G a m t o s t y r i m ų centras VILNIUS

Transcription

1 G a m t o s t y r i m ų centras VILNIUS 2012

2 UDK 502(474.5) Ga316 Sudarė Linas Balčiauskas Konsultavo Mečislovas Žalakevičius Medžiagą teikė Giedrė Jasulaitytė, mokslinių laboratorijų ir projektų bei užsakomųjų darbų vadovai ISBN Gamtos tyrimų centras, 2012

3 Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, Geologijos ir geografijos institutas ir Botanikos institutas sujungimo būdu reorganizuoti į valstybinį mokslinių tyrimų institutą Gamtos tyrimų centrą. Gamtos tyrimų centras perėmė ir tęsia visus ankstesnius institutų įsipareigojimus (įgyvendinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr Dėl Vilniaus universiteto Ekologijos instituto, Geologijos ir geografijos instituto ir Botanikos instituto reorganizavimo ). Akademijos g. 2, LT Vilnius Tel. (8~5) Faksas (8~5) El. paštas: Tinklapis: Gamtos tyrimų centro direktorius MEČISLOVAS ŽALAKEVIČIUS, Lietuvos MA tikrasis narys, habil. dr. 3

4 CENTRO STRUKTŪRA ADMINISTRACIJA Direktorius Mečislovas Žalakevičius, Lietuvos MA tikrasis narys, habil. dr. Direktoriaus pavaduotojas bendriesiems mokslo aptarnavimo reikalams Stanislav Mechovič Direktoriaus pavaduotojas mokslui Linas Balčiauskas, doc. dr. (hb.) Vyriausioji buhalterė Olga Narkevičienė Direktoriaus pavaduotojas mokslui ir studijoms Sigitas Podėnas, prof. dr. (hb.) Sekretoriato vadovė Simona Četvergaitė Direktoriaus pavaduotoja plėtrai Giedrė Jasulaitytė Personalo skyriaus vadovė Jurga Šilinskaitė l. e. p. 4

5 KAMIENINIAI PADALINIAI Botanikos institutas (vadovas Juozas Labokas, dr.) Ekologijos institutas (vadovo funkcijas vykdo Sigitas Podėnas, prof. dr. (hb.) Geologijos ir geografijos institutas (instituto darbą kuruoja ir kontroliuoja Sigitas Podėnas, prof. dr. (hb.) APTARNAUJANTYS PADALINIAI Sekretoriatas Personalo skyrius Teisės ir vidaus audito skyrius Projektų plėtros ir valdymo skyrius Ekonomikos ir finansų skyrius: Finansų ir buhalterinės apskaitos grupė Ekonomikos ir projektų aptarnavimo grupė Turto valdymo ir viešųjų pirkimų tarnyba Informacijos ir leidybos skyrius Ūkio skyrius Biblioteka PRIEŽIŪROS TARYBA Juozas Kulys, Lietuvos MA tikrasis narys, habil. dr. Arūnas Bukantis, prof. dr. (hb.) Regina Prapiestienė, doc. dr. Dainius Haroldas Pauža, prof. dr. (hb.) Daiva Semėnienė, dr. Danius Lygis, dr. Aušra Gribauskienė MOKSLO TARYBA Kęstutis Arbačiauskas, doc. dr. Valentinas Baltrūnas, habil. dr. Laimutis Budrys Vincas Būda, Lietuvos MA tikrasis narys, prof. habil. dr. Vytautas Kesminas, dr. Kęstutis Kilkus, Lietuvos MA tikrasis narys, prof. habil. dr. Rapolas Liužinas Jonas Mažeika, prof. habil. dr. Jonas Remigijus Naujalis, Lietuvos MA tikrasis narys, prof. habil. dr. Romas Pakalnis, dr. Ričardas Paškauskas, dr. Danguolė Raklevičienė, dr. Valerijus Rašomavičius, dr. Liutauras Stoškus Julius Taminskas, doc. dr. 5

6 TYRIMŲ bazės Lauko bandymų stotis (Gulbinai) Paukščių tyrimų centras (Rusnė) Pajūrio biologijos stotis (Juodkrantė) Ventės Rago hidrobiologinių tyrimų laboratorija Drūkšių monitoringo stotis Eksperimentinė akvariuminė Nevardo hidrobiologinė laboratorija Obelų Rago ekologinių tyrimų stotis Pajūrio ekologinis stacionaras 6

7 CENTRO MISIJA Gamtos tyrimų centras (toliau Centras) yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas. Centras viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip valstybės biudžetinė įstaiga ir vykdantis valstybei, visuomenei, tarptautiniam bendradarbiavimui ar ūkio subjektams svarbius ilgalaikius Centro įstatuose nustatytų krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą. Centro steigėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybė. CENTRO VEIKLOS SRITIS Biomedicininių ir fizinių mokslų sričių moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. CENTRO MOKSLINĖS VEIKLOS KRYPTYS Aplinkos kokybės būklės, gamtinių ekosistemų, buveinių, rūšių, bendrijų, populiacijų struktūros, funkcionavimo, jautrumo, pažeidžiamumo, genetinės įvairovės, adaptacijų, mikroevoliucijos globalios kaitos ir antropogeninio poveikio sąlygomis dėsningumų ir mechanizmų tyrimai, teorinių pagrindų kūrimas ir prognozė; Lietuvos gamtos ir biologinių išteklių būklės, kaitos tyrimai ir prognozė, išsaugojimo, atkūrimo ir tvaraus naudojimo mokslinis pagrindimas; žemės gelmių ir paviršiaus sandaros, savybių, susidarymo, paleogeografinių ir paleoekologinių sąlygų raidos, požeminio ir paviršinio vandens sistemų, kraštovaizdžio ir geoaplinkos būklės, kaitos ir sąveikos su žmogaus veikla tyrimai, Lietuvos teritorijos ir gelmių išteklių tvaraus naudojimo mokslinis pagrindimas. Centro VEIKLOS TIKSLAI Vykdyti šalies ūkio, kultūros, sveikatos apsaugos ir visuomenės tęstinumui ir plėtrai svarbius ilgalaikius ekologijos, botanikos, mikologijos, mikrobiologijos, virusologijos, zoologijos, parazitologijos, geomokslų mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą; bendradarbiauti su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais, vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros užsakomuosius darbus, teikti metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą; skleisti visuomenėje mokslo žinias, diegti jas į kultūrą, švietimą, sveikatos apsaugą, taip pat socialinę ir ūkinę veiklą, prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis grindžiamos ekonomikos kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo. CENTRO VEIKLOS RŪŠYS Gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla bei su ja susijusi mokslinė, techninė, profesinė ir kita veikla pagrindinei veiklai užtikrinti ir vykdyti. 7

8 CENTRO ILGALAIKĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS PROGRAMOS Programos patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-323 Dėl ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programų patvirtinimo Biologinių išteklių ir aplinkos kokybės būklės bei kaitos tyrimai, išsaugojimo mokslinis pagrindimas; Biologinės įvairovės tyrimai ir prognozė globalios kaitos ir antropogeninio poveikio sąlygomis; Biologinių sistemų funkcionavimo ir adaptacijos molekuliniai, genetiniai bei evoliuciniai mechanizmai; Geosistemų ir jas formuojančių procesų tyrimai tvariam vystymuisi ir gyvenimo kokybės užtikrinimui; Kenksmingų medžiagų sklaidos ekosistemose, jų ekotoksinio ir biologinio poveikio dėsningumų ir mechanizmų antropogeninio streso sąlygomis tyrimai. 8

9 Biologinės įvairovės tyrimai ir prognozė globalios kaitos ir antropogeninio poveikio sąlygomis (vadovas Lietuvos MA tikrasis narys habil. dr. G. Valkiūnas) Programos tikslai: 1. Atlikti modernius prokariotinių ir eukariotinių organizmų sistematikos tyrimus ir, patikslinus rūšių pasiskirstymo ypatumus, teikti rekomendacijas retų rūšių apsaugai. 2. Ištirti prokariotinių ir eukariotinių organizmų rūšių populiacijų ir buveinių pokyčius įvairios prigimties aplinkos veiksnių gradiente globalios kaitos ir antropogeninės veiklos sąlygomis. 3. Gauti naujų žinių apie prokariotinių ir eukariotinių organizmų vidurūšinę ir tarprūšinę įvairovę, filogenetinius ryšius, evoliucinę biologiją ir funkcijas ekosistemose kintančiomis aplinkos sąlygomis. Programos uždaviniai: 1. Atlikti prokariotinių ir eukariotinių organizmų sistematikos tyrimus kaip gyvųjų organizmų klasifikacijos, jų įvairovės bei evoliucinių procesų pažinimo pagrindą. 2. Atlikti Lietuvos melsvabakterių, augalinės dangos, grybų ir gyvūnų populiacijų būklės studijas bei iki šiol mokslinio vertinimo neturinčių gamtinių ir antropogeninių buveinių analizę. Nustatyti aplinkos veiksnių poveikį šių organizmų bendrijų struktūrai, populiacijų ir individų būklei globalios kaitos ir antropogeninės veiklos sąlygomis. Teikti rekomendacijas retų rūšių ir jų populiacijų apsaugai. 3. Ištirti Lietuvos ir artimiausių Baltijos šalių augalų ir gyvūnų arealų pokyčius lemiančius veiksnius ir mechanizmus antropogeninio poveikio sąlygomis. 4. Gauti naujų žinių apie prokariotinių ir eukariotinių organizmų genetinę ir fenotipinę įvairovę, filogenetinius ryšius, faunos formavimosi dėsningumus, evoliucinę biologiją ir funkcijas ekosistemose kintančiomis aplinkos sąlygomis. 5. Pildyti, emenduoti ir saugoti Gamtos tyrimų centro etalonines mokslines taksonomines eukariotinių organizmų kolekcijas, kaip gyvųjų organizmų klasifikacijos, jų įvairovės bei evoliucinių procesų pažinimo pagrindą. 6. Parengti eukariotinių organizmų biologinės įvairovės duomenų bazes. 9

10 Numatomi rezultatai: Pagrindiniai programos uždaviniai siejami su fundamentaliais ekologijos, protistologijos, botanikos, mikologijos, mikrobiologijos, zoologijos ir parazitologijos klausimais, kurių atsakymai padės gauti pamatinę informaciją apie prokariotinių (melsvabakterės) ir eukariotinių (protistai, augalai, grybai, bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai) organizmų vidurūšinę ir tarprūšinę įvairovę, jos būklę, filogeografinę rūšių istoriją, populiacijų formavimosi ypatumus ir galimus pokyčius ekosistemose globalios kaitos ir antropogeninės veiklos sąlygomis. Rezultatai bus svarbūs nustatant Baltijos šalių regiono biotos stabilumo mechanizmus. Gautos fundamentinės žinios pagilins sampratą apie Baltijos šalių ekosistemų formavimąsi ir funkcionavimą, padės vykdyti tikslines gamtosaugos programas bei prognozuoti galimus pokyčius. Didžioji dauguma programos rezultatų bus publikuota tarptautiniuose žurnaluose, o surinkta medžiaga ir genetinė informacija deponuoti Lietuvos ir tarptautinėse parazitų kolekcijose bei tarptautiniame Genų banke. Prie esminių šios programos rezultatų prisidės didelis kiekis sekvenuotos eukariotinių parazitų genetinės medžiagos. Tokia informacija bus naudinga biologijos mokslininkams atliekant palyginamuosius genominius eukariotinių organizmų tyrimus visame pasaulyje. Ši programa prisidės prie ekologijos, botanikos, mikologijos, mikrobiologijos, zoologijos, parazitologijos ir evoliucinės biologijos vystymo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Gamtos tyrimų centre esančios eukariotinių organizmų saugyklos bus papildytos vertinga tyrimų medžiaga. Programa turės svarbią reikšmę studentų edukaciniame procese. Remsime ir išmokysime jaunus tyrėjus ir mokslininkus (I, II, III pakopos studentus ir podoktorantūros stažuotojus), pakviesdami juos dalyvauti inovatyviuose moksliniuose tyrimuose, lauko ir laboratoriniuose darbuose. Numatoma parengti apie 10 mokslų daktaro disertacijų. Programa turės didelės įtakos ką tik susikūrusiam Gamtos tyrimų centrui kaip institucijai, atliekančiai pasaulinio lygio prokariotinių ir eukariotinių organizmų sistematikos, ekologijos ir evoliucinės biologijos tyrimus Lietuvoje. Programos rezultatai pateiks visuomenei geresnį supratimą apie gamtos tyrimus Lietuvoje. Planuojama: Aprašyti mokslui naujas protistų, grybų ir gyvūnų rūšis ir nustatyti jų diagnostikai tinkamiausius fenotipinius ir molekulinius žymenis. Užregistruoti naujas rūšis bei jų štamus, tipinę medžiagą ir molekulinius žymenis tarptautinėse kolekcijose ir duomenų bazėse. Vystyti šių organizmų sistematiką, be kurios neįmanoma identifikuoti gyvų organizmų ir atlikti aplinkos būklės įvertinimo. Gauti naujų žinių apie Baltijos šalių regiono prokariotų, protistų, grybų, augalų ir gyvūnų paplitimą, genetinę ir 10

11 fenotipinę įvairovę, gyvybinius ciklus, biologines savybes ir molekulinę diagnostiką. Naujos žinios bus naudojamos biologinės įvairovės apsaugos problemoms spręsti bei sudarys teorinį pagrindą biologinių išteklių tyrimams. Žinios apie naujas, iki tol nežinomas šalyje ir (ar) Baltijos regione organizmų rūšis suteiks papildomų duomenų apie biologinės įvairovės turtingumą, taip pat apie potencialias ekonomiškai svarbias rūšis. Bus patikslintas retų ir saugomų organizmų rūšių radimviečių skaičius, kas suteiks papildomų žinių kaip tvarkyti teritorijas, ypač saugomas, bei kaip optimizuoti saugomų rūšių augimviečių apsaugą, leis tikslinti saugomų rūšių augimviečių tinklą, kartu užtikrinti retų rūšių išgyvenamumą. Parengti bendrąją Lietuvos gamtinių ir antropogeninių buveinių klasifikacinę schemą, patikslinti Lietuvos induočių, samanų ir maurabragainių floros sudėtį, išleisti naujus Lietuvos induočių augalų bei samanų taksonominius sąvadus bei aprašyti Lietuvos maurabragainių florą; įdiegti BRAHMS herbariumo duomenų bazę, susiejant ją GIS funkcijomis. Tyrimų rezultatai suteiks galimybę planuoti tolimesnius precizinius augalinės dangos tyrimus Lietuvoje. Tikimasi atskleisti atskirų bestuburių grupių ir rūšių įvairovės pokyčius, specifiškumą buveinėse, sezoninius skirtumus, buveinių kolonizacijos ir izoliacijos lygį, augalijos ir bestuburių kompleksų formavimosi tarpusavio ryšius, klimato pokyčių bei dirvodaros procesų įtaką gamtinių kompleksų raidai, įgalinančius suprasti ir įvertinti bestuburių kompleksų susidarymo mechanizmus, specifiškumą, kolonizacijos greitį ir priklausomybes nuo buveinės kaitos ir klimatinių parametrų. Bus inventorizuota Palearktikos rūšių įvairovės centrų, fragmentuotų bei destrukcijos pažeistų buveinių drugių fauna, bei atlikti fosilinių ir recentinių tipuloidinio komplekso uodų tyrimai. Bus ištirta ir apibendrinta Dominikos ir Meksikos gintaruose randamų antšeimių Tipuloidea vabzdžių fosilijų taksonominė priklausomybė, toliau bus tiriamas Baltijos gintaras, pagrindinį dėmesį skiriant naujų taksonų aprašymui. Bus ištirta Rytų Palearktikos (ypač Mongolijos) infrabūrio Tipulomorpha taksonominė sudėtis, atskirų rūšių paplitimas, dinamika, panaudojimas bioindikacijai. Fitoplanktono ir fitobentoso rūšių įvairovės, sukcesijos tyrimai leis atlikti vandens telkinių ekologinį įvertinimą, pagrindžiant teikiamas rekomendacijas kaip sumažinti neigiamą antropogeninį poveikį. Bus įvertinta atskirų organizmų biologinių savybių, jų gyvenimo ciklo, strategijų, abiotinių ir biotinių veiksnių svarba rūšių įsitvirtinimui, akcentuojant vandens telkinių žydėjimus 11

12 globalios klimato kaitos ir antropogeninio poveikio sąlygomis. Vandens žydėjimo mechanizmų atskleidimas leis įvertinti atskirų organizmų adaptacijos galimybes, prognozuoti,,žydėjimų raidos tendencijas, užtikrinant žmogaus gyvenimo kokybę, efektyvią hidrosistemų apsaugą, įgyvendinant nacionalinės vandens ekosistemų darnos raidos strategiją. Vandens gyvūnų (žuvų ir dugno bestuburių) bendrijų tyrimų rezultatai leis prognozuoti jų rūšių paplitimo kaitą bei išlikimo galimybes esant vienam ar kitam aplinkos kaitos scenarijui, padės įvertinti galimus tarprūšinės konkurencijos padarinius kintant aplinkai, leis nustatyti vandens organizmų bendrijų būklę skirtinguose regionuose bei šalies mastu. Tai sudarys prielaidas padidinti vandens gyvūnų rūšių apsaugos ir populiacijų valdymo efektyvumą, taip pat racionaliai valdyti vandens telkinius. Remiantis tyrimų rezultatais bus galima tiksliai identifikuoti rizikos veiksnius bei parinkti tinkamiausias poveikį švelninančias priemones specifinėse vietovėse ar probleminiuose regionuose. Bus nustatyti svarbiausi paukščių ir žinduolių populiacijų parametrus (populiacijos dinamiką, erdvinį pasiskirstymą, struktūrą, migracijas) lemiantys veiksniai, jų tarpusavio sąveikoje susiformuojantys populiacijų reguliavimo mechanizmai. Siekiami rezultatai: naujos žinios apie paukščių migracijos dėsningumus, paukščių ir žinduolių faunų plėtrą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Teorinę reikšmę turintis rezultatas: globalios kaitos, buveinių pokyčių ir antropogeninio poveikio priežasčių ir pasekmių įvertinimas. Praktikinę reikšmę turės Baltijos šalių paukščių ir žinduolių įvairovės kitimo prognozės. Tyrimų rezultatai leis įvertinti ir prognozuoti įvairių ūkinių veiklų (žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės) bei ilgalaikės klimato kaitos poveikį įvairioms grybų, augalų ir gyvūnų rūšims. Nustatyti dėsningumai bus pritaikyti didinant saugomų rūšių apsaugos efektyvumą, planuojant ilgalaikės klimato kaitos ir ūkinių veiklų poveikių švelninimo priemones, taip pat grybų, augalų ir gyvūnų rūšių, tarp jų probleminių, populiacijų valdymą. Gauti naujų žinių apie Baltijos šalių regiono parazitinių eukariotinių organizmų (sporagyvių ir helmintų) specifiškumą ir virulentiškumą bei šių plačiai paplitusių parazitų sukeliamas ligas. Išaiškinti parazitų rūšių migravimo ir plitimo kelius bei mechanizmus. Siekiama nustatyti šių procesų reikšmę bei galimas pasekmes Baltijos šalių regionui, šio regiono ūkiui ir gyventojų sveikatai. Išanalizuoti ir nustatyti modelinių eukariotinių organizmų rūšių filogeografinę istoriją, populiacijų formavi- 12

13 mosi ypatybes ir galimus ekosistemų pokyčius globalios kaitos ir antropogeninės įtakos sąlygomis. Gauta nauja informacija bus naudinga ekosistemų funkcionavimo suvokimui, galimų pokyčių prognozei ir racionaliam atsinaujinančių resursų valdymui. Šie tyrimai turi tolimų perspektyvų. Baltijos regiono filogeografijos ypatumų pažinimas turi reikšmę ne tik Europos biotos istorijos tyrimams, bet ir aiškią perspektyvą bendrose Holarktikos faunos ir floros formavimosi studijose. Kadangi Baltijos šalių regione yra nemažai palearktinių ir net holarktinių rūšių, medžiaga iš vakarų Palearktikos gali būti labai svarbi tiriant tolimų populiacijų genetinę diferenciaciją, evoliuciją ir filogeografiją. Nėra abejonių, kad Lietuvos mokslininkai artimiausiu laiku galės dalyvauti tokiuose tyrimuose. Inventorizuoti Gamtos tyrimų centro etalonines mokslines taksonomines eukariotinių organizmų kolekcijas ir biologinės įvairovės duomenų bazes. Šiomis kolekcijomis galės naudotis studentai ir Lietuvos bei užsienio mokslininkai, jos sudaro būtiną ir nepakeičiamą pagrindą tiek pasauliniams taksonominiams tyrimams, tiek šalies biologinės įvairovės kaitos vertinimui. Programą vykdo: Floros ir geobotanikos laboratorija Mikologijos laboratorija Entomologijos laboratorija Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos Gėlųjų vandenų ekologijos sektorius Paukščių ekologijos laboratorija P. B. Šivickio parazitologijos laboratorija Žinduolių ekologijos laboratorija Hidrobotanikos laboratorija 13

