Lietuvos edukologijos universiteto. rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio m. ataskaita

Transcription

1 Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Vilnius, 2012

2 Lietuvos edukologijos universitetas, 2012

3 Turinys Įvadas SENATAS STUDENTŲ ATSTOVYBĖ STRUKTŪRA IR PERSONALAS Pagrindinė veikla STUDIJOS IR MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ SĄLYGOS AKADEMINĖ INFORMACINĖ SISTEMA. STUDIJŲ DUOMENŲ BAZIŲ ADMINISTRAVIMAS KARJEROS CENTRAS TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS IR JUDUMAS MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA UNIVERSITETO MOKSLINĖS IR MENINĖS VEIKLOS PASIEKIMAI IR PRIPAŽINIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ SRITYS IR KRYPTYS MOKSLINIŲ TYRIMŲ PROJEKTAI MOKSLO RENGINIAI MOKSLO RENGINIŲ FINANSAVIMAS DOKTORANTŪRA DAKTARO DISERTACIJOS DOKTORANTŲ VYKDOMŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ FINANSAVIMAS PEDAGOGINIAI VARDAI MOKSLO PERIODINIŲ IR TĘSTINIŲ LEIDINIŲ LEIDYBA IR FINANSAVIMAS TARPTAUTINIS UNIVERSITETO MOKSLININKŲ IR TYRĖJŲ JUDUMAS MENINĖ VEIKLA STUDENTŲ MOKSLINĖ VEIKLA MOKSLINĖS VEIKLOS ĮVERTINIMAS IR PERSPEKTYVA PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO INSTITUTO VEIKLA PERKVALIFIKAVIMO STUDIJOS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO VEIKLA PROJEKTINĖ VEIKLA TARPTAUTINIAI PROJEKTAI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PROJEKTAI STRATEGINIS VALDYMAS PROJEKTAI IR PASLAUGOS POKYČIAI STUDIJOS MOKSLO IR MENO VEIKLA UNIVERSITETO POVEIKIS REGIONO IR ŠALIES RAIDAI

4 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita LEIDYBA Papildoma, projektinė veikla Finansiniai rodikliai kokybinis įvertinimas ir perspektyva RYŠIŲ SU VISUOMENE SKYRIUS Leidiniai ir audiovizualika Laikraščio,,Šviesa leidyba Bendradarbiavimas su žiniasklaida Universiteto reklaminė kampanija Studijų mugės FINANSŲ VALDYMAS PAJAMŲ STRUKTŪRA IŠLAIDŲ STRUKTŪRA ŪKIO DIREKCIJOS VEIKLA INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA. INVESTICIJŲ PROGRAMA ENERGETIKA VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SKYRIUS BENDRABUČIŲ SKYRIUS AUTOMOBILIŲ ŪKIS ŪKIS IR SOCIALINĖ RŪPYBA INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SKYRIAUS VEIKLA KOMPIUTERIŲ TINKLO PRIEŽIŪRA, VALDYMAS IR PLĖTRA KOMPIUTERIŲ IR PROGRAMINĖS ĮRANGOS ATNAUJINIMAS IR PRIEŽIŪRA FINANSŲ DUOMENŲ BAZIŲ ADMINISTRAVIMAS BIBLIOTEKA SVARBIAUSI REZULTATAI INFORMACIJOS IŠTEKLIAI BIBLIOTEKA AKTYVI ŠALIES IR TARPTAUTINIŲ PROJEKTŲ, ASOCIACIJŲ DALYVĖ PROBLEMOS SPORTAS KULTŪROS CENTRO VEIKLA DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA VIDAUS AUDITAS Padėka

5 Įvadas Įvadas 2011 metai mūsų akademinės bendruomenės gyvenime buvo ypatingi ir reikšmingi. Ieškojome būdų, kaip atsakyti į daugybę įvairiausių iššūkių, sąlygojančių Universiteto kasdienybę. Tai globalizacijos, krizės, finansų stokos, jaunimo emigracijos į kitus kraštus, demografinių pokyčių ir kt. Visi jie vienaip ar kitaip turėjo įtakos mūsų veiklos atskiriems segmentams. Padidėjo ir universitetų konkurencija dėl studentų skaičiaus, krepšelių ir talentingų būsimųjų aukštojo skrydžio specialistų. Anaiptol per 2011 metus nesumažėjo psichologinės įtampos ir nerimo, susijusio su viso aukštojo mokslo sistemos Lietuvoje pertvarkomis ir reforma. Daug diskutuota įvairiais valstybės lygiais, taip pat ir mūsų universitete, dėstytojų bei studentų auditorijose, socialinių partnerių terpėje. Visa tai nepradingo kaip kasdienybės smulkmenos. Būtent šiais metais, gerai apsvarstę akademinės bendruomenės sprendimą, pakeitėme universiteto pavadinimą. Toks pavadinimas Lietuvos edukologijos universitetas labiau atliepia mūsų misiją ir viziją, strategiją. Tačiau jis ir įpareigoja veikti aktyviai, darniai. Kaip ir anksčiau išlieka aktualios ilgalaikės problemos, kurių neišspręsi vienu ypu. Tai reikšmingų valstybei ir visai švietimo sistemai, kultūrai studijų programų kūrimas, jų komitetų ir monitoringo gerinimas, ne tik studijų kokybės, bet viso mūsų akademinio gyvenimo ir veiklos kokybės kultūros užtikrinimas. Turiu galvoje valdymą ir administravimą, mokslinės veiklos tematikos griežtesnę analizę, jos kryptingumo bei fundamentalumo ir pritaikomumo užtikrinimą, didesnio dėmesio telkimą darbui su įvairiais socialiniais partneriais, visų pirma, mokyklomis ir kolegijomis, švietimo institucijomis, verslu, spauda ir kt. O dar studentų, dėstytojų judumas, mainai su užsienio universitetais, mūsų gerais partneriais. Šioje 2011 metų ataskaitoje yra tam tikrų korekcijų, palyginti su buvusiomis ataskaitomis. Siekėme išryškinti daugiau esminių sąlyčio taškų su mūsų strateginio planavimo nuostatomis ir gairėmis. Ateityje galutinai nušlifuosime jau turimą strateginį planą metams. Jis buvo rašomas, tikslinamas, derinamas ir plačiai svarstomas, prie jo darbavosi dešimtys įvairių mūsų specialistų ir ekspertų. Vėlesnėse Rektoriaus ataskaitose ta korekcija su strateginiu planavimu ir modeliavimu turėtų būti ryškesnė, konkretesnė. Mūsų visų svarbiausių struktūrų fakultetų, senato, rektorato, administracijos nariai, taip pat ir studentai pateikė daug pasiūlymų, kaip gerinti Universiteto veiklą ir jo perspektyvą. Jie parodė daug sumanumo, profesinės kultūros blyksnių ir iniciatyvų. Jaučiu malonią pareigą padėkoti daugeliui Universiteto profesorių, administratorių, studentų, apskritai, kolegų, kurie šią rektoriaus ataskaitą padarė turiningesnę, kryptingesnę ir, svarbiausia, problemiškesnę. 5

6 SE NATAS Per ataskaitinį 2011 m. laikotarpį įvyko 13 senato posėdžių, svarstyta 117 įvairių dokumentų ir priimta 117 nutarimų Universitetui aktualiais klausimais m. buvo Universiteto pertvarkos iš biudžetinės organizacijos į viešąją įstaigą laikotarpis. Parengta ir priimta nemažai įvairių, su šia pertvarka susijusių dokumentų. Apsvarstyti ir patvirtinti šie svarbūs Universitetui dokumentai: Kauno technologijos universiteto, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Šiaulių universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto edukologijos krypties nutarimas dėl jungtinės doktorantūros nuostatų patvirtinimo; Kauno technologijos universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto filosofijos mokslo krypties doktorantūros reglamentas; Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universiteto filologijos mokslo krypties doktorantūros reglamentas; LEU priėmimo taisyklės; LEU tarybos rinkimų reglamentas; LEU senato rinkimų reglamentas gruodžio 19 d. išrinktas naujos sudėties senatas, gruodžio 28 d. patvirtintas senato pirmininkas, pavaduotojas ir komitetų pirmininkai. Naujos sudėties senatas savo veikloje vadovaujasi patvirtintu reglamentu ir laikinuoju LR mokslo ir studijų įstatymu. 6

7 STUDENTŲ ATSTOVYBĖ STU DE NTŲ ATSTOV YB Ė Ataskaitiniai metai Universiteto Studentų atstovybei (toliau SA) buvo gana sėkmingi ir kupini visapusiškos veiklos ir permainų m. SA prezidento pareigas ėjo balsų dauguma išrinktas Filologijos fakulteto trečio kurso rusų filologijos studentas Vadimas Chleborodovas. Šiais metais SA pradėjo dirbti pagal naują komitetų modelį. Prezidento komandą sudaro ne tik prezidentas ir viceprezidentas, bet ir akademinių-socialinių reikalų, ryšių su visuomene, žmogiškųjų išteklių, rinkodaros, LSP koordinatoriai. Tokius koordinatorius turi ir kiekviena fakultetinė studentų atstovybė. Koordinatoriai dalyvavo daugybėje mokymų, kurių metu buvo supažindinti su savo darbo specifika, dažniausiai kylančiomis problemomis. SA, atlikusi savianalizę, nustatė pagrindinius darbo trūkumus, apsibrėžė svarbiausias problemas ir išsikėlė tolimesnius darbo tikslus. Visos kadencijos metu SA atstovai aktyviai dalyvavo Universiteto senato, rektorato posėdžiuose ir sprendė studentams aktualius rotacijos, stipendijų, bendrabučių renovacijos ir kt. klausimus. Ataskaitiniu laikotarpiu SA dalyvavo ir Lietuvos studentų sąjungos (toliau LSS) tarybos posėdžiuose: planavo darbo strategiją, kūrė LSS viziją, darbo uždavinius ir planus ateinantiems 5 metams. Taip pat dalyvavo eiliniuose ir neeiliniuose LSS prezidento rinkimuose m. balandžio mėn. vyko Komandinio darbo seminaras mūsų universiteto Studentų atstovybės nariams, kurio metu buvo siekiama ne perteikti naujų teorinių žinių, o kuo daugiau įgyti praktinių įgūdžių, padedančių formuoti SA kaip komandą. Įkvėptos seminaro ir noro praskaidrinti kasdienybę visos Universiteto fakultetų studentų atstovybės susijungė bendram tikslui ir suorganizavo jau tradiciniu tapusį sudentų dienų renginį STUDI 11. Šventėje dalyvavo žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas Algimantas Čekuolis, Vilniaus Lietuvos ryto krepšinio komandos nariai, aktorius Giedrius Savickas m. buvo suorganizuota ir daugiau renginių: Dainuojamosios poezijos vakaras, Poezijos vakaras, Alternatyviai žalias šou, tradicinis Ekonomistų turgus, krepšinio ir tinklinio varžybos ir vienas labiausiai studentams įsiminusių naktinės orientacinės varžybos Studentų gatvės. SA veiklą vykdė ir vasaros metu: dalyvavo priimant abiturientų dokumentus, padėjo bendrabučių ir Universiteto administracijai apgyvendinant studentus, spausdino mokėjimo kvitelius, teikė informaciją studentams LSP ir kitais aktualiais klausimais. Kaip ir kasmet Krakės kaime (Trakų raj.) vyko Fux ų stovykla, kurioje per dvi pamainas dalyvavo apie 150 būsimų pirmakursių. Stovyklos metu jie buvo supažindinami su Universiteto ir SA struktūra, veikla ir uždaviniais. Būsimieji studentai labai džiaugėsi turėdami gali- 7

8 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita mybę su vadovais asmeniškai pasikalbėti apie studijuosimą specialybę ir iš fakulteto atstovų išsamiau sužinoti, kas jų laukia studijų metu. Rugpjūčio paskutinį savaitgalį SA dalyvavo LSS asamblėjoje Klaipėdoje, kurios metu buvo projektuojama aukštosios mokyklos valdymo simuliacija. Ši patirtis buvo labai naudinga ir pravarti atstovaujant studentams jiems rūpimais klausimais. LSS asamblėja motyvavo SA narius dar įnirtingiau kibti į darbus ir ateinančiais metais. Prasidėjus mokslo metams vyko dar vienas smagus tradicinis renginys Fux ų krikštynos. Šventę sudarė dvi dalys: dieninė ir vakarinė. Dieną vyko oficialios pirmakursių krikštynos: studentai dalyvavo orientacinėse varžybos, kurių pagrindinis tikslas buvo ne tik pakrikštyti pirmakursius, bet ir supažindinti juos su Vilniaus miestu. Vakarinė šventės dalis buvo surengta klube Posh, kur drauge linksminosi fux ai, vyresniųjų kursų studentai ir, žinoma, svečiai iš kitų universitetų. Visus metus SA aktyviai dalyvavo ir kitoje Universiteto veikloje: atstovavo savo universitetui studijų mugėje Mokymasis Studijos Karjera 2011 Vilniuje ir aukštųjų mokyklų mugėje Kur studijuoti? Kaune; dalyvavo visuomeninėje švaros akcijoje Darom 2011 ; tobulinosi kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimo mokymuose; dalyvavo Seimo posėdyje ir aktyviai išsakė savo nuomonę dėl naujojo Universiteto vardo ir Universiteto statuto; sprendė studentų rotacijos problemas; atstovavo studentų interesams, svarstant Universiteto fakultetų optimizavimo klausimus. 8

9 STRUKTŪRA IR PERSONALAS STRUKTŪ R A IR PE RSONAL AS Tęsiant Universitete m. plėtros strategijoje numatytą restruktūrizaciją ir Universiteto padalinių optimizaciją, siekiant užtikrinti studijų proceso efektyvesnį administravimą, 2011 m. iš Edukologijos fakulteto buvo atskirtas Socialinės komunikacijos institutas ir po padalijimo pradėjo veikti du savarankiški padaliniai: Ugdymo mokslų fakultetas (pakeitęs pavadinimą Edukologijos fakultetas) ir Socialinės komunikacijos institutas. Taigi, ataskaitiniais metais Universitete veikė 8 fakultetai, 1 fakulteto teises turintis institutas ir Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas, prie kurio, siekiant skatinti įvairių kalbų mokymąsi Universitete ir tobulinti Universiteto studentų, dėstytojų ir darbuotojų kalbų mokėjimo lygį, taikant Europos Sąjungos standartus kalbų mokymo turiniui, buvo prijungtas Kalbų mokymo centras, taip pat įsteigtas Emocinės raiškos centras, kurio tikslas skatinti emocinės raiškos mokymąsi Universitete bei kelti Universiteto studentų, dėstytojų, mokytojų, kitų švietimo įstaigų darbuotojų emocinės raiškos mokėjimo lygį, sudaryti kuo palankesnes sąlygas teikiant emocinės raiškos mokymo/si paslaugas įvairių sričių specialistams bei visuomenės nariams, siekiantiems tobulinti profesinę kompetenciją. Siekiant inicijuoti ir vykdyti fundamentinius bei taikomuosius mokslo tyrimus, prisidedant prie Lietuvos edukologijos mokslo krypties ir kitų socialinių mokslų plėtros, mokytojų rengimo modernizavimo, buvo įsteigtas Edukacinių tyrimų institutas, kaip struktūrinis Ugdymo mokslų fakulteto padalinys. Siekiant sutelkti žmogiškuosius, finansinius ir kitus išteklius stambesniuose studijų ir mokslo padaliniuose, užtikrinant studijų proceso efektyvumą, Matematinės analizės ir geometrijos katedra buvo prijungta prie Algebros ir statistikos katedros ir pavadinta Matematikos katedra; sujungtos: Bendrosios fizikos ir Teorinės fizikos ir informacinių technologijų katedros, įkuriant Fizikos ir informacinių technologijų katedrą; Lietuvių kalbotyros ir Lietuvių kalbos katedros, įkuriant Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedrą; Lietuvių literatūros ir Visuotinės literatūros katedrą, įkuriant Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedrą; Didaktinės lingvistikos institutą ir Teksto analizės laboratoriją, įkuriant Lituanistikos fakulteto Lituanistinių tyrimų centrą, Informacinių technologijų ir Informatikos katedrą, įkuriant Informatikos katedrą. Pakeisti katedrų pavadinimai: Sveikatos ugdymo katedra pavadinta Sveikatos ir fizinio ugdymo katedra, Regioninės geografijos katedra Socialinės geografijos ir turizmo katedra. 9

10 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Tobulinant Universiteto veiklos efektyvumą bei administravimą, įsteigta: 1. Vidaus audito skyrius, kurio paskirtis atlikti nepriklausomą, objektyvų tyrimo, vertinimo ir konsultavimo darbą, siekiant užtikrinti Universiteto veiklos gerinimą (panaikinant vyriausiojo auditoriaus pareigybę); 2. Finansų direkcija, kurios paskirtis valstybinių programų finansavimo užtikrinimas, efektyvus finansų valdymas, ekonominė analizė, strateginio veiklos plano finansinės dalies sudarymas ir vykdymo organizavimas ir kt. (panaikinant Buhalteriją); 3. Personalo direkcija, kurios paskirtis padėti rengti ir įgyvendinti Universitete politiką personalo klausimais (panaikinant Personalo skyrių); 4. Studijų direkcija, kurios paskirtis vykdyti Universiteto statuto, Universiteto raidos ir strateginių planų apibrėžtus tikslus pirmosios ir antrosios pakopų studijų veikloje. Direkciją sudaro Studijų kokybės skyrius, Studijų organizavimo ir koordinavimo skyrius, Elektroninių studijų centras (panaikinant Audiovizualinės technikos centrą), Karjeros centras. Panaikintas valgyklos II padalinio, esančio adresu Ševčenkos g. 31, Vilnius, skyrius. Patalpos išnuomotos konkurso tvarka privatiems asmenims. Panaikintas Statybos ir remonto skyrius ir įsteigtas Pastatų ir statinių eksploatacijos skyrius. Baigiantis 2011 m., Universitete veikė 8 fakultetai, 1 institutas fakulteto teisėmis, Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas, 44 katedros ir 2 centrai katedros teisėmis. PERSONALO POKYČIAI Apžvalginiu laikotarpiu Universitete dirbo 1133 darbuotojai. Patvirtinti 1038,63 etatai (iš jų 486,43 pedagoginiai etatai). BENDRAS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS Personalo grupė Etatų Pedagogai 434,41 Mokslo darbuotojai 10,5 Mokslą ir studijas aptarnaujantis personalas 169,25 Biblioteka 49 Padalinių vadovai ir kt. administracijos darbuotojai 109,2 Ūkio personalas 196,4 Palyginti su 2010 m., pedagoginio personalo etatų skaičius sumažėjo 5,9 proc., mokslą ir studijas aptarnaujančio personalo 9,8 proc. Mokslo darbuotojų etatų skaičius padidėjo 42,8 proc. 10

11 STRUKTŪRA IR PERSONALAS Per 2011 m. iš darbo išėjo 15 profesorių (iš jų 9 į pensiją), 23 docentai (iš jų 12 į pensiją), 12 lektorių (iš jų 2 į pensiją), 14 asistentų (iš jų 1 į pensiją). Dauguma išėjusių pedagogų (išskyrus išėjusius į pensiją) Universitete ėjo antraeiles pareigas. Siekiant užtikrinti studijų proceso efektyvumą, stengiamasi pritraukti kuo daugiau mokslininkų bei pedagogų dirbti Universitete kaip pagrindinėje darbovietėje. Moksliniuose padaliniuose dirbo 23 mokslo darbuotojai, iš jų 12 vyriausiųjų mokslo darbuotojų, 9 vyresnieji mokslo darbuotojai, 2 jaunesnieji mokslo darbuotojai. 21 mokslininkas mūsų universiteto dėstytojai, dirbantys pagal papildomo darbo sutartis. PEDAGOGINIŲ ETATŲ STRUKTŪRA Metai Dėstytojai 2011 Profesoriai Docentai Lektoriai Asistentai Iš viso: 16,1 42,6 27,8 13,5 100 % 70,14 185,2 120,42 58,65 434,41 Etatų struktūra 2011 m. Asistentai 13,5% Profesoriai 16,1% Lektoriai 27,8% Docentai 42,6% Palyginti su 2010 m., proporcingai profesorių etatų sumažėjo 0,3 proc., docentų 0,2 proc., lektorių 1,6 proc., asistentų 1,1 proc m. katedrose ir centruose dirbo 566 dėstytojai: 90 profesorių, 209 docentai, 159 lektoriai, 108 asistentai. Iš bendro skaičiaus 343 dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, jie sudarė 60,6 proc. bendro pedagoginio personalo skaičiaus: profesorių ir habilituotų daktarų 15,9 proc. (2010 m proc.), docentų ir mokslo daktarų 44,7 proc. (2010 m. 51 proc.). 11

12 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita DARBUOTOJŲ SKAIČIUS Darbuotojai Darbuotojų skaičius Profesoriai Docentai m. 434 dėstytojams Universitetas buvo pagrindinė darbovietė, iš jų turi: 268 habilituoto daktaro laipsnį ar daktaro mokslo laipsnį; 40 profesoriaus pedagoginį vardą; 143 docento pedagoginį vardą. DĖSTYTOJŲ IR MOKSLO DARBUOTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL LYTĮ Mokslo darbuotojai Daktarai ir habilituoti daktarai Docentai Profesoriai Vyrai Moterys Daktarai ir habilituoti daktarai Mokslo darbuotojai 2011 m. Docentai Profesoriai Moterys Vyrai Iš visų Universitete dirbančių 566 pedagogų 347 moterys (61,3 proc.), o iš 434 einančių pagrindines pareigas 275 moterys (63,3 proc.). Pedagogai, einantys antraeiles pareigas, sudarė 23,3 proc. Universitete darbuotojai nuolat kelia kvalifikaciją. Dėstytojų ir mokslininkų kvalifikacijos kėlimo galimybės yra šios: mokslinės stažuotės, dalyvavimas mokslinėse ir mokslinėsepraktinėse konferencijose, dėstytojų mobilumo vizitai, ES projektai, vykdomi Universitete ir 12

13 STRUKTŪRA IR PERSONALAS kitose institucijose, LMT projektai, studijavimas doktorantūroje, dalyvavimas rengiant daktarus, pedagoginė veikla, siekiant docento ir profesoriaus pedagoginio vardo. Universitete laikomasi nuostatos, kad kiekvienas dėstytojas, įvykdęs reikalavimus, būtų atestuojamas ir renkamas aukštesnėms pareigoms arba jam suteikiamas pedagoginis vardas m. baigtas įgyvendinti ES struktūrinių fondų projektas Vilniaus pedagoginio universiteto administracinio personalo kvalifikacijos ir gebėjimų tobulinimas, trukęs nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d. iki 2011 m. gruodžio 23 d. Projektu buvo siekiama suformuoti ir įtvirtinti mokymosi visą gyvenimą nuostatą, todėl administracinio personalo darbuotojai ir pasibaigus projektui bus skatinami domėtis naujovėmis, susijusiomis su jų atliekamu darbu, gilinti projekto metu įgytas specializuotas žinias ir įgūdžius, bendruosius įgūdžius. Projekto metu apmokyti 443 darbuotojai: vadovai, laboratorijų darbuotojai, administracijos darbuotojai, katedrų darbuotojai, buhalterijos darbuotojai, vadybininkai, inžinieriai, bibliotekos darbuotojai ir kt. 13

14 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Pagrindinė ve ik la STUDIJOS IR MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ SĄLYGOS Universitetas yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, rengianti visų švietimo pakopų (ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio, suaugusiųjų mokymo) pedagogus, visų dalykų mokytojus, švietimo pagalbos specialistus (specialiuosius pedagogus, psichologus ir kt.) mokyklai ir įvairioms institucijoms, kitus edukacijos specialistus bei tyrėjus formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigoms (karjeros konsultantus, švietimo vadybininkus, andragogus ir kt.). Universitete vykdomos studijų programos rengia specialistus, kurie prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos m. nuostatose suformuluotos švietimo misijos įgyvendinimo: padėti asmeniui suvokti šiuolaikinį pasaulį, įgyti kultūrinę bei socialinę kompetenciją ir būti savarankišku, veikliu, atsakingu žmogumi, norinčiu ir gebančiu nuolat mokytis bei kurti savo ir bendruomenės gyvenimą; sukurti lanksčią ir atvirą švietimo struktūrą, jungiančią bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, studijas, formalaus, neformalaus mokymosi ir savišvietos formas į bendrą švietimo erdvę; užtikrinti socialiai teisingas mokymosi ir studijų sąlygas; išplėtoti lanksčią ir efektyvią finansinės paramos studentams sistemą. Universitete 2011 m. buvo vykdoma 36 pirmos pakopos bakalauro studijų programos, suteikiančios bakalauro laipsnį, 31 antros pakopos magistrantūros studijų programa, suteikianti magistro laipsnį, 3 laipsnio nesuteikiančios studijų programos, skirtos mokytojo kvalifikacijai įgyti m. vykdomų programų skaičius nežymiai kito, išaugo antros pakopos studijų programų skaičius nuo 28 iki

15 Pagrindinė veikla UNIVERSITETO STUDIJŲ PROGRAMŲ SKAIČIAUS KAITA M pakopa 2 pakopa 3 pakopa UNIVERSITETO STUDIJŲ PROGRAMŲ, STUDENTŲ IR ABSOLVENTŲ SKAIČIUS M. Eil. Nr. Objektas Pirmos pakopos studijų programos Antros pakopos studijų programos Trečios pakopos studijų programos Laipsnio nesuteikiančios studijų programos Iš viso: Pirmos pakopos studentai Antros pakopos studentai Trečios pakopos studentai Laipsnio nesuteikiančių studijų studentai Iš viso: Pirmos pakopos absolventai Antros pakopos absolventai Trečios pakopos absolventai Laipsnio nesuteikiančių studijų absoventai Iš viso: m. spalio 1 d. Universitete studijavo studentai, 2009 m studentai. Studentų ir absolventų skaičiaus mažėjimas siejamas su gilėjančia demografine krize Lietuvoje. Studijų vykdymo srityje nuolatos siekiama, kad suteikiamos kvalifikacijos atitiktų nacionalinę ir europinę kvalifikacijų sandarą. Europos kvalifikacijų sąranga naudojama kaip atraminė priemonė skirtingų kvalifikacijų sistemų kvalifikacijų lygmenims palyginti, taip pat skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir lygias galimybes žinių visuomenėje, taip pat Lietuvos ir Europos darbo rinkos integraciją. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. visų Universitete vykdomų studijų programų stuktūra pakeista pagal Europinę kreditų perkėlimo sistemą (ECTS ), sudarytas sąvadas (patvirtintas 2011 m. rugsėjo 19 d. Senato nutarimu Nr. 13). 15

16 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita STUDIJŲ PROGRAMŲ, KURIŲ STRUKTŪRA PAKEISTA PAGAL EUROPINĘ KREDITŲ PERKĖLIMO SISTEMĄ (ECTS ), SĄVADAS (Pagal fakultetus) UGDYMO MOKSLŲ fakulteto studijų programos Eil. Nr. Pavadinimas Kodas Apimtis ECTS kreditais BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Etika 612X Etika 61207S Muzika 61201M Ankstyvasis ir pradinis muzikinis ugdymas 612X Muzikos pedagogika 612X Edukologija (Pradinio ugdymo pedagogika) 61207S Edukologija (Ikimokyklinio ugdymo pedagogika) 7. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogika (Ikimokyklinis 612X ir priešmokyklinis ugdymas) Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogika (Pradinis ugdymas) 8. Dailė 61202M Dailės pedagogika 612X Šokio pedagogika 612X Šokio edukologija 61207S Teatro pedagogika 612X Teatro edukologija 61207S Psichologija 612X Psichologija 61206S Socialinė pedagogika 612X Socialinė pedagogika 61207S MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Taikomoji etika 621X Socialinis darbas 621L Pradinis ugdymas 621X Muzikos edukologija 621X Dailės edukologija 621X Šokio edukologija 621X Ikimokyklinė edukologija 621X Karjeros projektavimas 621X Edukologija (Specialioji pedagogika) 621X Edukologija (Švietimo vadyba) Edukologija (Socialinė pedagogika) 10. Psichologija 621S (Vystymosi psichologija) 11. Švietimo kokybės vadyba 621X Švietimo vadyba ir lyderystė 621X

17 Pagrindinė veikla GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETO STUDIJŲ PROGRAMOS Eil. Nr. Pavadinimas Kodas Apimtis ECTS kreditais BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Biologija 612X Ekologija ir gamtamokslinis ugdymas 612X Chemija 612X Geografija 612X Technologijų pedagogika 612X MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Biologija 621C Geografija 621F Technologijų edukologija 621X SPORTO IR SVEIKATOS FAKULTETO STUDIJŲ PROGRAMOS Eil. Nr. Pavadinimas Kodas Apimtis ECTS kreditais BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Kūno kultūra 612X MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Kūno kultūra ir sportas 621C Filologijos fakulteto studijų programos Eil. Nr. Pavadinimas Kodas Apimtis ECTS kreditais BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Anglų filologija 612X Anglų filologija ir kita (prancūzų / rusų / vokiečių) 612Q kalba 3. Lenkų filologija 612X Prancūzų filologija 612X Rusų filologija 612X Rusų filologija ir tarpkultūrinė komunikacija 612U Vokiečių filologija 612X Baltarusių filologija 612X MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Anglų filologija 621Q Lenkų filologija 621U Prancūzų filologija 621R Rusų filologija 621U Vokiečių filologija 621R Taikomoji lingvistika ir tarpkultūrinė komunikacija 621Q

18 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita LITUANISTIKOS FAKULTETO STUDIJŲ PROGRAMOS Eil. Nr. Pavadinimas Kodas Apimtis ECTS kreditais BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Lietuvių filologija 612X MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Lietuvių filologija 621U ISTORIJOS fakulteto studijų programos Eil. Nr. Pavadinimas Kodas Apimtis ECTS kreditais BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Istorija 612X Taikomoji istorija 612V Europos istorija 612V Katalikų tikyba 612X MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Lietuvos lokalioji istorija 621V Krikščioniškoji antropologinė pedagogika 621V MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS fakulteto studijų programos Eil. Nr. Pavadinimas Kodas Apimtis ECTS kreditais BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Matematika ir informatika 612X Informatika 612X MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Matematika 621Q Informatika 621U FIZIKOS IR TECHNOLOGIJOS fakulteto studijų programos Eil. Nr. Pavadinimas Kodas Apimtis ECTS kreditais BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Fizika ir informacinės technologijos 612X Inžinerija ir technologijos 612H MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Fizika 621F

19 Pagrindinė veikla SOCIALINIŲ MOKSLŲ fakulteto studijų programos Eil. Nr. Pavadinimas Kodas Apimtis ECTS kreditais BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Filosofija 612V Politikos sociologija 612L Paslaugų verslo administravimas 612N Ekonomikos ir verslo pagrindai 612L MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Šiuolaikinė filosofinė antropologija 621V Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas 621N Ugdymo sociologija 62405S Europos kvalifikacijų sąrangos ir Europos aukštojo mokslo kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos ryšių plėtojimas sudaro sąlygas didinti mobilumą ir palengvina mokymosi pasiekimų pripažinimą. Studijų programų lygmeniu aprašant kvalifikacijas naudojami mokymosi pasiekimais pagrįsti metodai ir skatinamas neformalaus mokymosi pripažinimas, remiantis bendraisiais Europos principais, ypač skiriant dėmesį tiems asmenims, kurie labiausiai gali nukentėti nuo nedarbo ar nesaugių įdarbinimo formų, ir kurių atveju toks požiūris galėtų paskatinti mokymąsi visą gyvenimą bei padidinti galimybes patekti į darbo rinką m. Universitetas vykdė I ir II pakopos ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, kokybės vertinimą atliko tarptautiniai ar nacionaliniai ekspertai. 19

