SMURTO PRIEÐ VAIKUS DRAUDIMO SOCIALINIAI IR TEISINIAI ASPEKTAI

Transcription

1 Smurto prieð vaikus draudimo socialiniai ir teisiniai aspektai Dr. Gintautas SAKALAUSKAS Teisës instituto tarybos pirmininkas, Kriminologiniø tyrimø skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Gedimino pr. 39 / Ankðtoji g. 1, LT Vilnius Tel.: (+370 5) , el. p.: gintautas@teise.org Vilniaus universiteto Teisës fakulteto Baudþiamosios teisës katedros lektorius Saulëtekio al. 9, I rûmai, LT-2054 Vilnius Tel. (+370 5) , el. p.: gintautas.sakalauskas@tf.vu.lt ISSN TEISËS PROBLEMOS Nr. 2 (56) Laura ÛSELË Teisës instituto Kriminologiniø tyrimø skyriaus Vaikø ir jaunimo teisës sektoriaus vadovë Gedimino pr. 39 / Ankðtoji g. 1, LT Vilnius Tel.: (+370 5) , el. p.: laura@teise.org SMURTO PRIEÐ VAIKUS DRAUDIMO SOCIALINIAI IR TEISINIAI ASPEKTAI Straipsnyje analizuojama fiziniø bausmiø taikymo vaikams socialinë ir teisinë problematika. Atsiþvelgiant á tarptautines rekomendacijas, uþsienio ðaliø patirtá, taip pat socialinës, kultûrinës, pedagoginës ir teisinës raidos tendencijas Lietuvoje, daroma iðvada, jog ástatyminis draudimas vaikams taikyti fizines bausmes yra neiðvengiama bûtinybë, formuosianti naujà visuomenës poþiûrá. 1 Uþgautas, áþeistas, iðsigandæs, nelaimingas, nemylimas, baisus, susirûpinæs, nuliûdæs, piktas, vieniðas, apleistas, iðgàsdintas, suerzintas, ábaugintas, sergantis, priblokðtas, prislëgtas, pilnas apmaudo, skausmo, blogas, patyræs fiziná smurtà, nekenèiamas, netikæs, susigëdæs, nemëgstamas, susipainiojæs, sutrikæs, ðlykðtus, pamirðtas, paþemintas, nusivylæs, menkas, pasigailëtinas, nenorimas, sukrëstas, irzlus, sielvartingas. Tai Ðkotijos vaikø nuomonæ iðreiðkiantys bûdvardþiai, kuriais jie apibûdino savo savijautà po bausmës. 2 1 Straipsnis parengtas pagal Teisës institute atlikto tyrimo rezultatus (pagal 2005 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybës patvirtintà Vaiko gerovës valstybës politikos strategijà (priemoniø plano 1.8. p., 2006 m.), Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo ministerijos uþsakymu pagal 2006 m. balandþio 24 d. sudarytà autorinæ sutartá Nr. D4-490). 2 Cituota ið Suaugæs þmogus neturi muðti vaiko. Vilnius: Vaiko teisiø informacijos centras, 2003, p. 8. 7

2 Straipsniai ÁVADAS Viena ið svarbiausiø bendro gyvenimo visuomenëje sàlygø yra minimalus smurto ir prievartos mastas, jo plitimui sudaromos socialinës, ekonominës, teisinës ir kitokios uþkardos. Ávairûs þenklai rodo, 3 kad Lietuvos visuomenëje smurto ir prievartos yra ganëtinai daug, kur kas daugiau nei galëtø bûti, nei yra tradicinëse Vakarø kultûros visuomenëse. Vienas ið smurto bei prievartos aspektø yra fiziniø bausmiø vaikams taikymo klausimas. Paþymëtina, jog jis pastaruosius du deðimtmeèius svarstomas ne vien Lietuvoje, bet ir daugelyje kitø, visø pirma Europos, valstybiø. Atrodytø, jog tam tikriems konkretiems sprendimams ðiuo klausimu atëjo laikas ir Lietuvoje. Pastaruosius deðimt metø vykusios diskusijos, konferencijos, seminarai, paraðyti straipsniai bei publikuoti leidiniai, galiausiai ir paèios visuomenës nuomonë, taip pat 2006 metø pradþioje aiðkiai ir nedviprasmiðkai iðsakytas Jungtiniø Tautø vaiko teisiø komiteto raginimas Lietuvai liudija bûtinybæ ástatyminiu lygmeniu átvirtinti fiziná vaikø baudimà draudþianèias normas ir tokiu bûdu suformuoti Lietuvos valstybës poþiûrá á ðià problemà bei pristatyti já visiems ðalies gyventojams. Ðis straipsnis yra lyg savotiðka problemos sprendimo poreikio, galimybiø ir bûdø inventorizacija. Pamëginome atskleisti paèià problemà, aptarti jos teisiná reglamentavimà Lietuvoje ir uþsienyje, iðanalizavome ðá klausimà gvildenusius ðaltinius Lietuvoje, apþvelgëme tam tikras tendencijas Europos ðalyse, numatëme tam tikrus laukiamus pokyèius bei jiems pasiekti taikytinas priemones. Akivaizdu, jog fiziniø bausmiø draudimui galima pasirinkti ávairius teisinius bûdus bei formas (tai liudija ir uþsienio ðaliø patirtis), be to, apie paèià problemà ir bûtinybæ jà spræsti galima iðgirsti daug ir ávairiø nuomoniø. Todël tikimës, kad mûsø atliktas tyrimas bus naudingas tiek informaciniu poþiûriu, tiek kaip pagrindas diskusijai bei konkretiems sprendimams. 3 Pavyzdþiui, ganëtinai agresyvus visuomenës poþiûris á socialiniame paribyje esanèius asmenis (nuteistuosius, narkomanus, pabëgëlius, homoseksualus ir pan.), pirmenybës teikimas grieþtoms bausmëms, didelis þuvusiøjø keliuose asmenø skaièius, vienas didþiausiø pasaulyje saviþudybiø ir uþregistruotø nuþudymø skaièius bei kt. Kai kurie tyrimai rodo, kad smurtas tarp jaunimo Lietuvoje paplitæs labiau nei tarp jø bendraamþiø daugumoje kitø Europos ðaliø (þr. Pasaulio sveikatos organizacijos atlikto tyrimo pristatymà Lietuvos moksleiviai iðsiskiria polinkiu á smurtà // BNS ). Apie patyèias tarp mokiniø Lietuvoje ir jø prevencijà þr. Povilaitis R., Valiukevièiûtë J. Patyèiø prevencija mokyklose. Vilnius,

