VILNIAUS UNIVERSITETAS

Transcription

1 VILNIAUS UNIVERSITETAS PATVIRTINTA: Medicinos fakulteto tarybos posėdyje 2005 m. lapkričio mėn. 8 d. protokolo Nr. 3(503) Vilniaus universiteto Senato komisijos posėdyje 2005 m. lapkričio mėn. 10 d. protokolo Nr. SK RADIOLOGIJOS REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA Vilniaus universiteto rektorius... akad. B. Juodka (parašas) A. V. Rezidentūros programos rengimo vadovas... doc. A. E. Tamošiūnas (parašas) Vilnius, 2005 m. spalis

2 Rezidentūros studijų programos duomenys Rezidentūros studijų programa Radiologija Studijų sritis Biomedicinos mokslai Studijų kryptis Medicina Studijų rūšis Rezidentūra Studijų trukmė (metais ) 4 Programos apimtis kreditais 174 Būtina stojančiojo kvalifikacija medicinos gydytojas Suteikiama profesinė kvalifikacija gydytojas radiologas Programos rengimo grupė Eil. Pedagoginis vardas, N. mokslo laipsnis, vardas pavardė 1. Docentas, med.m.dr. A. Tamošiūnas 2. Docentė, med.m.dr. N. Valevičienė Pareigos Telefonas (darbo ir mobilusis ) Elektroninis paštas Radiologijos algirdas.tamosiunas@santa.lt centro direktorius Radiologijos nomeda.valevičienė@santa.lt centro docentė

3 TURINYS: 1. Tituliniai puslapiai Titulinis puslapis Antrasis titulinis puslapis Nutarimas dėl rezidentūros studijų programos teikimo (patvirtinimo) Programos paskirtis ir tikslai Programos sandara ir turinys Studijų vykdymas Dėstytojai Programos aprūpinimas Išoriniai ryšiai Vidinis studijų kokybės užtikrinimas Numatomas rezidentų skaičius ir jų kvalifikacija...16 PRIEDAI: P1. Dalyko (ciklo) modulio programos P2. Numatomų dėstytojų ir rezidentų vadovų, koordinatorių sąrašai P4. Rezidento praktinio mokymo sutartis...83 P5. Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darbo reglamentas...87 P6. VU rektoriaus įsakymas Dėl rezidentūros bazių...89 P7. VU rektoriaus įsakymas Dėl komisijos darbo reglamento...91 P8. VU rektoriaus įsakymas Dėl komisijos...92 P10. Vilniaus universitetas. Rezisentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos posėdžio protokolas P11. Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos Ministro įsakymas Dėl Lietuvos medicinos normos MN 84:2000 Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė P12. Rezidentūros bazės vertinimo anketa

4 3. Programos paskirtis ir tikslai Rentgenologijos mokslas pradėjo vystytis nuo 1895 metų, kai Vilhelmas Kondratas Rentgenas atrado rentgeno spindulius metais atrasta kompiuterinė tomografija (KT), 1980 magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - šis mokslas labai prasiplėtė ir pradėtas plačiai naudoti įvarių ligų diagnostikoje. Kiekvienais metais Lietuvoje atliekama apie radiologinių tyrimų, iš jų KT, 6554 MRT, UG. Šiuo metu Lietuvoje yra 367 gydytojai radiologai, iš jų apie 50 proc. vyresni nei 50 metų amžiaus, todėl akivaizdu, kad reikia ruošti jaunus gydytojus radiologus, sugebančius pritaikyti visus šiuolaikinius tyrimo metodus klinikinėje parktikoje. Radiologijos rezidentūros paskirtis yra paruošti kvalifikuotus gydytojus radiologus, kurie galėtų diagnozuoti ligas, panaudojus įvairias diagnostines metodikas rutininę rentgenologiją, kompiuterinę tomografiją (KT), magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), ultragarsinę diagnostiką bei radionuklidinę diagnostiką, atlikti intervencines procedūras. Radiologijos rezidentūros programa parengta atsižvelgiant į: 1. Europos medicinos specialistų rengimo teisinius aktus (Charter on training of medical specialists in European community: Charter adopted by the Management Council of UEMS, October 1993); 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo Ministro įsakymą dėl nuosekliųjų studijų programų nuostatų patvirtinimo (2000 m. spalio 26 d. Nr. 1326, Vilnius); 3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos Ministro įsakymą Nr. 270 Dėl Lietuvos medicinos normos MN 84:2000 Gydytojas Radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė ; 4. Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos rezidentūros reglamentą (patvirtintą VU senato posėdyje 2004 metais); 5. Lietuvos studijų kokybės vertinimo centro pateiktus metodinius patarimus (Rezidentūros studijų programos aprašas, Vilnius 2005 m); 6. LR Aukštojo mokslo įstatymą; 7. VU statutą; 8. LR Medicinos praktikos įstatymą, Nr. 2X-2148; 9. LR Vyriausybės nutarimas Nr Dėl gydytojų rengimo ; 10. LR Švietimo ir mokslo Ministro ir sveikatos apsaugos Ministro įsakymą Nr. ISAK-480/V-210 Minimalūs gydytojo rengimo reikalavimai ; 4

5 11. LR Švietimo ir mokslo Ministro ir Sveikatos apsaugos Ministro įsakymą Nr. ISAK-969/V priedas Medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimai ; 12. LR Švietimo ir mokslo Ministro įsakymą Nr. ISAK-1310 Dėl medicinos, odontologijos bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų. Radiologijos rezidentūros programa Vilniaus Universitete yra vienintelė programa, kurią sėkmingai baigęs asmuo įgyja gydytojo radiologo kvalifikaciją. Radiologijos rezidentūros programa parengta atsižvelgus į radiologų poreikį Lietuvos sveikatos įstaigose, Europos Sąjungos reikalavimus gydytojų radiologų rengimui. Programos tikslas parengti specialistą, turintį teorines bei praktines žinias apie radiologinius tyrimo metodus rutininę rentgenologiją, kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografiją bei ultragarsinę ir radionuklidinę diagnostiką, sugebantį atlikti intervencines procedūras, bei sėkmingai sugebantis pritaikyti šias žinias klinikinėje praktikoje. Išlaikius rezidentūros egzaminą, išduodamas profesinės kvalifikacijos pažymėjimas, suteikiantis teisę gauti praktikuojančio gydytojo radiologo licenziją. 4. Programos sandara ir turinys Radiologijos rezidentūros studijų programos planas Pirmieji metai 44 kreditai Nr. Ciklo pavadinimas Kreditų sk. Sav. Vieta 1. Baziniai mokslai VUL SK 2. Rentgenologijos metodika VUL SK 3. Kompiuterinės tomografijos metodika 2 2 VUL SK 4. Magnetinio rezonanso tomografijos 2 2 VUL SK metodika 5. Ultragarsinės diagnostikos metodika 2 2 VUL SK 6. Radionuklidinės diagnostikos metodika 2 2 VU LOC 5

6 Antrieji metai 44 kreditai Nr. Ciklo pavadinimas Kreditai Vieta 1. Plaučių ir tarpuplaučio ligų rentgenodiagnostika 7 VUL SK 2. Širdies ir kraujagyslių ligų rentgenodiagnostika 6 VUL SK 3. Virškinimo sistemos ir pilvo organų 6 VUL SK rentgenodiagnostika 4. Kaulų ir sąnarių ligų rentgenodiagnostika 7 VUL SK 5. Stomatologinių ligų rentgenodiagnostika 6 VUL SK 6. Ausų, nosies, gerklės, akių ligų 6 VUL SK rentgenodiagnostika 7. Šlapimo, lyties organų, retroperitoninės srities ir mažojo dubens rentgenodiagnostika 6 VUL SK 6

