VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Gabrielius Edvinas Klimenka EZOTERIKOS TERMINŲ VARTOJIMO PROBLEMIŠKUMAS KATALIKIŠKOJE PASTORACINĖJE LITERATŪROJE

Size: px
Start display at page:

Download "VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Gabrielius Edvinas Klimenka EZOTERIKOS TERMINŲ VARTOJIMO PROBLEMIŠKUMAS KATALIKIŠKOJE PASTORACINĖJE LITERATŪROJE"

Transcription

1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS KATALIKŲ TEOLOGIJOS FAKULTETAS TEOLOGIJOS KATEDRA Gabrielius Edvinas Klimenka EZOTERIKOS TERMINŲ VARTOJIMO PROBLEMIŠKUMAS KATALIKIŠKOJE PASTORACINĖJE LITERATŪROJE Licenciato baigiamasis darbas Pastoracinės teologijos studijų programa, valstybinis kodas 621V64001 Teologijos studijų kryptis Vadovas kun. doc. dr. Rimas Skinkaitis (Parašas) (Data) Apginta doc. dr. Benas Ulevičius (Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data) Kaunas, 2013

2 Turinys Įvadas 3 I. Terminų okultizmas, ezoterika ir magija apibrėžimas ir vartosena 5 1. Religijotyrinis terinų okultizmas, ezoterika ir magija apibrėžimas Okultizmas Ezoterika Magija Pastoracijoje naudojamų ezoterikos terminų netikslumai Kelios pastabos apie ezoterikos terminų vartoseną Bažnyčios kontekste Terminų apsibrėžimo sau ir pastoracijos subjektui svarba 26 II. Pavojai kylantys dėl netikslios ezoterikos terminų vartosenos pastoracijoje Įbauginimas ir demonizavimas remiantis ezoterikos terminologija Kai kurios klaidos pastebėtos egzorcistinėje literatūroje Faktinės klaidos Vertimo klaidos Kitų religijų demonizavimas Atsakymas į plakatą Krikščioniškam tikėjimui prieštaraujantys ženklai 50 III. Gairės pastoracijos darbuotojams Ezoterikos menų studijos prie Katalikų teologijos fakultetų ir seminarijų Pastoracinė tarnyba visuomenė supažindinimui su ezoterikos pavojais ir esme Tai kas užtikrintų teisingą ezoterikos terminų vartoseną pastoracijoje Vienas pavyzdinis ezoterinio reiškinio nagrinėjimas: indigo vaikai fenomeno kritika Indigo vaikai kas jie? Indigo vaiko atpažinimo spąstai Naujojo amžiaus vaikai Koks gi turėtų būti krikščionio atsakas? 76 Išvados 78 2

3 ĮVADAS Šiuo metu pasaulyje yra labai išpopuliarėjusi ezoterika. Įvairios jos formos: magija, okultizmas, spiritizmas, bioenergetika, ekstrasensorika ir kitos, žavi begalę žmonių. Ezoterikoje ieškoma dvasingumo pakaitalo arba ant jos pamato statomas visas žmogaus tikėjimas. Pasižvalgius po Lietuvos knygynus, netruksime pastebėti, jog juose dažnai būna paskirtos atskiros lentynos knygoms vienaip ar kitaip liečiančioms ezoteriką. Kartais ezoterinė literatūra būna tame pačiame skyriuje kaip ir religinė literatūra. Vien Kaune yra trys veikiantys ezoteriniai knygynai, kuriuose prekiaujama ne vien ezoterika, bet ir įvairia atributika. Tai gi, ezoterika tiek pasaulyje tiek Lietuvoje išlaiko savo populiarumą. Su ezoterika susiduria ir dažnas tikintysis. Dėl ezoterikos marginalumo, dažnas tikintysis net nesuprasdamas to sąmoningai, praktikuoja vienokius ar kitokius ezoterinius menus. Tokį ezoterikos pavojų pastebėjo Bažnyčios egzorcistai. Labai gaila, bet jie rodos vieninteliai įžvelgia čia esantį pavojų. Praktiškai tik jie ir kalba apie ezoterikos pavojus. Žinoma, kaip matysime vėliau, toks vieninteliškumo aspektas, padaro požiūrį į ezoteriką vienpusį ir siaurą. Ilgainiui daugiau panagrinėjęs ezoteriką ir skaitydamas egzorcistų leistą literatūrą, ėmiau pastebėti neatitikimus, tiek prasminius, tiek faktinius, tarp to ką sako egzorcistinė literatūra ir to kas iš tiesų yra ar nėra ezoterika. Iš esmės šį darbą paskatino rašyti, vieno žymaus Lietuvos egzorcisto pasisakymai viešojoje erdvėje apie ezoteriką. Jei išsireiškus tiksliau, tai paskatino minėtojo egzorcisto daromos klaidos. Pasidarė įdomu plačiau panagrinėti tai ką egzorcitai kalba apie ezoteriką. Kuo daugiau domėjausi, tuo labiau susidarė vaizdas, jog egzorcitai turi susikūrę savo ezoterikos modelį, deja ne visada atitinkantį realybę ir tokiu būdu donkichotiškai kovoja su vėjo malūnais. Tapo aišku, jog reikia pradėti kalbėti apie jų daromas klaidas, nes ne kartą susidūriau su tuo jog žmonės praktikuojantys ezoteriką, nepasitiki egzorcistų mokymu, dėl gausos daromų klaidų. Tai gi, evangelinės žinios skleidimas, šiuo atveju, apsiriboja tuo, jog Evangelija skelbiama tiems kas jau ir taip yra Bažnyčioje, visiškai neinant į pasaulį. Tiesa, tokie bandymai kalbėti plačiajai visuomenei, Lietuvoje pasitaikė ne kartą, tačiau jie neatlaikė viešosios opinijos ir Bažnyčia vėl liko kvailio vietoje. Darbo problema: Vykdant pastoracinę veiklą žmonėms patiriantiems ezoterines praktikas arba žmonėms kurie nori sužinoti apie ezoteriką dažnai susiduria su netiksliu ar net neteisingu ezoterikos terminų vartojimu Dėl ko pastoracijai kyla patikimumo sunkumų: ezoteriką išmanantys žmonės pradeda nepasitikėti, tokiu pastoracvijos darbuotoju kuris šneka neteisingai vartodamas terminologiją. Dėl ko sumenksta pastoracijos veiksmingumas. 3

4 Darbo objektas: Egzorcistinėje literatūroje bei pastoracijoje naudojami ezoterikos terminai bei jų semantinės interpretacijos. Darbo tikslas: Apžvelgti egzorcistinę literatūrą išleistą lietuvių kalba, išryškinant naudojamos ezoterinės terminologijos netikslumus. Darbo uždaviniai: Apibrėžti religijotyrinius magijos, ezoterikos ir okultizmo terminus Pristatyti kaip vartojami ezoterikos terminai katalikiškoje pastoracijoje, bei paaiškinti daromas klaidas. Atskleisti terminų apsibrėžimo sau ir pastoracijos subjektui svarbą. Nurodyti pavojus kylančius dėl netikslios ezoterikos terminų vartosenos pastoracijoje. Pateikti tam tikrus patarimus pastoracijos darbuotojams. Metodika: Lyginamoji analizė ir sintezė 4

5 I. TERMINŲ OKULTIZMAS, EZOTERIKA IR MAGIJA APIBRĖŽIMAS IR VARTOSENA 1. Religijotyrinis terminų okultizmas, ezoterika ir magija apibrėžimas Spartus magijos plitimas skatina išsiaiškinti kas yra ezoterika, kas okultizmas, o kas magija. Šiuo metu terminai katalikiškoje pastoracijoje paprastai vartojami netiksliai, ir dažnai klaidinančiai, taigi šio skyriaus užduotis bus apibūdinti kas yra kas. Pastoracijos darbuotojas dirbantis su žmonėmis turinčiais ezoterikos praktikas, turi gerai išmanyti ezoterikos menus, idant galėtų tiksliai perduoti Gerąją Naujieną ir padėtų suprasti kuo ezoteriniai menai yra blogi. Tik suprantant terminus ir juos tiksliai apsibrėžus, galimas tikslus ir įtaigus darbas su žmonėmis praktikuojančiais ezoteriką. Ne ką mažiau svarbus yra terminų apsibrėžimas ir darbe su žmonėmis kurie tik buvo prisilietę prie ezoterikos ar tiesiog dėl vienokių ar kitokių priežasčių nori apie ją žinoti. Pastoracija turi būti vykdoma tinkamai, naudojant tikrąsias ezoterikos terminų reikšmes, o ne tas kurias kuria krikščioniškoji pasaulėžiūra, nes egzorcistinėje literatūroje, ezoterikos terminai, dažnai neatitinka realybės Okultizmas Okultizmas - šis terminas yra pagrindinis kuris vartojamas katalikiškoje pastoracijoje kalbant apie magines ir ezoterines praktikas. Terminas nėra tikslus ir netinkamai vartojamas, tuo klaidinant pastoracijos subjektą. Terminui okultizmas dažnai priskiriami reiškiniai kurie nieko bendra su juo neturi. Pirmą kartą žodis okultizmas kaip sąvoka buvo panaudotas 1545 metais ir reiškė nesuprantamas arba protu nesuvokiamas; esantis supratimo ir įprastinio pažinimo ribų m. šis žodis įgavo šiek tiek kitokią prasmę ir tapo dalyku apibūdinančiu tuos viduramžių mokslus, kurie liečia nežinomų gamtos jėgų pažinimą ir naudojimą, 1 todėl iš esmės nebuvo sietinas su magija ar ezoterika, o aprėpė mokslus kurie lietė nežinomo pasaulio pažinimą, tame tarpe ir religinį bei alcheminį pasaulio pažinimą. Tuo metu ezoteriniai menai, ypač liečiantys magiją ir alchemiją, buvo vadinti hermetizmu, 2 taip tęsėsi iki XX a. kol religijotyrininkai okultizmo terminą priskyrė XIX a. maginės filosofijos sričiai. Įdomu tai, jog patys okultistai, labiau linkę naudoti magijos ir 1 2 Plg. Элиаде М. Оккультизм, колдовство и моды в культуре. Москва, P. 82. Plg. Ilgevičienė A. Eros priešaušryje arba apie išniekintą okultizmą, astrologiją ir Pasaulio pabaigą. Vilnius, P

6 hermetizmo terminus, norėdami apibrėžti savo veiklą. Religijotyrinikas Gintaras Beresnevičius apibrėžia, jog okultizmo terminas žymi XIX a. religines filosofines sinkretiškas sroves, kurios rėmėsi dvasiniais mokytojais ir jų autoritetu, spiritizmu, psichokinetika ir pan.. 3 Tai ypač išryškėjo teosofijoje ir spiritizme. Tai fenomenas pritaikytas sekuliariai visuomenei ir jos požiūriui į pasaulį, šiais laikais ekstrasensinės praktikos pavidalu tai yra masinės kultūros pseudodvasingumas. XX ir XXI amžių ezoterika pratęsia šią sekuliaraus okultizmo tradiciją, 4 žinoma nusakralinta jos forma.. Jau XIX a. prasidėjo okultizmo sekuliarėjimas, kai iki tol buvę slapti mokymai priklausę tokiems ordinams kaip rozenkroiceriai, tapo prieinami plačiajai visuomenei. Šiuo metu visa ezoterika neteko savo pirminės slaptumo funkcijos. Dabar bet kuriame knygyne galima įsigyti specializuotos ezoterinės literatūros. Žinoma, didžioji dalis leidžiamos literatūros vis tik yra pseudoezoterika, nors ji nemažiau pavojinga nei tikroji ezoterika. Lietuvoje leidžiama be galo daug psedoezoterinės literatūros, kurią mūsų pastoracijos darbuotojai dažnai laiko okultine, nors iš tiesų okultizmo knygų lietuvių kalba yra išleistos vos kelios. Ją faktiškai galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ypač atkreiptinas dėmesys į Eliphas Levi Transcendentinės magijos doktrina, G.O.M. Okultizmo enciklopedija ir Kibalionas kurios yra pagrindinė okultinė literatūra išleista lietuvių kalba, o kitų ko gero ir nėra. Okultizmas kaip reiškinys atsirado tik po renesanso, tad bet kuris autorius kalbėdamas apie tai jog Biblijoje rašoma apie okultizmą, daro esminę klaidą, nes toks reiškinys tais laikais dar neegzistavo, tad dėl to kyla daug painiavos. Žinoma Šventajame Rašte sutinkama labai panašių praktikų į okultines, tačiau joms suteikiama visai kita prasmė ir simbolika. Biblijoje dažniausiai būrimais ir magijos praktikų paminėjimais parodoma, jog Jahvė yra stipresnis už bet kokią magiją. 5 Okultizmas į madą atėjo ir buvo atskleistas visuomenei, buvusio seminaristo, mago ir kabalisto, Alfonso Lui Konstano, žinomo po Eiphas Levis pseudonimu, dėka. Būtent šis asmuo suteikė prasmę okultizmo terminui, tokią kokia mes ją žinome ir turėtume naudoti šiandien. 6 Nors vis tik okultizmas aiškina savo praktikas remdamasis ezoterikos mokymų perspektyva 7 tokiu būdu siekiama, jog jis būtų prieinamas tik išrinktiesiems. Tačiau slaptumo nebeliko, nors magai apeliuoja į slaptą mokymą perduodamą mokytojo mokiniui ir neaprašytą knygose. Imant okultizmą kaip visumą, visi jo grandai (pvz. Jelena Blavackaja, Rudolfas Šteineris, Alisteris Kroulis ir pan.), leido begalę literatūros apie savo mokymus prieinamus plačiajai visuomenei Beresnevičius G. Religijotyros žodynas. Vilnius, P. 90. Plg. Beresnevičius G. Naujojo atgimimo išvakarės. Vilnius, P Plg. Дюфура Л. К. Словарь библеиского богословия. Bruxelles, P.169. Plg. Элиаде М. Оккультизм, колдовство и моды в культуре. Москва, P. 84. Verlinde J.M. Kai uždanga plyšta: ezoterikos iššukis krikščionybei. Vilnius, P

7 Okultizmas priklauso ezoterizmo sferai ir apibrėžia tikėjimą jog pasaulyje egzistuoja paslaptingos antgamtinės jėgos. Maginių veiksmų pagalba, žmogus gali kontroliuoti aplinką, bei panaudoti tas jėgas savo labui. 8 Tokių veiksmų atlikimui reikia būti pašvęstu, t.y. inicijuotu asmeniu. 9 Be šios iniciacijos bet koks asmuo beliks tik besidominčiu okultizmo filosofija, bet iš esmės negalės atlikti jokio okultizmui pripaišomo veiksmo, nes neturės tam tinkamų įgaliojimų. Čia panašiai kaip su kunigystės šventimais, jie suteikia galią/įgaliojimą atlikti nepašvęstiems neprieinamus veiksmus. Okultizmo teorija kalba apie tai, jog nepašvęstas žmogus negeba suvaldyti tų jėgų su kuriomis dirba. Bet koks galios pasireiškimas bus atsitiktinis ir neprognozuojamas, todėl be galo pavojingas, tiek pačiam galios naudotojui, tiek aplinkiniams. Tokį pašventimą, t. y. iniciaciją gali atlikti tik mokytojas jau pažengęs okultizmo kelyje. Pats žodis okultizmas kyla iš lotynų kalbos žodis occultus. Occultus reiškia tai kas paslėpta, taigi apibrėžia tam tikrą tikėjimą slaptomis, ne visiems t.y. nepraėjusiems iniciacijos, prieinamomis žiniomis. Kartais jis neteisingai vartojamas kaip ezoterikos sinonimas. Kaip pastebi religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius, dvasinės šiukšlės su okultizmu netapatinamos 10, nes tokiu būdu bandoma dangstytis tarptautiniu žodžiu kuris toli gražu neatitinka realybės. Okultizmo filosofija yra tam tikras religingumo pakaitalas. 11 Tam tikro jo formos egzistuoja ir mūsų laikais. Šiuolaikinėje ezoterikoje okultizmas tapo nuvulgarintas ir jo apraiškų galima rasti įvairiose pseudomaginiuose judėjimuose. Praktiškai visos nūdienos ezoterikos srovės, savo šaknimis, terminologija ar atskiromis idėjomis, yra susijusios su okultizmu, tačiau jos nėra okultizmas, kaip toksai. Tiek okultizmas tiek spiritizmas remiasi idėja jog aplink mus egzistuoja mirusiųjų sielos, kurioms galima atlikti invokacijas, o taip pat Šventajame Rašte neminimomis dvasinėmis esybėmis, 12 kurios gyvena astraliniame pasaulyje, kurį specialiai tam pasirengęs žmogus gali matyti ir itaip su juo sąveikauti. Naudotis esybėmis gyvenančiomis jame, keliauti po astralinį pasaulį, semtis informacijos iš jo, nes astralinis pasaulis iš esmės yra tarsi viso kosmoso informacijos kaupykla, prieinama tik išrinktiesiems. Okultizmas iš esmės neigia jog pasaulyje egzistuoja kas nors nenatūralaus, viskas kas egzistuoja ar vyksta, tame tarpe ir magija bei ezoterika, priskiriama iš tiesų egzistuojantiems natūraliems gamtos reiškiniams. Čia įeina ir materija ir dvasinis pasaulis. Joks okultistas nelaiko savęs blogu. Jis tiki jog jo naudojamos galios ir jėgos su kuriomis dirba yra nei geros nei blogos Plg. Petraitis R. Religijotyros žodynas. Vilnius, P Plg. Акимов Н. Магия вчера и сегодня. Pостов-на-Дону, P Beresnevičius G. Ne apie tai mano dūzgelė. Vilnius, P Plg Ten pat. P Plg. Beresnevičius G. Naujojo atgimimo išvakarės. Vilnius, P

8 Čia geras pavyzdys galėtų būti Rudolfo Šteinerio antroposofinis mokymas apie tai jog žmogų valdo dvi jėgos: Liuciferis (gėris) ir Arimanas (blogis). Žmogaus tikslas pasaulyje, anot Rudolfo Šteinerio, yra rasti aukso vidurį tarp šių dviejų jį veikiančių jėgų ir taip gyventi harmoningą gyvenimą, su savimi ir su kosmosu. 13 Okultinių praktikų siekiamybė yra žmogaus anomalių galių stiprinimas ir aplinkos valdymas, nes jei visa yra tikra vadinasi galima manipuliacija tiek dvasinėmis tiek materialiomis sferomis. Okultizmas pripažįsta tris pasaulyje egzistuojančia plotmes: astralinę, tarpinė ir fizinio pasaulio. Visi trys pasauliai tarpusavyje glaudžiai susiję ir vienas į kitą tarsi įsispraudę, todėl okultinė filosofija mano jog yra įmanomas bendravimas tarp šių plotmių. Paprastai bendravimas vyksta ritualų ar kitų maginių praktikų pagalba. Okultizmo adeptai tiki, jog slaptas pasaulis yra daug svarbesnis nei regimasis, 14 tad ir bandomas užmegzti kontaktas su neregimybe. Okultizmo subjektas yra žmogus turintis tinkamą kvalifikaciją ir siekia empirinio patvirtinimo reiškiniams kuriais buvo bandoma operuoti panaudojant slėpiningas kosmoso jėgas, kurių negali paaiškinti mokslas. 15 Okultizmui didžiausią įtaką, kaip ir vėliau atsiradusioms jo kryptims, turėjo Jelenos Blavackajos 1875 m. įkurta Teosofų draugija. Nemenką įtaką padarė ir antroposofijos kūrėjas, Rudofas Steineris, kuris teigė jog okultinis mokslas, kurio objektas yra tai, kas nepasirodo pasaulio reiškiniuose, kas lieka slapta [...] šis mokslas neliks slaptas tam, kas siekia jį pažinti tinkamais būdais. 16 Okultiniai būdai prieinami tik slaptas žinias ir iniciacijas turintiems asmenims. Tradicinis okultizmas save kildina iš esmės tik iš Hermio Trismegisto mokymo, kurį kaip tikima jis užrašė ant smaragdinių lentelių. Hermetizmas dabar aktyviai tiriamas religijotyrininkų. Hermetizmo filosofijos veikalą galima rasti ir lietuvių kalba, tai knyga pavadinimu Kibalionas. Tačiau modernusis okultizmas pasidarė pop kultūros dalimi, pvz. La Vėjaus okultizmas, kuris taip pat padarė nemenką įtaką mūsų laikų ezoterinėms kryptims. Čia kaip pavyzdys galėtų būti New Age idėja, jog žmogus gali tapti Dievu. Okultizmas laikomas tikėjimu, jog egzistuoja normalaus jautrumo būsenoje nejaučiamos būtybės ar jėgos, kuriomis galimą viską valdyti taikant būdus, atrandamus ieškant, inicijuojant, praktikuojant. 17 Taip pat tai paslėptas nuo kitų akių, mistiškas menas, esantis virš žmogaus suvokimo ribų, okultizmas į save įima teologiją, astrologiją, alchemiją, magiją ir kitus Plg. Okultinio pasaulio paslaptys. Vilnius, P Plg. Ten pat. P. 49. Plg. Элиаде М. Оккультизм, колдовство и моды в культуре. Москва, P Verlinde J.M. Kai uždanga plyšta: ezoterikos iššukis krikščionybei. Vilnius, P. 22. Amorth G. Egzorcistai ir psichiatrai. Vilnius, P

9 ezoterinius mokslus, 18 kurie egzistavo tuo metu kai buvo okultizmo bumas. Plačiąja prasme, okultizmą galima suvokti ir kaip disciplinų apie magiją, teosofiją, įtraukiant ir spiritizmą bei su transcendencija susijusius ezoterinius mokymus, visumą. Šia prasme žodis okultinis panašus į žodį ezoterika tačiau jų tapatinimas nėra siūlytinas, nes jie apibrėžia skirtingus dalykus. Tai gi okultizmo apibrėžimas galėtų būti toks: Okultizmas yra sinkretinė XIX a. pr. - XX a. pr. maginės filosofijos kryptis, apjungianti to meto ezoterines praktikas, tokias kaip spiritizmas ir magija. Tai tikėjimas jog egzistuoja slėpiningos jėgos, kuriomis galima manipuliuoti, siekiant padaryti įtaką materialiam ar dvasiniam pasauliui Ezoterika Jei okultizmas vis tik yra labiau filosofinė sistema, tai ezoterika yra labiau religinėfilosofinė sistema, kurios pagrinde guli okultiniai ir maginiai ritualai, žinojimas, bei procedūros. 19 Toks dabartinės ezoterikos pobūdis susiformavo dėl maginio sinkretizmo, kurio gausa ezoterikoje tiesiog klesti. Žodis ezoterika kyla iš graikų kalbos žodžio eisoterismos. Šį žodį Pierre as Riffard as suskaido į tris elementus: prieveiksmis eiso reiškia vidun, į vidų, priesaga ter pažymi dviejų terminų supriešinimą, o priesaga ismos šį derinį paverčia daiktavardžiu, kartu nurodydama, jog kalbama apie tam tikrą mokymą. Galima sakyti jog kalbama apie mokymą, leidžiantį prieiti prie vidinių ir paslėptų dalykų pažinimo, kurie rezervuoti iš esmės tik elitui. Žodis ezoterika, dar gali būti kildinamas iš graikiško žodžio eisotheo, kas reiškia įvesdinu. 20 Terminą ezoterika taip pat galima kildinti iš graikų kalbos žodžio esotericos reiškiančio vidinis, uždaras. Žinoma, mūsų laikais ezoterika nėra nei slapta, nei pašvęsta tik išrinktiesiems. Kiekviename knygyne galima rasti, vienokios ar kitokios, ezoterinės literatūros. Tad šiuo atveju dabartinę žodžio ezoterika reikšmę atspindi graikiškas žodis eisotheo, nes kaip matysime vėliau, iniciacija yra svarbi nūdienos ezoterikos dalis. Tai gi, ezoterika yra slaptas mokymas, iš tikrųjų ar tariamai egzistuojantis religinėse sistemose. Šiandienos kalboje žodis ezoterika paprastai naudojamas apibrėžiant slaptas doktrinas. 21 Religijotyroje žodis ezoterizmas, apibrėžia religijos uždarumą arba polinkį slėpti savo Plg. Chambers V.H. An Occult Dictionary for the Millions. Los angeles, P Plg. Элиаде М. Оккультизм, колдовство и моды в культуре. Москва, P. 83. Plg. Verlinde J.M. Kai uždanga plyšta: ezoterikos iššukis krikščionybei. Vilnius, P. 17. Plg. Beresnevičius G. Religijotyros žodynas. Vilnius, P

