ADMINISTRACINIO STILIAUS TEKSTŲ SAKINIO ILGIO IR STRUKTŪROS POKYČIAI

Transcription

1 ADMINISTRACINIO STILIAUS TEKSTŲ SAKINIO ILGIO IR STRUKTŪROS POKYČIAI AUDRONĖ BITINIENĖ Vilniaus pedagoginis universitetas T. Ševčenkos g. 31, LT-2009 Vilnius 1. Administracinis stilius nėra vienalytis, jis gali būti skaidomas į žemesnio rango atmainas - postilius: juridinį, kanceliarinį, normatyvinį ir diplomatinį (Bitinienė, 1998; plg.: Župerka, 1994, 29). Apibūdinant administracinio stiliaus ypatybes, lingvistinius požymius ar jo formavimosi tendencijas, dažniausiai remiamasi tik juridinio postilio tekstais kaip geriausiai atitinkančiais administracinio stiliaus normas. Juridinio postilio tekstų kalbos priemonių vartojimą sąlygoja nelingvistiniai ir lingvistiniai veiksniai. Šio postilio adresantas neapibrėžtas: juridinius tekstus dažniausiai kuria keli autoriai, atsižvelgdami į ankstesniųjų metų dokumentų turinį, jie viešai aprobuojami, o jei reikia - tikslinami. Dinamiškesnis adresato veiksnys; jis yra susijęs su tam tikro meto bendruomenės sankloda, jos pažiūromis. Juridinio postilio tekstų informatyvumas yra gana pastovus dydis: įstatymai visada reglamentuoja žmonių veiklą, todėl turinio faktoriaus poveikis tekstų struktūrai yra tos pačios krypties (galima minėti šio tipo tekstų turinio tęstinumą). Nelingvistiniams veiksniams galima priskirti dar vieną - žanrą, nes administracinis stilius turi ypač griežtą žanrinę diferenciaciją, kuri adresatui padeda orientuotis sudėtingoje tekstų įvairovėje, o adresantui, kuriančiam tekstą, laikytis griežtų žanro reikalavimų. Funkcinės stilistikos darbuose žanras siejamas su tekstų, turinčių tam tikrą kalbos priemonių sistemą, tipu (Kožina, 1972, 91). Tačiau žanrų tipų skyrimo kriterijai nėra lygiaverčiai, todėl labai sunku nustatyti jų ribas. Atskirai apžvelgiami administracinio stiliaus sakytiniai ir rašytiniai tekstai, jie grupuojami pagal siaurą apimtį turinčias veiklos sferas, kurias sudaro vyriausybės ar parlamento veikla (nutarimai), valstybės ryšiai su kitomis šalimis (diplomatiniai dokumentai), juridiniai tekstai ir tekstai, susiję su atskiro individo veikla (Brandes, 1990, ). Administraciniam stiliui ne visai pamatuotai priskiriami žanrai, kuriuose esama ir kitų funkcinių stilių kalbos elementų: pramoninė reklama ar techninė instrukcija turi ir mokslinio stiliaus lingvistinių požymių (plg. Brandes, 1990, ), laikraščių informacijose vyrauja publicistinio stiliaus elementai (Pikčilingis, 1971, 328; plg. Bitinienė, 1997, ). Specifinis administracinio stiliaus juridinio postilio žanras yra įstatymai, jiems priklauso ir Konstitucija kaip pagrindinis valstybės įstatymas. 2. Tarp lingvistinių veiksnių visų pirma minėtinas informacijos perteikimo būdas (teksto organizavimo tipas). Juridinio postilio tekstus sudaro monologas (mokslinio stiliaus tekstuose dažnas implicitinis dialogas), tačiau jo struktūra, kaip aiškėja iš konkrečių tekstų analizės, skiriasi nuo kitų funkcinių stilių: beveik nevartojamas aprašymas, toks įprastas moksliniame ir grožiniame stiliuje, ar pagaliau samprotavimas, kurio fragmentų randame beveik visų tipų tekstuose. Voliuntatyvinė kalbos funkcija (kartu ir