Vilniaus universitetas. KOEDUKACIJOS PROBLEMA VIDURINËSE IR AUKÐTESNIOSIOSE XX a. PRADÞIOS LIETUVOS MOKYKLOSE
|
|
- Ashlee O’Connor’
- 5 years ago
- Views:
Transcription
1 Gauta Vilniaus universitetas KOEDUKACIJOS PROBLEMA VIDURINËSE IR AUKÐTESNIOSIOSE XX a. PRADÞIOS LIETUVOS MOKYKLOSE Coeducation in Secondary and Higher Schools in Lithuania in the Early 20th Century SUMMARY The article discusses coeducation, which was a topical issue in the early 20th century: articles on this subject published in the interwar press, and speeches, are analysed, and the stenograms of Seimas meetings are presented. Most discussions on coeducation arose in the context of secondary and higher education. Some people considered coeducation as a natural principle of education, others supposed that higher schools where boys were taught together with girls would be temporary, dictated by the poor economic and social conditions. Discussions between the Left, supporting coeducation, and the Catholic Church, which was against coeducation, were very often based on hearsay regarding the advantages and disadvantages of coeducation, but not on actual facts. The first article in Lithuanian which analysed the question in detail was published in 1919 in a magazine on educational issues Lietuvos mokykla ( School of Lithuania ). P. Dovydaitis, the author of this article, and the publisher and editor of the magazine, described the circumstances of the origin of mixed schools and their evolution in different countries (the USA, Scandinavia, Russia and Lithuania), and discussed the main reasons and principles of coeducation. Dovydaitis also discussed coeducation issues at meetings of the Catholic Schools Union of Lithuania, of which he was chairman from 1920 to 1924, and in the magazine Naujoji vaidilutë that was run by him. RAKTAÞODÞIAI: Pranas Dovydaitis, koedukacija, XX a. Lietuvos mokykla. KEY WORDS: Pranas Dovydaitis, coeducation, 20th century School of Lithuania. 176 LOGOS 50 Paèioje XX a. pradþioje svarstant apie mergaièiø mokyklas vis dar buvo nuogàstaujama, kad gimnazijà ar progimnazijà baigusios merginos neturës supratimo apie namø ûká ir bus prastos þmonos. Kai kurios galbût visiðkai nusig-
2 MOKSLINË MINTIS ræð nuo gimtojo kaimo su jo rûpesèiais vargeliais 1. Dël to þalà neva patirs ne tik kaimo ûkio plëtra, bet ir dorovë. 2 Lietuvos kaime iðties dar gana ilgai buvo abejojama, ar aukðtesni merginø mokslai tikslinga ir kada nors atsipirksianti investicija 3, taèiau pedagoginei bendruomenei ir platesniems visuomenës sluoksniams jau nuo antrojo XX a. deðimtmeèio pabaigos labiau rûpëjo ne klausimas Ar reikalinga mergaitëms aukðtesnioji mokykla?, bet Kokia turëtø bûti aukðtesnioji mokykla?. Aptariant bendruosius mokyklø sistemos principus, greta kitø iðryðkëjo ir koedukacijos problema. Ji, nors ir sukëlë kur kas maþiau aistrø nei tikybos ar lotynø kalbos dëstymo klausimai, visgi buvo gana aktuali. Pasak Lietuvos viduriniø mokyklø raidà metais analizavusio R. Motuzo, paskelbus Lietuvos nepriklausomybæ ir ásitvirtinant jos valstybingumui, norëta, kad vidurinis ir aukðtesnysis mokslas bûtø visiems kuo prieinamesnis. Todël dël patalpø, lëðø ir mokytojø stokos steigtos miðrios mokyklos. Miðrios buvo bemaþ visos Lietuvos mokyklos, iðskyrus jëzuitø Kaune ir marijonø Marijampolëje. Marijampolës, Panevëþio ir Ðiauliø gimnazijose, iðaugus mokiniø skaièiui, berniukai ir mergaitës mokësi atskirose klasëse. Vieni koedukacijà laikë visai natûraliu mokymo principu, kiti vylësi, kad miðrios mokyklos laikinos 4. Buvo tikimasi, kad pagerëjus ekonominei kraðto bûklei, nusistovëjus ðvietimo sistemai, bus steigiamos atskiros vidurinës ir aukðtesniosios mokyklos mergaitëms ir berniukams. Diskutuojant bendrà abiejø lyèiø mokymà palaikiusiems kairiesiems ir koedukacijai nepritariantiems katalikø atstovams, daþniau buvo remiamasi emocijomis ir nuogirdomis apie ðios sistemos privalumus ir trûkumus, o ne konkreèiais faktais. Pirmasis teorinio pobûdþio straipsnis lietuviø kalba, kuriame gana iðsamiai buvo analizuojama koedukacijos problema, pasirodë 1919 m. ugdymo klausimams skirtame þurnale Lietuvos mokykla. Straipsnio autorius, pats Lietuvos mokyklos leidëjas ir redaktorius Pranas Dovydaitis pradëjo já nuo koedukacijos sampratos ir ðio termino vartosenos ávairiose ðalyse aptarimo. Paþymëdamas, kad greta koedukacijos, kaip bendro berniukø ir mergaièiø auklëjimo, norint paþymëti draugës mokymà kartais vartojamas ir koinstrukcijos terminas 5, Dovydaitis, dël trumpumo ir tarptautinio paplitimo siûlo bendrà koedukacijos terminà, kaip draugës mokymà ir draugës auklëjimà 6. Straipsnyje iðsamiai apraðomos koedukaciniø mokyklø atsiradimo aplinkybës ir raida ávairiose ðalyse (JAV, Skandinavijoje, Rusijoje ir Lietuvoje), aptariamos koedukacijos prieþastys ir principai. Analizuodamas koedukacijos prieþastis JAV, Dovydaitis pateikia Willjamo Torrey Harriso argumentus uþ koedukacinæ sistemà: 1) koedukacija esanti natûringa sistema, kadangi atatinkanti ir esamajam ðeimoje koedukaciniam auklëjimui; 2) tradicinë; 3) teisinga, kadangi lygiai pasielgianti su abiejø lyèiø jaunimu; 4) pelninga ûkio atþvilgiu, kadangi sutaupanti dviejø mokyklø laikymo iðlaidas; 5) tinkama mokytojui mokymo medþiagos ir jos sudirbimo atþvilgiu; 6) pelninga disciplinai ir dvasiniam doriniam LOGOS
3 auklëtiniø këlimui, ypaè doriniams lyèiø santykiams 7. Ið esmës nepaneigdamas në vieno ið ðiø argumentø, Dovydaitis teigia, kad visgi daþniausiai koedukaciniø mokyklø steigimà ir plëtrà nulemia ne Harriso paminëti veiksniai, o ekonominës ir politinës prieþastys. Europoje, pasak straipsnio autoriaus, koedukacijos judëjimas yra moderniosios moterø emancipacijos vaisius, jos protege 8. Bûtent moterø teisiø rëksnës, tokios kaip E. Key, Dovydaièio nuomone, yra pirmutinës koedukacinës mokyklos agitatorës praktikoje ir jos tariamø pranaðybiø iðradinëtojos teorijoj 9. Taèiau ir daugelyje Europos ðaliø svarbiausi koedukacijos svertai politinës ir ekonominës sàlygos. Lietuvoje, pasak Dovydaièio, koedukacinës mokyklos taip pat atsirado ne dël principø, o ið bëdos Dël principø galime kalbëtis ðiandien, turëdami 1 4 metø praktikos, o anuomet, ðvystelëjus pirmajai laisvei turëti lietuviðkà aukðtesniàjà mokyklà, jos sumanytojams rûpëjo ne principai, kuriø tuomet daugiausia niekas ir galvoj neturëjo, bet skuboèiausi faktai turëti bent mokyklà, bet tik ji bûtø lietuviðka 10. Visgi, principais besivadovaujanèiø koedukacinës mokyklos ðalininkø Lietuvoje yra, pripaþásta Dovydaitis. Tai komunistai. Ir straipsnyje pateikia iðtraukà ið Ðvietimo reikalø liaudies komisarijato organo 1919 m. vasario 15 d. 1 nr. : Naujai valdþiai sulyginus moterø teises su vyrø teisëmis, griûva ir paskutinë siena, atskirianti jà nuo visuomenës moteris lieka lygiateisë pilietë. Todël neturi bûti atskiros programos ir mokyme. Mergaitës turi to paties mokintis, ko ir berniukai. Kadangi ir mokyklos programa turi bûti vienoda berniukams ir mergaitëms, kadangi ir paèiame gyvenime abiejø