VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA Aukštųjų studijų fakultetas UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Dizaino vadybos magistrantūros programa

Transcription

1 VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA Aukštųjų studijų fakultetas UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Dizaino vadybos magistrantūros programa Magistro baigiamasis darbas Dizaino edukacijos galimybės Lietuvos mokyklose. Dizaino receptų atvejo analizė Ievos Ridzvanavičiūtės Nuolatinių studijų skyriaus studentės Vilnius 2014 Vadovė: dr. Karolina Jakaitė Recenzentė: Milda Laužikaitė

2 ĮVADAS TURINYS I. Dizaino edukacinė svarba. Pagrindiniai teoriniai aspektai: 1.1 Dizaino proceso kompleksiškumas Dizaino kaip reikšmingo ekonomikos sektorius vaidmuo edukacijoje Šiuolaikinės mokyklos raidos teorijos ir iššūkiai Dizaino taikymas Lietuvos mokyklose 20 II. Dizaino edukacijos taikymo įžvalgos skirtingose šalyse ir srityse. Atvejų analizė: 2.1 Problemos su kuriomis susiduria Jungtinė Karalystė dizaino edukacijoje Sėkminga dizaino integracija Suomijos edukacinėje sistemoje Edukacinės-kūrybinės iniciatyvos Jungtinių Amerikos Valstijų mokyklose A+ Mokykla projektas Projektas H Dizaino tarpdiscipliniškumas šalyse Kultūriniai edukaciniai projektai Lietuvoje: Projektas AKIM Projektas Kūrybinės partnerystes Technologijų olimpiados atvejo analizė III. Dizaino receptų paslaugos koncepcija, vadovaujantis paslaugų dizaino ir design thinking principais: 3.1 Vartotojų tyrimas Apklausa technologijų mokytojams Interviu su mokiniais Sistemos koncepcijos kūrimas, remiantis tyrimo duomenimis Sistemos prototipas Tyrimas, remiantis pirminio prototipo testavimu Koncepcijos vystymas Pasiruošimas paslaugos paleidimui Vartotojų grįžtamasis ryšys ir projekto apibendrinimas.45 IV. Paslaugos įvedimo į Lietuvos rinką galimybių analizė Dizaino receptų projekto pavyzdžiu 4.1 Dizaino receptų sistemos pristatymas naudojant NABC modelį Dizaino receptų vizija, misija, vertybės, tikslai ir uždaviniai Dizaino pilotinio modelio sukūrimas Paslauga Kaina Pozicionavimas

3 4.3.4 Skatinimas ir reklama Klientas Google analytics analizė Plėtra Dizaino receptų veiklą įtakojančių išorės veiksnių analizė. PEST analizė Politiniai-teisiniai veiksniai Ekonominiai veiksniai Socialiniai-kultūriniai veiksniai Tehnologiniai veiksniai SWOT analizė Stiprybės Silpnybės Grėsmės Galimybės SWOT analizės matrica Dizaino receptų sistemos strateginiai tikslai IŠVADOS. 69 LITERATŪROS SĄRAŠAS. 72 SANTRAUKA SUMMARY PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS.. 81 PRIEDŲ SĄRAŠAS,..82

4 Valstybei reikia atpažinti dizainą ir dizaino edukaciją kaip pozityvų augimo skatintoją ir veikti pagal tą suvokimą. Įvadas Dizaino komisija 1 Globaliu mastu Europa pirmauja dizaino srityje. ES dizaino sektoriaus metinė apyvarta siekia 36 mlrd. eurų (124,30 mlrd. litų). 21% Europos įmonių naudoja dizainą kaip strategiją inovacijų skatinimui. Novatoriškose įmonėse dizainas yra svarbiausias nematerialusis turtas. Europos komisija, norėdama išnaudoti visą dizaino potencialą, padidinti inovacijų, augimo ir darbo vietų apimtis, 2011 m. įkūrė Europos pramoninio dizaino tarybą, kuri parengė rekomendacijas ES šalių dizaino politikai. Viena iš rekomendacijų yra skirta švietimo sistemai: Puoselėti dizaino mokymo kultūrą, bei stiprinti paramą dizaino kompetencijų vystymui. 2 Šis darbas yra skirtas analizuoti esamą dizaino mokymo kultūrą Lietuvos švietimo sistemoje ir padėti stiprinti dizaino integraciją per technologijų pamokas, pasinaudojant Dizaino receptų sistemos atveju. Magistrinis darbas yra vykdomas kartu su Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros magistrantūros antro kurso studentu Aleksandr Dubickij. 3 Temos aktualumas Temos aktualumą rodo Europos komisijos iniciatyva, siekianti išnaudoti visą dizaino potencialą ir padidinti inovacijų, augimo ir darbo vietų apimtis. Mokymosi visą gyvenimą kontekste, taryba reiškia poreikį įtraukti dizaino mokymą į pagrindinį, aukšesnįjį ir aukštąjį visų Europos mokyklų ugdymą. 4 Dizaino taryba nurodo, jog, vystant Europos lyderiaujančias pozicijas dizaino srityje, svarbu ugdyti ateities dizaino profesionalus, gerinti dizaino pažinimo kompetencijas būsimiems lyderiams ir verslininkams. Europos komisijos paskelbti dokumentai ir juose apžvelgti naujausi tyrimai atskleidžia, kad dizainas yra strateginė disciplina, neatsiejama nuo visuomenės ateities ir gerovės. 1 Design Commission, Restarting Britain design education and growth, London, 2011, p. 9 2 Dizaino inovacijų centras, Dizainas augimo ir klestėjimo pagrindas, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012, p Aleksandras sukūrė Dizaino receptų sistemos pirminę idėją, objektų kolekciją minėtai sistemai ir kartu dirbo prie paslaugos testavimo, kiekybinių ir kokybinių tyrimų atlikimo (Darbo vadovas Š. Šlektavičius). Visas darbų pasiskirstymas yra pateikiamas laiko juostoje, prieduose Nr. 1 4 European Commission, Design for growth and prosperity, Helsinki, printed by Unigrafia,

5 Lyginamojoje dizaino strategijų analizėje tarp Suomijos ir Brazilijos teigiama, kad yra keturi esminiai elementai, nuo kurių priklauso šalies dizaino sistema tai: parama, viešinimas, edukacija ir įstatyminė bazė. Parama, reklama ir edukacija yra pagrindinės ašys, skatinančios dizaino panaudą ir konkurencingumą. Bet kuriuo atveju siekiant įgauti maksimalų pranašumą, schemos turėtų būti apibrėžtos strateginiais planais ar vyriausybiniais įstatymais. Šie keturi elementai (parama, viešinimas, edukacija ir įstatymai) yra esminiai elementai šalies dizaino sistemai. 5 Dizaino svarbą edukacijoje ypatingai išskiria britai. Turėdami gilias dizaino mokymo tradicijas, britai jaučia poreikį stiprinti ir tobulinti dizaino mokymą vidurinėse mokyklose. Šaliai antraip gresia ekonominės pasekmės, o kokybiškas dizaino integravimas į švietimo sistemą - būtina sąlyga, siekiant užtikrinti valstybės augimą. 6 Garsus kūrybiškumo ekspertas Seras Kenas Robinsonas, paskyręs visą profesinę veiklą tyrinėjimams švietimo srityje, teigia, kad kūrybiškumo ugdymas yra svarbus tuo, kad kūrybingas žmogus sugebės adaptuotis ir lengviau prisitaikyti besikeičiančiame pasaulyje. 7 Dizaino edukacija yra vienas iš būdų ugdyti prigimtinį vaikų kūrybingumą, nes būtent dizaino procesas išsiskiria naujų, kūrybingų sprendimų paieška ir jų taikymu problemoms spręsti bei apjungia įvairių sričių žinias. 8 Anglų profesoriaus Guy Claxton manymu, mokėjimas mokytis ir kūrybingumas turi daug bendro. Mąstymo įpročius G.Claxton supriešina su gebėjimais, norėdamas pabrėžti, kad gebėjimai yra tai, ką žmogus gali daryti, bet nebūtinai daro, o mąstymo įpročiai yra tai, ką žmogus renkasi daryti. Taigi, mąstymo įprotis reiškia žmogaus polinkį, išankstinę nuostatą elgtis tam tikru būdu, šiuo atveju, kūrybiškai. 9 Temos aktualumas Lietuvoje 2008 m. prof. dr. Per Mollerup, Nacionalinės Oslo Menų akademijos profesorius, Mollerup Dizaino laboratorijos Kopenhagoje generalinis direktorius, su užsienio ekspertų grupe atliko pirmąją Dizaino galimybių Lietuvoje studiją. Ekspertai pažymi, jog dabartinėje švietimo sistemoje yra būtini pokyčiai, visuomenėje dizainas neatlieka jokio vaidmens prekės pasirinkimo atžvilgiu, įmonių vadovai 5 Sheffield Hallam university A comparative analysis of strategies for design in Finland and Brazil 452/ [žiūrėta ] Design Commission, Restarting Britain design education and growth, London, 2011 Ken Robinson, How schools kills creativity. [žiūrėta ] Discover design The design process [žiūrėta ] Kūrybinės partnerystės, Apie kūrybiškumą [žiūrėta ] -5

6 vis dar nepripažįsta iškirtinės dizaino svarbos jų kuriamam produktui. Tarptautinę Lietuvos dizaino reputaciją aptariančioje dalyje teigiama: Lietuva nėra atpažįstama kaip dizaino tauta, tauta su didžiais laimėjimas ir visuotinai aukštu dizaino lygiu. 10 Dizaineriai patvirtina, kad bendras žmonių supratimas apie dizainą Lietuvoje apsiriboja tik kiek daugiau nei mada, sportiniais automobiliais ir namų baldais. Populiarus dizaino supratimas dažnai apsiriboja madingais arba literatūriškai skonio produktais. Neretai dizainas suvokiamas kaip opozicija funkcionaliems produktams. 11 Nors dizaino teikiamos naudos atpažinimo svarba yra itin aktuali Lietuvos visuomenei ir Lietuvos švietimo sistemai, tačiau mokomieji dalykai, kuriuose mokiniai turėtų susipažinti su dizainu, technologijų ir dailės pamokos, nepasižymi aktyvia dizaino integracija, ar dizaino teikiamos naudos edukacija. Lietuvos darbo biržos duomenimis, didžiausias darbuotojų trūkumas jaučiamas kvalifikuotų specialistų srityje, kuris, numatoma, ateityje tik didės. Pagrindines pozicijas, kuriose jaučiamas darbuotojų trūkumas, 12 šiuo metu apima technologijų pamoka. Taigi, norint spręsti susidariusią situaciją ir stiprinti Lietuvos ekonominę bazę, reikia stiprinti technologijų pamokų kokybę ir patrauklumą. Šiuolaikiškas technologijų pamokų pateikimas per dizainą galėtų ženkliai prisidėti prie problemos sprendimo. Vidurinio ugdymo bendrosiose programose įrašyta, kad technologijas ir dizainą sieja bendras tikslas - kurti ir gaminti, tačiau, būtent, dizaino vaidmuo nėra aiškiai išskirtas ir nenurodyta, kur ir kaip jis turėtų pasireikšti. Taip pat technologijų ugdymo programoje yra išskirti moduliai, tokie kaip, pvz: tekstilė, kurie negali būti suvokiami, ar mokomi atskirai nuo dizaino. Dizainas gali būti pasirenkamas kaip atskiras modulis, tačiau jis taip pat turi būti integruojamas ir į visus kitus modulius, kaip būtina sąlyga, bet kokiam objektų įgyvendinimui, nes nepagrįsto dizaino principais objekto atkūrimas neturi išliekamosios vertės, slopina susidomėjimą, neugdo kūrybiškumo. 10 Ignatavičiūtė L., Lietuvos dizaino galimybių studija, option=com_content&view=article&id=5&itemid=106&lang=en [žiūrėta ] ir Mollerup designlab The complex development of Lithuanian design, Denmark, Brundza J., Dizainas, švietimas ir profesorius iš Kopenhagos, articleid/547 [žiūrėta ] 12 Lietuvos darbo birža, Lietuvos darbo biržos 2013 metų darbo rinkos prognozė DarboRinka/Documents/prognoze_2013.pdf [žiūrėta ]. -6

7 Kyla aiški problema: technologijų programa yra ambicinga, tačiau nutolusi nuo dabartinės mokyklų situacijos, dizaino edukacija labai priklauso nuo mokytojo dizaino dalyko žinių. Mokykloms būtų naudingas Bendrosios technologijų programos modelis, kuris padėtų paversti technologijų pamokas įdomesnėmis ir šiuolaikiškesnėmis, aiškiai integruotų į mokymo procesą dizainą, o taip pat pasiūlytų priimtiną sprendimą, kaip skatinti mokinių kūrybingumą. Sprendžiant susidariusią problemą, Lietuvoje jau yra įgyvendinti kūrybiškumą skatinantys projektai: Kūrybinės partnerystės, AKIM, Mokausi iš kino, Vaikų architektūros fondas, kurių sėkminga veikla pagrindžia egzistuojantį poreikį, tačiau studijų ar projektų, pritaikytų išskirtinai dizaino edukavimui, Lietuvos mokyklų technologijų pamokose nėra. Tyrimo objektas Dizaino edukacijos Lietuvos mokyklose tyrimo analizė, aktualumas ir galimybės, sukuriant ir išbandant Dizaino receptų sistemą. Tikslas Išanalizuoti dizaino edukacijos galimybes Lietuvos mokyklose ir sukurti Dizaino receptų sistemos pilotinį modelį, skirtą moksleivių ir technologijų mokytojų kūrybiškumui ir dizaino pažinimui ugdyti. Uždaviniai 1. Teoriniu aspektu išanalizuoti dizaino dalyko edukacinę svarbą. 2. Ištirti užsienio šalių gerąsias praktikas dizaino edukacijos srityje. 3. Išanalizuoti Vilniaus technologijų olimpiadoje sukurtus moksleivių darbus remiantis Bendrąja technologijų programa. 4. Atlikti kiekybinius ir kokybinius tyrimus su tikslinėmis grupėmis. 5. Remiantis dizainerio mąstymo 13 ir paslaugų dizaino metodais, sukurti Dizaino receptų paslaugos koncepciją. 13 (angl. - design thinking), pasak Tim Brown, gali būti apibūdinama kaip disciplina, kuri naudoja dizainerio jautrumą ir metodus tam, kad suderintų žmonių poreikius su tuo, kas technologiškai įvykdoma ir tai, ką perspektyvi verslo strategija gali paversti į vertes klientams ir rinkos galimybes. -7

8 6. Atlikti išorės aplinkos PEST ir konkurencinės aplinkos SWOT analizes, siekiant įvertinti Dizaino receptų sistemos įvedimui į Lietuvos rinką aplinkybes, bei nustatyti kuriamos strategijos gaires. 7. Sukurti Dizaino receptų sistemos pilotinį modelį ir išbandyti mokyklose. 8. Remiantis pilotiniu modeliu ir atliktais kiekybiniais ir kokybiniais tyrimais, parengti projektą Kultūros tarybai. Literatūros apžvalga Lietuvoje dizaino edukacija mokyklose yra palyginti nauja tema, dėl to specializuotos literatūros lietuvių kalba beveik nėra. Susiję ir aktualūs lietuviški šaltiniai nagrinėjant šią temą buvo Švietimo ir mokslo ministerijos Bendroji technologijų programa 14 ir Meninio ugdymo 15 programa. Jomis privalo remtis technologijų ir dailės mokytojai, ir šiuose dokumentuose formuojamos dizaino edukacijos gairės mokyklose. Pirminėje tyrimo stadijoje naudinga medžiaga buvo technologijų vadovėliai: Konstrukcinės medžiagos technologijų vadovėlis VII-X klasei 16 ir Konstrukcinės medžiagos technologijų vadovėlis V-VI klasei 17. Didžiąją dalį nagrinėjamos literatūros sudarė užsienio autorių šaltiniai. Kuriant pilotinį paslaugos modelį itin naudingos buvo dizainerio mąstymo ir paslaugų dizaino metodikos, tarp kurių būtų galima išskirti R. Rönholm įžvalgas, pateiktas Nidos tarptautinio dizaino vadybos seminaro ir kūrybinių dirbtuvių tekstų 18 leidinyje, bei T. Brown Change by Design: How Design Thinking Transforms Organizations and Inspires Innovation 19 publikacijoje, taip pat paties autoriaus straipsnius, pateiktus IDEO svetainėje. Itin naudingas buvo britų Dizaino komisijos išleistas dokumentas patarimai valstybei Restarting Britain, Design education and growth 20. Jame 14 ŠMM Bendroji technologijų programa [žiūrėta ] 15 Švietimo ir mokslo ministerija, Meninio ugdymo gairės, [žiūrėta ] 16 Pacevičiūtė A., Augustinavičius V., Lekarevičius J., Narvilas M. Konstrukcinės medžiagos. Technologijų vadovėlis VII X klasei, Kaunas: Šviesa, 2010 m. 17 Pacevičiūtė A., Augustinavičius V., Lekarevičius J., Narvilas M. Konstrukcinės medžiagos. Technologijų vadovėlis V VI klasei, Kaunas: Šviesa, 2012 m. 18 Jakaitė K., Nidos tarptautinio dizaino vadybos ir kūrybinių dirbtuvių tekstai.vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2013 m. 19 Tim Brown, Change by Design: How Design Thinking Transforms Organizations and Inspires Innovation, New York: HarperBusiness, Design Commission Restarting Britain, Education and growth, UK

9 apžvelgiamas dizaino vaidmuo britų edukacinėje sistemoje, išryškinama kokybiško edukavimo svarba, formuojami patarimai valstybei. Kiti svarbūs šaltiniai: Europos komisijos Design for growth and prosperity 21 rekomendacijų rinkinys ES šalims narėms, Dizaino tarybos Leading business by design 22, padėję išryškinti dizaino svarbą švietimo srityje ir versle, bei Design Forum Finland Finnish Design Year naudingas analizuojant skandinavų šalių dizaino ir jo integracijos į visuomenę politiką. Sudarinėjant rinkos strategiją, buvo naudinga Roberto Jucevičiaus knyga Strateginis organizacijų vystymas 24 ir Katherin Best knyga Design management 25, padėjusi rasti naudingų įžvalgų kuriamo projekto atžvilgiu. Tyrimo metodai Rašant baigiamąjį darbą, kompleksiškai buvo taikomi kiekybiniai ir kokybiniai tikslinių grupių tyrimai, teoriniai bei empiriniai tyrimų metodai: literatūros ir empirinių tyrimų duomenų rinkimas, sisteminimas ir analizė, teorinių modelių, dokumentų ir empirinių faktų analizė, interviu, stebėjimas, atvejo analizės metodas, pasiūlymų formulavimas, nestruktūrizuotas interviu metodas ir kt. 26 Tyrimai, atlikti su tikslinėmis grupėmis: Siekiant sukurti šiuolaikišką ir patogią vartotojui paslaugą, buvo naudojamasi dizainerio mąstymo ir paslaugų dizaino metodais. Vienas iš esminių šių metodų principų sugebėjimas įsijausti ir stengtis suprasti vartotoją (šiuo atveju tris pagrindines vartotojų grupes: mokytojus, mokinius ir dizainerius), dėl to įvairūs tyrimai buvo taikomi beveik visais tiek koncepcijos, tiek projekto kūrimo ir testavimo etapais. Technologijų dalyko mokytojai. Iš viso buvo atlikti trys giluminiai interviu su dviem technologijų mokytojais ir trys anketinės apklausos. Viena pirmųjų apklausų, atlikta man įsijungus į projektą, buvo skirta Lietuvos technologijų dalyko mokytojams (apklausoje dalyvavo 75 respondentai). Taikytas kiekybinės apklausos metodas 27 anketa, siekiant pagrįsti hipotetinius spėjimus, bei sužinoti jų mąstą Report and Recommendations of the European Design Leadership Board Design for Growth & Prosperity, Finland 2012 Design Council, Leading business by design. Why and how business invest in design, UK 2014 Design Forum Finland, Finnish Design Year Final report: brief in English, Helsinki 2005 Jurevičius R., Strateginis organizacijų vystymas. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietmo centras, 1998 Best K., Design management. Case Postale: AVA Publishing SA, 2006 Pilnas tyrimų sąrašas pateikiamas priede Nr Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: (edukologija ir kiti socialiniai mokslai): vadovėlis. 4-tasis leidimas, Šiauliai: Lucijus, 2007, p

10 Siekiant papildyti teorines žinias, buvo taikytas kokybinis pusiau struktūrizuotas interviu metodas 28 su Marium Narvilu, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mokytoju ir Donatu Kriuku, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos mokytoju. Mokiniai. Iš viso buvo atlikta keturiolika tyrimų su mokiniais, tarp kurių buvo panaudoti šie metodai: kiekybinė, kokybinė analizė, video apklausa, giluminis interviu, stebėjimas ir t.t. Remiantis paslaugų dizaino metodologija, siekiant papildyti teorines ir empirines žinias bei įtraukti būsimus paslaugos vartotojus į paslaugos koncepcijos kūrimą, buvo atliekama video apklausa su klasės moksleiviais (dalyvavo 12 respondentų). Siekiant ištestuoti pirminės paslaugos prototipo pritaikomumą ir būsimų vartotojų reakciją, buvo atliktas tyrimas mokslinio stebėjimo metodu 29 ir anketinė apklausa, patvirtinanti ir papildanti stebėjimo rezultatus su dviejų gimnazijų klasių moksleiviais (viso apklausoje dalyvavo 39 respondentai). Taip pat buvo analizuojami Technologijų olimpiadoje dalyvavusių moksleivių darbai, vertinant juos pagal Bendrosios technologijų programos kriterijus. Atliktos kūrybinės dirbtuvės ir projekto praktinės dalies funkcionalumo tyrimas su Vilniaus Jėzuitų gimnazija ir Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija. Jaunieji dizaineriai. Buvo atlikti du kokybiniai ir vienas kiekybinis tyrimas. Tobulinant projekto koncepciją ir vystant paslaugos prototipą, buvo dirbama su dizainerių focus grupėmis 30. Projektas pristatytas dizaino studentams ir dėstytojams VDA Elektroliux maisto laboratorijoje bei Dizaino šnekose baldų parodoje Litexpo parodų centre. Po pristatymų inicijuota diskucija, siekiant sužinoti dizainerių įžvalgas ir pozicijas, bei įtraukti į paslaugos kūrimo procesą. Projekto koncepcijos vystymui ir gilesnėms įžvalgoms buvo naudingi nestruktūrizuoti interviu su kitomis focus grupėmis: LEU dizaino dalyko dėstytoja Lina Ringeliene bei LEU technologijų katedros vedėja, Birute Žygaitiene, diskusijos su Vaidu Baciu, buvusiu švietimo viceministru bei VDA rektoriumi ir senato nariais Ibid. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: (edukologija ir kiti socialiniai mokslai): vadovėlis. 4-tasis leidimas, Šiauliai: Lucijus, 2007, p Focus grupė organizuotas mažos žmonių grupės nestruktūrizuotas pokalbis, diskusija iš anksto suderinta tema. -10

11 Darbo strukūtra ir praktinė reikšmė Darbą sudaro įvadas, 4 dalys, 31 skyrius ir išvados, naudotos literatūros, paveikslų ir priedų sąrašas, priedai (lentelės, anketos ir pan.). Darbo apimtis 76 puslapiai, juose 14 paveikslai. Bibliografijos aprašą sudaro 75 šaltinių. Darbo pabaigoje pateikta 6 priedų, papildančių tyrimo duomenis. Darbas atskleidžia, kad Lietuvoje technologijų pamokose mažai integruojamas dizainas, nors pasaulyje daug šalių atpažino jį kaip būtiną veiksnį edukacijoje siekiant geresnio vaikų vystymosi ir šalies ekonominės gerovės. Sprendžiant šią problemą buvo sukurtas projektas Dizaino receptai, kurio tikslas didinti dizaino edukaciją Lietuvos mokyklose. -11

