LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS. Aleksandra Kliščenko

Transcription

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS BIOLOGINIŲ SISTEMŲ IR GENETINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS Aleksandra Kliščenko Šunų klubo sąnario displazijos genetiniai aspektai Canine hip dysplasia genetic aspects MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS Darbo vadovė: prof. dr. Ilona Miceikienė KAUNAS 2014

2 2

3 TURINYS Santrauka...5 Summary...6 Terminų ir santrumpų sąrašas...7 Įvadas Literatūros apžvalga Klubo sąnario sandar Audinių pokyčiai, esant displazijai Klinikiniai klubo sąnario displazijos ligos požymiai Klubo sąnario displazijos diagnostika Klubo sąnario displazijos diagnostikos metodas - OFG Klubo sąnario displazijos diagnostikos metodas - PennHip Klubo sąnario displazijos diagnostikos metodas - DNR tyrimas Klubo sąnario displazijos gydymas Klubo sąnario displazijos ambulatorinė / konservatyvi terapija (gydymas) Klubo sąnario displazijos medikamentinis gydymas Klubo sąnario displazijos chirurginis gydymas Šunų klubo sąnario displazijos atsiradimo genetiniai veiksniai Šunų klubo sąnario displazijos atsiradimo negenetiniai veiksniai Literatūros apžvalgos aptarimas Tyrimų medžiaga ir metodai Klubo sąnario displazijos tyrimo medžiaga Klubo sąnario displazijos tyrimo metodika pagal UAB "Jakovo veterinarijos centras" (taisyklės sudarytos atitinkamai LKD ir FCI reikalavimams ir Митин В. Н., Ягников С. А., Любимов В. А. Журнал "Ветеринар" P. 7 9.) Tyrimo atlikimo eiga Klubo sąnario displazijos parametrų diagnostinis įvertinimas Klubo sąnario displazijos laipsniai Klubo sąnario displazijos sertifikatas Tyrimų rezultatai Šunų klubo sąnario displazijos pasireiškimas. Tyrimai atlikti UAB "Jakovo veterinarijos centras" Veislės įtaka šunų klubo sąnario displazijos paplitimui

4 3.3. Amžiaus įtaka šunų klubo sąnario displazijos pasireiškimui Lyties įtaka šunų klubo sąnario displazijos pasireiškimui Šunų klubo sąnario displazijos tyrimų monitoringo duomenys Rezultatų aptarimas Išvados ir rekomendacijos Išvados Rekomendacijos Literatūros sąrašas Padėkos

5 SANTRAUKA Baigiamojo darbo tema Šunų klubo sąnario displazija genetiniai aspektai Baigiamasis darbas atliktas metais Biologiniu sistemų ir genetinių tyrimų institute, K. Janušausko gyvūnų genetikos laboratorijoje. Baigiamojo darbo kiekis 53 puslapių, 15 paveikslėlių, 8 lentelės. Darbo objektas ir uždaviniai. Išanalizuoti šunų klubo sąnario displazijos paveldimumą. Uždaviniai: išanalizuoti literatūrą apie šunų klubo sąnario displazijos genetinius aspektus, klinikinius požymius, diagnostikos ir gydymo metodus, priežastis, paveldėjimą, įvairių veislių šunų displazijos paplitimą, įvertinti genetinių veiksnių - veislės, amžiaus ir lyties įtaką - šunų klubo sąnario displazijos atsiradimui. Mokslinių tyrimų metodologija. Surinkti ir išanalizuoti literatūrą apie šunų klubo sąnario displazijos paplitimą " Jokovo veterinarijos centras" smulkių gyvūnų klinikoje. Rezultatai ir išvados metais buvo ištirta 638 šunų, iš kurių 169 nustatyta KDS, tai sudaro 26,5% visų ištirtų šunų. Dažniausiai KDS sirgo Amerikiečių stafordšyro terjerai (66,6%), Bordo dogai (66,6 %), Kaukazo aviganiai (57,1%), Anatolijos Karabašai (50%), Korsikos šuo (50%), Leonbergeriai (50%) ir Rytų Europos aviganiai (50%). Rečiausiai sirgo - Sibiro haskiai (7,1%), Amerikiečių akita (10%), samojedai (10%) ir dobermanai (11,1%). Dažniau KSD pasireikšdavo patelėms (31,5%) nei patinams (26,3%). Pagal pasaulinės organizacijos OFA duomenis, atliktus metais Bordo dogai, senbernarai ir juodieji Rusų terjerai užima pirmaujančias pozicijas pagal ligos pasireiškimo dažnumą. Pagal Jakovo veterinarijos centras surinktus duomenis pirmaujančias vietas pagal ligos vystymosi dažnumą užima Amerikiečių stafordšyro terjerai, Bordo dogai ir Anatolijos Karabašas. Lyginant penkerių metų duomenis metais nustatytas mažiausias ligos dažnumo pasireiškimas ( 8,3 %). Tai rodo, kad veisėjai atsakingai žiūri į jų augintinių sveikatą ir remiasi veterinarijos gydytojų patarimais neveisti nesveikų gyvūnų. 5

6 SUMMARY Topic of Final study thesis Canine hip dysplasia genetic aspects Final work accomplished in the year in Institute of Biology Systems and Genetics, K. Janušauskas Laboratory of Animal Genetics. Volume of Final work 53 page original, 15 pictures, 8 tables. Object and tasks of work. Analyse heredity of canine hip dysplasia. Tasks: analyse literature about canine hip dysplasia genetic aspects, clinical signs, diagnosis and treatment methods, causes, inheritances, prevalence of dysplasia in different breeds of dogs; evaluate influence of genetic factors - breed, age and sex to occurrence of canine hip dysplasia. Research methodology. Gathering and analysing literature about canine hip dysplasia prevalence in Jokov veterinary center. Results and conclusions. During years were examined 638 dogs for hip dysplasia manifestation, of which 169 established HD, accounting for 26,5% of the tested dogs. Mostly HD had the American Staffordshire Terrier (66.6%) Dogue de Bordeaux (66.6%), Caucasian shepherd (57.1%), the Anatolian Shepherd Dog (50%), the Corsican dog (50%), Leonberger (50%) and East European shepherd (50%). Least amount of HD were in - Siberian Huskies (7.1%), American akita (10%), Samoyed (10%) and a Dobermans (11.1%). More often CHD were fixed in bitches (31,5%) than in male dogs (26,3%). Up to 18 months age, hip dysplasia established 26,6%, and over 18 months 31,8%. According to the global organization of OPA made researches in Bordeaux Great Dane, St. Bernard and Black Russian Terrier occupies a leading position in the disease occurrence frequency. According to Yakov veterinary center collected information leading figures in disease development of frequency takes American Staffordshire Terriers, Dogue de Bordeaux and the Anatolian Shepherd Dog. Comparing the five years of data in 2013, fixed the lowest incidence of the disease (8.3%). This shows that the breeders responsibly approach to their pets' health and is based on the vets advice not to breed sick animals. Abdukcija atitraukimas. TERMINŲ IR SANTRUMPŲ SĄRAŠAS 6

7 Acetabulum klubaduobė, gūžduobė. Alelis savita tam tikro geno forma. Artritas tai uždegiminė liga, kuri pažeidžia sąnarius Autbridingas kryžminimasis tarp dviejų populiacijų individų, kurie neturi giminingų ryšių. CHD - šuns klubo sąnario displazija (canine hip dysplasia). DNR genetinė medžiaga, kurioje nukleotidų sekamos užrašyta biologinė informacija. Fenotipas organizmo savybių, požymių, sandaros struktūrų ir funkcijų visuma, susidariusi per jo individualaus vystymosi procesą. Fibroblastas - jungiamojo audinio ląstelės, gaminančios tarpląstelinio užpildo komponentus. Genas DNR segmentas, kuriame glūdi biologinė informacija apie baltymo ar RNR struktūrą. Genotipas organizmui saviti aleliai tiksliai apibrėžtame genų lokusų skaičiuje. Hematomezis vėmimas su krauju. Hiperekstenzija pertempimas. Hipertrofija - organo arba audinio pernelyg didelis išaugimas dėl ląstelių apimties padidėjimo (nekintant jų skaičiui). Hipotrofija ląstelių ir audinių degeneracija dėl nepakankamos mitybos. Inbrydingas kryžminimasis tarp dviejų populiacijų individų, kurie yra artimiau giminingi negu tai būtų atsitiktinai tikėtina. Intercondylar tarkrumplinis. Korelaicinis kintantis. Kranialinis priekinis. KS - klubo sąnarys. Lateralinis šoninis, išorinis. Makrofagocitas - monocitų kilmės ląstelė, kurios pagrindinės funkcijos fagocitozė ir dalyvavimas imuninėje sistemoje. Melena juodos spalvos išmatos. NVNU - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. OFA - Orthopedic Foundation for Animals (Ortopedijos fondas gyvūnams). Osteoartritas (OA) - tai lėtinė degeneracinė sąnarių liga, pasireiškianti židinine kremzlės destrukcija, lydima pokyčių pokremzliniame kaule ir naujų darinių osteofitų susidarymu. Proksimalinis artimasis. Sagitalinis strėlinis. Sesamoidinis sezamiškasis kauliukas. Įvadas 7

