PALYDINT SENUOSIUS - SUTINKANT NAUJUOSIUS Adomas ASANAVIÈIUS

Transcription

1 Nr.1(72) 2004 m. sausio mën. Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos laikraðtis Leidþiamas nuo 1995 m sausio mën. PALYDINT SENUOSIUS - SUTINKANT NAUJUOSIUS Adomas ASANAVIÈIUS Jei prisimintumëme visus 2003-sius metus, tai kiekvienam þmogui jie paliko gerø prisiminimø, atneðë vieniems didesnës laimës, kitiems maþesnës, galbût kai kam ir nesëkmiø. Taèiau kaip bebûtø, gyvenime kiekvienam tenka visko, bet svarbiausia bûti optimistu, nenusiminti, sëti gërá ir tik tada gali gauti gerà derliø. Ðiuose metuose pasaulyje ávyko ir vyksta daugybë politiniø ávykiø, bet mûsø tautos þmonës, nebûdami politikais, kaip paprastai, nebuvo ir nëra tø ávykiø vertintojai. Tad galime tik ðiek tiek pasidþiaugti savo gyvenimu, nuveiktais darbais, pasvajoti apie mûsø jaunosios kartos ateitá, padëti jai iðsaugoti tautiðkumà, puoselëti religijà, tautines tradicijas ir kultûrà. Ðimtmeèiais mûsø jaunosios kartos sëmësi gerø elgesio normø ið savo seneliø, moèiuèiø, tëvø. Ir ðiandien, aèiû Dievui, mums yra kuo pasidþiaugti, kad, neþiûrint á plintanèias negatyvias tendencijas, mûsø tarpe jø nëra. Sveikinimas ið Tatarstano Jaunimas stengiasi siekti mokslo, jø tëveliai, nebûdami gobðuoliais, dirbdami pagal savo specialybæ bei gaudami ne itin didelius atlyginimus, stengiasi, kiek galëdami materialiai palaikyti savo atþalas. Dar pagal 1989 m. statistikos valdybos duomenis tarp 5188 Lietuvoje gyvenanèiø totoriø pagal iðsilavinimo lygá ðis rodiklis buvo aukðtesnis uþ vidutiná respublikos gyventojø. Tiesa, procentiðkai Lietuvos karaimø iðsilavinimo lygis buvo truputi aukðtesnis. Mûsø þmonës dirba ávairiuose ûkio sferose: tai - sveikatos apsaugos, ðvietimo, pramonës, þemës ûkio bei visose kitose. Dþiugu, kad ðiuo metu, palyginti nelengvu materialiai gyvenamu laikotarpiu, mûsø jaunimas nebëga ieðkoti laimës uþsienyje. Jis myli Tëvynæ Lietuvà ir kiek galëdamas dirba pagal specialybæ savo gyvenamose vietovëse. O jø tëveliams tai didþiausia laimë. Neseniai visi mes atlikome savo ðvenèiausià religinæ pareigà - Ramazan mënesio pasninkà. Visà mënesá maldø namuose vyko Ðventojo Korano skaitymas ir pamaldos metø gruodþio 6 dienà Vilniaus lenkø kultûros namuose ávyko Lietuvos totoriø kultûros vakaras. Artëjant Naujiems 2004 metams ir prasidëjus moksleiviø atostogoms, Vilniaus totoriø sekmadieninëje mokykloje 2003 m. gruodþio 21 d. ávyko Naujametinës moksleiviø eglutës ðventë. Apie ðiuos renginius jau buvo raðoma praeitame laikraðèio numeryje. Malonu, kad ðiais mokslo metais totoriø kalbos mokytoja Galija chanum sutiko dëstyti totoriø kalbà ir etnokultûrà. (Nukelta á 2-à psl.) Gerbiamas p. Adai Jakubauskai! Nuoðirdþiausiai sveikinu Jus ir gyvenanèius Jûsø kraðte tautieèius su artëjanèiais Naujaisiais Metais. Kur begyventø totoriø þmonës ir tautos, visada, iki ðiø dienø kaip vieninga tauta perduoda savo gimtàjà kalbà, motinø-tëvø áproèius, nacionalines ðventes, skambias dainas auganèiai kartai, ir èia yra Jûsø ir Jûsø vadovaujamos bendruomenës ánaðas. Mes iðreiðkiame didelá dëkingumà dël Jûsø veiklos tautos labui. Artëjanèiuose Naujuose Metuose linkime kiekvienam tautieèiui tikëjimo tvirtumo, gerovës, santarvës ir vienybës, sëkmës darbe ir stiprios sveikatos. Su ðventëm Jus! Su pagarba, Pasaulinio totoriø kongreso Vykdomojo komiteto pirmininkas R.Z.Zakirov

2 2 Nr. 1(72) 2004 m. sausio mën. TAUTINIØ MAÞUMØ IR IÐEIVIJOS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBËS Gerbiamasis Mensaidai BAIRAÐEVSKI, Nuoðirdþiai sveikinu Jus garbingo jubiliejaus - 80-øjø gimimo metiniø proga. Jûsø nuoðirdus darbas ákuriant Lietuvos totoriø kultûros draugijà ir ilgametis pirmininkavimas joje tapo svariu ánaðu á Lietuvos totoriø kultûriná gyvenimà. Savo siekiais ir darbais Lietuvos radijuje, Lietuvos totoriø kultûros bendrijoje Jûs prisidëjote prie tradicijø, paproèiø puoselëjimo, tautinës tapatybës iðsaugojimo. Linkiu Jums neblëstanèios energijos, stiprios sveikatos ir ilgø gyvenimo metø! Antanas PETRAUSKAS Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento Generalinis direktorius Vilnius, 2004 m. sausio 18 d. PALYDINT SENUOSIUS - SUTINKANT NAUJUOSIUS (Atkelta ið 1-o psl.) Dar prieð porà metø mums pavyko ásigyti intensyvaus kurso Totoriø kalbos vadovëlius, kuriuos dabar gavo visi moksleiviai. Be to, mes nusipirkome naujà televizoriø su video, magnetofonà. Pamokø metu mokytoja Galija chanum naudoja diskus ir kasetes gimtosios kalbos ir etnokultûros mokymui. Gaila, kad kai kurie mûsø veikëjai pesimistiðkai galvoja apie Lietuvos totoriø gimtosios kalbos mokymàsi. Mano manymu, kalbëti, kad tu esi totorius, neþinant gimtosios kalbos, istorijos bei etnokultûros nëra pagrindo. Ðiuo metu mes turime visas sàlygas iðmokti mûsø protëviø kalbà bei kitas kalbas, reikalingas Europos Sàjungoje. Gaila, kad iki ðiol neiðspræstas sekmadieniniø mokyklø mokytojø atlyginimo klausimas. Tikiu, kad Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentas artimiausiu metu iðspræs ðá klausimà teigiamai. Tautiniø bendrijø taryba planuoja ateityje sekmadieniniø mokyklø mokytojø kvalifikacijos këlimà m. lapkrièio mënesá Departamentas organizavo sekmadieniniø mokyklø festivalá, kuriame dalyvavo Vilniaus ir Keturiasdeðimt totoriø kaimo mokyklø moksleiviai. Mûsø moksleiviams buvo