3 Smurto prieð vaikus draudimo socialiniai ir teisiniai aspektai SMURTINIO AUKLËJIMO PROBLEMA IR PASEKMËS Kaip rodo ávairûs tyrimai, daugelis vaikø ankstyvajame amþiuje patiria artimiausiø þmoniø smurtà. Moderniose Vakarø ðalyse vidutiniðkai % vaikø nuo pat kûdikystës turi kæsti fizines bausmes. 4 Daþniausiai minimos artimø þmoniø smurtinio elgesio sàlygos yra ðios: nereflektuota tëvø patirtis, perimti áproèiai, konfliktai tarp tëvø ir darbo vietose, socialinio sluoksnio, aplinkos ir visuomeninës sàlygos, nelankstus auklëjimo stilius, situaciniai ir asmeniniai veiksniai. 5 Kitaip tariant, smurtinis auklëjimas yra plaèiai paplitæs daugelyje ðaliø, ne vien Lietuvoje, já lemia daugelis prieþasèiø, daþniausiai tiesiogiai susijusiø ne su vaikø elgesiu, bet su tëvø poþiûriais ir situacijomis, kuriose jie atsiduria. Vaikø elgesio tyrinëtojai pastebi, jog smurtinis vaikø auklëjimas, nepaisant stebinanèio jø plitimo, ne tik nesprendþia esminiø ilgalaikiø vaikø auklëjimo keblumø, bet gali padaryti didþiulës þalos. Visame pasaulyje þymus konsultantas vaikø ir ðeimos klausimais Jan-Uwe Rogge teigia, jog bûtinø ribø vaikams nustatymas neturi nieko bendra su baudimu ar grasinimais, juo labiau nesietinas su fizinëmis bausmëmis, smûgiais ar visuotinai þinomais, liûdnai pagarsëjusiais plekðtelëjimais ar ausies uþsukimais. 6 Fizinis baudimas nëra pedagoginës priemonës, net jei jis ir duoda trumpalaikiø rezultatø. Smûgiai paþemina, jie þaloja auklëtojo ir vaiko orumà. Smûgiai, taikomi nustatant vaikams ribas, yra pralaimëjimø pripaþinimai. Jie þymi ir gamina suþalotus þmones. 7 4 Martin L. R. Gewalt in der Schule und Erziehung. Bad Heilbrunn, 1999, p. 13. Ið karto verta paminëti, jog ðie skaièiai neturi bûti klaidingai interpretuojami, esà jie rodo, jog vaikai nuo seniausiø laikø buvo baudþiami fizinëmis bausmëmis ir pasaulis nesugriuvo. Ðioje vietoje galima dar kartà pacituoti daugelyje praneðimø bei leidiniø, skirtø smurto prieð vaikus prevencijai, aptinkamà Alice Miller frazæ: Mes dar neþinome, koks galëtø bûti pasaulis, jei vaikai augtø nepatirdami prievartos, smurto, paþeminimo, jeigu suaugusieji juos gerbtø ir elgtøsi su jais kaip su svarbiais þmonëmis (þr., pvz., Vaikas tarp prievartos ir iðnaudojimo. Vilnius: Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, 2000). Alice Miller yra pedagogë, psichologë ir dailininkë, gimusi 1923 m. Lenkijoje ir nuo 1946 m. gyvenanti Ðveicarijoje, 1953 m. apgynë disertacijà Ciuriche. Ji þinoma savo kritiniu poþiûriu á vaikø ir tëvø santykius, taip pat grieþta juodosios pedagogikos kritika, kai vaiko valià mëginama palauþti manipuliacijomis, valdþia ir prievarta (pagal Wikipedia, þr. prisijungta ). 5 Martin L. R.. Gewalt in der Schule und Erziehung. Bad Heilbrunn, 1999, p Rogge J.-U. Kinder brauchen Grenzen. Eltern setzen Grenzen. Hamburg, 2000, p Lietuviø kalba þr. Rogge J.-U. Vaikams reikia ribø. Vilnius, Ir Rogge J.-U. Tëvai nustato ribas. Vilnius, Apie autoriø þr. 7 Ten pat. 9

4 Straipsniai Vytautas Blaþys (2001 m.) apibendrina atsakymus á tëvø klausimus, ar muðimas yra tinkama auklëjimo priemonë. Ji nëra tinkama, nes: muðimas neiðmoko vaiko tinkamo ir pageidaujamo elgesio, o bet kokios nuobaudos tikslas turëtø bûti iðmokyti vaikà suprasti, kaip reikia elgtis; fizinës bausmës gali iðmokyti tik agresijos, nes pats muðimas yra agresija; fizinëmis bausmëmis baudþiami vaikai nepasitiki savo jëgomis, jiems sunkiau susirasti draugø, kyla daugiau keblumø mokykloje; tëvai, kurie muða vaikà nestipriai, kaip ir visi, neskaudþiai (labai ápykæ, ásiaudrinæ), gali ir sunkiau suþaloti vaikà. 8 Autorius taip pat teigia, jog kiekviena fizinë bausmë turi emocinës prievartos komponentø, nes, kai vaikà muða tëvai ar globëjai, jis jauèiasi paþemintas, tampa piktas, pamirðta, kà blogo yra padaræs, bet prisimena, kad já skriaudë. Bûtent emocinë prievarta, kaip kitø prievartos formø sudëtinë dalis, yra svarbiausias patogenezinis 9 faktorius, neigiamai veikiantis vaiko raidà mëlynë greitai gali pranykti, o menkumo pojûtis greitai neiðnyksta. 10 Svarbu paþymëti, jog smurtinio auklëjimo þala gali bûti ið karto nepastebima. Ji yra ilgalaikë ir jos pasekmës gali bûti juntamos netgi vaikams jau tapus suaugusiais, santykiuose su savo tëvais ir pan. 11 Kaip rodo ávairûs tyrimai, 12 smurtà bei prievartà patyræ vaikai, statistiðkai gerokai daþniau patys vëliau ima smurtauti. Taip skatinama iðplëstinë smurto 8 Blaþys V. Prievarta prieð vaikus // Nepilnameèiø kriminalinë justicija. Kvalifikacijos këlimo kursø paskaitø medþiaga. Vilnius, 2001, p Patogenezë [gr. pathos - liga + genezë] ligos raida. Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vilnius, Blaþys V. Prievarta prieð vaikus // Nepilnameèiø kriminalinë justicija. Kvalifikacijos këlimo kursø paskaitø medþiaga. Vilnius, 2001, p Psichologai daþnai pastebi, kad blogi tëvø ir vaikø santykiai paauglystëje daþnai lemia silpnus tëvø ir suaugusiø vaikø ryðius. Þinoma ir atvejø, kai suaugusieji kerðija senukams uþ suteiktus jiems emocinius ir fizinius áþeidimus. Þr. Leliûgienë I. Þmogus ir socialinë aplinka. Kaunas, 1997, p Tarp jø ir Teisës instituto atliktas tyrimas Mokiniø patiriamo ir naudojamo smurto tyrimas: mokiniø apklausa 2002 (Tarptautinis projektas Mare Balticum ). Taip pat þr. Pfeiffer Ch., Wetzels P., Enzmann D. Innerfamiliäre Gewalt gegen Kinder und Jugendliche und ihre Auswirkungen. Hannover, 1999; Dünkel F., Geng B. Jugendgewalt und Kriminalprävention. Empirische Befunde zu Gewalterfahrungen von Jugendlichen in Greifswald und Usedom/Vorpommern und ihre Auswirkungen für die kommunale Kriminalprävention. Forum Verlag Godesberg. Mönchengladbach, 2003; Wilmers N., Enzmann D., Schaefer D., Herbers K., Greve W., Wetzels P. Jugendliche in Deutschland zur Jahrtausendwende: Gefährlich oder gefährdet? Ergebnisse wiederholter, repräsentativer Dunkelfelduntersuchungen zu Gewalt und Kriminalität im Leben junger Menschen Aufl. Nomos Verlagsgesellschaft. Baden-Baden, Viename interviu ðià problemà taikliai apibûdina Paramos vaikams centro direktorë, psichologë Auðra Kurienë: <...> Tokie vaikai, jei nëra 10

5 Smurto prieð vaikus draudimo socialiniai ir teisiniai aspektai bei prievartos reprodukcija. Auklëjimo stilius turi reikðmingà poveiká individualiø socialiniø kompetencijø raidai, tokiø kaip empatija, gebëjimas spræsti konfliktus, savæs vertinimas ir ypaè savikontrolë, taigi turi átakos ir nusikalstamam elgesiui. Jaunuoliai, kurie vaikystëje patyrë smurtà arba kuriems trûko emocinio ryðio su tëvais ar jø prieþiûros, daþniau elgiasi nusikalstamai. Tai itin pastebima sunkiø turtiniø ir smurtiniø nusikaltimø atvejais, maþiau reikðminga jaunimui tipiðkiems smulkiems nusikaltimams, kurie turbût susijæ su bendrais jaunimo brendimo fenomenais bei epizodiniais socialiniais ir ekonominiais veiksniais metais Teisës institutas dalyvavo tarptautiniame jaunimo nusikalstamo elgesio tyrimø projekte, kurio vienas ið tikslø buvo nustatyti jaunimo nusikalstamo elgesio aplinkybes ir sàlygas. 14 Tyrimo rezultatai parodë, kad smurtà ðeimoje patyræs jaunimas smurtauja gerokai daþniau. Vokietijos (Greifsvaldo), Suomijos (Helsinkio) ir Lietuvos (Vilniaus) mokiniø apklausos duomenys pavaizduoti grafike (1 pav.). 15 Jame matyti, kad þiauresnë tëvø smurto patirtis didina paties jaunimo smurtiná elgesá: pvz., Vilniuje nusikalstamai smurtavo 29,6 % jaunuoliø, kuriuos tëvai þalojo, daugiau nei du kartus daugiau nei tø, prieð kuriuos tëvai niekada nenaudojo smurto (13,6 %) metais, atlikus lyginamàjá ákalintø nepilnameèiø ir kontrolinës grupës tyrimà, kuris buvo Nepilnameèiø justicijos programos dalis, padaryta iðvada, jog ákalinti nepilnameèiai daþniau buvo baudþiami, ypaè fizinëmis bausmëmis. 27 % apklaustø nuteistøjø paminëjo stiprias fizines bausmes, kuriø þymës lieka ant kûno, o ið kontrolinës grupës moksleiviø tokiø fiziniø bausmiø uþfiksuota nebuvo. Daroma iðvada, jog tai svarbûs skirtumai, rodantys tendencijà, anksti pastebëti, ateina á mokyklà ir ten jau daþniausiai baigiant pirmà-antrà klasæ mes girdime apie juos, kaip apie tuos, su kuriais niekas negali susitvarkyti jie yra labai agresyvûs arba tampa atstumti, atpirkimo oþiai, nepritampantys, nes tiesiog neturi normaliø augimo su kitais ágûdþiø, neþino, kaip elgtis ar visus papirkinëti, ar gudrauti, ar kovoti ir gintis. Jie þino tik dvi pozicijas arba tu, arba tave <...>. Kurienë A. Smurtas prieð vaikus smurtas prieð visà visuomenæ // Bernardinai.lt, Pagal Wilmers N., Enzmann D., Schaefer D., Herbers K., Greve W., Wetzels P. Jugendliche in Deutschland zur Jahrtausendwende: Gefährlich oder gefährdet? Ergebnisse wiederholter, repräsentativer Dunkelfeldforschungen zu Gewalt und Kriminalität im Leben junger Menschen Auflage. Baden-Baden, 2002, p Mokiniø patiriamo ir naudojamo smurto tyrimas: mokiniø apklausa 2002 (tarptautinis projektas Mare Balticum ). Baigiamoji ataskaita. Teisës institutas, pav. Pagal Dünkel F., Hagemann O., Kestermann C., Morgenstern Ch. Kriminalität, Strafrechtsund Strafvollzugsentwicklung im Ostseeraum: kriminologische und strafrechtliche Aspekte des Sanktionenrechts und der Sanktionspraxis vor dem Hintergrund gesellschaftlicher Wandlungsprozesse. Forschungsprojekt Mare Balticum. Zwischenbericht. Greifswald, 2003, p