10 tikybos doktriną ar kultą nuo kitatikių. Jis reiškėsi ir ankstyvojoje krikščionybėje. 22 Daug kas žinojo, jog krikščionys valgo savo Dievo kūną, todėl juos laikė kanibalais; nepakrikštytieji galėjo dalyvauti tik žodžio liturgijoje ir panašiai. Bet kokiam ezoteriniam mokymui yra itin svarbus įvesdinimas, t.y. iniciacija. Manoma, jog be iniciacijos žmogus besidomintis ezoterika, nepasieks jokių rezultatų, nes tikrasis ezoterinis pažinimas iš tikrųjų įgyjamas tik per iniciaciją. 23 Kalbėdamas apie antikinės Graikijos mokyklas, André Lalande teigia: Ezoterika yra mokymas, dėstomas tik mokyklos viduje visą mokymą išklausiusiems mokiniams. O štai egzoterika yra tai, kas tinka viešam ir populiariam mokymui. Metaforiškai ezoterišku vadinamas visoks mokymas, skirtas siauram klausytojų ratui. Ezoterika yra mokymas, anot kurio, mokslas neturi būti populiarinamas, bet perteikiamas tik pažįstamiems ir dėl protingumo bei moralumo parinktiems adeptams. 24 Paprastai ezoterinį mokymą perima tik inicijuotieji asmenys. Tad ezoteriką, mūsų laikais, galima skirstyti į populiariąją, prieinamą masėms, ir slaptąją, perduodamą mokytojo mokiniui, po iniciacijos. Tai ypatingai ryšku, Reiki sistemoje, kur iniciacija atveria paslaptingas žmogaus galias idant jis galėtų paveikti aplinką. Tikima, jog be iniciacijos žmogus negalės naudotis savo galiomis. Bet koks jų panaudojimas bus kenksmingas tiek pačiam naudotojui, tiek aplinkiniams. Žinoma, čia iniciacija yra nuvulgarinta, nes Reiki meistras, atseit, gali žmogų inicijuoti ir nuotoliniu būdu, pavyzdžiui per internetą. Nebelieka esminio iniciacijos momento, tiesioginės akistatos su mokytoju ir jėgomis, kurias jis teigia perduodąs. Šiandienos religijotyra, ezoteriką, skirsto į įvairias sritis: magija, astrologija, įvairūs būrimai, bioenergetika ir t.t. Ezoterika yra daug platesnis terminas, nei kad pastoracijoje naudojamas okultizmo terminas. Po ezoterikos terminu sutelpa ir okultizmas, ir magija, ir parapsichologija. Jei žodis okultizmas apibrėžia tik siaurą XIX a. mokymą ir konkrečiai iš jo išeinančius mokymus, tai žodis ezoterika apibrėžia, bet kokį slaptą mokymą. Taip žodžiu ezoterika mes galime apibrėžti ir tą patį okultizmą, bei magiją ir parapsichologiją. Žodis ezoterika siejamas su žodžiais slėpinys, okultinis, slaptas, iniciacija, kitaip tariant su keistu ir paslėptu nuo pašalinių pasauliu. 25 Ezoterika paprastai save susieja su kokia nors religine kryptimi, dažnai yra sakoma, jog tas religinis mokymas nukrypo nuo tikrosios esmės ir ezoterika šį mokymą gražina į tikrąjį kelią, taip siekdama autentiškumo. Ezoterika laiko savo misija atrasti didžiųjų tradicijų giliąją Plg. Petraitis R. Religijotyros žodynas. Vilnius, P Plg. Verlinde J.M. Kai uždanga plyšta: ezoterikos iššukis krikščionybei. Vilnius, P. 24. Ten pat. P. 17. Plg. Ten pat. P

11 prasmę kurią prarado egzoterinės religijos. 26 Verta pastebėti jog visos religijos vienu ar kitu savo egzistavimo laikotarpiu turi savyje ezoterikos, ypač savo egzistavimo pradžioje ir tik vėliau tampa egzoterinėmis. Čia vėl gi geras pavyzdys yra krikščionybė, kuri pradžioje buvo iš esmės ezoterinis mokymas, paslėptas nuo pašaliečių akių, ir tik ją įteisinus, ji tapo egzoterine. Ezoterika siekia gnostinio pažinimo. Pavyzdžiui teosofijoje nerasime žodžio tikėjimas, nes ji remiasi pažinimu grindžiamu stebėjimu ir patyrimu. 27 Ezoterikai svarbu pažinimas ir efektas išplaukiantis iš pažinimo. Okultizmui gi, svarbiau tikslus ritualo atlikimas ir iš jo išplaukiantis efektas. Jei yra kalbama apie objektą, mes galime sakyti jog jis yra okultinis, tačiau kalbant apie subjektą ar reiškinį mes turėtume vartoti terminą ezoterika. 28 Tai gi kalbėdami pvz, apie jogą, mes negalime sakyti jog joga yra okultinė, ji yra ezoterinė. Nes pats okultizmas tėra ezoterikos dalis. Išskirtinis šių laikų ezoterikos požymis yra gilinimasis į vadinamąsias pirmykštes kultūras, kurios kaip teigiama, yra išlaikiusios slaptąjį mokymą. Yra domimasi tokiomis kultūromis kaip Amerikos indėnų ar Sibiro šamanizmu, rytų medicina ir dvasinėmis praktikomis. Ezoterika tvirtina jog tai esą nuo religijos nepriklausantis slaptas mokymas, ir jis išliko iki mūsų laikų, ir kad mūsų laikais susidomėta senąja išmintimi. Tačiau visi metodai perimami iš kitų kultūrų yra neautentiški, 29 jie vienaip ar kitaip iškraipyti, paprastai būna sumišęs vakarų ir rytų ezoterinis mokymas, tokia savotiška mokymų mišrainė. Kaip pavyzdys, galėtų būti neošamanizmas, kuris tik sąlyginai turi bendrus bruožus su tradiciniu šamanizmu. Neošamanizmas išlaikė tik paskirus tradicinio šamanizmo bruožus: dvasinę šamano kelionę, kamlavimą, transą. Tiesa, neošamanizmo praktikos dažniausiai nereikalauja iš adepto iniciacijos, kas gi yra privaloma tradiciniame šamanizme. Jei tradicinis šamanas pažįsta dvasias su kuriomis dirba ir stengiasi nuo jų apsisaugoti įvairiais metodais, tai neošamanizmas yra pakankamai marginalus, kad paistytų tokių dalykų kaip dvasių pažinimas ar apsauga nuo jų. Būti tradiciniu šamanu paprastai niekas nenorėdavo, tai buvo laikoma tarsi pasmerkimu, religijotyroje net yra terminas šamanistinė liga, kai dvasios bando priversti žmogų tapti šamanu ir todėl kankina jo kūną. Dabartiniais laikais gi, kas antras ezoterikas trokšta tapti šamanu. Tačiau, kaip ten bebūtų, ezoterika turi savitą religingumą. Ezoterinio religingumo ištakose glūdi gnosticizmas, kaip gelbstinčio žinojimo doktrina. Didelė reikšmė skiriama astrologijai, taro, numerologijai ir kitoms sferoms atsakančioms už ateities nusakymą. Religingumas pasižymi žmogaus tapimo dievu doktrina. Žmogus nupuolė iš savo pirmapradės dieviškumo būklės ir per slaptų formulių žinojimą, ją gali susigrąžinti. Šią ezoterikos sritį perėmė ir Plg. Ten pat. P. 82. Plg. Ten pat. P Plg. Ten pat. P. 23. Plg. Rupert H. J. Ezoterika, New Age, medicina // Prizmė. Šiauliai, Nr. 4. P

12 satanizmas. Žmogaus-Dievo idėja, nusitęsia per visą XX XXI a. ezoterinę tradiciją. Ezoteriką galima apibrėžti kaip religinę filosofinę sistemą, kurios pagrindą sudaro maginiai ar parapsichologiniai ritualai ir metodai, siekiant kontakto su anapusybe. Ezoterikos terminas pakankamai platus, nes savyje talpina visą paranormalybę, pradedant okultizmu ir spiritizmu, ir baigiant ekstrasensorika, bei magija. Ezoterikoje ypatingą reikšmę turi iniciacija. Tai bendras terminas visai maginei ir parapsichologinei pasaulėžiūrai Magija Magija yra atskira ezoterikos rūšis, kuri veikia nepriklausomai nuo okultizmo, nors šis ir padarė nemenką įtaką jos vystymuisi. Čia žinoma kalbama apie šiuolaikines magines praktikas, nes kaip jau išsiaiškinta ankstyvosioms magijos formoms, okultizmas įtakos negalėjo turėti dėl pakankamai vėlyvo savo atsiradimo. Magija yra be galo senas reiškinys. Kai kurie religijotyrininkai mano, jog magija atsirado dar prieš religijos atsiradimą. Magija visada vienokiu ar kitokiu pavidalu lydi religiją, nors paprastai religija priešinasi jos egzistavimui, tačiau liaudyje visada galima atrasti jos apraiškų, dažniausiai prietarų pavidalu. Didžioji dalis archajinių religijų, magiją laikė neigiamu ar nuodėmingu dalyku. Štai senovės šumerai, magiją buvo uždraudę net valstybiniu lygmeniu. Nuo magijos bandyta apsisaugoti įvairiausiais būdais: ritualais, raganų medžioklėmis, draudimais ir pan.. Verta pastebėti, jog raganų medžioklė nėra vien krikščionybėje sutinkamas reiškinys. Visos archajinės religijos, vienu ar kitu vystymosi etapu, turėjo, o ir turi, šio fenomeno apraiškų. Antikiniame pasaulyje terminas magija buvo siejamas su Persijos šventikais, kurie buvo žodinės tradicijos perdavėjai. Jie buvo vadinami magi arba magos. Gana greitai magos buvo susietas su graikiškuoju goēs t.y. burtininkais ir jų abejotinomis praktikomis. 30 Magijos terminas buvo naudojamas iki XIX a. pr.. Jis reiškė gamtos idėją, kurios visos dalys yra matomos, pažįstamos, bei patiriamos kaip esmingai gyvos, t.y. magija (kuri buvo itin populiari renesanso laikotarpiu), kuri pažįsta simpatijų ir antipatijų tinklą, bei pritaiko jį praktikoje. Tokiu būdu tokie mokslai kaip alchemija ar tas pats okultizmas, tampa regimosios gamtos pažinimo sąlyga. 31 Magijos tyrėjas Frensis King labiau pasisako už magijos arba maginė tradicija termino vartoseną. 32 nes esti įvairių bandymų magiją vadinti kitais vardais, kaip kad okultizmas, ezoterika ar net parapsichologija. Magija tai tikėjimas, nebūtinai religinis, jog egzistuoja antgamtinės jėgos, kurias Plg. Price S. ir Kearns E. The Oxford Dictionary of Classical Myth and Reigion. Oxford, P Plg. Verlinde J.M. Kai uždanga plyšta: ezoterikos iššukis krikščionybei. Vilnius, P. 91. Plg. Кинг Ф. Современная pитуальная магия. Москва, P

13 galima valdyti žinant atitinkamus žodžius ir ritualus. Paprastai siejama su turima žmogaus galia. 33 Magija tai tikėjimo sistema, kurios adeptai mano galintys daryti įtaką ar keisti aplinką. Magija remiasi burtų formulėmis, dvasių galia, prievarta dievų atžvilgiu ir t.t. 34 Magija visada turi ryšį su galia 35. Magija remiasi veiksmo ir pasekmės dėsniu, t.y. viskas, ką darai, sugrįžta trigubai 36. Paprastai liaudyje magija skirstoma į juodąją ir baltąją magiją. Baltoji magija, kitaip vadinama teurgija, tradiciškai siejama su apsauga nuo demonų ir ligų, o juodoji magija, goetija, neša nuostolius ir bėdas demonų ir šėtono pagalba. 37 Skirstymas į baltą ir juodą magiją yra grynai sąlyginis, nes ir juodasis magas sėkmingai gali užsiimti žmogaus gydymu, o baltasis jį susargdinti. 38 Juodosios ir baltosios magijos apibrėžimas pagal etinius klausimus, tėra profaniškas apibūdinimas. Taigi juodoji ir baltoji magija, nėra vienareikšmiškas reiškinys, kai kuriose kultūrose, būtent juodieji magai, gali būti tautos tradicijų saugotojai ir laikomi pagarboje. Aiškios ribos tarp magijos spalvų nėra. Tačiau pats terminas juodoji magija greičiausiai kyla iš nekromantijos pavadinimo. Nekromantijai apibrėžti anksčiau naudotas graikiškas terminas necromanteia, vėliau jis buvo pakeistas lotynišku nigromantia kuris savo ruoštu kilo nuo žodžio nigro t.y. juodas. 39 Pagrindinis skirtumas tarp vadinamosios juodosios ir baltosios magijos, ne ketinimuose, ar atliekamų veiksmų atlikime, taip pat ne būtybėse į kurias kreipiamasi. Pagrindinis skirtumas yra laisvos valios pažeidime. Jei yra gerbiama kito asmens laisva valia, tada tokiu atveju nėra peržengiama baltosios magijos riba. 40 Tačiau net menkiausias laisvos valios pažeidimas prieštarauja maginio judėjimo Wicca principui: Daryk ką nori tik nekenk kitam. Tarkime jei vienas asmuo serga, kitas imasi maginio gydymo nežinant sergančiajam. Tada toks gydymas bus vadinamas juodąja magija, jei žinant ir sutinkant baltąja. Juodoji magija, ezoterikoje, paprastai vadinama Kairiosios rankos taku, nes kairė ranka simbolizuoja blogį, o dešinė nekaltumą. Tokiu būdu skirstoma magiją galima laikyti gėrio ir blogio siekiančia magija. 41 Žinoma Šventasis Raštas, neskirsto magijos į spalvas, jame bet kokia magija suvokiama kaip Dievui nepatinkantis dalykas. Norėdamas kalbėti profesionaliai, pastoracijos darbuotojas neturėtų skirstyti magijos pagal spalvas, nes taip daro profanai. O norint pabrėžti magijos priklausymą vienai ar kitai sričiai, reikėtų konkrečiai įvardinti kokia tai magijos rūšis. Juk tų magijos rūšių yra begalės: runų magija, kraujo magija, stichijų magija, simpatinė magija, žvakių magija ir t.t Plg. Petraitis R. Religijotyros žodynas. Vilnius, P Plg. Beresnevičius G. Religijotyros žodynas. Vilnius, P. 75. Müller-Kaspar U. Didžioji magijos knyga. Vilnius, P. 10. Ten pat. P Plg. Ten pat. P. 15. Plg. Kanišauskas S. Likimo anatomija. Kaunas, P Plg. Melville F. Magiška apsauga. Vilnius, P. 31. Plg. Müller-Kaspar U. Didžioji magijos knyga. Vilnius, P Plg. Laurentin R. Demonas mitas ar tikrovė?. Vilnius, P

14 Patys magiją praktikuojantys asmenys jos nelaiko bandymu priversti gamtos ar aukštesniąsias jėgas veikti jų labui. Jų manymu, magija yra natūrali ir veikia, kaip įvairių energijų bendras veiksmas, padedantis pasiekti reikiamą rezultatą. Anot jų, magijoje nėra nieko paranormalaus, 42 nes magija tai metodas kuriuo žmogus prisiima atsakomybę už savo likimą. 43 Wiccan ai apskritai yra linkę magiją vadinti amatu. Nuo angliško žodžio craft, kuris randamas žodyje witchcraft t.y. raganavimas. 44 Taigi, maginėje literatūroje, vietoj raganavimo termino, galima sutikti ir terminus amatas arba Didysis darymas. Magija formaliąja prasme yra reiškinių operacijų atlikimas neįprastomis, ir nepaaiškinamas galiomis, operacija yra priskiriama nežinomų jėgų galia žmogui, ar tokios jėgos veikimas pagal žmogaus valią. 45 Taigi magija egzistuoja remdamasi savais įstatymais ir sava logika, kuri pašaliečiui gali būti visiškai nesuvokiama. Magijos principas apibrėžiamas taisykle, ne todėl kažkas įvyksta, kad buvo atliktas vienas ar kitas veiksmas, o tuo kad viskas vyksta taip kaip mes to norime. 46 Šiuolaikinė magija, stengiasi likti atskirai nuo įvairių dogmų ir viskas paliekama asmeninei mago atsakomybei. Būtent todėl randasi begalė magijos krypčių. Nes dvasinis autoritetas aiškinantis apreiškimus, yra pats magas. Neesant autoritetui iš pašalies, bet kokia dvasinė hierofanija, paliekama saviinterpretacijai. Magijos pagalba bandoma užmegzti ryšį su dvasinėmis ir transcendencinėmis jėgomis, bei būtybėmis, darant įtaką gamtai ir antgamtei, norint pasiekti norimą rezultatą. Čia veikiama žinojimo principu: žinant magines formules, galima daryti įtaką viskam, net ir Dievui. Ne vieną amžių, magijos adeptai bandė atspėti Dievo vardą, paslėptą po Tetragrammaton terminu, idant galėtų jį valdyti. Tai yra siekis manipuliuoti žmogų supančią ir empiriškai nepažinia tikrove. Maginis veiksmas visada turi šiuos elementus: materialų dalyką, t.y. instrumentą; žodinį užkeikimą t.y. reikalavimą ar prašymą, kuriuo kreipiamasi į aukštesnes jėgas; ritualą. 47 Tad jei veiksmas neturi šių sudedamųjų dalių, jis negali būti laikomas magija. Magija pasižymi tikėjimu, jog žmogus gali išmokti manipuliuoti pasauliu saviems tikslams, paslaptingais būdais. Šie būdai skiriasi nuo religijos pateikiamų būdų, nes čia žmogus pasikliauja tik savimi ir stengiasi kontroliuoti anapusybę. Tuo tarpu religija pateikia būdus kurie leidžia anapusybei kontroliuoti žmogų. 48 Magija skirstoma į tris pakopas: 1. Magijos idealizmas t.y. magijos paslapčių žinojimas; 2. Psichinė arba minties magija, arba magija susijusi su proto jėga; 3. Ritualinė magija, Plg. Каннингем С. Викка для начинающих. Москва, P Plg. Ten pat. P Plg. Okultinio pasaulio paslaptys. Vilnius, P Plg. Wedeck E. H. Dictionary of the occult. New York, P. 63. Plg. Müller-Kaspar U. Didžioji magijos knyga. Vilnius, P. 36. Plg. Акимов Н. Магия вчера и сегодня. Pостов-на-Дону, P Plg. Marquarrie. Twentieth Century Religious Thought. New York, P

15 t.y. magija lydima konkrečių ceremonijų. 49 Be šių pakopų mes galime atrasti begalę magijos sričių, kaip pavyzdžiui simpatinė magija, kuri remiasi formos ar elgesio panašumo prielaida, t.y. panašus gimdo panašų; nekromantija kurioje visi ritualai siejasi su mirusiaisiais, ateities pranašavimai taro kortų ar runų pagalba ir t.t.. Tai gi magiją galime apibrėžti kaip antgamtės valdymo meną pasitelkiant įvairius ritualus ir magines formules. 2. Pastoracijoje naudojamų ezoterikos terminų netikslumai Yra svarbu aptarti kai kuriuos netikslumus, kurie kyla neteisingai vartojant ezoterikos terminus katalikiškoje pastoracijoje. Iškart verta pastebėti, jog egzorcistų ir kitų pastoracijos darbuotojų terminologija, remiasi jų asmenine patirtimi, kurie ją gavo dirbdami su ezoterikos aukomis arba susiformavo skaitant specializuotą krikščionišką literatūrą, kuri ne visada tiksliai pateikia ezoterikos terminus. Tokios klaidos eina iš vienos knygos į kitą, pasitikint prieš tai rašiusiojo autoritetu ir visiškai nebandant patikslinti ar patikrinti informacijos. Kadangi egzorcistų darbai dažniausiai remiasi asmenine patirtimi, kuri formuojasi dirbant su ezoterikos aukomis, tai čia galima leistis į pamąstymus apie antrinės traumos sindromą, susiformuojantį asmenims dirbantiems su vienokio ar kitokio pobūdžio aukomis. Tačiau mūsų ne toks tikslas. Tokie autoriai kaip Gabriel Amorth, Raul Salvucki, Philippe Madre, Renè Laurentin ir kiti, daug pasakoja kaip veikia piktosios dvasios, aptaria apsėdimo atvejus, nurodo priemones kaip su šiais atvejais reikėtų kovoti. 50 Tačiau per praktiką čia dažnai pamirštama teorija ir terminai, tada įgauna visiškai kitokį atspalvį, dažnai mažai ką bendro turintį su realybe. Tokiu būdu dažnai tačiau esti pamirštamas arba neapibrėžiamas pats žodis kurį kalbantysis taria ir kuris ką nors reiškia, 51 terminai ne tik, kad neperteikia tikrosios ezoterikos menų esmės, bet dar ir klaidina pastoracijos subjektą, o ir patį pastoracijos darbuotoją ar tarnautoją. Čia geras pavyzdys yra terminas okultizmas. Katalikai išugdyti egzorcistų, taip pripratę prie šio termino, kad visą ezoteriką yra linkę vadinti būtent šiuo, okultizmo terminu, nors kaip jau išsiaiškinome, okultizmas tėra siaura ezoterikos sritis. Egzorcitas ar kitas pastoracijos darbuotojas dirbantis su žmonėmis patyrusiais ar patiriančiais ezoterines ar magines praktikas turi atminti, kad antgamtinės tikrovės negalima Plg. Magija // Prizmė. Šiauliai Nr. 1. P. 38. Plg. Kocańda B. Kunigo egzorcisto tarnystė. Vilnius, P. 20. Maceina A. Daiktas ir žodis. Vilnius, P

16 painioti su tuo, kas tik atrodo antgamtiška. 52 Tačiau taip dažnai pasitaiko, kai okultizmui imami priskirti: RPG žaidimai, fantastiniai filmai, iliuzionisto specialybė ar kiti dalykai kurie neturi su okultizmu nieko bendro. Kai kažkas, kas nėra antgamtiška priskiriama okultizmui, tada vyksta dalyvavimas apgavystėje, ir tai dažnai kyla iš neteisingo ezoterikos supratimo, ar elementaraus neišprusimo šioje srityje. Egzorcistas ar kitas pastoracijos darbuotojas turi tarnauti tiesai, ir būti tiesos liudytoju, todėl jo visos žinios turi būti sutelktos į tiesos paieškas. 53 Šiuo atveju, pastoracijos darbuotojas, turi gerai išmanyti kas yra ezoterika, o kas ją tik primena, bet savo prigimtimi neturi su ja nieko bendro. Pamirštama jog, Antano Maceinos žodžiais tariant, žodis yra dvisluoksnis padaras. 54 Pirmasis sluoksnis yra tas kokią reikšmę suteikiame mes, antrasis yra tas ką iš tiesų žodis reiškia. Naudojant netikslius terminus, pastoracija gali būti labai nesėkminga, nes pastoracijos subjektas gali pradėti nepasitikėti pastoracijos darbuotoju, kuris kalbėdamas apie ezoteriką daro klaidas. Nesvarbu kokios tos klaidos gali būti, faktinės ar prasminės, pastoracijos subjektas patyręs, jog pastoracijos darbuotojas daro klaidas, susimąstys ar tai kas jam sakoma gali būti tiesa. Tada pastoracijos darbuotojas nešdamas atsakomybę privalo naudoti tikslias ezoterikos terminų prasmes, o ne tas kurias pateikia krikščioniškas slengas. Kitaip kaip slengu tos terminų vartosenos kuri naudojama katalikiškoje, žmonių patiriančių ezoterikos praktikas, pastoracijoje ir nepavadinsi, nes pastoracijos darbuotojai dažnai ezoterikos terminus vartoja netiksliai, o taip kaip priimta krikščioniškoje aplinkoje ir egzorcistinėje literatūroje. Dažnai pastoracijos darbuotojai be jokio patikrinimo ir tikslaus tyrimo sumaišo analogijas, kurios pasitarnauja kaip paaiškinimai. O mokslo sferoje sugretinimai ir panašumai nėra įrodymas 55, tačiau pastoracijoje tokie sugretinimai itin dažni ir dažnai klaidinantys. Okultizmui apibrėžti vartojamos dažnai nevienaprasmės, aiškiai nubrėžtų ribų turinio neatspindinčios sąvokos 56 todėl pasidaro itin patogu visokius dalykus nieko bendro neturinčius su magine pasaulėžiūra, dėti po okultizmo skraiste. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog paprastai dedama būtent po okultizmo skraiste, o ne apskritai po ezoterika. Tačiau kaip jau išsiaiškinome, okultizmas tėra konkreti, siaura ezoterikos sritis, po kurios skraiste glaudimas yra netikslus. Dauguma teiginių per dem abstraktūs ir nepatikimi. Kai sąvokos išeina už savo tikrųjų ribų, atsiranda galimybė manipuliuoti žodžiu ir nutolstama nuo tikrosios esmės. Tokiu būdu pradedama teigti, jog okultizmas egzistavo dar Tomo Akviniečio ar net Šv. Augustino laikais, 57 teigiama jog Biblijos autorius Kocańda B. Kunigo egzorcisto tarnystė. Vilnius, P Plg. Ten pat. P Maceina A. Daiktas ir žodis. Vilnius, P. 16. Laurentin R. Demonas mitas ar tikrovė?. Vilnius, P Amorth G. Egzorcistai ir psichiatrai. Vilnius, P. 40. Plg. Posacki A. Egzorcizmai, apsėdimas, demonai. Vilnius, P

17 išvardino okultizmo praktikas kurios yra Dievo draudžiamos, 58 tačiau kaip mes išsiaiškinome, okultizmas yra grynai XIX a. filosofinė magijos doktrina, tad bet kuris autorius kuris sako, jog okultizmas kaip doktrina egzistavo seniau, iš esmės klaidingai suvokia kas gi iš tiesų yra okultinė filosofija. Tokiu būdu jis suteikia okultizmo terminui neteisingą, jam pačiam patogią prasmę, kuri gali būti per dem nutolusi nuo realios savo prasmės. Po terminu okultizmas brukami ir magija ir spiritizmas ir burtininkavimas 59, nors tai labai netikslu, tad norint tikslingai naudoti terminus, tokių dalykų pastoracijoje geriau nedaryti. Terminas okultizmas, pastoracijoje, laikomas platesniu terminu nei magija. 60 Kas yra labai netikslu, nes kaip jau išsiaiškinome anksčiau, okultizmo terminas yra labai siauras, apibrėžiantis gana nedidelio laikotarpio maginės filosofijos kryptį. Tačiau magija ir okultizmas vis tiek dažnai vartojami kaip sinonimai arba tapatinami, tuo pačiu beveik atsisakant ezoterikos termino. Paprastai kai kalbama apie ezoteriką, terminas okultizmas tampa visa apimančiu terminu, nors kaip jau aptarta, turėtų būti vartojamas terminas ezoterika. Čia verta pastebėti, jog pasitaiko ir gerų išimčių, kaip kad autoriaus Bogdan Kocańda OFMCon, kuris ezoteriką ir okultizmą vartoja kaip atskirus terminus ir traktuoja juos kaip kanalus kuriais galima pasiekti žmones, kurie trokšta ir ieško dvasinių patirčių, 61 nors jis irgi nedaro per dem didelio šių terminų atskyrimo. Tačiau džiugu, nes tai jau teisingesnis požiūris nei, kad naudojamas kitų autorių. Paprastai okultizmas suvokiamas kaip tai, kas labiausiai prieštarauja tikrajam Dievui ir tikrajai religijai. Okultizmas labiausiai prieštarauja ir žmogui, visiems jo dvasiniams siekiams ir jo racionalumui. 62 Gaila kad čia vėl gi suabsoliutinamas okultizmo terminas. Šiuo atveju vėl gi labiau tiktų ezoterikos terminas, kuris būtų platesnės reikšmės. Apskritai, egzorcistams reikėtų rimtai peržvelgti jų vartojamą ezoterikos žodyną, atsisakant nusistovėjusių klišių, kurios toli gražu neatitinka realybės. Paprastai magija kildinama iš okultizmo 63 kas jau pačiu faktu yra neteisinga, nes viskas yra atvirkščiai: okultizmas kyla iš magijos. Pradžioje buvo maginė pasaulėžiūra, ar buitinė magija, kuri vis labiau aplipo ritualais, doktrinomis, formavosi atskiros jos kryptys, kaip antai būrimai, nekromantija, raganavimas, atsirado įvairios bendrijos kurios rėmėsi magine pasaulėžiūra: rozenkroiceriai, frankomasonai ir kt., o jau tik vėliau XIX a. jų įtakoje atsirado okultizmo doktrina, kuri savo ruožtu padėjo pamatus nūdienos ezoterikos krypčių atsiradimui bei vystymuisi. XIX a. maginę filosofiją apskritai galima laikyti nūdienos ezoterikos motina Plg. Salij J. OP. Būrimai, burtai, velnio apsėdimai. Vilnius, P Plg. Posacki A. Egzorcizmai, apsėdimas, demonai. Vilnius, P. 82. Plg. Kocańda B. Kaip padėti kenčiantiems nuo piktųjų dvasių. Vilnius, P. 50. Plg. Kocańda B. Kunigo egzorcisto tarnystė. Vilnius, P Amorth G. Egzorcistai ir psichiatrai. Vilnius, P. 39. Plg. Ten pat. P