sunku gimtàja kalba deklamuoti eilëraðèius, dainuoti, sekti pasakas. Dabar norëèiau papasakoti apie vykusá Nemëþyje kultûros renginá, kuri organizavo bendrijos pirmininkë p.aiða Iljaseviè. Jame dalyvavo ne tik Vilniaus kraðto totoriai, bet ir kitø regionø atstovai. Ðioje vakaronëje grojant muzikai, kurià atliko Romualdo Ratkevièiaus ið Ðvenèioniø grupë, buvo pasveikinta Felicija Ðèiuckaja su 60-ties metø jubiliejumi. Praeitø metø gruodþio 25 d. Nemëþiaus ir Vilniaus bendruomeniø nariai pasveikino p.elenà Milkamanavièienæ su 70-ties metø jubiliejumi. Kaip mes þinom, jos þentas yra mums gerai þinomas Rustem Kurmaè, kuris keletà metø dirbo Turkijos ambasados Lietuvoje religiniø reikalø patarëju. Ðiuo metu jis gyvena su ðeima Turkijos sostinëje Ankaroje. Labai malonu, kad vakaronëse dalyvauja daug jaunimo. Mûsø vaikinams ir merginoms tai - galimybë susipaþinti, susidraugauti, sukurti tautinæ ðeimà. Tai yra vienintelë galimybe iðvengti miðriø santuokø ir asimiliacijos. Gyvenant Lietuvoje 600 metø, visø mûsø didþiausiu rûpesèiu buvo, yra ir bus Lietuvos totoriø garbingo vardo iðsaugojimas. Straipsnio pabaigoje norëèiau pasveikinti visus mûsø tautieèius su Naujaisiais metais, palinkëti sveikatos, laimës, geriausios kloties gyvenime, sëkmës moksle ir darbe! UÞ KOKIÀ LIETUVÀ KOVOJO LAISVËS GYNËJAI? Galimas SITDYKOVAS Sausio 13 d. 13-ta karta Lietuvos Respublikos Seime vyko iðkilmingas posëdis Laisvës gynëjø dienos proga. Akivaizdu, kad toks dviejø velnio tuzinø sutapimas turëjo lemtingà vaidmená. Pirmà kartà Lietuvos nepriklausomybës istorijoje sausio 13-osios aukos buvo minimos salëje, kurioje jautësi didþiulë politinë átampa. Kalbant ðalies vadovui Rolandui Paksui, deðiniøjø ir liberalcentristø frakcijø atstovai ir keletas vadovaujanèiø koalicijø nariø paliko posëdþiø salæ. Ðiuo gestu jie norëjo parodyti savo prieðtaravimà prezidentui, bet parodë savo þemà kultûros lygá ir nepagarbà þuvusiø aukø atminimui. Prezidentas Rolandas Paksas su þmona Laima Seime. Savo kalboje prezidentas paminëjo visus þuvusius 1991 metø sausio 13-tà uþ Lietuvos nepriklausomybæ, ir pirma buvo paminëta Loretos Asanavièiûtës pavardë, kurios tëvas buvo Lietuvos totorius, o jos dëdë Adomas Asanavièius - Vilniaus miesto totoriø bendruomenës pirmininkas ir kuris dalyvavo ðiame posëdyje. Prezidentas R.Paksas pareiðkë savo nuomonæ apie vykstanèià ðiuo metu ðalyje politinæ krizæ. Jis atsipraðë visø þuvusiøjø giminiø ir sausio 13-osios ávykiø dalyviø, esanèiø salëje, uþ dabartiná Lietuvos politikø elgesá. Ðiame posëdyje kalbëjo Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo akto signatarai, Seimo nariai, 1991 m. sausio ávykiø dalyviai. Algirdas Saudargas - pirmas uþsienio reikalø ministras - pasakë, kad demokratija dar ne viskas, reikia atgaivinti pasitikëjimà. Po posëdþio pabendravome su atskirais politikais, pakalbëjome apie dabartinæ ðalies padëtá. Valentinas Mazuronis - Liberaldemokratø partijos lyderis - ásitikinæs, kad teisingumas prezidento R.Pakso pusëje. Kraðto apsaugos ministras Linas Linkevièius patikino: kariuomenë visada gins valstybës interesus. Retorinis klausimas: argi uþ tokià Lietuvà, kurià mes turime dabar, kovojo laisvës gynëjai? Ið kairës: A.Asanavièius, Kraðto apsaugos ministras L.Linkevièius, viceministras J.Geèas, G.Sitdykovas.

3 Nr. 1(72) Savo kalbos pradþioje pirmininkas papasakojo apie Vilniaus totoriø bendruomenës padëtá. Þinoma, yra problemø: trûksta lëðø patalpø iðlaikymui, centrà aplanko maþai þmoniø ir t.t. Neþiûrint á tai, padaryta daug darbø. Kultûros centre veikia vaikø sekmadieninë mokykla. Jis pareiðkë norà, kad ateitø ir suaugusieji. Maldø kambaryje padarytas remontas. Internete iðleidome medþiagà apie Lietuvos totorius-musulmonus. Ði medþiaga iðleista kompaktiniame diske lietuviø, anglø ir rusø kalbomis. Tame diske pateikta taip pat informacija apie penkias pasaulines religijas. Toliau jis paþymëjo: dabar turim sàlygas atgaivinti gimtàjà totoriø kalbà. Totoriø kalbos pagrindus gali iðmokti visi norintys. Tada nebus gëda prisipaþinti apie savo tautybæ. Jis teigë, kad asmeniðkai paþásta þmoniø, kurie pakeitë tautybæ. O tarp kitko, mûsø tauta turi kuo didþiuotis. Tarp Lietuvos totoriø nëra nusikaltëliø, o pagal iðsilavinimo lygá procentiðkai pirmauja tarp kitø tautø. A.Asanavièiaus nuomone, didþiausia problema - Vilniaus meèetës statyba. Anksèiau skirtas Antakalnyje sklypas buvo atimtas, o naujà - dabar sunku gauti. Sostinëje þemës kainos labai iðaugo. Vilniaus merijos biurokratai neskuba spræsti ðá klausimà. Meèetë buvo sunaikinta Lietuvos Mokslo Akademijos iniciatyva, ir mes turime teisæ reikalauti meèetës atstatymo. Mes radome rëmëjà, norintá mums padëti. Jau yra meèetës projektas. Dabar þemës sklypo klausimà apsunkina politinis skandalas. Savo kalbos pabaigoje A.Asanavièius paskelbë: turiu jums padalinti zaketà, kurá mûsø bendruomenei padovanojo Turkijos verslininkas p.mitchat bei. Jis skyrë ðiuos pinigus socialiai remtiniems þmonëms. Ir A.Asanavièius padalino kiekvienam esanèiam salëje po 50 litø. Pinigai buvo dalinami dar kità dienà. Viso - gavo paramà apie 80 þmoniø. Be pinigø susirinkusieji galëjo pasirinkti dar sau tinkamà megztiná ið labdaros. A.Asanavièius paaiðkino, jog zaketas arabø kalboje reiðkia 2004 m. sausio mën. ZAKETAS Galimas SITDYKOVAS Þinoma, kad Islamas laikosi ant penkiø stulpø. Pirmas - pripaþinimas tai, kad nëra Dievo iðskyrus Alachà, o Muchamedas yra Jo pasiuntinys. Antras - namazo atlikimas penkis kartus per dienà. Treèias - pasninkavimas Ramadano mënesá. Ketvirtas - zaketo mokëjimas. Penktas - chadþo á Mekà atlikimas, jeigu yra galimybë. Ðiø metø sausio 10 d. Lietuvos totoriø Vilniaus kultûros centre ávyko pagyvenusiø þmoniø susirinkimas. Vilniaus miesto totoriø bendruomenës pirmininkas Adomas Asanavièius pareiðkë susirinkusiems: að norëèiau paaiðkinti jums vieno ið Islamo stulpø - zaketo - prasmæ. 