lyèiø vaikai auga draugëj: ir ðeimoj, ir gatvëj, ir prie darbo, tai iðskyrimas jø mokykloj kuri turi bûti gyvenimo atspindþiu nenormalus, ir mokykloje turi bûti vienodas ir bendras berniukø ir mergaièiø mokymas 11. Daug nekomentuodamas, Dovydaitis pastebi, kad komunistai savo principus netrunka realizuoti praktikoje 1919 m. pradþioje jiems uþëmus Panevëþá nuo 1918 m. atskira mergaièiø gimnazija vël buvo sujungta su berniukø. Straipsnio tæsinyje Dovydaitis ketino plaèiau gvildenti koedukacijos problemà, jà vertindamas lyèiø skirtumo, pedagogikos ir didaktikos, iginos [higienos aut.], seksualiniø santykiø ir bernaièiø ir mergaièiø auklëjimo tikslo atþvilgiu 12. Deja, tæsinys Lietuvos mokykloje taip ir nepasirodë. Taèiau, pasak J. Girniaus, ir taip aiðku, kad prieð miðrø auklëjimà jis buvo ne kaip moterø prieðas, o kaip draugas 13. Dovydaièio pedagoginis idealas buvo vyriðki vyrai ir moteriðkos moterys. Ðis idealas nuosekliai puoselëjimas nuo 1921 m. Dovydaièio ásteigtame þurnale mergaitëms moksleivëms] Naujoji Vaidilutë. Pirmojo numerio vedamajame redaktorius smulkiai iðdësto atskiro leidinio mergaitëms ásteigimo motyvus ir tikslus. Nauji vaidilutë, raðo Dovydaitis, imasi kurti Lietuvos mergaièiø moksleiviø katalikiø judëjimà, savo paèiø vidaus iðsivadavimui bei iðorës iðsivadavimui ir savos þmogaus asmenybës didþiausiam iðaukðtinimui 14. Vidinio mergaièiø iðsilaisvinimo bus siekiama 178 LOGOS 50
4 MOKSLINË MINTIS lavinant skaitytojø protà ir pleèiant jø dvasiná akiratá. Tam, pasak redaktoriaus, bus skirti filosofijos, teologijos, istorijos, literatûros, gamtos ir kitø mokslø straipsniai straipsneliai. Be to, Naujoji Vaidilutë rûpinsis taip pat skaidrint ir savo jaunuèiø skaitytojø sielà doros pamokymais ir kelt dvasià kilniais pavyzdþiais ið ðventøjø 15. Kita vertus, laikraðtis þada nebûti atitrûkæs ir nuo kasdienio gyvenimo bei mergaièiø moksleiviø veiklos jis teiksiàs þiniø ið mergaièiø moksleiviø gyvenimo, ragins kratytis dvasios snaudulá ir nerangumà, rodydama, kaip gyvena ir kà dirba jø draugës moksleivës kultûringose vakarø ðalyse 16. Iðorinis iðsilaisvinimas taip pat bûtinas. Naujoji Vaidilutë pirmas þingsnis sieksiant plëtoti ir palaikyti mergaièiø savarankiðkumà nuo vyriðkos lyties jaunimo. Kadangi, Dovydaièio nuomone, mergaièiø moksleivija gali ir privalo (iðskirta Dovydaièio) pradëti gyvent jau atskiru savaimingu organizacijos gyvenimu 17. Svarstant ateitininkiø veiklos bei atskiros mergaièiø ateitininkiø organizacijos kûrimosi klausimus gráþtama ir prie koedukacijos problemos. Ðiuose svarstymuose iðryðkëja itin skeptiðkas Dovydaièio poþiûris á koedukacijà. F. R-tës straipsná Ateitininkës, svarstykime mûsø organizacinio gyvenimo reikalus! lydinèiame redakcijos prieraðe teigiama, kad ðiø dienø moksleiviø veikimo pavidalas yra iðaugæs ið koedukacinës mokyklos, kuri tegali bûti Lietuvoj tik ið bëdos pakenèiama, o ne laikoma per tobûlybæ 18. Redaktoriaus nuomone, esant mûsø mokykloms nekoedukacinëms, negi kam bûtø atëjæ galvon tø mokyklø skirtingø lyèiø jaunimà telkti á krûvà vienon organizacijon visuomeniniam veikimui rengtis? 19. Dovydaitis neiðkenèia nepamoralizavæs ðokiø ir flirto klausimu bei neágëlæs moterø judëjimo atstovëms moterø judëjimas demokratingojoj Anglijoj, reiðkiàsis kraðtutiniu sufraþizmo pavidalu (dauþant krautuviø langus, kapojant þmonëms veidus ir p.) visai negali bût mum pavyzdþiu. Ðiuo reikalu daug daugiau galime ir privalome pasimokint ið konservatingosios Vokietijos 20. Konservatingosios Vokietijos pavyzdys kliûva K. Balevièaitei, kurios nuomone, ten mergaitës amþiais nedirbo drauge, kadangi netikëta, kad mergaitës sugebëtø dirbti vienoj organizacijoj? 21. Autorë pabrëþia, kad Lietuvoje kitos tradicijos, vyrai ir moterys, tiek kurdami valstybæ, tiek darbuodamiesi ðvietimo ir auklëjimo labui, èia dirba drauge, todël reikëtø veikti visame savaimingu bûdu 22. K. Balevièaitë priekaiðtauja Naujajai vaidilutei ne tik dël ateitininkø vienybës ardymo, bet ir dël koedukacinës mokyklos kritikos ir laikraðèio perðamos moteriðkumo sampratos: Vienas svarbiausiø argumentø (atsiskirti I. S.) <...> tai yra tas, kad mergaitës koedukacinëje mokykloje, þinoma, ir bendroj organizacijoj, nustoja moteriðkumo 23. Pasisakydama prieð egzistuojanèià moteriðkumo manijà, straipsnelio autorë kritikuoja ir Naujojoje Vaidilutëje vaizduojamà moters tipà, kuris tinka vienuolynams, bet ne gyvenimui bei ragina mergaites þiûrët á gyvenimà realiai ir sàmoningai prie jo ruoðtis. 24 Atsakydamas á ðià pastabà, mergaièiø þurnalo redaktorius atrëþia, kad pasakyta gryna nesàmonë ir paaiðki- LOGOS
5 na, jog moteriai bûti moteriðka tai yra visai natûralios tobulybës dalykas o kas yra ne toks, tai yra diletantas, galás greit pavirst tikra karikatûra. Pasak Dovydaièio, tokiø karikatûrø moterø inteligentijoj ir taip yra iki valios. Redaktorius taip pat atmeta priekaiðtà dël Naujosios Vaidilutës atotrûkio nuo gyvenimo N. V-Të turi tikslo padët mergaitëms rengtis ne á vienuolynà, bet pirmon eilën á gyvenimà visuomenëj, ir á gyvenimà daug realesná, negu já vaizduojasi autorë 25. Diskusija dël atskiros mergaièiø ateitininkiø organizacijos reikalingumo tæsiama ir 1925 metais. K. Balevièaitei oponuoja atsiskyrimo idëjà palaikanti V. Genytë. Jos nuomone, atskiros organizacijos mergaitëms reikalingos todël, kad bendruose ateitininkø kuopø susirinkimuose dominuoja vaikinai, o mergaitës dël nepasitikëjimo savimi ir nedràsos, sutinka ir su joms nepriimtinais dalykais 26. Ðá straipsná taip pat lydëjo redakcijos prieraðas, kuriame pabrëþiama, kad laikraðtis nekursto Ateitininkø organizacijos skilimo, taèiau palaiko atskirø mergaièiø kuopø su atskiromis valdybomis kûrimosi idëjà. Redaktoriaus nuomone, atsiskyrusios mergaitës daug laimëtø. Joms Ateitininkø organizacijoje nereikëtø gyvuoti tik sekcijø teisëmis, kaip kad sportininkams, abstinentams ir kitiems 27. Be to, sukûrus bendrà valdymo organà (I. S. dël jo reikalingumo Dovydaitis nëra tvirtai apsisprendæs), jame lygiomis teisëmis dalyvautø abiejø lyèiø atstovai. Be to, mergaitës galëtø paèios spræsti, kada rinktis á metines konferencijas, nereikëtø bendrose konferencijose tenkintis tuo kas lieka: savo posëdþius organizuoti saulëtekio ir saulëlydþio metu. Atsiskyrimas, pasak Dovydaièio, nepakenktø ir visai Ateitininkø organizacijai konkurencija tiek mergaites, tiek berniukus skatintø ieðkoti naujø saviauklos darbo keliø ir bûdø. Baimintis del perdidelio persiskyrimo, teigia Dovydaitis, nereikëtø, nes apskritai, to kai kieno taip labai pageidaujamo bendrumo kol mûsø mokyklos yra miðrios, dar vis liktø greièiau per daug nekaip per maþa, negu kiek jo eitø á sveikatà. Tuo tarpu, atsiskyrus, pasidarytø tarp abiejø lyèiø tik ðiek tiek daugiau pagarbos atstumo, kurio ðiuo tarpu yra neabejotinai permaþa me 1925 m. Naujosios Vaidilutës numeryje ateitininkiø organizacijos klausimu pasisakiusios Vabos teigimu, atstumas atsiskyrus pagarbos nepridësiàs, kaip kad bendri interesai ir bendras darbas jos nesumaþinsiàs. Pasak Vabos, nepagrásta ir Dovydaièio nuomonë, kad atskirose organizacijose dël konkurencijos bus rodoma daugiau iniciatyvos. Kad lenktyniavimo ir iniciatyvos daugiau dirbant bendrai, esà parodo ir koedukaciniø mokyklø praktika 29. Redakcijos prieraðe paaiðkinama, kad nors anoniminiame straipsnyje vienur kitur nuðnekama ne visai racijonaliai, taèiau já ádëjome, kadangi mums rûpi, kad kalbamasis klausimas bûtø ið visø pusiø apsvarstytas 30. Kaip atsakas kitame laikraðèio numeryje pasirodo A. Kaupelytës straipsnis Dël Vaidilutës redakcijos prieraðø 31, kuriame Redakcija buvo kritikuojama dël ne- 180 LOGOS 50
