SLAUGA. mokslas ir praktika Nr. 9 (225)

Transcription

1 SLAUGA mokslas ir praktika 2015 Nr. 9 (225)

2 SLAUGA. Mokslas ir praktika Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro leidinys slaugos, akušerinės priežiūros, burnos priežiūros, reabilitacijos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistams ISSN Leidžiamas nuo 1997 m. sausio 1 d. Eina kartą per mėnesį. Redaktorė Teresė Gužauskienė tel ; el. paštas tereseguzauskiene@gmail.com; redakcija@sskc.lt Redakcija Stilistė Agnė Arlauskaitė, tel. (8-5) ; el. paštas agne.arlauskaite@sskc.lt Nuotolinių studijų koordinatorė Elona Steckienė, tel. (8-5) ; Redakcijos adresas: Rugių g. 1, LT Vilnius El. paštas: redakcija@sskc.lt Faksas: (8-5) MOKSLINĖ REDAKCINĖ KOLEGIJA Mokslinė redaktorė doc. dr. Viktorija Piščalkienė (Kauno kolegija) Nariai Doc. dr. Vilma Brukienė (Lietuvos Respublikos odontologų rūmai) Doc. dr. Raimundas Čepukas (Utenos kolegija) Prof. Virginija Gaigalaitė (Vilniaus universitetas) Doc. Nijolė Galdikienė (Klaipėdos valstybinė kolegija) Dr. Vitalija Gerikienė (Šiaulių valstybinė kolegija) Dr. Zita Gierasimovič (Vilniaus universitetas) Doc. Audrius Gradauskas (Vilniaus universitetas) Doc. dr. Natalja Istomina (Klaipėdos universitetas) Prof. habil. dr. Danutė Kalibatienė (Vilniaus universitetas) Doc. dr. Zyta Kuzborska (Vilniaus kolegija) Dr. Aldona Mikaliūkštienė (Vilniaus universitetas) Doc. dr. Vida Mockienė (Klaipėdos universitetas) Doc. Violeta Ožeraitienė (Vilniaus universitetas) Prof. dr. Artūras Razbadauskas (Klaipėdos universitetas) Doc. Olga Riklikienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Doc. Vida Staniulienė (Klaipėdos valstybinė kolegija) Doc. dr. Eglė Stasiūnaitienė (Kauno kolegija) Dr. Rasa Stundžienė (Vilniaus universitetas) Dr. Renata Šturienė (Vilniaus universitetas) Dr. Daiva Zagurskienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) REDAKCINĖ KOLEGIJA Redakcinės kolegijos pirmininkė Loreta Gudelienė-Gudelevičienė (Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras) Nariai Rasa Alšauskienė (Vaikų ligoninė, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų filialas) Vida Augustinienė (Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba) Virginija Bulikaitė (Lietuvos slaugytojų diabetologų draugija) Irena Dabulskienė (Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija) Virginija Gailienė (Gydytojo odontologo padėjėjų ir pagalbininkų draugija) Vera Gerasimčik-Pulko (Lietuvos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų draugija) Ingrida Kupčiūnaitė (Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų katedra) Ilona Joneliūnienė (Lietuvos akušerių sąjunga) Stasė Malakauskienė (Lietuvos operacinių slaugytojų draugija) Rytis Malašauskas (Lietuvos paramedikų asociacija) Danutė Margelienė (Lietuvos slaugos specialistų organizacija) Simona Paulikienė (Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Slaugos katedra) Rima Rozenbergaitė (Vaikų ligoninė, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų filialas) Juozas Ruolia (Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras) Virginija Stankevičiūtė (Lietuvos akušerių sąjunga) Mokslinių straipsnių pateikimo tvarkos aprašą, autorių teisių patvirtinimo deklaraciją ir reikalavimus autoriams rasite internetinėje svetainėje adresu SLAUGA. Mokslas ir praktika galite užsiprenumeruoti visuose Lietuvos pašto skyriuose. Leidinio prenumeratos indeksas Redakcija neatsako už autorių nuomonę SL ,5 sp. l. Maketavo ir spausdino UAB Pozicija, S. Žukausko 49, LT Vilnius, Tiražas egz. Kaina 1,45 Eur

3 Turinys Kompetencijų centro informacija Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras Lietuvos mokslo periodikos asociacijos narys... 4 Mokslinis straipsnis Dovilė Maciulevičiūtė, Valdas Mameniškis Pacientų žinių apie burnos ligos profilaktiką vertinimas... 5 Kvalifikacijos tobulinimas Loreta Gudelienė-Gudelevičienė, Vita Miklošienė, Rasa Buivydienė, Margarita Galiauskienė, Regina Rolencienė Tobulinimosi temų ir mokymosi aktualumas: kursų dalyvių žinių vertinimas... 8 Konferencijos, renginiai Nubrėžtos svarbios gairės visuomenės sveikatos gerinimo klausimais... 9 Lietuvių slaugytojai užsienyje Erika Eris Slaugytojo diena: kodėl slaugytojo darbas užsienyje geriau apmokamas? Nuotolinis mokymaso Nuotolinio mokymo Navikai odoje ir gleivinėse dalyvių sąrašas Juozas Prušinskas Navikai odoje ir gleivinėse 1 tema. Karpos veido, plaštakų, pėdų srityse. Karpų gydymas Žodis gydo, žodis žeidžia Diana Žėkienė Įstaigų kalbos ypatumai Lietuvos medicinos biblioteka pristato Janina Valančiūtė Naujos knygos Lietuvos medicinos bibliotekoje Kryždirbystės ir metalo plastikos paroda... 18

4 4 Kompetencijų centro informacija Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras Lietuvos mokslo periodikos asociacijos narys Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras yra Lietuvos mokslo periodikos asociacijos narys nuo 2015 metų (pažymėjimas Nr. 19) Kompetencijų centro Tarptautinio bendradarbiavimo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Loreta Gudelienė-Gudelevičienė ir LMPA prezidentė Eleonora Dagienė (dešinėje) Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro (toliau Kompetencijų centras) žurnalui Slauga. Mokslas ir praktika yra suteiktas mokslinio recenzuojamo žurnalo statusas. Siekiant, kad šis žurnalas skleistų ne tik slaugos mokslo žodį, bet ir demonstruotų mokslinių straipsnių rašymo pavyzdžius, Kompetencijų centras tapo Lietuvos mokslo periodikos asociacijos (LMPA) nariu. Kompetencijų centras kaip lygiateisis LMPA narys, dalyvaus ir balsuos visuotiniame LMPA narių susirinkime, naudosis LMPA teikiamomis paslaugomis, nuolaidomis, lengvatomis ir kt. LMPA savarankiška, savanoriška Lietuvos institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų, susijusių su periodinių mokslo leidinių leidyba, asociacija, veikianti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryta LMPA narių poreikiams ir tikslams tenkinti bei įgyvendinti, koordinuoti LMPA narių veiklą, atstovauti LMPA narių interesams ir juos ginti. Šiuo metu LMPA prezidentė Eleonora Dagienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas). LMPA tikslas siekti, kad Lietuvos mokslo periodika užimtų deramą vietą šalia pasaulinio lygio leidinių. Šiuo metu LMPA vienija narius, kurie leidžia apie 90 mokslo žurnalų. LMPA organizuoja įvairius renginius: seminarus, respublikines ir tarptautines konferencijas, apvalaus stalo diskusijas, mokslo žurnalų katalogų pristatymus, akademinius renginius knygų mugių metu. Užsiima leidyba: leidžia Lietuvos mokslo žurnalų katalogus, monografijas, rengia straipsnius. Dalyvauja tarptautinėse knygų mugėse. Gerbiami sveikatos priežiūros specialistai ir visi šio žurnalo skaitytojai! Kviečiame nepamiršti užsiprenumeruoti žurnalą Slauga. Mokslas ir praktika Tą galite padaryti visuose Lietuvos pašto skyriuose. Indeksas 5105 Prenumeratos kaina: 12 mėn. 17,40 Eur 3 mėn. 4,35 Eur 6 mėn. 8,70 Eur 1 mėn. 1,45 Eur

5 Mokslinis straipsnis Pacientų žinių apie burnos ligų profilaktiką vertinimas Dovilė Maciulevičiūtė, Valdas Mameniškis Utenos kolegija 5 Raktažodžiai: burnos ligos, burnos ligų profilaktika, pacientų žinios. Santrauka Burnos ligos yra ypač paplitusios visuomenėje. Taip yra dėl netinkamos burnos higienos, netinkamos gyvensenos, mitybos, dėl šviečiamosios informacijos stokos ir t. t. Sveikatos priežiūros specialistai turėtų teikti kvalifikuotą pagalbą, ypatingą dėmesį skirti prevencijai ir mokyti vaikus bei jų tėvus individualios burnos higienos. Atlikto tyrimo tikslas įvertinti pacientų žinias apie burnos ligų profilaktiką. Tyrimas buvo atliktas trijose Viniaus miesto privačiose odontologijos klinikose. Tyrimo metu apklausti 83 pacientai, parinkti netikimybiniu atsitiktiniu tiksliniu būdu, taikant anketinę apklausą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad apklausoje dalyvavę pacientai žino dažniausiai pasitaikančias burnos ligas ir suvokia reguliarios burnos higienos svarbą, kaip pagrindinius profilaktikos metodus nurodė taisyklingą asmeninę burnos higieną, tarpdančių higieną ir profesionalią burnos higieną. Respondentai naudoja pagrindines burnos higienos priemones, o papildomos burnos higienos priemonės nėra populiarios tarp respondentų, daugiausiai naudojami burnos skalavimo skysčiai ir becukrė kramtomoji guma. Daugiausiai informacijos apie burnos priežiūrą ir profilaktikos priemones respondentai gauna iš odontologijos priežiūros specialistų, o įtaigiausia yra vizualiai pateikiama informacija. Įvadas Šiuolaikinė odontologija neįsivaizduojama be burnos ligų profilaktikos. Ilgai trunkantys, sudėtingi ir brangūs gydymo metodai (ortodontinis gydymas, implantacija, protezavimas, restauravimas ir kt.) tampa neveiksmingi, jei nesilaikoma tinkamos burnos higienos ir nekontroliuojamas dantų ėduonies ir apydančio ligų progresavimas [6]. Odontologinių ligų profilaktikos tikslas užkirsti kelią rizikos veiksniams, lemiantiems ėduonies, periodonto ir kitų ligų atsiradimą, stiprinti burnos sveikatą, pašalinti ar susilpninti aplinką, palankią odontologinių ligų atsiradimui burnoje [3]. Daugelio burnos ligų, įskaitant periodonto ligas bei dantų ėduonį, galima išvengti tinkamai prižiūrint savo burną. Labiausiai paplitusios burnos ligos yra dantų ėduonis ir periodonto ligos, kurias sukelia bakterijos, maiste esantys angliavandeniai, nepakankama apnašų valymo kontrolė ir per mažas fluoridų kiekis geriamajame vandenyje [2]. Pagrindinis šių ligų etiologinis veiksnys yra dantų apnašos bei akmenys, kuriems atsiradus prasideda uždegiminis procesas, todėl svarbu rūpintis profilaktika ir didinti danties bei jį supančių audinių atsparumą ėduonies ir periodonto ligoms. Labai svarbu burnos ligų profilaktiką pradėti vos vaikui gimus ir nuo pat mažų dienų skatinti jį tapti atsakingą už savo sveikatą, būtina didinti vaiko motyvaciją rūpintis asmenine burnos higiena, o reguliarius apsilankymus pas gydytoją odontologą paversti įpročiu. Pacientui reguliariai lankantis pas gydytoją odontologą, bendradarbiaujant su burnos higienistu, turėtų būti sudaroma profilaktikos programa, kurios pagrindinis tikslas išvengti burnos ligų ir taip išsaugoti dantis. Geriausias būdas tai įgyvendinti neleisti kauptis dantų apnašoms. Siekiant kontroliuoti dantų apnašas, pacientas yra mokomas taisyklingos burnos higienos, sveikos gyvensenos bei mitybos. Pacientui pagal aplinkybes turi būti paskiriamas fluoridų vartojimas, aiškinama profesionalios burnos higienos svarba. Dantų vagelės turi būti dengiamos silantais, kai vaikams išdygsta nuolatiniai krūminiai dantys. Tokia liga kaip dantų ėduonis vystosi ir progresuoja visą gyvenimą, jei nėra kruopščiai kontroliuojamas. Svarbu suprasti, kad teisingai prižiūrėdamas savo burnos sveikatą, sumažinti burnos ligų atsiradimo intensyvumą gali ir pats pacientas. Būtent todėl labai svarbu jau nuo vaikystės mokyti vaiką taisyklingos burnos higienos bei taikyti profilaktikos priemones, taip išvengiant burnos ligų vyresniame amžiuje. Burnos sveikatos išsaugojimas yra vienas svarbiausių odontologinės priežiūros uždavinių, kurį siekiama įgyvendinti vykdant burnos ligų profilaktiką. Keičiantis šiuolaikiniam požiūriui ir suvokimui, atsakomybė už sveikatą yra nukreipiama į individą, todėl labai svarbu skatinti žmogų rūpintis savo sveikata. Burnos ligų paplitimą visuomenėje dažnai lemia netinkama burnos higiena, netinkama gyvensena ir mityba bei šviečiamosios informacijos stoka. Per pastaruosius metų Lietuvoje aktyviai analizuojamos problemos, susijusios su burnos ligų profilaktika. Yra daug įvairių profilaktikos priemonių ir metodų, tik ne visada pacientai žino apie tai ir geba tas priemones ir metodus naudoti. Tyrimo tikslas įvertinti pacientų žinias apie burnos ligų profilaktiką. Uždaviniai: 1. Ištirti pacientų žinias apie burnos sveikatą lemiančius veiksnius. 2. Išanalizuoti pacientų žinias apie burnos ligų profilaktikos metodus. 3. Išsiaiškinti pacientų naudojamas burnos higienos priemones. Tyrimo medžiaga ir metodai Norint įvertinti pacientų žinias apie burnos ligų profilaktiką, buvo atliktas kiekybinis tyrimas trijose privačiose Vilniaus odontologijos klinikose, kurios sutiko dalyvauti tyrime. Siekiant užtikrinti etikos principus, tyrimas buvo atliekamas suderinus su aukštosios mokyklos etikos komisija ir pateikus tyrimo santrauką bei prašymą odontologijos klinikų vadovams bei gavus jų leidimą atlikti tyrimą. Prieš pradedant apklausą, odontologijos klinikų pacientai buvo supažindinti