3 - apsivalymas, iðmalda vargðams. Viskas, kà turi þmogus, priklauso Dievui. Pradinë þodþio zaketas reikðmë - apsivalymas. Zaketo iðmokëjimas reiðkia duoti tam tikrà procentà nuo kokio nors turto, pelno vargstantiems þmonëms. Mûsø turtas apsivalo duodant nors ir maþà dalá kitiems. Tai galima palyginti su medþiu, kuriam nupjauna ðakas, kad medis galëtø augti ir atsinaujinti. Gavus zaketà, bendruomenei draudþiama já naudoti ne pagal paskirtá, pavyzdþiui, statybai, remontui. Já bûtina iðdalinti vargðams. Ðiame susirinkime dalyvavo ir pasisakë Turkijos ambasados Lietuvoje patarëjas religijos klausimais, imamas Kemal Ðahin. Jis pasakë, jog atvyko á Lietuvà prieð trejus metus. Greitai baigsis jo kadencija. Jo tikslas buvo - iðmokyti vietinius vaikus ir suaugusius Islamo. K.Ðahin moko vaikus atlikti religines apeigas, skaityti Ðv.Koranà, laikytis musulmoniðkos etikos, gerbti savo tëvus. Imamas akcentavo dëmesá á tai, jog musulmonai skiriasi nuo krikðèioniø: krikðèionys degina þvakutes, ant kapø deda vainikus, o pas mus tokiø paproèiø nëra. Musulmonams reikia þinoti ir laikytis savo religijos reikalavimø. Kemal Ðahin ið Ðv.Korano perskaitë surà Jasin. Ðios suros skaitymas atneða sveikatà ir gerovæ paèiam skaitanèiam, o taip pat tiems, kam ji skirta. Jeigu ji skaitoma mirusiajam, tai lyg jis ir atgimsta. Sura Jasin baigiasi þodþiais : Garbë tam, kuris turi valdþià viskam, ir pas Já jûs busite sugràþinti. Þmonës klausë, ar turiu laikraðèio Lietuvos totoriai paskutiná numerá? Specialiai ðiam susirinkimui að atveþiau mûsø laikraðtá ir iðdalinau já visiems norintiems. Susirinkime dalyvavo Mustafa Gembickis, kuris mokosi Ufoje Islamo institute. Neseniai jis griþo ið þiemos sesijos ir papasakojo, jog ðis institutas bus reorganizuotas á universitetà. M.Gembickis - vienas ið nedaugelio pagyvenusiø þmoniø, mokanèiø skaityti Ðv. Koranà. Susirinkimo pabaigoje A.Asanavièius pareiðkë: Norëtøsi palinkëti, kad vyresni þmonës daþniau ateitø á Vilniaus kultûros centrà mokytis, bendrauti kartu su savo vaikais ir anûkais.

4 4 Nr. 1(72) 2004 m. sausio mën. Meèetës Vidþiuose istorija ir jos reikðmë Doc., dr. Galina MIÐKINIENË Su islamo atsiradimu VII a. Arabijos pusiasalyje glaudþiai susijusi meèeèiø istorija. Pagal musulmonø teisæ maldà galima atlikti ir po atviru dangumi, namuose, kelyje (iðskyrus neðvarias vietas, tokias kaip pirtys, savartynai ir t.t.). Kaip skelbia vienas ið chadisø: Visa þemë yra islamo meèetë. Neþiûrint á tai, meèetei islamo istorijoje skiriamas svarbus vaidmuo ir didelis dëmesys. Arabams patinka miestelënø gyvenimas, jie ima aktyviai uþstatyti apgyvendinamas teritorijas, sekdami geriausiais Bizantijos ir Persijos architektûriniais pavyzdþiais. Tarp kitø pastatø atsiranda daug piliø ir meèeèiø. Taip VII a. pabaigoje Jeruzalëje pastatytos dvi didelës meèetës: Qubbat as-sahra (Kupolas ant uolos) ir Mesðid al-agsa (Tolimoji meèetë). Spëjama, kad jos buvo pastatytos Bizantijos meistrø. 705 m. Damaske statoma didelë Omejadø meèetë su mozaika panaðia á bizantiðkà. Tuo paèiu laiku Sirijoje, Egipte, bekuriant miestà, padedamas pirmas akmuo ir meèetës statyboms. Besipleèiant miestui, meèetës ima atsirasti ne tik miesto centre, bet ir jo mikrorajonuose. Architektûriniu pavyzdþiu meèetëms statyti tampa pranaðo Muchamedo namai Mekoje, o vëliau ir Medinoje. Nedideli pastatai, kvadrato formos pamaldø salë, dengta stogu, ir erdvus kiemas tai ir buvo pirmosios meèetës. Meèetës skirstomos pagal tris pagrindinius architektûrinius tipus: 1. klasikinis, su dengta maldø sale ir erdviu kiemu; 2. Vidurinës Azijos, su aukðtais portalais; 3. osmanø-bizantieèiø, su kupolais. Pagal savo paskirtá meèetes imta dalinti á pagrindines (katedralines) ir nedidelës meèetës, tame tarpe maldos namus, kurie kartais turëdavo ir kità paskirtá, jas naudodavo kaip vaistines, mokyklas, mauzoliejus. Pagrindinës dar kitaip vadinamos penktadieninëmis, kuriose susirinkdavo visa musulmonø parapija, kad galëtø atlikti penktadieninæ maldà. Ið èia dar vienas jos pavadinimas - masdþid dþami, meèetë surenkanti visus musulmonus. Architektûrinæ meèeèiø istorijà galime atsekti ið daugybës moksliniø darbø. Mûsø nuomone, ádomus yra albumas, skirtas turkø menui. Rinkinys sudarytas, panaudojant kongreso Seventh International Congress of Turkish Art, vykusio 1983 m. Varðuvoje, medþiagà. Meèeèiø architektûriniai tipai, bendri ir skirtingi jø bruoþai ádomiai buvo pri- statyti p. Ugur Belgero praneðime, perskaitytame 2002 m. liepos 1 d. Arkos galerijoje. Paskaità organizavo ir pravedë Turkijos ambasada Lietuvoje. Neatskiriamos meèeèiø dalys yra minbaras, nuo kurio imamai skelbia ðventines ir penktadienines chutbas, o taip pat michrabas, nurodantis kiblà, tai yra pusæ, á kurià meldþiasi musulmonai. Meèeèiø