14 Biologinių sistemų funkcionavimo ir adaptacijos molekuliniai, genetiniai bei evoliuciniai mechanizmai (vadovas Lietuvos MA tikrasis narys, prof. habil. dr. V. Būda) Programos tikslai: 1. Biologinių sistemų funkcionavimo ir adaptacijos, evoliucinių pokyčių ir prisitaikymo ribų tyrimai turi tiek fundamentinę tiek ir taikomąją reikšmę išaiškinant biotos funkcionavimo ir tvarumo dėsningumus globalios kaitos sąlygomis, jie yra pagrindas kuriant moksliškai pagrįstas gyvosios gamtos apsaugos ir valdymo priemones bei galimų pokyčių prognozes. Todėl numatoma: 2. Ištirti biologinių sistemų (ląstelių, organizmo, populiacijos ir bendrijos lygmens) reakcijas į aplinkos biotinius ir abiotinius veiksnius (skirtingi ar tos pačios rūšies organizmai, temperatūra, šviesa, gravitacija ir kt.), jų molekulinius bei genetinius mechanizmus, nustatyti adaptacijos aplinkos sąlygų kaitai fiziologinius, biocheminius, genetinius ir evoliucinius atsakus. Programos uždaviniai: 1. Nustatyti biotinių veiksnių (organizmų, pasižyminčių biologiškai ypač aktyviomis, į aplinką sekretuojamomis medžiagomis) poveikį modeliniams organizmams; išskirti ir identifikuoti aktyviuosius cheminius junginius. 2. Nustatyti abiotinių veiksnių poveikį augalų funkcionavimui, skirtingų ląstelės biologinių sistemų veiklai bei šviesos spektro komponentų, UV spinduliuotės poveikį augalų fiziologinėms reakcijoms į gravitaciją ir genomui. Parinkti specifinius biožymenis, susijusius su modelinių bei ekonomiškai svarbių augalų atsparumui nepalankioms aplinkos sąlygoms, išaiškinti augalų augimo ir raidos optimizavimo galimybes. 3. Nustatyti modelinių rūšių genetinę įvairovę, adaptacijos molekulinius, fiziologinius, etologinius ir genetinius mechanizmus, modelinių biologinių sistemų funkcionavimo evoliucinius mechanizmus, adaptacinį potencialą lokalios ir globalios aplinkos kaitos sąlygomis. Numatomi rezultatai: Programos vykdytojai yra įvaldę šiuolaikinius gyvosios gamtos tyrimų metodus, pastaruoju metu įgijo stiprią modernios aparatūros 14

15 bazę (dėl BPD, Slėnių ir NKP programų). Visa tai kartu su moksline kompetencija sudaro labai realias prielaidas sėkmingam numatytų uždavinių ir Programos tikslų įgyvendinimui, tarptautinio lygio mokslo pasiekimams gyvosios gamtos tyrimų baruose. Numatomų atlikti tyrimų metu bus gauta kokybiškai naujų mokslo žinių apie organizmų tarprūšines ir vidurūšines sąveikas biologiškai aktyviomis medžiagomis, apie šių medžiagų veikimo mechanizmus įvairiuose biosistemų organizacijos lygmenyse (nuo ląstelės ir jos dalių iki bendrijos ir ekosistemos), cheminę sudėtį. Bus gauta naujų žinių apie Lietuvoje ir už jos ribų paplitusias fitovirusų ir fitoplazmų rūšis, fitoplazmų plitimo kelius, naujus fitoplazmų augalus šeimininkus, pernešėjus, fitovirusų ir fitoplazmų infekcijos patekimo į Lietuvą galimybes; apie biocidinėmis savybėmis pasižyminčių mikroorganizmų ir jų sekretuojamų faktorių panaudojimo kovai su fitopatogenais bei kenksmingais augalais perspektyvas, apie mikroorganizmų kamienus, tinkamus ekonomiškesnei bioetanolio gamybai Lietuvos klimato zonoje. Remiantis gautais tyrimų rezultatais bus parengtos naujų minėtiems tikslams skirtų biopreparatų gamybos galimybių studijos. Bus parinktos ir sukurtos modelinės sistemos augalų adaptacinių procesų analizei ir vertinimui, išaiškinti aplinkos veiksnių poveikio augalų funkcionavimui, si- 15

16 gnalų sąveikos su augalų augimą ir funkcionavimą reguliuojančiomis biologinėmis sistemomis principai, pagrindiniai mechanizmai bei jų determinuojančios grandys, lemiančios augalų adaptyvumą ir išgyvenamumą. Numatoma atskleisti augalų augimą ir raidą lemiančių hormoninės, antioksidacinės ir jonų transporto sistemų dalyvavimo adaptaciniuose procesuose principus ir plastiškumo galimybes. Bus nustatyti specifiniai biožymenys augalų adaptyvumui įvertinti, išanalizuotos augalų adaptacinių procesų, augimo ir raidos modifikavimo galimybės. Plėtojant su kosminiais tyrimais susijusią tematiką, numatoma nustatyti šviesos spektro sudedamąsias dalis, efektyvias augalų adaptacijai gravitacijos pokyčiams. Bus nustatytas UV apšvitos poveikis augalų genomui, jo stabilumui ir įvertintos augalų adaptacijos šiam aplinkos veiksniui galimybės. Bus gauti modelinių gyvūnų rūšių evoliucinės biologijos duomenys, išaiškinti adaptacijos mechanizmai, gebėjimo adaptuotis antropogenizuotoje aplinkoje dėsningumai, gyvenimo ciklų evoliucinė kilmė, prisitaikymo prie kintančios aplinkos potencialas; nustatyti bendrijų funkcionavimo ir reakcijos į vidinius ir išorinius stresorius mechanizmai, jų stabilumą ir kaitą reguliuojantys veiksniai. Bus įvertinta aplinkos rodiklių kaitos įtaka modelinių rūšių genetinei įvairovei ir šių rūšių ekologinių ir elgsenos bruožų modifikuojantis poveikis jai. Numatyti gauti moksliniai rezultatai pasitarnaus Lietuvos ekosistemų ilgalaikės raidos globalių pokyčių sąlygomis prognozei. Programą vykdo: Augalų fiziologijos laboratorija Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorija Eksperimentinės augalų ekologijos laboratorija Fitovirusų laboratorija Genetikos laboratorija Hidrobiontų evoliucinės ekologijos laboratorija Ląstelių inžinerijos laboratorija Molekulinės ekologijos laboratorija 16

17 Biologinių išteklių ir aplinkos kokybės būklės bei kaitos tyrimai, išsaugojimo mokslinis pagrindimas (vadovas dr. J. Labokas) Programos tikslai: 1. Kompleksiniais Lietuvos biologinių išteklių ir aplinkos kokybės moksliniais tyrimais, sutelkus kompetentingiausią mokslinį potencialą ir panaudojant šiuolaikinius tyrimų metodus, sukurti išsamią žinių sistemą apie augalų ir gyvūnų, mikro- ir makroorganizmų funkcionavimo dėsningumus, populiacijų ir aplinkos kokybės vertinimo bei valdymo principus, taip pat moksliškai pagrįsti naudojamų biologinių išteklių atkūrimą bei išsaugojimą globalių bei lokalių kaitų sąlygomis. 2. Sukurti biologinių išteklių (naudojamų augalų, žinduolių, paukščių, žuvų, vėžių populiacijų) ilgalaikio išsaugojimo strategijas, apimančias išteklių subalansuoto naudojimo ir atkūrimo metodus bei būdus; parengti rekomendacijas biologinių išteklių valdytojams, metodologines priemones studijų programoms. Programos uždaviniai: 1. Atlikti kokybinį prioritetinių rūšių augalų išteklių įvertinimą nustatyti naudojamų augalų (vaistinių, aromatinių ir kt.) populiacijų fenotipinės ir genotipinės įvairovės dėsningumus, būklę ir tendencijas kintančiose ekosistemose; optimizuoti pažeistų augalų bendrijų ekologinio atkūrimo būdus bei moksliškai pagrįsti išteklių išsaugojimo strategiją. 2. Įvertinti gyvūnų (žinduolių, paukščių, žuvų, vėžių) išteklių būklę ir kaitos tendencijas, moksliškai pagrįsti valdymo ir išsaugojimo strategijas bei priemones; sukurti Lietuvos gamtinėms sąlygoms tinkančius, informatyvius aplinkos būklės ir ekosistemų sveikatingumo vertinimo metodus. 3. Ištirti mikromicetų rūšių įvairovę ir bendrijų susidarymo savitumus antropogenizuotoje aplinkoje, reikšmę aplinkos biotai, natūralių ir sintetinių medžiagų destrukcijos procesams; nustatyti augalų ligų sukėlėjų išplitimo dėsningumus, populiacijų genetinių savybių įtaką funkcionavimui ir naudojamų augalų pažeidžiamumui bei pagrįsti augalų apsaugos priemonių parinkimą. 17

18 Numatomi rezultatai: Atlikus planuojamus mokslinius tyrimus numatoma sukurti žinių sistemą apie vaistinių ir kitų naudojamų augalų populiacijų įvairovės dėsningumus, biologiškai aktyvių medžiagų kaupimosi augaluose ypatumus, produktyviausias populiacijas; gauti naujų žinių apie mikromicetų rūšių įvairovę ir bendrijų susidarymo savitumus antropogenizuotomis sąlygomis, jų metabolitus bei reikšmę natūralių ir sintetinių medžiagų biodestrukcijos procesams. Bus atrinktos aktyvios mikroorganizmų padermės kaip gerinti aplinkos kokybę, nustatytos parazitinių grybų panaudojimo nepageidaujamų augalų kontrolei galimybės. Bus įvertinti biologiniai resursai įvairiuose Lietuvos vandens telkiniuose ir pagal parengtas žuvų ir vėžių išsaugojimo strategines nuostatas bus galimybė subalansuoti išteklių naudojimą ir apsaugą. Numatoma atlikti pagrindinių veiksnių, lemiančių hidrobiontų bendrijų struktūrą ir modelinių hidrobiontų rūšių populiacijas, identifikavimą, išaiškinti poveikio mechanizmus bei įdiegti populiaciniais parametrais pagrįsto poveikio žuvų ištekliams bei populiacijų atsako vertinimo metodus, taip pagrindžiant racionalų hidrobiontų išteklių eksploatavimą, valdymą bei poveikio populiacijoms mažinimą Baltijos jūros, Kuršių ir Kauno marių, Nemuno deltos, upių ir ežerų ekosistemose. Gautus rezultatus numatoma panaudoti rengiant valstybinę žuvų ir vėžių išteklių atkūrimo programą bei tobulinant nacionalinę monitoringo programą. Bus įvertintos Lietuvoje naudojamos stambiųjų plėšrūnų ir medžiojamųjų kanopinių žinduolių populiacijų valdymo priemonės, jų taikymo galimybės ir priimtinumas visuomenei, ištirta buveinių ir jų pokyčių (dėl žmogaus poveikio ar globalios kaitos) reikšmė medžiojamųjų žinduolių populiacijų būklei. Atlikus planuojamus tyrimus pirmą kartą Lietuvoje bus gauti nuoseklūs duomenys apie originalių ekologinio atkūrimo mokslinių tyrimų rezultatus ir galimybes juos naudoti plečiant ekologinio atkūrimo darbus pažeistose ir degradavusiose aukštapelkėse, atkuriant sąlygas formuotis biologiniams ištekliams. Programos vykdymas sudarys palankią terpę rengti bakalauro ir magistro darbus bei plėtoti doktorantūros studijas. Todėl numatoma, kad ne mažiau kaip 10 jaunųjų tyrėjų (bakalaurų, magistrantų, doktorantų bei podoktorantūros stažuotojų) tiesiogiai prisidės įgyvendinant programą. Taip pat numatoma: Parengti naudojamų augalų (kultūrinių augalų laukinių gentainių) išsaugojimo strategiją. Parengti rekomendacijas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl pažeistų ir degradavusių šlapynių ekosistemų atkūrimo. Parengti rekomendacijas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl stambiųjų plėšrūnų populiacijų valdymo ir apsaugos galimybių Europos ir Baltijos šalių kontekste. 18

19 Sukurti medžiojamųjų žinduolių ir paukščių populiacijų gausos ir naudojimo duomenų bazę. Paruošti ilgalaikę vertingų žuvų ir vėžių rūšių išsaugojimo ir racionalaus naudojimo programą. Sukurti perspektyvius žuvų rūšių veisimo, jauniklių introdukcijos ir reintrodukcijos upėse bei ežeruose metodus. Parengti rekomendacijas Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministerijoms dėl racionalaus žuvų išteklių naudojimo bei apsaugos Baltijos jūroje, Kuršių ir Kauno mariose, Nemuno deltoje, upėse ir ežeruose. Parengti rekomendacijas Lietuvos ūkio subjektams, naudojantiems ar kitaip veikiantiems žuvų išteklius, dėl tvarios veiklos bei šių išteklių plėtros jūroje ir mariose. Parengti rekomendaciją Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl jūrinių saugomų teritorijų steigimo Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Sukurti skirtingų tipų Lietuvos vandens telkiniams tinkamus ekologinės būklės vertinimo metodus pagal makrobestuburius. Parengti rekomendacijas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai ir kitoms suinteresuotoms žinyboms dėl priemiesčio miškų, rekreacinių teritorijų fitosanitarinės būklės pagerinimo, įskaitant ir biologinės kontrolės būdus bei priemones. Parengti metodologines priemones I, II, III pakopos studijų programoms. Teikti dalykinę informaciją Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai biologinių išteklių teisės aktų kūrimo ir tobulinimo klausimais. Programą vykdo: Biodestruktorių tyrimo laboratorija Ekonominės botanikos laboratorija Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorija Jūros ekologijos laboratorija Kraštovaizdžio ekologijos laboratorija Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorija Gėlųjų vandenų ekologijos sektorius Hidrobiontų evoliucinės ekologijos laboratorija Paukščių ekologijos laboratorija Žinduolių ekologijos laboratorija 19

20 Geosistemų ir jas formuojančių procesų tyrimai tvariam vystymuisi ir gyvenimo kokybės užtikrinimui (vadovė doc. dr. M. Stančikaitė) Programos tikslai: Geologinių storymių ir struktūrų sudėties, sandaros ir jas formuojančių procesų, išryškėjančių kaitos dėsningumų bei chronologijos tyrimai globalių ir regioninių dėsningumų fone. 2. Požeminių bei paviršinių vandens sistemų raidos, būklės ir galimos kaitos įvertinimas intensyvėjančio antropogeninio poveikio kontekste. 3. Erdvėlaikinė šiuolaikinių bei praeities geosistemų sandaros ir pokyčių analizė jų prognozės ir tausojančio naudojimo pagrindimui. Programos uždaviniai: 1. Proterozojaus, Paleozojaus ir Mezozojaus giluminių struktūrų ir jų susidarymą lėmusių veiksnių ir procesų charakterizavimas. 2. Litosferos giluminės sandaros įtakos energetinių (geoterminių, skalūninių dujų ir kt.) ir mineralinių resursų susidarymui bei šiuolaikiniams gamtiniams procesams (tektoniniam aktyvumui, reljefo kaitai) įvertinimas. 3. Įvertinus paleoekosistemos būklę charakterizuojančių kriterijų (sedimentologinių, paleobotaninių, litologinių, geomorfologinių ir kt.) pobūdį bei jų pokyčius, nustatyti pagrindinius kvartero nuogulų formavimosi etapus, apibrėžiant jų paleogeografines sąlygas bei chronologiją. 4. Erdvėlaikinės šlapynių struktūros ir jų poveikio vandens ištekliams bei kokybei įvertinimas. 5. Požeminio vandens išteklių ir kokybės intensyvėjančios antropogeninės apkrovos kontekste charakterizavimas. 6. Globalios kilmės radionuklidų (3H, 14C ir 210Pb) pasiskirstymo aplinkos komponentuose dėsningumų, juos lemiančių procesų ir parametrų bei įtakos vyksmų chronologijai tyrimai. 7. Specifinių erdvinių-chronologinių vandens ir dugno nuosėdų geocheminės būklės ypatumų Kuršių mariose, Baltijos jūroje ir probleminių arealų gamtinėse ir antropogeniškai paveiktose nuosėdose atskleidimas apibrėžiant jų pasireiškimo rajonus, nustatant specifiškumo priežastis ir įvertinant poveikio gamtinei sistemai mastą.

21 8. Sedimentacijos ir morfodinamikos procesų bei Lietuvos pajūrio krantų dinamikos ypatumų grimztančios pietryčių Baltijos regione įvertinimas klimato kaitos ir antropogeninio poveikio kontekste. 9. Kraštovaizdžio erdvinės struktūros bei procesinių ryšių kaitos kokybinis įvertinimas. Numatomi rezultatai: Vykdant giliųjų litosferos sluoksnių tyrimus bus patikslinta litosferos giluminė sandara, t. y. giluminių geologinių kompleksų ribos ir jų paplitimo schemos bei detalizuoti jos susidarymo procesai regione. Įvertinant litosferos mechaninių savybių pobūdį ir kaitą planuojama sudaryti tai apibrėžiantį regioninio mastelio žemėlapį. Pastarasis būtinas įvertinant galimą litosferos reakciją į šiuolaikines tektonines įtampas, vykdant tektoninių lūžių seisminio aktyvumo prognozę, formuojant litosferos geoterminius modelius. Išvardytos žinios yra būtinos užtikrinant šalies gyventojų saugumą, atskirų strateginių objektų eksploatacijos galimybes. Remiantis tyrimų rezultatais, bus sudarytas litosferos geoterminis modelis, charakterizuojantis geoterminių resursų pasiskirstymą ir jų galimą panaudojimą visuomenės reikmėms. Panašių ekologiškų atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros galimybių įvertinimas yra būtinas siekiant šalies energetinės nepriklausomybės. Vykdant tyrimus bus panaudoti nauji mineralų, uolienų ir fosilijų cheminės ir izotopinės sudėties, magnetizmo, gelminių struktūrų padėties tyrimų metodai ir technologijos, plėtojami gamtinių junginių paviršių ir sudėties bei paleomagnetizmo tyrimai, teikiamos rekomendacijos ir atliekamos ekspertizės energetinių, mineralinių resursų ir jų pasiskirstymo, gelminių struktūrų pritaikymo įvairiems ūkio tikslams klausimais. Atliktas kvartero laikotarpio paleoekosistemos raidos detalizavimas įgalins regioninę bei globalią paleoįvykių koreliaciją, kuri anksčiau nebuvo atliekama dėl duomenų 21

22 trūkumo, menko nuosėdų chronologinio ištyrimo. Tai suteiks galimybę įsijungti į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, gerokai papildytų tiek vietines, tiek ir tarptautines duomenų bazes. Detali nuosėdų klostymosi stratigrafinė analizė leis paruošti mokslines rekomendacijas Lietuvos kvartero nuosėdų storymės stratigrafiniam suskaidymui. Gyventojų ūkinės veiklos tyrimų detalizavimas ir jų plėtra įgalins suvokti gamtos bei gyventojų sąveikos pobūdį ir jo kaitą praeityje ir remiantis sukauptais duomenimis vykdyti šios sąveikos raidos prognozę. Tyrimų metu sukaupta mokslinė informacija pasitarnaus tolimesnėms ekosistemų bei klimato raidos prognozėms. Vykdant Lietuvos šlapynių tyrimus bus atliktas Ramsaro konvenciją atitinkantis Lietuvos šlapynių erdvėlaikinis vertinimas ir parengti ES bendrosios vandens politikos direktyvos, Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos, direktyvos Dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių ir Europos kraštovaizdžio konvencijos reikalavimus atitinkantys darnaus šlapynių tvarkymo ir naudojimo geros praktikos kodeksai. Įvykdžius programą bus atliktas paviršinio ir požeminio vandens išteklių ir kokybės vertinimas bei kaitos prognozavimas, valstybinio ir ūkio subjektų monitoringo metodologinis optimizavimas. Programos vykdymo metu bus nustatyti svarbiausi gamtinių-dinaminių procesų dėsningumai Baltijos jūroje ties Lietuva ir kranto zonoje, technogeninių veiksnių poveikio gamtiniams procesams kryptingumas, apibrėžtas aplinkos kokybinio fono formavimosi bendrasis mechanizmas. Įvykdžius programą bus charakterizuota Baltijos jūros raida poledynmetyje ir sukurtas prognozuojamas jos raidos scenarijus. Atlikti krantų dinamikos procesų tyrimo rezultatai leis įgyvendinti krantotvarkines priemones Lietuvos kranto zonoje bei sudarys prielaidas moksliškai pagrįstam krantų dinamikos tendencijų vertinimui. Įvertinant abiotinės aplinkos būklę ir prognozuojant jos pokyčius gamtinių ir antropogeninių veiksnių kontekste bus nustatyta mikroelementų kiekių kaitos 22

23 paviršinėse nuosėdose sąsaja su jų medžiagine ir mikroelementine sudėtimi. Remiantis naujai suformuota eksperimentiniu tyrimu infrastruktūra ir atlikus tyrimus, bus patobulintos pagrindinės datavimui taikomų radionuklidų (Pb-210 ir C-14) radiocheminio išskyrimo ir identifikavimo metodikos. Šių metodikų taikymas sprendžiant Programos uždavinius leis patikimiau atskleisti tiriamus procesus, parametrus ir jų įtaką vyksmų chronologijai. Programos vykdymo metu atliktų tyrimų pagrindu bus sukurta skirtingų kraštovaizdžio tipų erdvinės struktūros pokyčių ( ) GIS duomenų bazė, atliktas kraštovaizdžio komponentų erdvinės ir kokybinės raiškos tendencijų prognozavimas, procesinių ryšių ir medžiagų srautų modeliavimas, kurie sudarys pagrindą integruotai kraštotvarkai, numatant atitinkamas kraštovaizdžio tvarkymo bei optimizavimo priemones atsižvelgiant į kraštovaizdžio tipų skirtumus (jų paplitimą skirtinguose administraciniuose vienetuose ar net gamtinio urbanistinio karkaso vienetuose). Tyrimų rezultatai pasitarnaus Europos kraštovaizdžio konvencijos, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimui ir Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos formavimui kraštovaizdžio kokybės tikslų nustatymui, išsaugojimo, atkūrimo, atnaujinimo bei formavimo metodų taikymo pagrindimui įvairių lygmenų teritoriniuose kraštovaizdžio vienetuose. Siekiant užtikrinti vykdomų mokslinių tyrimų tarptautiškumą, gaunamos informacijos sklaidą užsienio šalyse, aukštą programą vykdančių mokslininkų kvalifikaciją bei jų tarptautinį pripažinimą viena iš prioritetinių veiklos krypčių programos vykdymo metu bus dalyvavimas tarptautinėse tyrimų programose ir projektuose. Planuojama sėkmingai baigti tris šiuo metu vykdomus ES-7 programos finansuojamus projektus, aktyviai dalyvauti COST bei IGCP veiklų kontekste vykdomuose tyrimuose, tęsti bendradarbiavimą su Šiaurės šalių tyrėjais vykdant Visby programoje numatytus tyrimus. 23