20 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita UNIVERSITETO STUDIJŲ PROGRAMŲ KOKYBĖS VERTINIMAS IR AKREDITAVIMAS Eil. Nr. Pavadinimas Kodas Akredituota iki UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETO STUDIJŲ PROGRAMOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Dailės pedagogika 61202M X Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogika 612X (Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas) Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogika (Pradinis ugdymas) 3. Etika 612X S Ankstyvasis ir pradinis muzikinis ugdymas 612X Socialinė pedagogika 612X Teatro pedagogika 61207S141, X Šokio pedagogika 61207S X Muzikos pedagogika 61201M X Psichologija 61206S X13024 MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Šokio edukologija 621X Ikimokyklinė edukologija 621X Pradinis ugdymas 621X Taikomoji etika 621X Švietimo vadyba ir lyderystė 621X Dailės edukologija 621X Muzikos edukologija 621X Socialinis darbas 621L Karjeros projektavimas 621X Edukologija (Specialioji pedagogika) 621X Švietimo kokybės vadyba 621X Teatro meno pedagogika Teikiama SKVC 13. Psichologija (Vystymosi psichologija) 621S ISTORIJOS FAKULTETO STUDIJŲ PROGRAMOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Europos istorija 612V Taikomoji istorija 612V Katalikų tikyba 612X Istorija 612X MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Lietuvos lokalioji istorija 621V Krikščioniškoji antropologinė pedagogika 621V

21 Pagrindinė veikla Eil. Nr. Pavadinimas Kodas Akredituota iki LITUANISTIKOS FAKULTETO STUDIJŲ PROGRAMOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Lietuvių filologija 612X MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Lietuvių filologija 621U FILOLOGIJOS FAKULTETO STUDIJŲ PROGRAMOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Prancūzų filologija 612X Vokiečių filologija 612X Anglų filologija ir kita (prancūzų / rusų / vokiečių) 612Q kalba 4. Lenkų filologija 612X Rusų filologija 612X Rusų filologija ir tarpkultūrinė komunikacija 612U Baltarusių filologija 612X Anglų filologija 612X MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Prancūzų filologija 621R Vokiečių filologija 621R Taikomoji lingvistika ir tarpkultūrinė komunikacija 621Q Anglų filologija 621Q Lenkų filologija 621U Rusų filologija 621U SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETO STUDIJŲ PROGRAMOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Filosofija 61201H Paslaugų verslo administravimas 612N Politikos sociologija 612L Ekonomikos ir verslo pagrindai 612L MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Šiuolaikinė filosofinė antropologija 621V Ugdymo sociologija 621L Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas 621N MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETO STUDIJŲ PROGRAMOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Matematika ir informatika 612X Informatika 612X MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Informatika 621U Matematika 621Q GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETO STUDIJŲ PROGRAMOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Technologijų pedagogika 612X Biologija 612X Biologija 612X Chemija 612X Geografija 62406P

22 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Eil. Nr. Pavadinimas Kodas Akredituota iki MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Technologijų edukologija 621X Biologija 621C Geografija 61206P FIZIKOS IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETO STUDIJŲ PROGRAMOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Inžinerija ir technologijos 612H Fizika ir informacinės technologijos 612X MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Fizika 621F SPORTO IR SVEIKATOS FAKULTETO STUDIJŲ PROGRAMOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Sveikos gyvensenos pedagogika Akreditacija 2009 m., programa ribojama 2. Kūno kultūra 612X MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS 1. Kūno kultūra ir sportas 621C m. naujai parengtos ir Studijų kokybės vertinimo centro akredituotos studijų programos: trys pirmos pakopos (Anglų ir kita užsienio kalba, Paslaugų verslo administravimas ir Europos istorija); dvi antros pakopos (Specialioji pedagogika, Švietimo vadyba ir lyderystė); viena laipsnio nesuteikianti. Dviejų programų akreditacija sustabdyta: bakalauro studijų programa Sveikos gyvensenos pedagogika ir magistrantūros studijų programa Edukologija (Švietimo vadyba, Socialinė pedagogika). Siekiant studijų programų skaičiaus optimizavimo ir vykdant projektą Edukologų rengimo kokybės gerinimas atnaujinant pirmos studijų pakopos programas Vilniaus pedagoginiame universitete (ESF VP1 2.2 priemonė Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K Pareiškėjas VPU. Projekto vykdymo trukmė: ), parengus programą Muzikos edukologija, kurią tarptautinių išorės ekspertų grupė įvertino aukščiausiais balais, buvo sujungtos dvi programų poros Muzika ir Ankstyvasis ir pradinis muzikinis ugdymas, taip pat parengus programą Dailės edukologija, buvo sujungtos Dailės ir Meno istorijos programos. Rengiamos darbo rinkai aktualios naujos programos: 2011 m. parengta ir puikiai SKVC ekspertų įvertinta magistrantūros studijų programa Švietimo vadyba ir lyderystė, 2011 m. Specialiosios pedagogikos magistrantūros studijų programa, teikianti magistro kvalifikacinį laipsnį. Šią programą studijuojantys pedagogai pasirengs darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Artimiausiu metu ketinama parengti Specialiosios pedagogikos bakalauro studijų programą. Reaguojant į darbo rinkos poreikių pokyčius, 2011 m. buvo vykdomos 27 unikalios pirmos ir antros pakopos studijų programos (Taikomoji lingvistika ir tarpkultūrinė komunika- 22

23 Pagrindinė veikla cija, Baltarusių filologija, Rusų filologija ir tarpkultūrinė komunikacija, Informatika, Fizika ir taikomoji kompiuterija, Europos istorija, Taikomoji istorija, Istorija, Lietuvos lokalioji istorija, Krikščioniškoji antropologinė pedagogika, Katalikų tikyba, Kūno kultūra, Kūno kultūra ir sportas, Sveikos gyvensenos pedagogika, Ekonomikos ir verslo pagrindai, Filosofija, Politikos sociologija, Šokio pedagogika, Teatro pedagogika, Etika, Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogika, Šokio edukologija, Dailės edukologija, Psichologija (vystymosi psichologija), Ikimokyklinė edukologija, Taikomoji etika, Švietimo vadyba ir lyderystė) ir atsisakoma neaktualių ar mažai studentų pritraukiančių studijų programų (laipsnio nesuteikiančių Profesinės pedagogikos ir Technologijų edukologijos magistrantūros studijų programų) m. bakalauro laipsnį teikiančios programos keitėsi vis labiau stiprinant edukologinę kryptį. Universitete vykdant bakalauro studijų programas rengiami pedagogai švietimo įstaigoms. Rengiant edukologijos magistrus kuriamos prielaidos edukologijos moksliniam potencialui, kadangi studijų programos plėtoja teorinio mąstymo ir tiriamąją kompetencijas. Taip pat šios programos rengia švietimo ir ugdymo analitikus, konsultantus, vadybininkus, gebančius atlikti itin aukšto lygio kompetencijų reikalaujantį darbą švietimo sistemoje. Vykdomos studijų programos atitinka Universiteto kaip specializuoto edukacinio universiteto modelį ir siekį teikti prioritetą pedagogams ir edukacijos specialistams m. stojimas vyko į 33 pirmos pakopos studijų programas, priskirtas 10-iai studijų krypčių, ir į 31 antros pakopos studijų programą pagal 22 studijų kryptis. Stdijų kryptis 2011 M. PRIĖMIMAS Į PIRMOS PAKOPOS STUDIJŲ PROGRAMAS Studijų programa Nuolatinės (VF / VNF) Ištęstinės (VNF) Technologijos mokslai Mechanikos inžinerija Inžinerija ir technologijos 0/0 4 Iš viso: Humanitariniai mokslai Rusų filologija Rusų kalba 1/0 3 Rusų filologija Rusų filologija ir tarpkultūrinė komunikacija 3/4 3 Istorija Taikomoji istorija 7/13 10 Istorija pagal teritoriją Europos istorija 4/8 0 Filosofija Filosofija 3/4 4 Anglų filologija Anglų filologija ir kita užsienio 16/23 0 (prancūzų, rusų arba vokiečių) kalba Iš viso: 6 34/

24 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Stdijų kryptis Studijų programa Nuolatinės (VF / VNF) Ištęstinės (VNF) Socialiniai mokslai Pedagogika Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogika 45/30 28 Dailės pedagogika 10/7 1 Biologija 34/8 7 Ekologija ir gamtamokslinis ugdymas 6/7 1 (buv. Gamta) Katalikų tikyba 2/6 0 Anglų filologija 42/21 11 Baltarusių filologija 0 0 Lenkų filologija 0 0 Lietuvių filologija 63 3 Prancūzų filologija 5/3 0 Rusų filologija 3/0 3 Vokiečių filologija 8/2 0 Istorija 53/7 7 Matematika ir informatika 18/1 0 Fizika ir informacinės technologijos 0 0 Chemija 3/2 0 Geografija 33/19 14 Informatika 4/3 5 Psichologija 58/14 44 Technologijų pedagogika 5/5 1 Etika 2/2 2 Kūno kultūra 34/ Muzikos pedagogika 26/5 0 Šokio pedagogika 21/8 1 Teatro pedagogika 17/3 0 Socialinė pedagogika 45/24 39 Iš viso: / Ekonomika Ekonomikos ir verslo pagrindai 0/23 48 Sociologija Politikos sociologija 0/13 12 Verslas Paslaugų verslo administravimas 0/16 25 Didžiausią dalį pirmos pakopos studijų programų sudarė pedagogikos krypties programos (26). Populiariausios buvo Kūno kultūros, Psichologijos ir Socialinės pedagogikos studijų programos. Tokios studijų programos kaip Baltarusių filologija, Lenkų filologija, Fizika ir informacinės technologijos buva ne tokios patrauklios stojantiesiems. 24

25 Pagrindinė veikla GAVUSIŲ VALSTYBĖS FINANSAVIMĄ STOJANČIŲJŲ Į PIRMOS PAKOPOS PEDAGOGINES STUDIJAS PASISKIRSTYMAS M VF LEU VF Dėl pirmos pakopos pedagoginių studijų vietų per 2010 m. priėmimą konkuravo 8 universitetinės aukštosios mokyklos, Universitetą pasirinko 596 arba 74,5 proc. valstybės finansavimą gavusių pretendentų m. tokių pasirinkusiųjų buvo 536 (72,4 proc.) Tai rodo, kad mūsų universitetas yra lyderis tarp pedagogus Lietuvoje rengiančių aukštųjų mokyklų. Studijų kryptis 2011 M. PRIĖMIMAS Į ANTROS PAKOPOS STUDIJŲ PROGRAMAS Studijų programa Nuolatinės (VF / VNF) Ištęstinės (VNF) Biomedicinos mokslai Biologija Biologija 6/4 0 Sportas Kūno kultūra ir sportas 6/3 0 Iš viso: 2 12/7 0 Socialiniai mokslai Sociologija Ugdymo sociologija 12/5 0 Socialinis darbas Socialinis darbas 17/19 1 Verslas ir vadyba Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas 14/30 0 Psichologija Psichologija 9/2 0 Edukologija (9) Dailės edukologija 7/6 0 Taikomoji etika 8/2 0 Ikimokyklinė edukologija 10/1 0 Muzikos edukologija 6/0 0 Pradinis ugdymas 9/2 0 Šokio edukologija 8/4 0 Švietimo kokybės vadyba 10/6 0 Technologijų edukologija 8/2 0 Švietimo vadyba ir lyderystė 11/9 0 Švietimas ir ugdymas Karjeros projektavimas 5/0 0 Iš viso: 14 82/

26 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Studijų kryptis Studijų programa Nuolatinės (VF / VNF) Ištęstinės (VNF) Humanitariniai mokslai Prancūzų filologija Prancūzų filologija 4/0 0 Vokiečių filologija Vokiečių filologija 3/0 0 Lietuvių filologija Lietuvių filologija 8/8 0 Lenkų filologija Lenkų filologija 4/0 0 Rusų filologija Rusų filologija 4/0 0 Istorija pagal teritoriją Lietuvos lokalioji istorija 4/3 0 Filosofija Šiuolaikinė filosofinė antropologija 4/1 0 Religijos studijos Krikščioniškoji antropologinė pedagogika 4/1 0 Lingvistika Taikomoji lingvistika ir tarpkultūrinė 4/3 0 komunikacija Anglų filologija Anglų filologija 5/3 1 Iš viso: 10 44/19 1 Fiziniai mokslai Fizika Fizika 9/0 0 Gamtinė geografija Geografija 4/1 0 Matematika Matematika 4/1 0 Informatika Informatika 4/13 0 Iš viso: 4 21/15 0 Remiantis Universiteto statuto nuostatomis, ateityje bus siekiama dar didesnės studijų programų formų įvairovės, jungtinių studijų programų, atitinkančių Europos standartus, teikti daugiau galimybių mokytis visą gyvenimą. Įvedus motyvacinį testą, padaugėjo motyvuotų ir sumažėjo atsitiktinai į Universitetą patekusių studentų. Ataskaitiniu laikotarpiu Studijų direkcijos interneto svetaineje buvo pateiktas teisinių dokumentų, reglamentuojančių studijas ir jų kokybę, sąvadas, skelbiami tyrimai, parengtas studijų programų akreditacijos planas, studijų programų komitetų sudėtis, rotacijos tvarka. 26

27 Pagrindinė veikla AKADEMINĖ INFORMACINĖ SISTEMA. STUDIJŲ DUOMENŲ BAZIŲ ADMINISTRAVIMAS Akademinės informacijos sistemos (AIS) administravimas ir plėtra. Ataskaitiniu laikotarpiu visų Universitete studijuojančių studentų duomenys buvo kaupiami akademinės informacijos sistemos duomenų bazėje. Sukurtas įmokų už studijas apskaitos modulis, pažymų apie studijas formavimo ir spausdinimo modulis, ruošiamas įsakymų modulis. Įmokų už studijas ir pažymų apie studijas moduliai prijungti prie studentų savitarnos sistemos. Vykdomi paruošiamieji studijų programų sudarymo darbai: sudaryti visų studijų programų tinkleliai, rengiami programų dalykų aprašai. 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% 36% 16% 43% 80% 41% LF SKI FF MIF IF GMF FTF UMF SSF SMF 2011 m. gruodþio 31 d. pateiktø áais studijø programø I ir II kurso dalykø % 73% 82% 37% 31% 26% AIS duomenų bazės informacija periodiškai teikiama išorinėms duomenų bazėms ir registrams: Studentų registrui, Valstybinei ligonių kasai, Švietimo ministerijos Informacinių technologijų centro švietimo valdymo informacinei sistemai. Diplomų ir priedėlių duomenų bazės administravimas. Parengta ir atspausdinta 2800 diplomų ir priedėlių. Priėmimo į bakalauro ir magistrantūros studijas administravimas. DB suderinta su 2011 m. priėmimo į bakalauro ir magistrantūros studijas taisyklėmis. Parengtos ataskaitos ir įsakymas apie priėmimą. Elektroninių studijų centras (ESC). Siekiant tobulinti elektroninių studijų veiklą nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. buvo panaikintas Audiovizualinės technikos centras ir įsteigtas Elektroninių studijų centras (ESC), pavaldus Studijų direkcijai. Centro pagrindiniai uždaviniai: administruoti Universiteto virtualią mokymosi aplinką; organizuoti mokymus ir teikti konsultacijas elektroninių studijų srityje; užtikrinti Universiteto elektroninių studijų techninės 27

28 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita bazės funkcionavimą; atlikti elektroninių mokymosi išteklių, reikalaujančių specifinės įrangos, kūrimo ir kėlimo į serverius darbus; vystyti elektroninių studijų organizavimui reikalingų technologinių priemonių modernizavimą, diegimą ir plėtrą Universitete. ESC nuolat vykdė konsultacijas bei teikė pagalbą rengiant mokomąją medžiagą virtualiai aplinkai ir interaktyvioms lentoms, padėjo kitų įstaigų lektoriams vesti mokymus Universiteto dėstytojams. Leidyklos Šviesa mokymo centro lektoriai ugdė informacinių technologijų naudojimo ir ugdymo aplinkos kūrimo kompetencijas dviejuose seminaruose po 18 valandų. Kursus baigė 34 Universiteto dėstytojai. Universitete veikia šešios virtualios mokymo aplinkos. Matematikos ir informatikos fakultetas administravo Atvirą informatikos mokytojų VMA. Šioje aplinkoje dirbo 380 vartotojų pavasario ir 430 vartotojų rudens semestro metu. ESC administravo: Ugdymo įstaigų vadovų kvalifikacijai tobulinti švietimo vadybos klausimais VMA, Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos VMA, Švietimo vadybos magistrantūros studijų VMA, Ekonomikos ir verslo pagrindų VMA, Lietuvos edukologijos universiteto VMA. Šioje aplinkoje dirbo 1685 vartotojai pavasario ir 1930 vartotojų rudens semestro metu. MOKOMOSIOS MEDŽIAGOS VIRTUALIOJE MOKYMO APLINKOJE VMA.VPU.LT PERŽIŪRŲ SKAIČIAUS KAITA M Universitete nuo 2007 m. veikia Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklo, jungiančio daugiau nei 60 švietimo ir mokslo institucijų, vaizdo studija. Studijoje 2011 m. vyko 23 ryšio seansai vaizdo konferencijų būdu (dėstytojų paskaitos magistrantams, LieDM asociacijos ir 28

29 Pagrindinė veikla LieDM korporacijos renginiai). Į ESC vaizdo serverį buvo įrašytos 93 akad. valandų trukmės paskaitos, skirtos Socialinės komunikacijos instituto magistrantams, ir 4 akad. valandų trukmės paskaitos, skirtos Ugdymo mokslų fakulteto bakalaurams. Spręstinos problemos: 1. Šiuo metu virtualiai mokymo aplinkai naudojami senesnės kartos serveriai, kurių palaikymas jau baigėsi. Prisijungus vienu metu didesniam studentų skaičiui, stringa serverių darbas. Būtina atnaujinti techninę bazę, diegiant naujausias technologijas. Virtualizacija tai technologija, kuri užtikrina kelių operacinių sistemų veikimą, vienu metu padalydama kompiuterio išteklius. Įdiegus šią technologiją į vieną galingą serverių komplektą, sumažėtų ne tik fizinių serverių skaičius, bet ir su vieta, energija ir tvarkymu susijusios išlaidos, būtų užtikrintas didesnis lankstumas. 2. Būtina plėsti nuotolinių studijų dalykų (modulių) skaičių, juos akredituoti pripažįstant studijų dalyką tinkamu nuotoliniam kontaktiniam darbui. 3. Universiteto virtualioje aplinkoje būtina didinti Erasmus programos ir kitiems užsienio studentams skirtų studijų dalykų (modulių) skaičių. 4. Vykdant nuotolines studijas plačiau taikyti paskaitų bei kitų edukacinių renginių vaizdo įrašus. KARJEROS CENTRAS Karjeros centras (KC), siekdamas prisidėti prie studijų kokybės tobulinimo ir gerinimo, taip pat siekdamas teikti išsamią informaciją apie karjeros galimybes, įgijus konkrečios studijų programos aukštąjį išsilavinimą, nuo 2011 m. pradėjo vykdyti Universiteto absolventų karjeros ilgalaikę stebėseną. Absolventų karjeros stebėsenos tikslas įvertinti mokslo ir studijų sistemos atitiktį visuomenės ir ūkio poreikiams m. gegužės birželio mėn. KC gavo 822 absolventų sutikimą naudoti jų duomenis karjeros stebėsenos tikslais. Duomenys gaunami iš įvairių valstybinių, tarpžinybinių, institucinių bei lokalių registrų ir informacinių sistemų. Duomenų rinkimo laikotarpis 5 metai po aukštosios mokyklos baigimo. Praėjus 5 metų duomenų rinkimo laikotarpiui visi surinkti asmens duomenys bus nuasmeninti m. kovo 14 d. Rektorato posėdyje pristatyti Universiteto absolventų apklausos rezultatai m. spalio lapkričio mėn. absolventams buvo išsiųstos 1288 anketos (195 anketos nepasiekė adresatų), grįžo 91 užpildyta anketa. Daugiausiai atsakymų gauta iš SKI, IF ir LF absolventų. Jų buvo klausiama: kokią studijų programą baigė, kokioje srityje dirba, ar baigta studijų programa atitiko jų profesinius poreikius, kokie gebėjimai yra svarbūs jų profesinėje veikloje, kokie universiteto bendradarbiavimo su būsimaisiais darbdaviais būdai padėtų absolventui adaptuotis pirmojoje darbo vietoje, ir ką jie siūlytų keisti. Gautų anketų analizė pa- 29

30 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita rodė, kad 33 proc. respondentų dirba švietimo ir ugdymo srityje (6,6 proc. užsiima moksline veikla); 51,7 proc. respondentų įvardijo, kad jų baigta studijų programa atitiko arba greičiau atitiko profesinius poreikius. Svarbiausi išskirti gebėjimai analitinės veiklos ir sistemiško mąstymo (8,9 proc.), bendradarbiavimo ir komunikacijos (8,7 proc.). Praktikos organizavimas būsimo darbdavio institucijoje (78,02 proc.) ir bendri Universiteto bei institucijų projektai labiausiai padėtų adaptuotis, absolventų manymu, pirmojoje darbo vietoje. 47,4 proc. respondentų balsavo už studijų turinio keitimą, 29,8 proc. už studijų proceso, 14 proc. už Universiteto veiklos, o 8,8 proc. už dėstytojų kompetencijos kėlimą. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Universiteto dėstytojai pradėjo lankyti profesinio tobulėjimo mokymus Asmeninės karjeros valdymo patirtinė studija ir Asmeninės karjeros valdymo gebėjimų lavinimas m. gegužės 5 7 d. Universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija Švietimo inovacijos kūrybinės visuomenės plėtrai. Tai kasmetinis Europos mokytojų rengimo asociacijos (angl. Association for Teacher Education in Europe, ATEE) susitikimas, skirtas diskusijoms apie švietimo politikos ir pedagogų rengimo aktualijas m. Universitetas tapo tikruoju ATEE nariu įsiliejo į profesinę asociaciją, vienijančią aukštąsias mokyklas iš daugiau nei 40 valstybių. ATEE Spring University 2011 konferencijoje Švietimo inovacijos kūrybinės visuomenės plėtrai dalyvavo 68 dalyviai iš 8 pasaulio šalių: Lietuvos, Latvijos, Ispanijos, Italijos, Kazachstano, Moldavijos, Tailando ir JAV. Bendradarbiaujant su Lietuvos darbo birža ir su Švietimo informacinių technologijų centru, kaupiama informacija apie absolventų įsidarbinimą m., apie pensinio amžiaus mokytojus, dirbančius Lietuvos mokyklose, apie baigusius mūsų universitetą ir Lietuvos mokyklose dirbančius direktorius, mokytojus. Karjeros centro interneto svetainėje nuolat skelbiama informacija apie darbo ir praktikos pasiūlymus. Siekiant įgyvendinti tarptautinių praktikų ir stažuočių modelį pagal projekto Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų tarptautinių praktikų / stažuočių vykdymo modelio kūrimas vykdomą m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto Mokymasis visą gyvenimą VP1-2.2-ŠMM-08-V priemonę Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra, 2011 m. buvo pasirašyta konsorciumo sutartis. 30

31 Pagrindinė veikla TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS IR JUDUMAS Plečiant numatytą Universiteto tarptautiškumą mokslo, studijų, institucinėje ir kitose srityse, 2011 m. buvo mezgami nauji kontaktai ir intensyvinamas jau vykstantis bendradarbiavimas su Europos Sąjungos ir kitų šalių universitetais. Įgyvendinant Europos Sąjungos geros kaimynystės politiką, buvo plečiamas bendradarbiavimas su kaimyninėmis posovietinės erdvės šalimis, padedant joms integruotis į Europinę erdvę. Pasirašytos dvi naujos tarpuniversitetinio bendradarbiavimo sutartys su Ukrainos aukštojo mokslo institucijomis Odesos I. Mečnikovo nacionaliniu universitetu ir Černovcų J. Fedkovičiaus nacionaliniu universitetu m. pagal dvišales bendradarbiavimo sutartis į užsienio aukštąsias mokyklas išvyko 94 dėstytojai / darbuotojai ir 84 studentai, iš užsienio aukštųjų mokyklų atvyko 71 dėstytojas / darbuotojas ir 143 studentai. Toliau sėkmingai vystyta Erasmus programos veikla sudarant dvišales sutartis, efektyviau koordinuojant atvykusių studentų studijų veiklą, organizuojant jų kultūrinę-pažintinę laisvalaikio programą m. įgyvendinant Erasmus mainų programą sudaryta ir pratęsta 31 nauja tarptautinio dvišalio bendradarbiavimo sutartis su Europos Sąjungos aukštojo mokslo institucijomis. Iš viso Universitetas yra sudaręs 114 Erasmus dvišalio bendradarbiavimo sutarčių su Europos erdvės aukštojo mokslo įstaigomis. Nepaisant to, kad mūsų universiteto studijų prioritetinė kryptis edukologija, ir daugiausia naujos sutartys yra susijusios su Ugdymo mokslų fakulteto vykdomomis studijų programomis, šiais metais nemažai naujų bendradarbiavimo sutarčių sudarė Fizikos ir technologijos, Filologijos, Sporto ir sveikatos, taip pat Gamtos mokslų fakultetai. Buvo pasirašytos sutartys su aukštai reitinguojamais Europos universitetais Švedijoje (Lundo universitetas) ir Belgijoje (Briuselio laisvasis universitetas), taip pat su Islandijos universitetu bei universitetais Danijoje ir Norvegijoje. Šiais metais, užmezgant kontaktus ir pasirašant sutartis, daug prisidėjo Ugdymo mokslų fakulteto Muzikos katedros docentė J. Lasauskienė ir Fizikos ir technologijos fakulteto Fizikos ir informacinių technologijų katedros profesorius G. Gaigalas. Pagal Erasmus mainų programą 2011 m. išvyko 40 Universiteto dėstytojų / darbuotojų ir 116 studentų, atvyko 67 dėstytojai / darbuotojai ir 31 studentas. Bendradarbiauta vykdant atskirų Universiteto padalinių Mokymosi visą gyvenimą programos projektinę veiklą Comenius, Erasmus, Leonardo da Vinci, Nord Plus ir kt m. buvo palaikomi glaudūs ryšiai ir su įvairių užsienio šalių ambasadomis, ir Lietuvoje reziduojančiais ambasadoriais, jie buvo kviečiami į Universitete vykstančius rengi- 31

32 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita nius. Mūsų universiteto mokslininkai ir meninkai taip pat buvo kviečiami dalyvauti ambasadų renginiuose ir bendruose projektuose. UNIVERSITETO STUDENTŲ TARPTAUTINIS JUDUMAS Universitetas aktyviai skatina studentų judumą ir noriai bendradarbiauja priimdamas užsienio šalių studentus m. Universitete studijavo 248 užsienio studentai, iš jų nuolatines studijas pasirinko 26, o trumpalaikių dalinių studijų ir praktikų atvyko 222 studentai m. iš 239 užsienio studentų 205 studentai atvyko trumpalaikių dalinių studijų, 34 studentai pasirinko nuolatines studijas. Užsienio studentų procentas nuo bendro studentų skaičiaus per pastaruosius dvejus mokslo metus siekė 2,57 proc. Universitetas ketvirtoje vietoje tarp Lietuvos Rytų regiono aukštųjų mokyklų. Pagrindines užsienio studentų grupes sudaro atvykstantys pagal Erasmus mainų programą, pagal dvišalio bendradarbiavimo sutartis ir studijuojantys / norintys studijuoti pagal nuolatines studijų programas. Pagal Erasmus mainų programą kiekvienais metais atvyksta vidutiniškai 38 studentai iš įvairių Europos Sąjungos šalių, taip pat ir Turkijos. Jie turi galimybę pasirinkti studijų programas, siūlančias modulius anglų ir kitomis kalbomis. Ataskaitiniais metais buvo parengtas ir siūlomas 221 kursas anglų / lenkų / prancūzų / rusų kalbomis. Pagal dvišalio bendradarbiavimo sutartis daugiausia studentų atvyksta iš Heidelbergo pedagoginio universiteto (Vokietija) apie 30 studentų kiekvienais metais, iš Vroclavo universiteto (Lenkija) apie 40 studentų, iš Baltarusijos valstybinio pedagoginio M. Tanko universiteto kasmet atvyksta apie 20 studentų. Pastaraisiais metais užsimezgė glaudus bendradarbiavimas su Kazachstano nacionaliniu Abajaus pedagoginiu universitetu trumpalaikių studijų atvyko 16 bakalauro studentų. Ugdymo mokslų fakultete vieną semestrą studijavo 4 magistrantės iš Kazachstano m. į mūsų universitetą atvyko 2 studentės iš tolimojo dvišalio bendradarbiavimo partnerio Pietų Korėjos Kyung Hee universiteto. STUDENTŲ VIZITŲ STATISTIKA PAGAL DVIŠALIO BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS Aukštoji mokykla Šalis Atvyko Išvyko Iš viso: Baltarusijos valstybinis M. Tanko pedagoginis Baltarusija universitetas Kazachstano nacionalinis pedagoginis Abajaus Kazachija universitetas Kyung Hee universitetas Pietų Korėja 2-2 Varšuvos universitetas Lenkija 1-1 Vroclavo universitetas Lenkija

33 Pagrindinė veikla Aukštoji mokykla Šalis Atvyko Išvyko Iš viso: Maskvos valstybinis Rusija 3-3 M. Lomonosovo universitetas Gerceno valstybinis pedagoginis universitetas Rusija 5-5 Baltijos federalinis I. Kanto universitetas Rusija Nacionalinis M. P. Dragomanovo pedagoginis Ukraina universitetas Heidelbergo pedagoginis universitetas Vokietija Iš viso: Lentelėje pateikti statistiniai duomenys rodo, kad intensyviausias studentų tarptautinis judumas vyko su Vroclavo universitetu, Baltijos federaliniu I. Kanto universitetu, Heidelbergo pedagoginiu universitetu, Baltarusijos valstybiniu M. Tanko pedagoginiu universitetu ir Kazachstano nacionaliniu pedagoginiu Abajaus universitetu. Apibendrinant darytina išvada, kad reikėtų labiau skatinti studentus vykti pagal dvišalio bendradarbiavimo sutartis ir stengtis išlaikyti paritetą tarp atvykstančių ir išvykstančių studentų skaičiaus. BENDRA UNIVERSITETO STUDENTŲ IŠVYKŲ IR UŽSIENIO STUDENTŲ VIZITŲ STATISTIKA PAGAL VEIKLOS RŪŠIS Veiklos rūšis LEU studentai Užsienio studentai Moksliniai kursai (liet. k.) - 26 Mokslinės konferencijos 2 - Kita mokslinė veikla 12 2 Studijų vizitai LLP / Erasmus programos mobilumo įgyvendinimas (studentų studijos / praktikos) EILC Erasmus intensyvūs lietuvių kalbos kursai - 22 Trumpalaikiai studijų / praktikų vizitai Projektų vizitai ES LLP projektų mobilumo įgyvendinimas (Erasmus, 18 - Comenius, Grundvig, Arion, Leonardo da Vinci ir kt.) ir kt. projektų vykdymas Monitoringo vizitai Administravimo ir monitoringo vizitai 3 18 Kultūriniai mainai Iš viso: 581 vizitas ES aukštojo mokslo tarptautinio bendradarbiavimo Mokymosi visą gyvenimą programa ir jos paprogramė, skirta aukštojo mokslo mobilumui Erasmus, išlieka viena reikšmingiausių ir palankiausių svertų plėtojant Universiteto tarptautinę veiklą ir skatinant tarptautinį Universiteto studentų judumą. Aktyviausiai dalyvaujantys ir daugiausiai studentų išsiunčiantys ir priimantys Filologijos, Ugdymo mokslų, Istorijos, Gamtos mokslų fakulte- 33

