TRADICINË FRAZEOLOGIJA IR KITI STABILÛS ÞODÞIØ JUNGINIAI

Transcription

1 Tradicinë frazeologija ir kiti stabilûs þodþiø junginiai TRADICINË FRAZEOLOGIJA IR KITI STABILÛS ÞODÞIØ JUNGINIAI Rûta Marcinkevièienë Vytauto Didþiojo universitetas, Daukanto g. 50, LT-3000 Kaunas El. paðtas TRADICINË FRAZEOLOGIJOS SAMPRATA Tradicinë frazeologijos samprata yra grindþiama skiriamaisiais jos nariø frazeologizmø bruoþais, labai panaðiai nusakomais lietuviðkuose teoriniuose ir taikomojo pobûdþio darbuose: vadovëliuose, straipsniuose, þodynø ávaduose. Frazeologizmai apibûdinami kaip a) raiðkos atþvilgiu sustabarëjæ, stabilûs, pastovios leksinës sudëties ir gramatinës struktûros junginiai, dël to pastovumo atkuriami ið atminties, imami gatavi, o ne kuriami kiekvienàkart ið naujo, taigi vartojami kaip nusistovëjæ, áprastiniai kalbos vienetai, b) semantiniu aspektu vientisi, apibendrintos reikðmës, kiek galint nusakomi vienu þodþiu, c) vartosenos atþvilgiu turintys apibrëþtà leksinæ aplinkà, vadinamàjà frazeologinæ distribucijà, be kurios neámanomas jø kaip frazeologizmø funkcionavimas, d) stilistiniu aspektu vaizdingi, raiðkûs, atliekantys kalbos ekspresyvinimo funkcijà, nes abstrakèias sàvokas ákûnija konkreèiais vaizdais (Pikèilingis 1975: 347, Paulauskas 1977: 6 7, Lipskienë 1979: 9 10, Jakaitienë 1980: 95 99, Palionis 1985: 217, Vosylytë 1985: 3, Galnaitytë ir kt. 1989: 5, Barauskaitë 1995: 60). Tiesa, skirtingi autoriai pateikia minëtus poþymius skirtinga eilës tvarka, vieni (Paulauskas 1977: 6, Jakaitienë 1980: 95) á pirmà vietà iðkelia reikðmës vientisumà, kiti daugianaræ, tokià kaip laisvøjø þodþiø junginiø raiðkà (Barauskaitë 1995: 60), dar kiti vaizdingumà (Galnaitytë ir kt. 1989: 5) ar pastovumà (Vosylytë 1985: 5). Taèiau visi poþymiai nurodomi kaip bûtini frazeologizmui nuo nefrazeologizmo atskirti. Teigiama, jog jei junginys neturi vienos ið trijø ypatybiø reikðmiø vientisumo, vaizdingumo, pastovumo, jis nëra frazeologinis (Paulauskas 1977: 7). Prie nefrazeologiniø, nors ir pastoviø, vientisos reikðmës, bet nevaizdingø, þodþiø junginiø skiriami tokie sudëtiniai terminai Rentgeno spinduliai, geleþies rûda, kalio druska. Kiti panaðios struktûros terminai perkûno oþelis, kiðkio kopûstai, paukðèiø takas laikomi ir pastoviais, ir vientisais, ir vaizdingais, taigi frazeologizmais (Paulauskas, ibid.). Reikia pasakyti, kad vaizdingumas yra gana subjektyvus dalykas, todël jo nevertëtø laikyti esminiu skiriamuoju poþymiu. Ðtai J. Pau- ISSN X. Lituanistica Nr. 4(48) 81

2 Rûta Marcinkevièienë lauskui...ypaè sunku áþiûrëti lyginimø vaizdingumo ypatybæ (Paulauskas 1977: 7), o palyginimø þodyno autorë K. B. Vosylytë teigia, kad... visi jie atkuriami ið atminties, turi daugiau ar maþiau vientisà reikðmæ ir yra vaizdingi (Vosylytë 1985: 3). O minëtosios dvi terminø grupës skiriasi ne tiek vaizdingumu, kiek reikðmës perkëlimu, perprasminimo laipsniu, nes Rentgeno spinduliai yra tokie spinduliai, kalio druska yra tokia druska, o tuo tarpu perkûno oþelis yra toks paukðtis, Paukðèiø takas galaktikos dalis. Be terminø, pastoviais, bet nefrazeologiniais, junginiais yra laikomi daþnai kartojami laisvieji þodþiø junginiai vasaros atostogos, brandos atestatas (beje, kai kuriuos jø J. Paulauskas neþinia kodël laiko vaizdingais, pvz., saugoti taikà, kosmoso uþkariautojai, moèiutë sengalvëlë) bei vientisos reikðmës þodþiø junginiai duoti patarimà, laikyti egzaminus. Antruoju atveju frazeologiðkumà taip pat lemia subjektyviai suvokiamas vaizdingumas. Panaðiai á frazeologinius ar ðiaip pastoviuosius þodþiø junginius skiriami ir tautologiniai þodþiø junginiai, pvz.: akys kaip akys, aiðkiø aiðkiausias laikomi nefrazeologiniais, o eik eik, akis á aká frazeologizmais; ne kartu raðomi þodþiai, pvz.: kas nors, bet kas, kaþin kaip, kada ne kada taip pat nefrazeologizmai. Frazeologizmais jie tampa tik ágijæ perkeltinæ reikðmæ ir ëmæ reikðti visai kitus dalykus, pvz.: kaþin kur reikðme toli (Paulauskas 1977). Ið siaurai suvokto frazeologizmo reikalaujama visiðko, t. y. visø jo nariø, perprasminimo, todël daliniai perprasminimo atvejai, kai tik vienas pastovaus þodþiø junginio þodis tame junginyje ágyja specifinæ perkeltinæ reikðmæ (lengvoji pramonë, sausas vynas), frazeologizmais nelaikomi. Jie nelaikomi frazeologizmais net ir tuo atveju, kai yra vaizdingi, pvz.: uþmuðk (t. y. niekaip) neatsimenu, aðara (t. y. labai maþai) pieno (Paulauskas 1977: 8). Taèiau klasifikuojant frazeologizmus reikðmës poþiûriu pagal jø motyvuotumo laipsná á idiomas, tropinius (metaforinius ir metoniminius), lyginamuosius frazeologizmus bei frazeologines samplaikas (Jakaitienë 1980, Barauskaitë 1995), pastariesiems perprasminimo reikalavimas netaikomas: Frazeologiniø samplaikø komponentus sieja pastovumas. Reikðmës perprasminimas, kitas svarbus tipiniø frazeologizmø poþymis, jiems nebûdingas (Barauskaitë 1995: 62). Prie samplaikø autorë priskiria tokius frazeologizmus kaip juokus krësti, aká uþmesti, kvapà gaudyti, pykèiu nesitverti ir vadina juos frazeoloidais. E. Jakaitienë (1980: 107) samplaikoms skiria dviejø tos paèios kalbos dalies (skûra ir kaulai, rytas vakaras, ðleivas kreivas, trumpai drûtai) ar net tos paèios ðaknies þodþiø junginius (diena ið dienos, viena vienon, tiek ir tiek) bei sakiniø nuotrupas su ryðkiu emociniu atspalviu (kad negali reikðme labai, kad kokios visai galimas dalykas, kur tau reiðkiant nusivylimà). Ir vienu, ir kitu atveju konstatuojama, kad frazeologiniø samplaikø reikðmë labai artima jø dëmenø tiesioginëms reikðmëms, o patys junginiai laikomi frazeologijos paribiu, svyruojanèiu tarp laisvøjø ir frazeologiniø þodþiø junginiø. Taigi ið esmës susiduriant su frazeologija prapleèiama jos samprata, parodomas aiðkios takoskyros stygius, kai kuriems leksikografams priimtinesnë platesnë frazeologijos samprata, o specialiuose frazeologijos þodynuose pateikiama ir tokiø þodþiø junginiø,... kurie nëra itin vaizdingi bei raiðkûs, bet kalboje daþnai 82

