VILNIAUS UNIVERSITETAS

Transcription

1 VILNIAUS UNIVERSITETAS PATVIRTINTA: Medicinos fakulteto tarybos posėdyje 2005 m. lapkričio mėn. 8 d. protokolo Nr. 3(503) Vilniaus universiteto Senato komisijos posėdyje 2005 m. lapkričio mėn. 10 d. protokolo Nr. SK VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRIJOS REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA Vilniaus universiteto rektorius... akad. B.Juodka (parašas) A. V. Rezidentūros programos rengimo vadovas... doc. D. Pūras (parašas) Vilnius, 2005 m. spalis 1

2 1.1. Rezidentūros studijų programos duomenys Rezidentūros studijų programa Studijų sritis Studijų kryptis Studijų rūšis Vaikų ir paauglių psichiatrija biomedicinos mokslai Medicina rezidentūros Studijų trukmė (metais) 4 Programos apimtis kreditais 176 Būtina stojančiojo kvalifikacija Suteikiama profesinė kvalifikacija medicinos gydytojas Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras Programos rengimo grupė Eil. Nr. Pedagoginis vardas (mokslo laipsnis), vardas, pavardė Pareigos Telefonas (darbo ir mobilusis) Elektronininis paštas 1. Doc.Dainius Pūras VU Psichiatrijos klinikos Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro vedėjas d , dainius.puras@mf.vu.lt 2

3 2. Doc.Sigita Lesinskienė VU Psichiatrijos klinikos Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro docentė 3. Beata Diomšina VU Psichiatrijos klinikos Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro lektorė, med.dr 4. Vytautas Blažys VU Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro asistentas 5. Aldona Lekarevičiūtė VU Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro vaikų ir paauglių psichiatrė 6. Jelena Kuzmenko Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninės gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė 7. Vita Poviliūnienė Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninės gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė 8. Sigutė Stanaitienė VU Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus vedėja 9. Virginija Ribakovienė VU Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro Poliklinikos ir dienos stacionaro skyriaus vedėja, med.dr d d d d d d d d

4 9. Asta Dervinyte Bongarzoni VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto jaunesnė mokslinė bendradarbė, vaikų ir paauglių psichiatrė 4

5 1.3. TURINYS: 1. Tituliniai puslapiai Rezidentūros studijų programos duomenys Turinys Nutarimas dėl rezidentūros studijų programos teikimo (patvirtinimo) Programos paskirtis ir tikslai Programos sandara ir turinys Studijų vykdymas Pedagoginis ir mokslinis personalas Programos aprūpinimas Išoriniai ryšiai Vidinis studijų kokybės užtikrinimas Programos poreikis Numatomas rezidentų skaičius ir jų kvalifikacija...18 PRIEDAI: P1. Dalykų arba ciklų modulių programos P2. Rezidento praktinio mokymo sutartis...77 P3. Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymas Dėl rezidentūros bazių...80 P5. Kiti priedai...92 P6 Programoje dėstysiantys dėstytojai P8 Rezidentų vadovų sąrašas

6 3. Programos paskirtis ir tikslai Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros paskirtis parengti kvalifikuotus, šiuolaikinius tarptautinius standartus atitinkančius gydytojus vaikų ir paauglių psichiatrus. Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros tikslai yra šie: 1.Suteikti rezidentams mokslo žinių visumą, kurią sukaupė šiuolaikinė vaikų ir paauglių psichiatrija ir gretutinės mokslo sritys. 2. Išmokyti praktinių įgūdžių, kurios reikalingos siekiant efektyviai diagnozuoti ir gydyti vaikų ir paauglių psichikos sutrikimus, pagal šiuolaikinius reikalavimus, Lietuvos Respublikoje patvirtintą gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro normą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus. Vaikų ir paauglių psichiatrija tai medicinos specialybė, kuri galutinai susiformavo 20 amžiaus viduryje kaip savarankiška specialybė, skirta vaikų psichikos ir elgesio sutrikimams gydyti. Vaikų ir paauglių psichiatrijai užsienio valstybėse ir Lietuvoje formuotis svarbi buvo bendrosios psichiatrijos, pediatrijos, neurologijos ir vaikų neurologijos, psichologijos, psichoterapijos, socialinio darbo ir kitų medicinos ir ne tik medicinos mokslų plėtra. Būdama medicinos specialybe, kartu vaikų psichiatrija yra sandūroje ne tik su vaikų ligomis ir bendrąją (suaugusiųjų) psichiatrija, bet ir su psichologijos, socialinio darbo, specialiosios ir socialinės pedagogikos sritimis. Paskutiniais dešimtmečiais visoje Europoje, o paskutiniais metais ir Lietuvoje pradėta pripažinti, kad vaikų psichikos sveikata tampa vienu iš svarbiausių sveikatos politikos prioritetu. Tokios problemos kaip vaikų ir jaunimo tarpe paplitusi prievarta (smurtas), savižudybės ir bandymai žudytis, priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų, elgesio ir socializacijos, valgymo sutrikimai, vis labiau ima dominuoti vaikų sergamumo struktūroje ir kelti visuomenės nerimą dėl skaudžių šių problemų ir sutrikimų priežasčių bei pasekmių bendrai visuomenės sveikatai. Vaikų ir paauglių psichiatrijos specialistai reikalingi darbui įvairiuose sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygiuose ir struktūrose: pirminiame lygyje veikiančiuose savivaldybių psichikos sveikatos centruose (kaip būtinas specialistų komandos narys šiuose centruose, kurių Lietuvoje šiuo metu yra 64, numatytas vaikų ir paauglių psichiatras); dienos stacionaruose, stacionaruose, krizių intervencijos skyriuose. Vis dažniau vaikų ir paauglių psichiatrijos specialistų paslaugomis naudojasi kitos žinybos (socialinės apsaugos, vaikų teisių apsaugos, ugdymo ir specialiojo ugdymo ir kt.), kurios sprendžia įvairius su vaikų gerove ir jų socialinės raidos problemomis susijusius klausimus. Todėl akivaizdu, kad artimiausiais metais vaikų ir paauglių psichiatrijos specialistų poreikis nemažės ir gali tik didėti. Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros programa artimiausia savo turiniu yra psichiatrijos ir vaikų ligų rezidentūros programoms. Vaikų ir paauglių psichiatrijos specialistai privalo turėti pakankamai daug žinių ir įgūdžių tiek bendrojoje psichiatrijoje, tiek vaikų ligose (įskaitant vaikų neurologiją). Todėl apie 40 procentų vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros laiko ir kreditų skaičiaus skirta šių dviejų sričių ciklams. Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros programa parengta atsižvelgiant į Europos medicinos specialistų rengimo teisinius aktus (Charter on training of medical specialists in the European community; Charter adopted by the Management Council of the UEMS, October 1993), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymą dėl nuosekliųjų studijų programų nuostatų patvirtinimo (2000 m. spalio 26 d. Nr 1326, Vilnius); parengta medžiaga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymui dėl medicinos normos MN: gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė; Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos rezidentūros reglamentą (patvirtintą VU Senato posėdyje 2004 m.) bei Lietuvos studijų kokybės vertinimo centro pateiktus metodinius patarimus (Rezidentūros studijų programos aprašas, Vilnius, 2005). Papildomi teisiniai aktai: 1) LR Aukštojo mokslo įstatymas 2) VU statutas 3) LR Medicinos praktikos įstatymas, d., Nr.IX ) LR Vyriausybės nutarimas Nr.1359 Dėl gydytojų rengimo 5) LR Švietimo ir mokslo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. ISAK- 480/V 6