7 Tretieji ir ketvirtieji metai - rotacija ir kreditai, vieta VULSK ir VUOI Sektoriai (lokalizacija) Kompiuterinė Tomografija (kreditai) Magnetinio rezonanso tomografija Ultragarsinė diagnostika (kreditai) Radionuklidinė diagnostika (kreditai) (kreditai) 1. Plaučių ir tarpuplaučio ligų radiodiagnostika 2. Širdies-kraujagyslių sistema 3. Virškinimo sistemos ir virškinimo organų 4. Neuroradiologija Urogenitalinė sistema Kaulų ir sąnarių ligų radiodiagnostika 7. Vaikų radiologija Pagrindiniai 4 4 intervenciniai tyrimai 9. Urgentinė radiologija Galvos ir kaklo, veido ir dantų radiologija 11. Krūties ligos Pasirenkama metodika 6 rutininė rentgenodiagnostika Kompiuterinė Tomografija ir Magnetinio rezonanso Tomografija Radionuklidinė diagnostika Intervencinė radiologija Viso 86 kreditai Radiologijos rezidentūra trunka 4 metai, apimtis 174 kreditai, iš jų 20 proc. skiriama teorinėms studijoms. Mokslo metų eigoje rezidentai supažindinami su radiologijos teorijos pagrindais, tyrimo metodikomis, išmokomi praktinio darbo įgūdžių bei tyrimo duomenų 7

8 įvertinimo ir aprašymo. Po kiekvieno naujo skyriaus mokymo taikoma žinių kontrolė. Rezidentūra suskirstyta į du dėstymo etapus. Pirmame etape - I-aisiais rezidentūros metais bendroji radiologija, kurioje dėstomi radiologijos mokslo pagrindai, sudedamosios dalys, radiacinė sauga, supažindinama su įvairiais tyrimo metodais rentgenologijos, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos, radionuklidinės diagnostikos, ultragarsinės diagnostikos, spindulinės terapijos pagrindais, indikacijomis ir kontraindikacijomis. Trunka 1- erius metus. II mokslo metais pagal sistemas mokomasi rentgenologijos pagrindų, rentgeno simptomatikos mokymasis vyksta rentgeno skyriuje. Mokomasi šių sistemų rentgenologijos pagrindų: plaučių ir tarpuplaučio ligų, širdies ir kraujagyslių rentgenodiagnostika, virškinimo sitemos ir pilvo organų, kaulų ir sąnarių ligų, stomatologinių ligų, ausų, nosies, gerklės, akių ligų, šlapimo, lyties organų, retroperitoninės srities ir mažojo dubens rentgenodiagnostikos. Antrajame etape - III, IV metais dėstoma ir dirbamas praktinis darbas klinikinės radiologijos srityje, gydytojas rezidentas rotuoja tomografinių tyrimų, radionuklidinės diagnostikos, ultragarsinės diganostikos, intervencinės rentgenologijos skyriuose. Dėstomas ir dirbamas darbas klinikinėje radiologijoje: kvėpavimo sistemos, kaulų ir sąnarių, širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemos, šlapimo ir lyties organų, mažojo dubens, urgentinės, naujagimių ir vaikų radiologijos. Trunka 2 metus. Antroje mokslo metų pusėje numatoma įvertinti diagnostikos įgūdžius ir palaipsniui pereiti prie savarankiško darbo (gydytojui kontroliuojant), bei pasirengti egzaminui, paruošti mokslinį darbą, panaudojus analizei savo atliktus tyrimus, archyvinę medžiagą bei literatūros apžvalgą. Išlaikius baigiamąjį egzaminą raštu žodžiu bei apgynus mokslinį darbą po keturių metų rezidentūros, išduodamas profesinės kvalifikacijos pažymėjimas, suteikiantis teisę gauti gydytojo radiologo licenciją. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos Ministro įsakyme Nr. 270 nurodoma, kad gydytojas radiologas yra asmuo, įsigijęs aukštąjį medicininį išsilavinimą, baigęs gydytojo radiologo specialybės rezidentūrą ir turintis gydytojo radiologo licenziją. 5. Studijų vykdymas 8

9 4 metų radiologijos rezidentūros bazė yra Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos Radiologijos centre, taip pat kai kurie ciklai pravedami VU onkologijos institute (VUOI). Rezidento darbo dienos trukmė 8 valandos. Pagrindinė mokymo bazė VU MF Radiologijos centras Aparatūra: Rentgenologijos skyrius 2 dalinai skaitmeniniai rentgeno aparatai, 2 portatyviniai aparatai su C lanku, diegiama pirmoji Lietuvoje Vaizdų archyvavimo ir perdavimo sistema (PACS sistema). Tomografinių tyrimų skyrius 1 kompiuterinis tomografas, 1 magnetinio rezonanso aparatas. Ultragarsinių tyrimų skyrius 7 ultragarsiniai aparatai. Intervencinės radiologijos skyrius 2 stacionarūs angiografai. Radiacinės saugos tarnyba kokybės patikros aparatūros komplektas, darbo vietų monitoringo įranga. Radiologijos rezidentūros metu pirmais metais gydytojas rezidentas vadovo priežiūroje susipažins su bendrosios radiologijos pagrindais, rutininės radiologijos, kompiuterinės tomografijas, magnetinio rezonanso tomografijos, ultragarsinės, radionuklidinių tyrimų metodikų pagrindais. Antraisiais mokslo metais mokysis pritaikyti rutininius rentgenologinius metodus praktikoje, mokysis plaučių ir tarpuplaučio ligų, širdies ir kraujagyslių ligų, virškinimo sistemos, kaulų ir sąnarių, stomatologinių, ausų, nosies, gerklės ir akių, šlapimo, lyties organų, retroperitoninės srities ligų rentgenodiagnostikos. Gydytojas radiologas rezidentas, padedamas vadovaujant gydytojui radiologui vertins ir aprašinės rentgeno nuotraukas. Trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais gydytojas rezidentas daugiausia dėmesio skirs naujiems tyrimo metodams kompiuterinei tomografijai, magnetinio rezonanso tomografijai, ultragarsinei diagnostikai, radionuklidinei diagnostikai rotuos šiuose sektoriuose, pritaikys šiuos metodus klinikinėje praktikoje gydytojui radiologui padedant diagnozuos plaučių, tarpuplaučio, širdies ir kraujagyslių, pilvo organų, mažojo dubens, kaulų ir sąnarių ir kt. ligas. Gydytojai rezidentai aprašinės tyrimus, vadovaujant gydytojui radiologui. Dalyvaus teoriniuose seminaruose, skyriaus ligonių aptarimuose, klinikinėse radiologinėse konferencijoje, kur aptariami sudėtingesni ligoniai. 9

