Metamorfozës. Lietuvos bibliotekininkø draugija naujasis socialinis partneris. Specialistai kelia kvalifikacijà

Transcription

1 1

2 Naujienos trumpai Lietuvos bibliotekininkø draugija naujasis socialinis partneris Metamorfozës Kai darbdaviai vis maþiau iðrankûs, nes darbuotojø paieðkos vis sudëtingesnës, darbo skelbimø vis daugiau, sunku net ásivaizduoti, kad visiðkai prieðinga situacija darbo rinkoje tvyrojo prieð ðeðerius septynerius metus. Tuomet padëtá kontroliavo darbdaviai didelis nedarbas buvo daþno jø argumentas pastatant á vietà iðsiðokëlá darbuotojà. Auksiniai laikai atëjo savo srities þinovams, profesionalams. Didelë tikimybë, kad ðiuo metu uþ savo darbà jie gauna pelnytà uþdarbá. Ir norisi tikëti, kad jiems laimës nereikës ieðkoti svetur. Tai teigiamoji pusë. Taèiau áþvelgèiau ir pavojingà tendencijà geri specialistai, diktuodami sàlygas, bûdami ant bangos, ið tikrøjø realiai galbût neuþdirba tø pinigø, kuriuos jam darbdavys priverstas mokëti, kad iðlaikytø kvalifikuotà darbuotojà. Kitas dalykas kai kur jau galima pastebëti darbuotojø atsakomybës ir pareigos stokos, tinginystës, atsainumo darbui apraiðkas. Pamëgink pajudinti primins savo teises. Galbût ðie nuogàstavimai ne itin pagrásti ir neiðkreips ar dar kitaip darys átakà santykiams darbo rinkoje. Pirmojoje ðiø metø Lietuvos darbo birþos spaudos konferencijoje, kur pristatyta 2007 metø darbo rinkos poreikiø prognozë, akcentuota, jog pokyèiai darbo rinkoje bus palankûs darbo jëgai, ji brangs. Taigi 79 tûkst. bedarbiø, ðiuo metu áregistruotø ðalies teritorinëse darbo birþose, turëtø dþiaugtis perspektyva jiems skiriamos didelës lëðos integruotis á darbo rinkà, ágyti ar atstatyti darbo ágûdþius. Belieka rinktis. Darbo yra. Ðio ðimtmeèio metamorfozës nepaliauja stebinusios. Redaktorë Milda Jankauskienë Birðtone sausio 18 dienà ávykusioje Lietuvos bibliotekininkø draugijos metinëje konferencijoje Lietuvos darbo birþos direktorius Vidas Ðlekaitis ir Lietuvos bibliotekininkø draugijos pirmininkë Vida Garunkðtytë pasiraðë bendradarbiavimo susitarimà. Pagal já, numatoma bibliotekose árengti kompiuterinius prieigos taðkus, darbo birþø stendus, informacinius kampelius, kuriuose gyventojai galës suþinoti apie padëtá vietos darbo rinkoje, paklausias profesijas, galimybæ jas ásigyti, iðsiaiðkinti kitus aktualius ieðkantiems darbo asmenims klausimus. Taip pat naujieji socialiniai partneriai ketina keistis leidþiama informacine medþiaga, dalyvauti organizuojamuose renginiuose ir pan. Specialistai kelia kvalifikacijà Sausio d. Ðiauliø universiteto tæstiniø studijø centre vyko teritoriniø darbo birþø konsultantø, dirbanèiø su neágaliaisiais, o d. specialistø, atsakingø uþ profesinës reabilitacijos programà, kvalifikacijos këlimo kursai. Paskelbtas socialinës reabilitacijos projektø, skirtø asmenims, paleistiems ið laisvës atëmimo vietø, konkursas Socialinës apsaugos ir darbo ministerija paskelbë nuteistøjø ir asmenø, paleistø ið laisvës atëmimo vietø, socialinës reabilitacijos ir integracijos á visuomenæ projektø atrankos 2007 metais konkursà. Konkurso tikslas atrinkti geriausius projektus, kuriais siekiama teikti socialinës bei psichologinës reabilitacijos paslaugas nuteistiesiems bei asmenims, paleistiems ið laisvës atëmimo vietø. Prioritetai skiriami projektams, kurie numato teikti socialinës bei psichologinës reabilitacijos paslaugas, sudaryti sàlygas ágyti profesiná iðsilavinimà, integruotis á darbo rinkà nuteistiesiems bei asmenims, paleistiems ið laisvës atëmimo vietø. Taip pat tiems projektams, kurie bus ágyvendinami bendradarbiaujant su kitomis ástaigomis ir organizacijomis, siekianèiomis nuteistøjø ir asmenø, paleistø ið laisvës atëmimo vietø, reabilitacijos ir integracijos á visuomenæ. Konkursas paskelbtas ágyvendinant Nuteistøjø ir asmenø, paleistø ið laisvës atëmimo vietø, socialinës adaptacijos metø programà, praneðë Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos ryðiø su visuomene skyrius. 2

3 Spaudos konferencija 2007 metø darbo rinka: darbo jëga brangs ir laisvø darbo vietø daugës MILDA JANKAUSKIENË Ðiø metø sausio 17 dienà á pirmàjà konferencijà pakvietë Lietuvos darbo birþa, pristaèiusi 2007 metø darbo rinkos poreikiø prognozæ. Renginyje dalyvavo Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos sektorius Valdas Rupðys, Darbo departamento direktoriaus pavaduotojas Ramûnas Darulis, Þmogiðkøjø iðtekliø plëtros skyriaus vedëjas Linas Kadys, Darbo rinkos ir lygiø galimybiø skyriaus ekspertas Leonas Perkumas, Ðvietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos atsakingi asmenys, darbdaviai, kiti socialiniai partneriai, teritoriniø darbo birþø direktoriai, þiniasklaida. Lietuvos darbo birþos direktorius Vidas Ðlekaitis, atidaræs konferencijà, jà ávardijo kaip vienà ið svarbiausiø metø renginiø. Darbo rinkoje dideliø pokyèiø nëra, taèiau yra gerø þenklø. Vienas ið jø bus ásteigta apie 50 tûkst. darbo vietø ir svarbiausias dalykas gerës jø kokybë, paþymëjo V.Ðlekaitis. Viena ið veiklos srièiø didinant uþimtumà, anot LDB vadovo, yra pritraukti neaktyvius darbo jëgos iðteklius, taip pat tikimasi, kad gerëjant situacijai darbo rinkoje sugráð á Lietuvà svetur uþdarbiaujantys tautieèiai ir t.t. Vaizdo konferencijà tiesiogiai stebëjo Klaipëdos, Ðiauliø ir Panevëþio darbo birþø darbuotojai. Darbo rinkos prognozë 2007 m m. situacijà darbo rinkoje apibûdinusi Lietuvos darbo birþos Darbo pasiûlos ir paklausos skyriaus vyr.specialistë l.e.vedëjo pareigas Inga Buckaitë sakë, jog pastaruosius septynerius metus sparèiai auganti Lietuvos ekonomika turëjo teigiamos átakos uþimtumo rodikliams: uþimtøjø skaièius auga, nedarbas maþëja. Darbo rinkos tendencijos Pasak I.Buckaitës, atsiþvelgiant á ekonomines tendencijas ir darbdaviø apklausos rezultatus, 2007 metais numatomos tendencijos, jog pokyèiai darbo rinkoje plëtosis darbo jëgai palankia kryptimi, darbo jëga brangs, laisvø darbo vietø daugës beveik visose ekonominëse veiklose ir bus ásteigta per 50 tûkst. naujø darbo vietø, didesná dëmesá darbdaviai skirs darbo vietø kokybei, keisis poþiûris á socialinës rizikos grupës asmenis. Didþiausias darbo vietø augimas yra prognozuojamas paslaugø ir statybos sektoriuose. Laisvø darbo vietø daugës tiek maþose, tiek didelëse ámonëse, teigë praneðëja. Analizuojant darbo jëgos pasiûlà, anot I.Buckaitës, svarbu paminëti, jog maþës jaunimo dalis, o vyresnio amþiaus asmenø augs, iðliks darbo jëgos pasiûlos ir paklausos suderinamumo problema bei teritoriniai nedarbo skirtumai, atspindintys nepakankamà darbo jëgos mobilumà ðalies viduje. Darbo jëga brangs Kalbëdama plaèiau apie kiekvienà pateiktà tendencijà, LDB specialistë teigë, jog 2007 metø pagrindinæ tendencijà pokyèiai darbo rinkoje plëtosis darbo jëgai palankia kryptimi sàlygos darbo jëgos paklausos didëjimas ir pasiûlos maþëjimas bei darbo uþmokesèio ir darbo vietos kokybës augimas. Darbo uþmokesèio augimui átakos turës darbo jëgos paklausos didëjimas, augantis produktyvumas, minimalios mënesinës algos (MMA) didinimas, pabrëþë I.Buckaitë. Ir toliau darbo rinkoje iðliks darbo jëgos poreikis. Darbo jëgos persikvalifikavimas ið þemo á didesnio produktyvumo sektoriø ðvelnins darbo jëgos trûkumo problemà. Daugës laisvø darbo vietø I.Buckaitë paþymëjo, jog 2007 m. pramonës sektoriuje bus ásteigta 16 tûkst. darbo vietø ir tai sudarys daugiau kaip treèdalá visø naujø ðalies darbo vietø. Daugiausia numatoma steigti medienos ir baldø, maisto produktø gamybos, aprangos ir tekstilës, metalo ir metalo gaminiø bei elektronikos gamybos ámonëse. Kita vertus, pasak praneðëjos, ðiais metais pramonëje numatoma likviduoti 3

4 Spaudos konferencija 3,8 tûkst. darbo vietø ir tai sudarys per 35 proc.. numatomø likviduoti darbo vietø ðalyje. Daugiausiai jø ketina panaikinti tekstilës gaminiø ir drabuþiø siuvimo ámonës. Ðio senas tradicijas turinèio Lietuvos ûkio sektoriaus laukia iðbandymai konkurencinëje kovoje su Azijos ðaliø gamintojais, sakë I.Buckaitë. Ji taip pat akcentavo, jog paslaugø sektoriuje bus ásteigta daugiausia laisvø darbo vietø 24 tûkst. ir tai sudarys apie 46 proc. visø naujø ðalies darbo vietø. Daugiausiai jø numato steigti didmeninës ir maþmeninës prekybos, transporto, sandëliavimo ir ryðiø, vieðbuèiø ir restoranø sektorius, informaciniø technologijø ir verslo paslaugø ámonës. Statybos sektorius, kaip ir praëjusiais metais, turëtø sparèiai augti. Numatoma, kad ðiais metais bus ásteigta 8 tûkst. darbo vietø. Statybos pritraukë didelæ þemës ûkio veiklà palikusiø gyventojø dalá. Praneðëja paminëjo, jog darbo uþmokesèio kilimas ðiame sektoriuje buvo vienas sparèiausiø, taèiau reikiamø darbuotojø trûkumo problema aðtri ir iðskiriama tarp veiksniø, trukdanèiø statyboms augti dar sparèiau. Anot I.Buckaitës, þemës ûkio sektoriuje numatomas uþimtøjø skaièiaus maþëjimas, taèiau sektorius toli graþu nëra iðnaudojæs intensyvios plëtros potencialo, todël numatoma, jog þemës ûkio gamybos efektyvumo augimo tendencija tæsis ir ateityje. Ðiais metais ðalies ûkyje numatoma ásteigti 50 tûkst. naujø darbo vietø, o likviduoti per 10 tûkst. Taigi steigiamø darbo vietø balansas 40 tûkst., sakë LDB specialistë. Didesnis darbdaviø dëmesys darbo vietos kokybei Kasdienine darbdaviø bûtinybe, kaip pabrëþë I.Buckaitë, tampa turimø darbuotojø nuolatinis motyvavimas, investavimas á jø kvalifikacijos këlimà, darbo aplinkos gerinimà. Ámoniø pasirinktos priemonës, kaip iðsaugoti turimus darbuotojus ir prisivilioti naujus sukurtoms darbo vietoms uþimti, bus nukreiptos darbo vietø kokybei gerinti. Siûlomas darbo uþmokestis, darbo sàlygos, socialinës garantijos lems darbo vietos uþpildymo galimybes, sakë praneðëja. Keisis poþiûris á socialinës rizikos grupës asmenis Sumaþëjus darbo jëgos pasiûlai, stiprëja konkurencija dël darbo jëgos, o tai keis darbdaviø poþiûrá á vyresnio amþiau darbuotojus, neágaliuosius ir kitus sunkiau á darbo rinkà integruojamus asmenis. Laisvø darbo vietø daugës ir maþose, ir didelëse ámonëse Nepriklausomai nuo ámonës dydþio laisvø darbo vietø daugës visose ámonëse. Didþiausias augimas yra numatomas ámonëse, turinèiose iki 100 darbuotojø. Tuo tarpu didþiosios ámonës, turinèios per 250 darbuotojø, neprognozuoja, kad gerokai daugës darbuotojø. Iðliks teritoriniai skirtumai Anot I.Buckaitës, ir toliau iðliks teritoriniai nedarbo skirtumai. Vidutinis metinis bedarbiø procentas nuo darbingo amþiaus gyventojø prognozuojamas 3 3,5 proc. Darbo jëgos kai kuriose teritorijose yra, tik galbût reikëtø tam tikrø investicijø á tuos regionus arba skatinti darbo jëgos mobilumà. Ásidarbinimo galimybiø barometrai Pristatydama ðiø metø ásidarbinimo galimybiø barometrus, I.Buckaitë supaþindino, kokiø profesijø specialistai turës didþiausias ásidarbinimo galimybes. Didelës ásidarbinimo galimybës prognozuojamos ávairiø srièiø vadybininkams, logistikos specialistams, statybos inþinieriams, elektronikos, metalo apdirbimo inþinieriams, gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, mokytojams. Maþos ásidarbinimo galimybës numatomos tik keletai profesijø: pradinio ugdymo, muzikos, kûno kultûros mokytojai, agronomai, miðkininkai, þemës ûkio maðinø technikai. Atitinkamas barometras darbininkams rodo, kad didþiausias ásidarbinimo galimybes turi plataus profilio statybininkai, apdailininkai, tinkuotojai, pastatø daþytojai, skardininkai, stogdengiai, pardavëjai, barmenai, virëjai, konditeriai, tolimøjø reisø vairuotojai ir t.t. Maþos ásidarbinimo galimybës numatomos pieno produktø gamintojams, darþininkams, sodininkams, kalviams, namø ekonomams, audimo maðinø operatoriams. Nuo 1995 m. Lietuvos darbo birþa kasmet atlieka ateinanèiø metø darbo rinkos prognozæ pagal metodikà, parengtà kartu su Ðvedijos nacionalinës darbo rinkos tarybos ekspertais m. prognozei apklausta 5,4 tûkst. darbdaviø, kuriø ámonëse dirba 0,3 mln. darbuotojø. Apklausos rezultatø reprezentatyvumas pasiektas, proporcingai parenkant darbo rinkos dalyvius pagal nuosavybës formas, ekonomines veiklas ir darbuotojø skaièiø. Apklausoje dalyvavo 63 proc. paslaugø, 21 proc. pramonës, 9 proc. statybos sektoriaus ámoniø. Pagal darbuotojø skaièiø gausiausiai (94 proc.) apklausta smulkaus ir vidutinio (iki 249 darbuotojø) verslo atstovø. 85 proc. apklausoje dalyvavusiø ámoniø priklausë privaèiam sektoriui. Ekonominiø ir demografiniø rodikliø analizë bei darbdaviø atsakymai á klausimus apie gamybinës veiklos perspektyvas, darbo vietø steigimà ir likvidavimà bei darbuotojø skaièiaus ámonëse kitimà, leido numatyti darbo rinkos poreikiø tendencijas bei parengti Ásidarbinimo galimybiø barometrà 2007 metams. 4