7 6) -210 Minimalūs gydytojo rengimo reikalavimai. 7) LR Švietimo ir mokslo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. ISAK 969/V priedas Medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimai 8) LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. ISAK-1310 Dėl medicinos, odontologijos bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų vertinimo ir registravimo 9) LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr.V-469 :Dėl medicinos prktikos profesinių kvalifikacijų sąraše patvirtinimo. 10) Europos Tarybos direktyva dėl gydytojų laisvės renkantis darbų ir jų diplomų, sertifikatų ir kitų oficialių kvalifikacijos pažymėjimų abipusio pripažinimo 93/16/EEC 11) Europos Parlamento direktyva 2001 /19/EC Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros programos ryšys su VU Medicinos fakulteto pagrindiniais tikslais yra labai glaudus. Dauguma ciklų (ir privalomų, ir pačių rezidentų pasirenkamųjų) atliekami tik Vilniaus universiteto klinikinėse bazėse - VU Vaikų ligoninės padaliniu tapusiame Vaiko raidos centre ir Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje. Rezidentūros vadovai yra patyrę vaikų ir paauglių psichiatrijos specialistai, kurie dirba skyriaus vedėjo pareigose arba dažnai juos pavaduoja, o taip pat dirba ir universitete. Jie yra patyrę ne tik praktikai bet ir pedagogai, turintys mokslinio darbo patirtį. Šios programos paskirtis yra suteikti galimybę gydytojams įgyti reikalingas teorines žinias ir praktinius įgūdžius ir paruošti vaikų ir paauglių psichiatrą savarankiškam darbui pagal vaikų ir paauglių psichiatrijos specialisto kompetenciją. Sėkmingai įvykdęs rezidentūros programą ir išlaikęs rezidentūros egzaminą, gydytojui rezidentui išduodamas profesinės kvalifikacijos pažymėjimas, kuris suteikia teisę gauti gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro licenciją. Baigus rezidentūrą, gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro kompetencija turi atitikti Lietuvos medicinos normoje gydytojui vaikų ir paauglių psichiatrui keliamus reikalavimus (Lietuvos medicinos norma MN 114:2005): Gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę vaikų ir paauglių psichiatrijos mokslo ir praktikos pažangą. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras turi: žinoti: Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius psichikos sveikatos priežiūros paslaugas ir gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro veiklą; gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ir paciento vaiko bei jo tėvų tarpusavio santykių psichologiją ir psichopatologiją; indikacijas vaikų ir paauglių psichiatriniam stacionariniam gydymui, medicininei ir socialinei, psichologinei reabilitacijai; išmanyti: bendrąją psichopatologiją: psichikos sutrikimų simptomus ir sindromus, amžinius bendrosios psichopatologijos ypatumus; biologines, psichologines ir socialines psichikos sutrikimų priežastis; žmogaus psichosocialinę raidą; šeimos psichosocialinius funkcionavimo dėsningumus; sveiko, turinčio psichikos sutrikimą ir sergančio somatinėmis ligomis vaiko ir paauglio psichikos funkcionavimo dėsningumus; pagrindinius psichologinius tyrimus, taikomus vaikams ir paaugliams; neurologinius tyrimus ir neurologinės paciento būklės vertinimą; gydymo psichoterapija indikacijas, kontraindikacijas, galimas komplikacijas; psichikos sutrikimų medikamentinį gydymą, vaistų veikimo mechanizmus; vaikų ir paauglių psichikos ir elgesio sutrikimų pirminę, antrinę ir tretinę prevenciją; suicidologijos pagrindus; būtinosios pagalbos teikimą; 7

8 slaugos principus vaikų ir paauglių psichiatrijoje; mokėti diagnozuoti, diferencijuoti ir gydyti psichikos ir elgesio sutrikimus pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK-10): Kraujagyslinė demencija F01; Demencija, sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis F02; Nepatikslinta demencija F03; Organinis amnezinis sindromas, nesusijęs su alkoholio arba kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu F04; Delyras, nesusijęs su alkoholiu ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis F05; Kiti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos F06; Asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos F07; Nepatikslintas organinis arba simptominis psichikos sutrikimas F09; Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10; Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus F11; Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kanabinoidus F12; Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant raminamąsias ir migdančiąsias; medžiagas F13; Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kokainą F14; Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant stimuliatorius, taip pat ir kofeiną F15; Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant haliucinogenus F16; Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant tabaką F17; Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant lakias medžiagas F18; Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas F19; Schizofrenija F20; Schizotipinis sutrikimas F21; Nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai F22; Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai F23; Indukuotas kliedesinis sutrikimas F24; Schizoafektiniai sutrikimai F25; Kiti neorganiniai psichoziniai sutrikimai F28; Nepatikslinta neorganinė psichozė F29; Manijos epizodas F30; Bipolinis afektinis sutrikimas F31; Depresijos epizodas F32; Pasikartojantis depresinis sutrikimas F33; Nuolatiniai nuotaikos [afektiniai] sutrikimai F34; Kiti nuotaikos [afektiniai] sutrikimai F38; Nepatikslintas nuotaikos [afektinis] sutrikimas F39; Fobiniai nerimo sutrikimai F 40; Kiti nerimo sutrikimai F 41; Obsesinis kompulsinis sutrikimas F 42; Reakcijos į sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimai F 43; Disociaciniai [konversiniai] sutrikimai F 44; Somatoforminiai sutrikimai F 45; Kiti neuroziniai sutrikimai F 48; Valgymo sutrikimai F 50; Neorganiniai miego sutrikimai F51; Seksualinės funkcijos sutrikimai, nesusiję su organiniu sutrikimu ar liga F 52; Pogimdyminio laikotarpio psichikos ir elgesio sutrikimai neaprašyti kitur F53; Psichologiniai ir elgesio veiksniai, susiję su kitur aprašytomis ligomis ar sutrikimais F54; Piktnaudžiavimas priklausomybės nesukeliančiomis medžiagomis F55; 8