34 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita tai. Nuo 2009 m. Universitetas turi išplėstinę Erasmus chartiją ir gali siųsti studentus ne tik studijuoti, bet ir atlikti praktikos. Per pastaruosius penkerius metus pagal Erasmus mainų programą vidutiniškai išvykdavo 100 studentų studijuoti ir / arba atlikti praktikos užsienio šalyse m. pagal Erasmus mainų programą išvyko 116 studentų (92 studentai studijuoti ir 24 atlikti praktikos), atvyko 31 studentas. DETALUS IŠVYKUSIŲ IR ATVYKUSIŲ STUDENTŲ PASISKIRSTYMAS TARP UNIVERSITETO FAKULTETŲ IR INSTITUTŲ FF SMF SKI GMF UMF IF FTF SSF LF MIF Atvykę LLP/Erasm us studentai Išvykę LLP/Erasm us studentai Išsiskiria Erasmus studentų mainų programos lyderis Filologijos fakultetas. Taip pat aktyvūs studentų mainų programos dalyviai Gamtos mokslų, Ugdymo mokslų, Istorijos, Socialinių mokslų ir Lituanistikos fakultetai, Socialinės komunikacijos institutas. Ne tokie aktyvūs tradiciškai išlieka Matematikos ir informatikos ir Fizikos ir technologijos fakultetai. Kaip ir ankstesniais metais, išlieka neigiamas balansas tarp atvykusių ir išvykusių studentų skaičiaus, pirmųjų nenaudai. Viena vertus, teigiamas išvykų balansas liudija mūsų studentų aktyvumą ir norą dalyvauti tarptautinėse mainų programose, kita vertus, tai rodo nepakankamą studijų programų skaičių užsienio kalbomis, kad programas būtų galima siūlyti studijuoti atvykstantiems studentams. 34

35 Pagrindinė veikla ATVYKUSIŲ IR IŠVYKUSIŲ STUDENTŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL ŠALIS Čekija Atvykę studentai Lenkija Slovakija Turkija Vokietija Portugalija Italija Prancūzija Vengrija Pagal Erasmus mainų programą į Universitetą 2011 m. atvyko studentai iš 9 šalių. Daugiausia studentų sulaukėme iš kaimyninės Lenkijos, Turkijos, Čekijos, keleto studentų iš Italijos, Portugalijos, Vokietijos, Slovakijos ir Vengrijos. Palyginti su 2010 m., atvykusių studentų geografija pasikeitė labai nežymiai Išvykę studentai Išvykusių studentų geografija žymiai platesnė nei atvykusiųjų. Mūsų studentai vyko į 21 šalį, populiariausios jų Turkija ir pietų ir vidurio Europos šalys Italija, Ispanija, Portugalija, Malta, Slovėnija, Slovakija. 35

36 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Universiteto vykdomos judumo skatinimo politikos teigiami rezulatai atsispindi pačių studentų vertinimuose. Studentai aiškiai pažymi, kad įgyta tarptautinė patirtis ir pažintis su užsienio šalių švietimo sistemomis yra svarbiausi teigiami akademinių mainų programų aspektai. Tarpkultūrinio ir tarpetninio dialogo kūrimas, skatinimas, atvirumas sau ir kitiems, lankstumas, gebėjimų prisitaikyti skirtingose aplinkose ugdymas, užsienio kalbos žinių gerinimas yra pagrindiniai gebėjimai, ugdomi dalyvaujant akademinių mainų programose. Studijų kokybės gerinimo prasme, naujos naudingos literatūros skaitymas originalo kalba, paskaitų lankymas ir aktyvus dalyvavimas jose teikia studentams naujų specialybės žinių, plečia akiratį, ugdo tarpkultūrinės komunikacijos kompetencijas, teikia žinių apie šalį, kurioje jie studijuoja / atlieka praktiką. Dar viena sudėtinė Erasmus programos dalis mūsų universiteto organizuojami intensyvūs lietuvių kalbos vasaros kursai (EILC). Ataskaitiniais metais jau septintą kartą lietuvių kalbą studijavo, su Lietuvos kultūra ir istorija susipažino 22 užsienio studentai. Šis įdirbis duoda savo rezultatų: šiais metais daugiametė EILC kursų koordinatorė Lituanistikos fakulteto Lietuvių kalbos didaktikos katedros asistentė V. Leonavičienė buvo išrinkta Erasmus ambasadore ir deleguota atstovauti Lietuvai Europos Sąjungos Erasmus programos 25-mečio renginiuose. V. Leonavičienė Europos Sąjungos Erasmus programos 25-mečio renginiuose 36

37 Pagrindinė veikla TARPTAUTINIS UNIVERSITETO DĖSTYTOJŲ IR TYRĖJŲ JUDUMAS Universiteto dėstytojų tarptautinis judumas vyko pagal dvišalio tarpuniversitetinio bendradarbiavimo sutartis, Erasmus mainų programą bei kitas mokslo ir projektinės veiklos programas. Atskirai galima būtų išskirti tarptautinę ekspertinę veiklą, rodančią mūsų universiteto dėstytojų ir tyrėjų mokslinių pasiekimų lygį ir užsienio institucijų pripažinimą. Per 2011 m. Universiteto dėstytojai / darbuotojai surengė 471 vizitą, iš užsienio institucijų dėstytojai / darbuotojai į Universitetą atvyko 291 vizito, iš viso įvyko 762 vizitai. Daugiausia Universiteto dėstytojai vyko į mokslines konferencijas, simpoziumus, kongresus ir forumus, t. y. į mokslinius renginius, kuriuose pristatė savo mokslinių tyrimų rezultatus ir dalijosi savo gerąja profesine patirtimi. Pakankamai daug dėstytojų / darbuotojų vyko projektų, administravimo ir monitoringo vizitų. Detali Universiteto ir užsienio dėstytojų / darbuotojų vizitų statistika pagal veiklos rūšis pateikiama lentelėje. Dėstytojų / darbuotojų išvykos pagal veiklos rūšis Veiklos rūšis LEU Užsienio Mokslo vizitai Mokslinės stažuotės Moksliniai seminarai 13 - Kvalifikacijos kėlimo kursai 11 - Mokslinės konferencijos, simpoziumai, kongresai, forumai Ekspertinė veikla 15 1 Kita mokslinė veikla 39 1 Studijų vizitai Paskaitų skaitymas LLP / Erasmus programos mobilumo įgyvendinimas (dėstytojų, personalo) Projektų vizitai ES LLP projektų mobilumo įgyvendinimas (Erasmus, 80 2 Comenius, Grundvig, Arion, Leonardo da Vinci ir kt.) ir kt. projektų vykdymas Monitoringo vizitai Administravimo ir monitoringo vizitai Kultūriniai mainai Meno kolektyvų vizitai Iš viso: 762 vizitai Pagal dvišalio tarpuniversitetinio bendradarbiavimo sutartis išvyko 94 dėstytojai / darbuotojai ir atvyko 71 dėstytojas / darbuotojas. Dėstytojai / darbuotojai, kaip ir studentai, daugiausia vyko į kaimyninės Lenkijos (47 vizitai), Baltarusijos (22 vizitai), Rusijos (21 vizitas) aukštąsias mokyklas. Pažymėtina, kad ataskaitiniais metais pirmą kartą buvo vykstama į Kazachstano nacionalinį Abajaus pedagoginį universitetą: trys dėstytojai vyko skaityti paskaitų, dar du profesoriai vadovauti daktaro darbams. Daugiausiai svečių sulaukėme iš 37

38 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Lenkijos (28 vizitai), Ukrainos (15 vizitų), Rusijos (8 vizitai), Baltarusijos ir Latvijos universitetų (po 7 vizitus). DVIŠALIO TARPUNIVERSITETINIO DĖSTYTOJŲ / DARBUOTOJŲ BENDRADARBIAVIMO STATISTIKA Aukštoji mokykla Šalis Išvyko Atvyko Iš viso: Baltarusijos valstybinis M. Tanko pedagoginis Baltarusija universitetas Gardino J. Kupalos pedagoginis universitetas Baltarusija Baltarusijos valstybinis kūno kultūros Baltarusija 2-2 universitetas Kazachstano nacionalinis pedagoginis Abajaus Kazachija universitetas Rygos vadybos ir švietimo akademija Latvija Varšuvos universitetas Lenkija Vroclavo universitetas Lenkija Krokuvos pedagoginis universitetas Lenkija Maskvos valstybinis Rusija 1-1 M. Lomonosovo universitetas Maskvos miesto pedagoginis universitetas Rusija Gerceno valstybinis pedagoginis universitetas Rusija Baltijos federalinis I. Kanto universitetas Rusija Nacionalinis M. P. Dragomanovo pedagoginis Ukraina universitetas Černovcų Jurijaus Fedkovičiaus nacionalinis Ukraina universitetas Heidelbergo pedagoginis universitetas Vokietija Iš viso: Erasmus programos dėstytojų ir personalo mobilumo situacija išliko stabili. Į užsienio universitetus skaityti paskaitų išvyko 34 Universiteto dėstytojai ir 6 personalo darbuotojai, o iš užsienio universitetų atvyko 43 dėstytojai ir 24 personalo darbuotojai. Matyti ryškus personalo darbuotojų judumo aktyvėjimas atvykstančių personalo darbuotojų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo beveik dvigubai. Tai rodo kaimyninių šalių (daugiausia personalo darbuotojų sulaukėme iš kaimyninės Lenkijos) universitetų personalo susidomėjimą mūsų universiteto administravimo gerąja patirtimi. Vykti vizitų skatina teigiami kolegų, ankstesniais metais grįžusių iš Erasmus programos personalo mobilumo stažuočių Universitete, atsiliepimai. Atskirų Universiteto padalinių ir užsienio dėstytojų dalyvavimą Erasmus programos mainuose rodo žemiau pateikta diagrama. 38

39 Pagrindinė veikla FF GMF SKI LF FTF SSF UMF SMF IF MIF Atvykę LLP/Erasm us dėstytojai Išvykę LLP/Erasm us dėstytojai Dėstytojų mobilumo programos lyderiai Filologijos ir Ugdymo mokslų fakultetai. Pakankamai nemažas Gamtos mokslų fakulteto ir Socialinės komunikacijos instituto dėstytojų judumas. Kituose fakultetuose judumas pagal Erasmus mainų programą yra labai menkas arba apskritai nevyksta. Universitetas aktyviai dalyvauja įvairių užsienio šalių finansuojamose mainų programose. Ataskaitiniais metais Universitete pagal Fulbright mainų programą dirbo biologijos profesorius J. J. Trimble iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Jis ne tik dėstė ir konsultavo Gamtos mokslų fakulteto studentus, bet ir inicijavo modernios molekulinės biologijos laboratorijos įkūrimą. Filologijos fakultete pagal Vokietijos DAAD programą jau kelerius metus dirba dr. M. Breckle. Visi atvykę profesoriai ir dėstytojai teigiamai veikia Universiteto studijų ir mokslo proceso organizavimą, dalijasi gerąja profesine patirtimi su kolegomis dėstytojais ir studentais, kartu gerindami Universiteto studijų kokybę. IŠVADOS Analizuojant 2011 m. kiekybinius duomenis, galima pastebėti teigiamas tarptautinio judumo tendencijas: pasirašytos dvi naujos dvišalio tarpuniversitetinio bendradarbiavimo sutartys, o Erasmus dvišalio bendradarbiavimo sutarčių skaičius išaugo nuo 90 iki 114. Bendras Universiteto akademinės bendruomenės narių išvykų skaičius, palyginti su 2010 m., išaugo nuo 760 iki 825 vizitų, padidėjo ir dėstytojų / darbuotojų išvykų skaičius (nuo 409 vizitų 2010 m. iki 471 vizito 2011 m.), ir studentų (nuo 351 iki 354 vizitų). Pagal dvišales tarpuniversitetinio bendradarbiavimo sutartis išvykų skaičius taip pat išaugo ir dėstytojų (nuo 56 vizitų 2010 m. iki 94 vizitų 2011 m.), ir studentų (nuo 55 vizitų 2010 m. iki 74 vizitų 2011m.). Išvykos 39

40 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita pagal Erasmus mainų programą išaugo nežymiai (3 dėstytojų vizitais), tačiau bendras Erasmus programos dalyvių (išvykstančių ir atvykstančių) skaičius beveik pasiekė aukščiausią 2008 m. turėtą rodiklį (žr. Erasmus programos plėtros tendencijos m. diagramą). ERASMUS PROGRAMOS PLĖTROS TENDENCIJOS M Pers.mob. Išv. dėstytojai Išv. studentai Atv. dėstytojai Atv. studentai Viso Vertinant 2011 m. duomenis, galima daryti išvadą, kad kol kas tarptautinis studentų judumas dar yra nepakankamas. Nors bendras studentų išvykų skaičius, ir išvykų skaičius pagal Erasmus mainų programą yra didesnis nei studentų, atvykstančių iš užsienio aukštojo mokslo institucijų, tačiau išvykų skaičius pagal dvišalio tarpuniversitetinio bendradarbiavimo sutartis yra mažesnis, palyginti su atvykstančiais. Ateityje reikėtų siekti studentų vizitų pariteto. Nepaisant sėkmingo bendradarbiavimo su Vroclavo universitetu, Baltarusijos valstybiniu M. Tanko pedagoginiu universitetu, Heidelbergo pedagoginiu universitetu, Kazachijos nacionaliniu pedagoginiu Abajaus universitetu, vis dar nepakankamai išnaudojamos likusios dvišalio bendradarbiavimo sutartys, stebimas bendrų mokslinių projektų trūkumas. Būtina toliau plėtoti dvišalį bendradarbiavimą, ieškant naujų partnerių, ypač iš Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos aukštojo mokslo įstaigų. Reikia toliau siekti, kad kiekviename fakultete ir institute būtų parengta kuo daugiau kursų užsienio kalbomis, kad juos galėtų rinktis pagal Erasmus mainų programą atvykstantys studentai. Tokiu būdu atsirastų papildomų galimybių daugiau pritraukti užsienio studentų ir kartu išlaikyti pusiausvyrą tarp atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų ir tikėtis didesnio studentų mainų programos finansavimo. Būtina didinti konkrečių padalinių tarptautinės veiklos interesus mokslinėje, studijų ir projektų srityse, kviesti ir skatinti juos aktyviau dalyvauti tarptautinėje veikloje. Visa tai leistų į tarptautinio bendradarbiavimo veiklas įtraukti daugiau iki šiol nepakankamai aktyvių Universiteto padalinių dėstytojų ir studentų. 40

41 MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA MOKSLI N Ė IR MENINĖ VE I KLA UNIVERSITETO MOKSLINĖS IR MENINĖS VEIKLOS PASIEKIMAI IR PRIPAŽINIMAS 1. Universitetui suteikta jungtinės edukologijos krypties (07S) doktorantūros ir humanitarinių mokslų srities filologijos (04H) ir menotyros (03H) krypčių doktorantūros teisė. Nuo 2011 m. edukologijos krypties mokslo doktorantūros studijas Universitetas vykdo kartu su Kauno technologijos, Šiaulių universitetais ir Lietuvos kūno kultūros akademija, filologijos krypties mokslo doktorantūros studijas su Mykolo Romerio universitetu. Menotyros krypties doktorantūros studijas Universitetas vykdo kaip Vytauto Didžiojo universiteto partneris. 2. Universiteto rektoriui akad. A. Gaižučiui suteiktas Krokuvos pedagoginio universiteto garbės daktaro vardas. 3. Lituanistikos fakulteto profesorius V. Martinkus tapo Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijos laureatu. 4. Filologijos fakulteto docentei L. Plygavkai suteiktas Baltarusijos Respublikos nusipelniusio švietimo darbuotojo garbės vardas. 5. ŠMM organizuotame Švietimo vizijos konkurse Ugdymo mokslų fakulteto pateiktas darbas Atsakingai ir kūrybiškai besimokanti visuomenė nominuotas premija. Švietimo vizijos rengėjai: prof. habil. dr. M. Barkauskaitė, prof. habil. dr. E. Martišauskienė, prof. dr. O. Monkevičienė, dr. A. Brandišauskienė, doc. dr. L. Jašinauskas, doc. dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė, dokt. R. Nedzinskaitė, dokt. K. Viršulienė, dr. S. Neifahas. Švietimo vizijos konkurso premijos už scenarijų Atsakingai ir kūrybiškai besimokanti visuomenė skirtos Ugdymo mokslų fakulteto prof. O. Monkevičienei ir dr. S. Neifahui. 6. Ugdymo mokslų fakulteto dėstytojas režisierius C. Graužinis apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi už spektaklio Nutolę toliai, pagal P. Širvio poeziją, režisūrą. Spektaklis pelnė metų nacionalinės dramaturgijos spektaklio nominaciją. 7. Ugdymo mokslų fakulteto dėstytojas V. Kontrimas apdovanotas nacionaline D. Tamulevičiūtės kultūros ir meno premija ir Auksiniu scenos kryžiumi už vaidmenį spektaklyje Nutolę toliai. 8. Ugdymo mokslų fakulteto docentui kompozitoriui docentui V. Augustinui skirta I premija už kūrinį chorui Cantate Domino ir II premija už kūrinį chorui Put such a 41

42 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita madness away far from me, O, Lord LLKC rengtame Lietuvos kompozitorių chorinių kūrinių konkurse. 9. Ugdymo mokslų fakulteto docentei L. Kisielienei skirta I premija jaunimo šokių kategorijoje už šokio Užaugs vėl ąžuolai choreografiją, I premija moksleivių šokių kategorijoje už šokio Ąžuolyno polka choreografiją ir II premija moksleivių šokių kategorijoje už šokio Pukietka choreografiją Lietuvos liaudies kultūros centro naujų liaudies šokių 2011 m. konkurse. 10. Sporto ir sveikatos fakulteto dėstytojas A. Šatas apdovanotas: 11. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės medaliu Už sporto pergales ; 12. Kūno kultūros ir sporto departamento Sporto garbės kryžiumi už nuopelnus Lietuvos sportui; 13. Kūno kultūros ir sporto departamento Lietuvos nusipelniusio trenerio garbės ženklu už darbą su neįgaliais sportininkais; 14. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prizu už nuopelnus olimpizmui. 15. Sporto ir sveikatos fakulteto profesoriui J. Skernevičiui Kūno kultūros ir sporto departamentas suteikė nusipelniusio Lietuvos Respublikos kūno kultūros darbuotojo vardą. 16. Fizikos ir technologijos fakulteto dėstytojui dr. M. Franckevičiui už darbą Sužadintos būsenos dinamika PPI ir PAMAM dendrimeruose funkcionalizuotuose fotochrominiais junginiais paskirta Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso premija. 17. Istorijos fakulteto Lietuvos istorijos katedros dėstytojui dr. V. Seleniui paskirta Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų stipendija m. MOKSLINIŲ TYRIMŲ SRITYS IR KRYPTYS 2011 m. Universitete buvo vykdomi 5 mokslo sričių ir 21 krypties moksliniai tyrimai: socialinių mokslų (S 000) srities edukologijos (07 S), sociologijos (05 S), ekonomikos (04 S), psichologijos (06 S) krypčių moksliniai tyrimai; humanitarinių mokslų (H 000) srities filosofijos (01 H), teologijos (02 H), menotyros (03 H), filologijos (04 H), istorijos (05 H), etnologijos (07 H) krypčių moksliniai tyrimai; fizinių mokslų (P 000) srities matematikos (01 P), fizikos (02 P), chemijos (03 P), geografijos (05 P), informatikos (09 P) krypčių moksliniai tyrimai; biomedicinos mokslų (B 000) srities biologijos (01 B), botanikos (04 B), ekologijos ir aplinkotyros (03 B), zoologijos (05 B) krypčių moksliniai tyrimai; 42

43 MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA technologijos mokslų (T 000) srities informatikos inžinerijos (07 T), mechanikos inžinerijos (09T) krypčių moksliniai tyrimai m. Universitete vykdyta mokslo politika buvo kryptingai orientuojama į Strategijoje nurodytų prioritetų įgyvendinimą: švietimo tyrimų plėtotės prioritetą ir tarptautinį mokslo lygį atitinkančių tyrimų plėtotės prioritetą m. švietimo tyrimams skirtos mokslinės publikacijos sudarė 52 proc. (377 publikacijos) visų 2011 m. paskelbtų (720) publikacijų, o tai rodo kryptingas pastangas vykdant mokslinius tyrimus realizuoti edukologinio profilio universiteto potencialą ir įgyvendinti edukacinę Universiteto misiją. Humanitarinių mokslų srities publikacijos sudarė apie 30 proc., fizinių mokslų apie 13 proc., biomedicinos apie 5 proc. visų paskelbtų publikacijų m. beveik dvigubai išaugo parengtų ir paskelbtų mokslinių monografijų skaičius. Jeigu 2010 m. buvo parengta ir išleista 11 monografijų, tai 2011 m. 20, iš jų 11 socialinių mokslų srities, 7 humanitarinių ir 2 fizinių mokslų. Dvigubai padidėjęs mokslinių monografijų skaičius sąlygojo mažesnį mokslinių straipsnių skaičių. Kita vertus, mokslinių monografijų reikšmingumo koeficientas neabejotinai yra aukštesnis nei mokslinių straipsnių. Palyginti su 2010 m., 2011 m. bendras publikacijų skaičius sumažėjo nuo 881 iki 720 publikacijų, t. y. net 22 procentais. Tačiau aptariant bendrą mokslinių publikacijų skaičių, reikia atsižvelgti ir į tai, kad per m. dėl studentų kontingento kaitos ir finansavimo pokyčių Universitete mažėjo ir pedagoginių, ir mokslo darbuotojų skaičius. Pedagoginių ir mokslo darbuotojų skaičius mažėjo nuo 2009 m.: jeigu Universitete 2009 m. dirbo 555, 2010 m. 470, tai 2011 m. 445 pedagoginiai bei mokslo darbuotojai. Nepaisant šių mažėjimo tendencijų, publikacijų skaičius, tenkantis vienam mokslo arba pedagoginiam darbuotojui, 2011 m. išliko stabilus po 1,6 mokslo publikacijas. Palyginti su 2010 m., 2011 m. sumažėjo mokslinių publikacijų skaičius leidiniuose, įtrauktuose į MII (ISI arba Thomson Reuters Web of Science) duomenų bazių sąrašus, paskelbta 40 publikacijų. Tarptautinį mokslinį lygį atitinkančių publikacijų mažėjimą sąlygojo dvi priežastys: akademinio personalo skaičiaus Universitete mažėjimas ir LR Konstitucinio Teismo nutarimas, kad reikalavimas dėl mokslinių straipsnių skelbimo leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes, prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. 43

44 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita MOKSLINIŲ IR METODINIŲ PUBLIKACIJŲ SUVESTINĖ Mokslo sritys Publikacijų tipai Socialinių Humanitarinių mokslų mokslų mokslų Fizinių Biomedicinos Iš viso: mokslų Monografijos Studijos 3 3 Publikacijos MII Thomson Reuters Web of Science (ISI) DB Straipsniai kitose MII DB Publikacijos periodiniuose ir tęstiniuose mokslo leidiniuose, refe- ruojamuose tarptautinėse DB Publikacijos recenzuojamuose užsienio mokslo leidiniuose Publikacijos recenzuojamuose Lietuvos mokslo leidiniuose Spausdinta recenzuota tarptautinių mokslinių konferencijų prane- šimų medžiaga Spausdinta recenzuota nacionalinių mokslinių konferencijų prane- šimų medžiaga Spausdinta nerecenzuota tarptautinių mokslinių konferencijų pranešimų medžiaga Spausdinta nerecenzuota nacionalinių mokslinių konferencijų pranešimų medžiaga Publikacijos kituose mokslo leidiniuose Vadovėliai aukštajai mokyklai 5 5 Mokymo priemonės aukštajai mokyklai Metodinės priemonės aukštajai mokyklai Iš viso: MOKSLINIŲ TYRIMŲ PROJEKTAI 2011 m. Universiteto mokslininkai tęsė 2009 ir 2010 m. pradėtus vykdyti projektus (25 ES Struktūrinių fondų finansuojamus, 9 nacionalinius ir 10 tarptautinių), tarp kurių yra Visby, Leonardo da Vinci inovacijų perkėlimo, 7-oji bendroji programa Pajėgumai, COST TD0802, 44

45 MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA COST MP0803, Tempus ir kt. Dalyvavimas šiose programose padeda Universitetui realizuoti vieną iš mokslinės veiklos prioritetų, t. y. tarptautinį mokslo lygį atitinkančių tyrimų prioritetą, integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę m. fundamentinių mokslinių tyrimų projektai buvo vykdomi pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas. Ataskaitiniu laikotarpiu pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros m. programą vykdyti 2 projektai: Jordano Romana ir Getika: tyrimas, vertimas, mokslinis komentaras, leidimas (vadovas doc. dr. D. Alekna), Šiuolaikinės Lietuvos lenkų laidotuvių giesmės (vadovė doc. dr. K. Syrnicka). Pagal mokslininkų grupių programą įgyvendinti 2 projektai: Tautinės vertybės m. lietuvių išeivijos literatūroje (vadovas prof. dr. V. Martinkus), Plotinas ir gnostikai: poleminis dialogas (vadovė doc. habil. dr. T. Aleknienė). Pagal nacionalinę programą Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui įgyvendintas projektas Mokesčių ir socialinių draudimo įmokų politikos priemonių įtaka užimtumui, nedarbui ir darbo rinkai (vadovas doc. dr. V. Navickas). Palyginti su 2010 m., stebimas 2011 m. vykdytų Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų projektų sumažėjimas. LR švietimo ir mokslo ministerijai paskelbus išankstinį kvietimą pagal m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra priemonę Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų vykdymas, 2011 m. buvo parengtas projektas Socialinių ir humanitarinių mokslų informacinės infrastruktūros plėtra Lietuvos edukologijos universitete. Sėkmingai išankstinį vertinimą atlikusio ES struktūrinių fondų paramai gauti pateikto projekto, kurio vertė siekia 998 tūkst. Lt, pagrindinis tikslas mokslinės aplinkos gerinimas plėtojant socialinių ir humanitarinių mokslų informacinę infrastruktūrą. MOKSLO RENGINIAI 2011 m. vykusių mokslo renginių skaičius, palyginti su 2010 m., praktiškai išliko nepakitęs. Iš viso buvo surengta 20 mokslo renginių: 9 tarptautiniai ir 11 nacionalinių. Daugiausia mokslo renginių organizavo Lituanistikos fakultetas 4 tarptautinius ir 1 nacionalinį, Ugdymo mokslų fakultetas 3 tarptautinius ir 1 nacionalinį, Socialinės komunikacijos institutas 1 tarptautinį ir 2 nacionalinius, Istorijos fakultetas organizavo 3 nacionalinius renginius. Vis dažniau fakultetai rengia bendrus mokslo renginius m. 4 bendras nacionalines mokslines konferencijas surengė Gamtos mokslų, Fizinių mokslų ir technologijos ir Matematikos ir informatikos fakultetai. 45

46 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita 2011 m. nacionalinėse mokslo renginiuose perskaitytas ir paskelbtas 31 mokslinis pranešimas, tarptautiniuose 102 moksliniai pranešimai. Iš viso 2011 m. Universiteto mokslininkai perskaitė ir paskelbė 133 mokslinius pranešimus, vadinasi, tik kas trečias pedagoginis ir mokslo darbuotojas yra aktyvus mokslo renginių dalyvis. Šie statistiniai duomenys rodo sumažėjusį Universiteto mokslininkų norą dalyvauti mokslo renginiuose, ypač nacionaliniuose. Būtina ieškoti sprendimų, kaip šioje mokslinės veiklos srityje skatinti Universiteto mokslininkų aktyvumą. Universitetas kaip specializuota edukologinės krypties aukštoji mokykla visų pirma orientavosi į valstybės socialinės raidos, t. y. švietimo strateginius prioritetinius siekius ir jų įgyvendinimo priemones, išdėstytas Valstybinės švietimo strategijos metų nuostatose. Šią orientaciją atspindi ir Universitete vykusių mokslinių renginių tematika. Minėtinos 2011 m. mokslinės konferencijos, kurias rengiant partneriais buvo Lietuvos psichologų sąjunga ir Latvijos psichologų profesionalų asociacija: Švietimo inovacijos kūrybinės visuomenės plėtrai, Socialinių tyrimų įžvalgos ir metodologinis pagrįstumas, Psichologų, dirbančių švietimo sistemoje, aktualijos ir geroji patirtis ; konferencijos Istorijos mokymas apie nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimus: teorija ir praktika partneris Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti; konferencijos Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos partneriai: Nacionalinė vaikystės tyrėjų asociacija, Vroclavo universitetas, Kijevo nacionalinis M. P. Dragomanovo pedagoginis universitetas. MOKSLO RENGINIŲ SUVESTINĖ Fakultetai / institutai Tarptautiniai renginiai Nacionaliniai renginiai Filologijos fakultetas 1 Fizikos ir technologijos fakultetas 1 (kartu su GMF, MIF) Gamtos mokslų fakultetas 2 (1 kartu su FTF, MIF) Istorijos fakultetas 3 Lituanistikos fakultetas 4 1 Matematikos ir informatikos fakultetas 1 (kartu su FTF, GMF) Socialinės komunikacijos institutas 1 2 Socialinių mokslų fakultetas 1 Sporto ir sveikatos fakultetas Ugdymo mokslų fakultetas 3 1 Iš viso:

47 MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA MOKSLO RENGINIŲ FINANSAVIMAS 2011 m. Lietuvos mokslo tarybai buvo pateikta 17 paraiškų dėl mokslo renginių finansavimo: 7 paraiškas per 3 kvietimus teikė Lituanistikos fakultetas, 3 Ugdymo mokslų fakultetas, po 2 paraiškas teikė Filologijos, Istorijos, Socialinių mokslų fakultetai, 1 Gamtos mokslų fakultetas. Lietuvos mokslo taryba skyrė vienintelę paramą tarptautinei konferencijai Europos klasika ir lietuvių literatūra finansuoti, ir tik Lt, nors paraiškos teikėjas prašė Lt. DOKTORANTŪRA Iki 2011 m. liepos 31 d. Universitetas turėjo teisę vykdyti socialinių, fizinių ir biomedicinos mokslo sričių doktorantūros studijas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-1019 ir 2011 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. V-1123 Universitetui buvo suteikta teisė nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. vykdyti socialinių ir humanitarinių mokslo sričių mokslo doktorantūros studijas kartu su kitais Lietuvos universitetais: socialinių mokslų srities edukologijos krypties (07S) kartu su Kauno technologijos universitetu, Lietuvos kūno kultūros akademija ir Šiaulių universitetu; humanitarinių mokslų srities filologijos krypties (04H) kartu su Mykolo Romerio universitetu; humanitarinių mokslų srities menotyros krypties (03H) kartu su Vytauto Didžiojo universitetu m. į nuolatinės studijų formos doktorantūrą buvo priimti 7 doktorantai: 2 doktorantai į humanitarinių mokslų srities filologijos krypties doktorantūrą, 5 doktorantai į socialinių mokslų srities edukologijos krypties doktorantūrą. Į biomedicinos mokslo sričių doktorantūros studijas priėmimas 2011 m. nebuvo vykdomas. Į fizinių mokslų doktorantūrą buvo vykdomas papildomas priėmimas, kadangi 2010 m. įstojęs doktorantas P. Gasėnas nutraukė doktorantūros studijas. 47

48 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita PRIĖMIMO Į DOKTORANTŪROS STUDIJAS SUVESTINĖ Mokslo sritis ir kryptis Padalinys Doktorantas Mokslinis vadovas ir konsultantas Humanitariniai mokslai, FF L. Česnulevičienė prof. dr. E. Račienė filologija 04 H Prancūzų filologijos ir didaktikos katedra LF Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedra J. Ivanauskaitė prof. dr. V. Martinkus Socialiniai mokslai, edukologija 07 S GMF Technologinio ugdymo katedra PPI (nuo UMF) Edukacinių tyrimų institutas PPI (nuo UMF) Edukologijos katedra PPI (nuo UMF) Edukologijos katedra SSF Sveikatos ir fizinio ugdymo katedra A. Numgaudienė doc. dr. B. Žygaitienė D. Ruškytė prof. dr. O. Monkevičienė A. Juškevičienė prof. habil. dr. E. Martišauskienė R. Nedzinskaitė prof. habil. dr. M. Barkauskaitė V. Kavaliauskas prof. habil.dr. A. Raslanas 2011 m. be 8 į Universitetą įstojusiųjų doktorantų, doktorantūros studijas Universitete tęsė 45 antrų ketvirtų studijų metų doktorantai. DOKTORANTŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL MOKSLO KRYPTIS Eil. Doktorantų skaičius Nr. Mokslo sritis Mokslo kryptis pirmų metų antrų-ketvirtų metų 1. Biomedicinos mokslai Biologija (01 B) 2 2. Fiziniai mokslai Fizika (02 P) Humanitariniai mokslai Filologija (04 H) Socialiniai mokslai Edukologija (07 S) 5 38 Iš viso: m. Universitete studijavo 53 doktorantai: 52 nuolatinės formos ir 1 ištęstinės formos studijose. 81 proc. visų Universitete besimokančių doktorantų sudarė socialinių mokslų edukologijos krypties doktorantai. Šie duomenys patvirtina, kad pagrindiniai Universitete vykdomi moksliniai tyrimai yra susiję su edukologija, taigi neabejotinu prioritetu išlieka edukologijos doktorantūros plėtra. 48