8 Žodis "displazija" yra kilęs iš graikų kalbos žodžių (dys - tai reiškia nuokrypis nuo normos ir plasia - plėtra ir formavimas). Displazija - vystymosi sutrikimas. Klubo sąnario displazija - tai neišsivysčiusios sąnario duobutės anatominis defektas, kuris yra pavojingas ir gali pažeisti dubens galūnių judėjimo funkciją (Ягников, 2005). Klubo sąnario displazija (KSD) - paveldima liga, kuriai būdingas kongruentiškumo (sutapimo, suderinimo) nebuvimas tarp acetabulumo (klubaduobė) ir šlaunikaulio galvutės, todėl gali išsivystyti sunkūs patologiniai susirgimai: dislokacijos, išnirimai, artritas arba osteoartritas (Филиппов, 2013). Paveldimumas yra organizmo gebėjimas perduoti palikuonims savo požymius ir individualios raidos savitumus. Paveldėjimas yra požymių perdavimo palikuonims būdas (Rančelis, 2000). Liga gali pasireikšti 50 ar daugiau procentų kai kurių didelių veislių šunims. Šunų KSD nenustatoma jiems gimstant, bet gali būti identifikuojama pirmais gyvenimo metais. (Todhunter et al., 2005). Etiologiniu arba priežastiniu šunų KSD fonu yra laikomas veiksnių paveldimumas. Šis terminas kilęs iš ūkiui ir skerdimui skirtų gyvūnų, ir teigia, kad ne tik paveldimumas, bet ir aplinkos veiksniai - ypač mityba vaidina svarbų vaidmenį nustatant ligos charakteristiką. Santykinė šių veiksnių svarba išreiškiama kaip paveldimumo laipsnis. Genetiniai veiksniai lemia apie 60% šunų KSD susidarymų ( Darbo uždaviniai: 1. Surinkti ir išanalizuoti literatūrą: apie šunų displazijos klinikinius požymius apie šunų displazijos diagnostikos ir gydymo metodus apie šunų displazijos atsiradimo aplinkos ir genetines priežastis apie šunų displazijos paveldimumą apie displazijos paplitimą įvairiose šunų veislėse 2. Ištirti šunų displazijos pasitaikymo dažnumą įvairiose veterinarinėse klinikose Lietuvoje. 3. Įvertinti veislės, amžiaus ir lyties įtaką šunų displazijos atsiradimui ir vystymuisi. Darbo tikslas: išanalizuoti genetinių veiksnių įtaką šunų klubo sąnario displazijos atsiradimui ir vystymuisi. 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Klubo sąnario sandara 8

9 Klubo sąnarį sudaro užpakalinės kojos tvirtinimasis prie kūno ir yra šlaunikaulio kamuolys bei lizdas (klubaduobė). Kamuolio dalis yra šlaunikaulio galvutėje, o klubaduobė (acetabulum) yra ant dubens. Esant sveikam sąnariui kamuolys laisvai sukasi lizde (klubaduobėje). Siekiant palengvinti judėjimą kaulų formos puikiai dera tarpusavyje, taip pat ir galvutė su klubaduobe (kamuolys su lizdu). Sąnariui sustiprinti, du kaulai susijungia tarpusavyje stipriu raiščiu. Raištis tvirtai laiko šlaunikaulio galvutę klubaduobėje. (1 pav.) Sąnaris yra tarp dviejų priešingų kaulų paviršių, kiekvieną jų dengia sąnarinė kremzlė ir jis apsuptas sąnario kapsule (Kealy et al, 2011). Be to, sąnario kapsulė, kuri yra labai stipri, jungiamojo audinio juosta juosia du kaulus, pridedant papildomo stabilumo ir tvirtumo. Sritis, kur kaulai liečiasi vienas su kitu, vadinamas sąnariniu paviršiumi. Sąnarinis paviršius idealiai lygus ir minkštas, su akytu kremzlės sluoksniu. Be to, sąnaryje yra labai klampus skystis, kuris sutepa sąnarinį paviršių. Šuns su sveikais sąnariais visi šitie faktoriai veikia kartu, kad užtikrintų sklandų ir stabilų sąnarių veikimą. Klubo sąnario displazija yra susijusi su nenormalia sąnarių ir raumenų, jungiamojo audinio ir raiščių struktūra bei silpnumu, kurie paprastai palaiko sąnarį. Pradedant vystytis sąnarių silpnumui, abiejų kaulų sąnariniai paviršiai praranda tarpusavio ryšį. Toks dviejų kaulų atsiskyrimas sąnaryje vadinamas subliuksacija (laisvumas), ir tai sukelia staigius sąnario dydžio ir formos pokyčius. Dauguma displastinių šunų gimsta su normaliais sąnariais, bet dėl genetinių ir aplinkos veiksnių minkštieji audiniai, supantys sąnarį, vystosi nenormaliai ir sukelia laisvumą. Būtent šis panirimas ir klubo sąnario pakitimai, kurie sukelia displazijai būdingus simptomus, yra siejami su liga. KSD gali būti, o gali ir nebūti abipusė; gali įtakoti kaip kairįjį taip ir dešinįjį sąnarius (Foster et al.). Klubaduobė Sąnarinis paviršius Šlaunikaulio kaklelis Šlaunikaulio galvutė Šlaunikaulis 1 pav. Sveikas klubo sąnarys ( Audinių pokyčiai, esant diplazijai 9

10 Prieš pasireiškiant bet kokiems požymiams, kuriuos galima įvertinti rentgenu, įvyksta struktūriniai raumenų, raiščių ir kremzlių audinių pokyčiai. Ląsteliniai ir molekuliniai pokyčiai įvyksta sąnario kapsulėje ir sinovijos skystyje. Sinovijos skysčio tūris sąnaryje padidėja, ir apvalusis raištis, kuris jungia šlaunikaulio galvutę su klubaduobę išsiplečia. Paprastai, lygus sąnarinis kremzlės paviršius, dengiantis šlaunikaulio galvutės ir klubaduobės kraštus, nusitrina ir susilpnėja, ir išsivyto sąnario kapsulės uždegimas bei sutirštėjimas (Todhunter et al., 2005). Tyrimas parodė, kad vienas iš pirmųjų pastebimų ligos pokyčių yra pectineus (skiauterinis raumuo) raumens raumeninių skaidulų hipertrofija arba patinimas. Yra manoma, kad hipertrofija yra kompensuojamasis prisitaikymas prie ekstremalios susitraukimų įtampos ir gali būti raumenų masės padidėjimo, siekiant išlaikyti klubaduobę ir šlaunikaulio galvutę tinkamoje padėtyje, rezultatas. Buvo manoma, kad liga apima tik šalia KS esančius audinius. Tačiau, duomenys rodo, kad peties ir kelio sąnariai ir sąnariai tarp stuburo slankstelių dažnai parodo panašius pokyčius. Šis pastebėjimas rodo, kad KSD yra tiesiog ryškiausiai pastebima bendra anomalija, įtakojanti sąnarius (Todhunter et al., 2005). Kitas tyrimas parodė, kad pectineus raumens struktūra gerokai skiriasi tarp 2 mėnesių amžiaus šuniukų, kurių galiausiai išsivystė sveiki sąnariai, ir tų, kurie turėjo displazijos požymių iki 24 mėnesių amžiaus. Dvi grupės skyrėsi pagal raumenų skaidulų dydį, bet šį kartą, gyvūnų su displazija raumeninių skaidulų buvo mažiau (hipotrofija), ir santykis tarp kontaktilinių ir nekontaktilinių audinių buvo žemesnis. Taigi, pažeistų gyvūnų ne tik sumažėjo gebėjimas susitraukti raumenims, bet ir jų raumenys tapo mažiau elastingi. Šis tyrimas kelia sąnarių nestabilumo (silpnumo) klausimą: kartą ištemptas, ar raumuo bus linkęs išsitempti, ko pasekoje klubo sąnarys taps laisvesnis. Deja, neįmanoma atsakyti ar tokie skirtumai yra priežastiniai ar koreliaciniai (priežastiniai, priklausomi). Vis dėlto, displazija apibūdinama kaip sąnarių laisvumas. Ar toks sąnarių laisvumas yra patologinio ligos proceso rezultatas, ar laisvumas yra ligos priežastis, nustatyti neįmanoma. Tačiau, reikia žinoti, kad sąnarių laisvumas ir KSD sutinkami kartu. Yra šioks toks pastebėjimas: visų šunų, turinčių KSD, sąnariai yra laisvi, bet ne visi šunys su laisvais sąnariais serga KSD. Nežinoma, kas atsiranda pirmiau: kaulinių paviršių pokyčiai, vedantys prie padidėjusio sąnarinių paviršių susidėvėjimo ir sąnario nestabilumo ar atvirkščiai. Gali būti, kad abu procesai vyksta kartu ir yra pasikartojantys. Kiti pokyčiai, kurie gali įtakoti klinikinius požymius, tokius, kaip skausmas, eisenos sutrikimai, arba radiologinius KSD požymius, yra sąnario kapsulės sustorėjimas ir apvalaus raiščio patinimas. Subtilūs ir išankstiniai sąnario kremzlės struktūriniai pokyčiai taip pat atsiranda prieš klinikinius požymius. Paveiktų gyvūnų A ir B tipų ląstelių santykis skiriasi nuo normos. A tipo ląstelės makrofagai, tai yra didelės vienbranduolės ląstelės, kurias gamina imuninė sistema, kurios prarija pažeistas ląsteles ir kraujo audinius. B tipo ląstelės fibroblastai, jie yra jungiamojo audinio pirmtakai. Vieno tyrimo metu A tipo ląstelių populiacijos 10

