Kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai vadybinės ekonominės srities kompetencijų ugdyme

Transcription

1 Kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai vadybinės ekonominės srities kompetencijų ugdyme Apžvalginis gerosios patirties tyrimas 2010 m.

2 Tyrimo tikslas - įvertinti simuliacinių žaidimų, skirtų ugdyti vadybinės - ekonominės srities kompetencijas, gerąją pasaulinę patirtį. Šiuo tikslui supažindinama su kertinėmis vadybinėmis ekonominėmis kompetencijoms ir jų ugdymui naudojamomis efektyviausiomis technikomis pasaulyje bei Lietuvoje. Išdėsčius temos pagrindus, pateikiama informacija apie kompiuterinių Europos šalyse sukurtų kompiuterinių verslo simuliacijų pavyzdžius. Pateikta žaidimų grupavimas, jų savybės ir privalumai ugdomuoju aspektu. Skaitytojas supažindinamas su šių simuliacijų patirtimi užsienio ir Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose. Tyrimo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos šių simuliacijų tolesniam vystymui bei naudojimui vadybinių ekonominių kompetencijų ugdymo tikslais Lietuvoje. Tyrimas parengtas įgyvendinant Socialinių mokslų kolegijos projektą Studentų vadybinių įgūdžių ugdymas simuliacinėje verslo rinkoje, projekto Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K

3 Turinys Įvadas Vadybinės ekonominės srities kompetencijos ir mokymo metodai Tarptautinė patirtis Lietuvos patirtis Patyriminio mokymo bruožai, vertinimas ugdomuoju aspektu Patyriminis mokymasis Patyriminio mokymo taikymo sritys Kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai. Geroji pasaulinė patirtis Tyrimo išvados ir rekomendacijos Literatūros šaltiniai Priedas Nr. 1 Gonzalez ir Wagenaar Bendrųjų kompetencijų bei vadybinės ekonominės srities kompetencijų palyginimas...20 Priedas Nr. 2 Kolbų Ciklas...22 Priedas Nr. 3 Žaidimų internetinių puslapių sąrašas...23 Priedas Nr. 4 Tyrimo metu atskleidžiamos sąsajos

4 Įvadas Visame pasaulyje skatinamas aukštojo mokslo vystimasis bei kaita. Bene dinamiškiausios ir labiausiai nuo rinkos bei inovacijų priklausomos studijos yra būtent vadybinio ekonominio pobūdžio. Šių programų studentai ruošiami kurti, tobulinti ir palaikyti viso pasaulio rinkos variklį. Logiška, jog studijų programos, ekonomika ir darbo rinka yra glaudžiai susijusios. Jų tarpusavio ryšiai ir sąveika pripažįstami ekonomikos ir verslo administravimo studijų kertiniais akmenimis Pastaruoju metu Lietuvoje aukštasis mokslas taip pat yra nuolatinė diskusijų tema bei naujovių sritis. Keičiama aukštojo mokslo struktūra, prieinamumas, galų gale visuomenės suvokimas apie išsilavinimo svarbą, kokybę bei kiekybę. Aukštosios mokyklos skelbia stiprinančios orientaciją į darbo rinką, pasaulio ir Lietuvos ekonomikos bei verslo naujienų sekimą ir taikymą studijų programose, įvardindamos tai kaip bendrųjų kompetencijų, akademikų pripažįstamų svarbiausiomis (Laužackas, 2005), vystymą. Vis dėlto, pasak tyrimų, atliktų Lietuvoje metais, 50,1% verslininkų, 34% dėstytojų ir 45% studentų teigia, jog šiuo metu aukštojo mokslo institucijose bendrosios vadybininkų kompetencijos yra ugdomos nepakankamai (A. Čepienė, 2007). Norint suprasti šios temos aktualumą, taip pat būtina paminėti, jog į klausimą, kiek svarbios kandidatui į darbo poziciją yra šios kompetencijos, net 91,5% respondentų atsakė labai svarbios ir svarbios. Viso pasaulio verslo ir ekonomikos universitetuose ir mokyklose vadybos- ekonomikos krypties kompetencijoms ugdyti taikomas platus mokymo technikų spektras. Be to, vis labiau skatinama ne tik teorijos ir praktikos, bet ir švietimo bet panaudojamos kompiuterinės technologijos (Technologijos.lt, 2010). Įvairios namų ūkio, verslo įmonių bei valstybių ekonomikos bei politinio valdymo simuliacijos vis labiau plintantis metodas ne tik perteikti žinias ir lavinti įgūdžius bet kokybiškai perteikti besimokančiajam grįžtamąjį ryšį (University of Kent, nenurodyta; Simulations.co.uk, 1999). Žvelgiant iš šios perspektyvos, dauguma Lietuvos aukštojo išsilavinimo centrų galima vadinti reliatyviai konservatyviais. Nepaisant teigiamų poslinkių diegiant naujas programas įgyvendinant tarptautinius projektus matome, jog dar turime daug dirbti diegdami naujomis technologijomis 4