49 MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA 2011 m. dar 6 Universiteto jaunieji mokslininkai studijavo kituose Lietuvos universitetuose: 2 humanitarinių mokslų srities filologijos krypties (04H) doktorantės (E. Butkauskaitė, R. Bakanienė) Lietuvių kalbos institute; 1 humanitarinių mokslų srities istorijos krypties (05H) doktorantė (V. Leonovič) Vytauto Didžiojo universitete; 3 socialinių mokslų srities psichologijos krypties (06S) doktorantės, 2 iš jų antrų studijų metų (I. Juodkūnė ir I. Grauskienė) ir 1 ketvirtų studijų metų doktorantė (V. Mikuličiūtė) Vilniaus universitete. I. Juodkūnės ir I. Grauskienės studijas iš dalies finansuoja Ugdymo mokslų fakultetas, V. Mikuličiūtė studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje. KITŲ INSTITUCIJŲ DOKTORANTŪROSE STUDIJUOJANČIŲJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL MOKSLO SRITIS, KRYPTIS IR STUDIJŲ METUS Doktorantų skaičius Eil. nr. Mokslo sritis Mokslo kryptis Pirmų metų Antrųketvirtų metų 1. Humanitariniai mokslai Istorija (05 H) 1 (VDU) Filologija (04 H) 2 (LKI) 2. Socialiniai mokslai Psichologija (06 S) 2 (VU) 1 (VU) Iš viso: 2 4 Nuo 2010 m. mažėjo valstybės finansuojamų doktorantūros studijoms skirtų vietų skaičius: 2010 m., palyginti su 2009 m., sumažėjo 31 proc., 2011 m., palyginti su 2010 m., 28 proc., o palyginus 2011 m. su 2009 m., valstybės finansuojamų vietų sumažėjo net 50 proc M. VYKUSIO PRIĖMIMO Į DOKTORANTŪRĄ SUVESTINĖ Eil. Priimtų doktorantų skaičius nr. Mokslo sritis Mokslo kryptis Biomedicinos mokslai Biologija (01 B) Fiziniai mokslai Fizika (02 P) Humanitariniai mokslai Filologija (04 H) 2* 2 Istorija (05 H) 1* 4. Socialiniai mokslai Edukologija (07 S) Iš viso: * Gautas valstybinis finansavimas doktorantūros studijoms kitose mokslo ir studijų institucijose, nes 2010 m. Universitetas neturėjo teisės vykdyti humanitarinių mokslų srities doktorantūros studijų. 49

50 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita DAKTARO DISERTACIJOS 2011 m. daktaro disertacijas sėkmingai apgynė 17 doktorantų: iš jų 15 Universitete doktorantūros studijas baigusių doktorantų ir 2 doktorantai iš kitų institucijų. 8 iš 17 apgintų disertacijų buvo ginamos eksternu. Palyginti su praėjusiais metais, daktaro disertacijų apginta 2,5 karto daugiau. Iš 15 disertacijas apgynusių Universiteto doktorantų 2 humanitarinių mokslų srities filologijos (04 H) krypties, 1 fizinių mokslų srities fizikos (02 P) krypties ir 12 socialinių mokslų srities, iš jų 11 edukologijos (07 S) ir 1 psichologijos (06 S) krypties. Edukologijos krypties disertacijos sudaro 73 proc. visų 2011 m. apgintų disertacijų. 54 proc. apsigynusiųjų išėjo dirbti į kitas aukštąsias mokyklas (tai liudija Universiteto rengiamų specialistų pripažinimą), likusieji dirbti Universitete sustiprino ir atnaujino Universiteto mokslinį potencialą. Ataskaitiniu laikotarpiu Universitete daktaro disertacijas apgynė: J. Sučylaitė (SKI) balandžio 8 d. apgynė disertaciją Ugdomoji poetikos terapija kaip priemonė suaugusiųjų, sergančiųjų šizofrenija ar depresija įgalinimui (socialiniai mokslai, edukologija 07 S). Mokslinė vadovė doc. dr. V. Aleksienė, mokslinis konsultantas akad. A. Gaižutis; S. Sabaliauskas (SSF) gegužės 3 d. apgynė disertaciją Sportininkų motyvacijos siekti didelio meistriškumo edukacinės prielaidos (socialiniai mokslai, edukologija 07 S). Mokslinis vadovas iki prof. habil. dr. J. Skernevičius, nuo prof. dr. S. Poteliūnienė, mokslinis konsultantas prof. habil. dr. J. Skernevičius; S. Burvytė (SKI) birželio 10 d. apgynė disertaciją Pirmosios klasės mokinių adaptacijos mokykloje pedagoginis koregavimas (socialiniai mokslai, edukologija 07 S). Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Z. Bajoriūnas; A. Brandišauskienė (PPI) birželio 20 d. apgynė disertaciją Gabių gimnazijos mokinių santykiai ir jų tobulinimo edukacinės prielaidos (socialiniai mokslai, edukologija 07 S). Mokslinė vadovė prof. habil. dr. E. Martišauskienė; V. Navickienė (PPI) birželio 28 d. apgynė disertaciją Koleginio aukštojo mokslo diversifikacija Lietuvoje (socialiniai mokslai, edukologija 07 S). Mokslinis vadovas prof. habil. dr. R. Želvys; R. Mečkauskienė (PPI) birželio 28 d. apgynė disertaciją Mokyklos valdymo kaita švietimo sisteminių pokyčių sąlygomis (socialiniai mokslai, edukologija 07 S). Mokslinis vadovas prof. habil. dr. R. Želvys; 50

51 MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA E. Kvieskaitė (SKI) birželio 29 d. apgynė disertaciją Tarpkultūrinės komunikacijos ir edukacinių inovacijų sąsajų raiška (socialiniai mokslai, edukologija 07 S). Mokslinė vadovė prof. habil. dr. V. Targamadzė; V. Suboč (SKI) rugsėjo 23 d. apgynė disertaciją Mokinių požiūrio į mokymąsi aprašo kaip pedagoginės diagnostikos instrumento teorinis ir empirinis pagrindimas (socialiniai mokslai, edukologija 07 S). Moksliniai vadovai: m. prof. dr. V. Indrašienė, m. prof. dr. I. Zaleskienė. 5 doktorantai disertacijas gynė eksternu: 3 mūsų universiteto III pakopos studijų absolventai, 2 atvykę iš kitų institucijų: V. Malonaitienė (IF) gegužės 19 d. eksternu apgynė disertaciją Mokinių istorinio pasaulėvaizdžio formavimasis taikant dalykinius žaidimus 5 6 klasėse (socialiniai mokslai, edukologija 07 S). Moksliniai konsultantai: prof. dr. P. Pečiuliauskienė, prof. dr. E. Jovaiša; O. Petronienė (SKI) birželio 29 d. eksternu apgynė disertaciją Švietimo prieinamumo principo įgyvendinimas neformaliajame ugdyme (socialiniai mokslai, edukologija 07 S). Mokslinė konsultantė prof. dr. G. Kvieskienė; R. Zuoza (SKI) gruodžio 9 d. eksternu apgynė disertaciją Mokyklos kultūros ir mokinių socializacijos sąsajos (socialiniai mokslai, edukologija 07 S). Mokslinė konsultantė prof. habil. dr. V. Targamadzė; A. Poviliūnas (LTOK) birželio 20 d. eksternu apgynė disertaciją Olimpinė Lietuva metais: lūžiai, etapai, pasauliniai kontekstai (socialiniai mokslai, edukologija 07 S). Mokslinė konsultantė prof. habil. dr. M. Barkauskaitė; D. Možeika (Latvijos universitetas, Latvija) balandžio 8 d. eksternu apgynė disertaciją Mokymo metodas, skatinantis gamtamokslinį chemijos dalyko raštingumą bendrojo lavinimo mokykloje (socialiniai mokslai, edukologija 07 S). Moksliniai vadovai: doc. dr. D. Cederė, doc. dr. J. Gedrovicsas. Vilniaus universitete daktaro disertacijas apgynė dar 4 Universiteto III pakopos studijų absolventai: T. Lazdauskas (PPI) sausio 21 d. apgynė disertaciją Vaikų psichologinis prisitaikymas ir jo kaita vaikų išsiskyrimo su tėvais kontekste (socialiniai mokslai, psichologija 06 S). Mokslinė vadovė doc. dr. R. Bieliauskaitė (VU); D. Babušytė (FF) gegužės 3 d. apgynė disertaciją Europeizmai: interleksikologijos teorijos koncepcija, paremta empirinio tyrimo vokiečių, anglų, lietuvių, rusų ir ukrainiečių laikraščių tekstų rezultatais (humanitariniai mokslai, filologija 04 H). Mokslinė vadovė prof. dr. E. Račienė (VPU); 51

52 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita M. Franckevičius (FTF) rugsėjo 30 d. apgynė disertaciją Sažadintos būsenos dinamika PPI ir PAMAM dendrimeruose funkcionalizuotuose fotochrominiais junginiais (fiziniai mokslai, fizika 02 P). Mokslinis vadovas prof. dr. R. Vaišnoras (VPU); O. Petrėnienė (LF) gruodžio 16 d. apgynė disertaciją Mokslo populiarinamųjų tekstų kalbos ypatybės (humanitariniai mokslai, filologija 04H). Moksliniai vadovai: m. prof. dr. A. Bitinienė (VPU), m. doc. dr. I. Smetonienė (VU). APGINTŲ DAKTARO DISERTACIJŲ SUVESTINĖ Eil. Nr. Mokslo sritis Mokslo kryptis Apgintų disertacijų skaičius ir gynimo institucija 1. Socialiniai mokslai Edukologija (07 S) 13 (LEU) Psichologija (06 S) 1 (VU) 2. Humanitariniai mokslai Filologija (04 H) 2 (VU) 3. Fiziniai mokslai Fizika (02 P) 1 (VU) Iš viso: m. apgintų daktaro disertacijų skaičius augo: 2010 m., palyginti su 2009 m., išaugo 20 proc., 2011 m., palyginti su 2010 m., 183 proc., o 2011 m., palyginti su 2009 m., net 340 proc., t. y. 3,4 karto. APGINTŲ DISERTACIJŲ PAGAL MOKSLO KRYPTIS SUVESTINĖ Eil. Nr. Mokslo sritis Mokslo kryptis Apgintų disertacijų skaičius Fiziniai mokslai Fizika (02 P) Socialiniai mokslai Edukologija (07 S) Psichologija (06 S) 1 3. Humanitariniai mokslai Filologija (04 H) 2 Iš viso: DOKTORANTŲ VYKDOMŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ FINANSAVIMAS 2011 m. Valstybinis studijų fondas patenkino visus doktorantų pateiktus prašymus finansuoti mokslinius tyrimus ir skyrė Lt paramą 14 Universiteto doktorantų m. doktorantų vykdomiems tyrimams finansuoti buvo skirta Lt. 52

53 MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA Finansavimas skiriamas tiems doktorantams, kurie aktyviai vykdo mokslinius tyrimus, t. y. turi paskelbtų ir priimtų spausdinti mokslinių straipsnių ar kitų mokslinių darbų disertacijos tema. Teikiant paramą buvo atsižvelgta ne tik į publikacijų skaičių, buvo vertinama ir mokslinių publikacijų kokybė. Todėl Universiteto doktorantų vykdomiems moksliniams tyrimams finansuoti skirta suma yra ne tik kiekybinis, bet ir labai svarbus kokybinis rodiklis. VALSTYBINIO STUDIJŲ FONDO STIPENDIJŲ PASKIRSTYMAS Mokslo sritis, kryptis Padalinys Doktorantai Fiziniai mokslai, fizika FTF (4 dokt.) M. Franckevičius, A. Kvedaravičius, P. Rynkun, R. Sereika Biomedicinos mokslai, biologija GMF A. Šimkevičiūtė Socialiniai mokslai, edukologija GMF I. Valantinaitė UMF (3 dokt.) V. Jucevičiūtė-Bartkevičienė, R. Ercmonienė-Varnė, A. Saylik SKI (2 dokt.) R. Katinaitė, V. Suboč SSF (2 dokt.) E. Balčiūnas, D. Gražulis Iš viso: 13 doktorantų PEDAGOGINIAI VARDAI Profesoriaus pedagoginis vardas suteiktas 4 Universiteto mokslininkams, kurių moksliniai tyrimai susieti su humanitariniais ir socialiniais mokslais. Humanitarinių mokslų srities profesoriaus pedagoginis vardas suteiktas: Lituanistikos fakulteto Lietuvių kalbos katedros dėstytojai dr. O. A. Bitinienei; Lietuvių literatūros katedros dėstytojui dr. V. Martinkui; Ugdymo mokslų fakulteto Dailės katedros dėstytojui R. Bartkevičiui. Socialinių mokslų srities profesoriaus pedagoginis vardas suteiktas: Ugdymo mokslų fakulteto Vaikystės studijų katedros dėstytojai dr. O. Monkevičienei. Docento pedagoginis vardas suteiktas 12 Universiteto mokslininkų: 7 socialinių mokslų, 3 humanitarinių mokslų, 1 fizinių mokslų ir 1 biomedicinos mokslų srities. Socialinių mokslų srities docento pedagoginis vardas suteiktas: Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos ir politologijos katedros dėstytojai dr. D. Milevičienei; Ugdymo mokslų fakulteto Edukologijos katedros dėstytojai dr. R. Dukynaitei; Ugdymo mokslų fakulteto Vaikystės studijų katedros dėstytojai dr. M. Jonilienei; Socialinės komunikacijos instituto Socialinės sanglaudos katedros dėstytojai dr. V. Aleksienei; 53

54 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Ugdymo mokslų fakulteto Muzikos katedros dėstytojai dr. J. Lasauskienei; Ugdymo mokslų fakulteto Muzikos katedros dėstytojai dr. A. Rauduvaitei; Ugdymo mokslų fakulteto Meninio ugdymo katedros dėstytojai dr. V. Kazragytei. Humanitarinių mokslų srities docento pedagoginis vardas suteiktas: Filologijos fakulteto Lenkų filologijos ir didaktikos katedros dėstytojai dr. K. Syrnickai; Istorijos fakulteto Visuotinės istorijos katedros dėstytojui dr. D. Aleknai; Ugdymo mokslų fakulteto Dailės katedros dėstytojui L. Liandzbergiui. Fizinių mokslų srities docento pedagoginis vardas suteiktas: Fizikos ir technologijos fakulteto Fizikos ir informacinių technologijų katedros dėstytojui dr. V. Lapeikai. Biomedicinos mokslų srities docento pedagoginis vardas suteiktas: Sporto ir sveikatos fakulteto Kūno kultūros teorijos katedros dėstytojai dr. E. Kemerytei-Riaubienei. PROFESORIAUS IR DOCENTO PEDAGOGINIŲ VARDŲ TEIKIMO SUVESTINĖ Profesoriaus Docento Mokslo sritis Mokslo kryptis Iš viso: Iš viso: Iš viso ped. vardų: Socialiniai mokslai Edukologija (07 S) Humanitariniai mokslai Menotyra (03H) Filologija (04 H) Istorija (05 H) 1 1 Fiziniai mokslai Fizika (02 P) 1 1 Biomedicinos mokslai Biologija (01 B) 1 1 Iš viso: MOKSLO PERIODINIŲ IR TĘSTINIŲ LEIDINIŲ LEIDYBA IR FINANSAVIMAS 2011 m. mokslinių tyrimų rezultatai buvo skelbiami 11 Universiteto leidžiamų mokslo darbų žurnalų ir tęstinių mokslo leidinių, iš jų 6 periodiniai mokslo darbų žurnalai (Pedagogika, ISSN , leidžiamas nuo 1962 m.; Istorija, ISSN , leidžiamas nuo 1958 m.; Ugdymo psichologija, ISSN X, leidžiamas nuo 1998 m.; Socialinis ugdymas, ISSN , leidžiamas nuo 1999 m.; Žmogus ir žodis: Didaktinė lingvistika, Literatūrologija, Svetimosios kalbos, Filosofija, ISSN , leidžiamas nuo 1999 m.; Sporto mokslas, ISSN , leidžiamas nuo 1995 m. kartu su Lietuvos sporto mokslo taryba, Lietuvos olimpine akademija, Lietuvos kūno kultūros akademija. Be periodinių mokslo žurnalų Uni- 54

55 MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA versitetas leidžia 5 tęstinius mokslo leidinius. Visi periodiniai mokslo leidiniai yra referuojami tarptautinėse duomenų bazėse: ABC-CLIO Historical abstracts, C.E.E.O.L., CSA: Sociological Abstracts, MLA: Modern Language Association International Bibliography, EBSCO Publishing: Academic Search Complete, EBSCO Publishing: TOC Premier, EBSCO Publishing: Current Abstracts, EBSCO Publishing: SocINDEX with Full Text, The Philosopher s Index. Ne mažiau kaip 30 proc. visų Universiteto leidžiamų periodinių ir tęstinių mokslo leidinių redkolegijų narių yra užsienio mokslininkai. Universiteto mokslo leidiniai yra socialinio ir humanitarinio pobūdžio, juose skelbiamų publikacijų turinys orientuotas į Universiteto švietimo tyrimų plėtotės prioriteto įgyvendinimą. Universiteto leidžiamuose mokslo darbų leidiniuose skelbiami ne tik mūsų universiteto ir apskritai Lietuvos mokslininkų mokslinių tyrimų rezultatai, apie 20 proc. publikacijų priklauso kitų šalių autoriams. Leidžiami mokslo darbai sudaro galimybę skelbti magistrantūros bei doktorantūros studijų metu atliktus tyrimus. Mokslo žurnaluose paskelbtos publikacijos naudojamos studijų procese, pvz., auditorinių paskaitų, seminarų metu, rašant esė, baigiamuosius darbus ir kt. Tokiu būdu mokslinės veiklos rezultatai tiesiogiai naudojami studijų procese. Be 11 leidžiamų mokslo leidinių Universitetas bendradarbiauja rengiant ir leidžiant bendrus mokslo darbų tęstinius ir vienkartinius leidinius su Vokietijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos aukštosiomis mokyklomis. Nuo 1999 m. Universitetas bendradarbiauja su Vokietijos Heidelbergo aukštąja pedagogine mokykla leidžiant tarptautinį leidinį Baltische Studien zur Erziehungs-und Sozialwissenschaft, kurio sudarytojai yra prof. G. B. von Carlsburg ir Universiteto rektorius A. Gaižutis. Leidinys leidžiamas tarptautiniu mastu pripažintoje Peter Lang leidykloje. Leidinyje publikuojami mokslininkų naujausių tyrimų rezultatai įvairiais edukologijos mokslo klausimais. Leidinio publikacijos visuomet aptariamos apskritojo stalo diskusijoje, dalyvaujant Vokietijos ambasados, Švietimo ir mokslo ministerijos, Mokslo tarybos ir kt. darbuotojams, mokslininkams. Iš viso sudaryti ir išleisti 22 tarptautinio leidinio numeriai. Nuo 2006 m. leidžiamas bendras Universiteto Filologijos fakulteto ir Maskvos miesto pedagoginio universiteto tęstinis mokslinių straipsnių rinkinys Rusistika ir komparatyvistika, skirtas humanitarinio profilio specialistams, įskaitant ir filologijos mokslo krypties doktorantus. Rinkinyje skelbiami Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos ir kt. šalių mokslininkų naujausi komparatyvistiniai mokslinių tyrimų rezultatai literatūrologijos, kalbotyros, tautosakos klausimais m. išleistas VI tomas. Ataskaitiniu laikotarpiu Universitetas tapo Lietuvos mokslo periodikos asociacijos (LMPA) nariu. Todėl nuo 2011 m. Universitete leidžiami periodiniai mokslo darbų žurnalai pristatomi LMPA informaciniame leidinyje Lietuvos mokslo žurnalų katalogas. Šis leidinys yra platinamas ne tik Vilniaus knygų mugėje, bet ir kitose, pvz., Frankfurto, Londono tarptautinėse knygų mugėse. 55

56 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Periodinių ir tęstinių mokslo leidinių finansavimui 2011 m. Universitetas skyrė 70 tūkst. Lt. Periodinio mokslo darbų žurnalo Istorija leidybai m. finansuoti iš ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Vyriausybės buvo gauta 21 tūkst. Lt. Kitų žurnalų redkolegijų teiktos paraiškos gauti papildomą finansavimą nebuvo patenkintos. TARPTAUTINIS UNIVERSITETO MOKSLININKŲ IR TYRĖJŲ JUDUMAS 2011 m. Universiteto mokslininkų ir tyrėjų tarptautinis judumas buvo vykdomas pagal dvišalio tarpuniversitetinio bendradarbiavimo sutartis, Erasmus mainų programą ir kitas mokslo ir projektinės veiklos programas m. Universiteto mokslininkų ir tyrėjų tarptautinis judumas, palyginti su 2010 m., suaktyvėjo, tačiau vyko netolygiai. Pavyzdžiui, 2010 m. įvyko 248 Universiteto tyrėjų moksliniai vizitai į užsienį, o 2011 m. 346, t. y. net 98 vizitais daugiau m. išvykusiųjų skaičius pasiekė ir šiek tiek viršijo 2007 m. išvykusiųjų skaičių. Išvykusiųjų į mokslines stažuotes ir seminarus skaičius iš esmės m. išliko nepakitęs. Tačiau 2011 m. dvigubai daugiau įvyko su kita moksline ir menine veikla susijusių vizitų: 2010 m. 77, 2011 m. 150 vizitų. Ataskaitiniais metais suaktyvėjo tarptautinė ekspertinė veikla, parodanti Universiteto mokslininkų ir tyrėjų mokslo pasiekimų tarptautinį pripažinimą. UNIVERSITETO TYRĖJŲ VIZITAI UŽSIENYJE PAGAL MOKSLINĖS VEIKLOS RŪŠIS Metai Stažuotės Moksliniai seminarai Kvalifikacijos kėlimas Mokslinės konferencijos Kita mokslinė ir meninė veikla Iš viso: Panašių pakitimų stebima ir atvykusiųjų su moksliniais vizitais tyrėjų dinamikoje: jei 2010 m. atvyko 75 mokslininkai ir tyrėjai, tai 2011 metais 129, t. y. 1,7 karto daugiau. Šiek tiek padidėjo atvykusiųjų stažuotis skaičius, tačiau kvalifikacijos kelti atvykusiųjų rodiklis išliko nepakitęs: m. neatvyko nė vienas tyrėjas m. laikotarpiu daugiausia mokslininkų atvykdavo arba išvykdavo į mokslo renginius: išvyko 148 mokslininkai ir tyrėjai, atvyko 87. Išvykstančiųjų ir vizituojančių mokslininkų ir tyrėjų dalyvavimas mokslinėse konferencijose sustiprina šių mokslo renginių tarptautiškumą, pakelia jų prestižą, prisideda prie apsikeitimo pozityviąja patirtimi. 56

57 MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA ATVYKUSIŲJŲ Į UNIVERSITETĄ TYRĖJŲ VIZITAI PAGAL MOKSLINĖS VEIKLOS RŪŠIS Metai Stažuotės Moksliniai seminarai Kvalifikacijos kėlimas Mokslinės konferencijos Kita mokslinė ir meninė veikla Iš viso: m. bendras išvykusiųjų Universiteto mokslininkų ir tyrėjų skaičius 2,6 karto viršijo atvykusiųjų skaičių. Šis santykis rodo, kad ateityje tarptautiškumo plėtrai turėtų būti skiriamas daug didesnis dėmesys, kad būtina ieškoti veiksmingų atvykstančių mokslininkų ir tyrėjų pritraukimo būdų, norint pasiekti, kad tarptautinis mokslininkų ir tyrėjų judumas įgautų labiau kryptingą ir stabilų pobūdį. MENINĖ VEIKLA 2011 m. meninę veiklą vykdė Ugdymo mokslų fakulteto Dailės, Muzikos ir Meninio ugdymo katedros, Kultūros centras ir Universiteto meno kolektyvai: Universiteto mišrusis choras Ave vita (meno vadovas ir dirigentas doc. K. Barisas), styginis kamerinis ansamblis Credo (meno vadovas dr. R. Vitkauskas), folkloro ansamblis Poringė (vadovas V. Černiauskas), dainų ir šokių ansamblis Šviesa (meno vadovė dr. J. Kisielytė-Sadauskienė), dramos studija (vadovė S. Visockaitė). Universiteto dainų ir šokių ansamblis Šviesa aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje, nuo 2007 m. ir vykdomoje kultūros rėmimo programoje. Kasmet rengia jau tradiciniu tapusį tarptautinį studentų tautinės muzikos festivalį Linksminkimos. Festivalio tikslas puoselėti nacionalines kultūros vertybes, plėtoti kultūrinius ryšius su užsienio valstybių tautinio muzikinio meno atstovais, telkti akademinį jaunimą sociokultūrinei veiklai. Šis festivalis įtrauktas į prioritetinių renginių sąrašą m. vykusiame VI tarptautiniame festivalyje Linksminkimos dalyvavo 16 Lietuvos aukštųjų mokyklų dainų ir šokių ansamblių, liaudiškos muzikos kapelų. Į festivalį atvyko ir svečių: Rusijos valstybinio A. I. Gerceno pedagoginio universiteto folkloro teatras Aurora Borealis ir Ukrainos nacionalinio M. Dragomanovo pedagoginio universiteto liaudies dainų ansamblis Kupava. Iš viso renginyje dalyvavo per 750 įvairių aukštųjų mokyklų studentų. Projekto vadovė dr. J. Kisielytė-Sadauskienė. Universiteto dainų ir šokių ansamblis Šviesa 2011 m. dalyvavo: dainų ir šokių vakare Kardu neiškirsi, ugnim neišdeginsi (Tauragė); Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventėje Gaudeamus XVI (Vilnius); aukštųjų mokyklų tautinių šokių festivalyje Vivat academia (Kaunas); tarptautiniame kultūrų festivalyje (Berlynas, Vokietija); IV tarptautiniame meno, muzikos ir folkloro festivalyje (Bialystokas, Lenkija). 57

58 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita MUZIKINĖ VEIKLA 2011 m. muzikinę veiklą vykdė Muzikos, Meninio ugdymo katedros ir Universiteto meno kolektyvai. Muzikos, Meninio ugdymo katedrų dėstytojai ir meno kolektyvų nariai dalyvavo nacionaliniuose ir tarptautiniuose festivaliuose, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje m. vykdytos muzikinės veiklos rezultatai kiek kuklesni nei 2010 m. Jeigu 2010 m. su muzikine veikla susijusių renginių buvo surengta 102, tai 2011 m. tik 85 renginiai. Mažiau surengta koncertų Lietuvoje ir užsienyje, mažiau dalyvauta nacionaliniuose ir tarptautiniuose festivaliuose. Tačiau 2011 m. suorganizuotas VI tarptautinis studentų tautinės muzikos festivalis Linksminkimos m. Muzikos katedros docentas V. Augustinas laimėjo 2 premijas LLKC rengtame Lietuvos kompozitorių chorinių kūrinių konkurse: I premiją už kūrinį chorui Cantate Domino ; II premiją už kūrinį chorui Put such a madness away far from me, O, Lord. TEATRAS IR KINAS Su teatru ir kinu susijusią veiklą vykdė Meninio ugdymo katedra ir Universiteto dramos studija. Ataskaitiniais metais, palyginti su 2010 m., ženklių pakitimų neįvyko: 2010 m. dalyvauta 15, 2011 m. 13 renginių m. pasigendama dalyvavimo tarptautiniuose, užsienyje vykusiuose teatro ir kino renginiuose. Ugdymo mokslų fakulteto Meninio ugdymo katedros dėstytojas V. Kontrimas apdovanotas nacionaline D. Tamulevičiūtės kultūros ir meno premija ir Auksiniu scenos kryžiumi už vaidmenį spektaklyje Nutolę toliai. CHOREOGRAFIJA IR ŠOKIS Choreografijos ir šokio veiklą koordinuoja Meninio ugdymo katedra m. dalyvauta ir surengta 10 renginių (2010 m. 8 renginiai). Ugdymo mokslų fakulteto Meninio ugdymo katedros docentė L. Kisielienė 2011 m. Lietuvos liaudies kultūros centro naujų liaudies šokių konkurse pelnė: I premiją jaunimo šokių kategorijoje už šokio Užaugs vėl ąžuolai choreografiją; I premiją moksleivių šokių kategorijoje už šokio Ąžuolyno polka choreografiją; II premiją moksleivių šokių kategorijoje už šokio Pukietka choreografiją. 58

59 MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA DAILĖ Su daile susijusią veiklą vykdė Ugdymo mokslų fakulteto Dailės katedra m. katedros dėstytojai dalyvavo: 5 tarptautiniuose pleneruose; 14 nacionalinių parodų; 10 tarptautinių parodų Lietuvoje; 10 tarptautinių parodų užsienyje; Surengė 7 personalines parodas. MENINĖS VEIKLOS SUVESTINĖ Veiklos tipai Muzikinė veikla Autoriniai kūriniai 9 8 Nacionaliniai festivaliai 4 3 Tarptautiniai festivaliai 7 5 Koncertai Lietuvoje Koncertai užsienyje 10 6 Tarptautiniai konkursai 1 1 Iš viso: Teatras ir kinas Spektaklis viešoje Lietuvos scenoje 1 2 Vaidmuo kino ar televizijos filme 3 3 Vaidmuo Lietuvos teatro scenoje 6 8 Vaidmuo tarptautiniame festivalyje 4 - Iš viso: Choreografija ir šokis Solinė ar ansamblinė šokio partija spektaklyje, parodytame prestižinėje 2 - Lietuvos scenoje, tarptautiniame festivalyje ar konkurse Lietuvoje Šokio kompozicijos ir pan. choreografija, režisūra, pristatyta prestižinėje 1 2 Lietuvos scenoje, tarptautiniame festivalyje ar konkurse Lietuvoje Šokio kompozicijos ir pan. choreografija, režisūra, pristatyta Lietuvos 5 8 viešoje scenoje, festivalyje ar konkurse Iš viso: 8 10 Dailė Personalinės parodos 7 5 Tarptautinės parodos Nacionalinės parodos Tarptautiniai plenerai, simpoziumai 8 6 Scenografijos 1 - Iš viso:

60 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita STUDENTŲ MOKSLINĖ VEIKLA UNIVERSITETO STUDENTŲ MOKSLINĖS IR MENINĖS VEIKLOS PRIPAŽINIMAS 1. Lietuvos mokslų akademijos aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso premija paskirta Universiteto magistrantui A. Remeikai už darbą Biosisteminiai vabzdžių tyrimai (vadovai prof. habil. dr. R. Stonis ir dr. Donald R. Davis (JAV). 2. Lietuvos mokslo ir technikos draugijų asociacijos kartu su Lietuvos vadybos draugija organizuotame Lietuvos aukštųjų mokyklų magistro darbų konkurse tema Ugdymo proceso kokybės bendrojo lavinimo mokykloje valdymas Universiteto švietimo kokybės magistrės R. Venclovė (vadovė doc. D. Survutaitė) ir R. Sinkevičienė (vadovė prof. habil. dr. M. Barkauskaitė) užėmė III vietą. 3. Lietuvos mokslo ir technikos draugijų asociacijos kartu su Lietuvos vadybos draugija organizuotame Lietuvos aukštųjų mokyklų magistro darbų konkurse tema Saugios aplinkos kūrimas bendrojo lavinimo mokykloje Universiteto švietimo kokybės magistrė J. Mikalauskienė (vadovė prof. habil. dr. M. Barkauskaitė) užėmė III vietą. 4. Lietuvos mokslų akademijos pagyrimo raštais aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse apdovanoti Universiteto magistrai L. Tavdgiridzė už darbą Metaforos žemininkų poezijoje. Metaforų žodynas (darbo vadovė doc. J. Zabarskaitė) ir L. Čivas už darbą Žuvų paplitimas ir ekologinė būklė Siesarties upėje (vadovai habil. dr. P. Kurlavičius ir dr. V. Kesminas). 5. Taline (Estija) vykusioje Baltijos šalių sporto mokslo konferencijoje Sporto ir sveikatos fakulteto magistrantės D. Vaitkevičiūtės skaitytas pranešimas tarp jaunųjų mokslininkų pripažintas geriausiu. STUDENTŲ MOKSLINĖS ORGANIZACIJOS 2011 m. Universiteto mokslinę ir meninę veiklą vykdė: 8 studentų mokslinės draugijos; 3 moksliniai klubai; 6 moksliniai būreliai; 1 asociacija. 60