11 skaičius padidėjo. Svarbu žinoti, kad tokie pokyčiai buvo pas šunis, kurių radiologiniai tyrimai parodė visiškai sveikus sąnarius (Cargill et al., 2011) Klinikiniai klubo sąnario displazijos ligos požymiai Šunų KSD yra paveldima patologija, dėl kurios šlaunikaulio galvutė palaipsniui išstumiama iš klubaduobės ir vystosi sąnario nestabilumas ir uždegiminiai pakitimai (Kvalkauskas, 2013). Simptomai priklauso nuo sąnario laisvumo ar silpnumo laipsnio, uždegimo stadijos ir degeneracijos būklės. Svarbu pažymėti, kad skausmo barjeras ne visada sutampa su ligos progresavimu. Kai kurie šunys su lengva displazijos forma gali kęsti ekstremalų skausmą. Tuo tarpu, šunys su sunkia displazijos forma pripranta prie skausmo ir gali nerodyti jokių ligos požymių ( KSD pasireiškia ne iš karto, o tik šuniui augant. Tik retais atvejais galima sąnario displaziją įtarti šuniukams iki 4 mėnesių amžiaus. Šuniukai daugiau guli, mažai juda. 4-9 mėnesių šuniukai jaučia skausmą klubo sąnaryje, todėl sunkiau keliasi, guldami griūva, stengiasi ne bėgioti ristele, o šuoliuoti. Šuniukų klubo sąnario raumenys būna sunykę, atsiranda pakitimų juosmens - kryžiaus ir kelio sąnariuose. Vyresni nei 9 mėnesių šunys vaikšto trumpu žingsniu, nuleidę galvą, o bėga šokdami kaip kiškiai atsispirdami iškart abiem užpakalinėmis letenomis. Klubo sąnario paviršiai skausmo receptorių neturi (įnervuota tik sąnario kapsulė), todėl nežymūs sąnario pakitimai ilgą laiką gali likti nepastebėti. Daug skausmo receptorių yra antkaulyje, todėl sąnario displazijos keliami skausmai gali pasireikšti gana įvairiai, priklausomai nuo ligos sukeltų pakitimų pobūdžio. Pirmasis klinikinis požymis skausmas. Šunys nenoriai keliasi, eina, bėga. Vėliau, ligai vystantis, pasireiškia kiti klinikiniai požymiai, tokie kaip silpnumas po poilsio, nesugebėjimas pasukti galūnės įvairiomis kryptimis. Pagrindinis klubo sąnario displazijos simptomas abiejų klubo sąnarių laisvumas, besikartojantis arba pastovus šlubavimas (Kvalkauskas, 2013). Būdingi klubo sąnario displazijos požymiai: zuikio šuoliai (ypač eianant laiptais į viršų); pratimų netoleravimas; svyruojanti eisena (užpakalinė dalis juda pirmyn ir atgal labai ryškiai); standumas / skausmas; sunkumas atsistoti iš gulimos ar sėdimos pozicijos; sėdėjimas "varlės" padėtyje (vienas klubas išsinarina atgal); 11

12 Progresuojančios klubo sąnario displazijos simptomai: nenoras bėgti, šokinėti, lipti laiptais; parodomas skausmas palietus; užpakalinių galūnių šlubavimas, dažniau pablogėja po apkrovos; užpakalinės kojos daug arčiau viena prie kitos nei priekinės (pvz., siaura stovėsena) ( užpakalinių ketvirčių raumenų masės sumažėjimas; artritas (ypač vėlesnėse stadijose); labai nenori būti paliestas; neaiškios kilmės agresyvus elgesys; ( Klubo sąnario displazijos diagnostika Pagrindinė priemonė diagnozuojant ligą yra preliminari fizinė apžiūra ir rentgenologiniai tyrimai, patvirtinantys susirgimą. Į fizinį patikrinimą įeina tokios manipuliacijos, kurios padeda nustatyti skausmą ir klubo sąnario judesių amplitudę. Palpuojant nustatomas laisvumo laipsnis, ir Ortolani tyrimas (fizinės apžiūros dalis dėl KSD, kurio metu pakeičiama klubo sąnario dislokacija), kurio metu galima nustatyti šlaunikaulio galvutės poslinkį į sąnario duobutę, vadinamą acetabulum (klubaduobė). Tikslesnė diagnozė nei tradicinė - klubo išplėstinis rentgenologinis tyrimas, gali būti pateikiama naudojant dorsolateralinio panirimo (DLS) tyrimą, kuris neseniai buvo sukurtas Kornelio universitete (Todhunter et al., 2005). Jeigu šuniui pasireškia pirminiai artrito pažymiai, tai dažniausiai nesunku nustatyti ir sąnario pokyčius, kurie gali būti matomi rentgeno nuotraukoje. Be to, galima jausti sąnario laisvumą palpuojant ir sukelti skausmą sukant ir sulenkiant gyvūno koją. Nepaisant to, rezultatai yra paprasti ir juos nesunku interpretuoti (Beale, 2004). Palpacija turi tokią pačią reikšmę kaip ir rentgeno tyrimai, nustatnt KSD, kai šuo yra anestezuojamas arba giliai seduojamas. Tikslas yra įvertinti pasyvų klubo laisvumą kiekybiškai ir kokybiškai (Brinker et al, 2006). Tyriamų šunų amžius. Daugeliui veislinių šunų klubo sąnario displazijos ekspertizė atliekama jau nuo 12 mėnesių amžiaus, tačiau gigantiškų veislių šnims, tokiems kaip: Neapolio mastinai, bulmastifai, mastifai, Bordo dogai, Brazilų mastifai, Pirėnų mastifai, Ispanų mastifai, 12

13 leonbergeriai, Kaukazo aviganiai, Vidurinės Azijos aviganiai, senbernarai, broholmeriai, Maljorkos buldogai, tozos, Korsikos šunys, Kanarų dogai, Anatolijos karabašai, Pirėnų kalnų šunys, Tibeto mastifai, Vokiečių dogai, Berno zenenhundai, didieji Šveicarų zenenhundai, juodieji Rusų terjerai, niūfaundlendai ir landsyrai, HIP displazijos ekspertizė atliekama nuo 18 mėnesių amžiaus ( Ne kartą buvo įrodyta, kad amžius tyrimo metu yra veiksnys, kuris įtakoja visas klubo sąnario displazijos rūšis (Wood et al., 2003a). Standartinis tyrimo amžius buvo pasiūlytas toks, kai pasireiškia pirminiai požymiai, bet kol nėra antrinių požymių pasireiškimo ( ). Gimimo sezonas. Taip pat įtakoja klubo sąnario būklę (Wood et al., 2003b), tačiau yra akivaizdžiai daug sunkiau standartizuoti šitą parametrą. Vis dėlto galima atkreipti į jį dėmesį, kaip į faktorių, įtakojantį klubo sąnario displazijos vystymąsi, apskaičiuojant veisimo rodiklius ( ). Pozicionavimas (kūno pozicijos parinkimas). Patikrinimo metu yra veiksnys, kurį galima įtakoti parenkant tinkamą gyvūno fiksavimą ( Sedacija. Buvo įrodyta, kad sedacija tyrimo metu ženkliai įtakoja rezultatus (Malm et al., 2006) ir turėtų būti standartizuojama ( Taip pat paimamas kraujas biocheminiams tyrimams, elektrolitų balansui nustatyti ir šlapimo tyrimai. Jie padeda matyti bendrą ligos vaizdą. Bet kokia informacija apie šuns giminingus ryšius taip pat yra naudinga ( Maždaug pusė gyvūnų, kuriems atliekamas klubo sąnarių sveikatos patikrinimas nerodo jokių fizinių požymių ir yra tinkami veisimui. Yra du skirtingi tyrimo metodai, kuriuos galima atlikti. Tradicinis yra OFG tyrimas. Kitas, santykinai naujesnis tyrimas - PennHip metodas (Beale, 2004) Klubo sąnario displazijos diagnostikos metodas - OFG Ortopedijos Fondo Gyvūnų (OFG) registras buvo įkurtas 1966 metais, ir tapo didžiausiu pasaulyje visų veislių registru, kuriame yra duomenys apie įvertintą klubo sąnario sveikatingumą šimtiems tūkstančių šunų. Veterinarijos gydytojai naudojasi specialiomis rekomendacijomis, kurias pateikia OFG, kaip atlikti KSD tyrimą padarę nuotraukas pagal rekomendacijas siunčia OFG organizacijai, kurioje radiologai įvertina ir sertifikuoja šunį. Diagnostikos tikslumas didėja po 24 mėnesių nuo šuns gimimo, todėl, norint užtikrinti didesnį tikslumą, OFG numato tyrimus atlikti ne 13

