Lietuva. in Lithuania JT BIULETENIS THE UN BULLETIN. Nr./No. 31. Leidþia Jungtiniø Tautø Koordinatorius Lietuvoje

Transcription

1 JT BIULETENIS Lietuva Leidþia Jungtiniø Tautø Koordinatorius Lietuvoje THE UN BULLETIN in Lithuania Published by the United Nations Resident Coordinator in Lithuania 2002 SAUSIS KOVAS / JANUARY MARCH Nr./No. 31

2 Pirmoji konferencija plëtros finansavimo klausimais Kovo d. Meksikos Monterëjaus mieste Jungtiniø Tautø vystymo programos () administratorius Mark Malloch Brown per spaudos konferencijà pasakë, kad kovo d. ávykusi Tarptautinë konferencija plëtros finansavimo klausimais tai lemiamas momentas trijø renginiø, pradëtø 2000 m. Tûkstantmeèio virðûniø susitikimu, cikle. Ði konferencija yra antras svarbus renginys, o treèiasis -Pasaulio virðûniø susitikimas subalansuotosios plëtros klausimais, kuris 2002 m. rugpjûèio 26 rugsëjo 4 d. vyks Pietø Afrikos Respublikos Johanesburgo mieste. Á ðià keturiø dienø konferencijà atvyko daugiau kaip valstybiø vadovø ið viso pasaulio, tarptautiniø veikëjø, privataus sektoriaus, vystymo bankø bei agentûrø ir pilietinës visuomenës atstovø. Jos tikslas suteikti stiprø postûmá mobilizuojant valstybinio ir privataus sektoriø lëðas, siekiant pagerinti ekonominæ ðaliø padëtá ir sumaþinti skurdà. Bûtent èia, Monterëjuje, mes leidþiamës á kelià, teigë ponas Malloch Brown. Jeigu ði savaitë mums bus sëkminga, mes gausime impulsà iki Johanesburgo susitikimo kelis mënesius dirbti, kad galëtume pradëti pristatinëti veiksmø planus, susijusius su plëtros tikslais ir uþtikrinti, kad besivystanèios ðalys áneðtø savo indëlá. Tai galëtø bûti privataus sektoriaus, nevyriausybiniø organizacijø ir kitø institucijø lëðos. Kalbëdamas per spaudos konferencijà, Mark Malloch Brown pareiðkë, kad svarbu neiðskirti ðaliø, kuriose yra prasti þmogaus teisiø ir demokratijos rodikliai. Jis pridûrë, kad mums reikia stiprinti jø gebëjimus, kad jos galëtø gauti papildomø lëðø ið donorø ir jas panaudotø pertvarkai. Anot jo, iðskirdami ið tarptautinës bendruomenës ðalis su blogais rodikliais, mes rizikuojame, kad izoliacija dar labiau pablogins jø padëtá. Per kità renginá, kurá Tûkstantmeèio plëtros tikslø (MDG) klausimais organizavo, JT Generalinio Sekretoriaus specialusis patarëjas plëtros tikslø klausimais prof. Jeffrey Sachs sakë, kad ðiandien pasaulyje egzistuoja trys neáprasti reiðkiniai. Pirma, ekonominë gerovë ir gyvenimo lygis pasaulyje niekada nebuvo tokie, kaip dabar. Todël yra visiðkai ámanoma pasiekti Tûkstantmeèio plëtros tikslus. Antra, per pastaruosius 20 metø pasaulis snaudë, nekreipdamas dëmesio á nuskurdusiø valstybiø skolas ir skurdà. Treèia, jis teigë, kad laimei, dabar mes esame prie pokyèiø slenksèio. Dabartinë praraja tarp turtingøjø ir neturtingøjø yra tokia baisi, kad tarptautinë bendruomenë daugiau nebegali su tuo taikytis. Siauèia epideminës ligos, tokios kaip maliarija ir ÞIV/ AIDS. Visa tai, áskaitant rugsëjo 11 d. teroristø iðpuolius, privertë valstybes pabusti. Per ðá pirmàjà konferencijos dienà ávykusá renginá, kuriame dalyvavo daugiau kaip 100 þmoniø, Mark Malloch Brown pabrëþë, kad tûkstantmeèio plëtros tikslai nereiðkia papildomø administraciniø uþdaviniø besivystanèioms ðalims. Pasak jo, tai greièiau yra bûdas suderinti politikø pastangas ir visuomenës paramà plëtrai. Mes galime suþinoti, kaip toli nuëjome, ko pasiekëme ir kurioms ðalims reikia didesnio dëmesio ir kokiose srityse. Bet verta pastebëti, kad pagrindinis pasaulinës plëtros tikslø kampanijos vykdytojas turi bûti ne JT, bet valstybiø pilietinës visuomenës, teigë Mark Malloch Brown. Mes tikimës tarpininkauti plëtros dialoge netgi iðsivysèiusiose ðalyse ir siekti, kad ðiam klausimui bûtø teikiama daugiau reikðmës, nei dabar, teigë jis. Svarbus ðio renginio rezultatas yra tai, kad ir Europos Sàjunga, ir JAV praneðë, jog kasmet didins tarptautinius pagalbos fondus, atitinkamai 7 mlrd. JAV dol. ir 5 mlrd. JAV dol. per ateinanèius ketverius metus. Pasak Mark Malloch Brown, tai toli graþu dar nëra dvigubai tiek, kiek mûsø paskaièiavimais reikia, siekiant ágyvendinti Tûkstantmeèio plëtros tikslus, bet tai reiðkia tarptautinës pagalbos padidëjimà 20-25% pirmà kartà abipus Atlanto nuo 1960 metø. Nors finansiðkai tai palyginti kuklus indëlis, taèiau politine prasme tai buvo didelis þingsnis pirmyn, kuris padëjo nukreipti diskusijas nuo to, kaip panaudoti maþëjanèius pagalbos fondus didëjanèioms problemoms spræsti, ir aptarti efektyvø pastoviai auganèiø lëðø panaudojimà. Parengta pagal Newsfront Turinys Tarptautinë plëtros finansavimo konferencija... 2 NVO vaidmuo maþinant skurdà... 4 JT pasaulinë asamblëja senëjimo kausimais... 6 Prievartos prieð moteris tyrimas... 8 JT þinios Tarptautiniai ekoturizmo metai Virðelyje: Vilniaus Juventos gimnazijos moksleiviai iðkyloje Galvës eþere. 7c kl., auklëtoja Irina Kalaèiova. Foto: Vladimiras Gnidionok 2 Jungtiniø Tautø biuletenis 2002 m. sausis kovas