5 Spaudos konferencija Ar bedarbiø profesinis rengimas efektyvi priemonë? Darbo ir socialiniø tyrimø instituto direktorius doc. dr. Boguslavas Gruþevskis, pristatymas savo temà, sakë, jog jo praneðimo pagrindà sudaro tyrimo rezultatai, kurie parodo profesinio rengimo, darbo rinkos profesinio mokymo naudà ir átakà darbo rinkos subalansuotumui. Ðiandien, sakë B.Gruþevskis, buvo pasakyta, kad darbo jëga brangs. Todël, jo teigimu, kiekvienas þmogus pareikalaus daugiau investicijø ir iðlaidø ið gamintojo. Tokiu bûdu tai tiesiogiai turës átakos konkurencingumui. Ið kitos pusës didëja iðlaidos bedarbiø profesiniam rengimui. Tai parodo ir kokybës svarbà. Nors perspektyvos darbo rinkoje yra pakankamai palankios, bet, anot praneðëjo, tai reikalauja daugiau atsakomybës ir ið politikos formuotojø, ir ið jos vykdytojø, kadangi darbo jëga tampa vis labiau ribota ir ðià problemà vienaip ar kitaip reikia spræsti. Bedarbiø profesinis rengimas yra labai efektyvi priemonë ðiam tikslui pasiekti. Ðiuolaikinëje darbo rinkoje faktiðkai darbo jëgos paklausos ir pasiûlos suderinamumas neámanomas be profesinio rengimo, teigë B.Gruþevskis. Labai nedaug þmoniø patenka tiesiai á gamybà be papildomo profesinio rengimo. Prelegentas paþymëjo, jog pristatant darbo rinkos prognozæ, buvo teisingai pasakyta, kad jau nuolat auga vertë ekonomiðkai neaktyviø gyventojø, kurie iki ðiol turëjo problemø darbo rinkoje tai vyresnio amþiaus þmonës, kaimo gyventojai ir t.t. Dabar jie yra patrauklûs ir ieðkomi darbdaviø. Todël tikslinga skatinti darbdavius kompensuojant transporto iðlaidas ádarbinus kaimo gyventojus ir pan. B.Gruþevskis akcentavo, kad trûkstant darbo jëgos ávairiuose sektoriuose dar labiau auga bedarbiø profesinio rengimo svarba, kadangi tai padeda paruoðti specialistus, kuriø reikia darbdaviams. Ið kitos pusës, sakë praneðëjas, taikytini reikalavimai bedarbiø profesiniam mokymui, kad jis atitiktø ûkio poreikius. Taèiau ne uþ visø profesijø mokymus galima garantuoti, kad jie bus tinkamai panaudoti ûkio poreikiams. Kiek reikia specialistø, tiek reikëtø ir rengti. Kalbant apie teritoriná pasiskirstymà, bûtina apsispræsti, ar ruoðiame specialistus apskritai visai ðaliai, ar rengiame, pavyzdþiui, Druskininkams ar Panevëþiui, retoriðkai klausë praneðëjas. Tyrimas, kuriuo kalbëdamas rëmësi B.Gruþevskis, anot jo, leido pagal kiekvienà profesijø grupæ nustatyti, kokios yra problemos, galimybës ir pan. Kalbëdamas apie mokymo institucijø pajëgumus, B.Gruþevskis atkreipë dëmesá, jog jos ne visada gali suteikti tokiø kompetencijø ir þiniø, ypaè praktinio mokymo, kokio dabar reikia. Todël kyla reikalavimai tobulinti ir patá paslaugos teikëjà. Profesiniame rengime dalyvauja ávairaus amþiaus ir iðsilavinimo þmonës. Net kalbant apie jaunimà, jis labai skirtingas: vieni turi tik pradiná, kiti aukðtàjá iðsilavinimà. Bet juos vienija tai, kad jie traktuojami kaip nedirbantis jaunimas, yra bedarbiai. Tad kiek á juos reikia investuoti, suteikti paslaugø, kad bûtø pasiektas rezultatas jie ásidarbintø! Tokiø paslaugø vertë auga, kadangi kontingentas sudëtingesnis, vis maþiau yra þmoniø, turinèiø geresná pasirengimà, aukðtesnæ motyvacijà. Þodþiu, daugiau turi bûti ádëto institucinio darbo, kad nedarbo paliestas þmogus bûtø integruotas á darbo rinkà, aiðkino DSTI direktorius. Pateikdamas rekomendacijas, B.Gruþevskis sakë, jog tobulinant mokymo programas bûtina atsiþvelgti á tai, kokiø konkreèiø þiniø trûksta baigusiems profesiná mokymà. Gera praktinio mokymo materialinë bazë turëtø lemti paslaugø teikëjà, o ne maþiausia kaina. Senjorø bankas nauja Lietuvos darbo birþos paslauga internete LDB Darbo pasiûlos ir paklausos skyriaus vedëjo pavaduotoja Daiva Liugienë, pristatydama naujà paslaugà Senjorø bankas, sakë, jog Lietuvos darbo birþa skiria dëmesá ne tik jauniems ar svarstantiems, kokià profesijà pasirinkti, bet ir vyresnio amþiaus asmenims, sulaukusiems pensinio amþiaus, kurie jau yra padaræ savo pasirinkimà gyvenime. Lietuvos darbo birþa iðkëlë sau tikslà pagerinti sàlygas asmenims pasilikti darbo rinkoje, siekiama pritraukti ir joje iðlaikyti kuo daugiau þmoniø, skatinti aktyvø senëjimà bei pagyvenusiø þmoniø dalyvavimà darbo rinkoje, akcentavo D.Liugienë. Lietuvos darbo birþa nuo ðiø metø birþelio mën. pradëjo ágyvendinti naujà programà Senjorø bankas. Jos tikslas uþtikrinti, kad bet kuris pensinio amþiaus asmuo, norintis dar dirbti ir besikreipiantis á darbo birþà, gautø kokybiðkas informavimo ir konsultavimo paslaugas. Anot LDB specialistës, kaip viena ið galimybiø padëti iðplësti darbo paieðkos ir ásidarbinimo galimybes yra Senjorø bankas Lietuvos darbo birþos internete. Jau sukaupta duomenø bazë prieinama bet kuriam darbdaviui, kuris registruojasi Lietuvos darbo birþos internetiniame puslapyje. Èia galima susirasti darbuotojà, vyresnio amþiaus asmená, pasakojo D.Liugienë. 5

6 Konferencija Darbo rinkos partneriams apie naujas uþimtumo rëmimo priemones DANUTË ÐALKAUSKIENË Lietuvos darbo birþoje gruodá vykusioje vaizdo konferencijoje Naujø darbo vietø steigimo galimybës, taikant uþimtumo rëmimo priemones buvo aptartos neseniai priimtame Uþimtumo rëmimo ástatyme numatytos naujos uþimtumo rëmimo priemonës darbo vietø steigimo subsidijavimas, ádarbinimas subsidijuojant, darbo ágûdþiø ágijimo rëmimas ir kt. Jos numato subsidijas darbdaviams, kurie ádarbina asmenis, turinèius sunkumø integruojantis á darbo rinkà. Pateikiame konferencijoje skaitytø praneðimø santrumpas. Lietuvos darbo birþos Darbo rinkos politikos realizavimo skyriaus vedëja Vilija Zakðauskaitë kalbëjo apie naujø darbo vietø steigimo galimybes, integruojant socialiai remiamus asmenis á darbo rinkà. Naujø priemoniø, kurios pradëtos taikyti nuo 2006 m. rugpjûèio 1 d., ásigaliojus naujam Uþimtumo rëmimo ástatymui, tikslas padëti sunkiai integruojamiems asmenims sugráþti á darbo rinkà, finansiðkai skatinti darbdavius, kurianèius laikinas ir nuolatines darbo vietas, sakë praneðëja. Ðiuo metu darbo rinkoje yra neveikliø asmenø ir tikimasi, kad naujos priemonës padës ir darbo birþai, ir darbdaviams juos greièiau integruoti á darbo rinkà. Darbo birþa aktyvins þmones, motyvuos juos dirbti, o darbdaviai, gaudami finansinæ paramà, padës adaptuotis jiems darbo vietoje, padës ágyti þiniø ir ágûdþiø. Kokias turime aktyvios darbo rinkos politikos priemones? Tai remiamas ádarbinimas: ádarbinimas subsidijuojant (nauja priemonë), darbo ágûdþiø ágijimo rëmimas, vieðieji darbai. Paramos darbo vietoms steigti sudëtyje darbo vietø steigimo subsidijavimas, vietiniø uþimtumo iniciatyvø projektai ir savarankiðko uþimtumo rëmimas. Labai svarbi priemonë darbo jëgos kompetencijos didinimas profesinis mokymas ir neformalus ðvietimas. Ástatymas suteikia galimybæ naudoti visai naujà priemonæ darbo rotacijà. Ádarbinimas subsidijuojant skirtas padëti darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams ásitvirtinti darbo rinkoje arba sudaryti specialias sàlygas joje iðlikti labiausiai socialiai paþeidþiamiems bedarbiams. Kuo naudinga ði priemonë darbdaviui? Ádarbinus asmená, iki 12 mën. mokama subsidija darbo uþmokesèiui, darbdavio privalomoms socialinio draudimo ámokoms kompensuoti (ne daugiau kaip 1 MMA). Taip pat numatytas papildomas rëmimas: ádarbinus asmená, kuriam nustatytas proc. darbingumo lygis, subsidija mokama visà ðio asmens darbo laikotarpá. Bedarbis, dalyvaudamas ðioje priemonëje, ágyja galimybæ atnaujinti ar tobulinti darbo ágûdþius, o taip pat galës ásidarbinti pagal neterminuotas darbo sutartis. Ágyvendinant ádarbinimo subsidijuojant priemonæ, darbdaviams yra keliami tam tikri reikalavimai. Jie turi bûti áregistruoti Lietuvos Respublikoje, nëra bankrutavæ ar bankrutuojantys, nevykdantys restruktûrizacijos, neturintys mokestinës nepriemokos valstybës ir savivaldybiø biudþetams ir fondams, á kuriuos mokamus mokesèius administruoja valstybinë mokesèiø inspekcija. Taip pat darbdaviai turi bûti neskolingi Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþetams. Beje, darbdavys gali bedarbá ádarbinti pagal terminuotà darbo sutartá iki 3 mën., jei darbas yra nenuolatinio pobûdþio. Tikimasi, kad bus veiksminga ir dar viena nauja priemonë darbo ágûdþiø ágijimo rëmimas, kuri skirta ágyti ágûdþius pradedantiems darbo veiklà pagal ágytà profesijà bedarbiams bei baigusiems profesinës reabilitacijos programas tiesiogiai darbo vietoje. Darbdavys, ágyvendindamas ðià priemonæ, galës susirasti reikiamos specialybës darbuotojus, iki 6 mën. bus mokama ne didesnë kaip minimalaus mënesinio atlygio dydþio subsidija, o taip pat kompensuojamos darbo ágûdþiø ágijimo darbo vietoje organizavimo iðlaidos (ne daugiau kaip 20 proc. visos mokamos subsidijos). Bedarbis, dalyvaudamas ðioje priemonëje, turës galimybæ átvirtinti þinias ir ágyti trûkstamø darbo ágûdþiø darbo vietoje. Gavus geras rekomendacijas, yra ðansø ásitvirtinti nuolatiniame darbe. darbo vietø steigimas subsidijuojant anksèiau 6

