Kauno technologijos universitetas Aplinkos inžinerijos institutas METRAŠTIS

Transcription

1 Kauno technologijos universitetas Aplinkos inžinerijos institutas METRAŠTIS KAUNAS 2011

2

3 Turinys 1. Istorija Instituto įkūrimas Instituto raida m Instituto raida m Darbuotojai ir doktorantai APINI darbuotojai (nuo 1991 m. iki 2011 m.) APINI doktorantai (nuo 1991 m. iki 2011 m.) Esami instituto darbuotojai ir dirbantys doktorantai Veikla m Pagrindinės veiklos kryptys Moksliniai tyrimai Mokslinių tyrimų pagrindinės kryptys Projektai (nuo 2001 m.) Publikacijos (nuo 2001 m. III ketv.) Studijos Doktorantūros studijos Apgintos disertacijos (nuo 2001 m.) Magistrantūros studijos Apginti magistriniai darbai (nuo 2004 m.) Švietimas,mokymai, žinių sklaida Žurnalas Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba Konferencijos ir seminarai (nuo 2001 m.) Pranešimai konferencijose ir seminaruose (nuo 2001 m.) Mokymai (nuo 2001 m.) Taikomieji aplinkos apsaugos darbai (nuo 2001 m.) Aplinkos ir kitos vadybos sistemos Cheminių medžiagų vadyba ir valdymas Darni plėtra Ekologinis gaminių projektavimas ir ženklinimas Energijos ištekliai ir vartojimas Integruota atliekų vadyba Paviršinių vandens telkinių kokybės modeliavimas ir vadyba Poveikio aplinkai vertinimas Švaresnė gamyba Taršos integruota prevencija ir kontrolė Kiti darbai Kita informacija (nuo 2001 m.) Apdovanojimai Vizitai APINI darbuotojų vizitai į užsienį Užsienio svečių vizitai į APINI Kvalifikacijos kėlimas Dalyvavimas ekspertinių organizacijų veikloje 145

4

5 1. Istorija 1.1. Instituto įkūrimas Aplinkos inžinerijos institutas (APINI) įkurtas 1991 m. rugsėjo mėnesį kaip savarankiškas Kauno technologijos universiteto padalinys. Įkūrimo iniciatoriai buvo Procesų valdymo katedra, Inžinerinės ekologijos katedra bei Danijos technikos universiteto Aplinkos mokslų ir inžinerijos institutas Instituto raida m. APINI įkurtas 1991 m. rugsėjo 6 d. Įkūrimo iniciatorius ir direktorius prof. habil.dr. J.K. Staniškis. Institute pradėjo dirbti 1 habilituotas daktaras J. Staniškis, 1 docentas daktaras G. Kutas, 1 mokslinis bendradarbis V. Kildišas. Institutas įkurtas Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kai apie aplinkosaugos problemų rimtumą atvirai prabilta ir Lietuvoje. Tuomet natūraliai atsirado minčių atkreipti dėmesį į aplinkos būklę, suburti mokslininkų grupę ir įkurti instituciją, kuri nagrinėtų įvairius aplinkos tyrimų ir apsaugos klausimus. Pirmasis tarptautinis mokslinis projektas buvo atliktas 1991 m. lapkričio 1992 m. vasario mėn. kartu su Lundo universiteto Pramoninės automatikos katedra (vedėjas prof. G. Olsson). Projekto metu buvo įsigytas pirmasis instituto kompiuteris m. rudenį pradėtas ruošti pirmasis mokslinis darbas, kurio tema - atvirų telkinių vandens kokybės tyrimas, įvertinimas, modeliavimas. Šią temą pasirinko 2 doktorantės (V. Vincevičienė, Ž. Stasiškienė) m. vasario mėn. parašyta pirmoji mokslinio darbo ataskaita Vandens telkinių kokybės modeliavimo metodų analizė. Tais pačiais metais išleista ir prof. J. Staniškio monografija Biotechnologinių procesų automatizavimas. Įgytas pirmasis tarptautinis sertifikatas (prof. J. Staniškis) COMETT kursuose Taršos poveikio įvertinimas bei aplinkosaugos vadybos prioritetų nustatymas (Evaluation of Impacts and Priority Setting in Environmental Management), vykusiuose Švedijoje ir Suomijoje m. pavasarį su kolegomis pasidalinta pirmaisiais darbo rezultatais - tarptautiniame Stokholmo vandens festivalio Baltijos - Skandinavijos šalių simpoziume Ekologiniai kitimai vandens telkiniuose (Baltic-Scandinavian Symposium on Ecological Fluid Dynamics) skaitytas pirmasis pranešimas apie Nemuno baseino vandens kokybės modeliavimą (prof. J. Staniškis, dokt. V. Vincevičienė) m. Aplinkos inžinerijos institute buvo įkurtas Baltijos universiteto metodinis kabinetas, koordinuojantis KTU studentų dalyvavimą Baltijos universiteto programoje m. vandens kokybės tyrimo ir modeliavimo temos vystomos toliau. Pradėtas platus tyrimo projektas Šlapynių istorija, panaudojimas ir valdymas; jų atstatymo bei tolesnio harmoningo vystymo ekonomika ir teisė. Projekto partneriai: Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universtitetas, Lietuvos žemės ūkio akademija ir keletas Lundo universiteto katedrų. Pradėtas biudžetinis mokslinis tiriamasis darbas Ekologiškai svarbių Nemuno baseino ruožų modelių sudarymas. Taip pat pradėtas ruošti pirmasis magistrantūros darbas (J. Bukauskaitė). Mokslinę programą papildė dvi stažuotės Lundo universitete (Švedija) ir Danijos Technikos -5-

6 universitete bei 1 mokslinių tyrimų vizitas į Lundo universitetą. Pradėtas ir užsakomasis mokslinio tyrimo darbas (užsakovas - LR Aplinkos apsaugos departamentas) Nemuno baseino užterštumo modelio, skirto situacijos kompleksiniam vertinimui ir prognozavimui, sukūrimas. Pradėta vystyti nauja švaresnės gamybos bei taršos prevencijos mokslinė tematika. Institutas laimėjo konkursą ir kartu su Lundo universiteto Tarptautiniu pramoninės aplinkos ekonomikos institutu (IIIEE) bei Danijos aplinkosaugos vadybos centru RenDan m. įvykdė pirmajį tarptautinį Danijos vyriausybės fondo finansuojamą projektą Taršos mažinimo galimybių įvertinimas siekiant diegti švaresnes technologijas Lietuvos pramonėje, kuriame dalyvavo ir 8 Lietuvos pramonės įmonės m. kovo mėn. Aplinkos inžinerijos institutas pagausėjo dar trimis naujais doktorantais (A. Šileika, D. Pamakštys, D. Rutkauskas). Tyrimų rezultatai pradėti skelbti tarptautinėse konferencijose, publikacijose, rengiamos mokslinės ataskaitos. Paruošti nauji mokymų kursai magistrantams ir doktorantams Švaresnės gamybos ideologija ir jos diegimas bei Atvirų telkinių vandens kokybės modeliavimo m. birželio 6-7 d. APINI įvyko pirmasis tarptautinis aplinkos inžinerijos seminaras Paviršinių ir nutekamųjų vandenų bei pelkių vandens kokybės modeliavimas ir valdymas (APINI mokslininkai čia skaitė 6 pranešimus). Išleistas ir pirmasis APINI leidinys šios konferencijos medžiaga. JAV USAID (The United States Agency for Internacional Development) pagalba kartu su Pasaulio aplinkos centru APINI įkurtas Taršos prevencijos centras, taip pat pradėta kurti ir skleisti švaresnės gamybos bei taršos prevencijos koncepcija bei metodika Lietuvos pramonės įmonėms m. rugsėjo 8-9 d. APINI vyko Jungtinių tautų aplinkos programos (UNEP, The United Nations Environmental Program) ekspertų seminaras Švaresnės gamybos plėtra Rytų Europoje m. APINI iniciatyva kartu su kitomis šešiomis aukštosiomis mokyklomis bei mokslo įstaigomis pradėtas leisti mokslinis žurnalas Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba m. vasarą pradėta plati pramonės specialistų kvalifikacijos kėlimo programa Taršos prevencijos ideologija ir jos diegimas. Programos partneriai ir rėmėjai: Norvegijos diplomuotų inžinierių sąjunga bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos Inžinerinės ekologijos asociacija. Pradėta vykdyti pirmoji (iš penkių) tarptautinė Norvegijos Lietuvos švaresnės gamybos programa ir jos rezultatų diegimas Lietuvos pramonės įmonėse. Kartu su Pasauline švaresnės gamybos sąjunga WCPS (World Cleaner Production Society) (Norvegija) išvystyta metodika įdiegta penkiolikoje Lietuvos pramonės įmonių ir parengta trisdešimt profesionalių švaresnės gamybos ekspertų. Pradėtos vykdyti ekspertizės švaresnės gamybos srityje m. APINI specialistai kaip ekspertai dalyvavo ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos OECD (Paryžius) organizuotame ir finansuotame tarptautiniame švaresnės gamybos projekte Ukrainoje bei Švedijos instituto finansuotame tarptautiniame taršos minimizavimo projekte Kaliningrade. Instituto mokslininkai siunčiami į Lundo universiteto Tarptautinį pramoninės aplinkos ekonomikos institutą (LU IIIEE, International Institute for Industrial Environmental Economics at Lund University, Sweden) studijuoti magistrantūros programos, taip pat laimimas konkursas darbui tarptautinėje OECD organizacijoje Paryžiuje -6-

7 (V. Arbačiauskas OECD dirbo ) m. apginta pirmoji žemės ūkio ir aplinkos inžinerijos mokslo krypties daktaro disertacija Nemuno baseino vandens kokybės modelių sistemos kūrimas ir tyrimas (V. Vincevičienė, vad. prof. J. Staniškis) m. pradėta nauja mokslinių tyrimų kryptis aplinkos apsaugos vadybos sistemos ir standartai m. apginama pirmoji disertacija švaresnės gamybos tema (A. Šileika, vad. prof. J. Staniškis), išleidžiama monografija Atvirų telkinių vandens kokybės modeliavimas (V. Vincevičienė), APINI darbuotojai suteikiamas pirmasis docentės pedagoginis vardas m. birželio 26 d. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Šiaurės šalių aplinkos finansavimo korporacija (NEFCO, Suomija), kuri įsigaliojo 1998 m. rugsėjo 25 d. Pagal šią sutartį NEFCO įsteigė lengvatinių paskolų kreditinę liniją švaresnės gamybos inovacijoms diegti Baltijos šalyse ir Šiaurės vakarų Rusijoje. Pasaulio švaresnės gamybos draugijos (WCPS, Norvegija) pastangomis instituto mokslininkai buvo apmokyti finansų inžinerijos ir verslo planų sudarymo paslapčių. Ši prevencinių inovacijų kūrimo, finansavimo ir diegimo schema, kurioje pagrindinį vaidmenį atliko APINI, buvo sukurta po ilgų ir vaisingų diskusijų bei remiant Uno Abrahamsen (UNEP), Jan T. Thompson (Norvegijos aplinkos fondas), Olav S. Nedenes (WCPS), Solveig Nordström (NEFCO) m. apginamos dar dvi daktaro disertacijos: vandens kokybės tyrimo, įvertinimo, modeliavimo (J. Kruopienė, vad. prof. J. Staniškis) bei švaresnės gamybos (Ž. Stasiškienė, vad. prof. J. Staniškis) 1999 m. keliama darbuotojų kvalifikacija upių baseininės vadybos klausimais (pagal ES bendrąją vandens politikos direktyvą) vykdant tarptautinį ES Phare projektą Pilotinis (bandomasis) tarptautinių upių baseinų aplinkosaugos ir vadybos projektas Ventos ir Lielupės baseinų pavyzdžiu. Intensyviai pradedama tarptautinė veikla skleidžiant ir diegiant švaresnės gamybos koncepciją Rytų Europos bei besivystančiose šalyse m. vykdyta 12 nacionalinių ir tarptautinių projektų. Mokslinis žurnalas Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba leidžiamas jau keturiskart per metus, kuriame spausdinami ir APINI tyrėjų rezultatai. APINI pradedama nauja tyrimų kryptis cheminių medžiagų valdymas ir vadyba, o tuo pačiu ir tarptautinė programa kartu su Baltijos aplinkos forumu ir kitais partneriais. Vieną iš programos projektų Cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas, ženklinimas bei pakavimas Lietuvoje vykdo APINI. Projekto metu parengta metodinė medžiaga panaudojama Lietuvos įmonių ir organizacijų, valstybinių institucijų atstovų mokymams m. pirmą kartą Lietuvoje APINI, kartu su Det Norske Veritas (DNV, Norvegija), suorganizavo profesionalius tarptautinius aplinkos apsaugos auditorių mokymus, kuriuos surengė tarptautiniai lektoriai pagal EARA (angl. Environmental Auditors Regulation Association) kursą. Iš devyniolikos sertifikuotų naujų ekspertų-aplinkosaugos auditorių 4 yra APINI darbuotojai (V. Kildišas, D. Pamakštys, T. Pivoras, A. Šileika) m. pradedama Danijos vyriausybės programa Aplinkos apsaugos vadyba Rytų Europoje, kurios tris projektus kartu su AS NIRAS (Danija), Danijos technologijos institutu, Danijos hidraulikos institutu bei trisdešimčia -7-

8 Lietuvos pramonės įmonių (projekto dalyvių) atlieka APINI m. aplinkos inžinerijos mokslo krypties tyrimų temų daugėja. Pradedama tyrinėti ekologinį projektavimą, gaminių būvio ciklo vertinimą, poveikio aplinkai vertinimą, dalyvaujama Baltijos darbotvarkėje-21 bei Vietos darbotvarkėje-21. APINI darbuotojų skaičius išauga iki dvidešimties, mokslinius tyrimus institute atlieka dešimt doktorantų. Aktyviai tebevyksta tarptautinė švaresnės gamybos projektų finansavimo programa Baltijos valstybėms ir Vakarų Rusijai. APINI vykdo šios programos dalį projektą Švaresnės gamybos projektų finansavimo programa Lietuvai. Pagrindinis šios programos tikslas parengti tarptautiniams reikalavimams atitinkančius švaresnės gamybos investicinius projektus, kurie padėtų spręsti sisteminiu požiūriu įvertintas aplinkos apsaugos problemas. Puikių rezultatų pasiekta ir diegiant aplinkos apsaugos vadybos sistemas (AVS) bei ISO standartą Lietuvos pramonės įmonėse m. AAVS diegtos trisdešimt keturios, o sertifikavimui pagal ISO parengta dešimt įmonių. Nauji tyrimai, projektai bei programos padėjo APINI parengti eilę studijų modulių doktorantams. APINI vykdo 9 tarptautinius projektus m. išspausdinta 17 straipsnių, 10 publikacijų su metodine medžiaga, skaityta 15 pranešimų užsienio ir 10 Lietuvos konferencijose, gauti 7 kvalifikacijos kėlimo sertifikatai, parengti ir apginti 4 magistrantūros darbai. APINI mokslininkai 2000 metais trisdešimt šešis kartus buvo išvykę mokslinių vizitų į užsienio mokslines institucijas bei organizacijas į šias šalis: Zimbabvę, JAV, Rusiją, Šveicariją, Slovakiją, Suomiją, Belgiją, Švediją, Vokietiją, Latviją, Kanadą, Nyderlandus, Vietnamą, Azerbaidžaną, Norvegiją m. APINI iš viso lankėsi penkiasdešimt vienas mokslininkas bei ekspertas iš užsienio mokslo įstaigų bei organizacijų ir universitetų. Surengtas tarptautinis Baltijos šalių universitetų seminaras Baltijos universitetų programa: švaresnė gamyba ir aplinkosaugos vadyba. -8-

9 1991 m. birželio 19 d. įvyko Kauno technologijos universiteto tarybos posėdis, kuriame priimtas nutarimas dėl aplinkosaugos (vėliau pervadintas į aplinkos) inžinerijos instituto įkūrimo -9-

10 Kauno technologijos universiteto tarybos posėdžio, kurio metu priimtas nutarimas įsteigti institutą, protokolas -10-

11 Bendradarbiavimo sutartis tarp Kauno technologijos ir Danijos technikos universitetų, kurios pagrindu buvo įsteigtas Aplinkos inžinerijos institutas -11-

12 -12-

13 -13-

14 Aplinkos inžinerijos instituto steigimą palaikė Kauno miesto valdyba -14-

15 Aplinkos inžinerijos instituto steigimą palaikė LR aplinkos apsaugos departamentas -15-

16 1991 m. rugsėjo 4 d. Universiteto tarybos posėdyje buvo patvirtinti Aplinkos inžinerijos instituto įstatai -16-

17 Bendradarbiavimo sutartis tarp APINI ir Šiaurės šalių aplinkos finansavimo korporacijos NEFCO -17-

18 -18-

19 1991 m. Vizito Danijoje metu, kuomet buvo svarstomas aplinkos inžinerijos instituto įkūrimas. Prof. J. Staniškis su prof. K. Kriščiūnu, prof. R. Bansevičiumi ir V. Tjell iš Danijos 1992 m. Prof. J. Staniškis diskutuoja su Jos Ekselencija Švedijos karaliene Silvija, Švedijos karaliaus Carlo Gustavo XVI vizito Lietuvoje metu, apie naujai KTU įkurto Aplinkos inžinerijos instituto perspektyvas ir bendradarbiavimą su Švedijos mokslininkais -19-

20 1996 m. Norvegijos Lietuvos švaresnės gamybos programa ir jos rezultatų diegimas Lietuvos pramonės įmonėse. AB Utenos trikotaže doktorantė Ž. Stasiškienė kartu su įmonės ekologe R. Lukošiūniene ir technikos direktoriumi L. Žurausku 1997 m. Eksperto iš JAV p. I. Gellman pagalba rengiamas pirmasis instituto verslo planas -20-

21 1998 m. Laboratorijos atidaryme Pirmoje eilėje (iš kairės): KTU prorektorius prof. A. Lukoševičius, USAID atstovas R.J. Greenberg, Pasaulio aplinkos centro (WEC) prezidentas A.G. Marcil, Pasaulio aplinkos centro (WEC) viceprezidentas techninėms programoms R. Michalek, KTU prorektorius prof. P. Baršauskas 1998 m. Doc. G. Kutas vienas iš Instituto organizatorių APINI laboratorijos atidarymo metu -21-

22 1999 m. Prof. J. Staniškis Tarptautinio aplinkos vadybos tinklo (INEM) metinėje konferencijoje Izraelyje. APINI yra INEM narys nuo 1997 m m. Pirmą kartą Lietuvoje APINI, kartu su Sakari Holma ir Tim Lund iš Det Norske Veritas (Norvegija), suorganizavo ir pravedė Aplinkos vadybos sistemų profesionalių auditorių mokymus -22-

23 1.3. Instituto raida m m ieji jubiliejiniai metai, kuriais buvo švenčiamas APINI 10-asis gimtadienis. Kovo mėnesį Palangoje įvyko kartu su Lundo universiteto Tarptautiniu pramoninės aplinkos ekonomikos institutu suorganizuotas tarptautinis seminaras, skirtas APINI 10-mečiui, Prevencinės aplinkos apsaugos vadybos priemonės ; buvo išleista pranešimų medžiaga. Rugsėjo mėnesį vyko specialus jubiliejinis renginys tarptautinis seminaras Aplinkos inžinerija: sisteminis požiūris. Jo metu Institutą sveikino KTU Rektorius, kiti universiteto darbuotojai ir padaliniai, įvairių Lietuvos mokslo institucijų ir įmonių atstovai, svečiai iš užsienio. Taip pat buvo išleistas proginis žurnalo Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba numeris (Nr. 2(16)), kuriame išspausdinti APINI darbuotojų straipsniai, atspindintys institute vykdomų mokslinių tyrimų tematiką upių baseinų vadyba, švaresnė gamyba, aplinkos apsaugos kaštai, aplinkos vadyba, integruota gaminio politika, integruota atliekų vadyba m. intensyviai tebevykdyti darbai švaresnės gamybos ir aplinkos vadybos tematikomis. Švaresnės gamybos tematika vykdyti penki projektai, aplinkos vadybos tematika net septyni. Tęsiant Tarptautinę UNEP programą besivystančioms šalims Švaresnės gamybos diegimas ir finansavimo galimybių įvertinimas, J. Staniškis ir Ž. Stasiškienė Hanojaus ir Saigono miestuose Vietname dalyvavo rengiant švaresnės gamybos projektų ir finansavimo metodiką. J. Staniškis skaitė švaresnės gamybos paskaitas Tanzanijoje. Tęsiamas bendradarbiavimas su NEFCO (angl. Nordic Environment Finance Corporation), padedant įmonėms parengti švaresnės gamybos projektus lengvatiniam finansavimui gauti. Išleista mokomoji knyga Švaresnės gamybos koncepcija ir jos taikymas (autoriai J. Staniškis, Ž. Stasiškienė ir V. Arbačiauskas), o taip pat ir knygos angliškas variantas. Pora mokymo reikmenų publikuota ir aplinkos vadybos tematika. Buvo rengiami AVS vidaus auditorių mokymai, diegiamos aplinkos vadybos sistemos (V. Kildišas, D. Pamakštys, A. Šileika, T. Pivoras, E. Jelisejevienė, V. Arbačiauskas). Bendradarbiaujant su Lundo universiteto Tarptautiniu pramoninės aplinkos ekonomikos institutu Klaipėdos apskrityje atliktas tarptautinis aštuonių pramonės įmonių bei Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių aplinkosauginis auditas. Jame dalyvavo ne tik APINI ekspertai, bet ir ekspertai iš daugiau nei dvylikos pasaulio šalių m. vystant cheminių medžiagų valdymo tematiką, pradėti du nauji projektai apie cheminių medžiagų vadybą įmonėse ir cheminių medžiagų naudojimo srautus. Tebeorganizuojami mokymai Cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas, ženklinimas ir pakavimas (J. Kruopienė, J. Vaitiekūnienė, E. Jelisejevienė, T. Pivoras). Vykdant šią mokymų programą pagal projektą Baccon 2.2, iš viso apmokyti 87 dalyviai iš 54 įmonių ir institucijų. Tebevykdoma veikla upės baseinų vadybos tematika (V. Vincevičienė, J. Vaitiekūnienė, E. Jelisejevienė, D. Januškevičius). Laimėtas konkursas tarptautinio Nemuno baseino vadybos klausimams sprėsti ir pradėtas vykdyti projektas Trijų valstybių bendradarbiavimo vystymas Nemuno baseine (1-oji fazė). Iš kitomis tematikomis vykdomų darbų paminėtini Marijampolės regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas (I. Silvestravičiūtė, L. Šleinotaitė- Budrienė), mokslo tiriamasis darbas Subalansuotos pramonės plėtros programos projekto parengimas (J. Staniškis, V. Arbačiauskas, R. Jucevičius (iš KTU Verslo strategijos instituto), Ž. Stasiškienė, R. Uselytė) m. aktyviai dalyvaujama tarptautinėse konferencijose. 4 APINI -23-

24 mokslininkai (J. Staniškis, Ž. Stasiškienė, V. Arbačiauskas ir R. Uselytė) dalyvavo ir švaresnės gamybos klausimais pranešimus skaitė 7-ojoje Europos švaresnės gamybos apskritojo stalo konferencijoje Švedijoje. J. Staniškis dalyvavo ir skaitė pranešimą NATO konferencijoje Švaresnės technologijos ir gaminiai, vykusioje Ispanijoje. V. Vincevičienė skaitė pranešimą tarptautinėje konferencijoje Scientific Forum on Environmental monitoring Lundo universitete, Švedijoje m. Šiais metais APINI buvo NATO/CCMS pilotinės konferencijos, skirtos švaresniems produktams ir procesams (angl. NATO/CCMS Pilot conference on Cleaner Products and Processes), kurią organizuoja NATO komitetas Iššūkiai moderniai visuomenei, priimančioji organizacija. Konferenciją rėmė NATO, JAV Aplinkos apsaugos agentūra, LR Krašto apsaugos ir Aplinkos ministerijos. Sulaukta apie 70 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio, skaityta 30 pranešimų. Buvo išleista pranešimų medžiaga, o atrinkti trys Instituto darbuotojų straipsniai publikuoti Springer leidyklos žurnale Clean technologies and environmental policy m. patvirtinta tarptautinė tarpdalykinė magistro studijų programa Aplinkos apsaugos vadyba ir švaresnė gamyba, parengta kartu su kitais Baltijos regiono universitetais BALTECH konsorciumo nariais. Nuo rugsėjo mėnesio pirmieji magistrantai pradėjo studijas Institute. Intensyviai tebevykdyta veikla švaresnės gamybos srityje. Po kelių metų pertraukos 2002 m. vėl buvo apginta disertacija. Daktaro laipsnis suteiktas I. Kliopovai už darbą Procesų valdymas švaresnėje gamyboje: analizė, metodika ir diegimas (vad. prof. J. Staniškis). Švaresnės gamybos tematika išleista J. Staniškio, Ž. Stasiškienės ir I. Kliopovos monografija Švaresnė gamyba: sisteminis požiūris. I. Kliopova parengė keturias paraiškas švaresnės gamybos projektų įdiegimui iš NEFCO gauti. Intensyviai vykdyta ir veikla, susijusi su aplinkos vadyba. APINI specialistams konsultuojant, įmonėse diegiamos aplinkos vadybos sistemos pagal ISO standarto reikalavimus, pravedami vidaus auditorių mokymai (išduota net 169 pažymėjimai). D. Pamakštys AVS diegimo klausimais lankėsi Vietname. Vis labiau įsibėgėja veikla integruotos atliekų vadybos srityje, kurioje daugiausia darbuojasi L. Šleinotaitė-Budrienė, I. Silvestravičiūtė ir R. Uselytė. Be to, I. Silvestravičiūtė ir L. Šleinotaitė-Budrienė atliko reikšmingą darbą Planuojamos ūkinės veiklos (Naudotų padangų panaudojimo kurui klinkerio sukamojoje krosnyje Nr. 7) AB Akmenės cementas poveikio aplinkai vertinimą bei suderino poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Naudotų padangų tvarkymas yra problematiškas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Lietuvoje vis dar buvo neišspręsta naudotų padangų galutinio sutvarkymo problema: naudotos padangos nei perdirbamos, nei naudojamos energijai gauti, o tik kaupiamos. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą nustatyta, kad naudojimas kurui cemento pramonėje yra reali ir tinkama galutinio padangų sutvarkymo alternatyva m metais pradėtas įgyvendinti Europos Sąjungos 5-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (5BP) Centres of Excellence paprogramės projektas Subalansuota pramonės plėtra kompetencijos stiprinimas SID APINI. Pagal minėtą programą finansavimas buvo skiriamas institucijoms, turinčioms reikšmingų pasiekimų tam tikrose srityse. Vykdant SID APINI projektą, surengta visa eilė renginių: tarptautinė konferencija Sustainable -24-

25 industrial development: product oriented strategies and tools, kurioje sulaukta apie 60 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio, taip pat seminarai EMAS diegimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, Išplėstinė gamintojo atsakomybė atliekų vadybos srityje, EMAS savivaldybėse, informaciniai seminarai Atliekų perdirbimo sektoriaus perspektyvos Lietuvoje ir kiti renginiai. Šio projekto veiklas koordinavo V. Arbačiauskas. Šiais metais APINI darbuotojų publikacijos pirmą kartą išspausdintos ISI Web of Science žurnaluose. Tai J. Staniškio ir Ž. Stasiškienės straipsnis Promotion of cleaner production investments: international experience, išspausdintas žurnale Journal of Cleaner Production, ir straipsnis, kurios bendraautoriumi buvo J. Staniškis, išspausdintas žurnale Water Science and Technology. Dauguma instituto darbuotojų plėtojo švaresnės gamybos ir aplinkos vadybos tematiką. Vykdyta keletas projektų, pravesti vidaus auditorių mokymai. J. Staniškis dalyvavo UNEP mokymų misijoje Rusijoje, tyrė galimas prevencinių aplinkosaugos inovacijų finansavimo galimybes Vietname. Vietname aplinkos apsaugos vadybos sistemų klausimais dar kartą lankėsi D. Pamakštys. Išleista mokomoji knyga Prevencinė aplinkos vadyba (J. Staniškis, V. Arbačiauskas). Taip pat pradėtas reikšmingas projektas upių baseinų vadybos tematika. Tai Požeminio ir paviršinio vandens analizės priemonės įgyvendinant Bendrąją vandens politikos direktyvą, kurį finansavo Danijos aplinkos apsaugos agentūra. Institute projekto veiklas daugiausia vykdė J. Vaitiekūnienė, bendradarbiaudama su DHI (Danija), Aplinkos apsaugos agentūra ir VšĮ Vandens namai. Tęsiamas bendradarbiavimas su Baltijos aplinkos forumu. Sėkmingai užbaigtas jų koordinuotas projektas BACCON 2.4 ir pradėtas jo tęsinys BACCON 3. Išleista mokomoji knyga Cheminių medžiagų kontrolė ir vadyba (J. Kruopienė, J. Staniškis) m. laikytini naujos tematikos gaminių ekologinis projektavimas, būvio ciklo vertinimas pradžia. Šioje srityje dirbo R. Uselytė, I. Karaliūnaitė, V. Varžinskas. Vykdytas projektas Ekologinio projektavimo galimybių studija Baltijos šalių pramonėje. AB Utenos trikotažas užsakymu I. Karaliūnaitė ir R. Uselytė atliko trikotažo gaminių aplinkosauginio ženklinimo galimybių analizę. Vokietijos DBU fondui (Vokietijos federalinis aplinkos fondas) pasiūlius, APINI tapo institucija, kuri padeda išrinkti magistrantus ir doktorantus fondo stipendijoms gauti. Jauniesiems Lietuvos mokslininkams suteikiama galimybė stažuotis Vokietijos mokslo institucijose aplinkos apsaugos tematika. Toks bendradarbiavimas tęsėsi keletą metų m. Pirmieji magistro studijų programos Aplinkos apsaugos vadyba ir švaresnė gamyba studentai apgynė savo magistro darbus. Jie parengiami remiantis abiejų studijų metų eigoje atliekamais kursiniais darbais. Parengtųjų darbų tematika aplinkosauginis veiksmingumas, prevencinių aplinkos apsaugos priemonių taikymas, cheminių medžiagų vadyba, atliekų vadyba. APINI darbuotojus pasiekė pirmasis reikšmingas įvertinimas už darbus aplinkos apsaugos tematika. Prof. J.Staniškiui suteikta Lietuvos nacionalinė mokslo premija už darbų ciklą Prevencinių aplinkos apsaugos strategijų išvystymas ir diegimas Lietuvos pramonėje. Tebevykdant projektą SID-APINI, surengta tarptautinė konferencija Subalansuota pramonės plėtra: novatoriškos techninės ir vadybos priemonės, kurioje sulaukta 50 dalyvių. -25-

26 Vykdant projektą Institucinių gebėjimų stiprinimas, diegiant ES reikalavimus cheminių medžiagų, GMO, TIPK ir klimato kaitos srityse, keletas Instituto darbuotojų įgijo kvalifikaciją taršos integruotos prevencijos ir kontrolės tematikoje (I. Kliopova, D. Januškevičius, I. Silvestravičiūtė, I. Karaliūnaitė). Buvo atlikta nemažai taikomųjų darbų, rengiant paraiškas TIPK leidimui gauti ir suderinti. I. Kliopova tapo LR Aplinkos apsaugos agentūros taršos integruotos prevencijos ir kontrolės paraiškų rengimo ir išdavimo eksperte. Patvarieji organiniai teršalai (POT) - vienos pavojingiausių cheminių medžiagų. Tai lemia jų toksiškumas, patvarumas, gebėjimas patekti į gyvus organizmus ir juose kauptis, gebėjimas pasklisti tolimais atstumais nuo jų naudojimo vietos. Šių teršalų kontrolei priimta pasaulinė konvencija, vadinama Stokholmo. Konvenciją ratifikavusios šalys privalo parengti nacionalinius įgyvendinimo planus m. APINI darbuotojai dalyvavo Nacionalinio įgyvendinimo plano dėl patvariųjų organinių teršalų pagal Stokholmo konvenciją parengime. Projekto koordinatorius buvo R. Česnaitis, o veikloje dalyvavo A. Bagdonas, J. Dvarionienė, A. Laurinkevičiūtė, I. Kliopova, J. Vaitiekūnienė, R. Uselytė ir kiti. J. Kruopienė pradėjo dalyvauti kaip cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo ekspertė konsultavimo komisijoje, registruojančioje augalų apsaugos priemones m. publikuota J. Staniškio, Ž. Stasiškienės ir I. Kliopovos monografija Subalansuotos pramonės plėtros strategija: teorija ir praktika. Vis daugėja ir mokomųjų knygų, kuriomis gali naudotis magistrantūros studentai. Išleista mokomoji knyga Integruota atliekų vadyba, kuriai medžiagą rengė J. Staniškis, A. Bagdonas, R. Česnaitis, I. Karaliūnaitė, J. Miliūtė, I. Silvestravičiūtė, L. Šleinotaitė-Budrienė, V. Varžinskas ir R. Uselytė. Šiais metais išspausdinti dar du straipsniai, cituojami ISI Web of Science duomenų bazėje. Abiejų autoriai J. Staniškis ir V. Arbačiauskas. Atliktas mokslinis tiriamasis darbas AB Mažeikių nafta naftos perdirbimo įmonės atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano įvertinimas (L. Šleinotaitė-Budrienė, I. Silvestravičiūtė, R. Uselytė). I. Kliopova atliko Kauno botanikos sodo infrastruktūros pritaikymo turizmo tikslams studiją. Atlikta ir kitų darbų poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos vadybos, švaresnės gamybos inovacijų srityse m. Metai buvo itin turtingi apgintomis disertacijomis. Daktaro laipsnis suteiktas J. Dvarionienei ( Pramonės įmonių vandens išteklių integruoto valdymo modelis, vad. doc. Ž. Stasiškienė. J. Dvarionienė jos pirmoji doktorantė), E. Jelisejevienei ( Upės baseino vandens išteklių valdymo modelis, vad. prof. J. Staniškis) ir T. Pivorui ( Įmonės aplinkos apsaugos veiksmingumo vertinimas ir gerinimas, vad. prof. J. Staniškis) m. profesoriui J. Staniškiui paskirta dr. Valdo Adamkaus premija, kurios atsiimti kartu su keliais kitais instituto darbotojais jis vyko į Prezidentūrą. Pripažinimo iš tarptautinių duomenų bazių sulaukė APINI su kitais partneriais leidžiamas žurnalas Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba. Jis pirmą kartą buvo įtrauktas į kelias tarptautines duomenų bazes: CAB Abstracts, CSA Technology Research Database, Environmental Engineering Abstracts, INSPEC ir TOC Premier. Publikuota J. Staniškio, Ž. Staniškienės su bendraautore Chr. Jasch parengta monografija Assessment of environmental costs for sustainable industrial development. ISI Web of Science leidiniuose paskelbti dar du APINI darbuotojų straipsniai. Baigiant vykdyti projektą SID-APINI Vilniuje surengta tarptautinė -26-

27 konferencija Subalansuota atliekų vadyba, kurioje sulaukta 50-ies dalyvių. APINI darbuotojai patys labai aktyviai dalyvavo įvairiose tarptautinėse konferencijose. Iš viso skaityti net 23 pranešimai konferencijose, kurios vyko Suomijoje, Kroatijoje, Italijoje, Vengrijoje, Kinijoje, Argentinoje, Norvegijoje, Belgijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Pranešimų tematika subalansuota atliekų vadyba, darni plėtra, taršos integruota prevencija ir kontrolė, aplinkos vadybos kaštai, būvio ciklo vertinimas ir produktų kūrimas, aplinkos vadybos kaštai ir kt. Vis intensyviau dirbama gaminių ekologinio projektavimo srityje m. išleista J. Staniškio, V. Varžinsko ir R. Uselytės monografija Gaminų ekologinis projektavimas m. atlikta daug poveikio aplinkai vertinimo darbų (I. Silvestravičiūtė, I. Kliopova, I. Karaliūnaitė, L. Šleinotaitė-Budrienė), taršos integruotos prevencijos ir kontrolės darbų (D. Januškevičius, I. Kliopova, I. Karaliūnaitė), integruotos atliekų vadybos darbų (I. Silvestravičiūtė, R. Uselytė, A. Bagdonas), AVS darbų (E. Jelisejevienė, V. Kildišas). Aplinkos vadybos sistemos sukūrimą AB Mažeikių nafta pradėjo V. Kildišas, A. Arbačiauskas ir E. Jelisejevienė m. J. Vaitiekūnienės darbą vandens kokybės įvertinimo ir modeliavimo srityje vainikavo disertacinis darbas Integruotas Lietuvos upių baseinų nuotėkio ir taršos vertinimas (vad. doc. V. Vincevičienė), už kurį jai suteiktas daktaro laipsnis. KTU monografijų konkurse praeitais (2005 m.) J. Staniškio, Ž. Staniškienės ir Chr. Jasch išleista monografija Assessment of Environmental Costs for Sustainable Industrial Development laimėjo II-ąją vietą. Vis gausėja ISI Web of Science leidiniuose publikuotų straipsnių m. šis kraitis pasipildė dar dvejais straipsniais. 12 straipsnių paskelbta kitų tarptautinių duomenų bazių leidiniuose. Šiais metais parengta pora taikomųjų mokslinio tyrimo darbų integruotos atliekų vadybos tematika. Tai Organinių ir biodegraduojamų atliekų surinkimo ir perdirbimo galimybių studija (J. Staniškis, R. Česnaitis, J. Miliūtė, R. Juškaitė) bei Pavojingų atliekų perdirbimo technologinių procesų sisteminimas, analizė ir technologinis žinynas (J. Staniškis, J. linskaitė). Vykdomi projektai Regioninis bendradarbiavimas atliekų tvarkymo srityje RECO (J. Miliūtė, R. Česnaitis, V. Arbačiauskas), Pagalba Europos atliekų tvarkymo sektoriui EUWAS (A. Bagdonas). Intensyviai dirbama cheminių medžiagų valdymo tematika. Parengta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (projekto) dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) galimo poveikio Lietuvos ūkiui (pramonei, verslui, sveikatai ir aplinkai) įvertinimo studija. Ją atliko J. Staniškis, R.Česnaitis, J.Kruopienė, J.Dvarionienė, A.Bagdonas. Įgyvendinamas projektas Žinių apie REACH kūrimas ir sklaida, kurį koordinuoja Aplinkos inžinerijos institutas, taip pat vykdomas projektas NOMIRACLE, kurio tematika cheminių medžiagų keliamos rizikos vertinimas. Intensyviai veikla vykdoma ir gaminių ekologinio projektavimo tema. Išleista mokomoji knyga Gaminių ekologinio projektavimo vadovas (V. Varžinskas, R. Uselytė). J. Dvarionienė ir J. Kruopienė parengė Kauno m. pirmos eilės nuotekų valymo įrenginių išplėtimo, įdiegiant biologinio valymo grandį, projekto aplinkosauginę dalį. V. Kildišas, T. Pivoras, E. elisejevienė, D. Pamakštys plėtojo aplinkos vadybos sistemų tematiką. Dirbta su įmonėmis, pravesti AVS vidaus auditorių mokymai. Tyrimų rezultatus APINI darbuotojai pristatė 14-oje pranešimų tarptautinėse konferencijose ne tik Lietuvoje, bet ir Egipte, Italijoje, Turkijoje, Danijoje, Austrijoje, Prancūzijoje. -27-

28 2007 m. Šiais metais buvo vykdoma visa eilė projektų integruotos atliekų vadybos, energijos taupymo, ekologinio gaminių projektavimo, cheminių medžiagų vadybos, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ir kitomis temomis. Kadangi buvo vykdomas projektas Pasisekimo didinimas: Europos konkurso Energy trophy plėtra į 18 šalių, dalyvauta energijos taupymo konkurse. Parengti keli mokslo tiriamieji darbai: Darnios pramonės plėtros situacijos Lietuvoje analizė ir pasiūlymai (J. Staniškis, V. Arbačiauskas, Ž. Stasiškienė, V. Varžinskas), Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/32/EB, nustatančios ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą, įgyvendinimo programos Lietuvoje studija (J. Staniškis, V. Varžinskas, I. Gurauskienė), Mažaatliekių technologijų ir švaresnės gamybos (ŠG) projektų diegimo ir skatinimo galimybių studija (J. Staniškis, Ž. Staniškienė, I. Kliopova, R. Česnaitis). APINI darbuotojai atliko įvairių darbų aplinkos vadybos, cheminių medžiagų vadybos, poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos vadybos kaštų vertinimo, ŠG inovacijų ir kitomis temomis. Tyrimų rezultatus J. Staniškis, Ž. Stasiškienė, V. Arbačiauskas, V. Kildišas, J. Miliūtė ir J. Ulinskaitė pristatė tarptautinėse konferencijose, vykusiose Slovėnijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Kipre ir Portugalijoje. Paskelbtos dar 3 publikacijos ISI Web of Science leidiniuose (autoriai J. Staniškis, Ž. Stasiškienė, J. Dvarionienė, J. Kruopienė) m m. apgintos net dvi disertacijos. Tai V. Varžinsko Dinaminis ekologinio gaminių projektavimo modelis (vad. prof. J. Staniškis) ir R. Česnaičio Regioninis patvariųjų organinių teršalų būvio ciklo valdymo modelis (vad. prof. J. Staniškis) m. Instituto veikla ir darbo rezultatai buvo įvertinti net keliais apdovanoijimais. APINI pelnė Energijos gaublio diplomą už prevencinių energiją taupančių inovacijų kūrimo ir diegimo sistemą (APINI-SPIN). Šio apdovanojimo įteikimas vyko Europos Parlamente. Kartu su APINI direktoriumi prof. J. Staniškiu į įteikimo ceremonijoje dalyvavo ir KTU Rektorius prof. R. Šiaučiūnas. Šį renginį savo apsilankymu pagerbė M. Gorbačiovas, M. Gandhi, H.G. Poteringas, J. M. Baroso, K. Annan. Taip pat APINI tapo Pramoninkų konkurso nugalėtoju Pasiekimai aplinkosaugoje už sėkmingą tarptautinį bendradarbiavimą kuriant ir įgyvendinant Prevencinių aplinkosauginių inovacijų kūrimo ir diegimo sistemą. Apdovanojimo nusipelnė jau antra APINI mokslininkų paskelbta monografija. Tai J. Staniškio ir Ž. Stasiškienės su bendraautore C. Jasch monografija Cleaner technologies: environmental management accounting, investment appraisal, and financing, pelniusi KTU III-iąją vietą. Šią monografiją išleido Nova Science Publishers Inc. leidykla Niujorke. Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Aplinkos ministerija, Aplinkos inžinerijos institutu (APINI), KTU Socialinių mokslų fakultetu, Lietuvos kultūros kongresu, VU Ekonomikos fakultetu, Tausojančio vartojimo ir gamybos centru (CSCP, Vokietija)organizavo pirmąją konferenciją Tausojantis vartojimas ir gamyba... Kaip tai pasiekti?. Šios konferencijos bus organizuojamos kas treji metai, pakaitomis Aplinkos apsaugos agentūroje ir Aplinkos inžinerijos institute. APINI darbuotojų kvalifikacija įvertinama kviečiant juos dalyvauti įvairiose ekspertinėse organizacijose. Ž. Stasiškienė tapo COST paraiškų ir programų vertinimo eksperte Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų -28-

