2012-uosius palydint 6. Ištvermės maratonas 34. Ne visi kariauja vienodai 60

Transcription

1 Nr. 12 (2004) 2012 m. 2 p. Kariuomenės pirkinių krepšelis uosius palydint 6 Baltijos valstybių saugumas ir gynyba švedų ekspertų akimis 26 Vyrai juodomis beretėmis Ištvermės maratonas 34 Narsūs Rokiškio krašto partizanai p. Misija Sibiras 2012 : praeities ir dabarties jungtis 38 Kad šventės paliktų tik malonių prisiminimų 42 Mus vienijanti jėga: simbolis, tradicija, reprezentacija 44 Mūšis prie Mėlynųjų vandenų p. Geriausi Antrojo pasaulinio karo radijo ryšių imtuvai 54 Ne visi kariauja vienodai p. REDAKCIJA: vyr. redaktorius Darius Varanavičius, tel. (8 5) redaktorius Kazys Jonušas, tel. (8 5) korespondentai: Lijana Cibulskienė, tel. (8 5) Juozas Pocius, tel. (8 5) Ilona Skujaitė, tel. (8 5) Stanislovas Stasiulis, tel. (8 5) Darius Sutkus, tel. (8 5) dizaineriai: Aistė Lapinskaitė, tel. (8 5) Gediminas Pranckūnas, tel. (8 5) stilistė Daiva Turčinavičiūtė, tel. (8 5) I viršelyje Genocido aukų muziejaus fondo ir K. Jonušo, II viršelyje vyr. ltn. I. Sejonienės ir A. Pliadžio, III viršelyje ir vidiniame atvarte A. Pliadžio, IV viršelyje G. Pranckūno nuotr. ADRESAS: Karys, Totorių g. 25/3, LT Vilnius faksas (8 5) el. paštas Darius.Varanavicius@mil.lt OUR ADRESS: Karys ( The Warrior ), Totoriu str. 25/3, LT Vilnius e. mail Darius.Varanavicius@mil.lt Norintiems įsigyti šį žurnalą asmenims kreiptis tel. (8 5) Leidėja Krašto apsaugos ministerija Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone Nuotraukos, rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami. Tiražas egz. Spausdino Lietuvos kariuomenės Karo kartografijos centras, Muitinės g. 4, Domeikava, LT Kauno r. Formatas 60 x 90/8. Užs. nr. GL-446 ISSN: Kario

2 2 Iš arti A. Pliadžio nuotr. Ilona Skujaitė Kariuomenės pirkinių krepšelis Ginkluotė ir karo technika bene laukiamiausios dovanos kiekviename kariniame dalinyje metais Lietuvos kariuomenės pirkinių krepšelis pasipildė kulkosvaidžiais, radarais, naujomis ir naudotomis mašinomis. Taupusis apsipirkimas Išskirtinis praėjusių metų pirkimo bruožas galimybė pigiau įsigyti ginklų ir karo technikos iš Europos šalių, mažinančių savo ginkluotąsias pajėgas aisiais Lietuvos kariuomenė iš Norvegijos nusipirko radarų,,giraffe MkIV ir sunkiųjų kulkosvaidžių M2 QCB, su Nyderlandų Karalystės finansų ministerija pasirašė sutartį, o su Vokietijos kariuomene vyksta derybos dėl naudotos karo technikos įsigijimo.,,pirkdami naudotą, bet geros būklės techniką, mes sutaupome lėšų. Jas šiemet galėsime skirti naujiems ginklams įsigyti ar modernizuoti. Iš Nyderlandų perkama technika yra 10 kartų pigesnė, pavyzdžiui, 2006-aisiais kuro pylimo įrenginys kainavo 0,7 mln. litų, o mes įsigijome už 0,070 mln. litų. Perkama technika mažai naudota, prieš ją įsigyjant atliekama diagnostika ir, jei reikia, remontuojama. Visa perkama technika yra reikalinga Lietuvos kariuomenei ir atitinka mūsų keliamus reikalavimus. Apskaičiuota, kad techniką, perkamą iš Nyderlandų, bus galima naudoti dar 15 metų. Taip mes pakeisime visiškai pasenusias mūsų mašinas, tarkime, 1964 metų Volvo 939 arba 1971 metų GAZ- 66, pasakojo Krašto apsaugos ministerijos pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius plk. Valdas Šiaučiulis. Naudotą geros kokybės techniką perka ir kitų Rytų bei Vidurio Europos šalių kariuomenės. Pasak plk. V. Šiaučiulio, pernai apsipirkus pigiau, šiemet planuojama įsigyti naujų šautuvų taikliesiems šauliams, 120 mm minosvaidžių, modernizuoti oro gynybos sistemas RBS 70.

3 2012 m. Nr Arsenalas papildytas 12,7 mm kulkosvaidžiais,,browning M2 QCB Projekto vertė: 31 mln. litų Nenaudoti sunkieji 12,7 mm kulkosvaidžiai,,browning M2 QCB (angl. Quick Change Barrel, liet. greitojo keitimo vamzdis) pernai įsigyti iš Norvegijos kariuomenės atsargų. Jos tapo nereikalingos mažinant šios šalies ginkluotąsias pajėgas. Kartu nupirkta lafetų, trikojų stovų ir šovinių. Sunkieji kulkosvaidžiai bus skiriami Sausumos pajėgų, Jūrų pajėgų ir Specialiųjų operacijų pajėgų daliniams. Projektą planuojama vykdyti iki 2015 metų. Kulkosvaidis,,Browning M2 QCB yra 12,7 mm (50 kalibro), šoviniai tiekiami iš juostos, veikimas grįstas atatranka, aušinamas oru, skirtas priešo gyvajai jėgai ir lengvajai šarvuotajai technikai naikinti. Šiuo ginklu galima šaudyti pavieniais šūviais ir automatine ugnimi. nuotr. Techniniai duomenys hkalibras: 12,7 mm hveikimo principas: trumpos vamzdžio eigos hbendras ilgis: mm hsvoris: 38,1 kg hveiksmingiausias šaudymo nuotolis: iki m hgreitašauda: šūv./min. 15,,žirafų, arba radarų Giraffe MkIV, projektas Vertė: 3,7 mln. litų Pagal Norvegijos ginkluotųjų pajėgų ir Lietuvos kariuomenės pasirašytą sutartį įsigyta 15 techniškai sutvarkytų radarų,,giraffe MkIV ir 5 radarai atsarginėms dalims. Jie bus skiriami Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalionui. Lietuvos kariuomenėje Giraffe MkIV naudojami kartu su artimojo nuotolio oro erdvės gynybos sistema RBS 70. Apžvalgos radaras Giraffe MkIV montuojamas ant vikšrinio transporterio BV206. Radaras geba aptikti taikinį, turimomis elektroninėmis priemonėmis atpažinti jį, priskirti taikinį vienam ar keliems iš prisijungusių ugnies vienetų. Visi duomenys apie oro taikinį iš apžvalgos radaro siunčiami į RBS 70 mūšio lauko valdymo terminalą, kuris apdoroja duomenis ir generuoja garsinį signalą, padedantį taikytojui nusitaikyti reikiama kryptimi, t. y. į priešo orlaivį. Techniniai duomenys hradaro svoris: kg hantenos apsisukimas: 1 aps./sek. htaikinių aptikimas: 15 automatiškai / 5 rankiniu būdu haptikimo atstumas: 50 km haptikimo aukštis: km Oro gynybos bataliono nuotr.

4 4 Tarptautinėms misijoms Toyota Land Cruiser AT42M Projekto vertė: 15 mln. litų Pernai baigtas įgyvendinti šarvuotųjų visureigių Toyota Land Cruiser AT42M, skirtų Lietuvos vadovaujamai Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei (PAG) ir kitoms galimoms tarptautinėms misijoms, projektas. Techniniai duomenys hkėbulo tipas: universalas htransmisijos tipas: automatinė, 6 pavarų dėžė hpadangų dydis: 42 14,5 R17 hratų dydis: ET-51,5 hautomobilio svoris: kg hdegalų bako talpa: 138 l hmaksimalus greitis: 130 km/val. hdegalų tipas: dyzelinas hvariklio tipas: 1VD-FTV hvariklis: 4461 kub. cm hdegalų įpurškimo sistemos tipas: Common-rail hvariklio galia: 173 kw 12 šarvuotų visureigių buvo įsigyta tarpininkaujant NATO paramos agentūrai (angl. NATO Support Agency, NSPA). Šarvuotus ir specialiai pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus patobulintus automobilius Toyota pagamino Norvegijos bendrovė Arctic Trucs Norge AS. Septynios transporto priemonės jau yra Afganistane. Technika iš Nyderlandų Projekto vertė: 10 mln. litų Alfredo Pliadžio nuotr. Lietuvos kariuomenė pasirašė karo technikos pirkimo sutartį su Nyderlandų finansų ministerija ir įsigijo mažinamos Nyderlandų kariuomenės transporto priemonių, ryšių konteinerių ir aerodromo priežiūros technikos. Ji bus skiriama įvairiems Lietuvos kariuomenės daliniams, kad būtų pakeista neperspektyvi, pasenusi ir ekonomiškai nenaudinga kariuomenės technika. Iš Nyderlandų įsigyjama sunkvežimių su ryšių, vadovavimo ir valdymo konteineriais, lėktuvų kuro pylimo, kilimo ir tūpimo takų valymo, sniego valymo, druskos barstymo technikos, savivarčių transporto priemonių.

5 2012 m. Nr Dalis šios technikos Lietuvą pasiekė 2012-ųjų lapkritį, kita bus pristatyta iki 2013 metų vidurio. Sutartyje nustatyta, kad Nyderlandų kariuomenės instruktoriai mokys Lietuvos karius naudotis perduodama technika. Karo mašinos iš Vokietijos Projekto vertė: 2,7 mln. litų Lietuvos ir Vokietijos kariuomenės derasi dėl naudotų mašinų,,mb Unimog 2T ir MB T įsigijimo. Bus perkama technika, kurios eksploatavimo perspektyva yra metų. Mašinos skiriamos kariams, įrangai ir ginkluotei transportuoti. Karo technikos atnaujinimas ir modernizavimas yra nuolatinis procesas kai kurias dabar naudojamas pasenusias transporto priemones eksploatuoti neekonomiška dėl didelių išlaidų degalams, išlaikymui ir remontui, jos turi būti pakeistos naujesnėmis, sakė Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento direktorius plk. ltn. Darius Adomaitis. Planuojama, kad pirmos mašinos iš Vokietijos Lietuvą pasieks šiemet. Krašto apsaugos ministerijos ir Nyderlandų Karalystės kariuomenės nuotr.

6 Metų anketa Pakabinkim pakabinkim ant kalėdinės eglutės Stebuklingą vėrinėlį iš kariuomenės dienų uosius palydint 6 Ilona Skujaitė Lijana Cibulskienė Geležinis Vilkas : grėsmingas kaip žvėrių valdovas, greitas kaip plėšrūnas, kilnus kaip keliaujantis riteris Pėdsekiai voratinklyje. Mechanizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas (MPB Geležinis Vilkas ) kariniai vienetai tobulino profesionaliems kariams būtinus įgūdžius įvairiose taktinėse pratybose. Gegužę MPB Geležinis Vilkas ryšių padaliniai kartu su Sausumos pajėgų ryšininkais Kauno, Jonavos ir Kaišiadorių rajonuose dalyvavo lauko taktinėse pratybose Voratinklis metų antrą pusmetį žvalgybos padalinių kariai treniravosi didžiausiose Lietuvos kariuomenės žvalgybos lauko taktinėse pratybose Pėdsekys 2012, Baltijos jūros pakrantėje per tarptautines karines pratybas Baltops 2012 vyko sąjungininkų išsilaipinimo operacija tada atliktas pagrindinis išsilaipinimo iš jūros manevras, veikiant kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų specialiosios paskirties jūrų pėstininkais ir kitų pajėgų vienetais. Kariai dalyvavo ryšių ir informacinių sistemų specialistų pratybose Bendros pastangos 2012 Vokietijoje ir Lietuvoje, netiesioginio poveikio specialistų taktinėse pratybose Pasitikėjimas, prieštankinių padalinių lauko taktinėse pratybose su koviniu šaudymu, žvalgybos ir ryšių padalinių taktinėse pratybose Rudens griaustinis, tarptautinėse pratybose Klevo skliautas Keliaujantis raudonasis riteris. MPB Geležinis Vilkas vadovybės štabo, batalionų ir jai priskirtų vienetų kariai parodė ypatingą profesionalumą aktyviai dalyvaudami Danijos kariuomenės divizijos, kuriai priskirta brigada, ir Danijos karo patarėjų grupės organizuotose pratybose: vasarį Danijoje vykusiuose mokymuose kariai tobulino karinių operacijų planavimo tarptautinėje aplinkoje įgūdžius, o kovą kartu su Danijos kariuomenės divizijos štabo ir jai priskirtų Estijos, Danijos bei Latvijos brigadų štabų kariais per Latvijoje vykusius tarptautinius štabų mokymus Raudonasis riteris treniravosi atlikti karinių sprendimų priėmimo procedūras. Kovo pabaigoje Jungtinėje Karalystėje, Stratfordo apylinkėse, brigados vadovybė dalyvavo štabų mokymuose Keliaujantis riteris.

7 Metų anketa MPB Geležinis Vilkas kariai kartu su kitų šalių brigadų štabais jau kelerius metus vyksta į panašius mokymus ųjų rudenį tarptautiniai mokymai Raudonasis riteris 2 surengti Estijoje. Tuo pat metu brigados kariai dar dalyvavo tobulinimosi kursuose Latvijoje ir Danijoje. Pagal Danijos kariuomenės divizijos ir Danijos karo patarėjų grupės kovinio rengimo planus organizuojami tarptautiniai mokymai yra tęstiniai. Goro provincijos atkūrimo grupės iššūkiai. Vienas iš MPB Geležinis Vilkas 2012-ųjų pirmo pusmečio kovinio rengimo prioritetų buvo sudaryti sąlygas Goro provincijos atkūrimo grupės 15-ajai pamainai (PAG-15) tinkamai ir profesionaliai pasirengti tarptautinei misijai. Vasarį Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje vyko vertinamieji štabo mokymai per juos treniruotas PAG-15 štabas ir vertinti jo gebėjimai planuoti bei valdyti operacijas misijos rajone, o balandį Kazlų Rūdos poligone per Lietuvos karių rengimo misijai galutines vertinamąsias lauko taktines pratybas PAG-15 iššūkis įvertinta, kaip daugiau nei per pusmetį kariai pasiruošė NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) operacijai Afganistane. Rudeniop pamažu įsibėgėjo PAG-17, kurios pagrindas Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono kariai, rengimo misijai darbai. Kariliono varpai jubiliejaus proga. Birželio 7 dieną Kaune Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje (Kauno sobore) ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje iškilmingai paminėtos Geležinio Vilko vardo suteikimo brigadai 20-osios metinės m. birželio 6 d. per pirmąją šio kariuomenės junginio rikiuotę šauktiniai kariai prisiekė Lietuvos Respublikai, o pačiai brigadai suteiktas Geležinio Vilko vardas. Renginys prasidėjo Mišiomis Kauno sobore. Po jų buvę ir esami Geležinio Vilko daliniai, grojant Sausumos pajėgų orkestrui, žygiavo Laisvės alėja. Šia proga Kauno kariliono varpai skambino Geležinio Vilko maršą. Afrikos valdovas Panevėžyje. Mokymuose Stiprus liūtas 2012 Pajuostyje įvertinta, kaip yra pasirengęs MPB Geležinis Vilkas štabas. Pratybas organizavo ir jas vertino Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabas padedamas Danijos patarėjų. Lapkričio 30 dieną Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje baigėsi penkių dienų štabų mokymai Sumanus vilkas Juose dalyvavę daliniai buvo įvertinti, kaip yra pasirengę planuoti gynybos operacijas, atlikti štabo mūšio, vadovavimo ir kontrolės operacijas. Metų žmogus ir Metų įvykis. Metų žmogumi norima išrinkti MPB,,Geležinis Vilkas vadovybės štabo G3 skyriaus viršininką mjr. Aurelijų Alasauską. Jo kovinė dvasia ir nuolatinis judėjimas į priekį įkvepia ne tik G3 skyriaus karius, bet ir yra pavyzdys kitiems brigados vadovybės štabo kariams. O štai Metų įvykis neįtikimas visuomenės susidomėjimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono humoristiniu karių vaizdo klipu, parodytu svetainėje youtube.com. Juk tik humoras padeda įveikti pesimizmą, todėl tikimasi, kad ir šiais metais kariai bus optimistiški, pasirengę įveikti iššūkius ir suprantantys tarnybos Tėvynei reikšmę. Kpt. Ainaras Jonaitis, MPB Geležinis Vilkas atstovas spaudai 7