6 Straipsniai jog vaikas, prieð kurá buvo panaudota jëga, vëliau pats jà naudos. Vaikai, kurie ðeimoje susilaukia fiziniø bausmiø, t. y. mato, kad suaugusieji prieð juos pakelia rankà, iðmoksta, jog toks elgesys yra galimas, kad tai, kà tau reikia gauti, galima pasiekti bûtent tokiu bûdu panaudojant jëgà prieð silpnesná % 35% 30% Jaunimo prisipaþintas smurtinis nusikalstamas elgesys ir tëvø smurto patirtis Greifsvalde, Helsinkyje ir Vilniuje (2002 m.) Tëvai nenaudojo smurto Taikë lengvas ir / arba sunkias fizines bausmes Retai ir / arba daþnai þalojo 33,2% 29,6% 25% 20% 17,7% 22,9% 23,8% 20,9% 15% 14,3% 13,6% 10% 5% 6,1% 0% Greifsvalde (n=247, 34,2% ið 724) Helsinkyje (n=326, 29,1% ið 1.121) Vilniuje (n=352, 34,8% ið 982) SMURTINIO AUKLËJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE Organizacijos Gelbëkit vaikus 2003 metais atlikto tyrimo duomenimis, 17 tik 30 % apklaustøjø (14 18 m. vaikø) vaikystëje niekada nepatyrë tëvø ar globëjø prievartos. Ið patirtø bausmiø daþniau pasitaiko muðimas kokiu nors daiktu (10,2 %), pliaukðtelëjimas per veidà (6,5 %), purtymas (4,8 %). Daþniausiai vaikai tokiø bausmiø susilaukia uþ neklausymà ir uþduoèiø nevykdymà (20,9 %), alkoholio, narkotikø vartojimà ar rûkymà (19,1 %), blogà mokymàsi (16 %), melavimà (14,1 %). Vaikø nuomone, tëvai juos daþniau muðdavo, kai bûdavo iðgëræ (8,7 % atsakiusiøjø, kad juos tëvai muðdavo), pikti ar pavargæ dël visai kitø dalykø negu vaiko nusiþengimas (8,1 %), kai nesutarë tarpusavyje (7,4 %), daþniausiai be rimtos prieþasties (5,6 %). Beveik pusë vaikø yra ásitikinæ, kad jø tëvai 16 Nepilnameèiai, padaræ sunkius nusikaltimus: psichologiniai ir socialiniai ypatumai. Vilnius, 2000, p. 23. Apie smurtinio auklëjimo þalà plaèiau þr. Newell P., Hammarberg T. Teisë nebûti muðamam // Vaikø teisës. Nuostatø ágyvendinimas. Vilnius: Vaiko teisiø informacijos centras, 2002, p Mano nuomone. Gelbëkit vaikus. 2003, Vilnius, p

7 Smurto prieð vaikus draudimo socialiniai ir teisiniai aspektai buvo neteisûs muðdami ir tø paèiø rezultatø bûtø galëjæ pasiekti kitomis priemonëmis, tik 6 % sutinka, kad tai pati veiksmingiausia priemonë, o 29 % pateisina rykðtës naudojimà tam tikrais atvejais. 22,3 % apklaustø vaikø teigë dar neþinantys, ar nemuðiantys savo vaikø, 1,6 % manë, kad muð. PROBLEMOS SPRENDIMO POREIKIS IR PASTANGOS JÀ SPRÆSTI LIETUVOJE Smurto prieð vaikus problema, áskaitant muðimà auklëjant, Lietuvoje jau maþdaug 10 metø keliama ir analizuojama mokslinëse bei praktinëse konferencijose, vaiko teisiø apsaugà gvildenanèioje literatûroje. Vienas pirmøjø leidiniø, skirtø smurto prieð vaikus analizei, itin akcentuojant pedagoginá vaikø muðimà, buvo 1999 m. Lietuvos vaikø teisiø gynimo organizacijos Gelbëkit vaikus ðiai temai skirtoje konferencijoje skaitytø praneðimø pagrindu iðleista nedidelë knygelë Ar teisus stipresnis? 18 Joje buvo paskelbta, kad 1998 m. vykusios apklausos duomenimis, 49,6 % apklaustø suaugusiøjø pasisakë muðantys savo vaikus. 19 Pagal pateiktus duomenis, ðis procentas buvo maþesnis nei kai kuriose kitose valstybëse (JAV, Korëjoje, Vokietijoje, Anglijoje, Airijoje, Australijoje, Indijoje ir kitur), taèiau teisingai ir taikliai konstatuota, kad uþ ðiø skaièiø slypi suaugusio þmogaus agresyvi galvosena ir elgesys vaikystëje; nesugebëjimas rasti sau vietos tarp bendraamþiø ir menkas savæs vertinimas; ið kartos á kartà perduodamas ásitikinimas, kad sprendþiant tarpusavio santykius galima naudoti smurtà. 20 Ið apklaustø jaunuoliø tik penktadalis nurodë, kad jie vaikystëje nebuvo ávairiais bûdais tëvø muðami. 21 Anuomet ir Lietuvoje buvo pastebëta viena svarbi tendencija, kurià James Gilligan vadina smurto reprodukcija, tëvai, kurie patys yra patyræ smurtà, griebiasi jo daþniau, o nemaþa dalis smurtà patirianèiø vaikø já pateisina kaip tinkamà bausmæ ar konflikto sprendimo priemonæ (su visomis 18 Ar teisus stipresnis?. Smurto prieð vaikus apþvalga Lietuvoje. Vilnius, Paþymëtina, jog organizacija Gelbëkit vaikus nuo 1996 m. vykdë tæstinæ programà Prieð vaikø patiriamà smurtà. Programos ágyvendinimas pristatytas ir þiniasklaidoje (þr., pvz., Lietuvos rytas, 1999, Nr. 79). Ðiame pristatyme buvo iðreikðtas apgailestavimas, kad nuo seniausiø laikø Lietuvoje viena ið priemoniø vaikø auklëjimo sistemoje buvo ir lieka fizinës bausmës uþ tikrus ar tariamus nusiþengimus. Kai buvo árodyta, kad smurtas gimdo smurtà, kad fizinës bausmës nepadeda auklëti vaikø, paþangiausiose Europos ðalyse buvo priimti ástatymai, visiðkai uþdraudæ (net ir tëvams) taikyti vaikams fizines bausmes. 19 Ten pat, p Ten pat, p. 5, Paþymëtina, jog norint korektiðkai palyginti ávairiø ðaliø duomenis, apklausas reikëtø atlikti pagal vieningà metodikà, taip pat atsiþvelgti á kultûrinius, ekonominius, politinius ir socialinius ðaliø skirtumus. 21 Ten pat, p