29 agentūroje m. Vėl apginta disertacija. Daktaro laipsnis suteiktas J. Miliūtei už darbą Integruotas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sprendimų priėmimo modelis (vad. prof. J. Staniškis) m. Institutą ir jo darbuotojus pasiekė dar pora apdovanojimų. Dar 2007 m. APINI kartu su institucijomis iš kitų 16 ES šalių dalyvavo energijos taupymo konkurse Energy Trophy. APINI vykdyto projekto dalyvei bendrovei Dzūkijos statyba buvo įteiktas trečiosios vietos prizas už pasiektus rezultatus taupant energiją pastatuose pasyviomis priemonėmis. Dar vieno įvertinimo sulaukė APINI direktorius J. Staniškis, kuriam už aktyvią veiklą, kuriant teorinius moderniosios aplinkos inžinerijos pagrindus, svarbius aplinkos apsaugos darbus, aplinkos apsaugos projektų šalyje ir užsienyje įgyvendinimą, aktyvią organizacinę bei visuomeninę veiklą, susijusią su aplinkos apsauga, įteiktas ordino Už nuopelnus Lietuvai Karininko kryžius. Pradėta leisti elektroninė žurnalo Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba versija, kuri yra populiaresnė ir geriau prieinama skaitytojams, nei popierinė. Pradėtas vykdyti didelės apimties projektas Darnios inovacijos mažų ir vidutinių įmonių plėtrai SPIN. Tai trejų metų trukmės projektas, kurio vykdymą inicijavo Baltic 21 institutas, sudarytas iš įvairių Baltijos jūros regiono valstybių pramonės sektoriaus atstovų. SPIN yra vienas iš Baltic 21 instituto atrinktų Švyturio (angl. Lighthouse) projektų, kuriuo siekiama skatinti darnią plėtrą Baltijos jūros regione. Jis remia aplinkos apsaugos inovacijas, skatinančias darnią gamybą mažose ir vidutinėse įmonėse. Vykdant šį projektą, 2009 m. surengtas verslo forumas Pramonė. Inovacijos. Darnusis vystymasis. Konkurencingumas. Kaip darnios inovacijos padeda pramonės vystimuisi ir padidina konkurencingumą?, kuriame pasisakė ir diskutavo 67 dalyviai iš pramonės įmonių, mokslo institucijų, valstybinių institucijų m. APINI darbuotojai itin dažnai dalyvavo įvairiuose seminaruose ir renginiuose. Tai ir projektų renginiai, ir seminarai bei renginiai užsienyje. Juose buvo skaityti net 26 pranešimai. J. Dvarionienė buvo išvykusi ir pranešimus skaitė Turkijoje, Belgijoje, Italijoje; I. Kliopova Austrijoje. J. Staniškis dalyvavo mokslinėje konferencijoje Portugalijoje m. Prie apdovanojimų kraičio prisidėjo dar du. Jau trečia APINI darbuotojų monografija nusipelnė įvertinimo: geriausių monografijų konkurse monografija Darniosios inovacijos Lietuvos pramonėje: kūrimas ir diegimas (J. Staniškis, Ž. Stasiškienė, I. Kliopova, V. Varžinskas) laimėjo IIąją vietą. O prof. J. Staniškiui Baltijos jūros fondas skyrė 2010 metų Baltijos jūros apdovanojimą (The Baltic Sea Award 2010). Profesorių J. Staniškį šiam apdovanojimui nominavo Lundo universiteto Tarptautinis pramoninės aplinkos ekonomikos institutas (Švedija), teigiamais atsiliepimais nominaciją palaikė Danijos technikos universiteto Vandens problemų institutas, Tamperės technologijos universitetas (Suomija), Trondheimo technologijos universitetas (Norvegija), Delavero universiteto Jūrinių mokslų ir politikos institutas (JAV), Jungtinių Amerikos Valstijų Aplinkos apsaugos agentūros Nacionalinė rizikos valdymo tyrimų laboratorija, Lietuvos Respublikos ūkio ir aplinkos ministerijos. Apdovanojimų įteikimo ceremonija ir šventė vyko Alandų salyno administraciniame centre Mariehamne. Užsimezgė bendradarbiavimas su Baltijos gėrimų pramonės aljansu (ABBI). -29-

30 Baltijos gėrimų pramonės aljansas kartu su APINI vykdo Darnios gėrimų pramonės plėtros projektą, kuriuo siekiama skatinti ekologišką gamybą, efektyvų resursų naudojimą, natūralius produktus, pakuočių atliekų tvarkymą. Kaip teigia ABBI klasterio koordinatorius Romas Apulskis, šis projektas mokslininkų pagalba padės klasterio nariams įsivertinti švaresnės gamybos galimybes, optimizuoti gamybos procesus, gerinti darbo sąlygas, sutaupant kaštus, mažinti produktų savikainą. Vykdant SPIN projektą, suorganizuoti seminarai Darni gamyba ir inovacijos mažose ir vidutinėse įmonėse bei Prevencinių inovacijų generavimas, finansavimas ir diegimas mažose ir vidutinėse įmonėse, taip pat pravesti mokymai apie ekoinovacijų kūrimą mažose ir vidutinėse įmonėse. Mokymuose dalyvavo 7-ių įmonių atstovai. Gausėja Aplinkos apsaugos vadybos ir švaresnės gamybos magistrantų gretos. Į pirmą kursą priimta 19 studentų m. APINI kolektyvas šiais metais pradėjo savanorišką iniciatyvą Žalieji rūmai, kurios tikslas KTU II rūmuose skleisti aplinkosaugines idėjas ir realiais darbais prisidėti prie Universiteto aplinkos gerinimo. Generuojant idėjas, kaip įprasminti šiais metais švenčiamą Instituto 20-metį, tokią mintį pasiūlė I. Gurauskienė. Rūmų akademinė bendruomenė, studentai ir aptarnaujantis personalas informuojami apie atliekų rūšiavimą, energijos ir žaliavų taupymą, skatinami kasdiene veikla tausoti aplinką. Pirmuoju iniciatyvos etapu pasirinktas atliekų rūšiavimas įvertinta, kad Universitete didžiąją atliekų dalį (iki 70%) sudaro perdirbamos medžiagos, t. y. popierius, plastikas. Šios atliekos iki 2011 m. buvo metamos į bendrą konteinerį, iš kurio keliaudavo į sąvartyną. Skatindami atskirti popierių, APINI darbuotojai kartu su kūrybingomis Socialinių mokslų fakulteto studentų atstovybės SOMSA narėmis pagamino ir žaismingais gamtos motyvais išdailino kartonines dėžutes bei pažymėjo jas iniciatyvos logotipu. Dėžutės buvo išdalintos KTU II rūmų kabinetams popieriaus atliekoms atskirti. Popieriaus atliekas KTU II rūmų valytojos išneša į kieme esantį popieriui skirtą konteinerį; UAB Kauno švara popierių išveža perdirbti į veiklą atnaujinusį UAB Kauno popierių. Rūmų koridoriuose pastatytos popieriaus, plastiko, stiklo atliekų rūšiavimo šiukšliadėžės ir įrengtas informacinis stendas su nuolat atnaujinama informacija. APINI 20-mečio proga rugsėjo dienomis organizuojama tarptautinė konferencija Tausojantis vartojimas ir darni gamyba: kaip tai pasiekti. Tai antroji konferencija, pirmoji įvyko 2008 m. Vilniuje, kurią organizavo Aplinkos apsaugos agentūra. Vykdant SPIN projektą, 2011 m. suorganizuoti ir kiti du tarptautiniai seminarai: Darniosios inovacijos pakuočių sektoriuje ir Darniosios statybų sektoriaus inovacijos. Abu renginiai sulaukė didelio specialistų susidomėjimo; juose dalyvavo 60 ir 111 klausytojų. Be SPIN projekto, APINI vykdoma nemažai kitų projektų. Šiais metais pradėti dar du Baltijos jūros programos projektai: Reco Baltic 21 Tech atliekų tvarkymo tematika (J. Staniškis, J. Kruopienė, I. Kliopova) ir StarDust inovacijų tematika (J. Dvarionienė). Taip pat pradėtas projektas Bendrovių darnumo informacija ir mokymai Europoje-CSI (J. Staniškis, G. Jonkutė, D. Dukauskaitė), CRISP projektas darnios plėtros tematika (Ž. Stasiškienė, R. Hopenienė, A. Vėliūtė, A. Staškevičius). Veiklą tebetęsia ChemXchange (J. Dvarionienė) ir Enercom (I. Kliopova) projektai. Nuo 2011 m. APINI turi jau du profesorius. Profesorės vardas suteiktas darbuotojai docentei Ž. Stasiškienei. Šiemet priimta dar daugiau studentų -30-

31 į pirmą magistrantūros kursą net virš 20. Iš viso nuo 2004 m. įteikti 73 magistrų diplomai baigusiems Aplinkos vadybos ir švaresnės gamybos magistrantūros studijų programą. Šiais metais paskelbta nemažai publikacijų. Iki metų vidurio - 4 straipsniai ISI Web of Science leidiniuose, knygų dalys 3-jų tarptautiniu mastu pripažintų leidyklų išspausdintuose leidiniuose. APINI darbuotojai keliavo daugiausia į projektų darbinius susitikimus. J. Staniškis dalyvavo kongrese ir skaitė pranešimą Sankt Peterburge, J. Kruopienė tarptautinėje konferencijoje Dnepropetrovske. J. Staniškis ir V. Arbačiauskas Albanijos Aplinkos ministerijoje dalyvavo diskusijose dėl politikos priemonių švaresnės gamybos skatinimui kūrimo, skaitė pranešimus bei pravedė mokymus. 2. Darbuotojai ir doktorantai 2.1. APINI darbuotojai (nuo 1991 m. iki 2011 m.) Alė Bižienė (Asadauskaitė) Andrius Plepys Asta Laurinkevičiūtė Audrius Bagdonas Audrius Šileika Dainius Januškevičius Dainius Rutkauskas Darius Pamakštys Dovilė Dukauskaitė nuo Eglė Sendžikienė Emilija Jelisejevienė Gediminas Stonkus Giedrius Stankevičius Gintė Jonkutė nuo Ginutis Kutas Inga Gurauskienė nuo Inga Karaliūnaitė Inga Silvestravičiūtė Irina Kliopova nuo Jolanta Dvarionienė nuo Jolita Kruopienė nuo Jūratė Miliūtė nuo Jurgis Staniškis nuo Jurgita Gaižiūnienė Jurgita Vaitiekūnienė Laura Vasilenko nuo Leonardas Rinkevičius Lina Šleinotaitė-Budrienė Loreta Kinderytė Neringa Laukytė Neringa Ramanauskaitė Nijolė Abramavičiūtė Rasa Uselytė Rimantas Grigauskas Romanas Česnaitis Sigita Židonienė nuo

32 Tomas Pivoras Valdas Arbačiauskas nuo Valeras Kildišas Vilnė Vaitkaitienė Violeta Vincevičienė Visvaldas Varžinskas nuo Žaneta Stasiškienė nuo APINI doktorantai (nuo 1991 m. iki 2011 m.) Alė Bižienė (Asadauskaitė) Andrius Plepys Audrius Šileika Dainius Januškevičius Dainius Rutkauskas Darius Pamakštys Emilija Jelisejevienė Gediminas Stonkus Inga Karaliūnaitė Inga Silvestravičiūtė Irina Kliopova Jolanta Dvarionienė Jolita Kruopienė Jūratė Miliūtė Jurgita Vaitiekūnienė Lina Šleinotaitė-Budrienė Neringa Laukytė Rasa Ūselytė Rimantas Grigauskas Romanas Česnaitis Tomas Pivoras Valdas Arbačiauskas Violeta Vincevičienė Visvaldas Varžinskas Žaneta Stasiškienė

33 2.3. Esami instituto darbuotojai ir dirbantys doktorantai Jurgis Staniškis Cheminių -technologinių procesų valdymo inžinierius 1965 m., KTU. Procesų valdymo daktaras (technikos mokslai) 1971 m., KTU. Bioinžinerijos habilituotas daktaras 1984 m., Maskvos D.Mendelejevo Cheminės technologijos universitetas. APINI steigėjas ir direktorius nuo 1991 m. Profesorius nuo 1987 m. Pagrindinės interesų sritys: aplinkos sistemos, darni pramonės plėtra, aplinkos vadyba, integruota atliekų vadyba. Žaneta Stasiškienė Maisto pramonės technologinių procesų automatizavimo inžinierė 1990 m., KTU Technologijos mokslų daktaras: aplinkos inžinerija ir kraštotvarka 1999 m., KTU. APINI nuo 1991 m. Profesorė nuo 2011 m. Pagrindinės interesų sritys: darni pramonės plėtra, darnumo vertinimo sistemos ir procesai, aplinkos ekonomika, strateginių ir prevencinių aplinkosauginių inovacijų kūrimas ir vertinimas. Irina Kliopova Elektros inžinerijos mokslo bakalauras 1994 m.,ktu. Diplomuotas inžinierius 1995 m., KTU. Technologijų valdymo sistemų magistras 1994 m., KTU. Technologijos mokslų daktaro laipsnis: aplinkos inžinerija ir kraštotvarka 2002 m., KTU. APINI nuo 1997 m. Docentė nuo 2006 m. Pagrindinės interesų sritys: technologinių procesų optimizavimas, didinant aplinkosaugos veiksmingumą, taršos integruota prevencija ir kontrolė, poveikio aplinkai vertinimas, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, aplinkosaugos projektų finansavimas. Jolita Kruopienė Aplinkosaugos inžinerijos magistras 1994 m., KTU. Technologijos mokslų daktaras: aplinkos inžinerija ir kraštotvarka 1999 m., KTU. APINI nuo 1994 m. Vyresnioji mokslo darbuotoja nuo 1999 m. Pagrindinės interesų sritys: cheminių medžiagų valdymas ir vadyba, integruota atliekų vadyba, poveikio aplinkai vertinimas, hidrocheminių procesų tyrimai ir modeliavimas. -33-

34 Jolanta Dvarionienė Inžinierius chemikas technologas 1990 m., KPI. Aplinkos inžinerijos magistras 2000 m., KTU. Technologijos mokslų daktaras : aplinkos inžinerija ir kraštotvarka 2005 m., KTU. APINI nuo 2000 m. Vyresnioji mokslo darbuotoja nuo 2007 m. Pagrindinės interesų sritys: vandens išteklių vadyba įmonėse, taršos integruota prevencija ir kontrolė, cheminių medžiagų valdymas ir vadyba, atliekų vadyba, poveikio aplinkai vertinimas. Visvaldas Varžinskas Chemijos inžinerijos (aplinkosaugos inžinerijos kryptis) magistras 2003 m., KTU. Technologijos mokslų daktaras: aplinkos inžinerija ir kraštotvarka 2008 m., KTU. APINI nuo 2003 m. mokslo darbuotojas, lektorius nuo 2003 m. Pagrindinės interesų sritys: darni pramonės plėtra ir tausus vartojimas, inegruota produkto politika, ekologinis gaminių projektavimas, būvio ciklo įvertinimas, socialinė verslo atsakomybė. Valdas Arbačiauskas Inžinerijos bakalauras 1993 m., KTU. Diplomuotas inžinierius (procesų valdymas) 1994 m., KTU. Aplinkos vadybos ir politikos magistras 1998 m., Tarptautinis pramoninės aplinkos apsaugos ekonomikos institutas, Lundo universitetas, Švedija. APINI nuo Jaunesnysis mokslo darbuotojas nuo 2004 m. Pagrindinės interesų sritys: darni pramonės plėtra, aplinkos vadybos sistemos, veiksmingumo įvertinimas, aplinkos apsaugos politika. Aistė Vėliūtė Aplinkos inžinerijos bakalauras 2010 m., VGTU. KTU APINI magistrantė nuo 2010 m. Projektų analitikė nuo 2011 m. Pagrindinės interesų sritys: inovatyvių darnumo kelių kūrimas, įmonių socialinė atsakomybė. -34-

35 Asta Laurinkevičiūtė Biologijos bakalauras 2003 m., VDU. Aplinkos inžinerijos magistras 2005 m., KTU APINI. Baigtos doktorantūros studijos: aplinkos inžinerija ir kraštotvarka 2010 m., KTU. APINI nuo 2007 m. Projekto analitikė nuo 2009 m. Pagrindinės interesų sritys: darni pramonės plėtra, aplinkos vadybos kaštų vertinimas, darnios vadybos kaštų vertinimas. Antanas Staškevičius Mechanikos inžinerijos bakalauras 2010 m., KTU. KTU APINI magistrantas nuo 2010 m. Projekto analitikas nuo 2011 m. Pagrindinės interesų sritys: darni plėtra Dovilė Dukauskaitė Aplinkos inžinerijos magistras 2010 m., KTU. Vyresnioji laborantė ir projekto asistentė nuo 2011 m. Pagrindinės interesų sritys: įmonių socialinė atsakomybė. Gintė Jonkutė Aplinkos inžinerijos magistras m., KTU KTU APINI doktorantė nuo 2010 m. APINI nuo 2010 m. Projekto asistentė nuo 2011 m. Pagrindinės interesų sritys: darnusis vartojimas ir gamyba, įmonių socialinė atsakomybė. Inga Gurauskienė Ekologijos ir aplinkotyros bakalauras 2003 m., LŽŪU. Aplinkos inžinerijos magistras 2006 m., KTU APINI. Baigtos doktorantūros studijos: aplinkos inžinerija ir kraštotvarka 2010 m., KTU. Analitikė nuo 2006 m. Žurnalo Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba mokslinė sekretorė ir techninė redaktorė nuo 2006 m. Pagrindinės interesų sritys: elektros ir elektroninės įrangos atliekų valdymas, ekologinis projektavimas, medžiagų srautų analizė ir valdymas, darniųjų inovacijų kūrimas įmonėse. Jūratė Miliūtė-Plepienė Aplinkos inžinerijos magistras 2005 m., KTU APINI. Technologijos mokslų daktaras: aplinkos inžinerija ir kraštotvarka 2009 m., KTU. APINI nuo 2003 m. Laborantė nuo 2007 m. Pagrindinės interesų sritys: integruota atliekų vadyba, atliekų tvarkymo sistemų tyrimai ir modeliavimas, poveikio aplinkai vertinimas. -35-

36 Jurgita Gaižiūnienė Aplinkos inžinerijos bakalauras 2004 m., KTU. Aplinkos inžinerijos magistras 2006 m., KTU APINI. KTU APINI doktorantė nuo 2006 m. Vyr. laborantė nuo 2005 m. Pagrindinės interesų sritys: integruota pavojingų atliekų vadyba, atliekų būvio ciklo analizė ir vertinimas. Laura Vasilenko Ekologijos ir aplinkotyros bakalauras 2005 m., LŽŪU. Aplinkos inžinerijos magistras 2009 m., KTU APINI. KTU APINI doktorantė nuo 2009 m. APINI nuo 2009 m. Projekto administratorė nuo 2010 m. Pagrindinės interesų sritys: darni mažų ir vidutinių įmonių plėtra, socialinė verslo atsakomybė. Milda Knašytė Aplinkos inžinerijos bakalauras 2009 m., VGTU. Aplinkos inžinerijos magistras 2011 m., KTU APINI. Projekto analitikė nuo 2011 m. Pagrindinės interesų sritys: subalansuota pramonės plėtra, ekologinis gaminių projektavimas. Rimantė Hopenienė Biznio administravimo magistras 1997 m. Socialinių mokslų daktaras: vadyba ir administravimas 2009 m., KTU. Projekto tyrėja nuo 2011 m. Pagrindinės interesų sritys: socialinės atsakomybės tyrimai, darnaus verslo iniciatyvos, verslo sistemų tyrimai ir modeliavimas. Sigita Židonienė Aplinkotyros magistras 2006 m., VDU. KTU APINI doktorantė nuo 2006 m. APINI nuo 2007 m. Projekto administratorė nuo 2009 m. Pagrindinės interesų sritys: poveikio aplinkai vertinimas, darni plėtra, efektyvus energijos ir išteklių naudojimas Kiti esami doktorantai Edita Milutienė Biochemijos bakalauras 1996 m., VU. Aplinkotvarkos ir aplinkotyros mokslo magistras 1999 m., VU. KTU APINI doktorantė nuo 2008 m. Pagrindinės interesų sritys: ekologiška statyba, saulės energetika, poveikio aplinkai mažinimas. Goda Zabėlaitė-Noreikienė Aplinkos inžinerijos bakalauras 2008, KU. Jūrų aplinkos inžinerijos magistras 2010, KU. KTU APINI doktorantė nuo Pagrindinės interesų sritys: Klaipėdos uosto taršos procesų analizė ir darnios pramonės modelio taikymas. -36-

37 Kristina Montrimaitė Inžinierius technologas: riebalų technologija 1991 m., Nacionalinis technikos universitetas Charkovo politechnikos institutas. KTU APINI doktorantė nuo 2008 m. Pagrindinės interesų sritys: darni plėtra, poveikio aplinkai mažinimas, aplinkos chemija. Loreta Kinderytė Ekologijos ir aplinkotyros magistras 2004 m., KU. KTU APINI doktorantė nuo 2004 m. Pagrindinės interesų sritys: darnaus vystymosi vertinimas ir valdymas, aplinkosaugos vadyba. Marius Šileika Aplinkos inžinerijos bakalauras 1998 m., KU. Jūrų aplinkos inžinerijos magistras 2000 m., KU. KTU APINI doktorantas nuo 2007 m. Pagrindinės interesų sritys: vandens ir nuotekų valymas, vandens taršos įvertinimo metodai, aplinkos inžinerija, aplinkos chemija. Rasa Juškaitė-Norbutienė Biologijos bakalauras 2004 m., VDU. Aplinkos inžinerijos magistras 2006 m., KTU APINI. KTU APINI doktorantė nuo 2006 m. Pagrindinės interesų sritys: atliekų vadyba, darni plėtra, poveikio aplinkai vertinimas. Viktorija Jakubauskaitė Aplinkos inžinerijos bakalauras 2001 m., KU. Jūrų aplinkos inžinerijos magistras 2003 m., KU. KTU APINI doktorantė nuo 2010 m. Pagrindinės interesų sritys: naftos produktų biodegradacijos procesas. Violeta Petraškienė Ekologijos ir aplinkotyros bakalauras 2005 m., ŠU. Vadybos ir verslo administravimo magistras (aplinkosaugos vadyba specializacija) 2007 m., ŠU. KTU APINI doktorantė nuo 2007 m. Pagrindinės interesų sritys: atliekų tvarkymas ir vadyba, atliekų išteklių vadyba, integruota atliekų vadyba. -37-

38 3. Veikla m Pagrindinės veiklos kryptys Moksliniai tyrimai ir jų diegimas (tarptautiniai, nacionaliniai projektai ir programos bei rezultatų diegimas Lietuvoje ir kitose šalyse); Studijos (daktaro ir magistro studijų programų ir modulių kūrimas, metodinės medžiagos rengimas ir dėstymas; vadovavimas doktorantams, magistrantams ir jų konsultavimas); Švietimas, mokymai, žinių sklaida (mokslinio žurnalo leidyba, konferencijų organizavimas, dalyvavimas nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose bei seminaruose, mokymai įmonių, valstybinių institucijų ir NVO specialistams ir vadovams); Dalyvavimas tarptautinių ir nacionalinių ekspertinių organizacijų veikloje (ekspertinis ir organizacinis darbas šalyje ir JT organizacijose) Moksliniai tyrimai Mokslinių tyrimų pagrindinės kryptys Darni pramonės plėtra Trumpai apie koncepciją Šiuolaikinė ekonominė sistema gamtos požiūriu iš esmės yra tiesinė. Tai reiškia, kad tikslas yra gaminti gaminius, teikti paslaugas bei pristatyti tai vartotojui kuo greičiau ir kuo pigiau. Ir nieko daugiau! Žmonės išgauna neatsinaujinančius išteklius iš žemės paviršiaus, paverčia juos gaminiais, turinčiais pavojingų ir toksinių medžiagų, o vėliau jie išmetami arba deponuojami sąvartynuose ir labai neigiamai veikia aplinką ir žmonių sveikatą. Tokia kryptinė veikla imk gamink išmesk per pastaruosius du šimtmečius tvirtai įaugo į gamybos praktiką ir gamintojų sąmonę. Darniosios plėtros strategija kaip tradicinės ekonominės paradigmos alternatyvą pateikia vadinamąjį ciklinį, arba uždarą, veiklos modelį. Cikliniame modelyje naudojama aplinkai palanki energija, medžiagos, statybos ir gamybos procesai, kuriuose nuolat pakartotinai naudojamos antrinės medžiagos, o atliekos ir netinkami naudoti ar perdirbti gaminiai grąžinami į aplinką, kur jie tampa atsinaujinančių išteklių pagrindu. Kitaip tariant, tai sistema skolinu naudoju grąžinu. Taigi, kitaip nei tiesinė sistema, kuri nuolat išnaudoja aplinką ir blogina žmonijos socioekonominę gerovę, ciklinis modelis atkuria ir palaiko aplinkos kokybę ir didina socialinę ir ekonominę gerovę. Veiklos modelis, deja, nėra vienintelis, kurį reikia pakeisti norint įdiegti darniosios plėtros strategiją. Visos organizacijos koncepcijos, mąstymo ir architektūros pakeitimas yra pagrindinė ciklinio veiklos modelio sėkmės prielaida. Tiesiniam gamybos modeliui būdinga pernelyg hierarchinė, mechaninė vadybos schema, kur kiekvienas padalinys ir jo funkcijos sukoncentruotos specifiniams uždaviniams spręsti kiek galima efektyviau ir perduoti gaminį į kitą gamybos etapą. Kadangi kiekvienas padalinys domisi vien jam priskirtų užduočių vykdymu, todėl tik aukščiausia vadovybė gali matyti visą sistemą ir kaip joje funkcionuoja atskiri padaliniai. Dėl šios priežasties vadovai turi pagrindinę galią, o sprendimų fragmentacija tampa -38-

39 norma. Cikliniame modelyje, priešingai, kiekvienas organizacijos padalinys turi žinoti ir suvokti, kaip funkcionuoja kiti padaliniai. Jeigu gamybos antrinės žaliavos (atliekos) bei netinkamų gaminių dalys ir medžiagos nuolat grąžinamos į gamybos procesus arba be neigiamo poveikio į aplinką, tuomet tyrimų, projektavimo ir tiekimo padaliniai turi tinkamai parinkti medžiagas, dizainą ir suplanuoti gamybos operacijas kartu su gamybos, atliekų vadybos, rinkodaros, transporto ir kitais padaliniais. Šiuo atveju visų lygių darbuotojai turi būti prasmingai įtraukti į veiklos planavimą ir sprendimų priėmimą, t. y. organizacija turi būti suvokiama ir administruojama kaip integruota visuminė sistema. Žinoma, nėra vienintelės pokyčių formulės, kuri tiktų visoms organizacijoms, tačiau ilgalaikė daugelio specialistų, šioje srityje dirbančių specialistų patirtis rodo, jog esama tam tikrų bendrų metodų ir elementų, leidžiančių sėkmingai diegti darniosios plėtros principus. Pagrindiniai darnios pramonės plėtros diegimo metodai yra šie: - Aplinkos vadyba; - Švaresnė gamyba; - Ekologinis gaminių projektavimas - Socialinė verslo atsakomybė; Ypatingą vaidmenį diegiant darnios plėtros principus vaidina aplinkos vadybos sistemos ir darniosios inovacijos. Jeigu aplinkos vadybos sistemų diegimas yra pakankamai aiškus ir reglamentuotas tai darniųjų inovacijų kūrimas ir diegimas pramonėje yra gana sudėtingas procesas, kuriam trukdo daugelis objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Tačiau viena iš akivaizdžių pagrindinių priežasčių, kodėl inovacijos (ypač inkrementinės) kuriamos ir diegiamos neefektyviai, yra skirtingi mokslo darbuotojų, kuriančių žinias, ir verslininkų, kuriančių ir diegiančių inovacijas, požiūriai į šį procesą. Instituto veikla Aplinkos inžinerijos instituto mokslininkai kartu su Pasaulio švaresnės gamybos centru (Norvegija) sukūrė unikalią darniųjų inovacijų kūrimo metodiką, kuri buvo ir yra sėkmingai taikoma Lietuvos ir kitų šalių pramonės įmonių ir organizacijų veikloje. Išskirtiniai šios metodikos bruožai yra: sisteminis požiūris į inovacinę veiklą įmonėje (organizacijoje) ir jos integravimas į vadybos sistemą; mokslininkų ir įmonės (organizacijos) specialistų bendras kūrybinis darbas nuo pat proceso pradžios, t. y. kuriant, finansuojant, diegiant ir vykdant inovacijų efektyvumo stebėseną ir vertinimą. Ypač sėkmingai ši metodika buvo taikoma APINI iniciatyva sukurtoje prevencinių inovacijų kūrimo, finansavimo ir diegimo sistemoje, kurią sudaro verslo paslaugų teikimo institucija, paskolų teikimo organizacija ir verslo įmonė. Šiuo atveju sistemą sudarė APINI + įmonė + Šiaurės šalių aplinkos finansinė korporacija (NEFCO, Suomija). Monografijoje išanalizuota minėtoji metodika ir konkretūs jos taikymo ekonominiai, aplinkosauginiai rezultatai kuriant, finansuojant ir diegiant darniosios plėtros inovacijas Lietuvos įmonėse laikotarpiu nuo 1994 iki 2009 m. Inovacijų tyrimo ir diegimo rezultatai įkelti į specialiai sukurtą duomenų bazę, kuri apima 177 prevencines inovacijas. Pastarųjų penkiolikos metų patirtis akivaizdžiai parodė, kad darniosios plėtros inovacijų kūrimo ir diegimo procesą daugiausia stabdo ne investicijų stoka, bet tai, kad įmonės (organizacijos) nevertina detaliai esamos padėties, nenustato problemų -39-

40 priežasčių, nekuria darniosios plėtros principus atitinkančių inovacijų, deramai nesuvokia ir pačios darnios plėtros koncepcijos. Instituto mokslininkai aktyviai dalyvauja rengiant Darnios pramonės plėtros programinius dokumentus: dalyvauja ruošiant Lietuvos darnaus vystymosi strategijos diegimo ataskaitas, parengė darnios pramonės plėtros ir švaresnės gamybos programas, dalyvauja Lietuvos pramoninkų konfederacijos ir Trišalės tarybos darnaus vystymosi komiteto veikloje darnios pramonės plėtros klausimais. Pajėgumai Darnios pramonės plėtros srityje dirba 6 darbuotojai: 1 habilituotas daktaras, 2 mokslo daktarai, 1 jaunesnysis mokslo darbuotojas, 2 doktorantai. Šia tema apgintos dvi daktaro disertacijos, 1 parengta gynimui. Rezultatai APINI ES 5-osios Bendrosios programos buvo pripažintas subalansuotos/ darnios pramonės plėtros kompetencijos centru ir gavo finansinę paramą tolimesnei veiklai tobulinti. Buvo įsisavintos naujos darnaus vystymosi priemonės, kaip ekologinis gaminių projektavimas, socialinė verslo atsakomybė, ir išplėtotas tarptautinis bendradarbiavimas šiose srityse. Vykdant tarptautinius projektus buvo sukurtos darniųjų inovacijų kūrimo ir diegimo, darnios plėtros mokslinių tyrimų skatinimo ir vykdymo, darnaus vystymosi principų integravimo į mokslo magistrų ir aplinkos inžinerijos daktarų rengimo programas metodikos. Sukurti ir įdiegti Sukurti ir kuriami nauji metodai įgalinantys efektyviai diegti verslo socialinės atsakomybės sistemas įmonėse, ypač mažose ir vidutinėse. Pagrindiniai projektai - ( ) Subalansuota pramonės plėtra kompetencijos stiprinimas SID APINI. Projektą įgyvendino KTU Aplinkos inžinerijos institutas. - ( ) Darnios gamybos inovacijos mažų ir vidutinių įmonių plėtrai SPIN. Koordinatorius Vokietijos Federalinė aplinkos apsaugos agentūra. - ( ) Bendrovių darnumo informacija ir mokymai Europoje - CSI. Koordinatorius University of Maribor (Slovėnija). - ( ) Visuotinės vizijos dėl mokslinių tyrimų esminio vaidmens darnioje plėtroje sukūrimas - VISION RD4SD. Koordinatorius: Švedijos aplinkos, žemės ūkio ir teritorijų planavimo mokslinių tyrimų taryba (FORMAS). Pagrindinės publikacijos - Staniškis J.K., Stasiškienė Ž., Kliopova I. Subalansuotos pramonės plėtros strategija: teorija ir praktika. Kaunas: Technologija, p. - Staniškis J. K., Stasiškienė Ž., Jasch Chr. Assessment of environmental costs for sustainable industrial development. Kaunas: Technologija, p. - Cleaner production and energy conservation for sustainable development. Ed. Staniškis J.K., Jayaraman C. India: Daya Publishing House, p. -40-

41 - Staniškis J.K., Stasiškienė Ž., Kliopova I., Varžinskas V. Darniosios inovacijos Lietuvos pramonėje: kūrimas ir diegimas. Kaunas: Technologija, p. Kontaktai Hab. dr. Jurgis Staniškis ir mag. Valdas Arbačiauskas. KTU APINI, K. Donelaičio g , LT Kaunas, tel , tel/ faks el.paštas: ktu.lt; Aplinkosauginio veiksmingumo didinimas taršos prevencijos ir švaresnės gamybos būdais Trumpai apie koncepciją Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp technologinės plėtros, žmonių gerovės bei gamtinės aplinkos tausojimo ir gerinimo, vienas svarbiausių Lietuvos, kaip ir kitų pasaulio šalių uždavinių didinti aplinkos apsaugos veiksmingumą. Vienas iš labiausiai ištobulintų metodų, kaip valdyti ar reorganizuoti pramonės sistemą, atsižvelgiant į ilgalaikius poreikius bei remiantis darnios plėtros principais, kurie apima ekologinę, socialinę ir ekonominę harmoniją, yra švaresnė gamyba. Tai kompleksinė strategija, kurią pritaikius tarša yra sumažinama jos atsiradimo šaltinyje, t.y. pačiame gamybos procese, pašalinant taršos generavimo šaltinį pakeičiant technologinį procesą, jo organizavimą, technologines sąlygas ir žaliavas ar produktą, siekiant sumažinti jo neigiamą įtaką aplinkai viso produkto būvio ciklo metu. Švaresnė gamyba (ŠG) pasižymi tuo, kad taršą ir atliekas vertina neatsiejamai nuo proceso, kuriame jos susidaro. Švaresnė gamyba tai prevencinė integruota aplinkos vadybos strategija, kuri nuolat turi būti taikoma gamybiniams procesams bei gaminiams per visą jų būvio ciklą, siekiant sumažinti poveikį žmonėms ir aplinkai. Taršos mažinimu jos susidarymo vietoje laikoma veikla, kurios metu: - mažinamas bet kurių pavojingų medžiagų, teršalų ar teršiančių medžiagų, esančių kiekviename taršos sraute ar kitaip patenkančių į aplinką, kiekis prieš perdirbimą, valymą ar antrinį panaudojimą; - mažinama rizika, kylanti žmonių sveikatai ir aplinkai dėl susidarančios taršos. Tikslas sisteminiu požiūriu ištirti bei įvertinti švaresnės gamybos ir taršos prevencijos diegimo galimybes Lietuvos ir užsienio šalių pramonėje, rengti metodinę medžiagą ir konsultuoti rengiant bei diegiant švaresnės gamybos investicinius projektus. Uždaviniai pagal tarptautinių Europos organizacijų patvirtintą metodiką įvertinti švaresnės gamybos galimybes atskirose įmonėse ar organizacijose, sukurti, plėtoti ir tobulinti švaresnės gamybos ir taršos prevencijos inovacijų kūrimo metodus mažo ir vidutinio dydžio įmonėse, sukurti, plėtoti ir tobulinti švaresnės gamybos investicinių projektų rengimo metodiką bei aplinkos apsaugos kaštų vertinimo metodus, ištirti švaresnės gamybos ir taršos prevencijos diegimo pramonės įmonėse poveikį aplinkos apsaugos veiksmingumo gerinimui, -41-

42 skleisti švaresnės gamybos galimybių įvertinimo ir atitinkamų investicinių projektų diegimo metodikas kitose šalyse. Instituto veikla Per pastarąjį dešimtmetį APINI kartu su Šiaurės šalių aplinkos investiciniu fondu (NEFCO) 1998 m. pradėtą švaresnės gamybos ir taršos prevencijos inovacijų kūrimo, finansavimo ir diegimo sistemą, kurioje APINI ekspertai vaidina esminį vaidmenį kuriant inovacijas ir rengiant investicinius švaresnės gamybos projektus, taip pat prižiūri jų diegimą bei atlieka rezultatų monitoringą metais, naudojantis Microsoft Access 2000 programa, sukurta informacinė duomenų bazė Švaresnės gamybos diegimas Lietuvoje, kurioje saugomi susisteminti duomenys apie prevencinių inovacijų diegimą įvairiuose Lietuvos ūkio sektoriuose. Bazėje pateikta techninė, aplinkosauginė, ekonominė ir finansinė informacija apie 177 per pastaruosius penkiolika metų įdiegtus švaresnės gamybos projektus m. kaip Jungtinių Tautų ekspertai APINI specialistai vykdė švaresnės gamybos projektus Nikaragvoje, Gvatemaloje, Tanzanijoje, Ugandoje, Vietname, Rusijoje, Peru, Kinijoje. Tyrimų rezultatai paskelbti dviejose monografijose, iš kurių viena išleista Nova Science Publishers, Inc. leidykloje JAV. Pajėgumai Švaresnės gamybos bei taršos prevencijos srityje dirba 5 APINI darbuotojai: 1 habilituotasis mokslų daktaras, 2 mokslų daktarai, 2 - mokslų magistrai. Šia tema apginta 1 daktaro disertacija bei 1 parengta gynimui. Pagrindiniai projektai - ( ) Tarptautinė UNEP programa besivystančioms šalims Švaresnės gamybos diegimas ir finansavimo galimybių įvertinimas (Zimbabvė, Vietnamas, Gvatemala, Nikaragva, Tanzanija). Koordinatorius: UNEP/DTIE. - ( ) Švaresnės gamybos finansavimo infrastruktūrų tyrimai Ugandoje ir Vietname. Partneris: UNIDO. - ( ) NATO CCMS projektas Švarios technologijos ir gaminiai (II). Partneris: Nacionalinė Rizikos vertinimo vadybos mokslinių tyrimų laboratorija prie JAV Aplinkos apsaugos agentūros. Pagrindinės publikacijos - Staniškis J.K., Stasiškienė Ž., Arbačiauskas V. Švaresnės gamybos koncepcija ir jos taikymas. Kaunas, Technologija, p. (lietuvių, anglų, rusų, ispanų, vietnamiečių kalbomis). - Staniškis J.K., Stasiškienė Ž., Kliopova I. Švaresnė gamyba: sisteminis požiūris. Kaunas: Technologija, p. - Staniškis J.K., Stasiškienė Ž., Jasch C. Clean Technologies: Environmental Management Accounting, Investment Appraisal and Financing. New York: Nova Science Publishers Inc., p. Kontaktai Dr. Žaneta Stasiškienė ir dr. Irina Kliopova. -42-

43 KTU APINI, K. Donelaičio g , LT Kaunas, tel , tel/ faks el.paštas: ktu.lt; Gaminių ekologinis projektavimas, būvio ciklo vertinimas Trumpai apie koncepciją Spartėjant pramonės plėtrai ir augant vartojimui, pramonės procesų lygmenyje taikomos aplinkosauginio veiksmingumo didinimo priemonės ne visada yra pakankamos siekti vis didesnio aplinkosaugos efektyvumo. Vis aktualesni tampa žaliavų gamybos, vartojimo ar galutinio gaminio deponavimo aspektai. Dėl to tyrimų objektu pasirenkami ne atskiri gamybos procesai, bet nagrinėjama atskiro gaminio sistema, apimanti daug gamybos procesų ir medžiagų transformacijų nuo žaliavų (reikalingų gaminiui pagaminti) išgavimo iki galutinio gaminio deponavimo. Siekiant sukurti efektyvesnes aplinkosauginio veiksmingumo didinimo priemones, tyrimų metu sprendimų ieškoma atsižvelgiant į poveikį aplinkai visame gaminio būvio cikle, tai yra taikant būvio ciklo požiūrį. Būvio ciklo požiūris reikalauja išnagrinėti gaminio poveikį aplinkai nuo jo fizinio atsiradimo iki išnykimo. Į gaminio būvio ciklą įeina šie komponentai: žaliavų išgavimas, energijos išgavimas, gabenimas, pirminis žaliavų paruošimas, gaminio gamyba, pakuotė, paskirstymas, vartojimas, atliekų surinkimas ir galutinis sunaikinimas. Ši koncepcija reikalauja, kad poveikio aplinkai sumažinimas vienoje būvio ciklo stadijoje nepadidintų poveikio aplinkai kitoje stadijoje. Ypatingas vaidmuo ateityje tenka ekologiniam gaminių projektavimui (koncepcijai, pagrįstai būvio ciklo požiūriu), kuris užtikrina kuo ilgesnę gaminių naudojimo trukmę bei vėlesnį jų medžiagų pakartotinį panaudojimą arba perdirbimą. Pavyzdžiui, gaminiui pagaminti sunaudotų medžiagų kiekį sumažinus perpus, o gaminio naudojimo trukmę ir medžiagų pakartotinį naudojimą tuo pačiu metu du kartus padidinus, gamtinių išteklių naudojimo efektyvumas padidėtų apie dešimt kartų. Tikslas įvertinus pramonės įmonėse gaminių projektavimą skatinančius teisinius, ekonominius bei aplinkos apsaugos veiksnius, sukurti ir įdiegti ekologinio gaminių projektavimo metodus, leidžiančius integruoti aplinkos apsaugos aspektus gaminio projektavimo fazėje bei pasiekti pramonės įmonėse maksimalų aplinkos apsaugos efektyvumą gaminio būvio cikle ekonomiškai pagrįstomis priemonėmis. Uždaviniai Išanalizuoti pažangias prevencines subalansuotos pramonės plėtros (gaminių aplinkos apsaugos analizės bei naujų, ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo) priemonės, įgalinančias mažinti gaminio poveikį aplinkai viso gaminio būvio cikle nuo žaliavų išgavimo iki galutinio deponavimo. Apžvelgti Lietuvos pramonės įmonių inovacijų, gaminių kūrimo srityje, potencialą bei identifikuoti pagrindinius veiksnius, skatinančius ekologinio gaminių projektavimo koncepcijos taikymą pramonėje. Identifikuoti teisinius bei institucinius ekologinio gaminių projektavimo taikymo trikdžius, palyginant užsienio ir Lietuvos pramonėje taikomas ekologinio projektavimo paramos priemones. Sukurti ekologinio gaminių projektavimo metodus, kuriuos taikant -43-