10 Paskaitų, seminarų ir konferencijų metu rezidentai įgis teorinių žinių. Periodiškai bei seminarų metu bus tikrinamos rezidento žinios ir įgyti praktiniai įgūdžiai. Kiekvieno ciklo studijos baigiamos teorinių žinių bei praktinių gebėjimų įvertinimu dešimtbalėje vertinimo sistemoje (diferencijuota įskaita po kiekvienos temos). Už ciklą pasirašys rezidentūros vadovas ar radiologijos centro direktorius. Neišlaikius įskaitos rezidentui laikyti ją pakartotinai bus leidžiama tik po dviejų mėnesių. Įskaitą galima laikyti ne daugiau kaip du kartus, po to rezidentas šalinamas iš rezidentūros. II, III, IV tais metais privalomi 4 savaitgaliniai ar naktiniai budėjimai per mėnesį. III, IV metais gydytojas radiologas rezidentas privalo mokėti įvertinti šiuos tyrimo metodus rentgenoskopiją ir rentgenografiją, kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tyrimo metodą, atlikti biopsiją rentgeno, kompiuterinio tomografo ar ultragarso kontrolėje. Savarankiškai gilinamos teorinės žinios. Tirti ligoniai pristatinėjami ir aptarimi klinikinėse konferencijose. Privalomų išmokti tyrimų sąrašas: Atitikti gydytojo radiologo normos kvalifikacijos reikalavimus. Mokėti įvertinti paskyrimo radiologiniam tyrimui pagrįstumą radiacinės saugos požiūriu. Mokėti vertinti ir interpretuoti visų sričių radiologinių tyrimų rezultatus. Mokėti vertinti radiologinių tyrimų kokybę, jos trūkumus bei pastarųjų priežastis. Mokėti atlikti krūtinės ląstos rentgenoskopinius tyrimus, lokalizuoti pakitimus, pažymėti punkcijoms vietą. Mokėti atlikti virškinimo trakto (stemplės, skrandžio, žarnyno) rentgenoskopinius kontrastinius tyrimus. Mokėti atlikti hysterosalpingografiją, kaulų densitometrinį tyrimą. Mokėti atlikti įvairių sričių fistulografijas. Mokėti atlikti ir vertinti visų organų ultragarsinius tyrimus (tarp jų ir specializuotus UG tyrimus). Mokėti atlikti punkcijas ultragarso kontrolėje. Mokėti planuoti ir koordinuoti ir vertinti visų anatominių sričių kompiuterinės tomografijos tyrimus. Mokėti planuoti ir koordinuoti ir vertinti magnetinio rezonanso visų anatominių sričių tyrimus. 10

11 Mokėti planuoti ir vertinti įvairių organų radionuklidinę kompiuterinę tomografiją. I. Mokslinis darbas. 1. Kiekvienais metais privalomas mokslinių straipsnių referavimas kartą per mėnesį. 2. Ketvirtųjų metų pabaigoje rezidentas paruošia mokslinį darbą, kurį pristato konferencijoje, radiologų draugijos posėdyje, atspausdina straipsnį, kuris yra pasaulinėje duomenų bazių sąraše. Šis darbas, kuris pristatomas ir baigiamojo egzamino metu, turi būti recenzuojamas gydytojo radiologo, turinčio mokslinį laipsnį. Rezidentas padedant rezidentūros vadovui turės pasirinkti savo baigiamojo mokslinio darbo temą ir prieš baigiamąjį rezidentūros egzaminą apibendrinti pranešimu mokslinėje konferencijoje ir straipsnyje recenzuojamajame žurnale. Spausdintas darbas gali būti paruoštas ir su keliais bendraautoriais. Rezidentūros pabaigoje gydytojas rezidentas privalės parodyti, kad įgijo reikalaujamų praktinių įgūdžių, po to išlaikyti baigiamąjį radiologijos rezidentūros egzaminą. 4-tų metų pabaigoje laikomas baigiamasis rezidentūros egzaminas raštu žodžiu. Bilieto struktūrą sudaro visos temos, išdėstytos rezidentūros programoje. Baigiamojo egzamino pažymys - vertinimas dešimtbalėje sistemoje. Taip pat egzamino metu turi būti pateikiamas baigiamasis mokslinis darbas ir oficialus gydytojo radiologo, turinčio mokslinį darbą, vertinimas. Baigiamąjį darbą (mokslinis darbas spaudoje, pranešimas konferencijoje, baigiamojo mokslinio darbo recenzija) įvertina rezidentūros egzaminų komisija. Vertinimo rezultatai (iki 3 balų ) pridedama prie baigiamojo egzamino balo. Egzamino komisijos nariai (ne mažiau kaip 5 asmenys) skiriami VU Rektoriaus įsakymu dėl egzaminų komisijos. Egzaminų komisijos nariai: Pulmonologijos ir radiologijos klinikos vadovas, Radiologijos centro direktorius, radiologijos rezidentūros koordinatorius, radiologijos rezidentūros vadovas, turintis mokslinį laipsnį, Kauno medicinos universiteto radiologijos klinikos atstovas, Sveikatos apsaugos ministerijos ir (ar) Radiologijos asociacijos atstovas. 6. Dėstytojai Radiologijos rezidentūros koordinatorius yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Radiologijos centro direktorius. Rezidentūros vadovu skiriamas Vilniaus universiteto 11

12 dėstytojas, turintis mokslinį laipsnį ir ne mažesnį kaip 5 metų radiologijos praktinio darbo patirtį, aktyvūs mokslininkai. Radiologijos rezidentūros dėstytojų, koordinatorių ir rezidentų vadovų sąrašai pateikiami P2.1-3 prieduose. Rezidentų vadovų mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašai pateikiami P3.1-4 prieduose. Parenkant dėstytojus atsižvelgiama į asmenybines savybes, dalykinę kompetenciją, pedagoginius sugebėjimus, gebėjimą pateikti dėstomą dalyką raštu, gebėjimą taikyti įvairius mokymo metodus, mokslinės veiklos patirtį. Dėstytojai priimami ir peratestuojami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip penkerių metų kadencijai. Kadencijos konkrečioms pareigoms eiti trukmę nustato VU Senatas 9. Konkurso nuostatus tvirtina Senatas. Jei kyla būtinybė, Rektorius gali ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą. Profesorius, laimėjęs konkursą trečiai kadencijai, įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas Universitete, kol jam sukaks 65 metai. Senato nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Universiteto dėstytojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai gali dirbti Universitete, jei Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Tokia sutartis Senato sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai. 7. Programos aprūpinimas 1968 metais buvo įkurta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Rentgenologijos ir ftiziatrijos katedra, kuri 1993 metais pertvarkyta ir įkurtas Radiologijos centras. Radiologijos centre, kaip viename iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų padalinių, dirbamas diagnostinis, gydomasis, pedagoginis ir mokslinis darbas. Centras aprūpintas naujausia radiologine aparatūra, skirta kaip diagnostikai, taip ir intervencinei radiologijai, šiuolaikiniu daugiasluoksniu kompiuteriniu rentgeno tomografu, magnetinio rezonanso tomografu. Yra šie skyriai rentgenodiagnostikos, tomografijos tyrimų, echoskopijos, radiacinės saugos. Dirba 21 patyręs gydytojas radiologas. Baigiama diegti vaizdų archyvavimo ir perdavimos sistema (PACS). Radiologijos centro darbuotojai dėsto radiologijos kursą studentams medikams, ruošia rezidentūroje gydytojus radiologus, centre tobulinasi gydytojai radiologai ir kitų specialybių gydytojai. Per dvidešimt metų radiologijos rezidentūrą baigė 33 gydytojai 9 Vilniaus universiteto statutas, Lietuvos Respublikos 2002 m. balandžio 23 d. įstatymas Nr. IX