8 Metų anketa 2012-ųjų vasarį Afganistane tarnybą pradėjo MPB Geležinis vilkas Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono (Artilerijos batalionas) Antroji oro atakos valdymo grupė (OAVG). Lietuviai, kaip Danijos karių kontingento dalis, pusmetį tarnavo Afganistano pietuose esančioje Helmando provincijoje. Lietuvos OAVG užduotis remti ugnimi iš oro Danijos kariuomenės kovinės grupės vienetus, planuojant, užsakant ir valdant atakos sraigtasparnius, bepiločius skraidančius aparatus ir lėktuvus. Tą patį mėnesį vertinamosiose lauko taktikos pratybose Gaižiūnų poligone jėgas išbandė Artilerijos bataliono II ugnies baterijos ugnies skyrių, Aprūpinimo ir remonto skyriaus, Topografijos ir rekognoskuotės skyriaus, I ir III priešakinių stebėtojų grupių, I ir II ugnies valdymo centrų kariai. Tai, kaip kariai yra pasirengę vykdyti užduotis šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu, įvertinta pavasarį Pabradės centriniame poligone vykusiose Artilerijos bataliono II ugnies baterijos lauko taktikos pratybose. Kaip ir daugelis Lietuvos gyventojų, artileristai aktyviai prisidėjo prie akcijos,,darom Bataliono kariai tvarkė Ruklos miestelio pakeles. Vasaros pabaigoje paminėję 12-ąsias bataliono įkūrimo metines, artileristai sulaukė Šv. Barboros, parako sandėlių, fortifikacijų, gaisrininkų ir visų, kurie tiesiogiai dirba su paraku ir ugnimi, globėjos, dienos. Gruodžio 6 dieną artileristai iškilmingai paminėjo šventosios garbei skirtą dieną. Po kalbų ir sveikinimo žodžių bombardieriai ugnies ir parako salvėmis iš istorinio pabūklo užtvirtino šventės reikšmingumą, o šventiniame vakare Kauno karininkų įgulos ramovėje iškilmingai buvo atidengtas ir prašventintas Artilerijos bareljefas, atkurtas bataliono karių paaukotomis lėšomis. Artileristai džiaugėsi, kad dėl taupymo režimo Artilerijos bataliono kovinė dvasia nebuvo palaužta visos užduotys įvykdytos, kovinis rengimas nenukentėjo. Nors ir jaučiamas, sunkmetis didesnio poveikio nepadarė kariai mokėsi labiau taupyti ir džiaugtis tuo, ką turi, ką kasdien teikia gyvenimas. Svarbiausias įvykis: batalionas pradėjo rengtis naujam iššūkiui misijai Afganistane (PAG-17). Į ją bataliono kariai kartu su priskirtais padaliniais išvyks šių metų gegužės mėnesį. Taigi dabar visas dėmesys sutelktas į šią rimtą ir garbingą užduotį. Misijai Afganistane Artilerijos batalionas ruošiasi antrą kartą ir jo kovinė vėliava jau turi juostą su pasidabruotu ženklu bei plokštele, rodančia, kad Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės Lietuvos karių 9-oji pamaina (PAG-9) misijoje 2009-aisiais buvo su šia vėliava. Todėl, kaip ir kiekvieni, šie metai bus kupini naujovių, iššūkių, išbandymų ir artileristai su viltimi ketina juos įveikti. Būtent vilties ir šypsenų naujaisiais metais Artilerijos batalionas linki visiems kariams bei Lietuvos žmonėms. Artileristai: paskutinė šv. Barboros globotinių kelionė į Afganistaną Vyr. ltn. Marijus Lementauskas, l. e. p. S5 skyriaus viršininkas 8

9 Vaidotėnai: iš gausaus vieneto geriausiųjų būrys 2012 m. sausio 2 d. Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas iškilmingai paminėjo 20-ąsias įkūrimo metines. Renginys prasidėjo Mišiomis Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Vėliau prie Kauno pilies įvyko iškilminga rikiuotė Kauno pilies gynėjų vadui kunigaikščiui Vaidotui pagerbti. Pasveikinti šios įsimintinos šventės proga atvyko buvę bataliono vadai: atsargos plk. Vytautas Lukavičius, atsargos plk. ltn. Stasys Ragožis, plk. ltn. Petras Ročius, plk. ltn. Vidas Zabiela ir plk. Valdas Šiaučiulis. Liepos 20 dieną pasikeitė MPB,,Geležinis Vilkas Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono (Vaidoto MPB) vadai. Kovinę bataliono vėliavą perėmė plk. ltn. Darius Vaicikauskas. Vaidoto MPB Metų kario titulą galima suteikti kiekvienam vaidotėnui, aktyviai ir sėkmingai prisidėjusiam prie Metų anketa Vaidoto MPB 2012-aisiais iškeltų užduočių vykdymo. Pasak bataliono vado plk. ltn. D. Vaicikausko, kariuomenėje vyrauja ir turi vyrauti kolektyvinė dvasia: Vieni nedaug ką nuveiktume, mes laimime būdami kartu. Vienintelis rūpestis dėl reorganizacijos ir nuolatinio taupymo režimo personalas. Pakankamai suformuotas tik bataliono štabas, o mechanizuotosios pėstininkų kuopos nė vienos. Tai apsunkina organizuoti ir vykdyti štabo rengimo darbus. Tačiau nuolatinė optimizacija ir reformos Vaidoto MPB karių kovinei dvasiai nepakenkė. Metų nuotykiu galima pavadinti 2012 m. kovo 3 d. reorganizaciją virsmą iš Tiesioginės paramos logistikos bataliono į mechanizuotąjį. Tuomet gausus karių vienetas tapo dideliu būriu. Kita vertus gerų negali būti daug. Tad 2013-uosius Vaidoto MPB pasitiko su viltimi sėkmingai įvykdyti iškeltas užduotis tegul Drąsa, ištvermė ir Tėvynės meilė tevadovauja mums! (Vaidoto MPB šūkis). Srž. Vilma Lisauskaitė, l. e. p. S5 skyriaus viršininkė 9

10 Metų anketa 10 Dragūnai: grįžimas į kovinę šeimą 2012-ieji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotajam pėstininkų batalionui (Butigeidžio dragūnų batalionas) negailėjo naujų didelių iššūkių. Šie metai dragūnams, minintiems 20-ąsias bataliono įkūrimo metines, padovanojo gražiausią dovaną batalionas iš mokomojo grįžo į kovinių vienetų šeimą. Anot bataliono vado plk. ltn. Algirdo Mackonio, nors praėjęs laikas nešykštėjo išbandymų, dragūnai gali didžiuotis, kad išliko savimi, išsaugojo dvasią, pradėtą puoselėti pirmojo bataliono vado plk. ltn. Rimanto Baltušio. Savo jubiliejų Butigeidžio dragūnų batalionas šventė ir su Klaipėdos gyventojais. Visą vasarą dragūnai renginiais džiugino visus mažus ir didelius. Birželio 1 dieną minėjo Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Šventėje dalyvavo bataliono karių, darbuotojų vaikai, įvairių mokyklų moksleiviai. Šventės akcentu tapo bataliono simbolio drakono piešimas bataliono rikiuotės aikštėje. Skrisdamas sraigtasparniu, piešinį įamžino fotografas. Svarbus įvykis buvo parodos Lietuvos dragūnai XVII XXI a. atidarymas. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus lankytojai galėjo susipažinti su dragūnų pavadinimo kilmės hipotezėmis, dragūnų bataliono istorija. Metų nuotykiui priskiriamas pėsčiųjų žygis Dragūnų keliais. Jis skirtas paminėti ir 20-ąsias bataliono įkūrimo metines. Tikimasi, kad žygis taps gražia pajūrio tradicija ir ateityje burs dar daugiau keliauti pėsčiomis mėgstančių žmonių ir bataliono karių šiemet renginyje jų labai trūko aisiais Butigeidžio dragūnų batalione vyko įvairios reformos, susitikimai su visuomene, štabų mokymai, tarptautinės karių pratybos, reikėjo ištverti 20-mečio minėjimo maratoną, sutikti naujus į batalioną atėjusius karius tad Metų kario titulo nusipelnė visi dalinio kariai. Kas manoma apie taupymo režimą?.. Vienas dragūnas pasakė: Na, negi dabar verksime. O jei šiemet ir bus patiriama finansinių sunkumų, dėl to nebus graužiamasi. Reikia daryti išvadas, mokytis iš savo ir kitų klaidų, keisti požiūrį į darbą, bandyti įrodyti sau bei kitiems, kad Lietuva yra viena geriausių vietų gyventi ir dirbti! Tik būtina patiems tuo tikėti! Butigeidžio dragūnų batalionas naujaisiais metais linki visiems džiaugtis tuo, ką yra pasiekę. Juodosios Vandens Gyvatės metai simbolizuoja kruopštumą ir pažangą. Todėl visiems linkima dar daugybę metų būti kupiniems neišsenkamo optimizmo ir didžiai motyvuotiems. Jurga Vaškevičienė, S5 skyriaus civilių ir kariškių bendradarbiavimo vyr. specialistė

11 Mindaugiečiai stiprūs kaip karaliai Nuolat sureikšminamas taupymo režimas ir tai, kad ko nors neturime, formuoja žmogaus kario skurdo mentalitetą, o tai neigiamai atsiliepia bendrai dalinio atmosferai. To išraiška emocinė ir psichologinė įtampa darbo vietoje. Galiausiai įsivaizdavimas, kad ko nors neturime, ugdo savybę visur matyti trūkumus, nors iš tikrųjų jų nėra. Neturėjimas greičiau dvasios būsena, o ne realus faktas: gal pradėkime vieni kitiems sakyti, kad gyvename gausybėje, visko turime, ir, neabejotina, taip ir būtų tokia mindaugiečių nuomonė. Pernai jie intensyviai dirbo PAG-15 rengimas, išlydėtuvės, sutiktuvės, misijos vykdymas, bendravimas su šeimomis, tad svarbiausias praėjusių metų įvykį jiems Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono (Mindaugo MPB) kompleksinės lauko taktinės pratybos,,stiprus karalius, vykusios 2012-ųjų rugpjūčio mėnesį. Kariai penkias paras praleido miške, po pratybų sutvarkė aplinką ir grįžo į nuolatinę dislokacijos vietą. Dauguma karių pirmą kartą dalyvavo pratybose, kuriose batalionas žygiavo į susitelkimo rajoną ir jį užėmė. Mindaugo MPB padaliniams išsidėsčius susitelkimo rajone, planuota operacija ir jai rengtasi, vyko būrio lygmens pratybos. Kad visa tai funkcionuotų, rūpinosi bataliono logistikos aprūpinimo vienetas m. rugpjūčio 23 d. pratybose apsilankė Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Almantas Leika jis atkreipė dėmesį į karių profesinio tobulėjimo svarbą. Metų nuotykis irgi susijęs su šiomis pratybomis. Panevėžio rajone atliekant rekognoskuotę, prasidėjo liūtis. Ji sustabdė suplanuotus veiksmus, tačiau neilgam. Metų anketa Grįžtantys į pratybų dislokacijos vietą kariai su šypsena stebėjo laimingus vaikus, šokinėjančius per balas ir smalsiai stebinčius, kaip karinės transporto priemonės įveikia apsemtas didžiules gatves. Misija buvo sėkmingai įgyvendinta, į batalioną grįžo visos transporto priemonės. Šį kartą Metų kario vardas atiteko II motorizuotosios pėstininkų kuopos kariui vyr. eil. Dainiui Augėnui jis išrinktas iš šešių geriausių bataliono karių. Naujuosius metus mindaugiečiai pasitiko su viltimi, kad niekas neliks be užduočių, kad bus naujų įdomių iššūkių, kad galbūt padidės karių atlyginimas, kad reikiamu metu kolegos ir kolektyvas nenuvils ir bataliono bendruomenė liks tokia pat draugiška, kokia yra dabar. Kpt. Tatjana Ramonienė, Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono štabo ryšių su visuomene skyriaus viršininkė 11

12 Metų anketa 12 Birutės bataliono okupacija Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono (Birutės batalionas) kariai 2012-aisiais baigė tarnybą Afganistane. Goro provincijos atkūrimo grupės 15-oji pamaina buvo sudaryta šio bataliono pagrindu. Tačiau kartu su jo kariais į misijos rajoną vyko pareigūnai iš kitų institucijų, karinių vienetų ir valstybių: Gruzijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Suomijos, Ukrainos; Viešojo saugumo tarnybos, Karinių oro pajėgų. Rengiantis misijai, pagrindiniai dalykai buvo vertinamieji mokymai, užsienio partnerių integravimas, tinkamas jų ruošimas ir sklandaus darbo užtikrinimas. Rengdamiesi vykti į Afganistaną, PAG-15 kariai, norėdami suvienyti įvairių padalinių karius, jų šeimų narius, Alytaus gyventojus kilniam tikslui, suorganizavo labdaringą renginį Misija Afganistane: parama, pareiga. Nuvykę į misijos rajoną, Birutės bataliono kariai turėjo sklandžiai perimti iš ten esančių karių vadovavimą operacijoms ir tęsti pradėtus darbus. Nebuvo daug laiko adaptuotis, teko iš karto pradėti vykdyti užduotis, būti pasiruošusiems visiems iššūkiams ir budriems. Už misiją Afganistane karius puikiai įvertino NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų vado Vakarų regiono patariamosios ir paramos grupės. PAG-15 kariams išvykus į tolimąjį Afganistaną, Birutės batalione šūvių garsus ir technikos ūžesį nuolat nustelbdavo vaikų šūksniai ir juokas. Laikinai batalioną buvo okupavę PAG-15 karių šeimos, vaikučiai, artimieji taip Lietuvoje buvę kolegos solidarizavosi su išvykusiais kariais ir skyrė dėmesį be vieno iš tėvų likusioms mažosioms jų atžaloms. Laikas prabėgo greitai išvykusieji grįžo ir džiaugėsi, kad per tuos mėnesius visi laukusieji tapo vieninga, didele šeima, kur galėjo dalytis žiniomis, išgyvenimais, nerimu ir džiaugsmu, taip sutrumpindami šį nelengvą laikotarpį ir galėdami truputį atitrūkti nuo kasdienių darbų. Pernai Metų kario vardo nusipelnė kpt. Linas Rakickas už laikinai eitas bataliono vado ir kuopos vado pareigas misijos metu, jis pasirodė labai gerai. O Metų įvykis alytiškiams buvo TV3 filmavimo grupės darbas Afganistane kariams jis padarė didelį įspūdį ir paliko neišdildomų prisiminimų. Birutės bataliono kariai pripažįsta: dalinio kovinė dvasia puiki tarnyba atliekama pagal turimus išteklius ir galimybes, o 2013-ųjų viltys siejamos su sėkmingu projekto LitPolUkrBrig įgyvendinimu. Vyr. ltn. Donatas Suchockis, l. e. p. S5 skyriaus viršininkas Ekstremalus nuotykis su žurnalistais Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centrui 2012-ieji buvo įspūdingi tuo, kad įvyko visi planuoti kursai apie 130. Per metus Mokymo centro kursus baigė per Lietuvos karių ir tarnybų prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pareigūnų. Užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai ne tik su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, Priešgaisrine ir gelbėjimo tarnyba (institucijos prie VRM), bet ir su Latvijos bei Estijos kariuomenėmis. Bendradarbiaujant su žinybinėmis institucijomis, keičiantis ekspertų patirtimi, sėkmingai naudojant mokymo bazių galimybes, sutaupyta karių ir VRM pareigūnų rengimo išteklių. Juozo Lukšos mokymo centras labai stipriai priklauso nuo visų Sausumos pajėgų vienetų, o ypač nuo MPB Geležinis Vilkas, skiriamo aprūpinimo. Per visus kursus reikalingi ginklai, transportas, neetatiniai instruktoriai. Kiekvienas karys privalo atvykti į kursus su jam priskirtais ginklais ir dažnai technika, kad galėtų mokytis būtent su jam reikiamomis priemonėmis. Kartais sudėtinga įgyvendinti mokymo programose nustatytus reikalavimus, nes stinga tam tikrų priemonių. Pernai teko atsisakyti keleto kursų vien dėl transporto ar šaudmenų trūkumo. Visų pirma tai įvyko dėl neplaninių kursų, tad didelių rengimo nuostolių nepatirta. Vis dėlto Mokymo centrui tai buvo gera logistinio priemonių planavimo pamoka. Kaip Metų karys paminėtinas paramos ginklų kursų ekspertas gr. Olegas Magas, mokantis Lietuvos kariuomenės kulkosvaidininkus. Jis pats rengia mokymo programas, tikslina metodinę medžiagą, organizuoja seminarus, inicijuoja ekspertų pasitarimus ir išmoktų pamokų įgyvendinimo aptarimus. Gr. O. Magas ir ekspertas, ir instruktorius, ir metodininkas, ir profesionalus karys. Labai dažnai savaitgalius jis praleidžia ne namuose, o su Mokymo centro klausytojais. Olegas padeda pereinamųjų ar baigiamųjų testų neišlaikiusiems kursantams perprasti mokomuosius dalykus. Metų nuotykis Žurnalistų žygis Jame per itin trumpą laiką surengta maksimalus skaičius sutrumpintų