14 jaunesniems, kaip 2 metų šunims. Kadangi, kai kurios kalės patiria padidėjusią klubo sąnario subliuksaciją (laisvumą) kai jos yra šilumoje, nėščios arba žindančios, OFG pataria nedaryti tyrimų šiuo laikotarpiu. Norint gauti teisingus rezultatus ir užtikrinti, kad raumenys yra atsipalaidavę, OFG rekomenduoja, kad šuo būtų anestezuotas atliekant rentgenogramą. OFG radiologai įvertina klubo jungčių atitikimą, kongruentiškumą, klubaduobės būklę, dydį, formą ir struktūrą šlaunikaulio galvutės ir šlaunikaulio kaklelio. Radiogramos peržiūrimos trijų radiologų ir jie duoda bendrą įvertinimą. Rezultatai paskiriami remiantis gyvūno klubo konformacija (susiformavimas), palyginus su kitais individais tos pačios veislės ir amžiaus. Toliau OFG priskiria įvertintus gyvūnus vienai iš septynių kategorijų (laipsnių). Normalūs sąnariai apibūdinami kaip: puikūs, geri ar taisyklingi. Jei sutarimo prieiti nepavyko, šuniui priskiriama ribinė displazija. Šunys, su ryškiais KSD požymiais, skirstomi į: lengvo, vidutinio, sunkaus laipsnio. Šunys, kuriems nustatyta ribinė arba lengvo, vidutinio ir sunkaus laipsnio displazija, neturi teisės gauti OFG selekcinių numerių. OFG taip pat teikia preliminarius vertinimus (atliktus vieno OFG radiologo) šunims jaunesniems nei 24 mėnesių amžiaus, norint padėti veisėjams pasirinkti veislinį gyvūną. Preliminaraus vertinimo patikimumas svyruoja tarp 70 ir 100%, priklausomai nuo veislės (Beale, 2004) Klubo sąnario displazijos diagnostikos metodas - PennHip Pensilvanijos klubo tobulinimo programa (Hip Improvement Program (PennHIP)) naudoja unikalius šuns klubo sąnario rentgeno vaizdus, kad tiksliau nustatytų ir kiekybiškai įvertintų bendrą sąnario būklę ir paslankumą. Ši programa buvo sugalvota 1983 metais ir pradėta naudoti 1993 m. Darant rentgeno nuotraukas šuo giliai seduojamas, nuotraukas galima daryti jau nuo 16 gyvenimo savaitės. Nuotraukos daromos dviejose pozicijose užpakalinėms galūnėms esant neutralioje padėtyje, norint užtikrintų maksimalų sąnarių paslankumą. Jie vadinasi atitraukimo ir suspaudimo rentgeno vaizdais. Svoris ir išoriniai prietaisai naudojami siekiant padėti pastumti šlaunikaulio galvutę prie arba nuo oacetabuliumo (klubaduobės). Šlaunikaulio galvutės poslinkių suma yra įvertinama naudojant tempimo indeksą arba TI. TI svyruoja nuo 0 iki 1 ir apskaičiuojamas, matuojant atstumą nuo šlaunikaulio galvutės centro, judant į šonus nuo acetabulum centro ir dalijant jį iš šlaunikaulio galvutės spindulio. TI lygus 0 rodo, kad jungtis labai nelaidi. TI lygus 1, rodo visišką išnirimą su mažai arba be jokios šlaunikaulio galvutės apimties. Su indeksu 0,6 sąnarys yra 60% išniręs ir yra dvigubai silpnesnis negu sąnarys su TI lygu 0,3. Trečioji radiografijos pozicija yra tokia pati, kaip darant OFG. Sąnario išplėstinis vaizdas naudojamas norint gauti papildomą informaciją apie galimas sąnarių ligas (Beale, 2004). 14

15 Norint nustatyti galutinę diagnozę "klubo sąnario displazija", gyvūnui atliekama streso rentgenograma pagal Fluckiger metodą. Atlikus rentgenogramą nustatomas išsiblaškymo (distrakcijos) indeksas (II), kuris yra lygus d ir r dydžių santykiui. II (išsiblaškymo indeksas) = d/r II <0,3 tikimybė susirgti displazija yra minimali; II > 0,5 didelė tikimybė išsivystyti KS displazijai (Ягников, 2005) Klubo sąnario displazijos diagnostikos metodas DNR tyrimas Bioiberica Veterinaria, po kelerių metų tyrimų, sukūrė Dysgeną, pirmąji DNR lustą (čipas), kuris leis nustatyti genetinį polinkį į KSD, visų amžių šunims. Naudojant paprastą kraujo mėginį, Dysgenas gali vienu metu aptikti septynis genetinius žymenis, susijusius su KSD. Turint šią informaciją iki pirmųjų klinikinių KSD simptomų pasireiškimo, bus galima imtis prevencinių priemonių, kad būtų galima kiek įmanoma atitolinti ligos vystymąsi. Dysgenas buvo prieinamas labradoro retriverio veislės šunims; artimiausiu metu jis bus prieinamas ir kitų veislių šunims. Nors KSD yra kompleksinė (poligeninė) paveldima liga, nes ligos išsivystyme dalyvauja daugiau nei vienas genas, Dysgenas įvertina atitinkančius genetinius žymenis, susijusius su šia liga, ir parodo, jeigu šuo turi genetiškai nulemtą rizikos variantą. Naudojant matematinį prognozavimo modelį, Dysgenas klasifikuoja šunis pagal jų lygį, atitinkantį genetinį polinkį į KSD: rizika gali būti minimali, vidutinė, maža arba didelė. Sužinojuss, kad rizikos lygis bus lemiamas, galima iš anksto parengti individualų gydymą kiekvienam šuniui. Dysgenas leidžia suteikti kiekvienam šuniui individualią stebėseną ir gydymą, pakoreguoti jų riziką susirgti klubo sąnario displazija ( mine_genetic_predisposition_to_hip_dysplasia_in_dogs.html) Klubo sąnario displazijos gydymas Šunų KSD yra laikoma nepagydoma liga. Diagnostika ir gydymas vykdomi augimo ir skeleto formavimosi laikotarpiu. Visais gydymo metodais siekiama pašalinti arba sumažinti skausmo simptomus ir sulėtinti antrinio osteoartrito progresavimą. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo klinikinių simptomų ir rentgenologinių displazijos parametrų, amžiaus ir gyvūno kūno svorio, raumenų atrofijos laipsnio, gyvūno paskirties ir gretutinių susirgimų buvimo (Ягников, 2005). Gydymo galimybės dažnai priklauso nuo šuns displazijos progresavimo greičio. Klubo sąnario displazija gali būti gydoma dviem būdais: konservatyviu arba operaciniu ( 15