6 6 Mokslinis straipsnis su tyrimo tikslu ir turiniu, anketoje pateiktais klausimais bei anketos pildymo tvarka. Tyrimui respondentai buvo atrinkti netikimybiniu atsitiktiniu tiksliniu būdu. Tiriamųjų amžius, lytis ir profesija įtakos neturėjo. Tyrimo metu planuota apklausti 100 respondentų. Imties dydis prieš apklausą n = 100, po apklausos n = 83. Apklausos rezultatai taikomi tik tyrime dalyvavusiems respondentams, o ne visai populiacijai. Tyrimo instrumentas. Tyrimui atlikti pasirinkta anoniminė anketinė apklausa. Anketą sudarė straipsnio autoriai pagal J. Narauskienės parengtą klausimyną [5]. Anketoje buvo pateikti 24 klausimai. Duomenų statistinė analizė. Tyrimo duomenys kaupti kompiuterinėje duomenų bazėje. Taikyti aprašomosios statistikos metodai, grafiniai duomenys buvo vaizduojami naudojant MS Exsel Office Excel Tyrimo rezultatų analizė ir aptarimas Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dauguma respondentų (84 proc.) žino dantų ėduonies ligą, beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) žino tokią ligą kaip periodontitas, trečdalis (30 proc.) žino dantų fluorozę, 17 proc. apklaustųjų žino pulpito ligą ir tik 8 proc. žino labai dažną susirgimą gingivitą. 6 proc. respondentų iš viso nežino ir turbūt nėra girdėję nė apie vieną atsakymo variantuose pateiktą ligą. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kokie profilaktikos metodai žinomi respondentams. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad didžioji dalis respondentų (87 proc.) mano, jog taisyklinga asmeninė burnos higiena yra burnos ligų profilaktikos metodas, ir tik 24 proc. apklaustųjų mano, kad fluoridų naudojimas taip pat padeda išvengti burnos ligų (1 pav.). išskyrimą, kurios išplauna maisto likučius bei mikroorganizmus ir taip trukdo susidaryti dantų akmenims. Sūrio vartojimas mažina žalingą rūgščių poveikį ir pagal savo savybes gali būti priskiriamas prie savaime dantis apvalančio maisto. Tik 5 proc. respondentų įvardijo sūrį kaip savaime apvalantį maistą. Razinas kaip savaime apvalantį maistą paminėjo 2 proc. respondentų, nors razinos priskiriamos prie kariesogeniško maisto, nes jos neapvalo dantų, bet prilimpa prie jų ir ilgą laiką išsilaiko burnoje. Taip pat buvo tirta respondentų nuomonė, ar reguliari burnos higiena padeda užkirsti kelią burnos ligų atsiradimui. Apibendrinus duomenis paaiškėjo, kad didžioji dauguma respondentų (83 proc.) mano, kad reguliari burnos higiena padeda užkirsti kelią burnos ligų atsiradimui. 7 proc. apklaustųjų mano, kad nepadeda, o 10 proc. nežino, ar padeda, ar nepadeda. Apklaustųjų atsakymai rodo, kad didžioji dauguma supranta reguliarios burnos higienos svarbą burnos ligų etiologijai ir kad tinkamai ir taisyklingai prižiūrint savo burnos sveikatą, reguliariai atliekant burnos higieną galima išvengti burnos ligų ar bent jau sumažinti jų atsiradimo riziką. Norint išsiaiškinti, ar apklausoje dalyvavę asmenys pakankamai rūpinasi savo burnos sveikata, buvo klausiama, kaip dažnai jie lankosi pas gydytoją odontologą. Profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją odontologą rekomenduojama du kartus per metus. Atlikto tyrimo rezultatai parodė (žr. 2 pav.), kad 15 proc. respondentų pas gydytoją odontologą lankosi dažniau nei du kartus per metus, o daugiau nei pusė apklaustųjų (61 proc.) pas gydytoją odontologą lankosi vieną kartą per metus. 2 pav. Lankymosi pas odontologą dažnumas 1 pav. Respondentams žinomi burnos ligų profilaktikos metodai Fluoridų vartojimas yra vienas populiariausių dantų ėduonies profilaktikos metodų. Fluoridai skatina remineralizaciją ir didina danties audinių atsparumą rūgštims bei padeda kontroliuoti dantų kariesą. 49 proc. apklaustųjų mano, kad fluoras yra naudingas dantims, 9 proc. kad nenaudingas, o 42 proc. respondentų nežino, koks yra fluoro poveikis dantims. Darytina prielaida, kad tyrime dalyvavusiems respondentams trūksta informacijos apie fluoro naudą dantims, o daugeliu atvejų informacijos stygius trukdo tinkamai prižiūrėti burnos sveikatą. Tyrėme respondentų nuomonę, ar obuoliai, razinos, morkos, sūris yra dantis apvalantis maistas. 82 proc. dalyvavusiųjų tyrime mano, kad obuoliai yra savaime dantis apvalantis maistas, 53 proc. respondentų mano, kad morkos taip pat yra savaime dantis apvalantis maistas. Pasak I. Balčiūnienės ir A. Pūrienės [1], morkos ir obuoliai gerina savaiminį burnos apsivalymą. Obuoliuose esančios rūgštys skatina didesnį seilių Iš tyrimo paaiškėjo, kad ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.) dantis su dantų pasta ir šepetėliu valo vieną kartą per dieną, didžioji dauguma (68 proc.) tą daro du kartus per dieną, o daugiau nei du kartus per dieną dantis valo 7 proc. respondentų. Daugelio autorių rekomenduojama dantų valymo trukmė yra 2 3 minutės. Tiek laiko reikia, kad pavyktų pasiekti kuo maksimalesnę dantų švarą valant juos įvairiais metodais. Apklausus respondentus, kiek laiko jie skiria dantų valymui, paaiškėjo, kad beveik pusė apklaustųjų (46 proc.) dantis valosi tik vieną minutę, 2 minutes valosi 40 proc. tiriamųjų, 3 minutes ir daugiau dantų valymui skiria 12 proc. apklaustųjų, o 2 proc. respondentų tam neskiria nė minutės. Apibendrinus duomenis, matyti, kad du penktadaliai respondentų neskiria pakankamai laiko ir dėmesio dantų valymui. O netinkamai išsivalius dantis, kaupiasi minkštosios apnašos, kurios yra svarbus etiologinis veiksnys, darantis įtaką burnos ligų atsiradimui. Taisyklingi dantų valymo judesiai yra sukamieji ir šluojamieji, nors dauguma pacientų horizontalius ir braukiamuosius judesius atlieka lengviau. Dažnas dantų valymas horizontaliais