9 Nepatikslinti elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ar somatiniais faktoriais F59; Specifiniai asmenybės sutrikimai F60; Mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai F61; Įpročių ir potraukių sutrikimai F63; Lyties tapatumo sutrikimai F64; Seksualinio pasirinkimo sutrikimai F65; Psichologiniai ir elgesio sutrikimai, susiję su seksualine raida ir orientacija F66; Lengvas protinis atsilikimas F70; Vidutinis protinis atsilikimas F71; Sunkus protinis atsilikimas F72; Labai sunkus protinis atsilikimas F73; Kitas protinis atsilikimas F78; Nepatikslintas protinis atsilikimas F79; Specifiniai tarimo ir raidos sutrikimai F80; Specifiniai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai F81; Specifinis judesių raidos sutrikimas F82; Specifiniai mišrūs raidos sutrikimai F83; Įvairiapusiai raidos sutrikimai F84; Kiti psichologinės raidos sutrikimai F88; Nepatikslintas psichologinės raidos sutrikimas F89; Hiperkineziniai sutrikimai F90; Elgesio sutrikimai F91; Mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai F92; Emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje F93; Socialinio bendravimo sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir sutrikimas paauglystėje F94; Tikai F95; Kiti elgesio ir emocijų sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje F98; Nepatikslintas psichikos sutrikimas F99; gebėti: įvertinti indikacijas reikiamam psichikos sutrikimų ištyrimui, gydymui, profilaktikai, psichosocialineireabilitacijai; konsultuoti vaikus, paauglius, jų tėvus ar globėjus, šeimas; taikyti pagrindinius moksliškai pagrįstus psichikos sutrikimų medikamentinius ir nemedikamentinius gydymo būdus, vaikų ir šeimos psichoterapijos metodus; dirbti psichikos sveikatos paslaugas teikiančių specialistų komandoje ir vadovauti šiai komandai. 9

10 4. Programos sandara ir turinys 1 lentelė Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros studijų programos planas. Rezidentūros metai VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRIJA Ciklas Trukmė Vieta I metai Bendroji (suaugusiųjų) psichiatrija 40 kreditų Respublikinė Vilniaus Psichiatrijos ligoninė, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centras, Priklausomybių ligų centras Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. II metai Ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų psichikos sutrikimai ir pagalbos principai Mokyklinio amžiaus vaikų psichiatrija Psichoterapija Vaikų neurologija VU VL Vaiko raidos centro Vaikų psichiatrijos skyrius VU VL VRC dienos stacionaras Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centras, VU Vaikų ligoninė III metai Paauglių psichiatrija 20 RVPL Vaikų psichiatrijos skyrius Vaikų ligos 16 VU Vaikų ligoninė Pasirenkamasis ciklas: 1 iš 3 (genetika, neonatologija, radiologija) 4 VU Vaikų ligoninė, Vilniaus universiteto ligoninės santariškių klinikos Radiologijos centras Psichoterapija 8 Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centras 10

11 IV metai Ambulatorinės pagalbos principai vaikų ir paauglių psichiatrijoje Raidos sutrikimų diagnostika ir reabilitacija 16 8 VU VL Vaiko raidos centras, Antakalnio Psichikos sveikatos centras VU VL Vaiko raidos centras, Ankstyvosios reabilitacijos skyrius Vaikų ir paauglių krizių diagnostika ir pagalbos principai 8 VU VL Vaiko raidos centras, krizių intervencijų skyrius Pasirenkamasis ciklas: 1 iš 3 (genetika, neonatologija, radiologija) Psichoterapija 4 4 VU Vaikų ligoninė, Vilniaus universiteto ligoninės santariškių klinikos Radiologijos centras Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centras Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros trukmė ketveri metai (176 kreditai). Kiekvienais metais numatyti įvairių būtinų vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūrai specialybių ciklai, kurių trukmė svyruoja nuo 2 iki 11 mėn ( nuo 8 iki 40 kreditų). Pirmieji metai (40 kreditų) skirti išsamiam bendrosios (suaugusiųjų) psichiatrijos ciklui. Jo metu rezidentas gauna reikiamą žinių ir praktinių įgūdžių kiekį bendrosios psichopatologijos, suaugusiųjų psichikos sutrikimų diagnostikos ir gydymo, priklausomybių psichiatrijos, teismo psichiatrijos ir psichoterapijos srityje. Antraisiais metais 16 kreditų skirta vaikų ligų ciklui, atsižvelgiant į tai, kad vaikų ir paauglių psichiatrija, atstovaudama psichiatrijos sritį, kartu yra ir vaikų ligų specialybė, todėl rezidentūros metu būtina gauti reikiamą kiekį žinių ir įgūdžių vaikų ligų srityje. Antraisiais rezidentūros metais prasideda ir pagrindinės specialybės vaikų ir paauglių psichiatrijos ciklai. Vykdant rotacijas dviejuose universitetiniuose stacionaro skyriuose (po 20 kreditų kiekvienam ciklui), dienos stacionaro (8 kreditai), krizių intervencijos (8 kreditai), ambulatorinės pagalbos (16 kreditų) cikluose, rezidentai teoriškai ir praktiškai išmoksta diagnozuoti ir gydyti vaikų ir paauglių psichikos ir elgesio sutirkimus, dirbti specialistų komandoje, bendrauti su vaikais ir jų tėvais. Kadangi vaikų ir paauglių psichiatrijos paslaugų teikimas labai glaudžiai susijęs su kitomis sveikatos priežiūros, globos, vaikų teisių apsaugos, neįgalių vaikų ugdymo ir socialinės integracijos paslaugomis, šių ciklų metu rezidentai lankosi kitose įstaigose ir susipažįsta su jų veikla. Antrais rezidentūros metais numatytas vaikų neurologijos (8 kreditai) ciklas, ir ketvirtais - vaikų raidos sutrikimų diagnostikos ir reabilitacijos ciklas (8 kreditai). Vykstant vaikų ir paauglių psichiatrijos ciklams, rezidentai mokosi įvairių terapinio darbo su vaikais ir tėvais metodų. Šalia tradicinio kitoms medicinos specialybėms medikamentinio gydymo, vaikų ir paauglių psichiatrijoje vyrauja individualaus ir šeimos konsultavimo, individualios ir grupinės psichoterapijos, šeimos terapijos, aplinkos terapijos, socioterapijos, specialiosios ir socialinės pedagogijos metodai. Rezidentūros metu rezidentas turi gauti pakankamą žinių ir praktinio darbo įgūdžių lygį, kad mokėtų savarankiškai taikyti vaikų ir paauglių psichiatrijoje naudojamas psichoterapinio darbo metodikas. Priede (P1) pridedamos dalykų arba ciklų modulių programos 11