61 MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA MOKSLINĖS DRAUGIJOS Filologijos fakulteto studentų polonistų draugija. Pirmininkė II kurso magistrantė S. Gajevska; Fizikos ir technologijos studentų mokslinė draugija. Pirmininkai: IV kurso doktorantas M. Franckevičius ir I kurso doktorantas A. Struckas; Gamtos mokslų fakulteto chemikų studentų mokslinė draugija. Pirmininkas V kurso studentas M. Semaško; Gamtos mokslų fakulteto technologijų pedagogikos studentų mokslinė draugija. Pirmininkės: lekt. B. Mielkuvienė ir III kurso studentė B. Vainorytė; Istorijos fakulteto studentų mokslinė draugija. Pirmininkas III kurso studentas M. Olbutas; Lituanistikos fakulteto studentų mokslinė draugija. Pirmininkė IV kurso studentė R. Kasperionytė; Matematikos ir informatikos fakulteto studentų mokslinės draugija. Pirmininkė III kurso studentė K. Jasaitytė; Sporto ir sveikatos fakulteto studentų mokslinė draugija. Pirmininkai: prof. R. Dadelienė, III kurso studentas K. Janeika. MOKSLINIAI KLUBAI Filologijos fakulteto studentų mokslinis klubas. Pirmininkė II kurso magistrantė J. Kozačišče; Gamtos mokslų fakulteto jaunųjų geografų klubas. Pirmininkai: prof. A. Česnulevičius ir doc. D. Česnavičius; Gamtos mokslų fakulteto zoologų klubas. Zoologų klube veikia trys darbo skyriai: ornitologijos, teriologijos ir entomologijos. Prezidentė IV kurso studentė I. Meškinytė. MOKSLINIAI BŪRELIAI Ugdymo mokslų fakulteto studentų moksliniai metodiniai būreliai: Edukologijos būrelis. Pirmininkė doc. dr. D. Survutaitė; Etikos būrelis. Pirmininkas M. Broga; Psichologijos didaktikos būrelis. Pirmininkas lekt. T. Lazdauskas; Ugdymo pagrindų būrelis. Pirmininkė doc. dr. R. Makarskaitė-Petkevičienė; Vaikystės studijų būrelis. Pirmininkė doc. dr. S. Montvilaitė; Teatro edukologijos būrelis TE2. Pirmininkas E. Černiauskas. 61

62 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita ASOCIACIJOS Socialinės komunikacijos instituto studentų ir absolventų asociacija Drauge kelyje. Pirmininkas lekt. R. Taraila. MOKSLO RENGINIAI, KURIUOSE DALYVAVO STUDENTAI 2011 m. Universitete įvyko 13 studentų mokslinių praktinių konferencijų, studentai perskaitė 198 pranešimus. Kitose universitetuose mūsų studentai perskaitė 5 pranešimus: 4 Lietuvos universitetuose ir 1 Estijos. Baltijos šalių sporto mokslo konferencijoje Taline (Estija) Sporto ir sveikatos fakulteto magistrantės D. Vaitkevičiūtės perskaitytas pranešimas tarp jaunųjų mokslininkų buvo pripažintas geriausiu. MOKSLO RENGINIŲ, KURIUOSE DALYVAVO UNIVERSITETO STUDENTAI, SUVESTINĖ Universitete vykusiuose renginiuose Fakultetai / institutai perskaityta pranešimų Filologijos fakultetas gegužės 6 d., V mokslinė praktinė bakalaurų ir magistrantų konferencija,,lingvistikos ir literatūros moksliniai tyrimai Fizikos ir technologijos fakultetas gegužės d., XI studentų mokslinė konferencija Gamtos mokslų fakultetas gegužės 5 d., mokslinė praktinė bakalaurų, magistrantų ir doktorantų konferencija Istorijos fakultetas balandžio 12 d., konferencija, skirta prof. Marijos Alseikaitės- Gimbutienės 2 90-osioms gimimo metinėms gegužės 17 d., Lietuvos aukštųjų mokyklų istorijos specialybės bakalaurų mokslinė konferencija 11 Lituanistikos fakultetas kovo 17 d. Lituanistikos fakulteto studentų mokslinė draugija dalyvavo respublikinėje jaunųjų ir vyresniųjų mokslininkų konferencijoje Žemės interpretacijos Lietuvoje: tarp 12 vakar ir šiandien. balandžio 14 d., mokslinė konferencija, skirta kultūros dienai paminėti. 13 Matematikos ir informatikos fakultetas Studentų mokslinė konferencija 16 Kituose universitetuose vykusiuose renginiuose perskaityta pranešimų (VU, KTU) 62

63 MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA Fakultetai / institutai Universitete vykusiuose renginiuose perskaityta pranešimų Kituose universitetuose vykusiuose renginiuose perskaityta pranešimų Socialinių mokslų fakultetas 2 lapkričio 22 d. Sociologijos ir Politologijos katedros surengė konferenciją Socialiniai ir humanitariniai mokslai Lietuvos integracijos į pasaulio bendruomenę perspektyvoje Sporto ir sveikatos fakultetas 13 1 (Talino universitetas) studentų mokslinė konferencija Ugdymo mokslų fakultetas balandžio 2 d. studentai dalyvavo jaunųjų mokslininkų konferencijoje Švietimo kokybės vadybos aktualijos balandžio 14 d. studentai dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos gegužės 20 d., konferencija Virtualaus pasaulio moralinės problemos Iš viso: STUDENTŲ MOKSLINĖS IR KITOS PUBLIKACIJOS 2011 m. studentai kartu su bendraautoriais paskelbė 9 mokslinius straipsnius: UMF studentai 8, SSF 1 straipsnį. Studentų mokslinių pranešimų santraukų leidinius parengė ir paskelbė Filologijos ir Gamtos mokslų fakultetai. Dalyko ir jo pedagoginės praktikos patirtį Istorijos fakulteto studentai aptarė ir publikacijas paskelbė leidinyje Mūsų vasaros 3. MOKSLINĖS IR MENINĖS VEIKLOS POKYČIAI Iki 2011 m. liepos 31 d. Universitetas turėjo teisę vykdyti 3 mokslo sričių socialinių, fizinių ir biomedicinos doktorantūros studijas m. Lietuvoje buvo vykdomas III pakopos studijų programų atnaujinimas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtus naujus mokslo doktorantūros nuostatus, kuriais remiantis Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, norinčios vykdyti doktorantūros studijas, privalėjo pateikti prašymus įgyti tam tikros mokslų krypties doktorantūros teisę. Pagal naujus mokslo doktorantūros nuostatus atskirų mokslų krypčių šakų doktorantūros teisė negalėjo būti suteikta. Kadangi Universitetas iki 2011 m. turėjo trijų fizikos krypties šakų ir vieną biologijos mokslų krypties šakos doktorantūros teisę, fizinių ir biomedicinos mokslų doktorantūros teisė nustojo galiojusi. 63

64 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita 2011 m., pateikus visus būtinus dokumentus mokslo doktorantūros teisei įgyti, Universitetui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-1019 ir 2011 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. V-1123 buvo suteikta teisė nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. vykdyti 3 mokslo sričių ir krypčių doktorantūros studijas kartu su kitais Lietuvos universitetais: socialinių mokslų srities edukologijos krypties (07 S) kartu su Kauno technologijos universitetu, Lietuvos kūno kultūros akademija ir Šiaulių universitetu; humanitarinių mokslų srities filologijos krypties (04 H) kartu su Mykolo Romerio universitetu; humanitarinių mokslų srities menotyros krypties (03 H) kartu su Vytauto Didžiojo universitetu m. į nuolatinės studijų formos doktorantūrą buvo priimti 8 doktorantai, iš jų 2 į humanitarinių mokslų srities filologijos krypties doktorantūrą ir 5 į socialinių mokslų srities edukologijos krypties doktorantūrą. Nors priėmimo teisės į fizinių mokslų srities doktorantūros studijas Universitetas neturėjo, pasinaudojus papildomo priėmimo į neužimtas doktorantūros vietas teise, 1 doktorantas buvo priimtas į fizinių mokslų srities fizikos krypties doktorantūrą, kadangi 2010 m. į valstybės finansuojamą vietą įstojęs doktorantas nutraukė studijas m. priėmimas į biomedicinos mokslų biologijos krypties doktorantūrą nevyko. Nuo 2010 m. mažėjo valstybės finansuojamų doktorantūros studijoms skirtų vietų skaičius: 2010 m., palyginti su 2009 m., sumažėjo 31 proc., 2011 m., palyginti su 2010 m., 28 proc., o palyginti 2011 m. su 2009 m., valstybės finansuojamų vietų skaičius sumažėjo net 50 proc m. kasmet apginamų daktaro disertacijų skaičius augo: 2010 m., palyginti su 2009 m., išaugo 20 proc., 2011 m., palyginti su 2010 m., 183 proc., o 2011 m., palyginti su 2009 m., net 340 proc., t. y. 3,4 karto. 64

65 MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA MOKSLINĖS VEIKLOS ĮVERTINIMAS IR PERSPEKTYVA PASIEKIMAI m. įgyta edukologijos krypties ir humanitarinių mokslų srities filologijos bei menotyros krypčių doktorantūros teisė įgalina planuoti tolesnes Universiteto socialinio ir humanitarinio profilio išgryninimo tendencijas. 2. Išaugo švietimo tyrimams priskiriamų mokslinių publikacijų skaičius: 2011 m. švietimo tyrimams priskiriamos mokslinės publikacijos sudarė 52 proc. (377 publikacijos iš 720, paskelbtų 2011 m.). Palyginti su 2009 m. ir 2010 metais (28 proc. ir 24 proc.), 2011 m. švietimo tyrimams priskiriamų publikacijų išaugo beveik dvigubai m. beveik dvigubai išaugo parengtų ir paskelbtų mokslinių monografijų skaičius: parengta ir išleista 20 monografijų: iš jų 11 (55 proc.) socialinių mokslų srities, 7 humanitarinių ir 2 fizinių mokslų srities (2009 m. išleistos tik 2, o 2010 m. 3 socialinių mokslų srities monografijos). 4. Šie kiekybiniai rodikliai leidžia kalbėti apie kokybinius mokslinės veiklos pasikeitimus ir daryti išvadą, kad realizuojamas edukologinio profilio universiteto potencialas ir įgyvendinama edukacinė Universiteto misija. Nors dėl pedagoginio ir mokslo personalo mažėjimo, kitų priežasčių m. bendras mokslinių publikacijų skaičius ir sumažėjo, tačiau 2011 m. padidėjo edukologinių publikacijų: 2009 m. 233, 2010 m. 188, 2011 m. 377 publikacijos. 5. Tarptautinį mokslo lygį atitinkančių publikacijų, paskelbtų tarptautiniuose leidiniuose, skaičius 2011 m. turėjo tendenciją mažėti. Sumažėjo nuo 57 publikacijų 2010 m. iki 40 publikacijų 2011 m. Tarptautinį mokslo lygį atitinkančių publikacijų skaičiaus mažėjimas neabejotinai susijęs su 2007 m. gegužės 5 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimu, kad reikalavimas dėl mokslinių straipsnių skelbimo leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto (MII) duomenų bazes, prieštarauja teisės aktams m. dauguma Universitete surengtų mokslinių konferencijų ir apgintų edukologijos krypties daktaro disertacijų savo tematika tiesiogiai susijusios su Universiteto prioritetais ir Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo priemonėmis. 65

66 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita m. fundamentinių mokslinių tyrimų projektai buvo vykdomi pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas: Nacionalinė lituanistikos plėtros m. programa vykdomi 3 projektai; Mokslininkų grupių programa įgyvendinti 2 projektai; Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui įgyvendintas 1 projektas; Socialinių ir humanitarinių mokslų informacinės infrastruktūros plėtra Lietuvos edukologijos universitete parengtas 1 projektas m. Universiteto mokslininkai tęsė 2009 m. ir 2010 m. pradėtus vykdyti projektus (25 ES Struktūrinių fondų finansuojamus, 9 nacionalinius ir 10 tarptautinių), tarp kurių yra Visby, Leonardo da Vinci inovacijų perkėlimo, 7-oji bendroji programa Pajėgumai, COST TD0802, COST MP0803, Tempus ir kt. Dalyvavimas šiose programose padeda Universitetui realizuoti vieną iš mokslinės veiklos prioritetų, t. y. tarptautinį mokslo lygį atitinkančių tyrimų prioritetą, integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę. 8. Vertinant tyrėjų tarptautinį judumą stebimos teigiamos tarptautinio judumo tendencijos: palyginti su 2010 m., 2011 m. Universiteto mokslininkų ir tyrėjų tarptautinis judumas suaktyvėjo: 2010 m. į užsienį išvyko 248 Universiteto mokslininkai ir tyrėjai, o 2011 m. 346; suaktyvėjo Universiteto mokslininkų ir tyrėjų dalyvavimas tarptautinėje ekspertinėje veikloje, parodančioje Universiteto mokslininkų ir tyrėjų mokslo pasiekimų tarptautinį pripažinimą m. 15 Universiteto mokslininkų vizitų buvo susiję su tarptautine ekspertine veikla. TRŪKUMAI Pasikeitus doktorantūros teisės suteikimo nuostatams, 2011 m. nebuvo vykdomas priėmimas į biomedicinos mokslų srities doktorantūrą; 2011 m. toliau buvo stebima pedagoginių ir mokslo darbuotojų mažėjimo tendencija. Pedagoginių ir mokslo darbuotojų m. laikotarpiu sumažėjo nuo 470 iki 445; Nuo 1,8 iki 1,6 mokslo publikacijos sumažėjo publikacijų skaičius, tenkantis vienam mokslo arba pedagoginiam darbuotojui per metus; Nepakankamai stabilus ir kryptingas tarptautinis mokslininkų ir tyrėjų judumas. 66

67 MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA PERSPEKTYVA Tolesnio studentų skaičiaus mažėjimo perspektyvoje Universitetas turės persiorientuoti iš ekstensyvios į intensyvią mokslinių tyrimų plėtrą, mokslinės tematikos išgryninimą ir tolesnį mokslinės veiklos optimizavimą; Tokioms mokslinės veiklos formoms, kaip mokslinės komandiruotės, mokslo konferencijų organizavimas, mokslo žurnalų leidyba ir kt., reikės daug intensyviau ieškoti išorinio finansavimo šaltinių, aktyviau dalyvauti projektuose, dar labiau orientuotis į konkursinį finansavimą; Jeigu perspektyvoje iki 2020 m. numatoma Universiteto dominantė bus visuomenės kaitos inicijavimas ir socialinis verslumas, prioritetiniais Universiteto moksliniais tyrimais turės išlikti ne tik edukologiniai, bet ir kiti aktualūs socialinės bei humanitarinės krypties tyrimai; Tarptautiškumo plėtrai turės būti skiriamas daug didesnis dėmesys; reikės ieškoti veiksmingų mokslininkų ir tyrėjų motyvavimo dalyvauti tarptautiniuose mokslo projektuose svertų. Tarptautinis tyrėjų judumas turės įgauti labiau kryptingą ir stabilų pobūdį. 67

68 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita PROFESINIŲ KOM PETE NCIJŲ TOBULI N IMO INSTITUTO VE I KLA PERKVALIFIKAVIMO STUDIJOS Profesinių kompetencijų tobulinimo institute (Institutas) galima įgyti naują arba tobulinti jau turimą kvalifikaciją. Institute vykdomos laipsnį suteikiančios ir laipsnio nesuteikiančios studijų programos. Priimami asmenys, turintys aukštąjį universitetinį (arba jam prilygstantį) išsilavinimą m. priėmimas vyko į lentelėje išvardytas studijų programas. Eil. Nr. Studijų programa Studijų sritis Studijų kryptis Pakopa Forma 1. Anglų filologija Socialiniai mokslai Pedagogika I Ištęstinė 2. Ankstyvasis anglų kalbos Socialiniai mokslai Pedagogika Laipsnio nesuteikianti Ištęstinė mokymas 3. Ikimokyklinio ir pradinio Socialiniai mokslai Pedagogika I Ištęstinė ugdymo pedagogika (ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas) 4. Mokyklinė pedagogika Socialiniai mokslai Pedagogika Laipsnio nesuteikianti Ištęstinė Visos studijų programos yra akredituotos. Siekiant užtikrinti studijų programų kokybę, Institute sudaryti studijų programų komitetai m. remiantis Pedagogų rengimo reglamente išdėstytais reikalavimais, atnaujinta laipsnio nesuteikianti mokyklinės pedagogikos studijų programa M. PRIĖMIMO IR STUDIJŲ BAIGIMO DUOMENYS Eil. Nr. Studijų programa Studijų pakopa Studijų kryptis Priimta 2009 m. baigė studijas Forma 1. Anglų filologija I Pedagogika 66 N 2. Anglų filologija Pedagogika 13 V 3. Etika I Pedagogika 13 N 4. Informatika I Informatika 15 N 5. Socialinė pedagogika I Pedagogika 15 N 6. Technologijų edukologija I Edukologija 13 N 7. Profesinis pasirengimas Laipsnio nesuteikianti Pedagogika 94 N Iš viso:

69 PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO INSTITUTO VEIKLA 2010 M. PRIĖMIMO IR STUDIJŲ BAIGIMO DUOMENYS Eil. Nr. Studijų programa Studijų pakopa Studijų kryptis Priimta 2010 m. baigė studijas Forma 1. Anglų filologija I Pedagogika I 2. Technologijų pedagogika I Pedagogika 10 I 3. Ikimokyklinio ir pradinio I Pedagogika 18 I ugdymo pedagogika (ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas) 4. Mokyklinė pedagogika Laipsnio nesuteikianti Pedagogika I Iš viso: Eil. Nr M. PRIĖMIMO IR STUDIJŲ BAIGIMO DUOMENYS Studijų programa Studijų pakopa Studijų kryptis Priimta 2011 m. baigė studijas 1. Anglų filologija I Pedagogika I 2. Ikimokyklinio ir pradinio I Pedagogika 29 I ugdymo pedagogika (ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas) 3. Ankstyvasis anglų kalbos Laipsnio nesuteikianti Pedagogika I mokymas 4. Mokyklinė pedagogika Laipsnio nesuteikianti Pedagogika I Iš viso: Forma PRIĖMIMAS M Series m m m. 69

70 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita 2011 m. populiariausios yra laipsnio nesuteikiančiose mokyklinės pedagogikos ir ankstyvojo anglų kalbos mokymo studijų programos M. BAIGUSIEJI STUDIJAS Series m m m. Visos studijų programos, vykdomos Profesinių kompetencijų tobulinimo institute, yra akredituotos. Siekiant užtikrinti studijų programų kokybę, sudarytas studijų programų komitetas m. remiantis Pedagogų rengimo reglamento reikalavimais, atnaujinta laipsnio nesuteikianti Mokyklinės pedagogikos studijų programa pateikta Studijų kokybės vertinimo centrui m. rudenį startavo projektas Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas ankstyvojo užsienio kalbų mokymo srityje. Pagal šį projektą visi 53 įstoję pradinių klasių mokytojai yra finansuojami. Sėkmingai baigusieji ankstyvojo anglų kalbos mokymo studijas įgis teisę dėstyti anglų kalbą pradinėse klasėse m. kovo mėn. Ugdymo plėtotės centras ir Vilniaus pedagoginis universitetas, siekdami bendrų tikslų projekte Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra, sudarė partnerystės sutartį. Pagal šį projektą iš 104 laipsnio nesuteikiančių mokyklinės pedagogikos studijų programos absolventų 70 studijas finansavo Europos struktūriniai fondai ir Lietuvos Respublikos nacionalinis biudžetas. Nors pedagogų poreikis mažėja, tačiau nemažai kitų aukštųjų mokyklų absolventų renkasi mokyklinės pedagogikos studijų programą, skirtą mokytojo kvalifikacijai įgyti m. šią programą pasirinko 93 asmenys. 70

71 PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO INSTITUTO VEIKLA Studijos vyksta Vilniuje ir Instituto skyriuje Kaune. Paskaitų ir egzaminų tvarkaraščiai sudaromi atsižvelgiant į dėstytojų ir studijuojančiųjų poreikius. Perkvalifikavimo studijų studentai studijuoja savo lėšomis, tačiau studijas gali finansuoti Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, švietimo skyriai, mokyklos ir t. t. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO VEIKLA 2011 m. Institute buvo suorganizuoti 167 renginiai. Kvalifikaciją tobulino 6000 dalyvių. 71

72 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita M. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO RENGINIŲ DALYVIAI 2011 m. kuriant kvalifikacijos tobulinimo programas, dalyvavo apie 50 įvairių sričių specialistų: pedagogai praktikai iš Lietuvos bei užsienio, švietimo vadybos specialistai, mūsų universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų dėstytojai, Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai ir kt M. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PROGRAMŲ RENGĖJAI 2011 m. kvalifikacijos tobulinimo renginiai vyko ne tik Institute, bet ir mokyklose, ikimokyklinėse įstaigose ir universitetuose. Pasirašytos 106 bendradarbiavimo sutartys. 72

73 PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO INSTITUTO VEIKLA M. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO RENGINIŲ FORMOS Daug dėmesio ataskaitiniais metais buvo skirta partnerių tinklų plėtrai pasirašyta nemažai bendradarbiavimo sutarčių su partneriais iš Lietuvos ir užsienio. Pradėti vykdyti nauji tarptautiniai projektai, organizuojamos koferencijos, vedami skaitymai. ORGANIZUOTŲ KONFERENCIJŲ SĄRAŠAS Eil. Nr. Renginio pavadinimas (seminarai, stažuotės, mokymai, konferencijos) Partneriai Dalyviai Data 1. Inovatyvūs mokymosi metodai VGTU Elektronikos fakulteto dėstytojai 2011 m. vasaris fakultetas 2. Lietuvos švietimo sistema Baltarusijos Minsko centro darbuotojai 2011 m. vasaris švietimo centras 3. Probleminis projektinis mokymas VGTU Aplinkos fakulteto dėstytojai 2011 m. kovas Projektų valdymas Studijų leidinių autorinių teisių apsauga inžinerijos fakultetas 4. Mokytojau, įkvėpk mane kūrybai Humanistinės pedagogai iš 2011 m. spalis pedagogikos asociacija Lietuvos 5. Vaikų vokalinio ugdymo ypatumai VPU Muzikos karedra pedagogai iš Lietuvos 2011 m. spalis 6. Mokinių kompetencijų ugdymo galimybės mokant(is) užsienio kalbos (rusų) vidurinėje mokykloje Rusų kalbos mokytojų asociacija rusų kalbos mokytojai 2011 m. spalis Kvalifikaciją tobulino pagrindinių Lietuvos universitetų akademinė bendruomenė / dėstytojai, mokyklų ir ikomokyklinių įstaigų darbuotojai, švietimo centrų darbuotojai, Lietuvos profesinių mokyklų darbuotojai. Kvalifikacijai tobulinti buvo siūloma daugiau nei 100 įvairių temų. 73

74 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita AKTUALIAUSIOS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PROGRAMŲ TEMOS Mokytojams, mokyklų komandoms Aktyvūs mokymo/si metodai Prevencinis darbas mokykloje Šiuolaikinės pamokos vadyba: efektyvios pamokos modelis Pamokos planavimas, vertinimas ir organizavimas Vertinimo procesas; Mokinių pasiekimų vertinimas Ugdymo proceso modernizavimas Ugdymo turinio individualizavimas bei diferencijavimas Naujos technologijos ugdymo procese Specialiųjų poreikių vaikų pažinimas, ugdymas ir socializacija Darbas su specialiųjų poreikių vaikais Šiuolaikiniai ugdymo metodai Mokymasis mokytis Naujas mokytojo vaidmuo vertinant ir įsivertinant pamokoje Klasės valdymas; konfliktų sprendimas; Palankaus psichologinio klimato klasėje kūrimas Informacinių kompetencijų ugdymas Darbas su gabiais vaikais Darbas su interaktyvia lenta Efektyvi vieša kalba Mokyklų vadovams Besimokančios organizajicos kūrimas mokykloje Motyvacinis klimatas mokykloje Valdymo pokyčiai Projektų valdymas: planavimas ir įgyvendinimas Šiuolaikinės mokyklos, jų strategijos Įsivertinimo procesai mokykloje Tiriamosios veiklos organizavimas ir vykdymas ugdymo institucijoje Mokyklos įvaizdžio formavimas Etiketo pagrindai Kaip efektyviai veikti žmones ir aplinką komunikacijos priemonėmis Viešieji ryšiai mokykloje Tarptautinių projektų vykdymas Renginių organizavimas švietimo įstaigoje Švietimo įvaizdžio formavimo ypatumai Retorikos Ikimokyklinių įstaigų darbuotojams Sveikos ir saugios gyvensenos ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje Ikimokyklinio ugdymo programų turinio refleksija ir pokyčiai Kūrybiškumo ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje Universitetų ir kolegijų darbuotojams, dėstytojams Bendrųjų kompetencijų ugdymo metodikos aukštojoje mokykloje Studijų kokybės tobulinimas, taikant inovatyvius mokymo/si metodus Retorikos menas Kūno kultūra vaikų darželyje Problemis projektinis mokymas Alkoholio ir tabako prevencija Projektų valdymas ikimokyklinėje įstaigoje Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas Studijų leidinių autorinių teisių apsauga Ikimokyklinės įstaigos partnerystės Inovatyviųjų mokymo/si ryšiai su šeima metodų diegimas Judrieji žaidimai natūralus vaiko judėjimo poreikis Andragogikos pagrindai 74

75 PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO INSTITUTO VEIKLA Mokytojams, mokyklų komandoms Mokykla-tėvai-vaikai: efektyvus bendradarbiavimas Etiketo pagrindai Kalbos kultūra Klasės vadovas kaip ambasadorius Lietuvių k. mokytojams rengimas literatūriniam ir samprotavimo rašiniui Matematikos mokytojams darbas su naujaisiais vaodvėliais Asmenybės ugdymas reminatis kitų kultūrų pavyzdžiais Ugdomosios priežiūros sąsaja su pamokos vadyba Agresyvus vaikų elgesys priežastys ir pasekmės, prevencijos būdai; IKT naudojimas pamokoje Inovatyvus mokymasis Aktyvieji mokymosi metodai pradinėse klasėse Mokyklų vadovams Ikimokyklinių įstaigų darbuotojams Universitetų ir kolegijų darbuotojams, dėstytojams 75

76 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita PROJ E K TI N Ė VE I KLA TARPTAUTINIAI PROJEKTAI Leonardo da Vinci naujovių perkėlimo projektas Melior (Quality measuring tool in training) Nr ES1-LEO Įgyvendinimo trukmė: 2010 m. spalio 1 d m. rugsėjo 30 d. Koordinatorius Saragosos pramonės ir prekybos rūmai. Mokymosi visą gyvenimą ir profesinio rengimo sistemai ES trūksta sunormintų kokybės standartų, pritaikytų specifinėms sritims. Europos komisija yra paskelbusi Profesinio mokymo kokybės užtikrinimo Europos bendrosios sąrangos dokumentą (CQAF, Common Quality Assurance Framework ), kuriuo skatina rūpintis ir plėtoti profesinio rengimo kokybę, efektyvumą, remiantis pagrindiniais jau egzistuojančių kokybės užtikrinimo modelių principais. Europos komisija atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu įvertinti profesinio rengimo rezultatus, siekiant didinti įsidarbinimo galimybes, didinant suderinamumą tarp darbo rinkos paklausos ir pasiūlos, plečiant mokymosi visą gyvenimą sistemos prieinamumą, įskaitant ir neįgalius asmenis. MELIOR (2010) projektas imasi spręsti Europai bendrą problemą, susijusią su priemonių trūkumu, siekdamas išmatuoti mokymų kokybę bei pasirinkti tinkamą mokymų paslaugų tiekėją. MELIOR (2010) projektas grindžiamas projekto Double evolution (2001) rezultatais sukurtu mokymų kokybės matavimo įrankiu. Nuo to laiko atlikti tyrimai švietimo kokybės srityje pakeitė Double evolution (2001) įrankio prieinamumą ir naudojimą. MELIOR (2010) projektas siekia, kad Double evolution (2001) įrankio pagrindu būtų sukurta plati mokymų kokybės analizės sistema, padėsianti mokymų užsakovams, dėstytojams, klausytojams, profesijos konsultantams pasirinkti kokybę atitinkančius mokymus, pritaikytus jų poreikiams ir asmens charakteristikoms. MELIOR (2010) skiriasi nuo kitų projektų mokymų kokybės srityje tuo, kad siekia nustatyti klientų poreikius, padėti pasirinkti mokymų tiekėją ir įvertina mokymo veiksmų tinkamumą ir efektyvumą. MELIOR projektu siekiama kelti mokymosi visą gyvenimą ir profesijos rengimo sistemos kokybę ir patrauklumą ES, perkeliant, integruojant inovatyvius rezultatus iš ankstesnio projekto Double Evolution (2001). Projekto tikslai ir uždaviniai: Techninis inovacijų perkėlimas ir atnaujinimas: MELIOR (2010) projekte bus siekiama sukurti šiuolaikinį mokymų kokybės matavimo įrankį, kuris padėtų pasirinkti, plėtoti, to- 76

77 PROJEKTINĖ VEIKLA bulinti, vertinti mokymų sistemas ir praktikas, remiantis kokybės rodikliais. MELIOR (2010) projekte bus plėtojamos projekto Double Evolution (2001) metu sukurto mokymų kokybės matavimo įrankio geriausios techninės idėjos, pasitelkiant naujausias technologijas. Inovatyvaus turinio perkėlimas: ankstesnių projektų ir studijų geroji patirtis mokymų kokybės klausimais bus integruota į MELIOR (2010) projektą, siekiant sukurti galutinius mokymų kokybės rodiklius MELIOR kokybės matavimo įrankiui. Tarptautinis inovacijų perkėlimas: MELIOR (2010) projektas apima partnerinius ryšius tarp Ispanijos, Didžiosios Britanijos įmonių, sukurtus projekto Double Evolution (2001) metu, taip pat išplečia partnerystę į tokias šalis kaip Austrija, Bulgarija, Lietuva ir Portugalija m. vykdytas tarptautinis mokymų kokybės užtikrinimo gerosios patirties tyrimas; Double Evolution įrankio vertinimas; parengtas MELIOR įrankio turinys ir techniniai aspektai; įgyvendinti 3 partnerių susitikimai Bulgarijoje, Ispanijoje,Portugalijoje; vykdoma projekto kokybės kontrolė; parengtas projekto interneto puslapis ir bukletėliai. Projektas viešintas spaudoje, organizacijos interneto puslapyje. Tarptautinis projektas European Policy Network on School Leadership / Mokyklų lyderystė Europos politikos kontekste. Rėmėjas Europos Komisija, Generalinis direktoratas Švietimas ir kultūra EAC, Mokymasis visą gyvenimą: politika ir programa. Universitetas partneris. Pareiškėjas Foundation for Research and Technology (FORTH) Nr. EAC /1. Įgyvendinimo trukmė: Projekto tikslas sukurti ir palaikyti ES mokslo, tyrimo, mokymo institucijų tinklą, bendra darbiaujantį mokyklų lyderystės tema. 1 veiklos grupė: Tinklo vadyba, koordinavimas ir kokybės užtikrinimas. Ši grupė sieks užtikrinti tinkamą tinklo administravimą ir darbų organizavimą. 2 veiklos grupė: Mokyklų lyderystės situacija Europoje. Tikslas aptarti mokyklų lyderystės Europoje akademinius pagrindus, klasifikuoti šiuolaikines sroves. Bus siekiama atsakyti į klausimą, kokia mokyklų lyderystės situacija Europoje (teoriniais ir praktiniais temos aspektais). 3 veiklos grupė: Žinių ir informacijos vadyba. Ši veiklos grupė orientuota į kooperuotų tinklo tematinių žinių vadybą, apimanti žinių sklaidą, keitimąsi informacija, diskusijas, sutarimo paieškas, analizę, apibendrinimą ir rekomendacijų parengimą. 4 veiklos grupė: tinklo mokymo priemonių kūrimas ir mokymai. 5 veiklos grupė: tinklo tęstinumas ir plėtra m. pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis, suformuota Universiteto projekto darbo grupė, pasidalytos užduotys, vykdomas bendradarbiavimas su projekto partneriais įgyvendinant veiklas. 77