13 Metų anketa improvizuotų kursų. Per keturių valandų trukmės karinio žygio dalį Mokymo centro ekspertai parengė žurnalistams užduotis pagal žvalgybos, paramos ginklu, karo inžinerijos, kovos ir įgūdžių formavimo kursų kovinio rengimo elementus ieji Mokymo centrui bus ne vilčių, o iššūkių ir išbandymų metai. Planuojama labai aktyviai dalyvauti Sausumo pajėgų rengiamuose mokymuose skirti kiek įmanoma daugiau ekspertų ir tam tikrų specialistų. Ketinama organizuoti apie 150 įvairių kursų, pradėti apie 10 naujų kursų, planinį snaiperių rengimą, bus siekiama glaudžiau bendradarbiauti su Lenkijos, Danijos, Švedijos mokymo centrais. Vyr. ltn. Darius Aukštakalnis, Juozo Lukšos mokymo centro Štabo Mokymo skyriaus analizės karininkas Gediminėnai: Prezidentės vizitas, išgelbėtos gyvybės ir olimpiečių startai Svarbiausias metų įvykis birželį, skrisdamos iš pratybų Baltops 2012 Karinių oro pajėgų sraigtasparniu, į bataliono teritoriją nusileido Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Viešnias iškilmingai pasitiko bataliono vadas plk. ltn. Gintaras Jurčiukonis ir Garbės sargybos kuopos Vėliavų būrys aisiais per įvairius mokymus ir pratybas bataliono kariai treniravosi vykdyti šiam kariniam daliniui keliamas užduotis užtikrinti strateginio lygmens vadaviečių veikimą, reprezentuoti Lietuvos valstybę ir kariuomenę oficialiuose renginiuose. Kaip ir kasmet, bataliono kariai dalyvavo įvairiuose Lietuvos ir tarptautiniuose mokymuose Baltijos šeimininkas 2012, Combined Endeavour, Perkūno karys 2012, Baltops Svarbiausios pratybos Griausmingas viesulas 2012 truko penkias dienas. Garbės sargybos kuopos II būrys (žvalgų) sėkmingai įsiliejo į žvalgų kolektyvą ir garbingai atstovavo batalionui bendruose visos kariuomenės žvalgų mokymuose ( Pėdsekys, Rudens griaustinis ). Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai ilgiau nei mėnesį Estijoje dalyvavo tarptautinėse NATO Greitojo reagavimo pajėgų pratybose Tvirta jungtis Modulio kariai individualiai rengėsi įvairiuose kursuose ir pratybose Italijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Aukštalipių kursus jau yra baigę 34 bataliono kariai. Kursus organizuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokykla. Batalionas draugauja su šia institucija pagal bendradarbiavimo planus, kuriuose numatyta rengti bendras Lietuvos kariuomenės ir Vidaus reikalų ministerijos padalinių pratybas, personalo mokymus, kitus renginius; pasitelkti į pagalbą Lietuvos kariuomenės vienetus civilinėms institucijoms vykdant taikos meto užduotis. Batalione lankėsi Lietuvos šaulių sąjungos jaunieji šauliai. Kariai jiems surengė kursus teorines ir praktines 13

14 Metų anketa 14 pratybas (ryšiai, topografija, šaudyba ir ginklai, taktika, fizinis rengimas, rikiuotė). Per atvirų durų dienas batalione apsilankė apie žmonių, daugiausia moksleivių. Į vaikų vasaros stovyklą Gediminietis pakviesta 50 vaikų. Metų kario vardo nusipelnė eil. Aleksandras Auglys. Garbės sargybos kuopos IV garbės sargybos būrio I garbės sargybos skyriaus šaulys lapkritį išgelbėjo Šventosios upėje, Ukmergėje, skendusius žmones. Džiaugiamasi, kad bataliono komendantas kpt. Jonas Ragauskas tapo irklavimo maratono Dipolio iššūkis nugalėtoju. Startavęs Vilniuje, prie Baltojo tilto, 170 km Nerimi kpt. J. Ragauskas įveikė per 11 valandų 40 minučių ir finišavo Kaune. Šis ištvermės maratonas organizuojamas trečius metus iš eilės. Tiek pat kartų jame dalyvauja ir kapitonas. Profesionaliai sportuojantis karininkas gali didžiuotis, kad tokiose varžybose yra pasiekęs neblogų rezultatų. Jau pirmaisiais metais jis nustebino organizatorius, kai distanciją įveikė per kiek daugiau nei 14 valandų. Antraisiais metais Jonas sutrumpino laiką daugiau negu 30 minučių ir buvo antras. Pernai kapitonas pasiryžo sutrumpinti irklavimo laiką dar bent 30 minučių. Laimėjimas pranoko lūkesčius užpernykštis rezultatas pagerintas beveik 2 valandomis. Kpt. J. Ragauskas profesionaliuoju irklavimu užsiima nuo šeštos klasės aisiais jis dalyvavo Pasaulio čempionate (23-ioji vieta). Pastaruosius trejus metus sėkmingai rungiasi Estijoje vykstančiose varžybose savo valties klasėje yra trikartinis 100 km irklavimo Vohandu upe trasos nugalėtojas (1-oji vieta). Metų nuotykio nominacijos vertas vyr. eil. Kristijono Pinskaus laimėjimas. 19-ųjų bataliono įkūrimo metinių proga kariai plaukė baidarėmis simbolinį 19 km nuotolį Žeimenos upe. Iš prigimties fiziškai stiprus Kristijonas per nustatytą laiką nuplaukė ne kiekvienam olimpiadininkui įkandamą 33 km atstumą. Kario meilė šaliai besąlygiška, net jei jis ją reprezentuoja senokai gauta paradine uniforma, antros kategorijos ekipuote ar patirdamas kokių nors nepriteklių tokia gediminėnų nuomonė. Todėl ir 2013-aisiais bus tęsiama tarnyba bei darbai Tėvynės labui. Dar kariai ruošiasi įsimintinai ir turiningai minėti rugpjūčio 25 dieną 20-ąsias bataliono įkūrimo metines. Kpt. Asta Žalalytė, S5 skyriaus CKB karininkė

15 Geroji savanorių žinia: padidintas anksčiau buvęs sumažintas atlyginimas Metų anketa Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP) praėję metai buvo kupini įtampos, tačiau sėkmingi. Vieni iš didžiausių nuveiktų darbų Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupių (PAG-14, PAG-16) parengimas ir sėkmingas PAG-14 misijos atlikimas. Šiuo metu PAG-16, perėmusi užduotis, tarnauja Afganistane aisiais KASP netrūko ir kariuomenės komplektavimo iššūkių. Teko kviesti kandidatus į savanoriškąją tarnybą, į bazinius ir kartotinius karinius mokymus, į pradėtus organizuoti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. Jaunimą domina galimybė mokytis ginti savo kraštą, žavi kario profesija. Į bazinius karinius mokymus (BKM) atvyko beveik 800 asmenų. Apie pusė baigusiųjų pasirinko profesinę karo tarnybą. Vasarą į BKM susirinko nemažas moksleivių būrys. Jie susipažino su karybos pradžiamoksliu ir įgijo teisę į aukštojo mokslo studijų dalies kompensaciją. Kartotiniuose kariniuose mokymuose dalyvavo 380 karo prievolininkų. Vieni savo įgūdžius atnaujino Sausumos pajėgų, Logistikos valdybos padaliniuose ir Karo policijoje, kiti jų buvo daugiausia Juozo Vitkaus inžinerijos, Algirdo, Kęstučio, Mindaugo batalionuose. Karo medikai praktikavosi Karo medicinos tarnyboje, o logistikos specialistai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione. Pora šimtų įvairių aukštųjų mokyklų studentų pareiškė norą lankyti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. Atlikusieji privalomąją pradinę karo tarnybą taip pat galėjo pretenduoti į profesinę karo tarnybą. Dabar reformuoto Butigeidžio dragūnų bataliono tradicijas tęsia kelios dešimtys naujokų. Būtina paminėti kovinio rengimo veiklą visose rinktinėse vyko štabų mokymai, kariai savanoriai dalyvavo kovinio rengimo ir tarptautinėse pratybose. Be to, pernai pasikeitė karių savanorių kursų vieta, atnaujinti ir patys kursai. KASP kariai kartais pasvajoja, kad būtų gerai turėti naują ekipuotę, ginkluotę. Tačiau visi supranta, kokia yra valstybės finansinė padėtis, todėl džiaugiasi sugebantys prisitaikyti prie esamų sąlygų, atsirenka prioritetus ir sėkmingai atlieka savo užduotis. Nors stipriai taupoma, yra ir gerų žinių: pernai kariams savanoriams padidintas prieš kelerius metus sumažintas atlyginimas nuo 70 iki 85 procentų. Yra vilčių, kad atlyginimai bus visiškai atkurti ir juos už tarnyboje praleistas dienas kariai savanoriai gaus kaip ir profesinės karo tarnybos kariai. KASP 2013-ieji žada būti ne ką mažiau įtempti, tačiau motyvacija ir viltis padės kariams įveikti visus iššūkius. Savanoriai tikisi, kad šiuo metu Afganistane misiją atliekantys KASP kariai sėkmingai įgyvendins pavestas užduotis ir perdavę darbus jau paskutinei pamainai laimingai grįš namo. Šiemet KASP laukia daug kovinio rengimo pratybų, pratybų su kitais kariniais vienetais, bus toliau atnaujinami ryšiai su giminiškomis užsienio valstybių karinėmis pajėgomis, be to, tikimasi susitikti su Švedijos savanorių pajėgų atstovais aptarti tarpusavio bendravimo perspektyvų. Dar bus tobulinami ir karių savanorių kursai. Vyr. ltn. Tomas Pakalniškis, Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo viešųjų ryšių karininkas Jubiliejiniai Karinių jūrų pajėgų metai: naujos tradicijos, virtualūs jūrų mūšiai ir piratai Atkurtų Karinių jūrų pajėgų 20-mečio sukaktis neabejotinai vienas svarbiausių metų įvykių. Šia proga surengta daug renginių, sukurta speciali emblema, išleistas Karinių jūrų pajėgų istorijos metraštis, vyko jūrinės sportinės penkiakovės varžybos. Radosi ir nauja tradicija pirmą kartą istorijoje Karinių jūrų pajėgų (KJP) karininkai per iškilmingą rikiuotę segėjo karininkų kardus aisiais buvo gausu pratybų. Pirmą kartą Karo laivų flotilės štabo kariai tobulino planavimo ir karo laivų operacijų atlikimo jūroje įgūdžius su Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro kompiuteriniu konfliktų ir taktikos treniruokliu JCATS. KJP laivai ir personalas dalyvavo tarptautinėse karinėse pratybose BaltronSqex I 15

16 Metų anketa 16 (Latvija), Balticfortress (Lietuva), DannexNoco (Danija), Baltops (Lenkija, Lietuva), BaltronSqex II (Lietuva), žmonių paieškos ir gelbėjimo pratybose jūroje BalticSarex 12 (Danija), RU-POL-LIT 2012 (Rusija), tarptautinėse jūros taršos incidentų likvidavimo pratybose Balex Delta 2012 (Suomija). Vyko ir kasmetės taršos likvidavimo pratybos bendradarbiaujant su Būtingės terminalu, institucinės pratybos su Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktine. Pernai KJP aktyviai prisidėjo prie Baltijos šalių karo laivų junginio Baltron veiklos, po pusmetį skirdamos priešmininius laivus M54 Kuršis ir M52 Sūduvis, o vienas karininkas tarnavo Baltron eskadros tarptautiniame štabe. Penki KJP atstovai dirbo Europos Sąjungos karinės jūrų operacijos prieš piratavimą prie Somalio krantų Atalanta štabuose aisiais KJP toliau dalyvavo tarptautiniame Baltijos jūros stebėjimo bendradarbiavimo projekte SUCBAS (angl. Sea Surveillance Co-operation Baltic Sea), vienijančiame aštuonias Baltijos jūros šalis, prisidėjo prie Europos gynybos agentūros jūros stebėjimo projekto Marsur kūrimo. Praėjusiais metais KJP Mokymo centras rengė bazinius jūreivių, laivo seržanto, artileristų, laivo radijo ryšio operatorių, laivo akustikų, bazinius narų kursus ųjų birželį KJP jaunesniųjų karininkų rengimo mokymus baigė 18-oji laida. Penkiolikai Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentų buvo suteikti atsargos leitenanto laipsniai ir karo laivų navigacinės kovinės dalies vado kvalifikacija. Pernai rugpjūtį, dalyvaujant krašto apsaugos, vidaus reikalų bei susisiekimo ministrams ir jų vadovaujamų ministerijų atstovams, buvo oficialiai pristatytas integruotos Lietuvos Respublikos jūros rajono ir Kuršių marių stebėjimo sistemos projektas, sukurtas KJP jūros stebėjimo informacinės sistemos pagrindu. Sistema sujungia minėtų ministerijų ir kitų valstybės institucijų technines bei organizacines priemones. Patruliniuose laivuose P11,,Žemaitis, P12,,Dzūkas ir P14,,Aukštaitis buvo įdiegta pažangi taktinė užduočių valdymo sistema. Ji leidžia gauti išsamius, matematiškai apskaičiuotus duomenis apie galimus nustatyti įvairiomis aplinkos sąlygomis jūroje esančius objektus. Prie sistemos taip pat prijungtos laivo artilerinio pabūklo valdymo priemonės. Iki 2012 metų gruodžio mėnesio KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo 70 pranešimų, susijusių su žmonių paieška bei gelbėjimu ir taršos incidentais Baltijos jūroje, Klaipėdos uoste ir Kuršių mariose. Reaguojant į pranešimus išgelbėti 42 žmonės ieji KJP bus aktyvūs, įvairūs ir kupini veiklos. Rugpjūtį vyks didžiulė tarptautinė istorinių sprogmenų kenksmingumo šalinimo operacija Atvira dvasia (angl. Open Spirit). Ją atlikus Lietuvos teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos vandenys Baltijos jūroje taps saugesni. Kpt. ltn. Antanas Brencius, Karinių jūrų pajėgų N9 štabo viršininko pavaduotojas civilių ir karių bendradarbiavimui Karinių oro pajėgų depas it saugių skrydžių angelas sargas 2012-aisiais Karinių oro pajėgų (KOP) depui svarbiausia buvo laiku bei profesionaliai atlikti orlaivių remonto darbus ir užtikrinti, kad Lietuvos kariai galėtų saugiai skristi KOP lėktuvais į misijas ir pavojaus zonas vykdyti užduočių, pavyzdžiui, tarnauti Afganistano Goro provincijos atkūrimo ir Oro pajėgų mokymo grupėse. Metų kario titulą norima skirti Variklių ir mechaninės įrangos grandies ltn. Gyčiui Šegždai už laiku, kruopščiai atliekamus darbus, visuomeninę veiklą, aktyvų dalyvavimą sporto varžybose ir iškovotas prizines vietas. Taupymas karių dvasiai turėjo mažai neigiamos įtakos. Tai netgi užgrūdino, nes išmokė, kaip turint mažiau galima padaryti daugiau uosius siejame su pagarbos vienas kitam puoselėjimu, patriotizmo ugdymu bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijomis, visuotiniu didžiavimusi tarnyba ir suvokimu, kad kiekvienas karys, individualiai ir su komanda, prisideda prie pagrindinio tikslo Tėvynės ir jos laisvų piliečių gynimo! Ltn. Martynas Šmitas, Karinių oro pajėgų depo karininkas

17 Metų anketa Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė po plieno sparnais Pagrindinis, Metų nuotykio titulo vertas 2012-ųjų įvykis, be jokių abejonių, buvo aviacijos šventė Plieno sparnai Kodėl, tikriausiai nereikia sakyti tokios šventės Lietuvoje jau seniai būta. Metų kario titulų nusipelnė Aviacijos bazės vyr. ltn. Ieva Gulbinienė ir mjr. Marius Matulaitis už aviacijos šventės organizavimą, koordinavimą, idėjų kūrimą darbą nuo ryto iki nakties. Aviacijos bazė 2013-uosius sutiko vildamasi, kad numatomi darbai, projektai ir naujos idėjos bus įgyvendintos ir duos daug naudos krašto apsaugos sistemai bei Lietuvos žmonėms. Vyr. ltn. Ieva Gulbinienė, Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vado padėjėja Oro gynybos bataliono medžiotojai ir universalūs kariai Reikšmingų įvykių batalione buvo nemažai. Vienas jų 2012-ųjų kovo dienomis vykusios pratybos Universalus karys. Per jas Oro gynybos batalionas prie Ignalinos atominės elektrinės ir Būtingės naftos terminalo tikrino būrių pasirengimą vienu metu ginti kelis strateginius objektus. Kitas svarbus įvykis birželio 3 6 dienomis Latvijoje, Škedės kariniame poligone, vykusios Lietuvos ir Latvijos karinių oro pajėgų oro gynybos batalionų kovinio šaudymo į oro taikinius pratybos. Šaudyta oro gynybos sistema RBS 70. Ne mažiau reikšmingos buvo Nemenčinėje vykusios pirmos bendros bataliono štabo ir padalinių taktikos pratybos su treniruokliu JCATS. Reikėtų paminėti spalio dienomis Pabradės poligone vykusias pratybas Medžiotojas 2012 jose surengtas kovinis šaudymas zenitinės oro gynybos patranka L-70 kartu su prieštankiniais kariuomenės ginklais. Buvo atnaujintos su patranka L-70 susijusios žinios ir individualūs įgūdžiai. Kiekvienas Oro gynybos bataliono karys, seržantas ar karininkas yra nusipelnęs Metų kario titulo, nes visi labiau ar mažiau yra prisidėję prie įvairių mokymų, taktinių pratybų, kovinio šaudymo, reprezentacinių renginių. Kaip ir visus Lietuvos karinius dalinius, Oro gynybos batalioną taip pat paveikė nuolatinis taupymas. Galbūt jis nėra akivaizdus ir viešai aptariamas, tačiau pastebima, kad personalo judėjimui tai daro nemažą įtaką. Tikimasi, jog šie metai nebus prastesni už praėjusius ir dalinys išliks toks pat vieningas. Vyr. ltn. Andrius Dilda, Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono karininkas 17