12 Edukacijos sėkmė daugiau nebepriklauso nuo žinių reprodukavimo. Daug svarbiau ekstrapoliuoti - tai, ką mes jau žinome pritaikyti naujoms situacijoms. Edukacija šiandien - tai mąstymo būdai, kurie įtraukia kūrybinį ir kritinį požiūrį į problemų sprendimą ir sprendimų-priėmimą. Andreas Schleicher Programme for International Student Assessment 1. DIZAINO PROCESO TAIKYMO SVARBA TECHNOLOGIJŲ PAMOKOSE. PAGRINDINIAI TEORINIAI ASPEKTAI 1.1 Dizaino proceso kompleksiškumas Dizainas kaip visuma, jau nebėra tik apčiuopiamų objektų gamyba. Visas dizaino kompleksas susiduria su mąstymu apie procesus. Jau aišku, kad dizaineris neapsiriboja tik objekto formos sukūrimu. Jis savo kūrybiškumą ir žinias gali pritaikyti platesniame organizaciniame lygmenyje, kuriant ir valdant procesus. (Priedas nr.2). Didėja dėmesys vadybinėms teorijoms ir dizaino procesais paremtoms praktikomis, kurios yra svarbios organizuojant produkciją ir vartojimą. 31 Dizaino sąvoka ir supratimas nuolat keičiasi ir plečiasi. Dar 2005 m. Lietuvoje buvo išskiriamos šios dizaino rūšys: 1. Grafinis dizainas (reklama, vizualioji informacija, pakuotės ir kt.). 2. Pramoninis dizainas (pramonės gaminiai). 3. Interjero dizainas (baldų, interjero įranga). 4. Architektūrinis dizainas (urbanistika, smulkiosios architektūros objektai). 5. Drabužių dizainas (kostiumas). 6. Art dizainas (meninis dizainas). 7. Eko dizainas (sveikų, ekologiškų, lengvai perdirbamų gaminių projektavimas) Juozulynas D. Paslaugų dizaino galimybės. Nidos dizaino vadybos kūrybinių dirbtuvių atvejo analizė, Vilnius 2013, p Šiukščius G. Ekodizaino raida ir jo aktualumas Lietuvos sąlygomis: teorinis aspektas. Kūrybos erdvės, Nr. 8, Šiaulių universitetas,

13 Lucas Verweij, Berlyne gyvenantis dizaino publicistas, kuratorius ir iniciatorius, teigia, kad tokio suskirstymo nebeužtenka. Dizaino, kaip veiksmažodžio apibrėžimas itin išpopuliarėjo ir šiuo metu visos kūrybinės profesijos telkiasi po dizaino skėčiu. Viskas tapo dizainu ir dizainas yra visur. Šalia šios semantinės pergalės dizaino profesijos populiarumas yra dabar toks, kad ji absorbuoja ir asimiliuoja kitas profesijas. Jos taikymo sritis nebe apsiriboja interjero, grafiniu ar produkto dizainu. Dabar ji apima ir socialinį, bendravimo, maisto dizainą, o taip pat ir dizaino mąstymą ir paslaugų dizainą, kurių galutiniai produktai gali būti paslauga, mentalitetas ar veikimo būdas. Tai išplečia dizaino taikymo sritį, apimant procesą, platinimą, prekybą ir organizavimą. Niekas nelieka nepaliesta. Profesinėse diskusijose labiau akcentuojami panašumai nei skirtumai, nors neseniai dar negalėjome susitarti, kas yra dizainas ir kas ne. 33 Galbūt dizaino burbulas, kaip dizaino populiarumą įvardijo L.Verweij, iškilo dar ir dėl dizaino proceso unikalumo ir archajiškumo, kuris gali būti taikomas ne tik daiktų kūrimo procese, bet ir daugelyje kitų sričių. Prof. dr. Kenas Friedmanas, Swinburno technologijų universiteto Dizaino fakulteto Melburne dekanas, Norvegijos verslo mokyklos profesorius ir Fluxus menininkas teigia, kad dizainas kaip specialybė yra palyginti nauja, tačiau, dizaino procesas - sukurti naudingus ir patogius naudoti daiktus, egzistavo nuo žmonijos pradžios. Būtų sąžininga sakyti, kad dizainas prasidėjo du su puse milijono metų kai Homo habilis pagamino pirmuosius įrankius. Prieš keturis šimtus metų pradėtos gaminti ietys, prieš keturis tūkstančius metų, pereita prie specializuotų įrankių. Urbanistinė architektūra prasidėjo prieš dešimt tūkstančių metų Mesopotamijoje. Tuo pačiu atsirado interjero architektūra ir baldų dizainas. Tai buvo dar penki tūkstančiai metų prieš atsirandant grafiniam dizainui ir tipografijai Šumerijoje. Nuo tada viskas ėmė vystytis itin sparčiai, kuriama daugybė produktų ir paslaugų, kurie neišvengiamai yra sukurti pasitelkiant dizainą. Kognityviniai įgūdžiai, kurie buvo reikalingi pagaminti lazdą, reikalavo smegenų, sugebančių perprasti kompleksiškas vizualių ir laikinų konceptų serijas, naudoti atpažinimo ir atgaminimo funkcijas. Toks pat procesas vyksta ir šiuolaikinio žmogaus smegenyse, kai jis skaito ir rašo. Taigi galime sakyti, kad toks įrankių gamybos procesas skatino mus mąstyti ir padėjo mums tapti tuo, kas esame dabar Lucas Werweij, It s only matter of time before design bubble bursts [žiūrėta ] 34 Friedman Ken, Creating design knowledge: from research into practice, Norway, Norwegian School of Management,

14 1 pav. Dizaino procesas. Adaptuota autorės. Šaltinis: Chicago architecture foundation, design process. Dizaino proceso modelio taikymas ypatingai galėtų praversti ir šiuolaikinėje edukacijoje lavinant mąstymą. Dėl savo unikalios prigimties dizaino procesas apjungia tokias veiklas kaip problemos įvardijimas, informacijos paieška, idėjų generavimas, testinio modelio sukūrimas, idėjos pristatymas ir jos tobulinimas. Dizaino procese veikia teorinės informacijos taikymas praktiškai, kritiškas mąstymas ir analizavimas, turimos informacijos panaudojimas naujiems kūrybiniams sprendimas atrasti. Dizaino proceso modelio taikymas, tikėtina, būtų naudingesnis informacijos įsisavinimui nei dabar naudojami standartiniai mokymosi metodai paremti informacijos įsiminimo principu. -14

15 1.2 Dizainas kaip reikšmingas ekonominis sektorius, jo vaidmens samprata Dizainui yra charakteringi socialiniai - ekonominiai ir kultūriniai reiškiniai. Dizainas būdamas viena iš sudedamųjų kiekvieno objekto dalių, užima svarbią vietą ekonomikoje ir visuomenėje. Nuolatinis technologinis progresas ir globali ekonomika padarė ryškią įtaką šalių ekonomikai. Tai verčia šalis agresyviai konkuruoti tarpusavyje. Tam, kad galėtų varžytis tarpusavyje, jos turi žinoti, kaip kurti materialinę gerovę visuose industrijų sektoriuose. Šiame scenarijuje, dizainas yra galingas įrankis padedantis ekonomikai išlikti konkurencinga, ypatingai kai kompanijos siekia pridėtinės vertės sukūrimo bandydamos išsiskirti savo produktais ir paslaugomis iš rinkos pasiūlos. Danų vyriausybės 2007 m. dokumentuose DesignDenmark teigiama: Gero dizaino reikšmingumas verslo sektoriui nuolat auga dėl tarptautinės konkurencijos. Dizainas turi pajėgumų padaryti paslaugas ir produktus labiau patrauklius klientams ir vartotojams, taigi jie gali būti parduoti už aukščiausią kainą, nes bus labiau išskirtiniai nei varžovų, pasižymės daugybe naujų savybių, verčių ir charakteristikų. Šiuo metu pasaulyje nuolat auga supratimas, kad dizainas gali suteikti ženklią vertę įvairių rūšių organizacijoms. Per praėjusį dešimtmetį vis didėjantis skaičius knygų, straipsnių, pasisakymų ir internetinių tinklaraščių analizuoja kompanijas investuojančias į dizainą ir skaičius verslo mokyklų, siūlančių šio dalyko modulius ir kursus, taip pat nuolat auga. Iš dalies tai nulėmė tokių kompanijų kaip Apple sėkmė, kurios yra asocijuojamos su dizainu. Taip pat tai įtakojo ir besiplečiančios dizaino kompetencijos, kurios padaro jį gerai pritaikomu ir už tradicinio disciplinos akiračio, kuris sufokusuotas į produktus ir grafiką. Dizainas dabar yra dažnai naudojamas sukurti vartotojo patirtis ir veikti kaip pagrindinis inovacijų variklis. Yra daugybė faktorių, kurie patvirtina šią tendenciją. Ekonominis nuosmukis kompanijas privertė išsiskirti iš minios savo pasiūlymais, pvz. atkakli ir atspari Vokiečių ekonomika pasiūlė paradigmą, kaip kokybė ir inovatyvus mąstymas gali sukurti augimą net ir nuosmukio periodu. Skaitmeninė ekonomika sukūrė galimybes ir poreikį kompanijoms galvoti kūrybiškiau apie paslaugas. Išteklių išeikvojimas kuria spaudimą padaryti daugiau turint mažiau ir, apskritai kalbant, sukurti vertę iš to, ką mes darome, o ne iš to ką turime. Globalus atlyginimų harmonizavimas, taip pat žymiai išeikvos kompanijų galimybes konkuruoti dėl kainos. Šiame scenarijuje, dizainas vaidina lemiamą rolę, nes jis padeda identifikuoti, kreipiasi į vartotojo poreikius ir yra įgalus padėti pažangioms ir radikalioms inovacijoms. -15

16 Pagrindas įrodymams, kad dizainas yra inovacijų ir augimo motoras, yra gerai žinomas, kaip ir kūrybingumo svarba versle. Įvairūs autoriai ir Dizaino tarybos tyrimai parodė, kad vidutiniškai 1 į dizainą investuotas svaras, įgauna virš 4 svarų grynojo pelno ir virš 20 svarų apyvartinių lėšų tai pat virš 5 svarų iš eksporto. Dizaino įtaka gali būti ir ne tik akivaizdžiai išreikšta finansine forma, tačiau ir kaip pagerėjęs prekės ženklo atpažįstamumas, strateginis mąstymas, moralė ir produktyvumas. Praktikoje svarbu kaip dizainas yra naudojamas ir ypatingai svarbu, kokiu laipsniu jis yra įsitvirtinęs firmos kultūroje. Dizaino kopėčios 35, sukurtos Danų dizaino centro žymi skirtingus dizaino panaudojimo lygius kompanijose. 3 ir 4 laipteliuose, dizainas jau yra naudojamas ne kaip priedas, bet kaip struktūrizuojantis veiksnys ir kompanijos strategija. Tyrimai rodo, kad organizacijos daugiausia naudos gauna tuomet, kai dizainas yra naudojamas šiuose lygiuose. Danų kompanijos įtraukiančios visapusišką ir sistematišką požiūrį į dizainą pamatė aiškų ir esminį skirtumą. 36 Bet kuriuo atveju, dizaino privalumai dar nėra pilnai atpažįstami Lietuviško verslo, ypač kalbant apie mažas ir vidutinio dydžio įmones, kurios lieka skeptiškos investicijų į dizainą atsiperkamumo atžvilgiu. Taip pat gerai žinoma, kad jiems trūksta išteklių (tiek žmogiškųjų, tiek finansinių) investuoti į kūrybines ir tyrimų sritis. Investicijos į dizainą gali pasirodyti kaip papildomos išlaidos, kurių galima būtų išvengti pasitelkiant savus sugebėjimus. Rezultatas - prasta produktų/ paslaugų kokybė ir galiausiai užsibaigianti verslo žlugimu. Tipiškai taip nutinka 9 iš 10 verslų šalyje, tai tiesiogiai atsiliepia šalies ekonominei sveikatai. 37 Investicijų į dizainą trūkumo supratimas yra itin svarbus tam, kad būtų vystomos dizaino paramos ir viešinimo programos. Smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių silpnumas, supratimo apie dizaino privalumus trūkumas, konkurencingo verslo svarba nacionalinei/regioninei ekonomikai; ir potencialūs dizaino siūlomi privalumai patvirtina poreikį skatinti įmones investuoti į dizainą. Didesnė koncentracija produktų ir paslaugų vystymui padėtų verslo įmonėms tapti konkurencingesnėmis, sustiprinti industriją ir tuo pačiu ekonomiką. Dėl tos pačios priežasties, kai kurios šalys siekia investuoti į paramos programas, kurios padėtų mažo ir vidutinio kapitalo įmonėms Žr. lentelę priede Nr. 6 Design council, Leading business by design Warwick 2014, p Bruce M., Cooper R., Vazquez J. Effective design management for small businesses Brazil ir ISM Naujienos ( ism_issukis_tradicinems_studijoms_studentams_ikurti_biurai_/85628 [žiūrėta ] -16

17 atrasti dizaino galimybes savo verslo konkurencingumui skatinti. Komercinė tokių įmonių sėkmė labai pagerintų šalies ekonominę padėtį. Tyrimas 38 identifikavo dizaino strategijas 44 pasaulio šalyse, įskaitant ir dizaino populiarinimo programas, paramą vietinėms kompanijoms, dizaino edukaciją ir valstybinius įstatymus liečiančius dizainą. 2 pav. Dizaino skatinimas, parama ir politika šalyse. Šaltinis: G. Roulik, G. Cawood, dr. P. Larsen, prof. A. Lewis A comparative analysis of strategies for design in Findland and Brazil, 2008 Dizaino paramos programos yra tarsi schemos įsteigtos padėti verslui naudotis dizainu, tam, kad tobulintų savo įmones. 39 Tokios programos sukuria ryšius tarp dizaino ir industrijos. 40 Dizaino populiarinimo iniciatyvos pretenduoja į platesnės publikos dėmesį, į kurią įeina verslas, paprastai su tikslu pakelti supratimą apie privalumus, kuriuos gali pasiūlyti dizainas daugybe skirtingų būdų (pvz. parodos, apdovanojimai, seminarai, publikacijos). Dizaino edukacija įtraukia formalią edukacijos sistemą (pvz. pagrindinius laipsnius suteikiančios studijos) ir tolimesnę edukaciją (pvz. profesionalus 38 G. Roulik, G. Cawood, dr. P. Larsen, prof. A. Lewis A comparative analysis of strategies for design in Findland and Brazil, Raulik, G. (2004) Models of Design Intervention. In: FutureGround - Design Research Society International Conference, Nov 2004 Melbourne (pp ). Monash University, Australia. 40 Dahlin, T & Svengren, L. (1996). Strategic Issues for a Design Support Organization: The Swedish Industrial Design Foundation. Design Management Journal, 7(3), Boston, USA. -17

18 pasirengimas). Efektyvi integracija abiejų - viešinimo ir paramos schemų yra priklausoma nuo kokybiškos dizaino edukacijos sistemos. Šalis ar regionas turi formuoti gerus dizaino profesionalus tam, kad atitiktų poreikį, kuris kiltų iš viešinimo ir paramos schemų. 3 pav. Dizaino sistema. Adaptuota autorės. Šaltinis: G. Roulik, G. Cawood, dr. P. Larsen, prof. A. Lewis A comparative analysis of strategies for design in Findland and Brazil, Šiuolaikinės mokyklos raidos teorijos ir iššūkiai Nuo pramoninės revoliucijos dienų iki šiandienos laikų, pasaulyje įvyko daug pokyčių. Miestai pradėjo sparčiai augti, žmonės ėmė keliauti lėktuvais, įvyko daug atradimų mokslo ir technologijų srityse. Naujų mokslo šakų atsiradimas, tokių kaip elektronika, IT, genetikos inžinerija įtakojo daugumos darbo vietų kompiuterizaciją ir pramonės automatizaciją. Dabartinis pasaulis mažai įsivaizduojamas be interneto, elektros energijos ir kitų įprastų mūsų buičiai daiktų, tokių kaip telefonas, kompiuteris, automobilis. Edukacinė sistema ir vaizdas klasėse per tą nemažą laiko tarpą mažai pasikeitė. Taip pat sustatyti stalai su kėdžių eilėmis, moksleiviai žiūri vieni kitiems per nugaras. Klasės priekyje yra lenta, šalia stovi mokytoja ir bando sudominti vaikus dėstomu dalyku. Galima aiškiai pamatyti, kad mokykloms reikalingi pokyčiai. -18

19 Seminaro Ugdyk kitaip 41 metu dauguma Lietuvos mokytojų teigė, kad šiuolaikinius vaikus labai sunku sudominti, jie yra hiperaktyvūs. Pusė pamokos laiko skiriama vaikų raminimui. Prieš dešimt metų, klasėje buvo 2-3 hiperaktyvūs vaikai, kurie sukeldavo šurmulį. Tomet klasėje išlaikyti dėmesį mokytojams buvo lengviau. Šiais metais hiperaktyvių vaikų galima suskaičiuoti pusę klasės ir šią tendenciją galime pastebėti ne tik vienoje mokykloje, bet ir visame pasaulyje. Galima susidaryti klaidingą įspūdį, kad evoliucija vyksta atvirkštine linkme, bet taip tikrai nėra. Pasak Sero Keno Robinsono šitie procesai vyksta visame pasaulyje, tam yra daug priežasčių. Pagrindinė priežastis yra ta, kad dabartiniai vaikai, niekada anksčiau nebuvo taip stipriai veikiami informacinių dirgiklių kaip dabar. Reklamos, televizijos, interneto, kompiuterinių žaidimų ir išmaniųjų telefonų įtaka yra tokia milžiniška, jog atėjus į pamokas mokytojams vaikus labai sunku sudominti. 42 Ši neteisingai suprasta situacija sukėlė nemažų problemų, buvo manoma, kad tai yra liga,,,aktyvumo ir dėmesio sutrikimas dažnai vadinamas anglišku trumpiniu ADHD (attention deficit/hyperactivity disorder). Mainzerio specialioji pedagogė Claudia Roggensack savo knygoje ADHD mitas rašo, kad ši liga yra dirbtinai kuriama. Dėl to nesusipratimo nemažai vaikų buvo priversti gerti raminamuosius vaistus. Vokietijos gydytojų biuletenio duomenimis, DSHS gydyti skirto psichotropinio vaisto Metilfenidato, geriau žinomo kaip ritalino, vartojimas metų laikotarpiu išaugo nuo 34 iki 639 kg Seminaras organizuotas ENGL, TTVAM, TVM ir Taikomųjų mokslų licėjaus, temomis: Būdai, kaip suprasti ir mokyti šiuolaikinę kartą Motyvacijos ir dėmesio sutelktumo skatinimas per pamokas Klasės dinamika: grupės formavimas ir darbas su ja Žaidimai ir žaidimo elementų taikymas mokant klasėje Diskusija kaip būdas įtraukti į mokymosi procesą Kūrybinio mąstymo ugdymas Kolektyvinė lyderystė Seminarą vedė pranešėjai iš užsienio ir Lietuvos, dalyvavusiems mokytojams buvo suteikti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai. 42 Robinson K., Changing education paradigms [žiūrėta ] 43 Technologijos.lt Vaikų hiperaktyvumas išgalvota liga? straipsnis/vaiku-hiperaktyvumas--isgalvota-liga??name=straipsnis-5967&l=2 [žiūrėta ] -19

20 Kaip teigia edukacinių mokslų daktarė Austėja Lansbergienė šiuolaikiniams vaikams seni mokymo metodai nėra veiksmingi. Reikia kitokio priėjimo prie vaiko ir tikrai ne per raminančius vaistus. 44 Visuomenininkas Seras Kenas Robinsonas palygino mokyklos sistemą su fabriku. Mokykloje skirtingos klasės yra kaip cechai, skirtos skirtingoms žinioms pateikti. Cikliškai skambantys skambučiai. Vaikai mokomi partijomis, kurios rūšiuojamos pagal metus. Viskas standartizuota taip, kad privaloma per kuo trumpesnį laiką perskaityti visą kursą neatsižvelgiant į moksleivio poreikius. 45 Akivaizdu, kad vieniems vaikams geriau sekasi humanitariniai, kitiems realiniai mokslai, vieniems vaikams geriau sekasi dirbti grupėse, kitiems pavieniui, o be to vaikai turi dar ir kitų poreikių nuo kurių gali keistis jų pažangumo rodikliai. Dauguma visų paminėtų rodiklių parodo, kad švietimo sistema išgyvena didelę kirizę ir sunku pasakyti kaip ir ko reikia mokyti vaikus, nes sunku nuspėti ko ekonomikai reikės, kai jie pabaigs mokyklą. Ši problema buvo pradėta spręsti susibūrus pasaulinei organizacijai ENGL (European Network For Global Learning). Ši organizacija daug dirbo analizuodama vaiko raidos psichologiją ir sukūrė,,integralaus ugdymo metodą, kuris išnaudoja vaiko prigimtinius charakterio bruožus ir padeda jam atrasti užslėptus talentus ir tobulėti kaip asmenybei. Šis metodas jau yra taikomas praktikoje ir rezultatai pranoko lūkesčius. Aišku tampa viena - mokykla turi atsižvelgti į besikeičiančią aplinką ir būti lankstesnė, atvirai priimti naujoves ir taikyti naujas mokymo programas, kurios būtų pagrįstos ne mechanišku žinių kaupimu, o kūrybišku jų taikymu pasitelkiant naujas technologijas. Dizainas, kita vertus kaip disciplina suteikia vaikams galimybę apjungti įvairių sričių žinias ir jas kūrybiškai taikyti praktikoje, taigi būtent dizaino vaidmens stiprinimas, galėtų tapti atsakymu, į klausimą kaip sudominti vaikus ir ugdyti jų kūrybiškumą. 1.4 Dizaino taikymas Lietuvos mokyklose Lietuvos mokyklose dizainas yra įtraukiamas į dailės ir technologijų pamokas. Grafinis dizainas nuo 2012 m. integruojamas kaip pasirenkamas modulis nuo 10 klasės. Dailės pamokose ugdymo 44 Lansbergienė A., Koks turėtų būti XXI amžiaus ugdymas ir kodėl kontekstinis ugdymas yra gyvybiškai būtinas ( [žiūrėta ] 45 Ibid. -20

21 gairėse dizainas minimas prie dalyko struktūros: Dailės dalykas pagrindinėje mokykloje apima vizualinių menų, architektūros, dizaino, tautodailės ir taikomosios dailės pažinimą. 46 Taip pat dizainas yra minimas, kaip dailę siejantis su technologijomis: Dailė ir technologijos. Įvairių medžiagų savybių pažinimas, informacijos rinkimas ir projektavimas, tekstilės raštų kūrimas, kostiumo stiliai, drabužių modeliavimas, tautinis kostiumas, maketų kūrimas, daiktų formų ir konstrukcijų pažinimas, šiuolaikinio dizaino ištakos, reikšmė ir uždaviniai klasės dailės pamokos turinio programoje dizainas yra minimas kaip: Turinio minimumas. Pakanka, kad mokiniai bendrais bruožais nusakytų menines pramoninio ir grafinio dizaino ypatybes, apibūdintų pagrindinius šiuolaikinių menų panašumus ir skirtumus. Dailės reiškinių pažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje: Aptariama praeities stilių, šiuolaikinės architektūros, dizaino, populiariosios kultūros įtaka artimiausioje aplinkoje. Nors dailės dalyko struktūroje ir minima, kad pagrindinėje mokykloje dailės pamoka apima dizaino pažinimą, tačiau nėra konkrečiai suformuota kaip ir kokiais aspektais mokiniai turėtų būti supažindinami su dizainu. Susidaro įspūdis, kad dizaino dalykas pamokose turėtų būti apžvelgiamas tik teoriškai. Visgi, dauguma dailės pamokoje taikomų kompozicinių principų ir užduočių yra neatsiejami ir nuo dizaino dalykų, ypač daug apžvelgiamų programoje temų aktualios ne tik dailei, bet ir grafiniam dizainui, taigi, galima daryti prielaidą, kad nors programoje ir trūksta ryškesnio dizaino dalyko išskyrimo, visgi per dailės pamokas mokiniai susipažįsta su dizaino komponavimo ir estetikos principais bei dizaino teorija. Dailės pamokos specifika leidžia gilintis į grafinio dizaino ir dizaino teorijos ir istorijos pažinimą, tačiau taip pat labai svarbu, kad mokiniai turėtų galimybę susipažinti ir su produkto dizaino kūrimo principais. Technologijų pamokoje produkto dizainas nėra išskirtas kaip atskira pamoka ar pasirenkamas modulis, bet pagal Bendrąją technologijų programą integruojamas į technologijų pamokas. 46 Švietimo ir mokslo ministerija, Meninio ugdymo gairės, [žiūrėta ] -21

22 Technologijų pamoka yra skirstoma į 6 pagrindines kryptis: 1. Tekstilė ir apranga 2. Taikomasis menas, amatai ir dizainas 3. Turizmas ir mityba 4. Statyba ir medžio apdirbimas 5. Verslas, vadyba, mažmeninė prekyba 6. Mechanika, mechaninins remontas 47 Vidurinio ugdymo technologijų programos nuostatuose, dizainas yra išskiriamas tik kaip integruotas į vieną iš šešių krypčių, kai tuo tarpu, nė vienos iš sričių negalima įsivaizduoti visiškai atsietos nuo dizaino. (Dizainas) turėtų turėti vienodą vertę industrijai ir valstybei kaip ir matematikos ar literatūros laipsnis. 48 Analizuojant Technologijų bendrąją programą, pirmame skyriuje, kuriame apžvelgiama programa yra sakinys: Dėl sparčios tiek pačios visuomenės, tiek mokslo ir technologijų pasiekimų raidos antroji technologinio ugdymo kryptis išskiriama kaip XXI amžiaus nauja mokymo paradigma: ugdomi gebėjimai išskirti, nustatyti visuomenės poreikius, generuoti, optimizuoti idėjas ir jas įgyvendinti, taigi galima sakyti, kad dizainą ir technologijas sieja bendras tikslas kurti ir gaminti. Pasirinkę pagrindinę kryptį mokiniai renkasi toks krypties modulius. Kryptis, į kurios dalį įeina dizainas yra vadinama modulius: Tradiciniai amatai: Medžio dirbiniai Juvelyrika Rankdarbiai Taikomasis menas: Keramika Dailioji tekstilė Interjero detalės Taikomasis menas, amatai ir dizainas. Toliau ši kryptis skaidoma į 47 ŠMM Bendroji technologijų programa [žiūrėta ] 48 Design Commission, Restarting Britain design education and growth, op.cit., p