13 radiologai, tobulinimosi kursus baigė 2012 gydytojų metais buvo paruoštos ir apgintos 7 disertacijos medicinos mokslų daktaro laipsniui gauti. Radiologijos centras kasmet paskelbia straipsnius recenzuojamuose Respublikos ir užsienio moksliniuose žurnaluose. Radiologijos centro darbuotojai skaitė mokslinius pranešimus konferencijose Londone, Stokholme, Osle, Helsinkyje, Vienoje, Erfurtee, Čikagoje, Greifsvalde, Briuselyje, Berlyne ir kituose miestuose. Nuo 1980 metų išleista 15 knygų įvairiais radiologijos klausimais. Įvyko 10 telemedicininių konferencijų su Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Belgijos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos radiologais. Radiologijos centro specialistai palaiko draugiškus bendradarbiavimo ryšius su kolegomis iš JAV, Vokietijos, Izraelio. VUL SK bazėje organizuojami moksliniai ir praktiniai seminarai bei paskaitos metais kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkais buvo organizuotas seminaras Lietuvos radiologams virškinimo sistemos ligų radiodiagnostikos klausimais, 1999 metais kartu su Limburgo universitetine radiologijos klinika pravestas seminaras Baltijos šalių radiologams vėžio spindulinio gydymo klausimais, 2000 metais, bendradarbiaujant su Čikagos ir Ročesterio radiologijos klinikomis, organizuotas tarptautinis seminaras plonosios žarnos ligų diagnostikos klausimais, metais organizuoti trys tarptautiniai seminarai neuroradiologijos klausimais, metais Radiologijos centro bazėje kartu su Olandijos radiologais buvo ruošiama ir įdiegta radiologinio darbo kokybės kontrolės sistema, kuri bus diegiama ir visoje Respublikos radiologijos tarnyboje. Radiologijos centro darbuotojai aktyviai dalyvauja visuomeniniame darbe, todėl čia dirba Lietuvos Radiologų asociacijos vadovybė. Radiologijos centras dirba pagal Radiacinės saugos centro licenciją Nr. 0103, išduotą , pagal kurią Radiologijos centrui suteikta teisė naudoti, saugoti ir prižiūrėti jonizuojančios spinduliacijos šaltinius. 8. Išoriniai ryšiai Vilniaus universiteto Radiologijos rezidentūros programa iš esmės atitinka Kauno medicinos universiteto (KMU) Radiologijos rezidentūros programą, yra suderinta su Radiologijos klinikos vadovu bei dėstytojais, ruošusiais šią programą. Programa parengta vadovaujantis Europos Sąjungos reikalavimais gydytojų radiologų rengimui. 13

14 Vilniaus universitete nustatyta tvarka dalis radiologijos rezidentūros programos gali būti vykdoma kituose Lietuvos bei užsienio universitetuose. Gydytojams rezidentams sudaroma galimybė dalį rezidentūros studijų atlikti kitose aukštosiose mokyklose. 9. Vidinis studijų kokybės užtikrinimas Radiologijos rezidentūros programa (studijų turinys, metodai ir kt.) peržiūrima kasmet pasibaigus mokslo metams. Kas keturi metai rezidentūros programa papildoma ir (ar) pataisoma, atsižvelgus į radiologijos mokslo ar praktikos naujoves. Dėstytojai vertinami atsižvelgiant į jų periodines atestacijas pareigoms užimti Vilniaus universitete. Taip atsižvelgiama į rezidentų, baigusių radiologijos rezidentūros programą, apklausos duomenis. Studijų metu gydytojas rezidentas savo veiklos rezultatus (atliktus tyrimus, įsisavintas metodikas ir kt.) periodiškai įrašo į rezidentūros studijų dienyną (žurnalą). Ciklo vadovas reguliariai jį peržiūri ir vertina studijų eigą. Rezidento žinios ir praktiniai įgūdžiai įvertinami kiekvieno ciklo pabaigoje. Jei rezidentas su vertinimu nesutinka, jis gali kreiptis į radiologijos rezidentūros koordinatorių, kad šis sudarytų kelių specialių komisijų žinių ir praktinių įgūdžių įvertinimui. 10. Numatomas rezidentų skaičius ir jų kvalifikacija Vienu metu pagal radiologijos rezidentūros programą gali studijuoti ne daugiau kaip 6 gydytojai rezidentai: 4 valstybės finansuojami; 2 valstybės nefinansuojami. Į radiologijos rezidentūrą priimami asmenys, baigę medicinos studijų programą, įgyję gydytojo kvalifikaciją, bei po jos baigę internatūrą ir įgyję medicinos gydytojo kvalifikaciją. 14

15 Priedas 1.1 Radiologijos ciklo programa Radiologijos ciklo apimtis 184 kreditai, 7360 valandos. Ciklo praktinės dalies apimtis 37 kreditai (1472 val.), 20 proc. skiriama teorijai. Radiologijos ciklas vykdomas VšĮ VUL Santariškių klinikos Radiologijos centre. Programos tiklas yra parengti specialistą, turintį į visapusišką teorinių, praktinių ir mokslinių žinių apie radiologijos tyrimo metodikas, jų indikacijas bei kontraindikacijas ir klinikinį pritaikymą. Radiologijos ciklas išdėstytas 4 metų eigoje ir ciklų pagrindinės dalys pateikiamos lentelėse Pirmieji metai 44 kreditai, viso 1840 val., iš jų praktiniam darbui 36 kreditai, 1472 valandų, teorijai 8 kreditai, 368 val. Nr. Temos pavadinimas Trukmė Praktinė Viso Vieta dalis val. val. 1. Baziniai mokslai VUL SK 2. Rentgenologijos metodika VUL SK 3. Kompiuterinė tomografijos metodika VUL SK 4. Magnetinio rezonanso tomografijos metodika VUL SK 5. Ultragarsinės diagnostikos metodika VUL SK 6. Radionuklidinės diagnostikos metodika VU LOI Pirmaisiais metais mokomasi bazinių mokslų, radiacinės saugos principų. Mokymasis visuose radiologijos klinikos skyriuose, išsamiai susipažįstant su visais atliekamais tyrimais, jų metodikomis, ypatingai rentgenologijos tyrimo metodikomis, 15

16 šių tyrimų indikacijomis ir kontraindikacijomis. Pirmųjų metų rezidentai aktyviai dalyvauja praktiniame klinikiniame darbe įvairiuose radiologiniuose tyrimuose. 1. Temos pavadinimas. Baziniai mokslai (privaloma) a) Radiologijos mokslo apibrėžimas, jos sudedamosios dalys. Radiologijos mokslo istorija. Pagrindinės radiologijos mokslo datos. Nobelio premijos. Įstatymai, direktyvos ir instrukcijos reglamentuojantys radiologinės tarnybos veiklą. b) Rentgeno kabinetų aparatūra ir rentgeno skyriaus darbo organizacija bei materialinių sąnaudų apskaita ir atsiskaitomybė. c) Fizikiniai ir techniniai radiologijos mokslo pagrindai. Rentgeno spinduliai, jų generavimas ir savitumai. Rentgeno vaizdo susidarymas. Fotoprocesas, fotomedžiagos, ekranai, fotocheminis apdorojimas, artefaktai. Atskirų organų ir jų sistemų radiologinio tyrimo ypatumai. d) Radiacinio saugumo pagrindai rentgeno skyriuose ir kabinetuose. Priemonės, naudojamos rentgenologų ir jų tiriamų pacientų apsaugai. Dozimetrija. e) Pagrindiniai rentgenologinio tyrimo metodai fluoroskopija ir rentgenografija, jų variantai. Specialieji radiologiniai tyrimo metodai tomografija, rentgenografija su tiesioginiu vaizdo padidinimu, telerentgenografija, rentgenokontrastiniai tyrimai. f) Kontrastinės medžiagos, jų klasifikacija, panaudojimo indikacijos ir kontraindikacijos. Teorinė dalis val. Praktinė dalis val. Viso val