18 Metų anketa 18 OESKV: nauji etalonai ir auksarankis radiolokatorių meistras Svarbiausias praėjusių metų įvykis buvo Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos (OESKV) veiklos 20-mečio minėjimas. OESKV įkūrimo data laikoma 1992 m. balandžio 27 d., kai Aviacijos tarnybos radiolokacinio aprūpinimo specialistai Vilniaus oro uoste su civilinės aviacijos įranga atliko pirmą kovinį budėjimą ir stebėjo Lietuvos oro erdvę. OESKV veiklos 20-mečio proga išleista plakatų, lankstinukų, surengta fotografijų paroda, atspindinti OESKV istoriją ir dabartį, Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko šventinis minėjimas. Jame dalyvavo miesto meras, Kauno įgulos dalinių ir įvairių valstybės institucijų atstovai. Gegužės 30 dieną buvo patvirtintas naujo OESKV ženklo etalonas, o už 5 mėnesių spalio 30-ąją kovinės vėliavos etalonas. Praėjusių metų pabaigoje pasikeitė valdybos vadas: OESKV vadovavęs plk. ltn. Sigitas Gudeika spalio 15-ąją išleistas į atsargą, o gruodžio 17-ąją įvyko plk. ltn. Dariaus Kapūstos skyrimo OESKV vadu ceremonija. OESKV techninį personalą iš kitų Lietuvos kariuomenės karių išskiria žinios, kvalifikacija ir įgūdžiai valdyti, prižiūrėti, remontuoti sudėtingą, privalomą nuolat puoselėti radiolokacijos techniką nuo jos veikimo priklauso informacijos, gaunamos nacionaliniame Oro erdvės kontrolės ir Bendrajame valdymo ir pranešimų centruose Karmėlavoje, kokybė. Valdyboje tarnauja daug pareigingų, savo profesiją išmanančių karių, tad sunku išskirti kurį nors vieną. Vis dėlto OESKV Metų kario titulą galėtume skirti vyr. srž. Rolandui Pažereckui, Ignalinos Radiolokacijos posto Technikos eksploatacijos grandies vadui. Šis karys kartu su Ignalinos Radiolokacijos postu, OESKV struktūros vienetu, švenčia savo tarnybos 15-ąją sukaktį. OESKV vertinimu, šiam kariui turime būti dėkingi už tai, kad iki šiol dar puikiai veikia seni radiolokatoriai P-18. Pernai vasarą jis daug padėjo remontuojant radiolokatorių, konsultuodamas kito radiolokacijos posto technikus, o rudenį pataisė mokomojo radiolokatoriaus P-18 rezervinius blokus šie atsiradus gedimui būtų skiriami vienam iš radiolokacijos postų, šiuo metu naudojančių šią specialią įrangą. Per visą tarnybos laiką vyr. srž. R. Pažereckas, esant kritiniams Ignalinos Radiolokacijos posto radiolokatorių gedimams, visada atvykdavo jų pašalinti, negailėdamas savo laisvalaikio ar atostogų aisiais bus minimos Karmėlavos Oro erdvės kontrolės centro, Aukštadvario ir Juodkrantės radiolokacijos postų 20-osios įkūrimo metinės, 15-oji Baltnet projekto sukaktis. Šiais metais numatoma toliau modernizuoti oro erdvės kontrolės sistemą, kelti personalo kvalifikaciją. OESKV kariai tikisi, kad šie metai bus naujų iššūkių, darnios, savitarpio supratimu grįstos tarnybos metai, viliasi, kad tarnyba netaps rutina, o bus kupina turiningos veiklos, bus daugiau stabilumo, tikėjimo savo ir Tėvynės rytdiena. Kpt. Jekaterina Suvorova-Dadurkienė, OESKV viešųjų ryšių karininkė, ir Petras Gečas, viešųjų ryšių specialistas

19 Metų anketa Logistikos valdyba: pratybose nebereikės sėdėti ant konservų Logistikos valdybai, turbūt kaip ir kitiems daliniams, pernai teko susiveržti diržus. Tačiau, kaip sakoma, kas mūsų nepražudo, tas sustiprina. Nors ir patys taupė, Logistikos valdybos kariai nenustojo rūpintis aplinkiniais: dalyvavo kraujo donorystės akcijose, vyko su dovanėlėmis ir kita parama į vaikų globos namus, prisidėjo prie gamtos švarinimo akcijos Darom, mynė dviračius ir miklino kojas įvairiuose žygiuose po Lietuvą. Metų nuotykis, o tiksliau Metų naujovė, buvo lauko pratybose imtas taikyti naujas mitybos būdas kariai skanavo patiekalų, pagamintų ne iš konservuotų, o iš šviežių maisto produktų m. spalio 1 12 d. pirmieji naujovę išbandė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono (Vytenio batalionas) mokymo centre Kazlų Rūdoje misijai Afganistane rengęsi PAG-16 kariai. Virėjui geriausias įvertinimas ir pagyrimas yra tada, kai po pietų karių lėkštės lieka tuščios, džiaugėsi Vytenio bataliono Lauko stovyklos kuopos Maitinimo skyriaus vyresnysis virėjas srž. Rolandas Gadišauskas. Pasak jo, į pratybas atvykę kariai pamatė, kad valgyklos maistas skoniu nenusileidžia gaminamam namie, ir sutartinai pritarė naujam mitybos būdui, džiaugdamiesi, kad neteks sėdėti ant konservų, o gaus įvairaus ir suderinto maisto. Patiekalais, paruoštais iš šviežių produktų, bus maitinama tuomet, kai lauko taktinės pratybos ar mokymai truks ilgiau kaip 10 dienų. Anksčiau Lietuvos kariuomenės daliniai per lauko pratybas neturėjo įrangos, tinkamos gaminti, sandėliuoti greitai gendančius maisto produktus, nebuvo sudaromi ir šviežių produktų patiekalų valgiaraščiai. Kariai turėdavo kelias savaites iš eilės maitintis iš konservuotų maisto produktų padarytais valgiais. Dar viena naujovė Logistikos valdybos vadų kaita. Rugsėjo 28 dieną ketverius metus logistams vadovavęs plk. Ovidijus Eitminavičius perdavė Logistikos valdybos vėliavą plk. ltn. Sigitui Mundriui (dabar jau pulkininkui), prieš tai ėjusiam Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento direktoriaus pareigas. Pernai Įgulų aptarnavimo tarnyba minėjo 4-ąsias įkūrimo metines ir plėtė savo valdas: buvo įkurti Tauragės, Alytaus ir Marijampolės skyriai, pasiruošta naujų centrų Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose steigimui. Logistai, niekada neprarandantys optimizmo, 2013-uosius pasitinka pasiruošę visokiems iššūkiams. Ltn. Irina Černiauskienė, l. e. p. Logistikos valdybos viešųjų ryšių karininkė 19

20 Metų anketa 20 Vytenio batalione įveiktas logistikos maratonas Nė vienų metų nebūna be permainų, ne išimtis ir 2012-ieji. Juos pradėjome vadovaujami naujo vado mjr. Konstantino Andrejevo. Dar sausį dalį bataliono karių išlydėjome į taikos palaikymo misiją Afganistane (NPE-7 buvo sudarytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono karių pagrindu). Sėkmingai atlikę tarnybą, jie grįžo į Lietuvą liepos mėnesį. Kad ir kaip sunku toli nuo namų, Lietuvoje likusių karių laukė ne ką mažiau užduočių ir iššūkių. Vyteniečiai logistikos maratoną pradėjo per pratybas PAG-15 iššūkis 2012 ir PAG-16 iššūkis 2012 Vytenio bataliono mokymo centre (Kazlų Rūdos savivaldybė) įrengdami didžiules stovyklas ir teikdami paslaugas Goro provincijos atkūrimo grupių kariams. Dar vienas išbandymas realus logistinis aprūpinimas: skalbimas, sanitarijos sąlygų, elektros energijos tiekimo užtikrinimas, degalų saugojimas ir išdavimas, per tarptautines pratybas MapleArch (Nemenčinė, Pabradė), Saber Strike (Latvija) ir Baltops 2012 (Klaipėda). Pavasarį Krovinių pervežimo kuopos kariai parengė savo padaliniui 30 rezervo karių. Rudenį buvo tikrinami savi lapkričio mėnesį bataliono kariai savo žinias ir įgūdžius atnaujino per pratybas. Bataliono instruktoriai kovinės savigynos gudrybių mokė misijai Afganistane besiruošiančius NPE-8 ir NPE-9 karius aisiais Vytenio bataliono Vandens valymo vienetas ir Vidutinių sunkvežimių būrys budėjo NATO Greitojo reagavimo pajėgose. Kad būtų išlaikytas reikiamas pasirengimo lygis, vienetai dalyvavo įvairiose pratybose per jas tobulinti karių individualūs ir kolektyviniai įgūdžius, įvairiomis sąlygomis išbandyta technika. Sėkmė bataliono kariams šypsojosi ir per Logistikos valdybos padalinių sporto žaidynes. Kariams teko varžytis net 10 rungčių, ir jie įrodė esantys verti to, kad 2011 metais prarasta pereinamoji taurė 2012-aisiais vėl suspindėtų jų rankose. Neužmiršta buvo Marijampolės bendruomenė. Pernai aplankyta nemažai vidurinių mokyklų bei gimnazijų ir pristatyta Lietuvos kariuomenė bei Vytenio batalionas. Ir batalione lankėsi moksleiviai, globos namų auklėtiniai, skautai, darželinukai jie susipažino su bataliono istorijos paveldu. Iniciatyva nenusileido marijampoliečių karininkų žmonos ir karininkės aisiais Marijampolėje jos įsteigė Birutiečių draugijos skyrių. Nors buvo gausybė užduočių, bataliono karių grupelė spėjo dalyvauti ir daugybėje žygių, kaip antai: Klaipėdos sukilėlių keliais, Kęstučio apygardos partizanams atminti, extreme km, Pasieniečių keliais, Dzūkų kovų keliais, Dragūnų keliais, Lietuvos žygeivių festivalyje. Nepralenkiamas daugiausia žygių įveikęs vyr. srž. Juozas Slaboda. Sudėjus nužygiuotus kilometrus susidaro iš viso apie 1 000, tai yra jis Lietuvą išilgai perėjo maždaug 3 kartus. Žygis vyr. srž. J. Slabodai galimybė ne tik ugdyti ištvermę, bet ir pažinti šalies gamtą, istorijos paminklus, pamatyti įvairių žymių vietų ar pasinerti į apmąstymus. Dėl lėšų stygiaus aukų balione yra: dar vis stūkso neremontuoti pastatai, kiti objektai tą įrodė iš sovietmečiu įrengtos talpyklos išsiliejęs kuras. Žinoma, didžiausios bataliono netektys yra kariai, iškeitę tarnybą į svečias šalis. Vyteniečiai nori išlikti optimistai. Visada naujieji metai pateikia naujų iššūkių, ir nežinia, kokių bus 2013-aisiais. Vis dėlto kiekvienas sunkumas leidžia tobulėti, nestovėti vietoje. Tikimasi, kad sėkmė logistų neapleis ir visi kartu jie galės paversti neįmanomus dalykus įmanomais. To vyteniečiai sau ir linki 2013 metais. Kpt. Valda Šalaševičiūtė, LDK Vytenio BPLB S-5 skyriaus viršininkė

21 Metų anketa Karo medicinos tarnyboje pradėti rengti cheminės biologinės radiacinės branduolinės medicinos kursai Karo medicinos tarnybai (KMT) 2012-ieji buvo gana darbingi ir produktyvūs. Surengta ir dalyvauta daugybėje įvairiausių pratybų, tarp jų Medicininės paramos vienetų grupės chirurginėse lauko pratybose kartu jos buvo ir rezervo karių kartotinių mokymų sudedamoji dalis. Pratybose dalyvavo septyni karo medicinos rezervo kariai: chirurgai, traumatologai-ortopedai, šeimos gydytojai. Karo medicinos mokymo centre pirmą kartą buvo surengti tarptautiniai aukštesnieji cheminės biologinės radiacinės branduolinės (CBRB) medicinos kursai. Šie kursai tai tarptautinės bendruomenės įvertinimas CBRB medicinos srityje aisiais jie bus rengiami kur kas platesniam kontingentui. Nereikėtų pamiršti, kad savo darbą puikiai atliko ir Karinė medicinos ekspertizės komisija ji ne tik periodiškai tikrino karių sveikatą, bet ir sąlyginai atliko atranką į Lietuvos kariuomenę. Metų kario titulą norima suteikti paramedikui vyr. eil. K. Armonui. Anksti ryte, vykdamas į tarnybą vilkėdamas karinę uniformą, jis pamatė eismo įvykyje nukentėjusią moterį. Kaip dera kariui, nepravažiavo pro šalį, sustojo ir profesionaliai atliko savo, kaip paramediko, pareigas, suteikė pirmąją medicinos pagalbą, tada sulaukė civilinės greitosios medicinos pagalbos, toliau pastaroji pasirūpino nukentėjusiąja. Karo medicinos tarnybą palietė ir reformos. Nuo 2013 m. sausio 1 d. KMT Karių reabilitacijos centras pertvarkomas į Reintegracijos centrą. Kitaip tariant, reabilitacijos paslaugos bus perkamos iš kitų reabilitacijos įstaigų, o Reintegracijos centre kariai su savo šeimos nariais galės pailsėti, ilgiau pabūti drauge, tai yra kompensuoti tą laiką, kai buvo išvykę į misiją. Kaip ir kasmet, tikimasi, kad naujieji metai bus patys geriausi ir per juos bus sėkmingai baigtas reformų maratonas. Kpt. Marius Zapalis, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos S5 skyriaus viršininkas 21

22 Metų anketa 22 3-ioji programa ir žygeivių gausa Mokomajame pulke Svarbiausias Mokomojo pulko įvykis vadų kaita m. balandžio 10 d. į Mokomojo pulko vado pareigas buvo paskirtas ir jas pradėjo eiti plk. ltn. Algirdas Norkus. Jis pakeitė nuo 2007 m. gruodžio 3 d. pulkui vadovavusį plk. ltn. Renatą Chrimlį. Nuo 2012 m. liepos 10 d. Mokomasis pulkas pradėjo mokyti karius savanorius pagal Bazinio kario savanorio įgūdžių kurso programą ir taip padidino rengiamų mokymų skaičių. Šiuo metu Mokomasis pulkas naujus karius rengia pagal tris programas. Į bazinius karinius mokymus, trunkančius dvylika savaičių, savanoriškumo principu kviečiami metų karo prievolininkai, neatlikę privalomosios pradinės karo tarnybos. Baziniai kariniai mokymai organizuojami, siekiant užtikrinti kariuomenės mobilizacijos rezervą ir sudaryti sąlygas jaunuoliams įgyti pagrindinį karinį pasirengimą, siekti profesinės karo tarnybos kario karjeros Lietuvos kariuomenėje. Į bazinį kario savanorio įgūdžių kursą, trunkantį tris savaites, vadovaujantis savanoriškumo principais, atrenkami pagrindinį (pageidautina vidurinį) išsilavinimą turintys Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 55 metų pagal fizinį pasirengimą, sveikatos būklę ir moralines savybes, tinkamumą kario savanorio tarnybai. Baziniame kario kurse, kurio trukmė septynios savaitės, dalyvauja pirminę atranką Lietuvos karo akademijoje perėję naujokai. Pernai birželio 1 3 dienomis Mokomasis pulkas tradiciškai surengė 12-ąjį Lietuvos kariuomenės žygį,,radvilų keliais. Jame dalyvavo apie 350 žygeivių. Reikia pasidžiaugti, kad net slegiant finansiniams sunkumams jo populiarumas nemažėja uosius Mokomasis pulkas sutiko su viltimi, kad viskas tik į gera, nes teigiamos mintys padeda eiti į priekį, kurti ir siekti geresnių rezultatų, tobulėti. Vyr. srž. Gintautas Jonaitis, Mokomojo pulko viešųjų ryšių specialistas

23 Metų anketa Kursas Nr. 1 ir kiti Lietuvos kariuomenės mokyklos iššūkiai 2012 metais Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos mokymo centruose pradėti organizuoti nauji kursai Puskarininkių mokykloje pradėtas instruktoriaus kursas Nr. 1, skirtas kariams savanoriams; Logistikos mokymo centre Toyota Land Cruiser 200 AT42M vairuotojo kursas, autokrautuvo vairuotojo kursas, bazinis logistikos specialisto kursas, ginklų priežiūros specialisto kursas ir LOGREP kursas; Fizinio rengimo centre karinės kovinės savigynos eksperto kursas; Ryšių ir informacinių sistemų mokymo centre ryšių ir informacinių sistemų karininko kursas, bazinis ryšių ir informacinių sistemų puskarininkių kursas, telekomunikacinių sistemų specialistams kursas, informacinių sistemų specialistams kursas ir radijo ryšio sistemų specialistams kursas. Nuo 2012 m. rugsėjo 8 d. pradėti rengti jaunesniųjų karininkų vadų kursai aukštųjų mokyklų studentams. Lietuvos kariuomenės mokykla aktyviai prisideda prie jaunimo pilietinio ir patriotinio ugdymo. Pernai sėkmingai toliau bendradarbiauta su Lietuvos šaulių sąjunga. Lietuvos kariuomenės mokyklos specialistai padėjo parengti keturių pakopų jaunųjų šaulių rengimo programą. Pagal ją organizuotos stovyklos šauliams. Jose Lietuvos kariuomenės mokyklos instruktoriai surengė jaunųjų šaulių būrelio vadovo kursą įvairių Lietuvos vidurinių mokyklų mokytojams. Pernai toliau plėtojome 2011-aisiais pradėtą įgyvendinti kūno kultūros išplėstinio kurso krašto gynybos modulį šalies mokykloms. Taip norima supažindinti moksleivius, pasirinkusius šį mokomąjį modulį, su krašto gynėjo fizinio pasirengimo reikalavimais ir vertybinėmis nuostatomis, ugdyti jų lyderio savybes, fizinę ištvermę, stiprinti sveikatą. Kaip pasirenkamąjį dalyką, šį krašto gynybos modulį pasirinko apie 30 Kauno Jurgio Dobkevičiaus ir Simono Daukanto vidurinių mokyklų moksleivių. 23