3 Tradicinë frazeologija ir kiti stabilûs þodþiø junginiai vartojami <...>, pvz.: antra vertus, galø gale, verkiant reikia (Galnaitytë ir kt. 1989: 5). Ðiame darbe siûloma praplësti tradicinæ lietuviðkàjà frazeologijos sampratà, átraukiant á jà ávairiø tipø stabiliuosius þodþiø junginius, konstrukcijas ar sakinius, nes pastovumas, sustabarëjimas, daþnas ëjimas drauge, autorës nuomone, turëtø bûti laikomas paèiu svarbiausiu ir patikimiausiu poþymiu. Kiti poþymiai reikðmës vientisumas, visiðkas ar dalinis perprasminimas, vaizdingumas dël sunkiai apèiuopiamo ir ganëtinai subjektyvaus pobûdþio neturëtø bûti laikomi privalomais labai dideliam stabiliosios leksikos sluoksniui. Jis gausus, daþnai vartojamas ir struktûriðkai ávairus galëtø, panaðiai kaip frazeologinës samplaikos, uþimti kità skalës galà, skalës, kurios centre bûtø visiems junginiams privalomas pastovumas ir daugianarë raiðka, viename gale reikðmës vientisumas ir visiðkas perprasminimas ir su juo susijæs reikðmës nemotyvuotumas bei vaizdingumas, o kitame dalinis perprasminimas, dalinë ar visiðka motyvacija bei atspëjamumas. Prie stabiliøjø þodþiø junginiø, fraziø ir/ar sakiniø derëtø priskirti ir kitus plaèiai paplitusius stabilius junginius: tokius smulkiosios tautosakos vienetus kaip patarles, prieþodþius, másles, minkles, pasakø, þaidimø, skaièiuoèiø, mëgdþiojimø elementus, be to, keiksmus, ávairiø ritualø, apeigø, maldø þodþius, etiketo frazes ir kitas mandagybes, aforizmus, sentencijas, visiems þinomas citatas ar tø citatø aliuzijas, ðûkius, perspëjimus, þodinius reklamø elementus ir ðiaip visokius á ankstesnius skirsnius nepatekusius posakius, jei ir tik jie yra ganëtinai sustabarëjæ, visuotinai paplitæ, atkuriami ið atminties, o jø trûkstamos grandys nesunkiai atspëjamos. STABILIØJØ ÞODÞIØ JUNGINIØ VARDAI Kyla klausimas, kaip reikëtø vienu vardu vadinti gausius ir ávairius stabilius junginius. Lietuviø kalboje esama keleto bendro pobûdþio pavadinimø, tiesiogiai nesiejamø su frazeologija: pastovûs, sustabarëjæ (apstabarëjæ), neskaidomi þodþiø junginiai ar samplaikos. Gramatikose keliaþodþiai junginiai ávardijami kaip þodþiø junginiai (DLKG 1994, Labutis 1998), þodþiø grupës (Valeckienë 1998), frazës (LG 1997), konstrukcijos (Balkevièius 1998). Èia daugiau þiûrima struktûros nei semantikos ar vartosenos, todël frazeologizmai neatskiriami nuo kitø, laisvøjø ar ne visai laisvø þodþiø junginiø. Plg. Dabartinës lietuviø kalbos gramatikà, kurioje trumpai minimi pagal reikðmæ neskaidomi, sudëtiniais daiktø pavadinimais einantys prijungiamieji þodþiø junginiai ir frazeologizmai (DLKG 1994: 483). Kai kurie autoriai atsiþvelgia á þodþiø junginiø vartosenos ir semantikos ypatumus. Ðtai Vitas Labutis skiria a) laisvuosius þodþiø junginius ir jø prieðybæ b) nelaisvuosius, semantiðkai neskaidomus, atsimenamus, gatavus vartojamus, þodþiø junginio struktûrà turinèius idiominius frazeologizmus (knygø þiurkë, akmens ant akmens nepalikti) ir dviþodþius geografinius pavadinimus (Kurðiø marios, Gráþulo ratai). Ðioje klasifikacijoje nurodyti ir c) apylaisviai junginiai, kurie nuo nelaisvøjø skiriasi galimybe atidalyti jø dëmenis su pirmine kiekvieno reikðme, nors, autoriaus nuomone, tai ir neáprasta. Èia priklauso dalis neidiominiø frazeologizmø, iðlaikanèiø atskirø þodþiø semantiná ryðá su pirmine reikðme (kraujà lieti, aðarà varvinti), daugelis sudëtiniø pavadinimø bei terminø (kalbos dalys, akcinë bendro- 83

4 Rûta Marcinkevièienë vë, kramtomoji guma). Prie ne visai laisvø, taigi apylaisviø, autorius priskiria ir tuos sudëtinius junginius, kurie, anot V. Labuèio, yra neiðdalijami dël vieno dëmens semantikos. Kitaip sakant, tuos, kurie pavadina vienà dalykà ar vienà objektà (Labutis 1998: 52 53). Taigi V. Labutis pateikia trinaræ þodþiø junginiø klasifikacijà pagal þodþiø junginiø laisvumà arba suaugimo laipsná. Taèiau jis apsiriboja tik þodþiø junginiais, o sustabarëti linkæ ir didesnës apimties, taip pat kitokios gramatinës struktûros vienetai. Jonas Balkevièius, analizuodamas predikatines konstrukcijas, skiria a) neskaidomuosius vardaþodþiø junginius (ir samplaikas), kuriems priklauso tikriniai vardai, mokslo terminai, frazeologizmai, metaforos, apozicinës samplaikos ir kita (Ðvieèiamasis amþius, vaikø darþelis, mokslo reikalø prorektorius, oro slëgis, akies obuolys) ir b) neskaidomuosius veiksmaþodinius junginius, t. y. frazeologizmus, kurie gali turëti ir predikatinio, ir nepredikatinio þodþiø junginio pavidalà: dëjau á aká, nepilk alyvos á ugná. Predikatiniams galima skirti sakinio struktûrà turinèius posakius. Prie neskaidomøjø autorius priskiria ir apstabarëjusius vientisos reikðmës junginius, turinèius taip pat vientisà, kiek apstabarëjusià, bet ne perkeltinæ reikðmæ (daro tvarkà, daro gëdà, daro áspûdá, eina sargybà, eina imtyniø, eina uþ vyro) (Balkevièius 1998: 51 ir atitinkamai). Aukðèiau nurodytuose leksikologijos ir stilistikos vadovëliuose minimi jau aptarti frazeologijos sandai idiomos ir frazeologizmai, o jø paribyje pastovios þodþiø samplaikos, frazeologinës samplaikos ir frazemos. Ðiuo atveju labiau gilinamasi á semantikà nei á gramatikà, neskiriami þodþiø junginio ar frazës ir sakinio struktûrà atitinkantys posakiai. Specialiuosiuose þodynuose pateikiama vienu þodþiu apibendrinama frazeologija ar konkreèiau frazeologizmai, posakiai. Atrodo, kad populiarëja daugiau aprëpiantis ir maþiau ápareigojantis posakio terminas. Juo vadinami ir tradiciðkai suprantami frazeologizmai (plg. Janinos Lipskienës Lietuviø kalbos somatiniai posakiai), aforizmai, sentencijos, prieþodþiai, patarlës (plg. Valerijos Vaitkevièiûtës Posakiø ir þodþiø þodynas) labai ávairiai apibrëþiami ávairiuose ðaltiniuose. Struktûriniu aspektu þvelgiant, þodyne esama sakiniø (Engiamøjø genijø autoritetas auga), þodþiø junginiø (dël tëvynës) ir atskirø þodþiø (skaistykla), todël galima manyti, kad posakiais autorë laiko ir sakinius, ir þodþiø junginius. Kasdienëje kalboje ir periodikoje dar galima iðgirsti neteiktinàjá keliaþodþio junginio pavadinimà iðsireiðkimas, taip pat frazë ir posakis, nebrëþiant ribos tarp þodþiø junginio ir sakinio. Pvz., Jurgis Kunèinas sparnuota fraze vadina sakiná Uþ laisvà Estijà mes kausimës iki paskutinio lietuvio (Siamo tryniai, Ðiaurës Atënai, ). Panaðiai ir rusø kalboje sparnuotais þodþiais vadinami plaèiai paplitæ posakiai. Kalbotyros terminø þodyne dar minimi terminai kliðë, ðtampas, ðablonas, kuriais apibûdinami stereotipiniai, trafaretiniai pasakymai ar raðomosios kalbos konstrukcijos. Kai kuriems ið ðiø terminø, daþniau vartojamiems populiariojoje spaudoje nei mokslinëje literatûroje, bûdinga neigiama konotacija, todël jie ir vartojami tuomet, kai reiðkiamas sustabarëjusiø posakiø vertinimas. Tai ypaè pasakytina apie ðtampà, kuris yra apibrëþiamas kaip netekæs ekspresyvumo, nublankæs ir nuvalkiotas pasakymas (KTÞ 1990). Jei spræstume ið pateiktø pavyzdþiø, tai 84