16 Daugelis sąnarių ligų yra gydomi medikamentais, o ne chirurginiu būdu. Elementarios žinios apie nechirurginį ir chirurginį sąnarių ligų gydymą suteikia galimybę kokį metodą pasirinkti (Fossum et al,. 2007). Praktinės priemonės gali suteikti komfortą displastiniams gyvūnams. Kai kurie analgetikai ir priešuždegiminiai vaistai gali sumažinti skausmą. Tačiau tokie vaistai negali sustabdyti destruktyvių pokyčių sąnaryje. Injekcijos ir net peroralinis angliavandenių polisulfato panaudojimas parodė teigiamus rezultatus displazijai gydyti. Galima papildomai skirti dietą su chondroitino ir gliukozės sulfatais, taip pat Omega 3 riebalų rūgščių. Šie natūralūs produktai gali padėti sumažinti skausmą ir padeda pagerinti KS kontūrą. Šie junginiai neišgydo KSD, tačiau daugelis šunų gauna tam tikros naudos iš šio gydymo (Todhunter et al., 2005) Klubo sąnario displazijos ambulatorinė / konservatyvi terapija (gydymas) Bendrosios rekomendacijos esant klubo sąnario displazijai Sumažinti kūno svorį. Antsvoris veda prie sunkio centro poslinkio kaudaliai, kas didina dubens galūnių apkrovą, ir sukelia antrinį KS osteoartrito progresavimą. Kontroliuoti gyvūno kūno svorį galima grindžiantis šiais kriterijais: gyvūno šonkauliai lengvai apčiuopiami palpuojant, o trumpaplaukių šunų pastebimi gyvūnui judant. Lėtinio skausmo, sukelto antrinio osteoartrito, klinikinis pagerėjimas gali būti pasiektas tik sumažėjus kūno masei. Po svorio sumažėjimo daugeliui šunų nebereikia kasdieninio priešuždegiminio gydymo. Judesių apribojimas. Šunys, su padidėjusiu sąnarių nestabilumu augimo laikotarpiu ir suaugę gyvūnai su išsivysčiusia KSD turi vengti ilgalaikio fizinio apkrovimo, nes tai veda prie klubo sąnario displazinio osteoartrito vystymosi ir progresavimo. Gyvūnui, sergančiam KSD po pasivaikščiojimo neturi pasireikšti silpnumas ir užpakalinių galūnių šlubavimas. Jeigu šitie simptomai pasireiškai po pasivaikščiojimo, tai reiškia, kad apkrova per didelė ir turi būti sumažinta. Gyvūnams, kurie buvo vedžiojami ant minkštos dangos (žolė, pieva), ligos paūmėjimas pasireikšdavo daug rečiau, negu gyvūnams, kurie buvo vedžiojami ant asfalto. Šunims, sergantiems KSD, rekomenduojama maudytis, nes vandenyje judėjimas mažiausiai apkrauna sąnarius ir labiau apkrauna raumenis, kas skatina jų sustiprėjimą. Savininkai turėtų vengti gyvūno judėjimo slidžia danga, nes užpakalinių galūnių skleidimasis gali įtakoti sąnarių žalojimo padidėjimą. Šaltis ir drėgmė. Šalti ir drėgni orai dažnai veda prie displazijos osteoartrito paūmėjimo, šlubavimo padidėjimo, naktinių skausmų paūmėjimo. Šunys, sergantys KSD, turėtų būti šiltoje, sausoje vietoje (Ягников, 2005). Konservatyvi terapija apima vaistų ir fizioterapijos taikymą, kaip ligos valdymo priemonę. Svorio kontrolė. Jei šuo turi antsvorio, svorio kontrolė padeda atsistatyti, nes sumažinamas 16

17 spaudimas į skausmingą sąnarį ir mažina uždegimą. Šuniukams taikomos specialios dietos, skirtos greitai augančių didelių veislių šunims, taip pat gali sumažinti KSD laipsnio sunkumą, padedant šuniuko kaulams ir raumenims augti tinkamu greičiu tinkamam vystymuisi. Skausmą mažinantys vaistai (analgetikai). Maisto papildai (pvz., gliukozaminai, chondroitino sulfatas, midijos / žalios midijų lupos, Omega - 3 riebiosios rūgštys) ( Omega - 3 riebalų rūgštys yra maisto papildai, specialiai dedami į šunų pašarus, norint valdyti sąnarių ligas. Jos taip pat gali būti įtrauktos į komercinius pašarus. Omega - 3 riebalų rūgštys veikia priešuždegimiškai, kai skiriamas teisingas dozavimas ir veikia pakeičiant arachidono rūgštis (AA - arachidonic acid) ląstelių sienelėse kartu su eikozapentaeno rūgštimis (EPA - eicosapentaenoic acid). Omega-3 riebalų rūgštys taip pat gali padėti sumažinti uždegimą blokuojant kai kuriuos genus, sukeliančius uždegimą displastiniame sąnaryje (Fossum et al,. 2007). Masažas ir Kineziterapija (fizinė terapija). Lengvo poveikio pratimai, kurie apima užpakalinių galūnių raumenų tiesimą ir priežiūrą yra labai rekomenduojami. Tokia veikla apima pasivaikščiojimą, bėgiojimą ir ypač plaukimą (hidroterapija). Aktyvių pratimų, tokių, kaip šokinėjimas ar lėkštės gaudymas (frisbee), sukeliančių papildomą spaudimą į sąnarį, turėtų būti vengiama ( Priešuždegiminiai vaistai. Kortikosteroidai veiksmingai sumažina sinovijos uždegimą, slopina fosfolipazės A aktyvumą ir mažina ciklooksigenazės bei lipoksigenazės gamybą. Taip pat apsaugo kremzlės matricą mažinant metaloproteinazės veiklą, tačiau jie slopina chondrocitų metabolizmą ir pakeičia matricos sudėtį mažindami proteoglikanų ir kolageno sintezę (Fossum et al,. 2007) Klubo sąnario displazijos medikamentinis gydymas Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo - NVNU yra pagrindiniai preparatai gydant displaziją. Šių vaistų poveikis displazijai yra tik simptominis, t.y. degeneracinius pokyčius sąnaryje neįmanoma nei sustabdyti, nei nutraukti. Skausmo pašalinimas veda prie displazijos progresavimo sergančių gyvūnų sąnariuose. Todėl, kiekvienas medikamentinis vaistas nuo uždegimo ir turintis skausmo malšinimo poveikį turėtų būti naudojamas tik laikantis griežtų sąlygų ir judėjimo apribojimų. Gydant displaziją NVNU ir kortikosteroidiniais vaistais, gydymas vertinamas pagal 17

18 šiuos kriterijus: veiksmingumą mažinant skausmo simptomus (šlubavimas); sąnarinės kremzlės poveikį, šalutinio poveikio atsiradimo dažnį. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, naudojami veterinarinėmis dozėmis neviršijančiomis klinikines dozes, nedaro neigiamo poveikio displazijos kremzlių metabolizmui. Dažniausias NVNU šalutinis poveikis yra - gastropatija, kuri pasireiškia viduriavimu ir / ar vėmimu, kartais su kraujo priemaiša (melena, hematomezis), hemoragijos, erozijos ir virškinamojo trakto opos. Medikamentinis displazijos gydymas turi būti taikomas atsižvelgiant į sekančius kriterijus: sumažinti skausmo simptomus, sinovitą, ir sąnarinės kremzlės mitybos sutrikimus ir raumenų hipotrofiją (Ягников, 2005) Klubo sąnario displazijos chirurginis gydymas Jauniklių gaktos simfizė (JPS - Juvenile Pubic Symphysiodesis surgery) - atliekama šunims, kurie yra jaunesni nei šešių mėnesių amžiaus. Idealus JPS amžius - 4 mėnesiai. Operacijos esmė: dalį dubens kaulų sujungti kartu, siekiant pagerinti KS stabilumą. Iš esmės, JPS turi tokį patį poveikį kaip ir dvišalė triguba osteoektomija (TPO), išskyrus tai, kad čia atliekama tik viena procedūra. Šuniukai prieš operaciją turi būti kastruoti, siekiant išvengti neetiško veisimo. JPS yra mažiau invazinė ir pigesnė procedūra, negu TPO ( canine-hip-dysplasia-symptoms-diagnosis-treatment-and-prevention\). Trivietė Dubens Osteoektomija (TPO - Triple Pelvic Osteotomy) - yra stabilizuojanti klubo sąnario rekonstrukcija. Atliekama jauniems šunims (iki vienerių metų) su prastu šlaunikaulio galvutės paviršiumi. Ji padeda sustabdyti išnirimą ir laisvumą, kas gali sukelti sunkų artrito išsivystymą. Taikant TPO gydymą padaroma vieno ar dviejų mėnesių pertrauka tarp gydymo etapų. Tai yra patikimas būdas, kuris turi atitikti tam tikrus atrankos kriterijus, kad butų naudojamas. TPO - geriausias būdas jauniems, nuo 5 iki 18 mėnesių amžiaus šuniukams, kuris suteikia gerą funkcinę prognozę iki 92%. (Ватников, 2009). Šlaunikaulio Galvutės Osteoektomija (FHO - Femoral Head Ostectomy ) / Klubo sąnario pakeitimas - yra "gelbėjimo" tipo operacija, kuri atliekama suaugusiems šunims, kuriems nepadeda konservatyvus gydymas, kenčiantiems nuo sunkaus osteoartrito. Pašalinama šlaunikaulio galvutė ir kaklelis ir susiuvama sąnario kapsulė. Rekomenduojama, kad šuo neturėtų viršsvorio prieš operaciją. Po operacijos reikalinga kineziterapija (masažai). Mažų ir vidutinių veislių šunys po operacijos paprastai jaučiasi gerai ir greitai atsistato. Didelių veislių šunys turi sunkiau nuspėjamus rezultatus, bet dažniausiai jaučiasi geriau ir patogiau 18