17 g) Bendroji rentgenogramų analizės schema. Rentgenogramų analizės algoritmas, aprašymo planas, išvados. Rentgenogramų įvertinimas techninės charakteristikos, optinis standumas, ryškumas, kontrastingumas. h) Vaizdų archyvavimo ir perdavimo sistema (PACS), ateities perspektyvos. Telemedicinos apibrėžimas, panaudojimo privalumai radiologijoje Temos apibūdinimas: a) Radiologijos mokslo apibrėžimas, jos sudedamosios dalys. Radiologijos mokslo istorija. Pagrindinės radiologijos mokslo datos. Nobelio premijos. (Supažindinama su pagrindiniais radiologijos terminais bei radiologijos mokslo raida, svarbiausiais Lietuvos bei užsienio mokslininkais). Įstatymai, direktyvos ir instrukcijos reglamentuojantys radiologinės tarnybos veiklą. (Nagrinėjami radiologinės tarnybos veiklą reglamentuojantys įstatymai, Lietuvos higienos normos, radiacinės saugos įstatymas, jų sudedamosios dalys, pagrindiniai principai) b) Rentgeno kabinetų ir rentgeno skyriaus darbo organizacija bei materialinių sąnaudų apskaita ir atsiskaitomybė. (Supažindinama su rentgeno kabinetų ir rentgeno skyriaus darbo organizacija, pagrindiniais dokumentais). Rentgenologijos skyrius, rentgeno kabinetas bei jo patalpos. Laboratorija. Rentgeno aparatai. Jų tipai. Svarbiausios rentgeno aparatų dalys. Prietaisai, reikalingi specialiems rentgenologiniams tyrimams atlikti bei pagerinti rentgeno vaizdo kokybę. (Supažindinama su rentgeno kabinetais bei jo patalpomis, fotolaboratorija. Nagrinėjami rentgeno aparatai, jų sudedamosios dalys, supažindinama su rentgeno aparatų tipais). c) Fizikiniai ir techniniai radiologijos mokslo pagrindai. Rentgeno spinduliai, jų generavimas ir savitumai. Rentgeno vaizdo susidarymas. Fotoprocesas, fotomedžiagos, ekranai, fotocheminis apdorojimas, artefaktai. Atskirų organų ir jų sistemų radiologinio tyrimo ypatumai. (Nagrinėjama radiologijos fizika, aiškinami rentgeno spindulių bei rentgeno vaizdo susidarymo principai, fotoprocesas. Nagrinėjami atskirų organų ir jų sistemų radiologinio tyrimo ypatumai). 17

18 d) Radiacinio saugumo pagrindai rentgeno skyriuose ir kabinetuose. Priemonės, naudojamos rentgenologų ir jų tiriamų pacientų apsaugai. Dozimetrija. (Supažindinama su radiacinės saugos principais, saugos reikavalimais, apsauginėmis priemonėmis bei radiacinių dozių nustatymo principais). e) Pagrindiniai rentgenologinio tyrimo metodai fluoroskopija ir rentgenografija, jų variantai. Specialieji radiologiniai tyrimo metodai tomografija, rentgenografija su tiesioginiu vaizdo padidinimu, telerentgenografija, rentgenokontrastiniai tyrimai. (Nagrinėjami įprastiniai bei specialieji radiologinio tyrimo metodai, supažindinama su jų panaudojimu bei pritaikymu). f) Kontrastinės medžiagos, jų klasifikacija, panaudojimo indikacijos ir kontraindikacijos. (Nagrinėjamos kontrastinės medžiagos, jų klasifikacija, panaudojimas, pašaliniai poveikiai). g) Bendroji rentgenogramų analizės schema. Rentgenogramų analizės algoritmas, aprašymo planas, išvados. (Nagrinėjamos įvairių sričių rentgenogramos, supažindinama su pagrindiniais analizės principais). Rentgenogramų įvertinimas techninės charakteristikos, optinis standumas, ryškumas, kontrastingumas. (Nagrinėjamas rentgenogramų kokybiškumas, supažindinama su kokybės charakteristikomis). h) Vaizdų archyvavimo ir perdavimo sistema (PACS), ateities perspektyvos. (Nagrinėjama vaizdų archyvavimo ir perdavimo sistema, jos praktinis panaudojimas, privalumai bei trūkumai). Telemedicinos apibrėžimas, panaudojimo privalumai radiologijoje. (Supažindinama su telemedicinos terminais, nagrinėjami jos panaudojimo privaluma). Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka: Bazinės radiologijos tema baigiama teorinių žinių bei praktinių gebėjimų įvertinimu dešimtbalėje vertinimo sistemoje diferencijuota įskaita. Už ciklą pasirašys rezidentūros vadovas ar radiologijos centro direktorius. Rezidentūros bazė: Šis rezidentūros ciklas atliekamas Vilniaus Universiteto ligoninėje Santariškių klinikos Radiologijos centre. Rezidento darbo dienos trukmė 8 val. Rezidento vadovai: doc. A.E. Tamošiūnas, doc. N.R. Valevičienė, gyd. G. Valentinavičienė. Literatūra: 18

19 1. Petterson H. A Global book of radiology. Series on Diagnostic Imaging from Nicer Institute. 1995, II Vol. 2. Novelline R.A. Squire fundamentals of Radiology. Harvard University Press Felix R., Heshiki A., Hosten N., Hricak H. Magnevist Monograph, 2nd revised edition. Blackwell Science Lindenbraten L.D., Koroliuk I.T. Medicinskaja radiologija. Moskva, Mettler F. Essentials of radiology. Elsevier, 2nd edition, Weissleder R., Wittenberg J., Harisinghani M. Primer of Diagnostic Imaging. Elsevier, 3rd edition, Pagrindinės radiacinės saugos normos, Lietuvos Higienos norma HN 73: Temos pavadinimas. Rentgenologijos metodika (privaloma) Teorinė dalis val. Praktinė dalis val. Viso val. a) Rentgeno vaizdo apibūdinimas b) Rentgenoskopija, rentgenografija, fotolaboratorija, rentgenotelevizija c) Telerentgenografija. Rentgenometrija Elektrorentgentgenografija, elektrokimografija, rentgenokimografijos. d) Rentgenofukciniai tyrimai e) Konvencinė tomografija f) Dencitometrija (DEXA) g) Skaitmeninė rentgenografija (PACS sistema) Dicom standartas h) IT pritaikymas radiologijoje. Skaitmeniniai radiologiniai vaizdai ir darbas su jais Temos apibūdinimas: 19

20 a) Rentgeno vaizdo apibūdinimas. Rentgeno vaizdo susidarymo ypatumai. Natūralus organų kontrastiškumas. b) Rentgenoskopijos (fluoroskopijos) metodo galimybės, indikacijos ir kontraindikacijos. Privalumai ir trūkumai. Rentenografijos galimybės, indikacijos ir kontraindikacijos. Privalumai ir trūkumai. Fotolaboratorija. Ryškinimo aparatų klasifikacija. Rentgenotelevizijos apibūdinimas. c) Telerentgenografijos ypatumai. Cefalografija. Taikymo privalumai ir perspektyvos. Elektrorentgenografijos vieta tarp istorinių tyrimo metodų. d) Rentgenofunkciniai tyrimo metodai, jų pritaikymo galimybės. Elektrokimografijos, rentgenokimografijos tyrimų apibūdinimas, vieta tarp istorinių tyrimo metodų. e) Konvencinės tomografijos metodikos apibūdinimas, atlikimo metodika. Panaudojimo galimybės ir perspektyvos. f) Dencitometrijos (DEXA) apibūdinimas. Osteoporozės apibrėžimas. Kaulinės medžiagos tankumas (KMT). Dencitometrai, jų veikimo principas. g) Skaitmeninės radiografijos (digital radiography) apibūdinimas. Skaitmeninių rentgnenoaparatų veikimo principai. Rentgenografinių vaizdų gavimo principų palyginimas h) IT pritaikymas radiologijos. Darbas su skaitmeniniais vaizdais. Peržiūros kompiuteriai. Radiologų darbo vietos. Skaitmeninių vaizdų perdavimas, interneto pagalba kompiuteriniais tinklais, naudojant DICOM standartą. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka: Rentgenologijos tema baigiama teorinių žinių bei praktinių gebėjimų įvertinimu dešimtbalėje vertinimo sistemoje diferencijuota įskaita. Už ciklą pasirašys rezidentūros vadovas ar radiologijos centro direktorius. Rezidentūros bazė: Šis rezidentūros ciklas atliekamas Vilniaus Universiteto ligoninėje Santariškių klinikos Radiologijos centre. Rezidento darbo dienos trukmė 8 val. Rezidento vadovais: doc. A. E. Tamošiūnas, dr. J. Dementavičienė, gyd. G. Valentinavičienė. Literatūra: 1. Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J. Ir kt. Radiologijos pagrindai. Vadovėlis. Kaunas: KMU leidykla, 2005, 207 p. 20

