slauga. Mokslas ir praktika Turinys hipotermija Kitame numeryje:

Transcription

1 slauga. Mokslas ir praktika 2 SLAUGA. Mokslas ir praktika Slaugos darbuotojø tobulinimosi ir specializacijos centro leidinys Slaugos specialistams, akuðeriams ir visuomenës sveikatos prieþiûros specialistams ISSN Leidþiamas nuo 1997 m. sausio mën. 1 d. Eina kartà per mënesá. Redakcijos kolegija Nijolë Bielinienë, Aldona Èioèienë, Irena Grakauskienë, Loreta Gudelienë-Gudelevièienë, Nijolë Jakubaitienë, prof. Danutë Kalibatienë, Algirdas Radvila, Juozas Ruolia, Lina Skaburskaitë, dr. Vilma Þydþiûnaitë Moksliniai konsultantai prof. med. dr. Romualdas Basevièius, gyd. Kazimieras Binkis, hab. med. m. dr. prof. Balys Dainys, doc. Alvydas Juocevièius, med. m. dr.genovaitë Lapinskaitë, med.m.dr. Laisvûnë Petkevièienë, gyd. Julija Rakickienë, gyd. Olga Zimanaitë Redakcija Rytis Mankus (techninis redaktorius), Alma Karosaitë (stilistë) Anatolijus Demidovas (operatorius) Redakcijos telefonas (8 5) , Faksas: (8 5) El. paðtas: slaugamp@takas.lt Redakcijos adresas: Rugiø g. 1, LT VILNIUS SL ,5 sp. l. Spausdino AB Spauda Laisvës pr. 60, LT Vilnius Uþs. Nr Tiraþas 4000 egz. Virðelyje: Vilniaus psichosocialinës reabilitacijos centro komanda: (ið kairës á deðinæ pritûpæ) Rûta Lukoðaitytë, VPSRC direktorë, meno ir uþimtumo terapeutë, Arûnas Germanavièius, psichiatras, (ið kairës á deðinæ stovi) Rasa Verseckaitë, bendrosios praktikos slaugytoja, Daiva Kalantienë, psichiatrijos slaugytoja, Kristina Maciûtë-Stukanë, socialinë darbuotoja, Neringa Andriuðkevièiûtë, psichologë. SLAUGA. Mokslas ir praktika galite uþsiprenumeruoti visuose Lietuvos paðto skyriuose. Leidinio prenumeratos indeksas 0260 (laikraðèiø kataloge). Turinys 4 Komandinis darbas medicinoje ir psichiatrijoje 5 Negi slaugytojø ryþtas keisti gyvenimà bus nugalëtas? 6 Grupës svarba sveikatos apsaugoje 7 Prieðoperacinës ir pooperacinës slaugos ypatumai, sergant krûties vëþiu (pradþia) 10 Kengûros metodo taikymas naujagimiø reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje: metodo poveikis neiðneðiotam naujagimiui ir jo tëvams (pabaiga) 12 Sorbalgon kalcio alginatinis tvarstis ið jûros 13 Þindymas. Sugráþus namo 16 Savarankiðkos studijos. Bendras kûno atðalimas hipotermija Kitame numeryje: SDTSC konferencijos Saugus ir sveikas vaikas sveikos visuomenës ateitis medþiaga Informaciniø technologijø priklausomybës grësmë vaikams Vaikø seksualinë prievarta Vaikø ir paaugliø emociniai sutrikimai Vaikø psichikos sveikatos problemø prevencija Vaikø traumatizmo prevencija Jeigu Jûs neprenumeruojate, bet norite ásigyti leidiná,,slauga. Mokslas ir praktika, kreipkitës á Slaugos darbuotojø tobulinimosi ir specializacijos centro padaliniø kraðtuose metodininkes: Druskininkuose Angelë Matulaitienë, tel. (8-615) 44099, Kaune Janina Ivaðkevièienë, Jovita Malevièienë, tel. (8-37) Klaipëdoje Regina Rolencienë, Aldona Èeponienë, tel. (8-686) 51907, Ðiauliuose Rasa Buivydienë, Vita Mikloðienë, tel. (8-41) , Panevëþyje Jûratë Astrauskaitë, Virginija Berþinskienë tel. (8-687) 54053, Utenoje Jûratë Stankevièienë, tel. (8-389) , Vilniuje Audronë Grigaitienë, Danutë Meðkutavièienë, Vera Ðiktorova tel. (8-5) Taip pat leidiná galite ásigyti SDTS centre: Rugiø g. 1, Vilnius, tel

2 gerø metø 3 kalëdinis sveikatos apsaugos ministro sveikinimas Lietuvos slaugos specialistams Gerbiami slaugytojai, Sveikinu Jus ir Jûsø artimuosius su Ðv. Kalëdomis ir Naujaisiais 2005 metais. Linkiu su meile visiems dalinti gërá, ðypsenas ir ðiltus þodþius. Daug Jums jëgø ir gerumo ateinanèiais metais. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Þilvinas PADAIGA Sveikatos apsaugos ministras Þilvinas PADAIGA Dosjë: profesorius, habilituotas mokslø daktaras Þilvinas Padaiga gimë 1962 m. gruodþio 4 d m. studijavo KMA ir ágijo gydytojo specialybæ (vaikø ligø specializacija). Mokësi Suomijoje, Kuopio universitete, suteiktas visuomenës sveikatos magistro laipsnis. Kaip sakë viename interviu: Medicina visada buvo ir liks daugiausiai vertinama ir gerbiama sritis. Tai, kad Lietuvoje ji yra nuvertinama, tik laikina. Netrukus profesijos prestiþas turëtø bûti atkurtas. Bûsimos medicinos reformos nulems tai, kad specialistai nevaþiuotø ið Lietuvos, norëtø èia pasilikti ir dirbti. Mieli Slaugytojai, Visai neuþilgo nuplëðime paskutiná ðiø metø kalendoriaus lapelá ir áþengsime á naujàjá gyvenimo etapà 2005 metus. Tikëkimës, kad Naujieji Metai nepagailës meilës ir gerumo, darnos ir taikos, ðviesiø minèiø ir graþiø darbø visø mûsø ateièiai Ðv. Kalëdø proga linkiu Jums ir Jûsø artimiesiems laimës ir dþiaugsmo bei dëkoju uþ nuoðirdø bendradarbiavimà. Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos skyriaus vyriausioji specialistë Nijolë Bielinienë 2004 m. gruodis Gerbiamos þurnalo skaitytojos! Mes esame ðv. Kalëdø neregimybiø ir regimybiø apgaubti, nes Dangaus valia Þemës þmonëms gimë Globëjas... Naujaisiais metais noriai tarnaukime serganèiajam. Ar sulauktume, ar nesulauktume dëkingumo, bûsime pastebëti Þemës Globëjo... Bûkite sveikos! Sutinkant 2005-uosius pagarbiai ið Slaugos darbuotojø tobulinimosi ir specializacijos centro gen. direktorius Juozas Ruolia ir bendradarbiai. Mielieji skaitytojai! Prabëgo dar vieneri metai kartu su Jumis. Stengiamës bûti Jums naudingi, nuolat ieðkome naujo leidinio veido. Judame link permainø, kurios Jums turëtø bûti naudingos ir gal ne vienà nustebintø. Siekiame bûti rimtesni ir gal net solidesni, bet èia jau paliksime spræsti Jums. Tikimës sulaukti vis daugiau dëmesio, tikimës, kad Jûs tapsite ne tik skaitytojais, bet ir autoriais, nes turbût ne vienas turite sukaupæ tokios patirties, kuri bûtø naudinga ir kitiems Jûsø profesijos bendraþygiams. Be visø autoriø, kuriems norime iðreikðti savo dëkingumà, dëkojame pirmiausia Jums, nes be Jûsø, skaitytojø, nebûtø prasmës dirbti. Dëkojame Kazimierui Vitkauskui, Vandai Pumputienei, Juozui Ruoliai, Loretai Gudelienei-Gudelevièienei, Daliai Rokaitei, Arûnui Germanavièiui, Romualdui Sabaliauskui, Nijolei Bielinienei, Viktorui Keturakiui, Michael Coward, Graþinai Paukðtienei, Almai Karosaitei, Jûratei Sëdaitytei, Verai Adomavièienei, Nadeþdai Zinkeviè, Romaldai Ovèinikovienei, Linai Visockienei, N. Skvereckaitei, Lidijai Pranskuvienei, Rimantei Kasiulaitytei, Edminai Valienei, Rûtai Sprangauskienei, Genutei Jasinskienei. Be bendradarbiavimo su ðiais autoriais Jûs nebûtumëte galëjæ leistis á paþinimo kelionæ. Su ðv. Kalëdom ir su naujø lûkesèiø iðsipildymu kartu su mumis! Redakcija

3 4 komandinis darbas KOMANDINIS DARBAS MEDICINOJE IR PSICHIATRIJOJE Arûnas Germanavièius, medicinos daktaras, psichiatras Vilniaus universieto Socialinës psichiatrijos mokslo ir mokymo centro vedëjas, Lietuvos Psichosocialinës reabilitacijos asociacijos prezidentas Tarpdisciplininës specialistø komandos ir komandinis darbas uþima vis svarbesnæ vietà modernioje medicinoje. Pagal komandinio darbo principø taikymà galima vertinti, kiek teikiamos paslaugos ar ástaigos yra modernios ir atviros naujovëms. Tradiciðkai visuomenëje medikø vaidmuo buvo ir tebëra suvokiamas kaip iðskirtinai individualus, paremtas asmenine kompetencija ir atsakomybe. Taèiau jau nuo XIX amþiaus þinoma, kad medicinoje turi bûti sprendþiamos socialinës problemos visuomenës sveikatos mokslo, anksèiau supaprastintai vadinto higiena, atsiradimas leido paþaboti daugelá pavojingø infekciniø ligø. XXI amþiuje, remiantis Pasaulio Sveikatos organizacija (2001), pagrindinæ visuomenës sveikatos problemà sudaro neinfekciniai susirgimai (ðirdies-kraujagysliø ligos bei psichikos sutrikimai), kuriø sukeltoms problemoms spræsti vien medicininio modelio nepakanka. Socialiniø ir psichologijos mokslø pasiekimai turi bûti integruojami. Tokia integracija ámanoma tik pradëjus taikyti modernias technologijas, tokias kaip komandinis darbas. Komandinio darbo svarba atsiskleidþia moderniuose psichiatrijos, epileptologijos, neurochirurgijos, priklausomybiø medicinos, psichosocialinës reabilitacijos centruose. Kompleksinis paciento bûklës ávertinimas, gydymo ir reabilitacijos plano sudarymas ir vykdymas tampa ámanomi tik bendradarbiaujant keliø srièiø ekspertams. Pavyzdþiui, epileptologijoje ir neurochirurgijoje tarpdisciplininëje komandoje dirba ir neuropsichologai, kurie þenkliai prisideda prie tikslios diagnostikos, nustatant epilepsijos þidinio lokalizacijà, numatant neurofiziologines gydymo pasekmes, CNS funkcijø deficitus, jø reabilitacijos galimybes ir kt. Psichikos sveikatos srityje komandiniame darbe ypaè svarbus vaidmuo tenka slaugytojams, kurie, be tiesioginio slaugos darbo, gali atlikti uþimtumo specialisto, asmeninio konsultanto (pvz., informuojant apie gydymo metodø privalumus ir trûkumus, sudarant psichozës atkryèio prevencijos planà), atvejø vadybininko (padedant psichikos sutrikimu serganèiam asmeniui gauti ávairias paslaugas bendruomenëje, teikti pagalbà kriziø atvejais) vaidmenis. Kaip kartà pasakë vienas garbus psichiatras, slaugytojai psichiatrijoje yra mûsø akys ir ausys. Tai vaizdþiai atskleidþia, kad dirbant komandoje visi specialistai yra vertinami vienodai, visø suteikiama informacija apie pacientà yra svarbi, todël ir aptariant ávertinimà, formuluojant diagnozæ, gydymo ar reabilitacijos planà, dalyvauja visi (psichologai, psichiatrai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai, uþimtumo terapeutai ir kt.). Apgailëtina, kad Lietuvoje per 15 nepriklausomybës metø valstybë maþai dëmesio skyrë moderniø technologijø medicinoje ádiegimui. Politikø ir administratoriø naujoviø ádiegimo supratimas apsiribojo naujos aparatûros ásigijimu ir naujausiø vaistø kompensavimo svarba. Deja, komandinis darbas iki ðiol Sveikatos apsaugos bei Socialinës apsaugos ir darbo ministerijose suprantamas kaip kaþkas, kas tarsi savaime turëtø ávykti, jei ávairiø srièiø specialistai bus susodinti vienoje ástaigoje ar skiriant finansavimà ástaigoms pagal daugiaprofilinius etatus. Tradiciðkai komandinis darbas ir lieka tik popieriuje, o realybëje tai virsta komandø vykdymu hierarchinëje struktûroje, kurios piramidës virðûnëje yra labiausiai kompetentingi, t. y. psichiatrai. Ir tai nenuostabu, juk daugelio psichikos sveikatos ástaigø vadovai yra psichiatrai-klinicistai, kurie labai gerai þino, kaip gydyti serganèius individus, taèiau jø niekas nemokë, kaip dirbti grupëse, organizuojant darbà komandiniu principu. Savo patirtá hierarchinëse struktûrose (ligoninëse) jie atsineða ir perkelia kitose ástaigose. Taip ástaigoje sukuriama hierarchinë bendravimo kultûra, kuri tiesiogiai perkeliama ir santykiuose su pacientais. Tradiciðkai pacientai vis dar yra þemiausias laiptelis, nes juk specialistai þino geriau, ko ligoniui reikia. Ið esmës tai atima ið paciento kompetencijà lemti savo susirgimà, panaudoti paciento vidinius ir jo aplinkos resursus. Gyvename moderniame pasaulyje. Filosofai sako, kad mûsø visuomenë jau ágauna ir postmodernioms industrinëms visuomenës bûdingø bruoþø, kuriø vienas svarbiausiø yra tai, kad neegzistuoja vieno teisingo pasaulio vaizdo yra daug pasaulio vaizdiniø, kurie visi yra teisingi. Panaðiai yra ir su þmogaus vaizdiniu: tradicinë medicina, kuri remiasi hierarchiniu modeliu, mato vienà þmogaus ir jo susirgimo vaizdà, tuo tarpu modernioje visuomenëje galimi keletas variantø. Taip pat tai reiðkia, kad galimi keli psichikos sveikatos problemø sprendimo bûdai. Neretai modernioje psichiatrijoje turi bûti vykdomi keli lygiagretûs pagalbos planai: kartu su gydymu vaistais turi bûti teikiamos psichologinës konsultacijos, sprendþiami asmens apgyvendinimo, ádarbinimo klausimai. Dël to ir galima pasveikti nuo psichikos ligø. Ir atvirkðèiai jei visos galimybës atstatyti þmogaus funkcijas ir já reabilituoti neiðnaudojamos, pavyzdþiui, vertinant vien gydymà vaistais, o nuvertinant socialinæ pagalbà ar psichosocialinæ reabilitacijà ðansai pasveikti dramatiðkai sumaþëja. Kalbant apie komandinio darbo semantikà, man asmeniðkai kur kas labiau patinka psichiatrijos profesoriaus, dabartinio Lietuvos Psichiatrø asociacijos prezidento Algirdo Dembinsko vertinamas prancûziðkos kilmës þodis ekipa. Jis yra be komandavimo ir komandø vykdymo niuansø. Kita vertus, ekipa nebus veiksminga, jei kiekvienas specialistas dirbs matydamas vien savo sritá. Garsus ðveicarø psichiatras C. G. Jungas grupes vertino skeptiðkai: daugelio protingø galvø grupë tampa ne viena didele ir protinga galva, o kopûstu. (Dëkui Dievui, postjungistai nëra tokie kategoriðki asmens individualizacijai socialinë grupë yra labai svarbi ). Tarpasmeniniø santykiø dinamika ekipoje gali bûti produktyvi, bet kartais gali sugriauti ekipà ið vidaus. Todël labai svarbus ekipos lyderis. Ekipos lyderis suburia grupæ, formuoja bendrus tikslus, leidþia diskutuoti dël grupës misijos. Svarbu, kad ekipos nariai þino, su kokia tiksline pacientø grupe jie dirba ir kas nëra ekipos kompetencija. Pastaruoju atveju pacientas nukreipiamas pagalbai kitose tarnybose. Ekipos nariai padeda vieni kitiems pasidalindami darbais ir atsakomybe, nors uþ visà darbà atsakingas ekipos lyderis. Svarbus yra aiðkus sprendimø ekipoje priëmimo mechanizmas, diskusijø struktûravimas. Visi sprendimai protokoluojami, vëliau, reikalui esant jie gali bûti perþiûrimi. Ekipos nariai gali mokytis vieni ið kitø, perimti patirtá, tai padeda iðvengti klaidø pasikartojimo. Darbas ekipoje, nors yra sudëtingiau organizuojamas, leidþia sumaþinti specialistø perdegimo sindromà (angl.: burnout), kuris pasireiðkia sumaþëjusiu profesionalø produktyvumu, pablogëjusiu ryðiu su klientais, padidëjusiu sergamumu, darbo vengimu, padidëjusiu alkoholio, tabako vartojimu, nerimu, nemiga, depresija. Lietuvoje tarp medicinos darbuotojø tai vis daþnesnis reiðkinys, taèiau ástaigø administratoriai daþniausiai imasi tik baudþiamøjø priemoniø, nespræsdami proble- Nukelta á 5 psl.

