2006 m. Nr. 1 (Nr. 26)

Transcription

1 2006 m. Nr. 1 (Nr. 26)

2 UAB Alfa Laval M. K. Èiurlionio g. 66 LT Vilnius Tel. (8~5) UAB LOGSTOR Raguvos g. 7 LT Kaunas Tel. (8~37) UAB Anykðèiø ðiluma Vairuotojø g. 11 LT Anykðèiai Tel. (8~381) UAB Birðtono ðiluma B. Sruogos g. 23 LT Birðtonas Tel. (8~319) UAB Ekotermijos servisas Karo Ligoninës g LT Kaunas Tel. (8~37) UAB E energija Odminiø g. 8 LT Vilnius Tel. (8~5) UAB Elektrënø komunalinis ukis Elektrinës g. 8 LT Elektrënai Tel. (8~528) UAB Fortum Heat Lietuva P. Lukðio g. 32 LT Vilnius Tel. (8~5) UAB Grundfos Pumps Smolensko g. 6 LT Vilnius Tel. (8~5) UAB Ignalinos ðilumos tinklai Vasario 16-osios g. 41 LT Ignalina Tel. (8~386) UAB Izobara Linø g. 44 LT Ukmergë Tel. (8~340) AB Jonavos ðilumos tinkai Klaipëdos g. 8 LT Jonava Tel. (8~349) UAB Kaiðiadoriø ðiluma J. Basanavièiaus g. 42 LT Kaiðiadorys Tel. (8~346) LIETUVOS ÐILUMOS TIEKËJØ ASOCIACIJOS NARIØ SÀRAÐAS AB Kauno energija Raudondvario pl. 84 LT Kaunas Tel. (8~37) AB Klaipëdos energija Danës g. 8 LT Klaipëda Tel. (8~46) UAB Lazdijø ðiluma Gëlyno g. 10 LT Lazdijai Tel. (8~318) Lietuvos techninës izoliacijos imoniø asociacija Ringuvos g. 65A LT Kaunas Tel. (8~37) UAB Litesko Joèioniø g. 13 LT Vilnius Tel. (8~5) UAB Maþeikiø ðilumos tinklai Montuotojø g. 10 LT Maþeikiai Tel. (8~443) UAB Molëtø ðiluma Mechanizatoriø g. 7 LT Molëtai Tel. (8~383) UAB Pakruojo ðiluma Saulëtekio al. 34 LT Pakruojis Tel. (8~421) AB Panevëþio energija Senamiesèio g. 113 LT Panevëþys Tel. (8~45) UAB Plungës ðilumos tinklai V. Maèernio g. 19 LT Plungë Tel. (8~448) UAB Radviliðkio ðiluma Þironø g. 3 LT Radviliðkis Tel. (8~422) UAB Raseiniø ðilumos tinklai Pieninës g. 2 LT Raseiniai Tel. (8~428) UAB Ðakiø ðilumos tinklai Gimnazijos g. 22/2 LT Ðakiai Tel. (8~345) AB Ðiauliø energija Pramonës pr. 10 LT Ðiauliai Tel. (8~41) UAB Ðilalës ðilumos tinklai Maironio g. 20B LT Ðilalë Tel. (8~449) UAB Ðilutës ðilumos tinklai Klaipëdos g. 6A LT Ðilutë Tel. (8~441) UAB Ðirvintø ðiluma Vilniaus g. 49 LT Ðirvintos Tel. (8~382) UAB Ðvenèioniø energija Vilniaus g. 16A LT Ðvenèionys Tel. (8~387) UAB Tauragës ðilumos tinklai Prezidento g. 72 LT Tauragë Tel. (8~446) VðÁ Technikos prieþiûros tarnyba Naugarduko g. 41 LT Vilnius Tel. (8~5) UAB Utenos ðilumos tinklai Pramonës pr. 11 LT Utena Tel. (8~389) UAB Viessmann Geleþinio Vilko g. 6B LT Vilnius Tel. (8~5) UAB Vilniaus energija Joèioniø g. 13 LT Vilnius Tel. (8~5) UAB Vilniaus rajono ðilumos tinklai Kranto g. 24 LT Nemenèinë Tel. (8~5) AB Vilniaus ðilumos tinklai V. Kudirkos g. 14 LT Vilnius Tel. (8~5) UAB Danfoss Smolensko g. 6 LT Vilnius Tel. (8~5) UAB Energetikos lonijos Gedimino pr. 47 LT Kaunas Tel. (8~37) UAB Yglë Ozo g. 10 LT Vilnius Tel. (8~5) AB Kauno energija Raudondvario pl.84 LT Kaunas Tel. (8~37) AB Klaipëdos energija Danës g. 8 LT Klaipëda Tel. (8~46) AB Lietuvos dujos Aguonø g. 24 LT Vilnius Tel. (8~5) LIETUVOS ÐILUMINËS TECHNIKOS INÞINIERIØ ASOCIACIJOS KOLEKTYVINIØ NARIØ SÀRAÐAS Lietuvos energetikos institutas Breslaujos g. 3 LT Kaunas Tel. (8~37) UAB Mikroklimatas Goðtauto g LT Vilnius Tel. (8~5) AB Panevëþio energija Senamiesèio g. 113 LT Panevëþys Tel. (8~45) AB Ðiauliø energija Pramonës g. 10 LT Ðiauliai Tel. (8~41) Ðildymo ir vëdinimo katedra Vilniaus Gedimino technikos universitetas Saulëtekio al. 11 LT Vilnius Tel. (8~5) Ðilumos ir atomo energetikos katedra Kauno technologijos universitetas Donelaièio g. 20 LT Kaunas Tel. (8~37) m. Nr. 1 (Nr. 26)

3 Lietuva Pasaulio energetikos taryboje m. Tarpukario Lietuvoje elektrai tapus itin svarbia kiekvienam gyventojui ir visam kraðto ûkiui, iðkilo bûtinybë valstybës mastu sistemingiau tvarkyti ir priþiûrëti ðià sritá. Tuomet inþinieriai, ypaè aktyviausieji ið jø profesoriai Pranas Juodelë, Steponas Kolupaila, Albinas Rimka ir kiti, XX a. ketvirtajame deðimtmetyje iðkëlë mintá prie kraðto Susisiekimo ministerijos ásteigti Energijos komitetà. Siûlymas buvo sutiktas palankiai. Iðnagrinëjus uþsienio valstybiø patirtá, 1936 m. vasario 15 d. tuometinio susisiekimo ministro inþinieriaus Jokûbo Staniðausko iniciatyva toks komitetas buvo ásteigtas. Jo statusà ir formavimo principus patvirtino anuometinis ministras pirmininkas Juozas Tûbelis. Komitetà sudarë 41 narys ið ðeðiø kraðto ministerijø, Lietuvos banko, Prekybos, pramonës ir amatø rûmø, Kauno Vytauto Didþiojo universiteto, visuomeniniø organizacijø bei ávairiø pramonës ðakø specialistø. Energijos komitetas ið pat pradþiø aktyviai ásitraukë á tarptautiniø organizacijø, dirbanèiø iki ðiol, veiklà. Svarbiausia dalyvavo Pasaulio energetikø konferencijos (dabar Pasaulio energetikos tarybos) forumuose: 1936 m. Vaðingtone, 1937 m. Vienoje ir IX tarptautinëje didþiøjø elektros tinklø konferencijoje (CIGRE) Paryþiuje, 1938 m. Pirmasis Lietuvos energijos komiteto posëdis m. balandþio 8 d. Baltijos valstybiø energetikos komiteto konferencijoje Rygoje. III pasaulio energetikø konferencijoje Vaðingtone (1936 m.) Lietuva tapo pilnateise ðios organizacijos nare. Ið 54-iø konferencijoje dalyvavusiø valstybiø sveikinimo þodis buvo suteiktas tik dvylikai naujøjø nariø. Tarp jø ir Lietuvai. Dël sovietø okupacijos mûsø valstybës narystë Pasaulio energetikos taryboje (PET) nutrûko 1940-aisiais. Ir tik 1992 m. rugsëjo18 d. Madrido kongrese Lietuvos narystë ðioje organizacijoje vël buvo atkurta. Ta proga kongrese sveikinimo kalbà pasakë tuometinis energetikos ministras ir dabartinis PET Lietuvos komiteto tarybos narys profesorius habil. dr. Leonas Aðmantas. Pasikeitus ðalies ástatymams, 2005 m. sausio 19 d. buvo nuspræsta gràþinti ankstesnájá komiteto pavadinimà Pasaulio energetikos tarybos (PET) Lietuvos komitetas. Nuo 2005 m. geguþës 19 d. komitetui vadovauja AB Lietuvos energija generalinis direktorius Rymantas Juozaitis. PET Lietuvos komitetas visà laikà siekë vienyti kraðto energetikø pajëgas, efektyviai tvarkyti ir racionaliai formuoti ðalies energetikà palankiausiomis sàlygomis apsirûpinti energija nesukeliant pavojaus bûsimoms kartoms, tenkinti savo poreikius ðioje srityje, atstovauti Lietuvos energetiniams interesams pasaulyje Ðiuo metu PET Lietuvos komitetas jungia: Lietuvos elektros energetikos asociacijà, Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacijà, Lietuvos branduolinës energetikos asociacijà, Lietuvos dujø asociacijà, Lietuvos energijos konsultantø asociacijà, Nacionalinæ elektros technikos verslo asociacijà, atskiras energetikos ámones ir fizinius narius. Lietuvos komitetas yra aktyvus PET narys. Pagrindinis PET tikslas skatinti tvarø visø energijos rûðiø gavimà, tiekimà ir naudojimà viso pasaulio þmoniø labui. Lietuvos dalyvavimas PET darbuose ir programose yra naudingas visiems ðalies gyventojams: gaunama patikima tos srities informacija ir rekomendacijos, kaip racionaliausiai plëtoti energetikà, susipaþástama su pasaulinëmis raidos tendencijomis ir galimais energetikos iððûkiais, atsiranda galimybiø dalytis patirtimi su pasaulinio lygio ekspertais. PET Lietuvos komitete yra sudaryta ekspertø grupë ið visø energetikos srièiø specialistø. Ðiuo metu du komiteto ekspertai dalyvauja PET darbo grupëje, kuri rengia Europos ir jos ekonomikos paþeidþiamumo nuo energetiniø kriziø studijà. Lietuvos narystës Pasaulio energetikos taryboje 70-meèiui rengiamas specialus leidinys. Já galima uþsisakyti energetikos muziejuje Rinktinës g. 2, Vilniuje. Ðventinis renginys, skirtas Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto 70-meèiui, ávyks ð. m. balandþio 22 d. Sukakties proga sveikiname visus ðalies energijos gamintojus, tiekëjus, vartotojus ir linkime sëkmës darbe, stiprinant Lietuvos energetikà ir mûsø valstybæ. Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas PET Lietuvos komiteto tarybos posëdis m. vasario 6 d. Siekdamas pagerbti iðkiliausius ðalies energetikus, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas 2005 m. ásteigë Lietuvos energetikø garbës þenklo apdovanojimà. Pirmieji garbës kavalieriai buvo apdovanoti pernai, ðvenèiant Lietuvos energetikø dienà m. Nr. 1 (Nr. 26) 3

4 KOMBINUOTA ÐILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBA ÐALIES ENERGETINIO ÛKIO PLANAVIMO KONTEKSTE Nerijus Rasburskis (Kauno technologijos universitetas) Henrik Lund (Olborgo universitetas, Danija) Juozas Gudzinskas (Kauno technologijos universitetas) /Tæsinys. Pradþia þurnalo Ðiluminë technika 2005 Nr. 3 (25) numeryje. Autoriai nori atkreipti skaitytojø dëmesá, jog straipsnyje naudotos prielaidos, galiojo tuo metu, kai straipsnis buvo pateiktas redakcijai. Todël autoriai apgailestauja, kad straipsnyje neatsispindi kai kurie pokyèiai, ávykæ paskutiniu metu./ Ekonomiðkai pagrásto kogeneracijos potencialo analizës rezultatai Remiantis anksèiau iðdëstyta metodika ekonomiðkai pagrásto kogeneracijos potencialo analizei buvo pasirinkti 4 optimizavimo principai: 1. Palyginamøjø elektros energijos generavimo kaðtø principas. Èia galimas kogeneracijos potencialas vertinamas lyginant elektros energijos ilgo laikotarpio ribinius kaðtus atskiroje kogeneracinëje sistemoje su kondensacinëje elektrinëje (kombinuotas ciklas) gaunamais gamybos kaðtais. Tik tokios sistemos, kur ilgo laikotarpio ribiniai kaðtai yra maþesni uþ kondensacinio ciklo, buvo priimtos kaip ekonomiðkai pagrástas kogeneracijos potencialas; 2. Palyginamøjø elektros energijos generavimo kaðtø plius CO 2 efekto principas. Èia galimas kogeneracijos potencialas vertinamas lyginant ilgo laikotarpio ribiniø kaðtø ir CO 2 duodamà efektà. CO 2 duodamas efektas suprantamas kaip iðoriniø kaðtø uþ CO 2 emisijas sumaþinimas, generuojant elektros energijà kogeneracinëje sistemoje vietoje kondensacinës. CO 2 kaðtai naudojant atsinaujinanèius energijos ðaltinius prilyginami 0; 3. Palyginamøjø elektros energijos generavimo kaðtø plius CO 2 ir iðvengtø investicijø katilø renovacijai efekto principas. Èia galimas kogeneracijos potencialas vertinamas lyginant ilgo laikotarpio ribiniø kaðtø, CO 2 ir iðvengtø investicijø katilø renovacijai duodamà efektà. Iðvengtos investicijos katilø renovacijai suprantamos kaip bûtinø iðlaidø ðilumos gamybos árangos atnaujinimui sutaupymas, árengiant kogeneracines sistemas; 4. Galima tik atsinaujinanèius energijos iðteklius (biokurà) naudojanèiø kogeneraciniø sistemø plëtra. Ðis principas pasirinktas dël Lietuvos prisiimtø aplinkosaugos srities ásipareigojimø. Analizuojant ekonomiðkai pagrástà kogeneracijos potencialà centralizuoto ðilumos tiekimo sektoriuje, 6 didþiausios ðilumos tiekimo ámonës (Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Panevëþio, Ðiauliø ir Alytaus) nebuvo vertinamos. Ðiose ámonëse kombinuoto ciklo technologijos pranaðumas prieð tos paèios technologijos naudojimà kondensaciniame cikle neabejotinai didesnis, todël jø ekonominis tikslingumas de facto yra prioritetas ðalies energetinio ûkio planavimo kontekste. Esant ekonomiðkai pagrástam dvejø ar daugiau technologijø ádiegimui vienoje CÐT ámonëje, vietoje adekvataus elektrinio galingumo tradicinëje elektrinëje, prioritetas yra skiriamas tai technologijai, kurios 20-ies metø sutaupymø (gaunamos naudos) esamoji vertë yra didþiausia. Tose ðilumos tiekimo ámonëse, kur nëra gamtiniø dujø (prielaida: á Maþeikius gamtinës dujos bus atvestos artimiausiu metu), vertinamas tik atsinaujinanèius energijos ðaltinius naudojantis ir ekonomiðkai pagrástas kogeneracijos potencialas. Esant skirtingiems optimizavimo principams bei remiantis [10] literatûroje naudota CÐT ámoniø duomenø baze ir anksèiau apraðyta metodika, buvo ávertintas ekonomiðkai pagrástos kogeneracijos potencialas. Analizës rezultatai pateikti 3 paveiksle. 3 pav. Ekonomiðkai pagrástas kogeneracijos elektriniø galiø potencialas Esant skirtingam kogeneracijos potencialo vertinimo principui, ekonomiðkai pagrástas instaliuotinas galingumas gali skirtis apie 2,5 karto (3 paveikslas). Iðoriniø kaðtø, tokiø kaip CO 2, vertinimas dar nëra pakankamas svertas atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø ekonominiam tikslingumui pasiekti. Tuo atveju, jei kogeneraciniø sistemø tikslingumas bûtø vertinamas kaip ir kuro rûðies pakeitimo galimybë (mazutas ar dujos keièiamos á biokurà, kuris ðiuo metu yra pigesnis), biokuro jëgainiø tikslingumas bûtø ðiek tiek didesnis. Taèiau ðiame darbe tai nebuvo analizuota dël biokuro rinkos duomenø trûkumo ir ateities neapibrëþtumo. Ðioje analizëje akivaizdu, kad didþiausià efektà duotø iðvengtos investicijos á ðilumos gamybos árenginius. Taèiau nepaisant to jau kelerius metus labai sëkmingai katilai keièiami á kitus katilus, o kogeneracijos plëtra, nors ir pripaþinta prioritetine, kaþkaip apeinama. Vertinant ekonomiðkai pagrástos kogeneracijos tikslingumà visos ðalies energetinio ûkio planavimo kontekste, gautos ekonomi m. Nr. 1 (Nr. 26)