3 Tyrimas apie NVO vaidmená maþinant skurdà 2000 m. surengtame Tûkstantmeèio virðûniø susitikime valstybiø, tarp jø ir Lietuvos, vadovai pasiþadëjo mobilizuoti politinæ valià, finansinius iðteklius ir naujà politikà, kad iki 2015 m. pasaulyje bûtø perpus sumaþintas skurdas. Kad ðis siekis bûtø ágyvendintas, reikia, jog ðalys ir tarptautinë bendruomenë laikytøsi bendro poþiûrio, pabrëþianèio skirtingus skurdo maþinimo aspektus, tokius kaip politikø ir visuomenës dalyvavimas bei þmogaus teisiø laikymàsis m. parengta Nacionalinë skurdo maþinimo strategija patvirtino Lietuvos politinius ásipareigojimus ir nubrëþë gaires atitinkamoms iniciatyvoms ekonomikos, regionø ir kaimo plëtros, darbo rinkos, pajamø, socialinës paramos ir paslaugø, ðvietimo, sveikatos ir kt. srityse. Nustaèius pagrindines Skurdo maþinimo strategijos kryptis, valstybës institucijos buvo paragintos bendradarbiauti ir paremti pilieèiø, bendruomeniø ir NVO skurdo maþinimo iniciatyvas. Ðiuo metu Jungtiniø Tautø vystymo programa () padeda vyriausybei rengti Nacionalinës skurdo maþinimo strategijos veiksmø planà. Ðiame plane apibûdinami konkretûs uþdaviniai ir priemonës, skirti skurdui maþinti. Svarbiausias ðio darbo aspektas yra paskatinti vyriausybæ, NVO ir kitas organizacijas, kartu skaidriai dirbant ir konsultuojantis, prisidëti prie skurdo maþinimo. Pilietinës visuomenës organizacijos daþniausiai vertinamos uþ jø vaidmená skatinant ir ginant demokratijà. Kita vertus, ðiuolaikiniame pasaulyje þmonës taip pat vis labiau pripaþásta ir remia jø indëlá á ekonomikos plëtrà ir skurdo maþinimà. Vyriausybiø programos daþnai geriau vykdomos, kai valstybës institucijos bendradarbiauja ne su pavieniais asmenimis, bet su organizuotomis pilieèiø grupëmis. Pilieèiai taip pat gali turëti daugiau naudos ið vyriausybës programø ir rinkos galimybiø, jeigu jø individualias pastangas paremia NVO. Lietuvoje pilietinës visuomenës organizacijos pradëjo kurtis palyginti neseniai. Dabar jø yra keli tûkstanèiai. Atsiþvelgiant á tai, kad bus vykdomas Skurdo maþinimo veiksmø planas, pagal bendrà Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos ir projektà Socialiniø tyrimø centras atliko NVO tyrimà. Jis skirtas susidaryti aiðkesná vaizdà ir ið naujo paþvelgti á NVO pasiryþimà, siekius ir galimybes aktyviai bendradarbiauti su vyriausybe. Jame iðvardyti keli svarbûs faktai, kurie bus tinkamai panaudoti, kad Lietuvoje maþëtø skurdas. Pasak tyrimo rezultatø, ðiandien Lietuvoje paèios aktualiausios problemos yra nedarbas, nusikalstamumas, korupcija ir narkotikai. Skurdas yra nurodytas ðeðtoje vietoje, taèiau, atsiþvelgiant á skirtingà problemos aktualumo vertinimà, NVO atstovai pripaþino, kad ðiandien ði problema yra pakankamai aktuali Lietuvoje. Beveik pusë (47,4 proc.) NVO atstovø nurodë, kad pagrindinë skurdo prieþastis ðalyje yra bendra Lietuvos ekonominë situacija. Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustøjø mano, kad pagrindinë skurdo prieþastis yra vyriausybës politika, o 8,6 proc. nurodë ankstesniø kartø palikimà. Dauguma (73 proc.) apklaustøjø mano, kad skurdas atsirado pirmiausiai dël nedarbo. Daugiau kaip pusë respondentø (54,6 proc.) teigia, kad skurdas þemina þmogiðkàjá orumà, ir 42,8 proc. kad skurdas reiðkia neturëti bûsto. NVO atstovai buvo papraðyti apibûdinti, kaip, jø nuomone, Lietuvoje skurdo problema turëtø bûti vertinama ir sprendþiama. Dauguma (41,1 proc.) atsakë, kad pirmiausia yra reikalinga tokia vyriausybës politika, kuri uþtikrintø galimybes Lietuvos þmonëms iðvengti skurdo, kiti 23,31 proc. teigë, kad svarbiausia skurdo panaikinimo prielaida yra ekonominiø ir finansiniø sàlygø uþtikrinimas. 14,7 proc. respondentø mano, kad svarbiausia yra þmoniø ðvietimas ir ugdymas, nes esà skurdas yra psichologinë problema, kuri pastûmëja þmogø á skurdà ir bejëgiðkumà ið jo pakilti. Tiek pat apklaustøjø (14,7 proc.) pabrëþia bûtinybæ maþinti Lietuvoje skurdà, ir tai turëtø bûti ðalies socialinës politikos prioritetas. Dauguma NVO atstovø siûlo, kad vienos ið pagrindiniø skurdo maþinimo priemoniø turëtø bûti ekonomikos plëtra (65 proc.) ir darbo rinkos politika (64,4 proc.). Ðvietimas ir profesinis rengimas bei socialinë parama (pasak NVO, tai paèios populiariausios skurdo maþinimo veiklos sritys) buvo pasiûlyti atitinkamai 38 proc. ir 11,7 proc. respondentø. Ið visø tyrime dalyvavusiø NVO ðiuo metu 62,5 proc. prisideda prie skurdo maþinimo Lietuvoje. Skurdo maþinimo srityje dirbanèios NVO turëjo atsakyti klausimus apie kliûtis, kurios trukdo veiksmingai kovoti su skurdu. 75 proc. NVO pabrëþia finansavimo problemas ir lëðø bei iðtekliø trûkumà. 52,9 proc. sutinka, kad nepalanki vyriausybës politika ir teisinës kliûtys trukdo ágyvendinti skurdo maþinimo priemones. 