juridinių tekstų deontinės logikos reikalavimai) formuoja savitą teksto organizavimo formų struktūrą, jų poveikis kalbos priemonių atrankai dažniausiai esti tolygus ir todėl, atliekant statistinį tyrimą, gali būti eliminuojamas. Anksčiau minėtų nelingvistinių ir lingvistinių faktorių visuma veikia visus administracinio stiliaus tekstus. Tačiau funkcinis stilius yra istoriškai susiformavusi nacionalinės kalbos atmaina (Pikčilingis, 1971, 277; Župerka, 1983, 99), todėl kiekvieno funkcinio stiliaus ar postilio tekstus gali veikti dar vienas - laiko veiksnys. Jo poveikiui nustatyti būtina eliminuoti visus galimus nelingvistinius ir lingvistinius veiksnius, todėl statistinei analizei parinktas juridinio postilio to paties žanro tekstas - Konstitucija. Tyrimo tikslas - remiantis jau nustatytais lingvistiniais funkcinių stilių požymiais (žr. Bitinienė, 1997) išsiaiškinti trijų laikotarpiu - tarpukario, pokario Lietuvos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekstų sintaksinės sandaros pokyčius. 4

2 3. Vidutinis sakinio ilgis - diferencinis visų trijų laikotarpių tekstų požymis: mažiausias vidutinis sakinio ilgis yra pirmojo teksto - tik 13,1 žodžių (standartinis nuokrypis - 9,2 žodžiai). Pvz.: (13) Pilietis gali laisvai kilnotis visoje Valstybės teritorijoje ir gyventi bet kurioje jos vietoje. LVK 5. Pradiniai duomenys rodo, kad šio laikotarpio tekstą sudaro gana nedidelės apimties sakiniai (jų ilgio svyravimo amplitudė yra nuo 3 iki 52 žodžių). Pvz.: (3) Pradžios mokslas privalomas. LVK 65. (52) Lietuviu tauta, senosios Lietuvos praeities gaivinama, yra atstačiusi nepriklausomą suvereninę Lietuvos valstybę ir ginklo kovoje ją apgynusi tam, kad, vykdydama savo amžinąją teisę būti laisvai ir nepriklausomai savo tėvų žemėse, vieninga valia sergėtų, kas jai iš amžių priklauso, tęstų garbingus Lietuvos žygius ir esamosios bei būsimųjų kartų pastangomis ugdytiį Lietuvos galią. LVK 58. Trečiojo teksto vidutinis sakinio ilgis yra 18,6 žodžių (beveik atitinka mokslinių tekstų vidutinį sakinio ilgį). Pvz.: (19) Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro Sakinių ilgio grupių pasiskirstymas erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. LRK 31. Standartinis nuokrypis (net 34,4 žodžių) rodo gana didelę sakinių ilgio svyravimo amplitudą (ilgiausias imties sakinys yra 478,0 žodžiai). Nuo anksčiau minėtų tekstų aiškiai skiriasi antrojo laikotarpio tekstas: vidutinis sakinio ilgis yra beveik tris kartus didesnis negu pirmojo teksto - 37,6 žodžių, standartinis nuokrypis - 55,9 žodžių, sakinių ilgio svyravimo amplitudė - nuo 6 iki 596 žodžių. Pvz.: (37) Valstybė rūpinasi šeima, steigdama ir vystydama platų vaikų įstaigų tinklą, organizuodama buities ir viešojo maitinimo tarnybą, išmokėdama kūdikio gimimo pašalpas, teikdama pašalpas ir lengvatas daugiavaikėms šeimoms, taip pat kitų rūšių pašalpas ir kitaip remdama šeimą. LVK Sakinių ilgio grupių paradigmos patvirtina trijų laikotarpių tekstų sintaksinės sandaros savitumą (žr. 1 lentelę). 