5 paremtus mokymo metodus studijose. Viena iš tokių inovatyvių metodų verslo simuliaciniai centrai. Šiame straipsnyje apžvelgiamos svarbiausios vadybinės ekonominės kompetencijos ir tos pačios srities aukštojo mokslo studijų procese taikomos efektyviausios kompetencijų ugdymo technikos. Ypatingas dėmesys skiriamas kompiuterinėms žaidimų simuliacijoms. Pabaigoje pateikiamos apžvalgos išvados ir rekomendacijos, skatinančios įvesti aktyvesnį šios metodikos taikymą Lietuvos verslo ir ekonomikos studijų programose. 5

6 1. Vadybinės ekonominės srities kompetencijos ir mokymo metodai 1.1 Tarptautinė patirtis Bendrosios kompetencijos pasaulyje grupuojamos labai įvairiai, labiausiai priimtinas Gonzales ir Wagenaar (2003), Europoje atlikto tyrimo autorių, duomenys, kur bendrųjų kompetencijų sąvokos interpretaciją iš esmės nulemia keturi rodikliai: baziniai operatyviniai gebėjimai, socialiniai įgūdžiai, asmeniniai įgūdžiai ir tarpasmeninių santykių kompetencijos. Taigi ši sąvoka aprėpia gyvenimo ir darbo kokybę ir pasiekimus, taip pat asmenybės brandą ir lankstumą lemiančius veiksnius. (Čepienė, 2007). Vadybinės ekonominės srities kompetencijos tai sudėtinė bendrųjų kompetencijų dalis. Itin aiškiai ir sistemingai šį ryšį trijų pakopų pagalba atskleidžia Gonzalez ir Wagenaar (2003) (žr. Priedas Nr. 1). Remiantis Spencer ir Spencer (1993) kompetencijų tyrimų apžvalga, teigiama, jog iš autorių išskirtų 286 kompetencijų modelių, kertinės vadybinės ekonominės kompetencijos pateiktos lentelėje. 1 lentelė. Bendrosios kompetencijos kompetencijos Įtakojimas Tikslo siekimas Komandinis darbas ir bendradarbiavimas gebėjimas sukurti patikimumo įspūdį aplinkiniams. gebėjimas užduotį atlikti greitai ir efektyviai, remiantis siekiamais rezultatais. gebėjimas dirbti su kitais asmenimis, bendravimas bei atsakomybės paskirstymas, motyvacijos palaikymas, konfliktų sprendimas. Analitinis/ kritinis priežastiniai ir pasekmių ryšių nustatymas ir analizė, gebėjimas 6

7 mąstymas Iniciatyvumas Darbuotojų kuravimas Pasitikėjimas savimi Tarpasmeniniai ryšiai Tikslo siekimas Informacijos paieška Lyderystė Sisteminis mąstymas prognozuoti kliūtis ir planuoti veiksmus bei išteklius. energingumas, orientuotas į užduočių vykdymą ir iškilusių kliūčių įveikimą. atgalinė komunikacija su komandos nariais tiek sėkmės, tiek nesėkmės atveju. atsakomybės, iššūkių ir kliūčių nebijojimas, vadovo sprendimų kvestionavimas. aplinkinių savybių, veiksmų pažinimas ir vertinimas, interpretavimas. gebėjimas rasti optimalų veiksmų planą, juo vadovautis įveikti apribojimus, nusistatyti reikalavimus sau ir komandai, jų laikytis. reikiamų žinių rinkimas, apdorojimas ir taikymas. gebėjimas vadovauti, atstovauti grupei, efektyviai bendrauti nustatyti tikslus, vertybes, standartus. kompetencija, įgalinanti rasti loginius ryšius ir prieštaras, identifikuoti problemas ir jas įveikti. Anot akademikų, būtent bendrosioms kompetencijoms lavinti turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys. Atidžiau vertinant į pasaulyje vyraujančias aukštojo lavinimo įstaigose taikomas ugdymo metodikas ir jų vystymo tendencijas, aiškiai matome, jog pritariama, jog bet kokios tematikos studijos turi būti ugdomos metodais įtraukiant bendrųjų kompetencijų lavnimą. Pradėta ne viena studijų programa, kurioje integruoti tokie patyriminio ir neformalaus ugdymo metodai, padedantys jas ugdyti. Keli pasauliniai pavyzdžiai: Stanfordo verslo mokykloje (JAV) atnaujinta verslo vadybos studijų programa daugiau laiko ir dėmesio skiriama kompiuterinėms technologijoms, priemonėms padedančioms atspindėti rinkos procesų globalumą, jų dinamiką ir tendencijas. Taip 7