24 Metų anketa 24 Lietuvos kariuomenės mokykla džiaugiasi tuo, kad bendradarbiauja su asociacija Atlanto sutarties Lietuvos bendrija (LATA). Kiekvieną vasarą jos nariams organizuojamos vasaros stovyklos. Jose jaunuoliams tenka paragauti kario duonos dalyvauti būrio fizinio rengimo pratybose, šaudybos ir ginklų, taktikos, inžinerinio rengimo pratybose, išmokti įveikti gamtines kliūtis. Pernai daug dėmesio skirta kariuomenės ir visuomenės bendradarbiavimui Lietuvos kariuomenės mokykloje suorganizuotas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dienos renginys. Į jį atvyko per moksleivių ir mokytojų iš įvairių Kauno miesto ir rajono mokyklų. Lietuvos kariuomenės dienos proga buvo išrinkti ir apdovanoti Metų instruktorius, karininkas, kareivis ir (arba) puskarininkis, darbuotojas metų instruktoriumi tapo Puskarininkių mokyklos Kario lyderio rengimo skyriaus instruktorius vyr. srž. Darius Karpavičius, Metų karininku Mokymo skyriaus Lyderio ugdymo poskyrio viršininkas kpt. Robertas Šiuša, Metų puskarininkiu Logistikos mokymo centro Logistikos rengimo skyriaus instruktorius vyr. srž. Audrius Jesinskas, Metų darbuotoju Aprūpinimo tarnybos Mokymo objektų ir priemonių priežiūros poskyrio vyresnysis technikas Alvydas Praškevičius. Geriausieji apdovanoti Lietuvos kariuomenės mokyklos viršininko dovanomis. Lietuvos kariuomenės mokykla naujaisiais metais linki pasidžiaugti tuo, kas buvo prasminga, kas sustiprino ištvermę, įkvėpė naujiems siekiams ir darbams. Kpt. Inga Klenauskienė, Lietuvos kariuomenės mokyklos S5 skyriaus viršininkė Lietuvos karo akademija: Kas sieja tanką, sraigtasparnį ir Moną Lizą? Bene gausiausia svarbių įvykių pernai būta birželį m. birželio 6 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (LKA) buvo išskirtinė. Šią dieną akademijos bendruomenė, buvę akademijos darbuotojai ir svečiai minėjo Lietuvos karo akademijos 20-ąsias įkūrimo metines. Birželio 16-ąją pirmą kartą tarp kariūnų būrių surengtos žaidynės Kariūnų bataliono vado taurei laimėti. Tai nauja tradicija jos bus laikomasi kasmet. Sėkmingai magistro darbus apgynusiems LKA absolventams politikos mokslų magistro diplomai birželio 21-ąją pirmą kartą įteikti neįprastoje aplinkoje ten, kur galima susipažinti su Lietuvos karininkijos istorija ir karybos paveldu. Birželio 27 dieną akademija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla ir Karinėmis jūrų pajėgomis taip sudarytos sąlygos įgyvendinti naują karinių jūrų pajėgų karininkų rengimo Lietuvoje tvarką. Akademijos parengtą naują Karinių jūrų pajėgų karininko rengimo modelį sudaro trys pagrindiniai etapai įstojimas į Lietuvos karo akademiją, studijos akademijoje ir studijos Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Kas sieja tanką, sraigtasparnį ir Moną Lizą? tokiu renginiu rugsėjo 12 ir 13 dienomis LKA pradžiugino Lietuvoje vykusio 9-ojo nacionalinio mokslo festivalio Erdvėlaivis Žemė 2012 dalyvius. LKA Atrankos ir Karo istorijos centrai per savo paskaitas svečius supažindino su mokslininkų sukurtomis karo mašinomis ir atliktais balistiniais eksperimentais, apžvelgė svarbiausius LKA istorijos etapus. Didžiulio susidomėjimo sulaukė rugsėjo 27-ąją kariūnų suorganizuota neatlygintinos kraujo donorystės akcija Dalinkis gyvenimu. Prie akcijos prisijungė ne tik kariūnai, LKA darbuotojai, bet ir akcija susidomėję vilniečiai, sostinės svečiai metais aktyviai dirbo LKA Seržantų klubas nuo vasario jis pradėjo bendradarbiauti su Maltos ordinu ir teikti pagalbą socialiai pažeidžiamiems žmonėms. Tuomet pradėta vežti karštą sriubą į Vilniaus nakvynės na-

25 Metų anketa mus. Kovo mėnesį klubas lankėsi Vilniaus miesto mamos ir vaiko pensionate, per Velykas dovanojo margučius seneliams, Motinos dienos proga vežė mamas su vaikučiais į filmą, per Jonines pirko obuolių, bananų, sausainių ir vaišino senolius. Pernai LKA vyrų choro Kariūnas vadovas Vytautas Verseckas minėjo 70 metų jubiliejų ir kūrybinio darbo 50-metį. LKA ramovėje buvo surengtas jubiliejinis vakaras. Valstybės dienos proga Vytautą Versecką Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi. Spalio 25 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje šalies vadovė Dalia Grybauskaitė įteikė apdovanojimus Konstitucijos egzamino laimėtojams. Lietuvos piliečių ir gyventojų grupėje 1-ąją vietą pelnė LKA Personalo ir administravimo skyriaus viršininkas kpt. P. Mikalainis ir laimėjo Europos Parlamento nario Leonido Donskio įsteigtą prizą kelionę į Briuselį ir kitus Europos miestus. Kariūnas Matas Radvilavičius šioje grupėje užėmė 3-iąją vietą. Tuo LKA labai didžiuojasi. M. Radvilavičius dalyvavo ir projekto Misija Sibiras 12 ekspedicijoje į už daugiau kaip km nuo Lietuvos esančią Chakasijos Respubliką. Kaip ir kiekvienais metais, 2012-aisiais Lietuvos karo akademijoje veiklos netrūko: organizuota daug ekskursijų, susitikimų, paskaitų, vizitų, parodų, koncertų. Tad 2013-uosius akademija sutinka nusiteikusi optimistiškai, darbingai, ketindama toliau bendradarbiauti su kitomis institucijomis, rengti jaunuolius pagal kariuomenės poreikį, dalyvauti renginiuose, švaros, donorystės akcijose ir būti atvira visuomenei. Vrš. Irena Jacevičienė, Lietuvos karo akademijos Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio viršininkė Lietuvos kariuomenės padalinių ir Krašto apsaugos ministerijos archyvo nuotr. LKA vyrų choro Kariūnas vadovą Vytautą Versecką Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi. 25

26 26 Savam būry Baltijos valstybių saugumas ir gynyba švedų ekspertų akimis Prieš trejus metus Švedijos parlamentui priėmus Solidarumo deklaraciją, valstybės gynybos planuotojai ir ekspertai ėmė savo dėmesį skirti ne tik Šiaurės Europos valstybių, bet ir viso Baltijos jūros regiono saugumui bei gynybai. Ne išimtis ir šių metų spalio mėnesį Švedijos gynybos tyrimų agentūros ekspertų parengta ir pristatyta studija Baltijos valstybių saugumas ir apginamumas (angl. The Security and Defensibility of the Baltic States). Joje analizuojama esama trijų Baltijos valstybių saugumo padėtis, kylantys nauji pavojai ir galimi jų sprendimo būdai. Dabartiniai Baltijos valstybių pajėgumai Keturių Švedijos gynybos ekspertų (Bo Ljungas, Tomas Malmlöfas, Karlis Neretniekas, Mike as Winnerstigas) studijoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumas vertinamas per viso Baltijos jūros regiono saugumo komplekso prizmę. Dėl to studijoje akcentuojama, kad trijų Baltijos valstybių saugumas yra glaudžiai susijęs su kitų regiono valstybių saugumu, o esamos ir naujos nacionalinio saugumo grėsmės turi būti sprendžiamos bendradarbiaujant tarpusavyje. Panašiai kaip ir Kario žurnale (2012, Nr. 10) jau pristatytoje dviejų Švedijos Atlanto tarybos narių atsargos karininkų parengtoje knygoje, šioje studijoje nagrinėjamas Baltijos šalių apginamumo klausimas, kilus kariniam konfliktui. Kita vertus, naujausiame Švedijos gyny-

27 2012 m. Nr bos ekspertų tyrime keliamas klausimas ir dėl to, kaip trijų Baltijos valstybių gynybos planuotojai bei politikai vertina saugumui kylančias grėsmes, ir tai, kaip Europos Sąjungos ir NATO sąjungininkai reaguoja į jų keliamus nuogąstavimus. Įgyvendindami šį uždavinį, studijos autoriai remiasi Lietuvos, Latvijos, Estijos strateginiais dokumentais ir 2011 metais darytais interviu su oficialiais pareigūnais. Anot tyrimo autorių, trys Baltijos valstybės sėkmingai integravosi į Europos Sąjungą ir NATO, tiek Estija ir Latvija, tiek Lietuva palaiko strateginę partnerystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), o tai savaime kiek įmanoma sumažina galimo tiesioginio karinio konflikto galimybę. Kita vertus, visos trys valstybės šiandien susiduria su naujomis saugumo ir gynybos problemomis, pirmiausia su energetinio ir kibernetinio saugumo iššūkiais. Vertinant trijų Baltijos valstybių gynybos pajėgumus, studijoje išskiriama Estija. Jau šiais metais valstybės gynybai skiriamos lėšos pasiekė 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ilgalaikiame plane numatoma stiprinti oro erdvę, įsigyjant vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų, mechanizuoti šiandienę pėstininkų brigadą, parengti savanorius vykdyti sudėtingesnes operacijas, plėsti laivyno pajėgumus. Jei šie užsibrėžti tikslai bus įgyvendinti per ateinantį dešimtmetį, studijos autorių nuomone, Estijos karinės pajėgos atliks svarbų vaidmenį užtikrinant saugumą regione, o kilus kariniam konfliktui, sugebės organizuoti ilgalaikį pasipriešinimą. Kitokia padėtis matoma, vertinant Latvijos ir Lietuvos gynybos pajėgumus. Jų didesnį finansavimą ir modernizavimą sulėtino ekonomikos krizė. Latvija gynybos biudžetą metais buvo priversta sumažinti beveik 50 procentų. Gynybos biudžeto mažinimas privertė imtis drastiškų Latvijos karinės struktūros keitimų: štabai sujungti į Jungtinę operacijų vadavietę, panaikinta daugiau nei postų, nustatyta aiškesnė Krašto apsaugos ministerijos ir Jungtinio štabo atsakomybė. Nors šie veiksmai neturi tiesioginio poveikio Latvijos kariuomenės pajėgumams, ilgalaikėje perspektyvoje jie gali tapti svarbūs didinant jos efektyvumą, teigiama studijoje. Panašiai kaip ir Latvija, Lietuva per ekonomikos krizę buvo priversta mažinti gynybos finansavimą. Studijoje pažymima, kad ilgalaikiai Lietuvos gynybos prioritetai yra tolesnė integracija į bendrą NATO oro gynybos sistemą, tolesnis pajėgumų priimant pastiprinimą iš užsienio plėtojimas, prieštankinės ir oro gynybos plėtra. Autorių nuomone, nors Lietuvos Vyriausybė priėmė įsipareigojimą didinti lėšas krašto apsaugai, artimiausiu metu mažai tikėtina, kad bus įmanoma skirti reikiamų investicijų tam, kad būtų pasiekti visi užsibrėžti tikslai. Dėl to NATO ir toliau išliks esminiu trijų Baltijos jūros šalių saugumo garantu. Be aktyvaus dalyvavimo tarptautinėse NATO misijose, prioritetu, anot autorių, turėtų tapti teritorinė gynyba. Jai daug dėmesio skiriama ir naujoje NATO strateginėje koncepcijoje. Mažėjantys gynybos biudžetai Rusijos kariuomenės reformos akivaizdoje 2010 metais NATO viršūnių susitikime Lisabonoje priimta nauja Aljanso Švedijos Karalystės Gynybos tyrimų agentūros atstovų vizitas Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje. A. Brenciaus (KJP) nuotr.

28 28 strateginė koncepcija dar kartą patvirtino teritorinės gynybos prioritetą, pabrėžė kibernetinio saugumo ir priešraketinės gynybos svarbą. Tais pačiais metais Aljansas parengė ir Baltijos valstybių gynybos planus, o 2013 metais vyks tarptautinės pratybos Steadfast Jazz 2013, kur bus modeliuojami veiksmai, atliktini prireikus įgyvendinti NATO sutarties 5-ojo straipsnio nuostatas. Tokie veiksmai atitinka esamus Baltijos valstybių gynybos prioritetus ir didina Aljanso matomumą regione. Kita vertus, studijos autorių nuomone, Aljanso kolektyvinės gynybos įsipareigojimas kelia susirūpinimą, matant lėšų, skirtų gynybai, mažinimą ne tik Baltijos, bet ir didžiosiose Europos šalyse, tokiose kaip Vokietija ar Didžioji Britanija. Mažėjantys gynybos biudžetai didžiosiose Europos šalyse ir didėjantis JAV dėmesys Azijos bei Ramiojo vandenyno regionui, kelia klausimą, ar sąjungininkės bus pasirengusios greitai ir adekvačiai reaguoti kilus kariniam konfliktui Baltijos valstybėse. Šį susirūpinimą kelia ir Rusijos 2008 metais pradėta vykdyti kariuomenės Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius ir Švedijos kariuomenės vadas generolas Sverkeris Göransonas. reforma. Nors jos eigą nuolatos lydi korupcijos skandalai, vienas iš reformos tikslų 70 proc. atnaujinti dabar turimą ginkluotę iki 2020 metų. Net jei modernios ginkluotės sistemų proporcijos pasieks tik proc., didžioji dalis rusų ginkluotės bus naujesnė nei panašios sistemos NATO šalyse. O jose ginkluotė keičiama ypač lėtai. NATO technologinis pranašumas, kuris dažnai laikomas savaime suprantamu, per ateinančius dešimt metų gali sumenkti, bent jau kai kuriuose regionuose, teigiama švedų ekspertų parengtoje studijoje. A. Pliadžio (KAM) nuotr. Lietuvio rezistento Jono Pajaujo sodyboje Gotlande (Švedijoje) 2011 m. rugpjūčio 26 d. atidengta memorialinė lenta Lietuvos ir Švedijos rezistenciniams ryšiams atminti.