6 MOKSLINË MINTIS korektiðkø komentarø, kitokios nuomonës nepripaþinimo ir t.t. Ðis straipsnis buvo paskutinis laðas, perpildæs Dovydaièio kantrybës tauræ. Jis nutaræs laikraðèio daugiau nebeleisti. Pasak J. Girniaus, Dovydaitis buvo pyktelëjæs, nes á kilusià polemikà þvelgë kaip á nedëkingumà 32. Tai kad, redaktorius jautësi áskaudintas, byloja ir Dar vienas redakcijos prieraðas ir jau paskutinis, pasiraðytas Dovydaièio, Naujosios Vaidilutës ásteigëjo, redaktoriaus ir leidëjo 33 : N. V-tës leidimas tolyn labyn ir dvasiniu atþvilgiu apie materialiná èia nutylësiu darës vis labiau nedëkingesnis darbas, kai ið skaitytojø pusës pradëta nesutikt su ðio laikraðèio pakraipa bei dvasia ir imta prikaiðiot redakcijai bûtø ir nebûtø dalykø. 34 Baigdamas Prieraðo autorius nuoðirdþiai dëkoja visoms ir visiems, kas tiktai bet kuriuo bûdu padëjo ðá darbà dirbti. Ypatingos padëkos, matyt, labiausiai nusipelnë Dovydaièio bendraþygiai, nuolatiniai Naujosios Vaidilutës autoriai M. Peèkauskaitë ir St. Ðalkauskis. Bûdami panaðiø paþiûrø kaip ir Dovydaitis, jie buvo tos paèios nuomonës ir koedukacijos klausimu. M. Peèkauskaitë, remdamasi þemaièiø ateitininkëms skaityta paskaita Ugdymas savarankiðkumo koedukacinëse mokyklose, 5-am 1924 m. Naujosios vaidilutës sàsiuviniui parengia straipsná. Tiesa, kiek pakoreguodama pavadinimà. Straipsnyje savarankiðkumà autorë pakeièia moteriðkumu. Sutikdama su Dovydaièiu, kad miðrios mokyklos yra ið bëdos, M. Peèkauskaitë paþymi, jog steigiant koedukacines mokyklas, visgi buvo tikimasi papildyti vienà lytá kita. Tikëtasi, kad bendrai besimokant, viena lytis pasisavins ið kitos tai, kas anoje gera ir ko ji trûksta. Kad berniukai taps ðvelnesni, mandagesni, mergaitës energingesnëmis 35. Taèiau, apgailestauja autorë, praktika parodë kà kita: mergaièiø átakos berniukams visai nematyti, o berniukø átaka mergaitëms pasireiðkia tuo, kad jos praranda daug moteriðkumo. 36 M. Peèkauskaitë pabrëþdama, kad rimti visø ðaliø pedagogai beveik vienu balsu atmeta koedukacijà 37, viliasi, kad koedukacinës mokyklos Lietuvoje laikinos. Taèiau tokioms mokykloms tebeesant, vienas svarbiausiø uþdaviniø mergaitëms apsisaugoti nuo blogos berniukø átakos. Koedukacinëje mokykloje, pasak pedagogës, ypaè kenksmingas vadinamasis draugiðkumas, kai tarp mergaièiø ir berniukø uþsimezga kaþkoks burðiðkas intymumas, santykiai sans fason prancûziðkai tariant, taip sakant be ceremonijos 38. Ceremonijø, ar M. Peèkauskaitës þodþiais tariant, formø nebuvimas, miðrias mokyklas mums daro dar labiau pavojingesnes nei kitoms tautoms 39. Pedagogës nuomone, formos itin svarbios ne tik etiketo, bet ir doros atþvilgiu. Jos padëtø apsisaugoti nuo miðriø mokyklø rykðtës flirto, ugdytø moteriðkàjá orumà, leistø mergaitëms suvokti savo paèiø vertæ ir t. t. Iðkeldama moteriðkumo idealà, kuris jokiu bûdu neturi bûti vyriðkojo kopija, M. Peèkauskaitë pabrëþia, kad moterys neturëtø siekti supanaðëti su vyrais. Akcentuodama, kad visa kultûra yra paremta kaip tik individualizavimu, ávairumu skirtingumu, o niveliavimas, visø lydinimas, vienodinimas yra LOGOS
7 kultûros mirtis 40, autorë teigia, kad nors pagrindinë vyrø ir moterø misija yra ta pati (sielos iðganymas ir Dievo karalystës þemëje skleidimas), prigimtis vis dëlto skiriasi. Ir ugdymas privalàs á tuos skirtumus atsiþvelgti. Tokio poþiûrio laikosi ir St. Ðalkauskis, 3 ir 4-ame 1926 m. Naujosios Vaidilutës numeriuose pasirodþiusiame straipsnyje Lyèiø skirtumai ir ugdymo individualizacija. Pabrëþdamas, kad moterims kaip ir vyrams reikalingas geras iðsilavinimas, autorius paþymi, kad vienodai geras anaiptol nereiðkia, kad abiems lytims visai tolygus. Gali skirtis programos, metodai ir priemonës, nes ne priemoniø vienodumas, bet vienodas iðdavø vertingumas yra ávairiø lyèiø lavinime svarbiausias dalykas 41 (iðskirta St. Ðalkauskio). Tuo tarpu, grieþtai ágyvendinant koedukacijos ir koinstrukcijos principus 42, vienodai auklëjant bei lavinant kartu berniukus ir mergaites, naudojant vienodas programas, metodus ir priemones, neiðvengiamai turi ávykti þymus vyriðkumo ir moteriðkumo aptirpimas, arba difuzija 43, perspëja St. Ðalkauskis, pridurdamas, kad koedukacijoje ir koinstrukcijoje daþniausiai orientuojamasi á vyrø lavinime susiformavusias tradicijas, todël minëtàjà difuzijà labiausiai patirianèios moterys. Bandymas tas tradicijas keisti moterø naudai, vestø prie vyrø sumoterëjimo. Taigi, grieþta koedukacija ir koinstrukcija paðalina galimybæ individualizuoti ûgdymà pagal individualinius vyrø ir moterø skirtumus 44 bei veda prie niekam nenaudingos niveliacijos 45. Ypaè koedukacija ir koinstrukcija nepriimtina sparèios individualinës lyèiø diferenciacijos tarpe, kuris prasideda maþdaug taisiais vaiko gyvenimo metais ir baigiasi apie 19-tuosius 46, vadinasi, vidurinëse ir aukðtesniosiose mokyklose. Ypaè kenksminga dirbtinë koedukacija ir koinstrukcija, skatinant porinimosi principà mokiniø susodinime klasëje, þaidimuose ar kitomis aplinkybëmis. Be to, jei prie to prisideda dar menka dorinimo sistema ir tvirtø dorovës tradicijø stoka, miðrioji mokykla græsia visai realiais pavojais 47. Visgi, St. Ðalkauskis pripaþásta, kad pedagoginiai miðriosios mokyklos trûkumai maþëja gerëjant visai ugdomajai mokyklos sistemai. Kita vertus, miðrumas mokykloje gali reikðtis ne tik ið mokiniø, bet ir ið mokytojø pusës, pastebi St. Ðalkauskis ir iðanalizavæs ávairius ðio klausimo aspektus, siûlo, kad vienalytëje mokykloje bûtø tos lyties mokytojø persvara, kokios yra auklëtiniai, nes berniukø auklëjimo ir lavinimo reikalus geriau supras ir patenkins vyras, o mergaièiø moterys, juolab, kad berniukams turi bûti sàmoningai ugdomas vyriðkumas, o mergaitëms moteriðkumas. Tik baigiamajame ugdymo etape, ir jaunuoliai ir jaunuolës, St. Ðalkauskio nuomone, vis labiau jauèia reikalà surasti tvirtà vyriðkàjá vadovavimà 48. Apibendrindamas St. Ðalkauskis konstatuoja, kad nei grieþta koedukacija bei koinstrukcija nei grieþta lyèiø separacija nëra idealas (iðskirta St. Ðalkauskio). Koedukacijos problema buvo svarstoma ne vien tik spaudoje, bet ir pedagogø bendruomenëse. Ðis klausi- 182 LOGOS 50