8 pat dalis programos organizuojama dirbant komandose siekiant ugdyti bendravimo, komandinio darbo ir lyderystės gebėjimus (Levy, 2008); Icfai verslo mokykloje (Indija) visų programų studentams įvedama bendrųjų įgūdžių lavinimo programa ( Pooja, 2009) vykdoma atvirame ore ar uždarose patalpose, veiklos inicijuojamos projektų metodu kai studentams duodamas ilgalaikis tikslas ir Komanda dirbadama kartu turi rasti išteklius ir pasiekti tikslus; Chicago universiteto (JAV) verslo vadybos studentai bendrąsias kompetencijas lavina intensyvaus patyriminio kurso metu (pavyzdžiui, studentų komandos grupėmis turi įveikti sudėtingas sportines kliūtis (įlipti į alpinistams parengtą sieną, perplaukti upe su kanojomis, įveikti orientacines užduotis, išdrožti iš ledo skulptūras); Vanderbilt (JAV) ir Cranfi eld (Didžioji Britanija) universitetai studentų bendruosius bei vadybinės ekonominės srities įgūdžius lavina teatro klasėse. Kur studentai lavina kūno kalbą, vidinę ekspresiją, lavina kūrybingumą, judesio meną. (Čepienė, 2007) Bendrųjų kompetencijų ugdymas Lietuvos aukštosiose mokyklose Tuo tarpu kokybinis bendrųjų kompetencijų tyrimas Lietuvoje parodė, jog vertinant kandidato priėmimą į darbo poziciją yra bendrųjų kompetencijų rodiklis yra svarbus arba labai svarbus (91,5% respondentų). Dar svarbiau, tyrimo rezultatai rodo, jog vos trečdalis vadybinės ekonominės pakraipos studentų darbe pasinaudojo studijų metu įgytomis žiniomis. Paminėdami kliūtis, kodėl nesinaudoja universitete įgytomis žiniomis ar įgūdžiai įvardina gautų žinių greitą nuvertėjimą (aktualumo praradimą pabaigus studijas), mažai suformuotus reikalingus 8

9 įgūdžius tokius kaip susirinkimo vedimas, dalyvavimas derybose, aktyvus klausimas, perzentacijų darymas, konfliktų sprendimas. Dauguma respondentų įvardijo šias jiems labiausiai pravertusias mokymosi formas: Operatyvių sprendimų reikalaujančių situacijų sprendimas (tai gali būti savaime ar natūraliai kylančios ir sumodeliuotos); Vadovų, kolegų, dėstytojų, šeimos narių ar kitų charizmatiškų asmenybių, dirbančių toje pačioje srityje stebėjimas ir jų vertybių suvokimas per tiesioginį bendravimą; Asmeninė iniciatyvos reikalaujančios situacijos darbas įvairiose organizacijose (savanoriavimas, visuomeninis darbas, neišskiriant atskirų vydkomų funkcijų organizacijoje); Tiesioginis patirties perdavimas iš kolegų (vidiniai kompanijų mokymai). Be to, fokus-grupėse buvo atskleista panaši patirtis. Diskusijos dalyvių nuomone, tinkamiausi reikiamas kompetencijas ugdantys metodai yra atvejų analizė, refleksija, patirties grupės, projektų vykdymas ir simuliacijos. (Čepienė, 2007). Diskusijos dalyviai taip pat teigia, jog šie metodai padeda ugdyti ne vieną Spencer ir Spencer (1993) minimą kertinę vadybinės ekonominės srities kompetenciją (pavyzdžiui, analitinį/ kritinį mąstymą, pasitikėjimą savimi, asertyvumą ir t.t.). Paradoksalu, tačiau atlikus apklausą apie dėstytojų nuomone efektyviausius lavinimo metodus, 46% respondentų nurodė paskaitos seminaro formą, kuri patyriminio mokymo požiūriu yra mažiausiai efektyvi. Vertindama padėtį Lietuvoje, A. Čepienė teigia, jog: informaciniai ir asmeninio bei tarpasmeninio bendravimo gebėjimai Lietuvos aukštųjų mokyklų (o ir daugelio pasaulio) verslo vadybos studijų programose minimi tik kaip papildomos ugdytinos kompetencijos specialiųjų disciplinų kontekste. Atsižvelgiant į tai bei anksčiau minėtos apklausos Lietuvoje rezultatus, galima daryti išvadą, jog bendrųjų kompetencijų lavinimas Lietuvos aukštosiose mokyklose yra nepakankamas, o 9