5 jos (gaunamos naudos), generuojant elektros energijà kogeneracinëse sistemose vietoje kondensacinës, esamøjø verèiø palyginimas pateiktas 4 paveiksle. 4 pav. Gautø sutaupymø esamoji vertë Naudojant skirtingus vertinimo principus, gaunamø sutaupymø 20-ies metø esamoji vertë skiriasi daugiau kaip 8 kartus (4 paveikslas). Tai dar kartà parodo, kad ilgo laikotarpio tikslingas ir kruopðtus planavimas, o ne populiarûs sakiniai ástatymuose gali duoti apèiuopiamai teigiamà efektà. Taèiau taip atsitiks tik tuomet, kai ekonominë nauda bus matoma ne tik socialinës, bet ir verslo ekonomikos lygmenyje. Galimas pasigaminti elektros energijos kiekis analizuojant skirtingais vertinimo principais pateiktas 5 paveiksle. ÐILUMINË TECHNIKA Daugelis mano, kad ðioje situacijoje bus iðsigelbëjimas vëjo energetika, taèiau ar tai optimalus pasirinkimas? Á ði klausimà pamëginsime atsakyti analizuodami galimà vëjo energetikos efektà ðalies mokëjimø balansui. Kogeneracijos naudojimo CÐT sektoriuje efektas ðalies mokëjimø balansui Ðiuo metu ðalies finansiniø mokëjimø balansas yra neigimas [13]. Todël bet kokia veikla, neigiamai veikianti eksporto ir importo santyká, tik pablogins ir taip sudëtingà padëtá. Esant tokiai situacijai, ðalis priversta padengti balanso skirtumà skolindamasi pinigus arba maþindama iðlaidas jos viduje, kas tiesiogiai atsiliepia socialinei gyventojø gerovei. Siekiant panagrinëti kogeneracijos tikslingumà ðiuo poþiûriu, palyginkime dvi alternatyvas: kombinuoto ciklo kondensacinæ sistemà ir biokuro iðteklius naudojanèias sistemas. Lietuva neturi gamtiniø dujø iðtekliø, todël jos 100% importuojamos. Gamtiniø dujø tiekimo vamzdynai (vamzdþiai, armatûra ir t. t.) taip pat importuojami. Uþsienieèiai valdo ir dalá gamtiniø dujø bendroviø akcijø, o tai reiðkia, kad sukuriamas bendras ðalies produktas dividendø pavidalu palieka ðalá. Siekdami bent grubiai ávertinti ðiuos kaðtus, tarkime, kad iðlaidos kurui vertinamos pagal 1 lentelëje pateiktà gamtiniø dujø kainà, o ne kainà ant sienos. Kogeneracinës sistemos taip pat bus importuojamos (prielaida: importuojama 60% árangos vertës ir apie 20% eksploataciniø kaðtø). Likusi árangos (40%) ir eksploataciniø kaðtø (80%) vertës dalis bus sukuriama Lietuvoje bendro vidaus produkto (BVP) pavidalu, todël ji balanse neatsispindës. Kai metinë elektros energijos gamyba tradicinëje elektrinëje lygi 540 GWh (apskaièiuota galima metinë elektros energijos gamyba naudojant 4 optimizacijos principà), pinigø srautø 20 metø esamosios vertës balansas pateiktas 6 paveiksle. 5 pav. Elektros energijos metinë gamyba Ðalies metinis elektros energijos gamybos kiekis savo poreikiams siekia apie 9,5 TWh [4]. Pagal 5 paveiksle pateiktus analizës rezultatus, kogeneracinëse sistemose (neskaitant 6 didþiøjø CÐT ámoniø) galima bûtø pagaminti nuo 6% (tik atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø naudojimas) iki maþdaug 15% metinio Lietuvos rinkai pagaminamo elektros energijos kiekio. Remiantis [11, 12] literatûra, elektros energijos kiekis, pagamintas naudojant atsinaujinanèius energijos ðaltinius, iki 2010 metø turi sudaryti ne maþiau kaip 7% vidaus poreikio. Ðiuo metu ðalyje ið atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø generuojama tik apie 3,2% elektros energijos, didþioji dalis hidroenergetikoje. Todël dar vienas natûralus klausimas kaip mes padvigubinsime atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø naudojimà? 2006 m. Nr. 1 (Nr. 26) 6 pav. Ðalies mokëjimø balansas naudojant tradicinæ elektros energijos gamybà Kaip pateikta 6 paveiksle, importas sudarytø apie 230 mln. eurø esamàjà vertæ (per 20 metø). Iðoriniø kaðtø, tokiø kaip CO 2, vertinimas taip pat diskutuotinas. Daugelis Europos ðaliø, siekdamos iðlaikyti ekonomikos konkurencingumà, tikisi pirkti CO 2 emisijas ið tokiø ðaliø kaip Rusija ar Ukraina, uþuot diegusios gerokai branges- 5

6 nes moderniausias technologijas. Lietuvai galutinai apsisprendus nebûti atominës energetikos ðalimi, ðis klausimas anksèiau ar vëliau taps aktualus. Tai priklausys nuo daugelio veiksniø, taèiau ðiø kaðtø vertinimas kaip iðlaidos, nagrinëjant iðkastinio kuro technologijø plëtrà per ilgà laikà, neturëtø bûti atmetamas nacionalinio lygmens analizëse. Naudojant biokurà, pinigø srautø esamosios vertës balansas per 20 metø laikotarpá, esant tokioms pat prielaidoms árangai (importuojama 60% árangos vertës) ir eksploatacijai (importuojama 20% eksploataciniø kaðtø) bei generuojant 540 GWh elektros energijos per metus, pateiktas 7 paveiksle metø pradþioje visos ES ðalys narës turi pristatyti Direktyvos 2004/8/EB ágyvendinimo programà ir tam reikalingø teisiniø priemoniø kompleksà. Ði Direktyva, ið dalies pakeièianti Direktyvà 92/42/EB, turi skatinti kogeneracijos, paremtos realiu (naudingu) ðilumos poreikiu vidaus energetikos rinkoje, plëtrà. Tai didþiulis kompleksas darbø, kuriø metu turës bûti ávertintas didelio efektyvumo kogeneracijos potencialas visuose ðalies ûkio sektoriuose, parengtos elektros energijos kiekio apskaièiavimo metodikos, iðskiriami gamybos efektyvumo kriterijai ir dar daugelis kitø darbø. Belieka tikëtis, kad ðis teisiniø priemoniø kompleksas áneð daug aiðkumo á CÐT sektoriaus plëtros perspektyvas ir kogeneracijos vietà ðalies energetinio ûkio planavimo kontekste. Apibendrinimas 7 pav. Ðalies mokëjimø balansas naudojant atsinaujinanèius energijos ðaltinius Palyginæ du kraðtutinius variantus matome, kad kogeneracijos, paremtos biokuru, naudojimas sumaþintø neigiamà importo efektà apie 110 mln. eurø, arba apie 50%, palyginti su áprastine gamyba, generuojant tà patá elektros energijos kieká. Naudojantis ta paèia lyginimo metodika, bet esant skirtingam optimizavimo principui, neigiamà poveiká ðalies mokëjimø balansui galima bûtø sumaþinti mln. eurø arba apie 20 21%, palyginti su tradicine gamyba, generuojant tà patá elektros energijos kieká. O dabar pamëginkime atsakyti á prieð tai buvusio skyrelio klausimà dël vëjo energetikos privalumø. Visiems suprantama, kad vëjas tai atsinaujinantis energijos ðaltinis, atperkantis energetines sànaudas árangos (vëjo turbinø) gamybai per 3 6 mënesius eksploatacijos. Taèiau koks efektas ðalies mokëjimø balansui yra naudojant ðias sistemas ðalyje, kuri importuos 100% technologijos ir pati turës uþsitikrinti elektros energijos gamybos rezervavimà. Paprasèiausiai màstant, ðalies gyventojai 20 metø mokës po 22 ct/kwh danams, vokieèiams ar kitiems árangos gamintojams, parduodantiems ðias technologijas. O gal bûtø pigiau importuoti atominëse elektrinëse Rusijoje pagamintà elektros energijà, jeigu savo jau pasmerkëme uþdaryti? Prie viso to savo dalá atsirieks ir uþsienio finansinës institucijos, labai aktyviai ir pigiai skolinanèios lëðas tokiai árangai ásigyti. O kur atsakymai á darbo vietø sukûrimo, kraðtovaizdþio þalos ir kitus klausimus. Nepaisant to, mes su dideliu dþiaugsmu parduodame biokurà tiems patiems skandinavams, vokieèiams ir t. t. net nepasiskaièiuodami, o gal ekonomiðkai tikslinga deginti vietiná kurà èia Lietuvoje? Ar èia ðeimininkiðka energetinio ûkio planavimo koncepcija, spræsti jums. Naudojant skirtingus ekonomiðkai pagrásto kogeneracijos potencialo vertinimo principus, instaliuotinas elektrinis galingumas gali skirtis apie 2,5 karto. Skatinant tik atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø (biokuro) naudojimà, instaliuotinas elektrinis galingumas siektø apie 100 MW, nevertinant 6 didþiøjø ðalies CÐT ámoniø esamo potencialo. Pusæ ðio galingumo ekonomiðkai tikslinga bûtø instaliuoti tik po 2010 metø, tobulëjant biokuro gazifikacijos technologijoms. Vertinant CO 2 ir iðvengtø investicijø katilø renovacijai duodamà efektà, ekonomiðkai pagrástas kogeneracijos potencialas siektø apie 250 MW, taip pat nevertinant 6 didþiøjø ðalies CÐT ámoniø esamo potencialo. Naudojant skirtingus ekonomiðkai pagrásto kogeneracijos potencialo vertinimo principus, gaunama nauda generuojant elektros energijà kogeneracinëse sistemose vietoje tradicinës elektros energijos gamybos kondensaciniame cikle sudarytø nuo 20 iki 165 mln. eurø 20-ies metø esamàjà vertæ. Naudojant skirtingus ekonomiðkai pagrásto kogeneracijos potencialo vertinimo principus, metinë elektros energijos gamyba siektø nuo 540 GWh iki GWh. Tai sudarytø nuo 6% iki 15% metinio elektros energijos gamybos kiekio ðalies rinkai. Analizuojant skirtingais ekonomiðkai pagrásto kogeneracijos potencialo vertinimo principais, neigiamà poveiká ðalies mokëjimø balansui galima bûtø sumaþinti nuo 110 iki 202 mln. eurø. Ðis teigiamas efektas bûtø pasiekiamas generuojant elektros energijà kogeneracinëse sistemose, kartu efektyviau iðnaudojant esamà ðilumos poreikio potencialà vietoj elektros energijos gamybos kondensacinëse sistemose. Stambiø energetikos gigantø, tokiø kaip Lietuvos elektrinë, dotavimas norint ásirengti gamtines dujas naudojanèias sistemas iðkreipia nediskriminacinës konkurencijos principus. Esant tokiai situacijai, uþkertamas kelias naujoms technologijoms ádiegti, didinamas energetinis priklausomumas nuo gamtines dujas eksportuojanèiø ðaliø, aðtrinamas jø rezervavimo klausimas, bloginama ðalies mokëjimø balanso padëtis, taip pat sumenkinamas CÐT vaidmuo energetinio ûkio planavimui. Siekiant to iðvengti, kogeneracijos svarbumas turi bûti aiðkiai apibrëþtas ðalies energetinio ûkio planavimo kontekste. Taip pat kogeneracijos patrauklumas turi bûti akivaizdus ne tik socialiniu, bet ir verslo ekonomikos aspektu. Literatûra [1] C. Hendriks, K. Blok, Regulation for combined heat and power in the European Union. Energy Conversion and Management 37, (1996). Nukelta á 7 p m. Nr. 1 (Nr. 26)

7 AB KLAIPËDOS ENERGIJA PIRMAJAI LIETUVOJE TARP CENTRALIZUOTOS ÐILUMOS GAMYBOS IR TIEKIMO ÁMONIØ ÁTEIKTI TARPTAUTINIAI ISO 9001:2000 IR ISO 14001:2005 SERTIFIKATAI Integruota kokybës vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistema bendrovëje Klaipëdos energija pradëta diegti nuo 2003 m. balandþio mënesio. Kokybës vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos pagal LST EN ISO 9001:2001 ir LST EN ISO 14001:2005 standartø reikalavimus projektavimo ir ádiegimo klausimais bendrovæ konsultavo UAB Verslo valdymo ekspertai. Integruotos vadybos sistemos sukûrimo ir ágyvendinimo procese aktyviai dalyvavo daugelis vadovaujanèiø ir inþineriniø-techniniø bendrovës darbuotojø, nuolatiná dëmesá diegiamai sistemai rodë bendrovës vadovybë m. kovo 1 d. generalinio direktoriaus ásakymu integruota kokybës vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistema bendrovëje Klaipëdos energija buvo patvirtinta m. vasario 2 d. UAB Bureau Veritas Lit., kuri yra pasaulinës korporacijos BUREAU VERITAS padalinys Lietuvoje, auditoriai atliko nepriklausomà bendrovës vadybos sistemos audità ir nustatë, kad bendrovëje ádiegtos ir veikia kokybës ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos, atitinkanèios tarptautiniø standartø reikalavimus. Bendrovei, pirmajai Lietuvoje tarp centralizuotos ðilumos gamybos ir tiekimo ámoniø, áteikti tarptautiniai ISO 9001:2000 ir ISO 14001:2005 sertifikatai. Integruota kokybës ir aplinkos apsaugos vadybos sistema apima visas pagrindines AB Klaipëdos energija veiklos sritis: ðilumos gamybà, perdavimà ir pardavimà, elektros energijos gamybà, pastatø ðildymo ir karðto vandens sistemø prieþiûrà, uþtikrindama kokybës ir aplinkos apsaugos politikos tikslø ágyvendinimà visoje bendrovëje. Sertifikuota bendrovës kokybës vadybos sistema reiðkia, kad ji atitinka tarptautinio standarto ISO 9001 reikalavimus ir visi grieþtai reglamentuoti procesai ámonëje valdomi jais vadovaujantis; ámonës vadybos sistema nuolat audituojama ir tobulinama. Sertifikuota bendrovës aplinkos apsaugos vadybos sistema reiðkia, kad ji ádiegta ir atitinka standarto ISO reikalavimus, ámonës veiklos poveikis aplinkai yra nustatytas ir valdomas, jos veikla atitinka teisinius ir kitus aplinkos apsaugos reikalavimus. Sertifikuotos vadybos sistemos garantuoja geriausios kokybës siekimà efektyviausiu bûdu. Tai leidþia sistemø struktûra, principai ir nustatyti procesai, uþtikrinantys tæstinumà ir geriausià galutiná rezultatà. Darbuotojø kvalifikacijos, atsakingumo, iniciatyvumo lygis dirbant sistemoje yra ypaè svarbus. TAURAGËS ÐILUMOS TINKLUOSE ÁVEDAMAS Á EKSPLOATACIJÀ BIOKURU KÛRENAMAS GARO KATILAS Ð. m. kovo 8 d. Valstybinës energetikos inspekcijos prie Ûkio ministerijos paskirta komisija pripaþino tinkamu naudoti UAB Tauragës ðilumos tinklø Berþës RK biokuru kûrenamà garo katilà DE su biopakura DG-12. Garo katilas yra 12 MW ðiluminio naðumo, 13 kg/cm² spaudimo, su daline garo perkaita iki 225 o C. Katilo garà perspektyvoje numatoma panaudoti elektros energijai gaminti. Faktiðka statybos kaina sudarë litø. Finansavimo ðaltinis skolintos banko lëðos. Tauragës ðilumos tinklams ðio katilo ávedimas á eksploatacijà tai iðsigelbëjimas nuo brangstanèio mazuto. Pakilus mazuto kainai iki litø uþ tonà, net ðildymo sezono metu ðilumos gamyba pasidarë nuostolinga. Berþës RK jau anksèiau veikë 8 MW galios vandens ðildymo katilas, todël dabartinis bendras biokuru kûrenamø katilø galingumas sudaro 20 MW. Ðis galingumas tenkins Tauragës miesto ðilumos poreikius esant Donatas Vaclovas Simaitis, direktorius lauko oro temperatûrai iki 3 5 o C. Be to, garas bus iðtisus metus tiekiamas pramonei (UAB Tauragës maistas ), juo bus ðildomas rezervinis kuras mazutas. Kûrenantis vienam biokuro 8 MW katilui, per metus dar buvo sunaudojama iki t mazuto, o pradëjus eksploatuoti naujà 12 MW galios katilà, mazuto sunaudojimas sumaþës iki tonø per metus. Ði priemonë sumaþins gamtos terðimà ir leis sutaupyti apie ATL per metus. Ðiuo metu vykdoma galimybiø studija abiem biokuru kûrenamiems katilams statyti 4 MW galios kondensaciná ekonomaizerá. Tai leis dar labiau sumaþinti mazuto ir medienos naudojimà, padidinti katilinës naudingo veikimo koeficientà bei sumaþinti iðmetamø kietøjø daleliø kieká dûmuose. Tauragës apskrities centras bus bene vienintelis miestas Lietuvoje, kur biokuru gaminama ðiluma beveik 90 proc. tenkins miesto ðilumos poreikius. Atkelta ið 6 p. [2] V. Lukoðevièius. Ekonomines tendencijos Lietuvos energetikos sektoriuje KTU. Konferencija Ðiluminë technika ir technologijos. Plenarinis posëdis. Ref Type: Conference Proceeding [3] The International Association for District Heating, Cooling and Combined Heat and Power. District Heat in Europe, [4] Lietuvos Respublikos ûkio ministerija, Tiekimo saugumas Lietuvos elektros energijos rinkoje. Monitoringo ataskaita. Vilnius, [5] E. Senapëdienë, Elektrënai siûlo vietà naujai elektrinei. Verslo þinios, p. 6, [6] Lietuvos Respublikos ûkio ministro ásakymas Nr Dël ðilumos vartotojø árenginiø atjungimo nuo ðilumos tiekimo sistemø ekonominio ávertinimo metodikos patvirtinimo [Þin., Nr. 81(1)-3716], [7] Danish Energy Authority, Elkraft Systems and Eltra, Technology data for electricity and heat generating plants, m. Nr. 1 (Nr. 26) [8] The independent institution Energi- og Miljødata (EMD), [9] H. Lund, A. N. Andersen, Optimal designs of small CHP plants in a market with fluctuating electricity prices. Energy Conversion and Management 46, (2005). [10] V. Lukosevicius, J. Gudzinskas and N. Rasburskis. Cogeneration potential of the district heating sector in Lithuania VGTU. The Sixth International Conference Energy for Buildings. [11] European Council. Directive 2001/77/EC of the European Parliament and the Council of 27 September 2001 on the promotion of electricity produced from renewable energy sources in the internal electricity market. Luxembourg: European Parliament, [12] Danish Energy Management A/S, Atsinaujinanèiøjø ir vietiniø energijos iðtekliø naudojimo didinimas Lietuvoje, [13] The Ministry of Economy. ataskaita 2003/en/ukmin is prekyba.html,