7 Mokslinis straipsnis 7 ir braukiamaisiais judesiais gali lemti dantų emalio ir dantenų pažeidimus (pleištinius defektus, dantenų traumavimą, dėl ko gali susidaryti dantenų epitelio erozijos ir opos) [1, 3]. Tyrimas parodė, kad pusė apklaustųjų (49 proc.) dantis valo mišriais judesiais. Vien tik horizontaliais ir braukiamaisiais judesiais dantis valo 6 proc. tyrime dalyvavusių asmenų, o sukamaisiais ir šluojamaisiais judesiais 45 proc. respondentų. Norint pasiekti kuo didesnį švarios burnos efektą ir užkirsti kelią odontologinių ligų atsiradimui, būtina valyti tarpdančius. Tarpdančius valyti galima skirtingomis priemonėmis. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kokias priemones tarpdančių priežiūrai naudoja tiriamieji. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daugiausiai respondentų tarpdančiams valyti naudoja tarpdančių siūlus. Juos renkasi daugiau nei pusė apklaustųjų (59 proc.). Tarpdančių krapštukus naudoja daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų (28 proc.), tarpdančių šepetėlius 12 proc. respondentų. Vieno danties šepetėlius renkasi tik 5 proc. apklaustųjų, o burnos irigatoriaus nenaudoja nė vienas iš apklaustųjų. Ketvirtadalis respondentų (25 proc.) teigė, kad visai nenaudoja priemonių tarpdančiams valyti. Pateikus respondentams klausimą, kokias papildomas burnos priežiūros priemones šie naudoja, paaiškėjo, kad beveik pusė jų (46 proc.) naudoja burnos skalavimo skysčius, 18 proc. kaip papildomą burnos priežiūros priemonę įvardijo becukrę kramtomąją gumą, 20 proc. respondentų paminėjo dantų pastą, o 5 proc. nurodė naudoją liežuvio valiklį. Jokių papildomų burnos priežiūros priemonių nenaudoja 11 proc. apklaustųjų. Šis klausimas buvo atviro pobūdžio, tai yra respondentai turėjo patys įrašyti atsakymo variantus. Matyti, kad penktadalis respondentų klaidingai mano, jog dantų pasta yra papildoma burnos priežiūros priemonė. Tačiau gauti duomenys leidžia teigti, kad dauguma respondentų sąmoningai rūpinasi savo burnos sveikata naudodami papildomas burnos priežiūros priemones ir taip stengdamiesi išvengti burnos ligų. Tyrimu siekta išsiaiškinti, ar, respondentų nuomone, jie pakankamai laiko ir dėmesio skiria savo dantų priežiūrai. Paaiškėjo, kad tik 29 proc. apklaustųjų mano, kad skiria pakankamai laiko savo dantų priežiūrai, 43 proc. atsakė, kad nepakankamai. Remiantis tyrimo duomenimis paaiškėjo, kad labai gerai savo burnos sveikatą įvertino tik 10 proc. apklaustųjų, daugiau nei pusė (51 proc.) įvertino gerai, 32 proc. respondentų patenkinamai, 7 proc. blogai (žr. 3 pav.). 3 pav. Respondentų savo burnos sveikatos vertinimas Tyrimas parodė, kad daugiausiai informacijos apie burnos priežiūrą ir profilaktikos priemones respondentai gauna iš odontologinės priežiūros specialistų. 64 proc. respondentų atsakė, kad jiems pakanka informacijos, gaunamos iš odontologinės priežiūros specialistų, likusieji (36 proc.) atsakė, kad nepakanka. Paaiškėjo, kad odontologinės priežiūros specialistų vizualiai pateikiama informacija respondentams yra labiau priimtina, taip teigė 81 proc. respondentų. Išvados 1. Tyrimas atskleidė, kad apklausoje dalyvavę pacientai žino dažniausiai pasitaikančias burnos ligas ir suvokia reguliarios burnos higienos svarbą, siekdami išvengti burnos ligų atsiradimo; gerai žino teisingos mitybos svarbą, tačiau tik pusė jų atsakė, kad fluoras yra naudingas dantims. 2. Išanalizavus pacientų žinias apie burnos ligų profilaktikos metodus, galima teigti, kad daugiau kaip pusė respondentų nurodo taisyklingą asmeninę burnos higieną, tarpdančių higieną ir profesionalią burnos higieną. 3. Išsiaiškinta, kad respondentai naudoja dantų pastą, o dažniausios tarpdančių valymo priemonės yra tarpdančių siūlas ir tarpdančių krapštukai, papildomos burnos higienos priemonės nėra populiarios tarp respondentų, daugiausiai naudojami burnos skalavimo skysčiai ir becukrė kramtomoji guma. EVALUATION OF PATIENTS AWARENESS OF ORAL HYGIENE Keywords: oral hygiene, prevention of oral diseases, patients awareness. Summary Oral diseases are highly prevalent in the society. This is caused by poor oral hygiene, improper lifestyle and diet, lack of educational information, etc. Healthcare professionals should provide efficient services focusing on prevention and provide children and their parents training on oral hygiene. The goal of our research was to evaluate patients awareness of the prevention of oral diseases. Research was conducted in three private odontology clinics in Vilnius. Targeted random selection was applied to recruit 83 patients for the questionnaire survey. It has been found that survey participants are aware of the most common oral diseases and understand the importance of oral hygiene indicating that proper personal oral hygiene, hygiene of interdental spaces and professional oral hygiene are major methods of prevention. Respondents are using basic products for oral hygiene; however, additional products for oral hygiene are not popular and mouth-wash and sugar-free chewing-gum is among the most popular products. Majority of information concerning oral hygiene is provided by oral care professionals, and visual information is accepted best of all. Literatūra 1. Balčiūnienė I., Pūrienė A. Dantų ligų profilaktika.vilnius, Blinkhorn A. S. Dental health education: what lessonshave we ignored? British Dental Journal, 1998; 18: Gydytojo odontologo padėjėjo veikla: teorija ir praktika. Sudarė Kaušylienė A., Čepukas R. Vilnius, 2008; 685, Milčiuvienė S., Bendoraitienė E., Jasulaitytė L. ir kt. Vaikų burnos ligos, jų gydymas ir profilaktika. Kaunas, 2004; 10, 66 67, 149, 223, Narauskienė J. Burnos ertmės sveikata ir higiena sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo procese. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas; Saveljevaitė J. Vyresniųjų klasių mokinių požiūris į profesionalios burnos higienos paslaugas. Magistro diplominis darbas. Kaunas; 2010.

8 8 Kvalifikacijos tobulinimas Tobulinimosi temų ir mokymosi aktualumas: kursų dalyvių žinių vertinimas Loreta Gudelienė-Gudelevičienė, Vita Miklošienė, Rasa Buivydienė, Margarita Galiauskienė, Regina Rolencienė Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras Kiekvieną mokymosi situaciją sudaro besimokantysis (dalyvis), pedagogas ir mokomasis dalykas. Kursų dalyvis naudojasi gyvenimo patirtimi, gebėjimu mokytis ir susirasti informaciją. Suaugusieji pasitelkia įvairius informacijos šaltinius, profesines žinias įgyja skaitydami profesinę literatūrą, dalyvaudami konferencijose, seminaruose, studijuodami, įgydami papildomų kompetencijų įvairiuose mokymuose ir kt. Pedagogas, siekdamas rezultatų, pasitelkia savo išsilavinimą, asmenines savybes, ieško efektyviausių mokymo metodų. Besimokantįjį ir pedagogą sieja mokymo tikslas, metodas ir mokymo turinys. Edukologijoje tai vadinama pedagoginiu trikampiu (Jens Bydam). Tikslą gerinti sveikatos priežiūros specialistų mokymą išsikėlėme siekdami išsiaiškinti, ar kursų temos ir mokymasis yra aktualūs. Tyrimo instrumentu buvo pasirinktas anketavimas. Žinių vertinimui buvo parengtos keleto klausimų (4 7) anketos. Tos pačios žinių įvertinimo anketos buvo naudojamos ir prieš, ir po kursų. Žinių vertinimas vyko nuo 2014 metų rugsėjo iki gruodžio mėnesio visuose SDTS centro (dabar Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras) poskyriuose. Norėdami užtikrinti mūsų kursų dalyvių konfidencialumą, pateikiame informaciją neįvardindami, kur ir kada vyko mokymai. Pristatome tik nedidelę dalį gautų rezultatų, iliustruojančių tobulinimosi temų ir mokymosi aktualumą. Pirmosios medicinos pagalba (23 dalyviai). Kursų dalyviai dažniausiai klydo atsakydami į klausimus apie klinikinės mirties trukmę; teisingus krūtinės ląstos paspaudimus gaivinant naujagimį ir kūdikį; defibriliacijos atlikimo indikacijas; pagalbos teikimą apsinuodijus paracetamoliu; pagrindinius stuburo sužalojimo požymius. PIRMOJI MEDICINOS PAGALBA (23 dalyviai) Rezultatai prieš kursus Rezultatai po kursų 1 klaida 2 dalyviai 2 klaidos 6 dalyviai Be klaidų 22 dalyviai 3 klaidos 5 dalyviai 4 klaidos 8 dalyviai 4 klaidos 1 dalyvis 5 klaidos 2 dalyviai Infekcijų kontrolė operacinėje (13 dalyvių). Dauguma dalyvių neatsakė į klausimus apie infekcijų kontrolės (hospitalinių infekcijų) vadovo dalis; infekcijų plitimo grandines; sterilizacijos proceso kontrolės metodus. Dažniausiai klydo rinkdamiesi pavojingo medicinos prietaiso apibrėžimą, medžiagas, tinkančias aukšto lygio dezinfekcijai; ypač pavojingų instrumentų apdorojimo būdus. INFEKCIJŲ KONTROLĖ OPERACINĖJE (13 dalyvių) Rezultatai po Rezultatai prieš kursus kursų Visiškai neatsakė Neišsamiai atsakė Į 2 klausimus 1 dalyvis Į 3 klausimus 4 dalyviai Į 5 klausimus 1 dalyvis Į 4 klausimus 3 dalyviai Į 6 klausimus 2 dalyviai Į 5 klausimus 1 dalyvis Į 7 klausimus 4 dalyviai Į 6 klausimus 1 dalyvis Į 8 klausimus 3 dalyviai Į 7 klausimus 1 dalyvis Į 8 klausimus 2 dalyviai Į 9 klausimus 1 dalyvis Be klaidų 2 klaidos 12 dalyvių 1 dalyvis Slaugos proceso dokumentavimas (14 dalyvių). Prieš kursus dalyviai padarė nuo 1 iki 5 klaidų. Klydo atsakydami apie slaugos planavimo etapus, pacientų duomenų rinkimo metodus; įvardindami slaugos problemas, pagrindinius slaugos proceso tikslus. Po kursų 2 dalyviai padarė po 1 klaidą. Dažniausios klaidos: slaugos planavimo etapai; slaugos diagnozių sąvokos. Darbuotojų sveikatos sauga ir higiena (23 dalyviai). Prieš kursus buvo padaryta nuo 3 iki 10 klaidų apie antiseptiką, rankų higieną, aplinkos daiktų dezinfekciją, personalo saugą slaugant tuberkulioze sergančius pacientus. Rezultatai po kursų visi atsakymai teisingi. Paciento paruošimas operacijai (15 dalyvių). Prieš kursus daugiausiai klydo atsakydami, koks laikotarpis vadinamas priešoperaciniu (27 proc.); kiek rizikos faktorių yra pagal somatinę būklę (60 proc.); ar būtinas priešoperacinis mokymas (27 proc.). Rezultatai po kursų visi atsakymai teisingi. Alerginės reakcijos ir ligos: diagnostika, gydymas, slauga ir profilaktika (22 dalyviai). ALERGINĖS REAKCIJOS IR LIGOS: DIAGNOSTIKA, GYDYMAS, SLAUGA IR PROFILAKTIKA (22 dalyviai) Rezultatai prieš kursus Rezultatai po kursų Koks dažniausiai atliekamas antikūnų imunoglobulino tyrimas, sergant alerginėmis 50 proc. 96 proc. ligomis? Ar atopinis dermatitas yra alerginė liga? 36 proc. 100 proc. Koks gydymo būdas yra imunoterapija? 50 proc. 100 proc. Kokie požymiai būdingi anafilaksiniam šokui? 100 proc. 100 proc. Kokie medikamentai skiriami pirmiausia gydant anafilaksinį šoką? 100 proc. 100 proc. Pacientų, sergančių kvėpavimo ligomis, slauga (17 dalyvių). Dažniausiai buvo klystama nurodant bronchinės astmos simptomus, pagrindines kvėpavimo ligomis sergančių paci-