4 slaugytojø ateities vizija 5 Negi slaugytojø ryþtas keisti gyvenimà bus nugalëtas? Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas, baigdamas darbà 12-oje Vyriausybëje, LSSO prezidentei Aldonai Èioèienei suteikë nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo diplomà Nr. 1. LSSO prezidentë jauèiasi iðskirtinai pagerbta uþ savo darbà. Aldona Èioèienë ne taip seniai paminëjo ir savo garbingà sukaktá, todël pamëginome paþvelgti á nuveiktus darbus bei siekiamà slaugytojø ateitá. Slauga. Mokslas ir praktika : Praeitis sàlygoja dabartá, kà akcentuotumëte ið savo veiklos? A.È.: Þvelgiant á praeitá metø ir daugiau, slaugytojai pasiekë didelæ paþangà tiek slaugos moksle, tiek slaugos praktikoje ir tai pasiekti pavyko tik ákûrus Lietuvos slaugos specialistø organizacijà. Pavieniui kà nors nuveikti neámanoma. Siekti karjeros galbût galima ir vienam, taèiau pasiekti daugiau galima tik susivienijus á organizacijà. Tai ypaè svarbu, norint ginti socialines teises, socialinæ slaugytojo gerovæ, juos labiau apsaugant. Slauga. Mokslas ir praktika : Kaip Jûsø organizacija sieks keisti slaugytojø gyvenimà? A.È.: Neseniai ávykusiame LSSO kongrese priimta strategija dvejiems metams, jos ðûkis: Slaugytojai iðsiplëtusioje Europos Sàjungoje. Anksèiau mes ruoðiamës integracijai á Europos sàjungà, o dabar viskas daroma, kad suvoktume, kaip slaugytojai turës dirbti ir mokytis Europos Sàjungoje. Net paèioje Europos Sàjungoje pokyèiai slaugos srityje yra dideli. Prasidëjo migracija, laisvas specialistø judëjimas. Europos ðaliø pacientai sunerimæ, kad jiems pagalbà teiktø kvalifikuoti specialistai, kurie atitinka tø ðaliø kvalifikacijos standartus, todël mums reikës dar daug kà suderinti: teisinæ reguliavimo sistemà, bazines studijas bei universitetines studijas, kad mokslas neuþtruktø ilgai ir bûtø garantuotas tæstinumas, kad viskas atitiktø ðûká: Europos Sàjungos slaugytojui aukðèiausià klasifikacijà. Mûsø siekis, kad slaugytojai ágytø universitetiná iðsilavinimà. Slauga. Mokslas ir praktika : Ar pajëgûs bus slaugytojai siekti universitetinio iðsilavinimo, kai jis reikalauja nemenkø investicijø, o juk slaugytojai yra viena ið socialiai vidutiniðkai gyvenanèiø gyventojø grupiø? A.È.: Numatyta parengti Slaugos mokslo ir praktikos raidos strategijà. Kitaip labai sunkiai kà nors padarytume. Ágyvendinant ðá tikslà turi dalyvauti ir Vyriausybë, deleguodama Ðvietimo ir mokslo, Socialinës apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijas. Kartu su mûsø organizacija harmonizuojant visas studijas tai nebûtø sunku padaryti. Kitas tikslas bûtø pereiti prie paþangios slaugos praktikos. Tai nëra sunkus uþdavinys, bet tam reikalinga Vyriausybës parama. Jeigu kalbame apie mokamas studijas, tai Vyriausybë ðià studijø formà turës taip pat perþiûrëti. Á slauga buvo atsainiai þiûrima ir, deja, slaugytojos nebuvo prestiþinë profesija. Atëjo laikas, kai viskas turi keistis. Slauga. Mokslas ir praktika : Kokie esminiai uþdaviniai artimiausioje perspektyvoje? A.È.: Mums labai svarbi slaugytojø socialinë apsauga: kad bûtø sutvarkyti darbo krûviai ir uþ darbà atitinkamai bûtø apmokama. Reikalausime, kad slaugytojams bûtø mokamas ðalies atlyginimø vidurkis, tai bûtø 1200 litø, bet að manau, kad tai yra maþai ir turi bûtø pasiekta 2000 litø, nes kitaip laukia didelë slaugytojø emigracija. Manome, jog reikalavimas yra labai realus. Darbo kokybë ir atlyginimas glaudþiai susijæ. Mûsø tyrimai rodo, kad slaugytojos ásitikinusios, jog negalima reikalauti darbo kokybës, kai yra menkas atlyginimas, kai nuolat galvojama apie savo skurdþià buitá ir net apie kliûtis siekti neakivaizdiniø studijø. Juntame, jog slaugytojai yra tarsi nevisaverèiai. Jie tarsi tokioje profesinëje grupëje, kur nevertinami kaip specialistai. Darbdavys, ar jis bûtø privaèioje, ar valstybës ástaigoje, mano, kad slaugytojai savæs nevertina, nes sutinka dirbti uþ esamà atlygá. Formuojamas beteisio slaugytojo tipas, kuris bijo reikalauti ið darbdavio savo vertës árodymo. Mano poþiûriu, susidaro uþdaras ratas, o ðiuo atveju labiausiai nukenèia paslaugø kokybë. Slaugytojai ima nevertinti savo darbo, net tos ðalies, kurioje gyvena, ir vis labiau imame justi emigracijà. Su mûsø organizacija atvyksta sudaryti sutarèiø net JAV ligoniniø atstovai. Daugiau toleruoti tokios situacijos mes negalime. Tikimës dialogo su naujàja Vyriausybë. Manome, jog bûsim iðgirsti, nes esam nemaþa ðakinë profesinë sàjunga. Jeigu derybos nepavyks, lieka net kraðtutinës akcijos, tokios kaip streikai. Ðákart mes imsimës radikaliø priemoniø, nors per 12 LSSO gyvavimo metø nebuvome apie tai kalbëjæ. Kalbino Rytis Mankus mos ið esmës. Jei ekipa dirba neefektyviai, bûtina ekipos supervizija (profesionali prieþiûra) ið ðalies. Dirbant ketvirtus metus tarpdisciplininëje specialistø ekipoje pirmàjame psichosocialinës reabilitacijos bendruomenëje centre VðÁ Vilniaus Psichosocialinës reabilitacijos centras (M. K. Oginskio g. 3, Vilnius) pavyko suburti nuoðirdþius, jaunatviðku entuziazmu deganèius specialistus, kurie norëjo dirbti netradiciðkai. Mums padëjo darbo ekipoje mokymai ið STORM Rehabilitatie Int. (Nyderlandai), daug mokëmës ir ið savo patyrimo. Ðiandien deðimties specialistø ekipa jau vykdo mokymus psichosocialinës reabilitacijos, tarpdisciplininës specialistø ekipos darbo, sutrikusios psichikos asmenø poreikiø ávertinimo, pagalbos psichikos ligoniø artimiesiems, psichikos neágaliøjø profesinës reabilitacijos paslaugø sukûrimo srityse. Geroji patirtis Lietuvos psichikos sveikatos darbuotojams buvo skleidþiama Phare Access 2000 vykdyto projekto metu. Ðiuo metu glaudþiai bendradarbiaujame su Vilniaus Vasaros klinikine ligonine, apmokydami jos personalà (projektas Vasaros MATRA), esame pasirengæ padëti ir kitoms tokiø paslaugø norinèioms ástaigoms.