19 ( Klubo Sąnario Endoprotezavimas (THR - Total Hip Replacement) - apima klubaduobės pakeitimą didelės molekulinės masės polietileno plastiku, ir galvutės pakeitimą kobalto - chromo ar titano metalų lydiniu. Specialusis kaulų cementas naudojamas užtvirtinti implantų vietą, tačiau yra sistemos ir be cemento arba kombinuotos sistemos, kurios taip pat yra naudojamos. Iš esmės, THR metu sukuriamas dirbtinis klubas. Taikant šį metodą, šuo turi jau nebeaugti, dažniausiai 9 iki 12 mėnesių amžiaus. Paprastai, THR taikoma šunims, sveriantiems apie 18 kilogramų arba daugiau. Šunims, sergantiems artritu, nesukeliančiu skausmo, THR metodas netaikomas. THR yra brangus metodas, bet turi aukštą sėkmės rodiklį ( Šis metodas gali būti taikomas nuo 10 mėnesių amžiaus. Jo trūkumas yra palyginti didelės kainos ir osteomielito rizika. Prognozė - puiki (95%) (Ватников, 2009). Sąnario pašalinimas (artroplastika) - atliekamas, kai KS pakeitimo operacija yra pernelyg brangi. Tai metodas, kai šlaunikaulio galvutė pašalinama paliekant raumenis, kurie veiks kaip jungtis. Ši operacija geriausiai tinka šunims, sveriantiems mažiau kaip 20 kilogramų, ir šunims, turintiems gerus klubo raumenis ( Pektinektomija - klubo aduktoriaus operacija, geriausias pasiektas rezultatas iki 6 mėnesių amžiaus šuniukams (Ватников, 2009) Šunų klubo sąnario displazijos atsiradimo genetiniai veiksniai Ne kartą buvo įrodyta, kad KSD, nepriklausomai nuo to kaip ji yra apibrėžiama, turi poligeninį paveldimumą visose iki šiol ištirtose populiacijose (Hedhammar et al., 1979). Net jei dalyvaujančių genų skaičius yra tiksliai nežinomas, logiška manyti, kad jie turi įtakos struktūros įvairovei ir keičia besivystančio klubo veikimą. Genai yra atsakingi už klubaduobės paviršiaus atitikimą šlaunikaulio galvutės formai, taip pat už šlaunikaulio galvutės silpnumą ir jos blogą atitikimą dubens klubaduobei, ir tai taip pat gali įtakoti antrinių pokyčių atsiradimą, tokius, kaip artrozės ( Mokslininkai iš Beikerio instituto ir Kornelio koledžo (Todhunter et al., 2005) atrado sritis šuns genome, kurios turi genus, atsakingus už displazijos išsivystimą. Šios sritys yra žinomos kaip kiekybinių požymių lokusai. (QTL quantitatitive trait locus). Problema yra ta, kad šios QTL 19

20 chromosomų sritys yra labai didelės, ir papildomai turi šimtus genų, kurie prisideda prie genų, atsakingų už KSD vystymąsi. Tyrimo tikslas yra atskirti genus, kurie prisideda prie KSD vystymosi nuo likusių QTL genų. Kadangi palikuonys gali paveldėti kelių kombinacijų genus, vienus gautus iš kalės, kitus iš patino, - palankius ir nepalankius alelius, todėl savaime suprantama, kad pas du sveikus šunis gali netikėtai gimti šuniukai su displazija (Todhunter et al., 2005). Manoma, kad KSD gali sukelti trijų skirtingų recesyvinių porų derinys, vadinamas aa, bb ir cc. Kiekvienas šuo neša dvi kopijas kiekvieno geno ir kiekvienam palikuoniui tenka tik vienas genas. Šuo, kuris turi kombinaciją AaBbCc gali perduoti ABC, ABc, Abc AbC, abc, abc arba abc bet kuriam šuniukui. Žalingas genas turi būti paveldėtas iš abiejų tėvų. Tai reiškia, kad motina ir tėvas (nešiotojai), turintys bent vieną recesyvinę kopiją kiekvieno iš trijų genų, ir perduoda po vieną iš kiekvieno geno konkrečiam šuniukui tada šuniukas paveldės polinkį sirgti displazija. Kiti, tos pačios vados šuniukai gali paveldėti tik po vieną iš kiekvieno geno arba vieną a ir vieną b ir nei vieno c iš viso, arba bet kokią iš daugelio kombinacijų. Šuniukas, turintis abc rinkinį, gali perduoti visas tris kopijas palikuonims, kurie turės displaziją, tuo atvėju, jeigu jis sukergiamas su kitu šuniu, visų trijų recesyvinių genų nešiotoju. Šuniukas, turintis ab rinkinį, gali niekada nevesti displastinių palikuonių, nes jis neturi c geno kopijos (jis gali gauti tik vieną kopiją iš kiekvieno tėvo). Visi šitie genetiniai deriniai ir kiti gali atsirasti toje pačioje vadoje. Taip pat gali būti, kad genai, kurie atsakingi už klubo sąnario displazijos pasireiškimą, yra dominantiniai - A, B ir C. Tokiu atveju būtina tik viena kopija kiekvieno geno, ir kiekvienas iš jų gautas tik iš vieno iš tėvų. Displastinis šuo (AaBbCc) galėtų lengvai perduoti visus tris genus vienam ar daugiau šuniukų vadoje nepriklausomai ar kitas tėvas bus sveikas ar sergantis, palikuoniams nepageidaujamas genas vis tiek pasireikš. Susidaryti recesyviniams deriniams (aabbcc) tikimybė yra didesnė, kai yra taikomas inbrydingas (giminingas veisimas). Genai perduodami šeimos linija, ir yra didesnė tikimybė juos rasti kituose tos pačios linijos nariuose. Keleto nepriklausomų genų (ABC) suderinimo tikimybė yra didesnė tais atvejais, kai yra taikomas autbrydingas (negiminingas kryžminimas). Nesvarbu, kiek kartų bus įvesta į tos pačios kilmės liniją A ir B genai, displazija nepasireikš, nebent į liniją bus įvestas C genas. Kadangi nėra įrodytas nei vienas iš abiejų ligos perdavimo kelių, sunku rekomenduoti kokį veisimo metodą reikėtų taikyti ( Šunų klubo sąnario displazijos atsiradimo negenetiniai veiksniai 20

21 Aplinkos veiksniai veikia fenotipinius KSD pasireiškimus ir gali būti skirstomi į tipus, kurie veikia sąnarį jam besivystant, ir tuos, kurie veikia sąnarį patikrinimo metu. Pastarieji daugiau ar mažiau turi stipresnį poveikį, kuris turėtų būti mažinamas standartizavimo tvarka. Buvo įrodyta, kad augimo laikotarpiu šėrimo intensyvumas taip pat ir pratybų tipas (Sallander et al, 2006) turėjo įtakos klubo sąnario būklei ( Šėrimo intensyvumas - tai yra pašaro kiekis/kalorijų sunaudojimas augimo laikotarpiu turi įtakos augimo greičiui, o taipogi KSD paplitimui ir laipsnio sunkumui. Ribotas kalorijų vartojimas sumažina KSD pirminių požymių paplitimą ir sunkumą. Įrodyta, kad nei vitaminas C, nei bet kokie kiti vitaminai arba mineralinės medžiagos neapsaugo nuo KSD. Vis dar reikia įrodymų, ar yra kiti biologiškai aktyvūs papildai, kurie gali palankiai įtakoti KSD vystymosi sumažinimą. Tačiau, šitos naujos priemonės gali naudingai veikti organizmą, kas neabejotinai sumažins pašaro suvartojimą ( Šuns augimo greitis turi įtakos ligos pasireiškimui ir progresavimui. Tyrimai parodė, kad sulėtinus augimo greitį pirmais gyvenimo mėnesiais galima sumažinti KSD sunkumo laipsnį ir galbūt net išvengti ligos. Buvo padarytas tyrimas: atrinktos dvi imlios ligai šuniukų grupės, nuo aštuonių savaičių iki dvejų metų amžiaus ir vyresni. Pirmos grupės šuniukams buvo šeriama 24 procentais mažiau pašaro, nei antros grupės šuniukams, kuriems buvo leista ėsti tiek, kiek jie norėjo, to paties dietinio pašaro. Po dvejų metų, grupė, kurioje buvo ribojamas pašaro kiekis 46 procentais buvo mažesnis ligos pasireiškimas, negu grupėje, kur pašaro kiekis nebuvo ribojamas. Yra pageidautina šerti šunis reguliuojant jų svorį. Tačiau šitas metodas nepakeičia ligos genetinio polinkio sirgti, jei gyvūnas jį paveldėjo (Todhunter et al., 2005). Mokslininkai Marc Torel Klaus ir Dieter Kammerer mano, kad šunų klubo sąnario displazija turi savo virškinimo/hormonų etiologiją ir patogenezę, susijusią su netinkama mityba ir padidėjusia somatotropino, trijodtironino (T3), tiroksino (T4), parathormono ir į insuliną panašaus augimo faktoriaus IGF I gamybą, šunų organizme. Autoriai padarė išvadas dėl šunų mitybos ir laikymo sąlygų ir pateikė rekomendacijas dėl jų skeleto ligų prevencijos. Jų nuomone, šunų KSD yra mitybos ir hormonų kilmės. Prasta mityba sukelia augimo hormono, skydliaukės hormonų trijodtironino ir tiroksino, parathormono ir į insuliną panašaus augimo faktoriaus, gamybos padidėjimą. Autoriai pateikia išsamią prastos mitybos analizę ir jos neigiamą poveikį ( Tyrimai parodė, kad Vokietijos šiurkščiaplaukiai pointerių, anglų seterių, Airių seterių, Gordono seterių ir labradoro retriverių šuniukų, gimusių pavasarį ir vasarą, klubo sąnario 21