78 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita 2011 m. baigtas įgyvendinti Leonardo da Vinci Partnerysčių programos projektas Development of Social and Youth Workers Cultural Competence, Applied Emotional Literacy and Social Inclusion / Socialinių ir jaunimo darbuotojų kultūrinės kompetencijos tobulinimas, taikomasis emocinis raštingumas bei socialinis įtraukimas, Nr. LLP-Ldv- PRT-2009-LT Projekto tikslas švietimo bendruomenei pristatyti naujas emocinio raštingumo ir kultūrinių kompetencijų koncepcijas socialinio darbo srityje. Projektas Socialinių ir jaunimo darbuotojų kultūrinės kompetencijos tobulinimas, taikomasis emocinis raštingumas bei socialinis įtraukimas pristatys partneriams naujas emocinio raštingumo ir kultūrinių kompetencijų koncepcijas socialinio darbo srityje. Šiandienos ES daugėjant naujų emigrantų grupių, socialiniai darbuotojai vaidins svarbesnį vaidmenį, pirmieji spręsdami daugybę įvairių socialinių problemų (nuo jaunimo iki pagyvenusių žmonių problemų, esančių rizikos grupėje ir socioekonomiškai nepalankioje aplinkoje). Nėra abejonių, kad mažės ištekliai ir galimai didės įtampa tarp socialinių darbuotojų ir šių naujų grupių. Todėl reikia suprasti naujus socialinio darbo su šiais žmonėmis modelius. Susiklosčius tokiai situacijai, socialiniams darbuotojams kyla poreikis tobulinti profesinius gebėjimus. Šio projekto tikslas, kurio iniciatyva kilo atlikus sėkmingą darbą Vulverhamptono koledže emocinio raštingumo švietimo srityje, supažindinti socialinius darbuotojus su nauju kultūrinių kompetencijų ir emocinio raštingumo modeliu, strategijomis ir požiūriais (arba tokiomis technologijomis kaip geresnė komunikacija ir įsipareigojimas, pasitikėjimo kūrimas, tarpusavio pagarba, kliento orumo užtikrinimas ir efektyvus konflikto valdymas), siekiant tenkinti iškilusius poreikius, spręsti konfliktus ir įtampas naujose grupėse. Todėl vykdant projektą dėmesys bus sutelktas į žinių ir informacijos apsikeitimą tarp partnerių, mobilumo veiklą, siekiant sukurti geriausios praktikos modelius bei informuoti socialinių darbuotojų gebėjimų tobulinimo vadovus ir politikos formuotojus apie emocinio raštingumo ir kultūrinių kompetencijų tobulinimo svarbą. Partnerėse šalyse bus įgyvendinta projekto rezultatų sklaida m. Maltoje buvo organizuota projekto tarptautinė konferencija tema Emocinis raštingumas praktikoje, vyko vizitai į vietos socialinės pagalbos institucijas, ugdymo įstaigas. Renginiuose dalyvavo 6 specialistų delegacija. Pasiekti rezultatai: įgyta inovatyvių profesinių žinių bei gebėjimų emocinio raštingumo, kultūrinių kompetencijų ir socialinio įtraukimo srityse, išryškintos esamos socialinio darbo modelio problemos ir geroji šalių partnerių patirtis m. buvo plėtojamas projekto interneto puslapis, vykdomi viešinimo darbai. Parengta projekto veiklos ataskaita. 78

79 PROJEKTINĖ VEIKLA EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PROJEKTAI Projektas Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas ankstyvojo užsienio kalbų mokymo srityje / Teacher Professional Development in Teaching Young Learners. Nr. VP ŠMM-05-K Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto VP1-2 Mokymasis visą gyvenimą uždavinio VP1-2.2 priemonė VP1-2.2-ŠMM-05-K Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas. Universitetas partneris. Pareiškėjas VŠĮ Užsienio kalbų mokymo centras. Projekto tikslas padidinti ankstyvojo anglų kalbos mokymo kokybę, tobulinant pradinių klasių mokytojų teorines anglų kalbos žinias ir praktinius kalbos naudojimo įgūdžius stažuotės Didžiojoje Britanijoje metu; sukurti efektyvią, kitų užsienio šalių patirtimi paremtą metodiką; užsienio kalbų specialistus mokytojus apmokyti inovatyvių pradinių klasių mokinių mokymo metodų. Bendras aprašymas: Projektas bus įgyvendinamas 3 etapais. I etapas: pradinių klasių pedagogų formalusis anglų kalbos mokymas iki B2 lygio. Mokymų laikotarpis nuo 2011 m. rugsėjo pradžios iki 2012 m. birželio pabaigos. Dalyvaus 42 pradinių klasių pedagogai. II etapas: pradinių klasių pedagogų praktinių kalbos įgūdžių tobulinimas stažuotėse užsienyje. Stažuotės vyks nuo 2012 m. liepos pradžios iki 2012 m. rugpjūčio pabaigos. Dalyvaus 42 pradinių klasių pedagogai. III etapas: Inovatyvių ankstyvojo užsienio kalbų mokymo metodų sukūrimas ir mokymas. Mokymai vyks nuo 2011 m. lapkričio pradžios iki 2013 m. sausio pabaigos. Veikloje dalyvaus 100 pradinių klasių pedagogų. Instituto veikla: I etapas pradinių klasių pedagogų formalusis anglų kalbos mokymas iki B2 lygio m. pasirašyta jungtinės veiklos sutartis. Suformuotos 3 studentų grupės Vilniuje ir Kaune. Pasirašytos darbo sutartys su projekto darbuotojais. Vykdyti viešieji pirkimai studentai aprūpinti mokymo priemonėmis. Įvyko rudens I semestro 1 sesija. Veiklos ataskaitos pateiktos UKMC. Suplanuota rudens I semestro 2 sesija. Projektas Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra / Development of Teachers In-service Training and Retraining Nr. VP1-2.2-ŠMM- 02-V Lietuvos metų laikotarpio Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto Mokymasis visą gyvenimą VP1-2.2-ŠMM-02-V priemonė Bendrojo lavi- 79

80 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita nimo, profesinio mokymo institucijų ir aukštųjų mokyklų pedagoginio personalo kvalifikacijos tobulinimas. Universitetas partneris. Pareiškėjas Ugdymo plėtotės centras. Projekto tikslas plėtoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemą. Projektas Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (Projekto Nr. VP1-2.2-ŠMM-02-V ) pradėtas įgyvendinti 2010 m. spalio 5 d. Projekto trukmė 17 mėnesių. Projekto esmė: pirma, sudaryti sąlygas pedagogams ir vaikų globos įstaigų auklėtojams persikvalifikuoti (įgyti reikalingą pedagoginę kvalifikaciją); antra, sukurti veiksmingą pedagogų kvalifikacijos tobulinimo modelį, atliepiantį šiandienos švietimo sistemos poreikius bei galintį prisitaikyti prie nuolatinės kaitos iššūkių. Modelis kuriamas viešųjų konsultacijų principu, įtraukiant įvairias interesų grupes (mokytojų dalykines asociacijas, profesines sąjungas ir kt.). Tuo tikslu bus atliktas tyrimas (kiekybinis ir kokybinis), kurio užduotis įvertinti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo padėtį ir perkvalifikavimo poreikius Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Bus išbandomos naujos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo formos: 360 mokytojų turės galimybę dalyvauti profesinės praktikos konsultavimo grupėse; 60 Lietuvos mokytojų galės dalyvauti 5 dienų stažuotėse Lietuvos mokyklų pasiūlytose programose. 480 mokytojų išbandys Peer coaching (treniravimas) metodą. 60 mokyklų galės pasinaudoti 3-jų dienų 10 pavadinimų mokymų programomis, kurios bus įgyvendinamos mokyklos aplinkoje, didesnę dalį laiko skiriant individualiam darbui su mokytoju, mokytojų darbo savianalizei ir refleksijai. Siekiant sėkmingo sukurto modelio įgyvendinimo, bus tobulinami projekto vykdytojo ir regionų, universitetų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų darbuotojų (150 žmonių) įgūdžiai. Instituto veikla projekte: 1) Projekto partnerio (Instituto) darbuotojų mokymai; 2) Projekto partnerio darbuotojų (Instituto) stažuotės užsienyje; 3) Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo modelio kūrimas, įtraukiant įvairias interesų grupes; 4) Pedagogų perkvalifikavimo studijų organizavimas m. Instituto darbuotojai dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo mokymuose, viešose konsultacijose aptarė pedagogų kvalifikacijos tobulinimo modelio kūrimo klausimus. Kūrybingumo plėtra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, pritaikant ir įdiegiant kūrybinių partnerysčių modelį / Creative partnerships Lithuania Nr. VP1-2.2-ŠMM- 04-V Lietuvos metų laikotarpio Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto Mokymasis visą gyvenimą VP1-2.2-ŠMM-04-V priemonė Aukščiausios 80

81 PROJEKTINĖ VEIKLA kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas. Universitetas partneris. Pareiškėjas Ugdymo plėtotės centras. Projekto tikslas keisti ugdymą Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, pritaikant ir įdiegiant kūrybinių partnerysčių modelį. Valstybės lygiu pripažintas poreikis keisti ugdymą mokykloje taip, kad jis atlieptų naujus ekonominius, socialinius, kultūrinius, technologinius iššūkius ir padėtų kurti dinamišką, inovatyvią, konkurencingą ekonomiką bei kūrybingą, pilietišką, daugiakultūrę galimybių visuomenę. Vienas iš pagrindinių švietimo uždavinių kompetencijų ugdymas. Kūrybiškumas viena pamatinių bendrųjų kompetencijų, lemianti sėkmingą asmens veiklą šiuolaikinėje visuomenėje. Kūrybiškumo, pagrįsto asmens aktyvumu, savarankiškumu, lankstumu bei bendradarbiavimu siekis skatina permąstyti ugdymo principus ir praktikas. Kūrybinių partnerysčių modelis, užmegzdamas mokyklų ir kūrybinio sektoriaus bendradarbiavimą, siūlo unikalią kūrėjų patirtį, ugdymo idėjas bei praktinę pagalbą, padeda keisti mokymą(si) ir sukurti sąlygas vaikų kūrybiškumui ugdyti, keisdamas mokymą metodus, priemones, organizavimą, aplinką ir mokytojų požiūrį į savo pačių kūrybiškumą ir kūrybiško darbo galimybes. Projekto veiklos apima kūrybinių partnerysčių modelio diegimą, pritaikant geriausią tarptautinę patirtį; kūrybinio sektoriaus atstovų parengimą dirbti mokyklose; atrinktų mokyklų parengimą dalyvauti projekte; partnerysčių kūrimą ir unikalių projektų įgyvendinimą mokyklose; mokyklų ir kūrybinio sektoriaus ilgalaikių partnerystės tinklų kūrimą; patirties fiksavimą ir sklaidą. Projektas teigiamai paveiks ne tik mokinių kūrybiškumą ir ateities aspiracijas, bet ir mokytojų darbo motyvaciją ir kokybę; mokinių lankomumą ir bendruosius pasiekimus, požiūrį į mokyklą ir mokymąsi; psichologinį klimatą ir mokyklos bendruomenės ryšius. Projekto metu sukurta ir išbandyta metodika, išplatinta metodinė medžiaga, apmokyti specialistai, užmegzti ilgalaikiai ryšiai. Pasibaigus projektui, išaugęs supratimas apie kūrybiškumo ugdymo reikšmę sudarys sąlygas kūrybinio mokymo metodus mokyklose taikyti dažniau ir profesionaliau, o kūrybiškas mokymasis taps nuolatine visos mokyklos praktika m. pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, sudarytos darbo sutartys su projekto darbuotojais, dalyvauta partnerių pasitarimuose, mokymuose. 81

82 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita STR ATEG I N IS VALDYMAS PROJEKTAI IR PASLAUGOS 2011 m. Universiteto projektų vykdytojai ir pareiškėjo, ir partnerio teisėmis vykdė 67 įvairaus pobūdžio projektus, panaudotų lėšų suma sudarė 7,6 mln. Lt. Intensyviausiai vykdyti ES struktūrinių fondų finansuojami projektai (29 projektai, panaudota 5,4 mln. Lt), kiek mažiau tarptautiniai (24 projektai, panaudota 1,77 mln. Lt) bei nacionaliniai (14 projektų, panaudota 0,44 mln. Lt) projektai. Vertinant akademinių padalinių projektinės veiklos aktyvumą tenka pabrėžti, jog pagal vykdytų projektų skaičių aktyviausi buvo Fizikos ir technologijos fakultetas (10 projektų), o pagal panaudotas lėšas Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas (panaudota 506 tūkst. Lt). Vertinant pagal šiuos kriterijus prasčiausi buvo Matematikos ir informatikos fakulteto (vykdytas 1 projektas, panaudota 60 tūkst. Lt) rodikliai. Ataskaitiniu laikotarpiu parengtos 79 projekto paraiškos (57 paraiškose Universitetas kaip pareiškėjas, 22 kaip partneris). Akademiniai padaliniai vertinti pateikė 59, o neakademiniai 20 projektų paraiškų. Atskirai minėtinos viešosios ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros (toliau MTEP) paslaugos, kurių administravimui Universitetas skiria vis daugiau dėmesio m. teikiamos paslaugos sudarė 387,45 tūkst. Lt, o sudarytų sutarčių skaičius siekė 113. Vykdytų projektų dinamika m. 82

83 STRATEGINIS VALDYMAS Vykdytų paslaugų teikimo sutarčių skaičius (vnt.) m metais vykdytų paslaugų teikimo sutarčių skaičius (vnt.) Piniginės sąnaudos (mln. Lt), gautos iš projektinės veiklos m. 83

84 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Akademinių padalinių projektinės veiklos aktyvumas 2011 m. (pagal vykdytų projektų skaičių) Projektų skaičius Fizikos ir technologijos Lituanistikos Profesinių kompetencijų tobulinimo Gamtos mokslų Socialinės komunikacijos Socialinių mokslų Ugdymo mokslų Istorijos Filologijos Sporto ir sveikatos Matematikos ir informatikos Fakultetai / institutai 84

85 STRATEGINIS VALDYMAS Akademinių padalinių projektinės veiklos aktyvumas 2011 m. (pagal pinigines sąnaudas, tūkst. Lt) Sunaudotos lėšos, tūkst. Lt Profesinių kompetencijų tobulinimo Gamtos mokslų Lituanistikos Socialinės komunikacijos Ugdymo mokslų fakultetas Fizikos ir technologijos Socialinių mokslų Istorijos Sporto ir sveikatos Filologijos Matematikos ir informatikos Fakultetas / institutas 85

86 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita 2011 m. vykdyti projektai 2011 m. projektų paraiškos 2011 M. VYKDYTI TARPTAUTINIAI PROJEKTAI Eil. Nr. Akademiniai padaliniai Projektų skaičius 2011 m. panaudotos lėšos (Lt) 1. Filologijos fakultetas Fizikos ir technologijos fakultetas 5* 3. Gamtos mokslų fakultetas 2 (1*) Lituanistikos fakultetas Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas 3*

87 STRATEGINIS VALDYMAS Eil. Nr. Akademiniai padaliniai Projektų skaičius 2011 m. panaudotos lėšos (Lt) 6. Socialinės komunikacijos institutas 2* Socialinių mokslų fakultetas 2* 8. Ugdymo mokslų fakultetas 1* Iš viso: 20 (14*) Neakademiniai padaliniai 1. Tarptautinių ryšių skyrius Iš viso: Iš viso: 24 (14*) * Projekte Universitetas dalyvauja kaip partneris Eil. Nr M. VYKDYTI ES SF FINANSUOJAMI PROJEKTAI (UNIVERSITETAS PAREIŠKĖJAS) Projekto pavadinimas 1. Paukštininkystės ūkiuose naudojamo vandens kokybės gerinimo fizikiniais metodais sistemos įdiegimas, gerinant paukščių produktyvumą ir produkcijos kokybę (1PM-PV PR001) 2. Žemdirbių, ūkininkaujančių mažai palankiose vietovėse mokymai (1PM-PV PR001) 3. Vilniaus pedagoginio universiteto administracinio personalo kvalifikacijos ir gebėjimų tobulinimas (VP1-1.1-SADM-06-K ) 4. Vilniaus pedagoginio universiteto strateginė plėtra ir struktūros optimizavimas (VP1-2.1-ŠMM-04-K ) 5. Dalyko mokytojų rengimo kokybės gerinimas atnaujinant pirmos studijų pakopos programas Lietuvos edukologijos universitete (VP1-2.2-ŠMM-07-K ) Padalinys Gamtos mokslų fakultetas Aukštaitijos regiono edukacinis centras 2011 m. panaudotos lėšos (mln. Lt) Projekto biudžetas (mln. Lt) 0,07 0,32 0,21 0,64 Personalo skyrius 0,58 2,17 Projektų vadybos skyrius Fizikos ir technologijos fakultetas Lituanistikos fakultetas 0,06 Matematikos ir informatikos fakultetas Socialinės komunikacijos institutas 0,08 0,97 0,06 0,70 0,06 0,06 Socialinių mokslų fakultetas 0,06 87

88 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Eil. Nr. Projekto pavadinimas 6. Edukologų rengimo kokybės gerinimas atnaujinant pirmos studijų pakopos programas Lietuvos edukologijos universitete (VP1-2.2-ŠMM-07-K ) 7. Vilniaus pedagoginio universiteto II rūmų renovacija (VP3-3.4-ŪM-03-V ) 8. Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokomojo korpuso renovacija (rekonstrukcija) (VP3-3.4-ŪM-03-V ) 9. Vilniaus pedagoginio universiteto mokomojo korpuso renovacija (VP3-3.4-ŪM-03-V ) 10. Gamtos mokslų mokytojų eksperimentinės veiklos kompetencijos tobulinimas atnaujintų mokymo priemonių ir 9 12 klasių bendrųjų programų pagrindu (VP ŠMM-03-V ) 11. Gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias mokymo aplinkas (VP1-2.2-ŠMM-03-V ) 12. Inovatyvių metodų diegimas verslumo ugdymo procese (VP1-2.2-ŠMM-05-K ) Padalinys 2011 m. panaudotos lėšos (mln. Lt) Projekto biudžetas (mln. Lt) Gamtos mokslų fakultetas 0,005 0,91 Ugdymo mokslų 0,24 fakultetas Socialinės komunikacijos institutas 0,007 Sporto ir sveikatos fakultetas 0,006 Ūkio direkcija 2,67 4,06 Ūkio direkcija 5,94 Ūkio direkcija 0,40 2,23 Fizikos ir technologijos fakultetas 0,99 Gamtos mokslų fakultetas 0,98 Socialinių mokslų fakultetas 0,002 0,95 Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas 0,002 Iš viso: 4,57 20,86 88

89 STRATEGINIS VALDYMAS 2011 M. VYKDYTI ES SF FINANSUOJAMI PROJEKTAI (UNIVERSITETAS PARTNERIS) Eil. Nr. Projekto pavadinimas Padalinys 1. Su mechatronika susijusių inžinerijos sričių specialistų rengimo tobulinimas, dėstytojų kvalifikacijos gerinimas, mobilumo ir studentų tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimas (VP1-2.2-ŠMM-09-V ) 2. Su mechatronika susijusių mokslo ir studijų sričių plėtojimas (VP2-1.1-ŠMM-04-V ) 3. Inovatyvios gimtosios lietuvių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos įgyvendinimas (VP1-2.2-ŠMM-05-K ) 4. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (VP1-2.2-ŠMM- 02-V ) 5. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas ankstyvojo užsienio kalbų mokymo srityje (VP1-2.2-ŠMM-05-K ) 6. Kūrybingumo plėtra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pritaikant ir įdiegiant kūrybinių partnerysčių modelį (VP1-2.2-ŠMM-04-V ) 7. TOC for education metodikos taikymas bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenėms per netradicines ugdymo formas (VP1-2.2-ŠMM-05-K ) 8. Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką programa Labas EKO (VP3-1.4-AM-09-K ) 9. Studentų verslumo įgūdžių stiprinimas, panaudojant europinį verslumo ugdymo modelį Europrise (VP1-2.2-ŠMM-07-K ) klasių mokinių verslumo ugdymas taikant netradicines ugdymo formas (VP1-2.2-ŠMM-05-K ) 11. Gabių vaikų ugdymo poreikių tenkinimas pradinio ugdymo įstaigose (VP1-2.3-ŠMM-06-K ) 12. Gabių vaikų ugdymo efektyvumo didinimas švietimo sistemoje (VP1-2.3-SMM-06-K ) Bendras projekto biudžetas Universitetui tenkanti dalis Fizikos ir technologijos fakultetas 3,0 0,14 Fizikos ir technologijos fakultetas 3,2 0,12 Lituanistikos fakultetas 0,39 Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas Socialinės komunikacijos institutas Socialinės komunikacijos institutas Socialinių mokslų fakultetas Ugdymo mokslų fakultetas Ugdymo mokslų fakultetas Ugdymo mokslų fakultetas 6,3 0,63 0,22 0,91 15,99 0,29 0,90 0,05 0,43 1,5 0,99 0,6 0,92 89

90 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Eil. Nr. Projekto pavadinimas Padalinys 13. Periodinių mokslo leidinių leidyba (VP ŠMM-02-V ) 14. Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas (VP1-2.3-ŠMM-01-V ) 15 T klasė (VP1-2.2-ŠMM-10-V ) 16. II pakopos fizinių mokslų studijų programų įgyvendinimas, parengiant aukštos kvalifikacijos specialistus žinioms ir mokslui imliuose ūkio subsektoriuose (II pakopos fizinių mokslų studijos) (VP1-3.1-ŠMM-03-V ) 17. Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų I II pakopų studentų tarptautinių praktikų / stažuočių užsienyje (ES, ELPA ir NATO šalyse) reziduojančiose įmonėse ir tarptautinėse organizacijose modelio sukūrimas Bendras projekto biudžetas Universitetui tenkanti dalis Istorijos fakultetas, leidykla Edukologija 0,096 Studijų direkcija 10,74 0,05 Studijų direkcija 0,5 0,03 Studijų direkcija 8,6 0,45 Tarptautinių ryšių skyrius 2,0 (VP1-2.2-ŠMM-08-V ) Iš viso: 2,76 ES struktūrinių fondų paramos (mln. Lt) panaudojimo dinamika m. 90

91 STRATEGINIS VALDYMAS 2011 M. VYKDYTI NACIONALINIAI PROJEKTAI Eil. Nr. Akademiniai padaliniai Projektų skaičius 2011 m. panaudotos lėšos (Lt) 1. Filologijos fakultetas Fizikos ir technologijos fakultetas 1* Gamtos mokslų fakultetas Istorijos fakultetas Lituanistikos fakultetas Socialinių mokslų fakultetas Sporto ir sveikatos fakultetas Iš viso: 12(1*) Kiti padaliniai 1. Leidykla Kultūros centras Iš viso: Iš viso: 14(1*) * Projekte Universitetas dalyvauja kaip partneris 2011 m. nacionalinių projektų sunaudotų lėšų pasiskirstymas pagal padalinius 91

92 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita POKYČIAI PROJEKTAI (STRATEGINIO VALDYMO SRITIES) 2011 m. buvo tęsiamas ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas Lietuvos edukologijos universiteto strateginė plėtra ir struktūros optimizavimas (VP1-2.1-ŠMM-04-K ). Nors projekto įgyvendinimą gerokai pristabdė įvairios aplinkybės, tačiau per ataskaitinį laikotarpį surengti strateginio planavimo mokymai, intensyviai pradėtas rengti Universiteto strateginis veiklos planas, integruota plėtros strategija, valorizacijos planas. STUDIJOS PROJEKTAI (STUDIJŲ KOKYBĖS TOBULINIMO IR (ARBA) STUDIJŲ PROGRAMŲ RENGIMO) 2011 m. sėkmingai įgyvendinti ES struktūrinių fondų finansuojami projektai, skirti studijų programoms atnaujinti: Dalyko mokytojų rengimo kokybės gerinimas atnaujinant pirmos studijų pakopos programas Lietuvos edukologijos universitete (VP1-2.2-ŠMM-07-K ) ir Edukologų rengimo kokybės gerinimas atnaujinant pirmos studijų pakopos programas Lietuvos edukologijos universitete (VP1-2.2-ŠMM-07-K ). Į šių projektų įgyvendinimą įsitraukė net 8 Universiteto akademiniai padaliniai. Diegiant inovatyvius studijų metodus atnaujinta 16 pirmos pakopos studijų programų; kelta dėstytojų kvalifikacija ir kt. Kartu su Kauno technologijos universitetu partnerio teisėmis Fizikos ir technologijos fakulteto projektų vykdytojai sėkmingai įgyvendino ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą Su mechatronika susijusių mokslo ir studijų sričių plėtojimas (VP2-1.1-ŠMM- 04-V ). Įgyvendinant šį projektą panaudota 119 tūkst. Lt ir atnaujinta su mechatronika susijusi studijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūra. Pakankamai daug dėmesio skirta ir naujiems projektams, skirtiems studijų sistemai atnaujinti, pasitelkiant ES struktūrinių fondų finansavimą. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas pagal m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto Mokymasis visą gyvenimą priemonę Studijų sistemos efektyvumo didinimas, daug įdirbio ir dėmesio sutelkta projekto Vilniaus pedagoginio universiteto vidinės studijų kokybės vadybos sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas (SFMIS Nr. VP1-2.1-ŠMM-04-K ) paraiškai. Šis projektas, siekdamas (vertė 2,6 mln. Lt) sukurti ir įgyvendinti efektyvią ir rezultatyvią vi- 92

93 STRATEGINIS VALDYMAS dinę kokybės užtikrinimo sistemą, sėkmingai atlaikė visus vertinimo etapus, tačiau jo buvo atsisakyta LR švietimo ir mokslo ministerijai paprašius pridėti savo lėšų, t. y. 770 tūkst. Lt. MOKSLO IR MENO VEIKLA MOKSLINIŲ TYRIMŲ (FUNDAMENTINIŲ) IR MENO PROJEKTAI 2011 m. fundamentinių mokslinių tyrimų projektai daugiausia įgyvendinti pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas. Pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros m. programą vykdyti 3 projektai, du iš jų: Jordano Romana ir Getika: tyrimas, vertimas, mokslinis komentaras, leidimas (vadovas doc. dr. D. Alekna), Šiuolaikinės Lietuvos lenkų laidotuvių giesmės (vadovė doc. dr. K. Syrnicka). Pagal mokslininkų iniciatyva (mokslininkų grupių) vykdomą programą įgyvendinti 2 projektai: Tautinės vertybės m. lietuvių išeivijos literatūroje (vadovas prof. dr. V. Martinkus), Plotinas ir gnostikai: poleminis dialogas (vadovė doc. habil. dr. T. Aleknienė). Pagal nacionalinę programą Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui įgyvendintas vienintelis projektas Mokesčių ir socialinių draudimo įmokų politikos priemonių įtaka užimtumui, nedarbui ir darbo rinkai (vadovas doc. dr. V. Navickas). Palyginti su 2010 m. situacija, ataskaitiniu laikotarpiu stebimas nežymus Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų projektų sumažėjimas. LR švietimo ir mokslo ministerijai paskelbus išankstinį kvietimą pagal m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra priemonę Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų vykdymas, parengtas valstybės projekto aprašymas Socialinių ir humanitarinių mokslų informacinės infrastruktūros plėtra Lietuvos edukologijos universitete. Sėkmingai išankstinį vertinimą atlikusio ES struktūrinių fondų paramai gauti pateikto projekto, kurio vertė siekia 998 tūkst. Lt, pagrindinis tikslas mokslinės aplinkos gerinimas plėtojant socialinių ir humanitarinių mokslų informacinę infrastruktūrą. 93

94 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita UNIVERSITETO POVEIKIS REGIONO IR ŠALIES RAIDAI KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PASLAUGOS (ĮSKAITANT PROJEKTUS) m. laikotarpiu Universitetas įvykdė 190 sutarčių, kurių pagrindu buvo teiktos kvalifikacijos kėlimo paslaugos arba vykdytos socialinės kaitos iniciatyvos. Bendra visų trejų metų teiktų paslaugų sutarčių vertė siekia 1,7 mln. Lt m. buvo vykdytos 27 sutartys, jų bendra vertė Lt. Įgyvendinant šias sutartis buvo vykdomi mokyklų mokytojų ir kitų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo seminarai m. panaudotų lėšų suma siekė 1,5 mln. Lt, įgyvendintos 73 sutartys. Šių sutarčių pagrindinė veikla buvo nukreipta į mokyklų mokytojų ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo seminarų organizavimą (sudaryta 64 sutartys), o tai sudarė apie 100 tūkst. Lt pajamų. Likusi dalis pajamų (apie 1,4 mln. Lt) buvo panaudota socialinių darbuotojų perkvalifikavimo paslaugoms m. bendra paslaugų vertė sudarė 146 tūkst. Lt, o įgyvendinamų sutarčių skaičius siekė 90. Įgyvendinant minėtąsias sutartis buvo vykdomos kvalifikacijos kėlimo paslaugos mokyklų darbuotojams. Be to, pasikeitus įstatyminei bazei ir socialinius darbuotojus privalomai įpareigojus įgyti ne mažesnį kaip aukštąjį išsilavinimą, Universitetas teikė kvalifikacijos kėlimo paslaugas didžiuosiuose Lietuvos miestuose Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje. TAIKOMIEJI MOKSLINIAI TYRIMAI (ĮSKAITANT PROJEKTUS) Taikomųjų tyrimų apimtys, įgyvendinant nacionalinius ir tarptautinius projektus, nėra tolygios, tačiau m. laikotarpiu stebima augimo tendencija (2009 m. 14, 2010 m. 19, 2011 m. 19). Palyginti su Universiteto įgyvendinamų projektų bendru skaičiumi, galima teigti, jog taikomieji tyrimai vykdomi įgyvendinant vidutiniškai apie proc. projektų. Be to, ir šiuose projektuose neretai taikomieji tyrimai yra viena iš sudedamųjų dalių, papildančių fundamentinius mokslinius tyrimus. Per pastaruosius trejus metus panaudotų lėšų, įgyvendinant minėtus projektus, dinamika rodo augimo tendenciją (2009 m Lt, 2010 m Lt, 2011 m Lt). Vykdant taikomuosius tyrimus, vykdomų projektų kontekste išskirtinas Gamtos mokslų bei Fizikos ir technologijų fakultetų įdirbis. Bene ženkliausias indėlis vykdant taikomuosius mokslinius tyrimus tai dalyvavimas 7BP programoje ir COST veikų įgyvendinimas. 94

95 STRATEGINIS VALDYMAS 2009 m. partnerio teisėmis sėkmingai įsitraukta į Norvegijos gamtos ir technologijų universiteto koordinuojamą 7BP programos projektą Gamtos mokslų mokytojų mokymas pažangiais metodais (SIC-CT ). Itin svarbus COST veiklų įgyvendinimas. Išskirtini m. įgyvendinti prof. habil. dr. R. Vaišnoro vadovaujami projektai Plazmoninės komponentės ir įrenginiai (COST MP0803), Dendrimerai biomedicininiuose taikymuose (COST TD0802). Taikomųjų tyrimų vykdymas, įgyvendinat ES struktūrinių fondų projektus, pastebimas nuo 2010 m. Čia išskirtinas doc. dr. R. Bobinienės vadovaujamas projektas Paukštininkystės ūkiuose naudojamo vandens kokybės gerinimo fizikiniais metodais sistemos įdiegimas, gerinant paukščių produktyvumą ir produkcijos kokybę (1PM-PV PR001), vykdomas pagal Lietuvos kaimo plėtros m. programą. Įgyvendinamų nacionalinių projektų kontekste išskirtini Lietuvos mokslo tarybos finansuojami mokslininkų iniciatyva (mokslininkų grupių) parengti projektai Naujos faunos. Taksonominė analizė ir naujos mokslui entobiontinių lepidoptera rūšys (MIP-11347), Skysčių transportavimui, skaidymui ir dozavimui skirtų ultragarsinių pjezomechaninių sistemų kūrimas (MIP-11086) ir pan. Tačiau akivaizdu, jog analogiškų taikomojo pobūdžio projektų stokojama. 95