apipavidalinimas buvo itin kuklus, ant sienø galëjo kabëti muchirai su uþraðytais ajatais ið Korano, papuoðtos mozaika, ant grindø gulëjo kilimai arba milas, paaukoti parapijieèiø meèetei. Ádomi yra meèeèiø atsiradimo istorija LDK teritorijoje. Ji glaudþiai susijusi su Lietuvos totoriø istoriniais likimais. Meèetës atsiranda iðkart po pirmos atsikëlimo á ðià teritorijà bangos, tikëtina XV a. pradþioje. Bet ðaltiniai, galintys tai patvirtinti, datuojami vienu amþiumi vëliau (Lasosna 1539 m.). Apie meèetes Trakuose, Vilniuje, Keturiasdeðimt Totoriø kaime, Prudzianuose, Naugarduke, Gardine, Daubutiðkëse, Pleðevièiuose, Ostroge, Èechryne raðë anoniminio veikalo Risale... (1558 m.) autorius. Keletas meèeèiø minima ir P. Èiþevskio traktate Alfurkanas... (1616 m.). Kitais ðaltiniais, patvirtinanèiais meèeèiø buvimà ðioje teritorijoje, laikomi XVII a. 20-ø metø turkø istoriko Ibragimo Peèevi raðtai ir baþnytinë dokumentacija. Besiremiant jais, manoma, kad XVII a. LDK þemëse bûta apie 20 musulmoniðkø ðventyklø. XVII-XIX a. karø, teritorijos padalijimo ir Lietuvos totoriø migracijø pasekmëje, besikeièiant jø apgyvendinimo vietoms, iðnyksta vienos ir atsiranda naujos meèetës m. buvo 25 meèetës (be Volynës ir Podolës þemiø, nëra duomenø), 5 ið jø buvo sugriautos per pirmà pasauliná karà. Meèeèiø istorija apþvelgta A.Voronovièiaus, S.Krièinskio darbuose. S.Krièinskis sudarë meèeèiø sàraðà iki 1800 metø. Ðis sàraðas nebuvo nei kritiðkai ávertintas nei perþiûrëtas iki naujø darbø atsiradimo XX a. 90-aisiais metais [Bairaðauskaitë 1996; Grygajtis 1987; Meczety i cementarze Tatarów polskolitewskich 1999; Tyszkiewicz 1989; Lakotka 1994]. Lietuvos totoriai meèeèiø statybai naudojo medá. Tik XX a. antroje pusëje imta statyti ir akmeninius pastatus (meèetës Minske ir Kaune). Galima iðskirti keturis architektûrinius meèeèiø tipus pagal formà ir stogø struktûrà: 1. kvadratinis arba staèiakampis pastatas su dviðlaièiu stogu Trakø, Lukiðkiø iki 1866 m., Keturiasdeðimt Totoriø k. meèetës; 2. staèiakampis pastatas su keturðlaièiu stogu ir ilgesniu virðumi Lovèicø, Osmolovo meèetës; 3. ðis tipas atsiranda XIX a. su aukðtesniu minaretu, esanèiu frontalinëje pastato dalyje. Keturðlaitis stogas su ketera Miro, Klecko, Liachovièiø, Vidþiø meèetës; 4. pastatas su dviðlaièiu arba triðlaièiu stogu ir nedideliu minaretu ant virðaus. Pagal formà panaðus á baþnyèias Lukiðkiø po 1867 m., Raiþiø, Uzdos, Nekraðiûnø meèetës. Paminësime dar keletà Lietuvos totoriø meèetëms bûdingø bruoþø. Visø pirma, maldos salë dalijama á dvi dalis, viena skirta moterims, kita vyrams. Patalpa galëjo bûti padalinta arba skersai arba iðilgai. Ádomu, kad skersinis padalijimas bûdingas meèetëms, esanèioms Baltarusijos teritorijoje, o iðilginis meèetëms Lietuvoje. Antras ypatumas - tai du áëjimai á meèetæ, atitinkamai á moterø ir vyrø puses. Treèia, meèetëje esama suolø seniems þmonëms melstis (tiems, kurie negalëjo atlikti namazo ant grindø). Pirmai ir treèiai ypatybei atitikmená galime rasti pas Kazanës totorius. Ðalia meèeèiø bûta ir kapiniø (mizarø). Kiekvienos meèetës istorija yra ypatinga. Meèetës Vidþiuose atsiradimà XIX a. sieja su lenkø kariuomenës sugráþimu ið Prancûzijos 1815 m m Vidþiuose formuojasi parapija, o meèetæ pradeda statyti 1860-ais metais. Pagal savo architektûriná tipà ji yra panaði á Lukiðkiø po 1867 m. ir Nekraðiûnø meèetes. Ji turi dviðlaitá stogà su minaretu, kurá puoðia pusmënulis, viduje - maldos salë, skersai dalijama á vyrø ir moterø puses. Vyrø pusëje yra minbaras ir michrabas. Meèetë Vidþiuose XIX a. 80-ais metais tampa parapijos centru, jungianèiu apie 600 musulmonø. Meèetë gauna katedralinës meèetës statusà ir yra vienintelë Novoaleksandrovo, Ðvenèioniø ir Dvinos apskrityse. Ji sudegë pirmo pasaulinio karo metu. Po 1918 m. atsiranda Len-

5 kijos sudëtyje. Nuo 1927 m. miestelyje gyvena 94 totoriai, o 1937 m. visà parapijà sudaro 750 þmoniø m. atidaromi maldos namai, o m. sudegusios meèetës vietoje statoma nauja meèetë. Meèetës iðkilmingas atidarymas ávyko 1934 m. birþelio 15 d. Projekto autorius yra neþinomas. Vidþiuose ir Ðvenèionyse yra mizarø. Po 1944 m. Vidþiai áeina á Tarybinës Baltarusijos sudëtá, tuo tarpu pagrindinë dalis parapijieèiø gyvena Ðvenèionyse (Lietuvos Respublika). Pokario metais meèetë sugriaunama. Þinomi ir Vidþiø meèetës imamai, tai buvo: Aziul Beganskij (1819 m.), Aleksandr Poltorþickij (1846 m.), Jakub Jakubovskij ( m.), Chasen Iljaseviè ( m.), Ali Rizvanoviè ( ), Jakub Muchlia ( m.). Vidþiø meèetë ádomi tuo, kad jungë trijø apskrièiø musulmonus. Nedidelës totoriø grupës gyveno ir tebegyvena ne tik Ðvenèionyse bei Ignalinoje, bet ir nedideliuose miesteliuose (Dûkðtas, Turmantas, Pabradë, Ðvenèionëliai) ir kaimuose (Rasèiûnai, Milkûnai), o taip pat vienkiemiuose. Tai Aleksandrovièiø, Beganskiø, Bazarevièiø, Jakubovskiø, Gembickiø, Muchliø, Radkevièiø, Smolskiø ir kitø totoriø ðeimos. Viena ið kompaktiniø totoriø apgyvendinimo vietø Ignalinoje buvo Totoriø skersgatvis (vëliau Komjaunimo), o po 1992 m. gràþintas senas pavadinimas. Ið 10-ies esanèiø skersgatvyje namø 6-iuose gyveno totoriø ðeimos. Ðiuo metu tik 4-iuose namuose gyvena totoriai. Kaip jau minëjau, visø trijø apskrièiø totoriai atlikti religines apeigas (vestuvës, vardo suteikimas maþam vaikui, ðventinë arba penktadieninë malda) vykdavo