5 6 slaugos administratoriui Grupës svarba sveikatos apsaugoje Loreta Gudelienë-Gudelevièienë SDTSC Mokymo ir programø skyriaus direktorë Grupës apibrëþimas Grupë yra vienodus interesus turinèiø individø kombinacija, siekianti individualaus pasitenkinimo organizuotos veiklos pagalba. Tai gana platus apibrëþimas ir já galima pritaikyti bet kokiai grupei. Asmeninis pasitenkinimas dël buvimo sveikatos apsaugos ástaigos (darbo grupës) nariu ið dalies gali bûti pamatuotas ástaigos (grupës) ekonominiu ar darbiniu pasitenkinimu. Organizuota veikla yra metodas, kuris organizuoja ástaigà (grupæ), kad pati ástaiga, visuomenë ar bendruomenë galëtø efektyviai veikti. Mes gyvename grupinio aktyvumo pasaulyje. Vien tik pamatæs, kokias neigiamas pasekmes duoda gydytojø ar slaugytojø streikas arba gaisras gamykloje, supranti, kaip tarpusavyje susijusios ávairios ekonomikos ðakos. Tas pats galioja ir ástaigos viduje. Jei tiekëjai laiku nepasirûpins reikiamomis medþiagomis, jei personalo skyrius laiku neádarbins naujø darbuotojø, jei laboratorija nepateiks laiku tyrimo rezultatø arba jeigu bet kuris kitas padalinys nepadarys savo darbo, kentës visi. Kiekvienas ið jûsø yra vienos ar keliø tokiø grupiø narys. Jûs negalite to iðvengti; jûs visi keliø grupiø nariai. Akivaizdu, kad didesniàjà gyvenimo dalá tu praleidi dirbdamas ar þaisdamas su grupëmis ar grupiø nariais ástaigoje ar uþ jos ribø. Faktiðkai didesnæ dalá laiko, kai nemiegi, praleidi dirbdamas ar bendraudamas su kitais, kuriø interesai panaðûs á tavo. Slaugytojos vadybininkës mato, kad dirbant grupëje galima patenkinti paciento pagrindinius poreikius ir norus. Tiktai per grupiø veiklà per jø ryðá su kitais galima pasiekti poreikiø ir norø patenkinimo. Kiekvienas individas gali patenkinti daugelá poreikiø ir norø tik per kà nors kità. Taèiau grupë nëra vien tik keletas izoliuotø individø. Sveikatos apsaugoje grupë yra asociacija þmoniø, kurie savo bendromis pastangomis pasiekia geresniø rezultatø negu tiesiog suma kiekvieno atskirai dirbanèio þmogaus rezultatø. Grupiniø veiksmø dëka kombinuotas rezultatas gali bûti didesnis negu atskirø individø pastangø suma. Kai analizuoji grupës narius, matai tuos paèius bruoþus, kaip ir tyrinëdamas juos kiekvienà atskirai ágûdþius, þinias, vertybes ir motyvacijà. Nëra jokio pagrindo manyti, kad individø savybës pasikeis jiems susijungus á grupes. Taèiau nagrinëjant grupes paaiðkëja, kad yra daug ávairiø grupiø rûðiø komandos, asociacijos, klubai, komitetai, sàjungos, ðeimos, religinës sektos, þiûrovai, federacijos, rasës, nacijos, konferencijos ir t.t. Sveikatos apsaugos ástaigose yra daug ávairiø grupiø administratoriai, vidurinioji vadybos grandis, medicinos personalas, slaugos personalas, aprûpinimo, dietologijos, tvarkos palaikymo ir t. t. Antroji aplinkybë yra ta, kad bûdami keliø grupiø nariais ir likdami lojalûs jiems ir jø tikslams, þmonës iðlieka individualûs. Jø asmeniniai interesai bei norai, tiek kaip individø, tiek kaip grupiø nariø, ne visada sutampa su grupës, kuriai jie priklauso, interesais. Kiekvienoje grupëje galima pamatyti individus. Jie, kaip individai, yra susijæ su kitais grupës nariais. Tai galima apibûdinti kaip individo grupës ryðius. Stebëdami bet kurià grupæ, vëliau pamatysime, kad joje yra tam tikri asmenys, kurie iðsiskiria ið kitø. Tai lyderiai. Dar vienas bruoþas, bûdingas kiekvienai grupei kiekviena jø pasiþymi tam tikromis charakteristikomis. Jos suteikia tam tikro individualumo. Ðie bruoþai bendri visoms grupëms, taèiau skiriasi savo stiprumu kiekvienoje grupëje. Rotary klubo susirinkimai prasideda bendra daina; pamaldos baþnyèioje baigiasi palaiminimu; darbuotojø grupës atskiriamos pagal tam tikras uniformas. Kaip galima pagerinti þmoniø ryðius su kitomis grupëmis, su kuriomis tenka bendrauti? Tai tikrai galima padaryti naudojantis kooperuotø grupiniø veiksmø metodika, suprantant skirtingas ástaigos grupes, atþymint individo grupës konfliktø ryðius, pastebint ryðius tarp grupiø, kruopðèiai dirbant su grupiø atstovais. Ðiø veiksmø pagalba galima pagerinti grupiø veiklà ir darbuotojø pagrindiniai poreikiai ir norai gali bûti patenkinti. Jeigu informuojate savo darbuotojus, mokote juos ir paskiriate jiems tinkamà darbà, jûs padidinate jø vertæ ir svarbà organizacijai. Ði individuali ir grupinë veikla gali padëti darbuotojams tapti tuo, kuo jie nori bûti. Geri santykiai grupëje yra daugiau negu konfliktø nebuvimas; tai teigiama abipusio pasitikëjimo bûklë, kurià turi sukurti vadovas. VADOVO FORMULË GRUPËS RYÐIAMS PALAIKYTI IR VYSTYTI GRUPËJE A. SUPRATIMAS m.b. TOLERANCIJA SUTARIMAS B. ATSAKOMYBË m.b. VEIKSMØ KOORDINACIJA + PASKAITA BENDRI VEIKSMAI m.b. = modifikuotas = sàlygoja PAGRINDINIAI INDIVIDØ POREIKIAI IR VADYBOS SIEKIAI MOKSLINIS POÞIÛRIS Á PROBLEMAS 1. Iðlikimas 1.Valstybës ar izoliuota problema 2. Saugumas 2. Surinkti faktai 3. Socialiniai (Meilë ir priklausomybë) 3. Problemos perfrazavimas 4. Statusas (Pasitikëjimas savimi, 4. Analizë pasididþiavimas) 5. Savæs aktualizacija 5. Veiksmas 6. Stebëjimas Tai pasitenkinimas grupine veikla. Pagarba visoms grupëms ir pasitikëjimas jomis yra grupiø santykiø gyvybës eliksyras. BENDRIEJI KIEKVIENOS GRUPËS TIKSLAI 1. Ekonominë tvarka palanki pasiekti jos tikslus. 2. Natûralus ar primestas bendravimas su kitomis grupëmis siekiant savo tikslø. 3. Teisë naudoti savo ágûdþius didesniems pasiekimams. 4. Maksimali laisvë pritaikant savo ágûdþius. 5. Maksimalus grupiø nariø ágûdþiø panaudojimo efektyvumas. Didþiausia vadovo klaida yra visuotinai priimtø teisiniø normø nesilaikymas. Nukelta á 7 psl.

6 slauga onkologijoje 7 Prieðoperacinës ir pooperacinës slaugos ypatumai, sergant krûties vëþiu Genutë Jasinskienë, bendrosios praktikos slaugytoja, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas Krûties vëþys jau daugelá metø yra daþniausia moterø onkologinë liga bei opiausia ir aktualiausia jø sveikatos problema. Problemos aktualumà lemia susirgimo mastai bei nesustojantis sergamumo krûties vëþiu augimas. Ðis susirgimas ypaè daþnas iðsivysèiusiose ðalyse, taèiau ne maþiau aktualus ir Lietuvoje metais Lietuvoje buvo diagnozuota 1312 naujø krûties vëþio atvejø. Susirgimø skaièius nuo 1980 m. (660 atvejø) per du deðimtmeèius padvigubëjo ( 2000 m krûties vëþio atvejai). Ðiai problemai spræsti skiriamos milþiniðkos lëðos, kuriami nauji diagnostikos metodai, leidþiantys diagnozuoti ligà labai ankstyvoje stadijoje, kuriami nauji gydymo metodai, plaèiai propaguojama savityros svarba ankstyvam ligos iðaiðkinimui. Taèiau skaièiai bei statistika negailestingai byloja krûties vëþys ir toliau tvirtai iðlaiko pirmaujanèias pozicijas pagal sergamumà bei mirðtamumà dël onkologiniø susirgimø tarp moterø. Nerimà kelia ir tai, kad ði liga vis daþniau palieèia jaunas moteris. Atsiþvelgiant á aukðèiau iðdëstytus faktus, nëra pagrindo abejoti, kad ði problema ypaè aktuali ir kad ji iðliks tokia dar daug metø, nepaisant medicinos progreso. Nauji diagnostikos ir gydymo metodai leidþia palengvinti ligoniø kanèias, prailginti jø amþiø, taèiau dar nesurasta patikimø bûdø, kaip ðios ligos iðvengti, o ja susirgus visiðkai pasveikti. Ðioje situacijoje greta gydytojo ir slaugytojoms tenka ypatingas vaidmuo slaugant moteris, serganèias krûties vëþiu. Kadangi krûties vëþio gydymas daugeliu atvejø yra chirurginis, arba kombinuotas, svarbi tiek prieðoperacinë, tiek pooperacinë slauga. Krûties vëþys tai ne tik grësminga liga, taèiau tai ir ekstremalus psichologinis iðbandymas moteriai. Psichologinë naðta tokia didelë, kad jà galima pakelti tik kvalifikuotos artimøjø, taip pat slaugytojø pagalbos dëka. Ligos profilaktikoje labai svarbus vaidmuo tenka ir slaugytojai. Tai slaugytoja pirmiausia paaiðkins dar sveikai moteriai, kokie veiksniai sàlygoja krûties vëþio atsiradimà, kaip bandyti jø iðvengti, kaip svarbu paèiai moteriai reguliariai tikrintis krûtis, o esant maþiausiam átarimui kreiptis á ðios srities specialistà. 1. LITERATÛROS APIE KRÛTIES VËÞÁ APÞVALGA Neseniai Kauno medicinos universitete iðleista puiki knyga apie krûties vëþá [1], joje visapusiðkai iðnagrinëta ðio susirgimo diagnostika, gydymas ir kitos problemos, taèiau visai nëra duomenø apie slaugà, sergant krûties vëþiu. Lietuviðkoje periodinëje spaudoje, skirtoje slaugytojoms, irgi nepavyko aptikti straipsniø ðia tema. Taigi literatûros apþvalga bus grindþiama uþsienio autoriø publikacijomis apie ávairius slaugos aspektus, sergant krûties vëþiu. Lauri S. ir Sainio C. [2] atliktame tyrime nagrinëjamos krûties vëþio slaugos problemos, lieèianèios tiek ligoná, tiek ir medicininá personalà. Pagrindiniai nagrinëjami klausimai: kokias þinias apie savo ligà gauna serganèiosios krûties vëþiu ið slaugytojø, kaip ði informacija padeda ligonëms suprasti ligà bei adaptuotis prie naujos situacijos ir kokios patirties ágyja medicinos personalas, dirbdamas pagal specialià slaugos programà. Tyrimo rezultatai atskleidë sritis, kuriose reikalingas tolesnis slaugos plëtojimas. Tai problemos, susijusios su nuskausminimu, pooperaciniu skausmu ir tolesne ligoniø gerove po operacinio gydymo. Pastebëta, kad onkologines ligones ypaè jaudina netikrumas dël siûlomo gydymo efektyvumo, recidyvo iðsivystymo galimybë. Ligonës ypaè norëtø gauti daugiau patikimos informacijos ið slaugytojø apie ðias problemas. Taip pat dalis ligoniø paþymëjo, kad niekas ið medicininio personalo nepaklausë jø nuomonës apie numatomà gydymà, o moterys ypaè norëtø aktyviau dalyvauti ðiame procese. Paþymima ypatinga svarba slaugytojai bendraujant su ligoniu, teikiant jam informacijà apie ligà ir jos gydymà. Slaugytojoms ypaè svarbu átraukti á ðá procesà ligonës artimuosius, nes tik taip galima tikëtis visapusiðko supratimo ir pasitikëjimo. Kadangi tyrimas atliktas kaimyninëje Suomijoje, jo rezultatai gali bûti ypaè naudingi mûsø slaugytojoms. Nukelta á 8 psl. Atkelta ið 6 psl. GRUPËS CHARAKTERISTIKOS A. SKIRTINGOS GRUPËS VADYBININKO VEIKSMAI 1. Þmonës priklauso kelioms skirtingoms grupëms 1. Nustatyti savo skirtingas grupes ir tuos asmenis, su kuriais jis dirbs 2. Yra organizuotø ir neorganizuotø grupiø 2. Pakeisti neorganizuotas grupes á organizuotas darbo komandas 3. Yra draugiðkos ir prieðiðkos grupës 3. Sukurti draugiðkai dirbanèias grupes B. ÞMOGAUS GRUPËS RYÐIAI 4. Grupës nariai turi individualius siekius 4. Harmonizuoti þmoniø individualius siekius su grupës siekiais ir atvirkðèiai 5. Þmonës pereina ið vienos grupës á kità priklausomai nuo jø patirto pasitenkinimo 5. Padaryti grupæ savàjà jos nariams 6. Dalyvavimas grupëse nulemia lojalumo konfliktus 6. Sumaþinti (kur ámanoma paðalinti) lojalumo konfliktus 7. Grupës ne visada patenkintos savo nariais 7. Prisitaikyti prie grupës. Surasti grupëje sau padëjëjus C. SANTYKIAI TARP GRUPIØ 8. Konfliktai ir antagonizmas grupës viduje suþlugdo grupës tikslus 8. Siekti visø grupiø bendrø veiksmø 9. Konfliktø tarp grupiø metu þmonës laikosi tos grupës, kurios dalimi jie save laiko 9. Prisijungti (ir prijungti kitus) prie tos grupës, kurios tikslai gali duoti didþiausià ilgalaikæ naudà D. GRUPIØ ATSTOVAI 10. Kad grupë efektyviai veiktø, reikalingas lyderis 10. Vadovauti grupei ir padëti atstovams bûti savo subgrupiø lyderiais 11. Grupë eina paskui savo atstovà tik tada, kai jauèia, jog jis dirba grupës interesams 11. Koncentruoti dëmesá á grupæ, kuriai jis priklauso 12. Dauguma vadybos grupiø susideda ið kitø grupiø atstovø 12. Pritaikyti tuos paèius principus ir metodus visoms grupëms BENDRIEJI GRUPIØ BRUOÞAI 1. Grupës nariai kovos uþ savo garbæ ir jos interesus tol, kol grupë tarnaus jos nariams. 2. Grupë atsiliepia á emocinius kreipinius. 3. Savanaudiðkumas dominuoja grupës uþdaviniuose. 4. Grupës naudoja joms bûdingus metodus ir technikà. 5. Grupinis màstymas yra paprastesnis ir tiesesnis bei tikslesnis negu atskirø individø. 6. Grupës efektyvumas svyruoja priklausomai nuo grupës vidaus balanso. 7. Grupës efektyvumas svyruoja priklausomai nuo grupës nariø bendradarbiavimo aktyvumo. Skaitydami ðià schemà, ávertinkite jos tinkamumà vadovaudamiesi savo patirtimi bei grupës valdymo ryðiø supratimu. Profesinës sàjungos egzistuoja todël, kad jos atitinka dirbanèiøjø poreikius. Kai þmoniø poreikiø patenkinimo metodai sukelia konfliktà, bent dalis prieþasèiø gali bûti identifikuota grupiø santykiø schemoje. Atitinkami slaugytojø vadybininkiø veiksmai gali paðalinti ar suðvelninti ðio konflikto rezultatus.