22 displazijos sergamumas buvo mažesnis, negu šuniukų, gimusiųjų rudenį ir žiemą ( Ligos išsivystymas taip pat gali būti dažniau nustatomas ir intensyviai darbintiems šunims - paieškos ir gelbėjimo gyvūnams, kurie dirba ant kietų paviršių ilgą laiką ( Literatūros apžvalgos aptarimas Gyvūnų atranka veisimui, atsižvelgiant į jų klubo sąnario būklę daugelyje valstybių vykdoma privalomai nuo 1960 metų. Kai ji atliekama nuosekliai, žymiai sumažėjo klubo sąnario displazijos paplitimas atskirose populiacijose ir net veislėse (Swensson et al., 1997). Tose šalyse, kur dauguma įvairių veislių šunų jau yra patikrinti ir neturi displazijos, sunku toliau įtakoti ligos paplitimo sumažinimą, taikant tik patelės ir patino fenotipinės atrankos rezultatus. Todėl, pateikiamos rekomendacijos (Maki et al, 2004) pasinaudoti papildoma informacija apie gyvūno giminaičius (giminystės ryšius), įskaitant jau atvestus palikuonis. Tai pat kai kuriose šalyse jau pradėtas KS genetinis tyrimas, kuris keičia situaciją iš esmės, kadangi galima ištirti ir nustatyti šunis (tyrimą galima atlikti ir tik ką gimusiam šuniukui), kurie yra klubo sąnario displazijos genų nešiotojai ir jau ankstyvame amžiuje eliminuoti juos iš veisimo ( 2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI 22

23 2.1. Klubo sąnario displazijos tyrimo medžiaga Duomenys apie šunų KSD ligos pasireškimą buvo surinkti UAB Jakovo veterinarijos centras smulkių gyvūnų veterinarijos klinikoje. Buvo surinkti penkių metų duomenys nuo 2009 metų iki 2013 metų. Visi tyrimai buvo atlikti gavuu gyvūnų savininkų raštišką sutikimą ir laikantys Nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės reikalavimų: Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. VIII 500/1997 ( ir Europos konvencijos dėl stuburinių gyvūnų, naudojamų eksperimentiniams ir kitiems moksliniams tikslams apsaugos ( Tyrimo objektas 35 stambių veislių 638 šunys: Airių volfhaundas, Aliaskos malamutas, Amerikiečių akita, Anatolijos Karabašas, Amerikiečių buldogas, Amerikiečių kokerspanielis, Amerikiečių stafordšyro terjeras, Anglų kokerspanielis, Argentinos dogas, Auksaspalvis retriveris, Australų aviganis, Barzdotasis kolis, Belgų aviganis Griunendalis, Belgų aviganis Malinua, Berno zenenhundas, bludhound, bobteilas, borderterjeras, Bordo dogas, boseronas, bulmastifas, Čekoslavakų vilkšunis, Česapyko įlankos retriveris, čiau čiau, didysis Šveicarų zenenhundas, dobermanas, dratharas, entlebucherio zenenhundas, erdelio terjeras, garbanotas retriveris, llgaplaukis kolis, karališkasis pudelis, Kaukazo aviganis, Korsikos šuo, labrodoro retriveris, landsyras, leonberger, lygiaplaukis retriveris, micelšnauceris, niūfaundlendas, Pietų Rusijos aviganis, Rytų Europos aviganis,, ryzenšnauceris, Rodezijos ridžbekas, rotveiliris, samojedas, senbernaras, Sibiro haskis, šarpėjus, šelti, Šeltlando aviganis, Šveicarų baltasis aviganis, Tibeto mastifas, trumpaplaukis Vengrų vižlas, Vidurinės Azijos aviganis, Vokiečių aviganis, Vokiečių bokseris, Vokiečių dogas, Vokiečių spanielis, volfšpicas Klubo sąnario displazijos tyrimo metodika pagal UAB Jakovo veterinarijos centras (taisyklės sudarytos atitinkamai LKD ir FCI reikalavimams ir Митин В. Н., Ягников С. А., Любимов В. А. Журнал "Ветеринар" P. 7 9.). Klubo sąnario tyrimo sertifikatas išduodamas dėl paveldimų sąnarių ligų. Norint atlikti tyrimą reikalingi šie dokumentai: 1. šuns kilmės liudijimo originalas; 2. LKD arba LKD priklausančio klubo siuntimas atlikti ekspertizę; 3. gyvūno savininko sutikimas atlikti ekspertizę Tyrimo atlikimo eiga 23

24 1. Vieną parą prieš ekspertizę gyvūnas nemaitinamas, kaulų negalima duoti 1 savaitę prieš ekspertizės atlikimą. Ekspertizės išvakarėse, o taip pat ekspertizės dienos rytą patariama naudoti Bisakodyl rektalines žvakutes. Žvakutė įkišama į šuns analinę angą ir 5-10 min. prispaudžiama šuns uodega, po to gyvūnas išvedamas pasivaikščioti, tam kad galėtų tinkamai išsituštinti. Teisingas gyvūno paguldymas nustato rentgeno tyrimų kokybę. Kad tyrimai būtų kokybiški ir nekomplikuotų eigos bei kokybės gyvūną patartina nešerti prieš sedaciją. 2. Klubo sąnarių rentgeno tyrimai atliekami taikant bendrąją nejautrą, kad gyvūno raumenys atsipalaiduotų. 3. Ant padarytos nuotraukos su žymekliu užrašoma informacija: šuns mikročipo numeris, kilmės dokumentų numeris, veislė, vardas, radiografijos atlikimo data, raidžių žymės iš kairės ir dešinės. 2 pav. Rentgeno aparatas skaitmenizuota 3 pav. Rentgeno aparatas dalis (aut. A. Kliščenko) (aut. A. Kliščenko) 4 pav. Pagalbinė priemonė papil - 5 pav. Pagalbinė priemonė ka - domas svoris (aut. A. Kliščenko) rutis (aut. A. Kliščenko) 4. Gyvūno kūno padėties pozicijos darant rentgenografinius tyrimus: 24

25 I pozicija: Šuo dedamas ant specialaus stalo, ant nugaros. Gyvūno dubuo talpinamas į rentgeno juostos centrą, kurios dydis yra 30x40 cm. Rentgeno spindulys sutelktas į šlaunikaulio vidurį. Užpakalinės galūnės turi būti ištemptos, maksimaliai priartintos prie stalo, pasuktos į vidų, ir išdėstytos lygiagrečiai viena kitos. Tokioje padėtyje sėdinkaulio iškilimai proektuojami į šlaunikaulio medialinį kontūrą. Kelio girnelė turi būti ant kelio sąnario kampo viršūnės, kuri yra intercondylar duobės centre. Jeigu galūnės yra pakankamai ištemptos, apatinis kelio girnelės kraštas turėtų būti išsidėstęs apatinio medialinių sesamoidinių (sezamiškasis kauliukas) kauliukų krašto lygyje. Taip pat ant nuotraukos turi matytis: juosmens slanksteliai (L 6-7), kryžkaulis, dubuo, šlaunikauliai, proksimalinė (artimiausias) blauzdikaulio dalis. 6 pav. Šuns kūno padėtis I pozicijoje ( II pozicija ( Frog leg position - varlės padėtis): šuo paguldomas ant nugaros, dubuo išdėstomas rentgeno kasetės viduryje (kasetės dydis 24x30cm), rentgeno spindulys orientuojamas į gaktikaulio kranialinį (priekinis) kraštą. Užpakalinės galūnės sulenkiamos ties kelio sąnariais, atitraukiamos į šonus ir šiek tiek palenkiamos į priekį, taip, kad šlaunikaulio ašis su sagitaline (strėlinė) plokštuma sudarytų 45 kampą. Kulno sąnariai nuleidžiami ant juostos krašto. 7 pav. Šuns kūno padėtis II pozicijoje ( III pozicija («Faux» - profilis (lateralinė)- papildoma): naudojama siekiant nustatyti kaklo veleno kampą ir antetorsii kampą, kai nustatyti atitinkami piakitimai I ir II pozicijose. Šuo guldomas ant šono, ant to klubo sąnario, kuriame įtariami pakitimai. Juostos dydis 30x40 cm. Priešinga galūnė ranka yra atitraukiama į maksimalios abdukcijos (atitraukimas) padėtį, taip, kad tarp dubens plokštumos ir juostos plokštumos susiformuotų 60 kampas. Tiriamasis klubo sąnarys 25