8 MOKSLINË MINTIS mas taip pat buvo nagrinëjamas ir valstybiniu lygiu m. birþelio 30 liepos 1 dienomis vykusiame Lietuviø Katalikø Mokytojø suvaþiavime buvo siûloma reformuojant vidurines ir aukðtesniàsias mokyklas aiðkiai apsispræsti ir koedukacijos klausimu Tas milþiniðkos svarbos jaunimo auklëjime klausimas nereikëtø ilgiau palikt spræst tiktai gyvenimui, bet reikëtø ir vyriausybei nusistatyt, kà ji laiko idealu, o kà tik ið bëdos kenèia 49. Per 50 suvaþiavime dalyvavusiø mokytojø kone absoliuèia balsø dauguma (2 ar 3 prieð) nusprendþiama siûlyti, kad Ðvietimo Ministerija, reformuodama aukðtesniàsias mokyklas, eitø prie atskirø (nekoedukaciniø) mokyklø ir todël imtøsi kurt atatinkamas aukðtesniàsias mokyklas atskirai bernaièiams ir atskirai mergaitëms, kuriose bûtø suteikiama skirtingø lyèiø jaunimui ne lygios rûðies, bet lygios vertës iðsilavinimo 50. Ðá reikalavimà krikðèioniø demokratø atstovai iðkelia ir Seime svarstant aukðtesniøjø Ðvietimo Ministerijos mokyklø ástatymà. Krikðèioniø demokratø atstovë, Lietuviø Katalikø Mokytojø Sàjungos narë M. Draugelytë Galdikienë, 1924 m. geguþës 7 d. Seimui svarstant aukðtesniøjø mokyklø reformos klausimus, pabrëþë, kad Amerikos mokyklose atsiradusi koedukacija prieðtarauja Europos ir Lietuvos mokyklø tradicijoms bei naujojo ugdymo principams 51. Akcentuodama, kad modernioji pedagogika turi atsiþvelgti á mokinio fiziologijà ir psichologijà, atstovë remiasi psichologo Hegmano nuomone, kad mergaièiø psichinës galios yra pakilusios 15 metø amþiaus, o pas berniukus tuo metu yra nupuolimas tø jëgø 52 ir tai kenkia mokymosi rezultatams. Dar didesnë þala, jos nuomone, padaroma auklëjimui. Kaip pavyzdá Galdikienë pateikia miðriose Amerikos mokyklose atsiradusius sunkumus, tokius kaip mergaitëse iðsivystæs vaikëziðkumas 53, flirtas ir t. t. Replikuodamas dël Galdikienës teiginio apie mergaièiø flirtà bendrose mokyklose, posëdþio referentas A. Ðmulkðtys, matyt, kalba jau ne tiek kaip krikðèioniø demokratø atstovas, kiek kaip vyras: man rodos, kad ðito klausimo mes nepataisysime, jeigu bus skyrium mokyklos bernaièiams ir mergaitëms. Man rodos, kad moteriðkei flirtuoti mokytis nereikia ðiuo reikalu mokyklos neduos daugiau, negu duoda prigimtis 54. Uþ miðrias berniukø ir mergaièiø mokyklas pasisakantis þydø atstovas J. Robinzonas, koedukacijà laiko vienu ið didþiausiø nugalëjimø naujojo auklëjimo. Ðio atstovo nuomone, nevertëtø á kiekvienà þmogø þiûrëti kaip á nuodëmiø lizdà, o erosas neiðvengiamas tiek miðrioje, tiek ir atskiroje mokykloje tokia natûra. Pasak jo, jeigu natûrà iðvarysime per duris, tai ji áeis pro langà. Todël mokykla turëtø ne drausti skirtingø lyèiø bendravimà, o nustatyti aiðkias ribas ir jø nuolat þiûrëti 55. Be to, teigia J. Robinzonas, nelogiðka steigti tik vienos pakopos atskiras mokyklas jeigu neatsisakyta koedukacijos pradþios mokykloje, jeigu galø gale neatsisakyta nuo jos aukðtojoje mokykloj, tai visai nëra nuoseklu atsisakyti nuo jos gimnazijoj ir progimnazi- LOGOS
9 joj 56. Árodinëdamas, kad gimnazisèiø amþiaus veiksnys nëra svarbus, kaip pavyzdá þydø atstovas pasitelkia paties Seimo raðtinæ, kurioje kartu su vyriðkos lyties atstovais dirba ir 16, 17 metø mergaitës ir tai niekam nekenkia. Jei eroso ir flirto klausimas këlë daugiau emocijø, tai ugdymo programø klausimas reikalavo rimtø diskusijø. Daugumos krikðèioniø demokratø nuomone, mokyklos turinèios bûti atskiros, taèiau su vienodomis programomis. Kai kurie ið jø visgi teigë, kad programos turëtø bûti daugiau ar maþiau modifikuotos, nes vis delto moters ir vyriðkio psichologija skiriasi ir nëra abejojimo, kad mergaitës yra labiau linkæ kalboms, labiau linkæ literatûrai ir menui ir maþiau linkæ matematikai 57. J. Robinzono teigimu, mitas kad berniukai turi daugiau gabumø tiksliesiems, o mergaitës humanitariniams mokslams: Jûs galite surasti kiekvienoje klasëje, vienà kità treèià jaunuolá, kuris turi ryðkø palinkimà prie fizikos, prie matematikos, o kiti yra amþini trejukininkai. Tà patá surasite ir mergaièiø mokyklose 58. Robinzonas sutinka, kad kalbos geriau sekasi mergaitëms, taèiau ne tiek dël jø gabumø, kiek todël, kad pastarosios gerokai stropesnës. Mokydamiesi kartu labiau pasistengti bûtø priversti ir berniukai. Todël koedukacija, Robinzono nuomone, itin naudinga bûtent dël konkurencijos, ji þadina ir vienà, ir kità lytá prie darbo ir prieina prie geresniø rezultatø 59. Ûkininkø sàjungos atstovas K. Jokantas, nuo 1925 m. tapæs ðvietimo ministru ir juo buvæs XI, XII, XXI Ministrø kabinetuose, siûlo programas pritaikyti prie lyties ir prie uþsiëmimo (ðá pasiûlymà palydi socialdemokratø juokas). Atstovas remiasi Vokietijos licëjø pavyzdþiu, kuriame mergaitëms duodama maþiau matematiniø formuliø, o daugiau suteikiama praktiniø þiniø. K. Jomanto teigimu, reikia turëti omeny, kad vis dëlto dauguma mergaièiø, baigusiø gimnazijà, neis á universitetà. Todël reikia programà taip pritaikyti, kad ji ruoðtø mergaites ne tiek á universitetà, kiek á gyvenimà. Nes vis tiek moteris, nors ir baigusi universitetà, liks moteris ir turës tam tikrø uþdaviniø 60. Ðià Jokanto frazæ krikðèionys demokratai sutinka ðûksniu bravo!. Neþinia ar tarp jø bûta krikðèioniø demokratø atstovës Galdikienës, kuri grieþtai pasisakë prieð skirtingas programas, nes jos ypaè apsunkintø mergaièiø stojimà á aukðtàjà mokyklà. Tai, atstovës nuomone, bûtø labai didelë moterims skriauda, nes joms ðiais laikais nemaþai tenka kovoti uþ bûvá, o toji kova reikalauja, kad moterys bûtø visapusiðkai iðlavintos ir turëtø galimybës iðmokti ávairiø specialybiø 61. Dël siûlymo sustiprinti praktiniø dalykø mokymà aukðtesniosiose mokyklose ûkininkø sàjungos atstovas susilaukë valstieèiø atstovo Lapinsko pritarimo. Taèiau, ðio nuomone, daugiau praktiniø dalykø reikëtø mokyti ne tik mergaites, bet ir berniukus, kadangi gimnazijose yra auklëjami baltarankiai ponaièiai ir panaitës. Todël vienos mokslus baigusios nemoka pietø iðvirti, kiti arklio pakinkyti, nes bijo rankas susitept 62. Uþ miðrias mokyklas pasisakantis V. Kvieska teigë nematàs reikalo vardyti 184 LOGOS 50
10 MOKSLINË MINTIS koedukacijos privalumø. Tai, jo nuomone, bûtø lauþimasis, per atviras duris 63, kadangi Skandinavijos ðaliø praktika jau árodë koedukacijos naudà. Valstieèiø atstovà labiau domino M. Galdikienës siûlymas programas palikti vienodas. Jei programos vienodos, tai kam tuomet reikalingos atskiros mokyklos, klausë V. Kvieska, koedukacijos prieðininkø krikðèioniø demokratø ketinimuose áþvelgdamas daugiau politiniø, nei pedagoginiø motyvø. Jo nuomone, noras steigti atskiras mergaièiø mokyklas ir ten gal davatkas auklëti gali bûti paaiðkinamas tuo, kad krikðèioniø demokratø yra tokia taktika, daugiau veikti per moteris. Matyt vyrai maþiau sukalbami, maþiau pasiduodantys Po ástatymo svarstymø Seimas priëmë, kad Vidurinës ir aukðtesniosios mokyklos steigiamos bernaièiams ir mergaitëms atskirai. Reikalui esant vidurinës ir aukðtesniosios mokyklos gali bûti miðrios 65 ir kad Bernaièiø ir mergaièiø vidurinës ir aukðtesniosios mokyklos turi lygià mokslo programà ir lygias teises. 