46,2 proc. mano, kad valstybinës ástaigos nepakankamai vertina NVO galimybes. Papraðyti nurodyti, kokios priemonës, siekiant veiksmingesnio skurdo maþinimo, bûtø geriausios, dauguma (81,7 proc.) NVO atstovø sutiko, kad didesnis finansavimas jø organizacijoms bûtø labai reikalingas. 78,8 proc. teigia, kad valstybë turëtø keisti savo politikà. Maþiausiai populiarus buvo pasiûlymas ásteigti NVO kovos su skurdu komitetà. NVO atstovai turëjo atsakyti á klausimà, kiek lëðø jø organizacija turëtø kasmet gauti, kad, jas racionaliai panaudojusi, ji galëtø Lietuvoje ágyvendinti skurdo maþinimo projektus. 25,5 proc. NVO, ketinanèiø prisidëti prie skurdo maþinimo priemoniø, atsakë, kad joms reikëtø litø, 13,9 proc. teigë, kad joms pakaktø iki litø. Iðsamesnës informacijos galite rasti NISC svetainëje: Vilma Buèaitë Bûtiniausios priemonës skurdui sumaþinti (% nuo visø NVO) Necessary measures to reduce poverty (% from all NGOs) Ûkio plëtra... Darbo rinkos politika... Ðvietimas ir profesinis ugdymas... Socialinës paslaugos ir socialinë integracija... Gyventojø pajamø politika... Regioninë politika ir kaimo gyventojø rëmimas... Fiskalinë politika... Socialinë parama... Teisinë parama... Sveikatos apsauga... Kita... 65,0 64,4 38,0 26,4 25,2 25,2 14,7 11,7 6,1 4,9 1,8... Economic development... Labour market policy... Education and vocational training... Social services and social integration... Income policy... Regional policy and rural development... Fiscal policy... Social support... Legal support... Health care... Other 4 Jungtiniø Tautø biuletenis 2002 m. sausis kovas

4 Jungtiniø Tautø pasaulinë asamblëja visuomenës senëjimo klausimais Visuomenës amþiaus struktûros pokyèiai, t.y. gana spartus santykinis vyresnio maþiaus þmoniø didëjimas verèia suklusti pasaulio valstybiø bendruomenæ. Netgi labai ekonomiðkai iðsivysèiusiø valstybiø vyriausybës yra susirûpinusios tuo, kaip ateityje sugebës apginti nuo skurdo, slaugyti ir globoti savo senolius. Visuomenës senëjimas yra sàlygotas keliø veiksniø. Visø pirma, tai gyvenimo trukmës ilgëjimas ir maþëjantis gimstamumas m. Jungtiniø Tautø iniciatyva buvo parengta programa, kurios pagrindiniai akcentai buvo aktyvaus gyvenimo bûdo propagavimas vyresniame amþiuje, savanoriðkos veiklos vystymas, mokymasis visà gyvenimà, ryðiai tarp kartø. Paskutinis ðio plano renginys buvo 1999-tieji, Pagyvenusiø þmoniø metai. Vystantis visuomenei ir vis labiau ryðkëjant visuomenës amþiaus struktûros pokyèiams, Jungtinës Tautos 2002 m. balandþio mën d. Ispanijoje, Madride surengë Pasaulinæ Asamblëjà visuomenës senëjimo klausimais, kurios metu apsvarstyta situacija ir patvirtintos naujos strategijos gairës artimiausiems 20 metø, rekomenduotinos vyriausybëms kuriant nacionalines valstybës strategijas. Jungtinës Tautos, rengdamos asamblëjà, pakvietë visà ratà asmenø ir organizacijø, kad bûtø iðanalizuota situacija bei pasiûlyti racionalûs þingsniai kuriant subalansuotà visuomenæ ir siekiant jos gerovës. Ðiame darbe aktyviai dalyvavo mokslininkai, ekspertai, nevyriausybiniø organizacijø ir vyriausybiø atstovai ið daugelio pasaulio ðaliø. Remiantis seminarø, ávykusiø Þenevoje, Burgos ir Vienoje 2001 m. medþiaga, paruoðiamojo komiteto posëdþiuose iðnagrinëtas ir pakoreguotas dokumentas buvo pateiktas JT pasaulinës asamblëjos dalyviø nuomonei ir tvirtinimui. Prieð Madrido asamblëjà, ten pat Madride, balandþio 5-9 d. ávyko pasaulinis nevyriausybiniø organizacijø forumas, kuris pateikë asamblëjai galutinæ NVO nuomonæ ir pasiûlymus strateginiais klausimais. Po Madrido asamblëjos Frankfurte geguþës 29 - birþelio 1d. rinksis Europos nevyriausybiniø organizacijø atstovai. Ðio susitikimo tikslas - geriau iðnagrinëti senø þmoniø situacijà Europos valstybëse ir sutarti dël bendrø veiksmø ateityje. Rugsëjo d. Berlyne vyks Europos valstybiø socialinës apsaugos ministerijø konferencija, kurioje, jau remiantis Madrido dokumentais ir ávertinant Frankfurto konferencijoje pareikðtà nevyriausybiniø organizacijø nuomonæ, bus konkretizuojami vyriausybiø ásipareigojimai uþtikrinant visø visuomenës nariø gerovæ. Madrido konferencijai parengtuose dokumentuose yra minimos trys pagrindinës problemos: ekonominë vyresnio amþiaus þmoniø padëtis; sveikata ir jos prieþiûra; gyvenimo kokybë vyresniame amþiuje ( mokymas, informavimas, gyvenimo aplinkos pritaikymas, socialinës paslaugos, visuomenës poþiûris á vyresniàjà kartà). Programoje akcentuojama, kad visuomenës gerovë priklauso nuo visø kartø bendrø pastangø ir nuo visø institucijø, taip pat nuo visuomenës, privataus sektoriaus ir valdþios solidarumo, tarpusavio supratimo ir sàþiningo bei kûrybingo darbo. Lietuvoje vyresnioji karta nëra pakankamai ávertinta ir materialiai aprûpinta, taèiau, kita vertus, nëra ir pakankamai iniciatyvi bei sugebanti susitarti ir sutarti. Nepaisant ðiø neigiamø veiksniø reikia tikëtis, kad ateityje po ðiø tarptautiniø renginiø reikalai pajudës teigiama linkme. Nijolë Arbaèiauskienë Sambûris Gabija 6 Jungtiniø Tautø biuletenis 2002 m. sausis kovas