18 Okultizmas taip pat laikomas tikrąja šėtono religija 64 kas yra taip pat labai netikslu, nes okultizmas kaip toks yra maginė filosofija ir jokiu būdu ne religija. Jis gali būti kokios nors religijos sudedamoji dalis, kaip kad magija yra wicca dalis, arba okultiniai menai yra satanizmo dalis, bet jokiu būdu pats okultizmas nėra religija kaip tokia. Vienas iš esminių religijos postulatų suponuoja dievogarbą, okultizme, kaip ir apskritai maginėje pasaulėžiūroje, dievogarbos kaip tokios nėra. Žinoma yra invokacijos į dvasines esybes, stichijų dvasias, angelus, demonus, tačiau jos labiau prievartaujamo prekybinio pobūdžio nei dievogarbos aktai. Bet koks maginis veiksmas ar judėjimas laikomas demonolatrija, nes taip paneigiamas Dievas. 65 Tačiau religijų tyrėjas čia susidurtų su keistu paradoksu: pvz. rozenkroiceriai atsirado kaip bendruomenė ieškanti paslėptų ezoterinių Jėzaus mokymo aspektų. Žinoma čia nekalbama apie tai kokios dvasinės jėgos davė stimulą rozenkroicerių atsiradimui. Nepažinios protui jėgos kuriomis operuoja ezoterikai, anot egzorcisto Gabriel Amorth, yra nepavaldžios racionaliam ir mokslui nepažinios, todėl įrodo tiesioginį santykį su magija 66 tačiau juk ir angelų bei paties Dievo nepadėsi po mikroskopu, čia gaunasi paradoksas. Su okultizmu siejami visi moksliškai nepatvirtinti gydymo metodai, 67 tačiau reikėtų išskirti tokias medicinos nepatvirtintas gydymo praktikas kaip žolininkystė, akupunktūra ir pan., nes Katalikų Bažnyčios katekizmas labai aiškiai apibrėžia jog vadinamos tradicinės medicinos priemonių vartojimo nereikia painioti nei su blogųjų jėgų šaukimusi, nei su naudojimusi kitų žmonių lengvatikybe (KBK 2117). Tačiau skaitant egzorcistų literatūrą gana dažnai pasitaiko paminint, jog tokios priemonės yra tiesioginis šėtono veikimas. To pasėkoje imama painioti žolininkystė ir homeopatija, krikščionims rekomenduojama nevartoti jokių žolinių preparatų, nes ne va per juos gali veikti pats šėtonas. Čia sumaištis kyla dėl netikslaus homeopatijos termino vartosenos Lietuvoje. Pas mus, bet koks žolinis preparatas, paprastai vadinamas homeopatiniu, nors užsienyje paprastai daromas aiškus skyrimas tarpo žolininkystės ir holistinės medicinos kaip tokios. Teste kurį rekomenduojama duoti žmonėms esantiems apsėdimo rizikos grupėje, klausiama: Ar esi užsiiminėjęs baltąja ar juodąja magija? 68 tačiau kaip matome iš termino apibrėžties, toks dalykas kaip juodoji ar baltoji magija yra per dem profaniškas. Tad nevartotinas, jei dirbama su žmogumi kuris rimtai įklimpęs į magiją. Kartais juodoji magija apibrėžiama kaip tiesiog Piktieji burtai, 69 taip ko gero ir būtų geriau sakyti, nes tada žmogus sugeba suvokti, kad kai kurie jo kerai ar burtai buvo nukreipti prieš kito žmogaus laisvą valią, kaip pvz. meilės kerai, Plg. Ten pat. P. 39. Plg. Ten pat. P. 42. Plg. Ten pat. P. 40. Plg. Kocańda B. Kaip padėti kenčiantiems nuo piktųjų dvasių. Vilnius, P. 13. Cypran W. Išlaisvinimo malda ir egzorcizmas. Vilnius, P. 28. Plg. Ragana // Prizmė. Šiauliai, 1996 Nr. 1. P

19 kurie paprastai atliekami nežinant apkerimam asmeniui, taip pavergiant jo laisvą valią. Kalbant apie magiją kaip tokią, pastoracijoje vis tik paprastai taikomi juodosios ir baltosios magijos terminai. Paprastai tai suvokiama kaip juodoji magija kenkimui, baltoji geriems ketinimams. 70 Tačiau iš anksčiau pateikto apibrėžimo matyti, jog dažnai riba tarp abiejų magijos rūšių yra gana siaura. Tad kalbėjimas apie juodąją ir baltąją magiją yra netikslus ir klaidinantis. Bet koks pastoracinis kalbėjimas apie juodąją ir baltąją magiją, iškart vers abejoti rimčiau besidomintį ezoterika asmenį. Magija neturi spalvos, visas skirstymas pagal spalvas yra profaniškas. Kartais teigiama, jog magija iš ją praktikuojančiojo nereikalauja atsiversti ir keistis, 71 tuo priešpastatant ją tikėjimui, kuris reikalauja ir esminių gyvenimo pokyčių ir tam tikro įvesdinimo. Tačiau, tokiu būdu įvyksta visiška magijos profanacija, nes juk esminis dalykas magijos adeptui yra būtent iniciacija ir vidinių nuostatų keitimasis, dvasinis apsimarinimas, įpročių keitimas, dvasinis tobulėjimas, pagal jo praktikuojamos tradicijos sampratą. Verta pastebėti jog egzorcistas René Laurentin, kartais naudoja terminus butai ir kerėjimas, 72 kas nėra blogai, nes konkrečiau apibrėžia kokia ezoterikos rūšimi buvo daromas poveikis pastoracijos subjektui. Deja, kartais, burtininkavimu laikomi ir iliuzionistų pasirodymai, 73 tokiu būdu peržengiant ne tik okultizmo, bet ir ezoterikos termino ribas, priskiriant burtininkavimui nieko bendro su tuo neturinčius reiškinius. Žodžiu kerai paprastai nusakoma kenkimas kitam žmogui, piktosios dvasios pagalba. Tačiau toks apibrėžimas nieko dorai nepaaiškina, todėl vėl kyla sumaištis. Gabriel Amorth siūlo nelaikyti sinonimais žodžių užkeikimas ir raganavimas, kaip kad daro dauguma egzorcistų, nes jie nusako visiškai skirtingus dalykus. 74 Šiuo atveju užkeikimas būtų pavienio žmogaus veiksmas, norint padaryti vienokį ar kitokį poveikį aplinkai, o raganavimas atspindėtų gyvenimo būdą, geras to pavyzdys būtų wicca religinis judėjimas. Raganavimas tai tam tikra prasme yra profesija, apibrėžianti žmogaus pasaulėžiūrą, tad nereikėtų jos tapatinti su užkeikimu. Protestantų pamokslininkas Ernstas Moderzonas astrologiją laiko burtinikavimu 75, jis savo knygoje Velnio pinklėse apskritai nepaiso terminų tikslumo ir paprastai bet kokiai ezoterikai apibrėžti naudoja žodį užkalbėjimas. Nors gal tai tik prasto vertimo išdava? Teigiama jog ekstrasensai ir parapsichologai perteikia savo klientams žinias susijusias su magija ir okultizmu, 76 tačiau ekstrasensai ir parapsichologai neužsiima nei magija ir nei juo Plg. Fortea J. A. Interviu su egzorcistu. Vilnius, P Ten pat. P. 44. Plg. Laurentin R. Demonas mitas ar tikrovė?. Vilnius, P Plg. Būrimas // Prizmė. Šiauliai, Nr. 1. P. 36. Amorth G. Egzorcistas pasakoja. Vilnius, P Plg. Moderzonas E. Velnio pinklėse. Šiauliai, P Plg. Kežėmekaitytė J. Gydo troškimas pasveikti bei Dievo malonė. Nacionalinė Egzorcistų Asociacija, 19

20 labiau okultizmu. Tiek ekstrasensai, tiek parapsichologai, stengiasi veikti per vadinamąjį žmogaus bioenergetinį lauką, panaudojant slėpiningas žmogaus galias. Nei ekstrasensorika, nei parapsichologija iš žmogaus nereikalauja jokio rituališkumo ar slaptų formulių žinojimo, kas yra būdinga magijai ir okultizmui. Parapsichologas ir ekstrasensas, labiau naudojasi mokslo ar pseudomokslo pasiekimais ir idėjomis, magija gi turi gilias šaknis ir per amžius išlieka iš esmės nepakitusia forma. Parapsichologija, kaip tokia, atsirado XIX a. kaip bandymas moksliškai paaiškinti paranormalius reiškinius. Pradžioje tai buvo grynai mokslinės prieigos disciplina, kuri tik XX a. antroje pusėje nuklydo į pseudomoksliškumo vandenis. NSO (neatpažinti skraidantys objektai) fenomenas taip pat vienareikšmiškai siejamas su okultizmu, 77 nors iš esmės nieko bendro su juo neturi. Tiesa dalis ufologinių sektų turi sąsajų su channelingu, tam tikra spiritizmo atmaina, tačiau ne viskas taip paprasta, nes įvairių denominacijų krikščionys įvairiai žvelgia į ufologiją kaip tokią. Vieni ją laiko demonų veikimu, kiti angelais, treti mano, jog žmonija nėra vienintelė mąstanti gyvybės forma visatoje. 78 Kaip ten bebūtų channelingas laikomas viena iš apsėdimo formų, tad keliamos demonologinės pagrobimų hipotezės. 79 Tai gi, NSO fenomenas iš esmės su okultiniais menais neturi daug bendro, bet koks sutapatinimas su juo gali būti tik epizodinis ir nereikšmingas. Kadangi Lietuvoje itin populiari maginės pasaulėžiūros kryptis yra spiritizmas, verta apie jį pakalbėti atskirai. Spiritizmo atsiradimas yra glaudžiai susijęs su Fox ų šeima metais neturtinga Fox ų šeima, gyvenanti mediniame name, išgirdo bilsnojimus į sieną. Seserys Fox, Margareta ir Keit, miegojusios atskirame kambaryje, netikėtai išgirdo beldimą į sieną. Šie bilsnojimai vėliau buvo apibrėžti kaip poltergeistas. Viena iš dukterų pabandė pabelsti atgal, tarsi atsakydama beldimo šaltiniui. Beldimas atsikartojo. Vėliau seserys Fox sugalvojo beldimo kodą, kurio būdu galima buvo susišnekėti su bedusia dvasia. Ne už ilgo šie beldimai susilaukė populiarumo visuomenėje. Žmonės plūste plūdo jų pasiklausyti. Deja vėliau paaiškėjo, jog tai apgaulė. 80 Dažnai spiritistinės praktikos įvardijamos kaip Spiritistinės-okultistinės 81 praktikos, kas yra netikslu, nes šiuolaikinis spiritizmas ne daug ką bendro su okultizmu ir beturi, bet egzorcistinėje literatūroje, spiritizmas laikomas okultizmu, 82 nors spiritizmas atsirado kaip atskira doktrina. Spiritizmas buvo atskira maginės pasaulėžiūros rūšis, kuri dalinai buvo integruota į Plg. Amorth G. Egzorcistai ir psichiatrai. Vilnius, P. 40. Plg. Klimenka G.E. Krikščionys ir ufologija. Apžvalga. Plg. Posacki A. Egzorcizmai, apsėdimas, demonai. Vilnius, P Plg. Кинг Ф. Современная ритуальная магия. Москва, P Plg. Rimkevičiūtė L. Sektos. Mariampolė, P. 36. Plg. Laurentin R. Demonas mitas ar tikrovė?. Vilnius, P

21 okultizmą. Daug spiritizmo mediumų XIX a. perėjo į teosofiją ir kitas okultinias bendruomenes. To dėka spiritizmas ir integravosi į okultizmą. Tačiau ilgainiui, mediumų bumui praėjus, jie vis dažniau imti kritikuoti 83 pačių okultistų. XX a. pirmojoje pusėje spiritizmas iš esmės atsiskyrė nuo okultizmo ir prarado savo vertę, tapęs nepriimtinu net patiems okultistams, nes anot okultizmo doktrinos, kalbama ne su mirusiųjų dvasiomis, o su vadinamosiomis lervomis, žemesniojo astralinio plano, nesąmoninga ar pusiau sąmoninga esybe, kuri yra sukuriama žmogaus baimių ir aistrų energijos pagalba. Lervos tikslas yra evoliucionuoti, mintant žmogaus gyvybine energija ir pakilti į aukštesnįjį astralinį planą. Spiritizmu kartais taip pat laikoma būrimai kortomis, chiromantija, astrologija 84 kas visiškai netikslu, nes spiritizmas yra mediumo pagalba šaukimasis dvasių, o išvardinti dalykai veikia per intuiciją, iš esmės nejudinant anapusinio pasaulio. Kitur tie patys dalykai laikomi vulgariuoju okultizmu arba prietarais, nes neva neturi jokio ryšio jokia okultine sistema. 85 Tačiau, tiek būrimai kortomis, tiek astrologija buvo gana reikšminga okultinių menų dalimi. Katalikų Bažnyčios katekizmas (2117) teigia kad spiritizmas persipynęs su magija, tas yra labai tikslu, nes spiritizmas pats iš savęs nėra magija, ir juo labiau ne okultizmas, taigi jis tik persipynęs, bet veikia kaip atskira sritis. Taro kortos laikomos prietarais, nes neiššaukia jokių slaptų galių 86 tai vėl gi netikslu, nes taro kortų veikimas konkrečiai priklauso nuo išvystytos intuicijos, be to būtent taro kortos išpopuliarėjo tik okultizmo pagalba. XIX a. pab. XX a. pr. Kiekvienas save gerbiantis okultistas turėjo sukūręs savo taro kortų malką. Čia vėl gi reikėtų išsiaiškinti kas yra prietaras. Prietarais paprastai laikoma iškreipto religingumo formos. Taro kortos su religingumu nieko bendra neturi, tad negali būti laikomos prietarais, bet tik ezoterinio mokymo dalimi. Kai kurie visuose New Age ir ezoteriką primenančiuose dalykuose nuo antroposofinės medicinos, homeopatijos iki spiritistinio sielos gydymo įžvelgia švelnų Šėtono gundymą. Tokį demonų ieškojimą, kiti net ir konservatyvių pažiūrų krikščionys laiko perdėta reakcija į ezoterikos metam iššūkį. 87 Tačiau įsitikinimą jog viską valdo demonai, galima sakyti lydi tokia pat maginė pasaulėžiūra, nes tada nepaisoma objektyvios tiesos, o pasaulį vado dvasios ir demonai. Čia tarsi nebelieka vietos Dievui, kuris tarsi pasitraukia į antrą planą. Tai gi, pamatėme kaip pastoracijoje netaisyklingai taikomi terminai, suteikiant jiems visiškai ne tas prasme kurias šie terminai turi. Dėl to kyla aibė problemų ir nesusikalbėjimo Plg. Кинг Ф. Современная ритуальная магия. Москва, P. 58. Laurentin R. Demonas mitas ar tikrovė?. Vilnius, P Plg. Kubsch R. Okultizmas žaidimas su tamsa // Prizmė. Šiauliai, Nr. 1. P. 4. Plg. Fortea J. A. Interviu su egzorcistu. Vilnius, P Rupert H. J. Ezoterika, New Age, medicina // Prizmė. Šiauliai, Nr. 4. P

22 Sekančiame skyrelyje norėtųsi aptarti tai, kaip terminai turėtų būti vartojami. 3. Kelios pastabos apie ezoterikos terminų vartoseną Bažnyčios kontekste Kaip tenka pastebėti, žmogui labiau susipažinusiąm su ezoterika, mūsų pastoracijos darbuotojai labai dažnai vartoja netikslias ar net neteisingas ezoterikos terminų reikšmes bei prasmes. Tos reikšmės gal ir tinka kalbant krikščioniškai publikai. Juk jai, dabar naudojamos krikščioniškos pastoracijos ezoterinė terminologija yra pažįstama. Tokiu atveju užtenka paviršutiniško susipažinimo su ezoterika. Tačiau tokia prieiga visiškai netinka vykdant pastoraciją tarp žmonių, kurie yra rimtai susipažinę su ezoterika, jos terminologija ir subtilybėmis. Vietos Bažnyčia kaip socialinis vienetas susikuria savo slengą, kuriuo tinka šnekantis tarpusavyje, nes visi daugiau mažiau suvokia kokią reikšmę neša vienas ar kitas terminas. Tačiau tai visiškai netinkama prieiga, skelbiant Gerąją Naujieną pasauliui, o ypač tiems kas užsiima įvairiausiomis ezoterinėmis praktikomis. Šiuo atveju svarbu ne tik ezoterinės terminologijos išmanymas, bet ir jos principų žinojimas. Taip pat yra svarbu žinoti kokias reikšmes ezoterikos praktikuotojai suteikia ir krikščionybės terminams. Štai kalbant su New age atstovu, jis Dievą suvoks, kaip beasmenį absoliutą, o kalbėdamas apie Šventąjį Raštą, ezoterikas nebūtinai turės tą patį omenyje kaip ir pastoracijos darbuotojas. Jam Šventasis Raštas gali būti bet kokios religijos šventas tekstas, o jei kalbėsi apie Bibliją, jis būtinai teigs, jog ji buvo perrašyta ir ja negalima pasitikėti. Biblijos perrašymo mitas labai gajus nūdienos ezoterikoje. Apie tai prirašyta begalė knygų bei straipsnių. Apskritai vykdant pastoraciją šiandienos žmogui įklimpusiam į ezoterikos liūną, reikia būti pasiruošus kompetentingai atsakyti į begalę keistų klausimų, tokių kaip: ar Biblija buvo perrašyta?; ar Jėzus Kristus buvo Indijoje?; ar Jėzus Kristus buvo vegetaras ir ar visi krikščionys dėl to turi būti vegetarais?; ar pirmieji krikščionys tikėjo reinkarnacija? ir panašius klausimus. Ant šių klausimų ir atsakymų į juos statoma nemažai ezoterinio mokymo ir tiesų. Tai gi pastoracijos darbuotojas privalo gerai išmanyti kuo gyvena tie žmonės kuriems kalbama. Pastoracijos darbuotojas dirbantis su maginėmis bei ezoterinėmis praktikomis užsiimančiais žmonėmis turėtų būti ypatingai gerai susipažinęs su terminologija, kurią naudoja pastoracijos subjektai, su jų slengu, bei gyvenimo būdu. Kasdienėje kalboje, ypač tarp pastoracijos darbuotojų ir egzorcistų atsiradę daugybė ezoterikos terminų kurie vartojami neteisingai. Tokia vartosena, tam tikra prasme, skleidžia erezijas. Paprastai viskas kas įeina į ezoterikos ribas, Bažnyčios darbuotoju vadinama vienu žodžiu: okultizmas. Tokiu būdu viskas sukišama po vienu terminu, per dem nesigilinant į tai ar vienas ar kitas reiškinys iš tiesų patenka į okultizmo ribas. Šiuo metu ypač jaučiama tendencija, viską kišti po 22

23 šiuo terminu. Anksčiau visa ezoterika pastoracijoje buvo vadinama terminu magija, tačiau atsiradus daugiau egzorcistinės literatūros, terminas pasikeitė į okultizmą. Filosofas Žilvinas Bieliauskas pastebi, jog pats žodis magija pakankamai naudingas ir dažnai vartomas kur pakliuvo, 88 kaip, kad dažnai vartojamas žodis okultizmas. Tad ir anksčiau ir dabar, viskas subanalinama iki vieno termino ir visiškai nesigilinama ar koks nors reiškinys tinka į šią kategoriją. Nežinia kodėl taip daroma, nors panašu jog taip lengviau įvardinti krikščioniškai visuomenei, kas yra mūsų priešas. Kaip minėta tokia prieiga tinka, kalbant apie ezoteriką krikščionims, tačiau kai panašiu būdu bandoma kalbėti su ezoteriką praktikuojančiais asmenimis, tada toks terminų suniveliavimas tampa ydingu ir net melagingu. Kaip pastoracijos darbuotojas, kuris nesusipažinęs su jo pastoracijos objekto terminologija, bei praktika, gali skelbti teisingą mokymą apie jo pavojus? Norint pasiekti pastoracijos subjektą, ypač tą kuris praktikuoja magiją ar kokią kitą ezoterikos kryptį, yra svarbu kalbėti maginių bei ezoterinių praktikų terminais. Paprastam žmogui kuris tik supažindinamas su magijos baisumais, tinka ir profaniški terminai, į juos per dem nesigilinant. Tačiau čia iškyla klaidinimo pavojus, nes tada po vienu terminu gali būti pradėta kaišioti visos magijos praktikos, žmogus norėdamas paskelbti jam perteiktą žinią, tarkime, kaimynei kuri eina pas būrėjus ir jau yra susipažinusi su ezoterika, ji nesugebės perteikti esmės, nes visada darys klaidas. O kaip rodo praktika, su ezoterikais reikia kalbėti itin tiksliai ir argumentuotai, nes kitaip jis tavęs nesupras, arba apšauks neišmanėliu ir paprasčiausiai nesiklausys tokio pastoracijos darbuotojo. Tuo visa pastoracija gali ir užsibaigti. Nes šis porūšis yra prisigaudęs visokių keistų idėjų, tiek apie krikščionybę, tiek idėjų išplaukiančių iš įvairių ezoterikos sričių. Toks mąstymo pobūdis pastoraciją šioje srityje padaro itin sunkia. Kalbėjimo terminai priklauso nuo pastoracijos subjekto patirties. Jei žmogus ruošiamas pastoracijai tada kalbama tikrais terminais, paaiškinant jam kas yra kas. Jei kalbama kaimo bobutei, tada užtenka profaniško terminologijos naudojimo. Kalbant su ezoterikais, jau turi laisvai operuoti terminais ir būti tam tikras šios srities ekspertas. Taip pat yra itin svarbu atsižvelgti į pastoracijos subjekto patirtį ezoterikos menuose. Vienoks kalbėjimas tinka tik profaniniame lygmenyje susipažinusiam su ezoterika, kitoks reikalingas skelbiant Evangeliją rimtam okultizmo adeptui. Kaip jau minėta ezoterikos terminai katalikiškoje pastoracijoje naudojami netiksliai, iškraipant jų reikšmes, ar naudojant kaip sinonimus su okultizmu. Tačiau yra netikslinga gretinti okultizmą, ezoteriką, satanizmą ir magiją, suplakant juos į vieną visumą, nes tai yra tiek prasmiškai tiek formaliai, skirtingi dalykai, nors toks gretinimas paprastai katalikiškoje pastoracijoje 88 Plg. Juknevičius S. Kultūra ir religija. Vilnius, P

24 vartojamas kaip sinonimai. Nederėtų suplakti į vieną spiritizmo, okultizmo ir satanizmo 89 nes tokiu būdu yra klaidinamas pastoracijos subjektas ir iš esmės skelbimas tampa melagingu, arba bent jau neatspindinčiu realybės. Labai tinkamą terminų atskyrimą daro tėvas Joseph Marie Verlinde atskirdamas ezoteriką, okultizmą ir spiritizmą. 90 Apskritai, Joseph - Marie Verlinde dvitomis Ezoterikos iššūkis krikščionybei, galėtų būti tinkamo ezoterikos terminų vartojimo pavyzdys. Tai nenuostabu, nes pats tėvas J. M. Verlinde, yra buvęs ezoterikos praktikas, tad tikrai išmano terminologiją ir ezoterikos esmę, ko deja negalima pasakyti apie mūsų egzorcistus, kurie ezoteriką pažįsta vienpusiškai, remdamiesi tik savąja ar kitų egzorcistų tokio pat pobūdžio patirtimi. Tėvas Verlinde taip pat daug remiasi sava patirtimi, bet jo patirtis kardinaliai skiriasi, nuo tūlo pastoracijos darbuotojo patirties ir šiuo atveju jo kaip buvusio ezoteriko patirtis yra ypač pritinkama žmonių užsiimančių ezoterikos menais pastoracijai. Tėvo Verlinde knygos yra tokio aukšto ezoterikos žinių bagažo, jog gali būti naudojamas ne tik kaip krikščioniškas veikalas susipažinti su ezoterika, bet net ir kaip ezoterinių menų pradžiamokslis. Tai gana geras pavyzdys, kaip turėtų būti vykdoma ezoterikų pastoracija, o ir galų gale, tai geras pavyzdys kaip turėtų būti išsimokslinęs pastoracijos darbuotojas dirbantis su ezoterines praktikas patiriančiais žmonėmis. Asmeninė autoriaus patirtis rodo, jog ezoterikos praktikai, vertina Joseph Marie Verlinde knygas ir kai kurie per jas suvokia koks blogis išties yra ezoterikos praktikavimas, ko dėja dažnai negalima pasakyti apie tokią gausią Lietuvoje egzorcistų literatūrą. Nes kiek tenka diskutuoti su ezoteriką praktikuojančiais asmenimis apie egzorcistinę literatūrą, šie ja nepasitiki, būtent dėl gausių klaidų kalbose apie ezoteriką. Paprastai, katalikiškoje literatūroje, kalbant apie ezoteriką, vartojamas okultizmo terminas, kuris yra labai netikslus. Kalbant apie ezoteriką, reikėtų susipažinti su tuo kaip apie ezoteriką kalba Bažnyčios Magisteriumas. Tuo tikslu galima panaudoti du šiuo metu prieinamiausius šaltinius: Katalikų Bažnyčios katekizmą ir 2011 metais Jaunimo dienoms Madride išleistą jaunimo katekizmą Youcat. Iškart verta pastebėti, jog tiek Katalikų Bažnyčios katekizmas, tiek Youcat, labai teisingai vartoja ezoterikos terminus, tad gal vertėtų ir pastoracijos darbuotojams į tai atkreipti dėmesį ir vartoti tinkamą terminologiją. Katalikų Bažnyčios katekizmas apskritai atsisako termino okultizmas, matomai dėl jo siaurumo. Čia vartojami terminai būrimas (KBK 2116) ir magija bei žyniavimas (KBK 2117) kas labai tiksliai atspindi realybę ir įvairias ezoterikos sritis bei formas. Taip pat po okultizmo ir net magijos terminais nededami ir tokie reiškiniai kaip astrologija, horoskopai, chiromantija, Plg. Cypran W. Išlaisvinimo malda ir egzorcizmas. Vilnius, P. 25. Plg. Verlinde J.M. Kai uždanga plyšta: ezoterikos iššukis krikščionybei. Vilnius, 2007, P