12 5. Studijų vykdymas Ketverių metų vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūra atliekama Vilniaus universiteto klinikinėse bazėse ir kitose įstaigose, koordinuojant VU Psichiatrijos klinikos Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centrui. Rezidento darbo dienos trukmė 8 val. Su rezidentu, Vilniaus universitetu ir sveikatos priežiūros įstaiga sudaroma rezidento praktinio mokymo sutartis, pavyzdys P2 priede. Numatomas teorinis (paskaitos, seminarai) ir praktinis mokymas, dirbama VU MF patvirtintose rezidentūros bazėse P3 priede. Rezidentai dalyvauja tarpdisciplininės komandos darbe, dirba su pacientais ir jų tėvais prižiūrimi gydančio gydytojo ir supervizuojami rezidentūros vadovo. Kiekviename darbo cikle sudaromas darbo planas ir privalomų įgūdžių apimtis. Teorinis mokymas sudaro 20 procentų rezidentūros studijų apimties, praktinis 80 procentų. Privalomi 4 budėjimai per mėnesį (pageidautina daugiau). Budėjimo trukmė tokia, kokia numatyta kiekvienoje klinikoje. Po naktinio budėjimo rezidentams privaloma nedarbo diena. Be praktinio darbo, vedami teoriniai seminarai. Bent vieną kartą per mėnesį referuojama apie aktualią literatūrą. Kiekvieno ciklo metu rezidentas turi parengti 1 referatą - klinikinės medžiagos analizę. Rezidentai už ciklus atsiskaito įskaitomis. Už ciklą pasirašo rezidentūros vadovas ir atitinamo klinikinio padalinio, kuriam vyksta skyrius, vedėjas. Neišlaikiusiam įskaitos rezidentui laikyti ją pakartotinai leidžiama tik po dviejų mėnesių. Įskaitą galima laikyti ne daugiau du kartus; po to rezidentas šalinamas iš rezidentūros. Kas metai rezidentai peratestuojami VU MF sudarytos egzaminų komisijos, kuri numato tolimesnę rezidentūros eigą. Kiekvieno ciklo studijos baigiamos rezidento teorinių žinių bei gebėjimų vertinimu. Rezidento žinios bei gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje. Į vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūrą Vilniaus universitete priimama pagal Priėmimo į Vilniaus universiteto internatūros ir rezidentūros studijų 2005 m. tvarką (P4 priedas). Į šią studijų programą priimami asmenys baigę medicinos gydytojo internatūrą ir įgiję medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Rezidentūros trukmė 4 metai. Po vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros studijų laikomas baigiamasis valstybinis egzaminas, kuris organizuojamas pagal galiojančią Vilniaus universiteto tvarką: Egzamino vykdymui gaunamas VU Rektoriaus įsakymas, patvirtinama baigiamojo egzamino komisijos sudėtis. Baigiamasis rezidentūros egzaminas susideda iš teorinių žinių įvertinimo dešimtbalėje sistemoje (atsakinėjama raštu ir žodžiu) pagal paruoštą ir klinikoje patvirtintą baigiamojo egzamino bilieto struktūrą ir praktinių žinių įvertinimo pristatant ir analizuojant praktinio klinikinio atvejo aprašymą (baigiamąjį darbą, kuris paruošiamas pagal iš anksto klinikoje patvirtintus reikalavimus: aprašomas klinikinis atvejis rezidento praktinio darbo analizė, literatūros analizė klinikinio atvejo tema. Baigiamojo darbo pristatymas taip pat vertinamas dešimtbalėje sistemoje. Egzamino pabaigoje komisija pateikia galutinį įvertinimą dešimtbalėje sistemoje. Išlaikius egzaminą, VU išduoda profesinės kvalifikacijos pažymėjimą, kuris suteikia teisę gauti gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro licenciją, kuris sudaro galimybę gauti atitinkamos specialybės licenziją. 6. Pedagoginis ir mokslinis personalas: Vaikų ir paauglių psichiatrų rezidentūrą koordinuoja ir už jos eigą atsako rezidentūros koordinatorius, Medicinos fakulteto teikimu, universiteto Rektoriaus įsakymu paskirtas universiteto darbuotojas. Vaikų ir paauglių psichiatrų rezidentūros programos teorines studijas ne mažiau kaip 50% dėsto profesoriai ir docentai, kurių mokslinės veiklos kryptys atitinka jų dėstomus dalykus. Ciklams vadovauja rezidento vadovai, kuriais skiriami universiteto dėstytojai arba sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys patvirtintoje rezidentūros bazėje ir turintys ne mažesnį kaip penkerių metų darbo stažą pagal specialybę. Kiekvienais mokslo metais klinikos posėdyje svarstomos rezidento vadovų kandidatūros, atsižvelgiama į jų profesinę kvalifikaciją, darbo stažą, pasiruošimą dirbti pedagoginį ir mokslinį darbą. Asmenys turi pateikti prašymą dirbti rezidento vadovu, mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašą, pažymą apie darbo krūvį iš pagrindinės darbovietės (jeigu Vilniaus universitetas nėra pagrindinė jų darbovietė). 12

13 Rezidento vadovai vadovauja rezidentui per atitinkamą ciklą, sudaro sąlygas įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, derina rezidento, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas, darbus ir veiksmus, atitinkančius rezidentūros programą, bet neviršijančius rezidento kompetencijos ir kvalifikacijos, informuoja rezidentūros koordinatorių apie rezidentūros eigą, ciklo pabaigoje įvertina rezidento įgytas teorines žinias bei praktinius įgūdžius įskaita. Personalo sąrašai ir personalo mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašai bei rezidentūros koordinatorių, rezidentų vadovų mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašai pateikiami atitinkamai P6 ir P7 bei P8 ir P9 prieduose. 7. Programos aprūpinimas Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros programa vykdoma bazėse, kurios atitinka universiteto nustatytus reikalavimus ir yra galimybė rezidentui įgyti atitinkamos srities praktinius įgūdžius. Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darbo reglamentas, Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymas Dėl komisijos darbo reglamento, rezidentūros bazės vertinimo anketa, Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymas Dėl komisijos, Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos posėdžio protokolas pateikiami priede P5. RVPL Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje yra suaugusiųjų psichiatrijos skyriai, kuriuose gydomi suaugusieji su įvairias psichikos sutrikimais. Šiuose skyriuose rezidentai įgytų bendrosios (suaugusiųjų) psichiatrijos žinias ir įgūdžius. Šioje ligoninėje taip pat yra universitetinis vaikų ir paauglių psichiatrijos skyrius. Šiame skyriuje vykdydami rotaciją, rezidentai įgytų reikiamas žinias ir įgūdžius vyresnio amžiaus vaikų ir paauglių psichikos sutrikimų diagnostikos ir gydymo srityje. VU VL VRC- Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaiko raidos centre yra 4 skyriai (vaikų psichiatrijos, dienos stacionaras, ankstyvosios reabilitacijos, vaikų ir paauglių krizių intervencijų), kuriuose teikiama stacionarinė pagalba ir ambulatorinė grandis. Vaiko raidos centras yra pagrindinė Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros bazė. Antakalnio Psichikos sveikatos centras- Šiame centre rezidentai susipažins su pirminės grandies ambulatorine pagalba vaikams ir paaugliams. Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centras Vasaros gatvėje įsikūrusi psichiatrijos ligoninė, šiuo metu transformuojama į modernias paslaugas teikiantį psichikos sveikatos centrą, yra bazė, kurioje vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentai įgys bendrosios psichiatrijos žinių ir įgūdžių pirmaisiais rezidentūros metais. 8. Išoriniai ryšiai Panaši vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūra vykdoma Kauno medicinos universitete. Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros programos dalis gali būti vykdoma ir Kauno medicinos universitete pagal dvišales sutartis ir užsienio universitetuose ir klinikose. Į užsienio universitetus studijuoti rezidentai išleidžiami suderinus rezidentūros studijų programas Vilniaus universiteto nustatyta tvarka; grįžęs rezidentas privalo pristatyti atlikto ciklo dokumentus ir ataskaitą savo vadovui. Jų nepristatęs ir užtrukęs užsienyje ilgiau nei patvirtinta Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymu, rezidentas svarstomas Medicinos fakulteto taryboje ir informuojamas Vilniaus universiteto Rezidentūros ir doktorantūros skyrius. 13