24 Vienas pagrindinių programos vykdymo rezultatų yra straipsnių referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje ISI Web of Science arba tarptautiniuose mokslo leidiniuose publikavimas. Atsižvelgiant į programos vykdytojų skaičių, jų mokslinę kompetenciją, turimas priemones planuojamiems moksliniams tyrimams atlikti, numatoma programos vykdymo metu publikuoti 50 straipsnių minėtos kategorijos leidiniuose. Programos vykdymo metu planuojama paruošti 10 fizinių mokslų daktarų, instituto mokslininkai dalyvaus ruošiant magistro pakopos mokslinius darbus įvairiose mūsų šalies aukštosiose mokyklose. Užtikrinant ūkio subjektams bei valstybės institucijoms iškylančių mokslinių problemų sprendimo galimybes bus atliekami užsakomieji moksliniai tyrimai, kurių metu gauti moksliniai duomenys bus panaudojami sprendžiant plataus masto mokslines problemas. Preliminarios planuojamų užsakomųjų darbų finansinės apimtys gali siekti iki 800 tūkst. Lt per metus. Siekiant šalies visuomenę supažindinti su mokslinių tyrimų rezultatais, ypač akcentuojant turinčius tiesioginę reikšmę gyvenamosios aplinkos ir jos kokybės išsaugojimui, tvariai plėtrai bei ūkio raidai, numatoma nuolat pateikti informaciją visuomenės informavimo priemonėms (mokslo populiarinimo leidiniams, televizijos ir radijo laidoms, internetiniams portalams). Numatoma ruošti edukacines programas visuomenei. Programą vykdo: Geoaplinkos tyrimų laboratorija Geochemijos sektorius Geoekologijos sektorius Jūros geologijos ir geodinamikos sektorius Krantotyros ir krantotvarkos sektorius Giluminės geologijos laboratorija Klimato ir vandens tyrimų laboratorija Klimato ir vandens sistemų sektorius Hidrogeologijos sektorius Kraštovaizdžio geografijos laboratorija Kvartero tyrimų laboratorija Paleoekologijos sektorius Sedimentologijos sektorius Geomorfologijos sektorius Radioizotopinių tyrimų laboratorija 24

25 Kenksmingų medžiagų sklaidos ekosistemose, jų ekotoksinio ir b i o l o g i n i o p o ve i k i o d ė s n i n g u m ų i r m e c h a n i z m ų a n t r o p o g e n i n i o streso sąlygomis tyrimai (vadovė habil. dr. J. Baršienė) Programos tikslai: 1. Ištirti kenksmingų biotai junginių (sunkiųjų metalų, radionuklidų, daugiaciklių aromatinių angliavandenilių, pesticidų, polichlorbifenilų ir kitų junginių) kaupimosi, sklaidos, jų ekotoksinio ir biologinio poveikio ekosistemose procesus ir dėsningumus antropogeninio streso sąlygomis; 2. Ištirti antropogeninio streso sukeltų biologinių atsakų dėsningumus ir mechanizmus skirtingo filogenetinio, ontogenetinio bei biologinio organizuotumo lygmenų organizmuose eksperimentinėmis sąlygomis. Programos uždaviniai: 1. Ištirti gamtinės ir dirbtinės kilmės radionuklidų pasiskirstymą abiotiniuose ir biotiniuose aplinkos komponentuose, esant skirtingoms aplinkos sąlygoms ir veiksniams, taip pat nustatyti radionuklidų poveikio biologinius efektus testorganizmuose ir prognozuoti radioekologinės būklės pokyčius ekosistemose. 2. Išnagrinėti vandens ekosistemų genotoksiškumo, citotoksiškumo susiformavimo dėsningumus ir mechanizmus priklausomai nuo antropogeninės kilmės cheminių stresorių ir globalios kaitos poveikio ir sukurti biožymeninės indikacijos metodologiją integruotam ekosistemų būklės įvertinimui. 3. Ištirti antropogeninės kilmės toksinių medžiagų sukeltus biologinius efektus skirtingo filogenetinio ir ontogenetinio lygmens testorganizmuose ir charakterizuoti toksinio poveikio jų funkcinėms sistemoms dėsningumus ir mechanizmus. 4. Pagrįsti ląstelinių fitotoksiškumo žymenų taikymą atskleidžiant ksenobiotikų sukeliamo cheminio streso dėsningumus ir parengti holistinio vandenų toksiškumo vertinimo sistemos metodologinius principus. Numatomi rezultatai: Programos vykdytojų mokslinę grupę sudaro didžioji dalis vandenų ekotoksikologijos srityje dirbančių mokslininkų Lietuvoje. Jų mokslinė kompetencija, didelė pa- 25

26 tirtis vykdant tarptautinius projektus įgalina sėkmingai įgyvendinti iškeltus tikslus ir užduotis ir svariai prisidėti tiek prie ekotoksikologijos, tiek ir jūrų genotoksikologijos, radioekologijos vystymo ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Suplanuotų tyrimų metu bus gauta kokybiškai naujos mokslinės informacijos apie aplinkoje esančių kenksmingų medžiagų sukeliamų biologinių pokyčių dėsningumus, biožymeninių atsakų susiformavimo mechanizmus ir vaidmenį atskleidžiant abiotiniųbiotinių ryšių, organizmų pažeidžiamumo, tolerancijos, adaptacijų susiformavimo ekosistemose ypatumus. Bus sukurta tyrimų metu gautų mokslinių duomenų bazė. Bus parengta ekotoksikologinė antropogeninio streso ir aplinkos kokybės vertinimo integruota sistema, sudaryta iš analitinių ir bioindikacinių parametrų. Gautų rezultatų pagrindu bus teikiamos rekomendacijos dėl integruotos teršalų cheminės analitinės ir biologinės kontrolės bei valdymo priemonių, taip pat bus teikiamos konsultacijos ekotoksikologijos klausimais. Bus nustatyti radionuklidų migracijos mitybos grandinėmis bei translokacijos augaluose ypatumai antropogeninio streso sąlygomis, išskirtos potencialios dirbtinių radionuklidų akumuliacinės zonos ir augalų indikatorinės rūšys planuojamų branduolinės energetikos objektų veikiamose ekosistemose, taip pat pateikta rekomendacija radioaktyviųjų atliekų charakterizavimo tobulinimui Ignalinos AE. Bus gauta kokybiškai naujos mokslinės informacijos apie taršos agentų kaupimosi audiniuose ir biožymenų atsakų susiformavimo dėsningumus ir mechanizmus, taip pat apie biologinių pažaidų vaidmenį vandens organizmų fiziologiniuose bei reprodukcijos procesuose. Tyrimų rezultatai bus naudojami charakterizuojant ekosistemų būklę ir sveikatingumą ir prognozuojant jų pokyčius dėl globalios kaitos ar cheminio streso. Gautų rezultatų pagrindu bus suformuotas ekosistemų sveikatingumo vertinimo biožymenų integruotas indeksas, skirtas tiksliau apibūdinti ekotoksikologinius procesus vandens ekosistemose ir sudaryti naujoviškas aplinkosaugines valdymo priemones. Tyrimų metu sukaupta analitinė biožymenų duomenų bazė galės būti naudojama rengiant strateginius Europos Sąjungos, HELCOM, OSPAR, ICES ir nacionalinius dokumentus. Programos tyrimų duomenys pasitarnaus įgyvendinant pirmąją Lietuvos inicijuotą ir Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2010 m. gruodžio 20 d. patvirtintą rezoliuciją dėl aplinkos efektų jūrose paskandinto cheminio ginklo zonose. Bus įvertinti ir palyginti skirtingo filogenetinio ir ontogenetinio lygio testorganizmų atsakai dėl antropogeninio streso poveikio ir atskleisti šių atsakų ypatumai priklau- 26

27 2003 Baltijos jūra Tallinn Riga Bauska 1853 IAE Daugavpils 1908 somai nuo įvairių biotinių ir abiotinių veiksnių pokyčių, taip pat bus atskleisti skirtingo filogenetinio ir ontogenetinio lygio testorganizmų funkcinių pokyčių mechanizmai bei organizmo adaptacinės galimybės, kurios užtikrintų individo populiacijos išgyvenimą. Tobulinant ekotoksiškumo tyrimų sistemą, jautriausi ir informatyviausi testai bus siūlomi naudoti vertinant aplinkos ekotoksikologinę būklę. Bus ištirtos dumblių biocheminės, fiziologinės ir biologinės reakcijos veikiant gamtinės ir antropogeninės kilmės, tarp jų nanoformų, cheminiams stresoriams, įvertinta aerobinių ir anaerobinių bakterijų grupių sudėties bei gausumo kaita, organinės medžiagos produkcijos ir mikrobinės mineralizacijos procesų dinamika antropogeninės apkrovos sąlygomis, pateiktos vandens telkinių taršos kompleksiniais toksikantais kontrolės bei valdymo, pasitelkiant mikrobiotestus, fitomarkerius ir jų sistemas, rekomendacijos. Programą vykdo: Genotoksikologijos laboratorija Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos Ekologinės fiziologijos ir toksikologijos sektorius Radioekologijos laboratorija Hidrobotanikos laboratorija Geoaplinkos tyrimų laboratorija Radioizotopinių tyrimų laboratorija Gdansk Kaliningrad Skirsnemunė 1328 Gudokai Vilnius km 27

28 Centro mokslinės laboratorijos AUGALŲ FIZIOLOGIJOS LABORATORIJA Vadovė habil. dr. NIJOLĖ ANISIMOVIENĖ Per hormoninės bei antioksidantinės sistemų veiklos ir transmembraninės jonų pernašos pokyčius analizuojamas augalo ląstelės kompartmentų (chloroplastų, mitochondrijų, plazmolemos, tonoplasto ir endoplazminio tinklo) vaidmuo stresinių signalų (temperatūros, sunkiųjų metalų, augalinės kilmės toksikantų) priėmimo ir realizacijos procesuose. Vykdomi žiemkenčių (rapsų ir kviečių) atsparumo šalčiui ir prolino kiekio pokyčių priklausomybės nuo grūdinimo bei šalčio trukmės tyrimai. Analizuojami augalų grūdinimosi pasiruošimo žiemoti proceso mechanizmai; baltymų sudėties ir jų transformacijų ypatumai adaptacinių procesų metu. BIODESTRUKTORIŲ TYRIMO LABORATORIJA Vadovas dr. ALGIMANTAS PAŠKEVIČIUS Pagrindinės tyrimų kryptys natūraliose ir antropogenizuotose ekosistemose paplitusių mikromicetų, mielių ir bakterijų ekologiniai ir biologiniai ypatumai. Mikroorganizmų bioįvairovė ir funkcionavimas ant neįprastų substratų bei užterštos aplinkos sąlygomis. Mikroorganizmų, gebančių pažeisti ir ardyti natūralias ir sintetines polimerines medžiagas, intensyviai produkuoti biologiškai aktyvias medžiagas, paieška. Mikroorganizmų panaudojimo biotechnologijose galimybių tyrimai. Vykdomas gyvenamosios ir darbo aplinkos mikrobiologinės būklės įvertinimas ir žalingų mikroorganizmų veiklą slopinančių priemonių paieška. Laboratorijoje sukaupta apie 3000 įvairių mikroorganizmų grynų kultūrų kolekcija. 28

29 CHEMINĖS EKOLOGIJOS IR ELGSENOS LABORATORIJA Vadovas LMA tikrasis narys, prof. habil. dr. VINCAS BŪDA Pagrindinė tyrimų kryptis cheminė ekologija, gyvūnų sąveikos tarpusavyje bei su aplinka infocheminiais signalais, organizmų elgsenos ekologiniai ir evoliuciniai aspektai. Svarbiausi tyrimų objektai drugiai (Lepidoptera), medunešės bitės (Hymenoptera), dvisparniai (Diptera) ir žinduoliai. Laboratoriniais ir lauko bandymais nustatyta lytinių atraktantų ir jų antagonistų sudėtis per 50 vabzdžių rūšių iš 10 šeimų, identifikuota lytinių feromonų cheminė sudėtis. Laboratorijos darbuotojai stažuojasi užsienio universitetuose, atlieka bendrus tyrimus daugiausia Karališkajame technologijų institute bei Lundo universitete Švedijoje, Ajovos universitete JAV, Hamburgo universitete Vokietijoje. EKONOMINĖS BOTANIKOS LABORATORIJA Vadovas dr. JUOZAS LABOKAS Pagrindinės tyrimų kryptys biologiškai aktyvių medžiagų kaupimosi augaluose dėsningumai, naudojamų augalų gamtinių populiacijų įvairovė, kitimas ir tvarumas. Atliekami vaistinių, aromatinių, uoginių bei vaisinių augalų biologinių, ekologinių ir cheminių savybių tyrimai individo, populiacijos ir rūšies lygiais. 29

30 E K S P E R I M E N T I N Ė S A U G A L Ų E K O LO G I J O S LABORATORIJA Vadovė dr. DANGUOLĖ RAKLEVIČIENĖ Pagrindinė tyrimų kryptis augalų funkcijų priklausomybės nuo fizinių (gravitacijos, šviesos spektro komponenčių) ir antropogeninės kilmės cheminių aplinkos veiksnių tyrimai. Tiriama papildomo apšvietimo skirtingos spektrinės sudėties šviesa reikšmė augalų atsparumui pavieniams stresiniams signalams ir jų kompleksams. Patobulinti originalūs prietaisai, kuriais modeliuojami gravitacijos ir šviesos signalai, sukuriamos pakeisto svarumo ir reglamentuotos šviesos emisijos sąlygos. ENTOMOLOGIJOS LABORATORIJA Vadovas dr. POVILAS IVINSKIS Pagrindinės tyrimų kryptys dabartinių ir fosilinių vabzdžių biosistematika, jų morfologija, ekologija, fenologija, zoogeografija, sistematika ir filogenija. Nagrinėjami trofiniai įvairių vabzdžių grupių ryšiai. Tiriama entomofaunos sudėtis ir jos pokyčiai skirtingose ekosistemose keičiantis klimatui ir buveinėms. Remiantis entomokompleksų struktūra bei vabzdžių grupių ar rūšių indikatorinėmis savybėmis, identifikuojamos vertingiausios Lietuvos teritorijos. Pagrindinis dėmesys skiriamas Palearktikos drugių, dvisparnių, vabalų, žirgelių ir kolembolų būrių vabzdžiams, tiriant įvairias jų vystymosi stadijas, taip pat saugomų vabzdžių rūšių ir jų buveinių ypatybėms. Aprašyta apie 150 naujų mokslui vabzdžių taksonų. 30

31 FITOPATOGENINIŲ MIKROORGANIZMŲ LABORATORIJA Vadovas dr. ANTANAS MATELIS Pagrindinė veiklos kryptis augalų ligas sukeliančių grybų ir bakterijų rūšių įvairovės, paplitimo, biologinių bei ekologinių ypatybių tyrimas. Ypač daug dėmesio skiriama fitopatogeninių mikroorganizmų tyrimams antropogenizuotose ekosistemose. Laboratorijoje kaupiama ir palaikoma grybų augalų pašaknio puvinių sukėlėjų bei fitopatogeninių bakterijų grynų kultūrų kolekcija (iš viso per 2500 padermių). FITOVIRUSŲ LABORATORIJA Vadovas habil. dr. JUOZAS STANIULIS Pagrindinė tyrimų kryptis Lietuvoje paplitusių virusinių ligų ir virusinio pobūdžio ligų sukėlėjų (fitoplazmų, viroidų) identifikacija ir biologinis tyrimas, diagnostikos priemonių ruošimas, išplitimo ir daromos žalos įvertinimas, veislių atsparumo nustatymas, profilaktinių priemonių rekomendavimas. Didžiausias dėmesys skiriamas daržovių, gėlių, bulvių, varpinių ir sumedėjusių augalų virusinio pobūdžio patogenų tyrimui. Laboratorijoje palaikoma ir kaupiama Lietuvoje identifikuotų virusų kolekcija ir saugomi paruošti diagnostiniai antiserumai. 31

32 FLOROS IR GEOBOTANIKOS LABORATORIJA Vadovas dr. VALERIJUS RAŠOMAVIČIUS Pagrindinė tyrimų kryptis Lietuvos floros ir augalijos įvairovės, struktūros, būklės ir raidos tyrimai. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys: Lietuvos augalijos sintaksonominė sudėtis, pasiskirstymas ekosistemose ir šalies teritorijoje (leidžiama Lietuvos augalija ); kritiniai ir stenotopiniai bei stenochoriniai siauros sistematinės apimties Lietuvos floros taksonai (baigtas leisti Flora of the Baltic Countries sąvadas); gamtinė ir antropogeninė Lietuvos augalijos dinamika (augalinės dangos monitoringas, saugomos rūšys, botaniškai vertingos teritorijos, adventyvinė flora); lietuviškoji botanikos terminija; Botanikos instituto herbariumo (BILAS) kolekcijų palaikymas ir emendavimas. GEOAPLINKOS TYRIMŲ LABORATORIJA Vadovas dr. KĘSTUTIS JOKŠAS Pagrindinės tyrimų kryptys geoaplinkoje vykstančių natūralių ir antropogeninių procesų tarpusavio sąveikos tyrimai ir geoaplinkos kokybės vertinimas. Daug dėmesio skiriama Lietuvos jūrinio kranto geodinaminės būklės vertinimui ir krantodaros procesų aiškinimui, sedimentacinių ir geodinaminių procesų vertinimui grimztančios pietryčių Baltijos kontekste. Atliekamas geocheminių anomalijų ir jų formavimo šaltinių identifikavimas, ekogeocheminis ir geohigieninis įvertinimas, gamtinių ir antropogeninių veiksnių poveikio foniniams ir anomaliems cheminių elementų kiekiams nustatymas ir prognozė. Vykdomas abiotinių ir biotinių aplinkos būklės geocheminių ir biogeocheminių tyrimo metodų kūrimas, vystymas ir taikymas. 32

33 GENETIKOS LABORATORIJA Vadovas dr. VYTAUTAS MELVYDAS Pagrindinė tyrimų kryptis fundamentiniai ir taikomieji mielių kilerinių sistemų tyrimai. Darbo tikslai išanalizuoti S. cerevisiae K2 preprotoksino geno ekspresijos ypatumus, detalizuoti toksino ir imuniškumo determinantės struktūrinę-funkcinę organizaciją, veikimo mechanizmus, lokalizaciją ląstelėje, imunitetą sąlygojančius veiksnius. Pritaikyti K2 kilerinę sistemą kaip modelį bendriems ląstelių atsparumo žudymui tyrimams ir šių procesų valdymui. Ištirti naujai atrastą S. cerevisiae kilerinių toksinų inhibicijos reiškinį bei jį lemiančius veiksnius. Paieška ir tyrimai etanolio gamybai tinkamų ekonomiškų mielių kilerinių kamienų. Plataus veikimo spektro biocidinėmis savybėmis pasižyminčių mikroorganizmų analizavimas ir pritaikymas kovai su augalų, gyvūnų ir žmonių patogenais. GENOTOKSIKOLOGIJOS LABORATORIJA Vadovė habil. dr. JANINA BARŠIENĖ Pagrindinės tyrimų kryptys aplinkos taršos ir ekologinių pokyčių sukeltų ekotoksinių efektų tyrimai įvairiose jūrinėse ekosistemose. Laboratoriniuose tyrimuose nagrinėjamas įvairių cheminių junginių genotoksinis, citotoksinis ir mutageninis poveikis vandens organizmuose, apibūdinami aplinkos genotoksiškumo ypatumai ir genetinės rizikos laipsnis įvairiose Europos jūrose ir Atlanto vandenyne. Bendradarbiaujama su Vokietijos, Lenkijos, Suomijos, Estijos, Norvegijos ir kitų šalių mokslininkais. 33

34 GILUMINĖS GEOLOGIJOS LABORATORIJA Vadovė dr. GRAŽINA SKRIDLAITĖ Pagrindinė tyrimų kryptis giluminiai geologiniai procesai, jų įtaka paviršiaus gamtiniams procesams, vietiniams energetiniams ištekliams bei gyvenamosios aplinkos kokybei. Tiriama prekambro laikotarpio uolienų cheminė sudėtis, jų susidarymo sąlygos, amžius ir evoliucija bei giluminių struktūrų poveikis nuosėdinei dangai ir naudingų iškasenų telkinių susidarymui. Paleozojaus ir mezozojaus laikotarpių uolienos tiriamos paleontologiniais, litologiniais ir paleomagnetiniais metodais, atkuriamos sedimentacinės aplinkos, modeliuojama baseinų evoliucija, vertinama jos įtaka paviršiaus formoms ir judesiams. Taip pat nustatomi geoterminės energijos, naftos telkinių formavimosi dėsningumai, prognozuojami išteklių kiekiai, jų kaita ir poveikis aplinkai, tiriama geologijos mokslo istorija ir atliekami kiti taikomosios geologijos tyrimai. H I D R O B I O N T Ų E K O LO G I J O S I R F I Z I O LO G I J O S LABORATORIJA Vadovas dr. Vytautas Kesminas Pagrindinės tyrimų kryptys vandens gyvūnų funkcionavimas antropogeninio poveikio sąlygomis, adaptacijos ypatumai bei dėsningumai ontogenezėje. Tiriamas būdingiausių teršalų poveikis skirtingo filogenetinio lygio vandens gyvūnams, jų funkcinėms sistemoms bei rodikliams, vertinamas gyvūnų jautrumas skirtingose vystymosi stadijose. Tiriami cheminio streso dėsningumai ir mechanizmai. Vykdoma fiziologinių biomarkerių labiausiai paplitusiems Lietuvos vandenyse teršalams paieška. Dalyvaujama lašišinių žuvų populiacijų atstatymo projektuose, įvertinant natūralaus neršto ir dirbtinai veistų jauniklių fiziologinę būklę. 34