23 Dizainas: Daiktų ir jų aplinkos dizainas Elektroninių gaminių dizainas Ateities dizainas 49 Nors programoje ir teigiama, kad technologijas ir dizainą sieja bendras tikslas susidaro įspūdis, kad dizainas pasireiškia tik daiktų ir jų aplinkos, elektroninių gaminių kūrime. Juolab, kad toliau programoje niekur nekalbama apie dizaino principų taikymo svarbą visuose kuriamuose objektuose. Prie dizaino skilties pateikto modulio pateikta sąvoka ateities dizainas reikalauja tikslesnio paaiškinimo, kaip ir kitose temose, nėra aiškiai nurodyta ar nėra pateikiami galimų užduočių ar temų pavyzdžiai. Peržvelgus mokyklines programas gali susidaryti įspūdis, kad dizainas mokyklose dar nėra atpažįstamas kaip svarbus visuomenei veiksnys. Technologijų mokytojas-metodininkas, technologijų vadovėlio IX-XII klasėms bedraautorius, Donatas Kriukas, prezentacijoje tema: Dizaino modulio mokymas technologinio ugdymo kontekste atskleidžia, kodėl dizainas mokyklose dar nėra plačiai taikomas. Jis išskiria šias problemas: 1.Gaminių dizaino programa atsiranda tik nuo IX klasės ir nėra detalizuojama. 2.Nesusiformavusi dizaino mokymo tradicija. 3. Stereotipiškai dizainas priskiriamas meniniam ugdymui. 4.Dizaino mokymas yra naujovė švietimo bendruomenei. Šios problemos galėjo susiformuoti dėl to, kad iki 2004 m. nebuvo leidžiami vadovėliai technologijų pamokoms, mokytojai galėjo vadovautis nebent 1997 m. J.K. Galkausko vadovėliais Medžio darbai 5-9 klasei, Metalo darbai 5-10 klasei, Medžio technologijos klasei ir Metalo technologijos klasei, kuriuose dizainas, ar tuo laikotarpiu, meninins konstravimas, nėra išskiriamas. Vadovėlyje Medžio darbai 5-9 klasei yra tik vienas pusės puslapio skyrius pavadinimu: meninė dirinių apdaila, kur teigiama: Meninė dirbinio apdaila turi tautodailės bruožų, būdingų vietovei, kurioje gyvena ir dirba meistras. Pagrindinės meninės dirbinių apdailos rūšys yra šios: 49 ŠMM Bendroji technologijų programa ( žiūrėta

24 medienos deginimas, paviršiaus įspaudimas kieto metalo štampais, kalinėjimas, drožinėjimas, pjaustinėjimas, medžio mozaika. Tikėtina, kad dauguma mokytojų ilgus metus dirbę, pagal tokį tradicinių amatų taikymo modelį iki šiol pamokose naudoja tautodailinę dekoravimo funkciją ir mažai įtraukia šiuolaikinio dizaino užduočių. Svarbu, kad mokytojai pripažintų dizaino teikiamą naudą ir tinkamumą naudoti per technologijų pamokas. Mokytojas D. Kriukas atskleidžia itin glaudų technologijų pamokos ir dizaino ryšį ir sąveikas su kitomis sritimis pav. Kriukas D. Dizaino ir technologijų sąveika su kitomis sritimis, 2014 Šis dizaino sąveikos su menu, technika ir mokslu modelis atsisipindi ir britų dizaino tarybos rekomendacijose valstybei dėl dizaino edukacijos stiprinimo šalyje. Taryba nurodo, kad dizaino dalykas mokyklose galėtų būti įtraukiamas ne tik į dailės ir technologijų pamokas, bet ir galėtų atsirasti, kaip naujas tarpdisciplininis dalykas - dizainas ir technologijos. Tai būtų pamoka, kuri peržengtų ribas tarp disciplinų, sintetintų ir kurtų mokymąsi naujose šakose. Tam, kad edukacija atitiktų XXI a. kontekstą, ją reikia keisti į tarpdiscipliniu požiūriu paremtą sistemą. Iš sistemos, kuri operuoja tik su diskretiškai specialybiniais objektais, turi judėti link 50 Kriukas D., Dizaino modulio mokymas technologinio ugdymo kontekste [žiūrėta ] -24

25 integruotos sistemos, kuri skatina mokytis adaptacijos, nes šiuolaikiniame pasaulyje įgūdžiai turi nuolat keistis. 51 Mokyklos galėtų naudoti prigimtinį dizaino tarpdiscipliniškumą tam, kad panaikintų barjerus tarp skirtingų dalykų. Tai padėtų nustatyti dizaino iššūkius, kurie sudomintų moksleivius už jų įprastinių dalykų ribų ir įtrauktų į kūrybingą problemų sprendimą. Akivaizdu, kad ambicingos programos neužtenka, reikia sistemos, kuri mokytojams padėtų mokymo procesą padaryti efektyvesniu, šiuolaikiškesniu ir Bendrąją technologijų mokymo programą labiau pritaikoma. 51 Design Commission, Restarting Britain design education and growth, op.cit., p. 9-25

26 II. Dizaino edukacijos taikymo galimybės skirtingose šalyse ir srityse: atvejų analizė Politika, ypatingai susijusi su dizaino edukacija skiriasi tarp šalių ir atspindi kultūrinius skirtumus, normas ir bendrą su edukacija susijusią strategiją. Taip pat iš jų dizaino taikymo politikos galime suprasti šalies industrinės politikos kryptį, lūkesčius ir planus ateičiai. 2.1 Problemos su kuriomis susiduria Jungtinė Karalystė dizaino edukacijoje Jungtinė Karalystė tradiciškai yra pionierė dizaino politikoje. Ji yra viena iš pirmųjų šalių įvedusių dizainą skatinančias programas - nors šalyje ir nėra sukurtos nacionalinės dizaino strategijos. Jungtinėje Karalystėje kaip ir Lietuvoje dizainas mokomas dviem kryptimis per dailę ir per technologijų pamokas. Dailės ir dizaino pamokos daugiau skirtos susipažinimui su daile ir grafiniu dizainu, kai tuo tarpu technologijų ir dizaino pamoka artimesnė industriniam dizainui. Didžiojoje Britanijoje dizainas į technologijų ir dailės pamokas pradėtas integruoti dar 1988 m. ir buvo skirtas įkvėpti jaunus žmones rinktis manufaktūrines ir su technikos pažanga susijusias specialybes. Dizainas turėjo pasitarnauti kaip daugiadisciplinis dalykas, kuris leistų vaikams atsinešus žinias iš kitų mokslų, sujungti jas dizaino procese. Tokia sistema turėjo didinti pilietiškumą, stiprinti analitinį mąstymą, norą pagerinti tai, kas turima ir išugdyti piliečius, kurie būtų naudingais ekonomikai pagalbininkais. Tačiau ir jie susiduria su neefektyvumu. Kaip pagrindinės priežastys nurodomos šios: neteisinga valstybės politika dizaino atžvilgiu, nėra vieningos dizaino strategijos, dizaino mokymas mokyklose itin priklauso nuo mokytojų, o pati mokyklos sistema žlugdo vaikų kūrybiškumą ir nestandartinį mąstymą, taip pat nurodoma, kad dizainas dėstomas ne praktikuojančių dizainerių, o tik edukologų, kurie su dizainu susipažinę daugiausia iš teorinės pusės Sėkminga dizaino integracija Suomijos edukacinėje sistemoje Suomija garsėja kaip viena iš stipriausių šalių su puikia edukacine sistema. Ji nuosekliai gerai pasirodo OECD PISA 53 testuose, kuriuose užėmė aukščiausias pozicijas 2006 m. ir buvo viena iš trijų 52 Design Commission Restarting Britains education and growth Programa skirta tarptautiniam moksleivių įvertinimui (International Student Assessment) yra trimetė tarptautinė patikra, kurios tikslas įvertinti edukacines sistemas pasauliniu mąstu testuojant 15-mečių moksleivių įgūdžius ir žinias. Šiuo metu, studentai iš daugiau nei 70 šalių jau dalyvauja tyrime. -26

27 geriausių pagal pasiekimus matemtikos ir gamtos mokslų srityje 2009 m. 54 Ši sėkmė dažniausiai siejama su labai aukštos kvalifikacijos mokytojais (kas yra susiję su didele autonomija duota mokykloms ir mokytojams), požiūriu, kad edukacija turi pasižymėti aukštu kultūriniu lygiu ir didele materialine valstybės parama edukacijai. 55 Suomių sistema taip pat demonstruoja svarbų pastebėjimą apie tai, kaip pasiekimai raštingume ir sugebėjimuose skaičiuoti dažnai pasireiškia kartu su kūrybingu požiūriu į mokymą. Raštingumas ir sugebėjimai skaičiavimuose yra sužadinami tuomet, kai vaikas yra susidomėjęs savo paties edukacija. Ir šiam susidomėjimui įvykti yra didesnė tikimybė tuomet, kai paliekama vietos individualybės sklaidai. Jei sistema šiuo metu užgožia vaiko individualybę, galime galvoti apie sistemą, kuri vertintų tiek mokinio, tiek mokytojo autonomiją ir padėtų kūrybingai vaiko individualybei augti. Suomija, kaip ir kitos šiaurės šalys, turi daug stipresnę amatų istoriją negu Jungtinė Karalystė ar Lietuva, dėl to ir dizaino svarba čia yra geriau suprantama. Nepaisant to Dizainas 2005 planas rodo, kad net ir Suomiai stengiasi gerinti dizaino edukaciją ir tiek Švietimo ministerija tiek ir Ūkio ministerija rodo interesus pagerinti dizaino mokymą vidurinėse mokyklose, aukštosiose mokyklose, technikumuose ir verslo mokyklose. 56 Suomijoje taip pat itin didelis dėmesys yra skiriamas būsimų technologijų mokytojų paruošimui. Studentai negali gauti mokytojo darbo, jei neturi magisro laipsnio, taigi dauguma bakalaurų renkasi magistrantūros studijas. Studijuodami magistrantūroje studentai vysto technologinius sugebėjimus per daugybę skirtingų projektų. Galutiniams studentų projektams ir magistro tezėms skiriama 15 kreditų, t.y. didžiausias projektas ir susidaro iš rašytinės ataskaitos ir produkto sukūrimo. Kolehmainen (1997) teigia, kad studento pasiruošimas dėstyti susideda iš (a) produkto vystymo, kuris įrodo naujai įgytą technologinį suvokimą, (b) įgytų žinių pritaikymo mokant, kuris atspindi studentų, kaip būsimų mokytojų profesinį augimą ir (c) studento praktinės veiklos kritinį vertinimą ir vystymą kaip pagrindą plėtoti naujas veiksmo ir mąstymo strategijas. 54 Finland ministry of education and culture lang=fi&extra_locale=en [žiūrėta ] 55 Strong Performers and Successful Reformers in Education Maintaining a strongly supportive school system in which teachers and students share responsibility for results [žiūrėta ] 56 Government Decision-In-Principle On Design Policy [žiūrėta ] -27

28 Pats projektas turi būti kuriamas komandomis ir turi būti inovatyvus, unikalus, sufokusuotas į problemos sprendimą susijusį su studento gyvenimu arba vietinės industrijos ar bendruomenės poreikiais. Sekant kūrybinį problemos sprendimo procesą, progresas turi atspindėti pradžią su problemos apibrėžimu, idėjų generavimu, geriausios idėjos išskyrimu ir užsibaigti prototipo padarymu bei testavimu. Šiame procese studento mokymasis gali būti charakterizuojamas kaip save ugdantis, kolaboratyvus, eksperimentinis ir kartu abstraktus bei praktinis. Kolehmainen (1990) atrado, kad konvergentinis mokymosi stilius yra tipinis studentams, kurie ruošiasi dėstyti edukacinę programą. Kolehmainen (1997) teigia, kad konvergentinio mokymosi stiliaus stiprybės yra asocijuojamos su sprendimo priėmimo įgūdžiais ir sugebėjimu pritaikyti idėjas praktiškai. Pagrindinis technologijų mokytojų programos tikslas - vystyti tokius studentų sugebėjimus, kad jie galėtų patys spręsti technologines problemas autentiškose ir netikėtose situacijose. Taigi studentai vysto technologinį supratimą, metakognityvinius įgūdžius ir bendras strategijas tvarkytis su technologijomis per problema pagrįstus projektus. Suomių technologijų edukacija pabrėžia dizaino ir rankų darbo objektų svarbą, nes jie formuoja integralią ir holistinę mokymosi aplinką, kuri yra lanksti ir prisitaiko prie moksleivio pasiruošimo lygio ir mokymosi stiliaus. Be to, suomių mokyklose net ir darželiuose yra paruoštos puikios darbo vietos, baldai, įrankiai ir kita įranga technologijų mokymui tęsiant ilgą dizaino taikymo ir rankų darbo tradiciją. Žinoma reikia daugiau tyrimų norint ištirti kaip technologijų edukacija veikia moksleivių suvokimą ir didina teorinių žinių efektyvumą, pavyzdžiui, kaip konceptualus ir procedūrinis mąstymo procesai yra sužadinami per dizainą ir rankų darbo veiklą. Be efektyvaus vadovavimo studentų dizaino ir gamybos užsiėmimams mokyklose vyks konceptualiame ir intelektualiame vakuume. Šiuo metu situacija yra kontraversiška - technologijų edukacijoje pažintinis turinys turėtų būti padidintas, tačiau tuo pat metu mokiniai reikalauja daugiau ir daugiau praktinio darbo reikalaujančių užsiėmimų Edukacinės-kūrybinės iniciatyvos Jungtinių Amerikos Valstijų mokyklose Jungtinėse Amerikos Valstijose yra daug įdomių edukacinių iniciatyvų skirtų pradinio ir vidurinio lavinimo mokykloms. Šios iniciatyvos išbando naujas struktūras ir mokymo modelius (dažniausiai tarpdisciplininius) - integruojančius dizainą ir menus į mokymo sistemą. 57 The journal of technology studies [žiūrėta ] -28

29 Menų ir humanitarinių mokslų komiteto prezidentas išleido pranešimą su tyrimo rezultatais, kuriuose kalbama apie menų edukacijos privalumus. Nors tirtas dalykas yra platesnis nei tik dizainas, tačiau galima įžvelgti daug paralelių tarp naudos, kurią suteikia didesnis, taiklesnis menų integravimas į edukacinę sistemą. Tarp minėtinų dalykų yra: didesnis mokinių susidomėjimas ir motyvacija (tai Jungtinėse Amerikos Valstijose itin aktualu, nes šalies mastu vidurinės nebaigiančiųjų skaičius kasmet yra 25%), pagerėjęs raštingumas, sugebėjimas skaičiuoti, sugebėjimas persiorentuoti tarp skirtingų mokymosi sričių bei pagerėję socialiniai įgūdžiai (kolaboracija, komandinis darbas, tolerancija, pasitikėjimas) A+ Mokyklų projektas A+ Mokykla projektas - tai visą mokyklos sistemą reformuojantis modelis, pristatytas Šiaurės Karolinai 1995 m. Programa buvo pristatyta 25 mokykloms ir vėliau išsiplėtė iki 45 mokyklų. Šis modelis žvelgia į menus kaip į pagrindą bet kokiam mokymui ir mokymuisi ir siekia sukurti tinklą tarp mokinių, mokytojų, tėvų, administratorių ir visų kitų, kurie padėtų mokyklą paversti mielesne vieta kiekvienam. Pagrindinis šio projekto principas - pozityviai pakeisti kelis aspektus iš kasdienės mokyklos rutinos ir taip po truputį reformuoti visą mokyklą. Pagrindinis akcentas čia buvo skirtas menų inkorporacijai į visus dalykus ir mokiniai buvo supažindinti su vis nauja meno sritimi kiekvieną dieną ir su nauja meno šaka, bent kartą per savaitę. Vaikai buvo mokomi tarpdisciplininiu būdu ir įtraukiant menus į kiekvieną mokymosi aspektą. Vertintojai pripažino šį menais grįstą mokymosi projektą kaip itin įtakingą vaikų intelektiniam, socialiniam ir emocniam vystymuisi Projektas H Projektas H sukūrė maža grupelė dizainerių, kūrėjų ir mokytojų, kurie įtvirtino aukštųjų mokyklų programą Bertie vietovėje, Šiaurės Karolinoje. Programa skirta dirbti su mokiniais iki 12 metų vienoje bendruomenėje per mokslo metus. Mokiniai yra prašomi sugalvoti projektą savo bendruomenėje per etnografines paieškas ir tada praleisti po tris valandas per dieną dizaino studijoje (kuri yra mokykloje) 58 President s Committee on the Arts and the Humanities, Reinvesting in Arts Education, A+ schools Research and Reports [žiūrėta ] -29

30 tam, kad kurtų idėjas, vizualizuotų, kurtų prototipus ir pan. Projektas tuomet yra sukuriamas mokinių per vasaros laikotarpį, kuriam juos nusamdo Projektas H Dizaino tarpdiscipliniškumas šalyse Dizaino edukacija XXI amžiuje vis labiau stiprėja, ne kaip atskira šaka, o kaip tarpdisciplininis dalykas. Lietuvoje atsiranda įvairios iniciatyvos, kaip Atverk 61, Didėja 62, Inovatorių bazės 63 įkūrimas ir pan., taip pat Lietuvoje yra kelios mokyklos, kurios stengiasi integruoti ir susieti įvairius bendruosius mokslo dalykus su menais, aktyviausiai tuo užsiima Valdorfo mokyklų tinklas. Suomiai, dizaino tarpdiscipliniškumo atžvilgiu, yra pažengę šioje srityje toliau ir įtvirtino pirmą visiškai tarpdisciplinį universitetą - Aalto universitetą Helsinkyje. Ši nauja institucija yra susijungusių Helsinkio ekonomikos mokyklos, Helsinkio technologijų universiteto, menų universiteto ir Helsinkio dizaino universitetų rezultatas. Suomiai jau turėjo patirties, kaip pasinaudojant dizainu ištraukti šalį iš ekonominio sąstingio 1990 metais ir institucijai suteikė žymausio suomių 20 amžiaus dizainerių Alvar Aalto vardą. Kaip teigiama Britų komisijos dokumente, Aalto Universitetas labiausiai koncentruojasi į tyrimus ir globalines problemas. Planuojama kurti naują aplinką tyrimams su platesnėmis tyrimų programomis ir dalykais, kurie reikalauja tarpdisciplininio požiūrio. Suomijoje universitetų finansavimas priklauso nuo valstybės, tačiau Aalto universitetui statyti buvo panaudoti tiek ir viešųjų, tiek ir privačių investuotojų pinigai. Singapūro politika universitetams yra: judėti link holistinio, daugiadisciplinio dizaino edukavimo ir tuo pačiu diegti dizainą į kitų disciplinų mokyklas. mokymą, kaip pvz. verslo ir inžinerijos 60 Pilloton E., Teaching design for change [žiūrėta ] ir Project H [žiūrėta ] 61 Atverk - Mokseivių ir studentų verslumo neformalaus ugdymo projektas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kartu Lietuvos ir užsienio partneriais, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, organizuoja organizuoja inovacijas, taikomuosius tyrimus ir techninę kūrybą skatinančius renginius, atverk.html [žiūrėta ] 62 Didėja - iniciatyva skirta stiprinti jaunųjų kūrėjų ir verslininkų dialogą, kuris skatintų originalių ir inovatyvių dizaino sprendimų atsiradimą. [žiūrėta ] 63 ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto,inovatorių bazė eksperimentinių verslumo ir inovacijų veiklų erdvė, atvira visiems Lietuvos studentams. Vienas iš Verslo inovacijų instituto tikslų populiarinti inovacijų kūrimo praktiką Lietuvoje, skatinanti verslo sektoriaus ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą.verslo žinios, Design thinking: inovacijų lyderių pamokos Lietuvos verslui [žiūrėta ] -30

31 Taip pat vyriausybė 2005 m. paskelbė, kad atidaro naujus institutus, kuriuose pagrindinis dėmesys bus skiriamas dizaino mokymui. Korėjos požiūris į dizaino edukaciją pasikeitė nuo visiškai meninės orientacijos į labiau tarpdisciplininį požiūrį, kuris apjungia meną su mokslu, pvz. dizaino marketingu, multi-medijos dizainu ir inžinerija. Dabartinis penkių metų Dizaino Skatinimo planas, kuris įsigalėjo , su tikslu Skatinti pasauliniu mastu kompetetingus dizainerius ir skatinti daugiadisciplinius edukacinius kursus. Vėlesnė strategija buvo pagrinde skirta bakalauro kursams, aštuoni universitetai gavo finansavimą ir vystė mokymo programas. Taip pat manoma, kad kita dizaino skatinimo plano dalis ( m.) pratęs finansavimą ir magistro studijoms. Kinijoje šiuo metu yra 1275 universitetai ir kolegijos, su dizaino programomis, kurie kasmet išleidžia dizaino bakalaurų. Dizainas yra trečias tarp trijų populiariausių specialybių renkantis universitetines studijas ir eina po anglų kalbos ir informatikos. 64 Taigi, tampa aišku, kad tokiose vietose kaip Korėja, Singapūas ir Kinija verslas yra suinteresuotas investuoti arba atrasti ryšius su Europa ir vakarų pasauliu, bei saugoti ir ugdyti dizainerius savo šalyje, kurių poreikis vis didės. Puikus pavyzdys, Samsung meno ir dizaino institutas: privati dizaino mokykla, siūlanti trijų metų programą, kurią finansuoja Samsung kompanija. 2.6 Kultūriniai edukaciniai projektai Lietuvoje Projektas AKIM Lietuvoje taip pat aktyviai organizuojami įvairūs kultūriniai edukaciniai projektai, vieni ryškiausių yra: AKIM, Mokausi iš kino ir Kūrybinės partnerystės. Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2010 metais laimėjo LR švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtą neformaliojo švietimo plėtros Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose idėjų konkursą ir 2011 metų rugpjūčio 4 d. su Europos socialinio fondo agentūra pasirašė projekto Aukštosios kultūros impulsai mokykloms (AKIM) finansavimo ir administravimo sutartį, kuri įgalino šio projekto įgyvendinimą. Projekto tiklsas mokyklų bendruomenių atskirties nuo kultūros proceso mažinimas. Projektas AKIM skelbia, kad mokykla Lietuvoje nemažu mastu atskirta nuo kultūrinės visuomenės, į ją veržiasi masinės pramogos. Mokyklų kultūrinis lygis gerokai skiriasi ir priklauso nuo mokyklos personalo ir 64 Design Council, Multidisciplinary design education in the UK,

32 pavienių iniciatyvų. Norint įveikti mokyklų bendruomenių (8-12 klasių mokinių) atskirtį nuo kultūros proceso, be kūrybiškumo skatinimo plačiausia prasme, reikia siekti kultūrinio sąmoningumo gilinimo, suvokimo, kad kultūra apima meną, istorijos, politikos tapatybės refleksiją, ugdo atsakingą pilietiškumą. Projektas AKIM, siūlo spręsti šią problemą aukštąją kultūrą sistemingai ir nuosekliai atvedant į Lietuvos mokyklas. Tikslingas srautinis kultūros lyderių ir kultūros žurnalų atėjimas į šalies mokyklas bus naudingas ir mokyklų bendruomenėms, ir meno kūrėjams. Į dialogą su mokykla įtraukti kultūros lyderiai (menininkai nacionalinių ir kt. premijų laureatai, aukščiausio lygio kultūros žurnalai), taip užtikrinant ryšių tarp centro ir provincijos, aukštosios kultūros ir mokyklų bendruomenių mezgimą. 65 Projektas yra itin plataus masto: projekte dalyvauja 600 mokyklų visose Lietuvos savivaldybėse, 240 menininkų iš 11-os meno sričių: architektai, muzikai, rašytojai, kompozitoriai, dailininkai, tautodailininkai, fotomenininkai, kinematografininkai, literatūros vertėjai, teatralai, žurnalistai. Projekto laikotarpis 28 mėnesiai. įdomu tai, kad projektas nėra tik menininkų vizitai mokyklose, o susideda iš keturių viena kitą papildančių dalių: 1. Meninės kūrybos mokymai mokyklose. Akcentuojamas: kūrybiškumas, vaizduotė, meninis ugdymas, būsimų kultūros vartotojų kompetencija. 2. Kultūros žurnalų prenumerata. Tokia sisteminga intelektualinių tekstų injekcija mokykloms sudaro sąlygas aukštąją kultūrą priartinti prie masinio švietimo. Tai kartu ir praktinė medžiaga mokytojams bei metodinių prieigų praturtinimas. 3. Politinę mokinių kultūrą skatinantys renginiai. Šia veikla siekiama skatinti didžiavimąsi savo valstybe bei europinės integracijos įgūdžius. 4. Netradicinės Lietuvos kultūros istorijos pamokos ir vizualinės priemonės. Projekto metu bus sukurti 5 mokomieji videofilmai, mažinantys kultūrinius stereotipus ir plečiantys Europos istorijos bendrumo suvokimą, ištransliuotos LTV2 kanalu 6 specialiosios mokomosios televizijos laidos, nušviečiančios Lietuvos kultūrinius stereotipus ir plečiančios Europos istorijos bendrumo suvokimą. 65 LMKA, Akim: apie projektą [žiūrėta ] -32