44 būtų galima pasiekti maksimalaus aplinkosauginio efektyvumo ekonomiškai pagrįstomis priemonėmis gaminius kuriančiose pramonės įmonėse. Ištirti sukurtų ekologinio gaminių projektavimo metodų efektyvumą, taikant metodus pramonės įmonėse bei kiekybiškai įvertinant sukurtų gaminių aplinkos apsaugos efektyvumą. Pagrįsti metodų dinamiškumą, įvertinant nuolatos mažėjantį gaminio ar pačios įmonės (jei modelis taikomas ne vieno gaminio kūrimui) reikšmingo poveikio aplinkai (pagal pasirinktą poveikio aplinkai kategoriją) kitimą laike. Instituto veikla Ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo pramonėje moksliniai tyrimai APINI buvo atliekami pradedant nuo 2003 metų. Moksliniai tyrimai buvo pradėti vykdyti bendradarbiaujant su Švedijos aplinkos tyrimų instituto (angl. IVL Swedish Environmental Research Institute, Ltd) mokslininkais, atliekant pirmuosius Lietuvoje būvio ciklo įvertinimo tyrimus Lietuvos pramonės įmonių sukurtiems gaminiams. Tyrimai buvo atliekami tarptautinio mokslinio projekto Ekologiškai švarių produktų vystymo Baltijos jūros regione įgyvendinimas ir Lietuvos, Latvijos ir Rusijos ekologiškų įmonių grupės, turinčios glaudžius ryšius su Švedija, įsteigimas. Tarptautinio Leonardo da Vinci programos mokslinio projekto Žinių perdavimas ekologinio gaminių projektavimo srityje metu ( m.), bendradarbiaujant su CIR (Čekija), Estijos subalansuotos plėtros instituto, SEI-Tallinn (Estija), VVT (Latvija), BECO Groep BV (Nyderlandai), INETI (Portugalija) mokslininkais buvo ruošiamos aplinkosauginio gaminių projektavimo metodikas atskiriems pramonės sektoriams. Tyrimai buvo orientuoti į pagrindinę projekto tikslinę grupę mažas ir vidutines įmones, atrinktuose sektoriuose (baldų, tekstilės, metalo apdirbimo, maisto, elektronikos ir pakuočių gamybos pramonė). Lietuvos pramonės įmonių inovacijų (gaminių kūrimo srityje) potencialo bei teisinių, ekonominių bei socialinių veiksnių, skatinančių ekologinio gaminių projektavimo koncepcijos taikymą pramonėje, tyrimai buvo atliekami bendradarbiaujant su Suomijos aplinkos tyrimų institutu (Finnish Environment Institute, SYKE) bei Suomijos Respublikos Aplinkos ministerijos specialistais, tarptautiniame projekte Integruotos produktų politikos (IPP) ir Aplinkos technologijų vystymo veiksmų plano (ATVVP) priemonių įgyvendinimas ir vystymas Lietuvos pramonėje (2006) m. buvo vykdomi specialiųjų spaudos būdų ir pakuočių gamybos technologijų tyrimai, įvertinant jų ekologines ir eksploatacines savybes. Tyrimai atlikti vykdant MTEP projekto V-36/2008 Specialiųjų spaudos būdų ir pakuočių gamybos technologijų tyrimai, įvertinant jų ekologines ir eksploatacines savybes užduotis. Nuo 2009 metų APINI vykdo INTERREG BSR programos projektą Darnios gamybos inovacijos mažų ir vidutiniu įmonių plėtrai ( Sustainable Production through Innovation in SME s SPIN), kurio tyrimų Baltijos jūros regione metu vysto aplinkos apsaugos inovacijas, skatinančias ekologinį projektavimą ir darnią gamybą mažose ir vidutinėse įmonėse. Pajėgumai Ekologinio gaminių projektavimo bei būvio ciklo įvertinimo srityje dirba 3 APINI darbuotojai: 1 habilituotasis mokslų daktaras, 1 mokslų daktaras, 1 - mokslų magistras. Šia tema apginta 1 daktaro disertacija. -44-

45 Pagrindiniai projektai - ( ) Aplinkosauginis gaminių projektavimas Baltijos šalių pramonėje Koordinatorius: Lundo universiteto Tarptautinis pramoninės aplinkosaugos ekonomikos institutas (Švedija).( ) Ekologiškai švarių produktų vystymo Baltijos jūros regione įgyvendinimas ir Lietuvos, Latvijos ir Rusijos ekologiškų įmonių grupės, turinčios glaudžius ryšius su Švedija, įsteigimas, Projekto koordinatorius: Švedijos aplinkos tyrimų institutas (IVL). - ( ) Žinių perdavimas aplinkosauginio projektavimo srityje. Koordinatorius: CIR (Čekija). - (2006) Mokymų ir patirties mainai Europos Sąjungoje Integruotos produktų politikos (IPP) ir Aplinkos technologijų vystymo veiksmų plano (ATVVP) srityje. Koordinatorius: SYKE (Suomija). - ( ) Specialiųjų spaudos būdų ir pakuočių gamybos technologijų tyrimai įvertinant jų ekologines ir eksploatacines savybes. Koordinatorius: KTU Grafinių komunikacijų ir inžinerijos katedra. - ( ) Darnios gamybos inovacijos mažų ir vidutinių įmonių plėtrai SPIN. Koordinatorius: Vokietijos Federalinė aplinkos apsaugos agentūra. Pagrindinės publikacijos - Staniškis J.K., Varžinskas V., Uselytė R. Gaminių ekologinis projektavimas: mokslo monografija. Kaunas: Technologija, psl. - Varžinskas V., Uselytė R. Gaminių ekologinio projektavimo vadovas: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, psl. - Staniškis J. K., Stasiškienė Ž., Kliopova I., Varžinskas V. Darniosios inovacijos Lietuvos pramonėje: kūrimas ir diegimas : mokslo monografija. Kaunas : Technologija, p. Kontaktai Dr. Visvaldas Varžinskas KTU APINI, K. Donelaičio g , LT Kaunas, tel , tel/ faks el.paštas: Visvaldas.Varzinskas@ktu.lt. Cheminių medžiagų valdymas ir poveikio aplinkai vertinimas Trumpai apie koncepciją Cheminės medžiagos yra labai plačiai naudojamos buityje, pramonėje, žemės ūkyje, medicinoje ir kitur, nes pasižymi įvairiomis naudingomis savybėmis. Jos suteikia reikiamą tvirtumą ar plastiškumą, norimą spalvą, pamaitina augalus, naikina kenkėjus, gydo žmones ir gyvūnus, valo ir t.t. Tačiau šalia naudingų savybių, cheminės medžiagos pasižymi ir nepageidaujamomis savybėmis; o kartais ta pati savybė gali būti įvardinama ir kaip naudinga tam tikru tikslu, ir kaip kelianti pavojų sveikatai ar aplinkai kitomis aplinkybėmis. Taip išryškėjo poreikis kontroliuoti cheminių medžiagų keliamą riziką, t.y. valdyti chemines medžiagas. Rizikos prevencija reiškia poreikį veiksmų imtis nelaukiant matomų neigiamų cheminių medžiagų sukeltų pasekmių. Dar 1-oje EB aplinkos apsaugos veiksmų programoje 1973 m. buvo teigiama, -45-

46 kad geriausia aplinkos politika yra ta, kuria pirmiausia siekiama išvengti žalos aplinkai, o ne kovoti su jos padariniais. Poveikio aplinkai vertinimo tikslas yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galima planuojamos veiklos poveikį aplinkai bei užtikrinti, kad į aplinkos ypatumus bus atsižvelgta iki veiklos vykdymo pradžios. Tikslas vykdyti mokslinius tyrimus cheminių medžiagų keliamos rizikos vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo, cheminių medžiagų vadybos įmonėse srityse. Mokyti ir konsultuoti Lietuvos įmones bei organizacijas cheminių medžiagų klausimais. Uždaviniai vykdyti mokslinius tyrimus; rengti metodines ir mokymo priemones įmonėms, organizacijoms, studentams ir kitai auditorijai apie cheminių medžiagų valdymą ir vadybą; pravesti mokymus įmonėms ir organizacijoms cheminių medžiagų klausimais; patarti valtybinėms institucijoms cheminių medžiagų valdymo klausimais; konsultuoti įmones ir organizacijas, nustatant ir sprendžiant jų problemas, susijusias su cheminių medžiagų vadyba; atlikti planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimus. Instituto veikla Siekiant supažindinti Lietuvos įmones bei organizacijas su cheminių medžiagų vadyba, su REACH reglamento reikalavimais bei kitais su cheminių medžiagų valdymu susijusiais klausimais, Instituto darbuotojai aktyviai dalyvauja rengiant mokymų ir metodines medžiagas, organizuoja mokymus. APINI specialistai taip pat teikia pagalbą nustatant ir sprendžiant įmonių bei organizacijų problemas, susijusias su cheminių medžiagų tvarkymu. Vykdomi moksliniai tyrimai, susiję su cheminių medžiagų keliamos rizikos (aplinkai ir žmonių sveikatai) vertinimu. Taip pat atliekamas poveikio aplinkai, kurį gali sukelti planuojama ūkinė veikla, vertinimas. Tokiais atvejais analizuojamas ne tik cheminių medžiagų, kurias planuojama naudoti ūkinėje veikloje, ar kurios patektų į aplinką iš planuojamos ūkinės veiklos (į atmosferą, vandenį, dirvožemį, atliekas), potencialus poveikis, bet ir ūkinės veiklos galima įtaka gamtiniams ištekliams, socialinei ir kultūrinei aplinkai, poveikis dėl triukšmo ir pan. Instituto specialistai dalyvauja rengiant rekomendacijas teisės aktų įgyvendinimui, analizuojant jų įgyvendinimo pasekmes, kuriant įgyvendinimo planus. Dalyvaujama konsultavimo komisijoje, teikiančioje pasiūlymus ir rekomendacijas dėl augalų apsaugos produktų įregistravimo. Pajėgumai Šioje srityje dirba 5 kvalifikuoti Aplinkos inžinerijos instituto specialistai (3 mokslų daktarai ir 2 mokslų magistrai). 3 specialistai turi kvalifikacijos atestatus, kuriais suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo pareigas. -46-

47 Rezultatai Nuo 2001 metų APINI specialistai parengė, ar dalyvavo parengiant, 6-is informacinius bei mokomuosius leidinius, kaip REACH ABC: vadovas pramonei, Cheminių medžiagų keliamos rizikos valdymas įmonėse vadovas profesionaliems cheminių medžiagų naudotojams, ir kt. Išleista mokomoji knyga Cheminių medžiagų kontrolė ir vadyba. Vadovaujantis parengta metodine medžiaga, buvo suorganizuota ir pravesta visa eilė mokymų apie cheminių medžiagų klasifikavimą ir ženklinimą, vadybą įmonėse, REACH reglamento reikalavimus, rizikos vertinimą ir pan. Dalyvių skaičius - apie pusę tūkstančio. Kai kurie mokymai buvo vykdomi pačiose įmonėse ar organizacijose (pavyzdžiui, AB Kraft Foods Lietuva, Valstybinėje darbo inspekcijoje) ir orientuoti tiesiogiai jų reikmėms. Kartu su partneriais iš kitų Baltijos šalių (Latvijos, Estijos) bei Vokietijos dalyvauta pravedant tarptautinius mokymus, kurie vyko Siguldoje ir buvo skirti Lietuvos, Latvijos bei Estijos įmonių atstovams. Reikšmingas darbas nacionalinio įgyvendinimo plano dėl patvariųjų organinių teršalų pagal Stokholmo konvenciją parengimas, kuriame dalyvavo APINI specialistai. Buvo atlikta daugiau kaip 20 taikomųjų darbų, susijusių su poveikio aplinkai vertinimu, pavyzdžiui, planuojamos ūkinės veiklos (naudotų padangų panaudojimo kurui klinkerio sukamojoje krosnyje Nr. 7) AB Akmenės cementas poveikio aplinkai vertinimas; Kauno miesto pirmos eilės nuotekų valymo įrenginių išplėtimo, įdiegiant biologinio valymo grandį, projekto aplinkosauginės dalies parengimas ir kt. Cheminių medžiagų valdymo ir poveikio aplinkai vertinimo tematika paskelbta 11 straipsnių ISI Web of Science ir kitų tarptautinių duomenų bazių leidiniuose, 6 straipsniai kituose recenzuojamuose leidiniuose. Dalyvauta ir pranešimai skaityti 5-iose tarptautinėse mokslo konferencijose, daugiau kaip 15 pranešimų kitose konferencijose ir seminaruose m. cheminių medžiagų valdymo tematika R. Česnaitis apgynė daktaro disertaciją Regioninis patvariųjų organinių teršalų būvio ciklo valdymo modelis. Be to, cheminių medžiagų valdymo ir poveikio aplinkai vertinimo tematika parengta ir apginta 11 magistro darbų. Studentams dėstomi moduliai Poveikio aplinkai vertinimas bei Cheminių medžiagų valdymas ir vadyba. Pagrindiniai projektai - ( ) BACCON2.4 Cheminių medžiagų keliamos rizikos valdymas įmonėse. Koordinatorius: BEF (Latvija). - ( ) Nacionalinio įgyvendinimo plano dėl patvariųjų organinių teršalų pagal Stokholmo konvenciją parengimas. Koordinatorius: VšĮ Subalansuotos pramonės plėtros centras. - ( ) Nauji kumuliacinių stresorių integruotos rizikos vertinimo metodai Europoje NOMIRACLE. Koordinatorius: NERI (Danija). - ( ) Žinių apie REACH kūrimas ir sklaida. Koordinatorius: KTU APINI (Lietuva). -47-

48 Pagrindinės publikacijos - Kruopienė J. Chemical risk management in enterprises. Clean Technologies and Environmental Policy 2003; 5(2): Kruopienė J., Židonienė S., Dvarionienė J. Current practice and shortcomings of EIA in Lithuania. Environmental Impact Assessment Review 2009; 29(5): Dvarionienė J., Kruopienė J. REACH and Human Health in Lithuania. In Encyclopedia of Environmental Health. Ed. J. Nriagu. Elsevier, 2011, p Kontaktai Dr. Jolita Kruopienė ir dr. Jolanta Dvarionienė. KTU APINI, K. Donelaičio g , LT Kaunas, tel , tel./ faks el.paštas: Jolita.Kruopiene@ktu.lt; Jolanta.Dvarioniene@ktu.lt. Integruota atliekų vadyba Trumpai apie koncepciją Pasaulio viršūnių susitikime Rio de Žaneire buvo priimta darbotvarkė 21 amžiui, kurioje vienareikšmiškai pabrėžta, jog aplinkai palanki atliekų vadyba turi tapti saugiu atliekų tvarkymu ir šalinimu ir nustatyta atliekų vadybos hierarchija: - atliekų išvengimas ar mažinimas; - aplinkai palankus atliekų pakartotinio naudojimo ir reciklo maksimizavimas; - energijos išgavimas iš atliekų; - saugus atliekų apdorojimas ir šalinimas. Taikant šią strategiją praktikoje, iškyla sunkumų nustatant atskirų priemonių diegimo kaštus bei jų poveikį aplinkai: tenka atlikti jų būvio ciklo vertinimą, o šis yra brangus ir techniškai sudėtingas: - atliekų tvarkymo hierarchija yra silpnai pagrįsta ir moksliniu, ir technologiniu požiūriu; - ji sunkiai pritaikoma, kai naudojamos įvairios atliekų tvarkymo būdų kombinacijos, nes sudėtinga įvertinti bendrą visos sistemos poveikį aplinkai; - hierarchija apsunkina skirtingų atliekų tvarkymo sistemų ekonominį įvertinimą; - ji gerokai apsunkina efektyvios atliekų tvarkymo sistemos, vertinančios konkrečią vietinę situaciją, sukūrimą. Kaip supaprastinta strategija, kuri ypač taikytina ne pramonės atliekoms, yra integruota atliekų vadyba, padedanti įvertinti ir panaudoti visas galimas atliekų tvarkymo alternatyvas, mažinančias vadybos kaštus bei poveikį aplinkai. Integruotos atliekų vadybos požiūris teigia, kad nėra pavienių jų tvarkymo būdų, kurie galėtų užtikrinti visų medžiagų, esančių atliekose, sutvarkymą pagal darnaus vystymosi principus. Tuo tarpu pastaroji koncepcija apima visą sistemą įskaitant tinkamą atliekų surinkimą bei jų tvarkymą perdirbimą, biologinį organinių medžiagų sutvarkymą, terminį apdorojimą ar šalinimą sąvartyne. -48-

49 Teisingam atliekų tvarkymo scenarijui parinkti labai svarbus ir atliekų apibrėžimas. Jeigu atliekos apibrėžiamos kaip daiktai, kuriuos jų turėtojas pašalina, reiškia, jog atliekos jau yra ir kad jų turėtojas jomis disponuoja ir kažką su jomis turi daryti. Toks atliekų traktavimas ne tik neskatina atliekų prevencijos, bet ir pakartotinio ar kitokio jų panaudojimo. Iš tikrųjų, atliekos tai žmogaus sukurti daiktai, kurie tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje neturi paskirties arba jų negalima panaudoti pagal paskirtį. Toks atliekų apibrėžimas iliustruoja dinamišką jų prigimtį: skirtingų asmenų, skirtingose vietose ar skirtingu laiku tie patys daiktai gali būti identifikuojami kaip atliekos arba ne. Čia taip pat vertinamas žmogaus dalyvavimas daiktai kaip atliekos gali būti traktuojami laikinai, kol galbūt net tas pats asmuo ateityje suras jų panaudojimo ar perdirbimo būdą. Tikslas kurti, vertinti ir diegti integruoto atliekų tvarkymo sistemų scenarijus bei sprendimų priėmimo modelius. Uždaviniai analizuoti ir vertinti atliekų tvarkymo sistemas ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriu, nustatyti jų privalumus ir trūkumus; kurti integruoto atliekų tvarkymo sprendimo priėmimo modelius; kurti ir diegti pilotines atskirų atliekų srautų tvarkymo sistemas. Instituto veikla Per pastarąjį dešimtmetį APINI mokslininkai sukūrė integruotos atliekų vadybos scenarijų sudarymo ir vertinimo principus ir metodus, išvystė sprendimo priėmimo sistemų modelius. Dėl nuolat didėjančių atliekų tvarkymo sistemose dalyvių skaičiaus, augančio visuomenės aktyvumo, privataus kapitalo dalyvavimo sprendimų priėmimas atliekų tvarkymo sistemose yra sudėtingas daugelio parametrų optimizavimo uždavinys. Lietuvoje APINI mokslininkai pirmieji identifikavo ir įvertino atliekų tvarkymo hierarchijos trūkumus, o tai sąlygojo integruotos atliekų vadybos koncepcijos, kaip vienos iš pagrindinių darnaus vystymosi priemonių atliekų tvarkymo srityje, atsiradimą. Mokslinių tyrimų rezultatų pagrindu APINI darbuotojai LR Ūkio ministerijos užsakymu parengė eilę studijų atskirų atliekų srautų tvarkymo klausimais. Būtina pažymėti instituto veiklą atliekų srityje Baltijos regione, t.y. dalyvavimas dviejuose stambiuose INTEREG projektuose, kuriuose sprendžiami šiuolaikinių atliekų tvarkymo sistemų kūrimo ir diegimo klausimai atsižvelgiant į kiekvienos šalies-dalyvės vietinę sistuaciją. Parengta mokomoji knyga Integruota atliekų vadyba bei tokio pat pavadinimo modulis magistro programos Aplinkos vadyba ir švaresnė gamyba studentams. Pajėgumai Integruotos atliekų vadybos srityje dirba 6 APINI darbuotojai: 1habilituotas daktaras, 3 mokslo daktarai, 2 mokslo magistrai. Apginta 1 daktaro disertacija, 2 rengiamos. Pagrindiniai projektai - ( ) Regioninis bendradarbiavimas atliekų tvarkymo srityje RECO. Koordinatorius: Stokholmo apskrities administracijos taryba -49-

50 (Švedija). - ( ) Reco Baltijos 21 - Tech. Koordinatorius: Švedijos aplinkos tyrimų institutas (IVL). Pagrindinės publikacijos - Integruota atliekų vadyba (ats. red. J.K. Staniškis). Kaunas, Technologija, p. - Staniškis J. K. Integrated waste management: concept and implementation. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2005; (3)33: Miliūtė J., Staniškis J. Application of life-cycle assessment in optimisation of municipal waste management systems: the case of Lithuania. Waste Management & Research 2010; 28 (4): Kontaktai Hab. dr. Jurgis Staniškis ir dr. Jolita Kruopienė. KTU APINI, K. Donelaičio g , LT Kaunas, tel , tel/ faks el.paštas: Jurgis.Staniskis@ ktu.lt; Jolita.Kruopienė@ktu.lt. -50-

51 APINI kolektyvas 1996 m m. -51-

52 2001 m m. -52-

53 2006 m m. -53-

54 2010 m m. -54-

55 Projektai (nuo 2001 m.) 1. ( ) Švaresnės gamybos diegimas Lietuvos mėsos perdirbimo įmonėse (angl. Implementation of Cleaner Production in Lithuanian meat processing companies). Finansavimo šaltinis: Danijos aplinkos apsaugos agentūra. Koordinatorius: COWI (Danija). Partneriai: 8 Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės. 2. ( ) NATO CCMS projektas Švarios technologijos ir gaminiai (angl. Pilot study on Cleaner technologies and Products). Finansavimo šaltinis: JAV aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Partneris: JAV Nacionalinė Rizikos vertinimo vadybos mokslinių tyrimų laboratorija prie JAV AAA (angl. NRMRL at USEPA). 3. ( ) Švaresnės gamybos projektų finansavimas Baltijos šalyse (angl. Financing Programme of Cleaner production projects in Baltic States). Finansavimo šaltinis: NEFCO. Koordinatorius: Šiaurės šalių aplinkos finansų korporacija (NEFCO). Partneriai: 29 Lietuvos pramonės įmonės. 4. ( ) Norvegijos švaresnės gamybos programa Europai: penktoji švaresnės gamybos programa (angl. Norwegian Cleaner Production programme for Europe: the fifth Cleaner Production programme). Finansavimo šaltinis: LR Aplinkos ministerija. Koordinatorius: KTU APINI. Partneriai: WCPS (Norvegija), LR Aplinkos ministerija, Klaipėdos RAAD, 10 Lietuvos pramonės įmonių. 5. ( ) Aplinkos vadybos sistemų diegimas Lietuvos žemės ūkio pramonėje (angl. Implementation of Environmental management systems in Lithuanian Agro-industry). Finansavimo šaltinis: dk-teknik & Environment (Danija). Koordinatorius: dk-teknik & Environment (Danija). Partneriai: VKI (Danija), Dansk-technik, Danijos toksikologijos centras. 6. ( ) Aplinkos vadyba Rytų Europoje Švaresnės gamybos ir AVS diegimas Lietuvos elektronikos ir metalo apdirbimo pramonėje (angl. Environmental Management in Eastern Europe Implementation of Cleaner Production and EMS in Lithuanian Electronics and Metal Processing Industry ). Finansavimo šaltinis: Danijos prekybos ir pramonės agentūra. Koordinatorius: AS NIRAS (Danija). Partneriai: Danijos technologijos institutas, Danijos hidraulikos institutas, 30 Lietuvos pramonės įmonių. 7. ( ) Chemijos pramonė ir aplinka: Suomijos ir Lietuvos bendradarbiavimo projektas, skirtas aplinkos vadybos sistemai sukurti akcinėje bendrovėje Dirbtinis pluoštas (angl. Chemical industry and the Environment. Finnish-Lithuanian project of co-operation for the creation of an environmental management system for the Lithuanian company Dirbtinis Pluostas). Finansavimo šaltinis: Suomijos Baltijos institutas. Koordinatorius: Suomijos Baltijos institutas. Partneriai: Baltijos institutas (Suomija), Tamperės technologijos universitetas (Suomija), Suomijos firmos Kiilto Oy ir E-Qual Oy, Suomijos aplinkos ministerija, Tamperės regiono taryba, Aplinkos apsaugos departamentas. 8. ( ) NATO CCMS projektas Biogeninių medžiagų apkrovos tyrimas taikant matematinį modeliavimą bei poveikio upės ir -55-

56 estuarijų vandens kokybei analizė. (angl. NATO CCMS pilot project Modelling nutrient loads and respons in river and estuary systems ). Finansavimo šaltinis: JAV AAA. Koordinatorius: JAV AAA. Partneriai: JAV AAA ekosistemų tyrimų padalinys (USEPA ERD), Montanos valstijos universitetas (JAV), Virdžinijos universitetas (JAV) ir 20 partnerių, atstovaujančių įvairias Baltijos jūros baseino šalis. 9. ( ) Tarptautinė UNEP programa besivystančioms šalims Švaresnės gamybos diegimas ir finansavimo galimybių įvertinimas (Zimbabvė, Vietnamas, Gvatemala, Nikaragva, Tanzanija) (angl. Strategies and Mechanisms for Promoting Cleaner Production Investments in Developing Countries (Zimbabwe, Vietnam, Guatemala, Nicaragua, Tanzania)). Finansavimo šaltinis: UNEP. Koordinatorius: UNEP/DTIE. Partneriai: Jungtinių Tautų aplinkosaugos programa (UNEP), Tellus institutas (JAV), Nacionaliniai švaresnės gamybos centrai Tanzanijoje, Nikaragvoje, Gvatemaloje ir Vietname, ROSCAM (Zimbabvėje), išvardintų šalių valstybinės bei finansų institucijos. 10. ( ) Didžiųjų ežerų Baltijos jūros bendradarbiavimo programa: Upių baseinų vadybos demonstraciniai projektai Šešupės, Lielupės, Piarnu upėms (angl. Watershead management demonstration project (Lielupe, Sesupe, Parnu river basins). Finansavimo šaltinis: JAV AAA. Koordinatorius: JAV AAA. Partneriai: ORSANCO (JAV), Letuvos Respublikos aplinkos ministerija, Latvijos Regioninio vystymosi ministerija, Estijos aplinkos ministerija. 11. (2001) Energetinis ir aplinkos auditai Lietuvos popieriaus pramonės įmonėse (AB Klaipėdos kartonas, AB Grigiškės ) (angl. Energy and Cleaner Technology Audit in Lithuanian paper industry (AB Klaipėdos Kartonas, AB Grigiškės )). Finansavimo šaltinis: Danijos aplinkos apsaugos agentūra. Partneriai: Danijos aplinkos apsaugos agentūra, Dansk Energy Analyse A/S (Danija), Efektyvios energetikos centras (Lietuva). 12. ( ) Cheminių medžiagų klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo mokymų programa - BACCON 2.2 (angl. Training Programme on Classification, Labelling and Packaging of Chemicals ). Finansavimo šaltinis: Švedijos aplinkos agentūra, Suomijos aplinkos ministerija, Suomijos socialinių reikalų ministerija, Šiaurės šalių ministrų taryba, DBU (Vokietija). Koordinatorius: Baltijos aplinkos forumas - BEF (Latvija). Pagrindiniai partneriai: EMI ECO (Estija), CESAMS ir LPPC (Latvija), Ökopol (Vokietija). -56-

57 13. ( ) Duomenų apie cheminių medžiagų ir preparatų naudojimą ir srautus nacionalinėje rinkoje rinkimo strategijos - BACCON 2. 3 (angl. Data Collection Strategies on Use and Flows od Chemicals in the Baltic States). Finansavimo šaltinis: Švedija, Suomija, Vokietijos Šlesvigo-Holšteino žemė, Šiaurės šalių ministrų taryba ir Latvija. Koordinatorius: BEF (Latvija). Pagrindiniai partneriai: Firma L4 (Latvija), Ökopol (Vokietija). 14. ( ) Aplinkos vadybos sistemų mokymai ir jų diegimas Lietuvos tekstilės įmonėse (angl. Training and implementation of Environmental management systems in Lithuanian Textile industry). Finansavimo šaltinis: Danijos prekybos ir pramonės agentūra. Koordinatorius: DTI (Danija). Partneriai: Lengvosios pramonės įmonių asociacija. 15. ( ) Vietos darbotvarkės-21 diegimas mažose ir vidutinėse Lietuvos savivaldybėse (angl. Implementation of Agenda 21 in small and medium municipalities in Lithuania). Finansavimo šaltinis: Suomijos vyriausybė. Koordinatorius: ECAT-Lietuva. Partneriai: 12 Lietuvos savivaldybių. 16. ( ) Baltijos-21 subalansuotos pramonės instituto ir tinklo kūrimas (angl. Establishment of the Baltic 21 sustainable industrial institute and network). Koordinatorius IVL (Švedija). Finansavimo šaltinis: NUTEK (Švedija). Partneriai: Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Suomijos mokslo institutai, universitetai, vyriausybės ir pramonės atstovai. 17. (2001) Aplinkos vadybos auditas Klaipėdos regiono ir Palangos savivaldybės pramonės įmonėse (angl. Environmental Audit of Industrial Companies in Klaipeda Region and Palanga Municipality). Projektą finansavo ir koordinavo Tarptautinis Pramonės Aplinkos Ekonomikos Institutas, Lundo universitetas. 18. ( ) Trijų valstybių susitarimų bendradarbiavimo skatinimas Nemuno baseine (1-oji fazė) (angl. Development of Tri-lateral Cooperation on the Watershed of the River Nemunas (phase I). Finansavimo šaltinis: Švedijos aplinkos apsaugos agentūra. Koordinatorius: Švedijos aplinkos apsaugos agentūra. Partneriai: Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos Aplinkos ministerijos. 19. ( ) Pakuočių atliekų tvarkymo ir politikos tyrimas Lietuvoje (angl. Research of Lithuanian paskaging waste management and policy). Finansavimo šaltinis: IIIEE. Partneris: IIIEE. 20. ( ) Aplinkos apsaugos mokymų patirties perdavimas (angl. Transfer of Environmental Education). Finansavimo šaltinis: Leonardo -57-

58 da Vinči programa. Koordinatorius: Transbit GmbH (Vokietija). Partneriai: BFW GmbH (Vokietija), ITUT GmbH (Vokietija), Mokytojų kvalifikacijos kėlimo institutas (Bulgarija), Čekijos Švaresnės Gamybos Centras, LPPC (Latvija), Abrys Sp. z o.o. (Lenkija), Slovėnijos pramonės ir prekybos rūmai, Slovakijos pramonės ir prekybos rūmai. 21. ( ) Cheminių medžiagų keliamos rizikos valdymas įmonėse - BACCON2.4 (angl. Chemicals Risk Management at Company Level). Finansavimo šaltinis: Švedijos aplinkos apsaugos agentūra, Danijos aplinkos apsaugos agentūra, DBU (Vokietija). Koordinatorius: BEF (Latvija). Pagrindiniai partneriai: SEI-Tallinn (Estija), Firma L4 (Latvija), Ökopol (Vokietija) ir Latvijos, Lietuvos, Estijos baldų, tekstilės, metalo apdirbimo, chemijos pramonės įmonės. 22. ( ) Klimato kaitą įtakojančio poveikio mažinimas, taikant integruotą vietinį energijos planavimą. (angl. Reducing climate impact by integrated local energy planning bilateral research). Finansavimo šaltinis: Linčiopingo universitetas. Partneris: Linčiopingo universitetas (Švedija). 23. ( ) Optimizuota kompleksinė technologija naftos produktais užterštam gruntui valyti (angl. Optimized complex technology for cleanup of polluted soil E! 2522 OPTI-SOILCLEAN). Finansavimo šaltinis: Europos Sąjungos programa EUREKA. Partneriai: UAB Biocentras, KTU Procesų valdymo katedra, Latvijos Valstybinis miško chemijos institutas (Latvija). 24. (2002) Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko aplinkosaugos vadovo adaptavimas Lietuvos bankams. Partneris: FI Consult (Čekijos Respublika). 25. (2002) Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių Direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje (angl. Implementing the End of Life Vehicle Directive in Lithuania). Finansavimo šaltinis: Aplinkos strategijų institutas (Vokietija). 26. ( ) Švaresnės gamybos finansavimo infrastruktūrų tyrimai Ugandoje ir Vietname (angl. Evaluation of Cleaner production opportunities and Financing in Uganda). Finansavimo šaltinis: UNIDO. Koordinatorius UNIDO. Partneriai: Ugandos ir Vietnamo nacionaliniai Švaresnės gamybos centrai. 27. ( ) Aplinkos vadybos sistemų diegimas Marijampolės apskrities smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse (angl. The implementation of Environmental management Systems in -58-

59 Marijampole region SME s companies). Finansavimo šaltinis: ES PHARE 2000 ES programa Palankaus investicinio ir inovacinio klimato skatinimas Marijampolės apskrityje ir APINI. Projekto koordinatorius: KTU APINI. 28. ( ) Ekologinio projektavimo galimybių studija Baltijos šalių pramonėje (angl. Feasibility Study for Eco-design in the Baltic States Industry). Finansavimo šaltinis: Šiaurės šalių ministrų taryba. Koordinatorius: Lundo universiteto Tarptautinis pramoninės aplinkosaugos ekonomikos institutas IIIEE (Švedija). Partneriai: Latvijos taršos prevencijos centras LPPC (Latvija), Estijos subalansuotos plėtros institutas SEI-Tallinn (Estija). 29. ( ) Aplinkos vadybos sistemų diegimas pramonės įmonėse Eco Forum Baltica (angl. Eco Forum Baltica EMS implementation in the Baltic Sea Region). Finansavimo šaltiniai: ES PHARE mažųjų projektų fondas, ES Interreg III B programa, Švedijos verslo plėtros agentūra (NUTEK) ir LR Ūkio ministerija. Koordinatorius: Stokholmo srities administracija. Partneriai: Švedijos prekybos taryba, Švedijos aplinkos vadybos taryba, Švedijos aplinkos vadybos specialistų asociacija, Švedijos aplinkos tyrimų institutas, Lundo universiteto Tarptautinis pramoninės aplinkosaugos ekonomikos institutas, Švedijos karališkasis technologijos institutas, Estijos subalansuotos plėtros institutas, Latvijos taršos prevencijos centras, Gdansko universiteto Aplinkos studijų centras. 30. ( ) Lietuvos Danijos projektas Aplinkos vadybos sistemų diegimas Vietname (angl. Implementation of Environmental Mangement Systems in Vietnam). Finansavimo šaltinis: DANIDA (Danija). Partneriai: Danijos technologijos institutas, Nordic Consulting Group (Danija). 31. ( ) Energijos ir aplinkos vadyba bei švaresnė gamyba Baltijos šalyse ir Lenkijoje (angl. Greening of Industry in the Baltic States and Poland). Finansavimo šaltinis: NEEG (Norvegija). Koordinatorius: NEEG (Norvegija). Partneriai: EMI-ECO (Estija), Ekodoma Ltd. (Latvija), FEWE (Lenkija), 12 pramonės įmonių iš projekte dalyvaujančių valstybių. 32. ( ) Lietuvos Suomijos projektas Aplinkos vadybos sistemų diegimas Lietuvos įmonėse (angl. Lithuanian Finnish -59-

60 project Implementation of Environmental management systems in Lithuanian companies). Finansavimo šaltinis: Suomijos Baltijos institutas. Koordinatorius: Suomijos Baltijos institutas. Partneriai: SYKE (Suomija), Suomijos Baltijos institutas, Temperės technologijos universitetas (Suomija), E-Qual Oy, Kiilto Oy, Abloy Oy (Suomija), LR Aplinkos ministerija, LR Ūkio ministerija, AB Panevėžio statybos trestas, AB Vilsota ir AB Varėnos statyba. 33. ( ) Aplinkos vadybos sistemų diegimas ir veiksmingumo ataskaitų rengimas Klaipėdos regiono pramonės įmonėse (angl. Environmental Management and Reporting in Lithuania). Finansavimo šaltinis: Norvegijos vyriausybė. Partneriai: Norvegijos nacionalinis technologijos institutas, Trondheimo universitetas. 34. ( ) NATO CCMS projektas Švarios technologijos ir gaminiai (II) (angl. Pilot study on Cleaner technologies and Products). Finansavimo šaltinis: JAV AAA. Partneris: Nacionalinė Rizikos vertinimo vadybos mokslinių tyrimų laboratorija prie JAV AAA (angl. NRMRL at USEPA). 35. ( ) Subalansuota pramonės plėtra kompetencijos stiprinimas SID APINI (angl. Sustainable Industrial Development Capacity Strengthening of the Institute of Environmental Engineering). Finansavimo šaltinis: Europos Sąjungos 5-oji bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (5BP). Projektą įgyvendino KTU Aplinkos inžinerijos institutas. 36. ( ) Institucinių gebėjimų stiprinimas, diegiant ES reikalavimus cheminių medžiagų, GMO, TIPK ir klimato kaitos srityse, Lietuva (angl. Strengthening of Institutional Capacity to Implement EU Requirements on Chemicals and GMO Management, IPPC and Climate Change, Lithuania). Finansavimo šaltinis: PHARE programa. Koordinatorius: DHI (Danija). Partneriai: Partneriai: Milieu Ltd. (Belgija), Environmental Resources Management - ERM (Jungtinė Karalystė), Aplinkos apsaugos politikos centras (AAPC). 37. ( ) Aplinkos vadybos sistemų (AVS) projektų patirties perdavimas Rytų Europoje (angl. Disseminating Experiences with EMS Projects in Eastern Europe). Finansavimo šaltinis: Danish National Agency for Enterprise and Housing (Danija). Koordinatorius: NIRAS (Danija). Partneriai: Danijos Technologijos Institutas, COWI A/S, Danijos nacionalinė įmonių ir būsto asociacija, Estijos Aplinkos ministerija, Ekonomikos ir Aplinkos ministerijos (Latvija), Aplinkos inspekcija -60-

61 (Lenkija), Sankt Peterburgo savivaldybė(rusija). 38. ( ) Požeminio ir paviršinio vandens analizės priemonės įgyvendinant Bendrąją vandens politikos direktyvą Lietuvoje (angl. Tools for Groundwater and Surface Water Analysis During Implementation of the Water Framework Directive in Lithuania). Finansavimo šaltinis: Danijos aplinkos apsaugos agentūra. Koordinatorius: DHI (Danija). Partneriai: VšĮ Vandens namai, LR Aplinkos apsaugos agentūra. 39. ( ) Cheminių medžiagų keliamos rizikos vadybos įmonėse mokymai - BACCON 3 (angl. BACCON 3: Training on Chemicals Risk Management in Enterprises). Finansavimo šaltinis: Suomijos aplinkos ministerija, Suomijos socialinių reikalų ministerija, Danijos aplinkos apsaugos agentūra, DBU (Vokietija). Dalį veiklos finansavo Estijos investicijų centras, Latvijos aplinkos apsaugos fondas, Latvijos socialinių reikalų ministerija. Koordinatorius: BEF (Latvija). Partneriai: Ökopol (Vokietija), LPPC (Latvija), SEI-Tallinn (Estija). 40. ( ) Subalansuotos pramonės ir prekybos plėtra Baltijos jūros regione. Ekologinio gaminių projektavimo diegimas Lietuvos pramonės įmonėse (angl. Sustainable growth in the trade and industry of the Baltic Sea Region). Finansavimo šaltinis: NUTEK. Koordinatorius Švedijos aplinkos tyrimų institutas (IVL). Partneriai: Baltic 21 Institute (Švedija). 41. ( ) Baltijos šalių regiono pramonės sektoriaus darnaus vystymosi indikatorių tobulinimas (angl. Development of Improved Set of Sustainability Indicators for the Industrial Sector in the Baltic Sea Region). Finansavimo šaltinis: Baltic 21 (Švedija). Koordinatorius: Baltijos 21 institutas, IVL (Švedija). Partneriai: Tartu universitetas (Estija), Latvijos technologijų parkas, Centrinis kasybos institutas (Lenkija), Sankt Peterburgo aplinkos apsaugos mokslinių tyrimų centras, Rusijos mokslų akademija (Rusija). 42. ( ) BALTEMA Aplinkos vadyba Baltijos šalyse (angl. BALTEMA Building Environmental Management Capacity in the Baltic States). Finansavimo šaltinis: Vokietijos aplinkosaugos fondas (DBU). Koordinatorius: Tarptautinis aplinkos vadybos tinklas (INEM). Partneriai: Latvijos taršos prevencijos centras, SEI-Tallinn (Estija), Kovet (Vengrija). 43. ( ) Mokomasis video filmas Švaresnės gamybos koncepcija ir praktika: Lietuvos patirtis. Partneris: Baltijos universitetas (Švedija). -61-