5 Tradicinë frazeologija ir kiti stabilûs þodþiø junginiai ðie sinonimiðkai vartojami terminai aprëpia ir þodþiø junginius, ir konstrukcijas, ir sakinius (Gerbiami Lietuvos þmonës, Atsakydami á Jûsø ð. m. kovo 15 d. raðtà Nr. 100 praneðame, kad...,). Kitomis kalbomis stabilûs junginiai tradiciðkai priskiriami frazeologijai ir idiomatikai. Paþymëtina, kad anglosaksø kraðtuose populiaresnis idiomos terminas, apimantis ne tik tikràsias idiomas, bet ir tropinius frazeologizmus bei palyginimus. Anglø kalboje atsiradæs, plaèiai paplitæs ir kitø kalbø pasiskolintas terminas kolokacija, atitinkantis mûsiðkius sustabarëjusius ar apstabarëjusius, bet nebûtinai frazeologinius junginius, skirtas visais atþvilgiais labai ávairiems daþnai kartu drauge vartojamiems keliaþodþiams junginiams ávardyti. Populiarus ir plaèios semantinës apimties terminas, aprëpiantis visus daþnai drauge vartojamus þodinius ir neþodinius (vaizdinius, garsinius) þenklus, ypaè paplitæs JAV, yra kliðë (þr. Bûtø prasminga skirti plaèiai ir neprofesionaliai suprantamus pagal struktûrà skirtingai ávardijamus posakius ir frazes, atitinkanèius sakinio ir þodþiø junginio sandarà. Profesionaliau, laikantis lingvistiniø konvencijø, vertëtø iðlaikyti tradicines idiomos ir frazeologizmo sampratas, be to, papildomai ávardyti ávairius stabiliuosius þodþiø junginius: posakius, konstrukcijas ir þodþiø junginius, kuriuos galima vadinti lituanistikoje jau ásitvirtinusiu terminu kolokacija. Imant plaèiau, idiomos, frazeologizmai, kolokacijos ar ir kitaip ávardijami sustabarëjæ kalbos vienetai galëtø sudaryti frazeologijà, o posakis ir frazë galëtø pretenduoti á universalø, nevertinamàjá, pernelyg neterminologizuotà bet kokio sustabarëjusio sakinio (posakis) ar þodþiø junginio (frazë) pavadinimà. Taèiau realioje, nekodifikuotoje vartosenoje terminai ásitvirtina ir paplinta pagal savus, sunkiai prognozuojamus dësnius. Kadangi dar nëra nusistovëjusios grieþtos stabiliøjø junginiø ávardijimo tradicijos, ðiame darbe jie vadinami taip: bendruoju atveju stabiliais þodþiø junginiais, o konkreèiau, atsiþvelgiant á jø struktûrà (sustabarëjusiais, gatavais) posakiais ir frazëmis arba tiesiog þodþiø junginiais. Detaliojoje klasifikacijoje dar minimos idiomos ir tradiciniai frazeologizmai, morfologinës samplaikos, kolokacijos, rëminës konstrukcijos ir kt. Pastarieji apibûdinami vëliau, pirmiau derëtø pateikti argumentus, kodël ávairius stabilius þodþiø junginius vertëtø laikyti plaèiai suprastos lietuviø kalbos frazeologijos dalimi. FRAZEOLOGIJOS CENTRAS IR PARIBIAI Naujosios informacinës technologijos, elektroniniai tekstynai drauge su juos aptarnaujanèia programine áranga ir jø analizë átikinamai parodë, kad kalba yra konstruojama ir suvokiama pagal vadinamàjá fraziðkumo principà. Pagal ðá principà kalbà sudaro didelis kiekis gatavø ar pusiau gatavø fraziø, ið kuriø kuriami sakiniai ar ir didesnës teksto atkarpos. Anot Sinclairio (1996, 1999), fraziðkumo principas dominuoja, stabilûs junginiai sudaro kur kas didesnæ tekstø dalá nei atskirai parinkti þodþiai ir laisvieji þodþiø junginiai. Ðis teiginys yra pagrástas ir psicholingvistø, kurie yra nustatæ, jog gatavoms frazëms pavartoti savo kalboje ar suvokti kito kalboje uþtenka kur kas trumpesnio laiko tarpo nei pavieniams á gramatines struktûras sudëliotiems þodþiams (Nattinger et al. 1992: 17). 85

6 Rûta Marcinkevièienë Pripaþinus fraziðkumo principà, plaèiai ir ávairiai suvoktas daþnai drauge vartojamø þodþiø junginys, vadinamoji kolokacija, tapo itin populiariu tyrimø ir leksikografiniø apraðø objektu (lietuviðkai apie tai þr. Marcinkevièienë 1995, 2000). Ðie daugiau ar maþiau stabilûs þodþiø junginiai suvokiant ar tyrinëjant kalbà paprastai iðryðkëja tik ið panaðiø vartosenos atvejø daugybës, nes daugelis tokiø fraziø turi labai ávairià apimtá, neryðkias ribas (paribyje yra kur kas didesnë leksemø ávairovë nei centre), leksiðkai ir gramatiðkai ávairuojanèius sandus frazës viduje, kintamà þodþiø tvarkà ir ganëtinai ávairuojantá kontekstà, kitaip sakant, dalykus, apsunkinanèius tiek automatinæ, tiek neautomatinæ kolokacijø paieðkà ir apdorojimà. Taigi tekstynuose dominuoja nors ir ávairialypës, bet daþnos kolokacijos, o ne kur kas stabilesni, bet reti tikrieji frazeologizmai. Collins Cobuild Dictionary of Idioms rengëjams prisireikë labai didelio tekstyno, nes 10 milijonø þodþiø apimties tekstyne nebuvo rasta net treèdalio á þodynà vëliau ið didesnio tekstyno átrauktø idiomø. Paèios daþniausios idiomos vidutiniðkai pasirodo kartà kas du milijonus þodþiø (Moon 1995: V). Tà paèià problemà, matyt, turëjo ir Mokyklinio lietuviø rusø kalbø frazeologijos þodyno rengëjai, nes þodyno ávade prisipaþino, kad kai kurie pavyzdþiai sukurti þodyno sudarytojø (Galnaitytë ir kt. 1989: 5). Didþioji dalis tradiciniø frazeologizmø ne tik vartojama palyginti retai, bet ir daugelio gimtakalbiø yra iðvis nesuprantama. Tuo galima ásitikinti juos apklausus, apklausai naudojant aiðkinamuosiuose bei specialiuosiuose frazeologijos þodynuose pateiktus frazeologizmus. Naujàjà, realiai vartojamà frazeologijà sudaro kitokie, ne tokie vaizdingi ir/ar perprasminti þodþiø junginiai. Dar vienas argumentas uþ plaèiàjà frazeologijos sampratà yra tas, kad kitos kalbos jau seniai yra ásileidusios vadinamàsias pusidiomes (semi-idioms) ir kitus daugianarius stabilius þodþiø junginius á frazeologijos valdas. Ypaè daþnai tai daroma kalbos mokymo tikslais, kai reikia pateikti ne tik kalbos struktûros, bet ir vartosenos apraðus, iðmokyti svetimkalbius teisingai vartoti leksinius vienetus. Èia gatavos ar pusiau gatavos frazës, vadinamoji pusfabrikatinë kalba (prefabricated speech) yra labai tinkama. Populiariojoje anglø kalboje taikomosios lingvistikos atstovai (Nattinger et al. 1992) áþvelgia kelis stabiliø þodþiø junginiø tipus: a) tradicines neatspëjamos reikðmës idiomas (tokias kaip to kick the bucket reikðme mirti ) ir prie jø besiðliejanèias kliðes, prilygstanèias idiomoms sustabarëjimo laipsniu, bet besiskirianèias apimtimi bei motyvuotumu (there s no doubt about it, have a nice day) ir b) nekanonines frazes (non-canonical phrases), neturinèias grieþtos áprastinës gramatinës struktûros, kur kas variantiðkesnes nei kliðës ir idiomos: (by and large, off with his head, waste not, want not). Dar skiriamos paprastosios kolokacijos, kurios apibrëþiamos kaip tokiø þodþiø junginiai, kuriø nariai drauge yra vartojami daþniau nei tikëtina, ir leksinës frazës (lexical phrases), t. y. tokios kolokacijas, kurios atlieka pragmatinæ funkcijà (Nattinger et al. 1992: 32 36). Leksinës frazës yra tokie formos ir funkcijos junginiai, kurie apima tris kalbos lygmenis: leksikà, gramatikà ir pragmatikà. Jos gali bûti ávairios apimties, áprastinës ar neáprastos sintaksinës struktûros, ganëtinai kintamos ir todël lanksèiai prisitaikanèios prie konteksto, taèiau pakankamai stabilios ir todël atpaþástamos. 86