á Vidþiø meèetæ. Savo gimines laidojo Vidþiø, Ðvenèioniø bei Milkunø mizaruose. Po to, kai meèetë buvo sugriauta religinëms apeigoms atlikti pradëta kviesti imamus á namus. Visø musulmonø bendru suëjimu tampa ir taip vadinami suvaþiavimai arba musulmonø festos. Suvaþiavimai vyko vasaros metu, pradedant nuo mirusiøjø paminëjimo Vidþiø mizare geguþës 31 d., ir apëjæ ratà, rugpjûèio pabaigoje baigdavosi Ðvenèioniø mizare. Ðiomis dienomis totoriai turëjo galimybæ ne tik pasimelsti prie savo giminiø kapø, bet ir glaudþiau pabendrauti vienas su kitu. Tokie suëjimai turëjo ir didelæ socialinæ reikðmæ. Po maldø ir sadogos iðdalijimo, totoriai susirinkdavo namuose arba klubuose, kur galëjo aptarti einamus reikalus, pabendrauti, supaþindinti jaunimà ir tuo paèiu padëti pamatà kuriant naujas totoriðkas ðeimas. Tokiu bûdu bendruomenë buvo saugoma nuo asimiliacijos ið vidaus Vidþiø meèetës istorija rado savo tæsiná suvaþiavimuose, kurie iðsaugojo parapijà trijø senøjø apskrièiø ribose. Nr. 1(72) 2004 m. sausio mën. Kas mes - kultûros poûiûriu? Romualdas MAKAVECKAS 5 (Pabaiga, pradþia - 8(70), 9(71) numeriuose.) 3 Reziume Èia palieèiau, mano manymu, tik pagrindines kultûros problemas. Visø jø negalima aptarti trumpame straipsnyje. Aiðku, jog klausimas reikalauja daug gilesniø studijø ir tik tuomet galima gauti naudingas mûsø bendruomenei iðvadas. Reikalinga ir daugelio jûsø nuomonë visais èia lieèiamais klausimais, kad svaièiojant neatitrukti nuo realybës. Teisybë pasiekiama tik bendru sutarimu. Ðioje vietoje dera paminëti, jog gerokai platesnius ir gilesnius kultûros barus purena mûsiðkiai Lenkijoje ir Baltarusijoje. Tame nieko nuostabaus. Ten ir intelektualinës pajëgos gerokai didesnës, o ðios valstybës á savo tautines maþumas þiûri palankiau. Pirmiausiai á totorius gerokai palankiau þiûri vietiniai gyventojai - ir lenkai, ir baltarusiai. Jø nacionalinis fonas mums palankesnis. Be to, Lenkijoje þymiai geriau remiami mes. Kadangi ðis straipsnis lieèia kultûros problemas - gal jame ir reikia paliesti tà klausimø ratà, kuriuo uþimti Lenkijos ir Baltarusijos totoriai. Po II pasaulinio karo Lenkijoje prasidëjo to ádirbio, kurá atliko tarpukario Vilniaus totoriø ðvietëjai, atgaivinimas ir tæsimas. Nuo 1964 m. Sokulkoje realizuota reguliariø orientø tradicija. Per tà laikà jø buvo 9. Beveik visø medþiaga atspausdinta laikraðèiuose ir þurnaluose. Juose dalyvavo ne tik Lenkijos, bet ir Baltarusijos ir Lietuvos totoriai. Gdanske pradþioje apie 15 metø ið eilës buvo leidþiamas nemaþos apimties þurnalas Þycie musulmanskie. Iðëjo 30 jo numeriø, o pats jis buvo nemaþos apimties po 3-4 spaudos lankus. Nuo 1990 metø vienà kartà á du metus iðeina Rocznik tatarow polskich. Tai psl. akademinis leidinys, skirtas LDK totoriø etninëms ir konfesinëms problemoms. Jame spausdinami visi patys rimèiausi su totorþinyste susijæ klausimai. Nagrinëjamos pantiurkizmo ir panislamizmo nûdienës problemos. Ten pat Gdanske, pradedant nuo 1990 m. pravestos keturios universitetinio lygio mokslinës konferencijos totorþinystës klausimais. Daug knygø, mokslo veikalø apie mûsø totorius spausdina Varðuvos universitetas. Jo konferencijose ðiø eiluèiø autoriui teko ne kartà dalyvauti ir pasisakyti. Poznanës universiteto darbuotojai leidþia keturiø tomø katalogà, skirtà totoriø kultûros paveldui áamþinti. Pirmieji trys tomai skirti totoriø ginklams ir ginkluotei, totoriø miziarams ir meèetëms ir totoriø rankraðtinëms knygoms ir muhirams jau iðleisti. Ðioms knygoms paraðyti 5 metus ið eilës universiteto darbuotojai rengë etnografines ekspedicijas. Trijose ið jø man teko garbë dalyvauti betarpiðkai. Surinktos medþiagos apimties pakanka dar kelioms knygoms. O kur dar Wroclavo, Krokuvos, Olðtynës ir kitø universitetø darbai. O ðalia viso to Lenkijos religiniø bendruomeniø veikla, leidiniai, priemonës, vaikø vasaros stovyklø darbas. Tai toli graþu ne pilna Lenkijos totoriø veiklos charakteristika. Aiðku, visa tai gali vykti tik esant didelei valdþios paramai. Dar paskutinë mintis apie situacijà pas Baltarusijos totorius. Totoriø diaspora ten labai didelë ir siekia apie 6 tûkstanèius nariø. Ji labai pajëgi pagal iðsilavinimà. Joje yra profesionalûs muzikai, raðytojai, dailininkai. Joje daug mokslininkø - chemikø, fizikø, ekonomistø, istorikø. Jiems daug padeda Minsko Pedagoginis ir Kultûros Universitetai. Per pastaruosius 10 metø ten ávyko 9 mokslinës konferencijos, po kiekvienos jø iðleidþiama jø medþiaga. Per 10 metø iðleistos 3 knygos nagrinëjanèios totoriø istorijà, kultûrà, jos meèeèiø istorijà. Materialinë jø bendruomeniø situacija blogesnë nei pas Lenkijos totorius, bet geresnë nei mûsø bendruomenëje. Deja, tenka tai konstatuoti. Baigdamas aptarti bendras mûsø kultûros problemas, noriu paþymëti, jog tai neaprëpiamas okeanas, kuriame sukaupti ir mûsø darbiniai ágûdþiai, ir psichologiniai mûsø dvasios niuansai, þmoniø santykiai su gamta. Kultûros problemø neapimsi þvilgsniu, nepersakysi þodþiais, jas reikia jausti. Kultûroje slypi tautos potencialas, jos dvasinës stiprybës paslaptis. Mûsø turtas - tai mûsø kultûra, ne kokia tai nuosavybë, o kultûra. Nieko nëra brangiau uþ kultûrà ir ðiame gyvenime nëra kitos prasmës, kaip tik savo tautos kultûros vystymas. Kultûra tai neiðsenkantis jëgos ir ákvëpimo ðaltinis. Kol kultûra vystosi - gyva ir tauta.