8 STR :2005 ÐILDYMAS, VËDINIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS NAUJOVËS Egidijus Juodis VGTU Ðildymo ir vëdinimo katedra Praëjusiø metø birþelá patvirtinta nauja STR :2005 Ðildymas, vëdinimas ir oro kondicionavimas redakcija. Dauguma ðildymo ir vëdinimo specialistø su ðiuo reglamentu jau yra susipaþinæ. Esminiø pokyèiø reglamente nëra, bet atsirado keletas naujø akcentø, á kuriuos vertëtø atkreipti dëmesá. Poreikis perþiûrëti 1998 metø variantà iðkilo todël, kad per praëjusius metus Lietuvos Respublikoje áteisinta tûkstanèiai Europos Sàjungos dokumentø, ið jø kelios deðimtys tiesiogiai ar netiesiogiai susijæ su palankaus þmoniø darbui ir poilsiui patalpø mikroklimato sukûrimu, taip pat ásigaliojo naujos patalpø ir lauko oro leidþiamo uþterðtumo normos, iðplësti ir patikslinti prieðgaisrinës saugos reikalavimai ir t. t. Taigi 1998 metø variantas ir turiniu, ir terminologija jau nebeatitiko kitø norminiø dokumentø. STR :2005 Ðildymas, vëdinimas ir oro kondicionavimas akcentai apibrëþiami paèioje reglamento pradþioje: Pastate turi bûti suprojektuotos ir árengtos tokios mikroklimato bei oro kokybës parametrus palaikanèios ir reguliuojanèios ðildymo, vëdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kad normaliai eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sàlygomis visose to pastato patalpø veiklos zonose, arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energijà bûtø galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybës parametrus. Ðios sistemos, bûdamos pastato dalimis, turi tenkinti esminius statinio reikalavimus. Pabrëþiamas tikslas maþiausiomis energijos sànaudomis palaikyti norminæ patalpø oro kokybæ, nepaþeidþiant kitø pastatui keliamø reikalavimø. Kitais þodþiais, reglamentas tapo labiau orientuotas á ilgalaikius naudotojo / savininko poreikius. Ryðium su tuo, remiantis Europos normomis iðplëtoti oro kokybës ir energijos sànaudø rodikliai bei sàvokø apibrëþimai. Viena ið centriniø sàvokø yra jauèiamoji oro kokybë. Jauèiamoji oro kokybë subjektyvus oro kokybës pojûtis. Jauèiamoji oro kokybë vertinama pagal tai, kiek nuoðimèiø þmoniø gali bûti nepatenkinti patalpos oro kokybe. Ûkiðkai tariant, áëjus á patalpà neturi jaustis nemalonus kvapas. Pagal nepatenkintøjø nuoðimtá taip pat vertinamas ðiluminio komforto lygis. Mikroklimato parametrai kondicionuojamo oro patalpose turi bûti ðiluminio komforto ribose. Pagrástais atvejais ir gamybos patalpose jie gali bûti pakankamos ðiluminës aplinkos ribose. Patalpos mikroklimato parametrai (oro temperatûra, jauèiamoji temperatûra, oro judëjimo greitis, oro santykinis drëgnis) laikomi komfortiniais, jei jais nepatenkinti ne daugiau kaip 5 proc. naudotojø, tarkime, kam nors per ðilta, per ðalta, jauèia skersvëjá ir pan. Kai tokiø nepatenkintøjø iki 20 proc., sàlygos apibrëþiamos kaip pakankamos. Jei nepatenkintøjø nuoðimtis didesnis, tokios sàlygos neleistinos, nes kelia pavojø susirgti, tarkime, þiemà biure ar bute temperatûra neturëtø bûti þemesnë kaip 18 o C, vasarà biure per 28 o C. Kai þmogui ðalta ar karðta, kai jis jauèia negerà kvapà, krinta jo darbo naðumas, sumaþëja atidumas, didëja nepasitenkinimas darbdaviu, todël Vakarø Europos ðalyse lyginamos iðlaidos palankioms darbo sàlygoms sukurti ir padidëjusio darbo naðumo efektas. Kol kas Lietuvoje atlyginimai yra palyginti maþi, todël padidëjusio darbo naðumo efektas ið esmës sunkiai apèiuopiamas, bet ta kryptimi einama. Mikroklimato ir oro kokybës parametrø palaikymo tikslumà, vëdinimo oro kieká vienam þmogui nulemia nustatyta aplinkos kokybës patalpoje kategorija, o ji gali bûti aukðta (A), vidutinë (B) arba pakankama (C). Ðios kategorijos gali bûti nustatomos skirtingos patalpos ðiluminei aplinkai, oro kokybei bei akustinei aplinkai. Be to, ðios kategorijos gali skirtis ðiltuoju ir ðaltuoju metø laiku. Uþsakovas ir projektuotojas turi sutarti, kokios sàlygos pageidautinos ir techniðkai bei ekonomiðkai priimtinos. A kategorijos vëdinimo oro kiekis yra kelis kartus didesnis uþ C kategorijos (tiksliau þr. reglamento nuorodas). Analogiðkai reikalaujamas patalpos oro temperatûros palaikymo tikslumas ±1 o C, ±2 o C ir daugiau. Reglamento prieduose nurodyti skaièiai ávairioms patalpoms yra vidutinei B kategorijai. Visø galimø patalpø variantø neámanoma ávertinti, tad kartais projektuotojui ir toliau teks pagalvoti pateisinant savo kvalifikacijos atestatà, pvz., projektuojant 15 m 2 vonios patalpà ir pan., nes pateikti gyvenamøjø namø vëdinimo oro kiekiai atitinka vidurinës turto klasës gyventojø bûsto poreikius. Negyvenamosios paskirties patalpose, pvz., prekybos centruose, oro kokybës rodiklis CO 2 koncentracija. Negyvenamosios paskirties patalpø oro kokybës kategorijos apibrëþiamos: kategorija IDA 1, aukðtas oro kokybës lygis iki 400 ppm CO 2 daugiau negu CO 2 koncentracijos lauko ore; kategorija IDA 2, vidutinis oro kokybës lygis iki 600 ppm CO 2 daugiau negu CO 2 koncentracijos lauko ore; kategorija IDA 3, pakankamas oro kokybës lygis iki 800 ppm CO 2 daugiau negu CO 2 koncentracijos lauko ore; kategorija IDA 4, þemas oro kokybës lygis per ppm CO 2 daugiau negu CO 2 koncentracijos lauko ore. Vieðosios paskirties patalpø, kuriose pagrindinis terðalø ðaltinis yra þmoniø medþiagø apykaitos produktai, oro kokybës kategorija pasirenkama suinteresuotø projekto dalyviø susitarimu. Nesant aiðkiø kriterijø, pasirenkama vidutinë patalpø oro kokybës kategorija, o CO 2 koncentracija lauko ore 400 ppm. Gamybinës paskirties patalpose, jei nëra specialiø reikalavimø, oro kokybës pagal CO 2 kategorija IDA 4 visiðkai tenkina darbo aplinkos uþterðtumo higienos normø reikalavimus. Atstumas tarp oro ëmimo ir ðalinimo angø nustatomas pagal terðalø pavojingumà ir jø kieká, ðalinamo oro kieká ir oro ëmimo bei ðalinimo angø tarpusavio padëtá. Sumaþintas atstumas tarp vieðojo naudojimo pastatø oro ëmimo ir ðalinimo angø, nes jiems nebûdingas intensyvus oro terðimas ávairiais chemikalais. Atstumà tarp vieðojo naudojimo pastatø oro ðalinimo ir ëmimo angø leidþiama nustatyti pagal 8 priedà, atsiþvelgiant á ðalinamo oro uþterðtumo kategorijas: - kategorija EHA 1 maþai uþterðtas oras (ið patalpø, kuriose nerûkoma ir pagrindinis terðalø ðaltinis yra statybinës medþiagos ir þmoniø metabolizmas) atsiþvelgiant á oro kieká, atstumas iki keliø metrø; - kategorija EHA 2 vidutiniðkai uþterðtas oras (ið patalpø, kuriose rûkoma arba buitiniai procesai neintensyvûs vieðbuèiø kambariai, valgomosios patalpos ir pan.); - kategorija EHA 3 þymiai uþterðtas oras (ið specialiø rûkymo patalpø, tualetø, virtuviø, drëgnø patalpø ir pan.); - kategorija EHA 4 labai uþterðtas oras, kurio uþterðtumas virðija daugiau kaip 1,5 karto terðalø koncentracijos ilgalaikio poveikio ribinæ vertæ (IPRV) arba yra blogo kvapo (ið vieðojo maitinimo virtuviø, garaþø ir pan.). Nustatyta, kad siekiant taupiai naudoti energijà savitoji vëdinimo sistemos ventiliatoriaus galia neturi bûti didesnë kaip: - kategorija SFP 1 iki 500 W/(m 3 /s), - kategorija SFP W/(m 3 /s), - kategorija SFP W/(m 3 /s), - kategorija SFP W/(m 3 /s), - kategorija SFP 5 per W/(m 3 /s). Savitoji ventiliatoriaus galia apskaièiuojama padalijus ventiliatoriaus variklio imamà galià W ið oro debito m 3 /s. Rekomenduojama sudëtingø orinio ðildymo, vëdinimo, oro kondicionavimo sistemø kategorija SFP 3; paprastø vëdinimo sistemø kategorija SFP 2 (tiksliau þr. reglamento nuorodas). Netipiniais atvejais laikomos sistemos, kuriose greta oro tiekimo / ðalinimo agregatuose esanèios tipinës oro apdorojimo árangos statoma papildoma áranga (pvz., papildomi filtrai ar kt.), ar yra kitokie ypatumai, specialûs technologijos reikalavimai. Prieðgaisrinës saugos ir gelbëjimo darbø departamentas paruoðë gerokai iðsamesnæ ir aiðkesnæ dûmø ðalinimo vëdinimo skaièiavimo metodikà. Tenka atkreipti reglamento naudotojø dëmesá, kad reglamento nuorodose esantys Lietuvos standartai LST EN, deja, ne visi yra iðversti á lietuviø kalbà, todël norint tinkamai ágyvendinti reglamento nuostatas privalu mokëti angliðkai, vokiðkai ar prancûziðkai. Gal projektuotojai ið tiesø tokie kalbovai, jei taip yra malonu, bet tada Lietuvos projektavimo ástaigos ir toliau visiðkai nesirûpins joms paèioms reikalingø ðildymo ir vëdinimo srities norminiø dokumentø rengimu ir prieinamumu m. Nr. 1 (Nr. 26)

9 PASTATØ VËSINIMAS ATSINAUJINANÈIA ENERGIJA Alfonsas Skrinska, VGTU Arûnas Bieliauskas, VATESI Ðiuolaikiniø pastatø fasaduose daugiau stiklo, o tai leidþia saulës spinduliams patekti á patalpas. Patalpose daþnai stovi daug kompiuteriø ir kitokios elektroninës technikos, kurià reikia vësinti. Be to, geresnio komforto reikia medicinos ástaigose, biuruose, komercinës paskirties pastatuose. Labai aktualios patalpø auðinimo problemos telekomunikacijø pastatuose, maisto pramonëje, net oro uostuose. Todël patalpø vësinimui reikia vis daugiau energijos. Europos Sàjungoje reikia vësinti daugiau nei 400 mln. m 2 ploto. Tai sudaro apie 1 m 2 gyventojui. Skaièiuojant pagal Europos vidurká, Lietuvoje reikëtø auðinti apie 3,5 mln. m 2 patalpø. Metiniai energijos poreikiai ðioms patalpoms kinta nuo 100 iki kwh/m 2 priklausomai nuo vietos ir kitø sàlygø. Ðiuo metu patalpos auðinamos daugiausia kompresoriniu bûdu, o tai reikalauja daug elektros energijos. Reikia pabrëþti, kad ðalies klimatas tiesiogiai veikia elektros energijos sunaudojimà vësinimui, nes kuo ðaltesnis klimatas, tuo maþesnës vësinimui reikalingos elektros energijos sànaudos. Pastaruoju metu metinës elektros energijos sànaudos patalpø vësinimui tokiose ðalyse kaip Danija, Ðvedija, Suomija ar Vokietija yra kwh/m 2. Pastaraisiais metais daug dirbama ieðkant galimybiø panaudoti atsinaujinanèià energijà pastatø vësinimui. Ðvedija, Danija, Suomija ir Norvegija turi nemaþà ádirbá ðioje srityje, o daugiausia parodomøjø projektø ágyvendinta Ðvedijoje. Ðiose ðalyse vësinimui naudojamos vadinamosios ATES (Aquifer Thermal Energy Storage) ir BTES (Borehole Thermal Energy Storage) ðalèio saugyklø sistemos, kartu jos vadinamos UTES (Undergraund Thermal Energy Storage) sistemomis. ATES sistemos veikimo principas vësinimui naudojami poþeminiai vandens baseinai. Poþeminio gruntinio vandens temperatûra teoriðkai yra pastovi ir artima metinei oro temperatûros vertei. Kartais tai tiesiogiai pritaikoma vësinimo poreikiams tenkinti, bet daþniausiai to neuþtenka, nes reikalavimai vësinamos patalpos temperatûrai yra gerokai aukðtesni ir norint juos patenkinti ATES sistemoje papildomai ákomponuojamas ðilumos siurblys. BTES sistemos veikimo pagrindas vësinimui naudojamas þemëje ar uolienose sukoncentruotas ðaltis, kadangi aplinkos temperatûra apie 10 metrø gylyje po þeme ar uolienose teoriðkai yra pastovi visus metus ir artima metinei oro temperatûrai. Panaudojus ðiuos ir kitus (ledas, sniegas, aplinkos oras) natûralius gamtos ðalèio ðaltinius, galima gerokai sumaþinti elektros energijos sànaudas, reikalingas vësinimui. Kartu bus maþiau iðmetama kenksmingø medþiagø á atmosferà, ypaè tø, kurios sukelia ðiltnamio efekto bei ozono sluoksnio retëjimo procesus. ATES ir BTES sistemø árengimas priklauso nuo ðalies klimato pobûdþio, geologiniø (uolienø sluoksniavimasis, lûþiø ar átrûkimø struktûra, græþinio gylis) ir hidrogeologiniø sàlygø (vandens cheminë sudëtis, poþeminio vandens tekëjimo pobûdis ir kryptis). Optimaliam variantui surasti atliekami bandomieji græþiniø græþimo ir vandens pumpavimo testai. BTES sistemà sudaro grunte ar uolienose vienas ðalia kito eilëje iðgræþti græþiniai. Juose ámontuojami U formos plastikiniai vamzdþiai, kuriais uþdarame keliø græþiniø kontûre cirkuliuoja skystis (pvz., vanduo, sumaiðytas su glikoliu), pasiimdamas þemëje ar uolienose generuojamà ðaltá (1 pav.). BTES sistemos yra labai patikimos, jø eksploatacijos iðlaidos maþos. ATES sistemà sudaro du græþiniai (ar kelios grupës græþiniø) (2 pav.), prasiskverbiantys pro laidø þemës sluoksná iki poþeminio vandens telkinio. Kiekviename græþinyje yra ámontuotas siurblys poþeminiam vandeniui pumpuoti. Vasaros sezono metu vanduo iðgaunamas ið vieno græþinio, panaudojamas patalpoms atvësinti, o suðilæs áleidþiamas á kità græþiná. Taip susidaro ðiltasis græþinys. Þiemos sezono metu poþeminis vanduo jau yra iðgaunamas ið ðiltojo græþinio, panaudojamas ðildymui ir atvësæs áleidþia- 1 pav. Principinë BTES sistema 2 pav. ATES sistema su ákomponuotu ðilumos siurbliu 2006 m. Nr. 1 (Nr. 26) 9