8 Straipsniai ið to iðplaukianèiomis pasekmëmis). 22 Dar vienas svarbus ðio tyrimo akcentas 58,3 % apklaustøjø (suaugusiøjø) teigë, jog fizinës bausmës nepadeda tapti geresniu þmogumi, 57 % nelaikë jø bûtina auklëjimo priemone, 48,6 % pritarë siekiui uþdrausti fizines bausmes, 22 % ðiuo klausimu neturëjo tvirtos nuomonës. 23 Tu metu buvo parengtas ir ástatymø pakeitimø paketas, kurio pagrindinis tikslas buvo maþinti smurtà prieð vaikus, taikant kriminalines bausmes arba administracinio poveikio priemones, taèiau dël teisinës technikos trûkumø ir silpnos politinës valios jis taip ir nebuvo priimtas. 24 Platesniu smurto paplitimo visuomenëje kontekstu prievarta prieð vaikus analizuota ir anksèiau metais Valstybinës jaunimo reikalø tarybos uþsakymu Vilniaus universiteto sociologijos laboratorija atliko Lietuvos jaunimo sociologiná tyrimà Lietuvos jaunimo portretas 1997, kuriame buvo klausimø ir apie taikomas fizines bausmes. 25 Tik 26 % apklaustø jaunø þmoniø nebuvo patyræ fiziniø bausmiø ið savo tëvø. Fizinëmis bausmëmis daþniau buvo baudþiami berniukai bei miestuose gyvenantys jaunuoliai. Palyginus su 1994 metø Lietuvos jaunimo tyrimo duomenimis, 1997 metais fiziniø bausmiø taikymas sumaþëjo (1994 m. 33 %, o 1997 m. 27 % apklaustøjø teigë, kad jiems kartais buvo taikomos fizinës bausmës, atitinkamai 53% ir 38 % teigë, kad tokiø atvejø yra pasitaikæ ). Vilniaus universiteto moterø studijø centro 1997 m. leidinyje analizuojama smurto prieð moteris ir vaikus problematika Lietuvoje. Apibendrinant pristatomo tyrimo rezultatus teigiama, kad beveik pusë apklaustø vaikø gàsdinti, jog bus nubausti fizinëmis bausmëmis, patyrë ávairø suaugusiøjø ðeimos nariø fiziná smurtà. 26 Daþ- 22 Ten pat, p. 9, 18, 22. Taip pat þr. Gilligan J. Smurto prevencija. Vilnius, 2002, p. 20; Dapðys A., Sakalauskas G. Smurtà patyrusiø vaikø reabilitacijos teisiniai aspektai. Vilnius, 2005, p Ar teisus stipresnis?. Smurto prieð vaikus apþvalga Lietuvoje. Vilnius, 1999, p Þr. taip pat Trakinskienë L. Muðti ar nemuðti vaikà // Socialinis ugdymas (II), Vilnius, 1999, p Ten pat, p Lietuvos jaunimo portretas Sociologinis tyrimas // VJRT/VU sociologijos laboratorija, Vilnius, 1997, p Smurtas prieð moteris ir vaikus Lietuvoje. Vilnius, 1997, p. 43. Þr. taip pat Baibokaitë A., Þiliukaitë R. Vaikø apsauga nuo juos þalojanèio tëvø elgesio // Lietuvos ðeima, Vilnius, , p UNICEF 1995 metø leidinyje Ðeimos ir vaikai Lietuvoje vaikø muðimo problema dar neakcentuota, analizuojama tik seksualinë prievarta prieð vaikus, kitos socialinës bei ekonominës ðeimø ir vaikø problemos, anuomet vyravusios Lietuvoje. Þr. Ðeimos ir vaikai Lietuvoje. Vilnius, 1995, p metais parengtame Ðeimos politikos koncepcijos projekte teigiama, jog rimtø moksliniø tyrimø apie vaikus, patirianèius prievartà ðeimoje ir uþ jos ribø, Lietuvoje nëra atlikta. Visuomenë neturi tradicijø identifikuoti vaikø teisiø paþeidimus. Þr. Ðeimos politikos koncepcija (projektas), Vilnius, 1995, p metais konferencijos praneðimø pagrindu iðleistas leidinys Vaikø fizinë ir seksualinë prievarta. Jame analizuoti ir tëvø vaikams taikomi prievartos klausimai, taèiau bendru moksliniu kontekstu, netiriant situacijos Lietuvoje. Þr. Ulba P. Fizinës prievartos átaka vaikø elgesiui ir intelekto raidai // Vaikø fizinë ir seksualinë prievarta, Vilnius, 1996, p

9 Smurto prieð vaikus draudimo socialiniai ir teisiniai aspektai niausiai naudojamas fizinis smurtas prieð vaikus muðimas kokiu nors daiktu (dirþu ir pan.). 27 Taip pat buvo konstatuota, kad ðeimose, visuomenëje fiziniø bausmiø taikymas kaip auklëjimo priemonë nelaikoma smurtu 28, o tëvø elgesá su vaikais ne visada lemia socialinë padëtis visuomenëje, iðsimokslinimas ar profesinis statusas. 29 Faktiðkai nuo tada prievartos prieð vaikus tema tapo neatsiejama vaiko teisiø apsaugos analizës Lietuvoje dalis. Jà imta nagrinëti vis platesniais ir gilesniais aspektais. Pavyzdþiui, 1998 m. vykusioje konferencijoje buvo analizuojami ir literatûriniai prievartos prieð vaikà aspektai. 30 Profesorius Vincas Auryla taikliai pastebëjo, kad mûsø santykiai su vaiku yra ðiandienos, vakar dienos, o galbût mûsø gyvenimo istorijos, þengimo á civilizacijà ir kultûrà rezultatas ir kad netgi lietuviø liaudies pasakos pasiþymi þiaurumu. Aptariamas temas gvildeno ir þiniasklaida m. vasario 11 d. numeryje savaitraðtis Veidas iðspausdino straipsná Tëvai terorizuoja vaikus. 31 Jame pristatoma jau minëta organizacijos Gelbëkit vaikus uþsakyta ir 1998 metais atlikta apklausa, keliama pati problema, jos sprendimo poreikis, uþsienio ðaliø patirtis, remiamas nemuðimo ástatymo priëmimas ir konstatuojamas valstybës abejingumas ðiam klausimui. Skelbta ir daugelis kitø publikacijø þiniasklaidoje, ypaè pastaraisiais metais Ten pat. 28 Ten pat, p Ten pat, p Auryla V. Þiaurumas lietuviø literatûroje ir vaikas. Konferencijos Atrask vaiko teises, vykusios 1998 m. gruodþio d. Vilniuje, medþiaga. Vilnius, 1999, p Ádomu tai, kad tø paèiø metø geguþës mënesá vykusioje konferencijoje, skirtoje vaiko teisiø apsaugai, fiziniø bausmiø taikymo vaikams Lietuvoje klausimas nebuvo akcentuotas, já savo praneðime këlë tik vienas Ðvedijos atstovø Dick Öguivist. Þr. Vaiko teisiø apsaugos garantijos Baltijos ðaliø teisinëse sistemose: situacija, problemos ir sprendimo perspektyvos. Phare demokratijos plëtros projektas Tarptautiniai standartai ir jø taikymas, ginant vaiko teises Baltijos valstybëse. 2-osios konferencijos praneðimai. Vilnius, 1998, p Januðonienë D. Tëvai terorizuoja vaikus // Veidas, , p Þr. Pakalnienë R. Prievarta gimdo prievartà // Lietuvos þinios, 1999, Nr. 73, p. 19; Verbienë I. Skriaudikais esame mes gimæ? // Lietuvos þinios, 2001, Nr. 46. Jazukevièiûtë D., Samuolytë V. Mylimi ir nemylimi // Veidas, ; Alksninis G., Gudavièiûtë D. Lietuva jaunø muðeikø ir skriaudikø ðalis // Lietuvos rytas, 2001, Nr. 181; Babkauskienë I. Ar ið tiesø Lietuvos vaikai agresyviausi? // Respublika, ; Kamarauskienë D., Ðiuparys G. Tëvø ánirðio aukos bejëgiai vaikai // Lietuvos rytas, 2002, Nr. 213; Beresnevièius G. Vaikmuðiai kaip popkultûros stabas // Atgimimas/Delfi, ; Dabkevièiûtë L. Smurto prieð vaikus tematika dienraðtyje Lietuvos rytas (2002 m.) // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2003, Nr. 2, p ; Jazukevièiûtë D. Tautai vaþiuoja stogas // Veidas, ; Apklausa: nemaþai Lietuvos vaikø patiria emociná ir fiziná smurtà // BNS/Delfi, ; Lahayne H. Ar fizinë bausmë yra smurtas? // , 15