9 Kvalifikacijos tobulinimas 9 entų slaugos problemas; dalyviai netinkamai klasifikavo kvėpavimo nepakankamumą, nežinojo tinkamo konservatyvaus gydymo būdo pacientą drenuojant bronchoskopu. Beveik visi klausytojai nežinojo, koks arteriniame kraujyje yra deguonies parcialinis slėgis ir kiek anglies dioksido. PACIENTŲ, SERGANČIŲ KVĖPAVIMO LIGOMIS, SLAUGA (17 dalyvių) Rezultatai prieš kursus Rezultatai po kursų 2 klaidos 3 dalyviai Be klaidų 6 dalyviai 3 klaidos 4 dalyviai 1 klaida 5 dalyviai 4 klaidos 3 dalyviai 2 klaidos 5 dalyviai 5 klaidos 4 dalyviai 6 klaidos 1 dalyvis 3 klaidos 1 dalyvis Sunkiausiai kursų dalyviams sekėsi klasifikuoti kvėpavimo nepakankamumą ir identifikuoti dažniausias kvėpavimo ligomis sergančių pacientų slaugos problemas. Pirmoji medicinos pagalba ūmių apsinuodijimų atvejais (24 dalyviai). Prieš kursus 60 proc. dalyvių nenurodė teisingai, koks preparatas skiriamas apsinuodijus paracetamoliu; 56 proc. dalyvių neteisingus atsakymus pasirinko, nurodydami ryškiausius požymius apsinuodijus metanoliu; 50 proc. dalyvių klydo nurodydami, kiek laiko valomas žarnynas vaikų apsinuodijimo atvejais. Atsakydami į klausimą, kuriais atvejais negalima dirbtinai sukelti vėmimo, klydo 34 proc.; kaip paruošiamas automatinis defibriliatorius darbui, nenurodė 39 proc. dalyvių; nurodydami ryškiausius požymius apsinuodijus barbitūratais ir smalkėmis klydo po 4 proc. apklaustųjų. Rezultatai po kursų atsakant į tuos pačius klausimus buvo nurodytas tik vienas neteisingas atsakymas. Apibendrinimas Anketinė apklausa parodė, nors sveikatos priežiūros specialistai turi plačias galimybes tobulinti savo profesinę kvalifikaciją ir dažnai (ne mažiau kaip 60 val. per penkerius metus) lankytis kursuose, kai kurios žinios yra pamirštamos ir privalo būti kartojamos. Tyrimas atskleidė, kad žinių vertinimas prieš kursus yra naudingas, nes dėstytojas, atsižvelgdamas į žinių įvertinimą prieš kursus, turi galimybę skirti daugiau dėmesio temoms, kuriose dažniausiai buvo daromos klaidos. Konferencijos, renginiai Nubrėžtos svarbios gairės visuomenės sveikatos gerinimo klausimais Rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono 65-oji sesija, kuri vyko Vilniuje 2015 m. rugsėjo d. Spaudos konferencijoje dalyvavo PSO Europos regiono direktorė Zsuzsanna Jakab, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, kitų ministerijų vadovai, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, aukšto rango delegatai bei garbingi svečiai iš PSO Europos regiono valstybių narių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrė pristatė Lietuvos sveikatos metų programos pagrindinius tikslus, kuriuos įgyvendinus pasiteisins žmonių lūkesčiai, pasidžiaugė aktyvėjančiu Lietuvos ekspertiniu dalyvavimu PSO veikloje. PSO Europos regiono direktorė Zsuzsanna Jakab informavo, kad 65-osios sesijos metu numatyta patvirtinti 2 dokumentus: fizinio aktyvinimo strategiją 10 metų ir tabako kontrolės planą iki 2025 m. Regiono direktorės nuomone, Lietuva turi geros patirties mažinant nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių ir yra viena šalių lyderių tabako kontrolės srityje. Zsuzsannos Jakab nuomone, Lietuva turėtų didesnį dėmesį skirti alkoholio vartojimo mažinimui, ypač tarp jaunų žmonių. Būtina didesnį dėmesį Lietuvoje skirti vakcinacijai. Rugsėjo 14 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų rūmuose LITEXPO prasidėjusioje 65-ojoje Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono komiteto sesijoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino jos dalyvius ir palinkėjo jiems konstruktyvaus darbo, išreikšdama viltį, kad sesijoje priimti strateginiai sprendimai bus didelė parama kiekvienai šaliai, formuojant nacionalinės sveikatos apsaugos kryptis. 65-ojoje sesijoje aptarti esminiai Europos visuomenės sveikatos klausimai. Didžiausias dėmesys skirtas naujai fizinio aktyvumo strategijai, kovos su tabaku ir tuberkulioze veiksmų planams. Apžvelgti nauji sveikatos sistemų stiprinimo prioritetai ir įvairių valstybės valdymo sektorių įtraukimas į bendrą svarbiausių visuomenės sveikatos uždavinių sprendimą. Renginyje dalyvavo svečiai iš 53 šalių, 16 sveikatos apsaugos ministrų, PSO generalinė direktorė ir Danijos princesė. Daugiau nei 300 sesijos delegatų, įskaitant sveikatos ministrus ir kitus atsakingus sveikatos politikos formuotojus bei įgyvendintojus, sprendė ne tik Lietuvai ir Europai, bet ir visam pasauliui aktualiausius visuomenės sveikatos klausimus. Rugsėjo 16 d. Vilniuje Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono komiteto 65-ojoje sesijoje patvirtinta Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono Fizinio aktyvumo strategija m. Naujajame PSO strateginiame sveikatos dokumente pagrindinis dėmesys skiriamas fiziniam aktyvumui svarbiausiam sveikatą ir gerovę Europos regione užtikrinančiam veiksniui, ypač atkreipiant dėmesį į neinfekcinių ligų naštą dėl nepakankamo fizinio aktyvumo ir įvairaus amžiaus Europos žmonių kasdienio gyvenimo pagrindu vis labiau tampančios sėdimos veiklos. Pagal SAM informaciją parengė Kompetencijų centro Tarptautinio bendradarbiavimo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Loreta Gudelienė-Gudelevičienė

10 10 Lietuvių slaugytojai užsienyje Slaugytojo diena: kodėl slaugytojo darbas užsienyje geriau apmokamas? Erika Eris Slaugos namai Westmeath grafystėje Airijoje, Vilniaus universiteto magistro studijų absolventė Slaugytojo darbo diena, pamaina, ar kaip kitaip ją vadinsi, ir užsienyje prasideda gana įprastai penkiaminute ar pažodžiui verčiamu perdavimu. Gydytojai jame nedalyvauja, tik slaugytojai, nuo vyresniųjų iki praktiką atliekančių studentų: susirenka aptarti pacientų būklę ir reikiamus atlikti darbus, užduotis, tyrimus ir visa kita, kas gerai pažįstama ir slaugytojams, dirbantiems Lietuvoje. Čia kyla klausimas, kodėl užsienyje daugybė pareigų atiduodama slaugytojams? Kaip minėta, jų paruošimas trumpesnis, tad ir kainuoja mažiau, gydytojai tėra patarėjai, jų vizitacija trunka trumpai. Slaugytojus galima vadinti ligos prižiūrėtojais, jiems tenka didžiausias krūvis. Slaugytojai medicinos profesionalai, turintys daug žinių ir patirties. Gal Lietuvoje baiminamasi, kad daugelį pareigų perimant slaugytojams, gydytojai praras neginčytiną jų, kaip ypatingų profesionalų, statusą. Ir nors gydytojai dažnai viešai deklaruoja slaugytojo svarbą paciento gijimo procese, dėkoja už pagalbą, vis dėlto toli gražu nemano, kad slaugytojai yra jiems lygiaverčiai profesionalai. Tai mentaliteto, etikos klausimai, sveikatos priežiūros tvarka, susiklosčiusi Lietuvoje per dešimtmečius, ir tam pakeisti nepakanka vien žinoti, kad užsienyje yra kitaip. O gal žinojimas ir padės ką nors pakeisti. Grįžkime prie slaugytojo darbo dienos. Taigi, penkiaminutė baigėsi ir prasideda paskyrimų vykdymas, arba tiesiog vaistų dalijimas, injekcijų ir infuzijų atlikimas. Tai sudėtingiau, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nuo vaistų išdalijimo kokybės ir įgūdžių priklauso ne tik paciento sveikata, bet ir slaugytojo profesinė praktika. Supainioti vaistai, neteisingos dozės, raštu nepaskirtų vaistų davimas pacientui gali baigtis teismais ir licencijos netekimu. O užsienyje, netekus licencijos, dažniausiai visam gyvenimui prarandama galimybė dirbti sveikatos priežiūros srityje. Todėl vaistų skyrimas ir dalijimas yra griežtai apibrėžtas taisyklėmis ir nuostatais. Į šį procesą įtrauktas ne tik vaistus skiriantis gydytojas, bet ir farmacininkas. Jam tenka didelė atsakomybė už vaistų paskirstymą ir teisingą dozavimą. Dažnai farmacininkas kartu su slaugytoju peržiūri paskyrimus, įsitikindamas, kad tiekia reikiamą medikamentą, o prireikus ir slaugytojui patarus, vieną vaisto formą keičia kita, priimtinesne pacientui. Vaistai nėra dalijami keliems pacientams iš tos pačios dėžutės ir nėra pilstomi iš vieno didelio butelio. Kiekvienam pacientui vaistas skiriamas ir tiekiamas individualiai, užklijuojant etiketę su jo pavarde ir kitais duomenimis. Vaistų dalijimo būdų ir metodų daug: vieni vaistus dalija tiesiai iš gamintojų pakuočių, jam skirtus vaistus laiko nedideliame seife prie paciento lovos. Kitur vaistus dalija iš vežimėlio, dažnai jau individualiai supakuotus, dėžutėse, su užrašytomis savaitės dienomis ir paros valandomis. Ant kai kurių dėžučių, priklausomai nuo tiekiančios vaistinės, gali būti atspausdinta paciento nuotrauka, ypač ilgalaikių pacientų slaugos namuose. Pasitaiko ir maišelių su vienkartinėmis vaistų dozėmis, į mažytes taureles jau išpilstyto sirupo ar emulsijos su nedidele nuotrauka ant nuplėšiamo dangtelio. Ir tik dėl to, kad slaugytojui ir pacientui būtų patogiau ir dėl mažesnės rizikos suklysti. Atsakomybė už vaistų išdalijimą tenka slaugytojui, o ne farmacininkui. Farmacininkas gali suklysti, gali pasikeisti paskyrimai, o slaugytojas stovi šios grandinės gale. Slaugytojas turi būti tikras, kad duoda paskirtą vaistą, teisingą formą ir dozę. Slaugytojai studijuoja farmacininko paruoštų tablečių aprašus, vaistų žinynus, netgi kartais per didinamąjį stiklą nagrinėja rieveles ir raideles ant tablečių, kad įsitikintų, jog pacientui duoda reikiamą medikamentą. Taip pat duodant stipraus poveikio ar narkotinius vaistus, kartais turi dalyvauti du slaugytojai, kad sumažėtų tikimybė suklysti. Tam skiriama išties daug dėmesio, vaistų dalijimas vertinamas kaip labai atsakingas darbas, todėl slaugytojas turi susikaupti, jo negalima trukdyti. Kartais slaugytojai, dalindami vaistus, užsiriša prijuostę su užrašu netrukdyti. Ligoninės administracija privalo suteikti visas sąlygas ir turėti pakankamai slaugytojų, kad vaistų dalijimas būtų apsaugotas nuo nereika-