14 9.Vidinis studijų kokybės užtikrinimas Nuolatinis studijų kokybės palaikymas yra labai svarbus faktorius užtikrinantis sėkmingą vaikų ir paauglių psichiatrijos studijų programos tikslų ir uždavinių vykdymą. Vilniaus universitete yra sukurta Studijų programų vertinimo sistema 1. Vertinant vaikų ir paauglių psichiatrijos studijų programą dalyvauja Psichiatrijos klinika, įgyvendinanti studijų programą, Medicinos fakulteto dekanė, fakulteto taryba bei Universiteto studijų komitetas. Už vidinį vertinimą atsako fakulteto taryba. Psichiatrijos klinika vykdo nuolatinį studijų programos kokybės vertinimą: kiekvienų metų eigoje bei metų pabaigoje rezidentūros vadovai informuoja rezidentūros koordinatorių išaiškėjusius programos trūkumus ir rekomenduoja priemones, kaip juos pašalinti. Rezidentūros koordinatorius pagal savo kompetenciją priima sprendimus pašalinti trūkumus. Klinikos posėdžiuose svarstomas studijų turinio ir metodikos atnaujinimas, rezidentų vadovų kompetencija ir kvalifikacija, rezidentų teorinių ir praktinių žinių įsisavinimas. Kasmet atliekamos vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentų žodinės apklausos susirinkimų metu ir anoniminės apklausos. Jas atlieka patys rezidentai. Rezultatus jie pateikia rezidentūros koordinatoriui, kuris informuoja dėstytojus ir rezidentų vadovus apie apklausos rezultatus. Analizuojami rezidentų nurodytos teigiamos ir neigiamos programos vykdymo pusės, bei numatomos priemonės, kaip spręsti iškilusius trūkumus. Rezidentūros metu rezidentas atlieka gydytojo padėjėjo darbą. Vykdydami rezidentūros programą sveikatos priežiūros įstaigose, jie kontroliuojami skyriaus vedėjo ir rezidento vadovo. Bent kartą per semestrą rezidentai tikrinami vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros programos koordinatoriaus. Studijų turinys ir metodikos atnaujinamos kas metai birželio mėnesį. Atsižvelgiama į egzaminuotojų ir rezidentų pastabas bei pageidavimus peratestacijos metu, kuri vyksta kiekvieną birželio mėnesį. Vykdoma baigusių rezidentų apklausa apie chirurgijos rezidentūros kokybę, dėstytojų kompetenciją, kvalifikacijos priežiūrą bei trūkumus. Už programos atnaujinimą atsakingas doc. D.Pūras. Rezidentų žinios bei gebėjimai vertinami kiekvieno ciklo pabaigoje. Įvykdžius minimalius programos reikalavimus gaunamas rezidento vadovo ir atitinkamo klinikinio padalinio, kuriame vyko ciklas, parašas. Kiekvieną birželio mėnesį dekanato paskirta komisija vertina visų metų rezidento žinias bei profesinius gebėjimus (žodžiu) ir sprendžia apie rezidentūros metų įvertinimą bei perkėlimą į sekančius rezidentūros studijų metus. Baigiantieji 4 metų programą rezidentai egzaminuojami laiko baigiamąjį egzaminą. Rezidentūros studijų savikontrolės mechanizmas vykdomas nuolat keliant rezidentūros vadovų profesinę kompetenciją ir kvalifikaciją įvairių kursų ir stažuočių metu ir sistemingai tobulinant rezidentūros teorinį mokymą ir praktinį darbą. 10. Programos poreikis Šiuo metu Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje didelis dėmesys pradedamas skirti psichikos sveikatai. Skatinamas holistinis požiūris į gydytojų vaikų ir paauglių psichiatrų darbą, modeliuojant teorines srities kryptis ir organizuojant klinikinį darbą pagal biopsichosocialinę paradigmą. Gydytojų vaikų ir paauglių psichiatrų poreikis visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, yra didelis. Epidemiologiniai tyrimai rodo tokį didelį psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimą vaikų tarpe. Vaikų ir paauglių psichiatrija medicinos mokslo ir praktikos šaka, apimanti vaikų ir paauglių psichikos ir elgesio sutrikimų priežasčių, diagnostikos, gydymo, prevencijos galimybių tyrinėjimą ir praktinį taikymą. Tai atskira, savarankiška specialybė Lietuvoje, kaip ir daugumoje pasaulio valstybių. Vaikų ir paauglių psichiatrija nagrinėja psichikos ir elgesio ypatumus nuo žmogaus, kaip gyvos būtybės užsimezgimo pradžios, iki suaugusiojo amžiaus, t.y. 18 metų. Tai labai integrali disciplina, glaudžiai susijusi su pediatrija, psichiatrija, neurologija, genetika, psichologija, psichoterapija. Vaikų ir paauglių psichiatrija apima emocijų, nuotaikos 14