7 Konferencija buvo taikomas labai plaèiam ratui papildomai darbo rinkoje remiamø asmenø. Ðiuo metu ði priemonë skiriama tik neágaliesiems ir baigusiems profesinës reabilitacijos programas. Reikalavimai darbdaviams, organizuojantiems ðià priemonæ, tokie pat kaip anksèiau minëtoje programoje. Papildomas dalykas darbdavys turi turëti nuosavybës teise ar kitais pagrindais valdomà nekilnojamàjá turtà, bûtinà darbo vietoms steigti. Darbdaviui, kurianèiam darbo vietas neágaliesiems svarbu þinoti, kad darbo vieta turi bûti iðlaikyta ne trumpiau kaip 3 metus nuo jos ásteigimo dienos. Taip pat jis turi sumokëti 35 proc. darbo vietai ásteigti ar pritaikyti reikalingø iðlaidø. Darbdaviui ði priemonë patraukli tuo, kad skiriama iki 36 tûkst. Lt dydþio subsidija, kuri gali bûti naudojama árengimams, darbo priemonëms pirkti, remontuoti patalpas ir mokymui. Neágaliam asmeniui ði priemonë suteikia galimybæ ásidarbinti á nuolatinæ darbo vietà, sakë V.Zakðauskaitë. Vietinës uþimtumo iniciatyvos tai naujø darbo vietø kûrimo projektai, kuriø tikslas neterminuotai ádarbinti bedarbius. Darbdavys, ágyvendinantis projektà, gauna nemaþà valstybës paramà darbo vietai steigti (iki 36 tûkst.lt), o taip pat gali plësti savo verslà. Bedarbis ágauna galimybæ turëti nuolatiná darbà m. jau ágyvendinta per 330 projektø, ásteigta beveik 2700 darbo vietø aukðto nedarbo teritorijose. Ágyvendinant VUI projektà, maksimali to paties paramos gavëjo praðoma subsidijos suma negali virðyti 345 tûkst.lt, o þemës ûkio ir þuvininkystës sektoriuje daugiau kaip 10 tûks. Lt per trejus metus ið eilës. Paramos gavëjas savo lëðomis privalo padengti ne maþiau kaip 35 proc. visø projekto iðlaidø. Be to, darbo vieta turi bûti iðlaikyta ne trumpiau kaip 3 metus nuo jos ásteigimo dienos. Darbdaviui naudinga tai, kad yra finansuojamos árengimø, árangos ir kitø darbo priemoniø, reikalingø veiklai uþtikrinti, pirkimo, pristatymo, pritaikymo ir montavimo iðlaidos. Taip pat padengiamos mokymo, licencijø, leidimø ásigijimo, draudimo, reklamos iðlaidos. Patalpø remontui valstybës parama negali virðyti 50 proc. visos valstybës paramos lëðø. Savarankiðko uþimtumo rëmimas taip pat nauja priemonë, kuri, tikimasi, padës darbdaviams (buvusiems bedarbiams), ásteigusiems mikroámones ir norintiems steigti darbo vietà, o taip pat neágaliesiems susikurti sau darbo vietà. Kuo naudinga ði priemonë darbdaviui, buvusiam bedarbiui? Ji padës rasti darbuotojà, atitinkantá reikalavimus. Jis galës gauti subsidijà, kurios dydis darbo vietai steigti iki 36 tûkst.lt. Jam bus finansuojamos árengimø, árangos ir kitø darbo priemoniø pirkimo, montavimo ir pritaikymo, mokymo, patalpø remonto, reikalingo darbo vietai árengti, iðlaidos. Bedarbiams suteikiama galimybë neterminuotai ásidarbinti pagal turimà kvalifikacijà ar darbo praktikà. Darbo vieta turi bûti iðlaikyta ne trumpiau kaip 3 metus nuo jos ásteigimo dienos. Profesinis mokymas prioritetinë programa, kuri yra veiksminga ir realiai padeda þmogui padidinti konkurencines galimybes. Ðia programa siekiama parengti darbdaviams reikiamos kvalifikacijos darbuotojus ir suteikti aukðtesnæ kvalifikacijà ar perkvalifikuoti áspëtus apie atleidimà ið darbo darbuotojus. Darbdaviams ði programa svarbi tuo, kad ágijæ reikiamà kvalifikacijà bedarbiai gali ásidarbinti á skelbiamas laisvas darbo vietas. Jei darbdavys pertvarko ámonës struktûrà ir prireikia naujø ar papildomø kvalifikacijø, darbuotojams suteikiamos trûkstamos þinios. Svarus paskatinimas darbdaviui finansuojamos áspëtø apie atleidimà ið darbo darbuotojø mokymo programos ágyvendinimo, apgyvendinimo, kelionës ir sveikatos patikrinimo iðlaidos. Bedarbiai, dalyvaujantys profesinio mokymo programoje, turi galimybæ ágyti naujà ar papildomà, atitinkanèià darbo rinkos poreikius, kvalifikacijà ir padidinti savo galimybes konkuruoti darbo rinkoje. Áspëti apie atleidimà darbuotojai taip pat gali tobulëti profesijos srityje ir iðlikti toje paèioje arba ásidarbinti kitoje ámonëje. Darbo rotacija nauja priemonë, skirta laikinai pakeisti darbuotojus tiksliniø atostogø metu ar kitais kolektyvinëse sutartyse numatytais atvejais darbo birþose áregistruotais ieðkanèiais darbo asmenimis. Ðios programos dëka darbdaviai gali operatyviai rasti darbuotojus, atitinkanèius keliamus reikalavimus ir galinèius laikinai pakeisti nuolatinius. Uþ kiekvienà laikinai ádarbintà bedarbá iki 12 mënesiø pagal faktiðkai dirbtà laikà mokama ne didesnë kaip pusës minimalaus mënesinio atlyginimo dydþio kompensacija. Ieðkantis darbo asmuo pagal darbo rotacijos priemonæ gali laikinai ásidarbinti, jam skaièiuojamas darbo staþas. Socialinës ámonës statusà turinèiomis yra laikomos ámonës, padedanèios integruoti á darbo rinkà labiausiai socialiai paþeidþiamus asmenis ir maþinanèios jø socialinæ atskirtá. Socialinës ámonës pradëjo steigtis 2004 m. Ðiuo metu devyniose apskrityse veikia 49 socialinës ámonës, kuriose dirba 1270 neágaliøjø. Nuo ástatymo ásigaliojimo joms suteikta 15,7 mln.litø valstybës pagalba. Nukelta á 16 p. 7

8 Aktualijos Pasiraðytas valstybiniø uþimtumo tarnybø veiklos pagrindø paskelbimo projektas Gruodþio mën. Suomijoje, Lakti mieste, vyko ES Uþimtumo tarnybø vadovø ir jø pavaduotojø susitikimas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos darbo birþos vadovybë. Renginio metu buvo pasiraðytas ES/EEE valstybiniø uþimtumo tarnybø veiklos pagrindø paskelbimo dokumentas, kurio tikslas pateikti ES lygmens struktûrà, atspindinèià bendrus tikslus ir veiklà iðsiplëtusioje Europos darbo rinkoje. Pateikiame dokumente dëstomas nuostatas m. kovo mën. Europos Taryba, siekdama sukurti ilgalaiká ekonominá augimà siûlant daugiau ir geresniø darbo vietø ir didesnæ socialinæ sanglaudà, priëmë Lisabonos strategijà. Nors ji buvo skirta ekonominei ir uþimtumo veiklai didinti, nebuvo uþmirðta ir socialinë atskirtis. Kad geriau atspindëtø naujus iððûkius ir tikslus, strategija buvo perþiûrëta 2005 m. Uþimtumo gairës yra pagrindinis instrumentas, prisidedantis prie jos ágyvendinimo. Valstybinës uþimtumo tarnybos kaip vieðàsias paslaugas teikiantys subjektai vaidina specifiná vaidmená darbo rinkoje: jos nemokamai teikia paslaugas darbo ieðkantiems asmenims (tiek nedirbantiems, tiek ir keièiantiems darbo vietà) ir darbdaviams, t.y. padeda darbo ieðkantiems asmenims surasti laisvas darbo vietas, o taip pat prisideda prie skaidrumo darbo rinkoje pagerinimo. Jos vaidina specifiná vaidmená kitø darbo rinkos partneriø atþvilgiu. Valstybinës uþimtumo tarnybos ir kaip atskiras vieðàsias paslaugas teikiantis subjektas, ir veikdamos kaip partneris kartu su kitomis organizacijomis, vaidina pagrindiná vaidmená ágyvendinant naujàjà Lisabonos strategijà. Gairës, kurios yra skirtos bendram uþimtumui bei darbo jëgos pasiûlai didinti ir socialinës apsaugos sistemai modernizuoti, ðiame kontekste yra ypaè svarbios. Valstybinëms uþimtumo tarnyboms taip pat tenka specifinë atsakomybë uþ tam tikras uþduotis ir gaires, ypaè tas, kurios susijusios su darbinës veiklos pradþia ir ilgalaikiø bedarbiø aktyvinimu. ES/EEE valstybiniø uþimtumo tarnybø veiklos pagrindø paskelbimo tikslas pateikti bendrà ES lygmens struktûrà, atspindinèià bendrus tikslus ir veiklà iðsiplëtusioje Europos darbo rinkoje. Juo taip pat siekiama pateikti mokymo perkëlimo struktûrà ir politikà, ið kurios nacionalinës vyriausybës galëtø gauti patirties pleèiant valstybiniø uþimtumo tarnybø teikiamas paslaugas. Atskiros valstybinës uþimtumo tarnybos yra skatinamos taikyti tokias priemones ir veiksmus, kurie geriausiai atitinka nacionalines uþimtumo strategijas. Veiklos pagrindø paskelbimu taip pat siekiama padëti valstybiniø uþimtumo tarnybø tinklo vadovams parengti metines darbo programas. Tai padidins mûsø organizacijø pasiryþimà ir indëlá bendradarbiauti, siekiant bendrø tikslø. Ilgalaikiai iððûkiai Vykstant pokyèiams, valstybinës uþimtumo tarnybos susiduria su keliomis iððûkiø grupëmis. Globalinë ekonomika, paremta laisva prekyba ir kapitalo judëjimu, greitais technologiniais pokyèiais, pateikia didþiulius iððûkius ekonomikos sistemoms, visuomenëms ir darbo rinkoms. Pramonës, paslaugø ir tyrimø bei vystymo sektoriaus darbai persikelia á valstybes, kuriose darbo jëga yra pigesnë. Besipleèianti konkurencija produkcijos rinkoje gali skatinti darbo paklausos didëjimà. Tai iðryðkina tæstinës naujoviø diegimo versle, kultûros vystymo ir darbo jëgos ágûdþiø nuolatinio atnaujinimo svarbà. Tarptautinë konkurencija gali prisidëti prie naujø ágûdþiø vystymo, naðumo gerinimo bei konkurencingumo didinimo. Globalizacija atneða ne tik iððûkius, bet sukuria naujas galimybes bei naujas rinkas. Demografiniai pokyèiai ir gyventojø senëjimas reiðkia, kad maþesnis dirbanèiøjø skaièius iðlaiko daugiau pensininkø. Vyresni þmonës turi bûti skatinami dirbti ilgiau, jauni asmenys privalo turëti atitinkamas kvalifikacijas. Kintanèiai darbingo amþiaus sàvokos prigimèiai bûdinga tai, kad asmenys kiekviename savo darbingo amþiaus laikotarpyje gali uþsiimti tam tikra veikla. Visà gyvenimà trunkantis mokymasis ir konsultavimas vaidins ypaè svarbø vaidmená atsakant á globalizacijos ir demografiniø pokyèiø sukeltus iððûkius. Visà gyvenimà trunkanèio mokymosi naudingumas ir prieinamumas bus esminiai dalykai visuomenëms pritaikant savo darbo jëgà prie nuolat besikeièianèiø ekonomikos ir darbo rinkos poreikiø. 8