33 2.6.2 Projektas Kūrybinės partnerystės Kūrybinės partnerystės tai unikali pokyčius mokykloje inicijuojanti kūrybiško mokymo programa, nuo 2011 m. įgyvendinama visoje Lietuvoje. Jos metu bendram tikslui susivienija moksleiviai, mokytojai ir kūrėjai menininkai, kultūros ir kūrybinio sektoriaus veikėjai bei mokslininkai. Programos tikslas praplėsti ir praturtinti įprastą mokymosi procesą, ugdyti mokinių ir mokytojų kūrybiškumą. Parodyti moksleiviams, kad mokytis gali būti įdomu, prasminga. Atskleisti mokytojams, kad pamokos gali vykti ne tik klasėje, bet ir kitose erdvėse, ir įvairiomis nestandartinėmis formomis, mokantis skirtingų mokslo sričių vienu metu. Mokykloje kurti nuolatinės refleksijos kultūrą, erdvę savęs ir vienas kito pažinimui. Skatinti naujus mokymosi metodus, kurie padėtų ugdyti tokius gebėjimus, kurie reikalingi XXI a. darbo rinkai. Projekto metu keliami klausimai apie mokymosi procesą, tyrinėjama, kokiomis sąlygomis vaikai geriausiai mokosi, kas juos motyvuoja, kaip ir kada vaikai tampa atsakingi už savo mokymąsi, ieškoma kūrybiškų būdų įvairiems mokyklos iššūkiams spręsti. Kūrybinių partnerysčių programa Lietuvoje vykdoma remiantis aštuonerius metus Jungtinėje Karalystėje vykdomos programos Creative Partnerships patirtimi. Šiai programai suteiktas apdovanojimas už reikšmingo poveikio švietimo inovacijos praktiką. Per trejus metus projekte dalyvavo 138 mokyklos iš visos Lietuvos, apie 9000 moksleivių nuo pirmokų iki dvyliktokų. Profesines kompetencijas kūrybiško mokymosi srityje tobulino daugiau nei 1000 mokytojų. Vien tik šiuo metu įgyvendinta/ama 220 unikalių kūrybiško mokymosi projektų, kuriuose menininkai ir mokslininkai bendradarbiavo su mokytojais. Kūrybinių partnerysčių populiarumą parodo mokyklų paraiškų skaičius jų pateikta du kartus daugiau nei skirta mokykloms vietų finansuoti. Projekte dalyvauti paraiškas pateikė beveik 400 mokyklų. Per 3-jus projekto gyvavimo metus projekte panoro dalyvauti beveik 400 kūrėjų. Iš jų atrinkti ir dirbo/a projekte 163 kuriantys praktikai ir 114 kūrybos agentų. Jų profesijos kino režisieriai, žurnalistai, interjero, mados, grafikos dizaineriai, aktoriai, skulptoriai, geologai, šokėjai, garso, kvapų specialistai. Kūrybinių partnerysčių projektas Lietuvoje sudarytas iš dviejų kūrybiško mokymo(si) programų: Tyrinėjanti mokykla. Ja siekiama pokyčių vienoje mokyklos klasėje ar tikslinėje apie mokinių ir 2 4 mokytojų grupėje įgyvendinant nedidelės apimties kūrybiško mokymosi projektą. -33

34 Mokyklos tyrinėjimo sritis yra klausimas, susijęs su mokyklos bendrojo ugdymo uždaviniais, kurį mokykla nori tyrinėti taikydama kūrybiško mokymo(si) metodus. Pokyčių mokykla yra orientuota į visą mokyklą apimančius plačius ir tvarius pokyčius. Tam tikslui rengiami nuo 1 iki 3 kūrybiško mokymosi projektų, kurie įtraukia mokinių ir bent 6 10 mokytojų. Kūrybinių partnerysčių įgyvendinimas: Kūrybinių partnerysčių programa įgyvendinama visoje Lietuvoje LR švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva, bendrai finansuojamas Europos socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto lėšomis. Programą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras. Įgyvendinant projektą Kūrybinės partnerystės" buvo įsteigta valdymo grupė, kuri nuolatos stebi ir pataria projekto įgyvendinamo bei tęstinumo klausimais, tvirtina mokyklų atrankos nuostatus bei rezultatus, pataria dėl projekto sklaidos, komunikacinių žinučių bei kanalų. Projekto komanda glaudžiai bendradarbiauja su partneriais regionuose, kurie padeda užtikrinti projekto veiklų įgyvendinimą bei sklaidą regionuose. Mokytojų įspūdžiai projekto metu: Dėl šio projekto vėl prisiminėme, kas yra refleksija. Išklausydavome vaikus, sužinodavome, kaip jie jaučiasi, kas jiems patinka, o kas ne. Įvairūs gyvenimiški įvykiai gali pakeisti suplanuotą pamokos eigą. Jeigu atėjus į klasę pastebi blogas vaikų nuotaikas, pirmiausia pasikalbi su jais. Kontroliniai darbai gali ir palaukti. Matau, kad šiltas pokalbis su vaikais reikalingas, nes neformaliai ir draugiškai bendraujant visi tampame geresni. Anksčiau dirbau kaip biurokratas, kuris į vaikus kaip į konteinerį turi sudėti tam tikras žinias. Per Kūrybines partnerystes supratau, ką reiškia būti tikru mokytoju, kaip pamokos metu pažadinti visus miegalius ir svajotojus. Pats labai pasikeičiau kaip žmogus Technologijų olimpiados analizė 2014 m. Technologijų olimpiados tema buvo skirta Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejui ir vadinosi - Metų laikai. Kaip ir kiekvienais metais mokiniai turėjo pateikti savo namų darbų užduotis, 66 Kūrybinės partnerystės Apie projektą [žiūrėta ] -34

35 kurias atlikti turėjo neribotai laiko savo mokyklose ir pristatyti olimpiadoje. Kita dalis - keturių akademinių valandų trukmės egzaminas, kurio metu pagal pateiktą temą ir duotas medžiagas mokiniai turi sukurti objektą ir jį aprašyti pateiktame užduoties lape. Egzaminas organizuojamas pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokiniams pagal technologijų programos kryptis. Olimpiados darbai vertinami: 1. atliekant praktinę kūrybinę užduotį; 2. pristatant kūrybinės užduoties produktą; 3. pristatant individualų projektinį darbą (namų darbą) Vilniaus technologijų olimpiadoje, atliekant praktinę kūrybinę užduotį dalyvavo 24 mokiniai. Visi gavo užduotį tema: Paukštis kaip ir turėjo iš duotų medžiagų (oda, audiniai, kailiai, siūlai, sagos, karoliukai ir t.t.) sukurti į temą atsakantį objektą, bei duotame lape pristatyti šiuos etapus: 1. Gaminio pavadinimas ir paskirtis 2. Medžiagos 3. Darbo priemonės ir įrankiai 4. Svarbiausių gaminio etapų trumpas apibūdinimas 5. Darbo operacijos technikos 6. Pasirinktų gaminimo technologijų pagrindimas Siekiant papildyti turimas žinias apie tai, kokio pobūdžio darbus mokiniai gamina per technologijų pamokas, kokie reikalavimai jiems yra keliami bei siekiant patvirtinti arba paneigti M. Narvilo, technologijų mokytojo ir olimpiados Vilniuje organizatoriaus teiginį, kad net gerai pasirodantys olimpiadose moksleiviai ne visada atsako į Bedrosios technologijų programos keliamus reikalavimus, buvo atlikta analizė. Nufotografuoti 24 olimpiadoje dalyvavusių moksleivių (7 12 klasė) darbeliai su aprašymais, kuriuos jie sukūrė praktinės kūrybinės užduoties metu. Lentelėse 67 pateikiama, kaip vaikai būtų vertinami už savo darbelių pristatymą pateiktuose lapuose, jeigu jie būtų vertinami pagal Bendrosios technologijų programos vertinimo kriterijus, kurie turėtų būti taikomi kiekvienoje technologijų pamokoje. 67 Žr. prieduose Nr. 3-35

36 Susumavus visus rezultatus, paaiškėjo, kad tik 2 vaikai iš 24, t.y. tik 8.3% mokinių atsakė į visus keliamus reikalavimus aukštesnius nei technologijų programos iškeltas patenkinamas lygis. Tai reiškia, kad 91,67% moksleivių dalyvavusių olimpiadoje, bent viename iš etapų nepasiekė aukštesnio nei patenkinamas lygio. Įdomu tai, kad tik 17 mokinių įvardijo kuriamo objekto paskirtį ir tik 15 iš 24 objektų praktinė paskirtis siejosi su teorine paskirtimi. Siekiant įvertinti objektus pagal Bendrąją technologijų programą ne tik iš objekto aprašymo lapo, bet ir iš objekto, kaip gaminio pozicijos buvo susidurta su keblumais. Moksleivių sukurtiems objektams rekomenduojamose vertinimo lentelėse nėra taikomas kūrybingumo, naujumo ar estetiškumo kriterijus. Visa technologijų programa yra akcentuota į produkto teorinę dalį: moksleiviai turi įvardinti ir pagrįsti medžiagų, įrankių pasirinkimą, apibūdinti darbo saugą, įvardinti kur ieškoti informacijos, mokėti pagrįsti temos pasirinkimą, tačiau kalbant apie gaminio, kaip galutinio produkto vertinimą, programoje išskiriami tik šie du kriterijai: Technologijų programa išskiria tokius gaminio vertinimo kriterijus: kokybiškai konstruoti kuriamo produkto detales ir jas saugiai, kokybiškai ir estetiškai jungti; kūrybingai pateikti sukurtą ir aprašytą produktą; 68 Turint omeny, kad moksleiviai mokyklose (kaip ir olimpiadoje) dėl laiko trūkumo neturi galimybės kūrybiškai pateikti jau sukurto objekto, nebent tai būtų paroda, objektas yra vertinamas tik už kokybišką, saugų ir estetišką detalių sujungimą. Kadangi technologijų olimpiadoje kurtų objektų neįmanoma vertinti tik pagal detalių sujungimą - tokio vertinimo atsisakyta. Prieita prie išvados, kad technologijų programa neakcentuoja kūrybiškumo ir naujumo objektų kūrime. 68 Švietimo ir mokslo ministerija. Bendroji technologijų programa. ugdymo-programos/vidurinis-ugdymas/technologijos_8_priedas.pdf [žiūrėta ] -36

37 III. Dizaino receptų paslaugos koncepcija vadovaujantis paslaugų dizaino ir design thinking principais. Siekiant spręsti susidariusias problemas dizaino edukacijos srityje, buvo kuriama paslaugos koncepcija ir jos pilotinis modelis vadovaujantis paslaugų dizaino ir dizaineriško mąstymo metodais: Proto šturmo metodu Vaizdinių žemėlapio metodu Dizainerio mąstymo proceso schema Paslaugų dizaino metodas buvo pasirinktas todėl, kad tai yra vienas naujausių ir inovatyviausių būdų kurti paslaugas pagal vartotojų ir dalyvių poreikius, tam kad paslauga būtų kuo draugiškesnė vartotojui, konkurencinga ir aktuali klientams. 69 Kuriant Dizaino receptų paslaugos koncepciją buvo sukurta paslaugos parengimo ir pilotinio modelio schema remiantis design thinking paslaugas į rinką, paaiškinti veiklos etapus. proceso schema, kuri yra naudojama siekiant įvesti 5 pav. Dizainerio mąstymo procesas. Adaptuota autorės. Šaltinis: Ruth Mclarchlin Design thinking process. 3.1 Vartotojų tyrimas Siekiant dizaino integracijos gerinimo edukacijoje svarbu atkreipti dėmesį į esančias problemas, ištirti dabartinę dizaino integraciją, suvokti mokinių ir mokytojų poreikius. Tuo tikslu buvo atlikta tikslinių vartotojų kiekybinių ir kokybinių tyrimų apžvalga. 70 Išskirti šie pagrindiniai vartotojai: mokytojai, mokinai ir dizaineriai. 69 Service design network What is service design? [žiūrėta ] 70 Atliktų tyrimų sąrašas priede Nr. 2-37

38 Toliau apžvelgiamos svarbiausios apklausos, vykdytos prieš koncepcijos sukūrimą: Apklausa technologijų mokytojams 71 Apklausa atlikta siekiant padėti įvertinti esamą situaciją technologijų pamokose ir išsiaiškinti, kokią vietą jose užima dizainas. Apklausoje, vykdytoje internetu, sudalyvavo 75 technologijų mokytojai iš įvairių Lietuvos mokyklų. Apibendrinant apklausos rezultus galima teigti, kad technologijų pamokose mokytojai paskiria užduotis, bet leidžia vaikams patiems pasirinkti atlikimo išraišką, jei yra daromi darbeliai mokyklai, dažniausiai jie būna skirti įvairioms šventėms. Dizainas, mokytojų teigimu, užima svarbią vietą pamokoje. Mokytojai teigia, kad bendroji technologijų programa yra iš dalies pritaikoma ir vadovaujasi ja bei papildoma literatūra: knygomis, žurnalais, vadovėliais ir internetu. Identifikuotos technologijų pamokos problemos: laiko trūkumas užduotims atlikti, medžiagų ir įrankių trūkumas/ mažas pasirinkimas, mažai idėjų objektams gaminti. Tyrimo metu paaiškėjusios galimybės: mokytojams nesvetimi šiuolaikiniai informacijos paieškos įrankiai - internetas, youtube kanalas. Mokytojai nusiteikę pozityviai dizaino integravimo į pamokas atžvilgiu. Iš apklausos paaiškėjo, kad mokytojams būtų naudinga gauti įdomių objektų pavyzdžių, kuriuos mokiniai glėtų atlikti greitai, nedidelėse grupėse ir su mažiausiomis medžiagų sąnaudomis Interviu su mokiniais Remiantis paslaugų dizaino metodika, siekiant pažinti savo vartotojus ir galimas problemas, komandai nevisada reikia formuluoti išankstinius klausimus ar kurti kiekybinei analizei reikalingų anketų. Be anketavimo ir interviu metodo taip pat gali būti taikoma ir nestruktūrizuota diskusija, padedanti įsigilinti į klausiamojo jausmus ir patirtis, nesuvaržant jo minčių srauto, taip bandant gauti kuo daugiau įžvalgų iš skirtingų žmonių pozicijų. R. Rönnholm teigė, jog reikia įtikinti žmones kalbėti apie jausmus ir patirtis, o patiems išmokti klausytis ir stebėti. 72 Dirbant tokiu principu buvo pastebėta, Detalus apklausos aprašymas pateikiamas priede Nr. 5 Rönnholm Reima, Interviu su Reima Ronnholm, Nidos tarptautinio dizaino vadybos ir kūrybinių dirbtuvių tekstai, 2013, p

39 kad apklausiami žmonės suteikia daugiau informacijos, nei būtų galima tikėtis paprasto interviu metodu. Šio interviu tikslas buvo sužinoti moksleivių 73 nuomonę apie dabartinę dizaino integraciją į mokyklas ir mokinių požiūrį į Dizaino receptų projekto galimybes mokyklose. Apibendrinant pateiktus rezultatus dauguma respondentų dizaino integraciją technologijų pamokose vertino neigiamai, jų nuomone, dizaino mokymo arba nebuvo arba galėjo būti daugiau. Taip pat dauguma teigė, kad užduotis sugalvoja mokytoja, pamokose trūksta kūrybiškumo. Dizaino receptų koncepciją moksleiviai vertino palankiai, nors kai kurie ir abejojo ar visi jų bendraklasiai turės motyvacijos dirbti prie rimtesnių objektų. 3.2 Sistemos koncepcijos kūrimas, remiantis tyrimo duomenimis Apibendrinus tyrimus išaiškėjo pagrindinės problemos/veiksniai į kuriuos reikia atsižvelgti kuriant sistemą: 1. Technologijų pamokose nėra skatinamas kūrybiškumas, trūksta inovatyvumo. 2. Dizaino dalykas integruojamas nepakankamai. 3. Mokytojams trūksta medžiagų, laiko, įrankių ir kitų išteklių. Susirinkus kontekstines įžvalgas buvo surengta proto šturmo sesija (angl. -brainstorm), kurios metu buvo bandoma kristalizuoti paslaugų galimybes. Sesijos metu buvo ieškoma loginių sąsajų, kurios vestų prie inovatyvių sprendimų. Buvo pastebėtos galimybės kylančios iš VDA aplinkos. Buvo iškelta hipotezė, kad studentai galėtų dalintis savo kūrybinėmis idėjomis su mokytojais ir mokiniais, taip įkvėpti įdomioms su dizainu susijusioms užduotims ir tuo pačiu pristatyti save kaip jaunuosius dizainerius. 3.3 Sistemos prototipas Vadovaujantis paslaugų dizaino metodologija, yra labai svarbu kuo greičiau sukurti paslaugos prototipą, tam, kad būtų galima jį testuoti ir atrasti tobulintinas vietas, jas koreguoti ir testuoti iš naujo moksleivių nuo 10 iki 12 klasės amžiaus. Jie strategiškai buvo pasirinkti kaip tinkamiausi tyrimui, nes lanko parengiamuosius kursus į VDAir yra suinteresuoti gauti kuo daugiau žinių apie dizainą. -39

40 Problemos sprendimas jau buvo aiškus, tačiau reikėjo sugalvoti būdą viską pateikti suprantamiausia ir patogiausia forma. Iš pradžių buvo galvojama apie leidinį, kuriame būtų pavaizduoti studentų kurti objektai ir platinami mokyklose, tačiau diskusijų metu, kilo idėja sukurti visą sistemą, kuri nuolat atsinaujintų ir būtų, bet kada prieinama visiems. Taip buvo sukurtas www. dizainoreceptai.lt puslapio prototipas, jame patalpinti pirmieji dizaino objektai. Prie kiekvieno jų buvo trumpas objekto aprašymas, kūrybinė užduotis ir trumpa informacija apie dizainerį. Mokinys ir mokytojas įėję į svetainę galėtų pasirinkti su kokia technologijų pamokos kryptimi šiuo metu dirba ir paspaudęs atitinkamą ikonėlę patekti į paslaugos puslapį, kuriame iš įvairių dizaino objektų nuotraukų galėtų išsirinkti patinkančią ir rasti aprašymą su galimybe atsisiųsti visą objekto pagaminimo instrukciją. 3.4 Tyrimas, remiantis pirminio paslaugos prototipo testavimu Sistemos pritaikomumo anketa mokiniams Apklausos tikslas buvo išsiaiškinti, kaip mokiniai vertina internetinės Dizaino receptų svetainės funkcionalumą. Apklausoje dalyvavo 39 mokiniai iš klasių, apklausa vykdyta Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje ir Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje. Apklausa siekta: 1. Identifikuoti pagrindines problemas naudojantis el. svetaine. 2. Identifikuoti el. sistemos vietas, kurias labiausiai vertina mokiniai 3. Atsižvelgti į išsakytas pastabas, nuomonę ir komentarus. Apibendrinant rezultatus, mokiniams pradėjus naudotis svetaine be papildomo pristatymo, buvo neaiškios įvadinio puslapio ikonėlės ir mygtukai, dauguma nerado recepto, t.y. galimybės atisiųsti objekto brėžinį, instrukciją. Taip pat mokiniai nurodė, kad turėtų atsirasti objektų reitingavimo sistema ir galimybė komentuoti darbus. Labiausiai mokiniams patiko matyti skirtingų objektų nuotraukas, daugelis nurodė, kad jų turėtų būti dar daugiau ir visose kategorijose. Atsižvelgiant į anketinę apklausą ir moksleivių komentarus, paslaugos testavimo metu, susidarė įspūdis, kad moksleiviams buvo įdomi tokio pobūdžio sistema ir jie norėtų ja naudotis. Apklausus tikslinę, dizainu besidominčių moksleivių, grupę išaiškėjo viena projekto grėsmių - mokytojų galimas nenoras keistis ir priimti naujoves. Moksleiviai teigė, kad sistema nefunkcionuos, jei mokytojai liks tie patys, nes jie, tikėtina, nepritars naujos sistemos įvedimui į pamoką. Buvo prieita -40

41 prie išvados, kad vien internetinė sistema negali pakeisti susidariusios situacijos, tam reikia gilesnių įžvalgų ir daugiau priemonių. Eksperto interviu su Marium Narvilu, Jėzuitų gimnazijos mokytoju Siekiant sužinoti technologijų mokytojo nuomonę apie kūrybingumo skatinimą ir Dizaino receptų projekto pritaikomumo galimybes technologijų pamokose, buvo kalbamasi su M. Narvilu, technologijų mokytoju ir technologijų olimpiados Vilniuje organizatoriumi. Interviu metu mokytojas pateikė įdomių įžvalgų vaikų kūrybingumo klausimu. Respondentas teigia, kad vaikai gavę užduotį pateikti tris idėjos variantus, dažniausiai sugalvoja tik vieną ir laiko jį geriausiu, likusių dviejų nebemato prasmės eskizuoti. Dizaino receptų projektą jis vertina kaip šiuolaikišką, inovatyvų ir labai skatintiną būdą kelti technologijų pamokos kokybę ir aktualumą. Minėjo, kad kūrybingi mokytojai taip pat neturi erdvės dalintis savo kūrybinėmis idėjomis su kitais. Dizaino receptų sistemos pristatymas-bendra diskusija VDA dizaino studentams ir dizaineriams Pristatymu buvo siekta sužinoti dizainerių, VDA dizaino dėstytojų ir dizaino studentų nuomonę Dizaino receptų sistemos atžvilgiu, sužinoti požiūrį į dabartinę dizaino integraciją technologijų pamokose, bei įvertinti pasiryžimą dalyvauti Dizaino receptų projekte. Apibendrinant rezultatus dizaineriai palankiai atsiliepė apie Dizaino receptų sistemos idėją. Taip pat buvo pastebėtos ir galimybės, kylančios iš Vilniaus dailės akademijos aplinkos. Kalbantis su VDA katedros dėstytojais ir studentais paaiškėjo, kad dažniausiai studijų metu sukurti dizaino objektai ne visada yra praktiškai pritaikomi. Dauguma projektų lieka uždaruose archyvuose, neprieinami visuomenei, net ir jais beisdomintiems žmonėms. Pristatinėjant sistemą ir rodant dabartinius moksleivių kuriamus darbus per technologijų pamokas, visi dizaineriai vienbalsiai sutarė, kad dizaino pasireiškimo, kuris atsispinėdtų darbuose nėra. Dauguma studentų ir dizainerių atsakė, kad norėtų pasidalinti savo projektais, produkto dizaino katedros vedėjas J. Brundza mato galimybes organizuoti užduotį pirmo ir antro kurso studentams, sukurti objektą, tinkamą Dizaino receptų sistemai. -41

42 3.5 Koncepcijos vystymas 6 pav. Dizaino receptų koncepcijos vystymas. Sukurta autorės remiantis dizainerio mąstymo ir paslaugų dizaino metodais, 2014 Atlikus kiekybinius ir kokybinius tyrimus su moksleiviais ir atsižvelgiant į visus komentarus, sistema buvo tobulinama. Atsižvelgiant į moksleivių nuomonę, receptų mygtukas buvo pakeistas, sistema papildyta daug kitų dizaino objektų ir iš įvairių dizaino sričių, taip pat siekiant sistemos išbaigtumo įspūdžio instaliuota nauja nuotraukų galerija. Be internetinės svetainės tobulinimo siekta sustiprinti visą sistemą. Išskirtas pagrindinis klausimas: kaip paskatinti mokytojus priimti naują sistemą ir ja naudotis? Pirmą kartą buvo atliepta į mokinių iškeltas pastabas dėl mokytojų nenoro keistis diskutuojant su VDA komunikacijos skyriaus vedėju Marium Dirgėla. Iškeltas pasiūlymas padėti technologijų 4-2