26 turi būti išsidėstęs statmenai išilginės dubens plokštumos. Svarbu, kad didysis gumburas ir lateralinis (šoninis, išorinis) šlaunikaulio krumplis liestų stalo paviršių. Siekiant išvengti atsitiktinės dubens rotacijos, koja sulenkiama ties kelio sąnariu 90 kampu ir išdėstoma ant stalo paviršiaus. Rentgeno spindulys sutelkiamas į tiriamojo sąnario šlaunikaulio galvutę. Norint įvertinti rentgeno nuotrauką, ant jos turi būti: dubuo, acetabulum (gužduobė) acetabulum, šlaunikaulis, kelio sąnarys ir proksimalinis blauzdikaulio trečdalis. 8 pav. Šuns kūno padėtis III pozicijoje ( Klubo sąnario displazijos parametrų diagnostinis įvertinimas 1 parametras. Norbergo kampas. Šiuolaikiniai tyrimai rodo teigiamą koreliaciją tarp Norbergo kampo dydžio ir displazijos laipsnio. Tol, kol yra pastebimas kampo dydžio nuokrypis nuo normos, yra manoma, kad šuo serga displazija. 2 parametras. Šlaunikaulio galvutės įkritimo į šlaunikaulio gūžduobę indeksas. Nustatomas santykis tarp padengtos galvutės viršutiniu gūžduobės kraštu dalies (X) ir šlaunikaulio galvutės spinduliu (Y). Normoje santykis yra 1, t. y. X = Y, arba pusė šlaunikaulio galvutės padengta gūžduobe. Šis kriterijus apibūdina šlaunikaulio galvutės poslinkio laipsnį iš gūžduobės ir nepriklauso nuo artefaktų. 3 parametras. Fiksavimo plokštelės gūžduobės arkos būklė. Pokyčiai - sklerozė, rentgenogramoje apibrėžiama kaip intensyvi ryški juosta palei fiksavimo plokštelės gūžduobės arka. Apibūdina netolygų spaudimo pasiskirstymą į gūžduobę esant apkrovai ir yra netiesioginis slapto klubo išnirimo požymis. 4 parametras. Galvutės forma ir šlaunikaulio proksimalinės ([lot. proximus artimiausias]), anat. esantis arčiau kūno vidurio.) dalies architektonikos pokyčiai. Apibūdinama kaulinių sijų būkle (pagal I, II ir III sijų sistemas). Atspindi šlaunikaulio galvutės formos pokyčius priklausomai nuo įvairios galvutės padėties sąnaryje (nestabili padėtis, panirimas, išnirimas). 26

27 5 parametras. Egzostazė (tai kaulų ar kaulų ir kremzlių užaugimas, ne navikinio tipo, ant kaulų paviršiaus) ant priekinio šlaunikaulio kaklelio paviršiaus Morgan linijos srityje (I pozicija). Egzostazės viršutiniame ir užpakaliniame kaklelio paviršiuose (II pozicija). Yra pokyčių galvutės perėjimo į kaklelį zonoje, t.y. ten, kur yra fiksuojama sąnario kapsulė. Šie pokyčiai atspindi pradinius klubo sąnario displazijos požymius ir apibūdina kapsulės hiperekstenziją (pertempimas), dėl sąnario nestabilumo Klubo sąnario displazijos laipsniai Kliniškai ir rentgenologiškai reikia ištirti visus šunis nuo mėnesių amžiaus, kurie naudojami veisimui. Visi veisliniai patinai bei kalės, sergantys bet kokio laipsnio displazija iš veisimo programos turi būti pašalinami. Iš veisimo šalinami tiek patys palikuonys, tiek jų tėvai displazijos genų nešiotojai (Kvalkauskas, 2013). 1 lentelė. Veislės, kurių veisimui reikalingas klubo sąnario displazijos tyrimas FCI gr. Veislės Minimalus amžius Kergimui leistini displazijos laipsniai I visos veislės, išskyrus šelčius, valų korgius, šiperkes 12 mėn. A,B,C I Čekoslovakų vilkšuniai 12 mėn. A,B,C II cvegšnauceriai, nykštukiniai pinčeriai, nereikalinga afenpinčeriai, pinčeriai, Anglų buldogai II rotveileriai, dobermanai 12 mėn. A,B mastifai, bulmastifai, Bordo dogai, A,B,C,D - vienam iš poros turint Brazilų mastifai, Pirėnų mastifai, laipsnį D, kito turi būti A ar B. II Ispanų mastifai, leonbergeriai, Kaukazo aviganiai, Vidurinės Azijos aviganiai, 18 mėn. Kalės su A, B, C laipsnio KSD gali būti kergiamos kitoje šalyje su senbernarai, broholmeriai, Maljorkos nepatikrintu patinu, jei toje šalyje buldogai, tozos, Korsikos šunys, neatliekami KSD tyrimai. Kanarų dogai, Anatolijos karabašai, 1 lentelės tęsinys FCI Minimalus Kergimui leistini displazijos Veislės gr. amžius laipsniai 27

28 Pirėnų kalnų šunys, Tibeto mastifai Kanarų dogai, Anatolijos karabašai, Pirėnų kalnų šunys, Tibeto mastifai Vokiečių dogai, Berno zenenhundai, A,B,C II didieji Šveicarų zenenhundai, juodieji Rusų terjerai 18 mėn. II niūfaundlendai A,B,C - vienam iš poros turint 18 mėn. laipsnį C, kito turi būti A landsyrai A,B,C,D ( D - tik kalėms) - II 18 mėn. vienam iš poros turint laipsnį C arba D kito turi būti A. II kiti 12 mėn. A,B,C III Erdelio terjerai 12 mėn. A,B,C IV visos veislės nereikalinga akitos, Aliaskos malamutai, čiau čiau, A,B,C V samojedai, volfšpicai, Sibiro haskiai, Amerikiečių akitos 12 mėn. VI Rodezijos ridžbekai, bladhaundai 12 mėn. A,B,C VII visos veislės 12 mėn. A,B,C VIII visos veislės (spanieliams, gimusiems A,B,C 12 mėn. po ) IX didieji pudeliai 12 mėn. A,B,C X Airių vilkogaudžiai 12 mėn. A,B,C 0 Lietuvių skalikai, Amerikiečių A,B,C 12 mėn. buldogai, Rytų Europos aviganiai ( Kai kergimui leistini laipsniai yra A, B, C, ir vieno iš poros laipsnis C, kitas turi turėti A arba B laipsnį; kalės su A ir B laipsnio HD gali būti kergiamos kitoje šalyje su nepatikrintu patinu, jei toje šalyje neatliekami HD tyrimai ( Klubo sąnario laipsniai. (A) - Norma; (B) - Minimalūs pakitimai klubo sąnaryje; (C) - Lengva klubo sąnario displazija; 28

29 (D) - Vidutinė klubo sąnario displazija; (E) - Sunki klubo sąnario displazija. A (puikiai). Šlaunikaulio galvutė tvirtai laikosi gūžduobėje, sąnario ertmė minimali. Gūžduobė apgaubia beveik visą šlaunikaulio galvutę. Sąnarys aukščiausios kokybės: ertmė labai ankšta. 9 pav. Normalus sąnarių vystymasis (aut. J. Šengaut) B (patenkinamai). Laipsnis skiriamas, kai KS yra minimalių pakitimų. Sąnarys platesnis nei įvertintas A laipsniu. Šlaunikaulio galvutė šiek tiek išlindusi iš gūžduobės, sąnarys šiek tiek nestabilus. Laisvesnė sąnario ertmė, gūžduobė patenkinamai apgaubia šlaunikaulio galvutę. C (silpna displazija). Šlaunikaulio galvutė pastebimai neatitinka gūžduobės, sąnario ertmė akivaizdžiai padidėjusi. Gūžduobė tik dalinai apgaubia šlaunikaulio galvutę. Artritinių pakitimų dažniausiai dar nėra, bet tyrimai šuniui turėtų būti dar kartojami. Daugumai šunų displazija vystosi toliau, atsiranda ankstyvų artrozės požymių. Kadangi liga yra progresuojanti, diagnozės tikslumas priklauso nuo šuns amžiaus. Sąnarys akivaizdžiai nestabilus. Gūžduobė negili, šlaunikaulio galvutė apgaubta tik dalinai. 10 pav. C laipsnio klubo sąnario displazija (aut. J. Šengaut) 29

30 D (vidutinė displazija). Stiprus sąnario nestabilumas, šlaunikaulio galvutė vos atitinka negilią gūžduobę. Sąnario ertmė labai plati. Ant šlaunikaulio galvutės ir kaklo yra antrinių artritinių pakitimų, kaulų išaugų (osteofitas). Kartu pasireiškia ir kaulų medžiagos pakitimai (sklerozė). Nustačius artritą, simptomai toliau tik sunkėja. 11 pav. D laipsnio klubo sąnario displazija (aut. J. Šengaut) E (sunki displazija). Sunkus sąnario nestabilumas. Šlaunikaulio galvutė vos laikosi negilioje gūžduobėje, gali būti visai iš jos išėjusi. Daug antrinių artritinių pakitimų ties šlaunikaulio galvute ir kakleliu, stiprūs osteofitiniai ir skleroziniai pakitimai. Negili gūžduobė vos gaubia šlaunikaulio galvutę. Akivaizdūs artritiniai sąnario pakitimai ( 12 pav. E laipsnio klubo sąnario displazija (aut. J. Šengaut) Klubo sąnario displazijos sertifikatas 30

31 13 pav. Klubo sąnario displazijos 14 pav. Klubo sąnario displazijos sertifikatas sertifikatas ( ), ( 3. TYRIMŲ REZULTATAI 31