25 aiškiaregystė, mediumai (KBK 2116), jie įvardijami kaip piktojo veikimas. Esmė čia yra tame, kad Katalikų Bažnyčios katekizmas rodo, jog kiekvienas reiškinys turi savo terminus ir savo specifiką, tad apie kiekvieną reiškinį verta kalbėti kaip apie atskirą, perteikiant jį autentiškai ir su autoritetu. Bet koks bandymas subanalinti terminus suvedant juos į vieną siaurą sritį, stato į pavojų visą pastoracinį darbą. Ką gi apie ezoteriką sako jaunimo katekizmas YOUCAT? Čia verta pacituoti visą tekstą: Šiuo įsakymu [neturėk kitų dievų, tik mane vieną (aut. past.)] mums draudžiama: [ ] tikėti prietarais, taigi, užuot tikėjus Dievo galia, Jo vadovavimu ir PALAIMINIMU, susieti su ezoterikos, magijos, okultizmo praktikomis arba užsiimti aiškiaregyste ar spiritizmu (YOUCAT 355). Tai gi jaunimo katekizmas aiškiai atskiria kiekvieną iš šių praktikų ir nedaro tos pačios klaidos, kaip kad pastoracijos darbuotojai vadindami viską, neteisingu okultizmo terminu. Tai galėtų būti pavyzdinis terminologijos vartojimo pavyzdys. Vadinkime ezoterikos reiškinius savais vardais. Kitoje vietoje YOUCAT naudoja ezoterikos terminą apibrėžiant įvairias praktikas kaip kad: joga, meditacija, burtai, tikėjimas įšventintaisiais, būrimo technikos, užkerėjimai, prietarai, okultizmas. (Plg. YOUCAT 356). Tai gi, galima sakyti, jog jaunimo katekizmas, kaip ir Katalikų Bažnyčios katekizmas duoda nuorodas pastoracijos darbuotojams, kaip turėtų būti naudojami ezoterikos terminai sielovadoje, t. y. aiškiai suprantant kokią informaciją savyje talpina kiekvienas terminas, daryti atskyrimą tarp terminų vartosenos, bei keisti terminą okultizmas į terminą ezoterika. Kitoje lietuvių kalba leistoje literatūroje, taip pat gausu pavyzdžių, kaip galima būtų tinkamai vartoti terminus. Vienas pavyzdys galėtų būti protestantų pastoriaus egzorcisto Lesterio Samarlo knygoje Demonai, išleistoje ir lietuvių kalba. Čia kai kalbama apie magijos praktikas naudojamas žodis burtininkavimas, pvz. [Jis] burtininkavo keturiasdešimt metų 91. Toks terminas būtų daug geresnis nei terminas okultizmas. Terminas burtininkavimas yra gerokai platesnis ir apima platesnį lauką, nei tik vieną siaurą magijos ar ezoterikos kryptį. Vartodamas burtininkavimo terminą, pastoracijos darbuotojas, bent jau neparodys savo neišmanymo ir kalbės visiems suprantama kalba, tiek rimtai pažengusiam tiek nieko neišmanančiam žmogui. Be to šis terminas yra nuosaikesnis nei pretenzingasis okultizmas. Geras pavyzdys yra pateikiamas ir katalikų egzorcisto W. Cypran knygoje Išlaisvinimo malda ir egzorcizmas pateiktoje ištraukoje iš 1614 metų egzorcizmų ritualo (par. XI 91 Samarlas L. Demonai. Vilnius, P

26 skyrius 1, Nr. 8) kur naudojami terminai burtai, burtininkas, magas, prietaringos apeigos 92, tad gal vertėtų laikytis šių terminų, nebandant jų pakeisti ne tokiais tiksliais, kokie vartojami dabar. Belieka tik žavėtis Motina Bažnyčia, kuri viską labai aiškiai apibrėžia ir nebereikia išradinėti dviračio. Egzorcisto Gabriel Amorth sudarytame maldyne, prašoma Dievo apsaugoti nuo visokių burtų, kerų, raganavimų ir bet kokio okultinio blogio 93 kitoje vietoje tik prašoma apsaugoti nuo kerų 94. Tai kad pasirinktas žodis kerai yra labai geras apibrėžimas, tačiau tai kad naudojamas terminas okultinio blogio gal jį vertėtų pakeisti į ezoterinio blogio, būtų tiksliau. Žinoma mes galime kalbėti apie modernųjį okultizmą, tačiau tokios kryptys remiasi konkrečiais autoriais ir yra gana siauros specializacijos. Kalbėdami apie okultizmą, mes apimame tik siaurą ratą, magijos srityje. Tarkime okultizmas neapima wicca kurie apskritai su okultizmu ne daug ką bendro turi, tačiau tenka susidurti su tuo jog wicca, taip pat laikoma okultizmu. Dar kyla painiavos dėl termino juodoji ir baltoji magija. Kaip pastebi tėvas Candido, nėra nei juodosios nei baltosios magijos, 95 taigi magija neturi jokios spalvos. Pastoracijos darbuotojas turėtų būti susipažinęs su magijos teorijomis. Tačiau prabilęs apie juodąją ir baltąją magiją pastoracijos darbuotojas gali virsti klounu, nes parodys savo neišprusimą. Čia vertėtų apsistoti tiesiog ties terminu magija, neskirstant jos į spalvas. Žinoma, yra prileista begalė literatūros apie baltąją ir juodąją magiją, tačiau tokia literatūra paprastai būna trečiarūšės pseudomagijos vadovėliai, kurie iš esmės neatspindi tikrosios magijos menų esmės. Magija yra bendrinis terminas tinkamas visoms jos rūšims. Iš esmės, pastoracijos darbuotojas turi naudoti tinkamus terminus tinkamose situacijose. Kalbant apie ezoterikos reiškinius svarbu nepainioti jų reikšmių, nesuplakti jų į vieną klaidingą terminą. 4. Terminų apsibrėžimo sau ir pastoracijos subjektui svarba Tiek krikščioniškoje tiek ezoterinėje plotmėje iškyla teisingos terminologijos vartojimo problema. Tačiau ir okultinės ir ezoterinės grupės taip pat iškraipo krikščioniškąją terminologiją, dėl ko kyla pavojus neteisingam dvasingumo interpretavimui. Vienas ir tas pats terminas skirtingose grupėse, gali būti suvokiamas skirtingai. Į tai ypatingai yra atkreiptinas dėmesys pastoracijos darbuotojams kurie dirba su žmonėmis patiriančiais ezoterines praktikas Plg. Cypran W. Išlaisvinimo malda ir egzorcizmas. Vilnius, P. 19. Amorth G. Gelbėk mus nuo pikto!. Vilnius, P. 25. Plg. Ten pat. P. 30. Plg. Amorth G. Egzorcistas pasakoja. Vilnius, P

27 Pastoracijos darbuotojas turi išmanyti ne tik krikščionišką termino aiškinimą, bet ir tai kaip jį interpretuoja ezoteriniai menai ir net atskiros ezoterikos kryptys, nes terminai jose gali skirtis. Tendencija, perinterpretuoti katalikišką įvairių reiškinių suvokimą, pastebima jau nuo pirmųjų amžių, kai gnostikai padrikai painiojo krikščioniškąjį misticizmą ir magiją. 96 Kalbant su ezoterikais apie krikščioniškąjį dvasingumą, bei ezoterikos pavojus, yra svarbu žinoti ne tik krikščionišką mokymą, bet ir tai ką vieni ar kiti to mokymo aspektai reiškia ezoterikoje. Taip pat yra svarbu išmanyti ezoteriką, magiją, okultizmą, spiritizmą, bei begalę kitų ezoterikos niuansų. Pastoracijos darbuotojas turi būti tinkamai pasiruošęs, tam kad tinkamai galėtų vykdyti pastoraciją žmonėms užsiimantiems įvairiomis ezoterikos praktikomis. Pastoracijos darbuotojas kalbėdamas apie ezoteriką ar okultines praktikas pastoracijos subjektui, kaip niekad gerai turi išmanyti terminologiją, bei įvairias ezoterikos subtilybes. Tik tokiu atveju jis galės pasiekti sumišusios pasaulėžiūros pastoracijos subjektą, panirusį į ezoterikos vandenyną. Tokių žmonių dvasingume dera pačios prieštaringiausios idėjos, tad prieš skelbiant Gerąją naujieną yra pravartu suprasti kuo tiki pastoracijos subjektas. Svarbu kalbėtis ta pačia kalba, tad yra svarbu išsiaiškinti ką vienas ar kitas terminas ar reiškinys reiškia pačiam pastoracijos subjektui. Ne ką svarbiau yra ir pastoracijos darbuotojui apsibrėžti sau tuos pačius dalykus. Pastoracijos darbuotojas turi apsibrėžti terminus sau, tam kad galėtų tinkamai perteikti žinią. Pastoracijos darbuotojas turi išmanyti ezoterikų vartojamą žodyną ir žargoną, idant jo kalbėjimas būtų tikslus ir suvokiamas žmonėms kurie gerai išmano ezoterikos praktikas. Jei pastoracijos darbuotojas kalba teminais, kuriems suteikia savas reikšmes, arba reikšmes priimtas jo bendruomenėje, tada jis neperteikia tikrosios dalyko esmės, ir gali nepasiekti pastoracijos subjekto. Yra itin svarbu apsibrėžti terminus, kalbant žmonėms, kurie išmano ezoteriką. Čia negalimi netikslumai, nes pastoracijos subjektas ne tik nesupras kalbančiojo, bet dar ir apšauks melagiu ar neišmanėliu. Ezoterikos adeptai, kaip niekas kitas linkę suteikti tik jiems suprantamas prasmes, reiškiniams pasiimtiems iš kitų religijų. Kaip pavyzdys galėtų būti karmos dėsnio samprata. Rytuose jis matomas kaip prakeiksmas, kurio pakeisti neįmanoma, tačiau ezoterika teigia jog karmą galima pakeisti, ją išvalyti ir net diagnozuoti. Net atsiranda begalė specializuotos literatūros, kaip, kad Lazarevo Karmos diagnostika, kuri yra pakankamai populiari ir Lietuvoje. Tai iš esmės įvairių religijų kratinys, tame tarpe ir krikščionybės. Kūrinys be galo įtaigus. Negana to jog pastoracijos darbuotojas terminus turi būti apsibrėžęs pats sau, jis taip pat aiškiai turi apibrėžti terminus ir pastoracijos subjektui, idant būtų tikrai aišku apie ką vyksta kalba. Dažnai tenka pastebėti jog pastoracijos darbuotojas kalbėdamas apie ezoteriką vartoja 96 Plg. Juknevičius S. Kultūra ir religija. Vilnius, P

28 netinkamus terminus. Čia geriausias pavyzdys yra tai jog katalikiškoje pastoracijoje, visa ezoterika kišama po okultizmo terminu. Kyla nesusipratimas. Toks kalbėjimas gal būt tinkamas Bažnyčios ribose, kur visi taip pat vartoja šį terminą, tačiau taip kalbantis ezoteriką praktikuojantiems asmenims, pastoracijos darbuotojas bus nesuprantamas. Tai vienas pirmų dalykų kurį turėtų padaryti pastoracijos darbuotojas, dirbantis su žmonėmis patiriančiais ezoterines praktikas, terminų ir jų reikšmių apsibrėžimas, kad ir pastoracijos darbuotojas ir pastoracijos subjektas, kalbėtų ta pačia kalba. Pirmiausias rūpestis apsibrėžiant terminus sau ir pastoracijos subjektui turėtų būti vengimas tendencingo velnio matymo visur ir visada, nes tokiu būdu žmonės pradeda viską kas tik įmanoma priskirti velniui. 97 Į čia įeitų ir tendencingas termino okultizmas vartojimas, kuris kaip jau išsiaiškinome, Bažnyčios ribose vartojamas labai netiksliai ir visiškai netinka siekiant pastoracijos tarp ezoteriką praktikuojančių asmenų. Neišsiaiškinus terminų ir to kas ką reiškia, atsiranda daug tariamų okultizmo aukų. Šios aukos pasiklausiusios kaip viskas priskiriama okultizmui ir velnio pramanams, dažniau nei to reikia kreipiasi į egzorcistus, nes per greitai priskiria įvairius reiškinius savo gyvenime velnio veikimui. 98 Negalima pastoracijoje vartoti netinkamo žodyno kuris keltų nepasitikėjimą pastoracijos darbuotoju ir ypač jo skleidžiamai žiniai. Katalikiškoji pastoracija, su egzorcistais priešakyje, mus pripratina prie specifinio žargono, kuris dažnai neatspindi realybės, todėl dažnai pastoracija pasiekia tik tuos asmenis kurie ir taip yra Bažnyčioje, bet lieka nevaisinga, kai kalbama su žmonėmis kurie nesusipažinę su specialiuoju Bažnyčios ribose vartojamu žargonu. Reikėtų apsibrėžti ką reiškia terminai ir ką jais norima pasakyti. Čia visiškai netinkama egzorcistinė literatūra, nes ji vartoja savo susikurtus terminus kurie dažnai neatspindi realybės ir kaip minėta, šie terminai yra tapę savotišku bažnytiniu žargonu, nesuprantamu žmonėms už Bažnyčios ribų. Tik tinkamas terminų vartojimas leis tiksliai pasakyti kas blogai su ezoterika, ir bus pasiekti žmonės ne tik Bažnyčios ribose, bet ir tie kam iš tiesų reikalinga tokio pobūdžio pastoracija t.y. žmonės praktikuojantys ezoteriką. Kai kalbantysis, šiuo atveju pastoracijos darbuotojas, kalba nesuprantama kalba, tai tarp jo ir klausančiojo neužsimezga ryšys ir santykis. Jei jis nesuvokia tikrosios žodžio prasmės, šie žmonės nesusikalbės. 99 Tad pastoracijos darbuotojui yra svarbu kalbėti tais terminais kurie suvokiami pastoracijos subjektui, šiuo atveju pastoracijos subjektas yra žmogus praktikuojantis ezoteriką. Svetima kalba yra svetima ne tik todėl kad ji mums nesuprantama, bet dar ir todėl kad ji Plg. Laurentin R. Demonas mitas ar tikrovė?. Vilnius, P Plg. Ten pat. P Plg. Maceina A. Daiktas ir žodis. Vilnius, P

29 įkūnija kitokias interpretacijas. 100 Egzorcistai dažnai vartoja žodį okultizmas, bet jam suteikia visiškai kitokią prasmę, nei kad yra iš tiesų, kitiems ezoterikos terminams taip pat suteikiama, savita, bažnytinė prasmė. Tad pastoracijos subjektui kalbama svetima kalba, kurios jis nesupranta. Čia norisi pacituoti paranormalių reiškinių tyrėją Carlos Martin Parker: Mes įvykius suprantame priklausomai nuo to, koks yra mūsų pažinimas ir kokios mūsų pažiūros. Priklausomai nuo mūsų požiūrio, įvykiams nuo pat pradžios suteikiamas tam tikras atspalvis. Kai atsitinka kas nors nepaprasta, dažniausiai stengėmės surasti to prasmę, atitinkančią mūsų mąstymo būdą Taigi pastoracijos darbuotojas ar pastoracijos subjektas turintis konkretų, dalinai ar visiškai iškraipytą ezoterikos, magijos ir okultinių menų pažinimą, suteikinės įvairiems įvykiams ar reiškiniams, klaidingą supratimą. Tokiu būdu jis galės net nekalčiausius dalykus, perlenkdamas lazdą, priskirti okultizmui ar kitai ezoterikos krypčiai. Pastoracijos darbuotojas su pastoracijos subjektu turėtų kalbėti be išankstinės nuostatos, nes išankstinė nuostata visada yra linkusi paslėpti tiesą. Tokiu būdu pastoracijos darbuotojas gali praleisti esmines žmogaus problemas ir imtis pagelbėti ten kur to visiškai nereikia. Tėvas J. M. Verlinde pastebi jog itin svarbu yra ne tik terminų supratimas, bet ir pats patyrimas, tam, kad pilnutinai suvoktum ezoterikos mąstymą, priežastis kurios padeda skleistis okultizmui ir netgi spiritizmui. 102 Galima numanyti jog žmogus turėjęs sąlytį su ezoteriniais mokymais, galės efektyviau kalbėti, nei tas kurio pažinimas grynai knyginis, arba dar blogiau tik iš krikščioniškos perspektyvos. Žinoma tai nėra raginimas specialiai ieškoti maginių ar ezoterinių praktikų, tiesiog verta atkreipti dėmesį į tuos konvertitus kurie savo gyvenime yra praktikavę ezoterines praktikas, gal būt jie galėtų vykdyti tokio pobūdžio pastoraciją? Jų kalbėjimas neštų ir mokymą ir liudijimą. Asmeninė patirtis, kaip rodo praktika, labiausiai imponuoja tą žmonių tipą, kuris domisi ezoterika. Diplomai ir medaliai ezoterikos srityje, suteikia papildomo autoriteto ir skatina labiau pasitikėti kalbėtoju. Tad idealiame variante, kalbėdamas su kokiu tarologu, pastoracijos darbuotojas turėtų būti praėjęs taro kortų kursus ir būti šios srities specialistas. Tėvo Verlinde pavyzdys galėtų parodyti, jog gausi ezoterinė praeitis, tapo kelrode žvaigžde daugeliui ezoterikos adeptų, kurie girdėjo jo gyvenimo liudijimą ir susipažino su jo patirtimi ir išsigelbėjimu iš ezoterikos pinklių. Pastoracijos darbuotojas kalbėdamas su pastoracijos subjektu priklausomai nuo asmens pasišventimo ezoterikoje, turi kalbėti jam pritinkama kalba, idant pastoracijos subjektas jį suprastų. Svarbu kalbėti suprantama kalba, kokia prieinama pastoracijos subjektui. Vienaip bus Plg. Ten pat. P Martin Parker C. Vadovas paranormaliems reiškiniams pažinti. Vilnius, P. 19. Plg. Verlinde J.M. Kai uždanga plyšta: ezoterikos iššukis krikščionybei. Vilnius, P

30 kalbama su kaimo ragana, kitaip su būrėjų lankytoju, trečiaip su okultizmo adeptu kuris jau daug metų užsiima praktine magija, ir dar kitaip su Bažnyčią lankančiu asmeniu. Neteisingai vartojama terminologija, keičia pačią jos prasmę: Sąvoka okultinis krikščioniškoje kalboje vartojama tik Dievui priešiškai pusei pažymėti ir įgauna ne neutralią paslėptumo reikšmę, o negatyvų skambesį. Krikščionių kalboje žodžiu okultinis įvardijama sfera, susijusi su demoniškomis jėgomis ir vengtina. Vartojant šį žodį yra perspėjama, jog čia demonų įtakos sritis. Pavyzdžiui kalbama apie okultinę muziką, okultinius paveikslus ar okultinius papročius. Toks sąvokų vartojimas nėra siūlytinas. Jis per daug nutolęs nuo įprastinio, todėl ne žinovams yra nesuprantamas. Čia per dažnai apibendrinama ir per retai nurodomos priežastys, kodėl to ar ano dalyko esama okultiško. Geriau Dievui priešiškas įtakas vadinti tikraisiais vardais ir pagrįsti kodėl tam tikri mokymai ar praktikos, žvelgiant iš biblinio taško yra atmestini, taip vartojant šį daugiareikšmį žodį [okultizmas aut. past.], išvengtume nesusipratimų. 103 Čia norisi pacituoti pranciškoną naujųjų religinių judėjimų tyrėją Arūną Peškaitį: Apie žodyną, atrodo, jau kalbėjau. Beliktų pridurti, kad aš ne prieš tam tikrų terminų vartojimą, bet prieš jų nešamą prasminį krūvį ir kontekstą. 104 Kiekvienas terminas turi savo konkrečią reikšmę ir neša tam tikrą informaciją, tad reikia kalbėti itin tiksliai. Viskas tampa įmanoma kai nebesirūpinama jokia refleksija. Terminus svarbu apsibrėžti ir sau ir pastoracijos subjektui, nes kitaip gali nutikti taip, jog pastoracijos darbuotojas kalbės apie okultizmą pagal tai ką jis perskaitė egzorcistinėje literatūroje, o pastoracijos subjektas kuris tos literatūros neskaitęs, tačiau susipažinęs su ezoterine literatūra, jo nesupras arba apšauks pastoracijos darbuotoją melagiu. Tuo visa pastoracija ir užsibaigs. Čia itin svarbu pabrėžti, jog pastoracijos darbuotojas turi itin gerai išmanyti ne tik krikščionišką ezoterikos slengą, bet būti apsiskaitęs ir tradicinės ezoterikos srityje. Kalbant apie ezoteriką, itin svarbu išmanyti ir psichologinius aspektus. Religijotyrininkas G. Beresnevičius pastebi jog ezoterikai ir okultizmui imliausi yra būtent tiksliukai, fizikai ir matematikai, inžinieriai ir ekonomistai, taip pat verslininkai, politikai ir vidurinįjį išsilavinimą turintys žmonės 105. Remiantis tokiu psichologiniu pažinimu, bus išvengta nesusipratimų ir maksimaliai pasiekta pastoracijos subjektų savimonė. Taip pat G. Beresnevičius pastebi jog humanitarai žino, jog vieną ir tą pačią teoriją galima aiškinti keliais būdais. Tai gi žinant tokius ir panašius psichologijos aspektus, galima kuo aiškiau apibrėžti terminų vartoseną žmonėms ir kalbėti jų kalba. Tai gi pastoracijos darbuotojas turi ne tik išmanyti ezoteriką, bet ir pasitelkti Okultizmas // Prizmė. Šiauliai, Nr. 1. P. 37. Peškaitis A. Modernus burtininkavimo būdas // Prizmė. Šiauliai, Nr. 4. P. 7. Beresnevičius G. Ne apie tai mano dūzgelė. Vilnius, P

31 gausias psichologijos žinias tirdamas kokiai publikai bus kalbama. Vienoks kalbėjimo būdas tiks universitetą baigusiam humanitarui, kitoks tiksliukui, trečioks tik vidurinę mokyklą baigusiam asmeniui. Pastoracijos darbuotojui būtų pravartu pasiskaityti ezoterikos žodyną, tačiau Lietuvoje deja toks dar nėra išleistas, (tačiau šio teksto autorius jį po truputėli ruošia) tad belieka tenkintis tais keliais religijotyros žodynais kuriuos turime arba specializuotus žodynus siųstis iš užsienio. Pastoracijos darbuotojas turi būti susipažinęs su ezoterikų vartojamu žodynu, žargnu ir reikšmėms, kurias jie suteikia įvairiems reiškiniams. Geram pastoraciniam darbui tikrai nepakanka būti paskaičius egzorcistų leidžiamą literatūrą, nes ji atspindi tik vieną, t.y. krikščioniškąją pusę ir kiek praktika rodo tai paprastai nieko nesako žmonėms užsiimantiems ezoterikos praktikomis ir esantiems taip sakant už Bažnyčios ribų. Norint vykdyti tinkamą pastoraciją žmonėms kurie yra patyrę ezoterines praktikas, o juo labiau jas praktikuoja dabar, reikia būti šalia tų žmonių, kalbėti jų kalba, žinoti ne tik terminus, bet ir kuo jie gyvena. Čia ko gero labiausiai tiktų apaštalo Pauliaus principas: Žydams buvau kaip žydas, kad laimėčiau žydus. Tiems, kurie laikosi įstatymo, tapau įstatymo tarnu, kad laimėčiau besilaikančius įstatymo (1 Kor 9,20). Kalbant pastoracijos subjektui, supažindinant jį su ezoterikos pavojais, taip pat yra svarbus ir kultūrinis kontekstas. Tūlam lietuviui Ouijuja lenta nieko nesako, tad vertėtų apsiriboti nuo šios lentos atpasakojimų. Tačiau Lietuvoje labiau paplitusi praktika dvasias kviesti lapo su raidėmis ir skaičiais, bei adatos pagalba. Tad gal reikėtų apie tai ir kalbėti? Pastoracinė tarnyba turėtų ištirti kokios ezoterikos kryptys gajos Lietuvoje, kas aktualu ir tokiu būdu būtų išsiaiškinta apie ką kalbėti pastoracijos darbuotojui, o ką galima praleisti. Deja dabartinėje pastoracijoje terminai vartojami kaip papuolė, dažnai suteikiant jiems visai ne tokias prasmes kokias jie turi. Tereikia tikėtis pastoracijos darbuotojų sąmoningumo, siekiant tinkamai vykdyti pastoraciją. Pradžioje buvo apibrėžti okultizmo, ezoterikos ir magijos terminai. Kurie kaip paaiškėjo reiškia sekančius dalykus: Okultizmas yra sinkretinė XIX a. pr. - XX a. pr. maginės filosofijos kryptis, apjungianti to meto ezoterines praktikas, tokias kaip spiritizmas ir magija. Tai tikėjimas jog egzistuoja slėpiningos jėgos, kuriomis galima manipuliuoti, siekiant padaryti įtaką materialiam ar dvasiniam pasauliui; Ezoteriką galima apibrėžti kaip religinę filosofinę sistemą, kurios pagrindą sudaro maginiai ar parapsichologiniai ritualai ir metodai, siekiant kontakto su anapusybe. Ezoterikos terminas pakankamai platus, nes savyje talpina visą paranormalybę, pradedant okultizmu ir spiritizmu, ir baigiant ekstrasensorika bei magija. Ezoterikoje ypatingą 31