9 Aktualijos Darbo rinka Dël skirtingø situacijø valstybiø nariø darbo rinkose iððûkiai, su kuriais jos susiduria, bus kitokie. Struktûrinis nedarbas ir toliau pasilieka nuolatine problema daugelyje ES/EEE valstybiø. Pabrëþtina, kad ilgalaikis nedarbas ES lygmeniu iðaugo bûtent pastaraisiais metais. Greita ekonomikos restruktûrizacija gali dar labiau pabloginti situacijà. Struktûrinis nedarbas sukuria daug socialiniø ir ekonominiø problemø. Demografiniai pokyèiai ir darbo jëgos iðtekliø maþëjimas sukelia daugelyje valstybiø darbo ir ágûdþiø stokà kai kuriø profesijø ir ekonomikos sektoriuose. Manoma, kad ateityje kvalifikacijos stoka taps dar akivaizdesnë. Tuo pat metu daugelyje valstybiø yra aukðtas jaunimo nedarbo lygis, ir tai yra didelë rizika ateities Europos ekonomikos ir gerbûvio modeliui. Darbo rinkos neatitikimai rodo, kad aukðti nedarbo lygiai gali egzistuoti greta aukðtos darbo paklausos. Taip daþniausiai atsitinka ten, kur ieðkanèiø darbo asmenø pasirengimas darbui, veiklos pasirinkimas, ágûdþiai ir kompetencija ar norimas darbo uþmokestis neatitinka darbdavio poreikiø. Daugeliui valstybiø bûdingi ir regioniniai darbo skirtumai. Valstybinëms uþimtumo tarnyboms tenka svarbus vaidmuo tarpininkauti tarp bedarbiø ir keièianèiø darbà asmenø bei darbdaviø. Darbo rinkos skirtumai yra glaudþiai susijæ su darbo jëgos mobilumu ir imigracija. Daugelyje valstybiø to siekiama iðvengti skatinant pasienio darbuotojø mobilumà. Didëjanti imigracija gali padëti kai kurioms valstybëms suðvelninti darbo rinkos trûkumus, taèiau kai kur gali atsitikti ir atvirkðèiai. Gerai veikianti darbo rinka ir didëjantys uþimtumo rodikliai, pvz., á darbo rinkà gráþtanèiø moterø skaièius, tampa vis svarbesni siekiant palaikyti nuolatiná ekonomikos augimà. Ilgalaikis nedarbas yra viena ið socialinës atskirties prieþasèiø. Darbo sàlygø gerinimas maþiausiai galimybiø turintiems ieðkantiems darbo asmenims ir pakankamas jø rëmimas, siekiant integruoti juos á darbo rinkà, tampa iððûkiu. Valstybinës uþimtumo tarnybos tikslai Bendrasis valstybinës uþimtumo tarnybos tikslas - efektyviausiu bûdu padëti asmenims rasti tinkamà darbo vietà ir padëti darbdaviams uþpildyti laisvas darbo vietas. Valstybinë uþimtumo tarnyba taip pat turës suderinti ekonominius ir socialinius savo veiklos rezultatus. Gerinant darbo rinkos funkcionavimà valstybinë uþimtumo tarnyba nustatys nacionalines uþduotis ir rezultatus, kurie bus tiesiogiai naudingi jø klientams - ieðkantiems darbo asmenims ir darbdaviams. Valstybinë uþimtumo tarnyba turi siekti ágyvendinti ðiuos tikslus: daryti átakà ir prisidëti prie darbo rinkos politikos vystymo: teikti ir analizuoti svarbià darbo rinkos informacijà ir tendencijas; ágyvendinti atitinkamà darbo rinkos politikà; pasiekti didesná darbo rinkos skaidrumà; sumaþinti nedarbo lygá; padëti integruotis á darbo rinkà pirmà kartà pradedanèiam darbo veiklà jaunimui; sumaþinti butelio kaklelio efektà bei pasiûlos ir paklausos neatitikimus darbo rinkoje; padidinti dalyvavimo darbo rinkoje ir uþimtumo lygius; padëti neágaliesiems ir problemiðkiems darbo ieðkantiems asmenims patekti á aktyvià darbo rinkà; plëtoti socialinæ partnerystæ; nuolat tobulinti personalo ágûdþius. Tikslø pasiekimo strategija Siekdamos áveikti ateities iððûkius ir ágyvendinti keliamus tikslus, valstybinës uþimtumo tarnybos turës tæsti savo struktûrø ir paslaugø teikimo modernizavimo procesus, kurie Europos lygiu prasidëjo 1990 metais. Valstybinës uþimtumo tarnybos yra apibrëþusios tokias vystymosi sritis: Kliento svarba. Klientø ieðkanèiøjø darbo (bedarbiø ir keièianèiø darbà) ir darbdaviø poreikiai yra atskaitos taðkas valstybinëms uþimtumo tarnyboms vystant paslaugas. Ateityje valstybinës uþimtumo tarnybos turës gilinti darbo rinkos ir paklausos sàlygotus darbo bûdus, t.y. iniciatyviø darbo metodø, tokiø kaip darbo rinkos analizë, stiprinimà spartinant pokyèius ir nustatant glaudesnius santykius su darbdaviais. Ankstyvas identifikavimas ir pagalba. Valstybiniø uþimtumo tarnybø teikiamø paslaugø modelio esminis dalykas gera pradþia, t.y. pagalba laisvai ir greitai prieinama visiems klientams ir poreikiai turi bûti nustatyti bei aptariami, kiek ámanoma, skubiau. Tai leidþia valstybinëms uþimtumo tarnyboms sumaþinti nedarbo pasekmes, greitai ir efektyviai uþpildyti laisvas darbo vietas ir teikti aukðto lygio paslaugas klientams nuo pat pirmo kontakto. Siekiant skatinti ieðkanèius darbo asmenis aktyviau veikti, turi bûti naudojamas pirmojo darbo metodas. Visi aktyvinimo metodai, tarp jø ir konsultavimas, turi bûti susieti su bedarbio paðalpos gavimu padedant aktyviai ieðkoti darbo. Paslaugø teikimo modernizavimas. Valstybiniø uþimtumo tarnybø paslaugos turi bûti teikiamos ávairiais bûdais. Skambuèiø centrø ir savarankiðko interneto paslaugø efektyvus ir sistemingas naudojimas gali padëti valstybinëms uþimtumo tarnyboms teikti profesionalias, aukðtos kokybës ir individualiai pritaikytas paslaugas darbdaviams, ieðkantiesiems darbo ir tiems klientams, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Galbût reikëtø iðvystyti naujus verslo procesus ir juos integruoti á jau vykstanèius tam, kad bûtø uþtikrintas efektyvus ir vientisas paslaugø teikimas. Savitarnos paslaugø didesnis vartojimas leis personalui daugiau dëmesio skirti labiausiai pagalbos reikalingiems darbo ieðkantiems asmenims. 9

10 Aktualijos Partnerystë ir tinklo veikla. Norëdamos patenkinti klientø poreikius, valstybinës uþimtumo tarnybos turi efektyviau dirbti su kitais darbo rinkos subjektais ir paslaugø teikëjais. Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis, pvz., ðvietimo, socialinio aprûpinimo institucijomis, privaèiomis ádarbinimo agentûromis, turi bûti vienas ið tikslø norint pagerinti klientams teikiamø paslaugø kokybæ. Reikëtø nagrinëti bendradarbiavimo formas ir tam tikrø paslaugø klientams kilmæ. Tikimasi ne varþybø su kitomis institucijomis, bet viena kitos papildymo. Norint padidinti ES/EEE valstybiø darbo rinkø tarpusavio priklausomybæ, strategiðkai vis svarbesniu tampa bendradarbiavimas Europos valstybiniø uþimtumo tarnybø tinklo ribose, o ypaè jø narystë EURES. Ir toliau aktyviai bus siekiama reklamuoti ðio bendradarbiavimo naudà. Efektyvumas ir kokybë. Norint patenkinti klientø poreikius, valdyti ribotus iðteklius ir dirbti su vis didëjanèiu kitø paslaugø teikëjø skaièiumi, valstybinës uþimtumo tarnybos turës ir toliau didinti teikiamø paslaugø efektyvumà ir kokybæ. Aktyvios darbo rinkos priemonës, paslaugos ir klientø patenkinimas turi bûti reguliariai ávertinami siekiant, kad jie atitiktø mûsø klientø ir plaèiosios darbo rinkos poreikius. Kiekviena valstybinë uþimtumo tarnyba turi iðvystyti savo veiklos ávertinimo indikatorius, susijusius su valstybinës uþimtumo tarnybos strategija, taip, kaip nurodyta veiklos pagrindø paskelbimo dokumente. Lemiamas klientams teikiamø paslaugø kokybës veiksnys yra valstybiniø uþimtumo tarnybø personalo ir jø kompetencijos vystymas. Turi nuolat vykti vadovybës ir personalo ágûdþiø ir kompetencijos perþiûra, naudojamos mokymo ir vystymo priemonës. Mokymo perdavimas. Bûtina prisidëti prie jau egzistuojanèio tarptautinio bendradarbiavimo tarp valstybiniø uþimtumo tarnybø. Yra daug dalykø, kuriø galima pasimokyti vieniems ið kitø, ypaè iðsiplëtusioje ES. Potencialaus mokymosi ðaltiniai yra: HOPES, EURES, MISEP tinklai, Gairës, Darbo grupës, Peer apþvalgos, Keitimasis vertinimo darbais, WAPES teminës dienos, Keitimasis personalu. Baigiamoji ESF projekto konferencija Vilniaus darbo birþoje INA MARCINKEVIÈIENË Vilniaus darbo birþos Darbo rinkos programø skyriaus poskyrio vedëja 2007 m. sausio 9 d. Vilniaus darbo birþoje vyko ESF projekto Bedarbiø ir asmenø, áspëtø apie atleidimà, profesinio rengimo plëtra baigiamoji konferencija, kurioje dalyvavo darbdaviai, mokymo ástaigø atstovai ir projekto vykdytojai. Sveikinimo þodá taræs Vilniaus darbo birþos direktorius Juozas Kankevièius, paþymëjo, kad ESF projektai turi didelæ naudà integruojant bedarbius á darbo rinkà. Projekto Bedarbiø ir asmenø, áspëtø apie atleidimà, profesinio rengimo plëtra vadovë Inga Balnanosienë pristatë pasiektus ðio projekto rezultatus Lietuvoje. Toká pat projektà, kurá realizavo Vilniaus darbo birþa, apibûdino ðiø eiluèiø autorë. Pagal projektà 927 asmenys dalyvavo motyvacijos didinimo ir profesinio apsisprendimo uþsiëmimuose, kuriø metu galëjo pasirinkti norimà profesijà ar numatyti tolesnius karjeros planavimo veiksmus, 636 asmenys pasinaudojo galimybe ir ágijo paklausias profesijas (apdailininko, mûrininko tinkuotojo, staliaus ir medienos apdirbimo staklininko, metalø suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis, pardavëjo, virëjo konditerio, siuvëjo operatoriaus, vieðbuèio kambarinës, verslo organizatoriaus, buhalterio, naudojanèio IT, kvalifikacijos tobulinimas). Ið jø 462 projekto dalyviai (247 moterys ir 215 vyrø), t.y. 72 proc. nuo baigusiøjø mokymà, jau ásidarbino, 24 asmenys mokosi aukðtosiose mokyklose. Vilniaus darbo birþos Darbo rinkos programø skyriaus vedëja Auðrelë Kvedarienë darbdaviams pristatë Uþimtumo rëmimo ástatymo reglamentuojamas naujas finansavimo galimybes ádarbinant bedarbius. Konferencijoje pasisakë projekte dalyvavæ mokymo ástaigø atstovai ir darbdaviai. VðÁ Vilniaus Jeruzalës darbo rinkos ir mokymo centro direktorius Vytautas Navickas ir UAB Amatø mokymo centras direktorius Viaèeslavas Aronèikas akcentavo ðio projekto svarbà mokant projekto dalyvius pagal naujas modifikuotas darbo rinkos mokymo programas. Vilniaus pramonës ir verslo asociacijos vykdantysis direktorius Albertas Ðimkevièius, UAB VP Market Personalo projekto vadovë Margarita Gaidamavièienë ir mokymo ástaigø vadovai pasidalijo nuomonëmis projekto dalyviø praktinio mokymo ir ádarbinimo klausimais. 10