10 mas á kità græþiná. Taip susidaro ðaltasis græþinys, kuris vasaros sezono metu vël naudojamas patalpoms vësinti. Vienas ðios sistemos privalumas yra tas, kad poþeminis vanduo cirkuliuoja uþdaru kontûru, nekontaktuodamas su oru. Be to, poþeminis vanduo, cirkuliuojantis ið ðilto græþinio á ðaltàjá ir atvirkðèiai, uþtikrina pastovø ATES sistemos poþeminio vandens kieká. ATES sistemø árengimas, palyginti su BTES sistemomis, yra sudëtingesnis ir reikalauja daugiau eksploatavimo iðlaidø. Europos ðalys yra sukaupusios nemaþai patirties pritaikant ir praktiðkai naudojant BTES ir ATES sistemas. Vienas ið ATES sistemos pritaikymo pavyzdþiø yra Norvegijos (Gardermoen) Oslo oro uostas, kuriame nuo 1998 metø ádiegta ATES sistema, naudojama ir vësinimui (vësinamas m 2 plotas), ir ðildymui. Ði vieta buvo pasirinkta todël, kad èia yra didþiausi gruntinio vandens baseinai Norvegijoje. Vasarà gruntinis vanduo tiekiamas ið ðaltojo græþinio, panaudojamas vësinimui ir gráþta á ðiltàjá græþiná. Þiemà vyksta atvirkðtinë cirkuliacija. Gruntinis vanduo cirkuliuoja uþdaru kontûru be kontakto su oru ar kitais vandens ðaltiniais. Ðià sistemà sudaro 18 græþiniø, kiekvienas jø 45 metrø gylio. Ði sistema iki ðiol veikia nepatirdama gedimø, bet kas keleri metai yra iðvalomi gruntinio vandens græþiniai ir ðilumokaièiai metais apie 25 proc. (2,8 GWh) energijos, sunaudotos vësinimui, pagaminta panaudojus poþeminá vandená, o likæ 85 proc. panaudojus ðilumos siurblá. Investicijos tokios sistemos árengimui sudaro apie 2 mln. eurø (0,7 mln. eurø kainuoja ðilumos siurblys). Dël efektyvaus vësinimo per 2002 metus buvo sutaupyta apie 5 GWh elektros energijos. Yra paskaièiuota, kad tokios sistemos atsipirkimo laikas maþiau nei 4 metai. Danijoje, kurioje yra daug poþeminio vandens telkiniø, ðiuo metu yra apie 15 ámoniø, kurios naudoja poþeminá gruntiná vandená pastatams vësinti. Daugiausia tai ámonës, dirbanèios plastmasës pramonëje, ásikûrusios metais, kai Danijos vyriausybë rëmë ámones, naudojanèias alternatyvias energijos rûðis, skirdama iki 30 procentø subsidijø. UTES sistemos pritaikymo pavyzdys Danijoje yra DR-Byen projektas Kopenhagoje (3 pav.). 3 pav. UTES sistemos principinë schema (DR-Byen, Kopenhaga) Ðià UTES sistemà sudaro miðrus patalpø vësinimas. Vësinimui naudojamas poþeminis vanduo ( ðalèio saugykla, esanti 20 metrø gylyje), be to, galima papildomais vësinti patalpà nakties metu ir panaudojant aplinkos orà. Laikui bëgant gruntinio vandens temperatûra gali neþymiai didëti, todël norint to iðvengti þiemà gruntinis vanduo papildomai vësinamas aplinkos oru. Ðios UTES sistemos árengimo kaina yra apie eurø. Vësinamas m 2 ploto pastatas. Naudingumo koeficientas (nusako, kiek kwh energijos vësinimui pagaminama sunaudojus 1 kwh elektros energijos) NK = 59. Apskaièiuota, kad per metus sutaupoma MWh elektros energijos. Ðvedijoje, kuri yra sukaupusi didþiausià patirtá taikant ATES ir BTES sistemas, ðiuo metu veikia apie 40 ATES ir daugiau nei 100 BTES sistemø. Be to, Ðvedijoje vësinimo praktikoje jau seniai naudojami sniegas ir ledas. Vienas ið tokiø ðalèio saugyklø pritaikymo pavyzdþiø yra Sundsvalo ligoninë Ðvedijoje (4 pav.). Ligoninës patalpø vësinimas, panaudojant surinktà sniegà, pradëtas dar 1999 metais. 4 pav. Sundsvalo ligoninës vësinimo proceso principinë schema Vësinimui naudojamas sniegas arba ledas tiesiog surenkamas ið gatviø ir skverø. Kadangi tokiu bûdu surinktas sniegas daþniausiai bûna labai uþterðtas, jis ið pradþiø iðvalomas filtrais. Vësinimo tikslams panaudoti surinktà sniegà galima dvejopai. Pirmas po surinkto sniego talpykla nutiesiami vamzdþiai, kuriais cirkuliuojantá skystá vësina tirpstantis sniego ir ledo miðinys. Antras, kuris ir yra naudojamas Sundsvalo ligoninëje, paèiu kontûru cirkuliuoja tirpstantis ledo ir sniego miðinys. Panaudojus surinktà sniegà, patenkinama apie 84 proc. Sundsvalo ligoninës poreikiø, reikalingø vësinimui. Padidinus sniego talpyklos tûrá nuo m 3 (2000 metai) iki m 3 (2002 metai), per 2002 m. vësinimui sunaudota energija iðaugo iki MWh. Investicijø á ðá vësinimo bûdà atsipirkimo laikas yra maþiau nei 3 metai, sistema dirba be triukðmo, o prireikus sniegas papildomai gali bûti gaminamas sniego patrankomis. Europoje dël aukðtø elektros kainø ir dël prognoziø, kad elektros kainos didës, dël ástaigø ir biurø uþimamo ploto didëjimo ATES ir BTES sistemø panaudojimas vësinimui tampa ekonomiðkai naudingas. Tokiø sistemø NK = 59 (Danija), NK = 35 (Ðvedija), NK = (Vokietija). Investicijø atsipirkimo laikas svyruoja nuo 2 iki 4 metø. Árengus ATES ir BTES sistemas, taupoma elektros energija, maþiau á atmosferà iðmetama kenksmingø CO 2. Dideliu ðiø sistemø privalumu reikia laikyti ir tai, kad jos gali bûti panaudotos ne tik vësinimui, bet ir patalpø ðildymui. Papildomi ATES ir BTES privalumai yra geras estetinis vaizdas ir tylus árenginiø darbas. Sprendþiant atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø panaudojimo klausimus, kiekviena valstybë turi savo specifikà. Skiriasi ne tik pastatø konstrukciniai elementai, bet ir klimatinës bei geologinës sàlygos. Tokiø sistemø ekonominiam efektyvumui turi átakos elektros energijos kainos, nes jos skirtingose valstybëse yra skirtingos. Didëjant elektros energijos kainoms, didëja ekonominis UTES panaudojimo efektyvumas. Lentelëje pateikiamos Lietuvos ir kitø Europos valstybiø, kuriose sëkmingai ágyvendinami UTES projektai, elektros energijos kainos. Lentelë. Vidutinës energijos kainos skirtingose ðalyse (kaina nurodyta euro centais) Ðalis Namø ûkyje naudojama elektros energija, c/kwh Pramonëje naudojama elektros energija, c/kwh Ðiluma, c/kwh Danija Suomija Vokietija Ðvedija Norvegija Lietuva Lietuvoje klimatinës ir geologinës sàlygos yra palankios UTES sistemoms árengti. Lietuvoje iðkritusio sniego (per 3 þiemos mënesius) storis yra apie 10 cm. Grunto áðalas þiemà siekia apie 1 metrà. Egzistuojantys poþeminiai vandenys gali bûti panaudojami ATES sistemoms árengti. Nors Lietuvoje ðiuo metu nëra nei ATES, nei BTES sistemø, atsiþvelgus á palankias klimatines ir geologines sàlygas bei ávertinus prognozuojamas elektros ir ðilumos kainø augimo tendencijas bûtina perimti kitø Europos ðaliø patirtá ðioje srityje ir atlikti tiriamuosius darbus, ieðkant galimybiø panaudoti ðiuos atsinaujinanèios energijos ðaltinius Lietuvos sàlygomis m. Nr. 1 (Nr. 26)

11 CIRKULIACINIØ SIURBLIØ PALYGINIMAS (I DALIS) Mag. Saulius Zulonas UAB Grundfos Pumps inþinierius konsultantas Praëjusiais 2005 metais Grundfos kompanija pateikë daugybæ cirkuliaciniø siurbliø srities naujoviø. Tai cirkuliaciniø siurbliø energetinis klasifikavimas ir naujieji Grundfos produktai: nauji Magna siurbliai (serijos praplëtimas), AlphaPro siurbliai. Ðios naujovës jau buvo pristatytos ankstesniuose þurnalo Ðiluminë technika numeriuose. Todël ðiame straipsnyje norëèiau pabandyti ávertinti jau pristatytas naujoves ir atsakyti á ðiuo metu gana aktualius klausimus: kiek energijos galëtø sutaupyti aukðtesnës energijos klasës siurblys? Galbût nëra didelio skirtumo tarp A ir C ar kitø energijos klasiø? Ar prieð ásigyjant siurblá naudinga þinoti, kokios jis energijos klasës? Tyrimo objektas yra ðlapio rotoriaus cirkuliaciniai siurbliai, naudojami ðildymo sistemose. Tyrime bus nagrinëjamos dvi siurbliø serijos: keièiamo greièio Magna siurbliai, jø energijos klasë yra A, ir pastovaus greièio UPS 200 serijos siurbliai, jie yra C arba D energijos klasiø. Atliekamais skaièiavimais siekiama ávertinti ðiø serijø siurbliø energijos sànaudas identiðkose ðildymo sistemose. Tarkime, kad pasiprieðinimas yra lygus 5 metrams, o maksimalus debitas kinta nuo 3 m 3 /h iki 25 m 3 /h. Pagal darbo taðkus apskaièiuojamos siurbliø energijos sànaudos. Skaièiavimai atliekami siurbliø parinkimo programa WinCaps (internetinë programos versija WebCaps, internetinis tinklalapis Pateikiamas atliktø skaièiavimø pavyzdys. Tarkime, kad siurblio darbo taðkas Q = 13 m 3 /h, H = 5 m. Pagal nurodytus parametrus pasirenkami ðie siurbliai: keièiamo greièio reguliuojamas Magna F (A energijos klasë) ir pastovaus greièio nereguliuojamas UPS F (C energijos klasë). Energijos sànaudoms apskaièiuoti bûtina þinoti ðildymo sistemos galios diagramà ir veikimo laikà. Ðie duomenys pateikiami lentelëje. Ðildymo sezono trukmë Vilniuje 205 dienos (4 920 valandø) pagal Lietuvos klimatines sàlygas. 1 lentelë. Ðildymo sistemos veikimo laikas Naðumas, % Darbo laikas, % Ðildymo sistema maksimaliu galingumu per metus veikia tik labai trumpai. Likusià ðildymo sezono dalá reikalinga maþesnë galia, o kartu ir maþesnis debitas. Pastovaus greièio nereguliuojamo siurblio darbo taðkas gali keistis tik pagal darbo kreivæ, taigi maþëjant debitui (uþsidarant reguliuojamiems sistemos voþtuvams) siurblys stengiasi áveikti padidëjusá pasiprieðinimà ir padidina slëgá daugiau nei reikia. Paveiksle pateikiama nagrinëjamo siurblio darbo kreivë ir skaièiuojamieji darbo taðkai, o lentelëje pateikiamos siurblio UPS F elektros energijos sànaudos. 2 pav. Siurblio UPS F darbo kreivë 2 lentelë. Siurblio UPS F elektros energijos sànaudos Debitas, % Laikas, h/metus Galia, kw Energija, kwh/metus , , , , Ið viso: Ið viso: Pagal atliktus skaièiavimus gauname, kad elektros energijos sànaudos siekia kwh, o tai yra 575 Lt per ðildymo sezonà. Ið lentelës matyti, kad maþëjant debitui siurblio naudojama galia beveik nekinta. Debitui sumaþëjus 75 proc., galia sumaþëja tik 28,6 proc., taigi siurblys nepriklausomai nuo apkrovimo naudoja daug elektros energijos. Jeigu siurblys nëra parinktas optimaliai (pvz., siurblys parenkamas darbui antru greièiu) arba bendras siurblio efektyvumas yra maþesnis (pvz., þemesnës kokybës siurblys) nei nagrinëjamu atveju, tada metinës energijos sànaudos gali bûti ir dar didesnes. Panagrinëkime kità atvejá sistemà su keièiamo greièio siurbliu. Tokie siurbliai gali dirbti bet kuriame taðke po darbo kreive (paveiksle ðis plotas paþymëtas mëlynai), taip pat siurbliai gali bûti nustatyti darbui ávairiais valdymo reþimais ( AutoAdapt, proporcinio ir pastovaus slëgio), todël keièiamo greièio siurbliai prisitaiko prie kintanèiø sàlygø sistemoje, o darbo taðkas visuomet yra optimalus. Lentelëje pateikiamas siurblio Magna F galios poreikis bei suminës energijos sànaudos. 1 pav. Ðildymo sistemos apkrovimo diagrama 3 pav. Siurblio Magna F darbo kreivë Nukelta á 12 p m. Nr. 1 (Nr. 26) 11