62 44. (2004) Sankt Peterburgo šiaurės vakarų švaresnės gamybos (ŠG) bei atliekų tvarkymo centro gebėjimų stiprinimas ŠG investicinių projektų rengimo srityje (angl. Strengthening of the international Cleaner Production and environmental management centre). Finansavimo šaltinis: UNIDO. Koordinatorius: KTU APINI. Partneris: NWICPC Šiaurės vakarų Švaresnės gamybos ir atliekų tvarkymo centras, Peterburgas (Rusija). 45. (2004) Švaresnės gamybos investicijų kompetencijos kėlimas Maskvoje (Rusija). (angl. Strengthening of institutional capacity in Cleaner Production Investment, Moscow (Russia)). Finansavimo šaltinis: NEFCO (Suomija). Koordinatorius: Rusijos Norvegijos švaresnės gamybos centras (Maskva). Partneriai: NEFCO (Suomija), ENSI (Norvegija). 46. (2004) Švaresnės gamybos mechanizmų tyrimas ir diegimas. Liaoning integruota aplinkos apsaugos programa (Kinija). Partneris Integration GmbH (Vokietija). 47. ( ) Nacionalinio įgyvendinimo plano dėl patvariųjų organinių teršalų pagal Stokholmo konvenciją parengimas (angl. Preparation of the POPs National Implementation Plan under the Stockholm Convention). Finansavimo šaltinis: Pasaulio aplinkos fondas (GEF) per Jungtinių Tautų vystymo programą (UNDP). Užsakovas: LR Aplinkos ministerija. Koordinatorius: VšĮ Subalansuotos pramonės plėtros centras. 48. ( ) Regioninių ir vietinių gebėjimų stiprinimas įgyvendinant ES ACQUIS, PAV ir TIPK srityje dešimtyje naujų Europos Sąjungos šalių (angl. Regional and Local Capacity Building in 10 new EU Countries in the Field of EU AQQUIS, EIA and IPPC). Finansavimo šaltinis: PHARE programa. Partneris: COWI Baltic. 49. ( ) EMAS EASY: EMAS kompetencijos kūrimas naujose šalyse narėse (angl. EMAS EASY: EMAS Capacity Building in the New Member States). Finansavimo šaltinis: Europos Komisija. Koordinatorius: INEM. Partneriai: KOVET (Vengrija), SEI-Tallinn (Estija), LPPC (Latvija), Eko-net. pl (Lenkija). 50. ( ) Žinių perdavimas aplinkosauginio projektavimo srityje (angl. Transfer of knowledge in the field of ecodesign). Finansavimo šaltinis: Leonardo da Vinči programa. Koordinatorius: CIR (Čekija). Partneriai: SEI-Tallinn (Estija), VVT (Latvija), BECO Groep BV (Nyderlandai), INETI (Portugalija). 51. ( ) Nauji kumuliacinių stresorių integruotos rizikos -62-

63 vertinimo metodai Europoje - Nomiracle (angl. Novel methods for integrated risk assessment of cumulative stressors in Europe). Finansavimo šaltinis: Europos Sąjungos 6-oji bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (6BP). Koordinatorius: NERI (Danija). Partneriai: 38 partneriai iš įvairių Europos šalių. 52. ( ) Nordtest Sampler Sertifikavimas (angl. Nordtest Sampler Certification). Finansavimo šaltinis: DANIDA (Danija). Koordinatorius: DANIDA (Danija). Partneriai: Nordic Innovation Center (NICe, Norvegija), DHI Water & Environment (Danija). 53. ( ) Pagalba Europos atliekų tvarkymo sektoriui EUWAS (angl. European Waste Sector Assistant EUWAS). Finansavimo šaltinis: Europos Sąjungos econtent programa. Koordinatorius: Fraunhofer Gesellschaft (Vokietija). Partneriai: BEF (Latvija, Lietuva, Estija), Hageno savivaldybė, BEW (Vokietija), i-world GmbH (Vokietija), IMBiGS / CGO (Lenkija). 54. ( ) Mokymai saugos aplinkos rizikos vadovams HERMES II. Finansavimo šaltinis: Leonardo da Vinči programa. Koordinatorius: projektavimo ir konsultacijų biuras EKO-KONSULT (Lenkija). Partneriai: Švaresnės technologijos centras, Cork Technologijos institutas (Airija), Inovacijų ir vystymosi centras (Čekija), SEI-Tallin, (Estija), LPPC (Latvija). 55. ( ) Regioninis bendradarbiavimas atliekų tvarkymo srityje RECO (angl. Regional cooperation in waste management - RECO). Finansavimo šaltinis: ES BSR InterReg IIIB programa. Koordinatorius: Stokholmo apskrities administracijos taryba (Švedija). Partneriai: 50 partnerių iš Lenkijos, Lietuvos, Švedijos, Estijos ir Latvijos. 56. ( ) Gebėjimų stiprinimas taikant Geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimuose pagal ES direktyvą 96/61/EB (angl. Capacity building on application of Best Available Techniques (BAT) in IPPC permits in the framework of IPPC directive (96/61/EC)). Finansavimo šaltinis: Suomijos vyriausybė. Koordinatorius: Suomijos aplinkos tyrimų institutas (SYKE). Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos agentūra (Lietuva), MTT Agrifood Research (Suomija). Koordinatoriai Lietuvoje: Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos agentūra. 57. ( ) Mokymų ir patirties mainai Europos Sąjungoje Integruotos produktų politikos (IPP) ir Aplinkos technologijų vystymo veiksmų plano (ATVVP) srityje (angl. Training and Experience Exchange on Integrated Product Policy (IPP) and on the Environmental Technologies Action Plan (ETAP) for the European Union). Finansavimo šaltinis: Suomijos aplinkos ministerija. Koordinatorius: Suomijos aplinkos tyrimų institutas (SYKE). Partneriai: LR Aplinkos ministerija. 58. ( ) Žinių apie REACH kūrimas ir sklaida (angl. Development -63-

64 of Knowledge on REACH ). Finansavimo šaltinis: ES Leonardo da Vinči programa. Koordinatorius: KTU APINI (Lietuva). Partneriai: Baltijos aplinkos forumo Estijos, Latvijos ir Lietuvos skyriai bei Ircon Ltd. (Čekijos Respublika). 59. ( ) Pasisekimo didinimas: Europos konkurso Energy trophy plėtra į 18 šalių Energy Trophy+ (angl. Magnify success: Extension of the European Energy Trophy competition to 18 countries Energy Trophy+ ). Projektą iš dalies finansavo Europos Komisija (pagal programą Pažangi energetika Europai (angl. Intelligent Energy Europe Programme)). Koordinatorius: B.&S.U. Beratungs und Service- Gesellschaft Umwelt GmbH (Vokietija). Partneriai: 18 institucijų iš 17 ES valstybių. KTU APINI nacionalinis Energy Trophy konkurso koordinatorius Lietuvoje. 60. (2007) Mažos įmonės ir atitiktis teisiniams aplinkos apsaugos reikalavimams. Tarptautinės patirties apžvalga ir galimas taikymas Gruzijoje (angl. Small Businesses and Environmental Compliance. Review and Possible Application of International Experience in Georgia ). Finansavimo šaltinis: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija - OECD. Koordinatorius: OECD. 61. ( ) Specialiųjų spaudos būdų ir pakuočių gamybos technologijų tyrimai įvertinant jų ekologines ir eksploatacines savybes (angl. Research on special printing methods and packaging production technologies evaluating ecological and performance characteristics). Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo ir studijų fondas. Koordinatorius: KTU Grafinių komunikacijų ir inžinerijos katedra. Vykdytojas: KTU APINI. 62. ( ) Regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos planavimas (angl. Planning of the Regional Municipal Solid Waste Systems). Finansavimo šaltinis: Erasmus programa. Partneriai: Krokuvos technologijos universitetas (Lenkija), Švedijos Karališkasis technikos institutas (Švedija). 63. ( ) Verslo socialinės atsakomybės diegimo mažose ir vidutinėse Europos Sąjungos įmonėse poreikio ir efektyvumo tyrimai (angl. Coporate social responsibility in EU SMEs: research on demand and efectiveness). Finansavimo šaltinis: Crnet ir Suomijos nacionalinė technologijų agentūra (TEKES). Koordinatorius: Crnet ir Suomijos nacionalinė technologijų agentūra (TEKES). Partneriai: CRnet Ltd ir Helsinkio technologijos universitetas (Suomija). 64. ( ) Energijos, kuro ir trąšų gamyba iš biomasės liekanų ir nuotekų dumblo ENERCOM (angl. Polygeneration of energy and materials from biomass residues and sewage sludge). Finansavimo šaltinis: Europos Sąjungos 7-oji bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (7BP). -64-

65 Koordinatorius: Institut für Angewandtes Stoffstrommanagement - Ifas (Vokietija). Partneriai: Ifas (Vokietija), Soil-Concept (Liuksemburgas), L.E.E (Liuksemburgas), BISANZ (Vokietija), BIOS (Austrija), KLF (Belgija), B.A.U.M (Vokietija). 65. ( ) Inovatyvus mokymas polimerų pramonės įmonėms: Europos REACH reglamento igyvendinimas P-REACH (angl. Innovative training for increasing the knowledge base of the European polymer industry in relation to REACH). Finansavimo šaltinis: Leonardo da Vinči programa. Koordinatorius: Smithers Rapra (Jungtinė Karalystė). Partneriai: CASO (Portugalija), PROPLAST (Italija), MTU Balti Keskkonnafoorum (Estija), EuPC European Plastic Converters (Belgija), Britų Plastikų Federacija (JK). 66. ( ) Efektyvios pasikeitimo informacija bei cheminių medžiagų rizikos valdymo sistemos statybos sektoriuje sukūrimas, atsižvelgiant į iššūkius, susijusius su Europos Sąjungoje cheminėms medžiagoms keliamais teisiniais reikalavimais (REACH) ChemXchange (angl. Development of a web-based system for exchanging information and managing risks of chemicals for the construction industry, addressing new challenges related to EUs chemical legislation (REACH). Finansavimo šaltinis: Europos Sąjungos 7-oji bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (7BP). Koordinatorius: Norvegijos kontraktorių asociacija EBA (Norvegija). Partneriai: EBA (Norvegija), Europos statybos pramonės federacija, Tarptautinė dažytojų sąjunga, GCI-UICP, CoBuilder (Norvegija), BG Baltija (Lietuva), Wolmreks OÜ (Estija), Nacionalinis technologijos institutas (TI, Norvegija), ISRI (JK). Iš viso 13 projekto partnerių. 67. ( ) Darnios gamybos inovacijos mažų ir vidutinių įmonių plėtrai SPIN (angl. Sustainable Production through Innovation in SME s SPIN ). Finansavimo šaltinis: INTERREG BSR programa. Koordinatorius: Vokietijos Federalinė aplinkos apsaugos agentūra. Partneriai: Vokietijos Federalinė aplinkos, gamtos ir reaktorių saugos ministerija; Švedijos ekonominio ir regioninio augimo agentūra; Švedijos aplinkos tyrimų institutas IVL; Lenkijos aplinkosauginio bendradarbiavimo fondas; Danijos technologijos institutas; Tartu universitetas; Suomijos VTT techninių tyrimų centras. 68. ( ) Bendrovių darnumo informacija ir mokymai Europoje - CSI (angl. Corporate Sustainability Information and Training in Europe). Finansavimo šaltinis: Leonardo da Vinči programa. Koordinatorius: Mariboro universitetas (Slovėnija). Partneriai: Centro de Investigación de Recursos y Consumos Energéticos (Ispanija), STENUM Unternehmensberatung und Forschungsgesellschaft für Umwelt (Austrija), Social and Environmental Responsibility Centre (Bulgarija), ATMOTERM spółka akcyjna (Lenkija), Alborgo universitetas (Danija), European Institute for Future Studies and Strategic Planning (Ispanija). 69. ( ) Reco Baltijos 21 - Tech (RB21T) (angl. RECO Baltic 21 Tech) Finansavimo šaltinis: Baltijos jūros regiono programa (BSR) Koordinatorius: Švedijos aplinkos tyrimų institutas (IVL). Partneriai: Sustainable Business Hub (Švedija), VšĮ Šiaulių RATC ir UAB Alytaus RATC (Lietuva), Baltarusijos aplinkos vadybos asociacija - BAEM (Baltarusija), Latvijos atliekų tvarkytojų asociacija - LASA, Ogre savivaldybė (Latvija), Gdansko universitetas (Lenkija), ERKAS (Estija), SEI-Tallinn (Estija), -65-

66 Hamburgo taikomųjų mokslų universitetas (Vokietija). 70. ( ) StarDust (angl. The Strategic Project on Trans-national Commercial Activities in Research & Innovation, Clusters and in SME- Networks.) Finansavimo šaltinis: Baltijos jūros regiono programa (BSR) Koordinatorius: VINNOVA (Švedija). Pilotinio projekto Clean Water koordinatorius: Lahti Science and Business Park (LSBP) (Suomija). Partneriai: Sustainable Sweden Southeast AB (Švedija), Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos institutas. 71. ( ) Development of Policy Instruments for the Promotion of Resource Efficient and Cleaner Production in Albania. Finansavimo šaltinis: UNEP. Koordinatorius: UNEP. Partneriai: Albanijos ECAT, Subalansuotos pramonės plėtros centras. 72. ( ) Visuotinės vizijos dėl mokslinių tyrimų esminio vaidmens darnioje plėtroje sukūrimas - VISION RD4SD (angl. Producing a shared vision on how to harness Research & Development for Sustainable Development). Finansavimo šaltinis: ES 7-oji bendroji programa. Koordinatorius: Švedijos aplinkos, žemės ūkio ir teritorijų planavimo mokslinių tyrimų taryba (FORMAS). 25 partneriai iš Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos, Islandijos, Ispanijos, Italijos, Latvijos, Maltos, Olandijos, Portugalijos, Šveicarijos, Turkijos, Vokietijos. 73. ( ) Inovatyvių darnumo kelių kūrimas CRISP (angl. Creating Inovative Sustainability Pathways). Finansavimo šaltinis: ES 7-oji bandroji programa. Koordinatorius: Surėjaus universitetas (JK). Partneriai: Centrinės Europos universitetas (Vengrija), Groningeno universitetas (Nyderlandai), Pirėnų technologinio švietimo institutas (Graikija), SIFO (Norvegija), TNO (Nyderlandai) Publikacijos (nuo 2001 m. III ketv.) Monografijos, mokslo knygos Staniškis J.K., Stasiškienė Ž., Kliopova I. Švaresnė gamyba: sisteminis požiūris. Monografija. Kaunas: Technologija, p. ISBN Staniškis J.K., Stasiškienė Ž., Kliopova I. Subalansuotos pramonės plėtros strategija: teorija ir praktika. Monografija. Kaunas: Technologija, p. ISBN Staniškis J.K., Varžinskas V., Uselytė R. Gaminių ekologinis projektavimas. Monografija. Kaunas: Technologija, p. ISBN Staniškis J. K., Stasiškienė Ž., Jasch Chr. Assessment of environmental costs for sustainable industrial development. Monografija. Kaunas: Technologija, p. ISBN Kriščiūnas K., Staniškis J.K., Tričys V. Mokslinė veikla: šiuolaikinės tendencijos. Monografija. Šiaulių universiteto leidykla, p. ISBN -66-

67 Kriščiūnas K., Staniškis J.K., Tričys V. Mokslinė veikla: šiuolaikinės tendencijos. Monografija. 2-as papild. leid. Šiaulių universiteto leidykla, p. ISBN Staniškis J.K., Stasiškienė Ž., Jasch C. Cleaner technologies: environmental management accounting, investment appraisal, and financing. New York: Nova Science Publishers Inc., p. ISBN Staniškis J.K., Stasiškienė Ž., Kliopova I., Varžinskas V. Darniosios inovacijos Lietuvos pramonėje: kūrimas ir diegimas. Mokslo monografija. Kaunas: Technologija, p. ISBN Cleaner production and energy conservation for sustainable development. Ed. Staniškis J.K., Jayaraman C. India: Daya Publishing House, p. ISBN , ISBN Dvarionienė J., Kruopienė J. REACH and Human Health in Lithuania. In Encyclopedia of Environmental Health. Ed. J.Nriagu. Elsevier, 2011, p Staniškis J.K. Water saving in industry by cleaner production. In Water purification and management. Ed. J.Coca-Prados, G.Gutierrez-Cervello. Dordrecht: Springer, p. ISBN Staniškis J.K., Arbačiauskas V. Integrated Theoretical and Practical M.Sc. Education for Sustainable Industrial Development. Chapter 6. In World Trends in Education for Sustainable Development. Ed. W. Leal. Peter Lang International Academic Publishers, p Staniškis J.K. Closing water cycles in industry: theory and implementation. Chapter 12.. In Security of Industrial Water Supply and Management. Ed. Aysel T. Atimtay and Subhas K. Sikdar. Springer Science + Business Media B.V., Mokomosios ir metodinės knygos Aplinkos apsaugos vadybos sistemos: mokymo reikmenų komplektas. Vertimo redaktorius J. Staniškis. KTU Aplinkos inžinerijos institutas. Kaunas: Dakra, p. ISBN Aplinkos apsaugos vadybos sistemos: aplinkos apsaugos vadybos sistemos kūrimo nuorodos Lietuvos žemės ūkio produkcijos perdirbimo pramonės įmonėms. Vertė Ž. Stasiškienė; DHI Institute for Water and Environment, dk-teknik ENERGY and ENVIRONMENT DNV Denmark A/S, KTU Aplinkos inžinerijos institutas. Kaunas: Technologija, p. ISBN

68 Staniškis J., Stasiškienė Ž., Arbačiauskas V. Švaresnės gamybos koncepcija ir jos taikymas: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, p. ISBN Staniškis J., Stasiškienė Ž., Arbačiauskas V. Introduction to Cleaner Production Concepts and Practice: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, p. ISBN I. Belmane, C. Dalhammar, V. Arbačiauskas. Aplinkos vadyba. Kaip diegti aplinkos apsaugos vadybos sistemą remiantis ISO standartu. Praktiniai patarimai ir standarto paaiškinima (metodinė knyga). Lundas, Švedija, p. Danys J., Lebedys A., Milašiūnas A., Motiejūnas J., Rudgalvytė E., Rudgalvis B., Uselytė R. Pakuočių atliekų apskaitos ir efektyvaus tvarkymo problemų Lietuvoje sprendimas Europos Sąjungos reikalavimų kontekste: 2000 PHARE ACCESS programos projektas. Kaunas: Technologija, p. ISBN Kruopienė J., Staniškis J.K. Cheminių medžiagų kontrolė ir vadyba: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, p. ISBN Staniškis J.K., Arbačiauskas V. Prevencinė aplinkos vadyba: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, p. ISBN Staniškis J.K., Arbačiauskas V. Europos bendrijos aplinkos vadybos ir audito sistema (EMAS): metodinė medžiaga. Kaunas: Technologija, p. ISBN Integruota atliekų vadyba: mokomoji knyga. Bagdonas A., Česnaitis R., Karaliūnaitė I., Miliūtė J., Silvestravičiūtė I., Staniškis J.K., Šleinotaitė-Budrienė L., Varžinskas V., Uselytė R. Atsakingasis red. J.K. Staniškis. Kaunas: Technologija, p. ISBN Toth G., Arbačiauskas V. Aplinkos apsaugos veiksmingumo įvertinimas. Kaunas: Technologija, p. ISBN

69 V.Varžinskas ir R.Uselytė. Gaminių ekologinio projektavimo vadovas: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, p. ISBN Efektyvaus energijos vartojimo pastatuose vadovas. Gurskis R., Heinsmannas M., Kaulakys R., Kleštornas R., Mažintas A., Milutienė E., Surkys D., Venckus N., Žilinskas E. Sudarė E. Milutienė. LR Ūkio ministerija. Kaunas, p. ISBN Straipsniai ISI Web of Science leidiniuose Staniškis J.K., Stasiškienė Ž. Promotion of Cleaner Production Investments: International Experience. Journal of Cleaner Production 2003; 11(6): Vicory A., Staniškis J., Health J., Davenport D. Building capacity of the Baltic States to meet the EU Water Framework Directive through watershed demonstration projects. Water Science and Technology 2003; 48(10): 1-7. Staniškis J., Arbačiauskas V. Institutional capacity building for pollution prevention centres in Central and Eastern Europe with special reference to Lithuania. Journal of Cleaner Production 2004; 12(3): Staniškis J.K., Arbačiauskas V. The sustainable industrial development: reality and vision. In proceedings of NATO Advanced Research Workshop on Technological Choices for Sustainability, Oct 13-17, 2002 Maribor, Slovenia. 2004: Kliopova I., Staniškis J.K. Optimization of galvanic waste water treatment processes. In materials of NATO Advanced Research Workshop on Modern Tools and Methods of Water Treatment for Improving Living Standards, Nov 19-22, 2003 Dnepropetrovsk, Ukraine. NATO Science series IV Earth and Environmental Sciences 2005: Staniškis J.K., Stasiškienė Ž. Industrial waste minimization - experience from Lithuania. Waste Management & Research 2005; 23(4): Staniškis J.K., Kliopova I. The evaluation of cleaner production performance in Lithuanian industries. Journal of Cleaner Production 2006; 14(18): Staniškis J.K., Stasiškienė Ž. Environmental management accounting in Lithuania: exploratory study of current practices, opportunities and strategic intents. Journal of Cleaner Production 2006; 14(14): Dvarionienė J., Stasiškienė Ž. Integrated water resource management model for process industry in Lithuania. Journal of Cleaner Production 2007; 15(10): Kruopienė J. Distribution of heavy metals in sediments of the Nemunas river (Lithuania). Polish Journal of Environmental Studies 2007; 16(5): Staniškis J., Stasiškienė Ž. An integrated approach to environmental education and research: a case study. International Journal of Engineering Education 2007; 23(6): Žukauskaitė A., Jakubauskaitė V., Belous O., Ambrazaitienė D., and Stasiskienė Ž. Impact of heavy metals on the oil products biodegradation -69-

70 process. Waste Management and Research 2008; 26(6): Kruopienė J., Židonienė S., Dvarionienė J. Current practice and shortcomings of EIA in Lithuania. Environmental Impact Assessment Review 2009; 29(5): Stasiškienė Ž., Šliogerienė J. Sustainability assessment for corporate management of energy production and supply companies for Lithuania. International Journal of Strategic Property Management 2009; 13(1): Kinderytė L., Čiegis R., Staniškis J.K. Assessment of enterprise performance for efficient sustainability management. Transformations in Business and Economics = Verslo ir ekonomikos transformacijos 2010; 9 (3(21)): Miliūtė J., Staniškis J. Application of life-cycle assessment in optimisation of municipal waste management systems: the case of Lithuania. Waste Management & Research 2010; 28 (4): Stasiškienė Ž., Belous O., Burskyte V. Sustainable development of deepwater seaport: the case of Lithuania. Environmental Science And Pollution Research 2011; 18 (5): Stasiškienė Ž., Gaižiūnienė J., Židonienė S. Assessing the sustainability of the Lithuanian hazardous waste management system. Journal of Industrial Ecology 2011; 15 (2): Gurauskienė I., Stasiškienė Ž. Application of material flow analysis to estimate the efficiency of e-waste management systems: the case of Lithuania. Waste Management & Research 2011; 29(7): Laurinkevičiūtė A., Stasiškienė Ž. SMS for decision making of SMEs. Clean Technologies and Environmental Policy 2011: 1-11, DOI: /s , February 04, Straipsniai kitų tarptautinių duomenų bazių leidiniuose Kruopienė J. Chemical risk management in enterprises. Clean Technologies and Environmental Policy 2003; 5(2): Staniškis J.K., Arbačiauskas V. Industrial ecology in university curriculum: new M.Sc. programme in environmental management and ceaner production. Clean Technologies and Environmental Policy 2003; 5(2): Staniškis J., Stasiškienė Ž. Cleaner production financing: possibilities and barriers. Clean Technologies and Environmental Policy 2003; 5(2): Kliopova I., Staniškis J.K. Process control on cleaner production. In proceedings of the 2nd International conference on environmental engineering andmanagement (ICEEM/02), Sept 2004 Iasi, Romania. Environmental Engineering and Management Journal 2004; 3(3): Bagdonas A., Česnaitis R., Dvarionienė J. Assessment of outspreading of Persistent Organic Pollutants pesticides and PCB s in Lithuania. Environmental Research Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2005; 3(33): Jasch Chr., Stasiškienė Ž. From environmental management accounting to sustainability management accounting. Environmental Research, -70-

71 engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2005; 4(34): Kildišas V., Levišauskas D. Fuzzy approach to environmental performance evaluation. Environmental Research, Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2005; 1(31): Staniškis J.K. Cleaner production in the developing World. Clean Technologies and Environmental Policy 2005; 7(3): Staniškis J. K. Integrated waste management: concept and implementation. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2005; (3)33: Vaitiekūnienė J. Application of rainfall-runoff model to set-up the water balance for Lithuanian river basins. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2005; 1(31): Vaitiekūnienė J., Hansen F. T. National scale watershed modelling to assess and predict pollution Trends in Lithuanian rivers. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2005; 4(34): Gurauskienė I., Varžinskas V. Eco-design methodology for electrical and electronics equipment industry. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2006; 3(37): Kadūnas K., Arustienė J., Česnaitis R., Dvarionienė J., Bagdonas A. Methodology of preliminary risk assessment of soil and groundwater contamination of former pesticides storage sites. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2006; 3(37): Kliopova I., Staniškis J.K. Application of waste energy utilization techniques in Lithuanian industry. Environmental Research Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2006; 1(35): Kliopova I., Laukytė N. Evaluation of possibilities to introduce lead-free technology in electronics industry. Environmental Research Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2006; 4(38): Kruopienė J., Staniškis J.K., Dvarionienė J., Česnaitis R., Bagdonas A. Assessment of the impact of REACH on human health in Lithuania. Environmental Research Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2006; 4(38): Laurinkevičiūtė A., Stasiškienė Ž. Environmental management accounting model and its feasible integration into corporate information systems of textile company. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2006; 3(37): Miliūtė J., Staniškis J.K. Analysis and possibilities for improvement of Lithuanian construction and demolition waste management system. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2006; 2(36): Silvestravičiūtė I., Karaliūnaitė I. Comparison of end-of-life tyres treatment technologies: life cycle inventory analysis. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2006; 1(35):

72 Staniškis J., Arbačiauskas V., Pivoras T. Progress in the process of sustainable industrial development in Lithuania. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2006; 3(37): Staniškis J.K., Stasiškienė Ž. An integrated approach to environmental education and research: a case study. Clean Technologies and Environmental Policy 2006; 8(1): Tomkevičiūtė G., Stasiškienė Ž. Assessment of opportunities for beverage packaging waste reduction by means of deposit-refund systems. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2006; 1(35): Ulinskaitė J., Staniškis J.K., Motiejūnas J. Analysis and improvement possibilities of hazardous waste management system in Lithuania. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2006; 4(38): Česnaitis R. Regional POPs life-cycle management model. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2007; 3 (41): Juškaitė-Norbutienė R., Miliūtė J., Česnaitis R. Biodegradable waste and byproducts from food industry management systems in Lithuanian: analysis, problems and possibilities for improvements. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2007; 4(42): Kruopienė J., Dvarionienė J. Pharmaceutical pathways to the environment in Lithuania. Environmental Research Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2007; 3(41): Staniškis J., Stasiškienė Ž. System for cleaner production innovations development and implementation in industry (APINI SPIN). Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2007; 4(42): Stasiškienė Ž., Juškaite R. Optimization of the cardboard manufacturing process in accordance with environmental and economic factors. Environmental Research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2007; 2(40): Varžinskas V., Gurauskienė I., Pipinytė L. Improvement in enviromental performance of vapour compression refrigeration system by the model for environmental product development. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2007, 2(40): Gurauskienė I. Behaviour of consumers as one of the most important factors in e-waste problem. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2008; 4(46): Kinderytė L. Analysis and comparison of methodologies for corporate sustainability assessment. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2008; 4(46): Kruopienė J., Židonienė S., Dvarionienė J., Mikalauskas A. Evaluation of environmental impact assessment effectiveness in Lithuania. Environmental Research Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, -72-

73 inžinerija ir vadyba 2008; 2(44): Laurinkevičiūtė A., Kinderytė L., Stasiškienė Ž. Corporate decision-making in furniture industry: weight of EMA and a sustainability balanced scorecard. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2008; 1(43): Staniškis J.K., Kruopienė J., Dvarionienė J., Arbačiauskas V. Preventive measures in Lithuania for reduction of environmental load to the Baltic Sea. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2008; 2(44): Staniškis J.K., Varžinskas V., Arbačiauskas V. Sustainable consumption and production in Lithuania. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2008; 3(45): Ulinskaitė J. Hazardous waste generation and prevention in small and medium-sized enterprises. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2008; 2(44): Kliopova I. Petraškienė V. Evaluation of significant environmental aspects in grain processing. Environmental Research Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba. 2009; 3(49): Magerholm F.A., Staniškis J.K., Arbačiauskas V. Indicators and reporting as a driving tool for environmental activities in the region. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2009; 1(47): Miliūtė J., Plepys A. Driving forces for high household waste recycling. Lessons from Sweden. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2009; 1(47): Staniškis J.K., Arbačiauskas V. Sustainability performance indicators for industrial enterprise management. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2009; 2(48): Varžinskas V., Staniškis J.K., Lebedys A., Kibirkštis E., Bivainis Vaidas. Assessment and minimization of life-cycle based environmental impact of paper packaging. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba. 2009; 1(47): Varžinskas V., Staniškis J., Lebedys A., Kibirkštis E., Miliūnas V. Life cycle assessment of common plastic packaging for reducing environmental impact and material consumption. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2009; 4(50): Vasilenko L., Gurauskienė I., Varžinskas V. Efficiency assessment of e-waste management system in Lithuanian public sector. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2009; 3(49): Arbačiauskas V., Gaižiūnienė J., Laurinkevičiūtė A., Židonienė S. Sustainable production through innovation in small and medium sized enterprises in the Baltic sea region. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2010; 1(51): Elijošiutė E., Varžinskas V. Application of life cycle measures to increase efficiency of domestic cooling appliances. Environmental research, -73-

74 engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2010; 4(54): Gaižiūnienė J., Dvarionienė J. Towards sustainable hazardous waste management in Lithuania. In European integration studies: research and topicalities. Kaunas University of Technology. 2010; 4: Gurauskienė I., Varžinskas V. Implementation of legal requirements for energy using products (EuPs) in Lithuanian industry: problems and possibilities. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2010; 2(52): Kinderytė L. Methodology of Sustainability Indicators Determination for Enterprise Assessment. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2010; 2(52): Kruopienė J., Dvarionienė J. Management of environmental risks in the life cycle of human pharmaceuticals in Lithuania. Environmental Research Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2010; 2(52): Laurinkevičiūtė A., Stasiškienė Ž. Sustainable development decisionmaking model for small and medium enterprises. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2010; 2(52): Milutienė E. House embodied energy and zero energy building concept. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2010; 4(54): Milutienė E, Maršalka A., Staniškis J.K., Augulienė V. Investigation of energy saving possibilities in buildings. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2010, 1(51): Montrimaitė K., Staniškis J. K., Lapinskienė A. M. Potential of greenhouse gas reduction producing and using biodiesel from fatty waste. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2010; 4(54): Staniškis J. K., Varžinskas V. Life cycle based design and product development: application of LCA to Lithuanian industry. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2010; 4(54): Stonkus G., Dvarionienė J., Zobėlaitė G. Analysis of polluted oily water management in Klaipėda sea port. Environmental Research Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2010; 1(51): Šileika M., Lapinskienė A.M. Analysis of the Methods of Water Systems State Estimation. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2010; 1(51): Vaitelytė B., Dvarionienė J. Assessment of hazardous chemicals risk in fur industry in Lithuania. Environmental Research Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2010; 1(51): Straipsniai kituose recenzuojamos leidiniuose Alijošiūtė A., Uselytė R., Arbačiauskas V. Local Agenda 21 in Lithuania: experience of small and medium sized Municipalities. In electronic proceedings of the 7th European Roundtable -74-

75 on Cleaner Production (ERCP 2001), 2-4 May 2001 Lund, Sweden. Lund 2001: [1-14]. Čepinskis J., Pivoras T., Žirgutis V. Aplinkosaugos vadybos vertinimas Lietuvos įmonėje. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2001; 3(17): Dvarionienė J., Žemaitaitienė R., Klimavičiūtė R., Žemaitaitis A. Nuotekų chromo šalinimo natrio aliuminatais ir anijoniniais flokuliantais efektyvumo analizė odų ir kailų pramonėje. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2001; 3(17): Kruopienė J., Vaitiekūnienė J. Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymas Lietuvos įmonėse. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2001; 4(18): Pivoras T. Aplinkos apsaugos veiksmingumo įvertinimo procesas aplinkos apsaugos vadybos sistemoje. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2001; 4(18): Staniškis J.K., Stasiškienė Ž. Promotion of cleaner production investments: international experience. In CD proceedings of the 7th European Roundtable on Cleaner Production, 2-4 May 2001, Lund, Sweden. Lund, 2001: [1-19]. Arbačiauskas V., Masalskis K., Staniškis J.K. Pramonė. Iš: Subalansuotos plėtros įgyvendinimo nacionalinė ataskaita: nuo Rio de Žaneiro link Johanesburgo, nuo pereinamojo laikotarpio link subalansuotos plėtros. Vilnius: Lututė, 2002: Arbačiauskas V., Masalskis K., Staniškis J.K. Economic development: industry. In: National report on sustainable development from Rio to Johanesburg, from transition to sustainability. Vilnius: Lututė, 2002: Januškevičius D., Vincevičienė V. Šešupė river water quality modelling as a tool for river basin management. Tarptautinės konferencijos ir parodos Mažos nuotėkų valyklos, vykusios 2002 birželio 6-9d., pranešimų medžiaga. Kaunas: LŽŪU leidybos centras, 2002: Karaliūnaitė I., Žaliauskienė A., Bergqvist P.A. Odų išdirbimo poveikio aplinkai tyrimai naudojant būvio ciklo vertinimą. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2002; 4(22): Pivoras T. Integruotos aplinkos apsaugos veiksmingumo įvertinimo sistemos principai ir diegimas Lietuvos įmonėse. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2002; 4(22): Silvestravičiūtė I., Murnikas M. Polimerinių antrinių žaliavų perdirbimas. Tarptautinės konferencijos Mechanika-2002, vykusios 2002 m. balandžio 4-5 d. Kauno technologijos universitete, pranešimų medžiagoje. KTU, Lietuvos mokslų akademija, IFToMM Lietuvos nacionalinis komitetas. Kaunas: Technologija, 2002: Silvestravičiūtė I., Šleinotaitė-Budrienė L. Naudotų padangų deginimo cemento pramonėje galimybės. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2002; 3(21): Staniškis J.K., Stasiškienė Ž. Environmental performance evaluation tool for CP investment development and monitoring. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2002, 4(22): Staniškis J.K., Stasiškienė Ž. Cleaner production revolving facility for South-East Africa: expectations and possibilities. In proceedings of the 2nd Africa Roundtable on Cleaner Productionand Sustainable Development, Mach 2002, Arusha, Tanzania. Arusha: AICC, 2002: Stasiškienė Ž., Dvarionienė J. Vandens išteklių tausojimo Lietuvos pramonėje galimybių analizė. Environmental Research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2002; 1(19): Uselytė R. Gaminių aplinkosauginio projektavimo integravimas į aplinkos apsaugos vadybą. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2002; 2(20): Uselytė R., Belmane I. Potentials and barriers for environmental product development in Latvia and Lithuania. In proceedings of the 7th International conference Towards sustainable product design Managing sustainable products: organisational aspects of product and -75-

76 service development, Oct 2002 London, UK. London, 2002: Vincevičienė V., Januškevičius D. Šešupės baseino hidrologinių ir hidrocheminių parametrų įvertinimas. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2002, 3(21): Vincevičienė V., Jelisejevienė E. Opportunities and barriers of economic analysis for river basin management in Lithuania. Tarptautinės konferencijos ir parodos Mažos nuotėkų valyklos, vykusios 2002 birželio 6-9d., pranešimų medžiaga. Kaunas: LŽŪU leidybos centras, 2002: Vincevičienė V., Vaitiekūnienė J. Programme of measures and river basin management plan the basic components for the integrated river basin management. Tarptautinės konferencijos ir parodos Mažos nuotėkų valyklos, vykusios 2002 birželio 6-9d., pranešimų medžiaga. Kaunas: LŽŪU leidybos centras, 2002: Bagdonas A. Magnetron sputtering as certain perspective alternative to the elektrochemical technologies. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2003, 2(24): Dvarionienė J., Stasiškienė Ž., Knudsen H.H. Pilot scale membrane filtration study on water reuse of rinsing water after reactive cotton dyeing. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2003; 3(25): Januškevičius D., Kildišas V., Amundsen A. Integration of cleaner production, environment and energy management systems. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2003; 2(24): Kliopova I., Bagdonas A. Optimization of electroplating processes in Lithuanian machine and instrument industry. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2003; 3(25): Staniškis J., Arbačiauskas V. Sustainable industrial development: strategies and tools aimed at improvement of industry performance in Lithuania. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2003; 4(26): Staniškis J.K., Pivoras T. Development of indicators for the assessment of industrial sustainability. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2003; 4(26): Staniškis J.K., Stasiškienė Ž. Environmental management accounting for CP investment project development. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2003; 1(23): Staniškis J.K., Stasiškienė Ž. Environmental performance evaluation tool for CP investment development and monitoring. In electronic proceedings of the 4th Asia Pacific Roundtable on Cleaner Production, Jan 2003 Chiang Mai, Thailand. Yogyakarta, 2003: [1-9]. Staniškis J.K., Stasiškienė Ž. Preventive waste management in Lithuania. In electronic proceedings of ISWA World Congress 2003 & Ozwaste Trade Exhibition, 9-14 Nov 2003 Melbourne, Australia. Melbourne, 2003: [1-11]. Vincevičienė V., Jelisejevienė E. Integrated management of water resources: the river basin action plan. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2003; 1(23): Kruopienė. Tracing metal pollution in sediments of South East Lithuanian lakes. Environmental research engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba. 2004; 2(28): Kruopienė J., Šemetienė D. Use and substitution of DEHP in Lithuanian furniture industry. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2004; 4(30): Staniškis J.K., Stasiškienė Ž. Environmental management accounting in Lithuania: exploratory study of current practices, possibilities and strategic intents. In electronic proceedings of the 9th European Roundtable on Sustainable Consumption and Production, May 2004 Bilbao, Spain. Bilbao, 2004: [1-27]. Šleinotaitė-Budrienė L. Environmental implications of cross-boarder flows of second hand electrical and electronical equipment: case study of Lithuania. In Strengthening European Environmental Law in an Enlarged Union. Aachen: Shaker Verlag, 2004: Šleinotaitė-Budrienė L. Environmental, social and economical implications of cross-border -76-

77 second-hand EE product flows. In materials of Joint international congress and exhibition Electronics goes green 2004+: driving forces for future Electronics, 6-8 Sept 2004 Berlin, Germany. Stuttgart: Fraunhofer IRB Verlag, 2004: Arbačiauskas V. Role of different stakeholders in the process of sustainable industrial development. In CD conference proceedings of the 11th Annual International Sustainable Development Research Conference, June 6-8, 2005, Helsinki, Finland. University of Tampere, 2005: Dvarionienė J., Stasiškienė Ž. Integrated water resource management model for process industry: exploratory study of current practices, possibilities and strategic intents in Lithuania. In CD conference proceedings of the 11th Annual International Sustainable Development Research Conference, 6-8 June 2005, Helsinki, Finland. University of Tampere, 2005: [1 19]. Januškevičius D., Pamakštys D. Environmental management measures and process based methods as the tools for IPPC implementation in slaughterhouse industry: Lithuanian case study. In proceedings of the 8th Conference on Process Integration, Modeling and Optimization for Energy Saving and Pollution Prevention (PRES 05), May 2005 Giardini di Naxos, Italy. Chemical Engineering Transactions 2005; 7: Kliopova I. Possibilities of waste energy utilization in Lithuanian industrial companies. In proceedings of the 8th Conference on Process Integration, Modeling and Optimization for Energy Saving and Pollution Prevention (PRES 05), May 2005 Giardini di Naxos, Italy. Chemical Engineering Transactions 2005; 7: Pivoras T. Development of an indicator system for the assessment of industrial sustainability. In CD proceedings of the 11th Annual International Sustainable Development Research Conference, 6-8 June 2005, Helsinki, Finland. University of Tampere, 2005: [1-15]. Staniškis J.K., Fet A.M. Industrial ecology and sustainability reporting in the Klaipeda region, Lithuania: a lesson learned. In abstracts of the NATO/CCMS Pilot study on clean products and processes: 2005 Annual meeting, and Environmental challenges in Marine biotechnology. Product design and innovation, June 2005 Aalesund, Norway., 2005: 33. Staniškis J.K. Stasiškienė Ž. Environmental management accounting: an essential component of sustainable development strategy for Lithuanian industry. In CD proceedings of the 11th Annual International Sustainable Development Research Conference, 6-8 June 2005, Helsinki, Finland. University of Tampere, 2005: [1-19]. Staniškis, J. K. Stasiškienė Ž. An integrated approach to environmental education and research: a case study. In CD proceedings of the 11th Annual International Sustainable Development Research Conference, 6-8 June 2005, Helsinki, Finland. University of Tampere, 2005: [1-20]. Staniškis J. K., Varžinskas V. Cleaner product development based on Life Cycle Assessment: Lithuanian experience. In electronic Proceedings of 10th European Roundtable on Sustainable Consumption and Production (ERSCP 2005), 5-7 Oct 2005 Antwerpen, Belgium. Antwerpen: VITO, 2005: [1-19]. Arbačiauskas V., Staniškis J.K., Stasiškienė Ž. Strenghthening corporate commitment to sustainable development. In electronic proceeding of the 1st Global Cleaner Production Conference and Exhibition, Sept 2006 Cairo, Egypt. 2006: [1-19]. Kinderytė L., Belous O. Principles of Industrial Ecology Implementation in Klaipėda City In electronic proceedings of USA/EU-Baltic International Symposium Integrated ocean observation systems for managing global & regional ecosystems using marine research, monitoring and technologies, May Klaipėda: Center of Marine Research, 2006: [1-12]. Kruopienė J. Local emission estimates of pharmaceuticals: case study for Lithuania. In proceedings of the 1st open international NoMiracle workshop Ecological and human health risk assessment: focusing on complex chemical risk assessment and the identification of the highest risk conditions, 8-9 June 2006 Intra Verbania, Italy. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities, 2006: Staniškis J.K., Stasiškienė Ž. An integrated environmental education and research: model of sustainable education. In electronic proceeding of the 1st Global Cleaner Production Conference and Exhibition, Sept 2006 Cairo, Egypt. 2006: [1-10]. -77-