96 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita LE I DYBA Mažėjanti valstybės parama mokslo ir studijų leidiniams, taip pat pasikeitusi švietimo ir mokslo sistema 2011 m. turėjo nemažai įtakos metodinių priemonių, monografijų leidybai ir platinimui. Knygų autorių pageidavimas leisti leidinius kuo mažesnėmis sąnaudomis sąlygojo leidyklos Edukologija darbą. Palyginti su 2010 m., bendra leidybos apimtis padidėjo 390 spaudos lankų. Didžiąją leidinių dalį sudarė mažos apimties mokomosios ir metodinės priemonės minkštais viršeliais. Keičiantis mokslinės literatūros leidybos situacijai, leidėjai priversti ieškoti kitų galimybių ir sprendimų. Kiekvienais metais leidykla stengiasi plėsti savo darbą su išoriniais užsakovais. Toliau sėkmingai plėtojama 2007 m. pradėta spaudos plano vykdymo tvarka (kai spaudos planas sudaromas remiantis spaudos lankų skaičiumi, o ne konkrečiais pavadinimais), įgalinanti efektyviau ir greičiau vykdyti planinę leidybą. Leidykla Edukologija per metus vidutiniškai išleidžia 4870 egz. leidinių pagal poreikį, apie 70 įvairių pavadinimų knygų, daugiausia dominuoja metodinės priemonės (sudaro apie 87 proc. visų kartojamų leidinių, kurių tiražas svyruoja nuo 20 iki 100 egz.). Apžvelgus pastarųjų ketverių metų duomenis matyti, kad bendrai išleista apie egzempliorių leidinių. 96

97 LEIDYBA Papildoma, projektinė veikla 2011 m. spalio mėn. Universitetui pakeitus statusą iš valstybės biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą ir tapus Lietuvos edukologijos universitetu, leidyklai buvo suteiktas Edukologijos pavadinimas. Leidykla dalyvauja valstybinių ir kitų fondų konkursuose leidybinėms paslaugoms pirkti, bendradarbiauja rengiant ir įgyvendinant įvairius projektus. Ataskaitiniais metais iš Kultūros rėmimo fondo leidybai gauta apie 24000,00 litų (pavedimų sąskaita), už kuriuos buvo parengtos ir atspausdintos S. Samalavičiaus Vilniaus miesto kultūra ir kasdienybė XVII XVIII amžiuose ir Č. Kavaliausko Eschatologija žmogui ir pasauliui knygos. Žinodama, kaip reikia jaunam kuriančiam žmogui tvirtos rankos, įgudusio žvilgsnio ir patirties, taip pat siekdama padėti pradedant ir tęsiant savo kūrybos kelią, leidykla Edukologija 2011 m. nutarė pradėti leisti dvi naujas knygų serijas Jaunųjų rašytojų poezija ir Jaunųjų rašytojų proza. Tai nebūtinai pirmosios autorių knygos gali būti ir antros, trečios ir t. t. Leidyklos tikslas paskatinti jaunuosius rašytojus kurti, neslėpti savo kūrybos stalčiuose, domėtis vieni kitų kūryba, burtis ir diskutuoti apie gyvenimą, apie literatūrą. Norima pristatyti autorius, kurie ateityje galbūt stebins brandžiais ir vertingais kūriniais, įeisiančiais į lietuvių literatūros istoriją. Jaunųjų rašytojų poezijos serija pradėta 2011 m. Pirmosios moksleivio knygos konkurso nugalėtojos Ievos Astromskaitės eilėraščių knyga Dulkėmis ir žiedlapiais. Knygoje sukaupti jaunatviški, lengvi, jau įvertinti, tačiau vis dar jaunosios kūrėjos kelio pradžią žymintys eilėraščiai. Jaunųjų rašytojų prozos seriją planuojama pradėti Aurimo Novikovo trumposios prozos knyga Nemiegantys, kurią sudarys keturiolika trumposios prozos kūrinėlių. A. Novikovas tarp bendraminčių jau yra žinomas kaip kūrėjas. Jo rašiniai spausdinti Literatūroje ir mene, Pašvaistėje, Žosmėje. Jis aktyviai dalyvauja literatūriniame gyvenime, domisi naujovėmis ir visada stengiasi būti įvykių centre. Leidykla Edukologija ne tik ima leisti naujas knygų serijas, skirtas jaunimo kūrybai, bet ir pradeda nuolatinį bendradarbiavimą su Valstybiniu jaunimo teatru, kur ir bus pristatomos šių serijų knygos m. naujai išleistos knygos buvo pristatytos Vilniaus knygų mugėje, surengti penki knygų pristatymai. 97

98 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Finansiniai rodikliai Lyginant pastarųjų septynerių metų finansinius rodiklius matyti, kad ženkliai padidėjo išorinės pajamos m ,00 Lt, 2005 m ,00 Lt, 2006 m ,00 Lt, 2007 m ,00 Lt, 2008 m ,00 Lt, 2009 m ,00 Lt., 2010 m ,00 Lt., 2011 m. gautos pajamos siekia ,61 Lt. Palyginti su 2010 m. finansiniais rodikliais, 2012 m. išorinės pajamos šiek tiek sumažėjo (apie 4 %), tačiau išliko gana stabilios. Išorinės leidybos apyvarta m , , , , , , , , m m m m m m m m. Leidyklos gaunamos pajamos naudojamos įrangai atnaujinti, patalpoms remontuoti, taip pat darbuotojams materialiai skatinti ir jų kvalifikacijai kelti m. buvo atnaujinta leidyklos gamybos dalis. Nupirkta ir sumontuota knygų kietojo įrišimo gamybos įranga, kurią sudaro lankų lankstymo, siuvimo mašinos, kietų knygų viršelių gamybos mašina, specialus presas. Leidyklos spaustuvė turėdama šią įrangą galės efektyviau vykdyti siūtų-klijuotų bei kietojo įrišimo knygų leidybos užsakymus. Galima bus spausdinti knygų tiražus pagal poreikį. Leidykloje ir toliau tęsiama knygų platinimo sistemos reforma. Leidykla konsignacijos pagrindais tiekia Universiteto leidinius 30-iai knygynų skirtinguose miestuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje, Biržuose. 98

99 LEIDYBA Leidykla toliau plėtoja kompaktinių CD ir DVD plokštelių leidybą. Vis daugiau autorių knygas pageidauja išleisti kompaktinių diskų pavidalu. Kaip ir anksčiau, leidykla tęsia tradiciją leisti fakultetams naujus leidinius už pinigus, gautus pardavus jų knygas m. šia galimybe pasinaudojo Istorijos, Socialinių mokslų, Filologijos fakultetai. Leidykla yra Lietuvos akademinių leidyklų asociacijos ir Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) narė m. kartu su LLA dalyvavo Frankfurto knygų mugėje ir pristatė nemažai Universiteto leidykloje išleistų leidinių. kokybinis įvertinimas ir perspektyva 1. Patalpos. Suremontuota dalis leidyklos patalpų ir įrengta mokomoji klasė, sumontuota mokymams su interaktyviomis lentomis skirta įranga. 2. Darbuotojai. Smarkiai išaugus darbų apimčiai, išplėtus leidybos mastus ir atnaujinus įrangą, ėmė stigti darbuotojų, iškilo kvalifikacijos problema. Siekiant išplėsti ir išlaikyti leidybos mastus, būtina priimti daugiau naujų darbuotojų ir pasirūpinti esamų kvalifikacija. Dėl palyginti nedidelių atlyginimų, kurie krūviams padidėjus nepasikeitė, vyksta darbuotojų kaita. Leidyklai trūksta redaktorių ir spaustuvės darbuotojo, kuris dirbtų su knygų kietojo įrišimo įranga. 3. Spaudos būdai. Toliau plėtojama skaitmeninė spauda. 4. Knygų platinimas. Lietuvoje yra du monopoliniai knygų platinimo tinklai, kuriuose knygų kainos, palyginti su leidyklos kainomis, išaugusios kelis kartus. Didelė kaina labai apsunkina knygų pardavimą m. pradėtos derybos su UAB Vaga (UAB Knygų namai ) dėl knygų platinimo galimybių ir palankių kainų. Leidyklos Edukologija knygos turėtų būti išplatintos po visą Lietuvą išsibarsčiusiuose šio tinklo knygynuose (jų yra vienuolika). 5. Pagrindinė leidyklos užduotis per 2012 m. paleisti visu pajėgumu dirbančią kietųjų viršelių gamybos liniją. Tokiu atveju leidykla ne tik nebepirktų savo reikmėms spausdinimo paslaugų iš kitų spaustuvių, bet pati galėtų siūlyti knygų spausdinimo paslaugas ir kartu megzti bendradarbiavimą su kitomis leidyklomis. Antra užduotis įrengus funkcionalią ir efektyviam mokymui pritaikytą klasę su interaktyviomis lentomis, įgyvendinti siekį organizuoti mokymus. 99

100 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita RYŠIŲ SU VISUOM E N E SK YR IUS Leidiniai ir audiovizualika Abiturientams parengtas ir išleistas leidinys,,studijos Vilniaus pedagoginiame universitete 2011 apie Universiteto gyvenimą, laimėjimus, studijų sistemą, fakultetų išskirtinumą, karjeros galimybes ir kitas aktualijas. Laikraščio,,Šviesa leidyba 2011 m. pasirašius su įmone UAB,,Lodvila sutartį dėl spausdinimo paslaugų, vieno numerio leidybos sąnaudos sumažėjo 1300 Lt. Pagrindinės,,Šviesos laikraščio temos mokslo naujienos, studijų aktualijos, užsienio svečių vizitai, ryšiai su socialiniais partneriais, kultūros renginių, knygų pristatymai, sporto naujienos. Vis daugiau laikraščio puslapių yra skiriama aktualioms Universitetui temoms bei kylančioms problemoms aptarti, studentų ir dėstytojų dialogams. Kasmet,,Šviesos turinys tampa vis patrauklesnis ir artimesnis studentams. Laikraščio rubrikoje,,be rėmų spausdinami rašiniai studentiška tematika tapo neatskiriama laikraščio dalimi. Universiteto laikraštį studentai,,prisijaukinę ir noriai siunčia straipsnius išvykų, praktikų, renginių ir kt. tematika m. išleistas ir specialus,,šviesos numeris abiturientams, pasakojantis absolventų karjeros sėkmės istorijas, atspindintis studentiško gyvenimo privalumus, Universiteto popaskaitinės veiklos ir tarptautinių stažuočių galimybes, priėmimo taisykles ir kt. Bendradarbiavimas su žiniasklaida Nuolatinis Universiteto informacinės sklaidos partneris dienraštis,,respublika m. dienraštyje publikuota 11 Universitetui skirtų puslapių. Neatskiriama ir išskirtinė informacinių puslapių dalis rektoriaus skiltis. Publikacijų tematika plati, aktuali skaitytojams švietimo ir ugdymo aktualijos: socialinių dorovinių vertybių sklaida; tiksliųjų mokslų pro- 100

101 RYŠIŲ SU VISUOMENE SKYRIUS gramos ir joms kylantys iššūkiai; studentų skaičiaus mažėjimo tendencijos bei bendra stojimo situacija; mokslo premijų laureatai; pedagoginės praktikos aktualijos; mokslinės konferencijos; atsakingas jaunųjų kūrėjų ugdymas; universitetų jungčių problematika ir kylantys iššūkiai; mokytojų vardo prestižo kėlimas; visuomenės sveikatos ugdymo klausimai; pagarba Tėvynės gynėjams ir kt. Ataskaitiniu laikotarpiu žurnale,,mokslas ir gyvenimas išspausdinta reportažų apie R. Grigo, E. Jovaišos, A. Gaižučio, G. Gaigalo, P. Vasiljevo darbus, Mokslo premijas. Žurnalo Nr. 5 ir 6 išėjo dvi apybraižos: apie sporto veteranus A. Kepežėną ir jo vadovaujamą kalnų slidininkų ekspediciją į Antarktidą ir apybraiža apie trenerį J. Skernevičių. Vieną du kartus per metus publikuojama reklaminė Universiteto informacija dienraščiuose,,lietuvos rytas,,,vilniaus diena,,,kauno diena,,,klaipėda, savaitraščiuose,,veidas,,,15 min, taip pat specialiuose mokykloms bei moksleiviams skirtuose leidiniuose m. per BNS spaudos centrą išplatinta 53 pranešimai spaudai. Informacija iš BNS spaudos centro patenka tiesiogiai į radijo stotis, respublikinę, regioninę spaudą.,,žinių radijas, programa,,ryto garsai skelbia Universitete vyksiančių renginių, tarptautinių konferencijų, knygų pristatymų anonsus ir kitą, jų manymu, aktualią informaciją. Visada noriai informaciją iš Universiteto gyvenimo spausdina ir savo elektroninėse svetainėse skelbia,,utenos žinios,,,alytaus naujienos. Glaudus ryšys palaikomas su sparčiai kylančiu ir antrą vietą reitinguose užimančiu žinių portalu kuris taip pat platina Universiteto pranešimus spaudai. Universiteto reklaminė kampanija 2011 m. Universitetas kovo 11 d. gegužės 11 d. laikotarpiu buvo laidos,,gimnazistai rėmėjas. Laidoje Gimnazistai keliami bei sprendžiami labai svarbūs klausimai visiems maištingiems, reikliems ir principingiems jauniems žmonėms. Šioje studijoje visi drauge nuoširdžiai ieško galimų sprendimų iš bauginančių aklaviečių ir daugialypių situacijų. Čia paaugliui ne tik suteikiama galimybė kalbėti, būti išgirstam, bet ir paisoma jo nuomonės. Gausus būrys kūrybingų, išradingų, geranoriškų ir smalsių paauglių vaidybinėje laidos dalyje atkuria tas mūsų kasdienio gyvenimo akimirkas, kurios sukelia daugiausia emocijų, nerimo, aistrų, nusivylimo ir apmaudo. TV laidų ciklą,,gimnazistai kuria VŠĮ,,Gimnazistai. Laidos buvo rodomos per Baltijos televiziją (BTV), šeštadieniais. Laidos anonsai su rėmėjo pristatymu buvo rodomi mažiausiai kartų per savaitę. Taip pat informacija apie mus skelbiama interneto portale Iki šiol esame šios laidos partneriai. 101

102 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Deja, 2011 m. dėl lėšų stygius kompleksiška reklaminė kampanija buvo nutraukta. Atsisakyta viktorinos jaunimo radio stotyje M1. Reklama šioje radijo stotyje pasiekdavo apie 45 proc. ( ) tikslinės auditorijos, t. y mečių klausytojų. Žaidimo organizavimas yra puiki galimybė užsakovo reklamą integruoti į radijo programą. Geriausia radijo reklama yra ta, kuri skamba kaip radijo stoties programa. Žaidimai kelia klausytojams teigiamų emocijų, todėl reklamuojamas produktas tampa patrauklesnis, o laidų vedėjo pateikta reklaminė informacija patikimesnė, svarbesnė, priimtinesnė. Viktorinos dalyviui, teisingai įveikusiam užduotį, įteikiama užsakovo dovana (pvz., rinkinys Universiteto atributikos: reklaminis leidinys, arbatos puodelis, rašiklis). Po žaidimo visada skelbiama užsakovo reklaminė informacija Universiteto naujienos, renginių anonsai ir kt. Taip pat nutarta neberemti LTV laidos,,savanorių biuras. Atsisakęs šios laidos Universitetas nebeteko galimybės skleisti savo universiteto, kaip Žaliojo universiteto, idėjų.,,savanorių biuras gerų darbų realybės šou. Būsimieji savanoriai pasiryžę gerinti gyvenimą paprastais, apčiuopiamais darbais. Daugeliui savanorių rūpi gražesnė aplinka: jaunimas siūlosi perdažyti ir sutvarkyti kaimo autobusų stoteles, sutvarkyti vaikų ligoninių teritoriją ir įrengti žaidimų aikšteles, pasirūpinti beglobiais gyvūnais, puoselėti miestų parkus kelti inkilus ir rengti šventes, sukurti vietas iškyloms, miestus ir miestelius apsodinti gėlėmis. Vyresniems savanoriams rūpi jaunoji karta, kad šie tinkamai pasirinktų studijas, turėtų galimybę susipažinti su studentais. Yra ir grupė savanorių, kurie rūpinasi pilietiškomis akcijomis: sutvarkyti K. Donelaičio gimtinės Lazdynėliuose ir Tolminkiemio aplinką, prisidėti prie siaurojo geležinkelio paveldo išsaugojimo, puoselėti meilę ir pagarbą savo šalies vėliavai. Atsisakyta informacinių straipsnių-disputų dienraštyje,,lietuvos žinios ir savaitraštyje,,15 minučių, taip pat reklamjuosčių internetiniuose jaunimo portaluose. Studijų mugės Kiekvienais metais Universitetas dalyvauja studijų mugėse Kaune (,,Aukštųjų mokyklų mugė ) ir Vilniuje (,,Mokymasis. Studijos. Karjera ). Studijos ir mokslas reklamuojami vizualiai estetiškai parengtame stende, čia besidomintiems teikiama ir išsami informacija m. sausio 24 d. studijų mugėje Kaune buvo išnuomotas 15 kv. m. plotas ir jame įrengtas Universiteto stendas. Parodos metu studentai ir administracijos darbuotojai supažindino moksleivius ir mokytojus su studijų programomis, stojimo sąlygomis, persikvalifikavimo galimybėmis m. vasario 3 5 d. Universiteto delegacija dalyvavo jau tradicija tapusioje studijų mugėje Litexpo parodų rūmuose,,mokymasis. Studijos. Karjera Tris dienas vykusioje 102

103 RYŠIŲ SU VISUOMENE SKYRIUS parodoje dirbo RVS darbuotojai, atstovai iš Studijų skyriaus ir Priėmimo komisijos, kaip ir kasmet mugės metu noriai talkino ir studentai savanoriai jų atvyko per kv. m. stende buvo įkurtas mažas knyginėlis, kuriame parodos lankytojai galėjo įsigyti naujausių Universiteto mokslininkų knygų, monografijų, periodinių leidinių ir kt. Parodoje,,Mokymasis. Studijos. Karjera 2011 kiekvienais metais dalyvauja apie 120 mokslo įstaigų iš 14 šalių: Lietuvos, Australijos, Danijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Olandijos, Prancūzijos, Latvijos, Rusijos, Šveicarijos, Vengrijos, Vokietijos. Per tris dienas parodoje apsilankė lankytojų iš 51 Lietuvos miestų ir rajonų. Vilniečiai sudarė apie 34 proc. bendro lankytojų skaičiaus. Itin aktyvūs Klaipėdos, Mažeikių, Rokiškio, Panevėžio, Alytaus regionai m. parodos tendencija jaunėjanti lankytojų auditorija aukštesnių klasių moksleiviai sudarė 23 proc. parodos lankytojų auditorijos, abiturientai 63 proc. 103

104 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita FI NANSŲ VALDYMAS Universitetas, finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, taip pat uždirba pajamas teikdamas mokamas edukacines ir kitas paslaugas, be to, gauna tikslinį finansavimą dalyvaudamas įvairiuose projektuose ir programose, finansuojamose iš valstybės biudžeto, tarptautinių organizacijų, ES struktūrinių fondų paramos ir kitų šaltinių. PAJAMŲ STRUKTŪRA 2011 m. Universiteto finansavimas ir pajamos sudarė 62112,9 tūkst. Lt. UNIVERSITETO PAJAMŲ STRUKTŪRA (TŪKST. LT) Eil. Nr. Pajamų šaltinis Valstybės biudžeto , , , , ,6 lėšos 2. Tikslinės valstybės 3315,3 4049,7 biudžeto lėšos 3. Pajamos už teikiamas 18175, , , , , , ,1 paslaugas 3.1. Pajamos už studijas 15827, , , , , , , Ūkinės veiklos pajamos 2348,2 2519,7 4275,2 5585,8 4317,9 4716,1 4677,7 4. Patalpų nuoma 361,9 507,5 268,4 341, Kitos tikslinės 3578,2 4767, , ,5 7467, ,2 7192,5 paskirties lėšos 5.1. Pavedimų sąskaita 1911,3 1833,2 2012, Renovacijai skirtos 500,8 484, lėšos 5.3. ES struktūrinių fondų 1166,1 2449,8 4391,6 2905, , lėšos 5.4. Privatizavimo fondas Sutartys su užsienio 578,1 329,7 partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis 5.6. Kitas tikslinis 1253,2 1892,8 3839,4 1305,2 1281,8 finansavimas Iš viso: , , , , ,9 104

105 FINANSŲ VALDYMAS m m m m m m m. Valstybės asignavimai Pajamos už paslaugas Tikslinės paskirties Pagrindinis finansavimo šaltinis 2011 m., kaip ir ankstesniais metais, išliko valstybės biudžeto asignavimai. Jie sudarė 28428,6 tūkst. Lt, t. y. 46 proc. gautų pajamų. Palyginti su 2010 m. valstybės biudžeto asignavimais, finansavimo lėšos padidėjo 4219,1 tūkst. Lt. Lietuvos Respublikos 2011 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (2010 m. gruodžio 9 d. Nr. XI-1210) Universitetui 2011 m. patvirtinta tūkst. Lt asignavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-1772, už priimtų 2011 m. studentų studijas papildomai Universitetui skirta 1945 tūkst. Lt, su studijomis susijusioms prekėms ir paslaugoms pirkti 99 tūkst. Lt lėšų. Dėl krepšelių kaitos tarp universitetų asignavimai sumažėjo 2,2 tūkst. Lt. Iš viso Universitetui 2011 m. numatytoms programoms vykdyti patvirtinta 51465,8 tūkst. Lt asignavimų pagal tris vykdomas programas. VALSTYBĖS BIUDŽETO SKIRTI ASIGNAVIMAI PAGAL PROGRAMAS (TŪKST. LT) Kodas Programos pavadinimas Patvirtinti asignavimai Studentų rėmimas 1654, Aukščiausiosios kvalifikacijos specialistų rengimas ir mokslo plėtojimas, iš jos: Aukščiausiosios kvalifikacijos specialistų rengimas ir mokslo plėtojimas 26811,8 (valstybės biudžeto lėšos) Aukščiausiosios kvalifikacijos specialistų rengimas ir mokslo plėtojimas 23000,0 (asignavimų valdytojo pajamų įmokos) Iš viso: 51465,8 105

106 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų programų, Universitetas vykdė kitas tikslines veiklas, kurios finansuotos iš valstybės biudžeto lėšų. Mokslo tarybos fondo tikslinis finansavimas siekė 458,2 tūkst. Lt, Valstybinio studijų fondo 6,2 tūkst. Lt, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2006,7 tūkst. Lt, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 90,4 tūkst. Lt, Vyriausybės rezervo lėšų 9,8 tūkst. Lt, Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM 111,7 tūkst. Lt, Švietimo mainų paramos fondo 398,8 tūkst. Lt. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos renovacijos projektams skirtos lėšos sudarė 694 tūkst. Lt. Įvairioms programoms vykdyti iš kitų Lietuvos institucijų gauta 273,9 tūkst. Lt. Už teikiamas paslaugas 2011 m. gautos pajamos 22442,1 tūkst. Lt pervestos į valstybės biudžetą 1.88 programai finansuoti. Pajamos už teikiamas paslaugas bendroje Universiteto pajamų struktūroje, palyginti su 2010 m., sumažėjo 417,6 tūkst. Lt ir sudarė 36 proc. visų pajamų, tačiau išliko vienas iš pagrindinių Universiteto pajamų šaltinių. Didžioji už teikiamas paslaugas surenkamų pajamų dalis 18876,2 tūkst. Lt, yra įmokos už studijas ir kitas socialines-edukacines paslaugas. UŽ TEIKIAMAS PASLAUGAS GAUTOS LĖŠOS PAGAL PAJAMŲ RŪŠIS (TŪKST. LT) Eil. Nr. Veiklos pajamų rūšis Pajamos 1. Pagrindinės veiklos pajamos 20200, Už studijas 17764, Už socialines-edukacines paslaugas 1111, Už kvalifikacijos kėlimą 526, Už studijų priėmimo paslaugas 315, Už vadovėlių, kitų knygų leidybą 125, Už konferencijų organizavimą 17, Atsargų pardavimas 340,0 2. Kitos veiklos pajamos 2241, Už gyvenamųjų patalpų nuomą 317, Už negyvenamųjų patalpų nuomą 251, Už apgyvendinimą bendrabutyje-svečių namuose 784, Už aptarnaujančio personalo paslaugas 578, Už kanceliarines paslaugas 130, Už sporto ir poilsio paslaugas 83, Už maitinimo paslaugas 79, Už kitas paslaugas 15,5 Kitos tikslinės paskirties lėšos sudarė 7192,5 tūkst. Lt, t. y. 12 proc. visų pajamų. ES struktūrinių fondų remiamų projektų lėšos siekė 5581 tūkst. Lt, iš jų 2209,2 tūkst. Lt skirta Universiteto II rūmų renovacijai, 1506 tūkst. Lt GMF pastatų renovacijai ir 217,7 tūkst. Lt FTF pastatų renovacijai, taip pat Švietimo mainų paramos fondo Erasmus programai vykdyti 226,2 tūkst. Lt. 106

107 FINANSŲ VALDYMAS Finansavimas, gautas vykdant sutartis su užsienio partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis, 329,7 tūkst. Lt. Kitos tikslinės lėšos 1281,8 tūkst. Lt, iš jų gauta paramos 115,6 tūkst. Lt. IŠLAIDŲ STRUKTŪRA 2011 m. gautų asignavimų iš valstybės biudžeto ir kitos išlaidos sudarė 56748,0 tūkst. Lt M. UNIVERSITETO IŠLAIDŲ PAGAL EKONOMINĮ POBŪDĮ STRUKTŪRA (TŪKST. LT) Išlaidų pavadinimas Darbo užmokestis su , , , ,5 soc. draudimu, autoriniai darbai, pašalpos Stipendijos ,2 6483,1 5797,6 4133,3 4794,9 Kitos prekės ir , ,4 6412,5 6743,3 6715,3 paslaugos Komunalinės paslaugos ,4 1698,6 2617,9 3080,8 2916,4 1667,9 Materialusis ir ,9 7186,9 2093,7 4367,7 5787,4 nematerialusis turtas Iš viso: , , , , , , M. UNIVERSITETO IŠLAIDŲ PAGAL EKONOMINĮ POBŪDĮ STRUKTŪRA (TŪKST. LT) Darbo užmokestis su soc. draudimu, autoriniai darbai, pašalpos; 37782,5; 67 % Stipendijos; 4794,9; 9 % Kitos prekės ir paslaugos; 6715,3; 12 % Materialus ir nematerialus turtas; 5787,4; 9 % Komunalinės paslaugos; 1667,9; 3 % 107

108 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita 2011 m. didžiausią bendros išlaidų struktūros dalį 67 proc. sudarė darbo užmokestis, autoriniai darbai, pašalpos ir socialinio draudimo įmokos. Lėšos prekėms ir paslaugoms siekė 6715,3 tūkst. Lt (12 proc.), jos buvo naudojamos studijų, mokslinės ir projektinės veiklos paslaugoms ir prekėms pirkti, ryšių išlaidoms, pastatų eksploatavimo ir remonto darbams apmokėti. Universiteto komunalinės paslaugos sudarė 3 proc. išlaidų 1667,9 tūkst. Lt. Studentų ir doktorantų skatinamosioms stipendijoms, studentų tikslinėms stipendijoms, neįgaliųjų stipendijoms ir įvairioms vardinėms ir Erasmus stipendijoms skirta 4794,9 tūkst. Lt, t. y. 9 proc. visų išlaidų. Dauguma išlaidų įvykdyta pagal biudžeto asignavimų programų patvirtintas išlaidų sąmatas m. valstybės biudžeto asignavimai ir investicijos sudarė 49123,5 tūkst. Lt, iš jų didžioji dalis tenka darbo užmokesčiui, autoriniams darbams, pašalpoms 25629,7 tūkst. Lt, socialiniam draudimui 8737,9 tūkst. Lt, visa tai sudarė 70 proc. visų išlaidų. Prekėms ir paslaugoms įsigyti skirta 6230 tūkst. Lt, t. y. 13 proc. Pirmosios ir antrosios studijų pakopos studentams skirta 1025,5 tūkst. Lt stipendijų, doktorantams 628,5 tūkst. Lt stipendijų 3 proc. Dėl paslaugų kainų sumažėjimo vykdant viešuosius pirkimus, programos sąmata įvykdyta 99,86 proc programos sąmata įvykdyta 100 proc programos sąmata dėl studentų ir pajamų sumažėjimo, taip pat Universiteto vykdomo lėšų taupymo įvykdyta 73,7 proc m. gruodžio 31 d. liko nepanaudotas 5215,5 tūkst. Lt. programos asignavimų likutis. Likusi suma bus naudojama 2012 m. Universiteto poreikiams m. Universitetas materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti skyrė 5787,4 tūks. Lt, tai sudaro 9 proc. išlaidų struktūros. Vykdomo investicinio projekto 500 vietų valgyklos rekonstrukcija į biblioteką-valgyklą statybos rangovų paslaugų kainai sumažėjus dėl viešųjų pirkimų, iš 1700 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų panaudota 1662,8 tūkst. Lt. Eil. Nr M. MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO ĮSIGIJIMAS (LT) Turto grupės Užsienio valstybių lėšos Europos Sąjungos fondų lėšos Finansavimo šaltiniai programa Biudžeto lėšos programa Kitos lėšos Kiti šaltiniai Gauta neatlygintinai Iš viso: 1. Negyvenamieji pastatai Kiti statiniai Mašinos ir įrengimai Baldai Kompiuterinė technika Biuro įranga

109 FINANSŲ VALDYMAS Eil. Nr. Turto grupės Užsienio valstybių lėšos Europos Sąjungos fondų lėšos Finansavimo šaltiniai programa Biudžeto lėšos programa Kitos lėšos Kiti šaltiniai Gauta neatlygintinai Iš viso: 7. Bibliotekų fondas Kitas turtas Nebaigta statyba Nematerialusis turtas Iš viso: m. Universitetas savo veiklą planavo ir lėšų panaudojimą vykdė vadovaudamasis Universiteto strateginiu veiklos planu M. LĖŠŲ PASKIRSTYMAS PAGAL UNIVERSITETO VEIKLOS STRATEGIJOS KRYPTIS (TŪKST. LT) Eil. Nr. Universiteto veiklos strategijos kryptys Išlaidų struktūra Lėšos Procentinė išraiška 1. Rengti aukščiausiosios kvalifikacijos specialistus (bakalaurus, magistrus, mokslų daktarus), gebančius vykdyti kokybišką visuomenės edukaciją. 2. Plėtoti fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus edukologijos ir kitose srityse. Darbo užmokestis su soc. draudimu, autoriniai darbai, pašalpos , ,7 Kitos prekės ir paslaugos 4305,6 7,6 Komunalinės paslaugos 1069,4 1,9 Materialusis ir nematerialusis turtas 3710,6 6,5 Darbo užmokestis su soc. draudimu, autoriniai darbai, pašalpos ,9 9041,5 15,9 Kitos prekės ir paslaugos ,8 Komunalinės paslaugos 399,1 0,8 Materialusis ir nematerialusis turtas 1384,9 2,4 109