21 2. Wickr L. Atlas of Radiologic anatomy. Munich-Baltimore, 1987, 288p. 3. Petterson H. A Global book of radiology. Series on Diagnostic Imaging from Nicer Institute. 1995, II Vol. 4. Punys V. Medicininių vaizdų kokybės vertinimo ir informacinio pertekliškumo mažinimo metodai. Matematikos ir informatikos institutas. Vilnius ACR-Nema. Dicom: Digital imaging and communication in Medicine NEMA Publications, Temos pavadinimas. Kompiuterinės Teorinė Praktinė Viso tomografijos metodika (privaloma) dalis val. dalis val. val. a) Kompiuterinė tomografija (KT), atradimo istorija. KT metodo veikimo principas. Haunsfieldo vienetai. b) Daugiasluoksnė kompiuterinė tomografija - 2, 4, 8, 16, 32, 64 detektorių eilių. Veikimo principai, ateities perpektyvos. c) Kontrastinės medžiagos naudojamos kompiuterinėje tomografijos, šalutinis poveikis, kontraindikacijos. d) KT angiografijos (KTA) atradimo ir vystymosi istorija e) KT artefaktai, jų susiformavimo priežastys ir išvengimo galimybės f) Vaizdų rekonstrukcijos trimatėje erdvėje galimybės ir ateities perspektyvos g) KT indikacijos ir kontraindikacijos, pritaikymo galimybės Temos apibūdinimas: 21

22 a) Kompiuterinė tomografija (KT), atradimo istorija. KT metodo veikimo principas. Haunsfieldo vienetai. KT aparatų kartos, spindulinis krūvis atliekant KT tyrimus. Radiacinės saugos reikalavimai atliekant KT tyrimus. b) Daugiasluoksnė kompiuterinė tomografija - 2, 4, 8, 16, 32, 64, 128 detektorių eilių KT apratai. Šių kompiuterinų atradimo istorija. Veikimo principai, ateities perpektyvos. c) Kontrastinės medžiagos naudojamos kompiuterinėje tomografijoje, šalutinis poveikis, kontraindikacijos. KTA fizikiniai veikimo principai. Kontrastinės medžiagos efektas, uždelsimo laikas, jo nustatymas, bolus testas, dinaminis testas, automatinis nustatymas. d) KT angiografijos (KTA) atradimo ir vystymosi istorija. Indikacijos KTA. Vaizdų rekonstravimo pagrindai. e) KT artefaktai, jų susiformavimo priežastys ir rūšys. Dažniausiai radiologinėje praktikoje sutinkami KT artefaktai ir jų išvengimo būdai bei galimybės. f) Vaizdų rekonstrukcija: daugiaplokštuminės reformacijos (MPR - Multiplanar Reformations), kreivinės reformacijos (curved), maksimalaus intensyvumo projekcijos (MIP Maximum Intensity Projections), minimalaus intensyvumo projekcijos (MinIP Minimum Intensity Projections), 3D ir 4D vaizdavimas. Automatizuoto vaizdų apdorojimo ateities perspektyvos. g) KT indikacijos ir kontraindikacijos, tyrimo galimybės. Nėščiųjų radiologiniai tyrimai. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka: Kompiuterinės tomografijos metodika tema baigiama teorinių žinių bei praktinių gebėjimų įvertinimu dešimtbalėje vertinimo sistemoje diferencijuota įskaita. Už ciklą pasirašys rezidentūros vadovas ar radiologijos centro direktorius. Rezidentūros bazė: Šis rezidentūros ciklas atliekamas Vilniaus Universiteto ligoninėje Santariškių klinikos Radiologijos centre. Rezidento darbo dienos trukmė 8 val. Rezidento vadovai: doc. A.E. Tamošiūnas, doc. N.R. Valevičienė, m.dr. J. Dementavičienė Literatūra 22

23 1. Stevens J.M, Valentine A.R., Karmody B.E. Computes Cranial and Spinal Imaging. Williams and Wilkins, Baltimore, Prokop M, Multislice CT angiography. Eur J Radiol, 2000 Nov; 36(2): Review 3. Wegener O.H. Whole body computed tomography. Second edition. Blackwell Scientific Publications. Boston Haaga J.R., Lanzieri C., Gillkeson R. CT and MR imaging of the whole body. Elsevier, 4th edition Vogl T Hh, Claub W, Li Guo- Zhen. Computer Tomography. State of the art and future applications. Springer p Temos pavadinimas. Magnetinio rezonanso Teorinė Praktinė Viso val. tomografijos metodika (privaloma) dalis val. dalis val. a) Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) atradimo istorija, fizikiniai veikimo principai b) MRT sekos c) Magnetinių rezonanso tomografų klasifikacija d) MRT kontraindikacijos e) MRT kontrastinės medžiagos f) Magnetinio rezonanso angiografijos (MRA) atradimo ir vystymosi istorija, veikimo principai ateities perspektyvos g) MRT vaizdų apdorojimas, vaizdų rekonstrukcija trimatėje erdvėje h) MRT artefaktai, jų susiformavimo mechanizmas ir išvengimo galimybės Temos apibūdinimas: a) Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) atradimo istorija, fizikiniai veikimo principai, vandenilio protonai, k erdvė. 23

24 b) T1 ir T2, T2 *, riebalų eliminavimo, juodo kraujo ir tt sekos. Specialios greitos MRT sekos haste trufi, fukciniai MRT tyrimai. Elektromagnetinių ričių naudojamų MRT tyrimams klasifikacija. c) Tomografų klasifikacija pagal įrenginyje naudojamo nuolatinio magnetinio lauko indukciją: labai žemos galios ( 0.1 T), žemos ( T), vidutinės (0.5-1 T), aukštos (1-2 T) ir labai aukštos (virš 2 T). Atviro ir uždaro tipo magnetinio rezonso tomografai jų panaudojimo galimybės ir indikacijos. Biosijų ir operacijų atlikimo galimybės žemos galios MRT. d) Magnetinio rezonanso tomografijos kontraindikacijos, ligonio paruošimas MRT tyrimui. e) MRT kontrastinės medžiagos, klasifikacija, pašalinis poveikis, ateities panaudojimo perpektyvos. f) MRA fizikiniai veikimo principai. Kontrastinės medžiagos efektas, k- erdvė, saturacijos efektas, uždelsimo laikas, jo nustatymas, bolus testas, dinaminis testas, automatomatinis nustatymas. Tekėjimo laiko MRA, dvimatė tekėjimo laiko MRA. Tekėjimo fenomenas MRA technika ir metodai: Tekėjimo laiko tof - MRA. Dvimatė tekmės laiko MRA. Trimatė tekmės laiko MRA. Kontrastinė tekėjimo laiko MRA. Fazės kontrasto MRA, veikimo principai, trūkumai ir privalumai. Juodo kraujo MRA, klinikinis pritaikymas. g) MRA duomenų apdorojimas. MRA pradiniai pjūviai. MIP, SSD, MPR, rekonstrukcijos. Virtualinė endoskopija h) MRT artefaktai, jų susiformavimo mechanizmas ir išvengimo galimybės. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka: Magnetinio rezonanso tomografijos metodika tema baigiama teorinių žinių bei praktinių gebėjimų įvertinimu dešimtbalėje vertinimo sistemoje diferencijuota įskaita. Už ciklą pasirašys rezidentūros vadovas ar radiologijos centro direktorius. Rezidentūros bazė: Šis rezidentūros ciklas atliekamas Vilniaus Universiteto ligoninėje Santariškių klinikos Radiologijos centre. Rezidento darbo dienos trukmė 8 val. Rezidento vadovai: doc. A.E. Tamošiūnas, doc. N.R. Valevičienė Literatūra 24