7 Tradicinë frazeologija ir kiti stabilûs þodþiø junginiai Joms priklauso a) vadinamieji daugianariai þodþiai (polywords), atliekantys apibendrinimo, nuostabos, siejimo ir kitas funkcijas (in a nutshell, what on earth, for that matter), b) institucionalizuoti posakiai (institutionalized expressions) patarlës, aforizmai, mandagumo frazës, citatos, aliuzijos, jei tik jos atlieka pragmatinæ funkcijà (there you go reiðkia pritarimà, have a nice day atsisveikinimà, be that as it may sutikimà) bei c) rëminës frazës ar konstrukcijos (phrasal constraints), turinèios pastovià ir kintamàjà dalá, pvz., kreipiniai ir atsisveikinimai laiðkuose (dear..., see you..., a... ago). Taigi pagrindinis visos pusfabrikaèiø kalbos skiriamasis poþymis yra stabilumas, o specifinis skiriamasis leksiniø fraziø poþymis pragmatinë jø funkcija. Èekø lingvistai ir leksikografai vartoja terminus frazema ir idioma, o jais pavadinamus vienetus apibrëþia pirmiausia kaip pastovø ir nedalomà þodþiø junginá, kurio nors vienas narys yra vartojamas perkeltine reikðme, taigi yra perprasmintas, o visas junginys daþnai yra vaizdingas. Idioma nuo frazemos panaðiai kaip idioma nuo frazeologizmo skiriasi perprasminimo ir sustabarëjimo laipsniu. Slovnik èeske frazeologie a idiomatiky palyginimams, veiksmaþodiniams ir neveiksmaþodiniams posakiams skirti keturi tomai. Ádomu tai, kad frazeologijai priskiriami abstrakèiøjø daiktavardþiø junginiai su veiksmaþodþiais, vaidinami kvazifrazëmis plg., delat / prokazovat nekomu milosti (condescend to assist someone) (SÈFI 1994: 26 29). Tai tipiðkos kolokacijos, pagal mûsø tradicijà frazeologijai nepriklausanèios. Mûsø leksikografai, versdami plaèiai suprantamø frazeologizmø þodynus á lietuviø kalbà, yra priversti taikytis prie originalo kalboje paplitusios frazeologijos sampratos. Ðtai Anglø-lietuviø kalbø kasdieniø frazeologizmø þodyno lietuviðkosios dalies rengëjø pratarmëje konstatuojama, kad autorius frazeologizmus supranta labai plaèiai, bet daugiausia iðkelia tokiø pasakymø, kurie gali neatrodyti tikri frazeologizmai, taèiau tiksli jø vartosena kelia nemaþa sunkumø (Katiliûtë ir kt. 1999: 9). Þodyno autorius Martinas H. Manseris taip pat pripaþásta apraðomøjø frazeologizmø savitumà (èia daugiausia áeina ðnekamosios kalbos posakiø, atliekanèiø tam tikrà funkcijà ðnekoje, taigi leksiniø fraziø) ir tà faktà, jog daugeliui gimtakalbiø jie nepastebimi, vartojami ið áproèio ir inercijos (Manser 1999: 5). Kalbos mokovui tokie posakiai ar frazës bei paprasèiausi þodþiø junginiai ir jø samplaikos yra bûtini kaip kalbinës konvencijos, kalbos ritualo dalis. Taip iðryðkëja dar viena stabilaus þodþiø junginio dimensija jie turi kalbinæ specifikà, iðryðkëjanèià tik lyginant kelias kalbas. Vienos kalbos kontekste ðie junginiai sunkiau identifikuojami. KRYÞIAÞODÞIØ FRAZEOLOGIJA Kyla klausimas, kà laikyti netradicine plaèiai suvoktos lietuviðkosios frazeologijos dalimi ir kaip vadinti jai priklausanèius stabilius þodþiø junginius. Jei laikysime sustabarëjimà ar stabilumà svarbiausia ðio sluoksnio skirtimi kalbos kûrimo procese, tai suvokiant kalbà stabilumas tampa atspëjamumas. Kitaip sakant, jei kas pradeda sakyti mums þinomà posaká ar frazæ, mes galime jà uþbaigti ar áterpti trûkstamas grandis. Ðiuo stabiliø þodþiø junginiø dalinio spëjimo principu remiasi 87

8 Rûta Marcinkevièienë palyginti neseniai atsiradusi ir labai paplitusi kryþiaþodþiø rûðis, vadinamieji panoraminiai kryþiaþodþiai. Juose gausu nebaigtø þodþiø junginiø, fraziø ir posakiø su trûkstamais þodþiais, paþymëtais daugtaðkiais pradþioje, viduryje ar pabaigoje. Spëjamiems þodþiams áraðyti yra skirti kryþiaþodþio langeliai, kurie padeda orientuotis, nes nurodo trûkstamo þodþio ilgá ir, jei teisingai iðpræstos kitos uþduotys, kelias to þodþio raides. Bet labiau nei kryþiaþodþio struktûra spëjimas remiasi kalbos mokëjimu ir atmintimi, todël ðios panoraminiø kryþiaþodþiø uþduotys labai tinka vartosenos konvencijai tirti. Tyrimui buvo panaudoti 178 specialûs kryþiaþodþiams skirti þurnalai Aha, Bingo, Dvylika, Oho, Manija, Panorama, Pramoga, Ringas su teisingai iðspræstais kryþiaþodþiais, kuriø kiekviename þurnale buvo nuo keliø iki keliolikos. Ið viso buvo surinkta apie 1000 spëjamøjø posakiø, kuriø nemaþa dalis kartojosi, ëjo ið vieno kryþiaþodþio á kità. Visa aptariamøjø posakiø visuma laikytina daugumai girdëtø, þinomø ir mokamø fraziø rinkiniu, ðiandieninio þmogaus suprantamø ir daþnai vartojamø kalbos vienetø kolekcija. Jei kam dalis stabiliøjø þodþiø junginiø ir nebûtø þinoma, tai nuolat pakartojamos jos tikrai yra tapusios kryþiaþodþiø mëgëjø kalbos savastimi. Ji, paimta drauge su kitoms kryþiaþodþiø uþduotims spræsti reikalingomis þiniomis, atskleidþia ðiandieninio þmogaus mentalitetà, todël yra vertinga ir tyrinëtina ne tik kalbiniu, bet ir sociologiniu, kognityviniu, psichologiniu ar dar kokiu kitu aspektu. Stabiliøjø posakiø ar fraziø ávairovë kryþiaþodþiuose itin didelë, jø skalë apima maþai kintanèias, prie konteksto pritaikomas patarles ir prieþodþius, tradicinius frazeologizmus, etiketo frazes, tikslias citatas, sentencijas kitomis kalbomis (daþniausiai lotynø) ir vadinamàsias kolokacijas, dël riboto þodþiø junglumo atsiradusius posakius ir beveik laisvus þodþiø junginius, kuriø vienà ar kità elementà galima atspëti ne tiek pagal þodþiø vartosenos ypatumus, kiek pagal aiðkià, kitais junginio þodþiais nusakomà situacijà. Pateikiami stabilûs kalbos vienetai yra ávairios apimties, gramatinës sandaros, vartojimo sferos. Èia jie klasifikuojami ir apraðomi pagal kelis poþymius: a) pagal sustabarëjimo laipsná, iðreiðkiamà variantiðkumu, t. y. pagal tai, ar spëjamasis þodis yra vienintelë, ar viena ið keliø, ar tik labiausiai tikëtina galimybë. Lengviausiai atspëjami ir nuo konteksto nepriklausomi yra labiausiai sustabarëjusiø ir nekintanèiø posakiø elementai, kitaip sakant, tie, kurie ið atminties atkuriami gatavi. Po jø eina variantiðkesni sakiniai, frazës ar þodþiø junginiai, na, o apylaisviø þodþiø junginiø trûkstami þodþiai yra tik labiausiai tikëtini. Juos atspëti padeda logika ir nekalbinës situacijos iðmanymas. Kiti klasifikavimo poþymiai b) þodþiø junginio ar sakinio struktûra ir c) stabilaus þodþiø junginio atsiradimo prieþastis kalbos savastis ar nekalbinë tikrovë. Pagal pastaràjá kriterijø skiriamos dvi pagrindinës klasifikacijos grupës: kultûros ir istorijos nulemti ir kalbos specifikos sàlygoti þodþiø junginiai. Smulkiausios klasifikacijos padalos ávardijamos pagal ryðkiausià jø poþymá: semantiná, gramatiná ar dar koká kitoká. Kultûros ir istorijos nulemti stabilûs þodþiø junginiai Èia priklauso sustabarëjusios frazës ar posakiai, vienaip ar kitaip susijæ su nekalbine tikrove, kuriø stabilumas yra nulemtas kultûros istorijos, religijos, literatûros 88