66 Nors ástatymas pirmumo teisæ visgi skyrë atskiroms berniukø ir mergaièiø mokykloms, taèiau ilgainiui Lietuvoje ásigalëjo miðrios mokyklos, o koedukacija tapo savaime suprantamu mokymo principu. Lietuvai atgavus nepriklausomybæ, Dovydaièio ir kitø propaguota nekoedukacinë mokykla, kartais buvo prisimenama su nostalgija ir prieðprieðinama sovietinei koedukacijai 67, taèiau platesnio atgarsio ir rimtø diskusijø ðie svarstymai nesulaukë. Literatûra ir nuorodos 11 Mergaièiø mokyklos // Ðaltinis, 1909, Nr. 49, p Ten pat. 13 Ðià tendencijà gana ryðkiai atspindi metais autorës atlikto etnografinio tyrimo duomenys. Pvz., viena respondenèiø pasakojo: Nedaug ëjau, tik keturis skyrius. Norëjau mokytoja bût, mokslai sekës. Bet tëvelis sako, kad ir taip mokësi vaikà pabavot. Ir viskas.<...> Jeigu bûsi neþenota, tai gal apsimoka, bet apsiþeniji ir po mokslo. Kitos nuomone, per dideli mokslai gali sutrukdyti merginai sëkmingai iðtekëti neva ne kiekvienas ûkininkas norësiàs uþ save protingesnës þmonos. Ir t. t. 14 Motuzas Remigijus Lietuvos vidurinës mokyklos raidos metais pedagoginës kryptys. Vilnius: Leidybos centras, p Koedukacijos ir konstrukcijos terminus vëliau greta vartojo lyèiø ugdymo klausimus gvildenæs S. Ðalkauskis (1926), ðiø terminø atskyrimà aptinkame ir ávairiuose tarpukariu iðleistuose pedgogikos þodynuose ir enciklopedijose, pvz., Lexikon der Pädagogik der Gegenwart. Freiburg im Breisgau: GHerder&coCMBMC Verlagsbuchhandlung, T. 2, 1932, s Dovydaitis Pranas Koedukacija aukðtesniosiose mokyklose // Lietuvos mokykla, , Nr. 2, p Ten pat, p Ten pat, p Ten pat, p Ten pat. 11 Ten pat, p Ten pat. 13 Girnius Juozas. Pranas Dovydaitis. Raðtai. T. 4. Vilnius: Mintis, 2001, p Dovydaitis Pr. Naujoji vaidilutë Kas ji tokia, Ko ji nori? // Naujoji Vaidilutë, 1921, Nr. 1, p Ten pat, p Ten pat. 17 Ten pat, p Redakcijos prieraðas. F. R-tës straipsniui Ateitininkës, svarstykime mûsø organizacinio gyvenimo reikalus! 19 Ten pat. LOGOS
11 20 Ten pat, p Balevièiûtë K. Atskiros mergaièiø organizacijos klausimu // Naujoji Vaidilutë, 1924, Nr. 5, p Redaktorius Pr. Dovydaitis replikuoja, kad savaimingumas idealiai puikus daiktas, bet kai Amerika jau kartà atrasta tam tikru bûdu, tai bûtø juokinga jos ieðkot, kitokiu savaimingu (Ten pat, p. 238). 23 Ten pat, p Ten pat. 25 Ten pat, p Genytë V. Mergaièiø organizacijos klausimu // Naujoji Vaidilutë, 1925, Nr. 1, p Mergaièiø organizacijos klausimu. Redakcijos prieraðas // Naujoji Vaidilutë, 1925, Nr. 1, p Ten pat, p Vaba. At-kiø organizavimosi klausimu // Naujoji Vaidilutë, 1925, Nr. 2, p Ten pat, p Kaupelytë A. Dël Vaidilutës Redakcijos prieraðø // Naujoji Vaidilutë, 1925, Nr. 3, p Girnius Juozas. Pranas Dovydaitis. Raðtai, T. 4. Vilnius: Mintis, 2001, p Kitur Dovydaitis daþniausiai pasiraðydavo tik inicialais Pr. D. 34 Dovydaitis Pr. Dar vienas redakcijos prieraðas ir jau paskutinis // Naujoji Vaidilutë, 1925, Nr. 3, p Peèkauskaitë Marija. Ûgdymas moteriðkumo koedukacinëse mokyklose // Naujoji Vaidilutë, 1924, Nr. 5, p Ten pat. 37 Ten pat, p Ten pat, p Ten pat, p Ten pat, p Ðalkauskis St. Lyèiø skirtumai ir ugdymo individualizacija // Naujoji Vaidilutë, 1926, Nr. 4, p Koedukacijos, kaip bendro auklëjimo, ir koinstrukcijos, kaip bendro lavinimo, sampratas St. Ðalkauskis, skirtingai nei Pr. Dovydaitis, yra linkæs atskirti, nors daþniausiai vartoja jas greta viena kitos. 43 Ðalkauskis St. Lyèiø skirtumai ir ugdymo individualizacija // Naujoji Vaidilutë, 1926, Nr. 4, p Ten pat, p Ten pat, p Ten pat, p Ten pat, p Ten pat, p Lietuviø Katalikø Mokytojø suvaþiavimas 1920 m. birþelio m. 30 liepos m. 1 d. Kaune // Lietuvos mokykla, , Nr. 2 3, p Ten pat, p Tai teigdama M.Galdikienë rëmësi F. Foersteriu, taèiau dauguma kitø XIX a. pab. XX a. pr. ugdymo krypèiø kaip tik akcentavo, kad naujosiose mokyklos reikalinga abiejø lyèiø koedukacija bet kokio amþiaus vaikams (Valatkienë S. Naujojo ugdymo sàjûdis vakaruose, jo idëjø atspindys Lietuvoje ( ). Vilnius: VU leidykla, 1997, p. 32) 52 Seimo stenogramos. 94 posëdis m. geguþës 7 d. p Ten pat. 54 Ten pat, p Seimo stenogramos. 160 posëdis m. vasario 3 d. p Ten pat, p Seimo stenogramos. 94 posëdis m. geguþës 7 d. p Seimo stenogramos. 160 posëdis m. vasario 3 d. p Ten pat. 60 Seimo stenogramos. 85 posëdis m. balandþio 8 d. p Seimo stenogramos. 155 posëdis m. sausio 30 d. p Seimo stenogramos. 85 posëdis m. balandþio 8 d. p Seimo stenogramos. 155 posëdis m. sausio 30 d. p Seimo stenogramos. 155 posëdis m. sausio 30 d. p Seimo stenogramos. 160 posëdis m. vasario 3 d. p Ten pat, p Voveris V. Pranas Dovydaitis pedagogas // Lietuviø katalikø mokslo akademijos metraðtis. Vilnius: Lietuviø katalikø mokslo akademijos leidykla, 1994, T. 8, p LOGOS 50
75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN
Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of
More informationLOGOS 2005/42 RELIGIJOS, FILOSOFIJOS, KOMPARATYVISTIKOS. Job 11, 11-12
LOGOS 2005/42 RELIGIJOS, FILOSOFIJOS, KOMPARATYVISTIKOS IR MENO ÞURNALAS Juk jis perpranta veidmainius ir mato nedorybæ. Tad nejau jos neatpaþins? Bet kvailas þmogus ágis supratimà, Kai laukinë asilë pagimdys
More informationANTANAS MACEINA: RASIZMAS IR TAUTINËS MAÞUMOS VALSTYBËJE
Gauta 2008 07 14 Vilniaus Gedimino technikos universitetas ANTANAS MACEINA: RASIZMAS IR TAUTINËS MAÞUMOS VALSTYBËJE Antanas Maceina: Racism and National Minority in a State SUMMARY The article reveals
More informationVIDINIS IR TARPDALYKINIS FIZIKOS TURINIO INTEGRAVIMAS
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS Palmira Pečiuliauskienė VIDINIS IR TARPDALYKINIS FIZIKOS TURINIO INTEGRAVIMAS Mokymo priemonė aukštųjų mokyklų fizikos specialybės pedagoginio profilio studentams Vilnius,
More informationSMURTO PRIEÐ VAIKUS DRAUDIMO SOCIALINIAI IR TEISINIAI ASPEKTAI
Smurto prieð vaikus draudimo socialiniai ir teisiniai aspektai Dr. Gintautas SAKALAUSKAS Teisës instituto tarybos pirmininkas, Kriminologiniø tyrimø skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Gedimino pr.
More informationKarjeros planavimo vadovas studentui
Karjeros planavimo vadovas studentui Vilnius 2008 UDK 331.5(474.5) Ka431 Prioritetas Lietuvos 2004 2006 metų BPD 2 prioritetas Žmogiškųjų išteklių plėtra Priemonė Lietuvos 2004 2006 metų BPD 2.4 priemonė
More informationG. Steponavièius. Þiniasklaidos vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime ETIKA. ORUMAS. VERTYBËS
G. Steponavièius. Þiniasklaidos vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime 23 ETIKA. ORUMAS. VERTYBËS 24 ÁÞANGOS ÞODÞIAI G. Steponavièius. Þiniasklaidos vaidmuo ðiuolaikiniame gyvenime Ðeima, sàþinë ir gyvybë kaip
More informationKAIP PADIDINTI SUAUGUSIØJØ MOKYMOSI GALIMYBES?
PROBLEMOS ANALIZË ÐVIETIMO 007, gruodis Nr 9 (0) ISSN 8-456 Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Kas laikoma suaugusiøjø mokymusi? Kiek Lietuvos suaugusiøjø mokosi?
More informationLietuva. in Lithuania JT BIULETENIS THE UN BULLETIN. Nr./No. 31. Leidþia Jungtiniø Tautø Koordinatorius Lietuvoje
JT BIULETENIS Lietuva Leidþia Jungtiniø Tautø Koordinatorius Lietuvoje THE UN BULLETIN in Lithuania Published by the United Nations Resident Coordinator in Lithuania 2002 SAUSIS KOVAS / JANUARY MARCH Nr./No.