10 Straipsniai 2000 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybë patvirtino Nacionalinæ programà prieð vaikø komerciná seksualiná iðnaudojimà ir seksualinæ prievartà. 33 Ði programa buvo skirta specifinei smurto prieð vaikus problematikai ir nors ta tema glaudþiai susijusi su fizinëmis bausmëmis, jø taikymo (ar uþdraudimo) klausimas ðioje programoje ir jos ágyvendinimo metu skelbtuose leidiniuose faktiðkai nekeliamas m. pradþioje Jungtiniø Tautø vaiko teisiø komitetas pateikë savo iðvadas dël Lietuvos áþanginës ataskaitos apie Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos nuostatø ágyvendinimà. Jose Komitetas iðreiðkë susirûpinimà tuo, kad Lietuvoje ðeimose ir institucijose yra plaèiai taikomos fizinës bausmës vaikams, o pati visuomenë tai toleruoja, nëra apie tai pakankamos informacijos. Komitetas paragino imtis tinkamø teisiniø priemoniø, kad bûtø visiðkai uþdraustas bet koks fiziniø bausmiø vaikø atþvilgiu taikymas ðeimose, imtis visø reikiamø priemoniø, kurios didintø visuomenës supratimà apie fiziniø bausmiø daromà þalà vaiko sveikatai, skatintø visuomenës netolerantiðkumà ðiam reiðkiniui, o taip pat leistø suprasti, kad vaikams gali bûti taikomos kitos, jø orumo neþeminanèios ir Konvencijos principus atitinkanèios auklëjimo priemonës ðeimoje, mokykloje, kitose institucijose. 35 Paþymëtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybës pateiktoje ataskaitoje ði problema net nebuvo minima. 36 Á jà dëmesá atkreipë nevyriausybi- Lietuvos krikðèioniø studentø bendrijos internetinis puslapis Saukienë I. Mûsø vaikai Europos muðeikos // L. T./Delfi ; Kurienë A. Smurtas prieð vaikus smurtas prieð visà visuomenæ // Bernardinai.lt, ; Gradaitë S. Berþinë koðë vaikams nesveika // DELFI, ; Jackevièius M. Kas apsaugos nuo smurto ðeimoje? // DELFI, ; Tëvø bausmës bijojæs paauglys þalojo save // DELFI, ; Kemerienë S. Spirk ir bus atidaryta? // Atgimimas, 2006, Nr. 47, p. 3; Urbonaitë I. Mokytojai smurtauja ar tik ginasi nuo mokiniø? // DELFI, ; Westcott K. Kodël Olandijoje gyvena laimingiausi vaikai Europoje? // Bernardinai.lt, ; Lietuvoje vis daþniau smurtaujama prieð vaikus, teigia prokuratûra // Bernardinai.lt, ; Povilaitis R. Patyèios mûsø visuomenëje yra tapusios norma // Bernardinai.lt, Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas Dël nacionalinës programos prieð vaikø komerciná seksualiná iðnaudojimà ir seksualinæ prievartà (2000, Nr. 29) // Þin., 2000, Nr Þr. Vaikas tarp prievartos ir iðnaudojimo. Vilnius: Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, 2000, p Jungtiniø Tautø vaiko teisiø komiteto iðvados dël Lietuvos áþanginës ataskaitos. CRC/C/15/Add punktai. Þr. taip pat Sakalauskas G. Vaikø ir jaunimo teisiø apsauga Lietuvoje // Praneðimas apie þmogaus socialinæ raidà. JTVP/SPG. Vilnius, 2001, p Þr. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos nuostatø ágyvendinimo Lietuvoje ataskaita m. (þr. Fiziniø bausmiø taikymo vaikams problema taip pat nebuvo paminëta ir kituose svarbiuose tuo metu atliktuose tyrimuose þmogaus teisiø ir socialinës raidos klausimais. Þr. Praneðimas apie þmogaus teisiø padëtá Lietuvoje // Þmogaus teisiø veiksmø planas (HURIST), Vilnius, Taip pat þr. SADM rengtus socialinius praneðimus 1998, 1999, 2000 ir 2001 metais 16

11 Smurto prieð vaikus draudimo socialiniai ir teisiniai aspektai nës organizacijos, dirbanèios vaiko teisiø apsaugos srityje. Jø parengtame komentare buvo teigiama, kad Lietuvoje smurto prieð vaikus problema tampa aktuali, o valstybë nebepajëgia jos iðspræsti metais pateiktoje ataskaitoje Jungtiniø Tautø vaiko teisiø komitetui apie Vaiko teisiø konvencijos ágyvendinimà Lietuvoje smurto prieð vaikus temai skiriama kur kas daugiau dëmesio. Visgi plaèiau gvildenamas tik nusikalstamas smurtas prieð vaikus, o fiziniø bausmiø taikymo ir toleravimo problematika Lietuvoje neaptariama. 38 Tik viename ið punktø (p. 294) pateikiami Lietuvos nacionalinio UNICEF komiteto 2001 metais surengto vaikø ir jaunimo nuomonës tyrimo Jaunimo balsai duomenys apie smurtà plaèiausia prasme. Apibendrinant teigiama, kad smurtinis elgesys (psichologinis arba fizinis smurtas) bûdingas 65 procentams Lietuvos ðeimø 39 (Vakarø Europoje 55 procentams ðeimø). 14 procentø Lietuvos vaikø teigia, kad agresyviai jø ðeimose elgiamasi daþnai. < > Duomenys rodo, kad Lietuvos vaikai, palyginti su Vakarø Europos, labiau toleruoja fiziná ir psichologiná smurtà ðeimose ir mano, kad tokiomis priemonëmis galima iðspræsti kylanèias problemas. 29 procentai Lietuvos vaikø mano, kad problemas galima iðspræsti pasikalbëjimu (Vakarø Europoje 51 procentas), 46 procentai Lietuvos vaikø mano, kad kartais galima iðspræsti problemas riksmu (Vakarø Europoje 11 procentø). 40 Ðio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad absoliuti dauguma vaikø yra prieð fizinæ agresijà kaip problemos sprendimo bûdà (72 % Lietuvoje ir 86 % Vakarø Europoje). Paèiame tyrime daromas apibendrinimas, kad Lietuvos vaikai, palyginti su Vakarø Europa, labiau toleruoja fiziná ir psichologiná smurtà ðeimose ir mano, kad tokiomis priemonëmis ga- (þr metø socialiniame praneðime ði problema jau minima, taèiau nekeliamas fiziniø bausmiø draudimo klausimas. Þr. Socialinis praneðimas 2002 // SADM, Vilnius, 2003, p. 52. Ði problema tiesiogiai neminima vëlesniuose 2003 ir 2004 metø praneðimuose m. praneðime trumpai aptarta smurto prieð vaikus statistika (p ), o fiziniø bausmiø vaikams taikymo problematika taip pat neanalizuojama. Þr. Socialinis praneðimas // SADM, Vilnius, Lietuvos Respublikos nevyriausybiniø organizacijø komentaras Lietuvos Respublikos ataskaitai Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos nuostatø ágyvendinimas Lietuvos Respublikoje (1999). Vilnius, 2000, p Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos ágyvendinimo ataskaita. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu Nr. 142 // Þin., 2004, Nr , P. 22 (p. 175), Atkreiptinas dëmesys á tai, kad Gelbëkit vaikus organizacijos 1998 m. atliktoje (aukðèiau minimoje) apklausoje tokiø ðeimø buvo 49,6 %. 40 Ten pat, p. 39 (p. 294). Þr. taip pat Jaunimo balsai. Vaikø ir jaunimo nuomonës tyrimas. UNICEF. Lietuva. 2001, p ,