6 6 Nr. 1(72) 2004 m. sausio mën. MENSAIDAS BAIRAÐEVSKIS, RADIJAS IR AÐ arba AÐTUONIASDEÐIMT TAI TIK PRADÞIA Ismailas JAKUBOVSKIS Tikriausiai, kiekvieno suaugusio þmogaus gyvenimà galima bûtø pavadinti,,jo gyvenimo istorija. Ði istorija paprastai prasideda iðkart kai mes gimstame (nuo pat pirmøjø dienø tëvai rûpinasi mumis: stengiasi,,duoti azanà ; atsiradus technikai mus fotografuoja, filmuoja, áraðo mûsø pirmuosius þodþius á garso juostà...) ir tæsiasi per visà savo grandinæ. Vienø þmoniø gyvenimas prabëga audringai, kitø - teka savo ramia linkme, neuþkliûdamas beveik në vieno kito likimo. Mûsø atvejis ðia prasme ypatingas. Drásèiau teigti, kad þmogus, apie kurá ruoðiuosi kalbëti, per savo gyvenimà nedavë ramybës daugeliui þmoniø. Ir ne veltui! Dabar, po tiek padarytø darbø já Lietuvos totoriai prisimins ilgà ilgà laikà, o apie Lietuvos visuomenæ, Lietuvos valstybæ, að net nekalbu: jos turëtø bûti dëkingos jam dar daugiau, nes jis ne tik visà savo gyvenimà puoselëjo Lietuvos ávaizdá, bet ir rûpinosi visapusiðka jos kultûra, gynë jà prieð prieðiðkai nusiteikusià opozicijà. O Lietuva tokia ir yra: ji apdovanojo já aukðèiausiais valstybës ordinais. Tikiuosi, kad jis áeis ne tik á Lietuvos totoriø istorijà, bet bus paminëtas ir bendrosios Lietuvos istorijos, kaip vienas ið aktyviausiø Lietuvos totoriø, kovojusiø uþ Lietuvos nepriklausomybæ. Að taip kalbu ne ðiaip sau metø sausio 18 dienà ðiam nuostabiam þmogui sukako aðtuoniasdeðimt metø. Tiesa, skaièius nemaþas, bet tai, kad að pasakiau,,prisimins, visai nereiðkia, kad ponas Mensaidas jau nëra aktyvus ir já galima,,nuraðyti. Kaip tik, atvirkðèiai! Iki ðiø dienø mëgsta vaþinëti po ávairias vietoves, áraðinëdamas interviu su áþymiais þmonëmis, kaip ir anksèiau vasarà mëgsta þuvauti bei uogauti, o bendraudamas niekada nepraranda jumoro jausmo. Taigi, iki ðiol jam gali pavydëti kiekvienas protingas þmogus, norintis savo gyvenime daug suspëti ir padaryti, nesvarbu, kokio amþiaus jis bûtø. Mensaidas Bairaðevskis tai ið tikrøjø didþiulë asmenybë: bûtent jis buvo vienas pirmøjø (kaip jis sako,,aksakalø ), kurie pradëjo atgimimo pamatus ne tik Lietuvos totoriø, bet ir visos nepriklausomos Lietuvos kartu su Sàjûdþiu jis kovojo uþ Lietuvos nepriklausomybæ, bûtent jo dëka Vilniuje Vivulskio gatvëje Lietuvos totoriø bendruomenë gavo sa- VU Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø instituto magistrantas Mensaidas Bairaðevskis ir straipsnio autorius Ismailas Jakubovskis. vo pirmàsias patalpas, bûtent jis sugalvojo, sukûrë ir daugelá metø vedë ir redagavo,,laidà totoriams per Lietuvos nacionaliná radijà. Ne kiekviena tauta gali pasigirti tokiais þmonëmis, juolab ið tø, kurios neturi savo valstybingumo ir laiko savo tëvyne tà, dël kurios kovojo ir kurià gynë, o pastaroji laiko ðios tautos þmones savo broliais ir seserimis. Taigi ar galima nemylëti ðios ðalies, ðios þemës? Taip, mano manymu, myli jà ir ðio straipsnio,,herojus. Ði meilë savo tëvynei, mano galva, duoda ávairiø naujø daigø naujø kilniø idëjø, skirtø Lietuvos totoriø kultûrai vystyti ir puoselëti. Ar Jûs, pavyzdþiui, bandëte suskaièiuoti, kiek jis paraðë straipsniø apie Lietuvos totoriø kultûrà? Galiu palinkëti tik sëkmës skaièiuojant, nes ið tikrøjø jø yra daug ir paèiuose ávairiausiuose leidiniuose. O kiek þmoniø jis padëjo kaþkà paraðyti ar kà nors panaðaus pobûdþio padaryti! Su ðiuo þmogumi likimas suvedë mane, kai að buvau dar maþas, kaþkur devyneriø metø. Prisimenu, kaip kartà vaþiavau su savo moèiute á jos tëviðkæ Ivje. Kartu su mumis vaþiavo kaþkoks nuolat kaþkà tai galvojantis senelis. Jis atrodë man savo amþiui neáprastai madingai ir stilingai apsirengæs, labai kultûringas, kartais mëgstantis pajuokauti ir kaþkà tai slaptà darantis (tada man dar buvo sunku suprasti, kad jis galvojo apie savo bûsimus susitikimus su paðnekovais: su kuo jam reikia susitikti, ko jø klausti). Per tà laikà, kol mes vaþiavome, að su juo susipaþinau ir, kai pamaèiau já ten vietoje, jis jau man atrodë kaip savas þmogus, kurá að seniai paþástu. Jis mane tada pradëjo vadinti,,savo draugu. Að jauèiausi truputá nejaukiai, nes iki ðiol nebuvau turëjæs tokiø senø draugø. Paskui keletà metø ið eilës gyvenimas retai duodavo man galimybæ já matyti: jis turëjo savo reikalø, o að savo: kartais, laiku prisiminæs, jog turëtø bûti,,laida totoriams, nepraleisdavau progos jos pasiklausyti, kai 1991-aisiais mano promoèiutë Aiða ðventë savo devyniasdeðimtmeèio jubiliejø, jis ëmë ið jos interviu. Per tà laikà að daug domëjausi totoriø, ypatingai Lietuvos totoriø, visapusiðkais kultûros reiðkiniais: mano moèiutë visada stengdavosi pasiimti mane su savim taip, bûdamas dar labai jaunas, að jau dalyvavau daugelyje renginiø: kultûros vakarëliuose, parodose, pobûviuose, suvaþiavimuose, atidarymuose (pavyzdþiui, að dalyvavau Kauno meèetës atidarymo ceremonijoje); ilgà laikà að lankydavau Lietuvos totoriø bendruomenës patalpose (Vivulskio g. 3) vykusias Korano skaitymo, totoriø, turkø kalbø pamokas, kurias ið pradþiø vedë mano moèiutë, vëliau jà pakeitë ávairûs mokytojai ið Turkijos ir arabø ðaliø; po to mokiausi dar, ir dar, ir dar... Kaþkur nuo 1998-øjø metø jis pradëjo daþniau lankytis ir sveèiuotis mûsø na-