43 mokytojams lengviau priimti naują sistemą ir supažindinti su šiuolaikinio dizaino teikiamomis galimybės organizuojant apmokymus, kvalifikacijos kėlimo kursus Vilniaus dailės akademijoje. Taip pat naudojant proto šturmo metodą, bei analizuojant kitus analogiškus sėkmingus edukacinius projektus projektus AKIM, Mokausi iš kino, architektų vaikų fondas, Kūrybinės partnerystės ir kt., buvo sukurtas dar vienas Dizaino receptų sistemos etapas - galimybė jauniems dizaineriams vykti į mokyklas ir kartu su moksleiviais atlikti kūrybines dirbtuves, kurios paskatintų mokinius ir mokytojus priimti dizaino žinias ir gerąją patirtį tiesiogiai iš specialistų, bei tokiu būdu susipažinti tiek su elektronine sistema, tiek su jaunųjų Lietuvos dizainerių kūryba. 3.6 Pasiruošimas paslaugos paleidimui Po koncepcijos vystymo etapo yra svarbu dar kartą grįžti prie jau turimų duomenų ir viską susisteminti, bei apžvelgti ar paslaugos tiekimo sistemoje nėra esminių klaidų. Vadovaujantis paslaugų eksperto R.Ronnholm Nidos kūrybinių dirbtuvių metu iškeltais kontroliniais klausimais, siekta patikrinti ar paslauga turi esmines dalis ir atsako į pagrindinius klausimus: Kas yra koncepto savininkas? 1.1 Dizaineriai tuo atžvilgiu, kad be jų nebūtų objektų srauto internetinėje svetinėje ir nevyktų kūrybinės dirbtuvės. 1.2 VDA ir/ar Vilniaus dizaino kolegija, Vilniaus technologijų dizaino kolegija, kitos su dizaino edukacija susijusios institucijos tuo atžvilgiu, kad gali organizuoti kūrybines dirbtuves ir/ar skirti specialias užduotis studentams ir tokiu būdu pildyti internetinę svetainę objektais, viešinti turimus archyvus, organizuoti mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursus. 1.3 Moksleiviai ir mokytojai - jie irgi yra sistemos bendraautoriai tuo atžvilgiu, kad jie irgi pildo el. svetainę savo kurtais ar interpretuotais dizainerių objektais. 2. Ko siekia savininkas? 1.1. Jaunieji dizaineriai siekia viešinti save ir savo kūrybą, prisidėti formuojant jaunosios kartos požiūrį į dizainą. 74 Juozulynas D. Paslaugų dizaino galimybės. Nidos dizaino vadybos kūrybinių dirbtuvių atvejo analizė medžiaga iš magistrinio darbo, p

44 1.2 Akademija nori kelti moksleivių ir, tuo pačiu, būsimų akademijos studentų dizaino pažinimo ir integracijos į technologijų pamokas lygį, bei leisti studijuojantiems ir pabaigusiems studijas dizaineriams/menininkams suteikti galimybę viešinti studijų metu sukurtus darbus. 1.3 Moksleiviai ir mokytojai siekia kokybiškos ir inovatyvios technologijų pamokos, kurioje būtų galima pasinaudojant dizaino teikiamomis galimybėmis su nedidelėmis sąnaudomis atlikti įdomias ir naudingas užduotis. 3. Kas yra klientai? Tiesioginiai klientai ir bendraautoriai yra: Lietuvos moksleiviai ir technologijų mokytojai, bei jaunieji dizaineriai. Numatomi klientai ir netiesiogiainiai partneriai: mokinių tėveliai ir soc. partneriai. 4. Kokie yra jų tikslai ir poreikiai, kuriuos būtų galima pasiekti? Moksleivių poreikiai sėkmingai dirbti technologijų pamokose: atlikti nesudėtingas bet įdomias užduotis, pakeisti veiklos pobūdį po teorinių pamokų. Mokytojų poreikiai sėkmingai vesti technologijų pamokas: pateikti įdomių užduočių moksleiviams, siekti, kad visi būtų užimti veikla. Jaunųjų dizainerių poreikiai turėti galimybę savo darbus pristatyti viešai, rasti galimų klientų, ugdyti būsimą savo klientą. 5. Kas yra interesų grupės ir bendri kūrėjai? Technologijų dalyko mokytojai, mokiniai, mokinių tėveliai, mokyklų vadovybės, Švietimo ir mokslo ministerija, dizaineriai/dizaino studentai, VDA ir/ar kitos su dizaino edukacija susijusios įstaigos, projekto organizatoriai, kitos mokymo institucijos. 6. Kur yra galimybės ir barjerai? Barjerai gali atsirasti dėl technologijų mokytojų/mokyklos vadovybės nenoro išbandyti naują sistemą, tačiau su mokytojų kvalifikacijos kėlimo programa ir dizainerių vizitų į mokyklas programa, problema galėtų būti išsprendžiama. Kitas barjeras - mokinių nenoras išbandyti naujus dalykus, nenoras sunkiai dirbti, tai galima spręsti didinant įvairių objektų kiekį internetinėje sistemoje bei įvedant skyrelį - patarimai mokytojui, -44

45 kuriame būtų skatinama leisti vaikams išsirinkti norimą gaminti objektą pagal jo pomėgius ir norimą sudėtingumo lygį. Barjeras iš dizainerių pusės - ne visi nori ar turi laiko siųsti projektus. Tai galima spręsti įvedant objekto sukūrimą ir patalpinimą į sistemą kaip užduotį studentams. Taip pat akademija, kaip visų sukurtų akademijoje darbų bendraautorė, galėtų pati skelbti viešintinus objektus sistemoje. 7 pav. Intersų grupės ir bendri kūrėjai. Sukurta autorės, Vartotojų grįžtamasis ryšys ir tyrimų apibendrinimas Projektas buvo pristatytas VDA studentų ir dėstytojų bendruomenei, VDA vadovybei, Lietuvos edukologinio universiteto dizaino dėstytojai ir technologijų katedros vedėjai, galimiems soc. 4-5

46 partneriams, technologijų mokytojams ir mokiniams iš dviejų mokyklų. 75 Projektas buvo sutiktas palankiai, akademija mato galimybes tapti projekto partnere arba iniciatore, taip pat numato galimybes bendradarbiauti ir su kitais universitetais bei švietimo ministerija, rašyti projektą technologijų mokytojų kvalifikacijos kėlimo akreditacijai gauti. Pakeitus sistemą pagal mokinių nuomonę ir įvedus dar du papildomus sistemos etapus, Dizaino receptų projektas/paslauga buvo testuojami dar kartą. Vilniaus Jėzuitų gimnazija išbandė kaip veikia sistema, kai jie turi interpretuoti dizainerio objektą, o Salomėjos Nėries gimnazijos moksleiviai išbandė kaip galėtų vykti pamoka, jei technologijų pamoką kūrybinių dirbtuvių principu organizuotų dizaineris. Testuojant sistemą su pirmąja mokykla, paaiškėjo, kad yra labai svarbu teisingai suformuluoti užduotį. Mokiniai nežinojo į ką bus atsižvelgta juos vertinant, ar už kūrybiškumą, ar inovatyvius sprendimus, ar į atlikimo techniką. Toliau tobulinant sistemą galima būtų numatyti gaires mokytojams, pagal ką vaikai galėtų būti vertinami, į ką atkreipti mokinių dėmesį jiems kuriant savas interpretacijas. Mokiniai dirbę su dizaineriu kūrybinių dirbtuvių metu, pasiekė geresnių rezultatų, nes buvo sugalvotas bendras ir aiškus tikslas visiems kartu pagaminti minkštą sėdimą baldą, tinkantį mokyklai. Proceso met paaiškėjo, kad vienos dienos kūrybinių dirbtuvių pasiekti rezultatui neužteks, taigi ir dizainerių vizitai į mokyklas turėtų būti numatomi ilgesni. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į mokyklos technologines galimybes. Visi vaikai dažniausiai negalės dirbti prie vieno projekto tuo pat metu, dėl įrenginių trūkumo. Į tai reikia atsižvelgti organizuojant kūrybines dirbtuves ir nurodyti tai internetinėje svetainėje prie patarimų mokytojams. Visgi, išbandžius sistemos veikimo principus, tapo aišku, kad su nedideliais pakeitimais sistema turi realias galimybes tapti pilnai funkcionuojančia. Tuo tikslu buvo sukurta Dizaino receptų kaip pilotinio modelio paslaugos įvedimo į rinką galimybių analizė. 75 Pilną sąrašą su datomis žr. prieduose Nr. 2-46

47 IV. Pilotinio Dizaino receptų projekto paslaugos įvedimo į Lietuvos rinką galimybių analizė 4.1 Dizaino receptų sistemos pristatymas naudojant NABC modelį Siekiant kuo aiškiau pristatyti projektą intersų grupėms ir galimiems bendriems kūrėjams, buvo vadovaujamasi NABC 76 modelio pavyzdžiu. Šis modelis konkrečiai padeda įvardinti kiekybinius, vartotojo ir rinkos poreikius, priemones poreikiams patenkinti, teikiamą naudą ir konkurencingumą. 77 Poreikis - Dizaino integracijos ir kūrybiškumo skatinimas technologijų pamokose. Požiūris - VDA, kitos su dizaino edukacija susijusios įstaigos, jaunieji dizaineriai galėtų dalintis savo projektais siekiant įkvėpti moksleivius ir ugdyti jų dizaino pažinimą, estetinius poreikius, VDA galėtų organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus technologijų mokytojams ir dizainerių vizitus į mokyklas. 8 pav. Dizaino receptų sistema veikia trimis kryptimis. Sukurta autorės, 2014 Nauda Akademijai - nuolat klyantis dizaino supratimo ir kūrybiškumo lygis, didėjantis studentų srautas. Dizaineriams - darbų ir jų pačių kylantis žinomumas. 76 NABC - angliškų žodžių Need (lt. - poreikiai), Approach (lt. - požiūris), Benefit (lt. - nauda), Competition (lt. - konkurencija) akronimas. 77 Carlson and Wilmont, NABC [žiūrėta ] -47

48 Technologijų mokytojams - suteikiamas šiuolaikinis įrankis įdomiai organizuoti pamokas, sudominti vaikus naujomis idėjomis. Mokiniams - šiuolaikinės, aktualios ir įdomios užduotys su praktiniu pritaikymu, pagal kiekvieno pomėgius ir galimybes. Konkurencija Lietuvos rinkoje tiesioginių Dizaino receptų sistemos analogų nėra, tačiau yra projektai vykdę ar vykdantys panašią kultūrinę veiklą: AKIM, Mokausi iš kino, Keliaujančios architektūros dirbtuvės, Kūrybinės partnerystės. Nors visi projektai skirti didinti kultūros integracijai į mokyklas ar mokyklinio amžiaus vaikams, tačiau nė vienas jų neturi trijų lygių sistemos, kuri apimtų elektroninę sistemą, kaip dizaino integracijos skatinimo priemonę, dizainerių vizitus į technologijų pamokas (nors Keliaujančiose architektūros dirbtuvėse ir Kūrybinės partnerystėse tarp kitų sričių menininkų taip pat dalyvavo ir dizaineriai) ir kvalifikacijos kėlimą technologijų mokytojams dizaino srityje, taip pat nė vienas iš išvardintų projektų neakcentuoja dizaino svarbos per technologijų pamokas ir nesiekia tobulinti mokymo sistemos pamokose. Dizaino receptų internetinis puslapis turi analogų užsienio rinkoje. Pagrindiniai konkurentai yra čia taip pat yra įvairių autorių sukurtų objektų prie kurių yra instrukcijos su paaiškinimu, kaip jie buvo padaryti. Visi jie išskirstyti į kategorijas: viskas, technologijos, kūrybinės dirbtuvės, gyvenimas, maistas, žaidimai, lauke. Pasirinkus kategoriją veikiama panašiu principu kaip ir Dizaino receptų puslapyje, tačiau Instructables objekto pagaminimo schemos atsisiuntimas yra mokamas. Pagrindinis skirtumas tarp Instructables ir Dizaino receptų yra pastarojo šiuolaikinio požiūrio į dizainą formavimas ir jo akcentavimas tiek per patalpintus objektus, jų autorius, tiek ir per pačią puslapio stilistiką. Instructables siūlo daugybę idomių idėjų ir projektų, kuriuos kiekvienas gali išmėginti pasidaryti pats, tačiau paslauga nėra skirta konkrečiai technologijų mokytojams, jie nevykdo objektų atrankos, dėl to projektai yra labai skirtingo pobūdžio, projekto atsisiuntimo paslauga yra mokama. Instructables taip pat kaip ir Dizaino receptai vykdo įvairius konkursus, turi nuolaidų sistemą mokytojams ir yra sukūręs didelę bendruomenę, kuri nuo 2006 m. patalpino per projektų. Šia svetaine taip pat naudojasi ir Lietuvos mokytojai. Kiti panašiai veikiantys puslapiai yra Wiki how ir -48

49 youtube kanalas Howcast, tačiau jų negalima laikyti Dizaino receptų konkurentais, nes auditorija, temos ir/ar tikslai yra skirtingi. Šiuo metu, panašią paslaugą siūlo technologijų vadovėliai, kiti kvalifikacijų kėlimo kursai ir seminarai technologijų mokytojams, Dizaino receptų projektas išsiskiria tuo, kad siūlo ne tik vadovėlines žinias, bet ir gyvą patirtį mokiniams ir mokytojams dirbant kartu su dizaineriais, be to vadovėliuose yra pateikiami tik keletas užduočių pavyzdžių, o Dizaino receptų sistemoje būtų nuolat augantis įdomių objektų skaičius, tiesiai iš dizainerių. Kitas svarbus momentas Dizaino receptai yra nemokami. 4.2 Dizaino receptų vizija, misija, vertybės, tikslai ir uždaviniai Siekiant, kad Dizaino receptai virstų tikrai naudinga ir patogia paslauga tiek technologijų mokytojams, tiek mokiniams yra kuriama Dizaino receptų sistemos kaip paslaugos pilotinio modelio įvedimo į rinką strategija. Itin svarbu apsibrėžti pagrindinius strategijos tikslus, nustatančius tolimesnių veiksmų gaires. Remiantis PEST analizės duomenimis, strategijos tikslus galima suskirstyti į pirminius aktualius kuriant pilotinį modelį, ir antrinius ateities tikslus, kurie bus aktualūs siekiant įvesti Dizaino receptus nacionaliniu lygiu. Dizaino receptų ilgalaikės vizija ir misija: Vizija dizaino integracijos instrumentas, aktyvus dizaino kultūros ir edukacijos iniciatorius Lietuvoje ir užsienyje. Misija didinti Lietuvos dizaino kultūrą ir dizaino svarbos suvokimą valstybiniu mastu. Įgyvendinant Dizaino receptų projektą nuoseklia praktika prisidėti prie Lietuvos kultūros politikos klimato formavimo. Vertybės Kūrybingumas, inovatyvumas, atkaklumas, empatija, bendradarbiavimas, gero dizaino principų sklaida, skaidrumas, atvirumas, pagarba supančiai aplinkai. Ilgalaikiai tikslai ir uždaviniai Pasiekti, kad kuo daugiau moksleivių ir studentų atpažintų dizainą kaip šiuolaikinę priemonėę kurti inovacijoms, pridėtinei vertei ir aukšto lygio kultūros produktams; -49

50 Pasiekti, kad kuo daugiau moksleivių remdamiesi dizainu per technologijų pamokas išmoktų analizuoti esamas problemas ir, jungdami turimas žinias su naujomis, išmoktų kūrybiškai spręsti problemas. Didinti jaunųjų dizainerių žinomumą valstybiniu mąstu. Sukurti realiai veikiančią dizaino kultūros platformą bei panaudoti inovatyvias priemones, skatinančias kelti Lietuvos dizaino kultūrą; Kurti stiprius ryšius tarp aukštųjų mokyklų, dizainerių ir vidurinių mokyklų, orientuojantis į dizainą kaip prioritetą; Užmegzti tiesioginius ryšius su užsienio spauda ir dizaineriais. Pilotinio modelio tikslai ir uždaviniai: 1. Atrasti geriausią kūrybinių dirbtuvių organizavimo metodiką. 2. Išgryninti ir pateikti mokytojams darbo su el. Dizaino receptų sistema metodiką. 3. Sukurti moksleivių kurtų objektų vertinimo metodiką, kuria remiantis būtų galima sukurti patarimus mokytojams, dirbantiems savarankiškai su šia sistema. 4. Tobulinti esamą internetinę svetainę, atsižvelgiant į moksleivių komentarus dėl galimybės įvesti reitingavimo bei komentavimo funkcijas. 5. Atlikti kiekybinius ir kokybinius tyrimai siekiant įvertinti paslaugos reikalingumą tokiu būdu didinant galimybes projektui tapti valstybiniu. 4.3 Dizaino receptų pilotinio modelio sukūrimas Kuriant Dizaino receptų pilotinį modelį buvo svarbu išskirti, kurias sritis reikia ištirti siekiant didesnio paslaugos pritaikomumo ateityje. Didelis dėmesys buvo skiriamas kūrybinėms dirbtuvėms su dizaineriais, internetinės svetainės tobulinimui bei kiekybiniams ir kokybiniams tyrimams atlikti. Turint omeny, kad pilotinis modelis jau bus kuriamas ant esamos bazės aiškiausiai įvertinti dabartinę Dizaino receptų sistemos padėtį galime per atskirus rinkodaros elementus: Paslauga. Pagrindinis Dizaino receptų sistemos produktas yra pati Dizaino receptų sistemos paslauga. Šiuo metu geriausiai išvystytas vienas iš trijų pagrindinių sistemos komponentų yra Dizaino receptų puslapis. Jis yra sukurtas kaip prototipas siekiant kuo greičiau išbandyti sistemos efektyvumą realiai. Nupirktas domenas sukurtos keturios pagrindines -50

51 technologijų kryptis atitinkančios ikonėlės: pirmoji iš kairės tekstilė ir apranga, antroji taikomasis menas, amatai ir dizainas, trečioji maisto dizainas ir ketvirtoji elektronika. Paskutinė penkta ikonėlė skirta susipažinti su dizaineriais ir jų požiūriu į dizainą. Dizaino receptų vizualinį stilių sudaro modernus minimalizmas naudojamos spalvos yra balta ir juoda. Tai atsispindi logotipe ir internetinėje svetainėje. Toks sprendimas pasirinktas todėl, kad puslapyje yra daug skirtingų dizaino objektų, kiekvienas jų turi savo koloritą, dėl to balta yra neutraliausia spalva, tinkanti prie visų objektų ir tuo pačiu apjungianti visas nuotraukas. 9 pav. Dizaino receptų internetinis puslapis. Grafika sukurta projekto autorių, 2014 Vidiniame puslapyje matome įvairių dizainerių darbų galeriją. Visuose puslapiuose yra šoninis meniu ir galimybė pasidalinti tos srities dizaino receptu. -51

52 10 pav. Dizaino receptų vidinis puslapis. Sukurta projekto autorių, 2014 Išsirinkus iš įvairių pavyzdžių norimą gaminti objektą ir paspaudus ant jo ateinama į to objekto puslapį. Kaip parodyta 12 pav. matome nuotraukų galeriją su rankena, nufotografuota iš skirtingų pozicijų, kad būtų aišku, kaip objektas atrodo. Dešinėje yra informacija apie dizainerį, projekto pavadinimas, trumpas objekto aprašymas, kūrybinė užduotis ir receptas. Paspaudus ant šios aktyvios nuorodos, kompiuterio ekrane pasirodo pdf formato puslapis (9 pav.) 11 pav. Dizaino receptas. Sukurta projekto autorių,

53 Objektai, kuriuos sunku pavaizduoti brėžiniu gali būti perteikiami iliustracijomis arba nufilmuotu pagaminimo procesu. Taip pat numatoma, kad dizaineriai, kurie nenori dalintis pagaminimo subtilybėmis, gali akcentuoti tik kūrybinę užduotį, remiantis jų objektų nuotraukomis kaip inspiracija. Dizaino receptų pagrindinė vertė ir didžiausias skirtumas nuo panašias paslaugas siūlančių internetinių svetainių yra dizaino akcentavimas visuose lygmenyse. Numatyta sudaryti specialią komisiją ir vykdyti siunčiamų objektų atranką tam, kad svetainėje būtų rodomi šiuolaikiški ir tik aktualūs dizaino pasauliui gaminiai, kurie be to būtų ir saugūs bei kitaip tinkami gaminti vaikams mokyklose, numatyta sudaryti specialią komisiją ir vykdyti siunčiamų objektų atranką. Komisiją numatoma sudaryti iš: VDA dėstytojų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojų, dizainerių, mokytojų ir projekto organizatorių. Taip pat objektams taikomi kriterijai turėtų būti aiškiai nurodomi ir internetiniame tinklalapyje. Kitas Dizaino receptų paslaugos etapas dizainerių kūrybinės dirbtuvės mokyklose, kultūros centruose. Numatoma, kad jos turėtų užtrukti nuo vienos iki keturių darbo dienų. Darbo pobūdį (ar turėtų būti dirbama su kiekviena klase atskirai po vieną pamoką, ar visos klasės dalyvautų kartu visą dieną) paliekama nuspręsti mokyklai. Kūrybinių dirbtuvių tema derinama su dizaineriu ir konkrečia mokykla Kaina Formuojant Dizaino receptų pilotinio modelio biudžetą 78 buvo išskirti šie pagrindiniai elementai, reikalaujantys lėšų: 1. Kviestinių dizainerių atlyginimai už vedamas kūrybines dirbtuves, įtraukiamos nakvynės ir kelionių išlaidos. 2. Medžiagų, reikalingų kūrybinėms dirbtuvėms įsigijimas. 3. Atlygis komisijai už darbų, tinkamų Dizaino receptų sistemai vertinimą. 4. Tinklapio tobulinimo ir administravimo paslauga. 5. Kiekybinis ir kokybinis tyrimas, siekiant nustatyti paslaugos poreikį. 6. Vadovo, koordinatoriaus, finansininko darbo užmokestis. 7. Ryšio paslaugos, kanceliarinės priemonės. 8. Nenumatytos išlaidos. 78 Detali sąmata yra pateikta prieduose Nr. 4-53

54 Kiekvienas iš šių elementų buvo atskirai įvertintas, numatyta galima vieneto kaina, vienetų kiekis ir parinkta suma pagal vyraujančias rinkoje kainas. Taip pat buvo išskirta, kuri lėšų dalis bus prašoma iš Kultūros tarybos, o kurią gali padengti organizatoriai. Pilotinio projekto trukmė 6 mėn. Per juos numatoma organizuoti kelių dienų kūrybines dirbtuves pradedant nuo mokslo metų pradžios du kartus per mėnesį. Kūrybinės dirbtuvės organizuojamos taip, kad vienas užsiėmimas per mėnesį vyktų Vilniuje, Vilniaus dizaino inovacijų centre, o kitas vis kitame Lietuvos mieste. Iš viso, numatomos 7 kūrybinės dirbtuvės iš kurių 3 vyktų: Nidoje, Telšiuose, Klaipėdoje. Paskaičiavus išlaidas vienoms kūrybinėms dirbtuvės reikia apie Lt. Atsižvelgiant į tai, kad projektas taip pat apima ir internetinės svetainės technologinių sprendimų tobulinimą, bei siekia atlikti gilesnius kiekybinius ir kokybinius poreikio tyrimus, bendra projekto suma yra: Lt Pozicionavimas. Internetinės sistemos pozicionavimas turėtų atsirasti pirmiausia elektroninių dienynų Tamo.lt ir Manodienynas.lt svetainėse. Abi sistemos apjungia mokyklas, kuriose mokosi per mokinių. Taip pat numatoma, kad Dizaino receptų logotipas su aktyvia nuoroda į tinklalapį atsiras ir Lietuvos technologijų mokytojų asociacijos puslapyje. Apie mokytojų kvalifikacijos kėlimą ir galimybes pasikviesti dizainerius į mokyklas, bus pranešama ir per Lietuvos technologijų mokytojų asociacijos puslapį, per aktyvias mokytojų grupes Facebook ir Dizaino receptų tinklalapyje. Jaunieji dizaineriai bus nuolat informuojami apie projektą per VDA, bei kitų su dizaino edukacija susijusių mokymo įstaigų informacines sistemas, dėstytojus, taip pat per Dizaino receptų internetinę svetainę bei Facebook puslapį ir per viešus projekto pristatymus su dizainu susijusiuose renginiuose Skatinimas ir reklama. Tokio pobūdžio paslaugai kaip Dizaino receptai, kuriai svarbu sudominti kuo daugiau dizainerių, mokytojų ir mokinių reklama ir skatinimas yra vienas svarbiausių veiklos aspektų. Šiuo metu yra išnaudojami skirtingi komunikacijos kanalai šiam tikslui: 1. Internete Dizaino receptų komanda komunikuoja su tiksline vartotojų grupe per populiariausią socialinį tinklą Facebook, kuriame per nepilnus tris mėnesius prisijungė 263 draugai. Taip pat su galimais klientais yra bendraujama el. paštu. -54