15 sutrikimus, prasidedančius vaikystėje ir paauglystėje, pagalbą tiems vaikams ir paaugliams, kurių tarpasmeniniai santykiai labai sutrikę, ir tiems, kurių elgesio sutrikimai sukelia didelių rūpesčių tėvams bei aplinkiniams, o taip pat protinį atsilikimą bei specifinius ir įvairiapusius raidos sutrikimus. Kaip ir kiekvienoje medicinos specialybėje, taip ir vaikų ir paauglių psichiatrijoje būtina visapusiškai įvertinti paciento somatinę, neurologinę ir psichikos būklę, nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti reikalingą gydymą. Gydytojas, turintis vaikų ir paauglių psichiatro kvalifikaciją, vadovauja šiam diagnostikos ir gydymo procesui, organizuoja multidisciplininės specialistų komandos darbą. Kadangi vaikų psichikos ypatumus ir sutrikimus nulemia biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių derinys, diagnozuojant ir gydant neužtenka remtis biomedicininiu modeliu. Labai svarbu įvertinti, kaip funkcionuoja šeima, kas vyksta artimiausioje vaiko ar paauglio socialinėje aplinkoje. Šios žinios labai praverčia vykdant gydymo ir reabilitacijos procesą, kurio sėkmė didele dalimi priklauso nuo to, kaip jame dalyvaus tėvai, kiti šeimos nariai, bendraamžiai, mokyklos bendruomenė. Štai kodėl vaikų ir paauglių psichikos sutrikimus diagnozuoja ir gydo ne vien gydytojai ir slaugos personalas. Gydant sudėtingesnius vaikų psichikos ir elgesio sutrikimus tiek ambulatoriškai, tiek stacionare ar dienos stacionare, pasitelkiama specialistų komanda, kurioje be gydytojo ir slaugytojo, dar yra psichologas, socialinis darbuotojas, o kai kuriais atvejais ir logopedas, socialinis pedagogas, meno, muzikos ar kitokią specializaciją įgijęs terapeutas. Tai daro vaikų ir paauglių psichiatriją ypatinga sritimi, kurioje persipina daugelis mokslo ir praktikos sričių bei profesijų. Lietuvoje vaikų ir paauglių psichiatrija kaip atskira disciplina vystoma nuo 1970 metų. Šios specialybės plėtrą Lietuvoje iš pradžių ribojo ideologizuota sovietinė vaikų psichiatrijos tradicija, vienpusiškai traktavusi vaikų psichikos ir elgesio sutrikimus vien kaip biologinius reiškinius, o vaikų psichiatriją kaip vaikų neurologijos ir suaugusiųjų psichiatrijos dalį. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir atsiradus galimybei perimti turtingą Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių patirtį, Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrijos plėtra įgavo naują kokybę. Nors dar daug svarbių prevencijos, gydymo ir reabilitacijos komponentų vaikų psichikos sveikatos srityje neįgyvendinta, per 15 metų pavyko sukurti naujos, į bendruomenę ir šeimą nukreiptos kompleksinės paslaugų sistemos pagrindus ir šiuolaikinę specialistų rengimo sistemą. 11. Numatomas rezidentų skaičius ir jų kvalifikacija Maksimaliai studijuoti vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūroje gali 12 rezidentų, iš jų 8 valstybės finansuojamos vietos, o likusios 4 valstybės nefinansuojamos vietos. Prieš pradedant vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros studijas pretendentai turi būti baigę medicinos ikidiplomines medicinos studijas ir internatūrą. 15

16 PRIEDAI: P1. DALYKŲ ARBA CIKLŲ MODULIŲ PROGRAMOS I metai: Bendroji (suaugusiųjų ) psichiatrija, 40 kreditų 1. Ciklo pavadinimas: BENDROJI PSICHOPATOLOGIJA 2. Apimtis kreditais: 8 kreditų (320 val.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 226 val. Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. 1. Suvokimo sutrikimai 8 2. Mąstymo sutrikimai pagal formą ir pagal turinį 4 3. Emocijų sutrikimai 2 4. Valios sutrikimai 2 5. Kiekybiniai ir kokybiniai atminties sutrikimai, 2 amnezinis (Korsakovo) sindromas 6. Dėmesio sutrikimai 2 7. Savimonės sutrikimai 2 8. Potraukių sutrikimai 2 9. Kiekybiniai ir kokybiniai sąmonės sutrikimai Paranojinis, paranoidinis (Kandinskio- 4 Clerambault, hipochondrinis-paranoidinis, depresinis-paranoidinis, Cotard o, Capgraso, Fregoli) ir parafreninis sindromai 11. Manijos ir depresijos sindromai Katatonija Asteninis sindromas Įkyrybių (obsesinis-kompulsinis) sindromas Isterinis (histrioninis) sindromas Hipochondrinis sindromas Organinis psichosindromas Silpnaprotystės sindromai Traukulių sindromai Sąmonės sutrikimai 4 4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai Šio ciklo tikslas - teorinės bendrosios psichopatologijos studijos, kurios vyksta paskaitų, seminarų metu bei savarankiškai dirbant su literatūra. Kitas ciklo tikslas - padėti išmokti atpažinti bei diferencijuoti psichopatologinius simptomus ir sindromus praktinio darbo su pacientais metu. TEMOS 16

17 Studijuojant suvokimo sutrikimus, būtina išmokti tokius pagrindinius simptomus: iliuzijos, haliucinacijos ir jų pagrindinės rūšys, pseudohaliucinacijos, kūno schemos sutrikimai. Mąstymo sutrikimų pagrindinė patologija: mąstymo formos patologiniai simptomai, mąstymo turinio patologiniai simptomai (pervertinimo idėjos, kliedesiai). Kliedesių formavimosi etapai, kliedesių rūšys. Emocijų patologiniai simptomai: depresinė nuotaika, pakili nuotaika, nerimas, baimės, agresija, priešiškumas ir kt. Emocijų raiška ir adekvatiškumas. Valios patologiniai simptomai: hipobulija, abulija, hiperbulija. Atminties patologiniai pokyčiai: kiekybiniai (hipermnezija, hipomnezija, amnezija ir jos rūšys) ir kokybiniai (pseudoreminescencijos, konfabuliacijos). Amenizinis (Korsakovo )sindromas. Dėmesio, savimonės ir potraukių ptologinių pokyčių pagrindiniai požymiai. Paranojinis, paranoidinis (Kandinskio-Clerambault, hipochondrinis-paranoidinis, depresinisparanoidinis, Cotard o, Capgraso, Fregoli) ir parafreninis sindromai, jų sudedamosios dalys, pasireiškimas konkrečių ligų atvejais. Manijos sindromo požymiai, pasireiškimo atvejai. Katatonija, šios būklės struktūra bei pasireiškimo atvejai. Asteninio, įkyrybių (obsesinio-kompulsinio) isterinio hipochondrinio sindromų struktūra, jų pasireiškimo atvejai. Organinis psichosindromas, struktūra ir pasireiškimo atvejai. Silpnaprotystės, traukulių sindromai, jų struktūra, pasireiškimo atvejai. Sąmonės ptologiniai pokyčiai: kiekybiniai (suglumimas, obnubiliacija, koma) ir kokybiniai (deliras, prieblandinė būsena, oneiroidas). Ciklo metu teoriškai pasirengus dalyvaujama paskaitose, seminaruose bei praktiniuose užsiėmimuose. Pagrindinis studijų metodas tai į problemą orientuotas mokymasis, kuris vyksta savarankiškai dirbant su literatūros duomenimis bei aktyviai diskutuojant paskaitų, seminarų metu. Praktinis pacientų, sergančių psichikos sutrikimais, simptomų ir sindromų nustatymas ir jų diferenciacija vyksta savarankiškai dirbant su ligoniais, vėliau aptariant su rezidentūros vadovu, dalyvaujant skyriaus ligonių aptarimuose bei bendrose ligoninės konferencijose. 5. Rekomenduojama literatūra: 1. Psichiatrija. Moksl. Red. A.Dembinskas. Vilnius, Kaplan & Sadock s comprehensive textbook of psychiatry. Ed. Sadock BJ, Sadock VA. 8th ed. Lippincot Williams & Wilkins, Scharfetter Ch. General psychopatology. Cambridge, Dembinskas A., Eglytis I. Bendroji psichopatologija. Vilnius, Šiurkutė A. Potraukių sutrikimai. Vilnius, Ясперс К. Общая психопатология. Москва, Žinių ir gebėjimo įvertinimo tvarka: Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktikinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą. 7. Rezidentūros bazė: Respublikinė Vilniaus miesto Psichiatrijos ligoninė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinika 8.Rezidentų vadovai: Algirdas Dembinskas (gydytojas psichiatras, profesorius, praktinio darbo patirtis 42 metų) Vita Danilevičiūtė (gydytoja psichiatrė, docentė, praktinio darbo patirtis 25 metai) 17