9 Tradicinë frazeologija ir kiti stabilûs þodþiø junginiai ir tautosakos, þiniasklaidos faktø. Jie ásimenami ir vëliau ið atminties atgaminami daugiau dël kultûrinës nei dël kalbinës konvencijos. Kryþiaþodþiø prieþodþiai ir patarlës sudaro bene didþiausià stabiliøjø posakiø dalá, spëjimui pateikiami bet kurie jø þodþiai. Mûsø skalëje patarlës ir prieþodþiai priklauso prie stabiliausiø, paprastai gramatinæ sakinio formà turinèiø posakiø. Kryþiaþodþiuose pateikiama jø visuma galëtø bûti ádomi tyrinëtojams ðiandieninio jø paplitimo aspektu. Toliau pateikiamos po kelis kartus pasikartojanèios patarlës ir prieþodþiai. Èia ir kitur skliaustuose nurodomi spëtini þodþiai: pigià mësà ðunys (ëda); (moki) þodá, þinai kelià; juokiasi puodas, (kad) katilas juodas; ðuns (balsas) á dangø neina; savoj (ðaly) pranaðu nebûsi; (bëda) bëdà veja; ðuo ir (kariamas) pripranta; (ar) vienas ðuo margas; dël (tos) skylës visi tylës; nëra namø (be) dûmø; (balon) puolæs sausas nekelsi; (su) siûlu atrasi kamuolá; (arti) baþnyèia, toli Dievas; (kad) katës lotø, ðunø nereiktø; kiekviena puðis savo ðilui (oðia); (þilë) galvon, velnias uodegon. Kiti smulkiosios tautosakos elementai: a) vaikø þaidimø nuotrupos: (tam) davë, (tam) davë, tam neliko; pele, pele, (pas) kà þiedas þydi; b) máslës ar jø nuotrupos: (ðonas) ðyla, (ðonas) ðàla; dvi (sesës) per kalnelá nesueina; kabo (kabikas), tupi tupikas; du bëga, du (veja); c) bûrimas ramune (myli nemyli); d) daineliø þodþiai: (du) gaideliai; (ësk), karvute, þalià ðienà; (barë) Jonas katinëlá; e) pasakø frazës ar vardai: (avinëli), pasipurtyk; (Sezamai), atsiverk; (uþ) devyniø jûrø, (uþ) devyniø mariø; kaip (tarë), taip padarë; treèias brolis (Jonas); lapë (snapë); (kiðkis) piðkis skeltalûpis; musë vilko (pusë); kur buvæs, kur (nebuvæs); liko tik nagai ir (ragai); f) vaikø kalbos posakiai: ar atneðei kiðkio (pyrago)? Nukrito arba pagavo (zuiká). Pagal sustabarëjimo laipsná èia dar priklausytø g) maldø þodþiai: atleisk mums mûsø (kaltes); Tëve mûsø, kuris (esi) danguje ir kiti sakiniai ið krikðèioniðkø apeigø ir katekizmo: tik (tark) þodá ir mano siela pasveiks; netark Dievo (vardo) be reikalo. Nekaitomos yra ir sentencijos, apibûdinamosios frazës ir panaðûs svetimø kalbø posakiai: persona (non) grata; (ad) rem; (post) factum; (va) bank; (ad) multos annos; (in) vogue; (in) vino veritas; (Alma) Mater; (homo) sapiens; made (in) USA; (post) factum; (salem) aleikum; (Ave) vita; (quo) vadis? arba jø atitikmenys lietuviø kalba: (alfa) ir omega; (Sodoma) ir Gomora. Nemaþà gatavø fraziø fondo dalá sudaro þinomi literatûros ir meno kûriniø romanø, filmø, eiliø, dainø pavadinimai, paèiø kûriniø citatos: (kam) skambina varpai; (katinas), kuris mëgo vaikðèioti vienas, su (kuo) valgyta druska; (tas) beprotiðkas pasaulis; (vien) saulës negana; (ir) að maþas buvau; (atëjau), pamaèiau, nugalëjau; bûti (ar) nebûti;(ateina) genijai ir vël 89

10 Rûta Marcinkevièienë iðnyksta; (kol) jaunas, o broli, sëk pasëlio grûdà; ne tau, (Martynai), mëlynas dangus; (te) visad ðvieèia saulë; (dar) ðirdyje ne sutema; (karti), (karti), degtinë (karti); (bûna) dienø lyg tyèia; (myliu), noriu, negaliu; vai, (þiba) þiburëlis; (nei) èia buvo, nei èia kà; aðara Dievo (aky). Èia galëtø priklausyti ir kryþiaþodþiuose neaptikto gerai þinomø tekstø dalinio citavimo, aliuzijø ar persakymo pavyzdþiai. Populiarûs kryþiaþodþiuose yra raiðkûs radijo ir televizijos laidø pavadinimai: (be) tabu; tai (bent) ðeimynëlë; slaptoji (kamera); (svetimo) skausmo nebûna; (dar) ne vakaras; (gamta) visø namai; (uþ) kampo. Sustabarëti linkusios ir plaèiai paplitusios reklamø frazës ar iðtisi sakiniai. Sunku pasakyti, ar jos ásitvirtins ir iðliks ilgesniam laikui, bet jau bent tol, kol gaminys yra reklamuojamas, jos þinomos daugeliui kalbos vartotojø, todël atskiri jø elementai yra nesunkiai atspëjami: (tik) tak ir tik dvi kalorijos; (iðbandyk) savo laimæ; vasara kelioniø (metas); mes matome (abi) pasaulio puses; þaisk ir (laimëk); (pirk) prekæ lietuviðkà. Prie reklamø ðliejasi daþnai jose vartojami þinomi aforizmai ar aforizmus primenantys posakiai: (laikas) geriausias gydytojas; jaunystë (kvailystë); meilëje kaip kare viskas (galima); mylimo (kûno) turi bûti daug; (viltis) kvailiø motina; (meilë) ne seilë. Riboto variantiðkumo yra ir a) mandagumo frazës: (lik) sveikas; (viso) gero; linkëjimas valganèiam (gero) apetito; linkëjimas dirbanèiam (padëk) Dieve; kiti áprastiniai kalbos etiketo posakiai b) linkëjimai, raginimai: (auk) didutis, bûk gerutis; (dar) po vienà; (á) sveikatà; dar iðgerkim (po) taurelæ; c) perspëjimai: (stot), teismas eina; (atsargiai), piktas ðuo; (stok) ðausiu; (ðalin) ið kelio; dink man ið (akiø); nestovëk man (ant) kelio; nesimaiðyk (po) kojom. Lietuviðkieji keiksmai pateikiami kryþiaþodþiuose kaip stabilûs: eik (po) velniø; (po) ðimts pypkiø arba kintanèio antrojo dëmens posakiai: (kad) tave kur galas; (kad) tave kur kelmai/velniai/griausmas. Tradiciniai frazeologizmai ir idiomos, daþniausiai somatiniai, kitaip nei anksèiau iðvardyti kalbos vienetai, paprastai pateikiami viena sustabarëjusia forma, nors kai kurie jø elementai kinta pagal kontekstà. Plg. áklimpæs (iki) ausø gali bûti ir áklimpusi, áklimpo, áklimpau. Spëjimui pateikiami arba tarnybiniai, arba prasminiai jø þodþiai: liko tik (oda) ir kaulai; (abu) labu tokiu; tai (va) kur ðuo pakastas; tamsu, nors pirðtu á aká (durk); po manæs nors ir (tvanas); tik (per) mano lavonà; ágriso iki (gyvo) kaulo; devintas (vanduo) nuo kisieliaus; (ið) pirmø lûpø; (kita) medalio pusë. Ðiek tiek variantiðkesni, bet vis vien sustabarëjæ yra populiarieji palyginimai: gudrus kaip (lapë); tyli (it) þuvis; (gali) kaip katë; skausmà kaip (ranka) nuëmë; (sveikas) kaip ridikas; (auga) kaip ant mieliø; sëdi (lyg) ant adatø; 90