78 Dvarionienė J., Stasiškienė Ž. Sustainable water resources management in Lithuanian industrial companies. In proceedings of the 3rd Dubrovnik conference Sustainable development of energy, water and environment systems, 5-10 June 2005 Dubrovnik, Croatia. Singapore: World Scientific Publishing Co, 2007; III: Staniškis J.K. System for preventive energy saving and cleaner production innovation development and implementation. Energy Manager. Kerala: Energy Press 2008; 1(4): Staniškis J.K., Česnaitis R. Regional Persistent Organic Pollutants Environmental Impact Assessment and Control Model. Bulgarian Academy of Science. Bioautomation 2008; 10: Stonkus G., Lapinskienė A. Lijalinių vandenų valymo technologijos tobulinimas. Iš: Technologijos mokslo darbai vakarų Lietuvoje. Klaipėdos universitetas. 2008: Varžinskas V., Staniškis J.K. Ekologinis gaminių projektavimas svarbi tausojančio vartojimo ir gamybos priemonė. Iš: Darnaus vystymosi strategija ir praktika: mokslo darbai. Mykolo Romerio universitetas. 2008; 1(2): Kliopova I., Staniškis J.K. Preventive optimization of wastewater treatment process. In Modern tools and methods of water treatment for improving living standards. Amsterdam: Springer, 2009: ISBN Milutienė E. Darnios statybos plėtros tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje. Subalansuotos plėtros idėjų raiška architektūroje ir teritorijų planavime: mokslinių straipsnių rinkinys = Ideas of Sustainable Development in Architecture and Territorial Planning : proceedings of conferences. Kaunas, Technologija 2009; Staniškis J.K., Arbačiauskas V. Modelling sustainable management process on enterprise level. In proceeding of the 5th International Vilnius Conference and EURO-Mini Conference Knowledge-Based Technologies and OR methodologies for Strategic Decisions of Sustainable Development (KORSD-2009), 30 Sept - 3 Oct 2009 Vilnius, Lithuania. Vilnius: Technika, 2009: Staniškis J.K., Arbačiauskas V. Pramonės įmonių darnaus vystymosi veiksmingumo įvertinimas. Iš: Darnaus vystymosi strategija ir praktika: mokslo darbai. Mykolo Romerio universitetas. 2009; 1(3): Staniškis J.K., Miliūtė J. Municipal waste management system based on life-cycle assessment. In electronic proceedings of ISWA/APESB World Congress Turning Waste into Ideas, Oct 2009, Lisbon, Portugal. 2009: [1-6]. Ulinskaitė J., Židonienė S. Sustainability indicators for hazardous waste management system. In proceedings of The Vital Nature Sign: 3rd international young scientists conference, May Vytautas Magnus University. 2009: 1-5. Gurauskienė I., Stasiškienė Ž. Employment of material flow analysis in optimization of e-waste management systems. In proceedings of the 7th International conference on natural sciences and technologies for waste and wastewater treatment, remediation, emissions related to climate, environmental and economic effects Linnaeus Eco-Tech 10. Kalmar, Sweden, 2010: Gurauskienė I., Stasiškienė Ž. Medžiagų srautų analizės taikymas gamtiniams ištekliams valdyti. 13-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos Mokslas Lietuvos ateitis straipsnių rinkinys. Vilnius: Technika, 2010: Petraškienė V., Kliopova I. Optimization of biodegradable waste management in grain processing companies. 13-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos Mokslas Lietuvos ateitis straipsnių rinkinys. Vilnius: Technika, 2010: Staniškis J.K. System for preventive energy saving and cleaner production innovation development and implementation. In Cleaner production and energy conservation for sustainable development. Ed. Staniškis J.K., Jayaraman C. India: Daya Publishing House, 2010: p. ISBN , ISBN Petraškienė V. Biologiškai skaidžių atliekų vadyba grūdų perdirbimo pramonėje. Tarptautinė mokslinė konferencija,,verslas, studijos ir aš. Straipsnių rinkinys,,profesinės studijos:teorija ir praktika 2011 Nr. 8. ISSN Įvairūs leidiniai -78-

79 Prevencinės aplinkos apsaugos vadybos priemonės. Tarptautinio seminaro pranešimų medžiaga. Red. J. Staniškis, Kaunas: Technologija, p. ISBN NATO/CCMS Pilot study on cleaner products and processes. Conference abstracts. Ed. Staniskis J., Kaunas: Technologija, p. ISBN Baltic Hazardous Substances Report. Fammler H., Simanovska J., Babre K., Laud K., Dudutytė Z., Veidemane K., Ahrens A., Reihlen A., Kruopienė J., Pavasars I. Baltic Environmental Forum, Latvia, p. Baltic Hazardous Substances Report. Fammler H., Simanovska J., Babre K., Laud K., Dudutytė Z., Veidemane K., Ahrens A., Reihlen A., Kruopienė J., Pavasars I. Baltic Environmental Forum, Latvia, p. Cheminių medžiagų keliamos rizikos valdymas įmonėse vadovas profesionaliems cheminių medžiagų naudotojams. Fammler H., Reihlen A., Moora H., Ahrens A., Simanovska J., Babre K., Dudutytė Z., Kruopienė J., Gittinger J. Baltijos aplinkos forumas, Latvija ISBN Patvarieji organiniai teršalai: įgyvendinant Stokholmo konvencijos reikalavimus. Česnaitis R., Bagdonas A., Dvarionienė J., Varžinskas V. VŠį Subalansuotos pramonės plėtros centras. Kaunas: Technologija, p. ISBN Polichlorintų bifenilų nustatymas ir tvarkymas bei dioksinų/ furanų išmetimo į aplinką kontrolė. Česnaitis R., Bagdonas A., Dvarionienė J., Varžinskas V. VŠį Subalansuotos pramonės plėtros centras. Kaunas: Technologija, p. ISBN Ar žinote, kas yra REACH? KTU APINI, BEF Lietuva, BEF Latvija, BEF Estija, IRCON, p. REACH ABC: vadovas pramonei. KTU APINI, Lietuva, BEF Latvija, BEF Estija, IRCON, p. Kiti straipsniai, tezės Arbačiauskas V. Cleaner production implementation in Central and Easter Europe: role of different stakeholders. Tarptautinio seminaro Prevencinės aplinkos apsaugos vadybos priemonės pranešimų medžiagoje. Kaunas: Technologija, 2001: Grigaliūnas E., Kildišas V. Fuzzy sistema aplinkos apsaugos aspektų reikšmingumo vertinimui. Konferencijos Automatika ir valdymo technologijos 2001 pranešimų medžiagoje. Kaunas: Technologija, 2001: Januškevičius D., Vincevičienė V. Šešupės (ties Marijampole) vandens kokybės modeliavimas ir valdymas. Konferencijos Automatika ir valdymo technologijos-2001 pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, 2001: Kildišas V. EMS in Lithuanian electronic and metal industry. Identification and control of legal and other reqirements. Tarptautinio seminaro Prevencinės aplinkos apsaugos vadybos priemonės pranešimų medžiagoje. Kaunas: Technologija, 2001: Kliopova I. Use of process control techniques for the implementation of cleaner production within the company. Tarptautinio seminaro Prevencinės aplinkos apsaugos vadybos -79-

80 priemonės pranešimų medžiagoje. Kaunas: Technologija, 2001: Pivoras T. EMS in Lithuanian textile and agro industry. Tarptautinio seminaro Prevencinės aplinkos apsaugos vadybos priemonės pranešimų medžiagoje. Kaunas: Technologija, 2001: Staniškis J. Implementation of cleaner production strategies in Lithuania. Tarptautinio seminaro Prevencinės aplinkos apsaugos vadybos priemonės pranešimų medžiagoje. Kaunas: Technologija, 2001: Stasiškienė Ž. Efficiency of cleaner production financing: Lithuanian experience. Tarptautinio seminaro Prevencinės aplinkos apsaugos vadybos priemonės pranešimų medžiagoje. Kaunas: Technologija, 2001: Šleinotaitė-Budrienė L. The waste stream from electric and electronic equipment case study of Lithuania. Tarptautinio seminaro Prevencinės aplinkos apsaugos vadybos priemonės pranešimų medžiagoje. Kaunas: Technologija, 2001: Šileika A. Implementation Aspects of certified environmental management systems. Tarptautinio seminaro Prevencinės aplinkos apsaugos vadybos priemonės pranešimų medžiagoje. Kaunas: Technologija, 2001: Uselytė R., Belmane I. Eco-design potential in the Baltic States. Tarptautinio seminaro Prevencinės aplinkos apsaugos vadybos priemonės pranešimų medžiagoje. Kaunas: Technologija, 2001: Vincevičienė V. Nacionalinio aplinkos sveikatinimo veiksmų plano pagrindiniai principai, tikslai, galimybės ir problemos vandens kokybės požiūriu. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2001; 3(17): Vincevičienė V. Hidrologinių vienetų (elementų) sistema ir upių atkarpų failų sistema (HUC sistema ir RF1 arba RF3 sistema JAV).. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2001; 4(18): Bergqvist P., Karaliūnaitė I., Žaliauskienė A. Comparison of alternative leather treatment methodsusing LCA methodology. In abstracts of SETAC Europe 12th annual meeting Challenges in environmental risk assessment and modelling: linking basic and applied research, May Viena, Austria, Brussels, Belgium, 2002: 198. Budrienė L., Šleinota V. Practical implications of industrial ecology. In abstracts of NATO/ CCMS Pilot study on cleaner products and processes: 2002 Annual meeting, May 2002 Vilnius, Lithuania. Kaunas: Technologija, 2002: Datkūnas N., Stasiškienė Ž. JSC Utenos trikotažas. In abstracts of NATO/CCMS Pilot study on cleaner products and processes: 2002 Annual meeting, May 2002 Vilnius, Lithuania. Kaunas: Technologija, 2002: Grigaliūnas E., Kildišas V. Fuzzy ekspertinės sistemos taikymas aplinkos vadyboje. Konferencijos Automatika ir valdymo technologijos 2002 pranešimų medžiagoje. Kaunas: Technologija, 2002: Kruopienė J. Chemical risk management in enterprises. In abstracts of NATO/CCMS Pilot study on cleaner products and processes: 2002 Annual meeting, May 2002 Vilnius, Lithuania. Kaunas: Technologija, 2002: Maziliauskas A., Vaitiekūnienė J. Aukštos kvalifikacijos aplinkos apsaugos specialistų rengimas Lietuvoje: pasitarimo-diskusijos, įvykusio 2002 m. gegužės 3 d., Lietuvos žemės ūkio universitete apžvalga. Environmental research, engineering and management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2002; 2(20): Palionis L., Kliopova I. Environmental performance management in JSC Alytaus tekstilė. In abstracts of NATO/CCMS Pilot study on cleaner products and processes: 2002 Annual meeting, May 2002 Vilnius, Lithuania. Kaunas: Technologija, 2002: Pasvenskas A., Kildišas V., Wenzel H. Cleaner production at paper mill JSC Klaipėdos kartonas. In abstracts of NATO/CCMS Pilot study on cleaner products and processes:

81 Annual meeting, May 2002 Vilnius, Lithuania. Kaunas: Technologija, 2002: Rakštys A., Radžiukynienė R., Kruopienė J. Environmental performance management in JSC Snaigė. In abstracts of NATO/CCMS Pilot study on cleaner products and processes: 2002 Annual meeting, May 2002 Vilnius, Lithuania. Kaunas: Technologija, 2002: Staniškis J.K. Presentation of Lithuanian cleaner production centre. In abstracts of NATO/ CCMS Pilot study on cleaner products and processes: 2002 Annual meeting, May 2002 Vilnius, Lithuania. Kaunas: Technologija, 2002: Staniškis J.K., Arbačiauskas V. Industrial ecology in University curriculum: new M.Sc. programme in environmental management and cleaner production. In abstracts of NATO/ CCMS Pilot study on cleaner products and processes: 2002 Annual meeting, May 2002 Vilnius, Lithuania. Kaunas: Technologija, 2002: Staniškis J.K., Stasiškienė Ž. Cleaner production financing: possibilities and barriers. In abstracts of NATO/CCMS Pilot study on cleaner products and processes: 2002 Annual meeting, May 2002 Vilnius, Lithuania. Kaunas: Technologija, 2002: Vincevičienė V. Water pricing and cost recovery in water sector in Lithuania. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2002, 1(19): Vaitiekūnienė J. Aktualūs vandens teisinės sistemos tobulinimo klausimai. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2002, 3(21): Valuckas A., Kildišas V. Environmental performance management in JSC Alita. In abstracts of NATO/CCMS Pilot study on cleaner products and processes: 2002 Annual meeting, May 2002 Vilnius, Lithuania. Kaunas: Technologija, 2002: 65. Dvarionienė J. Vandens išteklių tausojimo galimybės gamybos įmonėse. Tarptautinės mokslinės doktorantų konferencijos Jaunimas siekia pažangos 2003, 2003 m. lapkričio d., straipsnių rinkinys. LŽŪU: Akademija, 2003: Kildišas V., Levišauskas D., Grigiškis S., Baškys E. Analysis of the complex technology of clean-up of soil contaminated by oil pollutants by applying cleaner production/pollution prevention concept. In theses of international conference EcoBalt 2003, May 2003 Riga, Latvia. 2003; 2: Kildišas V., Levišauskas D., Grigiškis S., Baškys E. Development of Clean-up Complex Technology of Soil Contaminated by Oil Pollutants Based on Cleaner Production Concepts. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2003; 3(25): Kildišas V., Januškevičius D., Amundsen A. Greening of Industry in the Baltic States and Poland. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2003; 3(25): Kliopova I. Aplinkos apsaugos vadybos sistemų diegimas Marijampolės apskrities smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2003; 1(23): Kliopova I., Kildišas V. Aplinkos apsaugos vadybos sistemų diegimas Marijampolės apskrities smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2003; 2(24): Staniškis J.K. Sustainable industrial development and the innovation process. In abstracts of the 5 th International summer-school conference: Advanced materials and technologies, Aug 2003 Palanga. Kaunas: Technologija, 2003: Uselytė R., Karaliūnaitė I. Aplinkosauginio gaminių projektavimo galimybės Baltijos šalių pramonėje. Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2003; 1(23): Baškys E., Grigiškis S., Levišauskas D., Kildišas V. A new complex technology of clean up of -81-

82 soil contaminated by oil pollutants. Environmental research, engineering and management Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2004, 4(30): Kliopova I. Atliekinių energijos išteklių panaudojimo galimybės Lietuvos pramonės įmonėse. Šiluminė technika 2004; 4(22): Kliopova I. The development of ecological tourism in Kaunas Botanical Garden. Environmental Research Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 2005; 1(31): Staniškis J.K. Waste minimization strategies and their implementation in Lithuanian industry. In abstracts of ISWA 2005, 6-10 Nov 2005 Buenos Aires, Argentina. Buenos Aires, 2005: Vaitiekūnienė J. Watershed modelling to assess pollution trends in agricultural and urban rivers and to suggest management practices for river water quality restoration: Lithuanian case. In book of abstracts of the 1st UNESCO IHP VI Workshop Integrated urban water management in cold climate, 3-4 Nov 2005, Trondheim, Norway. Trondheim: NTNU, 2005: Varžinskas V. Life cycle based design and product development. In theses of Tallin international seminar on Life cycle assessment in Central and Eastern Europe Region, Sept 2005 Tallin, Estonia. Tallin 2005: 30. Januškevičius D., Miliūtė J. IPPC directive impact for sustainable development: Lithuanian case. In abstracts of USA/EU-Baltic International Symposium Integrated ocean observation systems for managing global & regional ecosystems using marine research, monitoring and technologies, May Klaipėda: Center of Marine Research, 2006: Jelisejevienė E. Model for sustainable water resource management in the river basin. In abstracts of USA/EU-Baltic International Symposium Integrated ocean observation systems for managing global & regional ecosystems using marine research, monitoring and technologies, May Klaipėda: Center of Marine Research, 2006: 73. Staniškis J.K. Water saving, reuse and recycling in industry: cleaner production opportunities. In abstracts of NATO/CCMS Pilot study on clean products and processes: 2006 Annual meeting, 7-12 May 2006 Istanbul, Turkey and Water reuse and recycling: topical symposium, 10 May 2006 Istanbul, Turkey. Ankara: METU, 2006: Vaitiekūnienė J. Integrated watershed modeling to assess pollution trends in Lithuanian rivers. In abstracts of USA/EU-Baltic International Symposium Integrated ocean observation systems for managing global & regional ecosystems using marine research, monitoring and technologies, May Klaipėda: Center of Marine Research, 2006: Staniškis J.K. Preventive innovation generation, financing and implementation scheme. In abstracts from International congress and exhibition Environmental Technology and Renewable Energy (Envietech 2008), 31 Jan 1 Febr 2008, Vienna, Austria. Vienna: BMLFUW, 2008: 123. Staniškis J.K. The development of projects and activities on environmental security. In abstracts from the 11th Annual meeting NATO Science for peace and security pilot project on clean products and processes, 4-9 May 2008 Berlin, Germany. US EPA. Berlin, 2008: 61. Staniškis J.K. Sustainable production and consumption: how to make it possible? In abstracts from the 11th Annual meeting NATO Science for peace and security pilot project on clean products and processes, 4-9 May 2008 Berlin, Germany. US EPA. Berlin, 2008: Staniškis J.K. Tausojantis vartojimas ir gamyba Lietuvoje: teorija ir praktika. XIV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo pranešimų tezėse, 2008 m. lapkričio d. Lemontas, JAV. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija, 2008: 112. Staniškis J.K. The system for the waste minimization innovation development, financing and implementation. In summaries of ISWA/WMRAS World congress 2008 East meets West, 3-6 Nov 2008 Singapore. Singapore, 2008: 77. Židonienė S., Kruopienė J., Dvarionienė J., Mikalauskas A. The effectiveness of Lithuanian -82-

83 environmental impact assessment system. In theses of The Vital Nature Sign: 2nd international young scientists conference, 21th May 2008 Vytautas Magnus University. 2008: Staniškis J.K. Water saving in industry by cleaner production. In book of abstracts: Water purification and management in Mediterranean countries, Nov 2009 Oviedo, Spain. Spain, 2009: Staniškis J.K., Stasiškienė Ž. Preventive innovations: development, financingand implementation. Research overview: Kaunas University of Technology. Kaunas: Technologija, 2009: Staniškis J.K., Varžinskas V. Product eco-design based life-cycle approach. Research overview: Kaunas University of Technology. Kaunas: Technologija, 2010: Studijos Doktorantūros studijos KTU Aplinkos inžinerijos institutas pirmasis Lietuvoje 1998 metais sukūrė ir pradėjo vykdyti aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslo krypties doktorantūros studijų programą Aplinkos inžinerija ir kraštotvarka (04T). Instituto mokslininkai į klasikinius aplinkos inžinerijos metodus integravo šiuolaikiškas darnios plėtros ir prevencines strategijas bei jų metodus kaip pavyzdžiui, švaresnė gamyba ir darniosios inovacijos, gaminių būvio ciklo vertinimas ir ekologinis projektavimas, aplinkos kaštų ir poveikio aplinkai vertinimas ir pan. Per pastarąjį dešimtmetį, nuo 2001 m. į Aplinkos inžinerijos institutą buvo priimti 23 doktorantai. Apgintos iš viso 8 disertacijos (3 iš naujai ir 5 iš anksčiau priimtų doktorantų). 5 doktorantai studijas nutraukė, 11 tęsia, o 4 yra jas pabaigę. Instituto doktorantai paskelbė 85 mokslo darbus, vykdė mokslinius tyrimus įvairiuose tarptautinių ir šalies programų finansuojamuose projektuose, dalyvavo stažuotėse bei mokslinėse konferencijose. Disertacijas apgynę doktorantai sėkmingai tęsia karjerą mokslo institucijose, Lietuvos bei užsienio valstybės institucijose, verslo bei konsultacinėse įmonėse Apgintos disertacijos (nuo 2001 m.) 1. I. Kliopova (2002) Procesų valdymas švaresnėje gamyboje: analizė, metodika ir diegimas (vadovas prof. habil. dr. J. K. Staniškis); 2. J. Dvarionienė (2005) Pramonės įmonių vandens išteklių integruoto valdymo modelis (vadovė doc. dr. Ž. Stasiškienė); 3. E. Jelisejevienė (2005) Upės baseino vandens išteklių valdymo modelis (vadovas prof. habil. dr. J. K. Staniškis); 4. T. Pivoras (2005) Įmonės aplinkos apsaugos veiksmingumo vertinimas ir gerinimas (vadovas J. K. Staniškis); 5. J. Vaitiekūnienė (2006) Integruotas Lietuvos upių baseinų nuotėkio ir taršos vertinimas (vadovė doc. dr. V. Vincevičienė); 6. V. Varžinskas (2008) Dinaminis ekologinio gaminių projektavimo modelis (vadovas prof. J. K. Staniškis); 7. R. Česnaitis (2008) Regioninis patvariųjų organinių teršalų būvio ciklo valdymo modelis (vadovas prof. J. K. Staniškis); -83-

84 8. J. Miliūtė (2009) Integruotas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sprendimų priėmimo modelis (vadovas prof. J. K. Staniškis). Dr. Irina Kliopova, 2002 Dr. Jolanta Dvarionienė, 2005 Dr. Emilija Jelisejevienė, 2005 Dr. Tomas Pivoras, 2005 Dr. Jurgita Vaitiekūnienė, 2006 Dr. Visvaldas Varžinskas, 2008 Dr. Romanas Česnaitis, 2008 Dr. Jūratė Miliūtė - Plepienė

85 Magistrantūros studijos Magistrantūros studijų programa Aplinkos apsaugos vadyba ir švaresnė gamyba pradėta vykdyti 2002 m. rugsėjo 1 d. Tai dviejų metų trukmės 80 kreditų magistro studijų programa, parengta ir diegiama Baltijos jūros regiono techniškųjų universitetų moksliniam ir technologiniam konsorciumui BALTECH priklausančiuose universitetuose: Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos institute (Lietuva), Vilniaus Gedimino technikos universitete (Lietuva), Danijos technikos universitete (Danija), Talino technikos universitete (Estija), Helsinkio technologijos universitete (Suomija), Rygos technikos universitete (Latvija), Karališkajame technologijos institute (Švedija), Linčiopingo universitete (Švedija), Lundo technikos universitete (Švedija). BALTECH konsorciumas įsteigtas siekiant sukurti pagrindą partnerystei ir glaudesniam bendradarbiavimui tarp Baltijos jūros regiono universitetų, vystant ilgalaikį bendradarbiavimą švietimo, mokslinių tyrimų srityse bei atsižvelgiant į regiono poreikius. Tarptautinė magistrantūros programa Aplinkos apsaugos vadyba ir švaresnė gamyba sėkmingo universitetų bendradarbiavimo rezultatas. Programa pagrįsta integruotu požiūriu trumpalaikėms ir ilgalaikėms aplinkos apsaugos problemoms spręsti, remiantis aplinkos apsaugos planavimo ir vadybos priemonėmis bei technologijomis darniai pramonės plėtrai pasiekti. Magistro studijų programą sudaro privalomi moduliai (24 kreditai), pasirenkamieji moduliai (36 kreditai) ir magistro tezės (20 kreditų). Patys magistrantai taip atsiliepia apie savo studijas: Vaidas Gricius, 2005 m. laida Apie magistro studijų programą noriu pasakyti, kad įgytas teorines žinias sėkmingai pavyko praktiškai panaudoti tekstilės gamybos įmonėje. Mano magistrinis darbas buvo apie TIPK diegimą konkrečioje įmonėje. Būtent darbas su realiom įmonėm manau turėjo didžiausios naudos. Taigi sukaupus tokį teorinių ir praktinių žinių bagažą atsirado galimybė įsidarbinti valstybės tarnyboje. Kaip parodė tolesnė patirtis dirbant valstybės tarnyboje didelę reikšmę turi ne tik teorinės žinios, bet ir praktinės. Todėl visiem dabartiniams Jūsų instituto studentams ir ateityje besiruošiantiems studijuoti, siūlyčiau kiek tai įmanoma stengtis įgytą teoriją suderinti su praktika. Jurgita Gaižiūnienė, 2006 m. laida Įdomios paskaitos, visada sugebantys patraukti studentų dėmesį dėstytojai, realiose įmonėse vykdomi praktiniai darbai visa tai Aplinkos inžinerijos institute. Patiko mokymo pobūdis, praktinių darbų pristatymai, leidžiantys pasisemti patirties klausantis kitų, ir nugalėti baimę savo darbo rezultatus pristatant auditorijai. Pagrindinė instituto koncepcija proaktyvus požiūris į aplinkos apsaugos problemų sprendimą pritaikoma ir kasdieninėje veikloje, keičia požiūrį į daugelį dalykų, skatina ieškoti ne tik jau susidariusių problemų sprendimo būdų, bet ir jų susidarymo priežasčių. Lina Kupčikaitė, 2009 m. laida Visi prisiminimai yra geri tiek apie dėstytojus, tiek apie lankytus modulius. -85-

86 Kas man labiausiai įsiminė ir patiko, kad buvo galima derinti paskaitų laiką su dėstytojais. Tai buvo patrauklu tiek mums (studentams), tiek dėstytojams (ypač instituto). Dauguma studentų dirbo, tačiau nenorėjo praleisti paskaitų, o dėstytojai turėjo ir kitų darbų, tačiau labai norėjo perduoti savo išmintį ir sukauptas žinias mums. Be to, mokymo metodas labai praktiškas ir naudingas. Beveik visi moduliai baigdavosi praktišku ir savarankišku kursiniu darbu, parengtu tikrais faktais ir skaičiais. Tokia mokymo sistema priverčia įgytas žinias pritaikyti praktiškai ir geriau suprasti. Įsimintina ir palikusi daug įspūdžių buvo kelionė į Krokuvą, kur dalyvavome intensyviuose mokymo kursuose Komunalinių atliekų tvarkymas. Kursuose dalyvavo trys šalys Švedija, Lenkija ir Lietuva. Kursų tikslas buvo plačiau ir daugiau sužinoti apie šių atliekų tvarkymą bei technologijas, tačiau kaip ir kiekviena išvyka turi ir pramoginę pusę. Aplankėme koncentracijos stovyklą, druskos kasyklą, pasivaikščiojome po Krokuvą. Įspūdžių netrūko ir kelionės metu: pakeitėme net tris traukinius, o vieno iš jų teko ilgai laukti, nes vėlavo... Smagu prisiminti ir dėstytojus. Kiekvienas iš Jų savo srities žinovas, sugebėjo perteikti informaciją patraukliai ir sudominti mus. Negalėčiau išskirti nei vieno dėstytojo, kuris būtų buvęs nemielas. Visi jie nuostabūs, gabūs, pradedant instituto direktoriumi prof. hab. dr. J. Staniškiu ir baigiant mūsų grupės kuratore prof. Ž. Stasiškiene. Tariu didelį ačiū visiems instituto dėstytojams už suteiktas žinias, motyvaciją, smagias akimirkas. Tikrai buvo naudinga, įdomu ir malonu mokytis APLINI. Laura Vasilenko, 2009 m. laida Studijuodama KTU, technologijos mokslų srities magistratūros studijų programoje APLINKOS APSAUGOS VADYBA IR ŠVARESNĖ GAMYBA supratau kaip svarbu taikyti mokslines žinias siekiant darnios plėtros. Studijuojant sužavėjo studijų kokybė, patyrę dėstytojai turintys ne tik teorinių žinių, bet ir praktinės patirties. Daugumą dėstomų dalykų sudaro teorija, kursinio darbo parengimas ir pristatymas. Tokia studijų struktūra padeda efektyviau atsiskleisti studentui, įgyti praktinių žinių bei bendradarbiauti su dėstytojais. Dalyvaujant Erazmus programoje praplėčiau įdomių žmonių ratą, ir papildžiau žinių bagažą. Gera būti ten, kur stipri komanda, skaidri komunikacija, bendradarbiavimas, galimybė tobulėti bei įgyvendinti savo tikslus. Birutė Vaitelytė, 2009 m. laida Magistro studijų metu įvairių studijų programų užduotis rengėme naudojantis realių įmonių duomenimis. Šios užduotys išmokė analizuoti ir sisteminti informaciją, paskatino ieškoti naujų problemų sprendimų idėjų bei į problemas pažvelgti integruotu požiūriu. Taip pat teko dalyvauti tarptautiniuose mokymuose Krokuvoje. Jų metu tobulinome anglų kalbos įgūdžius, kurie šiuo metu yra labai svarbūs jaunam žmogui. Taip pat galėjome susipažinti su trijų valstybių (Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos) patirtimi tvarkant atliekas bei pasisemti naujų idėjų. Studijų metu įgytos žinios ir patirtis yra pritaikomos asmeniniame gyvenime ir dirbant kitose srityse. -86-

87 Apginti magistriniai darbai (nuo 2004 m.) 2004 m. Magistrantai tarp projekto Aplinkos apsaugos auditorių mokymai dalyvių 1. Laura Antanavičiūtė. Lietuvos stiklo pramonės aplinkosauginio veiksmingumo gerinimo prevenciniais metodais galimybių įvertinimas (vad. Ž. Stasiškienė). 2. Jurgita Daniliauskaitė. Pakuočių ir pakuočių atliekų valdymas įmonėje (vad. J. Staniškis ir R.Uselytė). 3. Karolina Einorienė. Aplinkos apsaugos veiksmingumo stebėsena modernizuojant energijos tiekimo ir paskirstymo įrangą (vad. A. Šileika) 4. Dorina Šemetienė. Pavojingų cheminių medžiagų naudojimas ir pakeitimas Lietuvos baldų pramonėje (vad. J. Kruopienė). 5. Natalija Volkova. Prevencinių aplinkos apsaugos priemonių taikymo sistema baldų pramonėje (vad. Ž. Stasiškienė) m. 1. Vaida Balaišytė. Cheminių medžiagų vadybos priemonių taikymas naftos produktus skirstančiose įmonėse (vad. J. Kruopienė). 2. Vaidas Gricius. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės diegimas IĮ Klasikinė tekstilė apdailos bare (vad. I. Kliopova). Diplomų įteikime 3. Dovilė Jakubauskaitė. REACH įtaka cheminių medžiagų importuotojui (vad. J. Kruopienė). 4. Giedrė Kniukštaitė.Augalų apsaugos produktų sunaudojimo analizė, vertinant jų keliamą riziką (vad. J.Kruopienė). 5. Jūratė Miliūtė. Statybos ir griovimo atliekų tvarkymo sistemų analizė ir Lietuvos sistemos gerinimo galimybės (vad. J. Staniškis). 6. Mindaugas Songaila. Oro taršos integruota prevencija ir kontrolė AB Klaipėdos nafta (vad. I. Kliopova). 7. Gaila Tomkevičiūtė. Gėrimų pakuočių atliekų kiekio mažinimo galimybės taikant užstato grąžos sistemą (vad. Ž. Stasiškienė) 8. Giedrė Ulinskaitė. Ekopolio kūrimas Lietuvoje ir jo ekologiškumo įvertinimas (vad. Ž. Stasiškienė). 9. Asta Laurinkevičiūtė. Aplinkos vadybos kaštų vertinimo struktūra ir jos integravimo į Lietuvos įmonių bendrąsias informacines sistemas galimybės (vad. Ž. Stasiškienė). 10. Ugnė Zinevičiūtė. Geoterminės energijos panaudojimo plėtros Lietuvoje galimybių įvertinimas (vad. I.Kliopova). -87-

88 2006 m. Po diplomų įteikimo 1. Inga Gurauskienė. Ekologinio projektavimo diegimo elektros ir elektroninės įrangos pramonėje galimybių tyrimas (vad. J. Kruopienė). 2. Jolita Jaškūnaitė. Taršos prevencijos metodų diegimas ir jų efektyvumo analizė AB Akmenės cementas (vad. I. Kliopova) 3. Rasa Juškaitė. Kartono gamybos optimizavimas pagal aplinkos apsaugos ir ekonominius veiksnius (vad. Ž. Stasiškienė). 4. Tadas Kasmauskis. Bendro įgyvendinimo (pagal Kioto protokolą) projekto plėtros galimybių tyrimas AB Achema, taikant švaresnės gamybos koncepciją (vad. I. Kliopova). 5. Aistė Kazlauskienė. Aplinkos apsaugos veiksmingumo gerinimo priemonių taikymas mažose ir vidutinėse leidybos įmonėse (vad. J. Kruopienė). 6. Neringa Laukytė. Bešvinės technologijos įdiegimo elektronikos pramonėje galimybių įvertinimas (vad. I. Kliopova). 7. Justė Račytė. Vandens išteklių sąnaudų optimizavimas smulkaus-vidutinio verslo tekstilės įmonėje (vad. Ž. Stasiškienė). 8. Lina Strazdaitė. Augalų apsaugos produktų naudojimo keliama rizika Lietuvos vandens ekosistemoms (vad. J. Kruopienė). 9. Jurgita Ulinskaitė. Pavojingų atliekų vadybos sistemos Lietuvoje analizė ir jos gerinimo galimybės (vad. J.Staniškis). 10. Jolanta Volteraitytė. Kauno miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistema ir jos tobulinimo galimybių tyrimas (vad. E. Jelisejevienė) 11. Vaida Žiubikaitė. Farmacinių medžiagų keliamos rizikos aplinkai mažinimo galimybių Lietuvoje įvertinimas (vad. J. Kruopienė) m. 1. Tatjana Bulavskaja. Aplinkos apsaugos veiksmingumo gerinimo degalinėse galimybių tyrimas (vad. J. Kruopienė). 2. Evelina Petrauskaitė. Energijos gamybos efektyvumo didinimas AB Lietuvos elektrinė taikant švaresnės gamybos metodus (vad. I. Kliopova). 3. Laura Pipinytė. Durpynų veiklos optimizavimo modelis vadovaujantis subalansuotos pramonės plėtros principais (vad. Ž. Stasiškienė). 4. Audronė Stankevičiūtė. Trečios kategorijos šalutinių gyvulinės kilmės produktų srautų analizė Lietuvoje ir jų panaudojimo galimybės (vad. Ž. Stasiškienė). 5. Rūta Urbonavičiūtė. Darnios plėtros priemonių taikymas turizmo pramonės išteklių optimizavimui (vad. I. Kliopova). 6. Neringa Vazgytė. Organinių atliekų tvarkymo galimybių įvertinimas daržovių ir vaisių perdirbimo įmonėse (vad. I. Kliopova). -88-

89 2008 m. 1. Povilas Dzemyda. Biodegalų naudojimo galimybės Lietuvos transporto sektoriuje (vad. I. Kliopova). 2. Agnė Generauskaitė. Ofsetinės spaudos gamybos procesų aplinkosauginis valdymas (vad. Ž. Stasiškienė). 3. Rita Kapčinskienė. Biocidų gamybos poveikio aplinkai vertinimas (vad. I. Kliopova). Ekodizaino užsiėmimai 4. Dovilė Laurišonytė. Šilumos gamybos efektyvumo didinimas, mažinant poveikį aplinkai biokuro katilinėse (vad. I. Kliopova). 5. Ilona Masalskytė. Būvio ciklo įvertinimo taikymas didinant Kėdainių miesto viešojo gatvių apšvietimo sistemos efektyvumą (vad. V. Varžinskas). 6. Gražvydas Mickevičius. Aplinkosauginio veiksmingumo gerinimas konditerijos gamybos procesuose (vad. I. Kliopova). 7. Raimonda Narmontaitė. Baldų gamybos pramonės įmonės subalansuotumo analizė AB Venta pavyzdžiu (vad. Ž. Stasiškienė). 8. Daiva Orvidaitė. Alaus gamybos procesų subalansuotumo analizė ir vertinimas (vad. Ž. Stasiškienė). 9. Viktorija Navickienė. Aplinkos apsaugos veiksmingumo gerinimo ENTP aikštelėse galimybių tyrimas (vad. J. Dvarionienė). 10. Dalia Turčakovaitė. REACH reglamento įtaka cheminių medžiagų naudojimui tekstilės pramonėje (vad. J. Dvarionienė). 11. Daiva Velykienė. Nebenaudojamų akumuliatorių tvarkymo sistemos analizė ir jų tvarkymas Lietuvoje (vad. T. Pivoras) m. 1. Kęstutis Aukštakalnis. Kauno apskrities aplinkos, ekonominių ir socialinių pokyčių analizė darnaus vystymosi požiūriu (vad. V. Varžinskas). 2. Asta Binkevičiūtė. Farmacinės kompanijos Aconitum darnumo vertinimas (vad. Ž. Stasiškienė). 3. Justa Binkevičiūtė. Gaminių turinčių energijos nuostolių budėjimo ir išjungtiems režimuose efektyvumo didinimas būvio ciklo priemonėmis (vad. V. Varžinskas). 4. Tomas Draudvila. 6-SIGMA metodo pritaikymas AB Kraft Foods Lietuva aplinkosaugos problemų sprendimui (vad. Ž. Stasiškienė). 5. Lina Kupčikaitė. Baterijų ir akumuliatorių atliekų susidarymas ir jų tvarkymo galimybės Lietuvoje (vad. J. Dvarionienė). 6. Olga Moločajeva. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklos poveikio aplinkai mažinimas Lietuvoje (vad. I. Kliopova). 7. Asta Pipiraitė. Lietuvos tekstilės pramonės konkurencingumo didinimo galimybių vertinimas (vad. Ž.Stasiškienė). 8. Rimantas Vaišnys. Įvairių atliekų naudojimo plytų gamyboje galimybių įvertinimas (vad. I. Kliopova). 9. Birutė Vaitelytė. Pavojingų cheminių medžiagų keliamos rizikos mažinimas Lietuvos kailių pramonėje (vad. J. Dvarionienė). 10. Laura Vasilenko. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų, susidarančių viešajame sektoriuje, valdymo sistemos efektyvumo didinimas (vad. V. Varžinskas). 11. Donatas Velykis. Kansei inžinerijos metodo taikymas racionaliam žaliavų ir energijos naudojimui laminuotų grindų gamybos įmonėje (vad. Ž. Stasiškienė). -89-

90 12. Vidmantas Vendzelis. Komunalinių atliekų šalinimo sąvartyne išorinių kaštų vertinimas (vad. R. Česnaitis) 13. Kastytis Trota. Geležinkelio stočių aplinkos apsaugos problemų sprendimas, taikant švaresnės gamybos koncepciją (vad. I. Kliopova) m. 1. Zita Dzedulionienė. Baldų gamybos technologinio proceso darnumo vertinimas ir susidariusių atliekų panaudojimo galimybės (vad. Ž. Stasiškienė). 2. Erika Elijošiūtė. Būvio ciklo įvertinimo priemonių taikymas didinant buitinių šaldymo prietaisų efektyvumą (vad. V. Varžinskas). 3. Martynas Jončas. Energijos gamybos ir naudojimo optimizavimas, taikant švaresnės gamybos metodus UAB Lifosa (vad. I. Kliopova). 4. Ignas Kavaliūnas. Medinės taros atliekų mažinimas diegiant medinių padėklų grąžinimo ir nuomos sistemas Lietuvoje (vad. Ž. Stasiškienė). 5. Neringa Kedavičiūtė. Pesticidais užterštos teritorijos pavojingumo vertinimas taikant skirtingas vertinimo metodikas (vad. J. Dvarionienė). 6. Viktorija Nausėdienė. Energijos efektyvumo didinimas maisto pramonės gamybos įmonėse (vad. I. Kliopova) m. 1. Ilona Golovačiova. Žaliavų sąnaudų optimizavimas ir poveikio aplinkai mažinimas popierinės pakuotės gamybos procesuose (vad. Ž. Stasiškienė). 2. Laima Griauslytė. Mechaniniobiologinio apdorojimo (MBA) įrenginių diegimas sąvartyne šalinamų Kauno regiono komunalinių atliekų srauto tvarkymui (vad. I. Kliopova). Po diplomų įteikimo 3. Agnė Bagdonaitė. Šaldytų maisto produktų pakuočių poveikio aplinkai mažinimas remiantis būvio ciklo įvertinimu ir mechaninių savybių tyrimais (vad. V. Varžinskas). 4. Tadas Dilertas. LOJ emisijų mažinimas naudotų automobilių dažymo įmonėje (vad. J. Dvarionienė). 5. Rasa Lieščinskienė. Šiluminės energijos intensyvumo mažinimas konditerijos gamybos įmonėje (vad. I. Kliopova). 6. Edgaras Mankus. Sąvartyno dujų surinkimo ir apdorojimo perspektyvos Lietuvos sąvartynuose (vad. J. Kruopienė). 7. Milda Knašytė. Aseptinių gėrimų kartono pakuočių atliekų perdirbimo scenarijų vertinimas taikant būvio ciklo metodiką (vad. V. Varžinskas). 8. Irena Pauliučenko. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo KTU galimybių įvertinimas (vad. I. Kliopova). 9. Jūratė Stankevičienė. Aplinkos apsaugos veiksmingumo didinimas taikant inovacijas pieno perdirbimo įmonėje (vad. J. Dvarionienė). 10. Marius Šulga. Lietuvoje gaminamų kieto kuro katilų poveikio aplinkai mažinimas būvio ciklo įvertinimo metodais (vad. V. Varžinskas). 11. Loreta Vaičekauskienė. Aplinkos apsaugos veiksmingumo gerinimo priemonių efektyvumo analizė pieno perdirbimo pramonės įmonėje (vad. J. Kruopienė). -90-