7 8 slauga onkologijoje Atkelta ið 7 psl. Ádomø tyrimà atliko Hjorleifsdottir E. ir Whyte F. [3], palyginusios krûties vëþio problemas, tarp jø ir slaugos, dviejose ðiaurës ðalyse Islandijoje ir Ðkotijoje. Islandija ðiuo aspektu ádomi tuo, kad pradedant aðtuntuoju deðimtmeèiu ðioje ðalyje ëmë sparèiai augti sergamumas krûties vëþiu. Nuo 1981 m. iki 1990 m. Islandijoje diagnozuoti 1035 nauji krûties vëþio atvejai, o didþiausias sergamumas pastebëtas moterims tarp metø. Per tà patá laikotarpá Ðkotijoje nustatyti nauji krûties vëþio atvejai, o didþiausias sergamumas (3094 atvejai) vëlgi atitinka metø amþiø. Tiesa, paþymëtina, kad Islandijoje gyvena tik apie gyventojø, o Ðkotijoje jø yra daugiau nei 5 milijonai. Nacionalinë krûties skryningo programa Ðkotijoje pradëjo veikti 1988 metais, kai Islandijoje moterims krûtis siûloma reguliariai tikrintis jau nuo 1971 metø. Ypatinga svarba ir dëmesys ðiose ðalyse kreipiama á moterø krûtø savityros propagavimà bei skryningà, atliekant mamogramas moterims, vyresnëms nei 40 metø amþiaus. Australijoje Wilkes L. ir bendraautorës [4] atliko tyrimà, kuriame nagrinëjama palaikomosios slaugos problema. Tyrime dalyvavo 74 slaugytojos, dirbanèios su ligonëmis, serganèiomis krûties vëþiu. Joms buvo pateiktos anketos su ávairiais klausimais, á kuriuos slaugytojos turëjo atsakyti. Analizuojant kokybiðkai ir kiekybiðkai pateiktus atsakymus paaiðkëjo, kad pagrindiná savo uþdaviná slaugytojos mato teikiant ligonëms informacinæ, fizinæ, socialinæ bei emocinæ pagalbà. Kaip savo atsakymuose paþymëjo daugelis slaugytojø, negali bûti vieno recepto visais atvejais, o ypatingà reikðmæ turi individualus priëjimas, atsiþvelgiant á daugelá konkreèiø aplinkybiø. Reziumuojama, kad slauga tai komandinis darbas, reikalaujantis specialiø þiniø ir kantrybës. Tobulëjant diagnostinei aparatûrai, taip pat propaguojant savitikros svarbà vis daugiau krûties vëþio atvejø diagnozuojama ankstyvoje stadijoje. Bûtent ðie ir kiti slaugos aspektai nagrinëjami Bickel N. ir Young G. [5] darbe. Ðis tyrimas buvo atliktas ðeðiose Niujorko klinikose pagal specialiai sukurtà konceptualiná modelá. Keletas darbø [6, 7, 8, 9] skirti bendravimo su ligoniu svarbai, informacijos apie ligà pateikimui bei su tuo susijusiems klausimams. Ðtai Harris S. [6] savo darbe konstatuoja, kad net 84% ligoniø, serganèiø I ir II stadijos krûties vëþiu, turëjo vienokiø ar kitokiø problemø bendraudamos su medicinos personalu. Pabrëþiama ypatinga teigiamø emocijø svarba bendraujant su ðiais ligoniais. Reikia leisti ligonëms iðsakyti viskà, kas jas labiausiai jaudina, bei stengtis suteikti viltá dël gydymo rezultatø efektyvumo. Lobb E. [7] savo darbe gilinasi á ankstyvo krûties vëþio problemas, o bûtent kokius svarbiausius klausimus norëtø aptarti su medicinos personalu ligonës. Kaip paaiðkëjo, dauguma moterø norëtø ið medicinos personalo iðgirsti patvirtinimà, kad jos teisingai supranta savo ligà, norëtø uþduoti daugiau klausimø bei norëtø, kad medicinos personalas joms suprantamai paaiðkintø medicininius terminus. Beveik 80% ligoniø nori, kad bûtø iðklausytos jø mintys ir abejonës dël jø sveikatos ir dël ateities. Ði moterø grupë ypaè norëtø tolesnës emocinës pagalbos. Ðvedijoje atliktas ádomus tyrimas [8], kuriuo pademonstruota, kad moterys labai gerai emociðkai vertina neplanuotus slaugytojø specialistø apsilankymus, skirtingai nuo planinës patikros. McPhail G. ir Wilson S. [10] nagrinëjo klausimus, susijusius su moterø reakcijomis á krûtá iðsauganèias operacijas. Pastebëta, jog beveik visos moterys buvo patenkintos, kad joms iðsaugota krûtis. Tiesa, dauguma jø paþymëjo, kad norëtø daugiau informacijos apie tai, kodël joms pasiûlytas krûtá iðsaugantis gydymas ir kaip tai atsilieps jø tolesnei sveikatai, koks gydymas joms tiks po tokiø operacijø. Goodwin J.S. ir bendraautorës [11] iðtyrë 335 vyresnio amþiaus moteris (vyresnes nei 65 m.), serganèias krûties vëþiu. Daugeliui ið jø buvo atliekama krûtá iðsauganti operacija, o po to adjuvantinis spindulinis gydymas. Paþymëta, kad vyresnëms moterims þymiai daþniau pasitaiko lydinèios ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, ðirdies ligos, aukðtas kraujospûdis, todël visais ðiais atvejais reikalingas papildomas gydymas. Sephton S.E. ir bendraautorës [12] tyrë moterø, serganèiø metastatiniu krûties vëþiu, imuniná statusà bei jø dvasinæ bûsenà. Dvasinës bûsenos átaka imuniniam statusui iðtirta 112 moterø, serganèiø krûties vëþiu ir turinèiø atokias metastazes. Moterø dvasinë bûsena buvo vertinama ið anketø, kur pagrindinis dëmesys buvo skiriamas klausimui, kaip daþnai moterys lankosi religinëse apeigose ir kokià reikðmæ joms turi religingumas. Pastebëta, kad moterims, kurios didelæ reikðmæ teikia dvasingumui ir yra religingos, kraujyje pastebimas didesnis leukocitø ir T-limfocitø kiekis. Tai tikrai ádomus ir netikëtas atradimas. Labai ádomø darbà atliko Lindholm L. [13], kuri kartu su bendraautorëmis domëjosi, kà jauèia ligonës artimieji, gyvendami su moterimi, serganèia krûties vëþiu. Tyrime naudotasi anketø duomenimis. Artimieji tampa tarsi situacijos ákaitais, kartu kenèianèiais su serganèiàja moterimi. Jie jauèia netikrumà ir bejëgiðkumà. Juos kamuoja mintis, kad jie nieko negali padëti. Tai didþiulë problema, nes ir artimiesiems reikalinga psichologinë pagalba. Trumpame darbe neámanoma apþvelgti visø straipsniø apie krûties vëþio slaugà, taèiau bûtina paþymëti ir dar vienà informacijos ðaltiná internetà. Dabar jis prieinamas praktiðkai visiems, taèiau kita problema kaip juo sumaniai pasinaudoti. Paieðkos sistemoje uþdavus þodþiø deriná krûties vëþys vien tik lietuviø kalba gauta 456 nuorodos, o paieðkos sistemoje uþdavus surasti anglø kalba svetaines, kur bûtø þodþiai breast cancer, gauta net nuorodø. Kaip atsirinkti ðioje informacijos jûroje tikrai vertingas svetaines? Pagrindinë svetainë, kurioje pateikiami medicininiai straipsniai, yra PubMed - Èia pateikiami tiek visi straipsniai, daþniausiai.pdf failø pavidalu, tiek ir straipsniø santraukos. Tiesa, beveik visi iðtisiniai straipsniai yra mokami, tuo tarpu straipsnio santraukà galima perþiûrëti nemokamai. Dëmesio verta svetainë Breast Cancer Source Joje galima rasti daug vertingos informacijos apie krûties vëþá, jo diagnostikà bei gydymà. Svetainæ globoja farmacinë kompanija Astra Zeneca, todël pateikiami duomenys yra patikrinti ir patikimi. Daug vertingos informacijos galima rasti ir ðiose svetainëse: Breast Cancer Online Breast Cancer Care Breast Net Taèiau visais atvejais bûtina pasitikslinti, kokia organizacija skelbia ðiuos duomenis, ir tik tada bus aiðku, ar galima jais pasitikëti. Labai daþnai, ypaè kai kalbama apie naujà gydymo bûdà, internete galima rasti daugybæ nepatikrintos informacijos, ir kartais labai sunku ligoniui paaiðkinti, kodël jam netaikomas ðis gydymo bûdas, apie kurio stebuklingà efektà jis pats skaitë internete. Kad ir kaip ten bûtø, internetas lieka galingas nepriklausomos informacijos ðaltinis, o jo svarba toliau, matyt, tik didës. 2. KRÛTIES VËÞIO PROBLEMA 2.1 Sergamumas ir mirtingumas Lietuvoje ir pasaulyje Sergamumas krûties vëþiu jau daugelá metø uþima pirmaujanèias pozicijas tarp visø moterø onkologiniø susirgimø. Þemiau pateiktos lentelës, kuriose panaudoti Lietuvos vëþio registro duomenys, [14] tai akivaizdþiai iliustruoja. Sergamumo krûties vëþiu ávairiose pasaulio ðalyse vidurkis yra 65 atvejai gyventojø. Ekonomiðkai iðsivysèiusiose pasaulio ðalyse ðis rodiklis þymiai didesnis lyginant su besivystanèiomis ðalimis. Pavyzdþiui, JAV 1996 m. duomenimis krûties vëþiu sirgo 111 moterø ið Panaði situacija buvo ir Vakarø Europoje. O ðtai Afrikoje, Azijoje, Centrinëje Amerikoje sergamumo rodiklis svyravo tarp 21 ir 31 atvejo gyventojø. Mirtingumas nuo krûties vëþio Lietuvoje vëlgi aukðèiausias tarp mirtingumo nuo kitos lokalizacijos vëþio. Tokia pati situacija ir iðsivysèiusiose pasaulio ðalyse. Krûties vëþiu Lietuvoje moterys pradeda sirgti nuo 20 metø, didþiausi rodikliai pastebimi moterims menopauzës laikotarpiu, o vyresnëms nei 75 m. sergamumo rodikliai ima maþëti.

8 slauga onkologijoje Krûties vëþio TNM klasifikacija Visi navikai, tarp jø ir krûties, klasifikuojami pagal TNM klasifikacijà, kur T apibûdina navikà, N sritinius limfmazgius bei M atokias metastazes. Nuo T, N ir M reikðmiø priklauso susirgimo stadija. Ligos stadijà ir tolesná gydymà nustato gydytojas, o slaugytojoms uþtenka þinoti ðios klasifikacijos pagrindinius principus, kuriais ávertinamas naviko dydis, sritiniø limfmazgiø bûklë bei proceso iðplitimas á atokius organus, pvz., kepenis, plauèius ir t. t. Ðaltinis: Lietuvos vëþio registro duomenys. Daþniausi moterø piktybiniai navikai, 2002 m. 2.4 Krûties piktybinio naviko simptomai v Sukietëjimas; v Gumbelis krûtyje; v Spenelio ar odos ádubimas; v Odos paraudimas ar taðkeliai odoje (vadinamoji apelsininë oda); v Krûties padidëjimas ar sustangrëjimas; v Þaizdos odoje; v Iðskyros ið spenelio; v Átrauktas spenelis; v Padidëjæ paþasties limfmazgiai. (Piktybiniø navikø gydymas. Jackevièius A., Breivis ir kt. Vilnius, Mokslas, 1984) 3. PACIENÈIØ, SERGANÈIØ KRÛTIES VËÞIU, SLAUGA Diagnozë krûties vëþys bet kuriai moteriai sukelia didelá stresà. Daugumai moterø diagnozë krûties vëþys reiðkia tik sugriuvusius ateities planus. Slaugos tikslas, slaugant krûties vëþiu serganèias moteris, padëti pacientei, nepaisant ligos palaikyti áprastà gyvenimo bûdà ir kokybæ, suteikti pacientei ir jos artimiesiems pagalbà, kurios labiausiai reikia. Pacienèiø, serganèiø krûties vëþiu, slauga susideda ið prieðoperacinës ir pooperacinës slaugos. Ðaltinis: Lietuvos vëþio registro duomenys Moterø mirtys nuo piktybiniø navikø 2002 m. Ðaltinis: Lietuvos vëþio registro duomenys 2.2 Krûties vëþio rizikos veiksniai v Amþius; v Krûties vëþio ðeimyninë anamnezë; v Anksèiau jau sirgusi krûties vëþiu; v Padidintas estrogenø kiekis; v Ankstyvos pirmosios mënesinës; v Vëlyva menopauzë; v Pakaitinë hormonø terapija / oraliniai kontraceptikai; v Visai negimdþiusi; v Pirmasis nëðtumas po 30 metø; v Dieta ir gyvenimo bûdas (nutukimas, gausus alkoholio vartojimas); v Radiacijos poveikis iki 40 metø amþiaus; v Anksèiau nustatytos gërybinës ir ikinavikinës krûties ligos; v Carcinoma in situ; v Atipinë hiperplazija; v Þvaigþdës formos surandëjimas. Jei moteris priklauso vienai ið rizikos faktoriø grupiø, tai dar nereiðkia, kad ji bûtinai susirgs krûties vëþiu. Tokios moterys tiesiog turi bûti atidesnës savo sveikatai. 3.1 Prieðoperacinë slauga Kiekviena chirurginë operacija, kuri bûtina krûties vëþiu serganèiai pacientei, kelia labai skirtingo laipsnio nerimà ir rizikà pacientei. Prieðoperacinë slauga yra labai svarbi, kad pacientë bûtø gerai parengta operacijai. Pacientë turi gauti informacijos apie atliekamos operacijos apimtá, nuskausminimo bûdà. Apie tai smulkiau jà informuoja gydantis gydytojas. Jeigu diagnozë negalutinë ir neaiðki, jeigu dar reikës atlikti ir kitø papildomø tyrimø prieð operacijà, tokia pacientë yra linkusi daugiau nerimauti ir dël tyrimø, ir dël jø rezultatø. Moteriai tos kelios dienos, kol jà iðoperuoja, yra kupinos nerimo. Mintyse tik neþinomybë, rûpestis ir baimë. Viskà uþgoþia baimë, kad gali paaiðkëti, jog tai krûties vëþys, ir jei taip, kad jis iðplitæs. Suþinojusios diagnozæ, dauguma ligoniø iðgyvena baimæ, siaubà, nerimà, atsiranda psichologinë átampa. Pagrindiniai streso veiksniai yra savo ligos pripaþinimas, pavojaus gyvybei pajautimas, santykiø su aplinkiniais prastëjimas. [15]. Susirûpinimas ir nerimas bûna viena ið daþniausiø reakcijø prieð operacijà. Chirurginë operacija yra ypatingas stresinis ávykis. Pacientei kelia nerimà operacijos neiðvengiamumas. Ji gali bûti paskendusi savo iðgyvenimuose, laukia ið kitø uþuojautos, paaiðkinimø. Slaugytoja turi ðiuos ligonës lûkesèius patenkinti, paaiðkinti, uþjausti. [16]. Baimë labai susijusi su nerimu. Kiekviena slaugytoja turi stengtis pamatyti tikràjá pacientës baimës lygá, nes iðoriðkai baimë nebûna iðreikðta. Tokia pacientë gali ilgai neuþmigti, á ávairø prisilietimà ar garsus gali reaguoti krûpèiojimu. Tokià pacientæ prieð operacijà reikia skatinti bendrauti, iðsikalbëti. [17]. Neigimas gali pasireikðti kaip individo atsakas á nerimà ir baimæ, noras nuo jø apsisaugoti. Pacientës daþnai neigia savo ligà, kadangi sergant krûties vëþiu ir nesant skausmø, pacientë menkina ligos simptomus, bando atmesti jai siûlomà operacijà. Neigdama pacientë save ramina, átikinëja, kad nieko rimto jai nëra, o operacijà galima bûtø atidëti. Slaugytojai bûtina suprasti, kad ligos neigimas tai natûrali ligoniø apsisaugojimo reakcija. [18]. Pyktis iðsivysto ið susirûpinimo ir nerimo. Jis pasireiðkia ávairiai, priklausomai nuo pacientës psichikà veikianèiø faktoriø. Su pacientës pykèiu gali susidurti ir slaugytoja, ir gydytojas. Su tokia paciente bûtina pasikalbëti ir paaiðkinti, kad tik bendraujant jai galima padëti ir leisti iðsakyti savo nepasitenkinimà. [17]. Pabaiga kitame numeryje