10 inovatyvių mokymo metodų taikoma mažai. Bendrųjų kompetencijų ugdymas paskaitų metu vargu ar yra efektyvus ir sąmoningai taikomas, o alternatyvūs patirtimi grįsti mokymo būdai nėra pakankamai išplėtoti. Tiek nedidelė jų sukaupta bazė, tiek mažas jų taikomumas. 2. Patyriminio mokymo bruožai, vertinimas ugdomuoju aspektu 2.1 Patyriminis mokymasis Patyriminis mokymas - tai seniausia edukacijos forma kitaip sakant - tai mokymasis bedarant ("learning buy doing"), kas suteikia galimybę asmenims patirti mokymosi turinį. Žinojimas, darumas ir būvimas yra lygiaverčiai. Praktinis patyrimas yra vienas geriausių mokymosi būdų. Jauni žmonės visada turi galimybę įgyti įvairios patirties, kuri yra vertinga pati savaime, bet tampa dar vertingesnė, kai yra aiškiai įsisąmoninta. Vienas žinomiausių patirtinio mokymosi modelių keturių pakopų Kolbų sudarytas ciklas (žr. Priedas Nr. 2), kuriame perteikiama sąsaja tarp patyrimo ir įgytų įgūdžių taikymo tame pačiame kontekste situacijoje vengiant klaidų arba perkeliant įgytus įgūdžius į naują kontekstą (sitauciją). Be to, ši mokymosi rūšis dar skirstoma į mokymąsi iš savo asmeninių potyrių (1) ir patirtinį lavinimą (2) t.y. mokymąsi per kitų sukurtas specialias programas (Smith, 2003). Šiame straipsnyje aprašomas antrasis patirtinio mokymosi tipas, kai situacijos yra modeliuojamos siekiant valdyti įgytų įgūdžių pobūdį ir informacijos sritį. Mokymosi afektinis ir kognityvinis elementai skitinguose etapuose pasireiškia skirtingai. Pirmame etape, išgyvendamas konkrečią patirtį, žmogus yra veikėjas, darantis kažką kasdieniško ar susijusio su profesine veikla. Atsidūręs tam tikroje situacijoje, žmogus suvokia kai kuriuos jos elementus. Mokymosi aspektu yra svarbu tai, kaip žmogus suvokė ar aprašė, kas toje situacijoje įvyko. Ir pirminė, ir antrinė patirtys yra susiję su mokymusi per patirtį, tačiau konkreti patirtis, manoma, yra mokymosi ciklo pradžia. Šiame etape klausiama: Kas vyksta? Įvyko? Ką aš, mes darome? Ką padarėme? 10

11 Antrame etape reikšmingi ir vidinis dalyvio, ir išorinis stebėtojo požiūriai. Stebėjimas ir refleksija reiškia sąmoningą įvykių suvokimą, gebėjimą apibūdinti, kas nutiko ar kas veikta. Refleksija reiškia atsigręžimą į įvykusius įvykius ir sąmoningą jų suvokimą: Ką apie juos galvoju? Ką jie reiškia? Kaip aš juos interpretuoju? Kaip apie juos mąstau? Kaip analizuoju tai, kas įvyko? Šiame etape situacijoms suteikiama prasmė. Trečiame etape vyksta metakognityvinis mąstymas analizuojama, ieškoma gilesnės prasmės, pasitelkus teorinius teiginius bei sintezuojant. Klausiama: Ką aš manau apie savo apmąstymus? Ką mano kiti? Kur galėčiau rasti kitų žmonių nuomonių? Šiame etape sąmoningai suvokiama ir savęs klausiama, ko išmokta: Kaip galėčiau tai, ką išmokau panaudoti naujose situacijose?. Taip planuojama nauja patirtis. To pasėkoje pasikeičia elgesys, priklausomai nuo naujos patirties - ketvirtas etapas. Reikėtų pažymėti ir skirtumą tarp patirties ir patyrimo sąvokų. Pasak filosofo R. Jackūno, patyrimas konkreti prasmė, perteikianti čia ir dabar suvokiamą reiškinį, jo savybes, ryšius. Patirtis taip pat prasmių sistema, fiksuojanti asmeniui reikšmingas žinias, gebėjimus ir vertybes, tačiau ji klostosi kaip patyrimo apibendrinimo išdava. Todėl svarbu ne tik naujos užduoties atlikimas, bet ir vykusio proceso bei jo metu kilusių jausmų ir minčių aptarimas Patyriminio mokymo taikymo sritys Patyriminis mokymasis vis dažniau įtraukiamas į suaugusiųjų ugdymą: įvairios užduotys ir žaidimai naudojami kaip edukacinė priemonė, kuri padeda lavinti bendravimo, konfliktų sprendimo įgūdžius, stiprinti bet kokios organizacijos komandos sutelktumą ir komunikaciją. Žygiai į gamtą, įvairūs drąsos, sumanumo, gebėjimo bendradarbiauti bei lyderiauti išmėginimai ne tik turiningai užpildo laisvą laiką, bet ir tampa pamokomis, kurios praverčia tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. 11