11 Tradicinë frazeologija ir kiti stabilûs þodþiø junginiai tvirtas kaip (uola); (liko) it musæ kandæs; (kaip) ið dangaus nukritæs; kvailas kaip bato (aulas). Kalbos specifikos sàlygota frazeologija Anksèiau pateikti stabilûs posakiai ir frazës, sudaranèios kultûros ir istorijos nulemtà konvencinës lietuviø kalbos vartosenos dalá, ið esmës remiasi visiðko atgaminimo, citavimo principu. Jie yra ne tiek kalbos ypatumø nulemta, kiek gyvenimo bûdo ir kultûros sàlygota kalbos savastis. Toliau bus pateikiami þodþiø junginiai, labiau priklausantys nuo paèios kalbos, o ne nuo kultûros ar istorijos. Visus juos sàlygiðkai galima pavadinti kolokacijomis, t. y. áprastiniais, pastoviais þodþiø junginiais (plaèiau apie kolokacijas þr. Marcinkevièienë 1995, 1999), nors jie ir apima labai didelæ struktûrinæ, semantinæ ir pragmatinæ ávairovæ. Kolokacijos èia bus pristatomos pagal jø sustabarëjimo laipsná ir ið jo plaukiantá variantiðkumà, vieno þodþio junglumo ir asociatyvinio ryðio su kitu stiprumà. Tvirèiausiu ryðiu susijusiø þodþiø grupæ sudaro visada drauge vartojamos ir vieno þodþio funkcijà atliekanèios ávairioms kalbos dalims priklausanèios samplaikos, vadinamos morfologinëmis samplaikomis. Kryþiaþodþiuose kai kada jos pateikiamos su platesniu kontekstu, palengvinanèiu spëjimà. Joms priklauso a) samplaikinës dalelytës: vos tik, vien tik (tai); b) prieveiksmiai ir prieveiksminës kontrukcijos: vos ne (vos), ðiaip (sau), kur ne (kur), (be) galo, (be) perstojo, (be) reikalo, (be) tabu, (ið) pradþiø, (ið) tikrøjø, dël (visa) ko (reikðme atsargumo dëlei); èia pat; c) parodomieji ávardþiai su pabrëþiamuoju pats: susirinko tie (patys) þmonës, (tais) paèiais metais, pats (sau) ðeimininkas, (ta) pati melodija, viskà sutvarkysiu (að) pati; d) neapibrëþiamieji ávardþiai: èia dar (kai) ko trûksta, ne (bet) kas jai patinka; e) aukðèiausiojo laipsnio prieveiksmiai: (maþø) maþiausiai; f) áterptiniai þodþiø junginiai: (duos) Dievas, sulauksim ðimto metø; taip (tyèia) (vartojamas susitarimui reikðti vaikams þaidþiant); (mano) manymu; (tarp) mûsø mergaièiø; negana (to); (toli) graþu; g) jaustukai: (va) taip, (ðtai) kaip, (tai) bent, ðe (tau), (ts), patylëk. Kiek kitokio pobûdþio, taèiau prie morfologiniø samplaikø derantys ir kryþiaþodþiuose pateikiami yra sudurtinius laikus sudarantys þodþiø junginiai: Ar (esi) buvæs Latvijoje? Apibendrintà reikðmæ turi ir vienaþodþiams kalbos vienetams prilygsta ir kai kurie tautologiniai þodþiø junginiai: senut (senutëlis); (neis) në varu varomas; (sakyk) jam nesakæs; (duos) neduos, bet þada; (lauk), kol sulauksi; (ðovë), bet praðovë; kiek jam (duosi) vis negana ir negana. 91

12 Rûta Marcinkevièienë Jie nevienodos kilmës, paskirties ir nevienodo sustabarëjimo laipsnio, taèiau panaðûs vienu atþvilgiu yra nesunkiai atspëjami. Morfologinës samplaikos priklauso vienai kalbos arba sakinio daliai, tuo tarpu kitos kolokacijos yra variantiðkesnës ir priklauso sakiniø arba þodþiø junginiø kategorijai. Stabiliausiais laikytini ávairûs posakiai, kuriems bûdinga dvinarë rëminë paralelioji konstrukcija. Jie galëtø bûti pavadinti sintaksinëmis paralelëmis: kiek (reiks), tiek ir bus; tu man, að (tau); (nei) tu þinai, nei kà; (ko) norëjai, tà gavai; kiek (yra), tiek ir uþtenka; kaip tu (man), taip að tau; (su) kuo turiu, (su) tuo duriu; (kuo) toliau, tuo graþiau; kuo (tolyn), tuo blogyn; kas (bus), tà ir krikðtysim; (tol), kol gyvas bûsiu; (kas) bus, tas bus; (nei) ðis, nei tas; kur (tu), ten ir að; nuo (iki); (nei) ðitas, (nei) kitas. Daliai jø bûdinga ne tik rëminë konstrukcija, bet ir rimas: tu (sakai), tu þinai; ko (klausi), to negausi; bus laikas, bus ir (vaikas); (kol) laikai, tol ir vaikai; atëjo nepraðytas, iðëjo (nevarytas); (kiti) metai, (kiti) lapai; atiduos, (kada) lazda þaliuos; po savo stogu visaip (patogu); atðilo oras, pakilo (noras); gyvenimas (toks) maþytis, kad nëra ko varþytis. Dialoginëms frazeologinëms samplaikoms priskirtinos ávairios ðnekamosios kalbos sakiniø nuotrupos, sudaranèios neskaidomà junginá ir atliekanèios pragmatinæ funkcijà. Tokiomis frazëmis reiðkiama nuostaba, pasipiktinimas, abejonë, pasibaisëjimas, grasinimas, nuolaida ir panaðûs dalykai: (ir) sugalvok tu man; (bijok) tu Dievo; (að) tau parodysiu; eik tu (sau); (eik) jau (eik); tu (tik) paþiûrëk; geriau (në) neklausk; (to) dar betrûko; kà tu (sau) manai? (to) dar nebuvo; (baisu) net pagalvoti; (na) jau (na); kur jau (ten); në uþ (kà); (nieku) gyvu; ar (tau) galvoj negerai? ir kad man (në) mur mur; (kà) þmonës pasakys; (kiek) kartø tau sakiau; (tas) tau lengvai nepraeis; (kas) tau darbo? (na), palauk; gal tau galvoj negerai? nenori kaip sau (nori); nenori nereikia; (mat) já galas; (bala) tavæs nematë; tuðèia (jø); (bala) þino. Ðios samplaikos ribojasi su daugiaþodþiais jaustukais (þr. morfologines samplaikas), joms kaip ir tradiciniams frazeologizmams bûdingas nedalomumas, perprasminimas, o jø pragmatinei reikðmei suprasti labai svarbi intonacija. Kiti kasdienës kalbos posakiai ar frazës gali bûti iðskaidomi á savarankiðkà reikðmæ turinèius komponentus, kuriø dalis duotajame junginyje yra vartojama perkeltinëmis reikðmëmis, todël visas posakis yra raiðkus, vaizdingas, frazeologizuotas: darbø galo (nematyti); (degu) ið gëdos; (iki) vestuviø uþgis; (ne) piniguose laimë; kur (du) tai ne vienas; nusileisk (ant) þemës; (tik) miræs pailsësi; (mirsi), o darbø nebaigsi; (tam) ir dantys, kad kramtytum; ieðko, (ko) nepametæs; (akim) nemato, ausim negirdi; (tyli) ausis suglaudæs; (mirk) ið juoko; tu man nervus (ëdi); iðsiþiojo ir neteko (þado); netekau (amo) ið nuostabos; jûs mane (varote) ið proto; að tave (miniu) geru þodþiu; kodël tu (paistai) tokius niekus; (du) amþius negyvensi; (pataikë) á deðimtukà; bëga, (net) þemë dunda; dirba (net) iðraudæs. Nors kryþiaþodþiuose stabilûs posakiai paprastai pateikiami sakinio forma, taèiau tik dalis jø yra sustabarëjæ visa savo apimtimi, kaip kad darbø galo nematyti, 92