11 Lietuvių slaugytojai užsienyje 11 lingų trukdžių. Už tai atsakomybė tenka skyriaus slaugytojuivadybininkui, kuris turi paskirstyti dienos darbus taip, kad slaugytojai nesiblaškytų ir nebėgiotų nuo vienos užduoties prie kitos. Suklydus pasekmės būna skaudžios ir kaltė neginčijama. Išdalijus vaistus laukia kiti darbai, pvz., tvarstymai ir žaizdų perrišimai. Šitoje srityje taip pat beveik visą darbą atlieka slaugytojai. Tvarstant ar perrišant žaizdas gydytojai retai dalyvauja, nebent pakviečiami, jei yra infekcijos požymių, nes gydytojas reikalingas, kad paskirtų antibiotikų. Lėtinių žaizdų ir opų priežiūra slaugytojų sritis. Jeigu žaizda negyja ir paskirti tvarsčiai ar preparatai netinka, kviečiamas slaugytojas audinių vientisumo ir žaizdų specialistas. Jo konsultacijai pacientai registruojami. Jis gali atvykti į skyrių konsultuoti pacientų arba pacientui tenka apsilankyti žaizdų klinikoje, kurioje dirba patirtį turintys slaugytojai. Jie konsultuoja, keičia gydymą, perrišimo tvarką ir teikia rekomendacijas, taip pat konsultuoja ir pragulų prevencijos klausimais, skaito paskaitas, veda mokymus ir seminarus. Labai svarbi darbo dalis dažnai slaugytojų apibūdinama kaip laiko švaistymas dokumentacijos tvarkymas. Surašyti ir aprašyti reikia visą savo darbo dieną. Ne tik pasirašyti už įvykdytą paskyrimą, bet ir peržiūrėti slaugos planus, o kur dar kasdieniniai įrašai apie paciento būklę, kraujospūdžio, pulso, tyrimų duomenis. Užrašyti reikia net kam buvo skambinta telefonu, kas nutarta, kas aptarta su pacientu ar jo artimaisiais, ką rekomendavo dietologas, kas pavesta atlikti kitai pamainai. Slaugytojai neretai skundžiasi šia prievole, kad švaisto laiką, kurį galėtų skirti pacientams. Deja, kad ir kaip atrodytų tai nesvarbu, gali ateiti laikas, kai tokie įrašai bus aukso vertės. Visi šie įrašai, popieriai ir dokumentai tai atlikto darbo įrodymas, vienintelis ginklas prieš skundus, atsakymas į dažnai apsilankančių kokybės komisijų klausimus. Dažnai girdime sakant: neparašei, vadinasi neatlikai. Jeigu nėra įrodymo, darbas netenka nei prasmės, nei vertės. Slaugytojams ir gydytojams pateikiami kaltinimai ne naujiena nei Lietuvoje, nei užsienyje. Bylos, teismai, tyrimai tokia pati kasdienybė kaip ir vaistų dalijimas. Skausmo ir gedulo prislėgti artimieji dažnai praranda sveiką nuovoką ir nepasitiki medikų darbu. Skundui pasiekus kontroliuojančias institucijas, pradedamas tyrimas, renkami įrodymai. Mediko žodis įgauna daugiau svorio, jei yra pagrįstas medicininiais dokumentais, įrašais, ataskaitomis. Alzhaimerio kamuojami vyresnio amžiaus žmonės globos namuose neretai skundžiasi giminėms, kad jiems neduoda vaistų, jie marinami badu, iš jų vagiama. Tai kelia artimųjų įtarumą, ir jie ieško atsakymų. Tada ir atsiranda prasmė visam sugaištam laikui, pildant kasdieninius įrašus apie paciento išgertus vaistus, pamatuotus skysčius, suvalgyto maisto porcijų dydį arba atsisakymą valgyti. Paciento artimųjų kartais taip ir nepavyksta įtikinti, tačiau bent jau komisijos ir kontroliuojančios tarnybos turi įrodymų, kad darbas buvo atliktas. Todėl užsienyje griežtai laikomasi nuostatų, taisyklių ir darbo tvarkos. Suabejojus, kaip atlikti vieną ar kitą užduotį, kaip reaguoti į vieną ar kitą situaciją, vadovaujamasi įstaigos nuostatais, kurie būna parengti pagal mokslinius tyrimus ir patikimus šaltinius. Ypatinga reikšmė dokumentacijai skiriama, kai atsitinka nelaimingas atsitikimas, konfliktas ar kitoks kasdienybę trikdantis nesusipratimas. Tai pacientų susižeidimai paslydus ar dėl kitų priežasčių nukritus, darbuotojų susižalojimai darbe, nelaimingi atsitikimai dėl netinkamos įrangos ar aparatūros viskas užfiksuojama, nagrinėjama, svarstomi prevencijos būdai. Tai visuomet smulkiai aprašoma, pridedant liudininkų parodymus, ir perduodama vadovybei nagrinėti toliau. Todėl svarbu pastebėti ir pranešti vadovui ar aukštesnes pareigas einančiam slaugytojui apie neveikiančią aparatūrą, pastebėtas kliūtis, nutrūkusį elektros tiekimą ar šildymo trukdžius slaugytojas stebi visą aplinką, kas vienaip ar kitaip gali turėti įtakos paciento būklei. Jo užduotis ne tik ligų gydymo priežiūra, bet ir rūpintis ligoms ir būsenoms įtakos turinčia aplinka. Taip slaugytojų pareigos ir atsakomybė išsiplečia, atsiranda naujų pareigybių, naujų galimybių kilti karjeros laiptais. Tai ir yra atsakymas į klausimą, kodėl užsienyje slaugytojai pagrindinis sveikatos įstaigų personalas. Jų reikia daug, jų nuolat trūksta. Dėl jų gausybės ir pareigybių įvairovės atsiranda poreikis atsakomybės paskirstymui. O su didesne atsakomybe koja kojon žygiuoja ir didesnis atlyginimas. Juk aišku, kas lengviau būti atsakingam už darbą, kurį atlieki, ar būti atsakingam už tai, ką atlieka kiti? Iš pažiūros lengvas, gydytojams patarnaujantis slaugytojų darbas didžiulė atsakomybė už kitų atliekamą darbą. Slaugytojas atsakingas už slaugytojų padėjėjų darbą ir net už gydytojų darbą. Gydytojas gali suklysti, skirdamas vaistą, jeigu yra mažai informuotas apie paciento būklę. Kad ir kaip atrodytų keista, bet slaugytojas beveik visada yra atsakingas už kitų darbą. Jis turi užtikrinti, kad laboratorija laiku paruoštų tyrimų rezultatus, kuriuos suspėtų pateikti gydytojui vizitacijos metu. Jis turi patikrinti, ar farmacininkas pristatė gerai sudozuotus ir išskirstytus vaistus, ar jų galiojimas nepasibaigė. Jis atsakingas, kad virtuvės darbuotojai teisingai suprato ir išdalino dietologo paskirtą maisto porciją. Ir kaip manote, kas atsakingas, jei sunkiai vaikštantis pacientas užklius už atspurusio kilimo ar elektriko ištiesto laido ir griūdamas susilaužys koją? Atskirai reikėtų paminėti naktinius budėjimus. Gal nesuklysiu sakydama, kad dirbant Lietuvoje nusnūsti ant kušetės nebuvo nepriimtina. Jeigu pacientai miega, jų būklė stabili, darbai atlikti, prigula ir personalas. Užsienyje už tai griežtai baudžiama, galima net darbo netekti. Personalas turi išlikti budrus ir to budrumo neprarasti nė minutei. O biologinis laikrodis daro savo. Tada, ypač paryčiais, iš tikrųjų ir supranti, kodėl tau moka penkiskart daugiau. Todėl, kad iš tavęs ir reikalaujama ne mažiau. Sunku vienareikšmiškai atsakyti, ar slaugytojo darbas užsienyje lengvesnis ar sunkesnis. Taip, slaugytojo darbas užsienyje daug geriau apmokamas, tačiau ir atsakomybė didesnė. Slaugytojui užsienyje dažnai tenka priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Ne visada yra galimybė pasislėpti už gydytojo, palikti jam sprendimo teisę. Jei tikiesi didesnio atlyginimo, turi parodyti, kad esi jo vertas.