7 Nr. 1(72) 2004 m. sausio mën. 7 muose, buvo ir tapo dar geresnis visos mûsø ðeimos draugas, taip mes vël pradëjome su juo daþniau matytis, að vël prie jo pripratau øjø metø pabaigoje jis man pasiûlë padëti jam ruoðti,,laidà totoriams. Tiesa sakant, man tai buvo didelë staigmena, ir nors buvo sunkus studijø universitete metas, visgi ryþausi nusprendþiau iðbandyti gyvenimo siûlomà likimà ir savo jëgas. Taip, nuo 2001 metø að po truputá pradëjau vesti ðias laidas. Kaip visada, ið pradþiø buvo tik eteris, paskui prisidëjo áforminimas, montaþas, likusi techninë pusë ir galiausiai sunkiausia kûrybinë pusë, reikalaujanti daug þiniø, patirties, iðtvermës, vikrumo ir gudrybiø. Jam viso ðito tikrai netrûko. Radijuje visi apie já kalbëjo tik geriausius þodþius: kad jis labai sàþiningas, darbðtus, atsakingas. Jis visur turëjo daug draugø, reikiamu momentu visada já suprantanèiø ir jam tinkamai padedanèiø. Kadangi jis buvo puikus savo srities þurnalistikos specialistas, jis lengvai pritapdavo prie bet kokios valdþios. Visø savo gudrybiø jis stengësi iðmokyti mane, kad kai jis visiðkai uþleis vietà, að bûèiau visiðkai pasirengæs bûsimam darbui (pasistengiau net ið jo perimti pomëgá prieð laikà ateiti á reikiamà vietà). Tikiuosi, kad að jo nenuvyliau. Jam galëèiau tik labai padëkoti uþ tai, kad suteikë man tokià galimybæ. Bedirbdamas radijuje supratau, kad ðis darbas yra mano tai yra tai, ko man trûko, be ko man sunku bûtø vystytis, þengti dar vienà þingsná á prieká ir tobulëti taip, kaip tai yra dabar. Kaip jau sakiau, aèiû Dievui, fiziðkai jis dar pakankamai stiprus. Gaila tik, kad, kaip daugeliui ðio amþiaus þmoniø jam blogëja regëjimas. Dël to daþnai paskutiniu laiku reikëdavo vaikðèioti su juo kartu. Tikriausiai, pasakysite, kad nuobodu. O gi ne, visai ne! Þinotumët Jûs, kiek jis visko atsimena! Turbût Jûs tiek negalëtumët iðlaikyti savo galvoje, kiek iðlaiko jo. Supratæs tai, að pradëjau já praðyti, kad jis bûtinai uþraðytø visa tai popieriuje, kad vëliau kas nors ið jo artimøjø ar gerai paþástamø þmoniø galëtø tai atspausdinti ir kartu pristatyti visiems, kam rûpi Lietuvos totoriø gyvenimo subtilybës, bet jis kol kas atsisakë ðitos pagundos, pasakæs, jog tai padarysiàs vëliau. Að mintyse sau pagalvojau:,,hm...vadinasi, jis dar turi daug jëgø ir ruoðiasi mûsø tautai daug kà padaryti.,,nuostabu! pagalvojau að,,vadinasi, mes dar daug kà pasieksime! Tokiu atveju að tik galëèiau palinkëti jam ðviesios atminties, laimës ir sveikatos, ágyvendinant savo idëjas ir kartu mano pasiûlytà. Be to, að neapsirikau jo rimtais këtinimais: pernai gruodþio 31 dienà jis vedë. Ðia proga 2003 metø gruodþio 31 dienà sukako vieneri metai, kai ponas Mensaidas ir ponia Ramzija kartu. Norëèiau ðia proga pasveikinti jø nuostabià porà ir palinkëti neblëstanèio entuziazmo, vidinës ðviesos, supratimo ir ramybës jø tolesniame gyvenime! Kalbant socialiniu, gyvenimo atþvilgiu, dabar bent að ir visi jo artimieji ramûs, kad jis niekur nenukris, nieko neuþklius, su juo bus jo mylima moteris. Kalbant apie jau anksèiau minëtà mûsø draugystæ ir darbà kartu, reikëtø pasakyti, jog ið tikrøjø, per paskutiniuosius metus mes su juo tapome jau ir, mano manymu, labai gerais draugais. Maþa to, per ðá laikà jis man tapo vos ne kaip dar vienas mano senelis (nes paskutinis mano senelis mirë dar 1994 metais), su kuriuo að galëjau pasidalinti ne tik mintimis apie darbà, bet ir vidiniais iðgyvenimais. Todël að jauèiu jam pagarbà ne tik kaip þmogui, bet kaip tikrajam draugui. Jis pats jauèiasi esàs jaunas ne tik ðirdyje, jis lieka jaunas net ið iðorës: mëgsta neðioti tokius drabuþius, kokius neðioja daugelis jaunø þmoniø, ir Jûs nepatikësite jie jam tinka! Jis vedë nemaþai jaunesnæ uþ save moterá ir atrodo, jog jie labai tinka vienas kitam. Kartà, sveèiuodamas pas já, nusprendþiau pasikapstyti jo knygose, norëdamas iðsirinkti sau ádomià. Jûs manimi vël nepatikësite: toje lentynoje, kur gulëjo jam ne tiek ádomios knygos, að neradau sau në vienos ádomios, o ten, kur buvo jam reikalingos, visos buvo reikalingos ir man! Taigi, net jo skonis nepaseno, jis eina kartu su laiku! Vienintelës maþosios smulkmenos, kurios iðduoda jo amþiø, tai jo raukðlëtas veidas, plika, kaþkada kupina seniai þilø, dabar vos matomø plaukø, galvà, truputá praradæs savo blizgesá balsas... O taip jis energingas, ryþtingai nusiteikæs kovoti ir toliau uþ Lietuvos totoriø kultûros atgimimà, þmogus, ir amþius jam ne kliûtis! Reiðkia, galima kalbëti, kad aðtuoniasdeðimt tai tik pradþia. Todël norëèiau jam visa ðirdimi palinkëti: Duok Dieve Jums gyventi dar ilgai ilgai, Ir protas te neduoda pailsët Nei Jums, nei kam Jus supanèiam kitam, O duoda laisvæ tik skaityt, raðyt, kalbët! Telydi Jus visur, ðviesa, tiesa, Te meile ðvyti Jûs visa ðirdis, Te bûkit Jûs laimingas taip, kaip kaþkada Atrodë tai tik kaip slapta mintis! Po ðimto metø Þemës gyventojø religinës sudëties kitimo dinamika nuo 1900 iki 2000 metø (milijonais þmoniø) Mûsø planetoje gyveno: 1900 m mil. þm m mln. þm. Jø tarpe: 1. krikðèionys 1900 m mln. þm m mln.þm. ið jø: Romos katalikai 1900 m mln.þm m mln.þm. pravoslavai 1900 m ,6 mln. þm m ,5 mln.þm. 2. musulmonai 1900 m mln.þm m mln.þm. *) ið jø: sunitai 1900 m mln.þm m mln.þm. ðiitai 1900 m mln.þm m mln.þm. 3. induistai (hindi) 1900 m mln.þm m mln. þm 4. budistai 1900 m mln.þm m mln.þm. 5. judëjai 1900 m. - 10,6 mln.þm 2000 m. - 14,3 mln. þm. 6.kinieèiø religijos pasekëjai **) 1900 m mln.þm m mln.þm. 7. netikintieji 1900 m. - 5 mln.þm 2000 m. - 1,208 mln.þm. Pastabos: *) Be jø JAV yra 1,65 mln. juodøjø musulmonø, kuriø tikëjimas þymiai skiriasi nuo kitø musulmonø. **) kinieèiø religija tarpusavyje suderina budizmo, daosizmo ir konfucionizmo elementus. Èia ájungti ir uþ Kinijos ribø gyvenantys konfucionistai ir daosistai. Ðioje lentelëje pateikti duomenys paimti ið Maskvoje leidþiamo þurnalo Tatarskij mir 2003 nr.19.