12 Straipsniai lima iðspræsti kylanèias problemas. Tai, matyt, pirmiausia yra daþniau jø paèiø patiriamo smurto padarinys (tiek ðeimose, tiek kitais atvejais) m. lapkrièio d. Europos þmogaus teisiø komisaras Alvaro Gil- Robles, lankydamasis Lietuvoje, pabrëþë aptariamo klausimo aktualumà Lietuvai ir atkreipë dëmesá, kad Lietuvoje dar nëra teisës akto, numatanèio konkreèius veiksmus kovai prieð smurtà (ypaè pabrëþë smurtà ðeimoje) metais Vaiko teisiø informacijos centro iðleistame leidinyje Suaugæs þmogus neturi muðti vaiko, parengtame organizacijos Gelbëkit vaikus vykdyto projekto pagrindu, teigiama, jog Lietuvoje smurto prieð vaikus problema yra viena aktualiausiø (taip pat, kaip ir daugelyje kitø ðaliø). 43 Ðiame leidinyje vaiko teises ginanèiø organizacijø koalicijos vardu aiðkiai ir nedviprasmiðkai raginama parengti vaikø muðimà auklëjimo tikslais draudþianèias ástatymø pataisas. Ðis leidinys, kiek þinoma ðio straipsnio autoriams, Lietuvoje buvo pirmasis, kuriame nacionalinës ir tarptautinës praktikos analizës pagrindu pamëginta vaizdþiai ir aiðkiai atsakyti á klausimà, ar reikia ástatyminiø draudimø muðti vaikus metø pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimo uþsakymu Teisës institute parengtoje þmogaus teisiø padëties analizës ataskaitoje aptariant smurto prieð vaikus klausimus teigiama, jog visuomenës ir valstybës neigiamà poþiûrá á bet koká vaikø fiziná baudimà iðreikðtø nemuðimo (angl. k. anti-spanking) ástatymo priëmimas. 44 Taip bûtø aiðkiai iðreikðta valstybës pozicija dël besàlygiðko fiziniø bausmiø taikymo vaikams uþdraudimo. Toks ástatymo parengimas numatytas 2005 metø pradþioje Lietuvos Respublikos Vyriausybës patvirtintoje Vaiko gerovës valstybës politikos strategijoje (priemoniø plano 1.8. p., 2006 m.). 45 Taip pat paþymëtina, jog tø paèiø 41 Ten pat, p Þmogaus teisiø komisaro Alvaro Gil-Robleso ataskaita apie jo vizità á Lietuvà 2003 m. lapkrièio d. (þr. Taip pat þr. Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaita 2003 m., p. 18. (þr. ). 43 Suaugæs þmogus neturi muðti vaiko. Vilnius: Vaiko teisiø informacijos centras, 2003, p Kietytë L. Vaikø teisës // Þmogaus teisës Lietuvoje. Vilnius, 2005, p Þr. taip pat teorinës praktinës konferencijos Pagalba vaikui, nukentëjusiam nuo smurto, vykusios Vilniuje, praneðimø medþiagà. 45 Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas Dël vaiko gerovës valstybës politikos strategijos ir jos ágyvendinimo priemoniø m. plano patvirtinimo ( , Nr. 184) // Þin., 2005, Nr

13 Smurto prieð vaikus draudimo socialiniai ir teisiniai aspektai metø viduryje Lietuvos Respublikos Vyriausybë patvirtino Nacionalinæ smurto prieð vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams metø programà, 46 taèiau fiziniø bausmiø taikymo klausimas joje neakcentuojamas. TARPTAUTINËS REKOMENDACIJOS Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencija ir kiti dokumentai Jungtiniø Tautø (toliau JT) vaiko teisiø konvencija (1989 m.) átvirtina valstybës atsakomybæ uþ vaiko apsaugà nuo ávairiausio pobûdþio fizinio ar psichologinio smurto, áþeidimø ar piktnaudþiavimo, prieþiûros nebuvimo ar nerûpestingo elgesio, grubaus elgesio ar iðnaudojimo, áskaitant seksualiná piktnaudþiavimà (19 str.). Svarbu atkreipti dëmesá, jog pagal Konvencijà valstybë, esant minëtiems pavojams, turi vaikà apginti nuo tëvø, teisëtø globëjø ar kuriø nors kitø já globojanèiø asmenø. Vaiko teisiø komitetas, atsakingas uþ ðios Konvencijos ágyvendinimo prieþiûrà, aiðkindamas ðià Konvencijos nuostatà pabrëþë, jog daugelis Konvencijos straipsniø turi bûti taikomi atsiþvelgiant á 19 straipsná. Prie tokiø Konvencijos straipsniø Komitetas priskiria: 5 straipsnyje numatytà tëvø, globëjø ar kitø, pagal ástatymà uþ vaikà atsakanèiø asmenø atsakomybæ, teises ir pareigas vaikà pakreipti ir jam vadovauti, naudojantis ðia Konvencija pripaþintomis teisëmis; 28 straipsnio 2 dalyje numatyta valstybës pareiga uþtikrinti, jog drausmë mokyklose bûtø palaikoma metodais, atspindinèiais pagarbà vaiko orumui atitinkamai pagal ðios Konvencijos reikalavimus; 40 straipsná, pagal kurá valstybës dalyvës pripaþásta kiekvieno vaiko, átariamo paþeidus baudþiamuosius ástatymus, kaltinamo arba pripaþástamo kaltu dël jø paþeidimo, teisæ, kad su juo bûtø elgiamasi stengiantis ugdyti jo orumà ir reikðmingumà, pagarba þmogaus teisëms ir pagrindinëms laisvëms; kai kuriuos kitus straipsnius. Kituose JT dokumentuose, susijusiuose su vaikais, plëtojamos ir detalizuojamos Vaiko teisiø konvencijoje átvirtintos nuostatos: Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas Nacionalinës smurto prieð vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams metø programos patvirtinimo ( , Nr. 491) // Þin., 2005, Nr Ðie dokumentai pateikti leidinyje Aidukas M. Jungtiniø Tautø dokumentø rinkinys. Nusikalstamumo prevencija ir baudþiamoji justicija. Standartai ir normos. Vilnius: Teisinës informacijos centras, Taip pat þr. Drakðas R. Svarbesni nepilnameèiø baudþiamosios atsakomybës klausimai. Vilnius,

14 Straipsniai 1) JT nepilnameèiø nusikalstamumo prevencijos gairëse (Rijado gairëse) akcentuojama, jog be savo akademinës ir profesinio mokymo veiklos, ðvietimo sistemos turëtø atkreipti iðskirtiná dëmesá á pozityvios emocinës jaunø asmenø paramos stiprinimà ir blogo psichologinio elgesio su jais vengimà, taip pat grubiø drausminiø priemoniø, ypaè fizinës bausmës, vengimà (25 p.). 2) JT nepilnameèiø, ið kuriø atimta laisvë, apsaugos taisyklëse (Havanos taisyklëse) átvirtinta, jog grieþtai draustinos visos drausminës priemonës, sukelianèios þiaurø, neþmoniðkà ar þeminamà elgesá, áskaitant fizines bausmes, uþdarymà á tamsias vienutes, uþdarymà arba kalinimà vienutëje ar bet kokias kitas bausmes, galinèias kelti pavojø fizinei ar psichinei nepilnameèio sveikatai (67 p.). 3) JT standartinëse minimalios teisingumo vykdymo nepilnameèiams taisyklëse (Pekino taisyklëse) primenama, jog nepilnameèiams netaikomos fizinës bausmës (17.3 p). Jungtiniø Tautø vaiko teisiø komiteto rekomendacijos Vaiko teisiø komitetas pabrëþia, jog Konvencija ragina valstybes perþiûrëti savo ástatymus ir uþtikrinti, kad jokio lygio prievarta vaikø atþvilgiu nebûtø toleruojama. Ypaè iðskiriama ðeima, mokyklos, bausmiø atlikimo sistema. Bûtinos tiek ástatymø leidybos, tiek ðvietimo priemonës poþiûriui ir praktikai pakeisti. Komitetas atkreipë dëmesá, jog nuostatos, draudþianèios fizines bausmes ðeimose ir mokyklose, turi daugiau auklëjamàjá (ðvietëjiðkà), o ne baudþiamàjá poveiká, ir kad tokio pobûdþio reformos turëtø ne padidinti, o sumaþinti tëvø, persekiojamø uþ prievartà prieð vaikus, skaièiø, bûtent dël pasikeitusio poþiûrio. Daugumoje valstybiø ástatymai gina vaikus nuo sunkiø fiziniø suþalojimø, daþnai vadinamø þiauriu elgesiu su vaikais. Taèiau labai daug ðaliø savo baudþiamuosiuose ar civiliniuose (ðeimos) ástatymuose átvirtina tëvø, globëjø, mokytojø teises naudoti fizines bausmes, su sàlyga, jei jos yra protingos ar saikingos. Komitetas grieþtai kritikuoja tokius teisës aktus. Skiriamoji riba tarp leistinos prievartos ir neleistinos yra dirbtinë. Labai lengva nepastebimai pereiti ið vieno lygmens á kità. Kita vertus, tai ir principo klausimas kodël, neleidþiant taikyti jokios prievartos prieð suaugusiuosius, vaikams esama tam tikrø iðlygø. 48 Valstybës, ratifikuodamos JT vaiko teisiø konvencijà, ásipareigoja imtis visø reikiamø teisiniø, administraciniø, socialiniø ir ðvietimo priemoniø, kad bû- 48 Implementation Handbook for the Convention on the Rights of the Child. UNICEF. 1998, p