More informationKLONAVIMO ETINIAI ASPEKTAI KATALIKØ BAÞNYÈIOS MOKYMO ÐVIESOJE
Gauta 2008 04 10 Vilniaus Gedimino technikos universitetas KLONAVIMO ETINIAI ASPEKTAI KATALIKØ BAÞNYÈIOS MOKYMO ÐVIESOJE Ethical Aspects of Cloning in the Light of Catholic Church SUMMARY In article is
More informationN{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE. Kaz.ys Poškus
N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE Kaz.ys Poškus Vilniaus universitetas šiandien į mokymąsi kaip pažinimą ir į mokymą - mokytojo veiklą - tenka pažvelgti ne materialistinio sensualizmo požiūriu,
More informationmetodinës rekomendacijos IKIMOKYKLINIO UGDYMO programai rengti Decentralizuojant ugdymo turiná yra parengas Ikimokyklinio programai rengti
Decentralizuojant ugdymo turiná yra parengas Ikimokyklinio ugdymo programø kriterijø apraðas (2005), kuris ið esmës keièia poþiûrá á ikimokyklinio ugdymo programas, ugdymo turinio atrankà bei jo ágyvendinimà.
More informationNetradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos
WW-06178 1993 Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos Pagal Lisos Hinz leidinį Teigiamos kryptys mokykloms ir bendruomenėms (angl. Positive Directions for Schools and Communities) Dėl mažėjančio
More informationANTIKOS PAIDEIA: POÞIÛRIS Á ASMENYBËS UGDYMÀ
ISSN 1392 1126. PROBLEMOS. 2005 67 ANTIKOS PAIDEIA: POÞIÛRIS Á ASMENYBËS UGDYMÀ Juozas Þilionis Vilniaus pedagoginio universiteto Edukologijos katedra Studentø g. 39, LT-08106 Vilnius Tel. (370 5) 275
More informationREGIONØ PLËTRA IR INOVACIJOS: INTEGRACIJOS Á ES LAIKOTARPIO PRIORITETAI
Regionø savivaldos metodologija Regional Self-Management Methodology Strateginë savivalda Strategic Self-Management 2004 Nr. 1 REGIONØ PLËTRA IR INOVACIJOS: INTEGRACIJOS Á ES LAIKOTARPIO PRIORITETAI Borisas
More informationDAIKTAI CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ SISTEMOJE. Prof. dr. Vytautas Pakalniškis. Santrauka
Jurisprudencija, 2005, t. 71(63); 76 85 DAIKTAI CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ SISTEMOJE Prof. dr. Vytautas Pakalniškis Mykolo Romerio universiteto Teisës fakulteto Civilinës ir komercinës teisës katedra Ateities
More informationPROJEKCINËS PEDAGOGIKOS ESKIZO BRËÞTIS
Gauta 2008 04 02 Vilniaus universitetas PROJEKCINËS PEDAGOGIKOS ESKIZO BRËÞTIS Description of Designed Education Concept SUMMARY The articles investigates the problem of designed education as a universal
More informationKAS LEMIA STUDIJØ KOKYBÆ?
PROBLEMOS ANALIZË ÐVIETIMO Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ko neatskleidþia universitetø reitingai? Kokie stojanèiøjø á aukðtàjà mokyklà lûkesèiai? Kas aktualu
More informationPATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2009, gruodis Nr. 11 (39) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI Pagrindiniai klausimai:
More informationTARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas
TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas Šiame darbe išreikštos nuomonės yra autoriaus (-ių) atsakomybė ir jos nebūtinai atspindi oficialią
More informationINOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA
INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės
More informationGrindþiamosios teorijos 1 metodologija: B. Glaser io ir A.Strauss o versijø palyginimas 2
Sociologijos teorijos ir sàvokos Sociologija. Mintis ir veiksmas 2008/1, ISSN 1392-3358 Donata Petruþytë Grindþiamosios teorijos 1 metodologija: B. Glaser io ir A.Strauss o versijø palyginimas 2 Santrauka.
More informationKorupcijos diagnostikos bûdai ir iððûkiai pasaulyje ir Lietuvoje 1
Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/1, ISSN 1392-3358 Kriminologija Jolanta Piliponytë Korupcijos diagnostikos bûdai ir iððûkiai pasaulyje ir Lietuvoje 1 Santrauka. Straipsnyje analizuojama korupcijos
More informationTvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį
Vertimas iš anglų kalbos Europos švietimo žurnalo 42 tomas, 2007 m. Nr. 2 Tvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį Įvadas 2007 metų pradžioje Tarptautinė klimato pokyčių
More informationKATEGORINIS I. KANTO IMPERATYVAS DÞIAZUOJANÈIOJE EPOCHOJE
ISSN 1392 1126. PROBLEMOS. 2007 72 KATEGORINIS I. KANTO IMPERATYVAS DÞIAZUOJANÈIOJE EPOCHOJE Leonarda Jekentaitë Vilniaus universiteto Filosofijos katedra Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius Tel. (+370
More informationElektroninës demokratijos ir valdþios iniciatyvos Europos Sàjungos ir Lietuvos vieðajame administravime
ISSN 1648-2603 VIEÐOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2004. Nr. 9 Elektroninës demokratijos ir valdþios iniciatyvos Europos Sàjungos ir Lietuvos vieðajame administravime Ieva Þilionienë Mykolo Romerio universitetas
More informationSimbolis kaip dalis ir visuma
FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2005. Nr. 1. P. 2 14 2 Lietuvos mokslø akademija, 2005 Lietuvos mokslø akademijos leidykla, 2005 Simbolis kaip dalis ir visuma Kultûros, filosofijos ir meno institutas, Dabartinës
More informationIKIMOKYKLINIO UGDYMO MOKYKLOS vidaus audito metodika 2005
LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA PEDAGOGØ PROFESINËS RAIDOS CENTRAS IKIMOKYKLINIO UGDYMO MOKYKLOS vidaus audito metodika 2005 Ðvietimo aprûpinimo centras Vilnius, 2005 UDK 373.2:657.6(474.5)
More informationÁKALINIMO ÁSTAIGØ PRIVATIZAVIMAS: UÞSIENIO ÐALIØ PATIRTIS IR PERSPEKTYVOS LIETUVOJE 1
Ákalinimo ástaigø privatizavimas: uþsienio ðaliø patirtis ir perspektyvos Lietuvoje Simonas NIKARTAS Teisës instituto Kriminologiniø tyrimø skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas Gedimino pr. 39/Ankðtoji
More informationKam su geru ûpu duodama garo?
r Kam su geru ûpu duodama garo? Apie kontroversiðkai suvokiamà ir vertinamà LTV laidà Gero ûpo! (anksèiau Duokim garo! ) prie keturkampio stalo akis á aká diskutuoja laidos autoriai UAB Rijeka savininkas
More informationSèkmè. Pasirinkimas. PROCESAS Idèja. Pareiga. Vizija m. ruduo
Sèkmè Pasirinkimas PROCESAS Idèja Pareiga Vizija 2016 m. ruduo redakcijos skiltis Turinys Aktualijos Darbuotojų įsitraukimo tyrimas efektyvumo beieškant...3 Lietuvos valstybės tarnyba: ganėtinai jauna,
More informationEuropos produktyviojo mokymosi institutas m. sausis. Produktyvusis mokymasis kas tai yra? Įvadas
Europos produktyviojo mokymosi institutas Produktyvusis mokymasis kas tai yra? 2006 m. sausis Įvadas Ką padarytumėte, jeigu atvyktumėte į mokyklą, kurioje mokosi ne moksliukai, ir jie pasakytų, kad tai
More informationPALYDINT SENUOSIUS - SUTINKANT NAUJUOSIUS Adomas ASANAVIÈIUS
Nr.1(72) 2004 m. sausio mën. Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos laikraðtis www.tatary-litwy.8k.com Leidþiamas nuo 1995 m sausio mën. PALYDINT SENUOSIUS - SUTINKANT NAUJUOSIUS Adomas ASANAVIÈIUS Jei
More informationMOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS
MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS 1 Nacionalinė skaitymo iniciatyva ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA 2 MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS DUBLINAS IŠLEIDO RAŠTINĖS REIKMENŲ BIURAS Galima įsigyti tiesiogiai iš VYRIAUSYBĖS LEIDINIŲ
More informationTeoriniai profesin s karjeros valdymo aspektai
ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 29 Teoriniai profesin s karjeros valdymo aspektai Aist Stancikien Mykolo Romerio universitetas Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius Straipsnyje
More informationRecenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė
Recenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė Svarstyta Vytauto Didžiojo universiteto EVF Vadybos katedros posėdyje 2009-11-18 (protokolo Nr. 06); EVF fakulteto tarybos posėdyje
More informationVILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA
VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA Verslo administravimo studijų programa Kodas 62603S107 OKSANA PUSKUNIGIENĖ MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS KŪRYBIŠKUMO
More informationLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Administravimo ir kaimo plėtros katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB32E Pavadinimas lietuvių kalba: Kaimo plėtros ir regioninė
More informationVILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI
VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI Jurgita Matuizienė, Rūta Butkuvienė Vilniaus kolegija, Sveikatos priežiūros fakultetas
More information12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS
Europos Sąjungos finansuojamas projektas Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje GALIMYBIŲ STUDIJOS 12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS TYRIMO ATASKAITA Tyrimo
More informationMOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME
MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME INFORMACIJA APIE LIETUVĄ 2012 m. lapkritis Šią ataskaitą parengė Europos mokyklų tinklas ( European Schoolnet ) ir Liège universitetas
More informationMetamorfozës. Lietuvos bibliotekininkø draugija naujasis socialinis partneris. Specialistai kelia kvalifikacijà
1 Naujienos trumpai Lietuvos bibliotekininkø draugija naujasis socialinis partneris Metamorfozës Kai darbdaviai vis maþiau iðrankûs, nes darbuotojø paieðkos vis sudëtingesnës, darbo skelbimø vis daugiau,
More informationslauga. Mokslas ir praktika Turinys hipotermija Kitame numeryje:
slauga. Mokslas ir praktika 2 SLAUGA. Mokslas ir praktika Slaugos darbuotojø tobulinimosi ir specializacijos centro leidinys Slaugos specialistams, akuðeriams ir visuomenës sveikatos prieþiûros specialistams
More informationMOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS
ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos Social Sciences Studies 2010, 4(8), p. 69 88. MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS Aistė Dromantaitė-Stancikienė Mykolo Romerio
More informationTėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą 2012, birželis Nr. 8 (72) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Koks tėvų įtraukimo
More informationKūrybiškumas, kultūra ir švietimas (CCE), 2012
Braižo pedagogikos projekto galutinė ataskaita Pat Thomson, Christine Hall, Ken Jones*, Julian Sefton Green Notingemo universitetas Goldsmitho kolegija, Londono universitetas Kūrybiškumas, kultūra ir švietimas
More informationTRADICINË FRAZEOLOGIJA IR KITI STABILÛS ÞODÞIØ JUNGINIAI
Tradicinë frazeologija ir kiti stabilûs þodþiø junginiai TRADICINË FRAZEOLOGIJA IR KITI STABILÛS ÞODÞIØ JUNGINIAI Rûta Marcinkevièienë Vytauto Didþiojo universitetas, Daukanto g. 50, LT-3000 Kaunas El.