35 Pagrindinės tyrimų kryptys adaptacinių procesų natūraliose vandens gyvūnų populiacijose ir bendrijose dėsningumai ir mechanizmai, biologinė įvairovė ir ištekliai, kaitos dėl gamtinių ir antropogeninių veiksnių dėsningumai. Vykdomas žuvų populiacijų ir bendrijų monitoringas Lietuvos vandens telkiniuose, antropogeninės veiklos įtakos žuvų bendrijoms tyrimai. Sektoriaus darbuotojai dalyvauja lašišų ir šlakių populiacijų atkūrimo programoje. Sukurta Lietuvos upių ir ežerų duomenų bazė, apimanti žuvų bendrijas, vandens telkinių fizikinius bei hidrologinius rodiklius, antropogeninius veiksnius bei jų intensyvumą apibūdinančius rodiklius. H I D R O B I O N T Ų E V O L I U C I N Ė S E K O LO G I J O S LABORATORIJA Vadovas dr. KĘSTUTIS ARBAČIAUSKAS Pagrindinės tyrimų kryptys vandens bestuburių evoliucinė ekologija, invazijų biologija, vandens bendrijų biologinė įvairovė, mitybos tinklų sandara ir kaita bei ekosistemų funkcionavimo dėsningumai. Tiriami vėžiagyvių gyvenimo ciklų biocheminiai ir genetiniai reguliacijos mechanizmai, panaudojant tradicinius, stechiometrinius ir stabiliųjų izotopų analizės metodus nagrinėjami svetimkraščių rūšių adaptacijos dėsningumai, rūšių invazyvumą lemiančios biologinės savybės, biologinių invazijų poveikiai bendrijų mitybos tinklams ir ekosistemų funkcijoms. Kuriami ir tobulinami vandens ekosistemų ekologinės būklės ir biologinio užterštumo vertinimo metodai. 35

36 HIDROBOTANIKOS LABORATORIJA Vadovas dr. LEVONAS MANUSADŽIANAS Pagrindinės darbo kryptys gėlavandenių augalų, dumblių ir mikroorganizmų įvairovės bei funkcijų tyrimai antropogeninėse ekosistemose ir saugomuose arba gamtinio išskirtinumo vandens telkiniuose; hidrofitų tyrimai atskleidžiant jų biochemines, bioelektrines ir fiziologines reakcijas į cheminius junginius, apimant nanoformas, bei jų veikimo kelius; taršos ekotoksikologinių pasekmių vertinimas pasitelkiant mikrobiotestus ir fitomarkerius bei jų sistemų paieška. Laboratorijos tyrinėjimų tikslas racionalus vandens telkinių panaudojimas ir apsauga pagrindžiant toksinų ir nuotekų biologinės kontrolės priemones. JŪROS EKOLOGIJOS LABORATORIJA Vadovas dr. Linas Ložys Pagrindinės tyrimų kryptys Baltijos jūros priekrantės, Kuršių ir Kauno marių zoocenozių struktūra ir produktyvumas, biologinės įvairovės ir išteklių kaitos dėsningumai veikiant gamtiniams ir antropogeniniams veiksniams. Nuolat vykdomi šių vandens telkinių žuvų populiacijų išteklių tyrimai ir monitoringas, dalyvaujama retų ir nykstančių žuvų rūšių tyrimų bei atkūrimo programose ir įvairiuose gamtosauginiuose Klaipėdos uosto, Būtingės terminalo, Kruonio HAE bei kitų industrinių objektų projektuose, rengiamos rekomendacijos nacionalinėms ir tarptautinėms žuvų išteklių apsaugos strategijoms. 36

37 KLIMATO IR VANDENS TYRIMŲ LABORATORIJA Vadovas doc. dr. JULIUS TAMINSKAS Pagrindinės tyrimų kryptys klimato, požeminio ir paviršinio vandens išteklių ir kokybės vertinimas bei prognozė. Tiriami šalies klimatiniai ypatumai ir jų kaita instrumentinių stebėjimų laikotarpiu. Vykdomi klimato kaitos poveikio vandens balansui, šlapynių formavimuisi, gipso denudacijai ir vandens ekosistemų stabilumui tyrimai. Nuolat vykdomi hidrologiniai ir hidrocheminiai karstinio regiono bei šlapynių tyrimai, technogeninių teritorijų požeminio vandens išteklių ir kokybės monitoringas ir prognozavimas. Tiriami hidrogeocheminiai procesai aeracijos ir prisotinimo zonose, požeminio vandens išteklių ir cheminės sudėties formavimosi dėsningumai natūraliomis ir sutrikdytomis sąlygomis. Vykdomi požeminio vandens išteklių įvertinimo, įsisavinimo optimizavimo, apsaugos, kokybės gerinimo tyrimai. KRAŠTOVAIZDŽIO GEOGRAFIJOS LABORATORIJA Vadovė doc. dr. Margarita JANKAUSKAITĖ Pagrindinė tyrimų kryptis kokybinis kraštovaizdžio erdvinės struktūros ir jos kaitos įvertinimas. Erdvinės struktūros kaita tiriama įvairiuose Lietuvos kraštovaizdžiuose (gamtinis karkasas, probleminiai arealai, jautrios teritorijos, urbanizuota aplinka) ir vertinama naudojant trečią CORINE žemės dangos klasifikavimo lygį bei ortofoto nuotraukas (1:10 000). Nustatomas kraštovaizdžio natūralumo, fragmentacijos bei įvairovės laipsnis. Atliekamas įvairių kraštovaizdžio komponentų erdvinės bei kokybinės raiškos tendencijų prognozavimas, technogenizacijos pobūdžio ir laipsnio įvertinimas bei urbokraštovaizdžio socioekologinės kokybės nustatymas. Medžiagų srautų tyrimas hidrodinaminiais, hidrocheminiais ir radiofiziniais metodais bei procesinių ryšių modeliavimas leidžia įvertinti skirtingų kraštovaizdžio tipų sezoninę dinamiką, jų entropijos teritorinę raišką bei globalių poveikių įtaką kaitai. Tyrimų rezultatai pritaikomi integruotai kraštotvarkai, tvariam jautrių teritorijų naudojimui bei subalansuotai plėtrai. 37

38 KRAŠTOVAIZDŽIO EKOLOGIJOS LABORATORIJA Vadovas l. e. p. dr. VALERIJUS RAŠOMAVIČIUS Pagrindinės darbo kryptys botaninės įvairovės kaitų vertinimas nustatant daugiametės augalijos dinamikos dėsningumus įvairių Lietuvos regionų kraštovaizdžiui įtakos turinčiose ekosistemose. Tyrimų tikslas nustatyti kintančioje aplinkoje vykstančius bio loginės įvairovės pokyčius rūšių ir ekosistemų lygmenyse, surinkti mokslinę informaciją apie kalvoto ir lygumų kraštovaizdžio ekologines sąlygas, daugiametės augalijos bendrijų struktūrą, paplitimą, biologinį produktyvumą ir ryšius su aplinkos veiksniais. KVARTERO TYRIMŲ LABORATORIJA Vadovė dr. VAIDA ŠEIRIENĖ Pagrindinės tyrimų kryptys kvartero paleoaplinkos gamtinių sąlygų bei nuogulų sedimentacinių aplinkų ir nuosėdų litologiniai bei sedimentologiniai tyrimai, reljefo transformacijų analizė gamtinių bei antropogeninių veiksnių fone. Paleoaplinkos gamtinių sąlygų analizė apima klimato, paleoaugalijos raidos, paleobaseinų ekologinių sąlygų, antropogeninės veiklos poveikio aplinkai, sluoksnių chronologijos tyrimus. Litologiniai-sedimentologiniai tyrimai skirti uolienų ir nuogulų sedimentacijos sąlygoms ir jų raidai apibūdinti, nustatoma granuliometrinė, petrografinė, mineralinė uolienų sudėtis ir kitos jų savybės, taikomos stratigrafiniam sluoksnių skirstymui ir gretinimui (koreliacijai), storymės sandaros, formavimosi ir naudingųjų iškasenų telkinių prognozei. Reljefo transformacijų analizės tyrimų metu nustatomas paviršiaus pokyčių mastas bei jo pobūdis, įvertinami šiuos pokyčius sukėlę gamtiniai bei antropogeniniai veiksniai. 38

39 LĄSTELIŲ INŽINERIJOS LABORATORIJA Vadovė dr. REGINA VYŠNIAUSKIENĖ Pagrindinė tyrimų kryptis abiotinių veiksnių poveikio augalams tyrimai ir jų įtaka augalų genomo stabilumui. Tikslas ištirti augalų atsparumo genetinius mechanizmus ekologiniams veiksniams: šalčiui ir ultravioletinei spinduliuotei (saulės ir dirbtinio UV (A+B), UVB). Laboratorijoje tiriama stresinių veiksnių įtaka augalų genomui, DNR reparacijai, jų genotoksinis (UV) poveikis augalams, vykdoma atsparumo žymenų paieška, atliekama modelinių, kultūrinių ir sukurtų tarprūšinių augalų genetinė analizė. MIKOLOGIJOS LABORATORIJA Vadovė dr. JURGA MOTIEJŪNAITĖ Tyrimų kryptis papėdgrybių, aukšliagrybių, plikagrybšių ir gaubtagrybšių taksonomijos, įvairovės, paplitimo, ekologijos, biologijos ir biochemijos tyrimai. Laboratorija rengia nuo 1991 m. leidžiamą daugiatomį leidinį Lietuvos grybai, kaupia ir prižiūri didžiausią Lietuvoje grybų kolekciją: kerpių ir su jomis susijusių grybų pavyzdžių, miksomicetų 4500 pavyzdžių, mikromicetų (kūlinių, peronosporiečių, rūdinių, plikagrybšių, gaubtagrybšių, aukšliagrybių) pavyzdžių; makromicetų (papėdgrybių ir aukšliagrybių) pavyzdžių m. laboratorijos darbuotojai aprašė 23 naujus mokslui grybų taksonus. 39

40 MOLEKULINĖS EKOLOGIJOS LABORATORIJA Vadovas dr. (hb.) DALIUS BUTKAUSKAS Pagrindinė tyrimų kryptis vandens, vištinių ir pelkinių paukščių bei kitų sistematinių gyvūnų grupių genetinės įvairovės ir jos formavimąsi lemiančių veiksnių tyrimai naudojant molekulinius žymenis. Kita tyrimų kryptis sarkocistų įvairovės, gyvybinių ciklų ir koevoliucijos reiškinio su tarpiniais ir galutiniais šeimininkais tyrimai. Naudojant DNR molekulinius žymenis siekiama nustatyti genotipinių pokyčių dėsningumus bei veiksnius, lemiančius sėslių populiacijų formavimąsi, migruojančių rūšių populiacinę genetinę struktūrą šalyje bei rūšių paplitimo areale. P. B. ŠIVICKIO PARAZITOLOGIJOS LABORATORIJA Vadovas LMA tikrasis narys, habil. dr. GEDIMINAS VALKIŪNAS Pagrindinės tyrimų kryptys eukariotinių parazitinių organizmų (protistų ir helmintų) bioįvairovė, molekulinė diagnostika, evoliucinė biologija, filogeografija ir funkcijos ekosistemose kintančiomis aplinkos sąlygomis. Vykdomi ilgalaikiai fundamentiniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai šiose pagrindinėse srityse: molekuliniai parazitų ir jų šeimininkų tarpusavio santykių mechanizmai; parazitų ekologija ir virulentiškumas; parazitinių organizmų genetinė įvairovė ir populiacinė genetika; parazitų molekulinė diagnostika ir taksonomija; parazitų filogenija ir filogeografija. Vykdomi migruojančių paukščių, graužikų ir moliuskų platinamų parazitų evoliucinės biologijos, ekologinio plastiškumo ir plitimo Baltijos regiono ekosistemose mechanizmų tyrimai. Šių tyrimų pagrindu bus plėtojamos parazitinių ligų profilaktikos ir kontrolės inovacinės strategijos. 40

41 PAUKŠČIŲ EKOLOGIJOS LABORATORIJA Vadovas dr. Mindaugas Dagys Pagrindinės tyrimų kryptys ekosistemų globalios kaitos ir antropogeninio poveikio paukščiams (populiacijų būklės pokyčių, pažeidžiamumo, adaptacijų, mikroevoliucijos) tyrimai. Didelis dėmesys skiriamas vandens paukščių tyrimams bei apsaugos problemoms Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Pasitelkus GIS technologijas atliekami erdviniai paukščių populiacijų bei kraštovaizdžio pokyčių tyrimai. Laboratorijos mokslininkai palaiko glaudžius ryšius su užsienio šalių mokslo centrais, atlieka mokslinius tyrimus pagal tarptautinių ir šalies organizacijų bei fondų užsakymus, vykdo taikomuosius mokslinius tyrimus ir teikia eksperimentinės plėtros paslaugas įvairioms ūkio šakoms bei organizacijoms. RADIOEKOLOGIJOS LABORATORIJA Vadovė habil. dr. DANUTĖ MARČIULIONIENĖ Pagrindinės tyrimų kryptys technogeninių radionuklidų bei sunkiųjų metalų akumuliacijos sklaida vandens ir sausumos ekosistemų komponentuose ir jų akumuliacijos sąlygojamų toksinių efektų poveikio vertinimas, augalų vaidmens ir reikšmingumo radionuklidų sklaidai aplinkoje analizė bei antropogeninio poveikio sąlygojamų hidroekosistemų bioprodukcinių procesų kaitos įvertinimas, taikant stabiliųjų ir radioaktyvių izotopų metodus. 41

42 RADIOIZOTOPINIŲ TYRIMŲ LABORATORIJA Vadovas prof. habil. dr. JONAS MAŽEIKA Pagrindinės tyrimų kryptys: aplinkos radioaktyvumo, branduolinės geofizikos ir branduolinės chronologijos tyrimai, metodų vystymas ir taikymas nagrinėjant branduolinės energetikos objektų (atominės elektrinės, radioaktyviųjų atliekų saugyklos ir kapinynai) ir aplinkos sąveiką bei nustatant aplinkoje vykstančių medžiagų pernašos procesų ir reiškinių chronologiją. ŽINDUOLIŲ EKOLOGIJOS LABORATORIJA Vadovas doc. dr. (hb.) LINAS BALČIAUSKAS Pagrindinės tyrimų kryptys žinduolių faunos (rūšinės įvairovės, gausumo ir jo dinamikos, biotopinio ir erdvinio pasiskirstymo, populiacijų demografinės struktūros) paplitimo bei ekologijos tyrimai, žinduolių populiacijų ir bendrijų funkcionavimo dėsningumų įvertinimas skirtinguose landšaftuose ir antropogeninių veiksnių įtaka, retųjų žinduolių (šikšnosparnių, miegapelių, ūdrų ir lūšių) populiacijų nykimą lemiančių veiksnių išaiškinimas. Žinduolių priimtinumo visuomenei ir jų poveikio aplinkai bei žmonėms analizė socioekologiniai tyrimai, padedantys įgyvendinti šalies įsipareigojimus ES gamtosaugos srityje. 42

43 Pastarųjų metų geriausi centro mokslininkai G e d i m i n a s V a l k i ū n a s, Lietuvos MA tikrasis narys, habil. dr. Premijos ir apdovanojimai. Lietuvos mokslo premija (1999), Baltijos asamblėjos premija (2006), Barclay McGhee premija (2009), Amerikos parazitologų draugija (the R. Barclay McGhee Award, the American Society of Parasitologists). Kvinslendo muziejaus (Australija) garbės mokslinis bendradarbis (nuo 1995). Lietuvos MA tikrasis narys. Tatjana Ježova, dr. Moksliniai interesai. Hemosporidinių kraujo parazitų (Haemosporida) taksonomija, įvairovė, molekulinė diagnostika, patogeniškumas, gyvenimo ciklų strategijos ir evoliuciniai šių patogenų sukeliamų ligų padariniai. Migruojančių paukščių maliariniai parazitai ir kitos hemosporidijos kaip modeliai aiškinant naujų ligų atsiradimą ir plitimą. Parazitinių organizmų funkcijų ekosistemose aiškinimas. Publikacijos. Paskelbė daugiau kaip 120 mokslinių darbų, tarp jų 2 monografijas ir 69 mokslinių straipsnių leidiniuose, įtrauktuose į ISI Web of Science duomenų bazę. Rusijos MA leidžiamo fundamentalaus veikalo Протисты ( Protistai, 2007, 2 tomas) bendraautoris. Moksliniai interesai. Kraujo parazitų morfologijos, taksonomijos ir ekologijos specialistė. Pagrindinis dėmesys skirtas paukščių hemosporidijų (Haemosporida) sistematikai ir biologinei įvairovei. Su bendraautoriais aprašė 28 naujas mokslui kraujo parazitų rūšis. Publikacijos. 46 mokslinių straipsnių (46 iš jų leidiniuose, įtrauktuose į ISI Web of Science duomenų bazę), bendraautorė. 43

44 Rasa Jomantienė, dr. Jolita Radušienė, doc. dr. Moksliniai interesai: bakterijų genomų evoliucija; nekultyvuojami Molicuttes klasės augalų patogenai fitoplazmos; fitoplazmų paplitimas, augalų-šeimininkų ratas, fitoplazmų pernešimą vykdantys vabzdžiai-vektoriai; fitoplazmų sukeliamų simptomų mechanizmai; fitoplazmų genų, koduojančių baltymus efektorius, paieška; bakterijų baltymų efektorių evoliucija. Publikacijos: paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių darbų, tarp jų 42 mokslinius straipsnius leidiniuose, įtrauktuose į ISI Web of Science duomenų bazę. Moksliniai interesai. Vaistinių ir aromatinių augalų genetinių išteklių fenotipinio įvairavimo bei genetinio stabilumo tyrimai, jų išsaugojimo strategija. Gamtinių bioaktyviųjų junginių producentų paieška, jų sudėties, biologinio aktyvumo ir panaudojimo tyrimai. Publikacijos. 80 mokslinių straipsnių, 23 iš jų leidiniuose, įtrauktuose į ISI Web of Science duomenų bazę. Kita veikla. Europos augalų genetinių išteklių bendradarbiavimo programos (ECP/GR) Vaistinių ir aromatinių augalų darbo grupės narė. Medicinal and Aromatic & Plants (OMICS Publishing Group, JAV) redakcinės kolegijos narė. Žurnalo Botanica Lithuanica vyriausioji redaktorė. 44

45 Vaidas Palinauskas, dr. Moksliniai interesai. Laukinių paukščių rezistentiškumo ir tolerantiškumo tyrimai maliarinių parazitų (Haemosporida: Plasmodiidae) infekcijoms bei šiuos procesus lemiantys veiksniai. Hemosporidinių parazitų taksonominiai ir filogenetiniai tyrimai derinant morfologinius ir molekulinius tyrimų metodus, eksperimentiniai darbai susiję su paukščių maliarinių parazitų specifiškumu, virulentiškumu ir poveikiu stuburinio šeimininko elgsenai. Šiuo metu yra vystomi lazerinės mikroskopijos ir nauji molekuliniai metodai tiriant pavienes hemosporidijų ląsteles ir parazitų genomus. Publikacijos. 15 mokslinių straipsnių leidiniuose, įtrauktuose į ISI Web of Science duomenų bazę, 2 ISI straipsniai. Apdovanojimai m. III-iojo Skandinavijos-Baltijos šalių parazitologų draugijos simpoziumo metu skirtas jaunojo mokslininko apdovanojimas už geriausią pranešimą; 2010 m. Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus skirta jaunųjų mokslininkų darbų premija už darbų ciklą Paukščių maliarinių ir kitų kraujo parazitų eksperimentiniai tyrimai. Laimėtos stipendijos m. Švedijos instituto stipendija moksliniams darbams (VISBY programa; 9 mėn.); m. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo stipendija; m. Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų stipendija; 2011 m. Maliarijos mokslo koordinacinio tinklo Malaria RCN stipendija mėnesio mokymams ir darbams Lundo universitete. Aidas Saldaitis Moksliniai interesai. Makro drugiai (Lepidoptera: Noctuidae, Arctiidae, Cossidae, Shingidae ir Lasiocampidae). Publikacijos. 74 publikacijos, 12 iš jų leidiniuose, įtrauktuose į ISI Web of Science duomenų bazę. 45