29 2012 m. Nr Krašto apsaugos ministerijos archyvo nuotr. Lietuvių delegaciją, 2012-ųjų lapkričio d. dalyvavusią Šiaurės Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime Švedijoje, pasitiko jų Garbės sargybos kuopa. Jei rytoj kiltų karas... Minėta Rusijos kariuomenės reforma, energetikos monopolis ir didelė įtaka Lietuvos, Latvijos bei Estijos žiniasklaidai, leidžia teigti, kad Rusija išlieka pagrindiniu veiksniu, planuojant Baltijos valstybių gynybos ir užsienio politiką. Dėl to Švedijos ekspertų parengtoje studijoje analizuojamas ir mažai tikėtinas, bet neatmestinas karinis konfliktas Baltijos šalyse: Baltijos valstybės kyšo kaip pleištas 700 kilometrų ilgio Baltijos jūros pakrantės ruože, tačiau atstumas nuo Rusijos ir Baltarusijos sienų iki Baltijos jūros tesiekia kilometrų. Jei NATO reikėtų teikti pagalbą Baltijos valstybėms, bet kurie sausumos daliniai turėtų įveikti didesnį atstumą nei galimo agresoriaus. Anot Švedijos ekspertų, agresijos atveju greitis ir netikėtumas būtų Rusijos pranašumai. O Rusijos sausumos pajėgų galimybės kelti grėsmę trims Baltijos valstybėms yra mažiau tikėtinos: Tai labai priklauso nuo vykstančios Rusijos kariuomenės reformos. Jei reforma bus sėkminga, tikėtina, kad reikiamas skaičius gerai parengtų dalinių bus prieinamas. Jei ne, bet kokie veiksmai bauginti ar užpulti Baltijos valstybes reikalaus nemenko pasirengimo. Tai būtų stebima ir tai suteiktų laiko NATO imtis veiksmų, stabilizuojant situaciją ir užkertant kelią įsiplieksti karo veiksmams. Studijos autorių nuomone, Baltijos valstybėms teikiant paramą agresijos atveju, NATO veiksmų efektyvumas priklausys nuo gebėjimo vykdyti oro operacijas ir stabdyti Rusijos oro gynybos sistemas. Sistemos, su kuriomis NATO galėtų susidurti Baltijos jūros regione, būtų kur kas pajėgesnės nei tos, su kuriomis Aljansas susidūrė iki šiol (Kosove ar Irake aut. past.). Pavyzdžiui, S-400 veikimo nuotolis siekia iki 400 kilometrų, ji yra integruota į oro gynybos kompleksą, kurį sudaro kelių raketų sistemos. SA 15 Gauntlet yra specialiai sukurta numušti žemai skrendančius lėktuvus, sparnuotąsias raketas, valdomas bombas per baigiamąją jų skrydžio fazę. Ilgojo nuotolio sistemos, tokios kaip S-400, grasintų ne tik koviniams lėktuvams, bet ir apsunkintų taikinių nustatymą tokiems palaikymo orlaiviams kaip JSTAR, AWACS ir U-2, pažymima studijoje. Esant tokiam scenarijui, autorių nuomone, Švedijos ir Suomijos teritorinė erdvė bus ypač svarbi. Kilus konfliktui, pats saugiausias kelias teikiant pastiprinimą Baltijos valstybėms eitų per Suomijos ir Švedijos oro erdvę. Ne ką mažiau svarbi ir Švedijai priklausanti Gotlando sala bei Suomijai priklausančios Alandų salos. Anot ekspertų, tiek NATO, tiek Rusijai, kilus konfliktui, šios salos turėtų strateginę reikšmę stiprinant oro gynybą ir įsitvirtinant Baltijos valstybių oro erdvėje. Nuo tamsių prie šviesesnių spalvų Nors Švedija ir Suomija turėtų strateginę svarbą ginant Baltijos valstybes galimos agresijos atveju, ekspertų manymu, NATO ir Vakarų sąjungininkės susidurtų ir su problemomis, galinčiomis apsunkinti greitą bendrą veikimą. Pirmiausia tiek Švedija, tiek Suomija nėra NATO narės. Kaip rašoma studijoje, veiksmų koordinavimą galėtų sustiprinti dažnesnės NATO pratybos, į kurias būtų įtraukiamos Švedija ir Suomija, taip pat dar didesnis Šiaurės ir Baltijos valstybių, taip pat Didžiosios Britanijos bendradarbiavimas. Kita problema, su kuria susidurtų NATO gindama Baltijos valstybes, taktiniai branduoliniai ginklai (TBG): Rusija visuomet pabrėžė TBG svarbą dėl kiekybinio įprastinės NATO ginkluotės pranašumo. Nors TBG buvimas Karaliaučiaus srityje nėra oficialiai pripažintas, šis klausimas ir svarba, kurią Baltijos šalys teikia NATO (iš tiesų Amerikos) TBG buvimui Europoje, visada tvyros per bet kokią diskusiją dėl saugumo Baltijos jūros regione. Nepaisant studijoje pateikiamų gana komplikuotų Baltijos valstybių gynybos scenarijų kilus kariniam konfliktui, autorių nuomone, šiuo metu svarbiausios Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumo grėsmės yra susijusios su energetiniu saugumu. Galvoti apie energetinės priklausomybės sprendimo būdus yra daug maloniau, nei rengtis galimai karinei atakai. Šiuo atveju šiandien Baltijos šalys yra tiek geriau, tiek lengviau apginamos nei prieš daugelį metų. Parengė Stanislovas Stasiulis

30 30 Patirtis Ats. mjr. Albertas Daugirdas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius Vyrai juodomis beretėmis... Tamsus kostiumas, švytintis medaliais, balti marškiniai ir kaklaryšis, juoda beretė, solidus stotas, gyvenimo vėjų nugairintas veidas ir nušarmoję plaukai... Tokių vyrų rikiuotę per praėjusius metus buvo galima pamatyti Sausio 13-osios, Savanorių pajėgų įkūrimo, Kariuomenės dienos, valstybinių švenčių minėjimuose, pagerbiant Artūro Sakalausko atminimą, atidengiant kenotafus sovietų lageriuose žuvusiems ministrams ir kituose renginiuose. Tad kas gi tie vyrai? Dėl nuolat pasirodančių publikacijų apie jų nuveiktus darbus dalis skaitytojų tikriausiai net nesuabejoję pasakytų tai Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai metais įkurta Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga (LKKSS) dabartinio Lietuvos kariuomenės vado iniciatyva vėl buvo atkurta 1993-iaisiais. Ji į savo gretas pakvietė vyrus ir moteris, turinčius Lietuvos Respublikos pasipriešinimo metų okupacijoms dalyvio kario savanorio statusą, taip pat prisiekusius iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos. Organizacijos įstatuose yra įrašyta, kad jos tikslas yra saugoti ir ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, remti ir stiprinti Lietuvos kariuomenę bei kita. Sąjunga vienija apie 600 buvusių ir esamų karių, susiskirsčiusių į Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Tauragės, Utenos ir Vilniaus skyrius (pagal apskritis). Kariuomenės kūrėjai savanoriai turi savo vėliavas ir ženklą, o nuo 2012 metų Šiaulių skyriaus nario Antano Kliunkos iniciatyva dėvi ir buvusio Krašto apsaugos departamento pirmosios uniformos beretę su kokarda. Veiklai vykdyti kasmet mokamas beveik 30 litų nario mokestis. Jeigu jau užsiminiau apie veiklą, tai reikia pripažinti, kad ji ir yra pats didžiausias iššūkis organizacijai. Kaip kūnas be dvasios yra miręs, taip ir tikėjimas be darbų yra negyvas, pasakyta Šventajame Rašte. Iki pastarojo meto LKKSS, bent jau žiūrint eilinio nario akimis, apsiribojo daugiausia statišku dalyvavimu įvairiuose šven-

31 2012 m. Nr tiniuose renginiuose, siuntinėjo įvairias peticijas valstybės institucijoms, prisidėjo prie laisvės kovotojų atminimo įamžinimo, lydėjo anapilin bendražygius ir... dalijo apdovanojimus. Tačiau pastaruoju metu įvyko ir nemažai akivaizdžiai teigiamų permainų, kad ir... tų pačių apdovanojimų srityje. Net dvejus metus iš eilės 2011-aisiais ir 2012-aisiais skelbiant Karžygio statulėlių nominacijas už gerus darbus skambėjo LKKSS vardas. Reikšmingą indėlį įgyvendinant Sąjungos įstatų nuostatas įnešė Vilniaus apskrities skyrius (VAS), vadovaujamas ats. ltn. dr. Vytauto Račkausko. Todėl šiame straipsnyje iš esmės kalbama tik apie vilniečius. Štai kad ir treniruočių ginklų dovanojimo akcijų organizavimas metais, siekiant atkurti tarpukario Lietuvos tradiciją remti Lietuvos kariuomenę, keturi ginklai buvo padovanoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai. Tiesa, vieša viltis, kad Lietuvos karo akademijos bendruomenė taip pat pasiryš tai pratęsti, netapo realybe. Kita vertus, jau 2012-aisiais vilniečiai kariuomenės kūrėjai savanoriai, įkvėpti pirmosios akcijos, suaukojo tiek pinigų, kad buvo nupirkti dar keturi treniruočių ginklai su papildomais akumuliatoriais, apsauginiais akiniais ir šovinukų atsarga. Šios dovanos įteiktos Vilniaus ir Šalčininkų krašto jauniesiems šauliams. Suvokdami, kad Lietuvos nepriklausomybė gali būti saugoma ir puoselėjant lietuvybę, Vilniaus apskrities skyriaus nariai inicijavo knygų dovanojimo akcijas trims Šalčininkų r. lietuviškų mokyklų bibliotekoms. Iš viso padovanota daugiau kaip 800 knygų. Iš jų trečdalis yra išleistos per paskutinius penkerius metus ir figūruoja populiariausių knygų dešimtukuose. Knygos skirtos visoms mokinių amžiaus grupėms bei apima įvairius žanrus nuo pasakų, nuotykinės, mokomosios literatūros iki istorinės ir patriotinės. Per 2012 metus skyriaus atstovai surengė ir daugiau kaip 13 paskaitų apie Aukščiausiosios Tarybos gynybą, partizanų taktiką, Lietuvos kariuomenės kūrimąsi, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, pilietiškumą, išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis ypatumus. Šių pranešimų auditorija siekė beveik vieną tūkstantį klausytojų. Sukaupta patirtimi buvo dalijamasi ir organizuotuose trijuose praktiniuose išgyvenimo kursuose Šaulių sąjungos ir LKKSS nariams. O kad X valandą buvę kariai galėtų tinkamai įsitraukti į kovines tarnybas, Vilniaus apskrities skyriaus nariai dalyvavo lengvųjų šaulių ginklų naudojimo įgūdžių atnaujinimo mokymuose bei šaudymo pratybose Lietuvos karo akademijos lazerinėje šaudykloje. Beje, Lietuvos kariuomenė netgi dar vakarykščiams kariams profesionalams kariuomenės kūrėjams kažkodėl neišdrįso sudaryti galimybės atnaujinti šaudymo įgūdžių su koviniais ginklais, nors dėl to ir buvo kreiptasi ųjų vasarą vilniečiai kariuomenės kūrėjai savanoriai aktyviai prisidėjo prie pirmojo pėsčiųjų žygio,,žalio Velnio takais organizavimo, norėdami populiarinti rezistencinių kovų istoriją Vilniaus krašte. Apibendrinant bendra dovanų ir paramos akcijų vertė per pastaruosius dvejus metus pasiekė daugiau kaip 17 tūkst. litų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus iniciatyvas parėmė kelios dešimtys žmonių ir organizacijų, tarp jų kariuomenės kūrėjai savanoriai iš Kauno, Šiaulių ir Marijampolės, Vilniaus universiteto profesūra ir buvę auklėtiniai, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos,,,geležinio Vilko brigados karininkai, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės savanorių draugijos, Lietuvių sąjungos Tauta ir Tėvynė, politinės partijos Tautininkų Sąjunga, motociklininkų klubo,,vorai MC nariai, Krašto apsaugos ministerijos, UAB Grota, UAB Kamava, UAB Ulmas, UAB Plainera darbuotojai ir atsargos kariai. Knygų skyrė ir Lietuvos kariuomenės bei Sausumos pajėgų vadai, Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos darbuotojai, leidykla Homo liber. Neliko abejingi vyrai juodomis beretėmis ir teismo procese dėl šmeižto. Gindami Sausio 13-osios įvykiuose dalyvavusių gynėjų garbę, į pirmas gretas prieš istoriją besistengiantį iškraipyti A. Paleckį ir jo bendrininkus taip pat stojo kariuomenės kūrėjai savanoriai. Apmaudu, kad kitų visuomeninių organizacijų atstovai liko gana pasyvūs. Iškalbingas faktas tas, kad minimu laiku 2011-aisiais ir 2012-aisiais du LKKSS VAS nariai ats. mjr. Albertas Daugirdas ir ats. kpt. Artūras Katilius, kiekvienas atskirai savo iniciatyva, parengė leidinius apie dabartinės Lietuvos kariuomenės kūrimąsi, kaip antai:,,vilniaus pedagoginio universiteto studentų-savanorių kuopa m. ir,,lietuvos Respublikos Krašto apsaugos departamento Mokomasis junginys m.. Kitas kariuomenės kūrėjas savanoris mjr. Gintautas Jakštys 2010 metais tapo bendraautoriumi Lietuvos karo akademijai rengiant knygelę,,nuo didikų Sapiegų rezidencijos iki Lietuvos karo akademijos. Ir šis intelektualinis potencialas toli gražu neišsemtas. Tiesa, objektyvumo dėlei reikia pasakyti, kad nuveikti buvo galima ir kur kas daugiau, tačiau neužteko laiko, o ir kai kurių narių noro įveikti vidinį organizacijos sustabarėjimą, susireikšminimą, neatsakomybę ir pasyvumą. Iš daugiau kaip dviejų šimtų Vilniaus apskrities skyriaus narių aktyvūs buvo tik maždaug pusė. Dalis narių dėl objektyvių priežasčių yra tapę vien pasyviais rėmėjais. Vis dėlto skaudžiausia dėl tų, kurie yra tik,,popieriniai visuomenininkai. Organizacijos galimybes praplėstų ir nauji nariai. Deja, ir čia esama stagnacijos. Vieni kariuomenės kūrėjai savanoriai dar tebetarnauja ir teisinasi, kad neturi laiko visuomeninei veiklai. Kiti potencialūs nariai žvalgosi, kuriai visuomeninei organizacijai jiems būtų naudingiau priklausyti (tokių organizacijų yra daugiau kaip dvidešimt), taip iš karto sumažindami LKKSS resursus paremti savo, taip pat ir naujuosius, narius (tai nustatyta įstatuose ir tam tikru mastu atliekama jau dabar). Milžinišką darbą reikėtų atlikti kuriant visos organizacijos veiklos strategiją, sutvarkant narių apskaitą ir suderinant vidaus finansus. Ne mažiau pastangų derėtų įdėti ieškant glaudesnio ryšio su Lietuvos kariuomenės vadovybe ji nepagrįstai anksti,,nurašo kariuomenės kūrėjus savanorius į,,pensiją. O kol kas tvirtai sakome mūsų parakas dar sausas! Mes buvome, esame ir būsime!

32 32 Laimingų ir prasmingų 2013 metų!

33 Sausis Pr A T K P Š S Vasaris Pr A T K P Š S Kovas Pr A T K P Š S Balandis Pr A T K P Š S Gegužė Pr A T K P Š S Birželis Pr A T K P Š S Liepa 2012 m. Nr Pr A T K P Š S Rugpjūtis Pr A T K P Š S Rugsėjis Pr A T K P Š S Spalis Pr A T K P Š S Lapkritis Pr A T K P Š S Gruodis Pr A T K P Š S

34 34 Ne kasdien Juozas Pocius Ištvermės MARATONAS Šio ekstremalaus plaukimo entuziastai tarsi Žiulio Verno knygų herojai... Faktas tas, kad ir žvarbi praėjusių metų lapkričio naktis nebuvo jiems kliūtis baidarėmis tamsoje įveikti 170 kilometrų Nerimi iš Vilniaus į Kauną. Jau trečius metus rengiamas toks baidarių maratonas Dipolio iššūkis. Kaskart apie keturiasdešimt nuotykių ieškotojų stengiasi išbandyti jėgas, ištvermę ir valią. Jų negąsdina nei žvarbi, tamsi naktis, nei šaltas vanduo, nei ilgas, varginantis irklavimas... Pasiekę finišą, pavargę ir išsekę, sustingusiomis kojomis, jie lipa iš baidarių, pasiryžę plaukti ir kitąsyk... Jie tokie keistuoliai: kieti ir užsispyrę, jų tikslas nugalėti ir įveikti save... Siekiantys rekordų Tą atmintiną penktadienio vakarą, lygiai pusę septynių vakaro, driokstelėjus fejerverkų salvei, Vilniuje prie Baltojo tilto startui išsirikiavo dvidešimt septyni baidarininkų ekipažai jie buvo pasiryžę įveikti 170 kilometrų distanciją ir finišuoti Kaune prie vadinamojo Vilijampolės (Petro Vileišio) tilto. Kai kurie vėliau prisipažino, kad tai tikriausiai buvo ilgiausia metų naktis ir sunkiausia, kaip ir tikėtasi, sekėsi kovoti su savimi kentėti raumenų skausmą, šaltį ir troškulį, stengtis įveikti miegą. Iš dvidešimt septynių startavusių ekipažų finišą pasiekė devyniolika vienviečių ir dviviečių baidarių. Tarp dalyvių šįkart sulaukta svečių iš Latvijos. Jėgas taip pat išmėgino dvivietėmis baidarėmis plaukę keturi Vilniaus policijos patruliai. Vienas jų ekipažas finišo nepasiekė. Dar porą dviviečių ekipažų sudarė Dipolio iššūkį 2012 ryžtingai parėmusios moterys. Kai kurie varžovai dėl aukštesnių vietų rungėsi iki pat finišo. Svarbiausia, kad visi varginamą Dipolio iššūkį šiais metais vėl pasiryžę pakartoti. Baidarių maratono organizatorius Linas Simaška juokaudamas visiems pranešė, kad 2012-aisiais dalyviams siekti rekordų padėjo ramesni orai ir pakilusi sraunesnė upė. Dar neišaušus, pirmasis finišą pasiekė užužpernai Dipolio iššūkio lenktynes jau laimėjęs, o užpernai antras likęs Jonas Ragauskas. Varžybų nugalėtojas sumušė ankstesnius rekordus ir iš Vilniaus į Kauną atplaukė per 11 valandų ir 40 minučių. Kapitonas Jonas Ragauskas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono (Gedimino štabo batalionas) komendantas. Jam 36 metai. Irkluoja nuo šeštos klasės aisiais yra dalyvavęs Pasaulio čempionate. Užimta 23-ioji vieta. Per paskutinius trejus metus sėkmingai dalyvavo Estijoje vykusiose varžybose triskart savo valčių klasėje laimėjo pirmąją vietą irkluodamas 100 kilometrų Vohandu upe. Tad mūsų pokalbis su baidarių maratono Dipolio iššūkis 2012 nugalėtoju kpt. Jonu Ragausku buvo ne apie tarnybos rūpesčius, o apie jo aistrą irklavimui. O buvo taip Labai seniai, prieš daug metų, Jono tėvai iš gražaus ir jaukaus Dūkšto miestelio Ignalinos rajone persikėlė gyventi į Visaginą. Jonas pradėjo lankyti Visagino Atgimimo gimnaziją. Kartą pas šeštokus