18 1. Ciklo pavadinimas: PSICHIATRIJOS BIOLOGINIS PAGRINDAS 2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 140 val. Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. 1. Funkcinė neuroanatomija 2 2. Nervų sistemos vystymasis ir neurogenezė 2 3. Monoaminų neurotransmisija 2 4. Amino rūgštys kaip neurotransmiteriai. 2 Neuropeptidai. 5. Intraneuroniniai informacijos perdavimo būdai 2 6. Genetika psichiatrijoje 2 7. Psichoneuroendokrinologijos pagrindai 2 8. Imuninės sistemos ir CNS sąveikos samprata 2 9. Elektrofiziologijos pagrindai Šiuolaikiniai radiologiniai CNS tyrimai 2 4 ir 5. Ciklų tikslai ir turinys, studijų metodai ir trumpas temų turinio aprašymas. Pagrindinis ciklo tikslas - teorinės studijos studijos ir darbas seminarų metu. Kitas ciklo tikslas - padėti susiformuoti nuomonę, kad teorinės žinios apie biologinį psichiatrijos pagrindą sudaro svarbią įtaką klinikinių įgūdžių formavimui, diagnostikai, gydymo taktikos parinkimui, ligos eigos prognozavimui. Gilinama samprata apie kitų organizmo sistemų įtaką CNS formavimuisi bei vystymuisi. Vyksta objektyvių tyrimų psichiatrijoje sampratos lavinimas. TEMOS Funkcinė neuroanatomija: smegenų struktūros principai (ląstelės, architektūra, jungtys). Pagrindiniai smegenų struktūriniai komponentai., funkcinės smegenų sistemos. Nervų sistemos vystymasis ir neurogenezė. Neurogenezės ryšys su psichikos sutrikimais, sąsaja su psichikos sutrikimų gydymu. Monoaminų neurotransmisija: pagrindiniai monoaminai, monoaminų sistemų anatomija. Ryšys su atskirais psichikos sutrikimais. Amino rūgštys kaip neurotransmiteriai. Neuropeptidai. Jų neurofiziologinė reikšmė. Intraneuroniniai informacijos perdavimo būdai: informacijos perdavimo etapai, informacijos pernešėjų biocheminis pagrindas, ryšys su psichotropiniais vaistais. Genetika psichiatrijoje: psichikos sutrikimų genetika, genų įtaka psichotropinių vaistų veikimui. Psichoneuroendokrinologijos pagrinadai: pagrindinės žinios apie endokrininių liaukų veiklą, ryšys su psichikos sutrikimais, ryšys su psichotropinių vaistų veikimu. Imuninės sistemos ir CNS sąveika: pagrindiniai psichoneuroimunologijos principai. Imuninės sistemos ir psichikos sutrikimų sąsaja. Eletrofiziologijos pagrindai: pagrindiniai tyrimo būdai, siuntimo šiems tyrimams pagrįstumas. Šiuolaikiniai radiologiniai CNS tyrimai, jų pagrindiniai prnicipai, siuntimo šiems tyrimams pagrindimas. 6. Privalomų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių) programos. Ciklas privalomas. 7. Rekomenduojama literatūra. 1. Psichiatrija. Moksl. Red. A.Dembinskas. Vilnius,

19 2. Kaplan & Sadock s comprehensive textbook of psychiatry. Ed. Sadock BJ, Sadock VA. 8th ed. Lippincot Williams & Wilkins, Genetikų, endokrinologų, imunologų, elektrofiziologų ir radiologų rekomenduoti šaltiniai. 8. Žinių ir gebėjimo įvertinimo tvarka: Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktikinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą. 9. Rezidentūros bazė: Respublikinė Vilniaus Psichiatrijos ligoninė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinika 10. Rezidentų vadovai: Vita Danilevičiūtė (gydytoja psichiatrė, medicinos daktarė, docentė, praktinio darbo patirtis 25 metai). 1. Ciklo pavadinimas: PSICHIKOS LIGONIO TYRIMAS 2. Apimtis kreditais : 4 kreditai (160 val.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 154 val. Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. 1. Klinikinis tyrimas. Anamnezės ir psichikos 2 būsenos modelis. Subjektyvi anamnezė. Objektyvi anamnezė 2. Psichikos būsenos įvertinimas ir aprašymas 2 3. Diagnozė ir diferencinė diagnostika 2 4. Psichikos sutrikimų diagnostinės klasifikacijos - 2 TLK-10, DSM-IV-TR 5. Struktūruoti ir pusiau struktūruoti klausimynai Psichodiagnostinio tyrimo metodai 4 7. Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai 2 4 ir 5. Ciklų tikslai ir turinys, studijų metodai ir trumpas temų turinio aprašymas. Pagrindinis tikslas - formuoti sugebėjimą ištirti ir įvertinti psichikos ligonį. Išmokti surinkti psichiatrinę anamnezę (subjektyvią bei objektyvią), įvertinti psichikos būseną, sugebėti formuoti nuomonę apie diagnozę, diferecijuojant nuo kitų sutrikimų. Išmokti dirbti su dabartiniu metu naudojamais svarbiausiais psichiatrijos klausimynais. Išmokti kvalifikuotai pasiųsti pacientą psichologo konsultacijai. Išmokti suformuoti klausimus psichodiagnostinio tyrimo konsultantams. Išmokti psichodiagnostinio tyrimo vertinimo pricipus. Išmokti suprasti laboratorinių tyrimų vietą ir svarbą psichikos sutrikimų atvejais, pagrįstai skirti reikalingus tyrimus. Psichikos sutrikimų diagnostinės klasifikacijos - TLK-10, DSM-IV-TR: šių klasifikacijų struktūra, jų vieta praktiniame ir moksliniame darbe. Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai: sugebėjimas kryptingai ir pagrįstai skirti tyrimus, siekiant įvertintio paciento tiek somatinę, tiek psichikos būseną.. Sugebėjimas paruošti pacientą kitos srities specialisto konsultacijai. Pagrindinis studijų metodas - savarankiškas darbas su literatūros duomenimis bei aktyvi diskusija seminarų metu. Ligos atvejų pagrindimas, diskusija bei ligos eigos dokumentavimas, aprašant bei pagrindžiant ligos istorijas, vyksta prižiūrint rezidentūros vadovui. Sugebėjimas pristatyti atvejus apie 19