5 Prievartos prieð moteris tyrimo rezultatai JT plëtros fondas moterims (UNIFEM) remia Regioninæ kampanijà Gyvenimas be prievartos. Informacinë ðvietëjiðka kampanija vyksta Lietuvoje ir 8 NVS ðalyse. Projektas bus vykdomas iki 2003 m. balandþio mënesio. Kampanijos veiklà Lietuvoje koordinuoja nacionalinë savanoriðka darbo grupë, kuri nëra uþdara ir todël kiekvienas, kuris yra neabejingas smurto prieð moteris problemai, yra kvieèiamas prisijungti. Pagrindinis kampanijos tikslas: siekti, kad visuomenë pripaþintø, jog smurtas prieð moteris yra þmogaus teisiø paþeidimas, kuris turi ne tik psichologiniø, bet ir socialiniø bei ekonominiø padariniø, taip pat supaþindinti visuomenæ su smurto prieð moteris buityje bei seksualinio priekabiavimo darbe paplitimu, prieþastimis bei padariniais. Iðsamià informacijà apie kampanijà galite rasti internete adresu: Remiantis kampanija Gyvenimas be prievartos, 2002 m. sausiovasario mën. buvo atliktas kompleksinis tyrimas (diskusijø grupë, spaudos turinio analizë ir gyventojø nuomonës tyrimas) prievartai prieð moteris ávertinti. Problemos pripaþinimas. Tyrimo rezultatai parodë, kad absoliuti gyventojø dauguma (87 %) pripaþásta, kad ðalyje egzistuoja prievarta prieð moterá ðeimoje. Tik 4 % nurodë, kad toks reiðkinys neegzistuoja. Reprezentatyvios kiekybinës apklausos didþioji dauguma respondentø prievarta pirmiausia pripaþásta fizinius veiksmus bei iðprievartavimà. 69 % prievarta pripaþásta seksualiniø santykiø reikalavimà, kaip priëmimo á darbà ar paaukðtinimo sàlygà. Psichologinæ prievartà, kaip prievartà prieð asmená, pripaþásta 56 % apklaustøjø, ekonominë prievarta pripaþástama reèiausiai. Diskusijø grupës respondentø nuomone ðeimoje labiausiai yra paplitusi psichologinë prievarta, antroje vietoje - fizinë, treèioje - seksualinë prievarta. Gyventojø nuomonës tyrimo dalyviø nuomone, moteris, patyrusi ávairaus pobûdþio prievartà, daþniausiai patiria psichologinæ traumà, stresà. Maþdaug pusë apklaustøjø nurodë, kad moteris, nesutikusi su aukðtesnæ pozicijà darbe uþimanèio asmens seksualiniu priekabiavimu, darbe netektø karjeros galimybiø toje kompanijoje, premijø ar apskritai darbo. Diskusijø grupës dalyviai prievartà apibrëþë kaip bet kokius veiksmus, vykstanèius prieð individo valià. Jø nuomonës apie tai, kas daþniausiai patiria emocinæ prievartà - vyrai ar moterys - pasiskirstë po lygiai, taèiau dauguma mano, kad fizinæ prievartà daþniausiai patiria moterys ir vaikai, o seksualinæ - moterys. 17 % apklaustø moterø nurodë, kad buvo verèiamos (sutuoktiniø, ar partneriø, ar tëvø, ar artimø giminaièiø) lytiðkai santykiauti, joms nenorint. 10 % moterø daþnai tenka (teko) patirti fizinæ prievartà ðeimoje, 25 % retkarèiais. Psichologinës prievartos patirtis pati plaèiausia. Tik apie 20 % moterø nepatyrë psichologinës prievartos ðeimoje. 20 % teko susidurti su ekonomine prievarta (finansiniø iðtekliø ribojimu bûtiniausiems poreikiams patenkinti). Pagalba prievartos aukoms. Daugiau nei pusë apklaustøjø (57 %) neþinojo jokiø tarnybø ar telefonø, teikianèiø moterims pagalbà smurto atveju. Ið respondentø nurodytø pagalbos formø geriausiai þinomi pagalbos telefonai. Kriziø centrai geriausiai þinomi Vilniuje (35 %), maþiausiai kaimuose (5 %). Tuo tarpu net trys ketvirtadaliai kaimo gyventojø teigë neþinantys jokiø pagalbos formø. Kaip labiausiai reikalinga pagalba moterims, patyrusioms prievartà, buvo nurodytos psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijos bei pagalbos telefonai. Miestø gyventojai daþniau akcentavo psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijø reikalingumà, tuo tarpu pagalbà telefonu - kaimø gyventojai. Prievartos prieð moteris pateikimas þiniasklaidoje. Atlikus vieneriø metø nacionalinio dienraðèio Lietuvos rytas ir regioninio laikraðèio Utenis turinio analizæ, buvo nustatyta, kad straipsniuose apie prievartà prieð moteris daþniausiai raðoma apie fizinæ prievartà (60 %), t.y. apie smurtà prieð moteris buityje. Labai retai raðoma apie psichologinæ ir ekonominæ prievartà. Daugumoje straipsniø pateikiama tik faktinë informacija, pasinaudojant policijos suvestinëmis. Tai informacinio pobûdþio straipsniai, nenagrinëjantys nei smurto prieþasèiø, nei jo pasekmiø. Tik ketvirtadalis straipsniø formuoja nuomonæ, kad su reiðkiniu reikia kovoti. Dalis diskusijø grupës dalyviø pastebëjo, jog dauguma þiniasklaidoje aptariamø prievartos prieð moteris faktø yra nuðvieèiami vaikantis sensacijø, o ne siekiant padëti smurto aukoms. Respondentai paþymëjo, kad taip þiniasklaidoje pateikiama informacija gali veikti netgi prieðingai - stiprinti moters baimæ ir palaikyti stereotipus. Jurgita Peèiûrienë Moterø informacijos centras 1. Muðimas, stumdymas, gnaibymas, tampymas uþ plaukø 2. Iðprievartavimas 3. Vertimas vartoti narkotikus 4. Seksualiniø santykiø reikalavimas, kaip priëmimo á darbà sàlyga 5. Ðaukimas, barimas 6. Vertimas