12 12 Nuotolinis mokymas Nuotolinio mokymo Navikai odoje ir gleivinėse, kuris vyks 2015 m. rugsėjo gruodžio mėn., dalyvių sąrašas Vardas Pavardė Dalyvio ID Rita Abromavičiūtė 0091 Virginija Aidūnienė 0183 Anna Aleksiuk 0153 Rita Ališauskienė 0338 Danguolė Ambrazienė 0233 Vida Andriūnaitė 0146 Rimutė Andrukonienė 0170 Kamilė Andrulaitytė 0155 Zita Andrulienė 0307 Alvyra Antonovienė 0122 Vitalija Armanavičienė 0193 Genė Astikienė 0253 Skirmutė Astrauskienė 0348 Regina Augonienė 0231 Asta Augustauskaitė 0078 Asta Autukevičienė 0081 Irena Babenskienė 0215 Rima Bagočiūnienė 0191 Diana Baikštienė 0105 Roma Bakienė 0290 Jūratė Bakučionienė 0051 Alė Balčienė 0211 Birutė Baltrušaitienė 0104 Alvyra Banevičienė 0259 Aleksandra Bankauskienė 0268 Alma Baranauskienė 0106 Irena Basijokienė 0189 Dalia Baškevičienė 0293 Marija Baužinskienė 0332 Vilma Bertašienė 0200 Birutė Bimbirienė 0184 Janina Bivainienė 0223 Ilona Bogušienė 0116 Audronė Bogušienė 0234 Renata Boženka 0111 Gražina Breiterienė 0240 Audronė Breivienė 0138 Regina Bruklienė 0297 Zita Brukštuvienė 0129 Vida Bružienė 0199 Irena Bukantienė 0026 Asta Buračiauskienė 0132 Kazimiera Burbienė 0010 Daiva Burbienė 0279 Dalia Butkevičienė 0052 Pranciška Butkienė 0013 Virginija Būzienė 0083 Ilmera Bžozeckienė 0137 Svetlana Charčenko 0214 Natalija Chernenko 0045 Rasytė Chlebnikovienė 0165 Eugenijus Cibulskis 0248 Danutė Cirtautienė 0314 Loreta Čeliadinaitė 0325 Vaiva Čepytė 0017 Elytė Čerlinskienė 0027 Jelena Černyšiova 0019 Oksana Česukėnienė 0203 Julijona Čibirienė 0043 Vilė Čipelienė 0243 Vida Dagelienė 0003 Vida Dambrauskienė 0016 Dalia Daniūnienė 0341 Genovaitė Daškevičienė 0031 Viktorija Devėnienė 0269 Daina Dikčiūtė 0295 Jolita Dikienė 0147 Danguolė Doršienė 0022 Edita Dragūnienė 0299 Jūratė Druskienė 0267 Danutė Dubakienė 0213 Irena Duganova 0245 Julijana Dumčiūtė 0175 Ilijana Dzingienė 0005 Vilija Eidukaitienė 0150 Nijolė Gabenienė 0303 Aldona Gadliauskienė 0186 Birutė Gaiževskienė 0068 Asta Galbogienė 0282 Margarita Galiauskienė 0349 Alicija Galinienė 0099 Virginija Gasparavičienė 0156 Česlava Gasparovičienė 0164 Zita Gecevičienė 0254 Reda Gedvilaitė 0117 Aušra Gelažanskaitė 0339 Stasė Gelumbeckienė 0287 Reda Gerdauskaitė 0055 Jolanta Gertienė 0350 Vardas Pavardė Dalyvio ID Rima Gicevičienė 0152 Eugenija Gigienė 0124 Renata Girdžiušaitė 0049 Asta Golubickienė 0088 Irena Grambienė 0345 Danutė Grybienė 0042 Dana Gurskienė 0145 Danutė Gustaitienė 0065 Regina Guzelienė 0075 Danguolė Išganaitienė 0084 Jolanta Ivanovienė 0277 Birutė Ivaškienė 0255 Agnė Jakavonytė-Akstinienė 0239 Kristina Jakubovskienė 0225 Zita Janauskienė 0090 Edita Jankauskienė 0194 Birutė Jankauskienė 0309 Daiva Jarusevičienė 0229 Gražina Jasinskytė 0112 Danutė Jasiukaitienė 0185 Laura Jasutienė 0072 Viktorija Jokubauskienė 0056 Rita Jonaitienė 0310 Olga Jonaytene 0257 Virginija Jonušienė 0161 Sonata Jozėnienė 0238 Ana Juozapaitienė 0154 Audronė Jurkūnienė 0070 Zita Juškienė 0347 Angelė Kalašnikienė 0316 Aldona Kalesnikienė 0312 Milda Kalnikienė 0218 Rita Kalvelienė 0331 Viliutė Kamarauskienė 0177 Regina Kapočienė 0264 Regina Kapučinskienė 0311 Laimutė Karalienė 0210 Dalia Karčiauskienė 0202 Elvyra Kardelienė 0125 Rita Karkienė 0274 Judita Kasmauskienė 0059 Edita Katkienė 0004 Zita Kaulinskienė 0096 Virginija Kaupienė 0270 Valentina Kaušakienė 0085 Daiva Kavaliauskaitė 0300 Jolanta Kavaliauskienė 0107 Salomėja Kaveckaitė 0173 Sigutė Kazakevičienė 0038 Lina Kazlauskienė 0040 Violeta Kazlauskienė 0206 Aušra Keibienė 0246 Roma Keliačienė 0047 Virginija Keršienė 0197 Laima Kiaušienė 0018 Vitutė Kilbauskienė 0335 Loreta Kinderevičienė 0261 Daiva Kirjanova 0114 Bronislava Kisielienė 0014 Milda Klepeckienė 0097 Nijolė Klimaitienė 0340 Rima Klinavičienė 0336 Ilona Kolaševska 0144 Vilma Korolkovienė 0256 Zofija Krakienė 0008 Dainora Kraptavičienė 0326 Virginija Kriskuvienė 0182 Danutė Kriščiūnienė 0034 Zita Krupelienė 0220 Jolanta Kružikaitė 0281 Virginija Kulbienė 0063 Marytė Kunickienė 0174 Rima Kuprienė 0058 Elena Kupšienė 0089 Eugenija Kurnickienė 0046 Lilijana Labutienė 0222 Ona Landsbergienė 0208 Genė Lapėnienė 0036 Adelija Lapėnienė 0286 Rima Larinienė 0192 Romualda Laurinaitienė 0276 Valentina Lavrinovič 0172 Rima Leikienė 0103 Vida Lenkauskienė 0296 Vilija Lenkutienė 0007 Lina Liegienė 0092 Vida Liutkuvienė 0109 Virginija Loc 0176 Bronislava Lukošienė 0227 Vardas Pavardė Dalyvio ID Ramutė Lukštienė 0284 Valentina Mackevičienė 0041 Rūta Mačėnienė 0053 Virginija Mačiauskienė 0327 Albina Mačiolienė 0266 Elena Magdėnienė 0224 Liucija Majevskaja 0086 Eglė Mališevičienė 0237 Rimutė Markaitytė 0342 Ona Martinkėnienė 0217 Sandra Masienė 0120 Virginija Maskoliūnienė 0304 Vida Matulevičienė 0093 Zita Meškauskienė 0062 Zina Meškeliūnienė 0071 Loreta Mickevičienė 0329 Vilma Milinskienė 0002 Dalia Miltenienė 0139 Ramutė Mineikienė 0221 Olga Molienė 0143 Birutė Monkelienė 0265 Nijolė Montautienė 0285 Virginija Morkūnienė 0033 Jonė Valė Morkūnienė 0247 Daiva Mudėnienė 0126 Vilma Navickienė 0178 Kristina Nazarovienė 0158 Simona Nedzinskienė 0288 Angelė Neteckienė 0337 Daiva Norbutienė 0069 Iveta Norkienė 0066 Jadzė Obrikienė 0060 Nijolė Odimova 0230 Regina Okunevičienė 0030 Danguolė Orlovienė 0305 Rita Ožiūnienė 0302 Laima Pakalnienė 0169 Asta Pakienienė 0160 Laima Paliulienė 0113 Janina Pečiulienė 0101 Dalia Perminienė 0011 Gražina Petravičienė 0351 Birutė Petrikaitienė 0157 Rita Petronienė 0251 Zina Piličiauskienė 0292 Aušra Pilkauskienė 0118 Nijolė Pipirienė 0095 Zofija Pociūtė 0130 Ivona Podlevska 0232 Vera Popova 0032 Rita Poškienė 0048 Laimutė Pranulienė 0235 Dalė Puodžiūnienė 0115 Natalija Racevič 0037 Giedrė Račkauskienė 0012 Janina Ragelienė 0252 Gražina Rainienė 0149 Aurelija Rasrauskienė 0319 Edita Rastenienė 0171 Dalė Raščauskienė 0262 Justina Raubienė 0136 Neringa Remeikienė 0250 Auksė Remeikienė 0346 Danutė Repčikienė 0226 V ida Repečkaitė 0151 Virginija Repečkienė 0320 Zita Riaubiškienė 0044 Asta Ribašauskienė 0181 Asta Rimienė 0110 Danguolė Rimkienė 0167 Ramunė Ruckienė 0283 Danė Ruočkuvienė 0322 Angelė Rusonytė 0140 Laima Sadauskienė 0301 Jovita Salemonienė 0064 Aleksandra Samochvalova 0168 Raminta Satkevičienė 0306 Jūratė Savukynienė 0094 Virginija Sederavičiūtė 0134 Regina Semėnaitė 0057 Kazimiera Serbentienė 0321 Jolita Sičiūnaitė 0318 Asta Sinelnikienė 0196 Vida Sinicaitė-Kanapienė 0035 Laima Slavinskienė 0271 Ona Spudienė 0121 Raimonda Stadalnykienė 0029 Alma Staliuliolienė 0195 Verutė Stančikienė 0263 Vardas Pavardė Dalyvio ID Ona Stankevičienė 0021 Verutė Stankevičienė 0087 Stefanija Stankuvienė 0023 Alma Stasionytė 0020 Elona Steckienė 0352 Vida Stiopinienė 0074 Danutė Stončiuvienė 0015 Virginija Stukaitė 0108 Virginija Stunžėnienė 0135 Regina Subačienė 0141 Ilona Sungailienė 0188 Rūta Šablevičienė 0294 Milda Šalnienė 0204 Virgilija Ščerbavičienė 0324 Aldona Šeipūnienė 0028 Violeta Šemiotienė 0291 Danutė Šereikienė 0330 Anelė Šerelienė 0308 Estera Šerėnė 0201 Laima Šimiliūnienė 0236 Genovaitė Šimkienė 0054 Artūras Šimkus 0344 Laima Šimkuvienė 0205 Nijolė Šimkuvienė 0209 Ana Širkova 0190 Regina Šiuparienė 0289 Jovita Šležienė 0260 Virginija Šniukienė 0323 Jovita Špalovienė 028 Virginija Štarienė 0219 Gitana Šulcienė 0216 Irena Talalienė 0142 Asta Tamašauskienė 0077 Anžela Timinskienė 0333 Tatjana Tirlikienė 0163 Lena Travkina 0039 Vida Trofimova 0102 Ligita Tupalskienė 0180 Tatjana Tupikienė 0025 Rasa Turskienė 0273 Rima Turulienė 0313 Regina Umbrasienė 0128 Elena Urbonavičienė 0148 Alvyda Urbutienė 0050 Ramutė Ūsienė 0280 Rasa Užkuraitytė 0080 Danguolė Užkurėlytė 0241 Daiva Vaičiukienė 0187 Jovita Vaikasienė 0298 Lina Vaitekūnienė 0315 Virginija Vaitkūnienė 0343 Stefa Valaitienė 0001 Dalė Valentienė 0278 Janina Valiaugienė 0133 Žaneta Valiulienė 0159 Vida Vaskelienė 0198 Laima Vėlavičiūtė 0006 Sonata Venckuvienė 0242 Daiva Venskienė 0244 Danguolė Venskuvienė 0228 Olga Verikienė 0166 Vaida Verikienė 0178 Diana Verpetinskienė 0162 Gražina Vetrenkienė 0275 Dalia Vietrinienė 0061 Virginija Vilkienė 0272 Regina Viršilienė 0249 Angelė Viržaitienė 0082 Irena Viržinska 0207 Danutė Vitėnienė 0127 Laimutė Vysockienė 0100 Birutė Volkovienė 0073 Asta Zablackienė 0212 Romutė Zenkevič 0098 Kristina Zibolienė 0067 Aldona Zitikienė 0123 Rita Zlatkuvienė 0334 Jolanta Zonienė 0009 Tatjana Zubova 0131 Rima Žeimienė 0317 Audronė Židonienė 0024 Vitalija Žitkevičienė 0119 Regina Žižienė 0076 Giedrė Žižienė 0328 Danguolė Žolondauskienė 0079

13 Nuotolinis mokymas 13 Navikai odoje ir gleivinėse 1 tema. Karpos veido, plaštakų, pėdų srityse. Karpų gydymas Juozas Prušinskas Navikų profilaktikos centras Apgamas Darželio ir mokyklos auklėtiniai, studentai ir kareiviai, mokslininkai ir darbininkai, prezidentai ir premjerai visi serga karpomis. Tik karpa karpai nelygu. Vieniems ji nepastebima, kitiems trukdanti, tretiems nepadori, dar kitiems vėžio pradžia. Nesvarbu, kur karpa atsirado ant plaštakų, dilbių, kaklo, padų, kelių ar kirkšnių odoje tai visada reiškia, kad odos ar net viso organizmo atsparumas sumažėjo. Karpa mažas odos nelygumas šiurkščiu paviršiumi, platus, įvairiaspalvis, nešvarios suaižėjusios odos paviršinio sluoksnio sustorėjimas bet kurioje kūno odos srityje.* Dauguma iš jų turi aiškią kilmę kelios dešimtys virusų, dėl kurių atsiranda karpų. Kitų karpų gali atsirasti po paviršinio odos sluoksnio traumos, dar kitų dėl saulės vonių, o pastaruoju metu jų kilmė ypač aiški sintetinė mityba, stresas ir aplinkos kancerogenų įvairovė. Vaikams karpų gali atsirasti nuo kačių, šunų, žaidžiant smėlio dėžėse. Pagal karpos lokalizaciją galima spręsti ir apie jos atsiradimo priežastį. Karpas žmonės naikina žolėmis ar užkalbėjimais, lakstydami po rasą ar stovėdami šiltame karvės mėšle, degindami cigaretės nuorūka ar vinimi, tepdami menstruacijų kraujingomis išskyromis ar rišdami arklio uodegos ašutais ir dar tūkstančiu būdų. Tai rodo, kad karpa yra nuo mūsų organizmo nervų sistemos būklės priklausoma išauga. Stiprią ir pastovios pusiausvyros nervų sistemą išlavinęs žmogus retai kada turės karpų. Veido karpos beveik visų jų kilmė virusinė. Daugelis gana konkrečiai žino karpų atsiradimo priežastį: po persirgto gripo, nusiskutus svetimu skutikliu, panaudojus netinkamą kremą, pažaidus darželio ar daugiabučio namo kieme smėlio dėžėje. Veido karpos būna vos pakilusios iš odos, gali būti odos spalvos ar truputį tamsesnės. Paviršius gana švelnus. Kartais būna pavienės, bet dažniausiai dauginės ir smulkios. Gydymas. Pagrindinis imunostimuliacinis. Pacientui paskiriamas preparatų kompleksas, sudarytas iš mikroelementų, vitaminų ir imunostimuliatoriaus. Ypač akivaizdus efektas matomas jaunesnio amžiaus (iki 14 metų) pacientų grupei. Pavienės veido karpos naikinamos hyfrekaterine destrukcija. Plaštakų karpos dažniausiai pažeidžia delnus, bet atsiranda ir plaštakos išoriniame paviršiuje. Delninių, arba profesinių, karpų atsiranda po viruso patekimo per pažeistą delno odą, įsidūrus smailiu ir aštriu daiktu. Bet dažniausiai užsikrečiama po ligos, streso, lėtinio nuovargio, sumažėjus *Straipsnio iliustracijas žr. p. 19. Kirpimo linija Nuotolinio mokymo Navikai odoje ir gleivinėse 1 temos Karpos veido, plaštakų, pėdų srityse. Karpų gydymas Klausimai 1. Dėl kokių priežasčių atsiranda karpų? a) dėl nusilpusio viso organizmo imuniteto b) dėl nusilpusio kurio nors organo imuniteto c) dėl nepakankamos asmens higienos d) dėl kontaktinio bendravimo su jau karpų turinčiais asmenimis 2. Kurioje kūno vietoje gali atsirasti karpų? a) tik ant rankų b) tik ant kojų c) tik ant veido d) tik pažastyse f) bet kuriose (visose) kūno odos vietose 3. Kaip stiprinti odos imunitetą esant daugybinėms karpoms? a) sveika mityba b) vitaminų kompleksais c) mikroelementai + vitaminas C + Decaris 4. Kokie yra karpų naikinimo būdai? a) naikinimas šaldant azotu b) naikinimas hyfrekateriu c) naikinimas lazeriu d) tinka visi paminėti būdai 5. Ar priklauso gydymo būdo pasirinkimas nuo karpos lokalizacijos? a) priklauso b) nepriklauso Dėmesio! Teisingo atsakymo raidę (raides) apveskite raudonos spalvos tušinuku. Kirpimo linija