32 reikšmę turi iniciacija. Tai bendras terminas visai maginei ir parapsichologinei pasaulėžiūrai; magiją galime apibrėžti kaip antgamtės valdymo meną pasitelkiant įvairius ritualus ir magines formules. Išsiaiškinta jog katalikiškoje pastoracinėje literatūroje ezoterikos terminai vartojami netiksliai. Šiems terminams apibrėžti vartojamos dažnai nevienaprasmės, aiškiai nubrėžtų ribų turinio neatspindinčios sąvokos todėl pasidaro itin patogu visokius dalykus nieko bendro neturinčius su magine pasaulėžiūra, kišti po okultizmo skraiste. Kas ir yra daroma, visiškai nepaisant ezoterikos terminologijos prasmių suteikiant jiems neegzistuojančias reikšmes. Visiškai nepaisoma tos terminologijos kuri naudojama Bažnyčios dokumentuose kalbančiuose apie ezoterikos reikšmę ir pavojus, o į dokumentus tikrai verta atkreipti dėmesį, nes oficialiame lygmenyje Bažnyčia itin teisingai vartoja ezoterikos terminologiją, ko deja negalima pasakyti apie egzorcistų leidžiamą literatūrą. Darbo metu buvo atkreiptas dėmesys į tai jog pastoracijos darbuotojas kalbėdamas apie ezoteriką ar okultines praktikas pastoracijos subjektui, kaip niekad gerai turi išmanyti terminologiją. Tokiu būdu jis galės oponuoti ezoteriniam mąstymui ir pasiekti tuos asmenis kurie yra labiausiai įnikę į ezoterinių menų praktikavimą. Yra itin svarbu pastoracijos darbuotojams, tokiems kaip egzorcistai, tiksliai apsibrėžti ezoterikos terminologiją ir naudoti, bei savaime suprantama žinoti ne tik tą reikšmę kuri yra įsigalėjusi pastoracinėje literatūroje, bet ir tai kokią prasmę vienam ar kitam terminui suteikia ezoterinių menų adeptai. 32

33 II. PAVOJAI KYLANTYS DĖL NETIKSLIOS EZOTERIKOS TERMINŲ VARTOSENOS PASTORACIJOJE 1. Įbauginimas ir demonizavimas remiantis ezoterikos terminologija Skaitant egzorcistinę literatūrą dažnai jaučiasi bandymas įbauginti skaitytoją pateikiant egzorcizmų aprašymus, gąsdinant velniais kiekviename žingsnyje. Nors viešinti egzorcizmų medžiagą kaip ir draudžiama, tačiau knygose gausu šiurpą keliančių istorijų, o įvairaus pobūdžio egzorcistų seminaruose, plačiai publikai rodomi egzorcizmų vaizdo įrašai. Tuo galima įsitikinti youtube.com paieškos sistemoje įvedus žodį egzorcizmas. Tokiu būdu jautresnių skaitytojų ar žiūrovų sąmonėje atsiranda baimė, prieš demonišką veikimą, prieš bet ką kas nors kiek primena okultiką ar ezoteriką. Tokioje literatūroje, taip pat jaučiama, rimtos argumentacijos stoka, nes paprastai informacija būna moraliai pasenusi, naudojant perspausdintą iš kitur nepatikrintą informaciją. Čia situacija gana paini, nes tie, kurie mato velnią visur, piktinasi tais, kurie jo neįžvelgia niekur 106 ir atvirkščiai. Kyla sumaištis ir socialinė panika. Lietuvoje tikintieji yra įbauginti įvairių mokymų pagalba ir pripratę gintis nuo bet ko kas nors kiek primena okultines praktikas, net jei tai visiškai nesusiję su okultika. Galime sau kelti klausimą: kas yra svarbiau, tinkama pastoracija ar demonų paieška? Žinoma čia nenorima sumenkinti egzorcistų darbo ar metodų. Tiesiog norima atkreipti dėmesį, jog ne baimė prieš demonus, o meilė Jėzaus Kristaus asmeniui yra tikrasis pastoracijos objektas. O skaitant egzorcistinę literatūrą susidaro priešingas vaizdas. To neturėtų būti. Egzorcistai turėtų daugiau kalbėti apie gydančią Dievo meilę, o ne apie demonus ir jų manifestacijų demonstravimą. Tokia demonizavimo ir įbauginimo taktika turi nemažai įtakos tikinčiųjų gyvenimams. Tūlas katalikas paskaitęs egzorcistinę literatūrą lieka sutrikęs ir įsibauginęs. Nes neturėdamas dvasių skyrimo dovanos, įsibaugina ir nebesugeba adekvačiai vertinti aplinkinio pasaulio. Kas čia kaltas? Greičiausiai niekas, nes egzorcistai rašo iš savo praktikos, per dem nesigilindami į ezoterikos teoriją. Jie remiasi nukentėjusiųjų nuo ezoterikos liudijimais, kurie kiekvienas yra 106 Laurentin R. Demonas mitas ar tikrovė?. Vilnius, P

34 individualus ir ypatingas. Kaip rodo egzorcizmų praktika, apsėdimai įvyksta per pačius įvairiausius dalykus. Tačiau kyla klausimas: ar išties šie dalykai yra pavojingi patys iš savęs, o gal tiesiog tai suveikia kaip mediatorius ir nėra pavojingas pats iš savęs. Juk velnias randa pačius įvairiausius kelius veikimui žmogaus gyvenime. Kartais net per pačius švenčiausius dalykus. Šėtono taktika labai aiškiai išdėstyta, C. S. Lewis knygoje Kipšo laiškai, tad per daug į šią sritį nesileisime, nes ne toks mūsų tikslas. Mums svarbiau suprasti kaip, egzorcistinėje literatūroje, pasireiškia įvairių reiškinių demonizavimas, netinkamai naudojant ezoterikos terminologiją, jai suteikiant tas prasmes kokių šie reiškiniai neturi. Čia turbūt suveikia vadinamasis antrinės traumos sindromas. Asmuo dirbantis su tam tikra nukentėjusiųjų grupe, ilgainiui gali pats pradėti jausti jo klientų traumos pasekmes, kaip kad pvz. žmogus dirbantis su moterimis kurios patyrė išprievartavimą, igainiui gali pradėti visuose vyruose matyti prievartautojus. Taip ir čia, egzorcistas dirbantis su nukentėjusiais nuo ezoterikos ilgainiui pradeda ezoterikos pavojus matyti visur kur tik įmanoma. Tame nėra jo kaltės, čia veikia elementari žmogaus psichologija. To pasėkoje egzorcistai leidžia daug literatūros skirtos velniui ir jo darbams. Žmonės juo gąsdinami, kartais iki tiek kad manoma jog apsėdimas gali įvykti vien suvaidinus velnią prie kalėdinės eglutės. 107 Niekas nesiginčija, gal tokių apsėdimų ir būta, bet suabsoliutinimas veda prie velnio baimės, dažnai net nepagrįstos. Įvairūs reiškiniai dažnai demonizuojami dėl to, jog neatsižvelgiama į religinį, antropologinį, psichologinį ir kultūrinį reiškinio aspektus. Taip pat demonizavimas a priori demonams suteikia neišpasakytas galias, kurios reiškiasi per įvairius kultūrinius ar psichologinius reiškinius ar daiktus. Kaip pavyzdys yra krikšto sakramentas: Kun. dr. Wlodzimiez Cypran, teigia jog per greitas, per ankstyvas krikšto suteikimas suaugusiajam, prieš tai neišvarius piktųjų dvasių, gali atvesti į tokią situaciją, kai pakrikštytasis įgyja vienybę su Kristumi, bet trumpu krikšto egzorcizmu piktoji dvasia nėra visiškai nugalėta 108, tokiu būdu nuvertinamas krikšto sakramentas, ir visi kam neatliktas tikrasis egzorcizmas statomi į vieną gretą apsėstieji, o čia jau pakvimpa tam tikra žmonių selekcija. Visi kam nebuvo atliktas tinkamas egzorcizmas, laikomi potencialiai apsėstais, t. y. ligoniais. O juk iš tiesų ne kiekvienas žmogus yra apsėstas ir ne kiekvienam reikia to egzorcizmo. Be to kiekvienas krikščionis gauna egzorcizmą krikšto metu. Net žmogus prisilietęs prie ezoterikos ne visada turi sunkias pasekmes dėl to. Bet egzorcistai skelbia tam tikrą raganų medžioklę ir suabsoliutina demoniškąjį veikimą padarydami jį stipresnį nei gydančioji Dievo meilė. Egzorcistinė literatūra teigia jog išlaisvinimo malda visuomet būtina okultizmo, spiritizmo apeigų praktikavimo atveju, 109 laikantis šios teorijos ir to ką egzorcistai deda po šiais Plg. Cypran W. Išlaisvinimo malda ir egzorcizmas. Vilnius, P. 27. Ten pat. P. 11. Ten pat. P

35 terminais, išlaisvinimo malda reikalinga beveik visiems žmonėms. Juk didžioji dalis žmonių vienaip ar kitaip yra prisilietę savo gyvenime prie ezoterikos, ypač tokios, kuri egzorcistų pakrikštijama ezoterika, nors gal net tokia nėra. Viskas priklauso nuo to, kokią reikšmę suteikiame žodžiams. Čia nenorima sumenkinti egzorcistų autoriteto, tiesiog pastebima, jog dažnai per dem sureikšminami pseudoezoteikos pavojai. Tokiu būdu vien dėl kelių magijos adeptų tokių kaip Alister Crowley palaido gyvenimo ir seksualinės magijos naudojimo, homoseksualių asmenų judėjimas taip pat priskiriamas okultizmui, 110 nors pats iš savęs homoseksualizmas nieko bendro su okultika neturi. Tačiau tokių reiškinių galima rasti ir daugiau. Tiesiog iš per didelio atsargumo, kartais perlenkiama lazda. Gana dažnai demonizuojama fantastinė literatūra. Ji aršiai puolama vien todėl kad joje aprašoma magija. Ir čia nesvarbu, jog fantastinė literatūra galėtų būti prilyginama šiuolaikinei pasakai, ir nesvarbu, kad fantastika gali būti mokslinė, čia užsikabinama tik už to jog čia minima magija. Čia pasidaro svarbu tai jog iliuzijų pasaulis atseit atitraukia žmogų nuo realybės. Šis reiškinys labiau būdingas radikaliems protestantams, nors asmeninė autoriaus patirtis rodo jog ir tarp katalikų egzorcistų ši praktika gaji. Kartą, maždaug 2001-mais metais, katalikų egzorcistas, Rufus Pereira, meldėsi už autorių, kad iš jo išeitu J. R. R. Tolkieno, vieno iš fantsay žanro grandų, dvasia. Tai buvo labai keista, nes pats Tolkienas buvo giliai tikintis katalikas, bet štai egzorcistas jo kūrybą priskyrė prie potencialiai pavojingos fantastikos, per kurią galimas apsėdimas. Ko gero šiuo metu daugiausia puolamas knygų ciklas apie jauną burtininką Harį Poterį, laikant jį knyga mokančią burtų ir magijos. 111 Stengiamasi vaikus apsaugoti nuo šio ne va okultinio kūrinio, tačiau paradoksaliai pamirštami tokie kūriniai kurie išties turi akivaizdų ryšį su magija ir vis tiek dėstomi mokyklose. Tai galėtų būti Gėtės Faustas, kūrinys virtęs klasika. Pats Gėtė buvo žinomas rozenkroiceris, gerai išmanęs ezoteriką ir okultininius menus. Gėtės Faustas bei Dantės Dieviškoji komediją padarė nemenką įtaką okultizmo demonologijos vystymuisi, juo labiau kad abu buvo magijos adeptai. 112 Be to, Johanas Faustas, tapęs Gėtės kūrinio prototipu, buvo relaus burtininkas gyvenęs XVI a.. Burtininkas Trihemius mini jį, 1507 metais rašytame laiške. Apie jį rašo ir protestantų kunigai Mudt ir Johan Gast, pastarasis asmeniškai pažinojo minimą burtininką. Nekelia abejonių ir tai jog daktaras Faustas buvo realus asmuo, klajojantis burtininkas. Jis buvo statomas burtininko pavyzdžiu. 113 Daktaro Fausto legenda nusidriekia per visą vakarų ezoterikos istoriją. Gėtės kūrinys dažnai pateikiamas kaip tikras magijos vadovėlis, tačiau mūsų pastoracijos darbuotojai ir egzorcitai, mažai į jį kreipia dėmesio, puldami visiškai nekaltą Harį Plg. TFP Amerikos leidinių komisija. Apginti aukštesnį Įstatymą. Vilnius, P. 29. Plg. Cypran W. Išlaisvinimo malda ir egzorcizmas. Vilnius, P. 29. Plg. Okultinio pasaulio paslaptys. Vilnius, P Plg. Baker A. Burtininkas: magija amžiams bėgant. Vilnius, P

36 Poterį. Kartais prieinama ir prie kraštutinumų: protestantų Kristaus Bendruomenės Bažnyčios, pastorius Jack Broack, Alomagoro mieste (JAV, New Mexico) iniciavo Hario Poterio knygų deginimą šventajame lauže. Į tą patį laužą buvo metami AC/DC muzikos įrašai, Stiveno Kingo knygos, bei Ouija spiritizmo būrimo lentos. 114 Hario Poterio ciklą degino ir stačiatikių grupės Rusijoje. Vienintelis kuris pamini ezoterinias Daktaro Fausto temos Gėtės veikale yra kunigas Aleksander Posacki, jis mini ir gnosticizmo apraiškas, tiek istorinio, tiek literatūrinio veikėjo gyvenime. 115 Taigi egzorcistai turėtų labiau kreipti dėmesį į tikrai maginę literatūrą dėstomą mokyklose, o ne į eilinę fantastiką. Daug klasikų kurių kūrinius vaikai skaito mokyklose buvo vienokio ar kitokio lygio maginės pasaulėžiūros ar okultizmo adeptai: Gėtė ir Balzakas. Jų kūriniai persisunkę magijos idėjų. XVII XVIII amžiaus klasikų kūriniai dažnai buvo persipynę maginėmis, bei teosofinėmis idėjomis. 116 Antroposofijos kūrėjas Rudolfas Steineris, savo mokytoju laikė Gėtę. 117 Taip pat egzorcistinėje literatūroje, neminimi toklie XIX a. grandai kaip Edgaras Alanas Poe ir H. Ph. Lovecraft, 118 iš kurio kūrybos atsirado atskira magijos rūšis, besiremianti mitologine paties Lovecrafto sugalvota knyga Nekronomikonu. N. Berdiajavas ir S. Bulgakovas taip pat buvo teosofai, 119 tačiau paradoksalu, jog jų kūrinius mėgsta krikščionys. Taip pat du Lietuvos grandai Čiurlionis ir Vidūnas taip pat buvo teosofai, bet taip mylimi mūsų tautiečių, jog niekas net nekelia klausimo apie jų skelbiamą žinią. Keisčiausia tai, jog nepuolami tokie rašytojai kaip J.R.R. Tolkienas ir S. C. Lewis, kurie savo kūriniuose taip pat buvo pamėgę magijos tematiką. Nors žinoma, jie buvo atsidavę krikščionys, tad natūralu jog jų kūriniai yra krikščioniški. Tačiau kyla klausimas: kodėl čia taikomi dvejopi standartai? Vieni kūriniai laikomi okultiniais, kiti ne. Net tada kai turi akivaizdžius okultizmo ar ezoterikos pamatus. Pasakos su baisingais veikėjais, su magija ir burtais, 120 laikomi šėtono pramanais, tačiau tokiu atveju ir Lewisas ir Tolkienas kurie buvo aktyvūs krikščionys kūrė satanistinius romanus. Dažnai nemažai nekaltų reiškinių priskiriama magijai arba okultizmui. Net atrodytų akivaizdžiai badantys akis reiškiniai, kurie galėtų būti priskirti magijai, tokie nėra. Sakykime būrimas Taro kortomis nėra magija ar juo labiau ne okultizmas. Būrimas Taro kortomis yra Plg. BBC News. 'Satanic' Harry Potter books burnt. Plg. Posacki A. Egzorcizmai, apsėdimas, demonai. Vilnius, P. 57. Plg. Элиаде М. Оккультизм, колдовство и моды в культуре. Москва, P Plg. Verlinde J.M. Kai uždanga plyšta: ezoterikos iššukis krikščionybei. Vilnius, P Plg. Posacki A. Egzorcizmai, apsėdimas, demonai. Vilnius, P Plg. Verlinde J.M. Kai uždanga plyšta: ezoterikos iššukis krikščionybei. Vilnius, P Cypran W. Išlaisvinimo malda ir egzorcizmas. Vilnius, P

37 bandymas per simbolius pažvelgti į savo pasąmonę. 121 Taip pat galėtume apibūdinti ir būrimą Runomis. Šios technikos yra susijusios su magija tik tiek kad plačiai naudojamos magijos ir okultizmo adeptų. Tačiau pačios iš savęs kortos nėra nei magija nei okultizmas. Bet jos neša ezoterinę žinią. Tai vis tik yra būdas pažaboti savo likimą, bei nusigręžimas nuo Dievo. JAV taro kortos dažnai naudojamos psichoterapijoje, nes darbas su jomis padeda per simbolius lavinti intuityvųjį mąstymą. Žinoma čia nesistengiama pasakyti, jog taro kortų naudojimas yra teigiamas dalykas, priešingai, taro kortos palaužia laisvą valią, todėl nederėtų lankytis pas tarologus. Esminis dalykas kurį bandoma išreikšti yra terminuose: taro kortos nėra magija ir okultizmas, nors katalikiškoje pastoracijoje ir nepaisoma šių subtilybių. Panašiai yra ir su spiritizmu. Spiritizmas nėra okultizmas, nes gimė kaip atskiras reiškinys, kuris vėliau dalinai buvo įpintas į okultinės filosofijos doktriną. Tačiau jis visais laikais egzistavo kaip atskiras nuo okultizmo reiškinys. Spiritizmą galime priskirti nebent tik ezoterikai, tačiau jokiu būdu nelaikyti jo okultizmo pavyzdžiu. Nors pastoracijos darbuotojai deja taip daro, spiritizmą įvardindami kaip okultizmo atmainą. Pastoracijos darbuotojas visų pirma turėtų sau apsibrėžti, kas yra okultizmas ir kas juo nėra. Turėtų nustatyti ar vienas ar kitas reiškinys išties priklauso magijos sričiai. Priešingu atveju jis gali būti linkęs perdėtai reaguoti į reiškinius kurie su magija ar okultizmu neturi nieko bendra. Tarkime iliuzionistai dažnai vadinami magais, dėl ko kai kurios krikščionių grupės fokusininkus laiko burtininkais ir priskiria juos okultizmo sričiai, kas jau savaime yra absurdiška. Per jautrus reagavimas į įvairius reiškinius, tik trukdo perteikiant esminę pastoracinę Gerosios Naujienas žinią. Priskiriant okultizmui reiškinius kurie nėra okultizmas, mes geriausiu atveju galime kalbėti apie pseudookultiką arba žmonių tamsuoliškumą. Čia tarsi žodžiais uždangstoma tai, ką bjauru pavadinti tikruoju vardu 122 tokiu būdu perteikiama neteisinga žinia, manipuliuojama ir žaidžiama žodžiais, su, žinoma, kilniu tikslu, norint parodyti koks didis blogis vis tik yra ezoterika. Tačiau čia tikslas nepateisina priemonių, nes netikslus terminų vartojimas, priveda prie to, jog kalbama apie neegzistuojantį dalyką, bandant jį pritempti prie savo susikurto ezoterikos ar okultizmo įvaizdžio. Bet kokia išankstinė nuostata ir nesirūpinimas įsigilinti į reiškinio esmę, dažnai implikuoja demonizavimą ar bandymą įbauginti pastoracijos subjektą. Skaitant egzorcistinę literatūrą, dažnai jaučiamas bandymas, gal būt ir nesąmoningas, įbauginti skaitytoją. Čia galima priskirti ir ufonautų demonizavimo klausimą. Tačiau kaip mini religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius, kalbėdamas ufonautų ir okultizmo klausimu: Tai yra Plg. Müller-Kaspar U. Didžioji magijos knyga. Vilnius, P. 39. Laurentin R. Demonas mitas ar tikrovė?. Vilnius, P

38 atskira specializacija. 123 Ufonautus dažniausiai demonizuoja protestantai, tačiau tokių dalykų pasitaiko ir tarp katalikų bei stačiatikių. Ufonautai dėl įvairiausių priežasčių laikomi demonais ir siejami su okultika, nors konkrečių sąsajų tarp ufologijos ir okultizmo kaip ir nėra. 124 Tiesa yra dalis ufologinių grupių kurios savo tyrimuose naudoja parapsichologiją ar užsiima chanelingu, tačiau tokių dalykų pasitaiko retai ir dauguma ufologų juos vertina skeptiškai. Bet kuriuo atveju ufologija ar ufonautai neturi nieko bendra su okultika. Bet koks šių dalykų susiejimas yra atsitiktinis ar specialus reiškinio pritempimas prie okultizmo. Žinoma čia išsiskiria dvi atskiros mokyklos: protestantiškoji stačiatikiškoji ir katalikiška. Tiek protestantai, tiek stačiatikiai ufonautus ir neatpažintus skraidančius objektus laiko velnio pramanais, tačiau katalikai paprastai pasisako apie tai jog pilnai tikėtina jog mus lanko kitos civilizacijos, nors tai ir nėra oficialus Katalikų Bažnyčios mokymas, o tik atskirų teologų pasvarstymai. 125 Tačiau katalikų egzorcistai dažnai nepaiso to ką sako teologai ir pučia į vieną dūdą su protestantais ir stačiatikiais. Tokiu būdu atsiranda bereikalingas įvairių dalykų, neturinčio sąsajų su ezoteriniais mokymais, sureikšminimas, juos suabsoliutinant. Nuo to krikščionys apsistato baimės siena ir nebesugeba adekvačiai vertinti pasaulio. Visur jiems tyko pavojai ir galimi dvasiniai puolimai. Terminai traukiami iš jų konteksto, jiems priskiriami neegzistuojantys bruožai ir gaunasi tam tikra baime persunkta terminų makalynė kuri paslepia tiesą nuo žmonių. Demonizuojama viskas kas savo šaknis turi rytuose: akupunktūra, rytų kovos menai, joga. Laikoma, jog šios disciplinos siekia sąryšio su okultinėmis energijomis bei praktikomis ir prieštarauja krikščioniškam mokymui. 126 Tai senas tradicijas turinčios praktikos deja neturinčios jokio ryšio su okultizmu kaip tokiu. Jogos praktikavimas taip pat siejamas su piktosiomis dvasiomis, 127 tačiau pamirštama tai, jog rytuose tai yra religinės filosofijos atšaka, o vakaruose paprastai tai būna vertinama tik kaip gimnastika. Žinoma akupunktūra bei joga ir kai kurios kovos menų šaknys susisiejo su New Age doktrina, tačiau senesni metodai susiję su vietinėmis religijomis ir turėtų būti vertinami ne kaip okultiniai, bet kaip konkrečios religijos paveldas. Žinoma nemažai grupių praktikuoja ezoteriką greta jogos ar kovos menų, tačiau mes negalime šio praktikavimo laikyti okultizmo praktikavimu, nes tai arba New Age arba ezoterika ir tėra atsitiktinės apraiškos. Egzorcistinė literatūra pateikia begalę būdų per kuriuos yra apsėdami, žmonės. Vienas iš tokių būdų yra roko ir sunkiosios muzikos koncertai, kurie taip pat perdėtai demonizuojami, suteikiant jiems šėtoniškas galias. Tačiau tai tik galimo apsėdimo atvejai, negalima sakyti kad visi 123 Beresnevičius G. Naujojo atgimimo išvakarės. Vilnius, P Plg. Klimenka G.E. Krikščionys ir ufologija. Apžvalga Plg. Ten pat. 126 Plg. Cypran W. Išlaisvinimo malda ir egzorcizmas. Vilnius, P Plg. Kocańda B. Kaip padėti kenčiantiems nuo piktųjų dvasių. Vilnius, P