46 NAUJAUSIOS CENTRO MOKSLINĖS PUBLIKACIJOS Bagdonaitė, E., Janulis, V., Ivanauskas, L., Labokas, J Between species diversity of Hypericum perforatum and H. maculatum by the contents of bioactive compounds. Natural product communications. 7 (2): Bagdonaitė, E., Mártonfi, P., Repčák, M., Labokas, J Variation in concentrations of major bioactive compounds in Hypericum perforatum L. from Lithuania. Industrial crops and products. 35 (1): Balčiauskas, L., Jasiulionis, M Reducing the incidence of mammals on public highways using chemical repellent. The Baltic journal of road and bridge engineering. 7 (2): Baršienė, J., Rybakovas, A., Garnaga, G., Andreikėnaitė, L Environmental genotoxicity and cytotoxicity studies in mussels before and after an oil spill at the marine oil terminal in the Baltic Sea. Environmental monitoring and assessment. 184 (4): Baršienė, J., Rybakovas, A., Lang, T., Grygiel, W., Andreikėnaitė, L., Michailovas, A Risk of environmental genotoxicity in the Baltic Sea over the period of assessed by micronuclei frequencies in blood erythrocytes of flounder (Platichthys flesus), herring (Clupea harengus) and eelpout (Zoarces viviparus). Marine environmental research. 77: Benedek, B., Borth, R., Saldaitis, A Four new Owadaglaea species from the greater Himalayan region (Lepidoptera, Noctuidae). Zootaxa. 3316: Berthová, L., Valkiūnas, G., Országhová, Z The First report of nine species of haemosporidian parasites (Haemosporida: Haemoproteus, Plasmodium and Leucocytozoon) in wild birds from Slovakia. Biologia. 67 (5): Bieber, C., Juškaitis, R., Turbill, C., Ruf, T High survival during hibernation affects onset and timing of reproduction. Oecologia. 169 (1): Blažytė-Čereškienė, L., Būda, V., Bagdonaitė, E Three wild Lithuanian strawberry species and their pollinators. Plant systematics and evolution. 298 (4): Blažytė-Čereškienė, L., Karalius, V Habitat requirements of the endangered beetle Boros schneideri (Panzer, 1796) (Coleoptera: Boridae). Insect conservation and diversity. 5 (3): Budrys, E., Budrienė, A Adaptability of prey handling effort in relation to prey size in predatory wasps (Hymenoptera: Eumeninae). Annales zoologici Fennici. 49 (1 2): Būda, V., Mozūraitis, R., Kutra, Jonas, Borg-Karlson, A. K p- Cresol : a sex pheromone component identified from the estrous urine of mares. Journal of chemical ecology. 38 (7): Butkauskas, D., Švažas, S., Tubelytė, V., Morkūnas, J., Sruoga, A., Boiko, D., Paulauskas, A., Stanevičius, V., Baublys, V Coexistence and population genetic structure of the whooper swan Cygnus cygnus and mute swan Cygnus olor in Lithuania and Latvia. Central European journal of biology. 7 (5): Butkus, R., Šidagytė, E., Arbačiauskas, K Two morphotypes of the New Zealand mud snail Potamopyrgus antipodarum (JE Gray, 1843) (Mollusca: Hydrobiidae) invade Lithuanian lakes. Aquatic invasions. 7 (2):

47 Çamas, N., Radušienė, J., Stanius, Ž., Caliskan, O., Çirak, C Secondary metabolites of Hypericum leptophyllum Hochst., an endemic Turkish species. The scientific world journal. 2012: Çirak, C., Radušienė, J., Stanius, Ž., Çamas, N., Caliskan, O., Odabas, M. S Secondary metabolites of Hypericum orientale L. growing in Turkey: variation among populations and plant parts. Acta physiologiae plantarum. 34 (4): Davis, R. E., Zhao, Y., Dally, E. L., Jomantienė, R., Lee, Ing-Ming, Wei, W., Kitajima, E. W Candidatus Phytoplasma sudamericanum, a novel taxon, and strain PassWB-Br4, a new subgroup 16SrIII-V phytoplasma, from diseased passion fruit (Passiflora edulis f. flavicarpa Deg.). International journal of systematic and evolutionary microbiology. 62 (4): Gadeikis, S., Dundulis, K., Žaržojus, G., Gadeikytė, S., Urbaitis, D., Gribulis, D., Šliaupa, S Correlation of shear-wave velocities and cone resistance of quaternary glacial sandy soils defined by Seismic Cone Penetration Test (SCPT). Journal of vibroengineering. 14 (2): Gudaitytė, O., Venskutonis, P. R., Maždžierienė, R Distribution and chemical polymorphism of the essential oils of Achillea cartilaginea growing wild in Lithuania. Natural product research. 26 (8): Ivinskis, P., Rimšaitė, J., Saldaitis, A., Yakovlev, R Description of two new species of Cossidae (Lepidoptera) from China. ZooKeys. 192: Jakimavičiūtė-Maselienė, V., Mažeika, J., Motiejūnas, S Radionuclide and heat transport from hypothetical SNF canister in crystalline basement, case of South-Eastern Lithuania. Journal of environmental engineering and landscape management. 20 (2): Jarmalavičius, D., Satkūnas, J., Žilinskas, G., Pupienis, D Dynamics of beaches of the Lithuanian coast (the Baltic Sea) for the period based on morphometric indicators. Environmental earth science. 65 (6): Jarmalavičius, D., Satkūnas, J., Žilinskas, G., Pupienis, D The influence of coastal morphology on wind dynamics. Estonian journal of earth sciences. 61 (2): Jukonienė, I., Andriušaitytė, D., Rašomavičius, V Bryophyte diversity and phenological aspects in different habitats of arable land. Journal of food, agriculture & environment. 10 (1): Jukonienė, I., Dobravolskaitė, R., Sendžikaitė, J Characteristics of atypical Huperzia selago subsp. arctica habitats to the south of distribution area. Acta Societatis Botanicorum Poloniae. 81 (2): Karpavičienė, B Morphological, reproductive and karyological variability in Allium oleraceum in Lithuania. Biologia. 67 (2 ): Khodosovtsev, A., Vondrák, J., Naumovich, A., Kocourková, J., Vondráková, O., Motiejūnaitė, J Three new Pronectria species in terricolous and saxicolous microlichen communities (Bionectriaceae, Ascomycota). Nova Hedwigia. 95 (1 2): Kreitsberg, R., Tuvikene, A., Baršienė, J., Fricke, N. F., Rybakovas, A., Andreikėnaitė, L., Rumvolt, K., Vilbaste, S Biomarkers of environmental contaminants in the coastal waters of Estonia (Baltic Sea): effects on eelpouts (Zoarces viviparus). Journal of environmental monitoring. 14 (9): Krevš, A., Kučinskienė, A Microbial decomposition of or- 47

48 ganic matter in the bottom sediments of small lakes of the urban landscape (Lithuania). Microbiology. 81 (4): Križanauskienė, A., Ježova, T., Palinauskas, V., Chernetsov, N., Valkiūnas, G Haemoproteus nucleocondensus n. sp. (Haemosporida, Haemoproteidae) from a Eurasian songbird, the Great Reed Warbler Acrocephalus arundinaceus. Zootaxa. 3441: Kukwa, M., Motiejūnaitė, J Revision of the genera Cetrelia and Punctelia (Lecanorales, Ascomycota) in Lithuania, with implications for their conservation. Herzogia. 25 (1): Kutkienė, L., Prakas, P., Sruoga, A., Butkauskas, D Description of Sarcocystis anasi sp. nov. and Sarcocystis albifronsi sp. nov. in birds of the order Anseriformes. Parasitology research. 110 (2): Levin, I. I., Valkiūnas, G., Ježova, T., O Brien, S. L., Parker, P. G Novel Haemoproteus species (Haemosporida: Haemoproteidae) from the Swallow-Tailed Gull (Lariidae), with remarks on the host range of hippoboscid-transmitted avian hemoproteids. Journal of parasitology. 98 (4): Levinskaitė, L Susceptibility of food-contaminating Penicillium genus fungi to some preservatives and disinfectants. Annals of agricultural and environmental medicine. 19 (1): Ložienė, K., Labokas, J Effects of abiotic environmental conditions on amount and enantiomeric composition of alphapinene in Juniperus communis L. Biochemical systematics and ecology. 44: Ložienė, K., Šipailienė, A., Maždžierienė, R., Labokas, J., Venskutonis, P. R Composition of essential oil, radical scavenging and antibacterial properties of interspecific hybrid Thymus oblongifolius Opiz. Records of natural products. 6 (1): Lukšienė, B., Druteikienė, R., Pečiulytė, D., Baltrūnas, D. A., Remeikis, V., Paškevičius, A Effect of microorganisms on the plutonium oxidation states. Applied radiation and isotopes. 70 (3): Mačkinaitė, R Potential pathogens of common caraway (Carum carvi L.) seeds and search for measures suppressing their spread. Žemdirbystė. 99 (2): Manusadžianas, L., Caillet, C., Fachetti, L., Gylytė, B., Grigutytė, R., Jurkonienė, S., Karitonas, R., Sadauskas, K., Thomas, F., Vitkus, R., Férard, J.-F Toxicity of copper oxide nanoparticle suspensions to aquatic biota. Environmental toxicology and chemistry. 31 (1): Menkis, A., Burokienė, D Distribution and genetic diversity of the root-rot pathogen Neonectria macrodidyma in a forest nursery. Forest pathology. 42 (1): Menkis, A., Burokienė, D., Gaitnieks, T., Uotila, A., Johannesson, H., Rosling, A., Finlay, R. D., Stenlid, J., Vasaitis, R Occurrence and impact of the root-rot biocontrol agent Phlebiopsis gigantea on soil fungal communities in Picea abies forests of northern Europe. FEMS microbiology ecology. 81 (2): Mouton, A., Grill, A., Sara, M., Kryštufek, B., Randi, E., Amori, G., Juškaitis, R., Aloise, G., Mortelliti, A., Panchetti, F., Michaux, J Evidence of a complex phylogeographic structure in the common dormouse, Muscardinus avellanarius (Rodentia: Gliridae). Biological Journal of the Linnean Society. 105 (3): Mozūraitis, R., Būda, V., Kutra, J., Borg-Karlson, A.-K p- and m- Cresols esmitted from estrous urine are reliable volatile chemical markers of ovulation in mares. Animal reproduction science. 130 (1 2):

49 Mozūraitis, R., Murtazina, R., Nylin, S., Borg-Karlson, A.-K Nonvolatile chemical cues affect host-plant ranking by gravid Polygonia c-album females. Zeitschrift für Naturforschung = A journal of biosciences. C. 67 (1 2): Pliūraitė, V., Kesminas, V Ecological impact of Eurasian beaver (Castor fiber) activity on macroinvertebrate communities in Lithuanian trout streams. Central European journal of biology. 7 (1): Podėnas, S., Poinar, G. O New short-palped crane flies (Diptera: Limoniidae) from Mexican amber. Proceedings of the Entomological Society of Washington. 114 (3): Prokopčiuk, N., Marčiulionienė, E. D., Nedveckaitė, T., Filistovičius, V Evaluation of exposure of Lake Drūkšiai biota reference organisms using probabilistic methods. Journal of environmental engineering and landscape management. 20 (1): Pupienis, D., Žilinskas, G., Jarmalavičius, D., Satkūnas, J Dynamics of the Nemunas River delta front during the period Baltica. 25 (1): Ričkienė, A Space plant biology research in Lithuania. Endeavour. 36 (3): Saldaitis, A., Ivinskis, P., Borth, R Two new Perigrapha species from China (Lepidoptera, Noctuidae). Zootaxa. 3426: Saldaitis, A., Ivinskis, P., Witt, T., Pekarsky, O Review of the Eospilarctia yuennanica group (Lepidoptera, Erebidae, Arctiinae) from the Indo-Himalayan region, with description of two new species and one subspecies. ZooKeys. 204 : Saldaitis, A., Ivinskis, P., Floriani, A., Babics, J A new species of Catocala Schrank, 1802 (Lepidoptera, Erebidae) from China. Zootaxa. 3420: Salonen, J. S., Ilvonen, L., Seppä, H., Holmström, L., Telford, R. J., Gaidamavičius, A., Stančikaitė, M., Subetto, D Comparing different calibration methods (WA/WA-PLS regression and Bayesian modelling) and different-sized calibration sets in pollen-based quantitative climate reconstruction. The holocene. 22 (4): Sanchez-Donoso, I., Vila, C., Puigcerver, M., Butkauskas, D., de la Calle, J. R. C., Morales-Rodriguez, P. A., Rodriguez-Teijeiro, J. D Are farm-reared quails for game restocking really common quails (Coturnix coturnix)?: A genetic approach. PLoS ONE. 7 (6): e Skrodenytė-Arbačiauskienė, V., Radžiutė, S., Stunžėnas, V., Būda, V Erwinia typographi sp. nov., isolated from bark beetle (Ips typographus) gut. International journal of systematic and evolutionary microbiology. 62 (4): Skrodenytė-Arbačiauskienė, V., Kazlauskienė, N., Vosylienė, M. Z., Virbickas, T Aeromonas salmonicida infected fish transfer disease to healthy fish via water. Central European journal of biology. 7 (5): Staniulis, J., Zitikaitė, I., Žižytė, M., Jackevičienė, E., Urbanavičienė, L., Šneideris, D Detection and molecular identification of alien viruses of plums, sugar beets and tomatoes. Žemdirbystė. 99 (1): Svecevičius, G Avoidance of Copper and Zinc by Rainbow Trout Oncorhynchus mykiss Pre-exposed to Copper. Bulletin of Environmental Contamination and Toxicology. 88 (1):

50 Svecevičius, G., Kazlauskienė, N., Taujanskis, E The Acute and Behavioral Effects of a Copper-Nickel Mixture on Roach Rutilus rutilus. Bulletin of Environmental Contamination and Toxicology. 89 (1): Taminskas, J., Pileckas, M., Šimanauskienė, R., Linkevičienė, R Wetland classification and inventory in Lithuania. Baltica. 25 (1): Tekorienė, R., Ložienė, K Disinfecting capacity of essential oil of Thymus pulegioides L. (Lamiaceae) chemotypes against phytopathogenic Pseudomonas species. Acta alimentaria. 41 (2): Urbanavičienė, L., Žižytė, M Identification of Brome mosaic virus in cocksfoot (Dactylis glomerata L.) and meadow fescue (Festuca pratensis Huds.) in Lithuania. Žemdirbystė. 99 (2): Šneideris, D., Zitikaitė, I., Žižytė, M., Grigaliūnaitė, B., Staniulis, J Identification of nepoviruses in tomato (Lycopersicon esculentum Mill.). Žemdirbystė. 99 (2): Vasaitis, R., Lygis, V., Vasiliauskaitė, I., Vasiliauskas, A Wound occlusion and decay in Picea abies stems. European journal of forest research. 131 (4): Višinskienė, G., Bernotienė, R The use of benthic macroinvertebrate families for river quality assessment in Lithuania. Central European journal of biology. 7 (4): Zdanavičiūtė, O., Lazauskienė, J., Khoubldikov, A., Dakhnova, M. V., Zheglova, T. P The Middle Cambrian succession in the Central Baltic Basin: geochemistry of oils and sandstone reservoir characteristics. Journal of petroleum geology. 35 (3): Zehtindjiev, P., Križanauskienė, A., Scebba, S., Dimitrov, D., Valkiūnas, G., Hegemann, A., Tieleman, B. I., Bensch, S Haemosporidian infections in skylarks (Alauda arvensis): a comparative PCR-based and microscopy study on the parasite diversity and prevalence in southern Italy and the Netherlands. European journal of wildlife research. 58 (1): Zehtindjiev, P., Križanauskienė, A., Bensch, S., Palinauskas, V., Asghar, M., Dimitrov, D., Scebba, S., Valkiūnas, G A new morphologically distinct avian malaria parasite that fails detection by established polymerase chain reaction-based protocols for amplification of the cytochrome b gene. Journal of parasitology. 98 (3): Žalakevičius, M., Stanevičius, V., Švažas, S., Bartkevičienė, G The importance of potential impact of climate change on bird species composition in designing effective ways of bird protection and management: a case study from the eastern Baltic region. Journal of environmental engineering and landscape management. 20 (2): Žiliukas, V., Žiliukienė, V., Repečka, R Temporal variation in juvenile fish communities of Kaunas reservoir littoral zone, Lithuania. Central European journal of biology. 7 (5): Žiliukienė, V., Žiliukas, V., Stankus, S Infestation of Argulus foliaceus L. on fish fry reared in illuminated cages. Veterinarija ir zootechnika. 57 (79): Žiliukienė, V., Žiliukas, V Spawning population characteristics of pike Esox lucius L. in Lake Rubikiai (Lithuania). Central European journal of biology. 7 (5): Kitas publikacijas bei leidinius rasite

51 Šiuo metu Centro vykdomi projektai ir užsakomieji darbai Tarptautinių programų projektai LIFE programa: Užsakovas Lietuvos ornitologų draugija; Baltojo gandro (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje (LI- FE531) m. Projekto vadovas dr. M. Dagys. Projekto partneriai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vakarų skirstomieji tinklai, Rytų skirstomieji tinklai (LESTO) lizdų apskaitą visoje Lietuvos teritorijoje. Apskaitos metu buvo apvažiuotos visos potencialiai baltojo gandro perėjimui tinkamos vietovės ir surasta bei užregistruota daugiau nei baltųjų gandrų lizdų. Nustatyta, kad baltųjų gandrų populiacija per pastaruosius keliolika metų išaugo kone dvigubai. Apskaitos metu buvo rastos kelios naujos baltųjų gandrų kolonijos. Baltasis gandras yra vienas iš geriausiai žinomų mūsų krašto paukščių, nuo seno perintis žmogaus kaimynystėje ir didele dalimi priklausomas nuo žmogaus globos ir tinkamo ūkininkavimo. Pastaraisiais dešimtmečiais baltųjų gandrų populiacija Lietuvoje nuosekliai augo, kas atspindi gandrams palankų ūkininkavimą bei mitybinių buveinių pokyčius. Paskutiniai išsamūs baltųjų gandrų populiacijos Lietuvoje tyrimai buvo daryti daugiau kaip prieš 15 metų. Vykdant ES LIFE+ programos lėšomis finansuojamą projektą Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje, Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorija m. atliko išsamią baltųjų gandrų 51

52 Apskaitos metu surinkta ir susisteminta informacija buvo paskelbta tam tikslui sukurtoje Baltųjų gandrų lizdų duomenų bazėje, kuri yra viešai prieinama internete adresu ekoi.lt/ciconia. Duomenų bazėje galima ne tik peržiūrėti rūpimą informaciją, bet ir pranešti apie bazėje nepažymėtus lizdus ar kitą aktualią informaciją. Tyrimų metu paaiškėjo ne tik dabartinė populiacijos būklė, bet ir paukščiams bei jų lizdams kylančios įvairios grėsmės. Buvo parengtas Baltojo gandro (Ciconia ciconia) apsaugos planas, skirtas užtikrinti esamos baltojo gandro populiacijos būklės Lietuvoje išsaugojimą, pasiūlytos priemonės baltųjų gandrų apsaugai bei jų perėjimo sąlygų pagerinimui. Taip pat identifikuotos baltajam gandrui svarbiausios šiuo metu saugomos teritorijos. Užsakovas Klaipėdos universitetas; Jūrinių buveinių ir rūšių inventorizacija NATURA 2000 tinklo plėtrai Baltijos jūros Lietuvos išimtinėje ekonominėje zonoje (LIFE234) m. Atsakingi vykdytojai dr. M. Dagys, dr. L. Ložys. ES 7-oji bendroji programa: Užsakovas Universiteit van Amsterdam. A Pan-European Species directories Infrastructure (PESI) m. Projekto vadovas dr. E. Budrys. Užsakovas Helmholtz zentrum fuer umweltforschung GMBH UFZ, Vokietija. Securing the Conservation of biodiversity across Administrative Levels and spatial, temporal, and Ecological Scales (SCALES) m. Projekto vadovė dr. A. Budrienė. Užsakovas Didžiosios Britanijos geologijos tarnyba. Europos jūrinių tyrimų ir duomenų tinklas (EMODNET) m. Projekto vadovė L. Ž. Gelumbauskaitė. Užsakovas Didžiosios Britanijos geologijos tarnyba. Pan-Europinė infrastruktūra jūros ir vandenyno geologinių ir geofizinių duomenų valdymui (GEO-SEAS) m. Projekto vadovė L. Ž. Gelumbauskaitė. 52

53 Užsakovas European union, Bureau de recherches geologiques et minieres. Pan-European coordination action on CO2 Geological Storage (CGS Europe) m. Projekto vadovas dr. S. Šliaupa. CO 2 storage potential in Europe project proposal. Sutartis pasirašyta 2012 m. sausio 27 d., o sutarties pabaiga 2013 m. gegužės 20 d. Projekto vadovas dr. S. Šliaupa. Biologinės įvairovės apsaugos užtikrinimas skirtinguose administraciniuose lygmenyse bei erdvės, laiko ir ekologinėse skalėse. Sutartis pasirašyta 2012 m. liepos 2 d., o sutarties pabaiga 2012 m. gruodžio 17 d. Projekto vadovas dr. E. Budrys. Enhanced chitin-based biosorbents for drinking water purification. Sutartis pasirašyta 2012 m. rugpjūčio 1 d., o sutarties pabaiga 2014 m. liepos 31 d. Projekto vadovė dr. L. Levinskaitė. K i t i t a r p t a u t i n i a i projektai Užsakovas Swedish university of Agricultural sciences, Švedija. Fraxinus excelsior nykimas Šiaurės Europoje (UOSIS) m. Projekto vadovas dr. V. Lygis ir dr. D. Burokienė. Užsakovas Geoplus LTD, Latvija. Establishment of interdisciplinary scientist group and modeling system for groundwater research (Geoplus) m. Projekto vadovas prof. habil. dr. J. Mažeika. Užsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Control of hazardous substances in the Baltic Sea region (COHIBA). Projekto vadovas dr. L. Manusadžianas. 53