12 Patyriminis mokymasis aukštojo mokslo įstaigose pateikiamas ugdomojo rolių žaidimo su scenarijumi forma. Būtent tokie rolių žaidimai su scenarijumi (simuliacijos) įgalina studentus deramai patirti visas keturias Kolbo ciklo pakopas ir mokytis iš savo patirties. Patyrimo seminaruose žmonės patys įgyja žinių bei įgūdžių atlikdami (arba neatlikdami) vienokią ar kitokią užduotį priklausomai nuo jos įveikimo strategijos, darbų pasiskirstymo, nuostatų. Viso proceso metu atradimų link veda profesionalus treneris, padedantis pamatyti, kaip ima keistis kiekvienas žmogus arba kolektyvas. Esminis tokių mokymų principas, pasak pašnekovo, kad seminarų dalyviai, atlikdami užduotis, sprendimus priima patys ir atsako už savo rezultatą, o seminarus vedantys psichologai padeda žmonėms atsiskleisti. Vadinamųjų refleksijų metu dalyviai kartu su treneriais išsiaiškina savo pasirinktų veiksmų logiką, ieško priežasčių, kodėl nepavyko viena ar kita užduotis, atranda sprendimus. Patyriminis mokymas tinka, siekiant paskatinti kolektyvo grupinę dinamiką, įveikti komforto zonas. Verslo aplinkoje patyriminiai mokymai ypač naudingi prieš priimant strateginius įmonės sprendimus, diegiant pokyčius, reorganizuojant įmonę, stipriai keičiant veiklos procesą. Po patyriminio mokymo lengviau rasti kūrybiškus sprendimus, išryškinti kai kurių žmonių užslėptas lyderio savybes. Pagrindinė rizika patyriminio mokymo - formalūs vadovai gali būti nuvertinti savo kolektyvo, tad labai svarbu nebaigti mokymų turint asmeninių nuoskaudų ir atvirų klausimų. 2.3 Verslo aplinkos perteikimas patyriminio mokymo formomis Analizuojant verslo aplinką labai svarbu suvokti šios srities ypatumus. Verslo aplinkoje kaip visur kur dalyvauja žmonės svarbios bendrosios kompetencijos bei specialiosios žinios. Tam, kad mokymasis taptų tikroviškas ir efektyvus XXI amžiuje plačiausiai verslo studijose taikomos verslo simuliacijos. Virtualūs žaidimai verslo tema verslo simuliacijos - pateikia realistišką situacijos vaizdą ir atitinka visus aktyvaus mokymosi reikalavimus, tad yra ypač 12

13 naudingi ekonomikos ir verslo studijų programose (ISM, 2010). Kompiuterinis verslo simuliacinis žaidimas tai virtualioje erdvėje sukurta ugdomoji priemonė, kuriame žaidėjas susiduria su realistiškomis verslo aplinkos situacijomis, procesais, įveikti iššūkius turi analizuoti aplinką ir priimti reikiamus sprendimus. Verslo simuliacijų skirstymas pagal temas: finansų, marketingo, personalo valdymo, strateginio planavimo investavimo; Kitos siauresnės tematikos simuliacijos (tokios kaip kokybės valdymas, logitikos procesų valdymas) yra mažiau paplitusios. Verslo simuliacijų teikiama nauda dalyviams 1. Skatina didesnį studentų įsitraukimą. Studentai aktyviai dalyvauja mokomojamoje aplinkoje. 2. Didina studentų motyvaciją. 3. Sujungia išmoktas teorines žinias su praktika realioje tikrovėje. 4. Skatina studentus analizuoti ir kritiškai mąstyti. 5. Leidžia studentui tobulinti tarpasmeninius ir bendravimo įgūdžius. 13