39 kas nueina į tokį koncertą būna apsėsti. Kaip pastebi G. Beresnevičius Velnias gali reikštis diskotekose ne todėl, kad diskoteka ar naujoji muzika velniškos prigimties, - jis tiesiog lankosi vakaruškose, kaip Lietuvos kaimo sakmėse, jam nesvarbu, ar moderni diskoteka, ar XIX a. subatvakaris su smuikele ir armonika. [...] Bet ką daryti egzorcistui, jei jis taip mano, remdamasis savo patyrimu? Išsakyti, o jau skambėjimas tebūnie koks nori 128. Tai gi, neverta per dem demonizuoti nesuprantamų reiškinių, nes taip perlenkiama lazda, arba nenorint padaroma reklama vienai ar kitai muzikos grupei ar festivaliui. Kaip kad egzorcistų padaryta reklama festivaliui Velnio akmuo. Egzorcistų išsakytas manifestas prieš šį festivalį, 129 tik paskatino jaunimą jame dalyvauti. Tokiu būdu puolami neformalai (metalistai, gotai ir pan.), nors pažvelgus į raganas kurios veikia Lietuvoje, pamatysime jog jos niekuo nesiskiria nuo normaliai apsirengusių žmonių. Tad gal puolami ne tie asmenys? Keista paranoja padvelkia raginimas užsiimti antimagija : Gavus suteptą ar dėl kitų priežasčių neperskaitomą dvasinio vadovo, vadovaujančio egzorcisto ar pamaldaus asmens laišką, kuriame yra patarimų, galinčių pasiekti greitesnį išlaisvinimą, reikia tokį laišką padėti ant kryžiaus ir apšlakstyti šventintu vandeniu bei sukalbėti privatų egzorcizmą. 130 Tokiu būdu žmogus perskaitęs knygą papuola į paranojos pinkles. Jam visi daiktai ima atrodyti užkerėti, viską reikia atkerėti panaudojant sakramentalijas ar šventus ženklus. Taip ir padvelkia krikščioniškąja magija, kuria ne kartą buvo kaltinti egzorcistai. Nesiginčysime, gal kartais ir reikia imtis tokių priemonių, tačiau egzorcistinėje literatūroje, tokie raginimai yra itin dažni. Tokių užkrėstų daiktų, esančių patalpoje ir neigiamai veikiančių žmones, bei reikalingus apvalymo 131 teologija, ypač gąsdina žmones. Tokius daiktus kartais siūloma pašventinti, o kartais sudeginti arba jei daiktas nedega įmesti į tekantį vandenį arba užkasti. 132 Gal nereikėtų taip bauginančiai nuteikti pastoracijos subjekto? Gal pakanka pasiekti žmogaus krikščioniško sąmoningumo, o nepulti naikinti visko kas tik pasitaiko po ranka? Taip elgėsi viduramžių inkvizitoriai, taip elgėsi naciai, bet ar mes privalome taip elgtis? Turbūt ne. Dažnai pamirštama jog ypatingas kunigo egzorcisto pašaukimas šventumui iš esmės yra pašaukimas meilės pilnatvei 133 ir klausantis egzorcistų mokymų dažnai gali kilti baimės jausmas. Baimė ir meilė du priešingi jausmai, kurie gali būti skatinami tokio mokymo metu. Gal vertėtų daugiau kalbėti apie gydančią Jėzaus meilę, o ne apie gąsdinantį šėtono veikimą? Juk meilė Beresnevičius G. Naujojo atgimimo išvakarės. Vilnius, P. 90. Egzorcistų asociacijos kreipimasis dėl festivalio Velnio akmuo - Padėkime jaunimui. Kocańda B. Kaip padėti kenčiantiems nuo piktųjų dvasių. Vilnius, P. 38. Plg. Ten pat. P. 51. Plg. Ten pat. P Kocańda B. Kunigo egzorcisto tarnystė. Vilnius, P

40 Dievui ir pastoracinė meilė kitam žmogui skatina kunigą egzorcistą būti meilės apaštalu, 134 deja egzorcistai dažnai tampama įbauginimo apaštalais, o baimė ir meilė Dievui, nelabai derantys dalykai. 2. Kai kurios klaidos pastebėtos egzorcistinėje literatūroje Skaitant egzorcistinę literatūrą, skaitytojas giliau susipažinęs su ezoterika, pradeda pastebėti egzorcistų daromas faktines klaidas. Kai kurias iš jų aptarsime šiame skyrelyje. Nors toli gražu ne visas. Norint aptarti visas klaidas reikėtų rašyti atskirą darbą. Paliesime tik tas klaidas kurios arba dažnai kartojasi arba yra akivaizdžiai badančios, net mažiau išprususio ezoterikoje žmogaus, akis. Norisi tikėti jog šios klaidos daromos nesąmoningai, tačiau savaime kyla mintis, jog jos kyla dėl apsileidimo ar prasto ezoterikos pažinimo. Žinoma jei klaidinimas daromas sąmoningai, tada yra neetiškas pastoracijos subjekto ir tikrosios tiesos atžvilgiu. Tokiu būdu vykdoma pastoracija ilgainiui gali tapti apskritai melaginga ir taip nebus pasiektas pastoracijos subjektas, t.y. žmogus kuriam iš tiesų reikia atsivertimo, užsiimantis magija. Klaidos atsirandančios knygose, klaidina ir krikščionis, bei pastoracijos darbuotojus, kurie perskaitę šią literatūrą, bando diskutuoti su užsiimančiais ezoterinėmis praktikomis. Tokiu būdu vyksta klaidinga pastoracija, nepasiekianti savo adresato. Juk jei pastoracijos darbuotojas pažįsta ezoteriką tik iš egzorcistinės literatūros, jis yra neįgalus vesti normalią diskusiją su ezoteriką praktikuojančiu asmeniu, nes pastoracijos darbuotojo pažinimas pagrįstas begale klaidinančios informacijos. Prastai susipažinusius žmones dažnai, gali bauginti visa kritika magijos atžvilgiu, nes velniai pradedami matyti visur aplink, per dem nesigilinant į tai kas yra tiesa, o kas ne. Nesusipažinęs su ezoterika žmogus, gali pradėti nepagrįstai bijoti ezoterinio poveikio, kerų ar dar kokių panašių dalykų. Didelė klaida būtų gyventi bijant kerų ir užkerėjimo, tačiau kai visur kur reikia ir nereikia matomas piktosios dvasios veikimas, tada pastoracijos subjektas gali įsibauginti, o tas kuris rimčiau susidomėjęs magija ar ezoterika, gali paprasčiausiai nepatikėti pastoracijos darbuotoju, nes jei pastoracijos darbuotojas nesugeba operuoti teisingais duomenimis apie ezoterikos pažinimą, jis gali nepasiekti pastoracijos subjekto, nes bus laikomas melagiu ir apsišaukėliu. Klaidos sutinkamos egzorcistų veikaluose, kurie kaip žinia yra pagrindas tokio pobūdžio sielovadai, būna sekančios: faktinės ir vertimo. 134 Ten pat. P

41 2.1. Faktinės klaidos Faktinės klaidos atsiranda, tada kai pateikiami iškreipti ar neteisingi faktai apie reiškinius. Tokios klaidos paprastai kyla dėl prasto susipažinimo su ezoterikos teorija arba skubėjimu priskirti vienus ar kitus reiškinius ezoterikai. Kartais faktinės klaidos kyla iš gandų, kurių egzorcistas nesiteikė patikrinti ir pateikė jas kaip duotybę. Vėliau tie gandai įsišaknija krikščioniškame pasaulyje ir daro savo piktus darbus. Kai kurios klaidos remiasi subjektyvia egzorcisto patirtimi dirbant su asmenimis nukentėjusiais nuo ezoterikos. Dažnai ta patirtis formuojasi dirbant su asmenimis tinkamai neįsigilinusiais į eoteriką, tad pagal ją formuojama egzorcisto nuomonė esti klaidinga ir klaidinanti. Viena iš populiariausių faktinių klaidų atsiranda kai kalbama apie RPG žaidimus (angl. Role-playing game, liet. vaidmenų žaidimai). RPG žaidimai laikomi turintys okultinės informacijos ar net satanistinio mokymo. 135 Čia pavojus matomas tame, jog šiuose žaidimuose dažnai vaidinami veikėjai yra magai. Tačiau neatsižvelgiama į tai jog didelė žaidimų dalis net nesiriamia nei magija nei dvasiomis, tai yra mokslinės fantastikos žaidimai, kuriuose vaidinamas tam tikras veikėjas. Sistemų yra begalė: Paranoja, Vampire the Masquarade, Hauses of the Blooded, lietuviškoji sistema Kariai ir magai ir t.t.. RPG žaidimų esmė yra ne okultinės informacijos perdavime, o sugebėjime išvaidinti pagal, žaidimo taisykles, savo susikurtą veikėją. Šie žaidimai labiau primena kartu kuriamą scenarijų, nei kokį nors su ezoterika susijusį reiškinį. Tačiau kaip ten bebūtų egzorcistai, panašu jog nesigilindami į esmę, RPG žaidimus laiko šėtono pramanais. Tai, jog neįsigilinama į esmę įrodo ir tai jog literatūroje nesugebama net teisingai parašyti pavadinimo. Štai viename Pawer point faile, pagal kurį skaitomo pakaitos rašoma: Pamišimas dėl fantastinių žaidimų ( Drakonai, Tamsioji ir kt.). 136 Čia minimi du neegzistuojantys RPG žaidimai, žinoma tai gali būti tai yra dėl vertimo klaidos, ir turimas omenyje seniausias RPG stalo žaidimas Dragon&Dungeons (liet. Drakonai ir požemiai). Kaip ten bebūtų, fantastiniai RPG žaidimai tiesioginio ryšio su ezoterika ar juo labiau su okultizmu, neturi. Bet koks šių dalykų susiejimas yra atsitiktinis. Taro kortos priskiriamos satanistų bažnyčiai. 137 Tai yra labai netikslu, nes Taro kortos tėra atskiras reiškinys ezoterikoje, kuriuo naudojamasi įvairių ezoterikos atšakų praktikose, o Plg. Cypran W. Išlaisvinimo malda ir egzorcizmas. Vilnius, P. 65. Satanizmas ir okultizmas. Pagunda jaunimui. cman%26task%3ddoc_download%26gid%3d6%26itemid%3d25+satanizmas+ir+okultizmas&hl=lt&gl=lt&pid=bl &srcid=adgeesi_ulq_2wqkf7zmm_trphewkjdettw91pyu1y4kmpjpid_ata2jljgyl7sf4zenwsazqtd0uok b4cgirsxjlknxtf6inh6bqiztqo7zhsdsp3w4zdxnxyvsde_lmzw9r4tsi5wf&sig=ahietbtkgwnzuw5pgb9y YunHoZgyAClCCQ&pli=1 Plg. Rimkevičiūtė L. Sektos. Mariampolė, P

42 satanizmas tėra viena iš negausių jos atšakų. Šiuo metu paprastai atskirai domimasi taro kortomis, nesidomint kitomis ezoterikos kryptimis, ta sritis vadinama Tarologija. Tai gi čia yra prasmiškai susiaurinamas Taro kortų įtakos laukas. Pastoracijos darbuotojas ima manyti jog visi kas naudoja Taro kortas yra satanistai. Toks klaidinimas sudaro nepalankias sąlygas vykdant pastoraciją. Dar vienas pavyzdys galėtų būti vadinamoji Šešėlių knyga. Egzorcistų literatūroje ji apibūdinama sekančiai: Šešėlių knyga, - satanistų žurnalas su juodu paviršiumi, kuriame yra satanistiniai simboliai, eilėraščiai, užrašai. 138 Čia vadinamoji Šešėlių knyga apibūdinama kaip satanistinis žurnalas juodu paviršiumi. Tačiau Šešėlių knyga yra ne satanizmo atributas, o neopagoniško su magija susijusio judėjimo Wicca narių savotiškas dienoraštis į kurį rašomi dvasiniai pastebėjimai, ritualai ir kitokie naudotojui svarbūs dalykai. Wiccan as Skotas Kaningemas štai kaip apibūdina Šešėlių knygą : Šešėlių knyga yra savotiškas darbinis wicca os pasekėjo žurnalas, kuriame yra užkeikimai, ritualų aprašymai, Dievybių šaukimosi formulės, maginės taisyklės ir t.t. [...] Daugelis wicca nų patys kuriasi savo Šešėlių knygą. [...] Kai kurie sukuria ir savo nuosavą kompiuterinę versiją. 139 Vėliau jis pataria nusipirkti storą sąsiuvinį kuriame bus rašomos reikalingos pastabos, taigi, klaidingas Šešėlių knygos apibūdinimas, kad tai knyga juodu paviršiumi, yra dar viena pateikiama klaida, su kuria susidūręs pastoracijos darbuotojas gali tapti pajuokos objektu jei bandys apie ją kalbėti, pagal šią nuorodą. Šešėlių knyga, gali būti bet koks sąsiuvinis ar net kompiuterio failas, kuriame talpinama naudotojui svarbi informacija, net nebūtinai susijusi su magija. Tai gali būti pastabos apie patirtus dvasinius išgyvenimus, pasninko praktikos ar užkeikimai. Informacija gali būti kuo plačiausia. Kartais pasitaiko klaidų kalbant apie vieną ar kitą ezoterinių menų adeptą. Štai pavyzdžiui kunigo René Laurentin knygoje minima jog garsus XX a. pirmosios pusės okultizmo adeptas Aleister Crowley ( ) pasivadino Baphometu demonišku stabu, kurio garbinimu buvo kaltinti tamplieriai. 140 Nežinia iš kur autorius paėmė tokias žinias, nes net ir mažiausiai susipažinęs su Aleister Crowley gyvenimu žmogus žino jog jis niekada nesivadino Baphometu. Aleister Crowley manė esąs Apreiškime Jonui minimu Didžiuoju Žvėrimi (Apr 11,7), todėl pasivadino Mega Therion. 141 Jis manėsi atspėjęs tikrąjį Dievo vardą, negana to vedė palaidą gyvenimą, užsiiminėjo seksualine magija ir t.t. Savo laiku jis buvo laikomas labiausiai puolusia Satanizmas ir okultizmas. Pagunda jaunimui. cman%26task%3ddoc_download%26gid%3d6%26itemid%3d25+satanizmas+ir+okultizmas&hl=lt&gl=lt&pid=bl &srcid=adgeesi_ulq_2wqkf7zmm_trphewkjdettw91pyu1y4kmpjpid_ata2jljgyl7sf4zenwsazqtd0uok b4cgirsxjlknxtf6inh6bqiztqo7zhsdsp3w4zdxnxyvsde_lmzw9r4tsi5wf&sig=ahietbtkgwnzuw5pgb9y YunHoZgyAClCCQ&pli=1 Plg. Канингем С. Викка для начинающих. Москва, P Laurentin R. Demonas mitas ar tikrovė?. Vilnius, P Plg. Lahayne H. Simpatija velniui // Prizmė. Šiauliai, Nr. 1. P

43 asmenybe pasaulyje ir beveik visoje Europoje buvo paskelbtas persona non grata. Tokio pobūdžio klaidų pasitaiko gana dažnai. Nežinia kodėl psichoanalitikas C. G. Jungas laikomas New age pradininku. 142 New age judėjimas atsirado gerokai vėliau nei C. G. Jungas rašė savo darbus, maždaug septintajame dešimtmetyje, kartu su hipių judėjimu. Žinoma tai klaida paprastai pasitaikanti protestantiškoje literatūroje, bet kartais ją galima sutikti ir katalikiškuose leidiniuose. Dažnai puolama muzika. Nebūtinai konkretus jos stilius, dažnai tai apibūdinama kaip satanistinis skambėjimas: Reikalas tas, kad tam tikrų muzikos rūšių, skambėjimas yra satanistinis. Ne kartą tenka pajusti, kad muzika, nors ir neturinti blogų tekstų, savo skambesiu yra velniška. Visos juodąjį metalą grojančios grupės yra satanistinės, o kiekvienas jų įrašas tai didelės juodosios mišios. Kiekvienoje tokio pobūdžio kasetėje telpa gausybė satanizmo žinių 143 Tačiau ką reiškia satanistinis muzikos skambėjimas? Tai terminas po kuriuo sukišamas tam tikras muzikos stilius, paprastai apima jausmas, jog tai yra tiesiog autoriui nepatinkanti muzika. O kaip žinia, kas nepatinka pranašui, tas nepatinka ir Dievui. Čia labiausiai klaidina tai, jog satanizmu vadinama neaišku kas, nes paprastai nenurodomos muzikos grupės. Toks apibūdinimas labai patogus. Nei viename lietuvių kalba išleistame egzorcistų leidinyje nėra nurodoma ką reiškia satanistinis skambejimas. Iš čia kyla sumaištis. Mokytojai puola savo mokinius gotus ir metalistus dėl ne va klausomos satanistinės muzikos ir taip atliekamų juodųjų mišių. Tokiu būdu, tikrąja to žodžio prasme žmonės atgrasomi nuo Bažnyčios. Kas dėl manęs, tai man satanistiškiau skamba visokių 69 danguje grupių tekstai apie seksą, nei kai kurių satanistinėmis laikomų grupių dainos. Pratesiant kalbėjimą apie muziką, pasireiškia ir tokių reiškinių kai muzikos grupių pavadinimai ar veikla šifruojama remiantis gandais. Tai paprastai būna muzikinės roko grupės. Vienas tokių pavyzdžių galėtų būtų glam roko muzikinė grupė KISS. Paprastai egzorcistinėje literatūroje jos pavadinimas šifruojamas kaip Kings in Satan Service (Karaliai šėtono tarnyboje). 144 Tokiu būdu grupei priskiriama satanistinė veikla. Deja šis šifravimas yra gandų lygio mintis nes grupės pavadinimas išvertus iš anglų kalbos reiškia tiesiog Bučinys, o bet kokie bandymai įžvelgti anagramą yra klaidingi. 145 Šitokią KISS iššifravimo versiją sugalvojo fanai, o pati muzikos grupė prie to neprisidėjo. Deja, paprastai puolamos senosios grupės kurios jau atgyveno savo amžių. Šiuo metu yra tikrai rimtesnių su ezoterika susijusių grupių kurios deja neminimos. Taigi bet koks kalbėjimas apie senas grupes, rodo menką autoriaus išprusimą muzikinių grupių erdvėje, bei nesiorientavimą Plg. Posacki A. Egzorcizmai, apsėdimas, demonai. Vilnius, P. 55. Cypran W. Išlaisvinimo malda ir egzorcizmas. Vilnius, P. 47. Plg. Laurentin R. Demonas mitas ar tikrovė?. Vilnius, P Plg. KISS (band). 43

44 tame kuo gyvena jaunimas. Saliamono antspaudas ir pentagrama laikomi tuo pačiu simboliu. 146 Čia pasimato prastas ezoterinės simbolikos išmanymas. Pentagrama yra penkiakampė žvaigždė su apskritimu aplink. Saliamono antspaudas gi, yra heksagrama, kitaip vadinama Dovydo žvaigždė. Tokiu būdu supainiojant simbolius, kaip matysime vėliau, tokios painiavos atsiranda daug, vykdoma prasta pastoracija, nes ženklams priskiriamos ne tokios reikšmės kokias jie turi iš tiesų. Toks pastoracijos darbuotojas, klaidingai kalbantis apie ezoterinius, maginius ar okultinius simbolius, taps pajuokos objektu. Trumpam stabtelėjome prie faktinių klaidų, kurios čia tikrai paminėtos ne visos. Dabar pereikime prie vertimo klaidų, kurių irgi gausu lietuviškai leistoje egzorcistinėje literatūroje. 1. Pav. Pentagrama 2.Pav. Saliamono antspaudas 2.2. Vertimo klaidos Vertimas be galo atsakingas dalykas. Vertėjas turi gerai išmanyti dalyko kurį verčia žodyną, tačiau Lietuvoje šio principo nesilaikoma, verčia tas kuris moka tą užsienio kalbą kuria parašytas tekstas, bet neišmano dalyko. Vertimo klaidos paprastai kyla dėl to jog vertėjai kurie verčia egzorcistinę literatūrą, nėra susipažinę su ezoterika. Praktiškai kiekvienoje egzorcistų išleistoje knygoje galima aptikti vertimo klaidų. Tos klaidos nežymios. Paprastai tai būna prastas terminų vertimas, ar vardų painiojimas. Žinoma, negalime pykti ant vertėjo, nes kartais tikrai reikia būti nors kiek išprususiam ezoterikoje, kad galėtum teisingai išversti pavadinimus. Tačiau ir čia atsakomybė didelė, nes šia 146 Plg. Posacki A. Egzorcizmai, apsėdimas, demonai. Vilnius, P

45 literatūra vadovaujasi pastoracijos darbuotojai ir jei jie neteisingai įvardins tam tikrus objektus, tai gali sutrukdyti vykdyti tinkamą sielovadą. A. Posacki knygoje minima, jog satanistų simbolis yra Bakometo antspaudas, 147 tačiau iš tiesų turėtų būti rašoma ir tariama kaip Bafometo antspaudas. Kitur vertėjas jau parašo teisingą pavadinimą versdamas naudojant anglišką transkripciją ir įvardinant jį kaip Bapfhometas. 148 Viena raidė, atrodo menkniekis, bet iš jos gali išaugti ir didesnės klaidos. Wicca įvardina kaip Vicca. 149 Čia minimas Džeraldo Gardnerio įkurtas maginės neopagonybės judėjimas. Tačiau, jei pastoracijos darbuotojas nesusipažinęs su šiuo judėjimu, jis nežinos kaip tinkamai ištarti jos pavadinimą, kuris tariasi kaip vika ir tardamas jį kaip vicca, klaidins pats save ir nepasieks pastoracijos subjekto susipažinusio su wicca. O tai labai svarbu, nes wicca judėjimas įgauna populiarumo ir Lietuvoje. Šiuo atveju vertėjas turėjo pasirinkti arba palikti anglišką transkripciją wicca arba panaudoti taip kaip terminas tariasi lietuvių kalboje vika. Voodoo (tariama vūdu) magija pavadinama Voudoo magija, 150 be to ji įvardijama kaip haitietiška magija, kilusi iš Afrikos ir sumišusi su magija kilusia iš Brazilijos kurios pavadinimas yra macumba, 151 tačiau tai netikslu nes, brazilietiškas macumba kultas tėra Voodoo atmaina. 152 Voodoo yra trijų religijų mišinys pastatytas ant krikščionybės pamato. 153 Vertėjas netinkamai išverčia vardą. Minima jog knyga Corpus Hermeticum yra priskiriama Hermiui Trismedžistrui, 154 kai net menkai susipažinęs žmogus žino jog tai Hermis Trismegistas, mitinis asmuo laikomas okultizmo pradininku palikęs savo žinias dar prieš Kristaus gimimą, ant smaragdinių lentelių. Vertimo klaidos, kokios jos bebūtų nežymios atitraukia nuo autentiško skelbimo, tokiu būdu skelbimas tampa absurdišku, nes žmonės bent kiek susipažinę su magine pasaulėžiūra iškart pamatys jog vertimas klaidingas ir nebepasitikės veikalu. 3. Kitų religijų demonizavimas Vadovaujantis neteisinga terminologija ir priskiriant reiškiniams nebūtus dalykus, ar įžvelgiant juose tik demonišką veikimą, yra demonizuojamos ir kitos religijos. Prie šio klausimo Ten pat. P Plg. Ten pat. P Ten pat. P Plg. Amorth G. Egzorcistas pasakoja. Vilnius, P Plg. Ten pat. P Plg. Chambers V.H. An Occult Dictionary for the Millions. Los angeles, P. 92. Plg. Ten pat. P Plg. Bianco E. Magija. Nors netiesa, bet aš tikiu. Vilnius, P

46 dabar ir stabtelėkime. Dažniausiai demonizuojamos religijos yra budizmas ir induizmas, kiek rečiau demonizuojamas islamas. Bet kuriuo atveju laikoma, jog jei namuose turi šių religijų garbinimo objektų (statulėlių, šventraščių ir t.t.) gali būti apsėstas. Žinoma, niekas nesiginčija, gal ir būta tokių atvejų, juo labiau, kad egzorcistų patirtis tai byloja. Tačiau čia galima kelti klausimą, kiek apsėdimą nulėmė elementarios statulėlės turėjimas namuose ar perskaitytas kitos religijos šventraštis, o kiek nepagarba ar neteisinga pozicija prieš Dievą. Apsėdimo atveju veikia begalė faktorių, tad priskirti viską domėjimuisi kitomis religijos, būtų rodos neprotinga. Egzorcistinėje literatūroje ne kartą tenka sutikti jog apsėdimai įvyko dėl vienos ar kitos religijos dvasinių atributų ar vaizdinių priemonių. Tokiems reiškiniams net skiriami atskiri straipsniai, kuriuose demonizuojamos ir tokios religijos kaip islamas, induizmas bei budizmas. Pavyzdžiui protestantų misionierius ir egzorcistas Lesteris Samarlas apie islamą, budizmą ir induizmą pasisako sekančiai: Mūsų miestuose plinta budizmas, induizmas ir islamas. Kartą lankiausi vienoje didžiulėje budistų šventykloje San Franciske ir mačiau, kaip maždaug trys šimtai amerikiečių studijavo budizmą. Tai nebėra vien vakarų pakrantės reiškinys. Demoniškos religijos, pradedant iš pirmo žvilgsnio nekaltai atrodančia transcendentine meditacija ir baigiant atviru šėtono garbinimu, ryžtingai siekia užvaldyti jaunų žmonių protus. 155 Iškart krenta į akis akivaizdus kitų religijų demonizavimas. Kitos religijos laikomos ne šiaip pavojingomis tikintiesiems, bet tiesiogiai įvardijamos, kaip demoniškos religijos. Čia transcendentinė meditacija priskiriama veikiausiai budizmui arba induizmui, autorius to nenurodo, belieka tik spręsti iš konteksto. Tačiau transcendencinė meditacija nėra nei budistinė, nei induistinė meditacija kaip tokia. Transcendentinė meditacija yra pseudorytietiško ezoterinio kulto vadinamo Ošo, meditacijos forma. Tad autorius matomai iš nežinojimo ją priskyrė visoms iš rytų kylančioms religijoms. Tai tikras neišmanymas, tiek ezoterikos, tiek rytų religijų srityje. Tokios įvairių reiškinių sudemonizavimo ir priskyrimo rytų religijoms formų galima aptikti ne kartą ir ne tik protestantiškoje literatūroje. Į tą pačią pusę linksta ir katalikų egzorcistai kurie taip pat demonizuoja islamą, budizmą bei induizmą. Štai pavyzdžiui minima jog Budos statulėlės, taip gerbiamos rytiečių religijų, katalikų egzorcistinėje literatūroje vadinamos demoniškomis, 156 o Koranas statomas greta New Age knygų ir Šėtono biblijos, 157 induistinis Šivos kultas laikomas satanistiniu 158. Taip įvairios tradicinės religijos, turinčios gilias istorines šaknis, bei gausų dvasinį paveldą sudemonizuojamos, priskiriant joms visas įmanomas blogybes. Šio darbo autorius pats ne kartą yra Samarlas L. Demonai. Vilnius, P. 61. Plg. Cypran W. Išlaisvinimo malda ir egzorcizmas. Vilnius, P. 28. Plg. Ten pat. P. 29. Plg. Amorth G. Egzorcistai ir psichiatrai. Vilnius, P