55 2. Nuolat yra kuriami įvairūs konkursai dizaineriams, tam, kad jie sutiktų pasidalinti savo sukurtais objektais. Dizaineriui, kuris pasidalino savo projektu surengiama mini reklaminė kampanija: dizaineris yra nufotografuojamas spaudžiantis ranką vienam iš Dizaino receptų komandos narių ranką arba vienas su prizu, tada nuotrauka yra viešinama facebook tinkle su aktyvia nuoroda į internetinę svetainę, kur galima pamatyti naują objektą. Kiekvieno atsiuntusio savo objektą dizainerio nuotrauka su trumpu pristatymu, kas jam yra dizainas, talpinama Dizaino receptų skyrelyje Dizaineriai apie dizainą. 3. Kaip skatinimo priemonę galima išnaudoti ir leidinius. Dizaino receptai dar nėra prisistatę spaudoje, tačiau planuojama išleisti elektroninį pačių Dizaino receptų leidinį su geriausiais metų darbais. 4. Dizaino receptų viešumo didinimui ir reklamai yra svarbūs vizitai į mokyklas, susitikimai su mokytojais, švietimo ministerijos atstovais, dėstytojais ir dizaineriais. Galimybė sukurti iš lūpų į lūpas tipo rinkodarą irgi yra labai aktuali Klientas. Pagrindinis Dizaino receptų klientas technologijų mokytojai ir moksleiviai, kurių amžiaus grupė būtų metų (5 12 klasės). Dizaino receptai siekia kaip įmanoma glaudesnio bendradarbiavimo ir su kita grupe tai dizaineriais ir dizaino studentais. Jie yra itin svarbūs visai Dizaino receptų sistemai, kaip pagrindiniai dizaino ir naujų idėjų generatoriai GOOGLE ANALYTICS analizė Siekiant suprasti vartotojų poreikius ir įverinti dabartinį dažniausią Dizaino receptų klientą buvo pasitelkta programa Google analytics, skirta analizuoti visų apsilankančių internetinėje svetainėje duomenis. Ji buvo taikoma Dizaino receptų svetainei. Atsižvelgiant į Google analytics duomenis Dizaino receptai susilaukia vis didėjančio populiarumo. Vieno mėnesio laikotarpyje puslapis sulaukė 254 seansų iš kurių 146 buvo sugrįžtantys lankytojai, o 108 nauji. Vartotojai svetainėje peržiūrėdavo 8 puslapius ir užtrukdavo vidutiniškai 4 min. 15 s. -55

56 12 pav. Dizaino receptų svetainės lankomumo statistika pateikta Google analytics, pav. Dizaino receptų svetainės lankytojų statistika pateikta Google analytics, 2014 Dauguma puslapio lankytojų yra vyrai, tačiau ši persvara nedidelė (54,15% su 45,85%), jų pagrindiniai pomėgiai: sportas, kompiuteriai ir elektriniai buities prietaisai. Šiek tiek mažiau apsilankiusių domisi maisto gamyba ir kelionėmis. Taip pat pagrindinė lankytojų amžiaus grupė yra m. (33%), šiek tiek mažiau yra m. (27,5%). Kiti duomenys rodo, kad 15,5% lankytojų sudaro m. amžiaus, 12,5% m. ir po -56

57 - 5,5% sudaro ir 65 ir daugiau metų amžiaus lankytojai. 14 pav. Dizaino receptų svetainės lankytojų pomėgis ir amžius. Statistika pateikta Google analytics, 2014 Taip pat Google analytics programoje galima stebėti lankytojų aktyvumą dienomis. Patebėta, kad paskelbus konkursus ar parašius naują skelbimą facebook puslapyje su nuoroda į svetainę, puslapio lankomumas labai išauga. 15 pav. Dizaino receptų svetainės lankomumo statistika paskelbus žinutę Facebook tinkle. Pateikta Google analytics, 2014 Galimybė stebėti vartotojų pomėgius ir amžiaus grupes yra itin naudinga siekiant geriau perprasti vartotoją ir atitinkamai taikyti teikiamas paslaugas, numatyti reklamos vietas, vizualinio stiliaus ypatumus Plėtra Siekiant, kad Dizaino receptai plėstųsi ir apimtų įvairias nišas ateityje yra numatoma išleisti Dizaino receptų dėžutes. Daugiausia dėmesio sulaukusių projektų sudedamosios dalys būtų -57

58 pakuojamos į specialaus dizaino dėžutes kartu su objekto sukūrimo koncepcija ir surinkimo instrukcija. Dėžutę būtų galima užsisakyti per internetinę Dizaino receptų svetainę. Numatoma, jog tai palengvintų reikiamų medžiagų įsigijimą tose Lietuvos vietovėse, kur sunku gauti visas reikalingas medžiagas norimam objektui pagaminti arba tiems, kurie taupydami laiką nenori patys ieškoti reikiamų medžiagų. Be internetinės svetainės Dizaino receptų dėžutes numatoma pozicionuoti ir pardavinėti Daiktų viešbutyje ir kitose panašaus pobūdžio erdvėse. Pilotiniame Dizaino receptų modelyje mokytojų kvalifikacijos kėlimo paslauga dar nenumatyta, tačiau vėliau, technologijų mokytojai galės kelti kvalifikaciją VDA ir susipažinti su internetine Dizaino receptų sistema. Siekiant didesnio susidomėjimo ir platesnio vartotojų rato Dizaino receptai taip pat ruošiasi pradėti Dizaino receptų laidų ciklą youtube kanalu. Numatoma kiekvienai laidai pasikviesti dizainerį ar kelis dizainerius, kurie gavę užduotį turėtų kuo kūrybiškiau ją įgyvendinti. Visos sritys sietųsi su pagrindinėmis technologijų pamokos kryptimis. Idėja - parodyti kaip galima iš paprastų elementų sukurti kažką įdomaus, netikėto ir atspindėtų dizainerio požiūrį į objektą. 4.4 Dizaino receptų veiklą įtakojančių išorės veiksnių analizė. PEST analizė Politiniai-teisiniai veiksniai: ES politinė aplinka. EK kartu su šalimis paramos gavėjomis numato prioritetines sritis, kurioms reikalinga parama, t.y. kiek ir kokių dizaino paramos teikimo projektų gali būti įgyvendinama ES lygiu bei koks bus numatytas finansavimas. LR užsienio politika. Šalies gebėjimas įtikinti potencialius paramos gavėjus apie jos institucijų gerąją praktiką, tai yra šalies diplomatinės ir lobistinės veiklos sėkmingumas, tiesiogiai įtakoja ir Dizaino receptų sėkmingą dalyvavimą tarptautinėse programose. Vystomojo bendradarbiavimo politika yra neatskiriama išsivysčiusių valstybių užsienio politikos dalis. LR kultūros rėmimo politika. Šios politikos įtakoja visos šalies kultūros plėtotę, investicijos į šalies kultūrinį kapitalą, padėtų atskleisti, išsaugoti ir plėtoti visuomenės kultūrinį tapatumą ir kūrybinį potencialą. ES ir LR formuojamos šių politikų kryptys tiesiogiai įtakoja Dizaino receptų vykdomas ir numatomas veiklos kryptis bei veiklos formą, LR ir ES kultūros plėtrą. ES ir LR teisinė aplinka. Teisės aktų, reglamentuojančių ES paramos administravimą ir viešojo sektoriaus veikimą sistema tiesiogiai įtakoja Dizaino receptų vykdomas ir numatomas veiklos kryptis -58

59 bei veiklos formą. Teisinio reglamentavimo aiškumas bei palankumas valstybiniuose projektuose dalyvaujančioms institucijoms bei jų darbuotojams yra aktyvus dalyvavimo valstybinėse programose veiksnys Ekonominiai veiksniai: ekonomikos augimas/smukimas (cikliškumo įvertinimas). Ekonomikos lėtėjimas tiesiogiai gali įtakoti savalaikį ir kokybišką Dizaino receptų atliekamų veiklų funkcionavimą. Tokie procesai, kaip: nepastovumas tarptautinėse rinkose, valiutos kurso nestabilumas, nepalanki infliacijos dinamika šalyje (išaugęs infliacijos lygis), išaugęs bedarbystės lygis šalyje, BVP mažėjimas gali neužtikrinti pakankamo ir savalaikio Dizaino receptų veiklos finansavimo, neigiamai paveikti projekto įgyvendinimą Socialiniai-kultūriniai veiksniai: demografiniai pasikeitimai ir migraciniai procesai. Dėl nuolat vykstančio globalizacijos proceso stiprėja konkurencija, kas gali sąlygoti stambių kultūrinių vienetų likvidavimą šalyje. Mažėjantis dirbančiųjų ir studijuojančių dizainerių bei moksleivių skaičius bei didėjanti migracija gali sukelti sunkumų surenkant pakankamą dalyvaujančiųjų Dizaino receptų programose lietuvių skaičių, o tai galėtų apsunkinti rezultatyvų ES lėšų įsisavinimą. visuomenės požiūris į mokymąsi visą gyvenimą. Pakankamai visuomenės įvertintas mokymosi procesas bei jo nauda sąlygotų aktyvesnį Lietuvos gyventojų suinteresuotumą vykdyti bei dalyvauti kultūriniuose projektuose ir programose. Tai sustiprintų Dizaino receptų teikiamos projekto/paslaugos svarbą ir, tikėtina, paskatintų aktyvesnį potencialios projekto tikslinės auditorijos dalyvavimą mokymuose ir didesnį visos tautos susidomėjimą dizainu Technologiniai veiksniai: informacinių technologijų plėtra Lietuvoje. Pažangesnių informacinių sistemų įdiegimas ir/arba esamų sistemų patobulinimas sudarytų galimybę Dizaino receptams greičiau atlikti pagrindinius su projekto įgyvendinimo priežiūra susijusius procesus, o tai įgalintų operatyvesnį funkcijų atlikimą. -59

60 4.5 SWOT analizė Atliekant Dizaino receptų sistemos strateginį planavimą, vertinga atlikti analizę, kuri apžvelgia ne tik savą verslą, bet įvertina ir konkurentų veiklą bei esamus įvykius rinkoje. Įvertinus Dizaino receptų sistemos stiprybes (ką organizacija yra pajėgi atlikti), silpnybes (ko organizacija negali atlikti), galimybes (potencialiai naudingos sąlygos organizacijai) ir grėsmes (potencialiai nenaudingos sąlygos organizacijai) analizė turėtų parodyti strateginių planų vystymo kryptį ir suteikianti jiems pagrindą Stiprybės Siekiant įvertinti Dizaino receptų sistemos stiprybes verta atsižvelgti į privalumus, kuriuos organizacija turi prieš kitus verslus, sistemas bei pagrindinius veiksnius, kurie išskiria organizaciją iš konkurentų. Dizaino receptų pagrindinė stiprybė unikalus dizainerių judėjimas siekiant pagerinti technologijų pamokos kokybę ir įkvėpti jaunąją kartą atkreipti dėmesį į dizainą. Niekas iš anksčiau vykdytų ar vykdomų projektų neskyrė specialaus dėmesio būtent dizaino integracijai į pamokas. Kaip stiprybę galima išskirti ir tai, kad projektas yra gimęs iš pačių dizainerių iniciatyvos. Kitas privalumas Dizaino receptai yra nemokami. Kiekvienas dizaineris siųsdamas savo darbą žino, kad jo darbas bus viešai naudojamas mokinių edukacijai ir kad kiekvienas moksleivis galės pamatyti pagaminimo schemas, tačiau piniginis atlygis autoriui nėra numatomas. Vėliau, piniginis atlygis atsirastų įvedus Dizaino receptų dėžutes ir už pačio brėžinio atsisiuntimą. Šiuo metu, Dizaino receptuose viskas yra nemokama, tačiau pabrėžiama, kad darbai negali būti naudojami komerciniais tikslais. Dizaino receptai, būdami edukacine priemone, išsiskiria šiuolaikiškumu. Internetinis tinklalapis yra modernus, pigus ir visiems prieinamas būdas susirasti aktualią informaciją. Taip pat, internetinės sistemos pranašumas yra tas, kad ją paprasta atnaujinti, o tai labai svarbu siekiant atitikti besikeičiantį požiūrį į dizainą. Internetinėje Dizaino receptų sistemoje visi objektai yra šiuolaikiški ir atspindi XXI a. dizaino aktualijas ir tendencijas. Kitos Dizaino receptų sistemos dalys: mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursai ir dizainerių kūrybinės dirbtuvės mokyklose taip pat išsiskiria šiuolaikiškumu, nes informacija yra gaunama tiesiai iš dizaino specialistų, dirbama su naujausiomis priemonėmis ir supažindinama su šiuolaikiniu požiūriu į dizainą. 79 Rubikis L. SSGG (SWOT) analizė. Verslas.in [žiūrėta ] -60

61 Dizaino receptų internetinės svetainės privalumas prieš kitas edukacinio pobūdžio svetaines yra tas, kad Dizaino receptus kuria daug įvairių šiuolaikinių Lietuvos dizainerių, o tai leidžia formuoti labai platų dizaino suvokimo spektrą. Prie kiekvieno objekto yra dizainerio kontaktai, dėl to mažėja atstumas tarp mokyklų, mokinių ir dizaino pasaulio. Kitas privalumas - mokiniai gali patys pasijusti dizaineriais ir kelti savo interpretacijas šalia dizainerių kūrinių, tokiu būdu dizaineriai turi gyvą atsaką į savo kūrybą, be to gali matyti, kiek ir kokiais kūriniais labiausiai domisi moksleiviai. Atsidavusi ir entuziastinga darbuotojų komanda kitas Dizaino receptų privalumas. Nepaisant to, kad organizacija negauna jokių finansinių išteklių, o visus prizus dizaineriams ir internetinės svetainės išlaikymą finansuoja patys, komandos nariai entuziastingai tiki šia idėja, ir kol kas neapmokamam darbui atiduoda didžiąją dalį savo laiko. Kadangi darbas nėra apribotas griežtomis valandomis - tai sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus. Dizaino receptų sistema skatina vaizduotę. Per dizainerių kurtų objektų įvairovę yra formuojamas platus dizaino suvokimas, keičiantis požiūrį į objektus. Taip pat, kūrybingumą skatina ir tai, jog prie kiekvieno objekto yra suformuota dizainerio užduotis moksleiviams, kurioje reikia analitiškai pažvelgti į jau sukurtą objektą ir rasti savo kūrybišką problemos sprendimą. Panašiu principu, numatoma, kad veiks mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursai bei dizainerių kūrybinės dirbtuvės. Betarpiškas bendravimas tarp dizainerių ir moksleivių kūrybinių dirbtuvių metu. Dizaineriai galės įkvėpti, paaiškinti kodėl daromi vieni ar kiti dizaino sprendimai, galės pristatyti savo kūrybą, užmegzti ryšį su būsimais vartotojais. Kvalifikacijos kėlimas padės mokytojams atnaujinti ir sustiprinti savo žinias dizaino srityje, išmokti naudotis elektronine dizaino receptų sistema ir perduoti gerąją patirtį moksleiviams Silpnybės Be turimų stirpriųjų pusių Dizaino receptų sistema, bei komanda turi ir nemažai silpnybių, prie kurių galima priskirti mažą komandos patirtį, kuri stabdo projekto įgyvendinimo procesus ir dėl to yra daug laiko skiriama informacijos paieškai ir susitikimams su asmenimis, kurie galėtų padėti vienais ar kitais klausimais. -61

62 Kitas trūkumas riboti finansiniai ištekliai, kurie diktuoja tam tikrų sprendimų pasirinkimą, pvz. internetinės svetainės programavimas ir dizainas buvo atliktas pačių komandos narių. Dėl mažo technologinio išmanymo teko atsisakyti tam tikrų dizaino sprendimų, kurie, tikėtina, labiau skatintų dizainerius dalintis savo projektais. Kita silpnybė - maža komunikacija. Dėl laiko ir lėšų trūkumo dabar Dizaino receptus žino tik dvi mokyklos ir dalis Vilniaus dailės akademijos studentų. Siekiant, kad projektas taptų nacionaliniu komunikacija turėtų būti žymiai stipresnė ir per įvairius kanalus. Nėra sukurtos metodikos, kuri palengvintų mokytojams darbą su sistema. Kol kas nėra aišku, kokio amžiaus vaikai su kokiais projektais turi dirbti, kaip vertinti jų interpretacijas. Internetinėje svetainėje nėra konkretaus paaiškinimo, kas yra laikoma tinkamu objektu siuntimui ir kokiais kriterijais remiantis vieni projektai patenka į el. svetainę, o kiti - ne Grėsmės Dizaino receptų grėsmės yra susijusios su neaiškiais projekto finansavimo klausimais. Kadangi valstybės prioritetai finansuojamoms sritims keičiasi, sunku pasakyti ar projektas gaus finansavimą ir bus realiai įgyvendintas visais trimis lygmenimis. Dėl tų pačių priežasčių nėra aišku ar pavyks jį padaryti tęstiniu. Kita Dizaino receptų grėsmė kyla iš to, kad panašios sistemos Lietuvoje dar nėra buvę, dėl to sunku numatyti, koks bus grįžtamasis ryšys tiek iš moksleivių, tiek iš technologijų mokytojų pusės, taip pat ar pavyks surinkti pakankamai dizainerių kurtų projektų. Kopijavimo grėsmė. Dizaino receptai pabrėžia, kad skatina kūrybiškumą ir visi projektai, pateikti sistemoje gali būti naudojami tik edukaciniais tikslais, tačiau kyla grėsmė, kad mokiniai tiesiog kopijuos dizainerių kūrinius arba dizainerių projektai su minimaliais pakeitimais atsidurs rinkoje. Tai gali smarkiai įtakoti dizaino studentų ir dizainerių norą dalintis savo idėjomis. Grėsmė technologijų kaip mokomojo dalyko išnykimui. Mokiniams nematant prasmės atliekamose užduotyse per technologijų pamokas, tam tikros mokyklos Lietuvoje ir dauguma mokyklų Latvijoje atsisako technologijų pamokos ir palieka šią veiklą tik kaip užklasinę. -62

63 4.5.4 Galimybės Projekto įgyvendinimo ir tolimesnės plėtros galimybės yra didelės, nes projekto tikslai prisideda prie Švietimo ir mokslo ministerijos ir Kultūros ministerijos siekių gerinti bei stiprinti kultūrinę ir kūrybinę edukacinės sistemos pusę. Projektas gali būti aktualus taip pat ir Ūkio ministerijai, dėl projekto inovatyvumo. Galima pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis. Lietuvai, kaip Europos Sąjungos narei, dizaino edukacijos stiprinimas yra pateiktas Dizaino tarybos rekomendacijose. Projekto galimybės itin išsiplėstų, jei būtų einama ir į užsienio rinką. Projektas galėtų bendradarbiautisu dizaineriais ir socialoniais partenriais iš įvairių šalių. Tikėtina, kad projekto koncepcija ir teikiamos naudos galėtų būti aktualios ir kitoms kaimyninėms šalims. Siekiant įtraukti ir užsienio publiką, galima pasinaudoti kultūros atašė tinklų veikla stiprinant Dizaino receptų ir Lietuvos kaip dizainui neabejingos šalies įvaizdį. Tobulinti Dizaino receptų teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą: 1. Bendradarbiaujant su Tamo ir Manodienynas.lt tobulinti Dizaino receptų teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą. Galima siekti, kad Dizaino receptų sistema būtų prieinama visiems, bet tik tie, kurie naudojasi elektroninio dienyno sistemomis (mokytojai, mokinai ir jų tėvai) galėtų atsisiųsti receptus, t.y. pdf failus su pagaminimo instrukcijomis. 2. Pasinaudojant finansinės paramos lėšomis vystyti Dizaino receptų informacines technologijas ir tokiu būdu Dizaino receptų tinklapyje įvesti: galimybę komentuoti, vertinti darbus, skirstyti į kategorijas pagal sudėtingumą ir pagal mokyklų turimą technologinę bazę, taip pat matyti, kiek žmonių pamėgo vienus ar kitus dizainerių darbus. Numatoma projekto galimybė padėsianti populiarinti projektą ir plėsti auditoriją - Youtube kanalu rodomas dizaino receptų šou, kuriame pasirodytų dizaino žvaigždės ir kūrybiškai spręstų įvairias su dizainu susijusias užduotis. Projekto finansinės, viešinimo ir dizainerių įtraukimo galimybės žymiai sustiprėtų sukūrus Dizaino receptų dėžutes, kurias visi norintys galėtų atsisiųsti iš projekto tinklapio ar specialių -63

64 parduotuvių ir patys pasigaminti dizainerio kurtą objektą pagal įdėtą brėžinį ir sudedamąsias objekto dalis. Sulaukus pasisekimo Dizaino receptai galėtų plėstis ir stiprinti dizaino integraciją ir į kitus mokomuosius dalykus. Galėtų atsirasti popamokiniai dizaino būreliai, dizainas jungiamas su technologijų pamokomis/būreliais. Numatoma projekto galimybė vystyti tolimesnį bendradarbiavimą tarp VDA studentų ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų, pvz. įsteigiant tarpdisciplininę programą, apjungiančią elektroniką, kitas technines specialybes ir dizainą SWOT analizės matrica Apibendrinant išanalizuotus vidinius ir išorinius veiksnius galima sudaryti tokią SWOT matricą: Galimybės Pasinaudoti ES struktūriniais fondais; Tobulinti teikiamų paslaugų kokybę; Didinti informuotumą organizuojant specialią Dizaino receptų laidą Youtube kanalu; Pasinaudojant finansinės paramos lėšomis vystyti informacines technologijas; Bendradarbiauti su užsienio šalimis; Pasinaudoti kultūros atašė veikla stiprinant dizaino receptų ir Lietuviško dizaino įvaizdį; Vystyti bendradarbiavimą tarp VDA ir VGTU studentų; Siekti dizaino integracijos ir kitose pamokose; Sukurti Dizaino receptų dėžutes tolimesnę projekto savęs finansavimo galimybę. Įkurti mokytojų - projekto ambasadorių grupę, kurie skirtinguose regionuose atstovautų projektą. Grėsmės Neaiški šalies politika, kultūros prioritetų finansavimo atžvilgiu. Nėra buvę panašios sistemos, sunku numatyti projekto eigą. Kopijavimo, idėjų pasisavinimo grėsmė. Grėsmė technologijų kaip mokomojo dalyko išnykimui. Įvardijus pagrindinius vidinius ir išorinius veiksnius, susijusius su organizacijos veikla, galima ieškoti būdų, kaip neigiamus veiksnius paversti teigiamais: -64

65 Stiprybės: Unikali ir nemokama paslauga Lietuvoje, Šiuolaikinis edukacijos įrankis technologijų mokytojams ir mokiniams Mažinamas atstumas tarp mokyklų, akademijos ir menininkų Objektų/galimų užduočių kokybė, nes dizaineriai yra pagrindiniai kūrėjai Formuojamas platus ir įkvepiantis dizaino suvokimas Skatinamas kūrybiškumas Entuziastinga darbuotojų komanda Galimybė konsultuotis su akademijos projektų skyriaus darbuotojais ir akademijos dėstytojais Akademijos suteiktos patalpos Daug pažįstamų dizaino studentų Sistema skatina betarpišką bendravimą tarp dizainerių ir moksleivių Žinių atnaujinimo galimybė technologijų mokytojams Silpnybės: Maža komandos patirtis Mažas biudžetas Maža komunikacija, reklama Nėra sukurtos moksleivių darbų vertinimo metodikos Nėra konkrečių kriterijų pagal kuriuos atrenkami darbai į sistemą. Mažas dizaino tarpdiscipliniškumo akcentavimas Silpnybės Silpnybės Galimybės Siekiant pasinaudoti ES struktūrinių fondų galimybėmis reikia atkreipti dėmesį į turimą mažą komandos patirtį. Siekiant vystyti bendradarbiavimą tarp VDA ir VGTU studentų, svarbu atkreipti dėmesį į mažą komunikaciją ir nesuformuotus objektų tinkamumo sistemai kriterijus. Norint didinti potencialių projekto dalyvių informuotumą organizuojant pristatymus ir laidą youtube kanalu, svarbu atkreipti dėmesį į mažą komunikacijos ir reklamos srautą. Siekiant pasinaudoti kultūros atašė veikla gerinant dizaino kultūros Lietuvoje įvaizdį svarbu atkreipti dėmesį į mažą biudžetą, mažą komunikaciją ir komandos patirtį. Siekiant skleisti Dizaino receptų sukauptas žinias ir patirtį Lietuvoje bei užsienyje reikia atkreipti dėmesį į turimą mažą komunikaciją, nesuformuotus vertinimo kriterijus/ rekomendacijas mokytojui, nesukurtą darbų, tinkamų talpinti į internetinę svetainę vertinimo kriterijus. Grėsmės Neaiški kultūros politika finansuojamų projektų prioriteto atžvilgiu taps dar grėsmingesnė, jei nebus atkreiptas dėmesys į mažą komandos patirtį. Idėjų pasisavinimo grėsmė išaugs, jei nebus atkreiptas dėmesys į mažą patirtį, biudžetą, komunikaciją. Grėsmė, kad technologijų dalykas gali išnykti tik didės, jei nebus atkreiptas dėmesys į mažą komunikaciją, nesukurtą moksleivių vertinimo metodiką, atrankos kriterijų nebuvimą. -65