13 Tradicinë frazeologija ir kiti stabilûs þodþiø junginiai ne piniguose laimë, iki vestuviø uþgis. Kitø nekaitoma tëra tik ðerdis, paprastai daiktavardis ir su juo besijungiantis veiksmaþodis, kurá galima vartoti viena, keliomis ir visomis ámanomomis formomis. Viena bûtojo laiko treèiojo asmens forma paprastai vartojamas posakis pataikë á deðimtukà, nors galima ir pirmojo asmens vartosena: pataikiau, pataikëme á deðimtukà. Daugiau kaitybiniø variantø turi veiksmaþodþiai posakiuose varyti ið proto, geru þodþiu minëti, þado netekti ir kai kurie kiti. Galbût siekant autentiðkos vartosenos, kuri palengvintø spëjimà, dalis frazeologizuotø posakiø kryþiaþodþiuose vartojami liepiamosios nuosakos forma: pasipustyk (padus) ir mauk ið èia; (patirk) tai savo paties kailiu; (palik) mane ramybëje; (dëk) centà prie cento; ieðkok ir (rasi); (be) reikalo nepraverk burnos; klausyk, kà seni þmonës (sako); nebûk (sau) prieðas; daryk kaip (galima), o ne kaip norima; niekada daugiau (taip) nedaryk; þiûrëk (tik) neapsirik; (niekados) nesakyk ne; (kad) pradëjai, tai ir baik; jauskis kaip (namie). Kità gana sàlygiðkai skiriamà stabiliøjø posakiø grupæ galëtø sudaryti ið pirmo þvilgsnio paprasti posakiai, atspindintys kasdienes situacijas ir nûdienos realijas. Èia jie vadinami kasdieniais posakiais: pakëlë ðampano (taures); ten (tikras) pragaras; velionio (asmenybë) nenustatyta; pradëkim (viskà) ið pradþiø; na, (klok) visas naujienas; puodelyje neliko (në) laðo; kova paèiame (ákarðtyje); jis vos (laikësi) ant kojø; iðkrito bloga (korta); darbo tik (spëk) suktis; (savaime) suprantamas dalykas; laiko turiu á (valias); arklys stojasi (piestu); (imk) mane á þmonas; ðis þmogus (su) charakteriu. Ðiø posakiø lietuviðkoji kalbinë specifika, atsiradusi dël veiksmaþodþio ir daiktavardþio deriniø, iðryðkëja tik kitø kalbø fone, mat artimas lietuviðkajam posakiui, o juo labiau paþodinis vertimas èia neámanomas, plg., gerk (iki) dugno angliðkai skambëtø bottoms up. Dar labiau ið konteksto galima iðskirti jau nebe posakius, nors kryþiaþodþiuose jie ir pateikiami sakinio forma, bet þodþiø junginius, atitinkanèius tipiðkos kolokacijos sampratà. Èia jie trumpumo dëlei bus pateikiami veiksmaþodþiui antraðtine bendraties forma (spëjimui paprastai pateikiama kuri nors kita veiksmaþodþio forma, nes daiktavardis geriau implikuoja savo junglumo partnerá): skusti bulves; semti samèiu; sagstytis sagas; sekti pasakà; vyti ðalin blogas mintis; atkakliai siekti tikslo; tenkinti vaiko uþgaidas; tæsti tëvo darbus; sëdëti kalëjime; þudikus susodinti uþ grotø; áteikti notà; valyti dantis; sekti paskui; kloti patalà; ðauti duonà á krosná; pase uþdëti vizà; dyþti batus; padangëje sukti ratus; sukti akis á ðonà; nubausti pinigine bauda. Èia iðvardytos kolokacijos yra objektinës. Esama ir subjektiniø, kurias natûraliau pateikti kaip kryþiaþodþiuose, t. y. esamojo ar bûtojo laiko forma: ásisiurbë (erkë); ðaltis (þnaibo) ausis; èiurlena maþas (upelis); (tvenkiasi) lietaus debesys; putoja (alus); jam (sukako) 30 metø; iðtiko trauminis (ðokas); iðsipildë visi (norai); nusikalto, dabar (stos) prieð teismà; pasigirdo (aðtri) kritika; uþplûdo ðilti (jausmai); (kamuoja) nemiga; iðsigandus namuose kilo (panika); viðta (deda) kiauðinius; vëjas (puèia); vëjas plaukus (kedena). 93

14 Rûta Marcinkevièienë Veiksmaþodþio junginiuose su prieveiksmiu spëjimui pateikiamas pastarasis, nes yra nuo veiksmaþodþio labiau priklausomas, plg: labai (smarkiai) supykti; (gailiai) verkti; (skaudþiai) gelti (apie uodus). Kolokacijø, kitaip nei ilgesniø posakiø, partnerius atspëti padeda tik vienas arba du þodþiai (ir, þinoma, spëjamam þodþiui paliktø langeliø skaièius), taigi kur kas trumpesnis nei anksèiau cituotø posakiø ir sakiniø kontekstas. Taip yra todël, kad kai kuriø þodþiø junglumas yra ribotas, pvz., nemiga gali tik kankinti arba kamuoti, patalà galima tik kloti arba taisyti, o puodas gali virti, bëgti, svilti, sudegti, todël norimam kolokatui implikuoti prisireikë platesnio konteksto. Juo ribotesnis kolokato junglumas (virti ar bëgti gali daug kas, o svilti tik puodas, koðë ar dar koks kitas maistas), tuo stabilesnë yra kolokacija. Juo ji yra stabilesnë, tuo lengviau atspëti vienà jos nará, paprastai maþiau junglø. Ðtai s(aulë) ðvieèia arba þeme ridinëjasi. Pirmasis veiksmaþodis yra kur kas junglesnis uþ daiktavardá (ðviesti gali daug kas, o saulë tik tekëti, leistis, uþgæsti, ðviesti, kilti, krypti vakarop) todël spëjimui pateikiama maþiau junglaus daiktavardþio pirmoji raidë. Antruoju atveju turime sustabarëjusià vienakryptæ, t. y. ið vienos pusës numanomà, kolokacijà, nes þodþiø junginys þeme ridinëtis paprastai vartojamas kalbant apie saulæ. Taigi kolokacijoms priklauso nevienodai stabilûs junginiai. Èia, sekant Kjellmeriu (Kjellmer 1991), bus laikomasi trinarës kolokacijø gradacijos ir skiriamos sustabarëjusios, apstabarëjusios ir kintamosios frazës, besusiliejanèios su laisvaisiais þodþiø junginiais. Tik kitaip nei Kjellmerio schemoje sustabarëjusioms frazëms taikomi ne tokie grieþti reikalavimai: pakanka, kad bent vienas frazës narys aiðkiai implikuotø kità, nebûtinai kiekvienas. Atitinkamai laisvesnës yra ir apstabarëjusios frazës. Sustabarëjusioms skirtinos dvinarës kolokacijos, susietos jungiamuoju ryðiu, kuriø vienas narys stipriai implikuoja kità kaip labiausiai tikëtina galimybë: budelis ir (auka); (savi) ir svetimi; Elzasas ir (Lotaringija); flora ir fauna; pinigai ar (gyvybë) (tamsioje alëjoje); taip ir/arba (ne); nei didelë, nei (maþa); (iksas) ir igrekas; geografinë platuma ir (ilguma); (kûjis) ir pjautuvas; strategija ir (taktika); veiksmas, lygus (atoveikai); lietuvius veþë ir (trëmë) Sibiran; jis vyras, ji (moteris); (ðokom) ir dainavom visà vakarà; vaikas (kosti) ir sloguoja; kas geriau: (imti) ar duoti; geriau (kitam) duoti, nei kito praðyti; ryt (poryt) ðiom dienom; að ir (tu); jis ir (ji). Esama ir trinariø kolokacijø, reiðkianèiø baigtiná vardinamøjø elementø skaièiø: vandenyje, þemëje ir (ore); vakar, ðiandien, (rytoj); taip buvo, yra ir (bus); pragaras, skaistykla ir (rojus). Kai kurie þodþiai gali turëti du maþdaug to paties daþnumo kolokatus: (ðvari, gali bûti ir neðvari) sàþinë; (dalinis, g. b. ir visiðkas) saulës uþtemimas; (berþø, g. b. ir klevø) sula; (romëniðki, g. b. ir arabiðki) skaitmenys. Kitø þodþiø junginiø nariai yra atspëjami dël pasikartojanèiø semantiniø komponentø, todël galëtø bûti vadinami pertekliniais. Pateiktame junginio naryje esantis bendras semantinis komponentas signalizuoja kità nará: (sek) paskui mane (nors gali bûti eik paskui mane); mes (kylam) vis aukðtyn (nors gali bûti mes lipam vis aukðtyn); pats laikas gráþti (namo); lauke ðalta, ásileisk (vidun); dirbkime (visi) drauge; pasiliko (visam) laikui; (eik), ið kur atëjæs; jam staiga (parûpo) mano reikalai; (niekaip) negaliu ðito suprasti. 94