15 Smurto prieð vaikus draudimo socialiniai ir teisiniai aspektai tø ágyvendinamas 19 straipsnis. Tarp tokiø apsaugos priemoniø reikiamais atvejais gali bûti ir veiksmingos socialinës programos, leidþianèios suteikti paramà vaikui ir já globojantiems asmenims, taip pat iðaiðkinti, praneðti, perduoti nagrinëti, tirti, gydyti ir imtis kitø priemoniø minëtais þiauraus elgesio su vaiku atvejais, o prireikus iðkelti baudþiamàjà bylà. Vaiko teisiø komitetas valstybiø nariø pateikiamø ataskaitø apie Konvencijos ágyvendinimà gairëse dël 19 straipsnio iðskiria valstybëms klausimus, susijusius ir su valstybëse taikomomis priemonëmis fizinëms bausmëms uþdrausti: Ar ástatymai (baudþiamieji ir/ar ðeimos) apima visø rûðiø fizinës ir protinës prievartos draudimà, áskaitant fizines bausmes, þeminimà, suþalojimus, smurtà, neprieþiûrà ir iðnaudojimà, inter alia ðeimose, globos ástaigose, vieðose ir privaèiose (ðvietimo ar bausmiø vykdymo) ástaigose? Kokios auklëjamosios ir ðvieèiamosios bei kitos priemonës buvo patvirtintos ir kokiø imtasi siekiant skatinti pozityvias ir be prievartos auklëjimo, drausminimo ir globos formas? 49 Vaiko teisiø komitetas laikosi nuomonës, jog fiziniø bausmiø taikymas namuose ar ávairiose institucijose teisiniu ir socialiniu poþiûriu nesuderinamas su JT vaiko teisiø konvencijos nuostatomis. Jis rekomenduoja uþdrausti visas fizines bausmes, taip pat ir ðeimoje, bei siûlo organizuoti kampanijas, kurios padëtø visuomenei geriau suvokti neigiamà fiziniø bausmiø poveiká ir skatintø plëtoti pozityvià neprievartinæ vaikø auginimo ir ðvietimo veiklà. 50 Komitetas pabrëþia, jog yra nesuvokiama, kodël visuomenës, draudþianèios ir baudþianèios uþ fiziná smurtà tarp suaugusiøjø, ið dalies toleruoja suaugusiøjø smurtà prieð vaikus ir vienareikðmiðkai akcentuoja, kad smurtas prieð vaikus bet kuriuo atveju yra nepriimtinas 51. Net ir lengvos fizinës bausmës gali eskaluoti pavojingesná smurtà. Ðeimose, kuriose normalu muðti vaikus, jie baudþiami vis grieþèiau. Vienintelis ðansas iðvengti sunkiø piktnaudþiavimo atvejø yra dëmesingai reaguoti á lengvas smurto prieð vaikus formas ir jas uþdrausti 52. Svarbu propaguoti teiginá, kad muðimas (smurtas) yra þmogaus teisiø paþeidimas. Toliau Komitetas pabrëþia, kad smurtiniai vaikø auklëjimo metodai moko klaidingo konfliktø sprendimo modelio. Muðimas yra geriausia smurtinio elgesio 49 Plaèiau þr. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos ágyvendinimo vadovas. Patikros lapai. UNI- CEF, p Suaugæs þmogus neturi muðti vaiko. Vilnius, Vaiko teisiø informacijos centras, 2003, p Child Maltreatment Deaths in Rich Nations. UNICEF, 2003, p Ten pat. 21

16 Straipsniai mokykla. Ádomu yra tai, kad pagrindinë prieþastis, dël kurios tëvai muða savo vaikus, yra faktas, jog ðie patys kà nors primuðë. Vaikui siunèiamos þinios paradoksas yra akivaizdus: Kitø muðti negalima. Kad tai suþinoèiau, gavau antausá 53. Paþymëtina, jog 2002 m. geguþës 10 d. JT Generalinës asamblëjos specialiojoje sesijoje vaikø klausimais buvo priimtas veiksmø planas, kuriame akcentuota, kad namø smurtas ir seksualinis smurtas prieð moteris ir vaikus yra problema daugelyje pasaulio ðaliø. 54 Ágyvendinant vaikø teisæ bûti apsaugotiems nuo prievartos, neprieþiûros, iðnaudojimo ir smurto formø, buvo nutarta paraginti visas ðalis priimti ir vykdyti ástatymus, skatinanèius strategijø ir programø, ginanèiø vaikus nuo visø smurto, neprieþiûros, prievartos ir iðnaudojimo formø namuose, mokykloje ar kitose institucijose, darbo vietoje arba bendruomenëje, ágyvendinimà, taip pat didinti þinojimà apie vaikø negynimo nuo smurto, prievartos ir iðnaudojimo neteisëtumà ir liûdnas pasekmes. 55 Atsakydamas á Lietuvos antrosios ataskaitos apie JT vaiko teisiø konvencijos ágyvendinimà, Komitetas sveikindamas priemones, kuriomis siekiama nacionalinius teisës aktus suderinti su Konvencijos reikalavimais, ypaè Vaiko gerovës valstybës politikos strategijà ir jos ágyvendinimo priemoniø planà m., pastebi, jog tam tikrose srityse, inter alia, vaikø aukø apsauga nuo prievartos, fiziniø bausmiø, taip pat jø fizinës bei psichologinës reabilitacijos ir reintegracijos uþtikrinimas, nacionaliniai ástatymai dar nëra galutinai suderinti su Konvencija. Komitetas kvieèia valstybæ naræ imtis visø bûtinø priemoniø, kad bûtø visais atþvilgiais uþtikrintas nacionaliniø ástatymø atitikimas Konvencijos reikalavimams. Sveikindama dialogo metu valstybës narës prisiimtà ásipareigojimà uþdrausti fizines bausmes ðeimoje, Komitetas ir toliau iðreiðkia susirûpinimà dël daþnai pasikartojanèio fiziniø bausmiø naudojimo (ypaè ðeimoje), kurá lemia bendras toleruojamas poþiûris á tokià praktikà. 53 Todesfälle bei Kindern durch Misshandlungen und Vernachlässigung in den Industrieländern. Zusammenfassung der internationalen Vergleichstudie Child Maltreatment Deaths in Rich Nations. UNICEF-Innocenti Report Card Nr. 5, Florenz, August 2003, p. 9. Plaèiau þr. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos ágyvendinimo vadovas. UNICEF, 2002, p ; taip pat Newell P., Hammarberg T. Teisë nebûti muðamam // Vaikø teisës. Nuostatø ágyvendinimas. Vilnius: Vaiko teisiø informacijos centras, 2002, p Jungtiniø Tautø Generalinës asamblëjos specialiosios sesijos vaikø klausimais veiksmø planas. 2002, p Ten pat, p