47 girdėjęs, kaip pamokslininkai domėjimąsi budizmu priskiria nuodėmės sričiai. Okultizmas ir budizmas statomi greta, 159 apskirtai dažnai nedaroma skirtumo tarp rytietiškų religijų ir orientalistinių sektų. 160 O tokį skyrimą derėtų daryti ir labai griežtai. Tos orientalistinės sektos kurios egzistuoja Lietuvoje, o ir apskirtai Vakaruose, paprastai nelabai ką daug bendro turi su tradicinėmis Rytų religijomis. Paprastai jos net neturi realių šaknų rytietiškose religijose, o gimsta kaip atskiri kultai, pasisavinantys kai kurias rytų religijų idėjas, žodyną ar dvasingumo praktikas. Kaip pavyzdys galėtų būti karmos dėsnio vakarietiškos ezoterikos pasisavinimas. Karmos dėsnio samprata Rytuose turi gilias šaknis ir tradicijas, ir visas Rytų dvasingumas yra statomas ant bandymo išsivaduoti iš karmos rato. Vakarų ezoterika pasisavino šią sampratą iš Rytų dvasingumo ir suteikė jai savo prasmę. Pirmieji vakaruose apie karmą prabilo rozenkroiceriai, maždaug XVII a. Tačiau tai buvo tik užuominos randamos jų raštuose, juose dar neatsiskleidžia vakarietiškas mokymas apie karmą. Pirmoji kuri suformulavo vakarietišką karmos modelį buvo Jelena Blavackaja, Teosofų draugijos vadovė. Pats teosofijos mokymas neturėjo šaknų Rytų religijose, tai grynai sinkretinis vakarų ezterikos produktas, tačiau jis mums akivaizdžiai parodo tai kaip gimsta orientalistinio pobūdžio ezoteriniai judėjimai. Pasisavinama daug kas iš Rytų religijų ir suteikiama sava prasmė. Taip ir karmos dėsnio samprata, Vakarų ezoterikoje neturi nieko bendra su rytietiška karmos doktrina. Vakarietis karmą mato kaip dalyką kurį galima reikalui esant sutvarkyti, išvalyti, diagnozuoti, o reinkarnacijų ratas matomas kaip dar vienas šansas pataisyti savo klaidas. Vakarietis ezoterikas savo karmą bando taisyti visokiomis priemonėmis, rytietis gi suvokia, kad karmos pataisyti šiaip neįmanoma, nebent per begalinį mirimų ir atgimimų ratą. Neišmanydami orientalistinių judėjimų užgimimo dėsnių, mūsų egzorcistai yra linkę sudemonizuoti viską kas kyla iš rytų, priskirdami tai ezoterikos sričiai. Taip ir Zen meditacija taip pat priskiriama okultizmui ir magijai, 161 nors Zen meditacija taip pat neturi nieko bendra su ezoterika ar juo labiau okultizmu bei magija. Žinoma kai kurios ezoterinės orientalistinės grupės ir integruoja jį į savo dvasines praktikas, tačiau juk ir Jėzus praktiškai visuomet įpinamas į ezoterinius mokymus, bet nuo to mes kažkodėl nepuolame demonizuoti krikščionybės. Sudemonizuojamos, nors ir netiesiogiai krikščioniškos protestantiškos religijos. Kalbama apie pasauliečius egzorcistus, kurių šiaip tarp protestantų yra nemažai. Laikoma jog pasauliečiai egzorcistai nėra pašaukti Bažnyčios ir jų teikiamos paslaugos yra okultistinio, spiritistinio, burtininkiško ar šamaniško pobūdžio 162. Tokiu būdu visi pasauliečiai protestantai suplakami į vieną gretą su ekstrasensais, valančiais namų auras ir išvarinėjančiais piktąsias dvasias Plg. Posacki A. Egzorcizmai, apsėdimas, demonai. Vilnius, P. 36. Plg. Ten pat. P Plg. Amorth G. Egzorcistas pasakoja. Vilnius, P. 56. Cypran W. Išlaisvinimo malda ir egzorcizmas. Vilnius, P

48 Tai vėlgi nežinia iš ko kyla, ar iš ksenofobijos ar iš nesupratimo kas yra ezoterika, o kas ne. Taip uždaromas kelias ekumenizmui, nes jei sudemonizuojmos protestantų religinės praktikos, tai net negali būti kalbos apie bendrą maldą. Protestantų egzorcistų priskyrimas ezoterikos sričiai yra iš esmės klaidingas, nes jie juk veikia Jėzaus vardu, tik turi kitokį požiūrį į egzorcizmą. Kaip praktika rodo, protestantų egzorcistai gana sėkmingai padeda nukentėjusiems nuo piktosios dvasios veikimo. Skiriasi tik metodai, bet rezultatas tas pats. Juo labiau, kad didelė dalis katalikiško egzorcistinio mokymo išplaukia iš protestantizmo idėjų apie piktosios dvasios veikimą. Kai kurie tikėjimai susiejami su magija ar satanizmu. Vieni pelnytai kiti nepelnytai, o iš prasto kultūrinio reiškinio pažinimo. Štai kad ir šamanizmas. Šamanizmas laikomas tik viena iš spiritizmo atmainų, 163 nors tai gilias tradicijas ir šaknis turinti religija kurios atmainos paplitusios visame pasaulyje. Šamanizmas gana dažnai susiejamas su okultizmu, tačiau kaip mes jau išsiaiškinome, okultizmas yra gana siaura ezoterinės filosofijos kryptis ir šiaip su šamanizmu nieko bendro neturi. Šamanizmas tai religinis fenomenas paplitęs visame pasaulyje. Čia paprastai supainiojama šamanizmas ir neošamanizmas. Neošamanizmas yra išties glaudžiai susijęs su ezoterika tačiau jis mažai ką bendro turi su tradiciniu šamanizmu, tiesiog nūdienos ezoterika įpina kai kurias idėjas iš tradicinio šamanizmo pakeisdama jos prasmes. Taip pat ezoterika perima ir dvasines šamanizmo praktikas, jas žymiai iškraipydami ar sukurdami naujas pseudošamanistines praktikas. Taip randasi neošamnizmas, kuris iš esmės yra iškreiptas tradicinis šamanizmas. Šitoks terminų nepaisymas tolygus Jehovos liudytojų laikymu krikščionimis, nes ši kvazikrikščioniška sekta turi šaknis krikščionybėje, nors jos mokymas ne daug ką bendro su krikščionybe teturi. Viena iš šamanistinių religijų, Voodoo, vadinama Afrikos religija ir senovine juodosios magijos forma, 164 tačiau tai labai netikslus apibūdinimas. Voodo yra kelių religijų mišinys ir tikrai ne juodoji magija. Tai šamanistinė religija, turinti mums nesuvokiamas apeigas su paaukojimais, taigi natūraliai gąsdinanti vakarietį. Voodoo religija yra kilusi iš Afrikos iš Ašanti kulto. Ji Haityje susimaišė su vietiniais tikėjimais ir krikščionybe ir gavosi nauja religija, tiesa susijusi su magija. Jai būdingas gyvulių aukojimas bei erotizuoti šokiai ritualų metu. 165 Tačiau jos negalima vadinti juodosios magijos religija, nes kaip jau išsiaiškinome anksčiau, magija neturi spalvos. Voodoo yra tiesiog religija turinti savyje integruotą maginį kultą, kuris šiaip yra labiau pagonybė, nei magija plačiąja prasme. Kai kurios maginės religijos siejamos su satanizmu, beje dažniausiai nepatikrinus faktų. Štai pavyzdžiui teigiama jog Helovino pagonišką tradiciją yra užvaldę satanistai, kurie ją Plg. Posacki A. Egzorcizmai, apsėdimas, demonai. Vilnius, P Plg. Samarlas L. Demonai. Vilnius, P. 92. Plg. Wedeck E. H. Dictionary of the occult. New York, P

49 apjungia su juodosiomis mišiomis, bei seksualinėmis orgijomis, 166 tačiau matomai autorius nedaro skirtumo tarp satanizmo ir neopagonybės, nes Helovino šventė yra labai praktikuojama dabartinių neopagonių, ypač wicca judėjimo narių. Wicca judėjimo nariai dažniausiai laikomi satanistais pasiaukojusiais šėtonui. 167 Tačiau tai parodo tik tiek kad autorius menkai susipažinęs su tuo kas iš tiesų yra wicca judėjimas. Wicca pasaulėžiūra yra neopagoniška, jie užsiima magija ir garbina deivę Motiną ir Raguotąjį dievą, tai dualistinės pasaulėžiūros judėjimas, atmetantis bet kokį satanizmą. Tiesa dažnai wiccan'ai savo apeigas atlieka pridengti Dangaus, t. y. nuogi, tačiau orgijos pas juos vyksta retai ir tai tik paskirose grupėse. Pagoniškos religijos laikomos tokiomis kurias šėtonas ypač panaudoja savo naudai. 168 Siūloma apskritai vengti bet kokio santykio su nekrikščioniškomis religijomis 169 nes tame matoma galimybė būti apsėstam, tačiau tokiu būdu uždaromas kelias tarpreliginiam dialogui. Tai gi pažvelkime ką apie tarpreliginį bendravimą kalba Bažnyčios Magisteriumas, konkrečiai II Vatikano Bažnyčios santykių su nekrikščionių religijom deklaracija Nostra Aetate. Bažnyčia vedama į visus pasaulio kraštus visų pirma turėtų žiūrėti ne skirtybių, bet tai kas yra bendra žmonėms ir veda į tarpusavio draugystę, tam kad ugdytų tarpusavio meilę ir vienybę. Nes visos tautos sudaro vieną bendruomenę ir yra vienos kilmės, nes visi kyla iš to paties Dievo. (Plg. NA 1), tai gi Bažnyčia mato kelią tarpreliniam dialogui, kuriam kelią uždaro įvairus religijų demonizavimas, kurio taip gausu egzorcistiniame mokyme. Kitų religijų demonizavimas yra pirmas žingsnis į tarpreliginio dialogo trukdymą. Apie įvairias nekrikščioniškas religijas deklaracija teigia štai ką: Nuo senovės iki mūsų laikų įvairiose tautose aptinkamas tikėjimas antgamte, bei tikėjimas Aukščiausiąja dievybe ar net Tėvo pripažinimas. Tos įžvalgos yra tikri religiniai išgyvenimai. Taip induizmas bando atsakyti į egzistencinius klausimus remdamasis mitais ir giliomis filosofinėmis įžvalgomis, ieško būdų kaip išsilaisvinti iš slegiančios mūsų būklės įvairiopu asketiniu gyvenimu, meditacijomis arba su meile ieškodami prieglobsčio Dievuje. Budizmas gi pažįsta šio pasaulio nepakankamumą, moko kokiu būdu galima išsilaisvinti iš šios būsenos, ieškant nušvitimo. Panašiai ir visos religijos bando atsiliepti į žmogaus širdies nerimą ir ieško atsakymų į egzistencinius klausimus. (plg. NA 2) Islamą Bažnyčia apskritai žvelgia su pagarba, nes jie garbina vienatinį Dievą, gyvą ir esantį, gailestingą ir visagalį žemės Kūrėją, kalbėjusį žmonėms. Jie stengiasi paklusti Abraomo Plg. Szuppe P. Helovinas šventė ant okultizmo ir magijos ribos. Nacionalinė Egzorcistų Asociacija. Plg. Amorth G. Nauji egzorcisto pasakojimai. Vilnius, P. 79. Plg. Laurentin R. Demonas mitas ar tikrovė?. Vilnius, P Plg. Ten pat. P

50 tikėjimui, nes save sieja būtent su jo tikėjimu. Nors jie ir nepažįsta Jėzaus ir nepripažįsta jo Dievu, bet garbina jį kaip pranašą. Jie gerbia ir Mergelę Mariją, o kartais net pamaldžiai jos šaukiasi. Be to jie laukia Armagedono, kai Dievas atlygins teisiesiems. Jie vertina moralų gyvenimą ir garbina Dievą malda, pasninku bei išmalda. Nors tarp musulmonų ir krikščionių istorijos bėgyje ir būta nesantaikos, Bažnyčia ragina visus pamiršti praeitį ir saugoti vienas kitą. (plg. NA 3). Katalikų bažnyčia apskritai neatmeta nieko kas kitose religijose yra tikra ir šventa. Su pagarba žvelgia į kitų religijų mokymus, veikimo bei gyvenimo būdus, nors jie ir gerokai skiriasi nuo Bažnyčios išpažįstamų tiesų. Neretai kitose religijose randasi žmonių kurie būna nušviesti Tikrosios šviesos. Bažnyčia ragina su meile ir apdairiai bendradarbiauti su kitų religijų sekėjais ir liudijant krikščioniškąjį tikėjimą bei gyvenimą, pripažinti, saugoti bei ugdyti juose aptinkamas dvasines bei moralines gėrybes bei kultūrines vertybes (plg. NA 2). Bažnyčią su nekrikščioniškomis religijomis sieja pirmiausia žmogiškos kilmės ir tikslo bendrumas, taip pat daugybė žodžio sėklų kurias Dievas jose pasėjo (BKV 86). Tai gi ką besakytų egzorcistinis mokymas, pastoracijos darbuotojai neturėtų pulti nekrikščioniškų religijų laikydami jas demonų pramanais. To turėtų būti mokomi ir tikintieji. 4. Atsakymas į plakatą Krikščioniškam tikėjimui prieštaraujantys ženklai Neseniai į autoriaus rankas pateko Nacionalinės egzorcistų asociacijos išleistas plakatas Krikščioniškam tikėjimui prieštaraujantys ženklai. Šis plakatas sparčiai plinta tarp krikščionių facebook pagalba, jis kabinamas mokslo įstaigose, Bažnyčiose ir kitose krikščionims aktualiose vietose. Plakatą galima pamatyti adresu Plakatas iš dizaino pusės padarytas labai profesionaliai, taip ir traukia akį. Tačiau kokią žinią jis neša yra kitas klausimas. Nepaisant gražaus dizaino, plakatas pateikia daug netikslios ar net klaidingos informacijos. Plakate slypi dvi problemos: neteisingi pavadinimai ir paviršutiniški bei klaidingi ženklų aiškinimai. Šis plakatas patekęs į stokojančio kritinio mąstymo, ar siauresnio mąstymo tikybos mokytojo rankas, sukels tik didesnes problemas bendraujant su neformaliu jaunimu. Bažnyčia vėl taps piktu Cerberiu, kuris paskelbs raganų medžioklę. Plakate Krikščioniškam tikėjimui prieštaraujantys ženklai pavaizduoti ženklai turi daugiau ar mažiau, iš gandų, žinomas reikšmes. Tačiau plakate jos pateikiamos labai profaniškai. Tad aptarkime šiuos ženklus. Bandant atsekti paminėtąsias reikšmes, kilo problemų, nes rodos autorius reikšmes dėliojo taip kaip jam atrodo, o ne taip ką jos iš tiesų reiškia. Kai kurie ženklai 50

51 pateikiami siaura, bet teisinga prasme, tad tokių simbolių neaptarinėsime. Aptarsime tik labiausiai klaidinančius ženklus. 3. Pav. Plakatas Krikčioniškam tikėjimui prieštaraujantys ženklai 51

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of

More information

VERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE

VERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE KultŪra Gauta 2013 06 12 Pabaiga. Pradžia Logos Nr. 76 VALDAS PRUSKUS Vilniaus Gedimino technikos universitetas VERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE Values and Cultural Identity

More information

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted

More information

II. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA

II. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA 36 II. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA SOCIALINIS DARBAS IR TYRIMAI: SĄVOKOS PAIEŠKA Dr. Jolanta Pivorienė Vytauto Didţiojo universitetas, Socialinio darbo institutas K. Donelaičio g. 52 405, 3000

More information

KOVAS / MARCH / XIII / NO. 3

KOVAS / MARCH / XIII / NO. 3 Š I A M E N U M E R Y J E : Reklama, kritika ir savikritika Tikėjimo abejonės Apie pasakas ir vaiko vaizduotę Didysis nerimas Gašlumą kelią leidiniai KOVAS / MARCH / XIII / NO. 3 TURINYS REKLAMA, KRITIKA

More information

laiðkai bièiuliams Dievas yra draugas

laiðkai bièiuliams Dievas yra draugas laiðkai bièiuliams Dievas yra draugas 2013 ruduo-þiema Vyskupo tarnystë Kur dvasios vadovai Magis Šv. Ignacas rašo Dvasines pratybas globojant Švč. Mergelei Marijai Maloningoji Jėzaus Motina, mūsų Motina

More information

Tapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas

Tapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas KASDIENIŲ LAIKYSENŲ TYRIMAI M. Liugaitė-Černiauskienė. BALADĖ APIE BAUDŽIAMĄ DUKTERĮ... Tapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas JURGA JONUTYTĖ Vytauto Didžiojo universitetas ANOTACIJA.

More information

ANTANAS MACEINA - KRIKŠČIONIŠKOJO EGZISTENCIALIZMO LIETUVOJE PRADININKAS

ANTANAS MACEINA - KRIKŠČIONIŠKOJO EGZISTENCIALIZMO LIETUVOJE PRADININKAS Gauta 2003-10-02 JONAS BALČIUS Kultūros, filosofijos ir meno institutas ANTANAS MACEINA - KRIKŠČIONIŠKOJO EGZISTENCIALIZMO LIETUVOJE PRADININKAS Antanas Maceina: The Founder of Christian Existentialism

More information

Rytų Lietuvos kultūrinė tradicija: keli užkalbėtojo paveikslo bruožai

Rytų Lietuvos kultūrinė tradicija: keli užkalbėtojo paveikslo bruožai Ž M O G U S F O L K L O R I N Ė J E T R A D I C I J O J E Rytų Lietuvos kultūrinė tradicija: keli užkalbėtojo paveikslo bruožai L I N A B Ū G I E N Ė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Anotacija:

More information

Ekologinė problema ŽMOGAUS IR GAMTOS SANTYKIŲ PROBLEMOS RAIDA FILOSOFIJOJE

Ekologinė problema ŽMOGAUS IR GAMTOS SANTYKIŲ PROBLEMOS RAIDA FILOSOFIJOJE ISSN 1392-1126. PROBLEMOS. 2000 58 Ekologinė problema ŽMOGAUS IR GAMTOS SANTYKIŲ PROBLEMOS RAIDA FILOSOFIJOJE Jūratė Mackevičiūtė Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas Saltoniškių 58, LT-2600

More information

Redaktorius Juozas Vaišnys, S. J. Redakcijos nariai: Bruno Markaitis, S. J. ir Anicetas Tamošaitis, S. J.

Redaktorius Juozas Vaišnys, S. J. Redakcijos nariai: Bruno Markaitis, S. J. ir Anicetas Tamošaitis, S. J. T U R I N Y S ROŽĖS IR SPYGLIAI Redaktorius... 161 "ŽEMĖS ŽYDINTI GIESMĖ" A. Grauslys... 162 RELIGIJA IR PRIETARAI Dr. P. Celiešius... 166 BENDRINIS ŽMOGAUS PAŠAUKIMAS B. Markaitis, S. J.... 169 ŽMOGAUS

More information

Socialinio tyrimo terminija:

Socialinio tyrimo terminija: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas AURELIJA NOVELSKAITĖ Socialinio tyrimo terminija: tyrimo strategija, tyrimo planas, tyrimo dizainas, tyrimo procesas Metodinė knyga Kultūros vadybos

More information

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.:

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.: Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ

More information

Apie mąstyseną ir kalbą: Arba kaip meldžiamės, taip tikime, kaip tikime taip gyvename

Apie mąstyseną ir kalbą: Arba kaip meldžiamės, taip tikime, kaip tikime taip gyvename COLLOQUIA 39 ISSN 1822-3737 S T R A I P S N I A I IRENA EGLĖ LAUMENSKAITĖ, KUN. ALGIRDAS AKELAITIS Apie mąstyseną ir kalbą: Arba kaip meldžiamės, taip tikime, kaip tikime taip gyvename Anotacija: Straipsnyje,

More information

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.:

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.: Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė

More information

Recenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė

Recenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė Recenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė Svarstyta Vytauto Didžiojo universiteto EVF Vadybos katedros posėdyje 2009-11-18 (protokolo Nr. 06); EVF fakulteto tarybos posėdyje

More information

Menas, medija ir Kitybė

Menas, medija ir Kitybė Menas, medija ir Kitybė ISSN 1822-4539 Alegorija kaip kalbėjimas apie kitybę* Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos ir kultūrologijos katedra Gedimino g. 443 210,

More information

AGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie?

AGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? 8 / 2016 Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? Valstybės biudžetinė įstaiga Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atlieka mokslo ir studijų sistemos stebėseną, rengia

More information

BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS FILOSOFINIAI ASPEKTAI

BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS FILOSOFINIAI ASPEKTAI L ISSN 1392-1274. TEISE 2005 54 BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS FILOSOFINIAI ASPEKTAI Romualdas Drakšas aus universiteto Teisės fakulteto audžiamosios teisės katedros docentas s cialinių mokslų daktaras Saulėtekio

More information

Kalbos mokymosi metodologija T- kit as

Kalbos mokymosi metodologija T- kit as T- kit as Sveiki atvykę į T-kitÿų seriją Kai kurie iš jūsų tikriausiai galvojate: ką reiškia? Mes galime pasiūlyti mažiausiai du atsakymus. Pirmasis yra toks pat paprastas, kaip ir visa angliška šio termino

More information

Kriokšlio kaimo laukai. Dubičių ekspedicija, 1971 m. Danieliaus Šemetulskio nuotrauka. Iš G. Šemetulskienės asmeninio archyvo.

Kriokšlio kaimo laukai. Dubičių ekspedicija, 1971 m. Danieliaus Šemetulskio nuotrauka. Iš G. Šemetulskienės asmeninio archyvo. Apie Žemę ir Lietuvį Žemės tema ištisus šimtmečius lietuviams buvo viena svarbiausių ir, atrodo, jau seniai jos nesvarstėme su tokiu dideliu nerimu. Jį sukėlė konkreti politinė realija nuo 2014 metų gegužės

More information

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas Šiame darbe išreikštos nuomonės yra autoriaus (-ių) atsakomybė ir jos nebūtinai atspindi oficialią

More information

Iš chaoso į harmoniją

Iš chaoso į harmoniją Iš chaoso į harmoniją Michaelis Laitmanas Iš chaoso į harmoniją UDK 141 La-155 Versta iš: Michael Laitman, From Chaos to Harmony, Laitman Kabbalah Publishers, Toronto, Canada ISBN 978-9955-9935-4-4 Original

More information

Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys

Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys Vilnius, 2008 UDK 802/809:37(4) Be-187 Versta iš: Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment, Council

More information

Kūrybiškumas, kultūra ir švietimas (CCE), 2012

Kūrybiškumas, kultūra ir švietimas (CCE), 2012 Braižo pedagogikos projekto galutinė ataskaita Pat Thomson, Christine Hall, Ken Jones*, Julian Sefton Green Notingemo universitetas Goldsmitho kolegija, Londono universitetas Kūrybiškumas, kultūra ir švietimas

More information

PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI

PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI 72 SOCIALINIS DARBAS 2006 m. Nr. 5(1) PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI Rasa Pilkauskaitė Valickienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Psichologijos katedra Valakupiųg.

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Tomas Paulius NEFORMALUS IR SAVAIMINIS MOKYMASIS VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUJE

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Tomas Paulius NEFORMALUS IR SAVAIMINIS MOKYMASIS VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUJE VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA Tomas Paulius NEFORMALUS IR SAVAIMINIS MOKYMASIS VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUJE NON-FORMAL AND INFORMAL LEARNING IN VYTAUTAS

More information

Ne pelno organizacijos ir jų reglamentavimas. I. Ne pelno organizacijų samprata ir reglamentavimo pagrindai

Ne pelno organizacijos ir jų reglamentavimas. I. Ne pelno organizacijų samprata ir reglamentavimo pagrindai Ne pelno organizacijos ir jų reglamentavimas Turinys Įvadas I. Ne pelno organizacijų samprata ir reglamentavimo pagrindai 1. Ne pelno organizacijų užvadinimo problema 2. Filantropinė veikla ir ne pelno

More information

SCENINIS KOSTIUMAS KAIP ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO PRIEMONĖ

SCENINIS KOSTIUMAS KAIP ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO PRIEMONĖ VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA AUKŠTŲJŲ STUDIJŲ FAKULTETAS KOSTIUMO DIZAINO KATEDRA Marius Vepšta SCENINIS KOSTIUMAS KAIP ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO PRIEMONĖ Baigiamasis magistro studijų tiriamasis teorinis darbas

More information

Tvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį

Tvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį Vertimas iš anglų kalbos Europos švietimo žurnalo 42 tomas, 2007 m. Nr. 2 Tvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį Įvadas 2007 metų pradžioje Tarptautinė klimato pokyčių

More information

Moritzo Geigerio fenomenologinė estetika: propedeutika ir esminiai fenomenologinės estetikos bruožai

Moritzo Geigerio fenomenologinė estetika: propedeutika ir esminiai fenomenologinės estetikos bruožai Moritzo Geigerio fenomenologinė estetika: propedeutika ir esminiai fenomenologinės estetikos bruožai Moritzo Geigerio fenomenologinė estetika: propedeutika ir esminiai fenomenologinės estetikos bruožai

More information

TEORINĖ METODINĖ MEDŽIAGA PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO (PUPP) IR BRANDOS EGZAMINŲ (BE) UŽDUOČIŲ RENGĖJAMS

TEORINĖ METODINĖ MEDŽIAGA PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO (PUPP) IR BRANDOS EGZAMINŲ (BE) UŽDUOČIŲ RENGĖJAMS Nacionalinis egzaminų centras Projektas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas (SFMIS VP1-2.1-ŠMM-01-V-01-002) TEORINĖ METODINĖ MEDŽIAGA PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ

More information

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI Jurgita Matuizienė, Rūta Butkuvienė Vilniaus kolegija, Sveikatos priežiūros fakultetas

More information

Nerijus Čepulis. Atsklanda. savo permainas. Suvokti tai mąstyti reprezentuojant.