12 NAUJAS LEIDINYS LIETUVOS ENERGETIKA IV 2006 m. balandþio mën. iðleistas leidinio Lietuvos energetika ketvirtasis tomas. Pirmajame tome (1982) apraðyta Lietuvos energetikos istorija nuo seniausiø laikø iki 1940 m. Antrajame tome (1992) apþvelgta mûsø ðalies energetikos raida nuo 1940 m. iki 1990 m. Treèiajame tome (2004) pateiktas Lietuvos energetikø biografijø þinynas. Ketvirtasis leidinio Lietuvos energetika tomas yra treèiojo to- mo tæsinys, nes vienà jo dalá sudaro pluoðtas vyresniosios energetikø kartos prisiminimø, o kità biografijos. Ðios knygos pasirodymas buvo planuotas ið anksto, siekiant, kad knyga, kaip ir prieð porà metø balandþio 17 d. gausiam energetikø bûriui kartu minint Energetikø dienà, suteiktø dþiaugsmo. Mûsø ðalis, turëdama tikrai gerai iðvystytà energetikos ûká, neturi sukaupusi pakankamai informacijos apie ankstyvuosius jo kûrimosi etapus tarpukario ir pokario metais. Turbût niekas nenuneigs, kaip svarbu, kad ir po saujelæ, rinkti faktus ið gyvø liudininkø lûpø apie jau istorija tampanèius ávykius ir veikëjus. Kas neþino istorijos tas neþino ateities teigia senovës iðmintis. Knygos iðleidimas sutampa su Lietuvos energetikos komiteto, ákurto 1936 metais, 70-meèio minëjimu (tam parengtas leidinys Lietuva Pasaulio energetikos taryboje m. ). Knygà, kaip ir ankstesnájá tomà, rengë ta pati redakcinë kolegija. Jos gretas ðá kartà papildë visiems gerai paþástamas respublikos nusipelnæs energetikas Algirdas Stumbras, darbinæ veiklà pokario metais pradëjæs Kaune, Petraðiûnø elektrinëje. Atsiminimai pateikti pagal autoriø rankraðèius, minimaliai juos koreguojant. Visà informacijà biografijø daliai pateikë energetikos ámonës. Jau baigusiø þemës kelionæ energetikø duomenys rinkti ið asmens bylø ir draugø bei giminiø prisiminimø. Knygos biografijø dalies apimtis neleido átraukti visø nusipelniusiø energetikø. Redakcinë kolegija tiki, jog ðiuo tomu Lietuvos energetikos istorija nesibaigia. Dar pasirodys atsiminimø, bus Nepriklausomos Lietuvos (nuo 1990 m.) energetikos keliai ir klystkeliai. Tam teikia vilèiø jau 3 metus veikiantis Lietuvos energetikos muziejus, kurio ateities planus formuoja steigëjai ir pagrindiniai rëmëjai Lietuvos elektros energetikos asociacija (LEEA) ir Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacija (LÐTA). Tikime, kad ði knyga padës paþinti ir iðsaugoti ateities kartoms Lietuvos energetikos istorijà. Norëdami ásigyti ðià knygà kreipkitës adresu: Lietuvos energetikos muziejus, Rinktinës g. 2, Vilnius. Atkelta ið 11 p. 3 lentelë. Siurblio Magna F elektros energijos sànaudos 12 Debitas, % Laikas, h/metus Galia, kw Energija, kwh/metus , , , , Ið viso: Ið viso: 658 Ðiuo atveju, kai sistemoje árengiamas reguliuojamas siurblys, elektros energijos sànaudos siekia tik 658 kwh, o tai yra 204 Lt per ðildymo sezonà. Taigi Magna siurblys sunaudoja iki 64,5 proc. maþiau elektros energijos nei UPS nereguliuojamas siurblys. Atitinkamai palygintos ir kitø Magna bei UPS 200 serijos siurbliø energijos sànaudos. Gauti rezultatai leidþia atsakyti á straipsnio pradþioje uþduotus klausimus. Taigi A energijos klasës siurblys sunaudotø iki proc. maþiau elektros energijos, palyginti su D energijos klasës siurbliu. O jeigu vietoj C energijos klasës siurblio bûtø árengtas Magna siurblys, energijos sànaudos galëtø bûti proc. maþesnës. Taip pat itin geri rezultatai gaunami bandant naujàjá Magna siurblá (naðumas iki 7 m 3 /h), kuris sunaudoja iki 70 proc. maþiau elektros energijos nei analogiðkas C klasës siurblys. O iðlaidos uþ elektros energijà pasirinkus Magna siurblius gali sumaþëti net 950 Lt. Taigi A energijos klasës siurbliai Magna leidþia þymiai sumaþinti elektros energijos sànaudas. Dël ðios prieþasties pirkëjas, prieð ásigydamas siurblá, turëtø pasidomëti siûlomo siurblio energijos klase m. Nr. 1 (Nr. 26)

13 TARPTAUTINIS ENERGIJOS TAUPYMO TINKLAS Ramunë Kmieliauskaitë Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacijos specialistë Nuo 2004 m. liepos mën. ágyvendinamas tarptautinis ES projektas SENET Bendrosios socialinës atsakomybës idëjos taikymas ir vietinës valdþios bei energetiniø asociacijø tarptautinis bendradarbiavimas siekiant racionalaus ir darnaus energijos vartojimo iðplëstoje Europos Sàjungoje. Projektas finansuojamas ið Phare programos lëðø. Konsorciumo pagrindu ðiame projekte dalyvauja Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacija ir Kauno miesto savivaldybë. Kartu dalyvauja dar 4 ES ðalys: Suomija (Vantos savivaldybë); Austrija (Graco savivaldybë ir Graco energetikos agentûra); Latvija (Latvijos ðilumos tiekimo ámoniø asociacija ir Ogrës savivaldybë); Estija (Estijos savivaldybiø asociacijø sàjunga ir Estijos elektros ir ðilumos asociacija). Projekto tikslas skatinti naujøjø ES nariø bendradarbiavimà, lengvinti besiribojanèiø regiono ðaliø integracijà á bendrà Europos erdvæ, skatinti socialinæ ir ekonominæ sanglaudà bei uþtikrinti ES teisës aktø ir standartø energijos taupymo srityje suderinamumà ir laikymàsi. Vienas ið projekto uþdaviniø ðiam tikslui ágyvendinti buvo tarptautinio Energijos taupymo tinklo ákûrimas. Tikslai ir uþdaviniai Energijos taupymo tinklas tai vietiniø ir regioniniø organizacijø, energetikos asociacijø ir ámoniø bendradarbiavimas ir indëlis á subalansuotà energetikos sektoriaus plëtrà. Pagrindiniai uþdaviniai: - koordinuoti informacijà, susijusià su ES finansuojamais energijos efektyvumo projektais Baltijos jûros regiono ir kaimyninëse ðalyse; - skatinti energijos taupymà ir efektyvumà; - puoselëti bendrosios socialinës atsakomybës (angl. Corporate Social Responsibility) koncepcijà energetikos sektoriuje. Susivienijus á ðá tinklà, bus galima keistis þiniomis, patirtimi ir inovacijomis, vykdyti bendrus visuomenei naudingus (mokslo tiriamøjø darbø ir plëtros) projektus, gerinti energetikos ámoniø verslo strategijà, ieðkoti naujø verslo galimybiø, tokiu bûdu bendromis pastangomis prisidëti prie konkreèiø socialiniø, ekonominiø ir aplinkos apsaugos problemø sprendimo energetikos sektoriuje. Jau ðiuo metu prie bendradarbiavimo tinklo yra prisijungusios 14 organizacijø ið 8 ES ðaliø: Suomijos, Vokietijos, Ðvedijos, Lenkijos, Austrijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Kiekvienoje ðalyje veikia nacionalinës darbo grupës, jas sudaro valstybiniø, regioniniø ir vietiniø organizacijø, energetikos ámoniø atstovai, konsultantai, moksliniø ástaigø darbuotojai. Lietuvoje bendradarbiavimo tinklo veiklà koordinuoja Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacija, o nacionalinës darbo grupës funkcijas atlieka jau daugiau kaip 3 metus (nuo 2002 m. rugsëjo 27 d.) prie asociacijos veikianti darbo grupë dël ðilumos ûkio ástatymo poástatyminiø aktø ágyvendinimo, kur kvieèiamos ir dalyvauja visos suinteresuotos socialinio dialogo ðalys (daugiau kaip 30 darbo grupës nariø valstybës, vartotojø ir kitø institucijø atstovai). Uþsienio ekspertai labai teigiamai vertina ðià ilgalaikæ Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacijos veiklà kaip didelæ paþangà bendrosios socialines atsakomybës plëtojimo srityje. Skurta interneto svetainë Nuo 2005 m. balandþio mën. pradëjo veikti Energijos taupymo tinklo interneto svetainë kuri supaþindina su energijos efektyvumo plëtros ir bendrosios socialinës atsakomybës energetikos sektoriuje metodikomis, priemonëmis ir partneriais. Ði svetainë ateityje turëtø bûti naudojama kaip duomenø bazë ávairiø Europos Sàjungoje vykdomø energijos efektyvumo projektø, seminarø, konferencijø informacijos ðaltinis. Svetainës tematika: energetiniai auditai, inþinerija, energijos sutartys, galimybiø studijos, finansavimas, atsinaujinantys energetikos iðtekliai, centralizuotas ðilumos tiekimas ir vësinimas; kogeneracija, pastatø ûkio valdymas, naujø kontaktø paieðka, standartai, bendroji socialinë atsakomybë, ES politika. Kiekvienas energijos taupymo projektas, dalyvaujantis bendradarbiavimo tinkle, turi atskirà skiltá svetainëje. Pavyzdþiui, ðiuo metu galima susipaþinti su 6 projektais: SENET ( Phare programa), ESCOBALT ( Interreg III B programa), PHOENIX (Suomijos ir Rusijos Tacis projektas), KEEPING WARMTH (energijos taupymo projektas Murmansko regione), FEEN PROGNOSS (Suomijos ir Estijos aplinkosaugos projektas), FRESCO (Suomijos ir Rusijos projektas pagal Interreg III A programà). Svetainëje numatytos kelios papildomos galimybës: specialistø organizacijø paieðka, naujienos ir renginiai, nuorodos á kitas energetikos svetaines. Sukurta elektroninë registracija á renginius. Prireikus galima sukurti keletà skirtingø slaptaþodþiais apsaugotø prieigø prie vidiniø tinklalapiø (angl. Extranet). Svetainës aplinkà galimà perþiûrëti 8 kalbomis: anglø (pagrindinë), vokieèiø, lenkø, rusø, ðvedø, suomiø, latviø, estø ir lietuviø. Seminaras Vokietijoje Ð. m. kovo 1 2 d. Vokietijoje (Greifsvalde) kaip SENET ir ESCOBALT projektø dalis vyko seminaras Bendradarbiavimas energijos taupymo srityje. Jo metu buvo diskutuota apie bendrus interesus verslo, moksliniø tyrimø, energijos taupymo srityse, stengtasi padëti pagrindus tolesniems projektams ágyvendini, stiprintas bendradarbiavimas. Seminaras vyko Maxo Plancko institute, vienoje ið pirmaujanèiø moksliniø ástaigø pasaulyje aukðtos temperatûros plazminës fizikos srityje. Vienas pagrindiniø instituto tyrinëjimo tikslø branduolinës sintezës (ateities energijos ðaltinio) plëtra. Bendradarbiavimo deklaracija Organizacijos, ákûrusios Tarptautiná energijos taupymo tinklà, pasiraðys bendrà deklaracijà. Ðiuo metu rengiamas ir derinamas deklaracijos projektas. Pasiraðiusios ðá dokumentà projektø partnerës ásipareigos bendrais siekiais skatinti energijos taupymà ir prisidëti prie ES Þaliojoje knygoje (patvirtintoje 2005 m. birþelio mën.) numatytø tikslø iki 2020 m. 20 procentø sumaþinti energijos suvartojimà ES ðalyse, taip pat atsiþvelgti á Jungtiniø Tautø pasauliná susitarimà (Rio deklaracija, 1992 m.) ir puoselëti bendrosios socialinës atsakomybës principus. Kvieèiame prisijungti prie Tarptautinio energijos taupymo tinklo! Sujungæ jëgas ir tikslingai veikdami, galime ne tik tikëtis efektyvesniø visuomeniniø, aplinkosaugos ir ekonominiø problemø sprendimo ðalies energetikos sektoriuje, bet taip prisidëti ir prie darnios energetikos raidos visoje Europos Sàjungoje m. Nr. 1 (Nr. 26) 13

14 KONFERENCIJA ÐILUMOS ENERGETIKA IR TECHNOLOGIJOS KASMETINIS ENERGETIKØ FORUMAS Doc. dr. Arvydas Adomavièius konferencijos atsakingasis sekretorius Jau trisdeðimt septintà kartà Kauno technologijos universiteto Ðilumos ir atomo energetikos katedra vasario pradþioje pakvietë mokslininkus, gamybininkus ir valstybiniø institucijø atstovus á tradicinæ KTU ir Lietuvos energetikos instituto konferencijà Ðilumos energetika ir technologijos. Konferencijos darbas prasidëjo plenariniu posëdþiu, á já iðklausyti 6 programiniø praneðimø susirinko daugiau kaip aðtuoniasdeðimt dalyviø. Posëdá pradëjo Valstybinës atominës energetikos saugos inspekcijos virðininkas Saulius Kutas, praneðime Branduolinë sauga ir energijos aprûpinimo saugumas: konfliktas ar tikslas? aptaræs energetikos klausimus valstybës mastu ir iðsamiai ávertinæs konfliktà, kylantá ið visuomenës ir valstybës poreikio turëti patikimà ir saugø energijos tiekimà gana þema kaina. Ðio prieðtaravimo subalansuotas sprendimas vienintelis priimtinas didþiosios energetikos plëtros kelias. S. Kuto mintis pratæsë Valstybinës energetikos inspekcijos virðininkas dr. Vytautas Miðkinis, praneðime Svarbiausi Lietuvos energetikos prieþiûros klausimai pabrëþæs energetinës sistemos vieningumo svarbà, neiðskiriant në vienos ið energetikos srièiø ir apimant elektros energetikà, ðilumos generavimà ir tiekimà bei atsinaujinanèius ir alternatyviuosius energijos ðaltinius. AB Lietuvos dujos generalinis direktorius dr. Viktoras Valentukevièius savo praneðime Lietuvos dujø ûkis: dabartis ir ateities perspektyvos iðsamiai iðnagrinëjo ir pateikë daug naudingos informacijos apie ðiuo metu dominuojanèios organinio kuro rûðies problemas Lietuvoje. Atstovaudamas stambiausià dujø kompanijai Lietuvoje, prelegentas pabrëþë pavojingà priklausomybës nuo vienos kuro rûðies energetikoje tendencijà ir neatsakingà poþiûrá á dujas tik kaip á kurà, uþmirðtant, kad tai labai vertinga þaliava chemijos pramonei. Lietuvos energetikos instituto branduoliniø árenginiø saugos laboratorijos vadovas dr. Sigitas Rimkevièius praneðime, parengtame kartu su LEI direktoriumi profesoriumi habilituotu daktaru Eugenijumi Uðpuru bei habilituotu daktaru Algimantu Kaliatka, plaèiai nuðvietë instituto veiklà energetikos srityje iðskirdamas tris svarbias veiklos kryptis mokslinæ ir taikomàjà veiklà branduolinës energetikos bei pradëtus veiksmus pasauliniame termobranduolinio reaktoriaus kûrimo procese. Praneðëjas nagrinëjo moksliniø tyrimø kryptis branduolinës energetikos srityje, apimanèias avariniø ir pereinamøjø procesø analizæ termohidraulinëse sistemose, termohidrauliniø procesø ir radionuklidø bei aerozoliø perneðimo patalpose analizæ, neuroniniø ir dinaminiø procesø analizæ, struktûrinio vientisumo analizæ inþinerinëse struktûrose ir termohidraulinëse sistemose, tikimybinæ ir rizikos analizæ sudëtingose sistemose ir dvifaziø srautø eksperimentinius bei analitinius tyrimus; taip pat aptarë moksliniø tyrimø rezultatø taikymà analizuojant deterministinæ ir tikimybinæ saugà, neprojektines avarijas Ignalinos AE, ES finansuojamus projektus, tarp jø naujà branduolinio reaktoriaus kûrimo projektà ir termobranduolinës energetikos srities tyrimus. AB Lietuvos energija generalinio direktoriaus Rymanto Juozaièio praneðimas Lietuvos ir Baltijos energetikos sistemø sujungimo su Ðiaurës ir Vakarø energetikos sistemomis tendencijos ir problemos patraukë klausytojø dëmesá naujausiais duomenimis apie elektros energijos gamybà ir vartojimà Lietuvoje, situacijà Europos Sàjungoje ir kaimyninëse ðalyse. Lietuvos elektros tinklø susijungimas su Vakarø Europos elektros tinklais ir kartu atëjimas á didþiulæ iðplëtotà elektros energijos vartojimo rinkà, naujø galiø statybos poreikis ir perspektyvos atveria naujas energetikos ûkio galimybes ir iððûkius. Plenariná posëdá uþbaigë Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos profesorius habilituotas daktaras Algimantas Ambrazevièius praneðimu Bûstø ðildymo Lietuvoje ateities problemos. Aktualûs fundamentiniai ir taikomieji energetikos klausimai buvo toliau nagrinëjami keturiø konferencijos sekcijø darbe. Per dvi konferencijos dienas sekcijose perskaityti 67 praneðimai, praneðimø klausësi daugiau kaip 150 konferencijos dalyviø ir sveèiø. Branduolinës energetikos sekcijoje perskaityti 8 praneðimai. Praneðëjai nagrinëjo procesø branduoliniuose reaktoriuose modeliavimo, izotopø sudëties, radioaktyviø atliekø laidojimo ir saugojimo klausimus. Praneðëjams dalykinius klausimus aktyviai teikë ðiais metais gausiai atstovaujamos VATESI darbuotojai. Tenka apgailestauti, kad á konferencijos darbà nepavyko átraukti Ignalinos AE darbuotojø metø konferencijos Ðilumos ir masës mainø sekcijoje uþsiregistravo daugiausia praneðëjø, todël sekcijos darbui prireikë net trijø posëdþiø. Ið viso perskaitytas 21 praneðimas. Nauja sekcijos darbe buvo tai, kad sekcijos darbo pradþioje keturiø svarbiausiø ðilumos ir masës mainø tyrimuose institucijø mokslininkai pristatë probleminius praneðimus bendra tema Ðilumos ir masës mainø tyrimai Lietuvoje dabartis ir perspektyvos. Klausytojai buvo supaþindinti su esminiais uþdaviniais, kuriuos sprendþia mokslininkai Kauno technologijos universitete, Lietuvos energetikos institute, Lietuvos þemës ûkio universitete ir Vilniaus Gedimino technikos universitete. Toliau sekæ praneðimai papildë profesoriø G. Miliausko, P. Poðkos, A. Sirvydo ir A. Skrinskos mintis, atskleisdami ðiose studijø ir mokslo institucijose vykdomø moksliniø tyrimø detales. Kaip ir pernai, daugiausiai pramonës atstovø uþregistruota Ðilumos tiekimo ir termofikacijos sekcijoje, kur 20 perskaitytø praneðimø klausësi daugiau kaip 50 dalyviø ir sveèiø. Sekcijos darbà pradëjo profesorius habilituotas daktaras Vytautas Martinaitis probleminiu praneðimu Pastatø aprûpinimo energija ir jos vartojimo tyrimai VGTU dabartis ir perspektyvos. Klausytojus ypaè sudomino AB Kauno energija pardavimø ir rinkodaros departamento direktoriaus Stanislovo Karèiausko praneðimas apie centralizuoto ðilumos tiekimo Kaune techninius ir ekonominius klausimus. Dþiugu, kad pramonës atstovus á konferencijos darbà pavyko átraukti ne tik kaip klausytojus, bet ir kaip praneðëjus. Atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø ir biosferos apsaugos sekcijos darbà probleminiu praneðimu Atsinaujinanèiø energijos iðtekliø vartojimas energijos gamybai ir plëtros galimybës Lietuvoje pradëjo profesorius habilituotas daktaras Vladislovas Katinas. Be probleminio, sekcijoje perskaityta dar 17 praneðimø. Paþymëtina didelë sekcijoje skaitytø praneðimø ávairovë, liudijanti aktyvià tyrimø plëtrà atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø srityje. Konferencijos organizatoriai dëkingi plenarinio posëdþio praneðëjams, Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos þemës ûkio universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkams, labai aktyviai dalyvavusiems konferencijoje ir jà rengiant. Manome, kad bendromis pastangomis reikëtø iðplësti konferencijos dalyviø ratà, pakvieèiant joje dalyvauti Europos Sàjungos ir kaimyniniø valstybiø mokslininkus. Energetikos problemos ir technologijos nepripaþásta sienø, o tarptautinës konferencijos statusas suteiktø naujà impulsà greitai 40-metá ðvæsianèiai tradicinei konferencijai Ðilumos energetika ir technologijos m. Nr. 1 (Nr. 26)