More informationGitana Martinkienė MOKYMO METODAI IR JŲ PANAUDA ŠIUOLAIKINĖMIS SĄLYGOMIS
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2002. 57 Gitana Martinkienė MOKYMO METODAI IR JŲ PANAUDA ŠIUOLAIKINĖMIS SĄLYGOMIS Santrauka. Mokinių ugdymo sėkmė mokymo procese priklauso nuo daugelio dalykų: mokymo turinio,
More informationTAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA KAIP POZITYVIOS DISKRIMINACIJOS PAVYZDYS
ISSN 1392-1274. Teisė 2008 67 TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA KAIP POZITYVIOS DISKRIMINACIJOS PAVYZDYS Eduard Mažul Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Teisės teorijos ir istorijos katedros doktorantas Saulėtekio
More informationAGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie?
8 / 2016 Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? Valstybės biudžetinė įstaiga Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atlieka mokslo ir studijų sistemos stebėseną, rengia
More informationThe Inheritance of the Soviet Period: should It be Evaluated?
ISSN 2029 9990 JOURNAL OF SUSTAINABLE ARCHITECTURE AND CIVIL ENGINEERING DARNIOJI ARCHITEKTŪRA IR STATYBA 2013. No. 4(5) The Inheritance of the Soviet Period: should It be Evaluated? Evaldas Ramanauskas
More informationJaunimo psichinė sveikata ir savižudybės
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Psichinė sveikata ir jai įtakos turintys veiksniai Savižudybių rodikliai Europoje ir Lietuvoje Savižudybių riziką didinantys veiksniai Prevencinės priemonės
More informationNACIONALINĖS STUDIJŲ KREDITŲ SISTEMOS KONCEPCIJA
Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ects) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas (Nr.
More informationNETRADICINĖ PAMOKA, KAIP PRIELAIDA, SKATINANTI MOKINIŲ VIZUALINĖS RAIŠKOS MOKYMOSI MOTYVACIJĄ
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS KULTŪROS IR MENO EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS DAILĖS KATEDRA NETRADICINĖ PAMOKA, KAIP PRIELAIDA, SKATINANTI MOKINIŲ VIZUALINĖS RAIŠKOS MOKYMOSI MOTYVACIJĄ Technologijos ir
More informationN LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra Grita Balašaitienė N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS MAGISTRO DIPLOMINIS
More informationISSN PEDAGOGIKA Eduardas Balčytis
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2002.64 Eduardas Balčytis K O M P L E K S I N I O M U Z I K I N I O U G D Y M O V - X K L A S Ė S E S I S T E M O S P R I N C I P A I Anotacija. Straipsnyje aptariama keletas
More informationII. ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ RENGIMO TECHNOLOGIJOS Antanas SKARBALIUS. Laiko juostø fenomenas 12
Redaktoriø taryba Vyr. redaktorius Evaldas Skyrius Kûno kultûros ir sporto departamentas TRENERIS Nr. III 2006 ISSN 1392-2157 Leidþiamas nuo 1996 metø Vyr. redaktoriaus pavaduotojas Linas Tubelis Lietuvos
More information2-1 paveikslas. Užimtumo lygis metų asmenų grupėje ES 2013 metais pagal lytį. Spain. Austria. Bulgaria. Slovakia. Cyprus. Portugal.
Slovenia Greece Malta Croatia Hungary Luxembourg Poland Romania Belgium Italy Spain Slovakia Austria France Portugal Bulgaria Cyprus European Union Ireland Czech Republic Lithuania Latvia Finland United
More informationASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ, HUMANITARINIŲ MOKSLŲ IR MENŲ FAKULTETAS EUROPOS INSTITUTAS Edita Kuznecova ASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE Magistro darbas Darbo
More informationElgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 2022 Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika 2017 gruodis, Nr. 5 (161) ISSN 1822-4156 Elgesio ar (ir) emocijų
More informationStyle and Harmony of Urban Green Space Landscape
Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted
More informationTURINYS gegužė Nr. 5(204)
TURINYS 2011 gegužė Nr. 5(204) POŽIŪRIS Vaclovas Paulauskas. Pasiklydę tarp demokratijos ir pinigų diktatūros 2 Justinas Karosas. Ar jau atėjo laikas surasti save? 4 AKTUALIJOS GAIRĖS ISSN 1392 0251 Mėnesinis
More informationLietuvos etnologija tarp etnografijos ir antropologijos
Lietuvos etnologija tarp etnografijos ir antropologijos Su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultûros istorijos katedros Socialinës antropologijos ir etnologijos skyriaus
More informationTapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas
KASDIENIŲ LAIKYSENŲ TYRIMAI M. Liugaitė-Černiauskienė. BALADĖ APIE BAUDŽIAMĄ DUKTERĮ... Tapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas JURGA JONUTYTĖ Vytauto Didžiojo universitetas ANOTACIJA.
More informationBendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys
Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys Vilnius, 2008 UDK 802/809:37(4) Be-187 Versta iš: Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment, Council
More informationJaunų žmonių grąžinimas į visuomenę
Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę DARBINĖS REKOMENDACIJOS Partly financed by ERDF ISBN-10 91-976148-8-2 ISBN-13 978-91-976148-8-7 2 Šios darbinės rekomendacijos vienas iš trijų leidinių, kuriuose aprašomi
More informationKOVAS / MARCH / XIII / NO. 3
Š I A M E N U M E R Y J E : Reklama, kritika ir savikritika Tikėjimo abejonės Apie pasakas ir vaiko vaizduotę Didysis nerimas Gašlumą kelią leidiniai KOVAS / MARCH / XIII / NO. 3 TURINYS REKLAMA, KRITIKA
More informationSVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOJE ĮGYVENDINIMO VADOVAS
SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOJE ĮGYVENDINIMO VADOVAS Metodinės rekomendacijos Vilnius 2011 2 Parengė: Diana Aleksejevaitė Nijolė Paulauskienė Dalia Sabaliauskienė
More informationJekaterina SADOVSKAJA Dailės edukologijos studijų programa DAILĖS TERAPIJA KAIP 3-5 METŲ VAIKŲ, TURINČIŲ EMOCINIŲ SUTRIKIMŲ, UGDYMO BŪDAS
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS MENINIO UGDYMO KATEDRA Jekaterina SADOVSKAJA Dailės edukologijos studijų programa MAGISTRO DARBAS DAILĖS TERAPIJA KAIP 3-5 METŲ VAIKŲ, TURINČIŲ
More informationPsichologinės migracijos pasekmės šeimai
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS PSICHOLOGIJOS KATEDRA Goda Kaniušonytė, Inga Truskauskaitė, Lina Gervinskaitė Psichologinės migracijos pasekmės šeimai Vaikų emocinių ir elgesio
More informationII. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA
36 II. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA SOCIALINIS DARBAS IR TYRIMAI: SĄVOKOS PAIEŠKA Dr. Jolanta Pivorienė Vytauto Didţiojo universitetas, Socialinio darbo institutas K. Donelaičio g. 52 405, 3000
More informationDesk review Year Vilnius, Lithuania
Project Sexual Abuse Against Children in Residential Institutions, financed through the European Commission's Daphne III Programme 2007-2013, JLS/2007/DAP-1/178/-30-CE-0229207/00-68 Desk review Year 2009-2010
More informationUgdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę?