9 10 naujagimiø slauga KENGÛROS METODO TAIKYMAS NAUJAGIMIØ REANIMACIJOS IR INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUJE: METODO POVEIKIS NEIÐNEÐIOTAM NAUJAGIMIUI IR JO TËVAMS Rûta Sprangauskienë, Vilniaus kolegijos sveikatos prieþiûros fakulteto diplomantë Pabaiga KM poveikis neiðneðioto naujagimio tëvams Apibûdindami savo savijautà po prieðlaikinio kûdikio gimimo, tëvai prisiminë ir iðdráso atskleisti gana nemalonius, slegianèius ir skaudþius dalykus. Atsakymuose dominuoja iðgyvenimai ir baimë dël naujagimio bûklës, kaltës ir bejëgiðkumo jausmai juos ávardijo visi respondentai (þr. 4 pav.). Dauguma apklaustøjø kankinosi ir liûdëjo dël priverstinio iðsiskyrimo su naujagimiu kai kurios motinos ðá iðsiskyrimà iðgyveno kaip tikrà netektá. Maþesnë apklaustøjø dalis prisipaþino, kad pyko ir kaltino medikus, sutuoktiná ar net visus aplinkinius, jautësi nusivylæ, kad naujagimis ne visai toks, kokio tikëjosi, manë, kad nesugebës juo rûpintis. Buvo ir tokiø atsakymø: nedrásau ko nors tikëtis, nesàmoningai ruoðiausi paèiam blogiausim, galvojau, kad kûdikis mirs ir norëjau numirti pati. Tik viena mama paraðë, kad, nepaisant visko, dþiaugësi po daugelio nesëkmingø bandymø pagaliau susilaukusi kûdikio ir tikëjo, kad jis iðgyvens ir pasveiks. mas oda prie odos padëjo jiems iðtverti ðá kritiná laikotarpá. Kai kurie tëvai taip pat nurodë, kad kengûros metodo dëka pagerëjo jø tarpusavio santykiai kûdikio artumas suvienijo ir suartino juos paèius, paskatino atsiverti, kalbëtis apie jausmus, kuriuos ilgai buvo uþgniauþæ savyje. Tëvø atsiliepimai apie KM taikymo patirtá kupini ðilumos ir jautrumo. Daugelis pripaþino, kad sunku apibûdinti patirtus jausmus, bet jø þodþiai gana iðraiðkingi: jauèiau nenusakomà ðvelnumà, ramybæ ir meilæ, taip gera, ðilta ir jauku, viskas aplinkui nurimsta, nutyla, jauti tik maþutës ðirdelës plakimà, patyriau tokià pilnatvæ ir vienybæ su kûdikiu, kokià jausdavau tada, kai jis buvo pilve. Keletas respondentø prisipaþino, kad pirmàjá kartà priglausdami naujagimá jautë didelæ baimæ toks trapus ir paþeidþiamas jis atrodë. Bet ta baimë tuoj pat iðsisklaidë pamaèius, kaip vaikutis nurimsta, atsipalaiduoja ir palaimingai uþsnûsta ant krûtinës. Kai kurie paþymëjo, kad nuolat bûdami su naujagimiu apsiprato ir su skyriaus aplinka jis nebeatrodë toks svetimas ir bauginantis; dràsiau jausdavosi bendraudami su slaugytojomis, ëmë labiau jomis pano pastebëjæ jo teigiamà poveiká naujagimiui. Daugelis minëjo, kad matë akivaizdø skirtumà tarp to, kaip kûdikis jauèiasi inkubatoriuje ir bûdamas oda prie odos. Bandant paglostyti ar bent paliesti kûdiká inkubatoriuje, jis visai neatrodydavo tuo patenkintas ásitempdavo, imdavo riestis, raukytis ir pan., o uþdëtas ant krûtinës su palengvëjimu atsidusdavo, atsipalaiduodavo. Beveik visos motinos teigë neabejojanèios, kad kûdikis jas atpaþásta prisimena jø balsà, ðirdies plakimà, todël bûdamas kartu nusiramina ir pasijunta saugus. Iðanalizavus anketinës apklausos duomenis, galima iðskirti svarbiausius kengûros metodo privalumus, pabrëþiamus tëvø iðsakytose mintyse (þr. 5 pav.): - fizinio kontakto su kûdikiu svarba: uþtikrina ryðá su naujagimiu, leidþia pajusti jo artumà, bendravimo dþiaugsmà, realizuoti motiniðkus ir tëviðkus jausmus, suteikia daugybæ kitø teigiamø emocijø; - teigiamas poveikis naujagimiui: uþtikrina mamos ir/ar tëèio artumà, padeda kûdikiui nusiraminti, pasijusti saugiam, pagerina jo fiziologinæ bûklæ; - aktyvios tëvystës galimybë: leidþia tiesiogiai dalyvauti kûdikio prieþiûroje, skatina pasitikëjimà savimi ir gebëjimu rûpintis savo vaiku, pagerina motinos laktacijà; - gydantis poveikis tëvams: sumaþina átampà ir baimæ dël naujagimio bûklës, padeda atsikratyti kaltës, nevilties, bejëgiðkumo ir kitø neigiamø jausmø, palengvina adaptacijà NRITS aplinkoje, pagerina tëvø tarpusavio santykius. Visi atsakymai rodo, kad neiðneðioto naujagimio gimimas ir hospitalizacija tëvams sukelia prieðtaringus jausmus, ne visada aiðkiai suvokiamus, sunkiai apibûdinamus, todël vienareikðmiðkai juos vertinti ir tiksliai suklasifikuoti neámanoma. Bet nekyla abejoniø, kad tai iðties skausminga patirtis, lydima streso, baimës, nevilties ir daugybës kitø negatyviø reakcijø. Pildydami anketà, visi respondentai patvirtino, kad naujagimio laikysitikëti. Visi respondentai patvirtino, kad jiems labai svarbus buvo fizinis kontaktas, leidæs pajusti ryðá su naujagimiu, mëgautis jo artumu já liesti, kalbinti, jausti, kaip jis auga ir sunkëja. Be to, jie ásitikino, kad gali padëti savo kûdikiui, tiesiog bûdami su juo. Du treèdaliai apklausoje dalyvavusiø motinø nurodë, kad, pradëjus taikyti KM, padaugëjo pieno ir pagerëjo jo nutekëjimas. Iðsakydami savo nuomonæ apie kengûros metodà, visi tëvai tvirti-

10 naujagimiø slauga 11 Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad kengûros metodas turi ryðkø teigiamà poveiká neiðneðioto naujagimio tëvams: jis suteikia tëvams galimybæ uþmegzti ryðá su naujagimiu ir mëgautis jo artumu, leidþia ásitikinti teigiamu fizinio kontakto poveikiu naujagimio bûklei, skatina tëvø pasitikëjimà savimi ir pasirengimà rûpintis kûdikiu, pagerina motinos laktacijà, o kartu sumaþina stresà ir kitas negatyvias emocines reakcijas, susijusias su neiðneðioto naujagimio gimimu ir hospitalizacija. Galimos KM taikymo kliûtys Á klausimà, ið kur suþinojo apie kengûros metodà, dauguma respondentø (13) atsakë, kad gavo informacijà ið skyriaus personalo, t. y., ið slaugytojø (10) ir gydytojø (3); trys ið ðios tëvø grupës taip pat nurodë, kad netiesiogiai suþinojo ið kitø tëvø (matë juos laikant naujagimius oda prie odos ). Tik viena sutuoktiniø pora nurodë, kad apie KM suþinojo ið interneto, ir patys pasiteiravo apie KM taikymà NRITS (kiti teigë niekad anksèiau apie tai negirdëjæ). Taigi apklausos duomenys rodo, kad taikant kengûros metodà, informuojant ir mokant tëvus, labai svarbus vaidmuo tenka slaugytojoms nuo jø didþiàja dalimi priklauso ðios praktikos sëkmë, tëvø pasitenkinimas ir naujagimio saugumas. Daugiau kaip du treèdaliai apklaustøjø (11) paþymëjo, kad, jø manymu, ið skyriaus personalo jie gavo pakankamai informacijos apie KM, maþesnioji dalis (4) negalëjo tiksliai atsakyti, nurodydami, kad ta informacija nelabai jiems rûpëjo arba kad ji suvokiama intuityviai (mananèiø, kad tokios informacijos gavo per maþai, nebuvo). Visi apklausoje dalyvavæ tëvai paraðë, kad bûtø norëjæ daugiau laiko praleisti oda prie odos su savo naujagimiais. Kaip pagrindinës prieþastys, trukdþiusios tai ágyvendinti, buvo minimas laiko trûkumas, nuovargis ( ilgas sëdëjimas gerokai iðvargina, o jeigu nori pajudëti, turi atiduoti kûdiká seselei ir susitaikyti su tuo, kad kitas kartas bus tik po keliø valandø ) ir privatumo stoka ( nors visi buvo labai geranoriðki, kartais norëdavau, kad aplink nebûtø tiek daug akiø ir ausø, aplinkui nuolatinis judëjimas ir bruzdesys, o vietos mamoms tikrai per maþai ). Baimæ pakenkti kûdikiui nurodë tik dvi mamos. Në vienas respondentas tiesiai neávardijo, kad trûko personalo dëmesio ar paramos, taèiau buvo netiesioginiø uþuominø: atëjus procedûrø metui ir sesutei pasiûlius perkelti kûdiká á inkubatoriø, daþniausiai nedrásdavau prieðtarauti, ne visada suspëju nusitraukti pienà, kad laiku ateièiau á palatà vaikiukas jau pradëtas maitinti ir jo negalima judinti, gailiuosi, kad nepabandþiau to anksèiau: kai pirmà kartà paklausë, ar nenorëèiau palaikyti kûdikio, að labai bijojau, o kol ásidràsinau, praëjo dvi savaitës. Ið ðiø pastabø galima nuspëti, kad slaugytojø dëmesys ir parama tëvams kai kuriais atvejais nëra pakankama ne visada stengiamasi su jais aptarti ir suderinti savo veiksmus, atsiþvelgti á jø pageidavimus, galbût pritrûksta ir noro bei atkaklumo juos mokyti ir tinkamai informuoti. Taigi tyrimo rezultatai rodo, kad pagrindinës kliûtys KM taikymui tëvø nuovargis, laiko trûkumas, privatumo stoka ir nepakankamas personalo dëmesys bei parama tëvams. IÐVADOS IR PASIÛLYMAI Iðvados Remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, kad kengûros metodo taikymas NRITS teigiamai veikia neiðneðiotà naujagimá ir jo tëvus: 1. KM palengvina neiðneðioto naujagimio kvëpavimo sistemos darbà, pagerina plauèiø ventiliacijà, palaiko kvëpavimo veiklos stabilumà bei ryðkiai sumaþina apnëjos reiðkinius; KM gali pagerinti neiðneðioto naujagimio kvëpavimo funkcijos savireguliacijà ir paskatinti spartesná ðios sistemos brendimà; 2. KM padeda virðkinimui, palengvina skrandþio turinio evakuacijà ir sumaþina refliukso bei aspiracijos pavojø neiðneðiotiems naujagimiams; KM gali stimuliuoti naujagimio virðkinimo trakto brendimà bei virðkinimo fermentø sekrecijà; 3. KM neturi átakos neiðneðiotø naujagimiø svorio augimui, taèiau pagerina bendrà naujagimio bûklæ ir sutrumpina jo hospitalizacijos laikà; 4. KM uþtikrina tëvø pasitenkinimà ir ryðá su naujagimiu, leidþia ásitikinti teigiamu fizinio kontakto poveikiu naujagimio bûklei, skatina tëvø pasitikëjimà savimi ir pasirengimà rûpintis kûdikiu, pagerina motinos laktacijà, o kartu sumaþina tëvø átampà ir susirûpinimà, baimës, kaltës, nevilties jausmus ir kitas negatyvias reakcijas, susijusias su neiðneðioto naujagimio gimimu ir hospitalizacija; 5. Pagrindinës kliûtys KM taikymui tëvø nuovargis, laiko trûkumas, privatumo stoka ir nepakankamas personalo dëmesys bei parama tëvams. Pasiûlymai 1. Iðplësti KM tyrimus: detaliau iðtirti metodo poveiká neiðneðioto naujagimio fiziologinei bûklei, elgsenos vystymuisi ir bendravimui su tëvais. 2. Skatinti platesná KM ádiegimà Lietuvos ligoniniø naujagimiø skyriuose. LITERATÛRA 1. Lietuvos perinatalinës medicinos asociacija. Perinatologinio mokymo programa Gimti sveiku // Neonatologija / / Pirmasis, penktasis ir septintasis mokymo ciklai: mokomoji medþiaga.- Vilnius, Raugalë A. Vaikø ligos, 1 tomas. - Vilnius: Gamta, p. 3. Raugalë A., Liubðys A., Karmanovas V., Þilinskaitë V., Stonys J. Vaikø reanimacija ir intensyvioji terapija. - Vilnius, p. 4. Stankevièienë V. Diplominio darbo struktûra ir turinys: patarimai diplomantams ir vadovams.- Vilnius, p. 5. Anderson G.C. Current Knowledge about Skin-to-skin (Kangaroo) Care for Preterm Infants. // Journal of Perinatology , No. 11(3), p Bingham R.J. Roo the Day: Rudiments of Kangaroo Care. // Central Lines , No. 13 (4), p Feldman R., Eidelman A.I., Sirota L., Weller A. Comparison of Skin-to-Skin (Kangaroo) and Traditional Care: Parenting Outcomes and Preterm Infant Development. // Pediatrics , No. 110 (1), p Furman L., Kennel J. Breastmilk and Skin-to-Skin Kangaroo Care for Premature Infants. Avoiding Bonding Failure. // Acta Paediatrica , No. 89 (11), p Gale G., VandenBerg K.A. Kangaroo Care. // Neonatal Network , No. 17 (5), p Goldson E. Nurturing the Premature Infant: Developmental Interventions in the Neonatal Intensive Care Nursery.- New York: Oxford University Press, p. 11. Ludington-Hoe S.M., Goland S.K. Kangaroo Care: The Best You Can Do To Help Your Preterm Infant. - New York: Bantam Books, p. 12. Ludington-Hoe S.M., Nguyen N., Swinth J.Y., Satyshur R.D. Kangaroo Care Compared to Incubators in Maintaining Body Warmth in Preterm Infants. / / Biological Research for Nursing , No. 2 (1), p Madden S.L. The Preemie Parents Companion: The Essential Guide to Caring for Your Premature Baby in the Hospital, at Home, and Through the First Years.- Boston: The Harward Common Press, p. 14. Törnhage C.J., Stuge E., Lindberg T., Serenius F. First Week Kangaroo Care in Sick Very Preterm Infants. // Acta Paediatrica , No. 88 (12), p Whitelaw A. Kangaroo Baby Care: Just a Nice Experience or an Important Advance for Preterm Infants? // Pediatrics , No. 85 (4), p