66 Galimybės Grėsmės Siekiant dizaino integracijos ne tik technologijų pamokose, bet ir kituose dėstomuose dalykuose bei norint įvesti Dizaino receptų dėžutes svarbu atkreipti dėmesį į mažą komunikaciją, moksleivių darbų vertinimo metodikos ir nesuformuotus objektų tinkamumo sistemai kriterijus. Galimybės Grėsmės styprybės styprybės Unikali idėja, šiuolaikinis dizaino edukacijos įrankis, atskirtumo tarp VDA, mokyklų ir menininkų atskirties mažinimas ir VDA kaip projekto organizatoriaus statusas bei projektų skyriaus konsultacijos sustiprina galimybes pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis, tobulinti informacines technologijas, bei tęsti dizainerių kūrybines dirbtuves. Entuziastinga darbuotojų komanda, galimybės konsultuotis su mokytojais specialistais, dizaineriais ir akademijos projektų skyriumi suteikia galimybę gerinti projekto paslaugos kokybę. Dizaino objektų kokybė ir unikalumas, nebrangi savikaina didina galimybes įvesti Dizaino receptų dėžučių pardavimą. Kadangi projektu formuojamas platus dizaino suvokimas, gerinama technologijų pamokos kokybė, ugdomas kūrybiškumas, betrapiškas bendradarbiavimas tarp dizainerių ir moksleivių, numatyta mokytojų kvalifikacijos kėlimo galimybė, užduočių šiuolaikiškumas ir kokybė, tikėtina, kad projekto galimybės išeiti į užsienio rinką išaugs. Sistema skatina betarpišką bendradarbiavimą tarp mokyklų, dizainerių, VDA ir kitų institucijų. Projektui taip pat būdingas tarpdiscipliniškumas technologijų pamokoje, kuris galėtų plėstis ir į kitas pamokas, be to ši pamoka apima ir elektroniką, dėl to tikėtina, kad projektas bus aktualus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetui. Būdamas unikalus, edukacinio pobūdžio ir plataus mąsto projektas su entuziastinga komanda, gali sumažinti grėsmes kylančias dėl nepastovios šalies finansavimo politikos ir rasti rėmėjų tolimesniam projekto finansavimui. VDA projektų skyriaus suteikta galimybė konsultuotis sumažina grėsmę dėl projekto eigos numatymo. Tobulinant technologinę elekroninės sistemos pusę galima žymiai sumažinti kopijavimo grėsmę, nes prisijungimą ir galimybę atisiųsti darbų brėžinius turės tik moksleiviai ir technologijų mokytojai. Projekto aktualumas ir šiuolaikiškas edukacinės sistemos bei užduočių pateikimas gali ženkliai pakelti technologijų pamokos vertę ir naudingumą, kas sustabdytų technologijų pamokos išėmimą iš programos. Atsižvelgiant į SWOT analizės duomenis, galima daryti išvadas, jog prieš pradedant įvedinėti Dizaino receptų sistemą kaip paslaugą į Lietuvos rinką, reikia išsprėsti šias problemas: -66

67 Mažą komandos patirtį sprėsti nuolat knsultuojantis su akademijos projektų skyriumi ir dėstytojais. Mažo biudžeto problemą spręsti gavus paramą pradžiai iš kultūros tarybos, vėliau iš ES struktūrinių fondų. Didinti komunikaciją, reklamą, pristatinėti projektą/paslaugą platesnėms auditorijoms, įvairiuose regionuose turėti mokytojų - projekto ambasadorių grupę, kuri palaikytų Dizaino receptų idėją. Sukurti moksleivių darbų vertinimo metodiką/ patarimus technologijų mokytojams Sukurti konkrečius kriterijus, pagal kuriuos atrenkami darbai į sistemą, juos paskelbti el. svetainėje ir suburti komisiją iš įvirių sričių specialistų. Elektroninėje sistemoje, per dizainerių kūrybines dirbtuves, bei mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursus labiau akcentuoti dizaino tarpdiscipliniškumą ir galimybę mokytis kitų dalykų per dizainą. 4.6 Dizaino receptų sistemos strateginiai tikslai ir plėtros kryptys 1 strateginis tikslas Didinti jaunųjų dizainerių kūrybos pasiekiamumą. Siekiant didesnio susidomėjimo šiuolaikiniu dizainu, jaunų Lietuvos dizainerių pažinimo ir didesnės dizaino integracijos į mokyklas ir visuomenę labai svarbu, kad jaunųjų dizainerių kūryba būtų lengvai prieinama visiems. Uždaviniai: 1. Sukurti Dizaino receptų dėžutes, kuriose jaunųjų dizainerių kurtus objektus pamatyti ir įsigyti galėtų visi norintys. 2. Didinti ir skatinti jaunų Lietuvis dizainerių ir jų kurtų objektų viešinimą pasinaudojant visais turimais Dizaino receptų komunikacijos kanalais. 3. Skatinti jaunuosius dizainerius išsakyti savo požiūrį į dizainą ir kūrybą, tokiu būdu formuojant visuomenės požiūrį į dizainą. 4. Organizuoti kūrybines dirbtuves, kurių metu dizaineriai betarpiškai gali perduoti savo patirtį ir požiūrį. 5. Organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus technologijų mokytojams. -67

68 2 strateginis tikslas - Gerinti Dizaino receptų komunikaciją ir paslaugos žinomumą. Siekiant skatinti dizaino integraciją mokyklose yra labai svarbu, kad Dizaino receptų paslauga būtų kuo labiau žinoma mokylų, mokytojų, dizainerių ir dizaino studentų plotmėse. Uždaviniai: 1. Organizuoti reklamines kampanijas ir skelbti naujienas per facebook puslapį 2. Dalyvauti dizaino renginiuose 3. Rašyti į leidinius straipsnius susijusius su dizainu 4. Pristatymai mokyklose 5. Sklaida per įvairius su švietimu susijusius renginius 6. Organizuoti konkursus 7. Turėti nuorodas Tamo ir manodienynas.lt 3 strateginis tikslas - Tapti pastovia, nuolat augančia kūrybine baze. Didėjantis dizaino poreikis ir vaidmuo visuomenėje turi atsispindėti ir mokyklose. Dėl to, tikimasi, kad projektas taps nuolatiniu įrankiu technolgijų mokytojams, o dizaino dalykas virs neišvengiama būtinybe pamokose. Uždaviniai: 1. Didinti prisijungusių prie projekto mokyklų skaičių 2. Didinti prisijungusių prie projekto katedrų ir fakultetų skaičių 3. Įjungti į projektą ir kitas aukštąsias mokyklas 4. Bendradarbiauti su meninkais ir institucijomis iš užsienio -68

69 Išvados Apibendrinus probleminėje, teorinėje, tiriamojoje, bei projektinėje dalyse išdėstytą medžiagą galima daryti tokias išvadas: 1. Darbo metu ištyrinėti skirtingi dizaino apibrėžimai ir pateikta susisteminta informacija, padeda išgryninti dizaino proceso sampratą bei atrasti dizaino ir edukacijos proceso sąsajas. 2. Nagrinėjant teorinius šaltinius ir praktinius atvejus, išryškėjo dizaino, kaip svarbaus ekonominio sektoriaus sąryšis su edukacija. Siekiant išnaudoti dizaino pridėtinės vertės kūrimo galimybes privačiame ir viešajame sektoriuose prieita prie išvados, kad dizainas turi būti atpažįstamas jau mokyklose ne tik kaip meninė išraiška, bet ir kaip priemonė firmoms susikurti didesnę pridėtinę vertę, inovacijas, didinti firmos vardo atpažįstamumą, ugdyti strateginį mąstymą. Suvokdami dizaino svarbą ir galimybes, būsimi lyderiai, verslininkai ir dizaineriai galės prasmingiau išnaudoti šią priemonę savo tikslams siekti. 3. Apžvelgtos, susistemintos ir įvardintos šiuolaikinės mokyklos raidos teorijos ir pagrindiniai iššūkiai, tarp kurių galima išskirti tokias grupes: edukacinė sistema nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių šiuolaikinių moksleivių poreikių, mažas kūrybiškumo ugdymas mokyklose, vaikų hiperaktyvumo problemos. 4. Išanalizuota, kaip dizaino dalykas yra įtraukiamas į mokomąsias programas, peržvelgtos mažo dizaino įtraukimo į technologijų pamokas priežastys: 4.1 Mažas dizaino dalyko įtraukimas į Bendrąją technologijų programą, kuria vadovaujasi mokytojai. 4.2 Nesuformuotos užduotys, pavyzdžiai, kaip mokytojai galėtų taikyti dizainą technologijų pamokose. 4.3 Nesusiformavusi dizaino dėstymo tradicija. 4.4 Dizainas stereotipiškai priskiriamas tik prie dailės pamokų. 4.5 Dizaino dalyko mokoma nuo IX klasės. 5. Teorinėje dalyje išryškintos šios dizaino ir technologijų sąsajos: 5.1 Proceso panašumas: idėjos paieška, remiantis inspiracijomis ir problemomis; idėjos eskizavimas; medžiagų pažinimas ir parinkimas; objekto projektavimo procesas; technologinės atlikimo operacijos; prototipo gamyba; pristatymas, testavimas. -69

70 5.2 Tiek technologijose, tiek dizaine atsiranda sąsajos su kitais mokslais: inžinerija, mechanika, elektronika, socialiniais mokslais, menu ir t.t. Abiejose srityse reikia kūrybiškai taikyti jau turimas žinias, siekiant sukurti naują objektą. 5.3 Geras technologijų kūrinys yra tuo pačiu ir geras dizaino objektas, nes jiems yra keliami lygiaverčiai kokybės, praktiškumo ir estetikos reikalavimai. 6. Atliekant edukacijos per menus ir dizainą, atvejų analizę užsienyje, išryškinti dizaino teikiami privalumai švietimo srityje: 6.1 Dizainas, išsiskirdamas savo tarpdiscipliniška prigimtimi ir veiklos pobūdžiu, stiprina analitinį mąstymą, norą pagerinti tai, kas turima, išugdyti piliečius, kurie atpažindami dizaino teikiamas naudas, prisidėtų prie šalies ekonomikos augimo. 6.2 Atskleisdamas prigimtinę vaikų vaizduotę, dizaino dalykas padeda mokiniams kūrybiškai jungti turimas teorines žinias, kuriant savo sugalvotus projektus ir tokiu būdu siekti jų pačių individualybės unikalaus atsiskleidimo, susidomėjimo kuriamu objektu. 6.3 Tarp minimų naudų išskiriami ir padidėję socialiniai įgūdžiai, ypač jei dirbama grupėmis. Mokiniai mokosi kolaboracijos, komandinio darbo, tolerancijos, ugdosi pasitikėjimą. Įvertinus teikiamus dizaino privalumus edukacijoje, galima juos taikyti panašiu į užsienio praktikas pavyzdžiu ir Lietuvos švietimo srityje. 7. Akivaizdu, kad Bendroji technologijų programa kelia aukštus reikalavimus objektų aprašymo ir proceso planavimo atžvilgiu, ir net olimpiadose dalyvaujantiems mokiniams sunku pasiekti tokius kriterijus, tačiau programoje pasigendama dizaino, objektų kūrybiškumo, aktualumo, naujumo ir šiuolaikiškumo akcentavimo. Į tai atsižvelgiant, galima būtų teigti, kad mokykloms nėra lengva paruošti mokinius pagal keliamus teorinius reikalavimus. Reikia ieškoti naujų sprendimų arba tobulinti esamus ir didinti kūrybiškumo ugdymo indėlį. 8. Vadovaujantis paslaugų dizaino ir dizainerio mąstymo metodais ir atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, buvo sukurta Dizaino receptų projekto koncepcija. Išanalizavus projekto tikslinių grupių kiekybinius ir kokybinius tyrimus, buvo išskirti svarbiausi elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti kuriant Dizaino receptų sistemą: medžiagų, įrenginių, laiko, inovatyvumo ir kūrybiškumo trūkumas; didelės grupės; mažas dizaino integravimas. Numatytos galimybės, kylančios iš VDA aplinkos: kvalifikacijos kėlimo kursai; studentų darbai ir archyvas. -70

71 Naudojantis vizualizavimo ir proto šturmo metodais, pateiktas galimas problemos sprendimas. Buvo sukurtas sistemos prototipas, atliktas jo testavimas ir įvertintas vartotojų grįžtamasis ryšys. Atlikus prototipo testavimus ir įvertinus grįžtamąjį ryšį, galima daryti išvadą, kad Dizaino receptų paslauga yra reikalinga technologijų pamokose, nes ne tik sudomino mokinius, bet jie taip pat sugebėjo iš nebrangių medžiagų per porą savaičių pagaminti mokykloje pritaikomą daugiavietį minkštą baldą, išbandė šviestuvo gaubtų gamybą iš popieriaus. 9. Kuriant Dizaino receptų paslaugos pilotinį modelį, teorinių ir praktinių pagrindų studija leido nustatyti tokius specifinius paslaugos elementus: dabartinę dizaino receptų padėtį rinkoje, galimą pilotinio projekto modelio kainą, pozicionavimą, skatinimą ir reklamą, įvertinti klientą. 9. Kuriant Dizaino receptų, kaip paslaugos įvedimo į Lietuvos rinką, pilotinį modelį atliktos PEST ir SWOT analizės. Jos leido nustatyti reikiamus veiklos pakitimus konkurenciniam pranašumui įgyti. Šių analizių metu ištirta, kad, siekiant sėkmingo paslaugos įvedimo, reikia didinti projekto žinomumą, dizaino objektų skaičių internetinėje sistemoje, atlikti papildomus tyrimus, siekiant sukurti darbų vertinimo metodiką, išgryninti darbų atrankos principus, gavus finansavimą pilotiniam modeliui tobulinti paslaugą ir siekti jos įgyvendinimo valstybiniu mastu. 10. Remiantis teorinės bei tiriamosios dalies metu išanalizuota medžiaga ir atliktu pilotiniu modeliu, išskirtos strateginės tolimesnės plėtros kryptys: a. Didinti jaunųjų dizainerių kūrybos pasiekiamumą. b. Gerinti Dizaino receptų paslaugos komunikaciją ir paslaugos žinomumą. c. Tapti pastovia, nuolat augančia kūrybos baze. -71

72 Literatūros sąrašas: 1. A+ schools Research and Reports [žiūrėta ] 2. Ateities verslo komanda, apie projektą [žiūrėta ] 3. Bayley S. Dizainas: matoma inteligencija. Vilnius: Charibdė, Bennet B., Rolheiser Bennet C., Stevahn L. Mokymasis bendradarbiaujant. Vilnius: Garnelis, 2000 m. 5. Best K., Design management. Case Postale: AVA Publishing SA, Best K., The Fundamentals of Design Management, Lausanne: AVA Publishing, Brown T., Change by Design: How Design Thinking Transforms Organizations and Inspires Innovation, New York: HarperBusiness, Brown T., Design thinking, [žiūrėta ]. 9. Bruce M., Cooper R., Vazquez J. Effective design management for small businesses Brazil 10. Brundza J., Dizainas, švietimas ir profesorius iš Kopenhagos, pageid/634/articlepage/2/articleid/547 [žiūrėta ] 11. Buchanan Richard, Design Research and the New Learning, based on a presentation at the conference Researching Design: Designing Research, London Design Council, 12. Burke, James and Ornstein, Robert (1997), The axemaker s gift. Technology s capture and control of our minds and culture, Tarcher Putnam, New York 13. Burneika J. Forma, kompozicija, dizainas. Vilnius: VDA l-kla, Carlson and Wilmont, NABC [žiūrėta ] 15. Chicago architecture foundation design process [žiūrėta ] 16. Cieškaitė-Brėdikienė L. Dizaino raida nuo Morriso iki Morrisono. Vilnius: VDA l-kla, Dailės žodynas. VDA l-kla,

73 17. Dahlin, T & Svengren, L. (1996). Strategic Issues for a Design Support Organization: The 18. Swedish Industrial Design Foundation. Design Management Journal, 7(3), Boston, USA. 19. Design Commission Restarting Britain, Education and growth, UK Design Council, Leading business by design. Why and how business invest in design, UK Design Council, Multidisciplinary design education in the UK, Design Forum Finland Finnish Design Year Final report: brief in English, Helsinki Didėja, Apie projektą [žiūrėta ] 24. Discover design The design process [žiūrėta ] 25. Dizaino inovacijų centras, Dizainas augimo ir klestėjimo pagrindas, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012, p Dorst Kees and Dijkhuis Judith, Comparing paradigms for describing design activity, The Netherlands, Delft University of Technology, Faculty of Industrial Design Engineering, European Commission, Design for growth and prosperity, Helsinki, printed by Unigrafia, Finland ministry of education and culture pisa2009.html?lang=fi&extra_locale=en [žiūrėta ] 29. Friedman Ken, Creating design knowledge: from research into practice, Norway, Norwegian School of Management, Department of Knowledge Management, Galkauskas J. K. Medžio darbai 5-9 klasei. Kaunas: Šviesa, 1997 m. 31. Government Decision-In-Principle On Design Policy Finnish_Design_Policy.doc [žiūrėta ] 32. Ignatavičiūtė L., Lietuvos dizaino galimybių studija, option=com_content&view=article&id=5&itemid=106&lang=en [žiūrėta ] -73

74 33. Verslo žinios, Design thinking: inovacijų lyderių pamokos Lietuvos verslui PublicationId=683b8a5b-da7d-41ca-89c db0&ref=rss#ixzz32My13vPT [žiūrėta ] 34. Jakaitė K. Nidos tarptautinio dizaino vadybos ir kūrybinių dirbtuvių tekstai.vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2013 m. 35. Juozulynas D. Paslaugų dizaino galimybės. Nidos dizaino vadybos kūrybinių dirbtuvių atvejo analizė, Vilnius 2013 m. 36. Jurevičius R. Strateginis organizacijų vystymas. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietmo centras, Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: (edukologija ir kiti socialiniai mokslai): vadovėlis. 4-tasis leidimas, Šiauliai: Lucijus, 2007, p Kūrybinės partnerystės, Apie kūrybiškumą [žiūrėta ] 39. Kriukas D., Dizaino modulio mokymas technologinio ugdymo kontekste aodljjr2exkm/dizaino-modulio-mokymas-technologinio-ugdymo-kontekste/? utm_campaign=share&utm_medium=copy [žiūrėta ] 40. Lansbergienė A., Koks turėtų būti XXI amžiaus ugdymas ir kodėl kontekstinis ugdymas yra gyvybiškai būtinas ( [žiūrėta ] 41. Lietuvos darbo birža, Lietuvos darbo biržos 2013 metų darbo rinkos prognozė Informacija/DarboRinka/Documents/prognoze_2013.pdf [žiūrėta ]. 42. Lietuvos neformaliojo švietimo centras technologijų olimpiada (žiūrėta ) 43. LMKA, Akim: apie projektą [žiūrėta ] Mollerup Designlab A/S Designers & ConsultantsThe Complex Development of Lithuanian Design, Denmark Myllyntaus Timo, Design in Building an Industrial Identity The Breakthrough of Finnish Design in the 1950s and 1960s 45. Pacevičiūtė A., Augustinavičius V., Lekarevičius J., Narvilas M. Konstrukcinės medžiagos. Technologijų vadovėlis V VI klasei, Kaunas: Šviesa, 2012 m. -74

75 46. Pacevičiūtė A., Augustinavičius V., Lekarevičius J., Narvilas M. Konstrukcinės medžiagos. Technologijų vadovėlis VII X klasei, Kaunas: Šviesa, 2010 m P i l l o t o n E., Te a c h i n g d e s i g n f o r c h a n g e emily_pilloton_teaching_design_for_change.html [žiūrėta ] 48. Project H [žiūrėta ] 49. President s Committee on the Arts and the Humanities, Reinvesting in Arts Education (2011) 50. Raulik, G. Models of Design Intervention. In: FutureGround - Design Research Society International Conference, Nov 2004 Melbourne (pp ). Monash University, Australia. 51. Raulik-murphy, Gisele, Cawood, Gavin, Larsen, Povl and Lewis, Alan A., Comparative analysis of strategies for design in Finland and Brazil, UK, Design Research Society Conference, Sheffield Hallam University, Report and Recommendations of the European Design Leadership Board Design for Growth & Prosperity, Finland Richard Buchanan, Myth and Maturity: Toward a New Order in the Decade of Design, Design Issues, Vol. 6, No. 2 (Spring, 1990), pp Robinson K., Changing education paradigms ken_robinson_changing_education_paradigms [žiūrėta ] 55. Robinson K., How schools kills creativity. [žiūrėta ] 56. Rönnholm Reima, Interviu su Reima Ronnholm, Nidos tarptautinio dizaino vadybos ir kūrybinių dirbtuvių tekstai, 2013, p Rubikis L. SSGG (SWOT) analizė. Verslas.in [žiūrėta ] 58. Service design network What is service design? #sthash.by4yirmj.dpuf [žiūrėta ] 59. Sheffield Hallam university A comparative analysis of strategies for design in Finland and Brazil [žiūrėta ] 60. Strong Performers and Successful Reformers in Education Maintaining a strongly supportive school system in which teachers and students share responsibility for results [žiūrėta ] -75

76 61. Šiukščius G. Dizainas: menas, mokslas, tecnhika. Vilnius: VDA l-kla, Šiukščius G. Dizainas: menas, mokslas, technika. Vilnius: VDA l-kla, Tekstilė: technologijų vadovėlis A. Pacevičiūtė, A. Buračienė, R. Vaitkevičienė. Kaunas: Šviesa, p. 64. Švietimo ir mokslo ministerija. Bendroji technologijų programa. documents/svietimas/ugdymo-programos/vidurinis-ugdymas/technologijos_8_priedas.pdf [žiūrėta ] 65. Švietimo ir mokslo ministerija, Meninio ugdymo gairės, svietimas/ugdymo-programos/7_meninis_ugdymas.pdf [žiūrėta ] 66. The journal of technology studies alamaki.html [žiūrėta ] 67. Technologijos.lt Vaikų hiperaktyvumas išgalvota liga? zmogus_ir_medicina/straipsnis/vaiku-hiperaktyvumas--isgalvota-liga??name=straipsnis-5967&l=2 [žiūrėta ] 68. Tutlytė J. Dizainas socialistiniame (Lietuvos) ūkyje, arba žmogus ir daiktinė aplinka visuotinio nepritekliaus sąlygomis. Darbai ir dienos, 2007 Nr Varakas Anna, Kaira Päivi, Noor Kristina, Alanen Laila Government decision-in-principle on design policy, Finland, Ugdymo plėtotės centras, Vidurinio ugdymo bendrosios programos ugdymas/vidurinis/bp/? [žiūrėta d.] 71. Vilniaus dailės akademija, dizaino inovacijų centras Dizainas klestėjimo ir augimo pagrindas, Vilnius Židonytė V. Dizainas: vadovėlis klasei. Kaunas: Šviesa, I d. 73. Warwick business school and Design Council, United Kingdom Werweij L., It s only matter of time before design bubble bursts /12/26/opinion-lucas-verweij-design-bubble/ [žiūrėta ] Rankraštis: 75. Kriukas D. Vadovėlio Dizainas: vadovėlis 9-10 klasei rankraštis, Vilnius 2014 m. -76

77 SANTRAUKA Vilniaus dailės akademija, Aukštųjų studijų fakultetas, UNESCO vadybos ir kultūros politikos katedra, dizaino vadyba Ievos Ridzvanavičiūtės baigiamasisi magistro darbas DIZAINO EDUKACIJOS GALIMYBĖS LIETUVOS MOKYKLOSE. Darbo vadovas: dr. Karolina Jakaitė Darbas parengtas: 2014, Vilnius Darbo apimtis: 79 psl., 22 paveikslai DIZAINO RECEPTŲ ATVEJO ANALIZĖ Darbo aktualumas. Dizaino tarybos paskelbtos rekomendacijos ES šalims stiprinti dizaino edukaciją mokyklose. Šiuolaikinėse mokyklose aktualus kūrybingumo klausimas ir saviraiškos galimybės. Per Mollerup atliktas tyrimas parodė, kad Lietuva dar neatpažįsta dizaino teikiamų naudų. Lietuvoje dizaino edukacija turėtų būti integruota į dailės ir technologijų pamokas, tačiau ugdymo programose dizainas, kaip ir kūrybiškumas, nėra akcentuojamas. Darbo tikslas. Išanalizuoti dizaino integracijos galimybes Lietuvos mokyklose ir sukurti Dizaino receptų sistemos pilotinį modelį, skirtą moksleivių ir technologijų mokytojų kūrybiškumui ir dizaino pažinimui ugdyti. Darbo uždaviniai: 1. Teoriniu aspektu apžvelgti dizaino svarbą edukacijoje. 2. Ištirti užsienio šalių ir Lietuvos gerąsias praktikas dizaino edukacijos srityje. 3. Išanalizuoti Vilniaus technologijų olimpiadoje sukurtus moksleivių darbus. 4. Atlikti kiekybinius ir kokybinius tyrimus su tikslinėmis grupėmis. 5. Remiantis dizainerio mąstymu ir paslaugų dizaino metodais sukurti Dizaino receptų paslaugos koncepciją ir prototipą išbandyti mokyklose. 6. Sukurti Dizaino receptų pilotinio modelio įvedimo į rinką strategiją. 7. Remiantis atliktais tyrimais parengti projektą Kultūros Tarybai. -77