54 LIETUVOS MOKSLO TARYBOS FINANSUOJAMI PROJEKTAI VP1-3.1-ŠMM-07-K Maliarinių parazitų ir jiems giminingų hemosporidijų rūšių formavimosi mechanizmai (visuotinė dotacija) Projekto trukmė: m. Projekto vadovas habil. dr. G. Valkiūnas. kaip potencialių modelinių organizmų, turinčių didelę svarbą medicinoje ir biologijoje, rūšių formavimosi procesų tyrimai buvo menkai išvystyti parazitologijoje. Projekto tikslas įgyti naujos informacijos apie hemosporidinių parazitų genetinės įvairovės išlaikymo mechanizmus. Organizuota 14 mokslinių ekspedicijų. Paukščių kraujo mėginiai ir juose esantys parazitai bei šių parazitų galimi pernešėjai surinkti Kuršių nerijoje ir Bulgarijoje. Išskirti ir užšaldyti 157 šiaurinėse platumose plačiai paplitusių paukščių maliarinių parazitų štamai ir 178 pietinėje Europos dalyje paplitę štamai, kurie bus Maliariniai parazitai (gentis Plasmodium) yra kosmopolitai. Pasaulyje nuo maliarijos vis dar masiškai miršta ir nusilpsta žmonės, paukščiai bei kiti stuburiniai gyvūnai. Paukščių maliariniai parazitai ir kitos hemosporidijos yra plačiai paplitę bei pasižymintys gausia įvairove organizmai; daug jų rūšių yra plačiai paplitę netgi Vilniaus, bei kitų Europos sostinių parkuose. Pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau registruojami naujų zoonozinių infekcijų protrūkiai, todėl aktualiais tampa laukinių gyvūnų patogenų tyrimai, padedantys suvokti vis dar neišaiškintus, parazitų rūšių formavimosi mechanizmus, kurie yra evoliucionistų galvosūkis. Stebėtina, tačiau lig šiol parazitinių organizmų, 54

55 naudojami maliarinių parazitų hibridizacijos eksperimentuose. Atlikti lauko darbai ir dalis hemosporidinių parazitų hibridizacijos ir pernešėjų nustatymo eksperimentų bei surinkta ir užfiksuota medžiaga laboratoriniams tyrimams. Siekiant gauti išgrynintą parazitų DNR genomo tyrimams, atlikti 52 eksperimentai inicijuojant parazitų eksflageliaciją in vitro ir atskiriant hemosporidinių parazitų ląsteles nuo šeimininko kraujo ląstelių. Pirmą kartą, panaudojus išgrynintą parazito DNR, susekvenuotas paukščių hemoproteidų (Haemoproteus tartakovskyi, Haemosporida, Haemoproteidae) genomas. Gauti rezultatai yra analizuojami, ieškomos mažiau konservatyvios genomo vietos, kurias panaudojus bus kuriami nauji žymenys išsiaiškinti hemosporidinių paukščių parazitų hibridines formas. Nustatyta, kad kraujasiurbiai uodai Culex pipiens pipiens yra maliarinio parazito Plasmodium relictum genetinių linijų psgs1 ir pgrw11 pernešėjai ir kad šie parazitai vystosi vienodai, suformuodami uode gyvybingus sporozoitus. Surinkta 2060 hemosporidijų preparatų mikroskopijos ir 1868 paukščių kraujo mėginiai molekuliniams parazitų tyrimams. Surinkta medžiaga deponuota Gamtos tyrimų centre. Gautos 103 parazitų DNR sekos, kurios deponuotos Genų banke (JAV). Aprašytos 2 naujos mokslui kraujo parazitų rūšys. Atliktų tyrimų rezultatai papildo žinias apie hemosporidinių kraujo parazitų molekulinę biologiją. Paskelbti 4 straipsniai leidiniuose, įtrauktuose į Web of Science duomenų bazę. VP1-3.1-ŠMM-07-K Miegapelių (Gliridae) populiacijų ypatumai šiaurės vakarinėje arealų periferijoje (visuotinė dotacija) Projekto trukmė: m. Projekto vadovas dr. R. Juškaitis. Lietuva yra lazdyninės (Muscardinus avellanarius), didžiosios (Glis glis) ir miškinės (Dryomys nitedula) miegapelių paplitimo arealų šiaurės vakariniame pakraštyje, ir miegapelių gyvenimo sąlygos čia turėtų būti suboptimalios. Tačiau šių miegapelių rūšių statusas Lietuvoje yra skirtingas: didžioji ir miškinė miegapelė yra retos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, didžioji miegapelė ir į griežtai saugomų rūšių sąrašą, o lazdyninė miegapelė palyginti gausi ir plačiai paplitusi. Nuo 2011 m. Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žinduolių ekologijos laboratorijoje vykdomas projektas Miegapelių (Gliridae) populiacijų ypatumai šiaurės vakarinėje arealų periferijoje, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę. Pagrindinis šio projekto tikslas nustatyti lazdyninės, didžiosios ir miškinės miegapelių populiacijų ypatumus šių rūšių arealų šiaurės vakariniame pakraštyje, lyginant su kitose arealų dalyse esančiomis populiacijomis. Vykdant šį projektą, nustatomi miegapelių buveinių pasirinkimą lemiantys aplinkos veiksniai, tiriama miegapelių mityba, po- 55

56 puliacijų struktūra, gausumo dinamika ir kiti miegapelių ekologijos klausimai. Tiriama po vieną tipišką Lietuvai lazdyninės, didžiosios ir miškinės miegapelių populiaciją trijuose stacionaruose, reguliariai tikrinant dideliuose miško plotuose gardelės tvarka iškeltus inkilus ir žiedais arba implantuotomis mikroschemomis žymint juose sugautas miegapeles. Vykdomi tyrimai yra aktualūs ne tik moksliniu, bet ir gamtosauginiu aspektu, nes visos trys miegapelių rūšys yra saugomos tarptautiniu arba nacio naliniu mastu, o apsaugai reikia žinoti jų ekologiją, ypač buveinių poreikius, mitybą, paplitimą limituojančius veiksnius. Nors projektas prasidėjo tik prieš pusantrų metų, jau paaiškėjo pirmieji rezultatai, svarbūs miegapelių apsaugai. Iki šiol buvo manyta, kad miškinės miegapelės Lietuvoje mėgsta eglynus arba mišrius medynus su tankiomis eglėmis antrame arde. Tačiau įvertinus aplinką aplink miškinių miegapelių naudojamus ir nenaudojamus inkilus paaiškėjo, kad jos gali gyventi eglynuose, bet labiausiai mėgsta mišrius medynus su tankiu pomiškiu ir traku, brandžiais ąžuolais, liepomis ir juodalksniais, avietynais ir gervuogynais ir vengia medynų, kuriuose daug brandžių pušų bei eglių, taip pat atvirų vietų. Dar daugiau paaiškės, ištyrus miškinių miegapelių mitybą. Jau atlikti lazdyninių miegapelių mitybos tyrimai parodė, kad Lietuvoje, kaip ir visame areale, jos visų pirma minta reprodukciniais augalų organais (žiedpumpuriais, žiedynais, vaisiais), 56

57 tačiau visai skirtingų rūšių augalų, nei, pavyzdžiui, Anglijoje. Tai rodo didelį rūšies sugebėjimą prisitaikyti prie vietinių sąlygų, dėl kurio šios miegapelės plačiai paplitusios bei santykinai gausios ir šiauriniame arealo pakraštyje. Ypač svarbūs lazdyninių miegapelių mitybai Lietuvoje yra šaltekšnio vaisiai, kas nėra būdinga kitose piečiau esančiose arealo dalyse. Tyrimai parodė, kad arealo pakraštyje esanti lazdyninės miegapelės populiacija kasmet išlaiko palyginti labai stabilų gausumą, tam panaudodama nuo populiacijos tankumo priklausantį savireguliacijos mechanizmą, kuris ligi šiol nėra aptiktas kitose arealo dalyse gyvenančiose šios rūšies populiacijose. Esant sumažėjusiam populiacijos tankumui, vasaros pradžioje gimusios jauniklės patelės dauginasi jau pirmais gyvenimo metais, kai paprastai jos pradeda daugintis tik antrais metais. Tokiu būdu lazdyninės miegapelės populiacija atstato sumažėjusį tankumą iki įprasto lygio. Įdomių rezultatų tikimasi iš šiuo metu Lietuvoje vykdomų didžiosios miegapelės populiacijos tyrimų. Centrinėse ir pietinėse arealo dalyse didžiosios miegapelės gyvena daugiausia bukų miškuose, o nuo bukų riešutėlių derliaus atskirais metais priklauso miegapelių populiacijos gausumas, dauginimasis ir kiti populiaciniai rodikliai. O Lietuvoje didžiųjų miegapelių buveinėse bukų nėra, taigi sąlygos visiškai skirtingos. CH-3-ŠMM-01/12 Mikrovirusų paplitimas epideminėse ir poepideminėse uosių džiūties sukėlėjo Chalara fraxinea populiacijose ir šių virusų panaudojimo galimybės džiūties biologinei kontrolei. Projekto trukmė: m. Vadovas: dr. V. Lygis. Pagrindiniai projekto tikslai: 1) charakterizuoti epidemines (Šveicarijos) ir poepidemines (Lietuvos) uosių džiūties sukėlėjo Chalara fraxinea populiacijas, ištiriant grybo izoliatų virulentiškumą, genetinę įvairovę bei mikovirusų pasireiškimą; 2) įvertinti identifikuotų mikovirusų panaudojimo galimybes uosių džiūties biologinei kontrolei. Projekte iškelti šeši uždaviniai: Tikimasi, kad projekto rezultatų pagrindu bus: 57

58 gautos naujos žinios apie pavojingo invazinio patogeno Chalara fraxinea, keliančio didžiulį pavojų uosio egzistencijai didžiojoje Europos dalyje, epidemiologiją ir populiacinę genetiką; pritaikyti novatoriški Chalara fraxinea virulentiškumo tyrimų metodai, atskleidžiant intra- ir interpopuliacinius virulentiškumo skirtumus poepideminėse ir epideminėse ligos sukėlėjo populiacijose; gauta originali informacija apie iki šiol netyrinėtą mikovirusų pasireiškimą grybe Chalara fraxinea; gautos naujos žinios apie grybuose aptinkamų virusų ekologinę reikšmę; sudarytos galimybės įvertinti mikovirusų panaudojimo potencialą uosių džiūties biologinei kontrolei bei sukurti ekstensyvią Chalara fraxinea transkriptomų duomenų bazę; sudarytos prielaidos kurti ir išbandyti naujus būdus šios niokojančios ligos kontrolei. CH-3-ŠMM-01/05 Klimato kaita durpynuose: holoceno ženklai ir dabartinės tendencijos; įtaka bioįvairovei ir anglies deponavimui durpėse. Projekto trukmė: m. Vadovas: prof. habil. dr. J. Mažeika. 58

59 NACIONALINĖS MOKSLO PROGRAMOS LIETUVOS EKOSISTEMOS: KLIMATO KAITA IR ŽMOGAUS POVEIKIS PROJEKTAI: Nr. LEK-13/2012 Nuodėgulinio ir juodažiočio grundalų paplitimo, poveikio ir gausos mažinimo studija Lietuvoje (Grundalai). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. gegužės 2 d., pabaiga 2014 m. gruodžio 31 d. Projektų vadovas dr. Saulius Stakėnas. Nr. LEK-08/2012 Paleoaugalijos ekspansija ekosistemos dinamikos kontekste rytų Baltijos regione poledynmetyje (Paleoaugalija). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. gegužės 2 d., pabaiga 2014 m. gruodžio 31 d. Projektų vadovė dr. Miglė Stančikaitė. Projekto Paleoaugalijos ekspansija ekosistemos dinamikos kontekste rytų Baltijos regione poledynmetyje (PALEOAUGA- LIJA) paskirtis gauti naujų fundamentinių mokslo žinių apie augalų ekspansiją į naujas augavietes, susiformavusias degradavus jauniausiam, Skandinavijos, ledynui rytų Baltijos regione, įvertinant identifikuotų dėsningumų santykį su regioniniais ir globaliai fiksuojamais paleoekosistemos pokyčiais. Poledynmečio paleoaugalijos formavimosi dėsningumų tyrimai bei jų santykio su to meto ekosistemos būklę apibrėžiančiais veiksniais įvertinimas yra svarbūs suvokiant pagrindines augalijos dangos formavimosi bei tolesnės jos dinamikos tendencijas, aktualias gyvenamosios aplinkos kokybės, gamtinių išteklių išsaugojimui. Panašių tyrimų poreikis pastaraisiais metais ypač išaugo, nes keičiantis tradicinėms teorijoms bei pripažintiems postulatams pradėjo ryškėti nauji augalijos ekspansijos į nuledėjusias teritorijas bruožai: nauji plėtros šaltiniai ir keliai, skirtingai, nei anksčiau manyta, poledynmečio rūšinė augalijos sudėtis, rūšių plėtros chronologija. Augalijos plėtra į nuledėjusias sritis, prasidėjusi prieš bemaž 16 tūkst. metų buvo tampriai susijusi su paleoekosistemos pokyčiais, tarp jų ir globaliai fiksuojamais. Projekto vykdymo metu bus sudarytas detalus, chronologiškai pagrįstas bei regioninius ir globalius paleoaplinkos svyravimus atspindintis paleoaugalijos raidos vėlyvajame ledynmetyje ir ankstyvajame holocene modelis. Svarbu akcentuoti, jog projekto tikslui pasiekti pirmaisiais jo vykdymo metais buvo sutelktos kelių mūsų šalies mokslinių ins- 59

60 titucijų, t. y. Gamtos tyrimų bei Fizinių ir technologijos mokslų centrų, intelektualinis ir techninis potencialas. Bendros pastangos leido pirmą kartą šalies poledynmečio tyrimų istorijoje taikyti naujus izotopinių nuosėdų tyrimų metodus, atlikti gautų duomenų regioninę bei globalią koreliaciją. Bendradarbiaujant su užsienio šalių kolegomis pavyko atlikti poledynmečio klimatinių parametrų rekonstrukcijas bei klimato kaitos modeliavimą poledynmečio leikotarpiui. Nr. LEK-02/2012 Planktono bendrijų atsakas į Gonyostomum semen paplitimą ir kitus biotinius, abiotinius veiksnius (Begony). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. balandžio 25 d., pabaiga 2014 m. gruodžio 31 d. Projektų vadovė dr. Jūratė Kasperovičienė. Skirtingų Lietuvos regionų ežeruose atlikti svetimžemių gėlavandenių dumblių Gonyostomum semen įtakos vietinėms planktono rūšims, jų adaptacijos galimybėms, planktono mitybos tinklų struktūros pokyčiams abiotinių veiksnių gradiente dumblių invazijos pažeistose ir nepažeistose vandens ekosistemose tyrimai. Nustatyti Gonyostomum semen ir vietinių tos pačios strategijos ir ekologinę nišą užimančių planktono dumblių konkurencinių santykių ypatumai gamtinėse ekosistemose. Vykdoma biocidinėmis ir kilerinėmis savybėmis pasižyminčių mikroorganizmų paieška Gonyostomum semen dumblių pažeistuose ežeruose, 60

61 rafidofitainių sintetinamų bioproduktų, lemiančių biologinio (toksinio, slopinančio, konkurencinio) poveikio aplinkai veiksmingumą, nustatymo ir išskyrimo metodų atranka. Nr. LEK-01/2012 Bičių, Apis mellifera, svetimkraščių ligų sukėlėjų aptikimas ir plitimo Lietuvoje dėsningumai (Virusai). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. balandžio 25 d., pabaiga 2014 m. gruodžio 31 d. Projektų vadovė dr. Sandra Radžiutė. Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. gegužės 2 d., pabaiga 2014 m. gruodžio 31 d. Projektų vadovas dr. Kestutis Arbačiauskas. Nr. LEK-12/2012 Uosialapio klevo invazijos ekotoksikologinė raiška kranto zonos ekotonuose (Acertodue). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. gegužės 2 d., pabaiga 2014 m. gruodžio 31 d. Projektų vadovas dr. Levonas Manusadžianas. Nr. LEK-06/2012 Kvartero šiltmečių paleoaplinkos pokyčių cikliškumas, dinamika ir kaitos modeliai (Ciklas). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. gegužės 2 d., pabaiga 2014 m. gruodžio 31 d. Projektų vadovas habil. dr. Valentinas Baltrūnas. Nr. LEK-03/2012 Didžiųjų kormoranų kolonija miško ekosistemoje hipertrofikacijos poveikis ir dinamikos tempai (KO- REKO). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. gegužės 2 d., pabaiga 2014 m. gruodžio 31 d. Projektų vadovė dr. Jurga Motiejūnaitė. Nr. LEK-10/2012 Invazinių rūšių adaptacija ir jų poveikis įvairaus sudėtingumo vandens ekosistemoms (Insist). 61

62 MOKSLININKŲ GRUPIŲ PROJEKTAI Nr. MIP-032/2011 Kuojos (Rutilus rutilus) žarnyno mikrobiota ir jos kaita dėl upių taršos poveikio (KUOJA). Atlikimo terminai m. Projekto vadovė dr. V. Skrodenytė-Arbačiauskienė. Nr. MIP-033/2011 Rūšies prisitaikymo antropogeninei aplinkai įtaka jos populiacijų genetinei įvairovei (SINANTROPAI). Atlikimo terminai m. Projekto vadovas dr. E. Budrys. Nr. MIP-061/2011 Sisteminis jautrumą K2 toksinui moduliuojančių S. cerevisiae genetinių faktorių identifikavimas (TOK- SINAS). Atlikimo terminai m. Projekto vadovė dr. E. Servienė. Nr. MIP-044/2011 Porinio česnako (Allium scorodoprasum L.) citotipų paplitimo Lietuvoje ekologinės savybės (ČESNAKAS). Atlikimo terminai m. Projekto vadovė dr. B. Karpavičienė. Nr. MIP-035/2011 Gravitacijos reikšmė augalų reakcijoms į ultravioletą-a ir mėlyną šviesą (GRAVIRUM). Atlikimo terminai m. Projekto vadovė dr. D. Raklevičienė. Nr. MIP-062/2011 Potencialių fitoplazmų patogenezės faktorių-fosfolipazių charakterizavimas (FITOPLAZMA). Atlikimo terminai m. Projekto vadovė dr. R. Jomantienė. Nr. MIP-034/2011 Prekambro uolienų sritys ir aktyvios tektoninės ribos apie Baltijos jūrą ir šalia jos (PREKAMBRAS). Atlikimo terminai m. Projekto vadovė dr. G. Skridlaitė. Nr. MIP-045/2011 Glacigeninių darinių, susidariusių deglaciacijos proceso metu, sedimentacijos sąlygų nustatymas (LEDY- NAI). Atlikimo terminai m. Projekto vadovas habil. dr. V. Baltrūnas. Nr. MIP-033/2012 Aplinkos genotoksiškumo tyrimai paskandinto Baltijos jūroje cheminio ginklo zonose (Genotox). 62

63 Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. kovo 1 d., pabaiga 2014 m. gruodžio 31 d. Projekto vadovė habil. dr. Janina Baršienė. KITI PROJEKTAI: Lietuvos, Latvijos ir Kinijos (Taivano) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa Nr. TAP-01/2011 Branduolinės jėgainės eksploatavimo poveikio ešerių (Perca fluviatilis) populiacijai įvertinimas, remiantis genetiniais ir žuvų otolitų, kaip natūralių branduolinės ir šiluminės taršos fiksatorių, tyrimais (TAIVANAS). Projekto vadovas habil. dr. M. Žalakevičius. Nr. SVE-04/2011 Retesniųjų uoginių augalų bioaktyvių komponentų kitimas priklausomai nuo genotipo ir aplinkos (UOG- BIOGENA). Atlikimo terminai m. Projekto vadovas dr. J. Labokas. Nr. TAP LU 11/2012 Bucephalidae šeimos siurbikių rūšių įvairovė ir specifiškumas šeimininkui: filogenijos ir gyvenimo ciklų analizė morfologiniais, kariologiniais ir molekuliniais metodais (Siurbikės). Nr. MIP-038/2012 Persistentinių teršalų poveikio vandens ekosistemai kompleksiniai tyrimai ir modeliavimas (Teršalai). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. balandžio 1 d., pabaiga 2014 m. gruodžio 31 d. Projektų vadovė dr. Nijolė Kazlauskienė. Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. sausio 27 d., pabaiga 2013 m. gruodžio 31 d. Projektų vadovas dr. Virmantas Stunžėnas. Nr. TAP LB 15/2012 Pagrindinių vandens ekosistemų faunos transformacija Drūkšių ežere (Lietuvos Baltarusijos pasienio vandens telkinyje), sustabdžius Ignalinos AE veiklą, rekomendacijų, monitoringo, gamtosauginių priemonių dėl stabilaus naudojimo parengimas (Drūkšiai). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. kovo 26 d., pabaiga 2012 m. gruodžio 31 d. Projektų vadovas dr. Vytautas Kesminas. Nr. TAP LLT 09/2012 Branduolinės jėgainės eksploatavimo poveikio ešerių (Perca fluviatilis) populiacijai įvertinimas, remiantis genetiniais ir žuvų otolitų, kaip natūralių branduolinės ir šiluminės taršos fiksatorių, tyrimais (Taivanas 12). 63

64 Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. kovo 19 d., pabaiga 2013 m. sausio 5 d. Projektų vadovas habil. dr. M. Žalakevičius. PROJEKTAS NR. VP2-1.1-ŠMM-04-V JUNGTINIO CENTRO (JGTC) ĮKŪRIMAS Projekto veiklų pradžia 2010 sausio mėn. 21 d. Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga 2014 metai Projekto vadovai dr. (hb.) D. Butkauskas, A. Stankuvienė Įgyvendinant projekto Jungtinio gamtos tyrimų centro (JGTC) įkūrimas (projekto Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V ), finansuojamo iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšų, veiklas nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki 2012 lapkričio mėn. įsigyta 20 komplektų planuotos mokslinės įrangos, kuri naudojama ekotoksikologiniams, geologiniams, biotaksonominiams, ekologiniams ir molekuliniams tyrimams bei šiuo metu įdiegta laboratorijose. Iki 2012 metų pabaigos numatyta baigti paskutiniąsias viešųjų pirkimų herbariumo klimato kontrolės sistemos bei ekotoksikologinės linijos, skirtos sausumos ir vandens augalų tyrimams, įsigijimo procedūras. Projekto vykdytojas Gamtos tyrimų centras (toliau GTC) projektą įgyvendina kartu su partneriu Vilniaus universitetu (toliau VU). Pažymėtina, kad 2012 m. balandžio mėn. VU Gamtos mokslų fakultete (Čiurlionio g. 21) buvo atidaryta nauja automatinė meteorologijos stotis, kuri buvo įsigyta ir įrengta šio projekto lėšomis. Ji buvo simboliškai atkurta toje pačioje vietoje, kurioje dar 1770 m. buvo pradėti pirmieji klimato stebėjimai, sovietų galutinai nutraukti 1953 m. Projekto partneris įdiegė visus planuotus 8 įrangos komplektus (automatizuotą hidrometeorologinių stebėjimų kompleksą, augalinių ląstelių elektrofiziologinių tyrimų įrangą, nacionalinio herbariumo saugyklų įrangą, fizinių aplinkos parametrų vertinimo sistemą, automatizuotą mikrobranduolių analizės sistemą, automatizuotą kolonijų skaičiavimo ir vertinimo sistemą, indukciniu būdu generuotos plazmos emisijos spektrometrą ir jonų chromatografinę sistemą su automatiniu elektroniniu eluento generavimu). 64