1 lentelė Sakinių ilgio grupės (%) Tekstas labai trumpi trumpi vidurinio ilgio ilgi labai ilgi (1-8 žodžiai) (9-17 žodžių) (18-30 žodžių) (31-46 žodžiai) (47 ir dg. žodžių) I 36,5 41,3 18,5 2,1 1,6 II 2,5 23,5 36,5 21,5 16,0 III 24,1 44,2 24,6 5,0 2,0 Juridinis postilis 8,5 29,3 35,0 15,4 11,8 Didžiausią diferencinę galią turi labai trumpi sakiniai: jie užima antrąją dažnumų poziciją pirmajame ir trečiajame tekste, tačiau jų dažnumas, kaip galima buvo numatyti, yra didesnis pirmojo laikotarpio tekste. Pvz.: (7) Ministras Pirmininkas vadovauja Vyriausybei ir jai atstovauja. (7) Ministras valdo pavestas jam Valstybės valdymo sritis. (3) Ministrai veikia vieningai. LVK 18. (8) Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. (5) Seimo statutas turi įstatymo galią. LRK 45. Labai trumpi sakiniai itin retai vartojami antrajame tekste. Priešingą paradigmos poziciją užima labai ilgi sakiniai, gana saikingai vartojami ne tik pirmojo, bet ir trečiojo laikotarpio tekste; gana daug šios grupės sakinių esama antrajame tekste (daugiau negu šių dienų juridinio postilio tekstuose). Pirmąjį tekstą su trečiuoju suartina dažniausiai vartojami trumpi sakiniai, antrojo teksto sakinio ilgio grupių dažnumų centras persikelia viena faze toliau į vidutinio ilgio sakinių grupę. Pirmojo ir trečiojo teksto vidutinio ilgio sakinių dažnumas gerokai mažesnis. Gana netolygiai pasiskirstę ilgi sakiniai, kurie, kaip ir vidutinio ilgio sakiniai, išskiria antrojo laikotarpio tekstą (žr. 1 pav.). Vadinasi, antrojo teksto sakinių ilgio grupių dažnumo centras persikelia į ilgų sakinių grupę: ilgi ir labai ilgi sakiniai sudaro 37,5%, jie vartojami dažniau negu trumpi (26%) ar vidutinio ilgio sakiniai (36,5%). 5

3 1 pav. Sakinių ilgio grupių skirstinys Akivaizdu, kad trečiojo laikotarpio teksto sakinių ilgio paradigma skiriasi nuo šių dienų juridinio postilio tekstų sakinių ilgio grupių paradigmos, turinčios daugiau bendrų bruožų su antrojo laikotarpio teksto sintaksine sandara: dažnumų centrą sudaro ne trumpi, o vidutinio ilgio sakiniai, mažai skiriasi kitų ilgio grupių dažnumas. Galima spėti, kad dauguma šių dienų juridinių tekstų pagal tiriamąjį požymį yra išlaiką ankstesnio administracinio stiliaus tekstų, patyrusių kitų kalbų įtaką, struktūrą. Įvertinus visų trijų tekstų sakinių ilgio grupių paradigmas statistiniais kriterijais, matyti, kad skirtumas statistiškai informatyvus, yra esminis, nes x 2 =166,4, o p«0,0001 (žr. 1 pav.). 5. Tarp lingvistinių veiksnių, sąlygojančių sakinio ilgio parametrus, tradiciškai nurodomas vientisinių ir sudėtinių sakinių dažnumas ir jų ilgis, savo ruožtu priklausantis nuo kiekvieno tipo sakinio struktūros. Pirmojo ir trečiojo laikotarpio tekstus suartina ypač dažnai vartojami vientisiniai sakiniai - 78,3% ir 75,9%, tačiau šis kiekybinis parametras nėra integracinis šių tekstų požymis: pirmojo teksto vientisinių sakinių persvara yra atsiradusi dėl orientacijos į trumpasakę kalbą, šis tekstas, kaip ir kiti to meto administracinio stiliaus tekstai, turi įvairių administracinei ir teisės kalbai būdingų ypatybių, bet aiškiai jaučiama, kad jos pamatas - gyvoji lietuvių kalba" (KKP, 1998, 4). Labai trumpi vientisiniai sakiniai šio laikotarpio tekste sudaro nedidelės apimties aktualizuotos prozos fragmentus. Pvz.: (4) Lietuvos Valstybė yra respublika. (5) Jos priešakyje yra