15 PREKYBA ÐILTNAMIO DUJØ EMISIJOMIS NAUJA RINKA SU NAUJAIS RINKOS MECHANIZMAIS Jussi Nykänen, GSN Jussi Nykänen Tomas Otterström Tommi Tynjälä Andrius Tamoðiûnas Reijo Nikkinen OTC (angl. Over-the-Counter) tarpininkavimas parduodant tiesiogiai sudarant dviðalius sandorius ES ðiltnamio dujø apyvartiniø tarðos leidimø (ES ATL) prekybos sistema pradëjo veikti praëjusiais metais. Sistema apima apie pramonës ámoniø ir maþdaug 45 proc. CO 2 tarðos 25 ðaliø Europos Sàjungoje. Kartu su energijà generuojanèiais árengimais, kuriø instaliuota galia virðija 20 MW, á sistemà átraukti metalo, kasybos ir miðko pramonës objektai. Átrauktoms á ES ATL prekybos sistemà ámonëms valstybës narës kasmet paskirsto apyvartinius tarðos leidimus, kuriais galima laisvai prekiauti rinkoje. Kiekvienais metais ámonës turi padengti apyvartiniais tarðos leidimais visà CO 2 tarðà, kurià valdþios institucijoms jos nurodo turëjusios ankstesniais metais. ES ATL prekybos sistema ásibëgëjo greitai. Pirmieji sandoriai dël ES apyvartiniø tarðos leidimø ávyko jau 2003 m. pradþioje, o per metus prekybos apimtys gerokai iðaugo m. sausá, kai sistema pradëjo veikti oficialiai, kaina uþ vienà ATL (CO 2 tonà) buvo 8,3 euro, o per kitas savaites nukrito þemiau 7 eurø. Sausio pabaigoje kainos pradëjo stabiliai kilti, o vasario mënesá ðis augimas dar pagreitëjo. Kainø kilimas rinkoje tæsësi iki liepos pradþios, kai kainos pasiekë aukðèiausià iki ðiol 30 eurø ribà. Ðiuo metu (2006 m. kovo mën.) ATL perkami ir parduodami uþ eurus. Ðiuo metu pagrindinë kainø varomoji jëga yra kitos energetikos prekës, tokios kaip elektros energija, kuras. Átakà taip pat daro rinkos pokyèiai, orai. Be to, atrodo, kad perkanèioji pusë yra labiau suinteresuota negu parduodanèioji. Nors tikëtasi, kad Rytø Europos ámonës parduos savo leidimus, á rinkà jos atëjo gana lëtai, ið dalies dël to, kad kai kuriose ðalyse apyvartiniø tarðos leidimø registrø sistema pradëjo veikti pavëluotai. Tarðos maþinimo kaina daugelio veiksniø suma Kaip minëta, per pirmà 2005 metø pusæ kaina uþ vienà tarðos leidimà pakilo nuo maþdaug 7 iki 30 eurø. Tokio greito kainø kilimo ir jø nepastovumo prieþasèiø reikia ieðkoti kuro rinkose, ekonomikos raidos tendencijose, jas lemia ir oro sàlygos bei situacija naujose ES valstybëse narëse. Visas ðias prieþastis jungia tai, kad stengiamasi jas per daug supaprastinti; bandoma rasti vienà prieþastá, daranèià átakà rinkos kainai. Faktiðkai situacija yra gerokai sudëtingesnë ir prieþasèiø yra daug. Kuro kainos daro átakà apyvartiniø tarðos leidimø kainoms. Dujoms atpigus anglies poþiûriu, naudoti dujas tampa rentabiliau. Tai sàlygoja maþëjimà tarðos ið energijos gamybos, atitinkamai maþëja apyvartiniø tarðos leidimø poreikis krenta kaina. Apyvartiniø tarðos leidimø kainø svyravimø negalima paaiðkinti vien tik kuro kainø kaita. Tam tikrø laikinø sàsajø yra, taèiau sunku pasakyti, ar apyvartiniø tarðos leidimø kainos seka kuro kainas, ar atvirkðèiai. Sàsajø galima rasti tarp elektros energijos ir apyvartiniø tarðos leidimø kainø. Tai yra natûralu, nes elektros energijà gaminanti ámonë savo tarðà turi padengti apyvartiniais tarðos leidimais. Tai padidina gamybos kaðtus. Ið tikrøjø apyvartiniai tarðos leidimai tapo vienu ið pagrindiniø veiksniø kartu su vandens lygiu Ðiaurës valstybiø rezervuaruose, kurie daro átakà elektros energijos kainoms Ðiaurës rinkoje. Þinoma, apyvartiniø tarðos leidimø kaina priklauso ir nuo to, kaip kinta tarða Europoje. Ekstremalios oro sàlygos laikomos viena ið prieþasèiø, lemianèiø kainø pokyèius. Vis dëlto ðitaip vertinant reikia bûti labai atsargiems. Pavyzdþiui, karðèio bangà Pietø Europoje gali lengvai atsverti pakankamas vandens lygis Ðiaurës Europoje. Kodël tuomet apyvartiniø tarðos leidimø kainos pasiekë toká lygá, kokio prieð metus niekas negalëjo nuspëti? Pagrindinës prieþastys glûdi paèioje rinkoje. Rinka ásibëgëjo po truputá. Pirmosios aktyviai veikti pradëjo Ðiaurës ir Vakarø energetikos ámonës, o maþesniu mastu didelius energetikos iðteklius naudojanèios ámonës bei Pietø Europos energetikos ámonës. Ámonës pardavëjos naujose valstybëse narëse dar nepradëjo pardavinëti ATL visu pajëgumu, dël to atsirado disbalansas tarp tiekimo ir paklausos. Praeityje tai lëmë kainø kilimà. Kitas veiksnys, kuris turbût labiausiai veikia kainà, yra tas, kad aktyviausios ámonës ateina ið sektoriø, kuriuose apyvartiniø tarðos leidimø kainà galima lengvai áskaièiuoti á savo paèiø produkcijos kainà. Tokioms ámonëms aukðta kaina nëra didelë problema, prieðingai nei ámonëms, kurios dël arðios tarptautinës konkurencijos negali apyvartiniø tarðos leidimø kainos áskaièiuoti á savo produkcijos kainà. Be to, greità kainø svyravimà lëmë ir nacionaliniø paskirstymo planø keitimai bei nacionaliniø registrø ágyvendinimo grafikas. Prekybos laikotarpio viduryje daromi pakeitimai dar labiau sunkina ámoniø dalyvavimà rinkoje. Kai kurie rinkoje patiriami kaðtai yra, pavyzdþiui, sunkumø, kuriuos kai kurios valstybës narës patyrë apyvartiniø tarðos leidimø prekybos pradþioje, tiesioginis 2006 m. Nr. 1 (Nr. 26) 15

16 rezultatas. Siekiant patikimos ir nuspëjamos rinkos, bûtina uþtikrinti, kad rinkos taisyklës ir nuostatai nebûtø keièiami prekybos laikotarpiu arba net ir prieð prekybos pradþià. Kaip matome, kainø raida akivaizdþiai yra daugelio ne taip lengvai nuspëjamø veiksniø suma, ir ámonëms sunku susidaryti aiðkø ir patikimà vaizdà be ekspertø pagalbos. Greta rinkos veikimo principø, sudëtingiausias dalykas yra nuspëti valdþios institucijø veiksmus. Ateityje kainoms átakos turës ir galimas ES ATL prekybos sistemos susiejimas su kitomis tarðos leidimø prekybos sistemomis bei tarðos maþinimo kreditø ið kitø ðaliø, ne Europos Sàjungos, kaina. Ðiuo metu apyvartiniø tarðos leidimø kaina ir tarðos maþinimo vienetø kaina gerokai skiriasi, o tai, þinoma, veikia atitinkamø kainø pokyèius. Rinkos globalizacijà lemia Kioto BÁ ir ÐP projektø mechanizmai Kalbant apie klimato kaità nesvarbu, kurioje Þemës rutulio vietoje yra maþinama tarða. Bûtent dël ðios prieþasties labiausiai apsimoka imtis priemoniø ten, kur yra geriausi rezultatai sànaudø poþiûriu. Kioto protokolas nustato du lanksèius projektø mechanizmus, kuriuos pasitelkus galima sumaþinti tarðos maþinimo veiklos kaðtus, tai bendro ágyvendinimo (BÁ) ir ðvarios plëtros (ÐP) mechanizmai. Vadinamoji jungiamoji (angl. linking) direktyva sudaro galimybæ panaudoti ið BÁ ir ÐP projektø gautus tarðos maþinimo kreditus ES ATL prekybos sistemoje kartu su ES apyvartiniais tarðos leidimais. Pagrindinë uþ ðiø projektø mechanizmø slypinti idëja yra ta, kad tarðà, sumaþintà pasitelkus ðiuos projektus, galima panaudoti kitoje ðalyje. Pavyzdþiui, Lietuvoje sumaþintà objekto, kuriame buvo ágyvendintas bioenergetikos projektas, tarðà, atlikus patikrinimà, galima parduoti bet kuriai ES ðaliai arba ámonei kaip tarðos maþinimo kreditus arba leidimus. Maþinant tarðà 2003 m. buvo parduota beveik 80 milijonø anglies dvideginio tonø ekvivalentø m. tarðos maþinimo prekyba iðaugo iki 107 milijonø tonø m. ðis skaièius siekë maþdaug 150 milijonø. Tarðos maþinimo per BÁ projektus kaina neseniai buvo apie 4 8 eurus uþ tonà, o per ÐP projektus maþdaug 4 12 eurø uþ tonà. Taigi ámonei, kuri neturi pakankamai ES apyvartiniø tarðos leidimø savo tarðai padengti, gerokai pigiau yra investuoti á BÁ arba ÐP projektus. Kombinuota ðilumos ir energijos gamybos jëgainë Vilniuje gamina ðilumà ir energijà 2006 m. vasario 7 d., kai oro temperatûra 20 o C 16 GreenStream Network Ltd pagrindinis þaidëjas Baltijos jûros regione Nuo 2001 m. GreenStream Network Ltd. (GSN) nuolat plëtë savo verslà ir tapo pirmaujanèia ámone þaliøjø sertifikatø ir apyvartiniø tarðos leidimø rinkose Baltijos jûros regione m. ámonë atidarë savo biurà Osle, o vëliau ir Stokholme m. GSN ákûrë atstovybæ Vokietijoje, o praëjusiais metais biurai atidaryti ir Vilniuje bei Paryþiuje. Ðiuo metu GSN ieðko kitø galimybiø plësti savo veiklà Ðiaurës Europoje kartu su besivystanèiomis aplinkosaugos prekiø rinkomis. Per ketverius savo gyvavimo metus GSN tarpininkavo perkant ir parduodant 20 TWh atsinaujinanèios energijos sertifikatø ir milijonus apyvartiniø tarðos leidimø ir 2005 m. þurnalo Environmental Finance skaitytojai balsuodami iðrinko GSN geriausiu þaliøjø sertifikatø brokeriu Europoje. GSN teikë konsultacijas daugiau nei 100 organizacijø klausimais, susijusiais su rinkø bei iðmetimø ir sertifikatø prekybos poveikiu, bei dalyvavo rengiant apie 30 BÁ ir ÐP projektø ir kuriant tris BÁ ir ÐP fondus. GSN siûlo platø ávairias tarpininkavimo, valdymo paketø ir konsultavimo paslaugas bei teikia paramà rengiant projektus, kurie yra susijæ su prekyba tarðos leidimais ir atsinaujinanèia energija. Savo veiklà Lietuvoje GSN pradëjo 2005 m. Nuo to laiko bendrovë ávykdë keletà sandoriø dël apyvartiniø tarðos leidimø su Lietuvos klientais. Sandoriø apimtys ávairios nuo iki apyvartiniø tarðos leidimø (kiekvienas ATL atitinka vienà CO 2 tonà). Paryþiuje esanèioje PowerNext Carbon birþoje per vienà dienà buvo parduota net tonø. GSN taip pat teikë konsultacijas dël tarðos leidimø BÁ projektams Lietuvoje, siekdama padëti projekto savininkams kapitalizuoti tarðos maþinimo vertæ. Be to, GSN savo klientams kas savaitæ ir kiekvienà mënesá teikia emisijø prekybos rinkø apþvalgas, o savaitiniai leidinukai rengiami vietos rinkoms ir pristatomi vietos kalba. GreenStream Network prekybos apyvartiniais tarðos leidimais ir þaliøjø leidimø rinkos ekspertas GreenStream Network Ltd. (GSN) yra Ðiaurës Europos ámonë, teikianti paslaugas, susijusias su apyvartiniø tarðos leidimø prekyba, atsinaujinanèios energijos sertifikatais ir kitomis aplinkosaugos prekëmis. Pagrindiniai GSN klientai yra stambios energetikos, medienos ir popieriaus, metalo ir statybiniø medþiagø pramonës ámonës bei finansinis sektorius, vieðosios ir vyriausybinës organizacijos. GSN turi biurus Hamburge, Helsinkyje, Osle, Paryþiuje, Stokholme ir Vilniuje. GSN tarpininkavimo paslaugos GSN siûlo paslaugas ámonëms, kurios ieðko veiklos plëtros galimybiø aplinkosaugos rinkose, t. y., kurios siekia parduoti arba pirkti ES apyvartinius tarðos leidimus, þaliuosius sertifikatus arba maþinti tarðà pasitelkusios BÁ/ÐP projektus. Tarpininkavimo paslaugas sudaro, pavyzdþiui, analogiðko partnerio suradimas, parama deryboms dël sutarèiø, apyvartiniø tarðos leidimø sàskaitø atidarymas ir tvarkymas, galimybë naudotis PowerNext Carbon birþa ir kitos paslaugos atsiþvelgiant á kliento poreikius. GSN konsultavimo ir finansavimo paslaugos GSN teikia konsultavimo paslaugas ámonëms, kuriø veikla gali bûti siejama su tarða ir prekyba sertifikatais, taip pat kitoms rinkoje veikianèioms ámonëms. Mes padedame ámonëms pasirengti apyvartiniø tarðos leidimø ir þaliøjø sertifikatø prekybos sistemoms (gebëjimø ugdymas, prekybos strategijos parengimas, investicijø analizë) bei optimizuoti jø veiksmus, ámonëms áþengus á rinkà (rinkos informacijos teikimas, verslo galimybiø tyrimai ir strategijos atnaujinimas). Mes taip pat siûlome platø paslaugø spektrà rengiant ir ágyvendinant BÁ ir ÐP projektus. Kontaktai Vilniuje ir Lietuvoje Andrius Tamoðiûnas, tel , el. p. andrius.tamosiunas@greenstream.net Reijo Nikkinen, tel , , el. p. reijo.nikkinen@greenstream.net Interneto svetainë: m. Nr. 1 (Nr. 26)