25 1. Achadof T.A., Panof V.O., Aichof V.I. Magnitnorezonansnaja tomografija spinova mozga i pozvonočnika. Moskva, Reiser M., Semmler W. Magnetresonanstomographie. Springer-Verlag Berlin Heidelberg New York, Cholin A.V. Magnitnorezonansnaja tomografija pri zabolevanijach centralnoij nervnoij sistemy. Sankt-Peterburg, Roberge J.Q. Clinical MRI at 3,0 tesla. Medical Inmaging International, vol. 11 No. 4,7-8/ David D. Stark, William G. Bradley, JR. Magnetic resonance imaging. Mosby Balevičius V., Kimtys L., Misiūnas G. A. Magnetinio rezonanso spektrometrija Valevičienė N. Magnetinio rezonanso tomografija. Metodinės rekomendacijos, VU Schild HH. MRI made easy. Berlin. Bergkamen Felix R., Heshiki A., Hosten N., Hricak H. Magnevist Monograph, 2 nd revised edition. Blackwell Science Slichter C. P. Principles of Magnetic Resonanse. New-York: Springer-Verlag, Osborn A.G., Hendrick R.E., Kanal E. Introduction to magnetic resonance imaging. A basic primer. Lund and Toronto, Temos pavadinimas. Ultragarsinės Teorinė Praktinė Viso val. diagnostikos metodika (privaloma) dalis val. dalis val. a) Ultragarsinės diagnostikos tyrimų istorija, veikimo principai, aparatūra b) Artefaktai, jų rūšys, įtaka vaizdo formavimui ir diagnostikai c) Dopleriniai kraujagyslių tyrimai d) Ekstrakranijinė spalvinė duplekssonografija

26 e) Transkranijinė spalvinė duplekssonografija f) Širdies tyrimas ultragarso pagalba g) Endosonografija (vidinis ertminis tyrimas) h) Trimatinis ultragarsinis tyrimas 3D Temos apibūdinimas: a) Ultragarso bangų generavimas, jų sklidimo fizika, ultragarso sąveika su audiniais. A (amplitude), B (brightness), M (motion) režimų principai. B režimo naujovės: audinių harmonikos vaizdavimas, erdvinis sudėtinis vaizdavimas (spatial compound imaging), 3D ir 4D vaizdavimas. Ultragarsinė aparatūra, davikliai, skeneriai, ultragarsinių vaizdų registravimo principai ir interpretacija. Ultragarsinio daviklio sandara, veikimo principas, tipai. b) Artefaktai, jų rūšys, įtaka vaizdo formavimui ir diagnostikai. Ultragarso poveikis į biologinę terpę ir saugaus darbo principai. c) Dopleriniai kraujagyslių tyrimai. Kraujotakos fizikiniai principai, fiziologija. Kristian Doppler aprašytas efektas. Spalvotas ir galios dopleriai, jų veikimo principai. d) Ekstrakranijinė spalvinė duplekssonografija. Indikacijos: įgimtos kraujagyslinės anomalijos, ateroskleroziniai pokyčiai, disekacija, aneurizmos, arterioveninės fistulės, glomus navikai. e) Transkranijinė spalvinė duplekssonografija. Indikacijos: galvos smegenų išeminė liga, intrakranijinės hemoragijos, vazospazmas, aneurizmos, arterioveninės malformacijos, skilvelių sistemos vertinimas. Paciento pozicionavimas, daviklio padėtys: transtemporalinė, transforaminalinė, transorbitalinė, transokcipitalinė insonacija. Intrakranijinių galvos smegenų arterijų stenozės, okliuzijos diagnostikos kriterijai (doplerio signalo kitimas, kraujotakos greičių matavimas). f) Širdies tyrimas ultragarso pagalba. Indikacijos echokardiografijai (kairiojo skilvelio funkcijos įvertinimas, ūžesių ultragarsinis įvertinimas, patologija susijusi su prieširdžių virpėjimu, galvos smegenų insultas ar praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP)), atranka. Specilizuotos technologijos ir naujausi echokardiografijos pasiekimai (trasnezofaginė echokardiografija, krūvio echokardiografija, kontrastinė echokardiografija, 3D echokardiografija, doplerinis audinių vaizdavimas). g) Endosonografija (vidinis ertminis tyrimas) 26

27 h) Trimatinis ultragarsinis tyrimas 3D Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka: Ultragarsinės diagnostikos metodikos tema baigiama teorinių žinių bei praktinių gebėjimų įvertinimu dešimtbalėje vertinimo sistemoje diferencijuota įskaita. Už ciklą pasirašys rezidentūros vadovas ar radiologijos centro direktorius. Rezidentūros bazė: Šis rezidentūros ciklas atliekamas Vilniaus Universiteto ligoninėje Santariškių klinikos Radiologijos centre. Rezidento darbo dienos trukmė 8 val. Rezidento vadovai: doc. A.E. Tamošiūnas, doc. N.R. Valevičienė Literatūra: 1. Goldberg B., Pettersson H. Nicer Yearbook of Ultrasonography Taylor & Francis. 2. Carol M. Rumack. Diagnostic Ultrasound, 3rd edition Mosby. 3. Zwiebel W. Introduction to Vascular Ultrasonography, 5th edition Saunders. 4. Sandra L. Hagen-Ansert. Textbook of Diagnostic Ultrasonography, 5th edition Mosby. 5. Henningsen C. Clinical Guide to Ultrasonography Mosby. 6. Rumack C. M., Wilson S.R., Charboneau J.W., Johnson J.. Diagnostic Ultrasound. Elsevier, 3 rd edition Temos pavadinimas. Radionuklidinės Teorinė Praktinė Viso val. diagnostikos metodika (privaloma) dalis val. dalis val. a) Radiologijos fizika Radionuklidinės diagnostikos metodai b) Radionuklido apibrėžimas c) Radionuklidų tyrimo metodai, įranga d) Įvairių organų scintigrafiniai tyrimai e) Tyrimas in vitro (radioimuniniai) f) Spindulinis gydymas bei radioterapija indikacijos bei galimybės