14 Simuliaciniai žaidimai gali būti taikomi užtvirtinti ir išbandyti praktikoje įgytas naujas žinias mokymosi proceso metu. Konkuravimo aspektas sudomina ir įtraukia dalyvius maksimaliai ir suaktyvina informacijos priėimo procesą bei įgūdžių formavimą. Šiais laikais vis daugiau pasaulinių mokymų įstaigų integruoja kompiuterines ir paprastas simuliacijas į mokymo procesą. Tradicinių mokymo metodų ir verslo žaidimų derinys padeda studentams sujungti teorines žinias su profesiniais iššūkiais, su kuriais susidurs realiame verslo pasaulyje. Kuomet moksleivis/studentas priima verslo sprendimus ir prisiima atsakomybę už savo sprendimų pasekmes, užtvirta įgytas žinias. Lietuvoje kompiuterinius simuliacinius žaidimus vadybinėms ekonominėms kompetencijoms ugdyti taiko universitetas ISM ir nurodo šiuos metodo privalumus: Efektyvus mokymasis žaidimas veikia pateikdamas vis sudėtingesnius konceptus bei situacijas, tad dalyviai mokosi palaipsniui, intuityviai, iš savo pačių sprendimų ir veiksmų; Realistiška aplinka ISM taikomome žaidime produktai yra realūs, parduodami keliose tarptautinėse virtualiose rinkose; Tiesioginė vadovavimo patirtis imitacinės įmonės valdymas, įvairių strategijų bandymas, konkurencija virtualioje rinkoje; Platus mąstymas simuliacijos perteikia vadinamą bendrą paveikslą, parodo, kaip sąveikauja atskiri įmonės padaliniai ir kokią įtaką turi skirtingi komandos narių sprendimai; Lengva naudotis dalyviams pateikiamas simuliacijos instruktažas, tačiau iš esmės žaidėjai mokosi veikdami. Vis dėlto žaidime yra pagalbos sistema, taip pat padeda konsultuojantis ISM dėstytojas (ISM, 2010). 2.2 Kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai. Geroji pasaulinė patirtis Pasaulyje verslo ir ekonomikos studijose paplitę kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai gali būti mikroekonomikos arba makroekonomikos pobūdžio. Pirmieji lavina asmeninių finansų 14

15 tvarkymą, darbinius ir verslo įgūdžius. Tuo tarpu antrieji susiję su valstybės reikalų tvarkymu, vyriausybės sprendimais, tarptautine prekyba Verslo įmonėse sukurtos ir naudojamos verslo simuliacijos Pastaruoju metu sparčiai populiarėja kompiuterinių simuliacinių žaidimų taikymas darbo rinkoje. Kompanijos kaip Unilever, L Oreal, BNP Paribas ir kitos organizuoja kasmetinius turnyrus, skirtus viso pasaulio verslo ir ekonomikos pakraipų studentams. Pavyzdžiui, L Oreal kompanija turi net kelis žaidimus: Brandstorm tai gyvai organizuojama marketingo simuliacija, vykstanti jau daugiau nei dešimtmetį; RU HR? - būtent švietimo įstaigoms skirtas kompiuterinės simuliacijos kompanijos žaidimas, naudojamas žmogiškųjų išteklių kursų metu, iš jo dalyvių L Oreal taip pat priima darbuotojus į kompanijos personalo departamentą; Reveal virtualus žaidimas, apimantis visą įmonės veiklos ciklą (nuo tyrimų ir vystymo iki gamybos ir pardavimų), Žaidimo tikslas padėti suvokti verslo procesų eigą, jų dėsningumus ir padėti dalyviams atrasti kokioje srityje jie norėtų save realizuoti. BNP Paribas kompanija Europos lyderė bankininkystėje ir investicijų valdyme, kuruoja žaidimą Ace Manager, kuriame dalyviai susiduria su investicine bankininkyste, verslo plėtra bei konsultavimu. Dalyviai turi įkurti ir išplėsti kompaniją, įvykdyti finansinius planus ir t.t. Šiuo žaidimu kompanija ne vien didina savo žinomumą darbo rinkoje, bet transliuoja savo vertybes bei darbo stilių (pavyzdžiui, paskutinis žaidimo etapas susijęs su tenisu vienu mėgstamiausių kompanijos darbuotojų žaidimų) (Ace Manager, 2010) Švietimo įstaigų sukurtos ir naudojamos verslo simuliacijos Kiek seniau kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai pradėti naudoti pasaulio ir Lietuvos ekonomikos ir verslo konkursuose. Tarptautiniai verslo konkursai dažniausiai būna dviejų rūšių: organizuojami universitetų ir juose besimokančių studentų (dažniausiai finansuojami kompanijų) arba vien tik įmonių (apie juos skaitykite Darbo rinka skyrelyje). Pavyzdžiui, kompiuterines verslo ir ekonomikos simuliacijas dalyviams vertinti taiko šie konkursai: IBM 15