Respublikos Prezidentas. (3) Jis vadovauja Valstybei. LVK 59. Antrojo laikotarpio teksto vientisinių sakinių dažnumą (net 83,0%) bus lėmusios kiek kitos priežastys. Svarbiausia administracinio stiliaus ypatybė - tikslumas sąlygoja polinkį vientisiniu sakiniu perteikiamą mintį nuolat tikslinti: sakinio dalys ypač dažnai plečiamos vienarūšių sakinio dalių eilėmis, patvirtinančiomis administracinio stiliaus tekstų lingvistinį požymį - išvardijimą (jis būdingas ir sudėtiniams sakiniams, visai teksto sandarai). Pvz.: (35) Valstybei priklauso pagrindinės gamybos priemonės pramonėje, statyboje ir žemės ūkyje, transporto ir ryšių priemonės, bankai, valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtas, pagrindinis miestų butų fondas, taip pat kitas turtas, būtinas valstybės uždaviniams įgyvendinti. LVK Vientisiniai sakiniai plečiami sudėtinėmis dalyvinėmis sakinio dalimis (aplinkybėmis, rečiau - pažyminiais), dažnai sinonimiškomis sudėtinio sakinio dėmenims. Tokie sakiniai turi oficialumo (knygiškumo žymę). Pvz.: Darbo kolektyvai dalyvauja svarstant ir sprendžiant valstybinius ir visuomeninius reikalus, planuojant gamybą ir socialinį vystymą, rengiant ir skirstant kadrus, svarstant ir sprendžiant įmonių ir įstaigų valdymo, darbo ir buities gerinimo, lėšų, skirtų gamybos vystymui, taip pat socialinėms-kultūrinėms 6

4 priemonėms ir materialiniam skatinimui, panaudojimo klausimus. LVK 149. Kaip matyti, juridinio postilio tekstų vidutinis sakinio ilgis ir sakinių ilgio paradigmų pokyčiai priklauso ne nuo vientisinių sakinių dažnumo (plg. poezijos tekstus, šnekamąjį stilių), o nuo jų ilgio. 6. Antrąją dažnumų poziciją pirmojo ir antrojo laikotarpio tekstuose užima sudėtiniai prijungiamieji sakiniai. Jie akivaizdžiai skiria Sakinių tipų dažnumas visus tris tekstus: daugiausia šio tipo sakinių esama trečiojo laikotarpio tekste, nes itin retai vartojami kitų tipų sudėtiniai sakiniai, ypač bejungtukiai. Svarbiausia juridinio postilio, kaip ir administracinio stiliaus, ypatybė - tikslumas reikalauja aiškiai nužymėti sakinio ribas, sudėtinių sakinių semantinius ryšius, todėl pirmenybė teikiama sudėtiniams jungtukiniams sakiniams. Sakinių tipai Tekstas vientisiniai sudėtiniai sujungiamieji prijungiamieji bejungtukiai mišrieji I 78,3 0,53 6,2 0,1 15,9 II 83,1 1,0 10,4 4,5 1,0 III 75,8 1,0 21,1 0,1 2,0 2 lentelė Pirmojo teksto sudėtinių sakinių vartojimas savitas: greta saikingai vartojamų sujungiamųjų, bejungtukių ir net prijungiamųjų sakinių į pirmąją vietą iškyla mišrieji sakiniai, kurių dažnumas šių dienų visų funkcinių stilių tekstuose nėra didelis. Toks mišriųjų sakinių vartojimas gali rodyti tam tikrą to meto rašytinės kalbos tekstų (pirmiausia dalykinių) formavimosi kryptį - vientisinių ir mišriųjų sakinių poliarizaciją. Kitų laikotarpių tekstuose nuosekliai didėja prijungiamųjų sakinių dažnumas, mažėja mišriųjų sakinių, gana tolygiai vartojami sujungiamieji sakiniai. Bejungtukių sakinių vartojimas -integracinis pirmojo ir trečiojo teksto požymis. Skirtumas tarp visų tipų sakinių vartojimo trijų laikotarpių tekstuose statistiškai reikšmingas, nes x 2= 82,3, p< 0,001, kontingencijos koeficientas yra 0,350. Svarbu