17 Smurto prieð vaikus draudimo socialiniai ir teisiniai aspektai Komitetas valstybei narei rekomenduoja: a) tiesiogiai uþdrausti fizines bausmes ðeimoje ir ágyvendinti esanèius draudimus (iðskirta straipsnio autoriø); b) atlikti iðsamø ir visapusiðkà tyrimà fiziniø bausmiø prieþastims, pobûdþiui, paplitimui ávertinti, taip pat nuodugniai ávertinti iki ðiol valstybës naudotø priemoniø poveiká siekiant sumaþinti ir panaikinti fizines bausmes; c) plëtoti priemones, kurios gerintø þalingo fiziniø bausmiø þalos supratimà ir tokiu bûdu keisti bendrà visuomenës poþiûrá á fiziniø bausmiø taikymo praktikà, skatinant pozityvias, be prievartos, visø dalyvavimu pagrástas vaikø auklëjimo priemones m. sausá JT vaiko teisiø komitete Lietuvos Respublikos Vyriausybës atstovai, gindami valstybës pozicijà dël JT vaiko teisiø konvencijos ágyvendinimo ataskaitos, pabrëþë valstybës ketinimus átvirtinti specialø ir aiðkø draudimà ástatyme. 57 Taèiau kol kas jokiø konkreèiø þingsniø nëra numatyta netgi naujai Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos Vaikø ir jaunimo skyriaus kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis bei organizacijomis parengtame JT vaiko teisiø komiteto iðvadø ágyvendinimo plane. 58 Europos Tarybos rekomendacijos Europos Tarybos Ministrø Komitetas 1985 m. kovo 26 d. priëmë rekomendacijà R (85)4 Dël smurto ðeimoje ir pasiûlë valstybëms narëms perþiûrëti savo teisës aktus, suteikianèius galià bausti vaikus, ir apriboti fiziniø bausmiø taikymà ar jas visiðkai uþdrausti, nors tokio draudimo paþeidimas nebûtinai turi bûti susijæs su kriminaline bausme (12 p.) metais Europos Tarybos Mi January 2006, CRC/C/LTU/CO/2 Unedited Version, Concluding observations on second report, paras 8, 9, 37 and 38 (a, b and c)). Global Initiative to End All Corporal Punishment of Children 57 Þr. Global Initiative to End All Corporal Punishment of Children 58 Dël Jungtiniø Tautø vaiko teisiø komiteto iðvadø ágyvendinant JT vaiko teisiø konvencijà Lietuvoje. Paskelbta , p. 19; þr. (paskutiná kartà prisijungta ). 59 Recommendation No. R 85(4) of the Commitee of Ministers to Member States on violence in the family (adopted by the Commitee of Ministers on 26 March 1985, at the 382nd meeting of the Ministers Deputies). Þr. taip pat Prokopèik M. Þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencija ir jos átaka vaiko teises reglamentuojanèiai Lietuvos ástatymø sistemai // Vaiko teisës ir pilietinë visuomenë. Vilnius, 2000, p. 21; Ar teisus stipresnis?. Smurto prieð vaikus apþvalga Lietuvoje. Vilnius, 1999, p

18 Straipsniai nistrø Komitetas priëmë rekomendacijà R (90)2 Dël socialiniø priemoniø, susijusiø su smurtu ðeimoje. 60 Joje smerkiami tokie ugdymo bûdai, kai taikomos fizinës bausmës ar kitoks þeminantis elgesys, akcentuojama ugdymo be prievartos bûtinybë (V skirsnio 2 dalis). Europos Sàjungos politika Europos Sàjungos (toliau ES) politikoje ir dokumentuose neskiriama daug dëmesio vaiko teisiø apsaugai. Tai nëra ES teisës reguliavimo dalykas ir paprastai ðià sritá paliekama ðalims narëms reglamentuoti nacionaliniais ástatymais. Sutarties dël Konstitucijos Europai II-84 straipsnyje tik uþsimenama, jog vaikai turi teisæ á bûtinà apsaugà ir globà jø gerovei uþtikrinti. Jie gali laisvai reikðti savo nuomonæ. Taèiau konkretesniø nuostatø prievartos prieð vaikus klausimais, ES Konstitucijoje nëra. Europos þmogaus teisiø teismo praktika Europos þmogaus teisiø teismas (toliau Teismas) bei Europos þmogaus teisiø komisija (toliau Komisija) savo praktikoje ne kartà nagrinëjo bylas, susijusias su fiziniø bausmiø taikymu ávairiose gyvenimo sferose, tarp jø ir namuose, mokykloje bei bausmiø vykdymo sistemoje. Atkreiptinas dëmesys, jog ðios institucijos nagrinëja skundus dël Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos 61 (toliau Konvencija) paþeidimø. Minëtais klausimais paprastai yra tiriama, ar nebuvo paþeistas Konvencijos 3 straipsnis, pagal kurá niekas negali bûti kankinamas, baudþiamas su niekuo neturi bûti þiauriai, neþmoniðkai ar þeminant orumà elgiamasi. Konvencijoje numatytos teisës ir laisvës turi bûti uþtikrinamos visiems vienodai tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Taèiau ðios Konvencijos reikalavimai bei nustatyti standartai nebûtinai sutampa su kitø tarptautiniø dokumentø numatytais. Pavyzdþiui, JT vaiko teisiø konvencija tam tikrais klausimais gali numatyti didesnius ir detalesnius reikalavimus valstybëms, ratifikavusioms pastaràjà Konvencijà. 60 Recommendation No. R (90) 2 of the Commitee of Ministers on Social Measures concerning Violence within the Family. 61 Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencija // Þin., 1995, Nr

19 Smurto prieð vaikus draudimo socialiniai ir teisiniai aspektai A. prieð Didþiàjà Britanijà viena ið þinomiausiø Teismo bylø dël fizinës prievartos naudojimo prieð vaikus namuose. 62 Pareiðkëjas A., gimæs 1984 m., 1990 m. kartu su broliu pateko á vietiná vaikø apsaugos registrà dël þinomos fizinës prievartos, naudotos prieð juos. Jø motinos sugyventinis tàkart buvo policijos áspëtas. Vëliau kaltininkas vedë berniukø mamà ir tapo jø patëviu m. A. klasës auklëtoja informavo atitinkamas socialines tarnybas, jog yra þenklø, kad berniukas buvo muðtas rykðte. Smurto þymes patvirtino ir gydytojas. Berniuko patëviui buvo iðkelta baudþiamoji byla, kurioje jis kaltinamas kûno suþalojimu. Kaltininkas neigë, kad kartkartëmis posûná iðplakdavo rykðte, taèiau, anot jo, tai buvo bûtina ir protinga, nes A. buvo sunkus vaikas, neklausydavæs tëvø, nesilaikydavæs drausmës mokykloje. Didþiosios Britanijos teismas patëvá pripaþino nekaltu. Tuo metu galiojæ Didþiosios Britanijos ástatymai numatë baudþiamàjà atsakomybæ uþ tyèiná bei neatsargø kûno suþalojimà. Atsakomybë buvo numatyta ir pagal Vaikø ir jaunuoliø ástatymà (1933 m.) uþ vaikø suþalojimà ar blogà elgesá su jais, jei tai galëjo sukelti bereikalingas jø kanèias arba sutrikdyti sveikatos. Svarbu pabrëþti, jog pagal baudþiamojo proceso ástatymus kaltinanèiajai pusei (prokurorui) tenka árodinëjimo naðta, siekiant átikinti prisiekusiuosius, jog suþalojimas konkreèiu atveju nelaikytinas leistina vaiko bausme. Tëvai ir asmenys in loco parentis yra ginami ástatymo, jei jø vaikui pritaikyta bausmë buvo saikinga ir protinga atitinkamomis sàlygomis. Mokytojo pritaikyta vaikui fizinë bausmë gali bûti neþmoniðka ar þeminanti. Vertinant, ar ji tokia nebuvo, kreipiamas dëmesys á bylos aplinkybes, bausmës skyrimo prieþastis, pobûdá, paskyrimo greitá (laikà) ir pan. (Ðvietimo ástatymas, 1993 m.). Pareiðkëjas A. praðë, kad Teismas ne tik iðnagrinëtø, ar buvo paþeistas Konvencijos 3 straipsnis, o ir patvirtintø, jog nacionaliniai ástatymai neturi tiesiogiai ar su tam tikromis iðlygomis toleruoti bet kokio lygio tyèinës prievartos prieð vaikus. Didþiosios Britanijos Vyriausybës atstovai reikalavo, kad Teismas apsiribotø konkretaus atvejo iðnagrinëjimu ir neformuluotø bendrø teiginiø apie vaikams taikomas fizines bausmes. 62 A. prieð Didþiàjà Britanijà byla. Europos þmogaus teisiø teismo sprendimas m. rugsëjo 23 d. open&table= ff1fe2a468accbcd1763d4d8149&key=813&sessionid = &skin=hudoc-en&attachment=true Þr. taip pat Suaugæs þmogus neturi muðti vaiko. gvilnius: Vaiko teisiø informacijos centras, 2003, p