35 2012 m. Nr į klasę atėjo sporto treneris ir pasiteiravo vaikų, gal kuris norėtų išmokti plaukti baidarėmis. Jonas pakėlė ranką. Taip ir prasidėjo... Jam patiko. Tuo metu Visagine buvo pradėta statyti irklavimo bazė. Ir moksleiviai turėjo progą talkomis prisidėti prie šios bazės įrengimo. Vėliau Jonas studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Specialybė mašinų projektavimas. Ketvirtame kurse studijų draugas pakvietė Joną užsirašyti į savanorius. Šitaip jis atsidūrė Lietuvos kariuomenės savanorių 8-ojoje rinktinėje tada ji buvo įsikūrusi Olandų gatvėje. Per budėjimą tekdavo saugoti įvairius objektus. Už tai gaudavo ir simbolinį atlyginimą. Pinigai studento gyvenimo negadina metais Jonas baigė VGTU. Gerai pagalvojęs, tolesnį savo gyvenimą vaikinas susiejo su Lietuvos kariuomene. Profesionalios tarnybos kariu jis tapo 1998-aisiais. Kuopininkas, apsaugos tarnybos budėtojas, baigė būrio vadų kursus, pelnė leitenanto laipsnį... Šiuo metu tarnauja Gedimino štabo batalione. Jonas štabo komendantas. Komendanto rūpesčiai: visa štabo teritorija, jos priežiūra, infrastruktūra, darbų sauga, aplinkosauga, priešgaisrinė sauga... Na, bet mus domino ne ūkvedžio darbo ypatumai, o sportas, irklavimas. Jonas turi nuosavą sportinę valtį ir profesionaliai sportuoja. Dalyvauja Lietuvos čempionatuose, o nuo 2005 metų užsienyje rengiamose varžybose. Kurį laiką buvo atsidavęs tik tarnybai, namams ir šeimai. Kol augo trys mažamečiai (du sūnūs ir dukra), tėčio laisvalaikio sportui nelikdavo aisiais atsirado laisvo laiko, vaikai paaugo, tėtis vėl grįžo į didįjį sportą. Tikslas buvo ambicingas patekti į Londono olimpiadą. Deja... Irklais pasiekiamos svajonės Kur Jūs treniruojatės? Neries upėje. Vilniuje, Žalgirio senojoje irklavimo bazėje laikau savo valtį. Ten ir sportuoju. Esu vienintelis toks irklavimo sportininkas, kuris sportuoja upėje. Kiti važiuoja į Trakus arba prie Žaliųjų ežerų. Ar irkluotojai gali treniruotis bet kokiu oru? Taip. Oras nesvarbu. Kaip ir kariuomenėje, nėra blogo oro, gali būti netinkama apranga. Žinoma, kai upe plaukia ledo lytys, tada irklavimas valtimi baigtas. Irklavimo upe sezonas truputį ilgesnis. Ežerai greičiau užšąla. Koks yra optimalus irklininko amžius? Mane dabar visi vadina veteranu. Mano konkurentai už mane dešimt metų jaunesni. Aš manau, kad tas amžius būtų metų. Jaunas sportininkas turi daugiau sprogstamosios starto energijos ir gana intensyviai, visa jėga gali pradėti distanciją. O vyresnis yra užgrūdintas, turi ištvermės. Jis paskirsto jėgas taip, kad jam lengviau sektųsi įveikti metrų distanciją. Šiemet kilometro irklavimo rungties varžybas Londono olimpiadoje laimėjo trisdešimt šešerių metų sportininkas. Esu įsitikinęs, kad ir aš dar galiu. Tik, žinoma, tam reikia sąlygų. Kiti žmonės treniruotei gali skirti visą dieną. Jie treniruojasi net dukart per dieną. Mano galimybės viena treniruotė per dieną. Kada kariuomenėje sportininkas gali rasti laisvo laiko treniruotėms, profesionaliam sportui? Aš, kaip kariškis, turiu teisę du kartus per savaitę po dvi valandas skirti sporto treniruotei. Turiu leidimą sportuoti ne tarnybos vietoje. Važiuoju į irklavimo bazę. Visas kitas laikas po darbo, savaitgaliai. Normalūs sportininkai treniruojasi visą savaitę, o savaitgalį poilsis. Mano treniruočių grafikas toks, kad netrukdytų darbui, šeimos interesams. Sakykite, kaip suprasti irklavimo maratono Dipolio iššūkis sportinę koncepciją? Tokie maratonai organizuojami ir Latvijoje, ir Estijoje... Daug kur... Iš tikrųjų toks irklavimas yra iššūkis jau vien todėl, kad nedaug kas pasiryžtų irkluoti naktį, o dar lapkričio mėnesį, kai oro temperatūra būna arti nulio. Prisimenu, pirmais metais, kai plaukėme Nerimi, buvo net minus keturi. Koks yra pirmasis irklavimo distancijos etapas? 27 kilometrai. Po 4 5 valandų irklavimo, kai pradeda reikštis nuovargis, pasidaro šalta. Valgyti nesinori, bet organizmas turi nuolat gauti maisto kas valandą arba kas pusvalandį. Reikia atsigerti ar ką nors sukramtyti. Paprastai pasitenkinama šokolado gabalėliu. Tiek energijos organizmui pakanka balansui atkurti. Kodėl pasirinkta irkluoti naktį? Nakties voratinklis juk tave kur nors gali pavojingai įklampinti? Tai ir yra iššūkis. Naktis kova su savimi. Paryčiais pradeda imti miegas. Nejučia užsnūdęs gali iš valties išgriūti. Kovoti su miegu net daina padeda. Irkluoji ir dainuoji. Jeigu dar giedras, žvaigždėtas dangus, mėnulis šviečia, krantus gaubia medžių šešėliai... Upė atrodo kaip paslaptingas tunelis. Plauki tuo tuneliu, žinai, kad kada nors jis baigsis. Kartais, kad kliūčių išvengtum, pasinaudoji prožektoriumi. Bet jeigu trasą gaubia tirštas rūkas, prožektorius nepadeda. Kokios pagrindinės irklavimo upe taisyklės? Upėje reikia gaudyti tėkmę. Jeigu upė daro vingį į dešinę, tai reikia irklu sukti kairiau, kad valties srovė nenuneštų į krantą. Upės viduriu plaukti pavojinga. Nes paprastai upės viduryje netikėtai gali ant seklumos užplaukti. Plaukiant upe, reikia mokėti ją skaityti. Kaip patartumėte paprastam upės turistui įtempti raumenis starto spurtui ar taupyti jėgas finišui? Aš manau, kad svarbu paskirstyti jėgas tolygiai. Jeigu iš karto pradėsi rauti, tai trasos viduryje, būk garantuotas, pritrūksi kvapo. Aš irkluoju taupydamas jėgas finišui. Bet tai dar ne visos irklavimo technikos paslaptys? Ką reiškia giliai nekabinti? Patarimas irklu giliai nekabinti tinka akademiniam irklavimui. O pas mus kuo giliau irklą įleidi, tuo maksimaliau išnaudoji rankos, nugaros raumenų apkrovas. Paprastai turistiniai irklai yra lygūs. Jeigu su pirštinėm irkluosi, vadinasi, tavo rankos po kurio laiko bus pūslėtos. Aš nenaudoju pirštinių. Kad rankos nesušaltų, renkuosi specialius maišelius. Gali turėti daug jėgos, bet be irklavimo technikos nieko nepadarysi. Koks vidutinis jūsų valties greitis plaukiant upe? Maždaug 15 kilometrų per valandą. Sparta gana didelė. Jeigu lygintume keliautoją, kuris eina vidutiniškai 4 kilometrų per valandą greičiu, ir bėgiką, tai irkluotojas prilygsta bėgikui. Na, lyg ir dera sportininko pasiteirauti, kokie jo ateities planai? Planų turiu. Į Londono olimpiadą nepatekau, tad dabar teks su šeima tartis, derėtis dėl leidimo į Rio de Žaneiro olimpiadą. Tokios jūsų svajonės? Be svajonių gyvenimas nuobodus... Mūsų pašnekovas teisus. Todėl Naujųjų metų proga linkime jam sėkmingų derybų su šeima ir siekti užsibrėžtų tikslų.

36 36 Laikas Narsūs Rokiškio krašto Vytautas Ikamas partizanai Partizanų vadas Motiejus Paškonis-Don Kichotas (stovi pirmas iš kairės) su Aukštaitijos partizanais. metų pavasarį Mikėnų kai me skrebai pamatė partizaną Bronių Gudelį ir pradėjo vytis raiti. Partizanas šaudė į persekiotojus tuomet skrebai šokdavo nuo arklių ir guldavo kniūbsti. Taip jis basas sėkmingai nubėgo apie 15 kilometrų, kol netoli Duokiškio (šis miestelis yra Kamajų apylinkėje, Rokiškio rajone) perbrido Vaineikių ežerą (tuomet kovo mėnesį ledas kartais išlaikydavo žmogaus svorį) ir pasislėpė miške. Raitieji persekiotojai šiose mirties varžybose pralaimėjo, o Bronius net nesusirgo nuo peršalimo metais jis legalizavosi ir gyveno tėviškėje. Vieną kartą, kai jis kieme tvarkė šautuvą (šį slaptai laikė namie), netikėtai pasirodė du skrebai. B. Gudelis, įbėgęs į klėtį, ginklą įmetė į grūdų aruodą. Įsibrovęs į klėtį vienas skrebas užsimojo su automatu rankoje, kad smogtų Gudeliui, tačiau pastarasis ginklą išplėšė iš skrebo ir sudaužė į grindis. Skrebas puolė grumtis, tačiau buvo skaudžiai partrenktas ant žemės ir pradėjo rėkti, kad padėtų kitas atsibastėlis. Atskubėjęs antrasis skrebas iš automato taikėsi šauti į galingąjį priešininką. Tuomet Gudelis nutvėrė aplamdytąjį skrebą ir prisidengdamas šiuo skydu priartėjo prie antrojo skrebo ir, iš jo atėmęs automatą, taip pat sudaužė jį į grindis. Kai apdaužyti skrebai grįžo į savo būstinę, buvo nubausti, o Bronius vėl tapo partizanu. Jis žuvo ne atkakliame mūšyje, o buvo išduotas. Nes ryte, kai partizanas pravėrė duris į namų savininko kiemą, kur nakvojo, ir išėjo, pasipylė šūviai. Žuvo suvarpytas kulkų. Partizanų vadas Motiejus Paškonis-Don Kichotas buvo tikro milžino išvaizdos itin

37 2012 m. Nr stambus ir aukštas. Antai buvo pasakojama, kad jei eina grupė partizanų per lauką, tai Paškonio palikti pėdsakai parodydavo, kad jos yra Aukštaitijos partizanų milžino... Jis narsiai ir labai ilgai kovojo (pradėjo 1944 metų vasarą), ilgai ir nuobodžiai gausios okupantų pajėgos stengėsi Paškonį sunaikinti ar suimti. Jis kovojo Rokiškio, Utenos ir Zarasų apskrityse. Ir tiktai 1953 metų pavasarį M. Paškonį suėmė, kai tarp Aukštaitijos partizanų prasidėjo baisios išdavystės ir jį priešui išdavė jau KGB parsidavęs buvęs Algimanto apygardos vadas Kalytis-Siaubas. Pasaloje suimant milžiną, net šeši čekistai tik didelėmis pastangomis jam surišo rankas... Priešo džiaugsmas buvo beribis. Prie vaišėmis apkrauto stalo linksminosi okupantų aukšto rango darbuotojai ir kariškiai. Pasodino ir suimtąjį. Kalbėjo, kad jam, seniai atpratusiam nuo nors kiek žmoniškesnių gyvenimo sąlygų, prasidės panašus gyvenimas ir netgi šviesi ateitis. Jei sutiks bendradarbiauti... Vadas atsisakė, nors žinojo, jautė, kas jo laukia... Ir prasidėjo... Buvo nežmoniškai kankinamas svoris tiek sumažėjo, kad galingo sudėjimo vyriškis tesvėrė tik kiek daugiau nei 50 kilogramų... Nepavykus tokiomis priemonėmis palaužti, įvyko teismas ir priimtas nuosprendis ilgiems metams katorgos. M. Paškoniui neskyrė mirties bausmės, nes teismas vyko po Stalino mirties, kai sovietų įstatymai jau buvo truputį švelnesni. Kalint jam teko susidurti su kaliniais kriminalistais. Kaip tada buvo įprasta, pastarieji pradėjo skriausti politinius kalinius. Paškonis tam pasipriešino ir tuojau buvo atakuotas vieno kalinio. Smūgis ir tas susmuko. Tada puolė dar daugiau kriminalinių. Ir kiekvienas buvo,,nuramintas vienu smūgiu... Paskui pradėjo pataikauti, Motiejų vadino boksininku... Motiejus Paškonis sunkiai, bet iškentėjo katorgų pragarą ir grįžo po amnestijos į tėvynę. Visus kankinimus ištverti jam padėjo galingas organizmas, tvirta dvasia ir moralė metais sukako 60 metų, kai žuvo (1952 m. gruodžio 12 d.) partizanų vadas Jonas Mackus aisiais jam būtų suėję 90 metų (gimė 1923 metais Ragelių bažnytkaimyje, Rokiškio rajone). Nors jo ir jaunesnio brolio Antano tėvai buvo tiktai Ragelių mokyklos sargai, sūnus išaugino kaip reta gražius ir tvirtus. Visi žmonės mylėjo šių labai dorų bei gerų žmonių šeimą ir Motiejus Paškonis sunkiai, bet iškentėjo katorgų pragarą ir grįžo po amnestijos į tėvynę. tikėjo, kad jaunųjų Mackų ąžuolų laukia šviesi ateitis. Bet... vėl grįžus okupantams, 1944 metų rudenį Antanas ėjo per Beičių kaimą ir sutiko skrebus. Šie pradėjo šaudyti, Antanas bandė pabėgti. Netrukus dar neturintis nė 20 metų jaunuolis buvo nušautas. Deja, persekiojamas jaunasis Mackus prabėgo šalia Antano Kalvelio sodybos, todėl skrebai įsiveržė į namą ir ten rado vyrų, lošiančių kortomis. Tris nušovė, nes jie negalėjo parodyti dokumentų, o kitus tris suėmė ir išsivežė. Baisiai sukrėsti niekados neregėtų žiaurumų, žmonės sausakimšoje bažnyčioje gedėjo prie keturių nelaimėlių karstų. Antanas Mackus karste atrodė kaip gyvas ir kaip visada gražus. Atėjo ir jo brolis partizanas Jonas su bendražygiu Jonu Diliu. Žmonės pradėjo prašyti, kad abu partizanai išeitų, nes jei vėl pasirodytų kareiviai ar skrebai gal vėl būtų baisių netekčių... Jonas pabučiavo brolį, nusilenkė žmonėms ir su Diliu paliko bažnyčią. Dabar jis, kaip partizanas, kovojo su okupantais dar narsiau, nes keršijo ir už nekalto brolio Antano mirtį, už didelį savo tėvų sielvartą ir kančias, kuriuos jiems sukėlė jaunesniojo sūnaus netektis... Partizanas Jonas Mackus kovojo labai ilgai, tokių Rokiškio krašte būta nedaug. Buvo pasirinkęs slapyvardžius Don Kichotas ir Vėjas. Pastarasis slapyvardis jam ypač tiko. Nes aukštas ir fiziškai stiprus vyras buvo labai vikrus, veržlus. Tą jo savybę įsidėmėjo daugelis. Nors neturėjo karinio pasirengimo, tapo partizanų vadu. O 1952 metais jau buvo Vytauto apygardos Dariaus ir Girėno kuopos vadas. KGB savo dokumentuose pažymi, kad Jonas Mackus yra dalyvavęs šešiuose mūšiuose, o metais net septyniolikoje. Buvo atvejų, kad partizanai kovose su priešu patirdavo triuškinamų pralaimėjimų, tačiau narsusis Vėjas vis tiek likdavo gyvas. Kai Nečionių kaime Cecilijos Kaušpėdaitės sodyboje čekistai apsupo jo dalinį, per mūšį Mackus buvo sužeistas į koją. Nušovė leitenantą. Užšoko ant arklio ir laimingai pasiekė Šarkių kaimą, ten jį išgydė kitas žinomas Vytauto apygardos partizanų vadas Juozas Kemeklis- Rokas. Partizanų vadą Joną Mackų sekė garsūs MGB agentai ir daug informatorių. Kaip liudija MGB dokumentai, 1952 metų spalio mėnesį didžiausias Kamajų krašto (Rokiškio apskrities) partizanų išdavikas Vaclovas Čepukonis pateikė žinių, kad pavyktų prieiti prie Dariaus ir Girėno kuopos vado Mackaus per ryšininką Balį Čepukonį iš Taraldžių kaimo. Dėl didelių pastangų ir išdavysčių priešas pagaliau sužinojo, kad Jonas Mackus gydosi sužeistą koją Kamajų valsčiaus Kuosių kaimo gyventojos Žalalienės sodyboje. Slėptuvė buvo po klojimu, ant upelio kranto metų gruodžio 12 dieną rusų kariuomenė net keliais žiedais apsupo sodybą. Priešas kelis kartus siuntė šeimininkę ir siūlė:,,mackau, pasiduok. Žadėjo malonių, gražų gyvenimą. Atsakymas buvo automato šūviai. Visą dieną plačiose apylinkėse aidėjo šūviai. Vakare, kai nebeliko šovinių, kai buvo sunaikinti partizanų kuopos ir kiti dokumentai, Vėjas supjaustė batus bei striukę (barbarai geresnių daiktų, kaip ir dokumentų, itin trokšdavo) ir paskutiniu šoviniu nusišovė. Žmonės labai sielojosi dėl karžygio mirties, nes jie jį mylėjo ir gerbė. Šie trys iškilūs Rokiškio krašto partizanai buvo nepaprasti ne tik išvaizda ar dvasia, bet ir didvyriška veikla kovoje su sovietų okupantais. Panašių į juos buvo daug ne tik Rokiškio apskrityje ar Aukštaitijoje. Šitaip buvo visoje Lietuvoje, nes partizanų kovos vyko visur ir dažniausiai ilgai. Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