16 Universities Business Challenge, Global Management Challenge, Peak Time ir kiti. Lietuvoje vykstančiuose turnyruose vyrauja tos pačios tendencijos: atvejų analizių užduotys ir simuliacijos, tačiau dalis konkursų taiko neelektroninių simuliacijų metodus (pavyzdžiui, PROFAS ). Kompiuterinę techniką naudoja ECV (Entrepreneurship Competition Vilnius) ir OVČ (Omnitel Verslo Čempionatas). Omnitel turnyre t aikomas VEMP žaidimas, o ECV konkurse naudojama CESIM simuliacija (Šaltinis, 2009). Abi programos susijusios su kompanijos valdymu ir priskiriamos skaitmeninėms simuliacijoms Asmeninio (individualaius) naudojimo verslo simuliacijos Dažnai vyrauja nuomonė, jog iš tikrųjų tokie žaidimų yra sukurti laisvalaikio reikmėms (namų ūkis - The Sims; įmonė - Capitalism, MoneyMania; miesto savivaldybė - SimCity, Caesar; valstybės ekonomika - Democracy, Civilization), tačiau jie taip pat ugdo vadybines ekonomines kompetencijas (Celov, 2005). Šių žaidimų populiarumas bei pelningumas rodo, jog Patyriminis mokymasis (nors šiuo atveju ir nesąmoningas) yra patrauklus šiuolaikiniam jaunimui Švietimo įstaigos Vis dėlto, seniausiai simuliacijos pradėtos taikyti būtent verslo ir ekonomikos pakraipų bakalauro ir magistro studijų programose aukštosiose mokyklose ir universitetuose. Dar šešiasdešimtaisiais jų naudojimo lygis JAV siekė per 70% (Dale ir Klasson, 1962). Žinoma, simuliacijos vystėsi ir tobulėjo, jų taikymo būdai kito. Šiandien populiariausios pasaulyje jau minėtos kompiuterinės simuliacijos. Pavyzdžiui, įvairūs universitetai visame pasaulyje taiko CESIM simuliacijos atmainą Global Challenge studentų vadybinių ekonominių kompetencijų ugdymui: PUC-Rio Brazilijoje; Berlyno technikos universitetas Vokietijoje; IAE Corse Prancūzijoje; Europos Verslo Mokykla (EEN) Ispanijoje; Kyongpoog universitetas Pietų Korėjoje; UAE technologijų fakultetas Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Rhodes universitetas Pietų Afrikos Respublikoje ir kiti (CESIM, 2010). 16

17 Tyrimo išvados ir rekomendacijos Bendrosios kompetencijos aprėpia gyvenimo ir darbo kokybę ir pasiekimus, taip pat asmenybės brandą ir lankstumą lemiančius veiksnius (Čepienė, 2007). Logiška, jog vadybinės ekonominės kompetencijos taip pat yra jų dalis. Akademikai išskiria dvylika kertinių pastarosios srities savybių ir skatina būtent joms skirti daugiausia dėmesio bei pastangų švietimo įstaigose. Pažvelgus į užsienio universitetų praktiką, matome, jog daugiausia sėkmės bei pripažinimo šiam tikslui susilaukia būtent patirtimi grįsti mokymo metodai, tarp jų ir kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai. Simuliaciniai žaidimai kaip įvertinimo įrankis naudojami dar nuo XX amžiaus vidurio, nuolat tobulinamo ir modernizuojami. XXI amžiuje kompiuterinius simuliacinius žaidimus matome ne vien švietime, bet ir darbo rinkoje, tarptautiniuose konkursuose bei, žinoma, laisvalaikyje. Šį įrankį naudojančios organizacijos, aukštojo mokslo įstaigos, privačios įmonės ir kūrėjai vardija žaidimų privalumus, tokius kaip: efektyvus mokymosi būdas, realistiška aplinka, tiesioginė vadovavimo patirtis, platus mąstymas, nesudėtingas naudojimas. Be to, švietimo įstaigoms ir kompanijoms kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai taip pat pasitarnauja žinomumo didinime, vertybių transliacijoje, studentų ar darbuotojų paieškoje (žr. Priedas Nr. 4). Atsižvelgdama į akademikų teorijas ir tyrimų rezultatus bei pasaulinė švietimo įstaigų ir kompanijų praktiką, galiu drąsiai teigti, jog kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai vienas efektyviausių ir rekomenduotinų mokymo būdų, kuris turėtų būti skatinamas ir Lietuvos aukštosiose mokyklose, būtent vadybos ir ekonomikos programose. Tokie žaidimai galėtų būti taikomi verslo planavimo, finansų, buhalterijos, marketingo, žmogiškųjų išteklių ir kituose kursuose. Be to, juos galėtų naudoti ir aukštųjų mokyklų karjeros centrai. 17