11 Vykdome ástatymà Socialiniø ámoniø daugëja, bet jø plëtra stringa MILDA JANKAUSKIENË Socialiniø ámoniø veiklà administruojanti Lietuvos darbo birþa jø klausimams skiria didelá dëmesá. Metams baigiantis, daugelio socialiniø ámoniø vadovai, neágaliøjø organizacijos, teritoriniø darbo birþø direktoriai buvo pakviesti á konferencijà iðklausyti rezultatø ir pasidalinti patirtimi apie savo veiklos ypatumus. Vaizdo konferencijoje dalyvavo Klaipëdos, Ðiauliø ir Panevëþio darbo birþø atsakingi darbuotojai, kurie galëjo tiesiogiai komentuoti ar uþduoti klausimus praneðëjams. Konferencijos metu socialiniø ámoniø vadovams buvo áteikti padëkos raðtai. Pateikiame iðsakytø minèiø santrumpas. Socialiniø ámoniø ástatymo ágyvendinimo eiga ir perspektyvos GALINA SAVICKIENË Lietuvos darbo bir os direktoriaus pavaduotoja - Socialiniø ámoniø ástatymas ásigaliojo 2004 metø birþelio mën m. socialiniø ámoniø skaièius iðaugo dvigubai. Jeigu 2004 m. socialinëse ámonëse dirbo apie 650 neágaliøjø, tai 2006 m. jø skaièius iðaugo dvigubai ir dabar dirba 1270 asmenø. Daugiausia socialiniø ámoniø steigiasi didþiausiuose ðalies miestuose: Vilniuje ir Kaune m. per 200 neágaliøjø buvo ádarbinta á socialines ámones. Ðiandien turime 49 socialines ámones, ið kuriø 24 yra socialinës ir 25 neágaliøjø socialinës ámonës. Jas administruoja 14 teritoriniø darbo birþø. Iðsiplëtë socialiniø ámoniø veiklos. Daugiausia uþsiima maisto produktø gamyba ir perdirbimu, siuvimu, popieriaus ir medienos perdirbimu bei baldø gamyba, paslaugø teikimu m. atsirado naujø veiklos rûðiø dokumentø archyvavimas ir saugojimas, batø taisymas, masaþo paslaugos m. socialinës ámonës pradëjo naudoti lëðas darbo aplinkai pagerinti, ir ðia subsidija pasinaudojo jau 4 neágaliøjø socialinës ámonës 186 neágaliesiems buvo pritaikyta darbo ir poilsio aplinka. Socialinës ámonës ágyvendina tikslinëms grupëms priklausanèiø asmenø integracijos ir lavinimo priemones. Socialiniø ámoniø vadovai organizuoja ðventes darbuotojams, neágaliems asmenims. Ðtai Ûlos juvelyrø studijos dirbantieji neágalieji, ypaè su sunkia judëjimo negalia, galëjo dalyvauti ámonës organizuotoje parodoje. Didþiàjà dalá valstybës pagalbos sudaro darbo uþmokesèio kompensacija (73 proc.), kurià gauna 47 socialinës ámonës, asistento subsidija naudojasi 12 ámoniø, 8 - transporto ir administraciniø iðlaidø subsidijavimu. Socialinës ámonës nesinaudoja mokymo subsidija. Tik UAB Etalinkas darbuotojai tobulino anglø kalbos þinias. Norëtøsi, kad socialinës ámonës daugiau skirtø dëmesio ðiai galimybei. Pasinaudojusios valstybës pagalba, socialinës ámonës darbo vietas iðlaiko 1270 labiausiai socialiai paþeidþiamiems asmenims. Darbo uþmokesèio ir valstybinio socialinio draudimo ámokø dalinë kompensacija auga. Jeigu 2005 m. vidutinës kompensacijos dydis buvo 358 Lt, o vidutinis atlyginimas per 1000 Lt, tai 2006 m. kompensacija iðaugo 100 litø, atlyginimas padidëjo per 100 litø. Socialinës ámonës aktyviau pradëjo naudoti valstybës paramà naujoms darbo vietoms steigti ir pritaikyti. Jau ðiandien 14 socialiniø ámoniø neágaliesiems ásteigë 54 naujas darbo vietas. 9 ámonës neágaliesiems pritaikë 38 darbo vietas. Tai didelë paþanga ir, tikimës, kad naujø darbo vietø steigimas iðsiplës. Daugiausia naujø darbo vietø ásteigë ir pritaikë ðios socialinës ámonës: UAB Selita ir Ko 8 naujas darbo vietas pilstymo operatoriams, UAB Takvidas 8 darbo vietas sandëlininkui, skardininkui, prekybos vadybininkui ir t.t., UAB Ari lux 7 operatoriams pakuotojams, UAB Languvita 8 darbo vietas operatoriams, UAB Tagatis pritaikë 6 darbo vietas pakuotojams, UAB Etalinkas 6 darbo 11

12 Vykdome ástatymà vietas pakuotojams, UAB Liregus pritaikë 5 plastmasiø surinkimo operatoriaus darbo vietas ir kt. Kalbant apie steigimà ir finansavimà, per 2,5 metø panaudojome per 17 mln. Lt m. tokios pat subsidijos reikës jau vieneriems metams ir planuojama ásteigti 6 naujas socialines ámones. Socialinës ámonës veiks visose ðalies apskrityse, jø veiklà administruos 17 teritoriniø darbo birþø. Noriu padëkoti socialiniø ámoniø vadovams uþ bendradarbiavimà, ypaè teikiant ástatymo pakeitimus. Ið tiesø Lietuvos darbo birþa operatyviai reaguoja ir teikia siûlymus Socialinës apsaugos ir darbo ministerijai dël ástatymø pakeitimø. Per minëtà laikotarpá darbdaviams buvo suteikta galimybë siekti neágaliøjø socialinës ámonës statuso dar neturint reikiamo tikslinëms grupëms priklausanèiø asmenø skaièiaus. Ðiuo pakeitimu pasinaudojo 11 darbdaviø. Jiems supaprastinta neágaliøjø socialinës ámonës statuso suteikimo procedûra ir suteikta galimybë siekti neágaliøjø socialinës ámonës statuso neágijus socialinës ámonës statuso. Ðiuo pakeitimu pasinaudojo 6 darbdaviai. Panaikintas reikalavimas atitikti Smulkaus ir vidutinio verslo ástatymo nuostatoms, kad ámonëje dirbtø ne daugiau kaip 250 þmoniø, metinës pajamos nevirðytø 1,38 mln. Lt ir ámonë bûtø savarankiðka. Ðiuo pakeitimu pasinaudojo viena ámonë. Norëèiau priminti, kad socialinëms ámonëms taikomas nulinis pelno mokesèio tarifas, neágaliøjø ádarbinimas remiamas neterminuotai, o visoms kitoms tikslinëms grupëms priklausanèiø asmenø vienerius metus nuo ádarbinimo dienos. Valstybës ir savivaldybiø turtas (patalpos) socialinëms ámonëms gali bûti suteikiamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis. Dþiugu, kad Vyriausybë praëjusiø metø gruodþio 13 dienà pritarë Socialiniø ámoniø ástatymo pakeitimo projektui dël darbingumo lygio nustatymo nuo 0 iki 55 proc., pensinio amþiaus neágaliøjø átraukimui á tikslines grupes, neterminuotos sutarties su tikslinëms grupëms priklausanèiais asmenimis supaprastinimo nuo 12 iki 6 mën. Ar Marijampolës apskrityje yra galimybiø steigtis socialinëms ámonëms? Neágaliøjø socialinëje ámonëje Liregus. IRENA GRABAUSKIENË Marijampolës darbo birþos direktorë - Mûsø apskrityje nëra në vienos socialinës ámonës. Kodël mums ðioje srityje nesiseka? Didþiausias nedarbas yra Ðakiø savivaldybëje 3,9 proc. Maþiausias Kazlø Rûdos 1,8 proc. Panaðus yra Marijampolës savivaldybëje 1,9 proc. Nedarbas Marijampolës apskrityje yra vienas maþiausiø ðalyje. Apskrities teritorinës darbo birþos bendradarbiauja su 1465 darbdaviais. Vyrauja paslaugø sektoriaus ámonës net 78 proc. Marijampolei charakteringa tai, kad èia iðvystytas maðinø verslas. Daugelis dirba pagal verslo liudijimus. Socialinë ámonë skirta sunkiausiai integruojamiems asmenims ásidarbinti. Mûsø apskrityje nuo visø registruotø teritorinëse darbo birþose asmenø neágalieji sudaro 6,3 proc., ilgalaikiai bedarbiai 6,6 proc. asmenys, kuriems iki senatvës pensijos likæ ne daugiau kaip 5 metai 1,7 proc., motina (arba tëvas), auginantis vaikus iki 8 metø 1 proc., gráþusiø ið ákalinimo ástaigø turime 4 asmenis. Kokiø veiksmø imamës? Visose trijose teritorinëse darbo birþose yra parengti tikslinio bendradarbiavimo su darbdaviais ir informacijos sklaidos priemoniø planai, nuolat atnaujinama informacinë medþiaga stenduose apie galimybes steigti socialines ámones, informacijà galima rasti ir kaimo seniûnijose. Raðome straipsnius á vietinæ spaudà, organizuojame diskusijas, seminarus su darbdaviais, socialiniais partneriais, ypaè su neágaliøjø draugijomis. Po susitikimø su darbdaviais, jie tarsi ir sakosi norá pabandyti steigti socialinæ ámonæ, bet gal suvalkieèiai ið tikrøjø ilgiausiai màsto uþ visus? Kokias prieþastis nurodo darbdaviai, dël kuriø abejojama steigti socialines ámones. Per trumpas vieneriø metø rëmimas neskatina ádarbinti tiksliniø grupiø bedarbiø, maþø ámoniø atstovai sako, kad jiems ribojama galimybë steigti socialinæ ámonæ, nes tikslinëms grupëms priklausanèiø asmenø turi bûti ne maþiau kaip keturi, per daug sudëtinga socialinës ámonës veiklos, verslo plano struktûra, ámonë turi turëti nuosavybës teise turto, taèiau daþniausiai dirbama nuomuojamose patalpose ir kai kurios teigia, jog neturi resursø pirminiam ámonës steigimo etapui finansuoti. Direktoriø taryba nutarë inicijuoti Marijampolës apskrities virðininko administracijoje seminarà diskusijà Socialinë ámonë pagalba labiausiai socialiai paþeidþiamiems visuomenës nariams, kuriame dalyvautø savivaldybiø merai, potencialûs darbdaviai, socialiniai partneriai ir t.t. Tikiu, kad 2007 m. ir mûsø apskrityje bus socialiniø ámoniø. 12