28 Temos apibūdinimas: a) Radiologijos fizika. Radionuklidinės diagnostikos metodai Statinė scintigrafinė, positroninė emisinė tomografija PET (angl.single photon emssion computed tomography), SPECT (angl.positron emission tomography ) b) Radionuklidų apibrėžimas. Žymėtieji izotopai. c) Radionuklidų tyrimo metodai, įranga. Gama kamera. d) Įvairių organų scintigrafiniai tyrimai e) in vitro : Skydliaukės funkcijos tyrimas. Lytinių liaukų tyrimas. Hepatitų diagnozė. Hormonų tyrimai. Vėžio žymenys. Kaulų scintigrafija. f) Spindulinis gydymas bei radioterapija indikacijos bei galimybės. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka: Radionuklidinės diagnostikos tema baigiama teorinių žinių bei praktinių gebėjimų įvertinimu dešimtbalėje vertinimo sistemoje diferencijuota įskaita. Už ciklą pasirašys rezidentūros vadovas ar radiologijos centro direktorius. Rezidentūros bazė: Šis rezidentūros ciklas atliekamas Vilniaus Universiteto ligoninėje Santariškių klinikos Radiologijos centre. Rezidento darbo dienos trukmė 8 val. Rezidento vadovai: doc. A.E. Tamošiūnas, doc. N.R. Valevičienė, gyd. G. Valentinavičienė. Literatūra 1. Ell P., Gambhir S.Nuclear Medicine in Clinical Diagnoses and Treatment. Elsevier, 3 rd edition Valiukėnas V., Makariūnienė E., Morkūnas G. Jonizuojančiosios spinduliuotės ir radiacinės saugos terminų žodynas, Vilnius, 1999, Sutkus A., Lukoševičius S. Vaikų skydliaukės vėžys ir Černobilio AE avarija, 1999, 35, 5, Lapinskas A., Sutkus A., Gintautas H. Medicininė radiologija, Vilnius: Mokslas,

29 Priedas 1.2 Antrieji rezidentūros metai Antraisiais rezidentūros metais dėstoma įvairių anatominių sričių ciklai: rentgenologinė anatomija ir pagrindinių patologijų įgimtos anomalijos vystymosi sutrikimai, uždegiminiai pakitimai, nepiktybiniai ir piktybiniai navikai, degeneraciniai pakitimai bei sisteminiai susirgimai, traumos ir kitos urgentinės situacijos pooperaciniai, pospinduliniai pakitimai rentgenologinė simptomatika ir diagnozavimo galimybės įvairiais radiologiniais tyrimo metodais (akcentuojant rutininį rentgenologinį tyrimo metodą). 1. Plaučių ir tarpuplaučio ligų rentgenodiagnostika 2. Širdies ir kraujagyslių rentgenodiagnostika 3. Virškinimo sitemos ir pilvo organų rentgenodiagnostika 4. Kaulų sanarių ligų rentgenodiagnostika 5. Stomatologinių ligų rentgenodiagnostika 6. Ausų, nosies, gerklės, akių ligų rentgenodiagnostika 7. Šlapimo, lyties organų, retroperitoninės srities ir mažojo dubens rentgenodiagnostika Antrieji metai 46 kreditai viso 1840 val., iš jų praktiniam darbui 37 kreditai, 1472 val., teorijai 9 kreditai, 368 val. Nr. Ciklo pavadinimas Trukmė Praktinė Viso Vieta kreditais dalis val. val. 1. Plaučių ir tarpuplaučio ligų rentgenodiagnostika VUL SK 2. Širdies ir kraujagyslių ligų rentgenodiagnostika VUL SK 3. Virškinimo sistemos ir pilvo organų rentgenodiganostika VUL SK 4. Kaulų ir sąnarių ligų rentgenodiagnostika VUL SK 5. Stomatologinių ligų rentgenodiagnostika VUL SK 29

30 6. Ausų, nosies, gerklės, akių ligų rentgenodiagnostika 7. Šlapimo, lyties organų, retroperitoninės srities ir mažojo dubens rentgenodiagnostika VUL SK VUL SK 1. Temos pavadinimas. Plaučių ir tarpuplaučio Teorinė Praktinė Viso ligų rentgenodiagnostika (privaloma) dalis val. dalis val. val. a) Krūtinės ląstos organų pagrindiniai ir specialieji tyrimo metodai b) Plaučių ir bronchų rentgenoanatomija c) Pneumonijų diagnostika. Klasifikacija. Abscesų diagnostika d) Navikų diagnostika, klasifikacija e) Kitos plaučių patologijos rentgenodiagnostika f) Pleuros ligų rentgenodiagnostika g) Tarpuplaučio ligų rentgenodiagnostika h) Diafragmos ligos Temos apibūdinimas: a) Krūtinės ląstos organų pagrindiniai ir specialieji radiologiniai tyrimai. Rutininė rentgenologija- rentgenografija, rentgenoskopija, telerentgenografija. b) Plaučių ir bronchų rentgenoanatomija. Plaučių skiltinė ir segmentinė sandara. Normalios plaučių kraujotakos rentgeniniai požymiai. Plaučių ligų rentenosimptomatikos pagrindai. c) Pneumonijų klasifikacija. Pagrindiniai rentgenologiniai simptomai. d) Plaučių navikų rentgenologinė klasifikacija.centrinis plaučių navikas. Plaučių atelektazė, jos pagrindiniai rentgenologiniai simptomai. Periferinis plaučių navikas. Pagrindiniai rentgenologiniai simptomai. Pankosto navikas. Bronchoalveolinis plaučių navikas, jo rentgenologiniai simptomai. Metastaziniai plaučių pakitimai, diferencinė diagnostika. 30

31 e) Plaučių abscesai. Diagnostiniai kriterijai. Bronchinės cistos, cistiniai dariniai. Plaučių emfizema. Pneumosklerozė. Bronchinė astma. Bronchektazių diagnostika. Plaučių tuberkuliozės klinikinė rentgenologinė klasifikacija, semiotika ir diagnostika. Plaučių fibrozės. Fibrozuojantis alveolitas. Egzogeninis alerginis alveolitas. Pneumokoniozės. Plaučių sarkoidozė, histiocitozė X, limfangiozė, pneumokoniozė ir kt. Plaučių edema. Ūmus respiratorinis distress sindromas ŪDRS. Rentgenologinis tyrimas po radikalių plaučių operacijų. Pagrindinės komplikacijos ir jų diagnostika. Poodinė emfizema. Bronchų fistulės. Plaučių traumos. f) Pleuritai, jų rentgenologinė klasifikacija. Pleuros empiema. Pneumotoraksas, hidropneumotoraksas. Pleuros sąaugos ir apkalkėjimai. Pleuros piktybiniai ir nepiktybiniai navikai. g) Tarpuplaučio ligų rentgenodiagnostika. Tarpuplaučio ligų tyrimo metodika ir rentgenoanatomija. Tarpuplaučio navikai, jų klasifikacija. h) Diafragmos rentgenologiniai tyrimo metodai. Rentgenoanatomija, rentgenofiziologija. Diafragmos paslankumo sumažėjimas ir jo priežastys. Diafragmos išvaržos. Podiafragminis abscesas. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka: Plaučių ir tarpuplaučio ligų rentgenodiagnostikos tema baigiama teorinių žinių bei praktinių gebėjimų įvertinimu dešimtbalėje vertinimo sistemoje diferencijuota įskaita. Už ciklą pasirašys rezidentūros vadovas ar radiologijos centro direktorius. Rezidentūros bazė: Šis rezidentūros ciklas atliekamas Vilniaus Universiteto ligoninėje Santariškių klinikos Radiologijos centre. Rezidento darbo dienos trukmė 8 val. Rezidento vadovai: dr. J. Dementavičienė, gyd. G. Valentinavičienė. Literatūra 1. Meaney JF, Weg JG, Chenevert TL, Stafford Johnson D, Hamilton BH, Prince MR (1997) Diagnosis of pulmonary embolism with magnetic resonance angiography. N Engl J Med 336: Heinrich M, Grgic A, Tscholl D, Heckmann M, Kramann B, Schafers HJ, Uder M. CT findings in patients with chronic thrombembolic pulmonary hypertension. Rontgenpraxis. 2005;55(6):