18 Literatūros šaltiniai 1. Ace Manager (2010). Prieiga internetu: 2. Asmeninis interviu su L Oreal žmogiškųjų išteklių darbuotojais Baltijos šalių padalinyje (2010). 3. Celov, D. (2005) Kompiuteris mokant ekonomikos. Žaidimų apžvalga. Ekonomikos švietimo sklaidos centras. Prieiga internetu: 4. CESIM (2010) News Archive. Prieiga internetu: 5. Čepienė, A. (2007) Verslo vadybos studentų bendrųjų kompetencijų ugdymo problematika: verslo ir aukštojo mokslo sankirta, Profesinis rengimas: Tyrimai ir Realijos 2007/13, Prieiga internetu: 6. Gonzalez, J., Wagenaar, R. (2003) Tuning Educational Structure in Europe. Final Report. Phase One. University of Deusto, University of Groningen. 7. ISM (2010) Verslo simuliacijos konkursas moksleiviams. Prieiga internetu: 8. Kolb, A., Kolb, D. A. (2001) Experiential Learning Theory Bibliography. Prieiga internetu: 9. Laužackas, R. (2005) Profesinio rengimo metodologija. Kaunas: VDU. 10. Levy, D. (2006) Advanced Project Management Program Wins International Award. Stanfrod News Service. Prieiga internetu: Pooja, A. (2009) Soft Skills Training in Icfai IBS. Icfai Business School Blog. Prieiga internetu: Simulations.co.uk (1999) Using Computer Simulations in Gradcuate Recruitment. Prieiga internetu: Smith, M. K. (2003). Introduction to Informal Education. The Encyclopedia of Informal Education. Prieiga internetu: Spencer L.M., Spencer S. M. (1993) Competence at Work. Hoboken, NJ: John Wiley&Sons, Inc. 18

19 15. Šaltinis, J. (2009) Verslo ir ekonomikos konkursai. Ekonomika, Investavimas ir Studijos SSE Riga blogas. Prieiga internetu: Technologijos.lt (2010) Sustyguoti verslą ir IT padeda simuliacinis žaidimas. Pranešimas Spaudai. Prieiga internetu: University of Kent (nenurodyta) Selection and Assessment Centre. Careers Advisory Service. Prieiga internetu: Wikipedia (2010) Business Simulation. Prieiga internetu: 19

20 Priedas Nr. 1 Gonzalez ir Wagenaar Bendrųjų kompetencijų bei vadybinės ekonominės srities kompetencijų palyginimas Pirmoji pakopa Dalykinės vadybinės kompetencijos gebėjimas vertinti įmonės aplinką naudojant statistinius ir kitus analizės metodus bei instrumentus; gebėjimas specializuotis ir tapti atitinkamos įmonės valdymo srities specialistu; gebėjimas atlikti ne tik savo srities, bet ir kitas funkcijas; pasitikėjimas savimi; gebėjimas argumentuotai spręsti problemas, ypač operatyvinio lygmens; Bendrosios kompetencijos bendrosios profesijos žinios; bendrosios dalyko žinios; gebėjimas dirbti tarpdisciplininėje komandoje; gebėjimas žinias taikyti praktikoje; gebėjimas prisitaikyti naujose situacijose; kompiuterinis raštingumas; gebėjimas mokytis; gebėjimas atlikti prezentacijas, žodžiu ir raštu. gebėjimas pasirengti priimti sprendimus; Antroji pakopa Dalykinės vadybinės kompetencijos Bendrosios kompetencijos pirmosios pakopos kompetencijos; analizė ir sintezė; gebėjimas dalyvauti priimant strateginius sprendimus; gebėjimas atlikti tyrimus, vadovaujant ekspertui; gebėjimas dirbti savarankiškai; gebėjimas spręsti problemas; savikritikos gebėjimai; užsienio kalbos įgūdžiai. gebėjimas atlikti holistinius vertinimus ir gebėjimas kritiškai vertinti strateginius sprendimus; pokyčių vadybos gebėjimai; tarptautinis mobilumas ir kitų kultūrų supratimas. 20

21 Trečioji pakopa Dalyko kompetencijos gebėjimas savarankiškai atlikti originalų ir išsamų publikuotiną tyrimą vienoje iš verslo vadybos sričių. Bendrosios kompetencijos ekspertinės žinios specifinėje srityje; gebėjimas atlikti tyrimą; kūrybiškumas; tolerancija (skirtingų nuomonių ir multikultūrinės aplinkos priėmimas); kritikos ir savikritikos gebėjimai. 21

22 Priedas Nr. 2 Kolbų Ciklas 22

23 Priedas Nr. 3 Žaidimų internetinių puslapių sąrašas ir Minėtų tyrime žaidimų kūrėjai

24 Priedas Nr. 4 Tyrimo metu atskleidžiamos sąsajos 24