91 3.4. Švietimas,mokymai, žinių sklaida Žurnalas Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba Nuo 1995 m. kartu su kitais universitetais partneriais leidžiamas mokslinis žurnalas Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba = Environmental research, engineering and management (print ISSN ; online ISSN ). Leidinio institucijos partnerės: Kauno technologijos universitetas (Aplinkos inžinerijos institutas), Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Šiaulių universitetas, Lietuvos energetikos institutas, Inžinerinės ekologijos asociacija. Iki 2011 m. išleisti 54 žurnalo numeriai. Žurnalo tiražas per 20 metų kito: pradžioje leista 200 egzempliorių, o nuo 2009 m. tiražas sumažintas iki 100 egzempliorių, nes pradėta leisti elektroninė žurnalo versija, kuri yra populiaresnė ir geriau prieinama skaitytojams. Žurnalas leidžiamas 4 kartus per metus, apimtis ~10 spaudos lankų. Nuo žurnalo įsteigimo vyr. redaktoriumi yra APINI direktorius prof. habil. dr. J.K. Staniškis. Techninės redaktorės ir atsakingosios mokslinės sekretorės: 1995 Nr. 1(1) 2001 m. Nr. 2(16) Violeta Vincevičienė; 2001 Nr. 3(17) 2006 m. Nr. 3(37) Jurgita Vaitiekūnienė; nuo 2006 m. Nr. 4(38) Inga Gurauskienė. Anglų kalbos redaktorės: L. Ancevičienė, A. Juškaitė, A. Paulauskienė. Žurnale spausdinami straipsniai bendraisiais ir specialiais gamtinės aplinkos klausimais. Daugiausia dėmesio skiriama šioms temoms: aplinkos tyrimai, ekologinis monitoringas; aplinkos inžinerija, pažangios technologijos; aplinkos vadyba, ekonomika, teisė; aplinkos politika, strategija, standartai; poveikio aplinkai vertinimas, ekologinė ekspertizė; taršos mažinimas, užterštumo prevencija; aplinkos studijos ir ekologinis švietimas. Be to, žurnale skelbiamos knygų recenzijos ir apžvalgos, informacija apie planuojamus ir įvykusius renginius, diskusijos aktualiais aplinkosaugos ir gamtonaudos klausimais. Taigi, žurnalas yra daugiadisciplininis integruojantis ekonomiką, aplinkosaugą ir socialinę verslo atsakomybę (1 pav.). Žurnalas referuojamas: Rusijos mokslinės ir techninės informacijos instituto (VINITI) duomenų bazėje CAB International (CAB Abstracts) duomenų bazėje cabi.org/environmentalimpact/; CSA (Environmental Sciences and Pollution Management abstracts) INSPEC duomenų bazėje EBSCO Publishing (Environment Complete; Environment Index; Central & Eastern European Academic Source; Top Premier)

92 DOAJ Directory of Open Access Journals Siekiama narystės ISI Web of Science duomenų bazėje. Nuo 2009 m. naudojama elektroninio periodinių leidinių administravimo sistema Open Journal System (OJS) ( kurios pagalba atliekamas elektroninis žurnalo administravimo ir recenzavimo darbas. Elektroninio leidinio ISSN m. žurnalas priimtas į atvirosios prieigos duomenų bazę (Directory of Open Access Journals). 1 pav m. žurnale publikuotų straipsnių tematika, atspindinti darnios plėtros sritis. 65% publikuotų straipsnių yra ne Kauno technologijos universiteto mokslininkų straipsniai. Didžiąją publikuojamų straipsnių dalį sudaro Lietuvos autorių straipsniai, taip pat yra užsienio autorių straipsnių (2 pav.) Tame tarpe gautų iš užsienio Anglų k. lietuvių k straipsnių skaičius, vnt metai 2 pav m. publikuotų straipsnių dinamika pagal straipsnių kalbą ir geografinį pasiskirstymą. -92-

93 Lietuvos Respublikos Prezidento Valdaus Adamkaus sveikinimas žurnalo Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba 10-mečiui, 2005 m Konferencijos ir seminarai (nuo 2001 m.) 2001 m. Tarptautinis seminaras Preventive environmental management tools ( Prevencinės aplinkos apsaugos vadybos priemonės ). Org. KTU Aplinkos inžinerijos institutas ir Lundo universiteto Tarptautinis pramoninės aplinkos ekonomikos institutas, Švedija. Seminaras skirtas KTU APINI 10-mečiui. Palanga, pranešimas, 35 dalyviai. Išleista pranešimų medžiaga. Tarptautinis seminaras Vandenų vadyba Nemuno baseine: -93-

94 bendradarbiavimo problemos ir perspektyvos. KTU APINI, Tarptautinis seminaras Aplinkos inžinerija: sisteminis požiūris. KTU APINI, Kaunas, m. LR aplinkos ministro A. Kundroto pranešimas NATO/CCMS Pilot conference on Cleaner Products and Processes (NATO/ CCMS pilotinė konferencija, skirta švaresniems produktams ir procesams) Org. NATO komitetas Iššūkiai moderniai visuomenei (Committee on the Challenges to Modern Society - NATO/CCMS). Remia: NATO, JAV Aplinkos apsaugos agentūra, LR Krašto apsaugos ministerija, LR Aplinkos ministerija. Priimančioji organizacija: KTU Aplinkos inžinerijos institutas. Vilnius, ~70 dalyvių, 30 pranešėjų. Išleista pranešimų medžiaga; atrinkti straipsniai publikuoti Springer leidyklos žurnale Clean technologies and environmental policy ) m. Pirminis susitikimas Subalansuota pramonės plėtra Lietuvoje ( Sustainable industrial development in Lithuania ). Pagal 5-osios Bendrosios programos Centers of Excellence projektą Subalansuota pramonės plėtra kompetencijos stiprinimas (SID-APINI). KTU, Kaunas, dalyviai. Seminaras EMAS diegimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje ( EMAS implementation in Lithuania and the European Union ) Pagal 5-osios Bendrosios programos Centers of Excellence projektą Subalansuota pramonės plėtra kompetencijos stiprinimas (SID-APINI). Vilnius, dalyviai. Seminaras Išplėstinė gamintojo atsakomybė atliekų vadybos srityje ( Extended producer responsibility in waste management ) Pagal 5-osios Bendrosios programos Centers of Excellence projektą Subalansuota pramonės plėtra kompetencijos stiprinimas (SID-APINI). Vilnius, dalyviai. Seminaras EMAS savivaldybėse ( EMAS in municipalities ) Pagal 5-osios Bendrosios programos Centers of Excellence projektą Subalansuota pramonės plėtra kompetencijos stiprinimas (SID-APINI). Šiauliai, dalyvis. -94-

95 Informaciniai seminarai Atliekų perdirbimo sektoriaus perspektyvos Lietuvoje ( Waste recycling sector development perspectives in Lithuania ) Pagal 5-osios Bendrosios programos Centers of Excellence projektą Subalansuota pramonės plėtra kompetencijos stiprinimas (SID-APINI). Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Iš viso apie 100 dalyvių. Tarptautinė konferencija Sustainable industrial development: product oriented strategies and tools ( Subalansuota pramonės plėtra: į produktus orientuotos strategijos ir priemonės ). APINI darbuotojos L.Šleinotaitės-Budrienės pranešimas Pagal 5-osios Bendrosios programos Centers of Excellence projektą Subalansuota pramonės plėtra kompetencijos stiprinimas (SID-APINI). Kaunas, dalyvių; elektroninė pranešimų medžiaga m. Tarptautinė konferencija Towards sustainable industrial development: innovative managerial and technical approaches ( Subalansuota pramonės plėtra: novatoriškos techninės ir vadybos priemonės ). Pagal 5-osios Bendrosios programos Centers of Excellence projektą Subalansuota pramonės plėtra kompetencijos stiprinimas (SID-APINI). Kaunas, dalyvių; elektroninė pranešimų medžiaga m. Tarptautinė konferencija Sustainable waste management ( Subalansuota atliekų vadyba ) Pagal 5-osios Bendrosios programos Centers of Excellence projektą Subalansuota pramonės plėtra kompetencijos stiprinimas (SID-APINI). Vilnius, dalyvių, 25 pranešimai; elektroninė pranešimų medžiaga m. Baigiamasis seminaras. Pagal projektą Nacionalinio įgyvendinimo plano dėl patvariųjų organinių teršalų pagal Stokholmo konvenciją parengimas. Org. SPPC (Subalansuotos pramonės plėtros centras), dalyvaujant APINI -95-

96 darbuotojams. Trakų raj., Nacionalinis seminaras Regioninė atliekų tvarkymo sistema: regioninių atliekų tvarkymo centrų veikla ir vystymosi perspektyvos. Pagal RECO projektą Regioninis bendradarbiavimas atliekų tvarkymo srityje. Org. SPPC (Subalansuotos pramonės plėtros centras) ir APINI. Vilnius, dalyviai. Tarptautinė konferencija Extended producer responsibility ( Išplėstinė gamintojo atsakomybė ). Pagal RECO projektą Regioninis bendradarbiavimas atliekų tvarkymo srityje. Org. SPPC (Subalansuotos pramonės plėtros centras) ir APINI. Vilnius, Apie 60 dalyvių m. Nacionalinis seminaras Regioninių atliekų tvarkymo centrų dalyvavimas gamintojo atsakomybės schemoje Lietuvoje. Pagal RECO projektą Regioninis bendradarbiavimas atliekų tvarkymo srityje. Org. SPPC (Subalansuotos pramonės plėtros centras) ir APINI. Šiauliai, Nacionalinis seminaras Regioninių atliekų tvarkymo centrų problematika. Pagal RECO projektą Regioninis bendradarbiavimas atliekų tvarkymo srityje. Org. SPPC (Subalansuotos pramonės plėtros centras) ir APINI. Klaipėda, m. Baigiamasis seminaras. Pagal Leonardo da Vinci programos projektą Žinių apie REACH kūrimas ir sklaida. Vilnius, m. Baigiamasis seminaras. Pagal projektą ENERGY TROPHY+. Vilnius, Ūkio ministerija, dalyvių. E. Milutienė dalyvavo organizuojant tarptautinę konferenciją European sustainable energy week ( Atsinaujinančiųjų išteklių energetika ir darnioji statyba: patirtis ir perspektyvos Lietuvoje ). Partneriai: Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinis centras, Tarptautinė saulės energetikos draugija, Vilniaus m. savivaldybė. Vilnius, as tarptautinis projekto seminaras Polygeneration of energy, fuels and fertilizers from biomass residues and sewage sludge: research of first results ( Energijos, kuro ir trąšų gamyba iš biomasės liekanų ir nuotekų dumblo: pirmųjų tyrimų rezultatai ). Pagal 7BP projektą ENERCOM. Vilnius, dalyvių. -96-

97 APINI darbuotojo V. Varžinsko pranešimas Verslo forumas Pramonė. Inovacijos. Darnusis vystymasis. Konkurencingumas. Kaip darnios plėtros inovacijos padeda pramonės vystymuisi ir padidina konkurencingumą? Pagal projektą Darnios gamybos inovacijos mažų ir vidutinių įmonių plėtrai (SPIN). Kaunas, dalyviai m. Seminaras Prevencinių inovacijų generavimas, finansavimas ir diegimas mažose ir vidutinėse įmonėse. Pagal projektą Darnios gamybos inovacijos mažų ir vidutinių įmonių plėtrai (SPIN). Kaunas, dalyviai. Tarptautinė konferencija Sustainable production through Innovation in SME ( Darni gamyba ir inovacijos mažose ir vidutinėse įmonėse ). Pagal projektą Darnios gamybos inovacijos mažų ir vidutinių įmonių plėtrai (SPIN). Vilnius, dalyviai m. Tarptautinė konferencija Sustainable innovations in packaging sector ( Darniosios inovacijos pakuočių sektoriuje ). Pagal projektą Darnios gamybos inovacijos mažų ir vidutinių įmonių plėtrai (SPIN). Kaunas, dalyvių. Tarptautinė konferencija Sustainable Innovations in Construction Sector ( Darniosios statybų sektoriaus inovacijos ). Pagal projektą Darnios gamybos inovacijos mažų ir vidutinių įmonių plėtrai (SPIN). Vilnius, dalyvių Pranešimai konferencijose ir seminaruose (nuo 2001 m.) Pranešimai tarptautinėse mokslo konferencijose 2001 m. 1. A. Alijošiūtė, R. Uselytė, V. Arbačiauskas. Local Agenda 21 in Lithuania: experience of small and medium sized Municipalities // 7th European Roundtable on Cleaner Production (ERCP). Lund, Švedija,

98 2. V. Arbačiauskas. Cleaner production implementation in Central and Eastern Europe: role of different stakeholders // Tarptautinis seminaras Preventive environmental management tools. KTU, APINI ir Lundo universitetas, IIIEE. Palanga, V. Kildišas. EMS in Lithuanian electronic and metal industry: identification and control of legal and other requirements // Tarptautinis seminaras Preventive environmental management tools. KTU, APINI ir Lundo universitetas, IIIEE. Palanga, I. Kliopova. Use of process control techniques for the implementation of cleaner production within the company // Tarptautinis seminaras Preventive environmental management tools. KTU, APINI ir Lundo universitetas, IIIEE. Palanga, T. Pivoras. EMS in Lithuanian textile and agro industry // Tarptautinis seminaras Preventive environmental management tools. KTU, APINI ir Lundo universitetas, IIIEE. Palanga, J. Staniškis. Cleaner production and products in Lithuania // NATO/ CCMS conference on Cleaner Products and Processes. Oviedo, Ispanija, J. Staniškis. Implementation of cleaner production strategies in Lithuania // Tarptautinis seminaras Preventive environmental management tools. KTU, APINI ir Lundo universitetas, IIIEE. Palanga, J. Staniškis, Ž. Stasiškienė. Promotion of cleaner production investments: international experience // 7th European Roundtable on Cleaner Production (ERCP). Lund, Švedija, Ž. Stasiškienė. Eficiency of cleaner production financing: Lithuanian experience // Tarptautinis seminaras Preventive environmental management tools. KTU, APINI ir Lundo universitetas, IIIEE. Palanga, A. Šileika. Implementation aspects of certified environmental management systems // Tarptautinis seminaras Preventive environmental management tools. KTU, APINI ir Lundo universitetas, IIIEE. Palanga, L. Šleinotaitė-Budrienė. The waste stream from electric and electronic equipment case study of Lithuania // Tarptautinis seminaras Preventive environmental management tools. KTU, APINI ir Lundo universitetas, IIIEE. Palanga, R. Uselytė, I. Belmane. Eco-design potential in the Baltic States // Tarptautinis seminaras Preventive environmental management tools. KTU, APINI ir Lundo universitetas, IIIEE. Palanga, V. Vincevičienė. Lietuvos vandens kokybės monitoringo sistemos įvertinimas // International conference Scientific Forum on Environmental monitoring. Lundo universitetas, Švedija, m. 1. V. Arbačiauskas. Industrial ecology in University curricula: new international MSc programme in cleaner production and environmental management // NATO/ CCMS conference on Cleaner Products and Processes. Vilnius,

99 2. P. Bergqvist, I. Karaliūnaitė, A. Žaliauskienė. Comparison of alternative leather treatment methods using LCA methodology // Challenges in environmental risk assessment and modelling: linking basic and applied research, SETAC (Society of Environmental Toxicology and Chemistry). Brussels, Belgija, I. Kliopova. Minimization of CO2 emissions by the implementation of Cleaner production projects in Lithuanian industry // Tarptautinė BASREC konferencija. Sankt Peterburgas, Rusija, J. Kruopienė. Chemicals risk management in enterprises // NATO/CCMS conference on Cleaner Products and Processes. Vilnius, I. Silvestravičiūtė, M. Murnikas, Z. Migonienė. Polimerinių antrinių žaliavų perdirbimas // Tarptautinė konferencija Mechanika KTU, Kaunas, J. Staniškis, Ž. Stasiškienė. Cleaner production revolving facility for South- East Africa: expectations and possibilities // 2nd Africa Roundtable on Cleaner Production and Sustainable Consumption, Arusha: AICC. Arusha, Tanzanija, Ž. Stasiškienė. Cleaner production financing: possibilities and barriers // NATO/CCMS conference on Cleaner Products and Processes. Vilnius, m. 1. J. Dvarionienė. Closing Water Cycles in Textile Industry // Tarptautinė konferencija Sustainable industrial development: product oriented strategies and tools, KTU APINI. Kaunas, I. Karaliūnaitė, R. Uselytė. State of the art in eco-design in the Baltic states industry // Tarptautinė konferencija Sustainable industrial development: product oriented strategies and tools, KTU APINI. Kaunas, V. Kildišas, D. Levišauskas, S. Grigiškis, E. Baškys. Analysis of the complex technology of clean-up of soil contaminated by oil pollutants by applying cleaner production/pollution prevention concept // International conference EcoBalt Riga, Latvia I. Kliopova, J. Staniškis. Optimization of Galvanic wastewater treatment processes // NATO Advantage Research Workshop Modern Tools and Methods of Water Treatment for Improving Living Standards. Dnepropetrovsk, Ukraina, J. Kruopienė. Chemicals Risk Management // Tarptautinė konferencija Sustainable industrial development: product oriented strategies and tools, KTU APINI. Kaunas, T. Pivoras. Development of indicators for the assessment of industrial sustainability // International Conference Sustainability Indicators and Intelligent Decisions. Vilnius, T. Pivoras. Development of indicators for the assessment of industrial sustainability: Experience in Lithuanian Textile Industry // Tarptautinė konferencija Sustainable industrial development: product oriented strategies and tools, KTU APINI. Kaunas, I. Silvestravičiūtė, L. Budrienė. EPR application in Lithuania: case- -99-

100 study of used tyres // Tarptautinė konferencija Sustainable industrial development: product oriented strategies and tools, KTU APINI. Kaunas, Staniškis J.K. Sustainable industrial development and the innovation process // 5th international summer-school conference Advanced materials and technologies. Palanga, J. Staniškis, Ž. Stasiškienė. Environmental performance evaluation tool for CP investment development and monitoring // 4th Asia Pacific Roundtable on Cleaner Production, Chiang Mai, Tailandas, J. Staniškis, Ž. Stasiškienė. Preventive Waste Management in Lithuania // ISWA World Congress 2003 & Ozwaste Trade Exhibition, Melbourne. Australija, Ž. Stasiškienė. Environmental management accounting (EMA) in Lithuania: exploratory study of current practices, possibilities and strategic intents // Tarptautinė konferencija Sustainable industrial development: product oriented strategies and tools, KTU APINI. Kaunas, m. 1. Ch. Jasch, Ž. Stasiškienė. New developments in the area of environmental management accounting // Tarptautinė konferencija Towards sustainable industrial development: innovative managerial and technical approaches, KTU APINI. Kaunas, H.W. Engel, D. Januškevičius. EMAS implementation based on ecomapping in small enterprises // Tarptautinė konferencija Towards sustainable industrial development: innovative managerial and technical approaches, KTU APINI. Kaunas, A.M. Fet, V. Arbačiauskas. Environmental performanve indicators and reporting on regional basis // Tarptautinė konferencija Towards sustainable industrial development: innovative managerial and technical approaches, KTU APINI. Kaunas, I. Karaliūnaitė. Būvio ciklo įvertinimo taikymas kuriant produktus // Tarptautinė konferencija Towards sustainable industrial development: innovative managerial and technical approaches, KTU APINI. Kaunas, V. Kildišas. Increasing effectiveness of environmental management systems in construction industry // Tarptautinė konferencija Towards sustainable industrial development: innovative managerial and technical approaches, KTU APINI. Kaunas, I. Kliopova. Process control innovations in cleaner production // Tarptautinė konferencija Towards sustainable industrial development: innovative managerial and technical approaches, KTU APINI. Kaunas, I. Kliopova. Process control in Cleaner Production. // The 2nd International Conference on Environmental Engineering and Management, ICEEM/02. Iasi, Rumunija, D. Pamakštys, D. Januškevičius. EMS and Integrated Pollution Prevention -100-

101 and Control // Tarptautinė konferencija Towards sustainable industrial development: innovative managerial and technical approaches, KTU APINI. Kaunas, T. Pivoras. Application of environmental performance indicators in decision making support // Tarptautinė konferencija Towards sustainable industrial development: innovative managerial and technical approaches, KTU APINI. Kaunas, J. Staniškis. Sustainable industrial development and business competition // Tarptautinė konferencija Towards sustainable industrial development: innovative managerial and technical approaches, KTU APINI. Kaunas, J. Staniškis, Ž. Stasiškienė. Aplinkos vadybos kaštų vertinimas Lietuvoje: tiriamoji esamos veiklos, galimybių ir strateginių tikslų analizė // Europos subalansuoto vartojimo ir švaresnės gamybos 9 asis apskritas stalas. Bilbao, Ispanija, J. Staniškis, Ž. Stasiškienė. Aplinkos vadybos kaštų vertinimas: subalansuotos pramonės veiklos skatinimo mechanizmas // NATO CCMS Pilotinės studijos kasmetinė konferencija. Budapeštas, Vengrija, J. Staniškis. Sustainable economic growth: strategy, implementation, education // UNEP s 8th International High-level Seminar on Sustainable Consumption & Production. Monterrey, Meksika, L. Šleinotaitė-Budrienė. Elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų tvarkymas Lietuvoje // Konferencija Green Electronics. Vengrija, L. Šleinotaitė-Budrienė. Environmental, social and economical implications of cross-border second-hand EE product flows // International congress Electronics Goes Green 2004+, Fraunhoferio institutas. Berlin, Vokietija, R. Uselytė. Būvio ciklo požiūrio Centrinės ir Rytų Europos šalyse link: Aplinkosauginių teisinių reikalavimų įtaka gaminių projektavimui Lietuvos pramonėje // Europos subalansuoto vartojimo ir švaresnės gamybos 9 asis apskritas stalas. Bilbao, Ispanija, V. Varžinskas. Sustainable product development. Improvement of environmental performance. // Tarptautinė konferencija Baltic Sea Region Industrial sustainability Forum, Baltic 21. Stokholmas, Švedija, V. Varžinskas, H. Brezet. Future technologies and products // Tarptautinė konferencija Towards sustainable industrial development: innovative managerial and technical approaches, KTU APINI. Kaunas, m. 1. V. Arbačiauskas. Role of Different Stakeholders in the Process of Sustainable Industrial Development // 11th Annual International Sustainable Development Research Conference. Helsinki, Suomija, J. Dvarionienė. Integrated water resource management model for -101-

102 process industry: exploratory study of current practices, possibilities and strategic intents in Lithuania // 11th Annual International Sustainable Development Research Conference. Helsinki, Suomija, J. Dvarionienė. Sustainable water resources management in Lithuanian industrial companies // 3rd Dubrovnik conference Sustainable development of energy, water and environment systems, Dubrovnik, Kroatija, R. Česnaitis. Pesticidų ir PCB paplitimo Lietuvoje įvertinimas // Tarptautinė konferencija Sustainable waste management, KTU APINI. Vilnius, D. Januškevičius, D. Pamakštys D. Environmental management measures and process based methods as the tools for IPPC implementation in slaughterhouse industry: Lithuanian case study // 8th Conference on Process Integration, Modeling and Optimization for Energy Saving and Pollution Reduction. Giardini di Naxos, Italija, D. Januškevičius, S. Kubilienė. TIPK direktyvos diegimas atliekų tvarkymo pramonėje // Tarptautinė konferencija Sustainable waste management, KTU APINI. Vilnius I. Kliopova. Possibilities of waste energy utilization in Lithuanian industrial companies // 8th Conference on Process Integration, Modeling and Optimization for Energy Saving and Pollution Reduction. Giardini di Naxos, Italija, M.N. Madsen, F.T. Hansen, M.J. Loenborg, R.N. Poulsen, J. Vaitiekūnienė, B. Paukštys. Tools for groundwater and surface water analysis during implementation of the Water Framework Directive in Lithuania // River Basin Management. Progress towards implementation of the European Water Framework Directive. Budapest, Vengrija, T. Pivoras. Development of an indicator system for the assessment of industrial sustainability // 11th Annual International Sustainable Development Research Conference. Helsinki, Suomija, I. Silvestravičiūtė, I. Karaliūnaitė. Netinkamų naudoti padangų tvarkymo technologijų palyginimas: būvio ciklo inventorinė analizė // Tarptautinė konferencija Subalansuota atliekų vadyba, KTU APINI. Vilnius, J. Staniškis. Concept of integrated waste management // Tarptautinėje konferencija Sustainable Waste Management, KTU APINI. Vilnius, J. Staniškis. NEFCO revolving facility for CP investments // EU-China conference. Shenyang, Kinija, J. Staniškis. Waste minimization strategies and their implementation in Lithuanian industry // Towards an Integrated Urban Solid Waste Management System. Mundial World Congress and Exhibition ISWA 2005, La Rural Conference and Exhibition Center. Buenos Aires, Argentina, J. Staniškis, A.M. Fet. Industrial ecology and sustainability reporting in the Klaipėda region, Lithuania: a lesson learned // NATO/CCMS Pilot study on clean products and processses, Aalesund, Norvegija,

103 15. J. Staniškis, Ž. Stasiškienė. Environmental management accounting: an essential component of sustainable development strategy for Lithuanian industry // 11th Annual International Sustainable Development Research Conference. Helsinki, Suomija, J. Staniškis, Ž. Stasiškienė. An integrated approach to environmental education and research: a case study // 11th Annual International Sustainable Development Research Conference. Helsinki, Suomija, J. Staniškis, V. Varžinskas. Cleaner product development based on life cycle assessment: Lithuanian experience // Tarptautinė konferencija European Roundtable on Sustainable Consumption and Production,ERSCP. Antverpenas, Belgija Ž. Stasiškienė, J. Staniškis. Integration of environmental management accounting into company s environmental performance improvement system: case study of Lithuanian industry // 10th European Roundtable on sustainable consumption and production, Antwerpen, Belgija, L. Šleinotaitė-Budrienė. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų valdymas Lietuvoje. Faktorių, įtakojančių efektyvų EEĮ atliekų surinkimą, identifikavimas // Tarptautinė konferencija Sustainable waste management, KTU APINI. Vilnius, R. Uselytė. Gamintojo atsakomybės principo taikymas Lietuvoje. Pakuotės atliekų tvarkymo pavyzdys // Tarptautinė konferencija Sustainable waste management, KTU APINI. Vilnius, J. Vaitiekūnienė. Watershed modeling to assess pollution trends in agricultural and urban rivers and to suggest management practices for river water quality restoration: Lithuanian case // 1st UNESCO IHPVI Workshop Integrated Urban Water Management In Cold Climate (IUWM) NTNU. Trondheim, Norvegija, V. Varžinskas. Life cycle based design and product development // Tarptautinė konferencija Tallinn International Seminar on Life Cycle Assesment in Central and Eastern Europe Region, Eesti Energia. Talinas, Estija, V. Varžinskas. Būvio ciklo įvertinimu pagrįstas produktų projektavimas ir BCĮ taikymas Lietuvos pramonėje // Tarptautinė konferencija Sustainable waste management, KTU APINI. Vilnius, m. 1. V. Arbačiauskas. Strengthening corporate commitment to sustainable development: Lithuanian approach // 1st Global Cleaner Production Conference & Exhibition. Cairo, Egiptas, D. Januškevičius, J. Miliūtė. IPPC directive impact for sustainable development: Lithuanian case // Integrated Ocean Observations Systems (IOOS) for Managing Global&Regional Ecosystems Using Marine Research, Monitoring &Technologies: USA/EU Baltic International Symposium. Center of Marine Research, Klaipėda, E. Jelisejevienė. Model for sustainable water resource management in the river basin // Integrated Ocean Observations Systems (IOOS) -103-

104 for Managing Global&Regional Ecosystems Using Marine Research, Monitoring &Technologies: USA/EU Baltic International Symposium. Center of Marine Research, Klaipėda, T.S. Jensen, J. Kruopienė, P.B. Sorensen. Scenario selection in risk assessment case of pharmaceuticals (Stendinis pranešimas) // SETAC Europe 16th Annual Meeting. Nyderlandai, L. Kinderytė, O. Belous. Principles of Industrial Ecology Implementation in Klaipėda City // Integrated Ocean Observations Systems (IOOS) for Managing Global&Regional Ecosystems Using Marine Research, Monitoring &Technologies: USA/EU Baltic International Symposium. Center of Marine Research, Klaipėda, I. Kliopova. The main stages and aims of PHARE 2003 BAS program s project The development of ecological, scientific and cultural tourism in Kaunas Botanical Garden (arboretum) // International scientific Conference Usage of Baltic sea region state s genofund plants for breeding and interchange, VDU. Kaunas, J. Kruopienė. Local emission estimates of pharmaceuticals: case study for Lithuania // 1st open international NoMiracle seminar Focussing on complex chemical risk assessment and the identification of the highest risk conditions. Intra Verbania, Italija, J. Staniškis. Water saving, reuse and recycling in industry: cleaner production opportunities // NATO/CCMS Pilot study on clean products and processes: 2006 Annual meeting. Istanbul, Turkija, J. Staniškis. Local features of waste management in Lithuania // Driving Waste Management towards Sustainable Development programme. ISWA & Dakofa annual congress. Copenhagen, Danija, J. Staniškis. Practical experiences with implementing EU waste directives in Lithuania // Driving Waste Management towards Sustainable Development programme. ISWA & Dakofa annual congress. Copenhagen, Danija, J. Staniškis, Ž. Stasiškienė. An integrated environmental education and research: model of sustainable education // 1st Global Cleaner Production Conference & Exhibition. Cairo, Egiptas, Stasiškienė Ž. Initiatives for sustainable company development: integrated evaluation of environmental costs // International Conference on Environmental Management Accounting and Cleaner Production Graz, Austrija, Ž. Stasiškienė. Integration of environmental and social strategies in financial control system. Case study of Lithuanian furniture production industry // 1st Global Cleaner Production Conference & Exhibition. Cairo, Egiptas, Ž. Stasiškienė. Sustainable Engineering Education in Lithuania: active project based learning // Conference Engineering Education in Sustainable Development. Lyon, Prancūzija, J. Vaitiekūnienė. Integrated watershed modeling to assess pollution trends in Lithuanian privers // Integrated Ocean Observations Systems (IOOS) for Managing Global&Regional Ecosystems Using Marine Research, Monitoring &Technologies: USA/EU Baltic International -104-

105 Symposium. Center of Marine Research, Klaipėda, m. 1. V. Arbačiauskas, J. Staniškis. Education for Sustainable Development on M.Sc. Level in Lithuania // International Advanced Research Workshop on Higher Education for Sustainable Development (HESD), 2007 m. kovo d., Mariboras, Slovėnija. 2. V. Kildišas, V. Arbačiauskas. Challenges for EMS Implementation in a Big Company // 10th International QMOD (Quality Management and Organisational Development) Conference, Helsingborg, Švedija, J. Miliūtė. Environmental and economical aspects of regional municipal waste management system: Lithuanian case (Stendinis pranešimas) // Tarptautinė mokslinė konferencija Decision Suppport for Waste Management in the EU. Krokuva, Lenkija, J. Staniškis. Information tool EUWAS (European Waste Management Assistant) // Tarptautinė mokslinė konferencija Decision Suppport for Waste Management in the EU. Krokuva, Lenkija, J. Staniškis. Cleaner Production and Product Eco-design: Strategies & Implementation // International Conference on Environment: Survival & Sustainability (ECC 2007), Nikosija, Kipras, J. Staniškis. Sustainable Industrial Growth: Strategies & Implementation // Tarptautinis seminaras apie ekologines medžiagas ir procesus. Plovdivas, Bulgarija, J. Staniškis, V. Varžinskas. Product Life Cycle Design: Lithuanian Case // 10th Annual Meeting of the NATO/CCMS Pilot Study of Clean Products & Processes. Porto, Portugalija, J. Staniškis, Ž. Stasiškienė. Integration of Environmental accounting and Management in Company // QMOD konferencija. Linkčiopingas, Švedija, J. Ulinskaitė. Hazardous waste management system in Lithuania: current situation and improvement opportuninties // Tarptautinė konferencija Enterpreneurship for Waste Management. Gdynia, Lenkija, m. 1. V. Arbačiauskas, J. Dvarionienė, J. Staniškis, J. Kruopienė. Prevencinių priemonių taikymas Lietuvoje Baltijos jūros taršai sumažinti // NATO/ EAPC seminaras Rizikos įvertinimas ir aplinkosauginis saugumas Baltijos jūros regione, Vilnius, I. Kliopova. Energijos taupymo inovacijų diegimas Lietuvos pramonės įmonėse // UNDP tarptautinė konferencija Energetinė dabartis ir ateitis: įmonių socialinė ir aplinkosauginė atsakomybė, Vilnius, J. Staniškis. Preventive inovation generation, financing and implementation scheme // Envietech 2008 kongresas, Viena, Austrija, J. Staniškis. The development of projects and activities on environmental -105-

106 security // NATO/SPS Švaresni gaminiai ir procesai baigiamoji konferencija, Berlynas, Vokietija, J. Staniškis. Sustainable production and consumption: how to make it possible? // NATO/SPS Švaresni gaminiai ir procesai baigiamoji konferencija, Berlynas, Vokietija, J. Staniškis. System for preventive energy saving and cleaner production development and implementation // International conference Cleaner Production and Energy Conservation for Sustainability. Center for science and technology for the non-alliened and other developing countries. Kochi, Indija, J. Staniškis. The system for the waste minimization innovation development, financing and implementation // ISWA pasaulinis kongresas, Singapūras, J. Staniškis. Tausojantis vartojimas ir subalansuota gamyba Lietuvoje: teorija ir praktika // XIV Pasaulio lietuvių mokslo ir kultūros simpoziumas, Čikaga, JAV, J. Staniškis, V. Varžinskas. Ekologinis gaminių projektavimas svarbi tausojančio vartojimo ir gamybos priemonė // Tarptautinė konferencija Darnaus vystymosi strategija ir praktika, M. Riomerio Universitetas, Vilnius, m. 1. A. Plepys, J. Miliūtė. The role of lifecycle assessment (LCA) in decision making on municipal solid waste management systems // International conference Waste management, Dubajus, JAE J. Staniškis. Sustainable industrial development: theory and practise (Plenarinis pranešimas) // Knowledge-based technologies and OR methodologies for strategic decision making of sustainable development, 5th international Vilnius conference KORSD J. Staniškis, Arbačiauskas V. Modelling sustainable management process on emterprise level // Knowledge-based technologies and OR methodologies for strategic decision making of sustainable development, 5th international Vilnius conference KORSD J. Staniškis, J. Miliūtė. Municipal waste management system based on life-cycle assessment // ISWA APESB World congress Turning waste into ideas, Lisbon, Portugalija, m. 1. V.Arbačiauskas. Environmental Policy Instruments to Promote Resource Efficient and Cleaner Production // UNEP seminaras Albanijos Ministrų taryboje, Aplinkos ministerija, Tirana, Albanija, J. Gaižiūnienė, J. Dvarionienė. Towards sustainable hazardous waste management // 8-oji Tarptautinė mokslinė konferencija Legal, Political and Economic Initiatives Towards Europe of Knowledge, KTU EUROI. Kaunas, I. Gurauskienė, Ž. Stasiškienė. Employment of Material Flow Analysis -106-

107 in Optimization of E-Waste Management Systems // Tarptautinė konferencija Linnaeus ECO-TECH 10, Linnaeus Universitetas. Kalmaras, Švedija, J. Staniškis, I. Kliopova, V. Petraškienė. Energy recovery from biodegradable waste in grtain processing industry // International conference Education, Research & Employment in the Renewable Energy Sector ICERE Santiago, Čilė, J. Staniškis. Nato advanced research workshop. Water management and security. Security of industrial water supply and management. Ankara, Turkija, J. Staniškis. Sustainable industrial growth: strategy and implementation // Hong Kong Convention and Exhibition Centre, Hong Kong, V. Varžinskas. The experience of ecological innovations in small and middle enterprises // Tarptautinė konferencija Promotion of Environmental Innovations: Learning by Doing. Council of the Baltic Sea States. Lvovas, Ukraina m. 1. J. Kruopienė, J. Staniškis, J. Dvarionienė. REACH as a prerequisite for health and environmental safety // NATO Advanced Research Workshop (ARW): Environmental Security for South-East Europe and Ukraine. Dnepropetrovsk, Ukraina, J. Staniškis. Global resource efficient and cleaner production network: present status and perspectives // Fourth Nevsky International Ecological Congress, dedicated to the 20th Anniversary of the CIS. Sankt Peterburgas, Rusija, J. Staniškis. Science and business cooperation for sustainable development of the Baltic Sea region // Tarptautinė konferencija Lietuva Vokietija Kaliningradas naudinga kaiminystė. Klaipėdos universitetas. Klaipėda, Pranešimai kitose konferencijose, seminaruose, renginiuose 2001 m. 1. J. Dvarionienė. Environmental performance improvement in tanneries: Lithuanian experience // Poster presentation in Water and Resource Recovery in Industry: Opportunities for Environmental Biotechnology, IHP Euro Summer School. Wageningen, Nyderlandai, E. Grigaliūnas, V. Kildišas. Fuzzy sistema aplinkos apsaugos aspektų reikšmingumo vertinimui // Konferencija Automatika ir valdymo technologijos 2001, KTU. Kaunas, D. Januškevičius, V. Vincevičienė. Šešupės (ties Marijampole) vandens kokybės modeliavimas ir valdymas // Konferencija Automatika ir valdymo technologijos-2001, KTU. Kaunas, J. Kruopienė. Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo Lietuvos įmonėse problemos // Lietuvos mokslinės techninės chemikų draugijos mokslinė praktinė konferencija Cheminių medžiagų tvarkymas Lietuvos chemijos, stiklo ir statybinių medžiagų pramonės įmonėse Europos Sąjungos reikalavimų šviesoje. AB Ekranas, R. Sakalauskas, V. Vincevičienė. Lietuvos vandenų vadyba integracijos į Europos Sąjungą procese // Seminaras Aplinkos inžinerija sisteminis požiūris. KTU, APINI. Kaunas, J. Staniškis. Sustainability of the Cleaner Production Centers // 6th NCPC meeting, -107-

108 Korea, m. 1. E. Grigaliūnas, V. Kildišas. Fuzzy ekspertinės sistemos taikymas aplinkos vadyboje // Konferencija Automatika ir valdymo technologijos 2002, KTU. Kaunas, D. Januškevičius, V. Vincevičienė. Šešupė river water quality modelling as a tool for river basin management // Mažos nuotekų valyklos : tarptautinė konferencija ir paroda. Kaunas, J. Kruopienė. EU Different pieces of EU chemicals related legislation: Chemicals legislation // Information Workshop for Industry on EU and National Legislation Regarding Chemicals Management, Baltic Environmental Forum. Roosta, Estija, J. Kruopienė. Contents of Safety Data Sheets // Workshop on Hazard Communication on the Chemicals Supply Chain, Baltic Environmental Forum, Vilnius, I. Silvestravičiūtė, M. Murnikas, Z. Migonienė. Polimerinių antrinių žaliavų perdirbimas // Tarptautinė konferencija Mechanika KTU, Kaunas, R. Uselytė, I. Belmane. Potentials and barriers for environmental product development in Latvia and Lithuania // Managing sustainable products: organisational aspects of product and service development : Towards Sustainable Product Design. British Standards Institution. London, Jungtinė Karalystė, V. Vincevičienė,E. Jelisejevienė. Opportunities and barriers of economic analysis for river basin management in Lithuania // Mažos nuotekų valyklos : tarptautinė konferencija ir paroda. Kaunas, V. Vincevičienė, J. Vaitiekūnienė. Programme of measures and river basin management plan - the basic components for the integrated river basin management // Mažos nuotekų valyklos : tarptautinė konferencija ir paroda. Kaunas, m. 1. J. Dvarionienė. Vandens išteklių tausojimo galimybės gamybos įmonėse // Tarptautinė mokslinė doktorantų konferencija Jaunimas siekia pažangos 2003, LŽŪU. Akademija, D. Januškevičius. Prevencinės aplinkos apsaugos vadybos taikymas įmonėse // Konferencija Aplinkos apsaugos švietimas ir prevencinė vadyba įmonėse. Kaunas, I. Kliopova. Introduction to environmental management accounting. // International workshop on Chemicals risk reduction measures in metal, textile and furniture branches. Baltic Environmental Forum. Vilnius, Lietuva, I. Kliopova. Old ecological burdens in Lithuania // International seminar Old ecological burdens. Pilzen, Čekijos respublika, I. Kliopova. Švaresnės gamybos inovacijų finansavimo galimybės Lietuvoje // Konferencija Atliekų perdirbimo sektoriaus vystymosi perspektyvos, LR Ūkio ministerija. Vilnius, I. Kliopova. Chemicals risk reduction // Seminar on chemicals risk assessment and risk management. Baltic Environmental Forum. Riga, Latvija, J. Kruopienė. Cheminių medžiagų keliamos rizikos valdymas įmonėse // Lietuvos mokslinės techninės chemikų draugijos mokslinė praktinė konferencija Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo teisiniai, techniniai ir administraciniai aspektai. AB Achema, J. Kruopienė. How to use information of SDS for identification of relevant environmental risk // Workshop on environmental (and other types) risk assessment with regard to chemicals use. Baltic Environmental Forum. Sigulda, Latvija, J. Kruopienė. Introduction of the spray-painting/ lacquering process // International workshop on Chemicals risk reduction measures in metal, textile and furniture branches. Baltic Environmental Forum. Vilnius, Lietuva, m. 1. D. Januškevičius.Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimai ir aplinkos vadybos sistema (pagal ISO ir EMAS reikalavimus) // Konferencija Atliekų tvarkymas 2004, Vilnius, I. Kliopova. Cleaner production financing in Lithuania ( ) and possible role -108-