13 Vykdome ástatymà Socialiniø ámoniø asociacijos veiklos didinimo galimybës LEONAS KIRKILOVSKIS Lietuvos socialiniø ámoniø asociacijos prezidentas m. lapkrièio mën. susikûrë neágaliøjø ámoniø asociacija. Kuriantis socialinëms ámonëms, pakeitëme pavadinimà ir tapome Lietuvos socialiniø ámoniø asociacija, kuriai priklauso 15 ámoniø. Per ðá laikotarpá aktyviai dalyvavome rengiant ástatymus, poástatyminius aktus ir t.t. Mûsø iniciatyva buvo pasiûlytos 45 pataisos, ið kuriø 12 priimtos. Teko aktyviai dalyvauti ávairiuose Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos pasitarimuose, taip pat kai kuriuose Seimo posëdþiuose. Neseniai teko pabuvoti Europos Sàjungos konferencijoje Kipre, kur buvo kalbama apie darbo vietø steigimà neágaliesiems ir jø integravimo á visuomenæ klausimais. Dalyvavo 25 Europos valstybiø, Japonijos, Pietø Afrikos atstovai ir kt. Buvo ádomu iðgirsti, kokià praktikà taiko gyvenime kitos ðalys. Jos ávairios: Skandinavijos valstybëse daugiau yra taikoma valstybës monopolio sistema neágaliems þmonëms vienoje ar kitoje srityje, kur jie galëtø pasiþymëti, jiems teikiami valstybiniai uþsakymai. Prancûzijoje, Graikijoje neágalieji daugiau integruojami á gamybà. Padangø Michelin gamyboje dirba apie 30 proc. neágaliø þmoniø. Yra valstybiø, kurios remdamosi kitø ðaliø patirtimi, mëgina kurti kaþkà naujo. Sakykim, Anglijos Karaliðkasis institutas, kur daug dirbama neágaliøjø ádarbinimo klausimais, turi labai ávairià patirtá. Taèiau dabar Birmingemo mieste ásteigta keletas socialiniø ámoniø, ðita praktika pasiteisino. Kai kurios valstybës taiko kvotos sistemà iki 4 proc. ámonës privalo ádarbinti neágaliuosius. Taèiau tai ne visada daroma. Ið baudø turëjo bûti formuojamas fondas, ið kurio steigiamos darbo vietos pas darbdavius, kurie sutikdavo tai daryti. Taèiau tai nepasiteisino, ir dalis valstybiø ðitos nuostatos atsisakë. Dabar manoma, kad kiekvienas darbas yra geras, jeigu neágaliam þmogui yra sudaromos tinkamos sàlygos, kur jis gali save realizuoti kaip asmenybæ ir bûti visuomenei naudingu þmogumi. Naujajame ástatyme yra priimta, kad remiamas darbas yra nuo 30 proc. darbingumo lygio. Iki 30 proc. neremiamas. Senomis kategorijomis kalbant, II III grupë yra remiama, o I grupë su didþiausia negalia nëra valstybës remiama. Dabar Vyriausybë patvirtino, kad bûtø subsidijuojama nuo 0 iki 55 proc. darbingumo lygá turinèiø þmoniø su negalia. Dalis þmoniø, kurie dirbo su didþiausia negalia, yra neapskaitomi, nefinansuojami. Ir èia paradokso didesnio negali bûti þmogus dirba metø pritaikytoje jam darbo vietoje ir staiga, pakeitus I grupæ á procentiná jo darbingumo lygá, jis tampa nedarbingu. Logikos jokios. Uþimtumo rëmimo ástatyme kalbama apie tai, kad yra remiamas þmogus, kurio darbingumas ne maþiau kaip 20 proc., o pagal Socialiniø ámoniø ástatymà toks þmogus neremiamas. Ar neágalus þmogus ásidarbins socialinëje ámonëje, bendra tvarka ástatymuose tai turi bûti sunorminta. Siûlyèiau, kad kuo daugiau socialiniø ámoniø ateitø á asociacijà. Socialinës ámonës Kaune KÆSTUTIS KVARACIEJUS Kauno darbo birþos direktoriaus pavaduotojas - Seniau Kaune veikë daug neágaliøjø ámoniø akløjø, kurèiøjø kombinatai, ávairios draugijos. Pradþioje susikûrë 7, dabar veikia 5 socialinës ir 9 neágaliøjø socialinës ámonës. Socialinëse ámonëse dirba tik neágaliøjø tikslinei grupei priklasantys asmenys. Nors Socialiniø ámoniø ástatymas numato galimybæ dirbti ir kitø grupiø bedarbiams, bet jie nepriimami á socialines ámones. Manome, kad viena ið prieþasèiø yra ta, kad kitoms tikslinëms grupëms priklausantys asmenys remiami tik vienerius metus ir sukelia ámonëms nepatogumø. Kauno socialinës ámonës uþsiima ávairia veikla: pradedant bibliotekininkyste, archyvø tvarkymu, ávairia gamyba, pvz., siuvimu, suaugusiøjø mokymu, apskaita, lagaminø ir rankiniø gamyba ir t.t. Veiklø ávairovë leidþia þmonëms lengviau surasti savo pomëgius, gauti ið darbo didþiausià pasitenkinimà. Kauno darbo birþa su kiekviena socialine ámone yra pasiraðiusi bendradarbiavimo susitarimus, kur numatytos pagrindinës sritys, kuriose, kaip partneriai vieni kitiems padedame teikiant ávairià informacijà, rengiant bendrus susitarimus ir t.t. Ðiuo metu gauta 12 paraiðkø subsidijoms: 3 darbo vietoms steigti, 2 aplinkai pritaikyti, 5 asistentams, 2 iðlaidoms kompensuoti. Matome, kad socialinës ámonës Kaune stiprëja ekonomiðkai, sugeba keisti darbo aplinkà, padëti þmonëms turëti geras darbo sàlygas. Ekonominis ámoniø pajëgumas auga ir jau jiems svarbu gauti ne tik dalá uþmokesèio kompensacijos, bet ir plëstis, tobulinti gamybinius procesus ir padëti þmonëms. Parama ámonëms naudinga ALEKSAS RIMKUS UAB Ari Lux direktorius - Socialiniø ámoniø statusà ámonë gavo 2006 metø vasario mën., bet jau kovo 6 dienà pateikëme paraiðkà Vilniaus darbo birþai dël darbo vietø steigimo. Ðio projekto vertë buvo apie 100 tûkst. Lt, o valstybës parama apie 65 tûkst. Lt. Iðvada viena: projektai ágyvendinami, jei jie remiami finansiðkai. Lozungais jau nesuviliosi ir ið tikrøjø reikia parodyti ðios paramos ekonominæ naudà. Mûsø ámonëje pradþioje dirbo 6 neágalûs þmonës, dabar 42. Ið viso dirba 49 darbuotojai. Ðiuo metu per- 13

14 Vykdome ástatymà sonalà sudaro 85 proc. riboto darbingumo þmonës. Ámonë uþsiima furnitûros komplektavimu, pakavimu, kai kuriø komplektuojanèiø baldø gamybos detaliø gamyba ir pakavimo paslaugomis. Jau gavome per 230 tûkst. Lt paramos. Manau, ji yra naudinga ne tik ámonei, bet ir valstybei. Ið tikrøjø iðlaikyti vienà bedarbá yra penkis kartus brangiau, negu remti socialines ámones. Darbo vietø kûrimas yra ne tik valstybës, bet ir ámonës iðgyvenimo reikalas. Tiek socialiniu, tiek ekonominiu poþiûriu tai garantuoja darbo vietø stabilumà. Jeigu smulkios ir vidutinës ámonës yra valstybës prioritetas, tai socialinës ámonës ir þmoniø su negalia ádarbinimas yra socialinës integracijos variklis mûsø ámonëse ir valstybëje. Socialiniø ámoniø veikla ið tikrøjø nëra tas verslas, á kurá visi verþtøsi ir duotø didelá pelnà. Socialines ámones steigia kantrûs þmonës, linkæ daug dirbti, turintys kûrybiniø sumanymø. Kuriant socialines ámones susiduriama su daugeliu problemø, kurios stabdo darbo vietø kûrimà. Jos yra tokios pat, kaip ir visos kitos, pelno siekianèios, tiktai gauna valstybës paramà ádarbinant riboto darbingumo þmones. Ið 5 tiksliniø asmenø grupiø, kurios numatytos ástatyme, tiktai viena neágaliøjø grupë, yra ádarbinama, gauna kompensacijà visà jø darbo laikotarpá. Kitos 4 tikslinës grupës gauna paramà vienerius metus. Jeigu bûtø priimami ir kitoms tikslinëms grupëms priklausantys þmonës, jie po metø nebebûtø remiami, o pagal ástatymà, ásteigæ jiems darbo vietas, turime jas iðlaikyti 36 mënesius. Galbût toms tikslinëms grupëms priklausantiems asmenims nesuteikime vilèiø, nes nëra tæstinumo kasmet reikia atleisti ir vël priimti naujus þmones. Siûlyèiau Socialiniø ámoniø asociacijai ákurti fondà, kuris galëtø teikti neprocentinius kreditus socialinëms ámonëms, kol bus ásteigtos subsidijuojamos darbo vietos, nes lëðos, kurios yra skirtos darbo vietoms steigti pasiraðius projektà, yra de facto darbo birþoje. Dabar turëdami socialinës ámonës statusà, neaiðku, kokioje padëtyje esame praktikos atþvilgiu, verdame savo sultyse. Galvoèiau, kad rengiant kitø metø programà ir biudþetà, reikëtø pagalvoti apie ekskursijà á kokià Europos Sàjungos ðalá, kur apsilankytume konkreèioje socialinëje ámonëje. Tada ir pajustume, ar esame gudrûs, ar turime siekiamybæ. Ir net galëtume uþmegzti bendradarbiavimo ryðius. Bûtø ádomu suþinoti, kokius darbus jie atlieka, kokios yra technologijos, kokia paþanga. Tuomet kitaip ávertintume esamà situacijà. Vietiniø uþimtumo iniciatyvø projektai bendruomenës gerovei REDA BESASPARIENË Vilkaviðkio darbo birþos direktoriaus pavaduotoja Vietiniø uþimtumo iniciatyvø programa orientuota uþimtumo ir verslo plëtrai skatinti teritorijose, kur ypaè opi nedarbo problema.. Ði programa, Europos Komisijos pripaþinta kaip geros praktikos pavyzdys, reklamuojama ir rekomenduojama kitoms ES ðalims. VUI projektø ágyvendinimas skatina vietos darbdavius kurti naujas darbo vietas, didina jø aktyvumà, sutelkia vietos bendruomenës, socialiniø partneriø, savivaldybiø pastangas didinant problemiðkø teritorijø gyventojø uþimtumà ir vystant vietos socialinæ bei ekonominæ infrastruktûrà. Tai reali nauda darbo netekusiems þmonëms teritorijose, kur didelis nedarbas, o verslininkamsgalimybë plëtoti verslà pasinaudojant negràþinama valstybës finansine parama savo sumanymams ágyvendinti. Vilkaviðkio rajone jau ketvirtus metus á savotiðkà verslo ðventæ susirenka ámoniø vadovai, rajono savivaldybës, darbo birþos atstovai, Triðalës komisijos nariai: smagu kartu pasidþiaugti sëkmingai uþbaigtais projektais m. rajone ágyvendinti 7 projektai, sukurtos 64 darbo vietos Virbalio, Kybartø, Ðeimenos, Vilkaviðkio seniûnijose. Baigësi kontrolë prieð trejus metus ágyvendinto UAB Virbalio baldai projekto Àþuoliniø baldø tradicijø atnaujinimas. 14

15 Programos Darbo birþos direktorë A. Stepulaitienë áteikia UAB DAMSA direktorei A. Vaièaitienei reklaminæ informacinæ lentelæ. Sëdi (ið kairës) UAB VIVA VICTORIA projekto koordinatorius V. Lazauskas, darbo birþos direktoriaus pavaduotoja R. Besasparienë, Kybartø seniûnas K. Rakauskas, mero padëjëjas A.Mackevièius, Lietuvos darbo birþos atstovë I. Budrevièienë. Projektas buvo labai sëkmingas. Gavusi valstybës paramà ir ásigijusi naujas stakles, per minëtà laikotarpá ámonë papildomai ásteigë dar 9 darbo vietas. Tai rodo, jog valstybës suteikta parama buvo labai reikalinga, savalaikë ir efektyvi m. rajone sëkmingai ágyvendinti dar du projektai Kybartø ir Viðtyèio seniûnijose. UAB DAMSA vykdë tæstiná projektà, Veiklos modernizavimas, pradëtà 2004 m. Ámonës vadovë Auksë Vaièaitienë dþiaugësi, jog ásigytos naujos odeliø nuëmimo ir mësos kubeliø pjaustymo maðinos, labai palengvins darbuotojø darbà, o autobusas su ðaldymo áranga bei vakuuminio pakavimo árenginys ðiandien bûtini, norint iðlikti konkurencinga ámone. Nemaþà dalá lëðø skyrusi reklamai, vadovë darbuotojus papuoðë naujais darbo drabuþiais su ámonës logotipais. Buvo sukurtas ámonës interneto tinklapis kad uþsienio ir vietos partneriai galëtø geriau susipaþinti su ámone ir jos gaminama produkcija. Anot A.Vaièaitienës, neuþtenka vien pagaminti skanius ekologiðkus gaminius, dar reikia juos patraukliai pasiûlyti. O kad produkcija tikrai kaip pas moèiutæ, ásitikino visi konferencijos dalyviai, paragavæ deðrø, vyniotiniø ir kitø gërybiø. UAB Damsa ásteigë 6 naujas darbo vietas, suteikdama darbà Kybartø seniûnijos gyventojams. UAB VIVA VICTORIA ágyvendino projektà Naujø paslaugø sukûrimas kempinge Viktorija. Komercijos direktorius Vygandas Lazauskas pasidþiaugë, kad su valstybës parama galëjo ágyvendinti savo svajonæ ásigyti net 18 takeliø mini golfo aikðtynà su þolës danga, lygumø slidþiø ir paèiûþø komplektus ir iðplësti teikiamø paslaugø tinklà. Ásigytas mini traktorius su priedais gerokai palengvins teritorijos prieþiûrà ir padës sukurti dar graþesnæ ir jaukesnæ aplinkà. Ámonës savininkas Viktoras Jaðinskas pasidþiaugë tokia paramos rûðimi, tiesiogiai remianèia verslà, skatinanèia rajono ekonomikos vystymàsi. Jis sakë, kad pristatymuose turëtø dalyvauti kuo daugiau verslininkø, nes kolegø sëkmë turi tapti teigiamu pavyzdþiu bei paskatinti raðyti daugiau projektø, pritraukti daugiau paramos á rajonà. Tai naudinga visiems. Ágyvendinus projektà poilsiavietëje ásteigtos 3 naujos darbo vietos. VUI projektai per ketverius metus rajonui atneðë 914,2 tûkst. Lt tiesioginiø investicijø Ið viso per minëtà laikotarpá, panaudojus per 900 tûkst. Lt valstybës paramos ir darbdaviams pridëjus beveik 600 tûkst. Lt, buvo sukurta 70 darbo vietø bedarbiams, turintiems sunkumø darbo rinkoje: 64 proc. kaimo gyventojø, 30 proc. moterø, 41 proc. ilgalaikiø bedarbiø gavo darbà. 92 proc. darbo vietø ákurta pramonës sektoriuje: medþio apdirbimo pramonëje 46, maisto gamybos pramonëje 18, paslaugø sektoriuje 6. Ádarbinti staliai, staklininkai, gaterininkai, nekvalifikuoti darbininkai, kepëjai konditeriai. VUI programa verslininkø ávardijama kaip viena ið patraukliausiø ir realià naudà teikianèiø priemoniø. Darbdaviams panaudojus paramà buvo ne tik ásteigtos naujos darbo vietos, bet ir atnaujinta bei praplësta gamybinë bazë, pagerinta gaminamos produkcijos kokybë, padidëjo ámoniø konkurencingumas, sumaþinti gamybos kaðtai, pagerintos dirbanèiøjø darbo sàlygos, pradëta gaminti nauja produkcija, teikiamos naujos paslaugos. VUI projektai yra ekonomiðkai efektyvûs. Valstybë investuoja nedaug, palyginti su tuo, kokio rezultato pasiekiama su nedidelëmis investicijomis ádarbinama nemaþai þmoniø, sukuriamos darbo vietos ten, kur aukðtas nedarbo lygis. Kiekvienas iðleistas litas mokesèiais sugráþta á biudþetà svariu ekonominiu efektu. Projekto ágyvendinimo akimirkos: iðbandoma nauja pramoga mini golfas. 15