65 Projekto vykdytojas lygiagrečiai įgyvendina projekto veiklas, susijusias su naujo laboratorinio korpuso statyba. Parengus techninį projektą, gavus leidimą pastato statybai bei atvirojo konkurso būdu pasirinkus rangos darbų vykdytoją pradėti keturių aukštų 1729 m 2 ploto laboratorinio korpuso statybos darbai. Naujasis laboratorinis korpusas iki 2013 metų pabaigos iškils vietoje išardytos nefunkcionalios aktų salės, greta Gamtos tyrimų centro pastato, įsikūrusio adresu Akademijos g. 2, Vilnius. Įgyvendinus šį Projektą, esantį Santaros slėnio sudėtine dalimi, numatoma sukurti atviros prieigos centrą (APC), kurį sudarys trys skirtingų tyrimo krypčių specializuoti centrai (Ekotoksikologijos centras, Geotyrimų centras ir Biotaksonomijos, ekologinių ir molekulinių tyrimų centras). Atvirą prieigą prie modernios įrangos užtikrins inžinerinis bei mokslinis personalas (galutinai įgyvendinus projekto veiklas APC numatyta sukurti 32 darbo vietas, pasirašyti 33 bendradarbiavimo sutartis tarp tyrimų institucijų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių). Ekotoksikologijos centre numatyta įdiegti automatizuotas vandens gyvūnų ekotoksikologinių tyrimų linijas bei vandens kokybės kontrolės įrangą. Šis centras įsikurs rekonstruojamame GTC Eksperimentinės akvariuminės pastate (Verkių g. 98, Vilnius). Dalis šio centro įrangos diegiama akvariuminėje, Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijoje, kita dalis įrangos instaliuota renovuotose GTC patalpose, Hidrobotanikos laboratorijoje (Žaliųjų ežerų g. 49, Vilnius). Panaudojant naują įrangą, diegiama ekotoksiškumo kontrolės sistema. Nauja įranga įdiegta Radioekologijos laboratorijoje (įsigytas skysčių scintiliacijos spektrometras ir 65

66 nešiojamas radiospektrometras). Laboratorijoje atliekami technogeninių radionuklidų sklaidos ekosistemose bei akumuliacijos sausumos ir vandens augaluose tyrimai, nustatant juose susikaupusių radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio efektus. Siekiama nustatyti ir prognozuoti radionuklidų elgseną ekosistemose bei įvertinti radionuklidų ir kitos antropogeninės taršos suminį poveikį atskiriems organizmams, populiacijoms, bendrijoms, taip pat nustatyti įvairios antropogeninės taršos įtaką radionuklidų sklaidai biotiniuose ir abiotiniuose ekosistemų komponentuose. Įsigyti scintiliaciniai beta dalelių skaitikliai gali būti naudojami tiek gamtiniuose, tiek ir laboratoriniuose tyrimuose, pavyzdžiui, matuojant 14 C, 3 H, 35 S, 32 P, 90 Sr, 125 I izotopų koncentraciją įvairiuose mėginiuose. Skenuojantis UV/VIS spektrofotometras naudojamas vykdant ežerų, upių monitoringą, tiriant miestų ir pramonės įmonių nuotekas ar eksperimentinius mėginius. Geotyrimų centro visa įranga instaliuota GTC patalpose (Ševčenkos g. 13). Nauja įranga aprūpinta Giluminės geologijos laboratorija (įsigytas skenuojantis elektroninis mikroskopas su pagalbine įranga, naudojama suakmenėjusių priešistorinių gyvūnų ir augalų ar jų fragmentams fosilijoms, mikroorganizmams bei jų dalims, uolienoms ir mineralams identifikuoti); Radioizotopinių tyrimų laboratorija (įsigyta gama spektrometrinių tyrimų sistema, skirta aplinkos radioaktyvumo, radioekologijos ir branduolinės geofizikos tyrimams bei radioaktyviosioms atliekoms charakterizuoti); Geoaplinkos tyrimų laboratorija (įsigytas dujų chromatografas-masių spektrometras; efektyvios skysčių chromatografijos sistema, skirti nustatyti naftos produktų, kitų organinių junginių, teršiančių aplinką, koncentraciją nuosėdose ir vandenyje). Biotaksonomijos, ekologinių ir molekulinių tyrimų centro įranga šiuo metu instaliuota P. B. Šivickio Parazitologijos laboratorijoje (gelių dokumentavimo ir elektroforezės sistema, naudojama nustatyti DNR/RNR, PGR produktų, restrikcijos fragmentų, oligonukleotidų bei plazmidžių intarpų kokybinę ir kiekybinę sudėtį), 66

67 Molekulinės ekologijos laboratorijoje (genetinis analizatorius, skirtas nustatyti nukleorūgščių sekas ir DNR fragmentų analizei), Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijoje, (multidimensinė dujų chromatografinė sistema su masių detektoriumi, skirta organinių medžiagų kokybinei ir kiekybinei analizei). Visa ši įranga bus perkelta į statomą naująjį laboratorinį korpusą. Biotaksonomijos, ekologinių ir molekulinių tyrimų centrui taip pat priskiriamos Fitopatogeninių mikroorganizmų, Mikologijos tyrimų ir Floros ir geobotanikos laboratorijos, įsikūrusios renovuotose patalpose, kuriose įdiegtas mikroskopavimo kompleksas, augalų, grybų ir mikroorganizmų citogenetinių, molekulinės patologijos, genetinių, imunologinių, histologinių, citologinių ir kitų tyrimų laboratorinė įranga, įrengtos herbariumo saugyklos su klimato kontrolės sistema. Šios techninės priemonės sustiprina galimybes užtikrinti vertingų botaninių ir mikologinių rinkinių ilgalaikį išsaugojimą, tarptautinius mainus, taksonominių, biologinių, ekologinių ir kitų tyrimų aukštą lygį. Naujajame laboratoriniame korpuse adresu Akademijos g. 2, Vilnius taip pat įsikurs Biodestruktorių tyrimų laboratorijos personalas, specialiai tam tikslui įrengtose patalpose bus įdiegtas laboratorinės įrangos kompleksas, skirtas išskirti gyvus mikroorganizmus, identifikuoti ir įvertinti fiziologines savybes, veiks mikroorganizmų palaikymo ir saugojimo sistema. Įrengus pastatą, į jį planuojama perkelti projekto lėšomis įsigytą Geotyrimų centro įrangą skenuojantį elektroninį mikroskopą, medžiagų gama-spektrinių tyrimų sistemą, įrengti pagalbines patalpas (inžinerines patalpas, seminarų kambarį, darbo kabinetus) APC funkcionavimui užtikrinti. APC įranga buvo pristatoma visuomenei š. m. birželio 1 d., rugsėjo 28 d. ir spalio mėn. 27 d. Renginių metu GTC direktorius akademikas habil. dr. Mečislovas Žalakevičius, kiti administracijos atstovai, projektų bei laboratorijų vadovai pasidalino mintimis apie Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamų projektų svarbą sektoriaus plėtrai, lūkesčius bei 67

68 iššūkius, susijusius su veiklų tęstinumu pasibaigus pirmajam projektų įgyvendinimo etapui. Įkurtas JGTC sukurs optimalias darbo ir mokymosi sąlygas. Nauja įranga leis atlikti šiuolaikinius MTEP darbus, mokslo eksperimentus, baigiamuosius, laboratorinius darbus. Mokslininkai ir kiti tyrėjai, studentai galės vykdyti naujus tyrimus gamtos mokslų srityse, gauti naujų duomenų, kurie bus panaudoti tolimesniuose darbuose, kuriant naujus aukštesnės vertės produktus, gilinant savo žinias. Tai sudarys palankias sąlygas plėtoti ir atlikti aukštesnio lygio mokslinius tyrimus, įgyvendinti bendrus ir tarpdisciplininius projektus, sustiprinti verslo ir viešųjų įstaigų, studijų ir mokslo institucijų bendradarbiavimą, išvystyti MTEP veiklą. 68

69 Mo k s l a s Ek o n o m i k a Sa n g l a u d a Europos sąjunga Sanglaudos fondas Kuriame Lietuvos ateitį PROJEKTAS NR. VP2-1.1-ŠMM-04-V BIOLOGINIŲ IR ŽEMĖS IŠTEKLIŲ TYRIMO IR NAUDOJIMO TECHNOLOGIJŲ MTEP VEIKLAI SKIRTOS INFRASTRUKTŪROS KŪRIMAS BEI ATNAUJINIMAS (BIOGEONAUDA-D) Projekto vadovas dr. J. Labokas Projekto tikslas, esmė. Aukštesnio lygio mokslinių tyrimų tvaraus gamtinės aplinkos naudojimo srityje poreikis bei nepalankios sąlygos tyrimams atlikti diktuoja laboratorijų infrastruktūros ir technologijų atnaujinimo poreikį. Projektu BIOGEONAUDA- D bus prisidėta prie sistemos, užtikrinančios aukštą veiklų kokybę gamtos mokslų srityje, kūrimo. Bus sudarytos sąlygos bendrai veiklai sutelkti mokslą, studijas ir verslą. Verslas koreguos prioritetines gamtos mokslo sritis, atliekami aukštesnės kokybės tyrimai turės teigiamos įtakos plėtojant verslą, o studijų institucijos ruoš tinkamesnės kvalifikacijos specialistus, kurie labiau atitiks mokslo institucijų bei verslo ir viešųjų įstaigų poreikius. Gamtos tyrimų centras projektą įgyvendina kartu su Vilniaus universitetu ir Vytauto Didžiojo universitetu. Įgyvendinimo (pradžios ir pabaigos) datos: 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. liepos mėn. Pasiekti rezultatai: Projekto metu atnaujinta ir aprūpinta įranga 8 mokslinės ir 4 mokomosios laboratorijos, atlikti laboratorijų infrastruktūros atnaujinimo bendrieji darbai Žaliųjų Ežerų g. 47 ir T. Ševčenkos g. 13, įsigyti 9 komplektai mokslinių tyrimų įrangos, parengtas techninės rekonstrukcijos projektas atnaujinti eksperimentinę akvariuminę Verkių g. 98, ir pradėta jį įgyvendinti. Pagal projektą įsigyta įranga: mikroskopavimo, kolekcinių kultūrų pavyzdžių ruošimo, palaikymo, tyrimo ir saugojimo, fitocheminių ir chemotaksonominių tyrimų ekspediciniams lauko darbams, bioklimatinės kameros kompleksas, žuvų, vėžiagyvių ir dėlių, auginimo ir laikymo linijos, smulki įranga sedimentologiniams ir paleontologiniams tyrimams, ekosistemų tyrimų, botanikos, mikologijos ir zoologijos, hidro- 69

70 geologinių procesų tyrimų, augalų ir gyvūnų genetinės įvairovės tyrimų, aplinkos toksikologiniams tyrimams. Projekto tęstinumas: Vykdant projektą įsigyta įranga ir atnaujinta laboratorijų infrastruktūra panaudota sukurti tris atviros prieigos centrus (APC). Sukurti mokslinių tyrimų APC iš esmės sustiprins šalies mokslinių tyrimų techninį potencialą gamtamokslinių tyrimų srityje, optimizuos mokslinės techninės bazės panaudojimą ir padidins tyrimų konkurentabilumą tarptautinėje mokslo ir eksperimentinės plėtros erdvėje. Įgyvendinus projektą laukiamas tarptautinių mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros projektų skaičiaus padidėjimas, žymesnė šalies mokslo, studijų ir verslo integracija. Įgyvendintas projektas sudarys sąlygas verslo, studijų ir mokslo institucijų efektyvesniam bendradarbiavimui, sudarys galimybę atlikti aukštesnio lygio mokslinius tyrimus, studentams rengti baigiamuosius darbus bei atlikti reikalingus tyrimus. Kompleksiškas projekto partnerių bendradarbiavimas leis pasiekti sinergetinio efekto ir prisidės prie efektyvaus tvaraus gamtinės aplinkos naudojimo užtikrinimo. Iki projekto pabaigos bus pasirašytos 6 bendradarbiavimo sutartys tarp tyrimų institucijų ir labai mažų, mažų bei vidutinių įmonių. NR. VP1-3.1-ŠMM-05-K CEN- TRO INSTITUCINIŲ, MOKSLININKŲ IR TYRĖJŲ GEBĖJI- MŲ STIPRINIMAS. Projekto vadovė A. Jankauskaitė Projekto metu bus atlikta: įstaigos veiklos valdymo optimizavimas ir mokslinė ekspertizė; įstaigos vidinės valdymo infrastruktūros sukūrimas; įstaigos darbuotojų kompetencijų didinimas; tarptautinio bendradarbiavimo galimybių ir gebėjimų didinimas. Projekto įgyvendinimo laikotarpis metai. Projekto biudžetas ,00 Lt. Gamtos tyrimų centras nuo 2010 m. sausio 1 d. perėmė visų trijų (Ekologijos instituto, Botanikos instituto, Geologijos ir geografijos instituto) institucijų teises ir pareigas. Sujungus institucijas susidurta su keliomis esminėmis problemomis dėl lėšų trūkumo, gelbėjant mokslinių tyrimų kryptis, stipriai sumažintos aptarnavimo išlaidos. Dėl šios priežasties veiklos ir valdymo procesų sujungimas (optimizavimas) užsitęsė, nėra suderintų veiklos reglamentų, valdymo procesų, nepakankami darbuotojų gebėjimai ypač konkuruojant tarptautiniu mastu. Problemas galima išspręsti optimizavus įstaigos struktūros, veiklos ir valdymo procesus bei keliant darbuotojų kompetenciją, padidinus įstaigos dalyvavimo tarptautinių organizacijų ir tinklų veikloje galimybes. Projekto metu bus gerinami Gamtos tyrimų centro tyrėjų gebėjimai, optimizuojami organizaciniai procesai ir stiprinamas tarptautiškumas itin svarbus žingsnis, siekiant kokybiškai įgy- 70

71 vendinti institucijų pertvarką. Kadangi Gamtos tyrimų centras biudžetinė organizacija, siekiant įgyvendinti Projektą yra būtina Europos Sąjungos parama, nes vien tik įstaigos lėšomis įgyvendinti Projektą ir pasiekti užsibrėžtus tikslus nėra galimybių. Projektas leis realizuoti veiklas, kurios sustiprins organizacijos valdymą, paskatins naujų, didesnės apimties tarptautinių mokslinių Projektų įgyvendinimą. Teigiamą Projekto rezultatų naudą pajus Gamtos tyrimų centro darbuotojai, partneriai: daugiau tarptautiniuose mokslo žurnaluose publikuojamų straipsnių, geresni darbo rezultatai, daugiau valstybinių ir verslo organizacijų užsakymų moksliniams tyrimams, glaudesnis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendradarbiavimas tarp mokslo ir verslo organizacijų. Įgyvendinus Projektą bus užtikrintas fizinis ir veiklos rezultatų Projekto tęstinumas. Bus toliau stiprinami Gamtos tyrimų centro instituciniai ir organizaciniai gebėjimai, bendradarbiavimas su užsienio mokslo organizacijomis, narystė tarptautinėse organizacijose, keliami įstaigos tyrėjų ir kitų darbuotojų gebėjimai plėtoti mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros tematinių tinklų partnerystę ir tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą. Projekto tęstinumui užtikrinti bus naudojami Gamtos tyrimų centro ir kiti finansavimo šaltiniai. Įgyvendinant tęstinumą toliau vykdomos tyrėjų kompetencijos didinimo ir įstaigos institucinių gebėjimo bei žinomumo veiklos atliekant gyvosios ir negyvosios gamtos komponentų ilgalaikius tarptautinio lygio fundamentinius ir eksperimentinės plėtros tyrimus, užtikrinant tarptautiniu lygiu konkurencingą įstaigos tyrėjų kompetenciją. Už Projekto ir jo rezultatų tęstinumą bus atsakingi Gamtos tyrimų centro vadovai ir atitinkamų sričių specialistai. Projektas įgyvendinamas be partnerių. PROJEKTAS NR. VP1-1.1-ŠMM-04-V JŪRINIO SLĖNIO BRANDUOLIO SUKŪRIMAS IR STUDIJŲ INF- RASTRUKTŪROS ATNAUJINIMAS (JŪRA) Projekto vadovai centre dr. L. Ložys ir dr. A. Matelis Projekto tikslas, esmė. Šio projekto tikslas bendrosios mokslo ir studijų infrastruktūros stiprinimas, siekiant stiprinti 71

72 mokslinių tyrimų ir technologijų, skirtų ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui, plėtrą. Gamtos tyrimų centras projektą įgyvendina kartu su Klaipėdos universitetu. Projekto metu vykdoma GTC Hidrobiologinių tyrimų laboratorijos Ventėje renovacija. Šiuo projektu siekiama sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą bendrosioms Lietuvos jūrinio sektoriaus mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms. Įgyvendinimo (pradžios ir pabaigos) datos: 2009 m. gruodžio 31 iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pasiekti rezultatai: Baigti Hidrobiologinių tyrimų laboratorijos (Šilutės raj. sav., Ventės km., Marių g. 22) rekonstrukcijos projektavimo darbai ir pradėta rekonstrukcija. Įsigyta įranga, skirta mėginių pirminiam paruošimui ir saugojimui. Projekto tęstinumas: Renovuota Hidrobiologinių tyrimų laboratorija leis žymiai efektyviau vykdyti lauko tyrimus pajūrio regione, išnaudojant turimą įrangą ir žmogiškuosius išteklius, bus geriau pritaikyta mokslinių tyrimų medžiagos rinkimui, pirminiam jos apdorojimui ir saugojimui. Taip pat bus sukurtos sąlygos rengti jaunuosius tyrėjus ir studentus. Laboratorijoje atliekami hidrobiologiniai tyrimai sudarys prielaidas tvarios aplinkos ir visuomenės veiklos plėtrai, bendradarbiaujant su privataus ir valstybinio kapitalo Lietuvos įmonėmis, susijusiomis su žvejyba, energetika, Klaipėdos ir Šventosios uostų veikla. Įgyvendintas projektas leis vykdyti nacionalinius ir tarptautinius tyrimų projektus, užtikrinant šalies kompetenciją atstovaujant Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose, tarptautinėse organizacijose. 72

73 PROJEKTAI SU LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIAIS ASMENIMIS Užsakovas Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas. Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentų parengimas (Baltija). Atlikimo terminai m. Atsakingi vykdytojai dr. L. Ložys ir dr. M. Dagys. Užsakovas Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra. Ichtiofaunos tyrimai bei ekologinės būklės pagal žuvų rodiklius įvertinimas Lietuvos upėse ir ežeruose (ICHTIOFAUNA). Atlikimo terminai m. Projekto vadovas dr. T. Virbickas. Užsakovas Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra. Praeivių žuvų būklės tyrimai Lietuvos upėse (PRAEIVĖS). Atlikimo terminai m. Projekto vadovas dr. V. Kesminas. Užsakovas Švietimo mainų paramos fondas. Forest plants wild harvesting learning in Europe (Grundtvig) m. Projekto vadovė dr. J. Radušienė. Užsakovas UAB Concept fortis. Organinio sapropelio mikrobiologinės ir fitosanitarinės būklės įvertinimas bei praturtinimas Trichoderma genties mikromicetais (Sapropelis). Atlikimo terminai m. Projekto vadovė dr. O. Salina. Užsakovas UAB RETAL Europe. UAB RETAL Europe polietilentereftalato ruošinių ir gamybinės aplinkos mikrobiologinės būklės gerinimas (RETAL). Atlikimo terminai m. Projekto vadovas dr. A. Paškevičius. Užsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas visoje šalyje (BIGIS). Atlikimo terminai m. Projekto vadovas dr. V. Rašomavičius. Užsakomasis darbas vykdomas Aplinkos ministerijai įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis remiamą projektą EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustaty- 73