vartoti alkoholá 7. Draudimai dirbti, mokytis 8. Draudimas susitikinëti su giminëmis, draugais 9. Grasinimai, gàsdinimai 10. Atsisakymas duoti pinigø bûtiniausiems poreikiams patenkinti 11. Asmeninio gyvenimo kontroliavimas, pavyduliavimas 12. Nepadorûs juokeliai, replikos Kuriuos ið iðvardintø veiksmø, nukreiptø prieð moterá, galëtume laikyti prievarta? (%) Which of these listed actions against a woman would you treat as violence? (%) Tai yra prievarta Tai nëra prievarta This is violence This is not violence Beating, pushing, pinching, pulling of hair 2. Rape 3. Forced use of drugs 4. Demand for sexual intercourse in exchange for admission to a job/ promotion 5. Screaming, scolding 6. Forced use of alcohol 7. Constraint to work/ study 8. Constraint to meet/ communicate with relatives, friends 9. Menace, intimidation 10. Refusal to give money to meet basic needs 11. Control of personal life, jealousy 12. Improper jokes, comments 8 Jungtiniø Tautø biuletenis 2002 m. sausis kovas

6 Þiniø santrauka Nauji þmonës, nauji darbai 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybë priëmë nutarimà, kuriuo ið dalies pakeitë Lietuvos nacionalinës UNESCO komisijos ástatus ir, svarbiausia, sudarë naujà Lietuvos nacionalinæ UNESCO komisijà ið 25 iðkiliø Lietuvos mokslo, meno, kultûros atstovø. Deja, mirus LR nuolatinei atstovei prie UNESCO ambasadorei Ugnei Karvelis, ðiuo metu Nacionalinæ komisijà sudaro 24 nariai. Nuo sausio 1 d. Lietuvos nacionalinës UNESCO komisijos generaline sekretore dirba Asta Dirmaitë m. vasario 6 d. ávyko Lietuvos nacionalinës UNESCO komisijos generalinë konferencija, kurios metu buvo: patvirtinta Nacionalinës komisijos pirmininkë Kultûros ministrë Roma Dovydënienë; patvirtinti specialieji komitetai ir iðrinkti komitetø pirmininkai: Informacijos, informatikos ir komunikacijos komitetas pirmininkas dr. Renaldas Gudauskas; Kultûros komitetas pirmininkë Ina Marèiulionytë; Mokslo komitetas pirmininkas prof. Ramutis Bansevièius; Socialiniø ir humanitariniø mokslø komitetas pirmininkë prof. Auðrinë Marija Pavilionienë; Ðvietimo komitetas pirmininkas Rimantas Vaitkus. Lietuvos nacionalinës UNESCO komisijos Vykdomàjá komitetà (vadovaujantis ástatais) sudaro Nacionalinës komisijos pirmininkas, specialiøjø komitetø pirmininkai ir Nacionalinës komisijos generalinis sekretorius: R.Dovydënienë, R.Gudauskas, I.Marèiulionytë, R.Bansevièius, A.M.Pavilionienë, R.Vaitkus, A.Dirmaitë m. vasará vykusiame Vykdomojo komiteto posëdyje buvo patvirtinti Nacionalinës komisijos vardu UNESCO dalyvavimo programai teikiami projektai ir jø prioritetinë eilë. Ðtai keletas pirmøjø projektø: 1. Pasaulinis informaciniø technologijø projektas; 2. Tarptautinë Vidurio ir Rytø Europos konferencija bioetikos klausimais; 3. Jubiliejinë tarptautinë konferencija Ignoto Domeikos gyvenimas, darbai ir indëlis á geologijos bei visuomeninius mokslus. Nacionalinës UNESCO komisijos parodø salëje nuolat vyksta parodos. Kovo 25 d. buvo atidaryta Lino Ambrasûno fotografikos paroda,,vilniaus vartai (þr. 4-tà virðelá). Asta Dirmaitë Lietuvos nacionalinë UNESCO komisija Susirûpinimas jaunimo sveikata Vasario mën. Vilniuje buvo surengta tarptautinë konferencija tema Jaunimui draugiðkos sveikatos paslaugos. Ðá renginá inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija, JT vaikø fondas (UNICEF), JT gyventojø fondas (UNFPA), JT AIDS programa (UNAIDS), JT narkotikø kontrolës programa (UNDCP) kartu su strategine partnere. Renginyje dalyvavo didelë grupë aukðto rango pareigûnø ið Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos (Kaliningrado ir Sankt Peterburgo). Pagrindinis renginio tikslas buvo nustatyti, kokios sveikatos paslaugos jaunimui yra reikalingiausios, kaip jas plëtoti ir integruoti poþiûrá, kad jaunimui reikia aukðtos kokybës sveikatos paslaugø, á bendrà sveikatos apsaugos sistemà. Nors susitikimas buvo skirtas sveikatos apsaugos sistemos klausimams aptarti, dar kartà buvo paþymëta, kad sveikatos paslaugos neiðgydys tokiø visuomenës þaizdø, kaip skurdas ir nedarbas. Buvo paþymëta, kad veiksniai, skatinantys jaunimà pasirinkti nesveikà gyvenimo bûdà, yra labai glaudþiai susijæ su aplinka ir gyvenimo sàlygomis. Konferencijos dalyviai susitarë parengti planà, kaip regione pagerinti sveikatos paslaugas jauniems þmonëms. Dalyviai atstovavo sëkmingai dirbanèioms sveikatos ástaigoms ir apsilankë kai kuriose Vilniaus ástaigose, kurios plëtoja paslaugas jaunimui. Ðis renginys suteikë puikià galimybæ sustiprinti partnerystæ su Lietuvos Vyriausybe, kuriai atstovavo Sveikatos apsaugos ministras bei Socialinës apsaugos ir darbo ministrës pavaduotojas, taip pat su uþsienio partneriais ir JT agentûromis. Iðsamesnës informacijos ðiuo klausimu galima rasti svetainëje: Joanna Kazana Sveikatos paslaugø jaunimui grupë: p. Kokybës kavinë (motyvacija, saugumas, kokybë, konfidencialumas, prieinamumas, draugiðkumas, lygybë). 10 Jungtiniø Tautø biuletenis 2002 m. sausis kovas