11 12 naudinga þinoti Sorbalgon kalcio alginatinis tvarstis ið jûros Alginatø veiksmingumas þaizdø gydymui nuo seno yra þinomas liaudies medicinai. Þiniomis patvirtinta, kad jûreiviai prieð mûðá rinkdavo jûros dumblius ir naudodavo juos kaip tvarsèius. Kalcio alginato pluoðto gamybai naudojama þaliava yra algino rûgðtis, kuri gaunama ið rudøjø jûros dumbliø. Sorbalgon sudarytas ið puraus tekstilinio kalcio alginato pluoðto, kuris, kontaktuodamas su natrio druska, esanèia, pavyzdþiui, kraujyje ar þaizdos sekrete, pavirsta þelë mase. Tokiu bûdu tvarstis ágauna svarbiø terapiniø savybiø, kuriomis nepasiþymi ankstesni (senesni) tekstiliniai tvarsèiai. Sorbalgon tvarstis idealiai tinka plëðtiniø ir giliø þaizdø valymui ir granuliacinio audinio formavimosi skatinimui. Sorbalgon neaustinës medþiagos tvarstis, kuris labai lengvai tamponuojamas ir drapiruojamas á þaizdà (1 pav.). Su Sorbalgon galima gydyti gilias plëðtines þaizdas, nes tvarstis labai gerai prisitaiko prie þaizdos pavirðiaus. Kaip jau minëjome, Sorbalgon pluoðtas, absorbuodamas eksudatà, pleèiasi ir pavirsta þele mase (geliu), kuri uþpildo þaizdà (2 pav.). Ðis pasikeitimas pastebimas, pasikeitus tvarsèio konsistencijai ir spalvai. Glaudaus kontakto su þaizdos pavirðiumi dëka Sorbalgon absorbuoja bakterijas ið giliausiø þaizdos kampeliø ir saugiai uþdaro gelio struktûroje (3 pav.). Tai efektyviai sumaþina bakterijø kieká þaizdoje ir padeda iðvengti pakartotinio uþkrato (3 pav.). Sorbalgon tvarstis pasiþymi labai dideliu sugërimu: 1 g Sorbalgon tvarsèio absorbuoja apie 10 ml sekreto. Be to, jis skiriasi sugeriamàja galia nuo tekstiliniø audiniø. Naudojant marlinius tvarsèius daugiausia sekreto sugeriama tarp skaidulø, o kalcio alginatas þaizdos sekretà sugeria á skaidulø vidø. Bakterijos, þuvusiø làsteliø liekanos dëka skaidulø iðburkimo uþrakinamos þele masëje (gelio struktûroje). Buvo pastebëta, kad tokiu bûdu sumaþinamas ir nemalonus kvapas. Þaizdos greitai iðvalomos, todël Sorbalgon rekomenduojamas gydant lëtines ir infekuotas þaizdas. Sorbalgon sugebëjimas virsti þele mase sukuria drëgnà aplinkà, kuri uþkerta kelià þaizdos iðdþiûvimui. Susidaro tinkamas þaizdos gijimui mikroklimatas, kurio dëka skatinamas granuliacinio audinio formavimasis ir epitelizacija bei palaikomas þaizdos elastingumas, kad kosmetiðkai graþiai uþgytø þaizda. Kadangi Sorbalgon tvarstis transformuojasi á þelë, jis neprilimpa prie þaizdos. Keièiant tvarstá, nepaþeidþiamas nei granuliacinis audinys, nei naujai susiformavæs epitelis, þaizda netraumuojama. Tvarsèio keitimo daþnis priklauso nuo þaizdos sekrecijos. Þaizdos valymosi fazëje, priklausomai nuo nuo eksudacijos intensyvumo, tvarstis gali bûti keièiamas 1 2 kartus per dienà. Vëliau, formuojantis granuliacijoms, tvarstis gali bûti keièiamas vienà kartà kas 2 3 dienas. Sorbalgon tvarstyje nëra jokiø papildomø medþiagø, todël jis gerai toleruojamas, net tais atvejais, kai naudojamas ilgà laiko tarpà. Iki ðiol nebuvo pastebëta alerginiø ar odos ájautrinimo reakcijø. INDIKACIJOS Sorbalgon gali bûti naudojamas visø iðoriniø þaizdø gydymui: plokðèioms ir ypaè gilioms, plëðtinëms, ûminëms ir lëtinëms, taip pat infekuotoms þaizdoms. Sorbalgon daþniausiai naudojamas: trofinëms opoms, praguloms, abscesams, furunkulams, karbunkulams, nudegimams, taip pat trauminëms þaizdoms, po augliø paðalinimo, þaizdoms, esanèioms matomose kûno vietose. Be to, Sorbalgon tvarstis naudojamas, kai pageidaujamas kosmetinis randas. Dël jo lankstumo ir sugebëjimo prisitaikyti prie þaizdos jis idealiai tinka naudoti skausmingose, jautriose, sudëtingose kûno vietose, pvz., po nagø, dantø paðalinimo arba fimozës operacijos. Sorbalgon T þaizdø tamponavimo juostelë. Ji naudojama dideliø, giliø (kiðeniniø) þaizdø gydymui. NAUDOJIMAS 1. Labai ðvelniai ir minkðtai átamponuokite / pridëkite Sorbalgon tvarstá prie þaizdos dugno. 2. Ásitikinkite, kad tvarstis lieèiasi su þaizdos dugnu. 3. Esant nepakankamai eksudacijai prieð uþdëdami Sorbalgon tvarstá ant þaizdos, sudrëkinkite já Ringerio tirpalu. 4. Uþdëkite ir prifiksuokite tinkamu ( priklausomai nuo þaizdos lokalizacijos) pleistru ar fiksavimo medþiaga, pvz., Omnifix. Atsiþvelgiant á þaizdos bûklæ, Sorbalgon tvarstá galima padengti pusiau pralaidþiais tvarsèiais, pvz., Hydrocoll (hidrokoloidinis tvarstis), savaime prilimpanèiu permatomu tvarsèiu plëvele Hydrofilm (jei þaizda neinfekuota). Átamponuotas Sorbalgon tvarstis gali bûti papildomai neuþdengtas, jei jis yra sunkiai fiksuojamose vietose, pvz., veido srityje. Sorbalgon tvarsèio keitimo daþnis priklauso nuo þaizdos sekrecijos. 5. Pincetu iðimkite tvarstá. Jei pluoðto likuèiai lieka þaizdoje, tai nesukelia jokio pavojaus. Palaipsniui tvarsèio liekanos iðtirpsta þaizdos sekrete. Þelë masæ galima ir iðplauti naudojant fiziologiná (0,9%) ar Ringerio tirpalà. Matmenys: Sorbalgon sterilûs, supakuoti po vienà: 5x5, 10x10 ir 10x20 cm, Sorbalgon T þaizdø tamponavimo juostelë (1g/30 cm). Parengta pagal: Materialkunde Teil I: Calciumalginate Verbandstoff aus dem Meer, Hartmann WundForum 3/2002, psl

12 motinos ir vaiko sveikata 13 Kûdikiø þindymas Sugráþus namo KazimierasVitkauskas Pabaiga ETATØ DALYBOS Sugráþus ið gimdymo skyriaus namo þindanèiai motinai labai svarbi ðeimos parama. Ji yra nepakeièiama profesionalë, nes niekas kitas nesugebëtø parûpinti motinos pieno vienintelio kûdikiui reikalingo maisto. Tai svarbiausias mamos etatas. Vyro pareiga sukurti ir materialiai aprûpinti þindymui tinkamà aplinkà bei uþtikrinti jos saugumà. Kûdikiui augant ir ilgëjant jo budrumo bei domëjimosi pasauliu intervalams, didëja tëvo reikðmë ir maþylio auklëjime. Tai gali bûti nesudëtinga mankðtelë ir masaþëlis, linksmi þaidimëliai su pasikutenimais, vaikelio maudymas. Naujagimiui motina besàlygiðkai reikalinga, tuo tarpu vyresnysis vaikas gali pasijusti lyg ir uþmirðtas, atstumtas. Tëèio dëmesys jam padës nepatirti skriaudos ir prisitaikyti prie naujo vyresniojo brolio ar sesers vaidmens. Þindymas toli graþu nëra sunkus darbas. Taèiau jo sëkmei labai svarbi gera motinos nuotaika, sveikas maistas, pakankamas poilsis ir malonûs santykiai bei aplinkiniø dëmesys. Susitaikykite su mintimi, jog nesuspësite atlikti visø darbø. Nesidrovëkite papraðyti artimøjø pagalbos buitiniuose reikaluose. Pasportuokite, mankðtinkitës; tai atgaivina pavargusius raumenis, pagerina kraujotakà. Bûtinai kuo daugiau bûkite lauke ir, aiðku, kartu su vaiku! Þindyti galima ir kelionëje. Nepraleskite progos pasnausti, kai kûdikis miega. Mëgaukitës þindymu tai irgi poilsio valandëlës bei áspûdþiai, kuriø prisiminimas ðildys Jus visà gyvenimà. ÞINDYTI GALIMA... 1) gulint Patogiau þindyti gulint ant ðono. Po galva pasikiðkite pagalvæ, taèiau vaikeliui verèiau gulëti lygioje vietoje. Visu kûneliu, ne tik veidu, jis turi bûti prieðais motinà (ar jums patiktø valgyti, o ypaè ryti, pasukus galvà á ðonà?): padëkite jam, prilaikydama ranka; ta, ant kurios gulite. Kita, jei reiks, galësite prilaikyti krûtá. Nespauskite vaiko galvelës, lenkdama jà pirmyn kûdikiui tai nepatinka, jis pyks ir bandys iðsivaduoti. Kûdikëlio rankas iðlaisvinkite ið vystyklø ir pirðtiniø, kad jis galëtø liesti mamytæ. Ðis odaprie-odos kontaktas irgi skatina ðvelnius motinos jausmus, pieno tekëjimà ir kûdikio psichomotoriná (proto ir judesiø) vystymàsi. Uþvis geriausia, kai nuogas kûdikis lieèiasi prie nuogos motinos visu kûneliu. Labai svarbu, jog tuomet, kai glausite vaikà prie krûties, spenelis patektø á virðutinæ burnos dalá, leisdamas po savimi palásti lieþuviui. Kûdikiui paþástamas mamos ir pieno kvapas paskatins já ieðkoti iðsiþiojant. Taigi kai jis plaèiai iðsiþios, greitu ir tiksliu (bet ðvelniu) judesiu glauskite vaikà prie savæs kuo arèiau, kad galëtø þásti, o ne temptø uþ spenelio, vien tik já sugriebæs burnyte. Gero prigludimo poþymiai: plaèiai praþiota burna. Joje atsidurs daug tamsesniojo laukelio, o tai, kas liks neapþiota, labiau matysis virðuje, apvalûs iðkilæ þandukai bylos, jog burna gerai uþpildyta þindymo speniu (kurio tik apie treèdalá sudaro pats spenelis), smakras tegu remsis á krûtá; þindymo metu jis, lengvai masaþuodamas, padës pienui ið apatinës krûties dalies bëgti link spenelio, kûdikio galva ir kaklas truputëlá atloðti (ne per daug, nes tada bûtø sunku ryti). Nespauskite krûties pirðtais ir ypaè venkite vadinamøjø þirkliø, kai ji, tarsi cigaretë, sugnybiama tarp smiliaus ir didþiojo. Taip trukdoma pieno tekëjimui uþspaustais latakëliais, o, jei pirðtai nuslysta per arti spenelio, kûdikis negali apþioti pakankamai daug krûties. Didelæ ir minkðtà krûtá galima delnu prilaikyti ið apaèios. Jeigu vaikelis prie krûties prigludæs gerai, taisyklingai, paprastai lieka didesnis ar maþesnis tarpas prie nosytës ir jis gali kvëpuoti. Ðios gero kûdikio priglaudimo prie krûties taisyklës galioja ir motinai