74 mas ir monitoringo sistemos sukūrimas. Tai yra vienas iš svarbiausių projektų, skirtas moksliškai pagrįstam Europos Tarybos Buveinių direktyvos (92/43/EEB) įgyvendinimui Lietuvoje metais tuometinio Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorija pagal Aplinkos ministerijos užsakymą sukūrė natūralių buveinių inventorizavimo metodologiją, parengė metodikas ir išbandė jas pilotinėse teritorijose. Šie parengiamieji darbai sustiprino tyrėjų gebėjimus ir sutelkė juos naujam inventorizavimo darbų plėtros etapui. Europinės svarbos natūralių buveinių inventorizavimas visoje šalies teritorijoje prasidėjo nuo jam skirto vadovo parengimo (EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas, 2012, red. V. Rašomavičius). Vadove pateikti 53 europinės svarbos natūralių buveinių tipų, sutinkamų Lietuvoje (išskyrus paplitusias jūros aplinkoje), aprašymai, apimantys struktūros, funkcijų ir būdingų rūšių charakteristikas, sudaryti originalūs buveinių tipų atpažinimo raktai. Ruošiantis lauko tyrimams sudarytos kameralinės inventorizavimo teritorijų atrankos matricos, parengtos kartografavimo lauko darbų metodikos, įskaitant kontūrų išskyrimo tvarką, medžiagos fiksavimo būdus ir buveinių būklės vertinimo parametrus. Sukurta originali buveinių inventorizacijos GIS duomenų bazė (BIGIS), kurioje jau paskelbti bandomosios inventorizacijos kartografiniai ir buveinių būklės anketiniai duomenys (apie 1890 kontūrų), ir kuri leis atlikti įvairiapusę buveinių būklės analizę. Lauko tyrimus visoje šalies teritorijoje vykdo daugiau kaip 150 ekspertų. Numatyta, kad lauko darbai truks tris augalų vegetacijos sezonus ir šiuo metu tai yra stambiausias biologinės įvairovės inventorizavimo darbas Lietuvoje, kurio metu natūralių buveinių kartografavimas ir kitų svarbių duomenų apie jas rinkimas atliekamas visų nuosavybės formų miškuose, pievose, pelkėse, vandens telkiniuose ir kitose didelį natūralumą išlaikiusiose vietovėse. Projekto pabaigoje bus sukurta EB svarbos buveinių paplitimo visoje šalyje duomenų bazė, kuri gali būti panaudota: 1) tikslinant Natura 2000 ir nacionalinių saugomų teritorijų ribas ir plotus, nustatant apsaugos priemones, rengiant ir įgyvendinant šalies biologinės įvairovės strategiją ir veiksmų planus, rengiant kitus biologinės įvairovės išsaugojimui skirtus dokumentus, 2) atliekant SPAV ir PAV procedūras, todėl pagerės šių vertinimų kokybė ir jie sutrumpės, 3) planuojant Kaimo plėtros programos priemones ir priimant sprendimus dėl šių priemonių taikymo, 4) įgyvendinant Valstybinę aplinkos monitoringo programą, 5) teikiant ataskaitas ES struktūroms apie Buveinių direktyvos įgyvendinimo šalyje rezultatus. Užsakomojo darbo partneris UAB,,Estonian, Latvian & Lithuanian Environment. 74

75 Užsakovas AB Lietuvos dujos. Dujotiekio vamzdyno mikrobiologinių parametrų tyrimai korozijai pavojingose grunto vietose (Dujos). Atlikimo terminai m. Projekto vadovas dr. A. Paškevičius. Užsakovas UAB Kauno vandenys. Kauno m. nuotekų valykla. Gruntinio vandens saugos tyrimai dumblo saugojimo aikštelėje (Vandenvala). Atlikimo terminai m. Projekto vadovas dr. J. Diliūnas. Užsakovas Kauno miesto savivaldybė; Kauno miesto požeminio vandens kokybės tyrimai (Kaunas). Atlikimo terminai m. Projekto vadovas dr. A. Jurevičius. Užsakovas VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra. Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos aeracijos zonos charakterizavimas ir modeliavimas (Maišiagala). Atlikimo terminai m. Projekto vadovas prof. habil. dr. J. Mažeika. Užsakovas UAB GROTA. 2-jų veikiančių ir 13-os rekultyvuotų sąvartynų monitoringo paslaugos (Sąvartynai). Atlikimo terminai m. Projekto vadovas dr. A. Jurevičius. Užsakovas UAB NEO GROUP. Požeminio vandens monitoringas UAB NEO-GROUP gamyklos teritorijoje (Rimkų kaimas, Dovilų seniūnija, Klaipėdos rajonas) (NEOGROUP). Atlikimo terminai m. Projekto vadovė dr. D. Karvelienė. Užsakovas Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Šiaurės Lietuvos karstinio rajono gipso cheminės denudacijos monitoringo vykdymo paslaugos m. (Gipsas). Atlikimo terminai m. Projekto vadovas dr. J. Taminskas. Užsakovas SĮ Vilniaus planas. Vilniaus miesto viešųjų teritorijų dirvožemio, grunto ir kitų užterštų dangų būklės metais stebėsena ir vykdymas (Vilnius). Atlikimo terminai m. Projekto vadovas dr. R. Taraškevičius. 75

76 Užsakovas SĮ Vilniaus planas. Gamtinių sorbentų taikomieji moksliniai tyrimai, siekiant patikslinti požeminio oro užterštumo sklaidos modelį metais (Sorbentai). Atlikimo terminai m. Projekto vadovas dr. R. Taraškevičius. Užsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Stebėti stintų nerštinės migracijos, žuvų pavasarinės ir rudeninės migracijų intensyvumą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje ir žuvų pavasarinės ir rudeninės migracijų intensyvumą Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijoje 2012 m. kasimo darbų metu (Uostas 12). Stebėjimo atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. sausio 1 d., pabaiga 2012 m. spalio 31 d. Projekto vadovas dr. Rimantas Repečka. Užsakovas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Pelėsinio grybelio ir galimo kenksmingumo darbo aplinkai identifikavimas bei jautrumo cheminėms medžiagoms nustatymas (Ekspertizė). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. sausio 4 d., pabaiga 2012 m. sausio 10 d. Projekto vadovas dr. Algimantas Paškevičius. Užsakovas UAB BALTIC AGRO. Atrinkti augimo reguliatorių Ruter AA, Terra Sorb, Final K, Fertigrain, Fertiactyl Starter ir Rozormin optimalias dozes žieminių kviečių SKAGEN ir rapsų DK SEQOUIA atsparumui žiemojimui padidinti bei pavasarinio gaivinimo tikslingumui nustatyti (Kviečiai). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. sausio 16 d., pabaiga 2012 m. birželio 29 d. Projekto vadovė dr. Virgilija Gavelienė. Užsakovas Akcinė bendrovė Kauno tiltai. Vieno žvirgždo žaliavos mėginio (2 11 mm frakcija) petrografinė analizė (Žvirgždas). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. vasario 14 d., pabaiga 2012 m. kovo 15 d. Projekto vadovas dr. P. Šinkūnas. Užsakovas UAB LITHOS. Geležinkelio balasto mineralinės medžiagos vieno mėginio mineralinės-petrografinės sudėties nustatymas (Balastas). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. vasario 23 d., pabaiga 2012 m. kovo 15 d. Projekto vadovas dr. P. Šinkūnas. 76

77 Užsakovas Aleksandro Stulginskio universitetas. Mokslo tyrimų 2011 m. kompleksinio monitoringo stotyse atliktų dirvožemio vandens, gruntinio bei upelių vandens tyrimų rezultatai ir jų analizė, EnvEurope projekto tikslams įgyvendinti ir m. surinktų duomenų pagrindu apibendrinančios medžiagos paruošimas leidiniui apie Lietuvos ekosistemų būklę Lietuvoje (Stotys). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. kovo 12 d., pabaiga 2012 m. balandžio 1 d. Projekto vadovė dr. I. Baužienė. Užsakovas AB Lietuvos energija. Vandens lygio svyravimų poveikio žuvų nerštui ir žuvų ištekliams Kauno mariose įvertinimas (Marios). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. kovo 15 d., pabaiga 2012 m. lapkričio 1 d. Projekto vadovas dr. R. Repečka. Užsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija. Krantotvarkos programos parengimas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, tarp Birutės kalno ir gelbėjimo stoties, bei kitose probleminėse vietose ir jos įgyvendinimo priežiūros paslauga (Palanga). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. kovo 26 d., pabaiga 2012 m. gruodžio 31 d. Projekto vadovas dr. G. Žilinskas. Užsakovas AB Vievio paukštynas. Atlikti vandenvietės, esančios Ausieniškių kaime, požeminio vandens saugos tyrimus 2012 metams (Paukštynas). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. kovo 12 d., pabaiga 2012 m. spalio 20 d. Projekto vadovas dr. A. Jurevičius. Užsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Kuršių marių žuvų išteklių racionalaus naudojimo tyrimai (Jūra). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. balandžio 12 d., pabaiga 2012 m. gruodžio 1 d. Projekto vadovas dr. R. Repečka. Užsakovas AB Klovainių skalda. Vieno dolomitinės skaldos mėginio petrografinės sudėties tyrimas (Skalda). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. balandžio 19 d., pabaiga 2012 m. gegužės 15 d. Projekto vadovas dr. P. Šinkūnas. 77

78 Užsakovas Augalų genų bankas. Mokslinis taikomasis darbas Vaistinių ir aromatinių augalų sėklinių (genetinių) sklypų įvertinimas ir atranka (Genų bankas). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. balandžio 20 d., pabaiga 2012 m. lapkričio 12 d. Projekto vadovas dr. J. Labokas. Užsakovas AB Rėkyva. Mokslinis tiriamasis darbas Rėkyvos durpių telkinio hidrometeorologiniai tyrimai ir įtakos telkinio aplinkai analizė (Rėkyva 1). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. balandžio 18 d., pabaiga 2013 m. sausio 31 d. Projekto vadovas dr. J. Taminskas. Užsakovas AB Kauno grūdai. Mėšlu tręšiamų laukų aplinkos apsaugos tyrimai 2012 metams (Grūdai). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. balandžio 18 d., pabaiga 2012 m. spalio 20 d. Projekto vadovas dr. A. Jurevičius. Užsakovas UAB Aukštaitijos trakas. Mokslinis tyrimas Užpildų mineralinės-petrografinės sudėties nustatymas (Užpildas). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. gegužės 3 d., pabaiga 2012 m. gegužės 31 d. Projekto vadovas dr. P. Šinkūnas. Užsakovas UAB Kauno švara. Degalinės teritorijos ekogeologinis tyrimas ir požeminio vandens monitoringo programa (Švara). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. gegužės 18 d., pabaiga 2012 m. gruodžio 31 d. Projekto vadovas dr. A. Jurevičius. Užsakovas UAB Danushis Chemicals. Mokslinis tyrimas Medienos antiseptikų Arlitas C10 ir Arlitas DDAC1,5 efektyvumo, apsaugant medieną nuo grybinių pažeidimų, tyrimas (Arlitas). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. gegužės 23 d., pabaiga 2012 m. rugsėjo 30 d. Projekto vadovė dr. D. Bridžiuvienė. 78

79 Užsakovas AB Panevėžio keliai. Mokslinis tyrimas Užpildų petrografinės sudėties nustatymas (Sudėtis). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. gegužės 23 d., pabaiga 2012 m. birželio 30 d. Projekto vadovas dr. P. Šinkūnas. Užsakovas AB Klasmann-Deilmann Šilutė. Mokslinis tyrimas Pelkinių augalų bendrijų atsikūrimo eksperimentiniai tyrimai Aukštumalos durpyne ir aukštapelkėje (Aukštumala). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. birželio 4 d., pabaiga 2012 m. gruodžio 28 d. Projekto vadovas dr. V. Rašomavičius. Užsakovas Šakių MŽD. Atlikti mokslinius tyrimus Totorviečių tvenkinyje (MŽD). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. liepos 2 d., pabaiga 2012 m. spalio 30 d. Projekto vadovas dr. V. Kesminas. Užsakovas Mažeikių rajono medžiotojų ir žvejų draugija. Atlikti mokslinius Plinkšių ežero tyrimus (Mažeikių rajone) (Plinkšiai). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. liepos 5 d., pabaiga 2012 m. spalio 30 d. Projekto vadovas dr. V. Kesminas. Užsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Aštriašnipio eršketo (Acipenser oxyrhynchus oxyrhynchus Mitchill) jauniklių migracijos upėse studija ir rekomendacijų apsaugai parengimas (Eršketas). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. liepos 9 d., pabaiga 2013 m. gruodžio 1 d. Projekto vadovas dr. S. Stakėnas. Užsakovas AB Zarasų ST. Atlikti mokslinius tyrimus Užpildų mineralinės-petrografinės sudėties nustatymas (Zarasai). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. liepos 5 d., pabaiga 2012 m. rugpjūčio 15 d. Projekto vadovė E. Šinkūnė. Užsakovas Lietuvos ornitologų draugija. Susitarimas Nr. 1 dėl 2009 m. liepos 7 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties Nr. LOD/09/07/07-1 pakeitimo bei papildymo (Life531p). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. birželio 29 d., pabaiga 2013 m. kovo 31 d. Projekto vadovas dr. M. Dagys. 79

80 Užsakovas Vilniaus universitetas. Paleobotaninių tyrimų paslaugos (Paleobotaninis). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. rugpjūčio 24 d., pabaiga 2013 m. spalio 31 d. Projekto vadovė dr. M. Stančikaitė. Užsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Augalų nacionalinių genetinių išteklių lauko kolekcijų palaikymo ir atnaujinimo projekto darbai (Kolekcijos). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. rugsėjo 3 d., pabaiga 2012 m. gruodžio 15 d. Projekto vadovas dr. J. Labokas. Užsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Europos Bendrijos svarbos rūšių, niūraspalvio auksavabalio ir purpurinio plokščiavabalio, paplitimo nustatymo metodikos parengimo paslaugos (Niūraspalvis). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. spalio 3 d., pabaiga 2013 m. kovo 2 d. Projekto vadovas dr. P. Ivinskis. Užsakovas UAB Lemminkainen Lietuva. Šklėrių žvyro ir smėlio karjero smėlio žaliavos mėginio mineralinės-petrografinės sudėties nustatymas (Šklėriai). Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. spalio 8 d., pabaiga 2012 m. spalio 25 d. Projekto vadovė E. Šinkūnė. 80

81 MOKSLINIO BENDRADARBIAVIMO SUTARTYS Projekto koordinatorius Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Projekto partneriai UAB AKS sistemos ir Gamtos tyrimų centras. Plokštelinės konstrukcijos oro valymo biofiltro su kapiliarine įkrovos drėkinimo sistema taikomieji tyrimai ir technologinė plėtra. Sutartis pasirašyta 2012 m. sausio 19 d. Bendradarbiavimo sutartis su Ukraina. Atlikimo terminai. Pradžia 2012 m. vasario 1 d., pabaiga 2015 m. Projekto vadovas dr. Virmantas Stunžėnas. Partnerystės sutartis tarp Gamtos tyrimų centro, Klaipėdos universiteto ir Vilniaus universiteto. Invazinių rūšių adaptacija ir jų poveikis įvairaus sudėtingumo vandens ekosistemoms (INSIST). Sutartis pasirašyta 2011 m. gruodžio 12 d. Jungtinės veiklos sutartis tarp Vytauto Didžiojo universiteto ir Gamtos tyrimų centro. Aukštos kvalifikacijos specialistų, atitinkančių valstybės ir visuomenės poreikius biomedicinos srityje, rengimo tobulinimas BIOMEDOKT. Sutartis pasirašyta 2011 m. sausio 26 d. Projektų vadovas: dr. (hb.) Sigitas Podėnas. Jungtinės veiklos sutartis tarp Kauno technologijos universiteto ir Gamtos tyrimų centro. Antimikrobiškai aktyvių pieno rūgšties bakterijų filogenetinė analizė ir atranka raugų gamybai. Sutartis pasirašyta 2012 m. gegužės 10 d. Projekto vadovė dr. J. Repečkienė. Partnerystės (Jungtinės veiklos) sutartis tarp Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Gamtos tyrimų centro. Svetimkraščių žolinių augalų invazyvumą sąlygojančių veiksnių ir genominių pokyčių tyrimai. Sutartis pasirašyta 2012 m. gegužės 30 d. Projekto vadovė dr. R. Vyšniauskienė. Ketinimų protokolas tarp Gamtos tyrimų centro ir Žuvies perdirbėjų ir augintojų asociacijos. Ketinimų protokolas pasirašytas 2012 m. birželio 25 d., o sutarties pabaiga 2012 m. rugpjūčio 25 d. Projekto vadovas doc. dr. (hb.) L. Balčiauskas. 81

82 Jungtinės veiklos sutartis tarp Gamtos tyrimų centro, UAB Grota ir UAB Sweco Lietuva. Ekogeologinio tyrimo Margininkų kaime Taurakiemio seniūnijoje buvusio pesticidų sandėlio teritorijoje paslaugos pirkimas. Sutartis pasirašyta 2012 m. liepos 11 d. Projekto vadovas dr. A. Jurevičius. Bendradarbiavimo sutartis tarp Dr. Harry Gorfine ir Gamtos tyrimų centro. Vykdyti žuvininkystės, žuvų biologijos ir žuvų populiacijų ekologinius tyrimus, ruošti mokslinių tyrimų projektų paraiškas, organizuoti mokslines konferencijas, mokymus bei teikti konsultacijas darbuotojams. Sutartis pasirašyta 2012 m. rugsėjo 20 d., o sutarties pabaiga 2014 m. rugsėjo 19 d. Projekto vadovas dr. L. Ložys. Bendradarbiavimo sutartis tarp Marine Research Station, Academia Sinica, Taiwan ir Gamtos tyrimų centro. Sutartis pasirašyta 2012 m. spalio 2 d., o sutarties pabaiga 2022 m. spalio 1 d. Projekto vadovas dr. L. Ložys. Bendradarbiavimo sutartis tarp Royal Melbourne Institute of Technology Australia ir Gamtos tyrimų centro. Sutartis pasirašyta 2012 m. spalio 4 d., o sutarties pabaiga 2022 m. spalio 3 d. Projekto vadovas dr. L. Ložys. Bendradarbiavimo sutartis tarp Ondokuz mayis University, Turkey ir Gamtos tyrimų centro. Sutartis pasirašyta 2012 m. spalio 2 d., o sutarties pabaiga 2017 m. spalio 1 d. Projekto vadovė dr. J. Radušienė. Bendradarbiavimo sutartis tarp Fish Ageing Services Pty Ltd, Australia ir Gamtos tyrimų centro. Sutartis pasirašyta 2012 m. spalio 5 d., o sutarties pabaiga 2022 m. spalio 4 d. Projekto vadovas dr. L. Ložys. Šiuo metu iš viso yra pasirašytų ir vykdomų sutarčių: Mokslinio bendradarbiavimo 42; Europos Sąjungos struktūrinių fondų 14; Užsakomųjų užsienio juridinių asmenų 4; Užsakomųjų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų 117. Lietuvos mokslo tarybos

83 CENTRO LEIDYBA Anglų kalba du kartus per metus leidžiamas mokslo žurnalas BALTICA yra svarbiausias geologines problemas nagrinėjantis leidinys šalyje, įtrauktas į tarptautines duomenų bazes: Thomson Reuters: Web of Science, Science Citation Index Expanded (SciSearch ), Journal Citation Reports/Science Edition; Elsevier Bibliographic Databases: SCOPUS, GEOBASE; The Gale Inc. : Academic OneFile, Infortrac and Science Resource Center; EBSCOhost: Current Abstracts, TOC Premier; GeoRef; VINITI RAN; Bibliography and Index of Geology; Current Geographical Publications; GeoArchive; GeoSearch; Petroleum Abstracts; Ulrich s; DOAJ (Directory of Open Access Journals); Excellence in Research for Australia (ERA) 2012 Journal List (ERA ID 34580). BALTICA žurnalo publikacijas nuo 2000 metų galima rasti interneto prieigoje: BALTICA svorio koeficientas 2011 metais buvo 0,607. Nuo 2012 metų vietoj mokslo žurnalo Acta Zoologica Lituanica leidykloje Taylor and Francis leidžiamas ZOOLOGY AND ECOLOGY, perėmęs visas ankstesniojo leidinio tradicijas ir išplėtęs tematikų aprėptį. Žurnale publikuojami moksliniai straipsniai, apžvalgos ir trumpi pranešimai, apimantys įvairius stuburinių ir bestuburių zoologijos bei ekologijos aspektus. Tradiciškai žurnalas pirmumą teikia publikacijoms iš Baltijos ir Rytų Europos šalių. Žurnalą referuoja EBSCO; THOMSON REUTERS: Zoological Record, BIOSIS Previews, Thomson Scientific Master Journal List; CAMBRIDGE SCIEN- TIFIC ABSTRACTS: Zoological Record Plus; NCBI, Daneshyar network duomenų bazės. 83

84 Mokslo žurnalas ANNALES GE- OGRAPHICAE pristato geografinės pakraipos publikacijas, per metus išleidžiami du žurnalo numeriai. Leidinys referuojamas: GeoRef, MLA International Bibliography, VINITI. BOTANICA LITHUANICA yra Gamtos tyrimų centro mokslo žurnalas, kuriame spausdinami mokslo straipsniai bendrosios botanikos, botaninės įvairovės, augalų ir grybų sistematikos, cenologijos, geografijos ir ekologijos, ekonominės botanikos ir botaninės įvairovės apsaugos temomis. Žurnalo leidyba prasidėjo 1995 m., o nuo 2012 metų leidžiamas Versita leidykloje. Per metus išeina du numeriai anglų kalba. Žurnalą referuoja EBSCO: Central & Eastern European Academic Source, TOC Premier, Science and technology collection; THOMSON REUTERS: BIO- SIS Previews, Thomson Scientific Master Journal List, Biological abstracts; CAMBRIDGE SCIENTIFIC ABSTRACTS; VINITI. Naujausios išleistos knygos Žalakevičius, M Pasaulio paukščių lietuviškų pavadinimų sinonimų žodynas. Vilnius: Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro leidykla. Eitminavičiūtė, I Dirvožemio ekologijos raida Lietuvoje. Vilnius: Gamtos tyrimų centras. Gelumbauskaitė, L. Ž Bibliografijos rodyklė. Kn.: S. Dagienė (sud.), R. Pukėnienė (ats. red.) Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutas. Vilnius: Utenos Indra. Grigelis, A Bibliografijos rodyklė. Kn.: V. Juodėnienė, D. Malinauskaitė, B. Railienė (sud.), R. Pukėnienė (ats. red.) Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutas. Vilnius: Utenos Indra. Olechnovičienė, J., Kesminas, V Profesorius Juozas Virbickas: mokslininko ir ichtiologo kelias. Vilnius: Gamtos tyrimų centras. 84