38 38 Kario akiratyje Misija Sibiras 2012: praeities ir dabarties jungtis Stanislovas Stasiulis Lietuviškos pavardės, rastos ant kryžių, tapo sąsaja tarp dabarties ir praeities, tarp Lietuvos ir Sibiro, tarp manęs ir to, ką palikau beveik už kilometrų. Apniko apmąstymai apie viską gaubiantį laikinumą, apie tai, kad lekiantis laikas be gailesčio nusineša mūsų metus su savimi ir kartais tai daro žiauriausiais būdais. Vienas iš jų tremtis..., patirtais įspūdžiais savo ekspedicijos dienoraštyje dalijasi Misijos Sibiras 2012 dalyvis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnas Matas Radvilavičius. Kartu su juo misijoje dalyvavo ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės karė savanorė eilinė Monika Jurkšaitytė bei Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karys vyresnysis leitenantas Kazimiras Bogdanas. Projekto įgyvendinimas ir laimėjimai Septintus metus gyvuojančio projekto Misija Sibiras idėja gimė 2005 metais Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) rudens asamblėjoje priėmus rezoliuciją dėl jaunimo patriotiškumo. Projektą organizavusi Lietuvos jaunimo organizacijų taryba 2012 metų liepos 20 dieną projekto organizavimą perdavė į labdaros ir paramos fondo Jauniems rankas. Pagrindiniai projekto Misija Sibiras tikslai yra puoselėti istorinę atmintį bei tautinį patriotiškumą tarp jaunimo, skatinti kartų dialogą, prisiminti ir pagerbti žuvusiuosius bei nukentėjusiuosius nuo sovietų okupacijos metais vykdytų represijų, susitikti su gyvais Sibire gyvenančiais lietuvių tremtiniais, sutvarkyti lietuvių tremtinių kapus. Kiekvienais metais balandžio ir gegužės mėnesiais skelbiamoje atrankoje visi norintys dalyvauti privalo užpildyti anketą, esančią projekto interneto svetainėje. Į antrąjį projekto etapą bandomąjį žygį pakviečiama apie 70 žmonių, iš jų atrenkama galutinė ekspedicijos komanda. Trečiasis projekto etapas ekspedicija trunka apie dvi tris savaites bei vyksta liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Galiausiai kiekviena grįžusi projekto ekspedicija pradeda paskutinį ir svarbiausią projekto etapą savo įspūdžių bei atliktų darbų pristatymą visuomenei, trunkantį iki kitų metų balandžio mėnesio. Projektas nuo pat įgyvendinimo pradžios susilaukia vis didėjančio jaunimo susidomėjimo bei norinčiųjų dalyvauti. Nuo 2006 metų projekto anketą užpildė per žmonių. Ankstesnių ekspedicijų dalyviai jau aplankė Irkutsko sritį, Komijos Respubliką,

39 2012 m. Nr Tomsko ir Krasnojarsko sritis, Buriatijos Respubliką ir Sverdlovsko sritį (jos administracinis centras yra Jekaterinburgo miestas), Kazachstano bei Tadžikistano Respublikas. Projekto dalyviai sutvarkė daugiau nei 90 lietuvių kapinių, susitiko su 100 Sibire gyvenančių lietuvių. Apie ekspedicijas sukurti ir penki dokumentiniai filmai, surengta apie susitikimų bei pristatymų. Sibiro kontrastai Pernai jau vienuoliktoji Misijos Sibiras ekspedicija liepos 20 rugpjūčio 3 dienomis lankėsi Chakasijos Respublikoje (Rusijos Federacijoje), esančioje Rytų Sibiro pietuose. Daugiau nei už kilometrų nuo Lietuvos esančioje Chakasijoje dalyviai aplankė Chakasijos Respublikos sostinę Abakaną, Imeko, Taštypo, Balachtašo, Ekspedicijos dalyviai Saraloje su sutiktu lietuviu Juozu. Matūro, Mažųjų Arbatų, Tanzibėjaus, Ust Abakano, Saralos vietoves. Ekspedicijos komanda viršijo prieš kelionę išsikeltus tikslus ir vietoj planuotų penkių dalyviai aplankė vienuolika bei sutvarkė aštuonias lietuvių tremtinių kapavietes. Vienoje iš jų projekto dalyviai pastatė ir iš Vilniaus atsivežtą tautodailininko Vidmanto Zakarkos sukurtą medinį kryžių. Lankantis Chakasijos Respublikoje Misijos Sibiras komandai lietuvių tremtinių kapavietes padėjo rasti jau turimos žinios apie lietuvių tremtinius, prieš tai buvusių ekspedicijų patirtis bei vietiniai žmonės. Kalbinti projekto dalyviai teigė, jog lietuvių tremtinių kapai Sibire yra labai sunykę, paliesti laiko, dažnai apaugę krūmais ir samanomis, todėl dažnai būdavo sunku net įskaityti, kas ant vieno ar kito kryžiaus parašyta. Anot kariūno M. Radvilavičiaus, kelionėje jį labiausiai nustebino dideli Rusijos kontrastai: Ne kartą teko girdėti posakį, kad yra dvi Rusijos Maskva ir viskas kas liko. Niūri buitis, masinis nedarbas ir skurdas yra vietos gyventojų kasdienybė anksčiau tai mačiau tik televizijos ekrane. Panašią nuomonę apie ekspedicijos metu sutiktų žmonių kasdienybę bei Sibiro vietoves pasakė ir istorikė Monika Kareniauskaitė. Anot jos, viena, čia gausu sovietinius laikus menančių reliktų, antra, net ir tokiose atokiose

40 40 M. Kareniauskaitės ir M. Radvilavičiaus nuotr. Ekspedicijos dalyvė Monika Kareniauskaitė. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnas Matas Radvilavičius. pasaulio vietovėse galima pamatyti globalizacijos ženklų, t. y. Coca Colos reklamų, satelitinių lėkščių ant namų stogų ir pan. Abu kalbinti pašnekovai teigė, jog vietiniai žmonės ekspedicijos komandą sutiko labai draugiškai, jiems buvo įdomu, ką projekto dalyviai daro bei dėl kokios priežasties jie iš taip toli atvažiavo. Žmonėms ir vietos žiniasklaidai tai kėlė nuostabą bei pagarbą, ypač matant, kad projekto dalyviai aptvarkė ne tik lietuvių tremtinių, bet ir šalia esančius stačiatikių kapus. Vietiniai, prisimindami mirusius tremtinius, lietuvius mini kaip labai darbščius, draugiškus ir protingus žmonės, daug ką mokančius bei kitus galinčius išmokyti. Kita vertus, lankydamiesi Taštypo rajono muziejuje, dalyviai nepamatė nė vieno eksponato ar ženklo, menančio tremties istoriją, jų nebuvo ir lankantis kitose vietovėse. Sutikti lietuviai namo grįžti nežadėjo Dvi savaites trukusioje ekspedicijoje dalyviams pavyko susitikti ir su aplink buvusias tremties vietas gyvenančiais lietuviais. Vieni jų sklandžiai šnekėjo lietuviškai, kiti jau buvo pamiršę gimtąją kalbą, tačiau visi sutiktieji teigė, kad jaučia stiprų Lietuvos ilgesį bei džiaugėsi juos aplankiusiais tautiečiais. Tremtiniai ekspedicijos dalyviams papasakojo apie sunkią savo patirtį, gyvenimo nuoskaudas ir kančias. Vis dėlto, paklausus, ar norėtų sugrįžti į gimtuosius namus, atsakymas dažniausiai būdavo neigiamas. Sutikti lietuviai tolimojoje Chakasijoje gyvena jau ne vieną dešimtmetį, čia praėjo jų vaikystė ar jaunystė, čia gyvena jų artimieji, šeima, draugai. Dažnai vienintelė sąsaja tarp jų ir Lietuvos yra tik prisiminimai ar giminystės ryšiai. Lietuvių tremtinių palikuonys ekspedicijos dalyviams teigė, kad nebeįsivaizduoja savo grįžimo į Lietuvą ir gyvenimo joje. Mažųjų Arbatų kaimelyje sutiktas lietuvis Eduardas Zagolskis, paskutinį kartą Lietuvoje lankęsis 1961 ir 1974 metais, teigė, kad tiek jis, tiek jo vaikai nežada grįžti į Lietuvą, nes giminių jau nebėra, o ir visko, ko reikia, turi dabartiniuose namuose. Anot dalyvės M. Kareniauskaitės, tokią nuomonę lemia būtent tai, kad paskutinį kartą Lietuvą tremtiniai matė sovietų okupacijos metais. Jų nepasiekia žinios apie pokyčius mūsų šalyje, todėl jiems sunku įsivaizduoti, kaip mes gyvename šiandien. Ateities perspektyvos Visi kalbinti Misijos Sibiras dalyviai teigė, kad šis projektas puiki iniciatyva,

41 2012 m. Nr Pakeliui iš Cibulos į Saralos kaimelį. leidžianti pagerbti tremtinius, ugdanti jaunimo patriotizmą, istorinę atmintį. Kita vertus, tremtinių kapavietės yra geografiškai toli nuo Lietuvos, jos greitai nyksta, todėl reikėtų kalbėti apie kitokį jų įamžinimą. Anot 2007 metų Misijos Sibiras dalyvio ir Šaulių sąjungos nario Mindaugo Nefo, reikia valstybinės strategijos, kuri padėtų tęsti jau vykdomus projektus ir įgyvendinti naujus. Panašią nuomonę pasakė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Ji pažymėjo, kad būtina tremtinių kapavietes įamžinti pastatant paminklines lenteles ar paminklus. Tai leistų ne tik įamžinti žuvusių Lietuvos tremtinių atminimą, bet ir apsaugoti jų kapavietes nuo išnykimo bei užmaršties. Pirmieji tokie žingsniai jau žengti LGGRTC ir Misiją Sibiras organizuojančiam Labdaros ir paramos fondui Jauniems pasirašius bendradarbiavimo sutartį. Šis bendradarbiavimas leis vykdyti bendrus istorinius projektus ir organizuoti renginius, LGGRTC darbuotojai teiks Misijos Sibiras ekspedicijų organizatoriams istorines konsultacijas ir medžiagą. Anot T. B. Burauskaitės, jau šiais metais pradės veikti internetinė duomenų apie lietuvių tremties vietas bazė, taip pat bus steigiama nauja pareigybė Lietuvos ambasadoje Rusijos Federacijoje, kad būtų sprendžiami visi su tremtinių kapų išsaugojimu susiję klausimai, koordinuojama Rusijos ir Lietuvos institucijų veikla. Baigiant reikia priminti, kad asmenys, norintys pasekti vyresniojo leitenanto K. Bogdano, karės savanorės M. Jurkšaitytės, kariūno M. Radvilavičiaus pavyzdžiu ir prisidėti prie šiais metais organizuojamos Misijos Sibiras 2013 ekspedicijos, prašymus dalyvauti atrankoje galės pateikti jau šį pavasarį.

42 42 Sveikata Kad šventės paliktų tik malonių prisiminimų J. Pociaus nuotr. Kiaušinius laikykite tik šaldytuve. Nevartokite suskilusių ar nešvarių kiaušinių. Visada nusiplaukite rankas, jei lietėte kiaušinius. Vartokite tik gerai išvirtus ar iškeptus kiaušinius. Tinkamai šiluma apdoroto kiaušinio trynys neturi būti skystas ar minkštas. Išvirtus ar keptus kiaušinius suvartokite nedelsdami. Nelaikykite šiltų kiaušinių kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas. Venkite maisto su žaliais kiaušiniais, ypač namuose gamintų ledų, kremo, plakto trynio su cukrumi. Pramonės įmonėse šie maisto produktai gaminami iš pasterizuotų kiaušinių, todėl yra saugūs. Keletas patarimų, kaip išvengti traumų Jeigu puošiate tikrą eglutę, visada prisiminkite, kad medis dega nepuoškite eglutės tikromis žvakėmis, pasirūpinkite, kad eglė būtų toliau nuo židinio. Jeigu turite mažamečių vaikų, nekabinkite smulkių, aštrių papuošalų vaikų akių lygyje, neleiskite vaikams padėti jums puošti eglę dūžtančiais žaislais. Alkoholinius gėrimus laikykite vaikams neprieinamose, nepasiekiamose vietose (gana dažnai švenčių dienomis registruojami atsitiktiniai mažamečių vaikų apsinuodijimai alkoholiu). Svarbu žinoti, kad beveik visi dekoratyviniai augalai gali tapti nuodais, net jei vaikas jų tik paragaus. Būtina pasirūpinti, kad, puošiant namus įvairiais tam skirtais aerozoliais (dirbtinis sniegas ir pan.), vaikų tuo metu nebūtų kambaryje, pačius flakonus reikėtų laikyti saugioje, vaikams neprieinamoje vietoje. Šventinius fejerverkus galima išbandyti tik prižiūrint suaugusiesiems ir pagal gamintojų pateiktas instrukcijas (kasmet per žiemos šventes dažnai būna nudegimų, mikrochirurgai siuva nutrauktus pirštus, plaštakas ir t. t.). Žaislus vaikams pirkite tik sertifikuotus ir atitinkančius vaiko amžių (būtinai perskaitykite etiketės informaciją, neleiskite vaikams žaisti su pakuote). Niekada nepalikite potencialiai nuo- dingų produktų vaikams prieinamose vietose, laikykite juos tik originalioje ir saugioje pakuotėje. Keletas patarimų, kaip neapsinuodyti maistu Tinkamai tvarkykite žalią vištieną, kitą mėsą ir jų produktus: Nedelsdami įdėkite parsineštą maistą į šaldytuvą, kad nesidaugintų jame esančios bakterijos. Sušaldytą vištieną ar kitą mėsą atitirpinkite šaldytuve. Prieš gamindami mėsą visada nuplaukite. Maistą šaldytuve laikykite taip, kad jis nesiliestų su kitu maistu arba skystis nuo žalios mėsos nenuvarvėtų į vartoti paruoštą maistą. Kruopščiai nuplaukite tekančiu karštu vandeniu (geriausia ir su indų plovikliu) peilį, lentelę, kitus virtuvės įrankius ir rankas, apdoroję žalią mėsą, vištieną, kad išvengtumėte kito maisto taršos. Gerai išvirkite, iškepkite vištieną, kitą mėsą ir jų produktus. Prieš vartodami šį maistą įsitikinkite, kad nebėga rausvas skystis. Neragaukite ir nevalgykite žalios mėsos, malinio. Tinkamai tvarkykite ir gaminkite kiaušinius ir jų produktus: Maistui naudokite tik šviežius kiaušinius. Šis tas apie alkoholį Alkoholio poveikis organizmui priklauso nuo jo kiekio kraujyje. Patekęs į kraują alkoholis per 20 min. pasiekia kepenis. Rizikinga laikoma daugiau kaip 20 g gryno alkoholio dienos norma moterims ir g vyrams. Vertinant taikomi standartiniai alkoholio vienetai (SAV). SAV standartinis alkoholio vienetas atitinka 10 g absoliutaus etilo spirito (kiekis litrais gėrimo stiprumas laipsniais = SAV). Kepenys 1 SAV suardo per valandą. 1 SAV sudaro: 20 ml (50 proc. tūrio) trauktinės; 25 ml (40 proc. tūrio) degtinės; 60 ml stipraus (16 17 proc. tūrio) vyno; ml raudonojo, baltojo, putojančio vyno ar šampano (10 12,5 proc. tūrio); 150 ml stipraus (6,7 9 proc. tūrio) alaus; 200 ml (4,7 6 proc. tūrio) alaus. Rizika sveikatai priklauso nuo suvartotų SAV: Maža rizika: moterims 14 SAV per savaitę; vyrams 21 SAV per savaitę; Didesnė rizika: moterims nuo 15 iki 35 SAV per savaitę; vyrams nuo 22 iki 50 SAV per savaitę; Sveikatai žalingas poveikis: moterims daugiau kaip 35 SAV per savaitę; vyrams daugiau kaip 50 SAV per savaitę. LINKSMŲ IR SAUGIŲ ŠVENČIŲ! Parengė ltn. Irmantas Ambrazevičius, DJB KMT Karių visuomenės sveikatos priežiūros sektorius