20 konkretų pacientą lavinamas, kai rezidentai pristato atvejus konsultacijų bei konsiliumų metu. Savarankiškas darbas su ligoniais rezidento kompetencijos rėmuose vyksta, atsiskaitant ir referuojant rezidentūros vadovui, kuris kontroliuoja visą rezidento darbą su pacientu bei dokumentacijos tvarkymą. 6. Privalomų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių) programos. Ciklas privalomas. 7. Rekomenduojama literatūra: 1.Psichiatrija. Moksl. Red. A.Dembinskas. Vilnius, Kaplan & Sadock s comprehensive textbook of psychiatry. Ed. Sadock BJ, Sadock VA. 8th ed. Lippincot Williams & Wilkins, TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. Kaunas, Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fourth Edition, Text Revision. Washington, DC, American Psychoatric Association, Žinių ir gebėjimo įvertinimo tvarka: Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktikinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą. 9. Rezidentūros bazė: Respublikinė Vilniaus Psichiatrijos ligoninė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinika 10. Rezidentų vadovai: Vita Danilevičiūtė (gydytoja psichiatrė, medicinos daktarė, docentė, praktinio darbo patirtis 25 metų). 1. Ciklo pavadinimas: ŠIZOFRENIJA IR ŠIZOAFEKTINIS SUTRIKIMAI 2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 130 val. Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis valandomis 1. Mokslo apie šizofreniją raida. Šizofrenijos diagnozinė sistema, 2 šiuolaikiniai diagnoziniai kriterijai. 2. Šizofrenijos etiologijos teorijos. Šiuolaikiniai neurofiziologiniai 2 tyrimai. 3. Sergančiųjų šizofrenija premorbidas. Šizofrenijos prodromo 2 klinika. 4. Šizofrenijos psichopatologija ir klinika Šizofrenijos klinikinės formos, eiga, diagnostika ir diferencinė 2 diagnostika. 6. Negatyvieji šizofrenijos simptomai, jų klinikinė charakteristika Šizofrenijos defekto klinikinė charakteristika, baigčių būsenos Šizofrenijos remisijos, jų tipologija Šizofreniforminis sutrikimas, diagnoziniai kriterijai, klinika Kiti ūminiai psichioziniai sutrikimai vyraujant kliedėjimams, 2 diagnoziniai kriterijai. 11. Šizotipinis sutrikimas, klinika, diferencinė diagnostika Nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai: tipologja, klinika, 2 20

21 diferencinė diagnostika. 13. Šizofrenijos gydymo principai: ūminė, stabilizacijos fazė, 2 palaikomoji terapija. 14. Šizoafektinis sutrikimas: šiuolaikinė samprata, klinika ir 2 diagnozinės problemos. 15. Šizoafektinio sutrikimo gydymo principai. 2 4 ir 5. Ciklų tikslai ir turinys, studijų metodai ir trumpas temų turinio aprašymas. Ciklo tikslai: išmokti šizofrenijos ir šizofreninio spektro sutrikimų kliniką, kvalifikuoti psichopatologinius simptomus, įsisavinti diferencinę diagnostiką, gydymą. Metodai: Paskaitos, teoriniai seminarai,video medžiaga,ligos atvejų nagrinėjimas,mokslinės konferencijos,nuolatinis pacientų kuravimas. Trumpas ciklo turinio apibūdinimas: Mokslo apie šizofreniją istorinės ištakos,akcentuojant E.Krepelino,E.Bleulerio,M. Bleulerio indėlį,jų klinikinę sampratą apie šizofreniją. Įsisavinti šizofrenijos TLK-10,DSM-IV klasifikacijas,diagnozinius kriterijus. E.Bleulerio pagrindiniai baziniai šizofrenijos klinikiniai simptomai. Šizofrenijos etiopatogenezės teorijos: genetinė,domapinerginė,pažeidžiamumo,neuroimuninė,virusinė,rizikos faktoriai. Šizofrenijos neurobiologija,smegenų struktūriniai,citoarchitektonikos pakitimai. Šizofrenijos premorbido ypatumai,šizofrenijos prodromo klinika,diagnostika,difencinė diagnostika, praktinė klinikinė reikšmė. Šizofrenijos klinika, kuri apima platų psichopatologinių simptomų spektrą:senestopatijas,haliucinacijas,pseudohaliucinacijas,kliedėjimo idėjas,kurt Šneiderio pirmo rango simptomus. Įvertinti jau iš bendrosios psichopatologijos žinomus sindromus,jų ypatumus,dinamiką sergant šizofrenija. Itin aktuali diferencinė diagnostika su kitais susirgimais (organininės-egzogeninės genezės),kurie gali reikštis panašiais psichopatologiniais sindromais.išnagrinėti šizofrenijos klinikines formas (paranoidinė,katatoninė,paparastoji,nediferencijuota,liekamoji, pošizofreninė depresija).febrilinės ( piktybinė,letalinė katatonija) šizofrenijos klinika,diferencinė diagnostika, gydymo ypatumai.vėlyvosios šizofrenijos klinkiniai ypatumai. Šizofrenijos negatyviųjų simptomų klinikinė charakteristika, atkreipiant dėmesį į pirminius ir antrinius negatyvius simptomus, jų klinikinę svarbą, klinikinio įvertinimo sunkumai,diferencinė diagnostika.šizofrenijos defekto klinikinė samprata, jo įvertinimas, tipologija.šizofrenijos baigčių būsenų klinika,tipologija ( haliucinacinis-kliedėjimo tipas,šizofazija,apatinisabulinis tipas). Remisijos klinikinė samprata, tipologija. PANSS šizofrenijai vertinti. Šizofrenijos gydymo principai gydant ūminę būseną, ją stabilizuojant ir ilgalaikė palaikomoji terapija,įsisavinant šiuolaikinių tarptautinių klinikinių tyrimų rezultatus. Šizofreninio spektro sutrikimų (šizofreniforminio, kitų ūminių psichozinių sutrikimų) klinikiniai ypatumai, diagnoziniai kriterijai, diferencinė diagnostika.nuolatinių kliedėjimų be kitų psichopatologinių sutrikimų (meilės,neištikimybės,hipchondrinis,žalos, dermatozoinis ir kt.kliedėjimai), klinika,diagnostiniai kriterijai,gydymas. Šizoafektinio sutrikimo klinika,tipologija ( afektdominantinis,šizodominantinis tipasi pagal Marneros,ą,Angstą),diagnoziniai kriterijai, diferencinė diagnostika ir gydymas (antidepresantai,antipsichotikai,nuotaikos stabilizatoriai). 6. Privalomų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių) programos. 21