Nerijus Čepulis. Atsklanda. savo permainas. Suvokti tai mąstyti reprezentuojant. ISSN 1822-4539 Akivaizdaus tapatumo kerai* Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centras Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius El. paštas: nerijus.cepulis@ktn.lt Šiuo straipsniu siekiama permąstyti

More information

TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA KAIP POZITYVIOS DISKRIMINACIJOS PAVYZDYS

TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA KAIP POZITYVIOS DISKRIMINACIJOS PAVYZDYS ISSN 1392-1274. Teisė 2008 67 TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA KAIP POZITYVIOS DISKRIMINACIJOS PAVYZDYS Eduard Mažul Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Teisės teorijos ir istorijos katedros doktorantas Saulėtekio

More information

REIKI UPE GILYN Į SAVE

REIKI UPE GILYN Į SAVE Diana Mockevičienė REIKI UPE GILYN Į SAVE KAUNAS 2006 Nešamos tolyn keturių galingų srovių tėkmės, Stipriai apribotos neišvengiamų trumpų evoliucijos grandinių, Pagautos ir įkalintos geležiniame susireikšminimo

More information

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: Kazys Varnelis. Rex Drobė, aliejus; 170x170. Kęstučio Stoškaus reprod.

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: Kazys Varnelis. Rex Drobė, aliejus; 170x170. Kęstučio Stoškaus reprod. Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ (teatras)

More information

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės

More information

LAIŠKAI LIETUVIAMS Tėvų Jėzuitų leidžiamas religinės ir tautinės kultūros mėnesinis žurnalas.

LAIŠKAI LIETUVIAMS Tėvų Jėzuitų leidžiamas religinės ir tautinės kultūros mėnesinis žurnalas. AR JIE BESUPRANTAMI MUMS? Redaktorius 38 STABAI IR TIESA B. Markaitis, S. J. 39 BAŽNYČIOS VIENYBĖ PO II VAT. SUSIRIN. Kard. Suenens 42 EILĖRAŠČIAI Marija Saulaitytė 47 ATEISTAI A. Tamošaitis, S. J. 48

More information

Europos produktyviojo mokymosi institutas m. sausis. Produktyvusis mokymasis kas tai yra? Įvadas

Europos produktyviojo mokymosi institutas m. sausis. Produktyvusis mokymasis kas tai yra? Įvadas Europos produktyviojo mokymosi institutas Produktyvusis mokymasis kas tai yra? 2006 m. sausis Įvadas Ką padarytumėte, jeigu atvyktumėte į mokyklą, kurioje mokosi ne moksliukai, ir jie pasakytų, kad tai

More information

N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE. Kaz.ys Poškus

N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE. Kaz.ys Poškus N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE Kaz.ys Poškus Vilniaus universitetas šiandien į mokymąsi kaip pažinimą ir į mokymą - mokytojo veiklą - tenka pažvelgti ne materialistinio sensualizmo požiūriu,

More information

GEROS PAMOKOS RECEPTAI

GEROS PAMOKOS RECEPTAI PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2012, balandis Nr. 1 (65) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar tobulos pamokos yra repetuotos pamokos? Ar yra toks norminis

More information

N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS

N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra Grita Balašaitienė N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS MAGISTRO DIPLOMINIS

More information

VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA FILOSOFIJA

VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA FILOSOFIJA VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA JONAS ČIURLIONIS FILOSOFIJA (ANTIKA NAUJIEJI LAIKAI (R. Descartes)) 2003 VILNIUS 1 PRATARMĖ Šie filosofijos konspektai yra tiek neuniversitetinių, tiek ir universitetinių

More information

Lietuvių etnosas ir tautinės kultūros politika atkurtoje Lietuvos Respublikoje

Lietuvių etnosas ir tautinės kultūros politika atkurtoje Lietuvos Respublikoje Lietuvių etnosas ir tautinės kultūros politika atkurtoje Lietuvos Respublikoje Romualdas OZOLAS Pranešimas, skaitytas konferencijoje Etninė kultūra atkurtoje Lietuvos Respublikoje: pakilimas ar nuosmukis

More information

CAC/SMC ˇ INTERVIU. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius / 2007 vasara (lietuviškas leidimas)

CAC/SMC ˇ INTERVIU. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius / 2007 vasara (lietuviškas leidimas) cover_lt:layout 1 5/25/2007 11:19 PM Page 1 ŠMC INTERVIU/CAC INTERVIU 7-8 / 2007 vasara Numerio redaktor2: Mai Abu ElDahab* Redaktoriai: Linara Dovydaitytė, Simon Rees Numerio dizainas: Will Holder (dizainerio

More information

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 231-242 RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Anotacija Straipsnyje

More information

MOKINIŲ UGDYMO(SI) AKTYVINIMAS: KODINIŲ UŽDUOČIŲ TAIKYMAS GEOGRAFIJOS PAMOKOSE

MOKINIŲ UGDYMO(SI) AKTYVINIMAS: KODINIŲ UŽDUOČIŲ TAIKYMAS GEOGRAFIJOS PAMOKOSE MOKINIŲ UGDYMO(SI) AKTYVINIMAS: KODINIŲ UŽDUOČIŲ TAIKYMAS GEOGRAFIJOS PAMOKOSE Anotacija Laima Railienė Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras, Šiaulių universitetas, Lietuva Vienas optimalių būdų ar galimybių

More information

MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas. Modernaus muziejaus veiklos gairės

MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas. Modernaus muziejaus veiklos gairės MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas Modernaus muziejaus veiklos gairės VILNIAUS UNIVERSITETAS KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS MUZEOLOGIJOS KATEDRA MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas Modernaus muziejaus veiklos

More information

Kinijos versmė ir mes

Kinijos versmė ir mes Kinijos versmė ir mes Liudviko GIEDRAIČIO interviu su Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektoriumi Vyčiu SILIUMI Kinija nuo amžių išskirtinai milžiniška, žmonių gausi šalis, tačiau gal dėl menkos

More information

Jogilė Teresa RAMONAITĖ Lietuvių kalbos institutas KAIP LIETUVIŠKAI ŠNEKA UŽSIENIEČIAI? LIETUVIŲ KAIP ANTROSIOS KALBOS VEIKSMAŽODŽIO ĮSISAVINIMAS 1

Jogilė Teresa RAMONAITĖ Lietuvių kalbos institutas KAIP LIETUVIŠKAI ŠNEKA UŽSIENIEČIAI? LIETUVIŲ KAIP ANTROSIOS KALBOS VEIKSMAŽODŽIO ĮSISAVINIMAS 1 BALTISTICA L(2) 2015 295 330 doi: 10.15388/Baltistica.50.2.2240 Jogilė Teresa RAMONAITĖ Lietuvių kalbos institutas KAIP LIETUVIŠKAI ŠNEKA UŽSIENIEČIAI? LIETUVIŲ KAIP ANTROSIOS KALBOS VEIKSMAŽODŽIO ĮSISAVINIMAS

More information

religinės ir tautinės kultūros žurnalas

religinės ir tautinės kultūros žurnalas ANAPUSINIS PASAULIS IR AŠ 325 Algirdas Paliokas, SJ MAIRONIS 330 Aldona Ruseckaitė BAUSMĖ IŠ MEILĖS 333 Chiara Lubich ŽMOGAUS TEOLOGIJA (IV) 334 Vytautas Bagdanavičius, MIC TIKYBOS IR ETIKOS DĖSTYMAS MOKYKLOSE

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS ŽAIDYBINIMO IR MORALINIO ORGANIZACIJOS KLIMATO SĄSAJOS MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS ŽAIDYBINIMO IR MORALINIO ORGANIZACIJOS KLIMATO SĄSAJOS MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Olga Denisova ŽAIDYBINIMO IR MORALINIO ORGANIZACIJOS KLIMATO SĄSAJOS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė: doc. Lina Girdauskienė KAUNAS, 2017

More information

TURINYS gegužė Nr. 5(204)

TURINYS gegužė Nr. 5(204) TURINYS 2011 gegužė Nr. 5(204) POŽIŪRIS Vaclovas Paulauskas. Pasiklydę tarp demokratijos ir pinigų diktatūros 2 Justinas Karosas. Ar jau atėjo laikas surasti save? 4 AKTUALIJOS GAIRĖS ISSN 1392 0251 Mėnesinis

More information

Indrė Voleikaitė AUGMENTINĖS IR ALTERNATYVIOS KOMUNIKACIJOS TAIKYMAS, UGDANT IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKUS, TURINČIUS AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMŲ

Indrė Voleikaitė AUGMENTINĖS IR ALTERNATYVIOS KOMUNIKACIJOS TAIKYMAS, UGDANT IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKUS, TURINČIUS AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMŲ ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINĖS GEROVĖS IR NEGALĖS STUDIJŲ FAKULTETAS SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS KATEDRA Specialiosios pedagogikos (specializacija Logopedija) studijų programa, IV kursas Indrė Voleikaitė

More information

Jekaterina SADOVSKAJA Dailės edukologijos studijų programa DAILĖS TERAPIJA KAIP 3-5 METŲ VAIKŲ, TURINČIŲ EMOCINIŲ SUTRIKIMŲ, UGDYMO BŪDAS

Jekaterina SADOVSKAJA Dailės edukologijos studijų programa DAILĖS TERAPIJA KAIP 3-5 METŲ VAIKŲ, TURINČIŲ EMOCINIŲ SUTRIKIMŲ, UGDYMO BŪDAS LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS MENINIO UGDYMO KATEDRA Jekaterina SADOVSKAJA Dailės edukologijos studijų programa MAGISTRO DARBAS DAILĖS TERAPIJA KAIP 3-5 METŲ VAIKŲ, TURINČIŲ

More information

VALDOVAS KRISTUS 325 Anicetas Tamošaitis, S.J. KARALIAUS UGNYS TURI DEGTI 328 Iš Sibiro

VALDOVAS KRISTUS 325 Anicetas Tamošaitis, S.J. KARALIAUS UGNYS TURI DEGTI 328 Iš Sibiro VALDOVAS KRISTUS 325 Anicetas Tamošaitis, S.J. KARALIAUS UGNYS TURI DEGTI 328 Iš Sibiro AR NEKRIKŠČIONIS GALI BŪTI IŠGANYTAS? 330 Juozas Vaišnys, S.J. SIRENŲ VILIONĖS 332 Anicetas Tamošaitis, S.J. KAS

More information

MOKYKLŲ FIZINĖS APLINKOS IR UGDYMO NUOSTATŲ SĄSAJŲ TYRIMAI

MOKYKLŲ FIZINĖS APLINKOS IR UGDYMO NUOSTATŲ SĄSAJŲ TYRIMAI MOKSLAS LIETUVOS ATEITIS SCIENCE FUTURE OF LITHUANIA ISSN 2029-2341 / eissn 2029-2252 http://www.mla.vgtu.lt K. ŠEŠELGIO SKAITYMAI 2016 K. ŠEŠELGIS' READINGS 2016 2016 8(1): 112 122 http://dx.doi.org/10.3846/mla.2016.873

More information

VILIJA TARGAMADZĖ. The Narrative of Coherence between the Paradigm of Free Education and Catholic Education

VILIJA TARGAMADZĖ. The Narrative of Coherence between the Paradigm of Free Education and Catholic Education Gauta 2014 02 04 VILIJA TARGAMADZĖ Vilniaus universitetas LAISVOJO UGDYMO PARADIGMOS IR KATALIKIŠKOJO UGDYMO SĄSAJŲ NARATYVAS The Narrative of Coherence between the Paradigm of Free Education and Catholic

More information

EKONOMINĖS IR KULTŪRINĖS VERTYBĖS: PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI

EKONOMINĖS IR KULTŪRINĖS VERTYBĖS: PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI ISSN 1392-l 12ti. PROHLEMOS. 2004 65 Kultūros filosofija EKONOMINĖS IR KULTŪRINĖS VERTYBĖS: PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI Valdas Pruskus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedra

More information

> ASMENYBĖ PSL. 8 9/ Arbatėlė su R. Keturakiu: poeto gyvenimo ir kūrybos fragmentai. Vytauti Magni

> ASMENYBĖ PSL. 8 9/ Arbatėlė su R. Keturakiu: poeto gyvenimo ir kūrybos fragmentai. Vytauti Magni LAISVĖ IR ATSAKOMYBĖ: PSL. 1 6/ >MOKSLAS PSL. 7/ > ASMENYBĖ PSL. 8 9/ > KULTŪROS ALĖJA PSL. 12 13/ > UVM INTERNATIONAL PSL. 11 12/ Mūsų gyvenime; Žiniasklaidoje; Versle. PMDF konferencija Nepriklausomos

More information

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS Audrius Mickaitis 1, Gintarė Zaščižinskienė 2, Tautis Pasvenskas 3 Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuva 1 buriuok@gmail.com.,

More information

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę DARBINĖS REKOMENDACIJOS Partly financed by ERDF ISBN-10 91-976148-8-2 ISBN-13 978-91-976148-8-7 2 Šios darbinės rekomendacijos vienas iš trijų leidinių, kuriuose aprašomi

More information

BŪDINGIAUSIOS RAŠYBOS KLAIDOS MOKINIŲ RAŠINIUOSE IR TINKLARAŠČIUOSE

BŪDINGIAUSIOS RAŠYBOS KLAIDOS MOKINIŲ RAŠINIUOSE IR TINKLARAŠČIUOSE AURELIJA TAMULIONIENĖ Lietuvių kalbos institutas BŪDINGIAUSIOS RAŠYBOS KLAIDOS MOKINIŲ RAŠINIUOSE IR TINKLARAŠČIUOSE ESMINIAI ŽODŽIAI: rašinys, rašyba, rašybos klaida, raštingumas, tinklaraštis. ĮVADAS

More information

ŠIANDIENĖ AMATININKO IR LIAUDIES MENININKO SAMPRATA TRADICIJOS KONTEKSTE ASTA VENSKIENĖ

ŠIANDIENĖ AMATININKO IR LIAUDIES MENININKO SAMPRATA TRADICIJOS KONTEKSTE ASTA VENSKIENĖ LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 36. VILNIUS, 2012. ISSN 1392-0502 ŠIANDIENĖ AMATININKO IR LIAUDIES MENININKO SAMPRATA TRADICIJOS KONTEKSTE ASTA VENSKIENĖ Priskirdami žmones tam tikroms

More information

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3 Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3 V i d u r n a k č i o veiki, viltiečiai ir visi, kurie šį gražų S leidinuką retkarčiais pavartote. Galime juo didžiuotis.

More information

Organizacinės kultūros ir komunikacijos sąsajos lyties aspektu

Organizacinės kultūros ir komunikacijos sąsajos lyties aspektu ISSN 1392-0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2010 53 Organizacinės kultūros ir komunikacijos sąsajos lyties aspektu Lijana Stundžė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros

More information

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS 1 Nacionalinė skaitymo iniciatyva ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA 2 MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS DUBLINAS IŠLEIDO RAŠTINĖS REIKMENŲ BIURAS Galima įsigyti tiesiogiai iš VYRIAUSYBĖS LEIDINIŲ

More information

Teoriniai profesin s karjeros valdymo aspektai

Teoriniai profesin s karjeros valdymo aspektai ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 29 Teoriniai profesin s karjeros valdymo aspektai Aist Stancikien Mykolo Romerio universitetas Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius Straipsnyje

More information

Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka

Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdyba 315-asis TAS 2009 balandis Tarptautinis audito standartas Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka

More information

TRADICIJA IR INOVACIJA MODERNYBĖS IR POSTMODERNYBĖS POŽIŪRIU*

TRADICIJA IR INOVACIJA MODERNYBĖS IR POSTMODERNYBĖS POŽIŪRIU* Gauta 2011 02 22 Bronislovas Kuzmickas Mykolo Romerio universitetas TRADICIJA IR INOVACIJA MODERNYBĖS IR POSTMODERNYBĖS POŽIŪRIU* Tradition and Innovation from the Point of View of Modernity and Postmodernity

More information

Suaugusiųjų auditorijos valdymas pasitelkiant neverbalinę komunikaciją Adult audience management with a help of non-verbal communication

Suaugusiųjų auditorijos valdymas pasitelkiant neverbalinę komunikaciją Adult audience management with a help of non-verbal communication VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA Lina Nikitinaitė Suaugusiųjų auditorijos valdymas pasitelkiant neverbalinę komunikaciją Adult audience management with a

More information

Du politiniai. Oscar Miłosz

Du politiniai. Oscar Miłosz 66 Oscar Miłosz Du politiniai mesianizmai (De u x messianismes po l i t i q u e s, 1927) Reikšminga Oskaro MILAŠIAUS (Oscar Miłosz, 1877 1939) kūrybos dalis yra jo politiniai rašiniai, publikuoti 1918

More information

PAMOKSLAS SAVO PATIES LAIDOTUVĖMS 327 Kun. Pranas Geisčiūnas. SUNKESNIEJI KUNIGO ŠIOKIADIENIAI 328 A. Saulaitis, S.J.

PAMOKSLAS SAVO PATIES LAIDOTUVĖMS 327 Kun. Pranas Geisčiūnas. SUNKESNIEJI KUNIGO ŠIOKIADIENIAI 328 A. Saulaitis, S.J. PAMOKSLAS SAVO PATIES LAIDOTUVĖMS 327 Kun. Pranas Geisčiūnas SUNKESNIEJI KUNIGO ŠIOKIADIENIAI 328 A. Saulaitis, S.J. VLADIMIRAS SOLOVJOVAS 329 J. Venckus, S.J. JĖZUITAI NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE (XXI)

More information

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Paulius Čelkis VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, teisė (01 S) Vilnius, 2011

More information

Kai užsidaro durys, atsiveria langas. Naujiena! Du viename: psl. Kaina tik 1,90 / Nr. 80

Kai užsidaro durys, atsiveria langas. Naujiena! Du viename: psl. Kaina tik 1,90 / Nr. 80 Naujiena! Du viename: Kaina tik 1,90 / 2010 m. gruodžio 6 d. Nr. 80 Ar dar verta važiuot į Airiją, ar jau laikas krautis lagaminus namo? Teisinės konsultacijos: apie vertėjo paslaugas Sveikata: Atostogos

More information

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas SOC/331 Europos sveikatos priežiūros darbuotojai 2009 m. liepos 15 d., Briuselis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ dėl Žaliosios

More information

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA EUROPOS KOMISIJA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS

More information

Visuomenės sveikatos programų vertinimas

Visuomenės sveikatos programų vertinimas Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga Visuomenės sveikatos programų Rasa Povilanskienė, Vytautas Jurkuvėnas Higienos institutas Santrauka Pagrindinis visuomenės sveikatos programų tikslas yra susirgimų

More information

MIESTŲ PRAEITIS, 1 Vilnius, 2004

MIESTŲ PRAEITIS, 1 Vilnius, 2004 MIESTŲ PRAEITIS, 1 MIESTŲ PRAEITIS, 1 Vilnius, 2004 REDAKCINĖ KOLEGIJA Agnė ČIVILYTĖ (Lietuvos istorijos institutas) Eimantas MEILUS (Lietuvos istorijos institutas) Rimvydas PETRAUSKAS (Vilniaus Universitetas)

More information

Kiekviena moteris deivė

Kiekviena moteris deivė Kiekviena moteris deivė 2010'04 Kiekviena moteris, pati to neįtardama, suteikia prieglobstį septynioms graikų deivėms, kurios padeda visose gyvenimo situacijose ir atspindi įvairius moteriškumo aspektus.

More information

Psichologinės migracijos pasekmės šeimai

Psichologinės migracijos pasekmės šeimai LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS PSICHOLOGIJOS KATEDRA Goda Kaniušonytė, Inga Truskauskaitė, Lina Gervinskaitė Psichologinės migracijos pasekmės šeimai Vaikų emocinių ir elgesio

More information

GRYBAI, ŽMONĖS IR ABIPUSIAI VIRSMAI. APIE TARPRŪŠINĖS SIMBIOZĖS GALIMYBĘ 1

GRYBAI, ŽMONĖS IR ABIPUSIAI VIRSMAI. APIE TARPRŪŠINĖS SIMBIOZĖS GALIMYBĘ 1 173 ATHENA, 2016, Nr. 11, ISSN 1822-5047 Kristupas Sabolius GRYBAI, ŽMONĖS IR ABIPUSIAI VIRSMAI. APIE TARPRŪŠINĖS SIMBIOZĖS GALIMYBĘ 1 Filosofijos katedra Vilniaus universitetas Universiteto g. 9/1, LT-01513,

More information

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS 2006 m. kovo 9 d. mokslinių tyrimų ir vertinimo atlikimo sutartis NR. SUT-174 tarp LR švietimo ir mokslo ministerijos ir Viešosios politikos

More information

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas LT Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui. ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės

More information

Dorinio ugdymo modulių programų kl. (III IV gimnazijos) klasėms įgyvendinimo metodinė medžiaga

Dorinio ugdymo modulių programų kl. (III IV gimnazijos) klasėms įgyvendinimo metodinė medžiaga P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,

More information

Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo ir eigos taisyklės

Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo ir eigos taisyklės 2016 m. balandžio 13 d. EMA/389923/2016 Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo 1. Pagrindiniai principai Pagal Reglamento (EB) Nr. 726/2004 20 straipsnį arba

More information

Sèkmè. Pasirinkimas. PROCESAS Idèja. Pareiga. Vizija m. ruduo

Sèkmè. Pasirinkimas. PROCESAS Idèja. Pareiga. Vizija m. ruduo Sèkmè Pasirinkimas PROCESAS Idèja Pareiga Vizija 2016 m. ruduo redakcijos skiltis Turinys Aktualijos Darbuotojų įsitraukimo tyrimas efektyvumo beieškant...3 Lietuvos valstybės tarnyba: ganėtinai jauna,

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Sigitas Jurkštas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Sigitas Jurkštas VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS KATALIKŲ TEOLOGIJOS FAKULTETAS TEOLOGIJOS KATEDRA Sigitas Jurkštas NAUJŲJŲ MEDIJŲ PANAUDOJIMO JAUNIMO SIELOVADOJE LIETUVOJE GERINIMO GALIMYBĖS Licenciato baigiamasis darbas

More information

KALBA. antroji. ankstyvajame amžiuje. antroji KALBA

KALBA. antroji. ankstyvajame amžiuje. antroji KALBA LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA antroji KALBA Patarimai pedagogams, mokantiems lietuvių kalbos 3 6 metų vaikus įstaigose, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose

More information

Įkvėpimas ir kaip jį su(si)kelti

Įkvėpimas ir kaip jį su(si)kelti Grafomanija #2 / vasara 2011 Sandra Bernotaitė straipsniai iš www.grafomanija.com Įkvėpimas ir kaip jį su(si)kelti Dieviškasis teatras Dievas, matydamas, kaip beviltiškai visi nuobodžiauja septintąją pasaulio

More information

Socialinio tinklo intervencija kaip socialinės paramos metodas

Socialinio tinklo intervencija kaip socialinės paramos metodas ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA. 2004 12 Socialinio tinklo intervencija kaip socialinės paramos metodas Lijana Gvaldaitė Edukologijos doktorantė Vilniaus universiteto Edukologijos katedra Didlaukio

More information

NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI

NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI Disability influence on sporting persons physical domain of quality of life Algirdas Juozulynas 1,2, Antanas Jurgelėnas 1, Laimutė Samsonienė

More information

BŪDAMAS SILPNAS, ESU GALINGAS 292 Chiara Lubich. DIDŽIOJI NELAIMĖ SUNYKĘS AUKOS SUPRATIMAS 297 Kun. Sigitas Tamkevičius

BŪDAMAS SILPNAS, ESU GALINGAS 292 Chiara Lubich. DIDŽIOJI NELAIMĖ SUNYKĘS AUKOS SUPRATIMAS 297 Kun. Sigitas Tamkevičius POKALBIS SU KARDINOLU 289 Mindaugas Barysas BŪDAMAS SILPNAS, ESU GALINGAS 292 Chiara Lubich SUGRĮŽĘS PERRAŠYK TESTAMENTĄ 293 Algirdas Nakas DIDŽIOJI NELAIMĖ SUNYKĘS AUKOS SUPRATIMAS 297 Kun. Sigitas Tamkevičius

More information

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.:

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.: Kultūros ir meno w žurnalas. Eina nuo 1965 m. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė (muzika) 2 62 38

More information

Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje

Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Prof. Juhani Ilmarinen, JIC Ltd, Jiuveskiul s universiteto Gerontologijos mokslinių tyrimų centras, Suomijos profesin s sveikatos institutas (1970 2008

More information

ASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE

ASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ, HUMANITARINIŲ MOKSLŲ IR MENŲ FAKULTETAS EUROPOS INSTITUTAS Edita Kuznecova ASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE Magistro darbas Darbo

More information

ASSIST bendruomenės telkimas kuriant saugią mokyklą. Savitarpio pagalbos mokykloje vadovas

ASSIST bendruomenės telkimas kuriant saugią mokyklą. Savitarpio pagalbos mokykloje vadovas ASSIST bendruomenės telkimas kuriant saugią mokyklą Savitarpio pagalbos mokykloje vadovas ASSIST bendruomenės telkimas kuriant saugią mokyklą Savitarpio pagalbos mokykloje vadovas Kaunas, 2008 Autoriai:

More information

KALBA NUOMONĖS LYDERIŲ ARGUMENTAVIMO BŪDAI VIEŠUOSIUOSE DISKURSUOSE

KALBA NUOMONĖS LYDERIŲ ARGUMENTAVIMO BŪDAI VIEŠUOSIUOSE DISKURSUOSE KALBA NUOMONĖS LYDERIŲ ARGUMENTAVIMO BŪDAI VIEŠUOSIUOSE DISKURSUOSE Diana Liepinytė-Kytrienė Vilniaus universitetas Vilnius University Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius El. paštas diana.liepinyte@gmail.com

More information

SANTUOKOS NUTRAUKIMO SĄLYGOS

SANTUOKOS NUTRAUKIMO SĄLYGOS MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETO CIVILINĖS IR KOMERCINĖS TEISĖS KATEDRA AURELIJA JUŠKEVIČIŪTĖ (Teisės studijų programa, civilinės teisės specializacija, dieninės studijos) SANTUOKOS NUTRAUKIMO

More information