109 of NWICPC in this activity in Russia // Seminar The possibilities to finance Cleaner Production Projects. Sankt Peterburgas, Rusija, I. Kliopova. Profitability from Cleaner production // Seminar The possibilities to finance Cleaner Production Projects. Sankt Peterburgas, Rusija, I. Kliopova. Atliekinių energijos išteklių panaudojimo galimybės Lietuvos pramonės įmonėse // Seminaras Atliekinių energijos išteklių naudojimo didinimas, VĮ Energetikos agentūra. Vilnius, I. Silvestravičiūtė. Antrinio kuro panaudojimo potencialas Lietuvoje atliekų, tinkamų deginimui, srautai // Seminaras Atliekų kaip alternatyvaus kuro naudojimo Lietuvoje galimybės ir problemos. Vilnius, J. Vaitiekūnienė. MIKE basin modelling experiance in Lithuania // International seminar Water management planning in the Eastern Baltic Sea States. Taagerera, Estija, m. 1. I. Kliopova. Инвестиционная деятельность НЕФКО в Литве и ее результаты (NEFCO investicinė veikla Lietuvoje ir jos rezultatai) // Seminaras Инвестиционные предложения NEFCO для финансирования экологических проектов на российских предприятиях (NEFCO investicijos aplinkosaugos projektų įdiegimui Rusijos pramonės įmonėse). Maskva, Rusija, I. Kliopova. Защита воздуха: источники и меры предупреждения загрязнения атмосферы; нормирование воздействия загрязняющих веществ на качество воздуха // Oro apsauga: oro taršos šaltiniai ir oro taršos prevenciniai metodai; oro tašos normavimas. Tarptautinis seminaras aplinkos karininkams, VšĮ Aplinkos apsaugos politikos centras, Nemenčinė, R. Uselytė. Regioninių atliekų tvarkymo sistemų kūrimas esama situacija Lietuvoje // Konferencija diskusijų forumas Atliekų tvarkymas Druskininkai, J. Vaitiekūnienė. Watershed modeling to assess pollution trends in agricultural and urban rivers and to suggest management practices for river water quality restoration: Lithuanian case // 1st UNESCO IHPVI Workshop Integrated Urban Water Management In Cold Climate (IUWM) NTNU. Trondheim, Norvegija, m. 1. A. Bagdonas, I. Karaliūnaitė. EUWAS pagalba Europos atliekų sektoriui // Tarptautinis seminaras Baltijos atliekų tvarkymo taryba, Vilnius, R. Česnaitis. Nacionalinio įgyvendinimo planas dėl patvariųjų organinių teršalų pagal Stokholmo konvenciją // Projekto Nacionalinio įgyvendinimo plano dėl patvariųjų organinių teršalų pagal Stokholmo konvenciją parengimas baigiamasis seminaras, SPPC. Trakų raj., R. Česnaitis. POT pesticidai - tvarkymo ir valdymo problemos, prioritetai, sprendimų būdai ir priemonės, atsakingos institucijos, įgyvendinimo grafikas // Projekto Nacionalinio įgyvendinimo plano dėl patvariųjų organinių teršalų pagal Stokholmo konvenciją parengimas baigiamasis seminaras, SPPC. Trakų raj., L. Kinderytė, O. Belous. Principles of Industrial Ecology Implementation in Klaipėda City // Integrated Ocean Observations Systems (IOOS) for Managing Global&Regional Ecosystems Using Marine Research, Monitoring &Technologies: USA/EU Baltic International Symposium. Center of Marine Research, Klaipėda, I. Kliopova. Švaresnės gamybos projektų finansavimo galimybės Lietuvoje // Tarptautinis seminaras Integruotos produktų politikos (IPP) ir Aplinkos technologijų vystymo veiksmų plano (ATVVP) priemonių įgyvendinimas ir vystymas Lietuvos pramonėje, LR Aplinkos ministerija. Vilnius, J. Miliūtė, I. Karaliūnaitė, A. Bagdonas. Portalas EUWAS pagalba Europos atliekų sektoriui // Regioninė atliekų tvarkymo sistema: regioninių atliekų tvarkymo centrų veikla ir vystymosi perspektyvos. Vilnius, J. Miliūtė. Waste management projects and initiatives in Lithuania // Baltic Waste Management Council. Ryga, Latvija, T. Pivoras. Tracking environmental performance // International Baltic Univercity Programe Conference Environmental Management in University Education. Borki Molo, Lenkija,

110 9. T. Pivoras. Environmental management systems experience from Lithuanina // International Baltic Univercity Programe Conference Environmental Management in University Education. Borki Molo, Lenkija, J. Ulinskaitė. Regioninė pavojingų atliekų tvarkymo sistema ES patirtis // Konferencija Regioninė atliekų tvarkymo sistema: regioninių atliekų tvarkymo centrų veikla ir vystymosi perspektyvos. Vilnius, V. Varžinskas. Subalansuota plėtra-ateities technologijos ir gaminiai // Konferencija Mūsų aplinka-mūsų rūpestis, Kaunas, V. Varžinskas. Ekologinio gaminių projektavimo ir būvio ciklo įvertinimo priemonių taikymas Lietuvos pramonėje // Tarptautinis seminaras IPP ir ATVVP priemonių įgyvendinimas ir vystymas Lietuvos pramonėje, LR Aplinkos ministerija. Vilnius, V. Varžinskas. Public information and education strategy on POPs in Lithuania // Tarptautinė konferencija Comunication for Waste management,reco. Ryga, Latvija, V. Varžinskas. Subalansuotas verslas: ekologiškai švaresni gaminiai, technologijos ir inovacijos // Tarptautinė konferencija Informacijos apie aplinką sklaida: problemos ir galimybės, reikšmė ir patirtis, Šiauliai, m. 1. R. Česnaitis. REACH įmonių socialinės atsakomybės kontekste // Konferencija Subalansuota cheminių medžiagų politika REACH ką šiandien turi žinoti įmonės, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Vilnius, V. Kildišas. Aplinkos vadybos sistemos. Tarptautinis standartas ISO ir Europos reglamentas EMAS // Prevencinė aplinkos vadyba, REC, Druskininkai, I. Kliopova. Tvari atliekų vadyba Lietuvos pramonės įmonėse nuo prevencijos iki tvarkymo // Konferencija Atliekų tvarkymas, Druskininkai, I. Kliopova. Experience in implementation of IPPC requirement and presentation of annotation of FDM BREF // TIPK reikalavimų diegimo patirtis; TIPK informacinio dokumento Maisto, gėrimų ir pieno pramonei anotacijos pristatymas. Projekto Gebėjimų stiprinimas taikant GPGB TIPK leidimuose pagal ES direktyvą 96/61/EB baigiamasis seminaras, Panevėžys, I. Kliopova. Taršos integruota prevencija ir kontrolė (TIPK) atliekų tvarkytojų veikloje // Tarptautinis seminaras, RECO mokymo programa Regioniniams atliekų tvarkymo centrams. Druskininkai, J. Kruopienė. Lietuvos vandens telkiniai. Jų panaudojimas // Seminaras Lidijos Meškaitytės pagrindinėje mokykloje. Smalininkai, J. Miliūtė, A. Reipas. Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros galimybės // Alytaus regioninės plėtros tarybos posėdis. Alytus, J. Staniškis. University and Industry // BALTECH kasmetinė Rektorių konferencija. Stokholmas, Švedija, V. Varžinskas. Subalansuota pramonės plėtra ekologiškai švaresnių technologijų ir inovacijų skatinimas // Tarptautinė konferencija Atliekų tvarkymas. Perspektyva, priemonės, pasiūlymai, ExpoZONA. Vilnius, m. 1. R. Česnaitis. Waste managment technologies // Intensyvios programos kursai pagal Socrates Erasmus. Krokuvos technologijos universitetas. Krokuva, Lenkija, I. Kliopova. Energijos taupymo galimybės Lietuvos pramonės įmonėse // Pranešimas dalyvaujant diskusijoje apie energetikos ateitį Lietuvoje, diskusijos iniciatorius Kovo 11-osios Klaipėdos klubas, Vilnius, I. Kliopova. Tvari atliekų vadyba Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonėse // Diskusijų forumas Atliekų tvarkymas, Druskininkai, J. Miliūtė. Life cycle assessment modeling in waste management // Intensyvios programos kursai pagal Socrates Erasmus. Krokuvos technologijos universitetas. Krokuva, Lenkija, J. Staniškis. Prevencinių inovacijų kūrimo ir diegimo sistema (ASPINI-SPIN) // Energy Globe prizo įteikimo ceremonija, Briuselis, Belgija, G. Stonkus. Lijalinių vandenų valymo technologijos tobulinimas // Technologijos mokslų srities tarptautinė konferencija Technologijos mokslo darbai Vakarų Lietuvoje, VI dalis, Klaipėda,

111 7. J. Ulinskaitė. Landfill leachate treatment in Lithuania // Intensyvios programos kursai pagal Socrates Erasmus. Krokuvos technologijos universitetas, Krokuva, Lenkija, S. Židonienė, J. Kruopienė, J. Dvarionienė, A. Mikalauskas. The effectiveness of Lithuanian Environmental Impact Assessment system.// The Vital nature sign: 2nd international young scientists conference, VDU, m. 1. V. Arbačiauskas. Racionalus išteklių panaudojimas ir taršos prevencija švaresnė gamyba. Efektyvios aplinkos vadybos sistemos // Europos verslo ir inovacijų tinklo (ang. Enterprise Europe Network) konferencija Įmonių veiklos efektyvumo didinimas taikant prevencines aplinkos apsaugos priemones. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, V. Arbačiauskas. Pramonės įmonių darnaus vystymosi įvertinimas // Konferencija Darnaus vystymosi strategija ir praktika. Mykolo Romerio universitetas, V. Arbačiauskas. Modelling sustainable management process on enterprise level // Knowledge-based technologies and OR methodologies for strategic decision making of sustainable development, 5 th international Vilnius conference KORSD-2009: J. Dvarionienė. REACH implementation in the new member states of EU // International final conference Assessment of the REACH Regulation on the Chemicals Industry of Turkey, ERCIT. Stambulas, Turkija, J. Dvarionienė, R. Česnaitis. Reach regulation for downstream users // 7th FP ChemExchange workshop Development of a cost effective management system for exchanging information and managing risks of chemicals for the construction industry, addressing new challenges related to European chemical legislation (REACH). European Construction Industry Federation. Briuselis, Belgija, J. Dvarionienė. The influence of the new European chemical legislation REACH on today s and future chemical information // 7th FP ChemExchange workshop Development of a cost effective management system for exchanging information and managing risks of chemicals for the construction industry, addressing new challenges related to European chemical legislation (REACH). European Construction Industry Federation. Roma, Italija, J. Dvarionienė, A. Laurinkevičiūtė. Development knowledge on REACH // Poster presentation in Baltic EXPRO. Šiauliai, I. Kliopova. Lietuvos pramonės šakų energetinis efektyvumas // Tarptautinio projekto Energy Trophy+ baigiamasis seminaras, LR Ūkio ministerija. Vilnius, I. Kliopova. Nuo problemos iki sprendimo žingsnis po žingsnio // Aplinkos apsaugos atitikties pagalbos programa (ECAP), SVĮ Gebėjimų ugdymo seminaras. Vilnius, I. Kliopova. Feasibility study of briquettes and pellets from compost production: results of briquetting and pelleting processes // ENERCOM project 2nd seminar. Vilnius, I. Kliopova, Laurinkevičiūtė. Feasibility study of briquettes and pellets from compost production // ENERCOM project 3rd seminar. Graz, E. Milutienė. Efektyvaus energijos vartojimo pastatuose principai ir galimybės // Tarptautinis projekto ENERGY TROPHY+ seminaras. KTU APINI. Vilnius, E. Milutienė, L. Ivaška, J. Kačerauskas. Šiaudinių namų statybos plėtra Lietuvoje, įgyvendinamų projektų apžvalga // Atsinaujinančiųjų išteklių energetika ir darnioji statyba: patirtis ir perspektyvos Lietuvoje. Europos darnios energetikos savaitės konferencija Lietuvoje. Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinis centras, Tarptautinė saulės energetikos draugija, Vilniaus m. savivaldybė, KTU APINI. Vilnius, E. Milutienė. Efektyvus energijos vartojimas pastatuose, įvertinant atsinaujinančių išteklių naudojimą // Darnių namų statybos galimybės. Seminaras parodoje Namų pasaulis Šiaudinių namų statytojų asociacija, Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinis centras. Kaunas, E. Milutienė. Darnios statybos plėtros tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje // Subalansuotos plėtros idėjų raiška. Konferencija. KTU Architektūros ir kraštotvarkos katedra. Kaunas,

112 16. E. Milutienė. Klimato kaita. Kvietimas veikti // Tarptautinė saugaus klimato akcija 350. Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinis centras, Šiaudinių namų statytojų asociacija, Lietuvos saulės energetikos asociacija. Kauno r., E. Milutienė. Efektyvus energijos vartojimas pastatuose // Mokyklą supanti aplinka ir jos formavimo būdai. Mokytojų mokymai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyrius, UAB Baltijos viešųjų ryšių grupė. Vilnius, A. Plepys, J. Miliūtė. The role of lifecycle assessment (LCA) in decision making on municipal solid waste management systems // International conference Waste management, Dubajus, JAE J. Staniškis. Sustainable industrial development: theory and practise (Plenarinis pranešimas) // Knowledge-based technologies and OR methodologies for strategic decision making of sustainable development, 5 th international Vilnius conference KORSD J. Staniškis, Arbačiauskas. Modelling sustainable management process on emterprise level // Knowledge-based technologies and OR methodologies for strategic decision making of sustainable development, 5 th international Vilnius conference KORSD J. Staniškis, J. Miliūtė. Municipal waste management system based on life-cycle assessment // ISWA APESB World congress Turning waste into ideas, Lisbon, Portugalija, J. Ulinskaitė, S. Židonienė. Sustainability indicators for hazardous waste management system // The Vital nature sign: 3rd international young scientists conference, VDU, V. Varžinskas. Mažos investicijos didelis energijos vartojimo efektyvumas // Energy Trophy+ baigiamoji konferencija, LR Ūkio ministerija, V. Varžinskas. Ekologinis gaminių projektavimas ir EuP Direktyva // Ekologinis ženklinimas, Ekologinių gaminių projektavimas. Žalieji pirkimai. Konferencija. Europos verslo ir inovacijų tinklas (Enterprise Europe Network). Kaunas, V. Varžinskas. Efektyvaus energijos vartojimo skatinimas pasyviomis priemonėmis // Lietuvos pramoninkų konfederacija, Verslo forumas V. Varžinskas. Būvio ciklo požiūris. Būvio ciklo įvertinimo priemonės ir jų praktinis taikymas // Konferencija Įmonių veiklos efektyvumo didinimas taikant prevencines aplinkos apsaugos priemones. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Kaunas, V. Varžinskas. Darnios gamybos inovacijų plėtra mažose ir vidutinėse įmonėse SPIN // Tarptautinis forumas Pramonė. Inovacijos. Darnus vystymasis. Konkurencingumas, BLC. Kaunas, V. Varžinskas. Ekologiškai švaresnių technologijų, gaminių ir inovacijų skatinimas ir perspektyvos: Ar Lietuvos pramonė turi galimybių tapti darni ir išlikti konkurencinga? // Darnaus vystymosi seminarų ciklas. Vilniaus universitetas. Vilnius, V. Varžinskas. Mažų ir vidutinių įmonių personalo aplinkosauginio mąstymo ugdymas // Konferencija ES aplinkosaugos atitikties pagalbos MVĮ programa (ECAP), Aplinkos apsaugos agentūra. Vilnius, m. 1. I. Gurauskienė, Ž. Stasiškienė. Medžiagų srautų analizės taikymas gamtiniams ištekliams valdyti. // Aplinkos apsaugos inžinerija: 13-oji Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencija Mokslas - Lietuvos ateitis, VGTU. Vilnius I. Gurauskienė. Mokslinio žurnalo leidybos ir publikavimo internete sistemos taikymo praktika bei patirtis // Tarptautinė konferencija Lietuvos mokslo žurnalų sklaidos pasaulyje galimybės. Lietuvos Respublikos Seimas, Vilnius, I. Kliopova. Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės regionų komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai // VII metinis Diskusijų Forumas Atliekų tvarkymas Druskininkai, I. Kliopova, A. Laurinkevičiūtė. Study on substitution potential of compost pellets // ENERCOM project 4th seminar. Luxembourg, A.M. Lapinskienė, L. Sabutytė, G. Laureckaitė, M. Šileika. Vandens kokybės parametro BDS5 ir dujų iškrovos vizualizacijos palyginamoji analizė // Mokslinė konferencija Technologijos mokslo darbai Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos universitetas. Klaipėda,

113 6. G. Laureckaitė, L. Sabutytė, M. Šileika, A.M. Lapinskienė. Vandens ekosistemų parametrų kokybės tyrimas taikant palyginamuosius metodus // 13-oji jaunųjų mokslininkų konferencija Mokslas Lietuvos ateitis, VGTU Aplinkos inžinerijos institutas. Vilnius, E. Milutienė. Saulės energijos ištekliai, naudojimo būdai ir perspektyva // Saulės energetikos perspektyvos Lietuvoje pasaulinių tendencijų kontekste. Europos darnios energetikos savaitės konferencija Lietuvoje. Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinis centras, Lietuvos saulės energetikos asociacija, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, UAB Ekspozicijų centras, KTU APINI, , Kaunas. 8. E. Milutienė, E. Žilinskas. Alternatyviosios energetikos sektoriaus apžvalga // Think 2010 Ekonomika ir verslas rytojaus akimis. Konferencija. ISM studentų atstovybė. Vilnius, E. Milutienė. Klimato kaitos padariniai aplinkai ir žmonėms // Klimato kaita ar mums tai svarbu? Lopšelių-darželių darbuotojų mokymai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyrius, UAB Baltijos viešųjų ryšių grupė. Vilnius, V. Petraškienė, I.Kliopova. Bioskaidžių atliekų tvarkymo optimizavimas grūdų perdirbimo įmonėse // Stendinis pranešimas 13-oje jaunųjų mokslininkų konferencija Mokslas Lietuvos ateitis, VGTU Aplinkos inžinerijos institutas. Vilnius, J. Staniškis. Lithuania in the Baltic Sea region // Baltic Sea Award conference. Marienhamnas, Alandų salos, m. 1. V.Arbačiauskas. Using policy instruments to promote RECP- other countries experiences, key features and principles of Financing Mechanisms for RECP Innovation// UNEP seminaras Albanijos Aplinkos ministerijoje, Tirana, M. Knašytė. Aseptinių gėrimų kartono pakuočių atliekų tvarkymo inovacijų vertinimas taikant būvio ciklo metodiką // Pakuočių ir antrinių žaliavų surinkimo sistemos ir jų perspektyvos Lietuvoje. Baltijos gėrimų pramonės aljansas (ABBI), Pakuočių tvarkytojų asociacija (Pakta). Vilnius, J.Kruopienė. Bendra atliekų tvarkymo apžvalga Lietuvoje // Pakuočių ir antrinių žaliavų surinkimo sistemos ir jų perspektyvos Lietuvoje. Baltijos gėrimų pramonės aljansas (ABBI), Pakuočių tvarkytojų asociacija (Pakta). Panevėžys, ir Kaunas, J. Kruopienė. Inovacijų atliekų tvarkyme apžvalga // Pakuočių ir antrinių žaliavų surinkimo sistemos ir jų perspektyvos Lietuvoje. Baltijos gėrimų pramonės aljansas (ABBI), Pakuočių tvarkytojų asociacija (Pakta). Vilnius, E. Milutienė. Saulės energetikos perspektyvos. Saulės architektūra // Saulės energetika pasaulyje ir Lietuvoje. Seminaras parodoje Namų pasaulis Lietuvos saulės energetikos asociacija. Kaunas, E. Milutienė. Pasaulinė Žemės valandos akcija. Aplinkosauginiai statybos iš šiaudų ryšulių aspektai // Ekologinė statyba iš šiaudų ryšulių. Seminaras parodoje Namų pasaulis Šiaudinių namų statytojų asociacija. Kaunas, D. Surkys, E. Milutienė. Ekologiško saulės architektūros pastato koncepcija // Darnios inovacijos statybų pramonėje. Europos darnios energetikos savaitės renginys tarptautinio projekto SPIN - Sustainable Production through Innovations in SMEs konferencija. KTU APINI, LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Vilnius, E. Milutienė. Saulės energijos naudojimo būdai // Saulės energetikos perspektyvos. Seminaras parodoje Individuali statyba Lietuvos saulės energetikos asociacija. Klaipėda, E. Milutienė. Darni statyba, aplinkosauginiai šiaudinių pastatų aspektai // Darni statyba iš šiaudų ryšulių. Seminaras parodoje Individuali statyba Šiaudinių namų statytojų asociacija. Klaipėda, E. Milutienė. Efektyvus energijos vartojimas namuose. // European Green week 2011 satelite event Efficient use of energy - the biggest European Union energy resource. LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinis centras. Vilnius, J. Staniškis. Presentation of recommended policy instrument packages for Albania, European experience on developing and implementing Financing Mechansim for RECP Innovation and promotion// UNEP seminaras Albanijos Aplinkos ministerijoje, Tirana,

114 Mokymai (nuo 2001 m.) 2001 m. AVS vidaus auditorių mokymai: AB Šilutės baldai. 24 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Kildišas. Auditorių mokymai AB Vingriai. 7 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Kildišas, I. Kliopova AB Kretingos grūdai. 8 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė T. Pivoras AB Grigiškės. 14 dalyvių, išduoti sertifikatai. Pravedė E.Jelisejevienė. Mokymai Cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas, ženklinimas bei pakavimas (Pagal BACCON 2.2 projektą): ir dalyvių iš pramonės ir valstybinių institucijų. Išduoti sertifikatai, pasirašyti APINI, LR AM ir LR SAM atstovų. Pravedė J.Kruopienė, E. Jelisejevienė, T.Pivoras ir J.Vaitiekūnienė. Mokymai Cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas, ženklinimas bei pakavimas ir dalyvis iš pramonės ir valstybinių institucijų. Išduoti sertifikatai, pasirašyti APINI, LR AM ir LR SAM atstovų. Pravedė J.Kruopienė, T.Pivoras, E. Jelisejevienė ir J.Vaitiekūnienė dalyviai iš valstybinių institucijų. Pravedė J.Kruopienė, T.Pivoras ir J.Vaitiekūnienė m. AVS vidaus auditorių mokymai: -114-

115 UAB Šiaulių vandenys.21 dalyvis, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Kildišas AB Siūlas.9 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė T. Pivoras AB Alita. 21 dalyvis, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Kildišas AB Klaipėdos pienas.8 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė D. Pamakštys AB Linų audiniai. 8 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė D. Pamakštys UAB Elgama Elektronika. 6 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė E. Jelisejevienė Pagal projektą Aplinkos vadybos sistemų mokymai ir jų diegimas Lietuvos tekstilės įmonėse. 16 dalyvių, išduoti sertifikatai. Pravedė E. Jelisejevienė AB Skalmantas. 19 dalyvių, išduoti sertifikatai. Pravedė T. Pivoras AVS vidaus auditorių mokymų informacinis seminaras. Pagal Phare projektą Aplinkos apsaugos vadybos sistemų diegimas Marijampolės apskrities smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonėse. 6 dalyviams išduoti pažymėjimai. Pravedė I. Kliopova, V. Kildišas. Mokymai Cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas, ženklinimas bei pakavimas : dalyvių iš pramonės ir valstybinių institucijų. Išduoti sertifikatai, pasirašyti APINI, LR AM ir LR SAM atstovų. Pravedė J.Kruopienė, T.Pivoras, J.Vaitiekūnienė dalyvių iš pramonės ir valstybinių institucijų. Išduoti sertifikatai, pasirašyti APINI, LR AM ir LR SAM atstovų. Pravedė J.Kruopienė, T.Pivoras, J.Vaitiekūnienė m. AVS vidaus auditorių mokymai: / Pagal Phare projektą Aplinkos apsaugos vadybos sistemų diegimas Marijampolės apskrities smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonėse. 12 dalyvių, išduoti pažymėjimai. Pravedė V. Kildišas. AVS vidaus auditorių mokymai UAB Pramoninis montažas. 5 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Kildišas MBI Fermentas. 13 dalyvių, išduoti sertifikatai. Pravedė T. Pivoras dalyvių iš įmonių ir Marijampolės savivaldybės, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Kildišas AB Drobė. 6 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė D. Pamakštys UAB Elektrifikacijos darbai. 5 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Kildišas AB Klaipėdos kartonas. Pagal projektą Aplinkos vadybos sistemų diegimas ir veiksmingumo ataskaitų rengimas Klaipėdos regiono pramonės įmonėse. 24 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė D. Pamakštys dalyvių iš pramonės įmonių, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Kildišas m. Iš viso 70 dalyvių, išduoti sertifikatai mokymuose, kuriuos pravedė A. Šileika

116 Mokymai Aplinkos vadybos vidaus auditas. Pagal Leonardo da Vinčio projektą ES aplinkos apsaugos mokymai. 18 dalyvių, išduoti pažymėjimai. Pravedė V. Kildišas Mokymai Cheminių medžiagų tvarkymas. Pagal Leonardo da Vinčio projektą ES aplinkos apsaugos mokymai. 17 dalyvių iš pramonės ir mokslo institucijų. Išduoti pažymėjimai. Pravedė J.Kruopienė Mokymai Cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas bei ženklinimas. 11 dalyvių iš pramonės. Išduoti sertifikatai, pasirašyti APINI, LR AM ir LR SAM atstovų. Pravedė J.Kruopienė, J.Vaitiekūnienė, T.Pivoras m Švaresnės gamybos mokymai. Pagal projektą Švaresnės gamybos mechanizmų tyrimas ir diegimas. Apie 30 dalyvių iš įmonių. Kinija, Dalian. Pravedė J. Staniškis. ŠG mokymai Kinijoje AVS vidaus auditorių mokymai: UAB Dinaitas. 7 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė E. Jelisejevienė AB Panevėžio statybos trestas. Pagal Lietuvos-Suomijos projektą Aplinkos vadybos sistemų diegimas Lietuvos įmonėse. 21 dalyvis, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Kildišas UAB Elektrifikacijos darbai. 5 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Kildišas ir UAB Varėnos statyba. Pagal Lietuvos-Suomijos projektą Aplinkos vadybos sistemų diegimas Lietuvos įmonėse. 14 dalyvių, išduoti sertifikatai. Pravedė T. Pivoras ir V. Kildišas AB Vilsota. 7 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė E. Jelisejevienė AB Kauno baldai. 6 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Kildišas AB Akmenės cementas. 12 dalyvių, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Kildišas UAB Mantinga. 10 dalyvių, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Kildišas Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektorių seminaras Įmonių, kuriose naudojamos pavojingos cheminės medžiagos, inspektavimo ypatumai. Pravedė J.Kruopienė. VDI, Vilnius. Mokymai Industry training on chemicals risk management in enterprises, 1st and 2nd part (pagal projektą BACCON3. Organizavo BEF ): ir dalyviai iš pramonės įmonių Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Išduoti sertifikatai. Pravedant dalyvavo J.Kruopienė. Sigulda, Latvija ir dalyviai iš pramonės įmonių Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Išduoti sertifikatai. Pravedant dalyvavo J.Kruopienė ir R.Česnaitis. Sigulda, Latvija Mokymai Cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas bei ženklinimas. 18 dalyvių iš pramonės. Išduoti sertifikatai, pasirašyti APINI, LR AM ir LR SAM atstovų. Pravedė J.Kruopienė, J.Vaitiekūnienė, T.Pivoras , ir Mokymai Duomenų apie chemines medžiagas rinkimas ir cheminių medžiagų registravimas. Rizikos vertinimas. Pagal Phare projektą Institucinių gebėjimų stiprinimas, diegiant ES reikalavimus cheminių medžiagų, GMO, TIPK ir klimato -116-

117 kaitos srityse. 29 dalyviai. Pravedė T.Pivoras m. AVS vidaus auditorių mokymai: AB Kauno keliai. 16 dalyvių, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Kildišas UAB Kitron. 12 dalyvių, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Kildišas , UAB Vilniaus energija. 8 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė D. Pamakštys ir V. Kildišas AB Kraft Foods Lietuva. 17 dalyvių, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Kildišas Pagal projektą EMAS EASY. 18 dalyvių iš įmonių, išduoti sertifikatai. Pravedė T. Pivoras AB Achema. Darbų vadovų ir darbuotojų mokymų pavojingų atliekų tvarkymo bei aplinkos apsaugos srityje pravedimas ir mokomosios medžiagos paruošimas. Pravedė A.Bagdonas ir R.Česnaitis Mokymai Cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas bei ženklinimas. 11 dalyvių iš pramonės ir valstybinių institucijų. Išduoti KTU tęstinio mokymo sertifikatai. Pravedė J.Kruopienė, J.Vaitiekūnienė, T.Pivoras m. AVS vidaus auditorių mokymai: UAB Dzūkijos statyba. 10 dalyvių, išduoti sertifikatai. Pravedė T. Pivoras AB Rokiškio sūris fil Utenos pienas. 22 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė E. Jelisejevienė mėn. UAB Švara. 9 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė D. Pamakštys UAB Prospero polis. 1 dalyvis, išduoti sertifikatai. Pravedė D. Pamakštys Mokymai Cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas bei ženklinimas. 26 dalyviai iš pramonės. Išduoti sertifikatai. Pravedė J.Kruopienė, J.Vaitiekūnienė, T.Pivoras AB Kraft Foods Lietuva. Mokymai Cheminių medžiagų klasifikavimas, ženklinimas bei tvarkymas. 25 dalyviai, išduoti pažymėjimai. Pravedė J.Kruopienė. Mokymai MIKE BASIN modeliavimo programos įsisavinimui. 2 dalyviai. Aplinkos apsaugos agentūra. Pravedė J.Vaitiekūnienė m. AVS vidaus auditorių mokymai: AB Mažeikių nafta. 43 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Kildišas, V. Arbačiauskas UAB Kauno keliai. 9 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Kildišas Mokymai Gebėjimų stiprinimas taikant GPGB TIPK leidimuose pagal ES direktyvą 96/61/EB. 31 dalyvis iš maisto pramonės įmonių bei Regionų aplinkos apsaugos departamentų. Pravedė I.Kliopova. Panevėžys Mokymų seminaras Atliekų tvarkymo planavimas naudojant programinę įrangą WAMPS. Pagal RECO projektą Regioninis bendradarbiavimas atliekų tvarkymo srityje. Organizavo SPPC ir APINI dalyvių iš regioninių atliekų tvarkymo centrų. Pravedė J. Miliūtė Mokymai regioniniams atliekų tvarkymo centrams. Pagal RECO projektą Regioninis bendradarbiavimas atliekų tvarkymo srityje. Organizavo SPPC ir APINI. 20 dalyvių. Dalyvavo pravedant V. Arbačiauskas, R. Česnaitis, V. Kildišas, I. Kliopova, J. Miliūtė. Druskininkai Mokymai REACH tolesniems cheminių medžiagų naudotojams. Leonardo projektas Žinių apie REACH kūrimas ir sklaida. 12 dalyvių. Pravedė R.Česnaitis, J.Kruopienė, J.Dvarionienė Mokymai REACH valstybės institucijų atstovams. Leonardo projektas Žinių apie REACH kūrimas ir sklaida. 26 dalyviai. Pravedė R.Česnaitis, J.Kruopienė, J.Dvarionienė m Švaresnės gamybos finansavimo mokymai. UNIDO švaresnės gamybos -117-

118 finansavimo ir diegimo misija. Apie 40 dalyvių politikai ir įmonių vadovai.pravedė J. Staniškis. AVS vidaus auditorių mokymai: UAB Dzūkijos statyba. 9 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė T. Pivoras UAB Kelių remonto grupė. 9 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė T. Pivoras UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras. 6 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Kildišas. Mokymai REACH reglamentas ir jo įgyvendinimas įmonėje (Pagal Leonardo da Vinčio projektą Žinių apie REACH kūrimas ir sklaida ): ir Mokymai tolesniems cheminių medžiagų naudotojams. 17 dalyvių, išduoti pažymėjimai. Pravedė R.Česnaitis, J.Kruopienė, J.Dvarionienė Mokymai cheminių medžiagų importuotojams ir gamintojams. 25 dalyviai, išduoti pažymėjimai. Pravedė R.Česnaitis, J.Kruopienė, J.Dvarionienė Mokymai cheminių medžiagų importuotojams ir gamintojams. 15 dalyvių, išduoti pažymėjimai. Pravedė R.Česnaitis, J.Kruopienė, J.Dvarionienė UAB Milesija. Mokymai Cheminių medžiagų vadyba įmonėje. Pravedė J.Kruopienė m Seminaras Integruota atliekų vadyba įmonėse dalyvių iš įmonių, konsultantai. Dalyviams išduoti pažymėjimai. Organizavo Europos verslo ir inovacijų tinklas, veikiantis Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose. Pravedė R. Česnaitis ir J. Miliūtė. Marijampolė. Mokymai Aplinkos apsaugos ir inžinerijos mokslas iš arčiau. Dalyviai - vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokiniai. Pagal VšĮ Kauno regioninio inovacijų centro projektą Mokslas iš arčiau. Pravedė I.Gurauskienė Kvalifikacijos kėlimo kursai Cheminių medžiagų ir preparatų valdymo įmonėje. 7 dalyviai, išduoti sertifikatai. Pravedė R. Česnaitis Kvalifikacijos kėlimo kursai Aplinkos apsaugos vadyba įmonėje. 1 dalyvei išduotas sertifikatas. Pravedė Ž. Stasiškienė Intensyvios programos kursai Regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos planavimas (angl. Planning of the Regional Municipal Solid Waste Systems ). Pagal ERA_IP_3_2008/5/2007_2, Life Long Learning Programme Erasmus m ir Mokymo seminarų ciklas Eko-inovacijų kūrimas mažose ir vidutinėse įmonėse. Pagal projektą Darnios gamybos inovacijos mažų ir vidutinių įmonių plėtrai (SPIN). Pirmasis seminaras Inovacijų kūrimo metodikos esmė, aplinkos apsaugos auditas, problemų nustatymas : 9 dalyviai. Antrasis seminaras Nustatytų problemų priežasčių analizė, inovacijų generavimas : 21 dalyvis, išduoti 7 sertifikatai. Pravedė J. Staniškis, V. Arbačiauskas, V. Varžinskas, Ž. Stasiškienė, I. Kliopova, I. Gurauskienė, A. Laurinkevičiūtė Aplinkos ir kokybės vidaus auditorių mokymai. 12 dalyvių, išduoti sertifikatai. Pravedė V. Arbačiauskas, T. Pivoras. AB Švara m Mokymai Gėrimų pramonės darni plėtra. Pravedė V. Varžinskas, I. Kliopova, V. Arbačiauskas, I. Gurauskienė. Kaunas Mokymai Financing mechanisms for resource efficient and cleaner production innovation. Apie 40 dalyvių iš ministerijų, visuomeninių organizacijų, įmonių. Pravedė. J. Staniškis, V. Arbačiauskas, Tirana, Albanija ir Mokymo programos Darniųjų inovacijų kūrimas mažose ir vidutinėse įmonėse seminarai. Pagal projektą Darnios gamybos inovacijos mažų ir vidutinių įmonių plėtrai (SPIN). Pirmoje dalyje - 13, antroje 11 dalyvių. Pravedė V. Varžinskas, I. Kliopova, I. Gurauskienė, J. Staniškis, V. Arbačiauskas. Antroje 11 dalyvių Mokymai Aplinkos apsaugos inžinierius : cheminių medžiagų vadyba įmonėje, atliekų tvarkymas. 1 dalyvei išduotas pažymėjimas. Pravedė Ž.Stasiškienė, J. Kruopienė, J

119 Dvarionienė, J. Gaižiūnienė Taikomieji aplinkos apsaugos darbai (nuo 2001 m.) Aplinkos ir kitos vadybos sistemos (2002) Taikomasis mokslinio tyrimo darbas Aplinkos apsaugos vadybos sistemų diegimas pramonės įmonėse. Užsakovas: LR Ūkio ministerija. (2006) Taikomasis mokslinio tyrimo darbas ES aplinkos vadybos ir audito sistemos (EMAS) ir ekoženklinimo diegimo galimybių Lietuvoje studija. Užsakovas: LR Ūkio ministerija. Atliko J. K. Staniškis, Ž. Stasiškienė, V. Arbačiauskas, J. Ulinskaitė. (2001) Aplinkosaugos, sveikatos ir saugos (EHS) auditas UAB Prienų energija ir UAB Akmenės energija. Užsakovas: UAB Neste Lietuva. Atliko L. Šleinotaitė Budrienė, I. Silvestravičiūtė. (2001) Aplinkos apsaugos vadybos sistemos pagal ISO standarto reikalavimus ir kokybės vadybos sistemos pagal ISO 9001:2000 standarto reikalavimus diegimas UAB Šiaulių vandenys. Užsakovas: UAB Šiaulių vandenys. Darbo vykdytojai: VšĮ Aplinkos vadybos ir audito institutas, KTU Aplinkos inžinerijos institutas, UAB Uolektis. (2002) UAB Kauno energija filialo Kauno elektrinės aplinkosaugos, darbų saugos ir sveikatos auditas. Užsakovas: UAB NESTE Lietuva. Atliko L. Šleinotaitė Budrienė. Aplinkos vadybos sistemų diegimas pagal ISO 14001:1999 standarto reikalavimus: (2002) UAB Wavin Baltic. Atliko T. Pivoras. (2002) AB Alita. Atliko V. Kildišas. (2002) VAB Drobė. Atliko D. Pamakštys. (2003) UAB Elektrifikacijos darbai. Atliko V. Kildišas. (2004) Konsultavimas, diegiant tarptautinį AVS standartą ISO Užsakovas UAB Vilniaus energija. Atliko V.Kildišas ir D.Pamakštys. (2005) Tarptautinio standarto ISO reikalavimus atitinkančios vadybos sistemos (integruotos į ISO 9001:2000) bei pagrįstos taršos prevencijos/švaresnės gamybos principu sukūrimas ir įdiegimas AB Kraft Foods Lietuva. Užsakovas: AB Kraft Foods Lietuva. ( ) Aplinkos vadybos sistemos, atitinkančios tarptautinio standarto LST EN ISO 14001:2005 reikalavimus, sukūrimas AB Mažeikių nafta. Atliko: V. Kildišas, V. Arbačiauskas, E. Jelisejevienė. (2005) Konsultavimas kuriant, diegiant ir ruošiant nepriklausomam sertifikavimui AVS pagal ISO standarto reikalavimus. Užsakovas AB Kauno žemkasys. Atliko D.Januškevičius. (2005) Mokymų pravedimas, metodinės ir praktinės pagalbos teikimas, pertvarkant AB Utenos trikotažas funkcionuojančią AVS pagal LST EN ISO 14001:2005 standarto reikalavimus. Užsakovas AB Utenos trikotažas. Atliko E.Jelisejevienė. (2006) Kokybės vadybos sistemos UAB Dzūkijos statyba analizė ir konsultavimas ją tobulinant pagal LST EN ISO 9001:2001 standarto reikalavimus. Užsakovas: UAB Dzūkijos statyba. (2006) Mokymų pravedimas, metodinės ir praktinės pagalbos teikimas, pertvarkant UAB Argo ekspresas funkcionuojančią AVS pagal LST EN ISO 14001:2005 standarto reikalavimus. Užsakovas UAB Argo ekspresas. Atliko D.Pamakštys. (2006) Funkcionuojančios AVS analizė, konsultavimas diegiant AVS pagal LST EN ISO 14001:2005 standarto reikalavimus, mokymų pravedimas, metodinės ir praktinės pagalbos teikimas. Užsakovas UAB Dzūkijos Statyba. Atliko T.Pivoras. (2007) Aplinkosauginio veiksmingumo analizė ir AVS, atitinkančios LST EN ISO 14001:2005 standarto reikalavimus, sukūrimas. Užsakovas UAB Kauno keliai. Atliko V.Kildišas. (2007) Aplinkosauginio veiksmingumo analizė ir AVS, atitinkančios LST EN ISO 14001:2005 standarto reikalavimus, sukūrimas ir įdiegimas. Užsakovas UAB Alytaus RATC. Atliko -119-

120 V. Kildišas. (2007) Funkcionuojančios AVS analizė, konsultavimas diegiant AVS pagal LST EN ISO 14001:2005 standarto reikalavimus, mokymų pravedimas, metodinės ir praktinės pagalbos teikimas. Užsakovas UAB Kelių remonto grupė. Atliko T.Pivoras. (2008) Pagal tarptautinį standartą LST EN ISO 14001:2005 įdiegtos aplinkos vadybos sistemos dokumentų pakeitimas atsižvelgiant į struktūrinius ir organizacinius pakeitimus AB Mažeikių nafta, vadybos sistemos informacijos atnaujinimas ir parengimas sertifikavimui. Užsakovas: AB Mažeikių nafta. Atliko V. Kildišas, V. Arbačiauskas Cheminių medžiagų vadyba ir valdymas (2006) Taikomasis mokslinio tyrimo darbas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (projekto) dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) galimo poveikio Lietuvos ūkiui (pramonei, verslui, sveikatai ir aplinkai) įvertinimo studija. Užsakovas LR Ūkio ministerija. Atliko J. Staniškis, R.Česnaitis, J.Kruopienė, J.Dvarionienė, A. Bagdonas. (2002) Kenksmingų medžiagų kiekių pakuotėse kontrolės tvarkos parengimas. Užsakovas: LR Ūkio ministerija. Atliko R. Uselytė, I. Silvestravičiūtė, L. Šleinotaitė Budrienė. (2002) Rekomendacijų cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimų, numatytų Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkoje, įgyvendinimui parengimas. Užsakovas: Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie LR Ūkio ministerijos. Atliko J. Kruopienė. (2007) Naujos LOJ vertinimo metodikos (Lakiųjų organinių junginių, išmetamų į atmosferą saugant ir paskirstant naftą ir naftos produktus, kiekio įvertinimo metodika LAND / M-11, patvirtinta LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-234) taikymo galimybių įvertinimas bei vertinimo programos sukūrimas Excelio formoje VĮ Lietuvos naftos produktų agentūros Subačiaus kuro bazėje. Atliko I. Kliopova. (2008) UAB Dakra cheminių medžiagų vadybos sistemos sukūrimas. Atliko J. Kruopienė Darni plėtra (2001) Taikomasis mokslinio tyrimo darbas Subalansuotos pramonės plėtros programos projekto parengimas. Užsakovas LR Ūkio ministerija. Atliko J. Staniškis, V. Arbačiauskas, R. Jucevičius, Ž. Stasiškienė, R. Uselytė. (2007) Mokslinis tiriamasis darbas Darnios pramonės plėtros situacijos Lietuvoje analizė ir pasiūlymai. Užsakovas LR Ūkio ministerija. Atliko J. K. Staniškis, V. Arbačiauskas, Ž. Stasiškienė, V. Varžinskas. (2008) Taikomasis mokslinio tyrimo darbas Įmonių darnios pramonės plėtros (tame tarpe įvertinant šiltnamio dujų emisiją) veiksmingumo sistemos ir metodikos sukūrimas. Užsakovas LR Ūkio ministerija. Atliko J.K. Staniškis, Ž. Stasiškienė, I. Kliopova., V. Arbačiauskas Ekologinis gaminių projektavimas ir ženklinimas (2006) Taikomasis mokslinio tyrimo darbas Ekoženklinimo bei Europos bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) galimybių studija. Užsakovas LR Ūkio ministerija. Atliko J. K. Staniškis, V. Arbačiauskas. (2007) Taikomasis mokslinio tyrimo darbas Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/32/EB, nustatančios ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą, įgyvendinimo programos Lietuvoje studija. Užsakovas LR Ūkio ministerija. Atliko J. K. Staniškis, V. Varžinskas, I. Gurauskienė