7 Þiniø santrauka Þmogaus socialinës raidos vadovëlis lietuviø kalba Trejus metus Jungtiniø Tautø vystymo programa () remia projektà Þmogaus socialinës raidos paskaitø kursas, kuris dëstomas Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didþiojo universiteto ir Vilniaus universiteto filosofijos bei ekonomikos fakultetø studentams - bakalaurams ir magistrams. Pirmieji sëkmingo programos ágyvendinimo metai parodë, kad, siekiant plaèiau skleisti þmogaus socialinës raidos koncepcijà ne tik studentams, bet ir sprendimus priimanèioms institucijoms, nevyriausybinëms organizacijoms ir plaèiajai visuomenei, bûtina parengti vadovëlá. Vasario mënesá Socialinës politikos grupë (SPG), trys Lietuvos universitetai ir Jungtiniø Tautø vystymo programa pristatë Þmogaus socialinës raidos vadovëlá lietuviø kalba. Ðis vadovëlis - tai pastangø plëtoti socialinës raidos sampratà visame pasaulyje rezultatas. Skleisti jà Lietuvoje per þmogaus socialinës raidos kursus ypaè ádomu dël unikalios ðalies patirties sunkiu pereinamuoju laikotarpiu nuo 1991 m. ir ruoðiantis narystei ES. Anot SPG direktorës ir vyriausiosios vadovëlio redaktorës Jolantos Rimkutës, ðá vadovëlá paskatino keletas veiksniø, tokiø kaip bûtinumas lietuviø kalboje suderinti ir vienodai apibrëþti socialinës raidos terminus bei Maskvos universiteto kolegø sëkminga pedagoginë patirtis. Ðis vadovëlis, kaip ir kasmet leidþiami globalûs ir nacionaliniai Þmogaus socialinës raidos praneðimai yra dar viena pastanga sustiprinti nuomonæ, kad ekonomikos augimas ir þmogaus socialinë raida yra dvi tos paèios monetos pusës. Mathieu Ryckewaert Lietuvos moterys nenuleidþia rankø Kovo 14 d. Norvegijos Karalystës ambasadorius Kare Hauge ir Jungtiniø Tautø vystymo programos ágaliotoji atstovë Cihan Sultanoglu pasiraðë papildomà susitarimà dël paramos moterims verslui pradëti ar já plësti Ignalinos rajone. Ðis projektas, Suomijos Vyriausybei remiant, buvo pasiraðytas dar 1999 m. Jo tikslas - átraukti kuo daugiau moterø á ekonominiø sprendimø priëmimà. Já ágyvendina dvi Kaune veikianèios moterø organizacijos - Lietuvos moterø ûkininkiø asociacija ir Kauno moters uþimtumo informacijos centras, bendradarbiaudamos su Lietuvos kredito unijø asociacija. Dþiugina 2001 m. veiklos rezultatai: pradedanèioms verslà moterims surengti 167 seminarai ávairiose Lietuvos vietose; 10 moterø grupiø susijungë ir pradëjo savo verslà; pavyko surasti partneriø Ðvedijoje lietuviø moterø rankø darbo skiautiniams pardavinëti; praeità pavasará per kredito unijà Moterø taupa iðduota daug paskolø (visos vëliau gràþintos) alternatyviai þemdirbystei, ypaè brukniø ir spanguoliø auginimui, plëtoti. Atsiþvelgus á gerus projekto rezultatus, Norvegijos Karalystës Vyriausybë kartu su Ignalinos rajono savivaldybe bei Lietuvos moterø ûkininkiø asociacija nusprendë padëti Ignalinos rajono moterims ir per papildomai suteikë JAV dol. Ði finansinë parama bus panaudota Ignalinos moterø kredito unijai ásteigti bei verslui pradëti, elektroniniam tinklui, padësianèiam uþmegzti ir palaikyti ryðius su Lietuvos ir uþsienio moterø organizacijomis, sukurti, bendruomenës aktyvumui skatinti kuriant smulkaus verslo ámones ir ávairiems mokymams organizuoti. Praeitø metø pabaigoje Norvegijos Vyriausybë kartu su Jungtiniø Tautø vystymo programa suteikë finansinæ paramà dar vienam projektui, susijusiam su lyèiø lygiø galimybiø integravimu á Lietuvos Vyriausybës ástatymø leidybà, politikà ir programas. Neringa Kranauskienë 12 Jungtiniø Tautø biuletenis 2002 m. sausis kovas

8 Þiniø santrauka Uþuojauta Afganistano moterims Lietuva kartu su daugeliu kitø tautø aktyviai dalyvauja tarptautiniame judëjime uþ moterø paþangà ir teises. Moterø informacijos centras (MIC), vienas ið pagrindiniø veikëjø ðioje srityje, organizavo daug renginiø Tarptautinei moters dienai - Kovo 8-ajai paminëti. Ðiø metø renginio tema Afganistano moterys ðiandien: realybë ir galimybës. Norëdamas pasidalyti þiniomis apie naujausius nevyriausybiniø moterø organizacijø pasiekimus ir parodyti solidarumà su Afganistano moterimis, centras pakvietë moterø nevyriausybiniø organizacijø atstoves ir ðiuo metu Lietuvoje gyvenanèià pabëgëlæ ið Afganistano Mosuda Aidarë. Nevyriausybiniø organizacijø atstovës su uþuojauta klausësi vaizdingo Mosuda Aidarë pasakojimo apie Afganistano moteris, jø kovà uþ savo teises nuo 19-tojo amþiaus, apie tai, kaip viskà, kà joms pavyko pasiekti, negailestingai sunaikino Talibano reþimas ir apie tai, kaip dabar moterys turi kovoti net ir uþ paèias paprasèiausias teises, tokias kaip mergaièiø teisë lankyti mokyklà, moterø teisë dirbti pagal profesijà ir teisë rodyti savo veidus, neslepiant jø po ðydais. Moterø nevyriausybiniø organizacijø atstovës pateikë klausimø ir pastabø, parodydamos, kad supranta Afganistano moterø problemas ir solidarizuojasi su