ten pat, p Ten pat, p Ten pat, p Lietuviø Katalikø Mokytojø suvaþiavimas 1920 m. birþelio m. 30 liepos m. 1 d. Kaune // Lietuvos mokykla, , Nr. 2 3, p Ten pat, p Tai teigdama M.Galdikienë rëmësi F. Foersteriu, taèiau dauguma kitø XIX a. pab. XX a. pr. ugdymo krypèiø kaip tik akcentavo, kad naujosiose mokyklos reikalinga abiejø lyèiø koedukacija bet kokio amþiaus vaikams (Valatkienë S. Naujojo ugdymo sàjûdis vakaruose, jo idëjø atspindys Lietuvoje ( ). Vilnius: VU leidykla, 1997, p. 32) 52 Seimo stenogramos. 94 posëdis m. geguþës 7 d. p Ten pat. 54 Ten pat, p Seimo stenogramos. 160 posëdis m. vasario 3 d. p Ten pat, p Seimo stenogramos. 94 posëdis m. geguþës 7 d. p Seimo stenogramos. 160 posëdis m. vasario 3 d. p Ten pat. 60 Seimo stenogramos. 85 posëdis m. balandþio 8 d. p Seimo stenogramos. 155 posëdis m. sausio 30 d. p Seimo stenogramos. 85 posëdis m. balandþio 8 d. p Seimo stenogramos. 155 posëdis m. sausio 30 d. p Seimo stenogramos. 155 posëdis m. sausio 30 d. p Seimo stenogramos. 160 posëdis m. vasario 3 d. p Ten pat, p Voveris V. Pranas Dovydaitis pedagogas // Lietuviø katalikø mokslo akademijos metraðtis. Vilnius: Lietuviø katalikø mokslo akademijos leidykla, 1994, T. 8, p LOGOS 50