14 14 Nuotolinis mokymas odos atsparumui. Žmogus turi bendrą atsparumą ligoms, bet kiekvienas žmogus turi ir kiekvieno organo savą atsparumą. Už viso organizmo atsparumą atsakingi trys organai: storoji žarna, kepenys ir plaučiai. Pastebėta, kad delninės karpos yra vietinės, plaštakos išorinio paviršiaus karpos rodo odos atsparumo sumažėjimą, karpos prie nagų sumažėjusį vidaus organų atsparumą. Plaštakų karpos dažniausiai būna odos spalvos, tik kai kurių atspalvis gali priklausyti nuo karpos amžiaus, odos tipo, persirgtų ligų, gydymo būdų ar profesijos. Paviršius, priklausomai nuo imuniteto, būna rausvas, pilkšvas, švelniai ar ryškiau suaižėjęs. Prie nagų esančios karpos pažeidžia pirštą ne tik kosmetiškai, bet yra labai skausmingos ir dažnai sutrikdo nago augimą ir formą. Delninės karpos dažnai yra skausmingos, gilios ir labiau sutrūkinėjusiu paviršiumi. Ypač nemalonios augančios lankstomose srityse. Traumuojamos dažnai kraujuoja, o stipriau sumušus po jomis atsiranda kraujo krešulių, kurie kartais primena pačią baisiausią odos ligą melanomą. Gydymas. Plaštakų ir pėdų karpas reikia sunaikinti per vieną kartą. Nesvarbu, kokiu būdu jos naikinamos: šalčiu (skystas azotas), elektrokoaguliatoriumi, lazeriu ar hyfrekateriu. Daugkartinis karpos šaldymas labiau primena karpų masažo seansus negu jų naikinimą. Karpų recidyvų atsiranda ne dėl naikinimo technikos stokos, bet dėl prastos pooperacinės žaizdos priežiūros. Svarbiausia neleisti žaizdai sudžiūti. Sudžiūvus žaizdai gali įtrūkti jos paviršius, susidaryti atvira žaizda su kraujingu dugnu ir gali užaugti nauja daug didesnė karpa. Atskirai reikia paminėti daugines karpas. Turint daugiau kaip tris karpas, prieš jas šalinant, mėnesį skiriamas specialus kursas preparatų, stiprinančių organizmo atsparumą. Jį sudaro Bereš lašai, vitaminas C ir Decaris. Kiekvienam parenkamas pagal individualų atvejį reikalingas režimas ir laikas. Jeigu trečią ar ketvirtą savaitę atsiranda naujų karpų, mažosios nyksta ar esančios šiurkštėja, organizmas pradeda kovoti su virusu ir jau galima naikinti karpas. Jos šalinamos hyfrekaterinės fulguracijos būdu. Kaklo, pažastų, akių vokų odos siūlinės karpos. Traumuotos tokios karpos gali būti pilkos, pilkšvos ar net juodos spalvos. Pastarosios dažniausiai yra dėl jose susikaupusio kraujo. Pirmiausia tokių karpų atsiranda ant kaklo odos, vėliau pereina į pažastis ir galiausiai į akių vokų odą. Jeigu karpų atsiranda ant kaklo, pažastų ir akių vokų odos (Bermudų trikampio simptomas) imunitetas mažėja. Jeigu tokių darinių yra ir ant viso kūno odos, akivaizdu, kad didžiausio organo imunitetas gerokai sumažėjo. Gydymas. Kaklo, pažastų, akių vokų odos karpoms būdingas augimo dėsningumas. Dažniausiai praėjus dviems ar trims mėnesiams po pirmo naikinimo vėl atsiranda jaunų. Galutinai jos išnyksta tik po trečio naikinimo. Efektyviausia naikinti elekrokoaguliatoriumi ar hyfrekatoriumi, nes naikinti lazeriu yra brangu, o šalčiu ilgam lieka aplinkinės apie karpą odos hiperpigmentacija. Liemens, nugaros odos karpos jauniems jų dažnai atsiranda tose vietose, kur odos paviršinis sluoksnis būna pakenktas tiek, kad regeneracijos galimybės yra mažesnės negu mirusių ląstelių kaupimosi. Sustorėjusi karpa įtrūksta, paviršius trupa, išbrinkinta suminkštėja ir dažnai nusilupa. Po kurio laiko užaugusi nauja būna storesnė ir tamsesnė. Kartais nu- Kirpimo linija Logotipo vieta Vardas Pavardė Nuotolinio mokymo Navikai odoje ir gleivinėse dalyvio kortelė 1 Dalyvio numeris (ID) Adresas ir telefonas Pasitikrinkite, ar teisingai užrašėte savo mokymo dalyvio (ID) numerį. Atsakymus su įrašytais ID siųskite į Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centrą iki 2015 m. spalio 5 d. adresu: Nuotolinės studijos, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Rugių g. 1, LT Vilnius. Atsakymų išsiuntimo data tikrinama pagal pašto spaudą. Atsakymai, išsiųsti vėliau nei 2015 m. spalio 5 d., nebus tikrinami. Jeigu atsakymus Jums patogiau patiems atnešti į Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centrą, prašome juos palikti sekretoriate (II a.). SVARBU! Visi nuotolinio mokymo dalyviai siųsdami atsakymą kortelėje privalo nurodytoje vietoje priklijuoti Navikų profilaktikos centro Apgamas logotipą. Jį rasite žurnalo 3-iame viršelyje. Jį iškirpkite ir priklijuokite nurodytoje vietoje. Be šio logotipo Jūsų atsakymai negalios! Kirpimo linija

15 Nuotolinis mokymas 15 kritus karpai, jeigu organizmas neišsekęs, oda sugeba tą vietą restauruoti. Neretai nusilupus karpai odos atsinaujinimui padeda natūralių produktų vitaminingi kremai. Vyresnio amžiaus žmonėms karpų atsiranda sumažėjus imunitetui kaip odos nuovargio požymis, dėl viruso, dažno ir ilgalaikio prakaitavimo arba dėl patirtų saulės nudegimų. Prakaitinių karpų dažnai yra kaklo ir krūtinės srityse. Saulinės karpos, pačios masiškiausios, dažniau pažeidžia krūtinės, pilvo sritis negu nugaros. Virusinės karpos konkrečių sričių neturi jų gali atsirasti įvairiose kūno vietose. Gydymas. Galima rinktis patogiausią. Panašių rezultatų sulaukiama po karpų naikinimo lazeriu, elektrokoaguliatoriumi, hyfrekatoriumi ar šalčiu. Pats neparankiausias ir paliekantis nekosmetinius randus yra karpos išpjovimas skalpeliu. Esant senoms, storoms ir plačioms karpoms geriausia elektros ir šalčio būdų derinimas. Ar liks kosmetinis randas, dažniau priklauso nuo procedūrą atliekančiojo patirties ir karpos kilmės išmanymo negu nuo pasirinkto naikinimo būdo. Pėdų karpos jos, kaip ir plaštakų, dažniausiai yra paduose, tarpupirščiuose, prie nagų. Retai būna pėdų išoriniuose paviršiuose. Storos padų odos paviršiuje matosi tik nedidelė karpos viršūnėlė, o giliau išplatėjusi, gerai krauju aprūpinta karpos šaknis. Kadangi šios karpos dėl spaudimo į apavą ar einamąjį paviršių spaudžiamos gilyn po oda, jas maitinančioji kraujagyslė turi daug šakų ir gausų nervinių galūnėlių tinklą. Karpos viršūnei liečiantis į bet kokį, o ypač į aštrų paviršių, jaučiamas stiprus skausmas. Gydymas. Norint tokią karpą pašalinti, būtinas priešoperacinis pasiruošimas. Kadangi karpa yra platėjanti į odos gilumą, prieš ją šalinant būtina padą gerai išmirkyti šiltame sūriame vandenyje, pemza nutrinti karpą ir ypač apie karpą esančią odą ir sunaikinti karpos šaknį. Gijimo periodas sutrumpėja keletą kartų. Nepriklausomai nuo amžiaus, po padų karpų pašalinimo gijimas yra pats nemaloniausias. Atminkite: tai, kas padeda atsikratyti vienos karpos, nebūtinai padės atsikratyti kitų. Būdas, kuris tiko vienam pacientui, nebūtinai tiks kitam. Dažnai net tam pačiam pacientui keletas karpų naikinamos skirtingais būdais. Kviečiame į mokslinę-praktinę konferenciją Slaugos mokslo ir praktikos aktualijos 2015, kuri vyks 2015 m. spalio 16 d. viešbutyje Karolina Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje nuo iki val. Konferencija skirta visų kvalifikacijų slaugytojams. Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Slaugos ir vidaus ligų pagrindų katedra, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Slaugos studijų centras, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų draugija, Lietuvos universitetinio išsilavinimo slaugytojų draugija, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos. Dalyviams bus išduodami 6 val. pažymėjimai. Konferencijos mokestis 5 eurai, AITSD ir LUSD draugijų nariams 1 euras. Registracija internetu: slaugos.konferencijos@gmail.com Sveikiname gražaus jubiliejaus sulaukusią VšĮ Panevėžio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės slaugytoją Liną Masaitienę. Linkime Jums nenustoti svajoti, turėti gražių tikslų ir siekių. Tegu nepristinga sveikatos, energijos ir laiko toms svajonėms įgyvendinti. Tegu sukaupta išmintis tiesiausiu keliu veda Jus ten, kur jaučiatės gyvenanti visavertį gyvenimą ir tegu kiekviena diena suteikia bent kruopelę laimės.