16 Konferencija Darbo rinkos partneriams apie naujas uþimtumo rëmimo priemones Atkelta ið 7 p. Darbo jëgos paklausos ir darbo vietø uþpildymo tyrimà pristatë Darbo ir socialiniø tyrimø instituto mokslo darbuotojas, dr.arûnas Pocius. Jis sakë, kad ðis tyrimas buvo kompleksinio pobûdþio, atlikta ne vien apklausa, bet ir darbo vietø uþpildymo problemø analizë. Buvo atliktas darbo pasiûlos ir paklausos ávertinimas profesiniu ir kitais pjûviais ðalyje ir teritorijose, analitiniai skaièiavimai, remiantis teritoriniø darbo birþø duomenimis. Tyrimas atliktas apklausiant Vilniaus teritorijos darbdavius, atskleidë, kokiø darbuotojø labiausiai trûko. Tai pardavëjø, virëjø, statybininkø, siuvëjø ir t.t. Kitas svarbus vertinimo kriterijus tinkamo darbuotojo vidutinë paieðkos trukmë pagal skaitlingiausias specialybes. Ilgiausiai darbdaviai ieðko apdailininkø (apie 10 savaièiø), siuvëjø (apie 5 savaites), pardavëjø, virëjø (po keturias), kitø specialistø ieðkoma trumpiau. Kokios, darbdaviø nuomone, darbuotojø kaitos prieþastys? Esminë prieþastis ámonei trûksta nuolatiniø darbuotojø, jie nuolat keièiasi. Ðià prieþastá nurodë kas antras darbdavys. Kita problema nepakankamas darbo uþmokestis, toliau darbuotojø migracija á uþsiená, maþa darbo motyvacija. Kitas prieþastis darbdaviai nurodo reèiau. Tyrimas taip pat atskleidë pagrindines spartaus laisvø darbo vietø neuþpildymo problemas ámonëse. Kas antras darbdavys paþymëjo, jog tai padaryti trukdo darbo apmokëjimo problemos, apie 40 proc. praktiniø ágûdþiø trûkumas, beveik tiek pat darbdaviø nurodo norinèiø ásidarbinti kvalifikacijos stokà, darbuotojø migracijà. Kokià átakà sprendþiant laisvø darbo vietø uþpildymo problemas turi ámonës dydis? Su norinèiø ásidarbinti kvalifikacijos stokos problema susiduria daþniau didesnës ámonës. Jos taip pat turi darbo pasiûlos ir paklausos neatitikimo, darbuotojø migracijos, darbo motyvacijos problemø. Maþos ámonës gerokai lanksèiau sprendþia darbuotojø trûkumo problemas ir lengviau uþpildo laisvas darbo vietas, sakë A.Pocius. Skirtingø ekonominiø veiklø darbdaviai á ðias problemas taip pat þiûri nevienodai. Pvz., darbo apmokëjimas labiausiai aktualus prekybos sektoriui. Pramonës darbdaviai daþniausiai susiduria su menka ieðkanèiøjø darbo darbine motyvacija. Kokios vidutinio darbdaviø siûlomo darbo uþmokesèio darbo birþoje ásiregistravusiems asmenims, tendencijos? Sparèiausiai jis didëja teisës aktø leidëjø, vyresniøjø valstybës pareigûnø ir vadovø, taip pat árenginiø, maðinø operatoriø ir surinkëjø grupëse (apie 1000 Lt). Labai lëtai augo þemës ûkio specialistø, aptarnavimo srities ir prekybos darbuotojø atlyginimai(apie 650 Lt). Tai viena ið darbo patrauklumo sàlygø, todël norint spræsti darbo vietø uþpildymo problemà, bûtina gerokai sparèiau didinti darbo uþmokestá. Kokiais bûdais darbdaviai pageidautø gauti informacijà apie ieðkomus darbuotojus? Kas antras telefonu, apie 45 proc. elektroniniu paðtu, 40 proc. internete, skelbimais spaudoje pasikliautø kas penktas darbdavys. Tyrimas atskleidë problemas, su kuriomis susiduria teritoriniø darbo birþø darbuotojai. Taigi darbdaviai dël savo uþimtumo ne visada skiria pakankamai dëmesio kontaktui su tarpininku, ne visada operatyviai reaguoja á darbo birþos siûlomas priemones laisvoms darbo vietoms uþpildyti (pvz., pasinaudoja elektroninëmis paslaugomis, uþsakant internetu informacijà apie registruotus ieðkanèius darbo asmenis), ne visada praneða apie uþimtas darbo vietas. Darbo ir socialiniø tyrimø instituto direktorius doc. dr. Boguslavas Gruþevskis, kalbëdamas apie Lietuvos darbo rinkos subalansuotumo prielaidas, sakë, kad ðiandien visas dëmesys kreipiamas á laisvø darbo vietø uþpildymo didinimà. Problemos sprendimas priklauso nuo bendradarbiavimo. Darbdaviai nepatenkinti esama padëtimi, taèiau kai rengiamos priemonës, jø aktyvumas yra nepakankamas. Suprantama, kad darbdaviai yra susikoncentravæ ties gamyba, jiems rûpi pelnas, todël nelengva dalyvauti dar ir sprendþiant verslo klausimus. Bet ið kitos pusës, be jø dalyvavimo nebus galima paruoðti priemoniø, kurios tarnaus jø interesams, kalbëjo prelegentas. Remiantis Darbo ir socialiniø tyrimø instituto atliktu tyrimu, aiðkëja, kodël darbo vietos neuþpildomos, sakë B.Gruþevskis. Ðalies mastu tai sàlygoja tinkamø specialistø trûkumas. Ði problema Lietuvai nauja, nes keliolika metø buvo perteklinë darbo jëgos situacija. Kita problema darbo apmokëjimas. Lietuvoje, deja, darbo apmokëjimo norma yra viena ið maþiausiø ES ðalyse. Reikëtø diskutuoti, ar negalima jos didinti. Tai labai matosi tarptautinëse ámonëse, kuomet þmoniø, atliekanèiø tas paèias funkcijas Lietuvoje ir, pavyzdþiui, Ðvedijoje gerokai skiriasi. Dar vienas dalykas darbdaviø atsisakymas priimti á darbà. Apie 50 proc. darbdaviø teigë, kad þmogus atëjæs ið darbo birþos sudaro nepatikimo darbuotojo ávaizdá. Kokios paslaugos daro didþiausià átakà siekiant uþpildyti darbo vietas? Pirmiausia laisvø darbo vietø registravimas kreipiantis á darbo birþà, informavimas apie teikiamas darbo 16

17 Konferencija birþos paslaugas ir t.t. Taigi darbdaviai nëra pasyvûs, jie informuoti. Kaip darbdaviai vertina darbo birþos paslaugas? Dauguma tyrime dalyvavusiø darbdaviø patenkinti bendradarbiavimu. Tyrimo metu buvo bandyta parodyti registruotø laisvø darbo vietø ir vidutinio metinio registruotø bedarbiø santyká. Matosi, kad bedarbiai nëra vienarûðë masë. Pagal profesijø grupes skirtumai yra nelygiaverèiai. Daugiausia darbo vietø yra árengimø ir maðinø operatoriams bei surinkëjams. Panaði padëtis yra kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams bei specialistams. Kaip uþpildyti darbo vietas, jei tø þmoniø nëra? Svarbu akcentuoti, kad darbo vietos uþpildymas priklauso nuo ekonominës padëties, gamybos lygio. Darbo birþa atlieka tarpininko vaidmená tarp pasiûlos ir paklausos. Labai svarbus darbdavio vaidmuo, jo interesai ir jo aktyvumas. Taigi pasiûlos ir paklausos suderinamumo problemas gali padëti iðspræsti mokymo ástaigø techniniø dalykø dëstymo plëtra. Svarbu praktinis parengimas. Darbdaviai taip pat akcentuoja darbuotojø asmeniniø savybiø svarbà. Tai naujas reikalavimas profesinio rengimo ástaigoms. Problemos sprendimà sàlygoja ir darbo vietos patrauklumas darbo uþmokesèio dydis, darbo sàlygos, darbo santykiai, aplinka, socialinës garantijos, karjeros galimybës. Bendri projektai tarp socialiniø partneriø galëtø tarnauti tarpusavio paþinimui ir uþimtumo plëtrai, sakë prelegentas. Lygiø galimybiø uþtikrinimas darbe: tarp naudos ir socialinës atsakomybës tai Indrës Mackevièiûtës, Lygiø galimybiø kontrolieriaus tarnybos patarëjos praneðimo tema. Jos nuomone, lygiø galimybiø klausimai yra aktualûs ávairiose visuomenës gyvenimo srityse, ir darbo rinka yra viena ið tø, kur ðie klausimai yra ypaè svarbûs. Blogai juos sprendþiant didelë dalis þmoniø dël tam tikrø turimø poþymiø atsiduria uþ darbo rinkos ribø ar socialinëje atskirtyje. Iððûkiø, su kuriais susiduria Europos Sàjunga, yra daug visuomenës senëjimas, maþëjantis gimstamumas. Tai reiðkia, kad darbo jëgos pasiûla atsinaujina vangiai. Taigi gali prireikti emigrantø. Kitas dalykas globalizacija, Lietuva nori bûti konkurencinga, dalyvauti ekonomikoje. ES diskusija apie þmoniø ávairovæ labiausiai siejama su ðeðiais pagrindais þmoniø nediskriminacija dël jø lyties, dël seksualinës orientacijos, rasës ar etninës priklausomybës, negalios, religijos ir ásitikinimø bei amþiaus, sakë prelegentë. Visi þinome Lisabonos strategijos tikslus darbo lygio këlimà, uþimtumo aktyvumo didinimà ir t.t. Tame kontekste, kuomet profesionalios darbo jëgos trûkumas ypaè iðryðkëja, negalime toleruoti þmoniø diskriminacijos dël jø lyties, rasës, seksualinës orientacijos ir t.t. Kodël ávairovë svarbi darbo rinkai? Þmoniø pasirinkimas ið kur kas platesnio rato, neatmetant tø, kurie pvz., yra kitos tautybës, sudaro galimybæ atrinkti labiau kvalifikuotus ir ávairesniø gebëjimø turinèius darbuotojus ið didesnio specialistø rato. Lietuvoje socialinës atsakomybës klausimas kol kas sunkiai nagrinëjamas, taèiau darbotvarkëje vis daþnesnis. Pas mus jis apsiriboja atlyginimø mokëjimu vokeliuose, aplinkosaugos kontekste. Europos Sàjungoje socialinës atsakomybës sàvoka iðsiplëtë á tokias sritis, kaip nediskriminacija, þmogaus teisiø uþtikrinimas, kûrimas darbuotojams palankiø darbo sàlygø ir t.t. Mes po truputá einame link to, kad ámoniø, deklaruojanèiø socialinæ atsakomybæ savo darbuotojø ar vartotojø atþvilgiu, ávaizdis gerëja. Ávairovë darbo rinkoje svarbi ir dar vienu aspektu didesnis inovacijø potencialas, galimybë padidinti pasiûlà ir paslaugø kokybæ ávairesnëms vartotojø grupëms. Pagaliau geresniø darbo rezultatø pasiekiama ten, kur nëra diskriminacijos, maþiau streso, t.y. vyrauja sveika ir produktyvi darbo aplinka, sakë I.Mackevièiûtë. Kà diskriminacijos draudimas ástatymais numato darbdaviams? Nuo 1999 m. draudþiama diskriminacija dël lyties m. ásigaliojo kitas ástatymas, kuris draudþia diskriminuoti dël amþiaus, seksualinës orientacijos, negalios, etninës, rasinës priklausomybës ir religiniø ásitikinimø. Ðie ástatymai draudþia tiesiogiai diskriminuoti, netiesiogiai diskriminuoti, priekabiauti, seksualiai priekabiauti ir nurodyti diskriminuoti. Darbdavys pagal visus anksèiau nurodytus poþymius privalo priimdamas á darbà taikyti vienodus atrankos kriterijus ásidarbinimo sàlygoms, sudaryti galimybes kelti kvalifikacijà, siekti sudëtingesnio profesinio mokymo, persikvalifikuoti, ágyti praktinæ darbo praktikà, teikti vienodas lengvatas, naudoti vienodus darbo kokybës vertinimo, atleidimo ið darbo kriterijus, uþ toká patá ir vienodos vertës darbà mokëti vienodà darbo uþmokestá. Darbdavys taip pat privalo imtis priemoniø, kad darbuotojas nepatirtø priekabiavimo. Darbuotojas, pateikæs skundà dël diskriminacijos, negali bûti persekiojamas, o turi bûti apsaugotas nuo prieðiðko elgesio ar neigiamø pasekmiø. Be to, darbdavys privalo neágaliesiems sudaryti sàlygas gauti darbà, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, jeigu dël tokiø priemoniø nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos. Ástatymuose yra keletas iðimèiø. Taigi jais gali bûti nustatomos specialios priemonës, kuriomis siekiama efektyvesnës neágaliø asmenø integracijos á darbo rinkà, o taip pat laikinosios, taikomos siekiant uþtikrinti lygybæ. Darbdaviai, ieðkantys darbuotojø pagal skelbimus, negali juose nurodyti reikalavimø, suteikianèiø pirmenybæ tam tikros lyties, amþiaus, lytinës orientacijos asmenims, sveikiems, tam tikros rasës ar tautybës, iðpaþástantiems tam tikrà religijà. Taip pat draudþiama reikalauti informacijos apie asmenø ðeiminæ padëtá, amþiø, privatø gyvenimà ar ðeimos planus. 17