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę? 2017 rugpjūtis, Nr. 4 (160) 2013 2022 ISSN 1822-4156 1989 Naujos visų mokomųjų dalykų programos 1993 1994 1997 2002 Pradinio, pagrindinio
More informationVAIKO BRANDUMAS MOKYKLAI KAS TAI?
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 2022 Pagrindiniai klausimai: Kaip apibrėžiamas vaiko brandumas mokyklai? Koks vaikas yra laikomas brandžiu mokytis pradinėje mokykloje? Kaip vaikas pereina iš ankstyvojo
More informationKalbos mokymosi metodologija T- kit as
T- kit as Sveiki atvykę į T-kitÿų seriją Kai kurie iš jūsų tikriausiai galvojate: ką reiškia? Mes galime pasiūlyti mažiausiai du atsakymus. Pirmasis yra toks pat paprastas, kaip ir visa angliška šio termino
More informationLietuviai ir Amazonijos indėnai: čiabuviai ir tenbuviai
Lietuviai ir Amazonijos indėnai: čiabuviai ir tenbuviai Su knygos Lietuvių misijos Amazonėje bendraautorium, indėnų tukanų legendų (mitų) vertėju, misionieriumi Brazilijoje ir kitose Pietų Amerikos šalyse,
More informationMOKYKLŲ SAVĘS VERTINIMAS: PROCESAS IR DUOMENŲ PANAUDOJIMAS
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar įmanomas ugdymo kokybės laidavimas be nuolatinio savęs vertinimo? Koks šiandien Lietuvoje metodinis
More informationPEDAGOGŲ RENGIMAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO KONTEKSTE
Tyrimo užsakovas Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija PEDAGOGŲ RENGIMAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO KONTEKSTE Tyrimo ATASKAITA Tyrimo grupės vadovė: prof.habil.dr. Palmira
More informationMOKYKLŲ FIZINĖS APLINKOS IR UGDYMO NUOSTATŲ SĄSAJŲ TYRIMAI
MOKSLAS LIETUVOS ATEITIS SCIENCE FUTURE OF LITHUANIA ISSN 2029-2341 / eissn 2029-2252 http://www.mla.vgtu.lt K. ŠEŠELGIO SKAITYMAI 2016 K. ŠEŠELGIS' READINGS 2016 2016 8(1): 112 122 http://dx.doi.org/10.3846/mla.2016.873
More informationNEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI
NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI Disability influence on sporting persons physical domain of quality of life Algirdas Juozulynas 1,2, Antanas Jurgelėnas 1, Laimutė Samsonienė
More informationVERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE
KultŪra Gauta 2013 06 12 Pabaiga. Pradžia Logos Nr. 76 VALDAS PRUSKUS Vilniaus Gedimino technikos universitetas VERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE Values and Cultural Identity
More informationMOKOMĖS. Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams
Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams 2010 Leidinys parengtas ir išleistas įgyvendinant projektą Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra Projektas finansuojamas
More informationÞEMAITIJOS MUZIEJUOSE
ÞEMAITIJOS MUZIEJUOSE 41 numeruoti eksponatø grupes, kokius matavimus raðyti, kaip kokius daiktus matuoti, kur ir kaip uþraðyti eksponatø numerius ir kt. Darbo jam muziejuje buvo nemaþai, nes dar ið vasaros
More informationPinigai ant medžių neauga. Asta Lasevičiūtė. Nuolatinio bėgimo šešėlyje Žiaurus didmiesčio veidas Kaip susikurti gerovę psl. Nr.
2011 sausio mėn. 17 d. Nr. 82 Nuolatinio bėgimo šešėlyje Žiaurus didmiesčio veidas Kaip susikurti gerovę Asta Lasevičiūtė Pinigai ant medžių neauga 10-11 psl. ISSN 1822-4733 Kaina Lietuvoje: 3.50Lt Sveiki,
More informationKULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: Kazys Varnelis. Rex Drobė, aliejus; 170x170. Kęstučio Stoškaus reprod.
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ (teatras)
More informationnaujienlaiškis #4 TEMA: Darnaus vystymosi tikslai 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT
naujienlaiškis #4 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT TEMA: Darnaus vystymosi tikslai Lauko virtuvė., Indija Eglė Ščerbinskaitė Konkurso Pasaulis tavo akimis nuotrauka, 2015 m. ŠIAME NUMERYJE: 03 VIETOJ ĮŽANGOS
More informationNAŠLAIČIŲ IR TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIŲ VAIKŲ SAVARANKIŠKO GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMA
Vaikų laikinosios globos namai Atsigręžk į vaikus NAŠLAIČIŲ IR TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIŲ VAIKŲ SAVARANKIŠKO GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMA Vilnius 2007 UDK 37.03-058.8(073) Na 233 Parengta įgyvendinant LR
More informationIKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ RENGIMO ORGANIZAVIMAS
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA NATALIJA FIODOROVA Edukologijos studijų programos ( specializacija: švietimo vadyba ir andragogika) studentė IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ
More informationAr tikrai man turėtų rūpėti, ką aš veikiu?
Ar tikrai man turėtų rūpėti, ką aš veikiu? /Pav./ /Pav./ Omaura nuo O iki A Svarbi produktyvaus mokymosi dalis profesinis orientavimas IPLE/ROC seminaras Hilversume 2008 m. sausio 21 23 d. 1 Ugdymas turi
More informationORUMO KATEGORIJA BAUSMĖS KONCEPCIJOJE
Gauta 2010 11 04 BRIGITA KAIRIENĖ Mykolo Romerio universitetas ORUMO KATEGORIJA BAUSMĖS KONCEPCIJOJE Category of Dignity within the Concept of Punishment SUMMARY The article considers human dignity as
More informationĮspūdžiai iš JAV. Šiame numeryje: Iš kelionių sugrįžus Labdaros vakaras Sausio 13-osios minėjimas Šimtadienio akimirkos Olimpiadų nugalėtojai
Nr. 16 Šiame numeryje: Iš kelionių sugrįžus Labdaros vakaras Sausio 13-osios minėjimas Šimtadienio akimirkos Olimpiadų nugalėtojai 2016 m. žiema Įspūdžiai iš JAV Šių metų rugpjūčio 10 - lapkričio 6 dienomis
More informationTURINYS gegužė Nr. 5(214)
TURINYS 2012 gegužė Nr. 5(214) GAIRĖS ISSN 1392 0251 Mėnesinis visuomenės gyvenimo, politikos, kultūros ir istorijos žurnalas Leidžiamas nuo 1994 metų Vyriausiasis redaktorius Algis Kusta Redakcija Gediminas
More informationSTAŽUOTĖS VENGRIJOJE ATASKAITA Stažuotė vyko Vengrijoje 2009 m. birželio 28 d. liepos 4 d. Stažuotės dalyvių tikslinės grupės: Eil. Tikslinė grupė Nr.
STAŽUOTĖS VENGRIJOJE ATASKAITA Stažuotė vyko Vengrijoje 2009 m. birželio 28 d. liepos 4 d. Stažuotės dalyvių tikslinės grupės: Eil. Tikslinė grupė Nr. 1. ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas
More informationINOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA
INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės
More informationKriokšlio kaimo laukai. Dubičių ekspedicija, 1971 m. Danieliaus Šemetulskio nuotrauka. Iš G. Šemetulskienės asmeninio archyvo.
Apie Žemę ir Lietuvį Žemės tema ištisus šimtmečius lietuviams buvo viena svarbiausių ir, atrodo, jau seniai jos nesvarstėme su tokiu dideliu nerimu. Jį sukėlė konkreti politinė realija nuo 2014 metų gegužės
More informationMokinių fizinis aktyvumas
Mokinių fizinis aktyvumas Situacijos Lietuvoje analizė Justina Lizikevičiūtė Giedrė Rutkauskaitė .2 Analizės pjūviai.1 Aplinka.2 Aktyvumas.3 Sveikata KODĖL TAI SVARBU? Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas
More informationŠvietimas Lietuvoje. Šalių švietimo politikos apžvalgos. Šalių švietimo politikos apžvalgos
Šalių švietimo politikos apžvalgos Šalių švietimo politikos apžvalgos Švietimas Lietuvoje Švietimas Lietuvoje Šio leidinio vertimas yra suderintas su EBPO. Tai nėra oficialus EBPO vertimas. Vertimo kokybė
More informationKiekviena moteris deivė
Kiekviena moteris deivė 2010'04 Kiekviena moteris, pati to neįtardama, suteikia prieglobstį septynioms graikų deivėms, kurios padeda visose gyvenimo situacijose ir atspindi įvairius moteriškumo aspektus.
More informationIš chaoso į harmoniją
Iš chaoso į harmoniją Michaelis Laitmanas Iš chaoso į harmoniją UDK 141 La-155 Versta iš: Michael Laitman, From Chaos to Harmony, Laitman Kabbalah Publishers, Toronto, Canada ISBN 978-9955-9935-4-4 Original
More informationMoterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas
EIGE Europos lyčių lygybės institutas Mokslinis pranešimas Latvijos pirmininkavimui ES Tarybai apie Moterų ir vyrų pensijų skirtumus Europos Sąjungoje Mokslinis pranešimas 1 Ilze Burkevica, Anne Laure
More information