13 14 motinos ir vaiko sveikata 2) sëdint Energingas kûdikis gal pavalgys ir greièiau, taèiau vidutiniðkai þindymas tæsiasi minutes, o lëtesnis, su pertraukomis þindàs vaikelis gali uþtrukti ir ilgiau kaip pusvalandá. Taigi ir jums teks ðitiek laiko iðsëdëti vienoje vietoje. Pasirinkite patogià, geriau þemesnæ, su atrama nugarai këdæ. Jei ji per aukðta, pravers pakojis. Yra keletas kûdikio laikymo bûdø, kai þindoma sëdint. Paveikslëlyje pavaizduotas tradicinis, labiausiai áprastas, kûdikio guldymas ant tos paèios, kaip ir krûtis, rankos, kai delnu prilaikomas uþpakaliukas (kad kûdikëlis nenuslystø), o galvytë remiasi á dilbio virðutinæ dalá. Kûdiká galima laikyti ir kitaip, kai galvytë guli ant mamos delno, o liemuo po paþastimi. Tai patogu þindant dvynukus ar gydant pieno sàstová apatinëje ðoninëje krûties dalyje (èia jis kaip tik ir pasitaiko daþniausiai): vaikas þásdamas smakru masaþuoja krûtá, stumdamas pienà link spenelio. Labai maþi, neiðneðioti naujagimiai laikomi ant prieðingos nei krûtis, rankos, kai visas vaikelis sutelpa ant mamos dilbio ir iðtiesto delno. Nepamirðkite, kad ir kaip laikytumëte kûdiká, pradëdama þindyti jûs vaikelá kelkite prie krûties, o ne pati lenkitës prie jo. Todël pravartu ðalia turëti kà nors tinkamà pasikiðti po ranka, ant kurios guli vaikas. Pavyzdþiui, kietokà pagalvæ ar sulankstytà antklodæ. Paprastai kûdikis krûtá energingai þinda minuèiø, o kai pieno tekëjimas joje sulëtëja, bet kûdikis dar nesotus ir nerimsta, já galima perkelti prie antrosios. Jei gerai prigludæs, kûdikis gali þásti krûtá kiek tik jam patinka. Pasisotinæs pats jà paleidþia. Kiekvienà maitinimà pradëkite ið kitos krûties. Kûdikis visàlaik turi matyti motinos veidà ir jos akis, o Jûs negailëkite jam dëmesio: ðypsena ir kalba. Gal jis dar nesupras þodþiø prasmës, taèiau toks bendravimas labai svarbus mokantis bûti þmogumi. VALGYK BRAÐKES, SLYVAS, OBUOLIUS... Ir visa kita, ko tik ðirdis geidþia. Maitinanti motina irgi þmogus, kuriam ne tik norisi, bet ir reikia vitaminø ir skanumynø. Aiðku, sveikos mitybos bei produktø suderinamumo principai ir jai galioja. Nereikia badauti, persivalgyti irgi neverta. Kas per daug, sparèiai eis á kûnà kaip riebalinës atsargos badmeèiui : nëðtumo metu ir þindymo laikotarpiu moters medþiagø apykaita itin ekonomiðka ir maistas labai gerai ásisavinamas. O jei þindanèiai motinai maisto kurià dienà pritrûksta, tos jos kûne sukauptos atsargos taip pat labai lengvai panaudojamos, ypaè jei jø reikia pienui pasigaminti. Taigi þindymas tai laikas, kai greitai tunkama ir lengvai lieknëjama. Pati spræskite, ko jums reikia. Kiek krûtyse atsiras pieno, priklausys ne nuo to, kà ir kiek valgysite, o nuo to, kiek jûsø kûdikis uþsisakys. Ne viena moteris pabijojo þindyti, nerimaudama dël savo krûtø formos. Kuo reèiau kûdikis þinda, tuo labiau iðalksta ir tuo daugiau pieno jis turi gauti, kad pasisotintø, taigi ir tuo daugiau pieno turi susikaupti motinos krûtyse. Dël to atsiranda ir krûtø nutásimas dël pertempiamos odos. O mokslininkai yra nustatæ, jog motinos pieno riebalø koncentracija atvirkðèiai proporcinga intervalø tarp maitinimø trukmei arba, kitaip sakant, tiesiog proporcinga þindymo daþnumui. Kuo daþniau moteris þindo, tuo riebesnis jos pienas. Kûdikis pasisotina maþesniu pieno kiekiu: krûtis neperkraunamos ir nëra pavojaus joms nutásti. NUJUNKYMO MENAS Þindymas ne vien maitinimas. Tai ir betarpiðkas motinos artumas meilës ir saugumo garantas. Neiðgàsdinti vienumos ir neatstumti vaikai ir vëliau yra dràsesni ir labiau savimi pasitikintys. Leiskime jiems patiems nuspræsti, kada atjunkti nuo motinos krûties. Nenustebkite, jei tai atsitiks treèiais, ketvirtais ar net ðeðtais metais. Tai normalu! Mokslininkai pastebëjo dësningumà: kuo aukðtesnis þinduoliø rûðies iðsivystymo lygis, tuo ilgiau þindomi jaunikliai. Vëliausiai savo vaikus atjunko þmogbeþdþionës ðimpanzës ir gorilos. Tai vidutiniðkai atsitinka ápusëjus penktiesiems metams. Remdamiesi ðia seka, kai kurie antropologai teigia, kad pagal gamtos planà þmogaus vaikui visiðkai atjunkti nuo motinos krûties derëtø ðeðtais septintais gyvenimo metais. Bûtent tuo laiku pradeda kristi pieniniai ir iðdygsta pirmieji nuolatiniai dantys. O kada prasikala pirmasis pieninis dantukas kûdikiui? Vieniems anksèiau, kitiems vëliau; vidutiniðkai pu-

14 motinos ir vaiko sveikata 15 sës metø. Gal tai irgi gamtos þenklas? Jei jaunesniam bandysime duoti koðës, kûdikis jà stums ið burnytës lauk lieþuviu. Suprask; vaikas dar nepasiruoðæs valgyti tirðtà maistà. Iðties, tas lieþuvio iðkiðimas priekin, ávykstantis refleksiðkai, labai svarbus geram þindymui uþtikrinti. Bûtent kûdikio lieþuvis yra pagrindinis darbininkas: raumeninë bangelë, prasidedanti lieþuvio gale ir slenkanti link jo ðaknies, stumia pienà ið krûties á vaiko burnytæ. Maþdaug ðeðiø mënesiø kûdikis jau ne toks kategoriðkas. Besàlygiðkas þinduklio refleksas iðkiðti lieþuvá, bet kà pajutus burnoje, pamaþu silpsta; já pavaduoja jau sàmoningas kûdikio mokëjimas þásti. O kai kûdikis jau pats atsisëda (irgi vidutiniðkai pusës metø) tai dar vienas pasiruoðimo valgyti tirðtà maistà poþymis. Motinos pienas uþtikrina visapusiðkà sveiko iðneðioto kûdikio vystymàsi maþiausiai ðeðis pirmuosius gyvenimo mënesius ir nëra jokio reikalo duoti papildomo maisto iki to amþiaus. Bûtent papildomo, nes pagrindinis kûdikio maistas iki pat pirmøjø metø pabaigos yra motinos pienas. Staigus nujunkymas emociðkai traumuoja kûdiká. Motinà taip pat: dël staigaus hormonø pasikeitimo moteris gali jausti liûdesá ir depresijà. Be to, motina gali patirti nemalonumø dël pritvinkusiø krûtø ar net jø uþdegimo mastito. Laipsniðkas, vos pastebimas atjunkymas yra sveikesnis ir psichologiðkai, ir fiziologiðkai. Natûralus nujunkymas kai vaikas pats iðauga poreiká þásti krûtá. Taèiau ir èia motina gali turëti átakos, skatindama vaiko veiklà, palaipsniui pakeièianèià þindymà. Vaikui augant auga ir jo poreikiai. Mama, bendraudama su vaiku, taip pat neturëtø pasilikti tik þindymo lygmenyje. Beje, þaidimø ir kitokios turiningos veiklos iniciatoriais tiktø pabûti ne tik jai, bet ir tëveliui, kitiems ðeimos nariams. Tiesiog nesàþininga siekti atpratinti vaikà nuo þindymo, nieko ádomaus jam vietoj to nepasiûlant. Jei vaikà mokysite ávairios jo amþiui tinkamos veiklos bei skatinsite smalsiai domëtis aplinka ir jos reiðkiniais, þásti jis papraðys tik tada, kai jam labai reiks bûtent to. Pasitikëkite savo vaiku, jis tikrai nëra piktavalis. Bet ir skubinti neverta. Jei, pavyzdþiui, bandysite iðmokyti kûdiká vaikðèioti ir versite já tai daryti anksèiau, negu jis bus tam fiziðkai pasiruoðæs, maþylis griuvinës, o jei ir pavyks já iðdresuoti, silpni kojø kaulai gali iðkrypti, menkas bus dþiaugsmas þiûrint á pasekmes. Taip ir su maitinimu ið krûties: netekæs motinos pieno per anksti, kûdikis kentës fiziðkai, nes jo organizmas negaus bûtinø geram augimui ir vystymuisi medþiagø, kentës ir psichiðkai, nes saugaus motinos glëbio netekæs vaikas augs baikðtus ir neurotiðkas. Vaikas, kuriam leidþiama paèiam spræsti, kada nusijunkyti, iðlaiko saugø ryðá su motina, auga pasitikinèiu ir savo gyvenimo sëkme tikinèiu, lengviau bendraujanèiu þmogumi. Daugelis ilgai þindþiusiø motinø pastebi, kad jø artimi ryðiai su vaikais ir tarpusavio supratimas iðlieka visà gyvenimà. Ilgiausiai iðlieka naktiniai þindymai prieð uþmiegant. Gal jûsø keturmeèiui sûnui ar penkiametei dukrelei tereikia tik uþsitikrinimo, kad Jûs tada bûsite ðalia. Artumas tikslas, þindymas priemonë, kuri, iðlikusi kaip áprotis, vaikui yra svarbiausiojo þmogaus motinos dëmesio garantija. Jei tvirtai paþadësite, jog bûsite ðalia, gali bûti, kad vaikas sutiks þindymà pakeisti kita artumà suteikianèia priemone, pavyzdþiui, mamytës arba tëvelio prigulimu greta pasekant pasakà, garsiai paskaitant knygà, niûniuojant lopðinæ, pakasant nugarytæ Kartais motinos nerimauja, jog þindymas jau niekada nesibaigs. Vaikui augant tikrai rasis kiti interesai, vystysis nauji gabumai, ir þindymas darysis vis maþiau svarbus. O jo domëjimàsi kita veikla galime skatinti mes patys. Jei vaikui leidþiama nusijunkyti paèiam savo iniciatyva, tai ávyksta ávairiai. Yra vaikø, kurie liaunasi þindæ antraisiais metais, o kiti tæsia iki trejø ar net ilgiau... Vyresniems vaikams motinos pienas jau nëra pagrindinis maisto ir energijos ðaltinis, taèiau jo prieðinfekcinës savybës iðlieka ir padeda vaikui apsiginti nuo ligø. Þindymas labai svarbus ir vyresniø vaikø emociniam vystymuisi, saugumo jausmo uþtikrinimui. Þindomas vaikas nepasidaro per daug priklausomas nuo mamos. Iðties, ilgalaikis þindymas, patenkindamas emocinius poreikius, daro vaikà kaip tik labiau pasitikintá ir nepriklausomà. Idealiai þindymo ryðiai tarp vaiko ir motinos turëtø tæstis iki vaikas iðaugs tà poreiká. Dþiaukitës nuostabia motinystës dovana ir neskubinkite ateities. Literatûros sàraðas: Behram R, Kliegman R, Jenson H. Nelson Textbook of Pediatrics. Philadelphia, Pensylvania, Bengson D. How weaning happens. La Leche League International, USA, Butte NF, et al. Human milk intake and growth in exclusively breast-fed infants. Journal of Pediatrics,1985; 104: Dettwyler KA. A time to wean: The hominid blueprint for the natural age of weaning in modern human populations. In: Stuart-Macadam P, Dettwyler A (Eds.) Breastfeeding Biocultural Perspectives. Aldine de Gruyter, New York, 1995, pp Lawrence RA. Breastfeeding, A Guide for the Medical Profession, Mosby, Palmer G. The Politics of Breastfeeding. Pandora Press, Sears W. Becoming a Father. Schaumburg, USA, The Womanly Art of Breastfeeding. La Leche League International, USA, Wiggins PK. Breastfeeding Mothers Gift. L.A. Publishing Company, USA, Wooldridge MW. Baby-controlled breastfeeding: biocultural implications. In: Stuart-Macadam P, Dettwyler A (Eds.). Breastfeeding: Biocultural Perspectives. Aldine de Gruyter, 1995, p