18 Aktualijos Situacija darbo rinkoje sausio 1d m. sausio 1 d.: Áregistruota bedarbiø, ið jø: moterø (62,3 proc.) vyrø (37,7 proc.) jaunimo 6351 (8,0 proc.) ilgalaikiø bedarbiø (16,8 proc.) gyvenanèiø kaimo vietovëse (39,1 proc.) gaunanèiø nedarbo draudimo iðmokas (22,4 proc.) Bedarbiø santykis su darbingo amþiaus gyventojais: Bendras 3,7 % Moterø 4,6 % Vyrø 2,8 % Jaunimo 1,3 % 2007 m. sausio 1 d. ðalyje buvo 79,3 tûkst. registruotø bedarbiø. Palyginti su gruodþio 1 d., bedarbiø skaièius iðaugo 8,8 tûkst., bet tai yra 7,9 tûkst. arba 9,1 proc. maþiau negu buvo registruota 2006 m. sausio 1 d. Teritorinëse darbo birþose áregistruoti bedarbiai sudaro 3,7 proc. visø darbingo amþiaus ðalies gyventojø. Palyginti su 2006 m. gruodþio 1 d., nedarbas iðaugo 0,4 proc. punkto, bet tokiu pat dydþiu sumaþëjo nuo 2006 metø pradþios. Didþiausias bedarbiø procentas nuo ðalies darbingo amþiaus gyventojø buvo fiksuotas vasario 1 d. 4,1 proc., maþiausias 2,9 proc. liepos 1 d. Moterø ir vyrø nedarbas maþëjo, jaunimo iðaugo 2006 metais ðiek tiek sparèiau maþëjo moterø nedarbas. Metø pradþioje bedarbës moterys sudarë 5,1 proc. ðalies darbingo amþiaus moterø, o metø pabaigoje 4,6 proc., tai yra 0,5 proc. punkto maþiau. Vyrø nedarbas per metus maþëjo 0,4 proc. punkto nuo 3,2 proc. iki 2,8 proc. Prieðingai bendroms maþëjimo tendencijoms, jaunø bedarbiø dalis tarp ðalies metø gyventojø 2006 metais iðaugo 0,1 proc. punkto m. sausio 1 d. ðalyje buvo 6,4 tûkst. jaunø bedarbiø ir jie sudarë 1,3 proc metø gyventojø. Jaunimo nedarbas nesikeièia nuo rugpjûèio mënesio. Labiausiai bedarbiø maþëjo aukðèiausio nedarbo teritorijose 2006 metais bedarbiø procentas nuo darbingo amþiaus gyventojø maþëjo visose, iðskyrus Panevëþio apskritá, kur iðaugo 0,5 proc. punkto. Labiausiai nedarbas maþëjo, 1,6 proc. punkto, Alytaus apskrityje. Nedarbo rodikliai maþëjo ir keturiasdeðimt penkiø ið ðeðiasdeðimties savivaldybiø teritorijose, dvylikoje augo ir trijose liko nepakitæs metais labiausiai nedarbas maþëjo aukðèiausio nedarbo teritorijose: Ignalinos (3,3 proc. punkto), Akmenës (2,8 proc. punkto) rajonø savivaldybëse. Taèiau ðiose savivaldybëse ðiø metø sausio 1 d. bedarbiø procentas, skaièiuojant nuo darbingo amþiaus gyventojø, kaip ir praëjusiø metø pradþioje, iðliko didþiausias ðalyje - 8,7 proc. Maþiausiai bedarbiø sausio 1 d. buvo tarp Elektrënø (0,9 proc.), Trakø raj. (1,2 proc.) bei Kretingos raj. (1,9 proc.) savivaldybiø darbingo amþiaus gyventojø. Ið didþiøjø ðalies miestø maþiausias bedarbiø procentas ðiø metø pradþioje buvo Kaune (2,4 proc.), didþiausias Panevëþyje (5,3 proc.). Ádarbinta beveik 100 tûkst. bedarbiø 2006 metais teritorinëse darbo birþose buvo áregistruota 124,9 tûkst. laisvø darbo vietø. Ðiais metais, esant palyginti nedideliam registruotø bedarbiø skaièiui ir aukðtai darbo jëgos paklausai, ypaè ryðki buvo kvalifikuotos darbo jëgos trûkumo problema. Dël ðios prieþasties ne visas laisvas darbo vietas pavyko operatyviai uþpildyti. Darbo birþai tarpininkaujant, 2006 metais buvo ádarbinta 99,7 tûkst. ieðkanèiø darbo asmenø. Net 84,9 tûkst. ið jø arba beveik 85 proc. visø ádarbintøjø gavo nuolatiná darbà. Didesnioji ádarbintøjø dalis, apie 57 proc., buvo moterys. Kas septintas ádarbintasis jaunas asmuo iki 25 metø amþiaus, kas aðtuntas - ilgalaikis bedarbis. Dar 14,9 tûkst. bedarbiø 2006 metais pradëjo savo verslà ásigijæ lengvatinius verslo liudijimus. Per 62 proc. nuo áregistruotø bedarbiø dalyvavo darbo rinkos priemonëse 2006 metais á aktyvias darbo rinkos priemones nusiøsta 99,8 tûkst. asmenø, tai sudaro per 62 proc. nuo per metus áregistruotø bedarbiø. Kas treèias, nusiøstas á programas bedarbis, dalyvavo vieðøjø darbø programoje. Per 19 proc. aktyviø darbo rinkos politikos priemoniø dalyviø pradëjo mokytis paklausiø darbo rinkoje profesijø. Nuo 2006 metø rugpjûèio 1 d., ásigaliojus Uþimtumo rëmimo ástatymui, pradëtos vykdyti naujos darbo rinkos politikos priemonës: ádarbinimas subsidijuojant, darbo ágûdþiø ágijimo rëmimas, darbo rotacija. Ðiose priemonëse per penkis mënesius jau dalyvavo per 4 tûkst. bedarbiø. Gruodþio pabaigoje laikino uþimtumo priemonëse dalyvavo 12,1 tûkst. bedarbiø arba 0,6 proc. ðalies darbingo amþiaus gyventojø. 18

19 Summary Situation in Lithuanian labour market During December 2006: 11,937 registered unemployed 7,092 placed to jobs, 6,250 of them to permanent job, 3,705 granted unemployment insurance benefit, 17,625 registered vacancies, 3,161 job seekers involved in active labour market policy programmes. 1 January 2007: 3,7 per cent total unemployment rate, 4,6 per cent women unemployment rate, 2,8 per cent men unemployment rate, 1,3 per cent youth unemployment rate, 79,309 registered unemployed. DARBO BIRÞOS NAUJIENOS Lietuvos darbo birþos informacinis biuletenis 2007 m. sausis, Nr. 1(110) Leidybinës grupës adresas: S. Þukausko g. 15, Vilnius LT Redaktorë Danutë Ðalkauskienë Tel , tel./faks El. paðtas: Danute.Salkauskiene@ldb.lt Milda.Jankauskiene@ldb.lt Darbo birþos naujienos - interneto svetainëje: (skyrius informacija/publikacijos) Spausdino UAB Baltijos kopija. LT Vilnius, Kareiviø 13B 3,5 sp.l. Uþs. Nr ISSN Tiraþas 1500 egz. Labour market in 2007: the price for labour force and the number of vacancies will increase 3 During the first video conference at Lithuanian Labour Exchange this year the forecast of the labour market needs in 2007 was presented. The director of Lithuanian Labour Exchange Mr. V. Ðlekaitis at the opening of the conference said: there are no big changes on the labour market, but there good signs. One of them there will be established about 50 thousand work places and the main thing their quality will increase. By increasing employment it is very important to attract passive labour market resources, it is intended that the nationals working abroad will come back to Lithuanian. Senior specialist of Labour demand and supply department, Head of department at interim Mrs. I. Buckaitë introduced the situation on the labour market in 2007 regarding to economical tendencies and results of employers questioning. According to her, changes on the labour market will develop favourably towards labour force, labour force price and the number of vacancies in almost all economical businesses will increase. For labour market partners new employment support measures 6 At Lithuanian Labour Exchange was held a video conference The possibilities of establishing new work places applying employment support measures. During the video conference new employment support measures in lately confirmed law were discussed subsidizing of work places establishment, placement by subsidies, support of new labour skills acquirement, labour rotation and etc. The new measures subsidize employers who employ people with integration difficulties into labour market. In the description of the conference every new measure is presented, the benefit for employers and unemployed is commented. Besides, the results of research of labour market demand and filling vacancies conducted by Institute of Labour and Social Research and its comment is presented, the problems of equal opportunities at work are discussed. Signed declaration project of Public Employment Services activity background 8 In Finland, Lakti town was held a meeting of Heads and their deputies of EU Employment Services where managers of Lithuanian Labour Exchange participated in as well. During the event a document which declares EU/EEA Public Employment Services activity background was signed. The aim of this signed document is to present EU level structure reflecting general goals and activity in enlarged European labour market. Long-term challenges are analysed in the document, the goals of Public Employment Services and their implementation strategy are presented. The number of social enterprises is increasing, but their development is sticking 11 Lithuanian Labour Exchange is administrating the activity of social enterprises and is paying big attention to their matters. Coming to the end of the year, the managers of social enterprises, organisations of disabled, directors of local employment offices were invited to the video conference to hear out the results and to share experience about the activity s peculiarities. The responsible employees from Klaipëda, Ðiauliai and Panevëþys Labour Exchanges participated at the video conference and they had opportunity to comment and to question speakers directly. The managers of social enterprises were granted acknowledgment letters. The main presentation about the process of implementation and perspectives of the Law on social enterprises was delivered by Deputy Director of Lithuanian Labour Exchange Mrs. G. Savickienë. 19

20 20