nustatyti, kokie lingvistiniai veiksniai lemia tokį netolygų visų trijų laikotarpių tekstų vidutinį sakinio ilgį, nes nėra tiesioginio ryšio tarp antrojo laikotarpio tekstuose vartojamų vientisinių sakinių dažnumo ir didžiausio vidutinio sakinio ilgio, ilgi mišrieji sakiniai sudaro tik 1,0%. Pirmojo laikotarpio tekste itin dažnai vartojami mišrieji sakiniai, bet pats mažiausias tekstų vidutinis sakinio ilgis. Tokį savitą lingvistinių veiksnių poveikį sakinio ilgiui galėjo lemti kelios aplinkybės. Sudėtinga dalykinė informacija pirmojo laikotarpio tekste perteikiama paprastos struktūros mišriaisiais sakiniais, neviršijančiais devynių dėmenų (tokių sakinių nėra daug), dėmenų vidutinis ilgis nėra didelis, todėl mišrieji sakiniai nedaro didesnio poveikio bendriesiems sakinio ilgio duomenims. Trečiojo laikotarpio tekste ima vyrauti paprastos stereotipinės struktūros vientisiniai ir sudėtiniai prijungiamieji sakiniai (dėmenų ilgis nėra didelis). Antrojo laikotarpio teksto sintaksinė struktūra keičia įprastą požiūrį į sakinio struktūros ir jo ilgio koreliaciją: visas dalykinės informacijos krūvis atitenka sudėtingos struktūros ilgiems vientisiniams sakiniams, gana saikingai vartojami sudėtiniai sakiniai. Vadinasi, tolesniam administracinio stiliaus raidos tyrimui itin svarbu nustatyti elementariojo sakinio ilgio ir jo struktūros pokyčius. Palyginus sakinio ilgio ir struktūros parametrų pokyčius trijų laikotarpių vieno žanro ir panašaus turinio juridiniame tekste - Konstitucijoje - matyti akivaizdus laiko faktoriaus poveikis ir tos tendencijos, į kurias vertėtų atkreipti dėmesį tyrinėjant administracinio stiliaus juridinį postilį ir jo raidą. 7

5 Literatura Bitinienė A., 1997, Funkciniai stiliai: sakinio ilgis ir struktūra. Vilnius: VPU 1 -kla. Bitinienė A., 1998, Administracinis stilius ir jo sakinio ilgis". - Kalbotyra, t. 47(1), Brandes, 1990-Брандес M. П. Стилистика немецкого языка. Москва: Высшая школа. ККР, Kanceliarinės kalbos patarimai I Parengė P. Kniūkšta. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst. Kožina, Кожина M.H. К основаниям функциональной стилистики. Пермь: Пермский гос. у-тет. Pikčilingis J., 1971, Lietuvių kalbos stilistika. T.l. Vilnius: Mintis. Župerka K., 1983, Lietuvių kalbos stilistika. Vilnius: Mokslas. Župerka K., 1994, Funkcinių stilių terminai". - Terminologijos vagos, t. 1, Šaltiniai LRK - Lietuvos Respublikos Konstitucija Lietuvos Respublikos Seimo leidykla, LVK - Lietuvos valstybės Konstitucijos. - Vilnius: Mokslas, AUDRONĖ BITINIENĖ SENTENCE LENGTH VARIATIONS IN TEXTS OF OFFICIAL DOCUMENTS Summary The article investigates the sentence length of legal document texts which belong to three different periods. The texts of the first period clearly show that the average sentence consists of 13,1 words, those of the third period - 18,6 words, and the average sentence length of the texts of the second period is 37,6 words. Text analysis reveals that texts of the third period experienced the influence of other languages, while texts belonging to the first period demonstrate great influence of colloquialisms. Texts of the last period represent the style of the official documents. 8