15 16 savarankiðkos studijos Bendras kûno atðalimas hipotermija Studijø Pirmoji medicinos pagalba trukmë: 2004 m. sausis 2005 m. vasaris m. balandis praktinis mokymas. (40 val.) Mokomàjà medþiagà ðiems nuotoliniams mokymams parengë gydytoja Vanda PUMPUTIENË. Mes taip sutverti, kad sudëtingoms cheminëms reakcijoms (medþiagø apykaitai), kurios vyksta mûsø organizme, optimaliausia C kûno temperatûra. Kad palaikytume ðià temperatûrà, prisitaikome prie ávairiø iðorës sàlygø. Kai ðalta, stengiamës iðlaikyti ðilumà vilkëdami ðiltus drabuþius, valgydami kaloringà maistà. Taèiau ðaltu oru menkai apsirengus ar ilgai bûnant nekûrenamoje patalpoje mûsø organizmas gali pereiti á hipotermija vadinamà bûklæ. Kai ðaltis pakenkia kûnà (rankas, kojas, veidà) tai vadiname nuðalimu. Ðiluma visada pereina ið ðiltesnës vietos á ðaltesnæ. Organizmas gali prarasti ðilumà tokiais bûdais: 1. Kondukcija laidumas. Pvz., ranka palietus ðaltà metalà, ledà ar sniegà ar ákiðus rankà á ðaltà vandená, temperatûra gali nukristi þemiau 37 0 C. 2. Konvekcija kai ðaltas oras juda ir tiesiog persmelkia mûsø kûnà. Tai bûna ðaltà vëjuotà dienà, kai mes, apsirengæ plonai, ilgesná laikà bûname lauke. 3. Radiacija kai ðiluma iðspinduliuojama ið ðiltesnio objekto á ðaltesná, taèiau jie nesilieèia vienas su kitu. 4. Ðilumos atidavimas kvëpuojant. Ákvëpus ðalto oro, mûsø organizme jis suðyla, ir mes iðkvepiame ðiltà orà. Hipotermija vadinamas organizmo vidinës temperatûros nukritimas þemiau 35 0 C. Kai organizmo temperatûra krinta, medþiagø apykaita sumaþëja 50 proc. (nuo tos apykaitos, kuri bûtø, esant 25 0 C aplinkos temperatûrai). Organizme susidaro maþiau anglies dvideginio (CO 2 ), darosi sunkiau kvëpuoti. Daþniausia hipotermijos prieþastis yra atsitiktinis kûno atðalimas. Kitos hipotermijos prieþastys gali bûti: metaboliniai ir endokrininiai sutrikimai, hipotaliamuso disfunkcija (galvos smegenø dalies, kuri reguliuoja kûno temperatûrà, funkcijos sutrikimas), padidintas ðilumos praradimas, sepsis, taip pat nepakankamai su maistu gaunamas baltymø kiekis ir kalorijø skaièius. Hipotermija daþniau iðtinka vyresnio amþiaus þmones ir maþus vaikus. Vyresnio amþiaus þmoniø organizmas labai greitai atðàla. Jø medþiagø apykaita lëtesnë ir organizmas pagamina maþiau ðilumos. Maþiems vaikams dar ne visai iðsivystæs temperatûros reguliavimo mechanizmas. Á hipotermijos bûklæ organizmas kartais pervedamas operacijos metu, kai reikia sumaþinti deguonies poreiká organizme. Klinikiniai hipotermijos simptomai tokie: nestabili hemodinamika, ypaè hipotenzija ir bradikardija, asistolija, sàmonës sutrikimas (net iki komos), susilpnëjusi akiø vyzdþiø reakcija á ðviesà, taip pat patologinis raumenø aktyvumo padidëjimas. Kai organizmo temperatûra aukðtesnë nei 30 0 C, ima drebëti raumenys, padidëja CO 2 kiekis. Dël deguonies trûkumo organizme susidaro rûgðtûs medþiagø apykaitos produktai vadinamoji laktoakcidozë. Kai temperatûra nukrinta þemiau 30 0 C, drebëjimas praeina ir iðryðkëja raumenø rigidiðkumas, sustingimas (panaðu á lavono stingimà). Esant hipotermijai sutrinka ðirdies veikla. Tai gerai matoma uþraðius EKG: sinusinio ritmo lëtëjimas progresuojantis (retas pulsas), su T dantelio inversija ir visø intervalø pailgëjimais. Pastebimas neþymus S T segmento pakilimas. Nukritus organizmo temperatûrai iki C, gali atsirasti prieðirdþiø virpëjimas ir plazdëjimas, pereinantis á skilveliø virpëjimà (taip ima stoti ðirdis). Monitoruojant arterinio kraujo dujø apykaità, pastebimi dideli pakitimai, todël ligoná tenka intubuoti ir pervesti á valdomà kvëpavimà. Iðtikus hipotermijai, ligoniui padidëja gliukozës kiekis kraujyje (hiperglikemija) ir diseminuotas kraujo kreðëjimas kapiliaruose. Dël atsiradusios mioglobinuzijos bûna ûmi inkstø kanalëliø nekrozë, vystosi inkstø funkcijos nepakankamumas. Natrio ir vandens rezorbcija sumaþëja, todël sumaþëja ir kraujo tûris organizme. Hipotermijos gydymas Ligonius su hipotermija privalome hospitalizuoti. Jeigu ligonis kur nors lauke, teikiame skubià medicinos pagalbà. Yra du svarbûs momentai: gyvybiniø organizmo funkcijø stabilizavimas ir saugojimas, kad organizmas neprarastø ðilumos. Niekada neskubëkite paðalinti hipotermijos èia pat lauke, nes staigiai gali prasidëti mirtina ðirdies aritmija. Kà daryti ir kaip gydyti hipotermijà iki ligoná nuveð á ligoninæ: 1. Mûsø pagrindinis ir pirmas uþdavinys iðneðti ligoná ið ðaltos vietos. 2. Su ligoniu elgtis labai atsargiai, nes jam tuoj pat gali prasidëti ðirdies skilveliø virpëjimas. Skilveliø virpëjimà gali sukelti net menkiausia fizinë trauma. 3. Esant vidutinio sunkumo hipotermijai, pradëti ðvelniai ðildyti galvà, kaklà, krûtinæ, kirkðniø sritá. Duoti kvëpuoti ðilto deguonies. 4. Negalima duoti alkoholio, kavos, negalima leisti rûkyti! 5. Kada organizmas atðyla, nustoja drebëti, duoti gerti ðiltø skysèiø. Jeigu yra sunki hipotermija, bet ligonis dar su gyvybës poþymiais, teikiant skubià medicinos pagalbà 1, 2, 3 punktai tie patys, tik ligoniui negalima duoti gerti. Duoti kvëpuoti paðildyto deguonies ir daryti paðildytø skysèiø laðelinæ infuzijà. Ypaè svarbus pastovus ligonio monitoravimas. Negalima skirti jokiø medikamentø: esant hipotermijai, visi medikamentai organizme labai sunkiai metabolizuojami, todël prasidëjus organizmo atðilimui, medikamentø poveikis darosi toksinis. Jeigu yra labai sunki hipotermija (ligonis be gyvybës þymiø), teikiant skubià pagalbà bûtina prisilaikyti ðiø rekomendacijø:

16 savarankiðkos studijos 17 Mokomosios medþiagos Pirmoji medicinos pagalba atsakymø kortelë 1.Kokiais bûdais organizmas gali prarasti ðilumà? 2. Kokie yra klinikiniai hipotermijos simptomai? 3. Kokie yra du pagrindiniai momentai gydant hipotermijà? 4. Kas gali sukelti skilveliø virpëjimà, t. y. klinikinæ mirtá, ligoniui esant hipotermijos bûklëje? 5. Kodël negalima skirti jokiø medikamentø ligoniui, esanèiam hipertermijoje? minutes stebëti pulsà ir kvëpavimà. 2. Jeigu neaptinkame pulso stambiose kraujagyslëse ir ligonis nekvëpuoja, pradëti reanimacijos A.B.C. 3. Prijungti monitoriø ar uþraðyti EKG ir stebëti ðirdies ritmà. Jeigu yra skilveliø virpëjimas, skubiai defibriliuoti 360 J (dþauliø). 4. Pamatuoti vidinæ kûno temperatûrà per rectum. 5. Jeigu defibriliacija nesëkminga ir vidinë kûno temperatûra 30 0 C ar aukðtesnë, reikia pakartoti defibriliacijà. Jeigu vidinë kûno temperatûra yra þemiau 30 0 C nedefibriliuoti. 6. Jeigu defibriliacija sëkminga, suleisti lidokaino 1 mg/kg, kita dozë 0,5 mg/kg (sulaðinti per 15 minuèiø) laðelinë infuzija. 7. Ligoná intubuoti ir duoti ðilto deguonies. 8. Laðelinë infuzija. Jeigu per 15 minuèiø mes ligoná galësime nuveþti á stacionarà, nereikia prieð tai jo imti atðildyti. Atsiradusiø simptomø priklausomybë nuo kûno vidinës temperatûros VðÁ Baltic Human Resourses IEÐKO SLAUGYTOJØ, kurios galëtø dirbti Nyderlandø sveikatos apsaugos institucijose Operacinës, anestezijos ir intensyvios terapijos ir vaikø slaugytojams siûlomas darbas Nyderlandø sveikatos apsaugos institucijose. Atrankà vykdo VðÁ Baltic Human Resourses. Reikalavimai pretendentams: 1. Bendrosios praktikos slaugytojo (medicinos sesers) diplomas; 2. Kvalifikacijos (specializacijos) paþymëjimas; 3. Darbo patirtis ne maþiau 6 mën.; 4. Amþius iki 35 metø. Visais klausimais kreiptis: Pamënkalnio 23/5-6, Vilnius Tel.: 8 (5) , ir Faksas: 8 (5) Mobilus tel.: El. paðtas: bhr@mail.tele2.lt

17 18 savarankiðkos studijos Nuotolinio mokymo Pirmoji medicinos pagalba dalyvio atsakymo kortelë Vardas Pavardë Dalyvio numeris Jûsø adresas ir telefonas Nuotolinio mokymo Pirmoji medicinos pagalba dalyviø dëmesiui Praðome ádëmiai uþpildyti atsakymø kortelæ. Pasitikrinkite ar teisingai uþraðëte savo mokymo dalyvio numerá. Primename, kad galioja tik iðkirpta ið leidinio atsakymø kortelë. Ðio numerio atsakymø kortelæ praðome iðsiøsti iki sausio 31 d. adresu: Nuotolinës studijos, SDTSC, Rugiø g. 1, LT Vilnius. Jeigu atsakymus Jums patogiau patiems atneðti á SDTS centrà, praðome juos palikti sekretoriate (II a.). ÁSTAIGOJE PERÞIÛRIMOS PAREIGYBINËS INSTRUKCIJOS. ADMINISTRACIJAI KYLA ABEJONIØ DËL SLAUGYTOJØ PAVALDUMO. KOKIE TEISINIAI DOKUMENTAI PATVIRTINA SLAUGYTOJØ PAVALDUMÀ? Pirmiausia, kiekviena asmens sveikatos prieþiûros ástaiga pagal savo ástaigos struktûrà gali nusistatyti pavaldumà. Teisës akto, reglamentuojanèio sveikatos prieþiûros specialistø pavaldumà, nëra, todël reikia vadovautis teisës aktais medicinos normomis: 1. Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birþelio 14 d. ásakymo Nr. V-437,,Dël Lietuvos Respublikos medicinos normos MN 28:2004,,Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisës, pareigos, kompetencija ir atsakomybë patvirtinimo (Þin., 2004, Nr ) punktu,,atsiskaityti uþ atliekamus slaugos veiksmus, rezultatus aukðtesnes pareigas uþimanèiam slaugytojui pagal sveikatos prieþiûros ástaigos valdymo struktûrà, 2. sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkrièio 27 d. ásakymo Nr. 691,,Dël Lietuvos Respublikos medicinos normos MN 57:1998,,Bendruomenës slaugytojas. Funkcijos, pareigos, teisës, kompetencija ir atsakomybë patvirtinimo (Þin., 1998, Nr ) 9.1. punktu,,slaugytojas pavaldus ir atsiskaito aukðtesnes pareigas einanèiam slaugytojui pagal ástaigos slaugos valdymo struktûrà. SAM vyr. specialistë Nijolë Bielinienë

18 19