8 8 Vyr. redaktorius: Galimas Sitdykovas , Ats. sekretorius: Adas Jakubauskas , mob Redakcinës kolegijos nariai: R. Makaveckas , M. Milkamanavièienë , J.Ridzvanavièius , Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos laikraðtis Totoriø g. 6, 3000 Kaunas I. Maþitova Leidþiamas nuo 1995 m. sausio mën. Spausdino: KTU spaustuvë, uþsakymo Nr. Tiraþas egz. SL Nr.238 Nr. 1(72) 2004 m. sausio mën. Poetas ir visuomenës veikëjas Razilis Valejevas Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos delegacijai lankantis Rygoje Pasaulinio totoriø kongreso iðvaþiuojamajame posëdyje 2003 m. spalio 13 d., susipaþinau su vienu iðkiliausiø ðiuolaikiniu Tatarstano raðytoju poetu ir visuomenës veikëju Raziliu Valejevu. Razilis Valejevas gimë 1947 m. sausio 4 d. Taðlyk kaime, Niþnekamsko rajone Tatarstane. Ðeimoje augo aðtuoni vaikai. Kaip vyriausiajam namuose jam teko atlikti visus vyriðkus darbus: arti, ðienauti, kulti Dar besimokydamas pradinëje mokykloje jis pradëjo raðyti eilëraðèius, apsakymus. Pirmuosius savo kûrinius Razilis paskelbë vietiniame rajoniniame laikraðtyje m. jis ástojo á Kazanës universiteto Þurnalistikos fakultetà. Tuo metu jo eilëraðèiai ir prozos kûriniai buvo daþnai skelbiami periodinëje spaudoje ir kolektyvinëse rinktinëse, jis buvo kvieèiamas á poezijos vakarus ir disputus. Antrame kurse Razilis paliko gimtàjá universitetà ir ástojo á M.Gorkio Literatûros institutà Maskvoje. Vienas ið pirmøjø jauno totoriø raðytojo kûryba susidomëjo þinomas to meto poetas Levas Oðaninas. Bendraudamas su ðiuo dainuojamosios poezijos metru Razilis pats pradeda raðyti dainas. Susipaþinæs su þymiausiu Tatarstano dainininku Ilgamu Ðakirovu, specialiai jam paraðo dainas Dulkyn ( Banga ), Tan þyry ( Ryto daina ), Ber almany biðke biulek ( Padalinkim obuolá á penkias dalis ). Pirmoji Razilio Valejevo poezijos rinktinë Mëlynosios kriauklës pasaulá iðvysta dar jam studijuojant Maskvoje. Bûdamas 21 metø jis paraðo pirmàjà savo apysakà Ðuns saulë, kuri aukðtai buvo ávertinta kritikø. Bet literatûros valdininkams Kazanëje kûrinys pasirodë juodinantis tarybinæ tikrovæ. Ði apysaka pasirodë tik prabëgus dvideðimt dvejiems metams nuo paraðymo dienos. Dar besimokydamas Maskvoje Razilis Valejevas bando savo jëgas ir dramaturgijoje. Jo Adas JAKUBAUSKAS Razilis Valejevas (pirmas ið deðinës) su bendraþygiais - totoriø raðytojais - Tufanu Minulinu ir Marseliu Galejevu. paraðytas scenarijus televizijos filmui Þaliaakë taksi pelnë pirmàjà vietà Literatûros instituto skelbtame konkurse. Baigæs M.Gorkio Literatûros institutà, raðytojas sugráþta á Kazanæ ir ásidarbina þurnale Jalkyn ið pradþiø literatûriniu darbuotoju, skyriaus vedëju, vëliau atsakinguoju sekretoriumi. Ðiuo gyvenimo laikotarpiu Valejevas þinomas savo kûriniais vaikams. Jis iðleido dvi poezijos knygas, paskelbë keletà apsakymø vaikams. Á totoriø kalbà iðvertë pasaulio tautø pasakas, A.Egziuperi Maþàjá Princà, K.Doilio Baskeviliø ðuná, R.Kiplingo Mauglá.Uþ tekstus dainoms ir apysakà Norisi gyventi poetas apdovanojamas Respublikine Musos Dþalilio premija m. Tatarstano raðytojø suvaþiavime Razilis Valejevas buvo iðrinktas ðios organizacijos pirmininko pavduotoju metais jis vadovavo Nacionalinei Tatarstano bibliotekai. Jam bûnant ðiose pareigose biblioteka tapo tikru mokslo centru, propaguojanèiu totoriø raðtijà, kaip niekad daug sukaupë pasaulinës literatûros knygø. Nuo 1990 m. iki ðiø dienø Razilis Vale- Autoriø ir redakcijos nuomonës gali nesutapti. jevas yra Tatarstano parlamento deputatas metais jis buvo iðrinktas pastovios tautiniø reikalø ir kultûros komisijos pirmininku, Tatarstano Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo nariu metais raðytojas buvo iðrinktas Tatarstano Valstybës Tarybos mokslo, ðvietimo, kultûros ir tautiniø reikalø komisijos pirmininku, Tatarstano Valstybës Tarybos Prezidiumo nariu m. jam suteiktas garbingas Rusijos Humanitariniø Mokslø Akademijos akademiko vardas. Razilis Valejevas plaèiai þinomas uþ Tatarstano ribø. Paskutiniaisiais metais jis skaitë paskaitas ir praneðimus JAV, Kanadoje, Didþiojoje Britanijoje, Turkijoje, Lenkijoje, Kinijoje, Ispanijoje. Jis apdovanotas Tarptautiniu sidabro medaliu Uþ nuopelnus iðsaugant ir vystant civilizacijà, gyvenimà ir kultûrà Þemëje. Biografiniai centrai JAV ir Didþiojoje Britanijoje iðrinko Razilá Valejevà savo valdybø nariu ir átraukë jo biografijà á pasauliná enciklopediná þinynà Kas yra kas? m. biografinis institutas Ðiaurës Karolinoje (JAV) suteikë Raziliui Valejevui XX a. Þmogaus vardà. R. Jakubauskas mob rrj73@kalnieciai.lt, A. Asanavièius