15 Tradicinë frazeologija ir kiti stabilûs þodþiø junginiai Daiktavardinës frazës priklausomai nuo jas sudaranèiø þodþiø junglumo galëtø bûti priskiriamos tiek sustabarëjusioms, tiek apstabarëjusioms kolokacijoms. Pirmosioms priklausytø tos kolokacijos, kuriø bent vienas narys stipriai implikuoja kità, nes paprastai tik su juo ir yra vartojamas: Pitagoro (teorema); broliø Grimø (pasaka); (avarinis) iðëjimas; tikimybiø (teorija); Brailio (raðtas); troleibusø (depas); plûktinë (asla); kramtomoji (guma); Kauno sporto (halë); (pikti) këslai; auðta (rytas); skrandþio (opa); (musë) cëcë; (meilë) ið pirmo þvilgsnio. Apstabarëjusioms kolokacijoms priskirtinos tos daiktavardinës frazës, kuriø nariai abiem ar viena kryptimi ne taip stipriai implikuoja vienas kità: duonos (riekë), pikø (dama), pelno (mokestis), todël galima didesnë junglumo partneriø pasirinkimo laisvë nei tik ið vieno ar dviejø kolokatø: stiprus vëjo (gûsis); (gamtiniai) iðtekliai; bagaþo saugojimo (kamera); polka su (raguèiais); (rasinë) diskriminacija; kiliminë (danga); siûlo (galas); namo (stogas); genealoginis (medis); skaistybës (dirþas); èigonø (taboras); (raina) katë; (saulës) zuikutis; (kova) dël bûvio; aktø (salë); cinkuota (skarda); ristas (þirgas); triumfo (arka); laikinoji (sostinë); landðaftinis (draustinis); kritinë (pastaba); priverstinë (pravaikðta); (pilvo) vergas; ðoviniø (apkaba); vynuogiø (kekë); þalia (korta) ðansas gyventi JAV; (opus) klausimas (reikðme svarbus). Prie apstabarëjusiø kolokacijø skirtini ir tie kryþiaþodþiø sakiniai, kuriø trûkstamam nariui atspëti bûtinai reikia daugiau nei vieno nario, tikslinanèio trûkstamo kolokato vartojimo aplinkybes. Jei kolokatà implikuoja tik vienas junginio þodis, pvz., èiurlena (upelis), tai asociatyvusis ryðys tarp þodþiø yra toks stiprus, kad galima teigti, jog platesnio junglumo þodis áeina á siauresnio junglumo þodþio reikðmæ. Daþnai ði semantinë priklausomybë nurodoma ir þodyninëse definicijose ar pavyzdþiuose, plg.: zylioti 1. gyliuoti (apie gyvulius), atbraila iðsikiðimas, uþlenkimas, karnizas: skrybëlës, krosnies atbraila (DLKÞ 2000). Taèiau tik palyginti nedaugelis pavieniø þodþiø aiðkiai implikuoja savo junglumo partnerius. Kur kas daþniau prisireikia keliø þodþiø, kuriø kiekvienas sumaþina pasirenkamøjø kolokatø skaièiø. Ðtai veido galima jungti su tam tikru skaièiumi daiktavardþiø (masaþas, spalva, paraudimas ir pan.), riebus,-i taip pat gali bûti daug kas, taèiau sujungus ðiø dviejø daiktavardþiø junglumus, treèiojo kolokato spëjimas þymiai palengvëja, didþiausia tikimybë, kad riebi veido bus oda. Toliau pateikiami kiti apstabarëjusiø kolokacijø pavyzdþiai: jis tiksliai (vykdo) mano nurodymus; tuoj jis (pakeis) pokalbio temà; reikia (ádëti) daug darbo; uþ savo klaidas brangiai (mokame); (kovok) uþ savo teises; vaikà (supa) lopðyje; ar (skiri) juodà nuo balto? (batas) spaudþia kojà; puolas (svilo), kol ugniagesiai nukëlë; uþëjo ðilti (orai); uþsimezgë ádomus (pokalbis); (palik) mane ramybëje; viskas eina per(niek); dirbu dviem (etatais). Reikiamà kolokatà implikuoja papildomas daiktavardinio þodþiø junginio narys: didelë kopûsto (galva); aðtri ðerno (iltis); platus prekiø (asortimentas); plenarinis Seimo (posëdis); supinta stora (kasa); tiksli gimimo (data); paðlijusi ðalies (ekonomika); paskutinis (mados) klyksmas; kova iki paskutinio kraujo (laðo); (karinës) oro pajëgos; jo didelis, tiesiog þvëriðkas (apetitas); suþalota 95

16 Rûta Marcinkevièienë krûtinës (làsta); (dama) su kamelijomis; ties leistina (riba); ilgo nuotolio (bëgimas); bet kuriuo paros (metu); þmogus (prie) pinigo; parduotas (ið) varþytyniø; desertui (plakta) grietinëlë; pasidalykite per (pusæ); vandens (iki) keliø. Kai kada galimi ir kitokie nei kryþiaþodþiø sudarytojø numatyti ir spëjimui pateikiami kolokatai, bet pateiktieji yra daþnesni, aktualesni ðiø dienø gyvenime: (aukðtyn) kojom; muilo (opera); (orø) prognozë; darbo (drausmë); gûdi (naktis); geleþinë (valia); (tautos) iðrinktieji; galvijø (banda); spalvø (gama); Þalgirio (mûðis); negyvenama (sala); (savas) kampas; kapo (duobë); lapës (ola); Seimo (narys); namø (ûkis); spygliuota (viela); dantø (pasta); stiklo (tara); (pigi) prekë; bobø (vasara); lietuviø kalbos (gramatika); (istorinë) klaida (plg. padaryta (grubi) klaida); Berlyno (siena); nelaimës (auka); stalo (koja); prietaisø (skalë); laiko (relë); þemës (renta); proto (bokðtas). Trûkstamàjá kolokacijos nará ðiose ir kitose kolokacijose implikuoja ne tik esamo nario ar nariø semantika, bet ir gramatinë forma, nes sustabarëjusioms frazëms daþnai bûdinga ir stabili gramatika. Ðtai vienaskaitinë bûdvardþio perlinë forma implikuoja kolokatà (vonia), o daugiskaita perlinës (kruopos). Panaðiai ir fizinë (negalia), bet fizinës (jëgos), tramdomieji (marðkiniai), bet tramdomas (juokas). Ðios kolokacijos ribojasi su kintamosiomis frazëmis ar net laisvaisiais þodþiø junginiais, todël negalima nubrëþti aiðkios ribos tarp skirtingo sustabrëjimo laipsnio kolokacijø, plg.: kaip (yra), taip gerai; vienaip (sako), kitaip daro; vyras (vyrui) nelygu; (tai) manæs nelieèia; uþ (save) neatsakau; (nieko) gero nesitikiu; (pagal) darbà ir uþmokestis; buvo (eita) ne tuo keliu; (to) buvo galima tikëtis; uþeik (nors) trumpam; daryk, kaip (nori); kas tu (man), kad nurodinëtum; toks jau mano (likimas); kiekvienas turi savo (stiliø). Du paskutiniai posakiai nors ir daþni, taèiau ganëtinai laisvi, nes vietoj likimo gali bûti pavartotas bet koks kitas abstraktus daiktavardis sprendimas, poþiûris, nusistatymas ir pan. Taip pat vietoj stiliaus gali bûti nuomonë, poþiûris ar dar kaip nors kitaip. Vadinasi, ryðá tarp þodþiø èia lemia ne kas kita kaip tik daþnesnë vartosena, ne semantika, ne leksinë dermë ar kalbos junglumo dësniai. Tolimiausiame skalës gale yra kintamosios frazës, kuriø ëjimà drauge lemia situacija, o jø nariai daþniausiai gali bûti pakeisti kitais, sinonimiðkais. Riba tarp jø ir laisvøjø þodþiø junginiø sunkiai nustatoma: karstà nuneðë á (kapines); ant tëvo (kapo) padëjau gëliø; naktá stipriai (ðalo); ákalta á sienà (vinis); þmogus (neturi) gyvenimo tikslo; (ðlama) lapai vëjui puèiant; paukðèiai (iðskrenda) á ðiltuosius kraðtus; ðuo pradëjo smarkiai (loti); nulûþo karvës (ragas); nulauþta berþo (ðaka); jos puiki (figûra); buria ið (kavos) tirðèiø; vakar (snigo) dideliais kàsniais; mums (teko) ilgai laukti; (trenkë) durimis ir iðëjo; (uþdaryk) duris ið kitos pusës; (vos) spëjau á traukiná; apie (tai) net ir negalvok; (nepyk), að tik pajuokavau; (matom), kas ið to iðëjo; visi (daro), kas kà nori; (geram) þmogui nieko negaila; pavyko ið (pirmo) karto; (Lietuva) Marijos þemë; (mis) Lietuva; (top) modelis; (metalo) lauþas; garbës (þodis); likimo (ironija). Èia, kaip matyti ið pateiktø pavyzdþiø, áeina ilgëlesnës veiksmaþodinës ar trumpesnës daiktavardinës frazës bei daþniausiai uþduodami klausimai, kuriø klausia- 96