16 16 Žodis gydo, žodis žeidžia Įstaigų kalbos ypatumai Diana Žėkienė Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas Jau esame įpratę, kad rugsėjo mėnesį, po atostogų ir visų vasaros švenčių, vėl prasideda nauji ne tik mokslo, bet ir darbo metai, o su jais nauji rūpesčiai, reikalai, planai... Tvarkydami juos dažnai susiduriame su kalbos rebusais. Aptarkime kelis populiariausius klausimus. Ar taisyklingas terminas etatinis darbuotojas? Taip, taisyklingas. Etatinis darbuotojas nuolatinis pagal pareigas dirbantis darbuotojas. Nenuolatinis, pagal laikiną susitarimą dirbantis yra neetatinis darbuotojas. Ar taisyklingas sakinys Dirba dviejuose etatuose? Netaisyklingas. Daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti vietininkas nevartotinas, pvz.: Dirba dviejuose etatuose (taisoma Dviem etatais; Turi du etatus). Ar taisyklingas terminas pilnas etatas? Netaisyklingas. Būdvardis pilnas nevartotinas baigtinio kiekio reikšme, kai priešingas dalykas nereiškia sutrumpinimo. Tokiais atvejais turi būti ne pilnas, o visas: visas etatas, visas darbo krūvis, ne visas etatas, ketvirtis etato, pusė etato. Ar galima dirbti pareigose? Ne. Vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: dirba slaugytojo pareigose netaisyklinga, galima dirbti slaugytoju ar eiti slaugytojo pareigas; dirba skyriaus vedėjo pareigose netaisyklinga, turi būti eina skyriaus vedėjo pareigas, yra skyriaus vedėjas, dirba skyriaus vedėju. Įsidėmėtina, kad darbuotojai ne užima, o eina pareigas, dirba Ar taisyklingas pasakymas paaukštinti tarnyboje? Taip, pasakymas paaukštinti tarnyboje taisyklingas. Veiksmažodis paaukštinti vartojamas reikšme pakelti tarnyboje, suteikti aukštesnį laipsnį. Nevartotinas pasakymas su vietininku paaukštinti pareigose. Vartotina arba paaukštinti, arba paaukštinti pareigas; nevartotinas pasakymas su įnagininku paaukštinti pareigomis. Pareigų paaukštinimą galima nusakyti veiksmažodžiais skirti, perkelti (ne pervesti!) į aukštesnes pareigas. Kuo skiriasi vyriausias ir vyriausiasis? Reikia įsidėmėti, kad pareigoms įvardyti vartojama tik įvardžiuotinė forma, pvz.: vyriausiasis buhalteris, vyriausioji slaugytoja, vyriausiasis gydytojas. Žodžiai vyriausias ir vyresnis apibūdina žmogų ne pagal rangą, o pagal amžių. Analogiškai vartojame vyresnysis specialistas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis Ar sprendimas gali būti priimtas atbuline data? Ne. Sprendimą galima priimti atgaline data. Būdvardis atbulinis, -ė reiškia į priešingą pusę einantis, tam skirtas, todėl pasakymai eina atbulas arba įjunkite atbulinę pavarą yra visiškai geri. Ar taisyklinga sakyti: Derybos vyksta prie apskrito stalo? Būdvardis apskritas pirmiausia reiškia kuris apskritimo, rato pavidalo, o apvalus kuris ritinio ar rutulio pavidalo. Taigi stalas gali būti tik apskritas. Kai kalbame apie apskritojo stalo derybas, šis žodžių junginys įgyja kitokią reikšmę: derybose dalyvaujantys turi lygias teises, derybų dalyviams nėra pateikta jokių išankstinių sąlygų. Taigi terminai yra su įvardžiuotinės formos būdvardžiais apskritasis stalas, apskritojo stalo derybos. Kaip taisyklinga: Atlyginimą moka dukart į mėnesį ar dukart per mėnesį? Laiko tarpui reikšti nevartotina prielinksnio į ir galininko konstrukcija. Taigi sakytina ne Atlyginimą moka dukart į mėnesį, o Atlyginimą moka dukart per mėnesį. Kuris žodžių junginys taisyklingas: dirbti kompiuteriu ar dirbti su kompiuteriu? Abu. Priemonei reikšti vartotinas tiek įnagininkas, tiek prielinksnio su konstrukcija (prielinksnio su konstrukcija labiau tinka laisviesiems stiliams): Mane vargina darbas kompiuteriu (su kompiuteriu); Ūgis matuojamas matuokle (su matuokle). Ar galima kavą vadinti ir ekspreso, ir espreso kava? Taip. Espresso yra visiškai taisyklinga itališka forma, expresso sulotynintas jos variantas. Italų espresso ( išspaustas, kildinamas iš veiksmažodžio esprimere išspausti ) ir lotynų expressus ( išspaustas, iš lot. exprimere išspausti ) istorinės gramatikos požiūriu yra lygūs, nes italų s atliepia lotynų x. Manoma, kad kava taip pavadinta dėl virimo technologijos: ją verdant leidžiamas aukšto slėgio verdantis vanduo arba garai, kitaip tariant, kava tarsi išspaudžiama arba išsunkiama. Taigi tam tikrai kavai vadinti galimi abu variantai: senesnes vartojimo tradicijas turintis žodis ekspresas (ar ekspreso kava) ir naujai atėjęs ir vis labiau įsigalintis espresas (ar espreso kava). Galų gale visai nesvarbu, kokią kavą ar arbatą geriame. Juk pakvietimas puodelio kavos neretai yra pretekstas susitikti, prisėsti jaukioje aplinkoje, mėgautis kvapu ir skoniu, o svarbiausia pokalbiu. Kavos puodelis dažnai yra laiko vienetas, kuriuo matuojamas laikas, skirtas darbui, poilsiui, bendravimui

17 Lietuvos medicinos biblioteka pristato Naujos knygos Lietuvos medicinos bibliotekoje 17 Slaugytojų sveikatai žalingas elgesys kintančioje restruktūrizuojamos ligoninės psichosocialinėje aplinkoje / Higienos institutas. - Vilnius, , [1] p. - (Mokslo darbai; nr. 16). Higienos institutas nuo 1995 m. kelia psichosocialinės rizikos darbo vietose valdymo klausimą, vykdo streso darbe tyrimus ir rengia metodinius dokumentus. Šiame leidinyje pristatomi m. kiekybinio ir kokybinio tyrimo metodais atlikto tyrimo rezultatai ir rekomendacijos, kaip sumažinti neigiamą restruktūrizavimo poveikį darbuotojams ir užtikrinti saugią darbo aplinką pokyčių metu. Tiriamąjį darbą sudarė du fragmentai. Pirmojo tikslas įvertinti restruktūrizuojamose ligoninėse dirbančių slaugytojų psichosocialinės darbo aplinkos, sveikatos ir sveikatai žalingo elgesio tarpusavio ryšius. Uždaviniai ištirti slaugytojų psichosocialinę darbo aplinką restruktūrizuojamose ligoninėse; išnagrinėti slaugytojų sveikatos ir sveikatai žalingo elgesio ypatumus; nustatyti psichosocialinių darbo veiksnių restruktūrizuojamoje ligoninėje ir slaugytojų subjektyvios gerovės, subjektyvaus fizinės ir psichikos sveikatos vertinimo bei alkoholio, tabako ir psichotropinių vaistų vartojimo ypatumų sąsajas. Antrojo fragmento tikslas išanalizuoti ir sustruktūrinti Vilniaus ligoninėse dirbančių slaugytojų su restruktūrizavimu susijusias patirtis. Uždaviniai ištirti slaugytojų restruktūrizavimo proceso patyrimą ir sampratą; išnagrinėti slaugytojų sveikatai žalingo elgesio pokyčius; išanalizuoti slaugytojų profesinio vaidmens kaitą; ištirti slaugytojų darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo pokyčius. Leidinyje pateiktas publikacijų ir pranešimų sąrašas, literatūros sąrašas, priedai - lentelės, anketa, klausimai. Pristatomi publikuoti darbai. Slaugos diagnozių formulavimo pagrindai: mokomoji knyga / Rima Januškevičiūtė, Birutė Markevičienė, Regina Balčiūnienė. - Kaunas, p. Ši mokomoji knyga skirta studijuojantiems bendrosios slaugos dalyką, tačiau taip pat naudinga aukštesniųjų kursų studentams, studijuojantiems klinikinę slaugą, ir slaugytojams praktikams bei slaugos dėstytojams. Pirmajame knygos skyriuje apibūdinamos slaugos proceso sudėtinės dalys. Aiškinama, kaip rinkti ir apdoroti duomenis. Apibrėžiama slaugos problemos samprata. Apibūdinamos aktualiausios ir rizikos slaugos problemos. Nurodomos asmens sveikatos ir gerovės sritys, kuriose gali kilti problemų. Antrame skyriuje apibūdinama dvylika gyvybinių veiklų. Atskleidžiami jų ypatumai, susiję veiksniai ir problemos. Trečiame skyriuje atskirose lentelėse nurodomos sutrikusių gyvybinių veiklų slaugos diagnozių sudėtinės dalys. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiamos saviruošos užduotys, padėsiančios studentams geriau įsigilinti į teorinę medžiagą ir ją pritaikyti. Mokomojoje knygoje yra išsamus terminų žodynėlis, naudingas pradedantiesiems bendrosios slaugos studijas. Sudarytas literatūros sąrašas. Šias knygas skaitymui galite pasiskolinti iš Lietuvos medicinos bibliotekos. Daugiau informacijos apie leidinių išdavimą į namus Naudojimosi biblioteka taisyklėse > paslaugos arba tel (Abonementas) Parengė Janina Valančiūtė Lietuvos medicinos biblioteka

18 18 Lietuvos medicinos biblioteka pristato Kryždirbystės ir metalo plastikos paroda Janina Valančiūtė Lietuvos medicinos biblioteka Autorius su savo dirbiniais Rugsėjo 9 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje atidaryta Juozo Stankevičiaus kryždirbystės ir metalo plastikos paroda. Vasarą tapybos darbus čia eksponavo sūnus Paulius Stankevičius. Juozas Stankevičius gimė 1954 m. Kapčiamiestyje. Polinkis į meną atsiskleidė dar vaikystėje. Juozas drožinėjo kaukes iš medžio. Baigęs vidurinę mokyklą dirbo restauratoriumi Vilniaus paminklų konservavimo ir restauravimo institute m. pasirinko dailiojo metalo apdirbimo specialybę Telšių taikomosios dailės technikume. Baigęs technikumą su pagyrimu įsidarbino Plastos gamykloje dailininku apipavidalintoju. Jam teko projektuoti ir gaminti prizus bei suvenyrus: žvakides, laikrodžius, telefonus, medalius. Laisvalaikiu tapė ir 1979 m. gamykloje surengė personalinę tapybos parodą. Lietuvos kino studijoje filmams Šienapjūtė, Mėnulio pilnaties metas, Naujieji Robino Hudo nuotykiai ir kt. gamino rekvizitą senovinius šarvus, šalmus, ginklus, papuošalus, dekoro elementus. Daugiau kaip trisdešimt metų J. Stankevičius dirba meninės kalvystės srityje. Mane visuomet traukė metalas ir jo grožis. Į kiekvieną dirbinį įdedu dalelę širdies. Galbūt todėl jie būna tokie mieli ir traukia it medus, sako metalo meistras. Kurdamas laikausi senovės meistrų tradicijų, siekiu meninės išraiškos, įvairumo. Modeliuodamas metalą naudoju tradicinės kalvystės priemones kūjį, priekalą ir žaizdrą. Mano kūriniams, kaip ir senovės lietuvių kalvių darbams, būdingi gyvybės medžio, dangaus skliauto, saulės ir žvaigždžių, gamtos ir augalų, širdies ir šventųjų motyvai. Jis atliko kalvystės darbus (šviestuvai, kabyklos, karnizai, turėklai, židinio apdaila, baro elementai) Amatininkų užeigoje, Vilniaus bastėjoje, Adrijoje ir kitose kavinėse, restoranuose bei Belmonto pramogų centre. J. Stankevičius Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 1986 m. Dalyvavo įvairiose jungtinėse parodose. Pirmąją personalinę kalvystės parodą surengė 1986 m. Kuparo galerijoje. Nuo 2000 m. gruodžio 1 d. iki 2001 m. sausio 5 d. kalvystės darbų paroda Naujųjų skliautų galerijoje. Nuo 2009 m. sertifikuotas Tautinio paveldo amatų meistras kryždirbystės ir mažosios architektūros elementų srityje. J. Stankevičius prisidėjo restauruojant Vilniaus senamiesčio objektus, Vilniaus arkikatedrą baziliką (gamino durų vyrius, rankenas, apkaustus, žvakides, koplytėles, požemio duris), Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios kryžius, Šventosios Dvasios (Dominikonų) bažnyčios kryžius. Taip pat gamino antkapių tvoreles, kryžius Rasų, Antakalnio kapinėse. Kartu su architektais, skulptoriais ir kitais menininkais dalyvavo įvairiuose projektuose ( Laisvės kelias, Valdovų rūmai ir kt.). Bendradarbiavo su skulptoriumi Tadu Gutausku kuriant skulptūrą Dvyniai. J. Stankevičius kalvystės meno išmokė ir kitus. Sūnus Paulius taip pat susidomėjo metalo meistryste. Kalvystės darbus pristato įvairiose mugėse ir virtualioje erdvėje. J. Stankevičiaus paroda lietuvos medicinos bibliotekoje veiks iki spalio 2 d.

19 Smėlio dėžės palikimas Virusu užkrėsto skustuvo dovana Siūlinės karpos Pažasties siūlinės karpos Draugės kosmetinių įrankių dovana Nešvarių rankų vaisiai Senatvinės prakaitinės karpos Senatvinė karpa Ilgalaikio rūkymo į vėžį transformuota karpa Karpa po nesėkmingo vietinio gydymo Karpa po tatuiruotės Storojo žarnyno nusilpimo požymis