jomis. administratoriaus Mark Malloch Brown praneðimas taip pat palaiko Afganistano moteris. Jame sakoma: Ðiuo metu Afganistane mes turime istorinæ galimybæ ginti þmogaus teises ir kovoti uþ moterø teises. Afganistane, kaip niekur kitur, jokie kultûrinio reliatyvizmo ar taktinio atsargumo argumentai neturëtø nukreipti dëmesio nuo bûtinumo padëti moterims sparèiai gerinti savo padëtá. Mes privalome uþtikrinti ne tik vienodas galimybes, bet ir tiesioginá moterø dalyvavimà atkuriant ðalies ûká. Ypaè didelá dëmesá reikia atkreipti á mergaièiø ðvietimo klausimà, kuris taip ilgai buvo ignoruojamas. Mes bendradarbiaujame su Afganistano moterimis, kad uþtikrintume visapusiðkà jø dalyvavimà bûsimame ðalies valdyme. Neringa Kranauskienë Susidomëjimas subalansuota plëtra Balandþio mënesá bus metai, kaip Lietuvoje, administruojama Jungtiniø Tautø vystymo programos, gyvuoja Pasaulio aplinkos fondo (PAF) Maþøjø projektø programa (MPP). Tai aplinkos apsaugos programa, remianti nevyriausybiniø ir bendruomeniø organizacijø pastangas saugoti pasauliui svarbià biologinæ ávairovæ, tarptautinius vandenis nuo tarðos bei maþinti klimato kaitos pavojø. Ðiuo metu PAF MPP finansuoja trylika NVO projektø, kurie ágyvendinami 2001-aisiais aisiais metais. Bendras patvirtintas MPP finansavimas per Lt, tuo tarpu bendra visø projektø suma su pritrauktomis lëðomis siekia Lt. Papildomà finansavimà teikia NVO ir bendruomenës, savivaldybës ir kiti donorai. Projektai apima visas PAF MPP interesø sritis, didesnë jø dalis skirta biologinës ávairovës iðsaugojimui. Vienas ið PAF MPP tikslø didinti nevyriausybiniø organizacijø gebëjimus. Siekiant pagerinti gaunamø projektø pasiûlymø kokybæ, MPP organizavo mokymus. Ðie mokymai yra rengiami drauge su Nevyriausybiniø organizacijø informacijos ir paramos centru (NIPC), pasitelktas nemaþas bûrys ekspertø ir profesionalø, dirbanèiø aplinkos apsaugos bei bendruomeniø vystymo srityse. Organizatoriai labai patenkinti pirmojo mokymø etapo sëkme: regioniniuose seminaruose, vykusiuose Kaune, Utenoje, Vilniuje, Ðiauliuose ir Klaipëdoje, buvo sulaukta virð 650 dalyviø. Jau prasidëjo antrasis mokymø etapas, kuomet dvi dienas trunkanèiuose kursuose NVO atstovai yra mokomi pastebëti aplinkos problemas ir numatyti jø sprendimo kelius. Pirmøjø Utenoje vykusiø kursø dalyviø nuomone mokymai jiems buvo labai naudingi, nes jie iðmokë ne tik kaip atrinkti tinkamas projektø idëjas, formuluoti projektø pasiûlymus, bet ir padëjo suprasti, kaip jie gali atstovauti savo bendruomenei ir prisidëti prie savo vietoviø subalansuotos plëtros. Inga Ringailaitë Pasaulio aplinkos fondo Maþøjø projektø programa 14 Jungtiniø Tautø biuletenis 2002 m. sausis kovas

9 Þiniø santrauka Tolesnës klimato kaitos prevencijos priemonës Jungtiniø Tautø vystymo programa () - Pasaulio aplinkos fondo (PAF) projektø ágyvendinimo agentûra aplinkos apsaugà nurodë kaip vienà ið keturiø prioritetiniø veiklos srièiø visame pasaulyje. padeda Lietuvos Vyriausybei ágyvendinti tarptautines aplinkosaugos konvencijas, ypaè susijusias su klimato kaita ir ozono sluoksná ardanèiø medþiagø iðmetimo á atmosferà maþinimu m. kovo 24 d. Lietuva ratifikavo Jungtiniø Tautø bendràjà klimato kaitos konvencijà, o 1998 m. rugpjûèio mën. parengë pirmàjá nacionaliná praneðimà bei ozono sluoksná ardanèiø medþiagø registrà. Remiantis Monrealio protokolu ir bei PAF projektu Ozonà ardanèiø medþiagø iðmetimo á atmosferà sumaþinimas, kuris buvo ágyvendintas m., akcinë bendrovë Snaigë pakeitë savo putodaros linijas ir ëmë naudoti ciklopentanà kaip putokðlá vietoj ozonà naikinanèios medþiagos CFC-11 (Chlorfluorangliavandeniliø). Ðiam projektui ágyvendinti PAF Snaigei skyrë 1,9 mln. JAV dol. finansavimà. Kovo mënesá Aplinkos viceministras Emilis Gustainis ir ágaliotoji atstovë Cihan Sultanoglu, dalyvaujant Snaigës viceprezidentui Albinui Valaðinui ir Snaigës vyr. technologui Kæstuèiui Urbonavièiui, pasiraðë naujà projektà Klimato kaità átakojanèiø dujø iðmetimo á atmosferà ðalinimas Snaigës ðaldytuvø ir ðaldikliø gamyboje. Projekto tikslas bendrovës ðaldytuvø gamyboje vietoj ðaltneðio HFC-134a (Hidrofluorangliavandeniliø) naudoti izobutanà. Ðis projektas padës Snaigei pakeisti dabartines gamybos linijas ir, naudojant angliavandenilius, kuriø poveikis pasaulio klimato atðilimui yra neþymus, sumaþinti ðiltnamio reiðkiná sukelianèiø dujø iðmetimà. Lina Jankauskienë 16 Lietuviø menas Tautø rûmuose Þenevoje Vasario 15 d. Þenevos Tautø rûmuose Lietuvos Respublikos nuolatinës misijos prie Jungtiniø Tautø skyriaus Þenevoje ir Vilniaus galerijos Vartai iniciatyva buvo atidaryta ðiuolaikinio lietuviø meno paroda. Parodà, skirtà JT civilizacijø dialogo metams garsinti, parëmë Jungtiniø Tautø koordinatoriaus atstovybë Lietuvoje ir Uþsienio reikalø ministerija. Renginyje buvo pristatyta virð 50 darbø, nutapytø devyniø garsiø lietuviø dailininkø. Kiek gyvuoja civilizacija, menas