17 EMISSIONS TRADING A NEW MARKET WITH NEW MARKET MECHANISMS Jussi Nykänen, GSN Jussi Nykänen Tomas Otterström Tommi Tynjälä Andrius Tamoðiûnas Reijo Nikkinen EU Emissions Trading Scheme (EU ETS) was kicked off last year. The scheme covers some industrial plants and about 45% of the CO 2 emissions in the EU25. In addition to energy installations above 20 MW also facilities of the metal, mineral and forest industry are included in the scheme. Member States will allocate annually emission allowances that can be freely traded on the market, to the companies included in the EU ETS. Each year companies have to surrender equal number of emission allowances to their previous years CO 2 emissions to the authorities. Trading within EU ETS has taken off rapidly. The first trades with EU emission allowances were done already in early 2003 and trading volumes rose to significant levels as the year progressed. In January 2005, when the scheme officially started, the price-level was 8.3 per allowance (ton of CO 2 ) and dropped over the following weeks to under 7. At the end of January prices started to climb steadily and this increase accelerated in February. The bullish market continued until early July when the prices peaked at their all time highest Currently (February 9th) allowances are traded at The main price drivers are currently other energy commodities such as electricity and fuel markets as well as the weather patterns. In addition, the interest on the buying side seems to be higher than on the selling side. Eastern European companies that are expected to be net sellers of allowances have entered the market quite slowly, partly due to delays of the emission allowance registry system in some of the countries m. Nr. 1 (Nr. 26) The price of emission reductions, a sum of many As noted, during the first part of the year 2005 the price for one emission right rose from about seven (7) euros to thirty (30). Reasons for this rapid price-hike and volatile price movements have been sought from fuel markets, economic trends, weather conditions and the situation in the new EU member states. One thing all these reasons have in common is that they all try to oversimplify; they try to find one reason that influences the market price. In practice the situation is much more complicated and there is no single reason. The fuel prices impact the prices of emission allowances. When gas gets cheaper in relation to coal, the use of gas gets more profitable. This in turn lowers the emissions from power production, reduces the need for emission allowances and therefore brings the price down. The fluctuations in allowance prices cannot be explained by changes in fuel prices alone. Some temporary correlation can be found, but it is hard to say whether emission allowance prices follow fuel prices or whether it is the other way around. A correlation can be found between electricity and emission allowance prices. This is natural as a company that produces electricity has to cover its emissions with emission allowances. This increases the production costs. Emission allowances have in fact become one of the major factors, besides the water level in the Northern reservoirs, which influence electricity prices in the Nordic market. The price of emission allowances are naturally also dependent on how emissions develop in Europe. The extreme weather conditions have been sought as one reason for the price development. However, one has to be very careful with regard to this issue. For example a heat wave in Southern Europe can easily be compensated by a good water level in Northern Europe. Why then, have the prices for emission allowances risen to levels noone could have predicted a year ago? The main reasons can be found in the nature of the market. The market has been opened gradually. The first ones that became active were Northern and Western European energy companies and in a smaller scale energy intensive industry and the Southern European energy companies. The seller companies in the new Member States have not yet begun selling up to their full potential, which has created an imbalance between supply and demand. This has increased the prices in the past. Another factor that is most probably affecting the price is that the most active companies come from sectors in which the price of emission allowances can easily be transferred to the price of their own products. For such companies, a high price is not as big a problem as for companies that due to fierce international competition cannot pass on the price of emission allowances to the price of their products. Also changes in national allocation plans and schedules in implementation of national registries have caused rapid price fluctuations. Changes made in the middle of the trading period make it much more difficult for compa- 17

18 nies to operate on the market. Some of the costs on the market are e.g. a direct result of the challenges some new Member States have had in starting up emissions trading. In order for the market to be reliable and predictable it is imperative that the rules and regulations of the market are not changed during the trading period or even close to its beginning. As we can see, the price development is clearly a sum of many not so easily predictable factors and companies have a difficult time getting a clear and reliable picture without the help of experts. In addition to the market fundamentals, the most difficult thing to predict is the actions on the authorities side. In the future the price will also be affected by the possible linkage of the EU ETS to other emissions trading schemes as well as by the price of emission reduction credits that come from outside the EU. Currently the price of emission allowances and reductions differ greatly from each other, which of course affects the development of respective prices. The Kyoto JI/CDM project mechanisms makes the market global With regard to climate change, it is of little importance where on the globe emissions are reduced. Because of this it is most cost effective to take the measures where the results are the best with regard to costs. The Kyoto Protocol defines two flexible project mechanisms that are intended to bring cost effectiveness into emission reduction activities; Joint Implementation (JI) and the Clean Development Mechanism (CDM). The so-called linking directive makes it possible to use emission reduction credits from JI / CDM projects within the EU ETS in parallel to EU emission allowances. The main idea behind these project mechanisms is that emission reductions generated by these projects can be used in another country. E.g. the emission reductions produced in a Lithuanian bio energy project can, after they have been verified, be sold as emission reduction credits or rights to an EU country or company. In 2003 almost 80 million equivalent-tonnes of carbon dioxide were traded as emission reductions. In 2004 trading with emission reductions rose up to 107 million tonnes. The figure for 2005 is about 150 million tonnes. Prices for emission reductions from JI projects have recently been around 4-8 euros per tonne and from CDM projects between 4 and 12 euros per tonne. Thus for a company that does not have enough EU allowances to cover their emissions, it is substantially cheaper to invest in JI- or CDM projects. GreenStream Network Ltd, the major player in the Baltic Sea Region Since 2001 GreenStream Network Ltd. (GSN) has expanded its business steadily and become the leading company in the green certificate and emissions trading markets in the Baltic Sea area. In 2002 the company opened an office in Oslo and next year in Stockholm. In 2004 GSN established an office in Germany and last year new offices were opened in Vilnius and Paris. GSN is currently looking for further possibilities to grow in Northern Europe along with the developing environmental commodity markets. Combined Heat and Power Plant in Vilnius to produce heat and electricity on February 7th 2006, while ambient temperature was -20 o C. During its four year existence GSN has brokered over 20 TWh s of renewable energy certificates and millions of EU emissions allowances. In 2004 and 2005 GSN was voted as the best broker of green certificates in Europe by the readers of Environmental Finance. GSN has provided advisory services to more than 100 organizations on issues related to the markets and business impacts of emissions and certificate trading and has been involved in developing some 30 JI and CDM projects as well as three JI / CDM Funds. GSN offers a wide range of brokerage, portfolio management and advisory services as well as project development services related to emissions trading and renewable energy. GSN started its activities in Lithuania in Since then, GSN has closed several deals with emission allowances for Lithuanian clients. Traded lots vary from 4000 allowances up to allowances (each corresponding to one ton of CO 2 ). Even tons have been traded over the Parisbased PowerNext Carbon exchange in one day. GSN has also provided carbon advisory services for JI projects in Lithuania, with the purpose of assisting the project owners to capitalize the value of emission reductions. Furthermore, GSN serves its clients with weekly and monthly emissions trading market reviews, of which the weekly edition is tailored for local markets and delivered in local language. GreenStream Network Expert in emissions trading and green certificate markets GreenStream Network Ltd. (GSN) is a Northern European company specialising in services related to emissions trading, renewable energy certificates and other environmental commodities. GSN s principal clients are corporations from the energy, pulp and paper, metal and construction material industries, as well as financial sector and public organisations. GSN has offices in Hamburg, Helsinki, Oslo, Paris, Stockholm and Vilnius. GSN s Intermediary Services GSN offers services for companies that are looking for opportunities in the environmental markets, i.e. who are aiming in selling or buying EU emission allowances, green certificates or emission reductions from JI/CDM projects. The intermediary services cover for example finding a counterparty, assistance in contract negotiations, opening and operation of the allowance accounts, option to use Powernext Carbon exchange as well as other services depending on the client s needs. GSN s Advisory and Financing Services GSN provides advisory services for companies whose business is affected by emissions and certificates trading and companies acting on the markets. We help companies in preparing for emissions and green certificate trading schemes (capacity building, trading strategy preparation, investment analysis) and in optimising their actions once they have entered the market (provision of market information, business opportunity studies and strategy updates). We also offer a full range of services for JI and CDM project preparation and implementation. Contacts in Lithuania, Vilnius Andrius Tamoðiûnas, tel , andrius.tamosiunas@greenstream.net Reijo Nikkinen, tel / , reijo.nikkinen@greenstream.net Web site: m. Nr. 1 (Nr. 26)

19 STUDIJUOKIME ENERGETIKÀ! Energetika yra itin svarbi sritis visuomenës gerovei, ekonominiam jos vystymuisi. Energetikos dëka þmogui sukuriamas komfortas bei mobilumas, be jos negalëtø klestëti pramonë ir prekyba. Kita vertus energijos elektros, ðilumos, dujø, kito kuro gamyba ir vartojimas kelia daug aplinkos apsaugos problemø, daro átakà klimato kaitai, þaloja gamtines ekosistemas, kenkia esamai aplinkai bei neigiamai veikia þmogaus sveikatà. Beveik visos Lietuvoje suvartojamos elektros gamybai naudojama ðiluma, gaunama ið organinio ar branduolinio kuro. Ðimtams tûkstanèiø pastatø ðiluma, dujos, ðvieþias ir ðvarus oras bei karðtas vanduo gaminami, paruoðiami bei tiekiami sudëtingomis ir brangiomis inþinerinëmis sistemomis. Ðiuolaikiniame transporte vyrauja ðiluminiai varikliai, o pramonëje ávairûs ðiluminiai procesai ir árenginiai. Lietuvai svarbu kurti naujas, modernizuoti ir priþiûrëti esamas energetines tarp jø ir ðilumines sistemas, kurios efektyviai naudotø visø rûðiø energijos iðteklius ir maþiausiai kenktø aplinkai. Ðiuos uþdavinius deramai gali spræsti aukðtàjá universitetiná iðsilavinimà turintys energetikos bakalaurai ir magistrai. Jie sugeba analizuoti, modeliuoti ir kurti naujas ðios paskirties sistemas ir elementus, pasiþyminèius bendru techniniu tobulumu, aukðtesniu energijos transformavimo ir vartojimo efektyvumu, veikimo kokybe ir patikimumu, darniu, subalansuotu iðtekliø poreikiu bei poveikiu aplinkai. Tokie specialistai, studijuojantys ENERGETIKOS IR TERMOIN- ÞINERIJOS bei PASTATØ ENERGETIKOS studijø programas, ruoðiami: Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos ir mechatronikos fakulteto Ðilumos ir atomo energetikos katedroje, Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inþinerijos fakulteto Ðildymo ir vëdinimo katedroje. Baigus studijas, jiems suteikiami energetikos bakalauro ar magistro kvalifikaciniai laipsniai. Pastatø energetikos programoje yra pastatø aprupinimo ðiluma bei ðildymo, vëdinimo ir oro kondicionavimo specializacijos. Lietuvos energetikos ámonës remia ðiø specialybiø: ðilumos energetikos, atomo energetikos, ðaldymo, kuro inþinerijos, energetinio planavimo ir kitø specializacijø studentus padidintomis stipendijomis, aprûpindamos katedras naujausia kompiuterine ir matavimo aparatûra, laboratoriniais stendais. Paþangiems ir mokantiems uþsienio kalbas studentams sudaromos galimybës studijuoti uþsienyje. VGTU vyksta pastatø energetikos studijos anglø kalba nuo I kurso, taip pat sudaromos sàlygos anksèiau baigusiems inþinieriams tobulinti þinias dieninëse ir neakivaizdinëse Energetikos inþinerijos magistrantûros studijose. ENERGETIKOS specialistams nedarbo problemos nëra, nes Lietuvai jø reikia þymiai daugiau, negu ðiuo metu ruoðiama. Absolventai gali dirbti vedanèiaisiais specialistais: ðilumà gaminanèiose, ðilumà ar dujas tiekianèiose ámonëse, patalpø ðildymo, vëdinimo, oro kondicionavimo ir vësinimo sistemas árengianèiose, priþiûrinèiose, projektuojanèiose ámonëse, ðias sistemas naudojanèiose gamyklose ir vieðosios paskirties pastatuose. Kvieèiame Lietuvos energetikus informuoti ðámet baigianèius viduriniø mokyklø abiturientus ir anksèiau baigusius inþinierius, norinèius ágyti magistro laipsná, apie galimybæ studijuoti rimtà, atsakingà ir visuomenei labai reikalingà specialybæ. Vilniaus Gedimino technikos universitete Saulëtekio al. 11, Priëmimo skyriuje Centrinis korpusas, 204 a kab. Tel. (8 ~ 5) El. paðtas priemimas@adm.vtu.lt Arba dekanate: Saulëtekio rûmø II korpusas, 513 kab. Tel. (8 ~ 5) El. paðtas info@ap.vtu.lt Kauno technologijos universitete K. Donelaièio g , Priëmimo skyriuje Tel. (8 ~ 37) mob. tel. 8 ~ El. paðtas komisija@cr.ktu.lt Arba dekanate: Kæstuèio g. 27, 223 kab. Tel. (8 ~ 37) El. paðtas dekmf@adm.ktu.lt m. Nr. 1 (Nr. 26) 19