110 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Eil. Nr. Universiteto veiklos strategijos kryptys Išlaidų struktūra Lėšos Procentinė išraiška 3. Plėtoti persikvalifikavimo, papildomų kvalifikacijų įgijimo, mokymosi visą gyvenimą studijas. Darbo užmokestis su soc. draudimu, autoriniai darbai, pašalpos 1385,5 2,4 1007,6 1,8 Kitos prekės ir paslaugos 179,1 0,3 Komunalinės paslaugos 44,5 0,1 Materialusis ir nematerialusis turtas 154,3 0,2 4. Vystyti socialines paslaugas, siekti akademinės bendruomenės ir visuomenės socialinės gerovės. 9619,9 17 Studentų rėmimas 4794,9 8,5 Infrastruktūros paslaugos akademinei bendruomenei ir visuomenei ,5 Darbo užmokestis su 3508,9 6,1 soc. draudimu, autoriniai darbai, pašalpos Kitos prekės ir paslaugos 623,7 1,1 Komunalinės paslaugos 154,9 0,3 Materialusis ir nematerialusis turtas 537,5 1 Iš viso:

111 ŪKIO DIREKCIJOS VEIKLA Ū KIO DIREKCIJOS VE I KLA INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA. INVESTICIJŲ PROGRAMA Įgyvendinant investicijų programą modernizuojant Universiteto mokslo ir studijų materialinę bazę, buvo rekonstruojami Universiteto pastatai, studijų ir mokslo reikmėms įsigyjamas ilgalaikis materialusis turtas m. toliau vykdytas strateginis Universiteto investicinis projektas Biblioteka informacinių resursų centras žmogiškųjų išteklių plėtrai Lietuvos edukologijos universiteto bazėje. Iš valstybės investicijų programos (VIP) gauta ,00 Lt. Už gautas lėšas ataskaitiniu laikotarpiu atlikti šie darbai: baigti 3-io aukšto apdailos darbai, įvestos komunikacijos; visuose aukštuose įrengti sanitariniai mazgai; per visus aukštus baigta pagrindinės laiptinės ir holų apdaila; visos metalinės, laikančiosios konstrukcijos padengtos priešgaisriniais dažais; sutvarkytas gerbūvis prie pagrindinio įėjimo į pastatą. Pastato šildymas ir apsauga vykdoma Universiteto lėšomis. Projekto pabaigos terminas buvo numatytas 2009 m. gruodžio 21 d., tačiau dėl nepakankamo objekto finansavimo (projektui baigti reikia papildomų 6241 Lt), rangovų kaitos ir kitų objektyvių priežasčių dar nėra įgyvendintas. Projekto darbų pabaiga tiesiogiai priklauso nuo finansavimo iš valstybės biudžeto, nes Universitetas nepajėgus darbus baigti savo lėšomis. Kol kas 2012 m. šiam strateginiam objektui valstybės biudžeto lėšų skirta nėra, nors pastatas jau minimaliai pradėtas šildyti ir tęsti darbus yra būtina. 1. Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu (sanglaudos skatinimo veiksmų programa) 1.1. Universiteto II rūmų renovacija. Renovacijos laikotarpis: m. rugpjūčio 31 d. buvo baigtas renovuoti Universiteto II rūmų pastatas, o 2011 m. spalio 27 d. pastatas pripažintas tinkamu naudoti ir atiduotas Valstybinės statybos inspekcijos sudarytai komisijai vertinti m. vykdant šį projektą buvo panaudota ,40 Lt (iš viso ,93 Lt per renovacijos laikotarpį), įgyvendintos šios veiklos: pakeista 416,00 kv. m langų ir švieslangių; 111

112 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita pakeista 23,26 kv. m lauko durų; renovuota 1190 kv. m vėdinimo sistemos, įrengiant rekuperacinę vėdinimo sistemą; pakeista 4476,28 kv. m stogo dangos, įskaitant šiltalą ir izoliacinį sluoksnį; apšiltinta 5658,00 kv. m išorinių sienų. Planuojama, kad įgyvendinus visas šias veiklas, nuo 2012 m. bus sutaupoma apie ,60 Lt per metus. Atlikus minėtojo pastato renovaciją, ženkliai pagerėjo eksploatacinės pastato sąlygos, estetinis pastato vaizdas, kartu ir studentų, dėstytojų, profesorių ir kt. darbuotojų darbo sąlygos. Renovuojant II rūmus buvo sutvarkytas vidinis kiemelis, atnaujinti priėjimo bei privažiavimo takai, įrengta nauja nuovaža Mokomojo laboratorinio korpuso renovacija. Renovacijos laikotarpis: m. rugsėjo 30 d. pastatas buvo baigtas renovuoti, o 2011 m. lapkričio 14 d. pripažintas tinkamu naudoti ir atiduotas Valstybinės statybos inspekcijos sudarytai komisijai vertinti. Per 2011 m. šiam projektui buvo panaudota ,71 Lt (iš viso ,04 Lt per renovacijos laikotarpį) ir įgyvendintos šios veiklos: pakeista 19,03 kv. m langų ir 288,00 kv. m švieslangių; pakeista 163,22 kv. m lauko durų ir vartų; renovuota 1637,69 kv. m vėdinimo sistemos, įrengiant rekuperacinę vėdinimo sistemą; apšiltinta 3573,84 kv. m stogo; apšiltinta 3105,77 kv. m išorinių sienų ir perdangos virš pravažiavimų. Įvykdžius šias veiklas, planuojama, kad nuo 2012 m. energijos bus sutaupyta apie 78305,13 Lt per metus. Atlikus šio pastato renovaciją, ženkliai pagerėjo eksploatacinės pastato sąlygos, pagerėjo estetinis pastato vaizdas, taip pat studentų ir dėstytojų darbo sąlygos Gamtos mokslų fakulteto mokomojo korpuso renovacija. Renovacijos laikotarpis: Įgyvendinus šį projektą, bus: pakeisti langai, švieslangiai, lauko durys ir vartai; renovuota vėdinimo sistema, įrengiant rekuperacinę vėdinimo sistemą; apšiltintas stogas; apšiltintos išorės sienos ir perdangos virš praėjimo. Dėl užsitęsusio teisminio proceso nuo iki rangos darbai nebuvo vykdomi m. buvo pakeisti langai, lauko durys, vartai, pradėtas šiltinti stogas ir pradėti rekuperacinės vėdinimo sistemos darbai. Iki 2011 m. atlikta darbų už ,13 Lt. Iš viso šiam projektui skirta Lt. 112

113 ŪKIO DIREKCIJOS VEIKLA Atlikus pastato renovaciją, pagerės eksploatacinės pastato sąlygos, taip pat studentų ir dėstytojų darbo sąlygos. Įgyvendinus projektą, 5 metus VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai bus teikiamos ataskaitos apie pasiektus energijos taupymo rodiklius (palyginti su numatytais pasiekti projekte). Taip pat 5 metus renovuotas nekilnojamasis turtas bus draudžiamas pilnuoju atkuriamosios vertės draudimu Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programa. Remiantis LR švietimo ministro ir LR aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V 2551/D ir pagal JESSICA kontroliuojantį fondą, dalyvaujama Universitetui priklausančių bendrabučių atnaujinimo programoje. Numatyta rekonstruoti VI bendrabutį, esantį adresu D. Poškos g. 18, ir VII bendrabutį A. Vivulskio g. 36. Pagal aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą Universitetas gali gauti iki 15 proc. paramą iš LR aplinkos ministerijos ES struktūrinės paramos lėšų ir iš valstybės biudžeto LR švietimo ir mokslo ministerijos lėšų energiją taupančioms priemonėms. Iš ŠMM vidaus darbams gali būti skiriama iki 15 proc. paramos. VII bendrabučio bendras plotas m2. Atlikus energetinį auditą apskaičiuota, kad norint labiau sumažinti šiluminės energijos nuostolius, reikėtų įgyvendinti energiją taupančias priemones. Taip per metus būtų sutaupoma apie Lt. Bendra investicija iki 1,4 mln. Lt. Universiteto VI bendrabutis (Poškos g. 18) buvo statytas dar 1911 m. ir nors yra nusidėvėjęs, 2007 m. buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Bendrabutyje gyvenantys Universiteto darbuotojai ir studentai skundžiasi esamų patalpų, įskaitant ir sanitarinius mazgus, būkle. Skaičiuojama, kad restauravus pastatą, šildymo išlaidos sumažėtų apie 22 proc. Kadangi pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registro sąrašą, jo rekonstrukcija bus ženkliai brangesnė. Šio bendrabučio restauracijai reikėtų apie tūkst. Lt. 2. Remonto darbai 2011 m. remonto darbai buvo vykdomi iš centralizuotų, fakultetų, institutų, kitų padalinių lėšų. Bendrabučių vidaus remontas atliekamas iš lėšų, gautų už bendrabučių nuomą. Darbai buvo atliekami ūkio ir rangos būdu. Iš fakultetų lėšų: centrinių rūmų 5-o aukšto sanitariniai mazgai pritaikyti neįgaliesiems; sporto komplekso 2-ame aukšte suremontuoti sanitariniai mazgai su persirengimo kambariais, kabinetai ir koridorius; 113

114 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita II rūmuose suremontuotos spaustuvės patalpos. Iš centralizuotų lėšų: centriniuose rūmuose prie šoninio įėjimo suremontuota nusidėvėjusi perdanga virš bibliotekos knygų saugyklos (esančios rūsyje) ir atnaujinta hidroizoliacija. Virš jos įrengta automobilių stovėjimo aikštelė; atnaujinti šaligatviai; II rūmų 3-iame aukšte suremontuota kompiuterių klasė. Iš bendrabučių nuomos lėšų: ūkio būdu tęsiami studentų bendrabučių remonto darbai III ir VII bendrabučiuose; VIII bendrabutyje baigti langų angokraščių remonto darbai iš išorės; suremontuoti I ir III bendrabučių pagrindinių įėjimų laiptai iš lauko pusės; suremontuoti 2 kambariai VI bendrabutyje; suremontuoti 7 kambariai I bendrabutyje. ENERGETIKA Nuolat tobulinant mokymo procesą ir gerinant studijų sąlygas, atitinkamai auga ir energetiniai poreikiai. Siekiant kuo racionaliau naudoti finansinius Universiteto išteklius, tikslinga nuolatos diegti naujas technologijas m. buvo atliekami patalpų remonto darbai, keičiama pasenusi elektros instaliacija ir apšvietimas, atnaujinamos ir modernizuojamos laboratorijos bei auditorijos. Daugelyje auditorijų įrengtos kompiuterinės sistemos naudoja daugiau elektros energijos, todėl centriniuose rūmuose ėmė trūkti elektros energijos galingumo. Norint sėkmingai tobulinti mokymo procesą ir eksploatuoti jau esamą įrangą, būtina papildomai didinti leistinos naudoti elektros galią ir rekonstruoti vidaus elektros tinklus. Nutarus Universiteto II rūmų pastatą perduoti saugoti saugos tarnybai, įrengta nauja patalpų apsaugos sistema. Įgyvendinus II rūmų rekonstrukcijos projektą, finansuotą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, amfiteatruose ir aktų salėje buvo įrengta moderni rekuperacinė šildymo ir vėdinimo sistema, užtikrinanti kokybišką ir ekonomišką patalpų šildymą bei vėdinimą. Šiais metais Gamtos mokslų fakultete taip pat planuojama baigti amfiteatrinių auditorijų šildymo ir vėdinimo sistemų įrengimo darbus. 114

115 ŪKIO DIREKCIJOS VEIKLA ELEKTROS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS, KWH ELEKTROS ENERGIJOS SĄNAUDOS, LT 115

116 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita ŠILUMINĖS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS, MWH ŠILUMINĖS ENERGIJOS SĄNAUDOS, LT 116

117 ŪKIO DIREKCIJOS VEIKLA VANDENS SUVARTOJIMAS, M 3 VANDENS SĄNAUDOS, LT 117

118 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SKYRIUS Viešieji pirkimai sudaro reikšmingą Universiteto veiklos dalį, nes tai būtina procesinė sąlyga, kad užtikrinant Universiteto poreikius būtų tinkamai ir teisėtai nupirkta prekių, paslaugų, darbų ir kt. Per ataskaitinius metus Universiteto Viešųjų pirkimų skyriui buvo pateiktos 1347 paraiškos įsigyti prekių, paslaugų bei darbų. Viešųjų pirkimų komisijos įvykdytų viešųjų pirkimų pagrindu raštu buvo sudaryta apie 335 ilgalaikių bei trumpalaikių sutarčių su tiekėjais dėl prekių, paslaugų ir darbų pirkimo. Atsižvelgiant į Universiteto kaip pirmo žaliojo Universiteto Lietuvoje siekius, 2011 m. 4.5 proc. pirkimų buvo vykdomi įtraukiant į pirkimo sąlygas nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus. Viešųjų pirkimų įstatymo 13 straipsnyje nustatyta perkančiųjų organizacijų teisė neįgaliųjų socialinėms įmonėms, įmonėms ir organizacijoms, kuriose ne mažiau kaip pusę visų darbuotojų sudaro neįgalieji, rezervuoti dalyvavimą viešajame pirkime arba nustatyti, kad tokie pirkimai bus atliekami pagal remiamų asmenų, kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo programas. Atsižvelgiant į tai, Universitetas 2011 m. beveik visus baldų, kanceliarinių prekių, patalpų valymo paslaugų pirkimus vykdė iš socialinių įmonių, kurių 5,54 proc. sudaro nuo supaprastinų pirkimų vertės. Siekiant patobulinti vykdomų viešųjų pirkimų organizavimo sistemą, užtikrinančią tinkamą pirkimų proceso valdymą, vykdomų pirkimų ir nustatytų viešųjų pirkimų principų laikymąsi, strateginių ir kitų Universiteto veiklos planų įgyvendinimą, Rektoriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr buvo patvirtintos Universiteto viešųjų pirkimų organizavimo taisyklės (toliau Taisyklės). Taisyklės numato pirkimų planavimo, organizavimo, techninių specifikacijų rengimo, taip pat pirkimo sutarčių vykdymo kontroliavimo tvarką. Įsigaliojus minėtosioms taisyklėms, Viešųjų pirkimų skyrius organizavo mokymus pirkimų vykdytojams, siekdamas atkreipti dėmesį į praktinius aspektus ir daromas klaidas. Atsižvelgus į tai, kad 2011 m. pasikeitė daugiau nei 10 teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų vykdymo procedūras, Viešųjų pirkimų skyrius organizavo mokymus Universiteto pirkimų vykdytojams bei kitiems, su pirkimų vykdymu (inicijavimu) susijusiems asmenims. Į mokymus išsamiai supažindinti su teisės aktų pakeitimais, viešųjų pirkimų aktualijomis ir praktika buvo pakviestas viešųjų pirkimų ekspertas m. rugsėjo 29 d. Rektoriaus įsakymu Nr buvo patvirtinti Autorinių sutarčių sudarymo nuostatai. Šie nuostatai reglamentuoja mokslo, studijų literatūros ar meno kūrinių, kurie turi Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo apibrėžtus kūrinio požymius ir kuriuos sukurti ar atlikti vykdant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas įpareigoja arba Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka užsako Universiteto ir jo padalinių 118

119 ŪKIO DIREKCIJOS VEIKLA vadovai, autorių teisių ir gretutinių teisių sutarčių sudarymo Universitete tvarką. Vadovaujantis minėtaisiais nuostatais ir taikant Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentuojamas pirkimų procedūras, 2011 m. buvo sudaryta daugiau nei 20 autorinių sutarčių. BENDRABUČIŲ SKYRIUS Bendrabučių skyriaus pagrindinis uždavinys apgyvendinti ir sudaryti patogią, saugią aplinką ir geras sąlygas gyvenantiems studentams, darbuotojams, svečiams. Gyventojus ir svečius aptarnauja 51 etatinis darbuotojas m. siekdami įgyti žinių ir naujos patirties visi bendrabučių darbuotojai lankė administracijos personalo kvalifikacijos ir gebėjimo tobulinimosi kursus, jiems buvo išduoti sertifikatai-pažymėjimai. Prasidėjus ekonominiam sąstingiui, studentams patogiau ir pigiau gyventi bendrabučiuose nei nuomotis kambarius privačiuose butuose, todėl m. VII bendrabučio kambariai buvo atiduoti studentams. GYVENAMŲJŲ VIETŲ M. BENDRABUČIUOSE SKAIČIUS Vietų skaičius bendrabučiuose Vietų poreikis Aprūpinimas (procentais) Per nurodytą laiką mūsų universiteto studentams neapsigyvenus bendrabutyje, kaip ir praėjusiais metais, buvo priimami studentai iš kitų Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų. Apžvalginiu laikotarpiu gyveno 114 kitų mokyklų studentų, jie sumažino komunalinių paslaugų išlaidas Universitetui ir bendrabučiuose gyvenantiems studentams. Gyventojams sudaryta galimybė rinktis: kambariuose gyventi po bieną ar dviese. Šiuo metu 50 kambarių gyvena po vieną studentą ir per 100 triviečių kambarių, kuriuose gyvena po du studentus. Nuo 2011 m. bendrabučiuose gyvenantiems studentams interneto paslaugos yra nemokamos. Tai, nors ir maža dalimi, bet sumažina jų išlaidas. Universiteto interneto svetainės bendrabučių puslapyje nuolat teikiama informacija norintiems apsigyventi, gyvenantiems ir išvykstantiems studentams bei darbuotojams ir kita su bendrabučių veikla susijusi informacija. Visuose bendrabučiuose įrengtos ir jau naudojamos savitarnos skalbimo mašinos. 119

120 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Universitete studijuojantys ir bendrabučiuose gyvenantys neįgalūs studentai už komunalines paslaugas ir nuomą moka rektoriaus įsakymu nustatytą fiksuotą mėnesio mokestį. Susidariusį skirtumą dengia Universitetas savo lėšomis. Pateiktoje diagramoje matyti, kad 2009 m. Universitetas dengė 6113,58 Lt, 2010 m. 6560,62 Lt, o 2011 m. 6823,74 Lt neįgalių studentų mokesčių Lt Lt Lt Lt Lt Lt Lt Lt 2009m. 2010m. 2011m ,58 Lt 6.560,62 Lt 6.823,74 Lt Sumažėjus lėšų įplaukoms dėl perpus mažesnio nuomos mokesčio, kartu sumažėjo ir remonto bei inventoriaus įsigijimo galimybės. Vis dėlto iš gautų lėšų suremontuota 198,05 kv. m gyvenamojo ploto studentams ir 83,49 kv. m darbuotojams, pakeisti I ir III bendrabučių įėjimo laiptai, suremontuotos IV bendrabučio 5-o aukšto bendro naudojimo patalpos. Įsigyta ir inventoriaus: 50 lovų-kušečių, 6 dujinės ir 2 elektrinės viryklės, kompiuteris su programine įranga, elektros ir santechnikos įrangos už daugiau kaip 32000,00 Lt. Vienas iš skyriaus uždavinių racionaliai naudoti Universiteto skiriamas lėšas. Kylant visų rūšių energijos kainai, išlaidos kasmet didėja, todėl būtina renovuoti senus pastatus. Ateinantiems metams numatyta pakeisti visus VI bendrabučio langus ir pradėti šio pastato rekonstrukciją. Siekiant racionalaus elektros energijos naudojimo, bendrabučiuose bus atnaujinamos bendro naudojimo patalpų apšvietimo sistemos. VII bendrabutyje-svečių namuose yra apgyvendinami Universiteto nuolatinių bei ištęstinių studijų studentai, Universiteto svečiai (studentai ir dėstytojai), atvykę pagal Universiteto bendradarbiavimo sutartis su užsienio aukštosiomis mokyklomis, taip pat Lietuvos ir užsienio svečiai pagal individualius užsakymus. Vadovaujantis Universiteto rektoriaus įsakymais, 120

121 ŪKIO DIREKCIJOS VEIKLA apgyvendinami Universiteto nuolatinių studijų studentai bei svečiai, o esant laisvų gyvenamųjų vietų, apgyvendinami Universiteto ištęstinių studijų studentai m. VII bendrabutyje-svečių namuose buvo palaipsniui tęsiami patalpų renovacijos darbai, pavyzdžiui, 8-ame ir 9-ame aukštuose naujai įrengtos virtuvėlės. Bendrabutyje-svečių namuose studentams bei universiteto svečiams sudaromos kuo palankesnės gyvenamosios sąlygos, kaip antai: įdiegta belaidžio ir stacionaraus interneto sistema, 12-ame aukšte įrengta konferencijų salė. Kad studentai ir atvykstantys svečiai už suteiktas paslaugas galėtų susimokėti ne tik grynaisiais, bet ir banko kortelėmis, buvo įrengtas Swedbank terminalas, o siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, įdiegta vaizdo stebėjimo įranga. Kasmet tobulėjant technologijoms, iškilo būtinybė atnaujinti gaisrinės saugos sistemą, todėl 2011 m. buvo atlikti gaisro signalizacijos atnaujinimo darbai, pakeistos gaisrinės žarnos. Atnaujinti darbuotojų pareiginiai nuostatai, studentų apgyvendinimo sutartys. Šią vasarą mokymo bazėje-poilsio namuose Vorupė ilsėjosi 182, o poilsiavietėje-mokymo bazėje prie Rašės ežero 79 mūsų universiteto darbuotojai su šeimomis m. Palangos Vorupėje bei poilsiavietėje-mokymo bazėje prie Rašės ežero vyko patalpų atnaujinimo darbai. Mokymo bazių-poilsiaviečių pagrindinis tikslas sudaryti sąlygas studentų bei Universiteto darbuotojų geram poilsiui. Šios bazės finansiškai išsilaiko iš gautų už kambarių nuomą lėšų. Džiugu, kad bendrabučių vedėjų ir mokesčių koordinatoriaus darbo dėka už pereitus mokslo metus nėra studentų įsiskolinimų už gyvenimą bendrabučiuose, t. y. visos bendrabučių išlaidų sąskaitos yra apmokėtos. AUTOMOBILIŲ ŪKIS Universiteto Transporto skyriaus pagrindinis uždavinys gerinti studentų, darbuotojų, svečių aptarnavimą, administracinę ir ūkinę veiklą. Skyrius studentus veža į mokomąsias lauko praktikas, pažintines keliones, darbuotojus į konferencijas, posėdžius, taip pat pasitinka užsienio svečius. Ataskaitiniais metais Transporto skyriuje dirbo 8 darbuotojai (skyriaus vedėjas, mechanikas, dispečeris ir 5 vairuotojai), tai optimalus darbuotojų skaičius kokybiškam darbui užtikrinti. Patvirtintos naujos skyriaus vedėjo, mechaniko, dispečerio ir vairuotojo pareiginės instrukcijos, apibrėžtos materialinės atsakomybės ribos ir numatytos atitinkamos kompensavimo priemonės. 121

122 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Skyriui priklauso šios transporto priemonės: 2 mikroautobusai (8 vietų ir 14 vietų), 2 autobusai (46 ir 30 vietų), 2 lengvieji automobiliai ir 2 lengvieji krovininiai automobiliai m. viešame aukcione parduoti eksploatuoti netinkami du lengvieji automobiliai Renault Megane ir VW Passat. Automobilis UAB 3301 iš mokymo bazės Tamašavoje buvo perduotas Fizikos ir technologijų fakulteto transporto katedrai kaip mokymo priemonė. Universitetui pakeitus pavadinimą, automobiliai buvo perregistruoti ir peržymėti nauju Lietuvos edukologijos universiteto vardu. Transporto skyrius laiku ir kokybiškai patenkino visas pateiktas paraiškas iš viso Eksploatuojami automobiliai buvo kruopščiai prižiūrimi, jų techninė būklė tikrinama laiku visiems Transporto skyriaus automobiliams buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra ir išduoti techninės apžiūros talonai m. vietoj nusidėvėjusių automobilių planuojama įsigyti vieną lengvąjį automobilį m. automobilių remontui, draudimo paslaugoms, kuro sąnaudoms, transporto kelių mokesčiams išleista ,99 Lt, iš jų 24778,75 Lt pervesta į Universiteto kasą už transporto paslaugas. Iš fakultetų spec. lėšų išvykoms panaudota 75806,15 Lt. Universiteto darbuotojų ir studentų reikmėms per 2011 m. Universiteto automobiliai nuvažiavo km. Pagrindiniai transporto užsakovai: fakultetai, institutai, administracija, Ūkio ir Finansų direkcijos, leidykla. Senas automobilių parkas atitinkamai sąlygoja ir didesnį transporto priemonių gedimo skaičių, kuro sąnaudų, atsarginių detalių ir remonto medžiagų poreikį. Automobilių įvairovė lemia labai plačią reikalingų remontui atsarginių detalių nomenklatūrą, kartu reikalaudama didesnių išlaidų. Siekiant efektyviau valdyti transportą, svarbu įvesti amortizacijos mokestį komercinėms kelionėms, tęsti automobilių parko atnaujinimą, kompiuterizuoti transporto užsakymus. ŪKIS IR SOCIALINĖ RŪPYBA 2011 m. Universitete atlikta nemažai remonto darbų, todėl pagalbinis personalas valytojos ir staliai turėjo papildomą krūvį, kad galėtų užtikrinti patalpų švarą ir tvarką, pavyzdžiui, operatyviai sutvarkyti auditorijas, kad paskaitos galėtų vykti laiku. Skyriaus darbininkai sutvarkė centrinių rūmų fasadą: atliko 4 kolonų remontą, nuvalė grafičius, suremontavo centrinių rūmų mažosios sporto salės priesalį. Pavasarį vyko organizuota talka,,darom, kurios metu Universiteto darbuotojai bei studentai sutvarkė dalį Neries krantinės ir Universiteto teritoriją. Pavasarį ir rudenį Universiteto teritorijoje vyko medžių genėjimo, apželdinimo bei gėlių sodinimo ir priežiūros darbai. 122

123 ŪKIO DIREKCIJOS VEIKLA Centrinių rūmų kieme sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė, ištiesta nauja asfalto danga. Kitose aikštelėse sužymėtos automobilių stovėjimo vietos m. trijų fakultetų studentai bei darbuotojai mokslo metus pasitiko naujai renovuotame II Universiteto rūmų pastate. Po renovacijos daug darbo teko pagalbiniam personalui: buvo kapitaliai tvarkomos darbui ir studijoms reikalingos patalpos ir aplinka, kad Universiteto studentai bei darbuotojai dirbtų jaukiose, švariose ir saugiose patalpose m. rugpjūčio mėn. baigėsi Universiteto II rūmų patalpų valymo sutartis su D. Petraitienės valymo paslaugų įmone Akvija. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. valymo paslaugas pradėjo teikti konkurso metu atrinkta valymo paslaugų įmonė Vitaresta projektai viena iš socialinių įmonių Lietuvoje. UAB Vitaresta projektai vidaus patalpų valymo paslaugas atlieka naudodama profesionalams skirtą techniką ir valymo įrankius, taikydama naujausias valymo technologijas bei kokybišką valymo chemiją, keičia purvą ir drėgmę sulaikančius kilimėlius. Pasirinkus šią įmonę sutaupyta ne tik Universiteto lėšų, bet ir prisidėta prie darbuotojų socialinės integracijos darbo rinkoje. Per metus valymo paslaugoms numatyta sutaupyti Lt. Siekiant kuo racionaliau naudoti finansinius Universiteto išteklius ir kuo efektyviau saugoti Universiteto patalpas, buvo atsisakyta dviejų darbuotojų etatų, o II rūmų pastato apsaugą naktimis, per išeigines ir švenčių dienomis nuo 2011 m. gruodžio 1 d. prižiūri saugos tarnyba Ekskomisarų biuras. 123

124 I N FORMACI N IŲ TECH NOLOG IJŲ SK YR IAUS VE I KLA Viena iš svarbiausių šiuolaikinio modernaus universiteto veiklos prielaidų yra universiteto veiklos sričių kompiuterizavimas bei aprūpinimas šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Todėl Universitetas vis daugiau lėšų ir pastangų skiria informacinių technologijų plėtrai. Ataskaitiniais metais Informacinių technologijų skyrius (ITS) vykdė kompiuterių ir programinės įrangos priežiūros, administravimo ir plėtros darbus, laikydamasis žemiau išvardytų pagrindinių krypčių: kompiuterių tinklo priežiūra, valdymas ir plėtra. Belaidžio ryšio tinklo Eduroam priežiūra; interneto tarnybinių stočių (el. paštas, WWW, DNS, FTP) priežiūra ir paslaugų administravimas; kompiuterių ir programinės įrangos priežiūra ir atnaujinimas; finansų duomenų bazių (DB) administravimas. KOMPIUTERIŲ TINKLO PRIEŽIŪRA, VALDYMAS IR PLĖTRA BELAIDŽIO RYŠIO TECHNOLOGIJŲ PRIEŽIŪRA Universiteto kompiuterių tinklas jungia visų padalinių lokalius tinklus ir per Mokslo ir studijų kompiuterių tinklą Litnet jungiasi su kitais Lietuvos kompiuterių tinklais. Tinklo valdymo įrenginys Astaro 425 atlieka perimetrinės ugniasienės, apsaugos nuo virusų ir interneto šiukšlių, taip pat P2P kontrolės funkcijas. Apžvalginiu laikotarpiu išspręsti 98 tinklo incidentai, įskaitant ir autorių teisių pažeidimo atvejus. 124

125 INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SKYRIAUS VEIKLA UNIVERSITETO KOMPIUTERIŲ TINKLO STRUKTŪRA Daugumoje Universiteto vietų studentai ir dėstytojai gali naudotis belaidžio kompiuterių tinklo Eduroam paslaugomis. Didžiausia belaidžio kompiuterių tinklo aprėptis yra centriniuose rūmuose. Čia įdiegta 11 belaidžio kompiuterių tinklo prieigos stotelių m. panaudojus specializuotą įrangą, planuojama sutankinti belaidžio ryšio stotelių išdėstymą, išplečiant jų panaudojimą auditorijose. INTERNETO PASLAUGŲ (ELEKTRONINIS PAŠTAS, WWW, DNS, FTP) DIEGIMAS IR PRIEŽIŪRA Universitete veikia šešios WWW, trys FTP tarnybinės stotys. Eksploatuojamas pirminis DNS vardų serveris dns.vpu.lt, kuriame vykdomas domeno vpu.lt interneto vardų registravimas. Universiteto darbuotojai ir studentai naudojasi nemokama google paslauga Google Apps sistema. Šiuo metu užregistruota 12 vartotojų subdomenų, sukurta vartotojų sąskaitų. Pradėjus naudoti šią sistemą, išspręsta elektroninio pašto pasiekiamumo ir dėžutės talpos problema. Ataskaitiniu laikotarpiu kiekvieno vartotojo elektroninio pašto dėžutė, kurios talpa yra daugiau kaip 25 GB, buvo pasiekiama iš bet kurio interneto ryšį turinčio kompiuterio. 125

126 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Be to, vartotojams nebereikia trinti elektroninių laiškų, jie gali būti archyvuojami ir prireikus pasiekiami bet kuriuo laiku. Be elektroninio pašto paslaugos, Google Apps sistema leidžia kiekvienam vartotojui kurti asmenines svetaines, skelbti dokumentus ir jais dalytis. ITS prižiūri ir administruoja tarnybinę stotį skirtą padalinių interneto tinklalapiams. Apžvalginiais metais nuolatos buvo stebima, kaip padaliniai savo svetainėse skelbia informaciją; pastebėtos klaidos ir trūkumai būdavo skubiai šalinami. Vykstant Universiteto struktūros pertvarkai, svetainės struktūra buvo operatyviai keičiama. Papildomai apmokyti, konsultuoti darbuotojai svetainės tvarkymo klausimais. UNIVERSITETO SVETAINĖ KOMPIUTERIŲ IR PROGRAMINĖS ĮRANGOS ATNAUJINIMAS IR PRIEŽIŪRA Atsižvelgus į materialiųjų išteklių vertinimo metodiką, ataskaitiniais metais buvo siekta įsigyti kompiuterinės ir programinės įrangos m. įsigyta: 156 stacionarūs kompiuteriai ir tarnybinės stotys, 30 nešiojamų kompiuterių ir 31 daugiafunkcis spausdinimo įrenginys. Visa nauja kompiuterinė įranga turi MS Windows 7 ir MS Office 2010 programinės įrangos licencijas. Matematikos ir informatikos fakultete atnaujintos 2 kompiuterių klasės, įrengta 30 darbo vietų. Ugdymo mokslų fakultete įrengta 20 darbo vietų kompiuterių klasė. Įdiegta 126