buvo ir yra vienas pagrindiniø pasaulá jungianèiø ir vienijanèiø veiksniø. Jis visad ákûnijo naujas idëjas ir skleidë kertines þmogiðkàsias vertybes savita, visiems suprantama kalba. Lietuvos menininkai yra ðios visuotinës energijos dalis. Jie vertinami uþ unikalø pasaulio suvokimà ir savo patirties bei globaliø dalykø perteikimà meno kalba. Jungtiniø Tautø koordinatoriaus atstovybë ir Jungtiniø Tautø vystymo programa Lietuvoje, ðiemet ðvenèianti veiklos mûsø ðalyje deðimtmetá, su malonumu parëmë renginá, prisidëdama prie lietuviø dailininkø katalogo Reformos iðleidimo. Esu tikra, kad ði paroda dar labiau tarptautiniu mastu iðgarsins gyvybingus ir kûrybingus Lietuvos menininkus bei prisidës prie Lietuvos meno populiarinimo visame pasaulyje, - sakë Cihan Sultanoglu, JT koordinatorë Lietuvoje. Neringa Kranauskienë Parodos katalogo virðelis Cover of the exhibition catalogue Saulius Vaitiekûnas. Þinia Instaliacija Saulius Vaitiekûnas. Message Installation Jungtiniø Tautø biuletenis 2002 m. sausis kovas

10 Þiniø santrauka Parama lygiø galimybiø plëtrai Balandþio 11 d. Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas ir ágaliotoji atstovë Cihan Sultanoglu pasiraðë dar vienà naujà projektà Lygiø galimybiø plëtra. Projekto tikslas iðplësti Moterø ir vyrø lygiø galimybiø kontrolieriaus ágaliojimus, átraukiant apsaugà nuo papildomø diskriminacijos rûðiø. Tai bus daroma remiantis daugelio demokratiniø ðaliø, kuriose veikia lygiø galimybiø institucijos, kovojanèios su visø rûðiø diskriminacija ir nagrinëjanèios susijusius skundus, patirtimi. Poreikis iðplësti ágaliojimus ir nustatyti papildomas diskriminacijos rûðis bus plaèiai aptartas su visuomeninëmis organizacijomis, priimant konsensusu pagrástus sprendimus. Tokiu bûdu lygiø galimybiø kontrolierius padës stiprinti institucinæ þmogaus teisiø gynimo sistemà Lietuvoje. Demokratinio valdymo fondas - novatoriðkas finansavimo ðaltinis demokratiniam valdymui pasaulyje stiprinti ðiam projektui skyrë JAV dol. Projektas tæsis iki 2002 m. pabaigos. Tomas Baranovas Socialinë atskirtis ir skurdas pereinamuoju laikotarpiu Kovo 21 d. Socialinës apsaugos ir darbo viceministrë Rasa Melnikienë, ágaliotoji atstovë Lietuvoje Cihan Sultanoglu ir Socialinës politikos grupës direktorë Jolanta Rimkutë pasiraðë naujà projektà Socialinë atskirtis ir skurdas pereinamuoju laikotarpiu. Bendros projekto investicijos siekia 78,500 USD, já finansuoja Atviros Lietuvos fondas bei Socialinës apsaugos ir darbo ministerija. Tyrimà atliks kompetentinga Socialinës politikos grupë, kuri specializuojasi socialiniø reikalø srityje. Projektas skirtas socialinei integracijai stiprinti, informuojant pilietinës visuomenës organizacijas ir politikos kûrëjus apie socialinæ atskirtá ir skurdà bei jø pasekmes þmogaus socialinei raidai, nustatytas atliekant ávairaus pobûdþio tyrimus. Ðiame projekte socialinë atskirtis suprantama plaèiàja prasme, t.y. ne tik kaip skurdas ir maþos paamos, bet ir kaip neturëjimas galimybiø dalyvauti socialiniame bei ekonominiame visuomenës gyvenime. Bus tiriamos socialinës grupës ir institucijos, kurios galëtø padëti áveikti socialinæ atskirtá, bei atskirties pasiskirstymas (nevienodos pajamos ir vartojimas). Kartu su socialiniø statistiniø duomenø analize bus atliekamas empirinis tyrimas ir sociologinës apklausos, kurios suteiks informacijos apie tai, kaip suprantama socialinë atskirtis ir koks institucijø vaidmuo ðalinant ðià blogybæ. Mathieu Ryckewaert JT BIULETENIS. LIETUVA. Nr m. sausis kovas Redaktorë: Neringa Kranauskienë. Vertë: Santa Grigaliûnaitë, UAB Alumnus. Iliustracijos: Medilës Ðiaulytytës. Spaudos dizaineris: Bartenis Ðiaulytis. Spausdino: AB Spauda, Laisvës pr. 60, Vilnius; tel.: (8-22) JTO Biuletenis. Lietuva leidþiamas 1000 egz. tiraþu. Jis siunèiamas (1) pagrindinëms tarptautiniø santykiø problemas sprendþianèioms ástaigoms: Prezidentûrai, Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, valstybiniams departamentams, þiniasklaidai ir visuomeninëms organizacijoms; (2) Lietuvà remianèiai tarptautinei bendruomenei. Ðio leidinio straipsniai nebûtinai atitinka oficialià JT ar jos organizacijø pozicijà. Straipsnius leidþiama perspausdinti. ISSN Adresas:, J. Tumo-Vaiþganto 2 P.d. 62, LT-2000 Vilnius Tel: (370-5) Faks.: (370-5) Interneto svetainë: 18 Jungtiniø Tautø biuletenis 2002 m. sausis kovas

11 JT Biuletenio albumas The UN Bulletin Portfolio Ið Lino Ambrasûno foto-grafikos parodos Vilniaus vartai Lietuvos nacionalinëje UNESCO komisijoje From exhibition Vilnius Gates, featuring the photographic works of Linas Ambrasûnas, at the Lithuanian National Commission for UNESCO Visi, norintieji gauti Biuletená, gali kreiptis á atstovybæ Lietuvoje arba aplankyti JT interneto svetainæ Anyone interested in receiving the Bulletin should contact UNDP in Vilnius, or visit our Web site, where you will find our Bulletin, and much more