20 KONFERENCIJOS, PARODOS, MUGËS PLANUODAMI SAVO IÐVYKAS PERÞVELKITE ÐIÀ INFORMACIJÀ BALANDIS Energetiko dienos ðventë. Lietuva 70 m. Pasaulio energetikos taryboje, balandþio 22 d. Siemens arena, Vilnius Informacijai: Tarptautinë statybos ir remonto paroda RESTA 2006, balandþio d. Litexpo parodø centre, Vilnius Informacijai: VGTU ðildymo ir vëdinimo katedros kasmetinë respublikinë konferencija Pastatø inþinerinës sistemos, balandþio d. Litexpo parodø centre, Vilnius Informacijai: GEGUÞË Tarptautinis seminaras Pereinamojo proceso organizavimas savivaldybiø CÐT ámonëse ir inovacinës finansavimo priemonës, geguþës 9 10, Berlyne, Leipcige, Vokietija Informacijai: Danijos energetikos agentûra tha@ens.dk; Stadtwerke Leipzig Anastasia.voznaya@swl.de 17-oji oro kondicionavimo ir vëdinimo konferencija 2006, geguþës d. Prahoje, Èekija Informacijai: 4-asis jungtinis Tarptautinës energetikos agentûros (IEA) ir naftà eksportuojanèiø ðaliø organizacijos (OPEC) seminaras, geguþës 19 d. Osle, Norvegija Informacijai: 49-oji REHVA (Europos ðildymo, vëdinimo ir oro kondicionavimo federacija) generalinë asamblëja geguþës d. Maskvoje, Rusija Informacijai: 5-oji tarptautinë ðalto klimato, ðildymo vëdinimo ir oro kondicionavimo konferencija Cold Climate HVAC 2006 geguþës d. Maskvoje, Rusija Informacijai: BIRÞELIS ASHRAE dalinai finansuojama tarptautinë konferencija SVEIKI PASTATAI 2006 (HEALTHY BUILDINGS 2006) birþelio 4 6 d. Lisabonoje, Portugalija Informacijai: el.paðtas: hb2006@fe.up.pt ESCOBALT projekto tarptautinis seminaras Aplinkosauginiai energijos taupymo aspektai bendrosios socialinës atsakomybës taikymo kontekste, birþelio 5 9 d. Neubrandenburge, Vokietija Informacijai: IEF Europos apskritojo stalo diskusijos Adressing Industry s Impact on Biodiversity, birþelio 8 9 d, Helsinkyje, Suomija (Renginá organizuoja Pasaulio energetikos taryba) Informacijai: EURELECTRIC metinë konferencija Elektros energijos vaidmuo ir nauda visuomenei (Role and Benefits of Electricity to Society) birþelio d., Osle, Norvegija Informacijai: 33 metinis Euroheat&Power kongresas Konkurencingumas: naujos perspektyvos centralizuoto ðilumos ir ðaltneðio tiekimo sektoriuje (Talking Competitiveness: new perspectives for CHP/DHC), birþelio 22 d. Briuselyje, Belgija Informacijai: RUGSËJIS Tarptautinë konferencija ÐVARI ENERGIJA 2006 (CLEAN POWER 2006), rugsëjo 6 8 d, Lahti, Suomija Tematika: atliekø, vietinës energijos ir pramonës produktø deginimo sprendimai. Informacijai: Tarptautinë energijos audito konferencija ENERGY AUDIT 2006, rugsëjo d. Lahti, Suomija Informacijai: m. Nr. 1 (Nr. 26)

21 VGTU APLINKOS INÞINERIJOS FAKULTETE VYKSTA PRIËMIMAS Á NAUJÀ NEAKIVAIZDINÆ ENERGETIKOS INÞINERIJOS MAGISTRANTÛROS STUDIJØ PROGRAMÀ Mokymosi trukmë 2 metai. Programoje studijuojamos ðios disciplinos: Inþineriniø projektø vadyba, Procesø ir sistemø integracija, Sistemø hidronika, Vëdinimo aerodinamika, Miestø infrastruktûra ir Geografinës informacinës sistemos, Energetikos ekonomika, Statybinë ðiluminë fizika, Objekto aprûpinimas ðiluma (kompleksinis projektas), Energetinis auditas, Pastatø ûkio valdymas. Dokumentø priëmimas vyks nuo kovo 27 d. iki balandþio 28 d. Reikalingi ðie dokumentai: praðymai su pageidavimais iðspausdintø mokslo straipsniø kopijos (jeigu yra), 2 nuotraukos (3 x 4), paso 32, 33 psl. arba asmens tapatybës kortelës kopija, 2005 m. ir anksèiau baigtø universitetiniø studijø diplomo ir jo priedo notaro patvirtinti nuoraðai, paþyma apie laidos diplomø priedø paþymiø vidurkius (jeigu baigëte VGTU, tai nereikia). Asmenims, stojantiems á neakivaizdines pirmuoju etapu ir pateikusiems dokumentus iki , stojamoji studijø ámoka 40 Lt. Asmenims, stojantiems antruoju etapu (nuo liepos 12 d. iki liepos 14 d.), stojamoji studijø ámoka 70 Lt. Stojamosios ámokos, sumokëtos banke, kvità (originalà) stojantieji pateikia kartu su kitais dokumentais. Kvito uþpildymo pavyzdá iðduoda dekanate dokumentus priimantis asmuo. Dokumentø priëmimas vyks VGTU Aplinkos inþinerijos fakulteto dekanate, II rûmuose 513 kab., Saulëtekio al. 11, Vilniuje. Tel. (8 ~ 5) , info@ap.vtu.lt, PRIEÐGAISRINË METALO KONSTRUKCIJØ APSAUGA REALYBË AR ILIUZIJA? Rytis Mëdþius, UAB Imparatas Prieðgaisrinë metalo konstrukcijø apsauga Pastaruoju metu iðpopuliarëjusi statyba ið plieno konstrukcijø yra labai racionalus sprendimas. Statyti ið plieno konstrukcijø greita, patogu ir palyginti nebrangu. Statyba ið plieno atveria beribes galimybes architektûriniams sprendimams. Taip pat, bent jau kaip teigia dauguma, plieno konstrukcijos nedega. Taèiau èia ir yra kabliukas. Plieno konstrukcijos, þinoma, nedega, taèiau labai greitai ákaista, o nuo karðèio deformuojasi. Taigi kilus gaisrui nedegiø konstrukcijø pastatas gali labai greitai sugriûti. Ðtai dël tokios prieþasties ir reikalaujama daryti ugniai atsparias plieno konstrukcijas. Atsiþvelgiant á pastato paskirtá, á konstruktyvo dalá, reikalaujamas ávairus atsparumo laikas. Þinodamas reikalavimus, rangovas gali pasirinkti ávairius bûdus padaryti konstrukcijas ugniai atsparias. Plieno konstrukcijoms apsaugoti standartiðkai naudojami trys bûdai: - apsauga ugniai atsparia akmens vata; - apsauga ugniai atspariu gipso kartonu; - apsauga prieðgaisriniais daþais. Kiekvienas ðiø bûdø turi savø privalumø ir trûkumø. Tarkime, jei reikalaujamas ilgas (pvz., 90 min.) apsaugos laikas, apsaugoti akmens vata ar gipso kartonu pigiau. Taèiau prieðgaisriniai daþai leidþia iðlaikyti atviras konstrukcijas, iðsaugo architektûriná sprendimà, o akmens vata ar gipso kartonu apsaugotos konstrukcijos neretai atrodo gremëzdiðkos m. Nr. 1 (Nr. 26) Ðiame straipsnelyje ðiek tiek plaèiau panagrinësime apsaugà prieðgaisriniais daþais. Kokiu principu veikia prieðgaisriniai daþai? Nuo karðèio ðie daþai pradeda plëstis, iðputoja ir sudaro storà (iki 3 cm) apanglëjusá sluoksná, neleidþiantá tam tikrà laikà plienui ákaisti iki kritinës temperatûros. Lietuvoje ðiuo metu priimta, kad kritinë metalo temperatûra yra 525 C. Esant liepsnos temperatûrai 900 C, metalo kritinë temperatûra pasiekiama per 5 minutes, konstrukcija praranda neðamàjà galià ir sugriûva. Kuo daþø sluoksnis storesnis, tuo ir apsauginis sluoksnis gaisro atveju susidaro storesnis. Taigi seka iðvada, kad kuo reikalaujama apsauga ilgesnë, tuo prieðgaisriniø daþø sluoksnis turi bûti didesnis, o kuo konstrukcijos smulkesnës, tuo didesnë jø kritinë masë, tuo prieðgaisriniø daþø sluoksnis irgi turi bûti didesnis. Ar tikrai þinote, kad konstrukcijos apsaugotos? Yra ámoniø ðioje paslaugø sferoje, kurios naudodamosi uþsakovø nepatyrimu stengiasi laimëti konkursus maþiausia kaina, o po to visai nenaudoja prieðgaisriniø daþø arba padengia tik simboliná sluoksná dël vaizdo. Jos pasinaudoja ir tuo, kad atsakingi inspektoriai ne visada turi reikiamas priemones sukontroliuoti, ar padengimo darbai atlikti teisingai. Taip apgaunamas uþsakovas, daþnai pats to neþinodamas jis rizikuoja daugybe gyvybiø, jei atsitiktø nelaimingas atsitikimas. Kitoje pusëje yra draudimo bendrovës, kurios apdraudþia pasta- 21

22 tus taip pat neþinodamos, kuo rizikuoja. O jos turëtø bûti papildoma kontroliuojanti institucija, tiesiogiai suinteresuota kokybiðka prieðgaisrine statinio konstrukcijø apsauga. Todël priimdamas tokius darbus uþsakovas turi bûti pats suinteresuotas patikrinti juos, o ne tik reikalauti prieðgaisrinës apsaugos departamento inspektoriaus paraðo, kuris ið esmës nieko nereiðkia. Jei nëra galimybiø patikrinti paèiam, uþsakovas galëtø ið anksto á sutartá átraukti sàlygà, kad privaloma Gaisriniø tyrimø centro patikrinimo paþyma. Deja, ðiuo metu dauguma naujø dideliø objektø, kuriø konstrukcijø prieðgaisrinei apsaugai susidaro þymios sumos, yra apsaugomi bûtent tokiu nesàþiningu bûdu. Svarbu patirtis ir profesionalumas Ámonës, uþsiimanèios prieðgaisrine konstrukcijø apsauga bei ugniasieniø sandarinimu, turi þiûrëti á ðià uþduotá profesionaliai, sertifikuoti visas medþiagas sistemingai, taip pat ásigyti visà reikiamà matavimo ir tikrinimo árangà, galinèià ne tik patikrinti bendrà sluoksnio storá, bet ir iðtirti kiekvieno sluoksnio storius atskirai. Lietuvos rinkoje jau yra ámoniø, sertifikavusiø ugniasieniø sandarinimo sistemà Firewool ir galinèiø prieðgaisriniais daþais padaryti konstrukcijas ugniai atsparias net iki 120 min., taip pat konstrukcijas apsaugoti nuo ugnies akmens vata bei gipso kartonu. Be to, tos ámonës gali pasiûlyti ugniai atsparius iðsipleèianèius uþpildus ir specialià iðsipleèianèià juostà, apsauginius elementus plastmasiniams vamzdþiams, prieðgaisrinius daþus ir lakus medienai, prieðgaisriná parketiná lakà, prieðgaisrinius daþus kabeliams ir kitas specialias prieðgaisrines medþiagas. Papildomas saugumas Nauja diegiama technologija prieðgaisrinis tinklelis kabeliams apsaugoti. Atsiþvelgiant á tai, kad gaisro metu daugiausiai þmoniø þûsta ne nuo ugnies, bet nuo nuodingø dûmø, tai yra labai svarbus þingsnis á maksimalià apsaugà. Ðis tinklelis ne tik saugo kabelius, kad ðie nedegtø, bet ir sulaiko visus nuodingus dûmus. Su ðiuo produktu dirbti ypaè paprasta ir pigu, o jis uþtikrina maksimalià apsaugà visiems kabeliø kanalams, ávadiniams, rezerviniams, signalizacijos ir kitiems kabeliams, duomenø perdavimo kanalams ir kt. Objektas Universali arena Siemens Arena, Vilniuje; Ðalutiniø santvarø daþymas Daþymo bûdas Beoris purðkimas Pavirðiaus bûklë Gruntuotas, vietomis paþeistas metalas Pavirðiaus paruoðimas Taðkinis paþeistø vietø gruntavimas Prieðgaisriniai daþai BARRIER 2001 Sausos dangos storis / Atsparumas µm / R15 Dengiamasis-apsauginis sluoksnis; sausos dangos storis Alkidiniai RAL 7016 spalvos daþai, 50 µm m. Nr. 1 (Nr. 26)

23 TURINYS CONTENT Lietuva Pasaulio energetikos taryboje m. 3 /Lithuania in World Energy Council/ Kombinuota ðilumos ir elektros energijos gamyba ðalies energetinio ûkio planavimo kontekste 4 N. Rasburskis, H. Lund, J. Gudzinskas /Combined Heat and Power Production in the Context of National Energy Economy Development/ AB Klaipëdos energija pirmajai Lietuvoje tarp centralizuotos ðilumos gamybos ir tiekimo ámoniø áteikti tarptautiniai ISO 9001:2000 ir ISO 14001:2005 sertifikatai 7 /JSC Klaipëdos energija the First DH Company in Lithuanian Awarded International Certifications ISO 9001:2000 and ISO 14001:2005/ Tauragës ðilumos tinkluose ávedamas á eksploatacijà biokuru kûrenamas garo katilas 7 D. V. Simaitis /Biofuel Fired Steam Boiler Launched in Tauragë DH/ STR :2005 Ðildymas, vëdinimas ir oro kondicionavimas naujovës 8 E. Juodis /News on STR :2005: Heating, Ventilation and Air Conditioning / Pastatø vësinimas atsinaujinanèia energija 9 A. Skrinska, A. Bieliauskas /District Cooling by Renewable Energy/ Cirkuliaciniø siurbliø palyginimas (I dalis) 11 S. Zulonas /Comparison of Circulation Pumps (I part)/ Tarptautinis energijos taupymo tinklas 13 R. Kmieliauskaitë /Trans-national Energy Saving Network/ Konferencija Ðilumos energetika ir technologijos kasmetinis energetikø forumas 14 A. Adomavièius /Conference Heat Energy and Technology Annual Forum of Energy Experts/ Prekyba ðiltnamio dujø emisijomis nauja rinka su naujais rinkos mechanizmais 15 J. Nykanen /Emissions Trading a New Market with New Market Mechanisms/ Konferencijos, parodos, mugës 20 /Conferences, Exhibitions, Fairs/ Prieðgaisrinë metalo konstrukcijø apsauga realybë ar iliuzija? 21 R. Mëdþius /Fire-protected Metal Constructions Reality or Illusion?/ Lietuvos ðilumos tiekëjø (LÐTA) ir Lietuvos ðiluminës technikos inþinieriø (LÐTIA) asociacijø þurnalas Nr. 1 (26) 2006 THERMAL TECHNOLOGY Magazine of Lithuanian District Heating Association (LDHA) and Lithuanian Thermotechnical Engineer s Society (LITES) Leidþiamas nuo 1998 m. birþelio mënesio Steigëjas Lietuvos ðiluminës technikos inþinieriø asociacija Leidëjas redakcinë kolegija: Redaktorius doc. dr. E. Tuomas Atsakingoji sekretorë R. Kmieliauskaitë Korektorë A. Janèiûvienë Red. kolegijos nariai: inþ. A. Citvaras inþ. P. Diksa inþ. S. Karèiauskas inþ. V. Petrulis doc. dr. J. Gudzinskas prof. E. Juodis Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti. Smolensko g. 12 LT Vilnius Tel. (8 ~ 5) Faksas (8 ~ 5) El. p. ldha@ldha.lt Tiraþas 600 egz. Maketavo ir spausdino UAB Baltijos kopija Kareiviø g. 13B, LT Vilnius REKLAMOS KAINOS ÞURNALE ÐILUMINË TECHNIKA Lt be PVM Vienas puslapis Pusë puslapio Ketvirtis puslapio Pirmas virðelio puslapis Ketvirtas virðelio puslapis Vidiniai þurnalo puslapiai Lt Lt Lt (matmenys: 210 x 240 mm) (matmenys: 210 x 297 mm) (matmenys: 210 x 255 mm) Lt 900 Lt 600 Lt (matmenys: 210 x 120 mm) (matmenys: 210 x 150 mm) (matmenys: 210 x 127 mm) 700 Lt 525 Lt 350 Lt (matmenys: 105 x 120 mm) (matmenys: 105 x 150 mm) (matmenys: 105 x 127 mm) Asociacijø nariams taikoma 25% nuolaida Dël reklamos kreiptis: tel.: (8 ~ 5) (8 ~ 37) el. p. ramune@ldha.lt 2006 m. Nr. 1 (Nr. 26) 23

24 Plaèiau 13 p.