78 Darbe taikyti metodai. Rašant baigiamąjį darbą kompleksiškai buvo taikomi kiekybiniai ir kokybiniai focus grupių tyrimai, teoriniai bei empiriniai tyrimų metodai. Darbo struktūra. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama dizaino nauda edukacijoje. Ši dalis skirta teorinių šaltinių analizei, dizaino galimybių edukacijoje pavaizdavimui, apibrėžti šiuolaikinės mokyklos problemas ir dizaino galimybes joje. Antroji darbo dalis skirta apžvelgti užsienio ir Lietuvos dizaino ir kūrybingumo pasireiškimą edukacijoje. Trečiojoje dalyje, yra kuriamas paslaugos konceptas vadovaujantis dizainerio mąstymo ir paslaugų dizaino metodais. Ketvirtoje dalyje, atlikta galimybių analizė remiantis Dizaino receptų paslaugos įvedimo į rinką pavyzdžiu, įvardintos projekto vizija ir misija, atliktos PEST ir SWOT analizės, numatyti strateginiai tikslai, paruoštas projekto pilotinio modelio projektas Kultūros tarybai. Išvados: 1. Darbo metu ištyrinėti skirtingi dizaino apibrėžimai ir pateikta susisteminta informacija, padeda išgryninti dizaino proceso sampratą bei atrasti dizaino ir edukacijos proceso sąsajas. 2. Išanalizuota, kaip dizaino dalykas yra įtraukiamas į mokomąsias programas, peržvelgtos mažo dizaino įtraukimo į technologijų pamokas priežastys. 3. Atliekant edukacijos per menus ir dizainą, atvejų analizę užsienyje ir Lietuvoje, išryškinti dizaino teikiami privalumai švietimo srityje. 4. Atliekant technologijų olimpiados analizę įvertinti moksleivių kurti darbai remiantis Bendrosios technologijų programos vertinimo kriterijais. 5.Vadovaujantis paslaugų dizaino ir dizainerio mąstymo metodais ir atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, buvo sukurta Dizaino receptų projekto koncepcija. 6. Kuriant Dizaino receptų paslaugos pilotinį modelį teorinių ir praktinių pagrindų studija leido nustatyti tokius specifinius paslaugos elementus: dabartinę dizaino receptų padėtį rinkoje, galimą pilotinio projekto modelio kainą, pozicionavimą, skatinimą ir reklamą, įvertinti klientą. 7. Remiantis teorinės bei tiriamosios dalies metu išanalizuota medžiaga ir atliktu pilotiniu modeliu, išskirti pagrindiniai strateginiai tikslai. -78

79 SUMMARY Vilniaus Academy of Fine arts, Faculty of Postgraduate Studies, UNESCO chair for Cultural Management and Cultural Policy, Design Management Master degree thesis by Ieva Ridzvanavičiūtė OPPORTUNITIES OF DESIGN EDUCATION IN LITHUANIA S SCOOLS MANAGEMENT WORKSHOP CASE Thesis supervisor: dr. Karolina Jakaitė Work prepared: 2014, Vilnius Work statistics: 79 psl., 22 paveikslai Relevance of the work. Design Council published recommendations for ES members to encourage changes in design education for all levels. Creativity is crutially needed in now-a-day education system. Per Mollerup investigation showed that Lithuania does not recognise benefits design is offering. In Lithuania design education supposed to be integrated in arts and crafts classes, but it s role is undervaluated and misunderstood. Aim of the work. To analize design education opportunities in Lithuania s schools and to create a system, which increases design education in arts and crafts clasess. Work tasks: 1. To analyse how and why design should be applied in education. 2. To investigate a good practiseses and projects made in design education field. 3. To analyse crafts, which were made in Vilnius arts and crafts contest. 4. To make quantitative and qualitative studies with target groups. 5. To create a concept of a service by using design thinking and service design methods. 6. To build a strategic model of a service protoype. -79

80 7. To write a poject based on quantitative and qualitative studies. Methodology. Quantative and qualitative, theoretical and empirical research methods were complexly applied: literary and empirical research data were collected, systematized and analyzed; theoretical models, documents and empyrical facts were examined; interview, observation were employed. In pursuit of appending theoretical knowledge, a semi-qualitative, semi-structured interview method was applied. Structure of the work. Design education benefits are analysed in the first part of this work. First part is dedicated to theoretical model analysis, in order to emphasise esential aspects of design which could be used in education. Second part is to observe Lithuania s and foreign cultural-educational projects and cases. Third part is a concept of a service based on design thinking and service design methodologys. Fourth part shows a posibilities study based on Design recipes service concept. Several researches were carried out, such as PEST and SWOT analyses, an interview with arts and crafts teachers, the strategy model of incorporating Design recipes service into Lithuania s market was offered. Conclusions: 1. While examining the historical circumstances it was revealed that design process has a lot in common with education process. 2. Educational arts and crafts programs were analysed. 3. Benefits of design education were exposed when analysing education through arts and design cases. 4. Arts and crafts contestants work were analysed based on educational programs. 5. Design recipes service concept was based on design thinking and service design methodologies, quantative and qualitative, theoretical and empirical research methods. 6. Considering the collected theoretical material and analyzed problematic and theoretical parts of the thesis, the strategy of incorporating Design recipes service into Lithuanian market was offered. -80

81 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS: PAV. 1 Dizaino procesas. Adaptuota autorės. Šaltinis: Chicago architecture foundation, design process. PAV. 2 Dizaino skatinimas, parama ir politika šalyse. Šaltinis: G. Roulik, G. Cawood, dr. P. Larsen, prof. A. Lewis A comparative analysis of strategies for design in Findland and Brazil, 2008 PAV. 3 Dizaino sistema. Adaptuota autorės. Šaltinis: G. Roulik, G. Cawood, dr. P. Larsen, prof. A. Lewis A comparative analysis of strategies for design in Findland and Brazil, PAV. 4 Kriukas D. Dizaino ir technologijų sąveika su kitomis sritimis, 2014 PAV. 5 Dizainerio mąstymo procesas. Adaptuota autorės. Šaltinis: Ruth Mclarchlin Design thinking process. PAV. 6 Dizaino receptų koncepcijos vystymas. Sukurta autorės remiantis dizainerio mąstymo ir paslaugų dizaino metodais, 2014 PAV. 7 Intersų grupės ir bendri kūrėjai. Sukurta autorės, 2014 PAV. 8 Dizaino receptų sistema veikia trimis kryptimis. Sukurta autorės, 2014 PAV. 9 Dizaino receptų internetinis puslapis.gafika sukurta autorių, 2014 PAV. 10 Dizaino receptų vidinis puslapis. Sukurta autorių, 2014 PAV. 11 Dizaino receptas. Sukurta projekto autorių, 2014 PAV. 13 Dizaino receptų svetainės lankytojų statistika pateikta Google analytics, 2014 PAV. 12 Dizaino receptų svetainės lankomumo statistika pateikta Google analytics, 2014 PAV. 14 Dizaino receptų svetainės lankytojų pomėgis ir amžius. Statistika pateikta Google analytics,

82 PRIEDŲ SĄRAŠAS: Priedas Nr. 2 Tyrimai Prieš įvedant vadybinę dalį ( ) jau buvo atlikti šie tyrimai: Vaikų komunikacijos tyrimas ( ) Apklausa Objektai, kurie galėtų būti gaminami per technologijų pamokas ( ) Apklausa Lietuvos mokyklų technologinės bazės nustatymo tyrimas ( ) Apklausa dizaineriams Labdaringas dizaino projektas Lietuvos mokykloms ( ) Po vasario 4 d. buvo atlikti šie tyrimai: Apklausa technologijų mokytojams ( ) Interviu su Lina Ringeliene, dizaino dėstytoja LEU ( ) Projekto pristatymas dizaino studentams ir dėstytojams VDA Elektroliux maisto laboratorijoje ( ) Technologijų olimpiados analizė ( ) Projekto pristatymas LEU katedros vedėjai ( ) Projekto pristatymas Dizaino šnekose baldų parodoje Litexpo parodų centre ( ) Projekto pristatymas ir diskusijos su Vaidu Baciu, buvusiu švietimo viceministru ( ) Interviu su Marium Narvilu, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mokytoju ( ) Projekto pristatymas Donatui Kriukui, Salomėjos Nėries gimnazijos mokytojui ( ) Projekto pristatymas ir internetinės svetainės funkcionalumo tyrimas su Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos moksleiviais ( ) Projekto pristatymas ir internetinės svetainės funkcionalumo tyrimas su Vilniaus Jėzuitų gimnazijos moksleiviais ( ) -82

83 Kūrybinės dirbtuvės ir projekto praktinės dalies funkcionalumo tyrimas su Vilniaus Jėzuitų gimnazija ( ) Projekto pristatymas VDA rektoriui ir senato nariams ( ) Kūrybinės dirbtuvės ir projekto praktinės dalies funkcionalumo tyrimas su Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija ( ) I d. Kūrybinės dirbtuvės ir projekto praktinės dalies funkcionalumo tyrimas su Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija ( ) II d. Ekskursija dizaino katedroje Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos 11 a. klasės moksleiviams ( ) Kūrybinės dirbtuvės ir projekto praktinės dalies funkcionalumo tyrimas su Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija ( ) III d. Projekto pristatymas mokytojams VDA Elektrolux maisto laboratorijoje ( ) Kūrybinės dirbtuvės ir projekto praktinės dalies funkcionalumo tyrimas su Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija ( ) IV d. Pokalbis-diskusija su Marium Narvilu, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mokytoju ( ) Ekskursija dizaino katedroje Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos 11 b. klasės moksleiviams ( ) Kūrybinės dirbtuvės ir projekto praktinės dalies funkcionalumo tyrimas su Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija ( ) V d. Kūrybinės dirbtuvės ir projekto praktinės dalies funkcionalumo tyrimas su Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija ( ) VI d. Apklausa dizaineriams Kas jums yra dizainas? ( ) -83

84 Priedas Nr. 3 Technologijų olimpiados metu sukurtų darbų analizė pagal Bendrosios technologijų programos vertinimo kriterijus Užduotis: Atsakiusių mokinių skaičius Gaminio pavadinimas 22 iš 24 Gaminio paskirtis 17 iš 24 Įvardinti medžiagas 22 iš 24 Darbo priemonės ir įrankiai 22 iš 24 Svarbiausių gaminio etapų trumpas 15 iš 24 apibūdinimas panaudotų technikų įvardijimas 17 iš 24 Pasirinktų gaminimo technologijų 8 iš 24 pagrindimas Lentelėje pateikiama, kaip vaikai būtų vertinami už savo atsakymus atsižvelgiant į Bendrosios technologijų programos vertinimo kriterijus, kurie taikomi kiekvienoje technologijų pamokoje: Užduotis: Vertinimas: Komentaras: Procentas vaikų neišpildžiusių reikalavimo: Svarbiausių gaminimo etapų apibūdinimas Patenkinamai arba mažiau. Netiksliai paaiškintos geriausios idėjos įgyvendinimo sekos. Labai netiksliai paaiškinta, kaip konstruoti produkto dalis, detales. 37,5 % Dauguma mokinių iš viso nenurodė gaminimo etpų. -84

85 Medžiagos, darbo priemonės ir įrankiai Patenkinamai arba mažiau Pateikti medžiagų pavyzdžiai, neapibūdintos jų savybės. Pateikta tik viena medžiaga, nenurodytos jos savybės. 8.3 % iš viso nenurodė, kokias medžiagas ar įrankius naudojo. Pasirinktų gaminimo technologijų pagrindimas Patenkinamai arba mažiau Tik išvardytos medžiagos, bet nepaaiškinta, kodėl jos tinka idėjai įgyvendinti. 66.7% iš viso negalėjo motyvuotai atsakyti, kodėl pasirinko būtent tokį gaminį ir jo sprendimus. Panaudotų technikų įvardijimas Nėra išskiriamas technologijų programoje 29.17% iš viso negalėjo įvardinti pasirinktų technikų. Gaminio paskirtis Patenkinamai arba mažiau Nurodyta, bet neargumentuota sukurto produkto nauda žmonėms /arba aplinkai % iš viso negalėjo įvardinti gaminio paskirties Nurodyta gaminio paskirtis, kuri siejasi su sukurto objekto paskirtimi Patenkinamai arba mažiau Paaiškinta tik naudos sąvoka, bet nepritaikyta konkrečiam produktui. 37,5% negalėjo įvardinti gaminio paskirties, kuri sietųsi su sukurtu objektu Susumavus visus rezultatus, paaiškėjo, kad tik 2 vaikai iš 24, t.y. tik 8.3% mokinių atsakė į visus keliamus reikalavimus aukštesnius nei technologijų programos iškeltas patenkinamas lygis. -85

86 -86

87 8-7

88 Priedas Nr. 4 - diskelyje Priedas Nr Apklausa technologijų mokytojams Apklausos tikslas - padėti įvertinti esamą situaciją technologijų pamokose ir išsiaiškinti, kokią vietą jose užima dizainas. Apklausos objektas - technologijų mokytojai ir jų požiūris į dizaino dalyko įtraukimą į technologijų pamokas. Apklausos uždaviniai: 1. Išsiaiškinti, kaip yra vykdoma technologijų pamoka. 2. Išsiaiškinti kokią vietą užima technologijų pamokose dizainas. 3. Išsiaiškinti kaip mokytojai vertina bendrąją technologijų programą. Pasirinktas kiekybinis tyrimas, nes jis užtikrina pakankamą atrankos imtį. Tyrimui atlikti pasirinkta anketinė apklausa (pavyzdys, žr. Priedai). Vykdyta internetinė apklausa. Pastaroji pasirinkta, dėl pigumo, lengvo ir greito duomenų apdorojimo, anonimiškumo. Anketa buvo patalpinta internetiniame portale adresu answers/new.fullpage. Anketa buvo taip pat platinama facebook socialiniame tinkle, aktyvių mokytojų uždarose grupėse, tokiose kaip:,, Ugdyk kitaip, kuriai priklauso 49 nariai,,,mokytojai ir jų Bičiuliai, kuriai priklauso 1924 nariai ir,,mokytojai, kuriai priklauso 930 narių. Anketos klausimyną sudaro 16 atvirų ir uždarų klausimų. Juos galima suskirstyti į kelias grupes: klausimai apie respondentą, klausimai apie tai kaip vyksta darbas technologijų pamokose ir klausimai apie dizaino integraciją į pamokas. Pirmoji klausimų grupė skirta išsiaiškinti, kokiai socialinei grupei priklauso skaitytojai, kokiems regionams jei priklauso, kokią turi patirtį. Antrąja klausimų grupe norėta sužinoti, kaip vyksta darbas technologijų pamokose, ar dirbama grupėmis, ar užtenka medžiagų, ar -88

89 gaminami objektai mokyklai. Trečioji klausimų grupė skirta išsiaiškinti, ar vyksta dizaino dalyko integracija į technologijų pamokas, ar vaikai gali patys pasirinkti kokius objektus kurti. Rezultatai: Iš viso apklausoje dalyvavo 67 respondentai. Iš anketos atsakymų paaiškėjo, kad didžioji dauguma (32 iš 67) respondentų diskutuoja apie dizainą kaskart prieš pradedant bet kokį projektą. Kita grupė (23 iš 67) diskutuoja kartais, iškilus neaiškumams dėl formos ar pan. 10 iš 67 respondentų diskutuoja minimaliai ir 3 nediskutuoja visai. Kadangi skaitytojai galėjo įrašyti savo variantus, paaiškėjo, kad vienas iš respondentų diskutuoja tuomet kai būna kūrybinė užduotis, o kitas repondentas atsakė, kad diskutuoja 1 pav. diskusijos apie dizainą technologijų pamokose Kitu klausimu siekta išsiaiškinti, kaip mokytojai vertina dabartinį pamokos santykį su dizainu. Daugiausiai skaitytojų atsakė, kad aptaria objekto dizainą bendrais bruožais, jei yra poreikis (41), kiek mažiau (25) atsakė, kad užduotys formuojamos iš dizaino pozicijų. Įdomu tai, kad visilikusieji (3) respondentai, pažymėjo atsakymą dizainas nevaidina svarbaus vaidmens. -89

90 2 pav. technologijų pamokos santykis su dizainu Sekantis klausimas susijęs su Bendrąja technologijų programa. Didžioji dalis respondentų (47) atsakė, kad remiasi, tik 18 atsakė, kad remiasi iš dalies ir vos 2 respondentai pasirinko atsakymą Ne. Respondentams taip pat buvo galima pasirinkti kitą variantą ir įrašyti savo atsakymą. Vienas repondentas pasinaudojo šia galimybe ir atsakė atsižvelgiant į turimą bazę. 3 pav. ar yra remiamasi Technologijų ugdymo bendrąja programa -90

91 4 pav. programos pritaikomumas praktiškai Šiuo klausimu buvo siekta išsiaiškinti, kiek technologijų mokytojų mano, kad technologijų bendroji programa yra pritaikoma praktiškai. Daugiausiai skaitytojų atsakė, kad iš dalies (74.7%), tik 18.7% atsakė taip. Likusieji atsakymai pasiskirstė taip: 5,3% atsakė - ne ir 1,3% pasirinko kitas variantas ir atsakė, kad dėsto technologijas neseniai ir dėl to negali atsakyti. 5 pav. problemos su kuriomis susiduria mokytojai, siekiant, kad programa taptų įdomesne vaikams. -91

92 Šiuo klausimu buvo siekta išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduria technologijų mokytojai siekdami, kad pamoka taptų naudingesne ir įdomesne vaikams. Atsakymai pasiskirstė daug maž po lygiai. Daugiausiai mokytojų išskyrė laiko trūkumą objektų įgyvendinimui (24,6%), 18.6% įvardijo medžiagų ir įrenginių trūkumą. Likusieji atsakymai pasiskirstė taip: 14,4% atsakė, kad yra mažai tinkamų gaminti pavyzdžių ir 12% įvardino tikslesnės darbo metodikos trūkumą, 9% teigė, kad nėra susidomėjimo iš vaikų pusės, 3% pasirinko kitą variantą įvardindami per dideles grupes, vaikų norą gauti greitą rezultatą. Siekiant išsiaiškinti, kokių medžiagų ar/ir įrenginių mokytojams trūksta labiausiai, buvo prašoma atsakiusiųjų, kad trūksta medžiagų konkrečiai įvardinti. Tai buvo atviras klausimas, kuriame respondentai turėjo įrašyti savo atsakymus. Rezultatus 35 atsakiusiųjų galima suvesti į tokią lentelę: Atsakymai Atsakiusiųjų kiekis siuvimo mašinų 8 medienos, faneros 7 audinių, įvairių medžiagų 6 medienos pjovimo, obliavimo, frezavimo, tekinimo staklių, siaurapjūklių 4 storų mezgimo siūlų 4-92

93 kompiuterinės įrangos 4 virtuvės įrangos, įrankių 4 aliuminio, metalo ruošinių 4 adatų 3 elektroninių elementų, LED 3 klijų 2 organinio stiklo 2 lituoklių 2 vilnos vėlimui 2 maisto produktų 1 spausdintuvo 1 odos 1 projektoriaus 1 popieriaus 1 sąvaržėlių 1 lakšto preso 1 schemų montažinėms plokštėms 1 Dauguma atsakiusiųjų nurodė, kad apskritai darbo sąlygos per technologijų pamokas yra labai prastos, dauguma nurodė, kad mokiniai medžiagas nešasi patys arba priversti pirkti patys mokytojai. Didžiausias trūkumas nurodytas siuvimo mašinų, medienos ir jos apdirbimo įrenginių, audinių trūkumas. -93

94 6 pav. vaikų galimybės pasirinkti projektus Šiuo klausimu buvo siekta išsiaiškinti ar vaikai turi galimybę pasirinkti projektus patys. Daugiausiai mokytojų atsakė, kad turi (46,5%), 24,2 % paskiria patys. 11,1% teigė, kad darbus skirsto pagal metodinę literatūrą. Likusieji 11,1% pasirinko kitą variantą. Jų atsakymus galima pateikti lentelėje: Atsakymai Atsakiusiųjų kiekis Pasirenka patys, bet mokytojas siūlo temas, užduotis, padeda išsirinkti, inspiruoja 9-94

95 Priklauso nuo mokinių gebėjimų 4 Priklauso nuo technologinių galimybių 4 Katais patys, kartais mokytojas 2 Peržvelgus bendrus rezultatus galima teigti, kad dauguma mokytojų leidžia mokiniams pasirinkti patiems, bet, jei reikia, paskiria užduotis mokiniams atsižvelgiant į jų galimybes. Taip pat mokytojų buvo klausiama, jei prieš tai esančiame klausime pasirinko, kad naudoja metodinę literatūrą, buvo prašoma įvardinti, kokią. Lentelėje pateikti atsakymai: Atsakymai Atsakiusiųjų kiekis Žurnalai 8 Internetinės svetainės, youtube 8 Vadovėliai 8 Knygos 4 Praktiniai pavyzdžiai 1 Mokytojo kurta metodinė medžiaga 1 Šiuo klausimu buvo siekta išsiaiškinti ar per technologijų pamokas vyksta darbas grupėse. Daugiausiai mokytojų atsakė, kad taip, grupėse po 2-4 (69%), tik 11,9% atsakė ne. Likusieji atsakymai pasiskirstė taip: 8,3% atsakė - taip, visa klasė dirba prie vieno projekto ir 10,7% pasirinko kitas variantas ir atsakė, kad grupėse dirba kartais. -95

96 Šiuo klausimu buvo siekta išsiaiškinti ar dažnai vaikai kuria objektus pritaikomus mokykloje. 37,7% mokytojų atsakė taip, keliskart per mokslo metus, 27,3% respondentų teigė taip, kartą per mokslo metus, 14,3% atsakė ne, kartą per kelis metus, 13% atsakė, kad objektai mokyklai nekuriami ir 7,8% pasirinko kitas variantas ir nurodė, kad kuria kartais", nuolat, pagal galimybes. -96

97 Kitu klausimu respondentai buvo prašomi įvardinti, kokius objektus mokyklai kuria. Atsakymai pateikiami lentelėje: Atsakymai Atsakiusiųjų kiekis Dekoracijos mokyklos renginiams 14 Valstybinių ir apeiginių švenčių dekoracijos 11 Interjero detalės 10 Paveikslai 7 Dovanos, prizai 6 Šventiniai kostiumai 4 Servetėlės, staltiesės 3-97

98 Suoliukai, sėdmaišiai, sėdlentės 3 Puodkėlės 2 Užuolaidos 2 Kaziuko mugė 2 Kabinetų užrašai 2 Rėmeliai 1 Kuria poilsio kampelį 1 Laikrodžiai 1 Šiukšliadėžės 1 Veidrodžiai 1 Kolektyvinė skulptūra 1 Stendai 1 Raktų pakabukai 1 Pieštukinės 1 Žvakidės 1 Įrankių dėžės 1 Puodeliai 1 Marškinėliai 1 Iš rezultatų matyti, kad daugiausiai darbelių, skirtų mokyklai dekoruoti, daug mažiau respondentų, kuria praktiškus ir ilgą laiką pritaikomus objektus mokyklai. -98

99 Šiuo klausimu buvo siekta sužinoti, kokios technologijų kryptys vyrauja technologijų pamokose ir įvertinti, kokių mokyklos turi daugiau išteklių ir kokie yra mokytojų užduočių pasirinkimai. Iš apklausos aiškėja, kad pati populiariausia kryptis tarp respondentų yra taikomasis menas, amatai ir dizainas, ją pasirinko 34,5%, antra ir trečia pagal pasirinkimą tekstilė ir apranga bei turizmas ir mityba surinko 24,4% ir 22,7%. Mažiau surinko statyba ir medžio apdirbimas ir tik trys respondentai (2,5%) dirba su mechanika ir mechaniniu remontu, mažiausiai (1,7%) atsakymų surinko verslas, vadyba, mažmeninė prekyba. Taip pat respondetų buvo prašoma įvardinti savo patirtį metais, apskritį, tai ar mokykla yra mieste/ miestelyje/kaime, bei respondentų lytį. -99

100 Dauguma mokytojų atsakinėjo turėdami didelę patirtį mokykloje. Iš apskričių įvairovės galima susidaryti įspūdį apie technologijų mokytojų aktyvumą įvairiuose miestuose, ir miesteliuose bei apklausos įvairiapusiškumą, iš lyčių pasiskirstymo bei analizuojant prieš tai esantį klausimą susijusį su technologijų kryptimis, jos taip pat mielai renkasi taikomojo meną, amatų ir dizaino kryptį. Technologijų mokytojai turėjo galimybę palikti savo kontaktus, jei norėtų gauti daugiau informacijos apie projektą, skirtą dizaino edukacijos skatinimui technologijų pamokose. 69 iš 75 apklaustųjų paliko savo kontaktus. -100

101 Priedas Nr. 6 Dizaino kopėčios jokio dizaino, 02 - dizainas kaip stilius, 03 - dizainas kaip procesas, 04 - dizainas kaip strategija. Šaltinis: Danų dizaino centras, 2003 m. -101