121 (2008) Taikomasis mokslinio tyrimo darbas Ekologinio gaminių projektavimo Direktyvos (2005/32/EB), įgyvendinimo atskiroms gaminių grupėms studija. Užsakovas LR Ūkio ministerija. Atliko J. K. Staniškis, V. Varžinskas, I. Gurauskienė. (2010) Taikomasis mokslinio tyrimo darbas Lietuviškų gaminių aplinkos apsaugos deklaracijos (GAD) - konkurencingumo priemonė pasaulio eksporto rinkose. Užsakovas LR Ūkio ministerija. Atliko V.Varžinskas, I.Gurauskienė. (2003) Trikotažo gaminių aplinkosauginio ženklinimo galimybių analizės atlikimas AB Utenos trikotažas. Užsakovas AB Utenos trikotažas. Atliko I. Karaliūnaitė, R. Uselytė Energijos ištekliai ir vartojimas (2008) Taikomasis mokslinio tyrimo darbas Bendrosios energijos (anglies, elektros, naftos, gamtinių dujų ir atsinaujinančių energijos šaltinių) vartojimo efektyvumo Lietuvos ir Europos Sąjungos pramonės sektoriuose palyginamoji analizė ir energijai imlios pramonės plėtros perspektyvos studija. Užsakovas LR Ūkio ministerija. Atliko I. Kliopova, R. Česnatis, A. Laurinkevičiūtė, Ž. Stasiškienė. (2006) Sutaupyto kuro įvertinimo ataskaitos, kuri bus naudojama rengiant Nacionalinį apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planą m., parengimas. Užsakovas UAB Varėnos šiluma. Atliko I.Kliopova. (2006, 2007, 2008 ir 2009) UAB Kretingos šilumos tinklai katilinės Nr.2 šiltnamio dujų (CO2) išmetimų įvertinimas, vykdant CO2 monitoringą. Atliko I. Kliopova. (2008) Bendrosios energijos (anglies, elektros, naftos, gamtinių dujų ir atsinaujinančių energijos šaltinių) vartojimo efektyvumo Lietuvos ir ES pramonės sektoriuose palyginamoji analizė ir energijai imlios pramonės plėtros perspektyvos. Užsakovas LR Ūkio ministerija. Atliko I.Kliopova, R.Česnaitis, A.Laurinkevičiūtė. (2009) Briketavimas iš pateikto komposto ir kitų medžiagų (pjuvenų ir durpių) bei ataskaitos apie briketų gamybos procesą parengimas. Užsakovas UAB Medinukai. Atliko I. Kliopova Integruota atliekų vadyba (2003) Taikomasis mokslinio tyrimo darbas Baterijų ir akumuliatorių, kuriuose yra tam tikrų kenksmingų medžiagų, tiekimo į rinką reikalavimų, remiantis ES direktyvomis 91/157/EEB, 93/86/EEB, 98/101/EB, siekiant užtikrinti išeikvotų baterijų ir akumuliatorių, kuriuose yra kenksmingų medžiagų, atskirą surinkimą ir saugų tvarkymą. Užsakovas LR Ūkio ministerija. (2004) Taikomasis mokslinio tyrimo darbas AB Mažeikių nafta naftos perdirbimo įmonės atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano įvertinimas. Užsakovas LR Aplinkos ministerija. Atliko L. Šleinotaitė Budrienė, I. Silvestravičiūtė, R. Uselytė. (2005) Taikomasis mokslinio tyrimo darbas Naudotų baterijų ir vartojimo akumuliatorių bei buvusios AB Sirijus galvaninių elementų gamybos atliekų tvarkymo studija. Užsakovas LR Ūkio ministerija. Atliko I.Silvestravičiūtė ir R.Uselytė. (2006) Taikomasis mokslinio tyrimo darbas Organinių ir biodegraduojamų atliekų surinkimo ir perdirbimo galimybių studija. Užsakovas LR Ūkio ministerija. Atliko J. K. Staniškis, R. Česnaitis, J. Miliūtė, R. Juškaitė, A. Bagdonas. (2006) Taikomasis mokslinio tyrimo darbas Pavojingų atliekų perdirbimo -121-

122 technologinių procesų sisteminimas, analizė ir technologinis žinynas. Užsakovas LR Ūkio ministerija. Atliko J. K. Staniškis, J. Ulinskaitė. ( ) Taikomasis mokslinio tyrimo darbas Gamybos atliekų smulkiose ir vidutinėse įmonėse, kurioms nereikia gauti TIPK leidimų, pagal veiklos sritis, susidarymo studija parengimas. Užsakovas LR Ūkio ministerija. Atliko J. K. Staniškis, R. Česnaitis, I. Kliopova, J. Ulinskaitė. (2001) Marijampolės regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas ir įvertinimas. Užsakovas UAB EKO RIVI. Atliko I. Silvestravičiūtė, L. Šleinotaitė Budrienė. ( ) Antrinių žaliavų perdirbimo plėtros programos ( ) parengimas. Užsakovas UAB EKO RIVI. Atliko: L. Šleinotaitė-Budrienė, I. Silvestravičiūtė. (2002) UAB Filana aplinkosaugos, sveikatos ir saugos darbe auditas. Užsakovas: URS France. Atliko L. Šleinotaitė Budrienė. (2002) Galimybių studija Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo galimybės AB Posūkis ir UAB Geruda teritorijose. Užsakovas UAB Posūkis. Atliko L. Šleinotaitė-Budrienė. (2002) Pateikto miesto atliekų surinkimo sistemos (paslaugų) būklės įvertinimas ir siūlymai sistemos (paslaugų lygio) gerinimui. Užsakovas UAB EKORIVI. Atliko I. Silvestravičiūtė, L. Šleinotaitė Budrienė. (2002) Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo politikos Lietuvoje apžvalga. Užsakovas IIIEE (Švedija). Atliko R. Uselytė. ( ) Atliekų iš įmonių ir gyventojų surinkimo, saugojimo ir apdorojimo poveikio aplinkai vertinimas. Užsakovas UAB Rodalina. Atliko I. Silvestravičiūtė. (2005) Darbų vadovų ir darbuotojų mokymų pavojingų atliekų tvarkymo bei aplinkos apsaugos srityje pravedimas ir mokomosios medžiagos paruošimas. Užsakovas AB Achema. Atliko A.Bagdonas ir R.Česnaitis. (2006) Europoje esamų plazminių ir skystųjų kristalų panelių tvarkymo būdų ir galimybių įvertinimas, panelių tvarkymo modelio sukūrimas. Užsakovas AB Ekranas. (2007) Alytaus regiono atliekų tvarkymo planas ( ). Atliko J.Miliūtė. (2007) Alytaus regiono buitinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros galimybių ekonominis ir aplinkosauginis vertinimas. Atliko J.Miliūtė. ( ) Projektas Tauragės apskrities savivaldybių gyventojų švietimas ir informavimas atliekų tvarkymo klausimais, Nr. BPD2004-ERPF /0013, mokomosios medžiagos parengimas bei seminarų vedimas. Užsakovas Jurbarko rajono savivaldybės administracija. Finansavimas Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Atliko J. K. Staniškis, Ž. Stasiškienė. (2010) Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo galimybių studijų rengimas 5-se Lietuvos regionuose (Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių). Atliko UAB Hidroterra, UAB EcoIri Solution, UAB CSD, UAB NPR, I. Kliopova. (2010) Paraiškos projekto Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos kūrimas Alytaus regione (Nr. 2001/LT/16/P/PE/003) finansavimui gauti rengimas. Vykdytojai: UAB Hidroterra, I. Kliopova. (2010) Paraiškos projekto Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos kūrimas Marijampolės regione (Nr. 2002/LT/16/P/PE/011) finansavimui gauti rengimas. Vykdytojai: UAB Hidroterra, I. Kliopova Paviršinių vandens telkinių kokybės modeliavimas ir vadyba (2002) Paviršinių vandenų kadastro duomenų bazės sukūrimas ir testavimas. Užsakovas: LR Aplinkos ministerija. Atliko D. Pamakštys. (2002) Galimų sąlygų modeliavimui Šešupės baseine įvertinimas bei parinkimas tinkamo modelo, kuris remiasi esamais duomenimis, specifiniais nustatytais tikslais bei vietinėmis sąlygomis. Užsakovas VšĮ Aplinkos politikos centras. Atliko V. Vincevičienė, D. Januškevičius

123 (2002) Veiksmų plano Mūšos Nemunėlio baseinui sukūrimas. Užsakovas: VšĮ Aplinkos apsaugos politikos centras. Atliko J. Jelisejevienė. (2002) Šešupės baseino vadybos demonstracinio projekto Galutinės Tarptautinio Šešupės baseino charakterizavimo, kokybės bei taršos poveikio įvertinimo, galimų modeliavimui ir valdymui sąlygų įvertinimo ataskaitos parengimas. Užsakovas VšĮ Aplinkos apsaugos politikos centras. Atliko V. Vincevičienė, D. Januškevičius Poveikio aplinkai vertinimas (2002) Planuojamos ūkinės veiklos (Naudotų padangų panaudojimo kurui klinkerio sukamojoje krosnyje Nr. 7) AB Akmenės cementas poveikio aplinkai vertinimas bei poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos derinimas. Užsakovas AB Akmenės cementas. Atliko I. Silvestravičiūtė, L. Šleinotaitė Budrienė. (2003) PŪV PAV UAB Metaloidas. Užsakovas: UAB Metaloidas. Atliko I. Silvestravičiūtė, L. Šleinotaitė Budrienė. (2004) PŪV PAV atlikimas UAB Transauša bei PAV ataskaitos suderinimas. Užsakovas: UAB Transauša. Atliko I. Silvestravičiūtė, L. Šleinotaitė Budrienė. (2004) PŪV PAV atrankai pateikiamos informacijos rinkimas ir reikiamos formos užpildymas. Paraiškos TIPK leidimui gauti parengimas ir suderinimas. Užsakovas V.Puidoko individuali įmonė. Atliko D.Januškevičius (2004) Poveikio aplinkai vertinimas. Užsakovas UAB Periala. Atliko I.Silvestravičiūtė. (2005) Informacijos PŪV atrankai parengimas ir pateikimas Utenos regioniniam aplinkos apsaugos departamentui. Užsakovas: UAB Kauno projektavimo ir konsultavimo biuras. Atliko I. Silvestravičiūtė. ( ) UAB Vilniaus energija 2-os Vilniaus termofikacinės elektrinės garo katilo rekonstrukcijos, pritaikant naudoti biokurą, poveikio aplinkai vertinimas. Užsakovas: UAB Vilniaus energija. Partneris: KTU Inžinerinės ekologinės katedra. Atliko L. Šleinotaitė Budrienė, I. Kliopova, I. Silvestravičiūtė. (2005) Informacijos PŪV PAV atrankai parengimas ir suderinimas su Kauno RAAD. Užsakovas UAB Beržų kompleksas. Atliko I.Silvestravičiūtė. (2005) Statinio techninio projekto dalies Aplinkos apsauga parengimas pagal STR :2004 reikalavimus. Užsakovas UAB Beržų kompleksas. Atliko I.Karaliūnaitė. (2005) Informacijos parengimas PŪV (netinkamų naudoti padangų perdirbimo mechaniniu būdu) atrankai bei pateikimas Utenos RAAD. Užsakovas UAB Kauno projektavimo ir konsultavimo biuras. Atliko I.Silvestravičiūtė. (2005) Dokumentų atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos Katilinės Nr. 2 rekonstrukcija, įdiegiant biokuru (šiaudais) kūrenamą vandens šildymo katilą bei optimizuojant vandens paruošimo sistemą poveikio aplinkai vertinimo. Užsakovas: UAB Kretingos šilumos tinklai. Atliko I. Kliopova (2005) Dokumentų atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos Medienos atliekų sandėlių bei lietaus drenažo sistemos įdiegimas Katilinės Nr.2 teritorijoje poveikio aplinkai vertinimo. Užsakovas: UAB Kretingos šilumos tinklai. Atliko I. Kliopova. (2006) UAB Mažeikių šilumos tinklai Mažeikių katilinės poveikio aplinkos orui vertinimas (PAOV). Atliko I. Kliopova. (2006) Kauno m. pirmos eilės nuotekų valymo įrenginių išplėtimo, įdiegiant biologinio valymo grandį, projekto aplinkosauginės dalies parengimas ir suderinimas. Užsakovas UAB Upinė. Atliko J.Dvarionienė ir J.Kruopienė. (2006) Duomenų rinkimas ir atrankos dokumentų parengimas dėl PŪV - gamybinės bazės Vandžiogaloje PAV. Užsakovas UAB Transauša. Atliko J.Dvarionienė ir J.Kruopienė. (2007) PŪV PAV atlikimas ir PAV programos ir ataskaitos suderinimas. Užsakovas UAB Girama. Atliko J.Dvarionienė ir J.Kruopienė. (2007) PŪV PAV atlikimas ir PAV programos ir ataskaitos suderinimas. Užsakovas R.Smirnovienė ir R.Raziūnas. Atliko J.Kruopienė ir J.Dvarionienė. (2007) Duomenų ir informacijos rinkimas ir atrankos dokumentų dėl PŪV - Logistikos centro Ramučiuose - PAV parengimas ir derinimas. Užsakovas UAB Gitana. Atliko J.Dvarionienė

124 (2008) Dokumentų atranka dėl PŪV Polipropileno vamzdžių gamybos ekstruzijos būdu poveikio aplinkai vertinimo. Atliko I. Kliopova. (2008) Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo UAB Rotoksema poveikio aplinkai vertinimas. Atliko I. Kliopova. ( ) RRME biodyzelino gamybos UAB Metoil poveikio aplinkai vertinimas. Atliko I. Kliopova. (2010) Dokumentų atraka dėl PŪV Panevėžio regiono komunalinių atliekų srauto apdorojimas mechaninio biologinio apdirbimo (MBA) įrenginiuose. Užsakovas: UAB Panevėžio RATC. Atliko I. Kliopova. (2010) Dokumentų atraka dėl PŪV Marijampolės regiono komunalinių atliekų srauto apdorojimas mechaninio biologinio apdirbimo (MBA) įrenginiuose. Užsakovas: UAB Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centras. Atliko I. Kliopova Švaresnė gamyba (2007) Taikomasis mokslinio tyrimo darbas Mažaatliekių technologijų ir švaresnės gamybos (ŠG) projektų diegimo ir skatinimo galimybių studija. Užsakovas: LR Ūkio ministerija. Atliko J. K. Staniškis, Ž. Stasiškienė, I. Kliopova, R. Česnaitis. ( ) Mokslinis tiriamasis darbas Policy Instruments for the Promotion of Resource Efficient and Cleaner Production in Albania. Atliko J. Staniškis, V. Arbačiauskas. (2001) Tyrimų atlikimas ir galimybių įdiegti UAB BenDida švaresnės gamybos projektą analizės atlikimas ir įvertinimas, paraiškos finansavimui iš NEFCO gauti parengimas. Užsakovas: UAB BenDida BenDida. Atliko I.Kliopova. ( ) Švaresnės gamybos projekto analizės atlikimas ir įvertinimas bei NEFCO finansavimo paraiškos parengimas įmonėje UAB Ekranas. Užsakovas: UAB Ekranas. Atliko Ž. Stasiškienė. (2002) Tyrimų ir galimybių įdiegti UAB Vilkyškių pieninė švaresnės gamybos projektą analizė ir įvertinimas bei paraiškos gauti finansavimą iš NEFCO parengimas. Užsakovas: UAB Vilkyškių pieninė. Atliko I. Kliopova. (2002) Tyrimų atlikimas ir galimybių įdiegti AB Alytaus tekstilė švaresnės gamybos projektą analizės atlikimas ir įvertinimas, paraiškos finansavimui iš NEFCO gauti parengimas. Užsakovas: AB Lietuvos tekstilė. Atliko I. Kliopova. (2002) Tyrimų atlikimas ir galimybių įdiegti AB Klaipėdos baldai švaresnės gamybos projektą analizės atlikimas ir įvertinimas, paraiškos finansavimui iš NEFCO gauti parengimas. Užsakovas: AB Klaipėdos baldai. Atliko Ž. Stasiškienė. (2002) Tyrimų ir galimybių įdiegti UAB Mantinga švaresnės gamybos projektą analizė ir įvertinimas. Užsakovas: UAB Mantinga. Atliko I. Kliopova. (2004) Švaresnės gamybos inovacijos AB Kauno baldai paruošimas ir paraiškos NEFCO paskolai gauti parengimas. Užsakovas: AB Kauno baldai. Atliko I. Kliopova. (2005) Švaresnės gamybos inovacijos Karšimo-verpimo linijų automatizavimo patobulinimas bei įmonės apšvietimo sistemos modernizavimas paruošimas ir paraiškos NEFCO paskolai gauti parengimas. Užsakovas: UAB Litspin. Atliko I. Kliopova. (2006) UAB Varėnos šiluma m. įdiegtų švaresnės gamybos priemonių įvykdomumo analizė ir sutaupyto kuro įvertinimas. Atliko I. Kliopova. (2007) Aplinkos vadybos kaštų vertinimo (AVKV) bei ŠG projektų diegimo Lietuvos pramonės įmonėse galimybių diegimo vertinimas (UAB Prienų duona, AB Kraft Foods Lietuva, IĮ Meškėnas, AB Vilkyškių pieninė, AB Kauno grūdai, UAB Aconitum, UAB Drobė, UAB Lygus kelias, UAB Šilputa, UAB Kauno Gelžbetonis, AB Palemono keramika, AB Freda, UAB EDC ELSIS. Atliko: Ž. Stasiškienė, I. Kliopova, A. Laurinkevičiūtė, KTU APINI 1-ojo kurso magistrantai. (2007) ŠG inovacijos Šilumos energijos gamybos bei patalpų šildymo/vėdinimo sistemos modernizavimas UAB Litspin paruošimas ir paraiškos NEFCO paskolai gauti rengimas

125 Užsakovas UAB Litspin. Atliko I.Kliopova. (2008) Švaresnės gamybos (ŠG) diegimo galimybių įvertinimas UAB Foritas skalbimo procesuose. ŠG projekto - Skalbimo cecho modernizavimas, įdiegiant naujos kartos skalbimo liniją, įvykdomumo analizė. Atliko I. Kliopova. (2008) UAB Litspin įdiegto ŠG projekto Tekstilės įmonės UAB Litspin energijos gamybos ir eikvojimo procesų optimizavimas aplinkos apsaugos ir ekonominis įvertinimas. Atliko I. Kliopova. ( ) ŠG inovacijos AB Šiaulių energija Pietinės katilinės garo katilo Nr. 1 degimo proceso optimizavimas mažinant atmosferos taršą aplinkos apsaugos ekspertizė. Užsakovas LAAIF. Atliko I. Kliopova. ( ) ŠG inovacijos UAB Foritas plovimo cecho modernizavimas, įdiegiant naujos kartos plovimo liniją paruošimas ir paraiškos NEFCO paskolai gauti rengimas. Užsakovas UAB Foritas. Atliko I.Kliopova. (2010) UAB Foritas įdiegtos ŠG inovacijos (Skalbimo cecho modernizavimas, įdiegiant naujos kartos skalbimo liniją) aplinkosaugos veiksmingumo analizė. Atliko I. Kliopova Taršos integruota prevencija ir kontrolė Paraiškų TIPK leidimui gauti parengimas ir suderinimas: (2004) UAB Sidabro regeneravimo laboratorija ; UAB Kauno grūdai : 1-ojo priedo įrenginiui ir 2-ojo priedo įrenginiams; UAB Bendida. Atliko D. Januškevičius. (2004) UAB Skaistgirio skalda ; UAB Šiaurės Vilkas. Atliko I. Karaliūnaitė. (2004) UAB Zatyšių karjeras ; UAB Ecovita. Atliko I. Silvestravičiūtė. (2004) UAB Gargždų plytų gamykla (Juodikių smėlio telkiniui). Atliko I. Silvestravičiūtė. (2004) AB Vakarų laivų gamykla. ( ) UAB Kauno švara. (2005) AB Sanitas ; AB Danisco Sugar Kėdainiai ; UAB Pietų kryptis ; UAB Antrocelas ; Kalpokų ŽŪB; UAB Kemira Lifosa ; UAB Centrako ; UAB Canalis ; UAB Varkoma ; UAB ECO GROUP ; UAB koncernas Alga ; UAB Baldai jums ; AB Progresas ; Degėsių ŽŪB; Guostagalio ŽŪB; AB Kauno keliai ; UAB Filana. Atliko D. Januškevičius. (2005) UAB Laveksa ; AB Kelmės pieninė ; ŽŪB Bučiūnai ; UAB Patyrio samana. Atliko I.Karaliūnaitė. (2005) AB Lietuvos geležinkeliai filialas Šiaulių geležinkelių infrastruktūra (Arimaičių vandenvietei Karčemų kaime); AB Lietuvos geležinkeliai filialas Šiaulių geležinkelių infrastruktūra (Bugenių geležinkelio stočiai Mažeikių raj.); AB Dolomitas (Gamybinė bazė); UAB Kretingos šilumos tinklai ; UAB Graanul Invest. Atliko I. Kliopova. (2005) UAB Transima. Atliko I.Silvestravičiūtė. (2006) Kauno kolegija; UAB Agrochema. Atliko I.Karaliūnaitė. (2006) UAB Mažeikių šilumos tinklai. Atliko I.Kliopova. (2007) VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra (Subačiaus kuro bazei); AB Lietuvos geležinkeliai (Radviliškio geležinkelio stočiai); AB Lietuvos geležinkeliai (Jonaitiškių geležinkelio stoties teritorijai); UAB Natūralios sultys ; UAB Legra. Atliko I.Kliopova. (2008) AB Lietuvos geležinkeliai (Gubernijos geležinkelio stočiai). Atliko I.Kliopova. (2009) A.Andrijausko IĮ Butkų durpynas; AB Lietuvos geležinkeliai (Bugenių geležinkelio stočiai). Atliko I.Kliopova. Paraiškų TIPK leidimui gauti atnaujinimas ir suderinimas: (2007) AB Dolomitas (Gamybinė bazė). Atliko I. Kliopova. (2008) Radviliškio geležinkelio stoties TIPK leidimo koregavimas. Užsakovas AB Lietuvos geležinkeliai. Atliko I.Kliopova. (2010) Biudžetinė įstaiga Birštono miesto tvarkymo tarnyba. Atliko I.Kliopova. TIPK priemonių diegimo galimybių įvertinimas: -125-

126 (2006) UAB Mažeikių šilumos tinklai Reivyčių katilinėje. Atliko I. Kliopova. ( ) AB Lietuvos geležinkeliai Šiaulių geležinkelio infrastruktūros padaliniuose. Atliko I. Kliopova. (2010) Biudžetinėje įstaigoje Birštono miesto tvarkymo tarnyba; VĮ Lietuvos naftos produktų agentūros Subačiaus kuro bazėje. Atliko: I. Kliopova. Gamybos procesų palyginimas su ES GPGB: (2006) UAB Panevėžio šilumos tinklai RK-1 (šilumos gamybos procesai); UAB Mažeikių šilumos tinklai (šilumos gamybos procesai). Atliko I. Kliopova. (2007) AB Pieno žvaigždės filialo Pasvalio sūrinė. Atliko I. Kliopova. (2005) ES geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) dideliems kurą deginantiems įrenginiams informacinio dokumento anotacijos atnaujinimas pagal ES patvirtintą galutinę informacinio dokumento redakciją. Užsakovas: LR Aplinkos apsaugos agentūra. Atliko I. Karaliūnaitė, D. Pamakštys, I. Kliopova. (2005) Įmonės naudojamų technologijų palyginimo su ES GPGB parengimas bei išvadų pateikimas; gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo plano parengimas. Užsakovas AB Palemono keramika. Atliko D.Januškevičius. (2007) Vilniaus regioninio Kazokiškių komunalinių atliekų sąvartyno paraiškos TIPK leidimui gauti ekspertinis įvertinimas, TIPK leidimo išdavimo procedūrų įvertinimas ir recenzijos ataskaitos parengimas. Užsakovas Vilniaus RAAD. Atliko I.Kliopova Kiti darbai (2008) Taikomasis mokslinio tyrimo darbas Prevencinių inovacijų kūrimo, finansavimo ir diegimo metodas. Užsakovas: Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. (2002) LAAIF veiklos įvertinimas atliekant ekonominę-technologinę ekspertizę įgyvendinant PHARE finansuojamus projektus. Užsakovas: LR Aplinkos ministerija. Atliko: Ž. Stasiškienė, I. Kliopova. ( ) Aplinkosaugos projekto Briketų iš pjuvenų gamybos technologijos įdiegimas UAB Marmedis įdiegimas, priežiūra, techninis, aplinkos apsaugos ir ekonominis vertinimas. Užsakovas UAB Marmedis. Atliko: I. Kliopova. (2004) Kauno botanikos sodo infrastruktūros pritaikymo turizmo tikslams studija. Užsakovas: VDU Kauno botanikos sodas. Atliko: I. Kliopova (2007) Aplinkos apsaugos ekspertinės išvados - rekomendacijos medienos antiseptiko (8 tipo biocido) Borolitas, Borolitas 2, Borolitas 5 gamybai parengimas. Užsakovas UAB Alvinta. Atliko I.Kliopova. ( ) LAIIF Aplinkos apsaugos investicinių projektų aplinkosaugos rodiklių vertinimo metodikos rengimas. Atliko UAB Ekokonsultacijos, VGTU, I. Kliopova. ( ) Procesų optimizavimas mažinant poveikį aplinkai UAB Graanul Invest. Atliko I. Kliopova. (2008) Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planų rengimo metodika. Užsakovas Aplinkos ministerija. Atliko I. Kliopova, UAB Ekokonsultacijos. (2010) Aplinkosauginių projektų (1) UAB Naftos dujos 250 kw vėjo elektrinės Nr. 1 (Paprūdžių km, Tauragės raj.), (2) UAB Vėjūta 250 kw vėjo elektrinės Nr. 2 (Gricaičių km., Skuodo raj.), (3) UAB RVT 250 kw vėjo elektrinės Nr. 1 (Gricaičių km, Skuodo raj.), (4) UAB Vėjo miestas 250 kw vėjo elektrinės Vėjas 1 (Kulšėnų km, Mažeikių raj.), (5) UAB Eglitana 250 kw vėjo elektrinės (Račalių km, Mažeikių raj.), (6) BĮ Nemajūnų dienos centras katilinės rekonctrukcijos, įrengiant medienos granulėmis kūrenamus katilus, (7) UAB Ekovatas vėjo elektrinės (Mišučių km, Kretingos raj.), (8) UAB Gargždų mida bituminių stogo atliekų (nekondicinės produkcijos, atraižų) perdirbimo įrangos įsigijimas, (9) UAB Prienų energija Trakų miesto centrinės katilinės rekonstravimo ekspertinis vertinimas. Užsakovas: VšĮ Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF). Atliko I. Kliopova

127 4. Kita informacija (nuo 2001 m.) 4.1. Apdovanojimai 2004 m. Už darbų ciklą Prevencinių aplinkos apsaugos strategijų išvystymas ir diegimas Lietuvos pramonėje prof. habil. dr. J. K. Staniškiui įteikta Lietuvos nacionalinė mokslo premija 2005 m m. instituto direktoriui prof. habil. dr. J. K. Staniškiui paskirta dr. Valdo Adamkaus premija už reikšmingus Lietuvos dabarčiai ir ateičiai mokslinius darbus ir aktyvią aplinkosauginę veiklą 2006 m. Aplinkos inžinerijos instituto mokslininkų prof. habil. dr. J. K. Staniškio ir doc. dr. Ž. Stasiškienės monografija "Assessment of Environmental Costs for Sustainable Industrial Development Kauno technologijos universiteto monografijų konkurse laimėjo II vietą -127-

128 2008 m m. gegužės 26 d. Europos Parlamente vyko devintoji Energijos gaublio (Energy Globe) teikimo ceremonija, kurioje KTU Aplinkos inžinerijos institutas pelnė Energijos gaublio diplomą už prevencinių energiją taupančių inovacijų kūrimo ir diegimo sistemą (APINI-SPIN) m. KTU Aplinkos inžinerijos institutas tapo Pramoninkų konkurso nugalėtoju Pasiekimai aplinkosaugoje už sėkmingą tarptautinį bendradarbiavimą kuriant ir įgyvendinant Prevencinių aplinkosauginių inovacijų kūrimo ir diegimo sistemą. Instituto darbuotojų prof. J.K. Staniškio ir doc. dr. Ž. Stasiškienės su bendraautore C. Jasch Niujorke išleista monografija "Cleaner technologies: environmental management accounting, investment appraisal, and financing (New York: Nova Science Publishers) pelnė KTU III vietą tarp geriausių monografijų m m. vasario 16 d. Valstybės atkūrimo dienos proga APINI direktoriui prof. habil. dr. Jurgiui Staniškiui LR Prezidentas Valdas Adamkus įteikė ordiną Už nuopelnus Lietuvai Karininko kryžių. Šis aukštas valstybinis apdovanojimas skirtas už aktyvią veiklą kuriant teorinius moderniosios aplinkos inžinerijos pagrindus, svarbius aplinkos apsaugos darbus, aplinkos apsaugos projektų šalyje ir užsienyje įgyvendinimą, itin aktyvią organizacinę bei visuomeninę veiklą, susijusią su gamtosauga

129 2007 m. KTU Aplinkos inžinerijos institutas kartu su dar 16 ES šalių dalyvavo energijos taupymo konkurse Energy Trophy m. vasario pradžioje Europos Taryboje prof. J. K. Staniškio vadovaujamo europinio projekto Energy Trophy dalyvei bendrovei Dzūkijos statyba buvo įteiktas Energy Trophy trečiosios vietos prizas už pasiektus rezultatus taupant energiją pastatuose pasyviomis priemonėmis m m. kovo 2 d. Baltijos jūros fondas Helsinkyje vykusiame metiniame susirinkime 2010 metų Baltijos jūros apdovanojimą (The Baltic Sea Award 2010) skyrė prof. habil. dr. K. K. Staniškiui. Profesorių J. Staniškį šiam apdovanojimui nominavo Lundo universiteto Tarptautinis pramoninės aplinkos ekonomikos institutas (Švedija), teigiamais atsiliepimais nominaciją palaikė Danijos technikos universiteto Vandens problemų institutas, Tamperės technologijos universitetas (Suomija), Trondheimo technologijos universitetas (Norvegija), Delavero universiteto Jūrinių mokslų ir politikos institutas (JAV), Jungtinių Amerikos Valstijų Aplinkos apsaugos agentūros Nacionalinė rizikos valdymo tyrimų laboratorija, Lietuvos Respublikos ūkio ir aplinkos ministerijos. Apdovanojimų įteikimo ceremonija ir šventė vyko gegužės 7 8 dienomis Alandų salyno administraciniame centre Mariehamne m. gruodžio 21 d. Kauno technologijos universiteto auloje buvo pagerbti Universiteto vadovėlių, mokomųjų knygų, monografijų autoriai. Aplinkos inžinerijos instituto mokslininkų prof. J. Staniškio, doc. Žanetos Stasiškienės, doc. Irinos Kliopovos ir dr. Visvaldo Varžinsko parengta mokslinė monografija Darniosios inovacijos Lietuvos pramonėje: kūrimas ir diegimas geriausių monografijų konkurse laimėjo II vietą Vizitai APINI darbuotojų vizitai į užsienį 2001 m. J. Staniškis skaitė paskaitą Oviedo mieste Ispanijoje (NATO CCMS programa) ( ); UNEP užsakymu skaitė švaresnės gamybos paskaitas Tanzanijoje ( ); dalyvavo NCPC susitikime Korėjoje ( ). J. Staniškis ir Ž. Stasiškienė Hanojaus mieste Vietname ir Saigono mieste Vietname dalyvavo rengiant švaresnės gamybos projektų finansavimo metodiką. J. Staniškis, Ž. Stasiškienė, V. Arbačiauskas ir R. Uselytė dalyvavo 7-ojoje Europos švaresnės -129-

130 gamybos apskritojo stalo konferencijoje Švedijoje ir skaitė pranešimus ( ). J. Staniškis ir V. Vincevičienė dalyvavo Pasauliniame vandens forume (IWA, World Water Forum) Berlyne, Vokietijoje ( ). V. Vincevičienė skaitė pranešimą tarptautinėje konferencijoje Scientific Forum on Environmental Monitoring Lundo universitete, Švedijoje ( ); dalyvavo tarptautiniame seminare vykdant Didžiųjų ežerų Baltijos jūros bendradarbiavimo programą Jelgavoje, Latvijoje ( ); dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Bonoje, Vokietijoje ( ). R. Uselytė ir V. Arbačiauskas skaitė pranešimą 7-ajame Europos švaresnės gamybos apskritajame stale Lunde, Švedijoje ( ). E. Jelisejevienė dalyvavo kokybės ir aplinkos apsaugos auditorių kursuose Aisenache, Vokietijoje ( ). R. Uselytė stažavosi tarptautiniame pramoninės aplinkos apsaugos ekonomikos institute, Lundo universitete, Švedijoje ( ). J. Dvarionienė dalyvavo Europos vasaros mokykloje Vandens ir išteklių atgavimas pramonėje: biotechnologijos aplinkos apsaugoje Wageningeno mieste, Olandijoje ( ). J. Vaitiekūnienė dalyvavo pasikeitimų programoje Eco-counselor: a job to share. Week of exchange, Lieže, Belgijoje ( ). J. Kruopienė dalyvavo BEF seminare Transport of Dangerous Goods by Rail ( ), taip pat dalyvavo projektų BACCON 2.2, BACCON 2.3 ir BACCON 2.4 darbiniuose susitikimuose bei vedė seminarus Latvijoje ( , , ir ) bei Estijoje ( ). J. Kruopienė, E.Jelisejevienė ir J.Vaitiekūnienė dalyvavo projekto BACCON 2.2, o projekto BACCON 2.4 darbiniuose susitikimuose Latvijoje. J. Kruopienė ir D. Pamakštys dalyvavo BEF seminare "Implementation of the IPPC Directive Latvijoje ( ) m. J. Staniškis dalyvavo tarptautinių projektų svarstymo posėdžiuose ir seminaruose Nikaragvoje ir Gvatemaloje ( ), Danijoje ( ), Vokietijoje ( ir ), Ugandoje ( ), JAV ( ), Vietname ir Indonezijoje ( ) dalyvavo IPEX konferencijoje Vengrijoje, UNEP 7-ajame tarptautiniame aukšo lygio seminare Čekijoje, o DBU fondo konferencijoje Vokietijoje. J.Staniškis ir Ž. Stasiškienė dalyvavo Afrikos švaresnės gamybos apskritojo stalo diskusijoje ir UNEP projekto baigiamajame seminare Tanzanijoje ( ). J.Staniškis, Ž. Stasiškienė, V. Kildišas, V. Arbačiauskas ir I. Silvestravičiūtė buvo išvykę į BALTECH magistro studijų programos Švaresnė gamyba ir aplinkos apsaugos vadyba seminarą ir specialios darbo grupės posėdį Tarptautiniame pramoninės aplinkos apsaugos ekonomikos institute, Lundo universitete, Švedijoje ( ). J. Staniškis ir V.Arbačiauskas dalyvavo pasitarime dėl projekto Subalansuota pramonės plėtra: Aplinkos inžinerijos instituto kompetencijos stiprinimas (SID-APINI, , ES 5 oji bendroji programa) įgyvendinimo Briuselyje, Europos komisijoje ( ). J. Kruopienė dalyvavo BEF seminare "Risk reduction measures with regard to chemical use ( ). Taip pat dalyvavo keliuose projekto BACCON 2.4 darbiniuose susitikimuose ir vedant seminarus Latvijoje ( , , , , , 11 05, , ) bei Estijoje ( ). D. Pamakštys aplinkos vadybos sistemų diegimo klausimais lankėsi Vietname ( ). V. Kildišas dalyvavo projekto Energijos ir aplinkos vadyba bei švaresnė gamyba Baltijos šalyse ir Lenkijoje pirmojoje mokymų sesijoje Estijoje ( ) ir antrojoje sesijoje Lenkijoje ( ). R. Uselytė, E.Jelisejevienė ir T.Pivoras dalyvavo projekto Eco-Forum Baltica darbo grupių susitikime Estijoje ( ). V. Arbačiauskas dalyvavo NEFCO mokymo programoje Latvijoje ( ) ir Estijoje (

131 07), projekto ECO-FORUM BALTICA seminare Stokholme ( ). R. Uselytė dalyvavo programos EUREKA organizuotame renginyje Eurosustain 2002, vykusiame Graikijoje ( ); projekto Aplinkosauginis gaminių projektavimas Baltijos šalių pramonėje darbiniame susitikime Estijoje ( ). I. Kliopova dalyvavo tarptautinėje BASREC konferencijoje Sankt Peterburge ( ). J. Dvarionienė dalyvavo projekto Aplinkos apsaugos mokymai Centrinei ir Rytų Europai dalyvių susitikime Vokietijoje ( ). J. Vaitiekūnienė dalyvavo seminare "Aarhus Instrument on PRTR: a Community Right to Know Tool Vengrijoje; buvo išvykusi į seminarą Baltarusijoje. D. Januškevičius dalyvavo Tacis projekto seminare Baltarusijoje ( ), BEF organizuotame ekspertų seminare Estijoje ( ), UNIDO organizuotuose mokymuose Vandens ir nuotekų valdymas Čekijoje ( ) m. J. Staniškis dalyvavo UNEP mokymo misijoje Rusijoje ( ); tyrė galimas prevencinių aplikosaugos inovacijų finansavimo galimybes Vietname ( ); dalyvavo 6-ajame Nacionalinių švaresnės gamybos centrų seminare Austrijoje ( ); dalyvavo NATO CCMS konferencijoje Italijoje ( ), XII Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume JAV ( ), Baltech pasitarime Latvijoje ( ), konferencijoje Vokietijoje ( ); skaitė pranešimą konferencijoje Australijoje ( ). V. Arbačiauskas ir D. Januškevičius buvo išvykę į Latvijos taršos prevencijos centrą: klausyti paskaitų ciklą apie eko-žemėlapių taikymą; dalyvauti eko-žemėlapių taikymo mokymo sesijoje. Bagdonas, V. Arbačiauskas ir V. Varžinskas dalyvavo tarptautinėje konferencijoje "Ecoefficient Products and Processes: closing of industrial processes, process optimization and green products Katovicuose, Lenkijoje ( ). D. Pamakštys aplinkos apsaugos vadybos sistemų mokymo ir diegimo klausimais lankėsi Vietname ( , ir ). R. Uselytė dalyvavo projekto Aplinkosauginis gaminių projektavimas Baltijos šalių pramonėje darbo grupių susitikime Švedijoje ( ) ir darbiniame projekto Institucinių gebėjimų stiprinimas integruotos politikos srityje Baltijos šalyse susitikime Švedijoje ( ), o lankėsi Estijos aplinkos ministerijoje. I. Kliopova dalyvavo mokymuose Old ecological burdens Pilzene Čekijoje ( ); skaitė pranešimus dalyvaudama NATO mokslinių pasiekimų konferencijoje Modern Tools and Methods of Water Treatment for Improving Living Standards Dnepropetrovske Ukrainoje ( ) ir BEF seminare "Chemicals risk assessment and risk management Rygoje Latvijoje ( ). V. Arbačiauskas dalyvavo seminare apie aplinkos apsaugos vadybos sistemų diegimą Baltijos šalyse Latvijoje ( ), seminare aplinkos vadybos klausimais Estijoje ( ), projekto BALTEMA pasitarime ir INEM narių susitikime Vokietijoje ( ). R. Uselytė ir L. Šleinotaitė-Budrienė rinko informaciją apie išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymą Latvijoje ( ). J. Dvarionienė dalyvavo tarptautiniame ES projekte INNOWASH, kurio metu atliko nuotėkų membraninės filtracijos bandymus tekstilės įmonėje bei filtruotų nuotekų analizę Dekendorfo Tekstilės institute (Vokietija); dalyvavo projekto ES aplinkos apsaugos mokymai darbo grupės susitikime Vokietijoje. J. Vaitiekūnienė atliko tyrimus vandens kokybės modeliavimo srityje Danijos hidraulikos institute ( ir ). J. Kruopienė dalyvavo keliuose projektų BACCON 2.4 ir BACCON 3 darbiniuose susitikimuose ir vedė seminarus Latvijoje ( , , , , ); dalyvavo BEF seminare "Global Chemicals Issues: the GHS system of Classification and Labelling of Chemicals and Chemicals Conventions Estijoje. V. Kildišas dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Eco-Balt 2003 Latvijoje ir skaitė kartu su bendraautoriais parengtą pranešimą ( )

132 2004 m. J. Staniškis dalyvavo konferencijoje Belgijoje ( ); vedė mokymus pagal UNIDO programą Rusijoje ( ); dalyvavo NATO CCMS šalių susitikime Budapešte ( ); vedė švaresnės gamybos mokymus pramonės plėtros organizacijoje (UNIDO) Kinijoje ( ); dalyvavo Jungtinių Tautų Nacionalinių švaresnės gamybos centrų direktorių konferencijoje Šveicarijoje ( ); dalyvavo projekto BALTEMA susirinkime Vokietijoje ( ), taip pat 8-ajame tarptautiniame subalansuoto vartojimo ir gamybos apskritajame stale Meksikoje ( ). J. Staniškis ir Ž. Stasiškienė skaitė pranešimą Europos subalansuoto vartojimo ir gamybos apskritojo stalo konferencijoje Bilbao, Ispanijoje ( ). V. Arbačiauskas Estijoje ( ) ir Latvijoje ( ) dalyvavo projekto BALTEMA parnerių posėdžiuose, projekto BALTECH posėdyje Latvijoje ( ). Vykdant projektą Subalansuota pramonės plėtra: Aplinkos inžinerijos instituto kompetencijos stiprinimas (SID-APINI) V. Arbačiauskas atliko mokslinį tiriamąjį darbą Norvegijos technologijos institute ( ). V. Arbačiauskas, D. Januškevičius ir V. Kildišas kėlė kvalifikaciją Švedijoje mokymuose aplinkos vadybos klausimais ( ). V. Arbačiauskas, D. Januškevičius, V. Kildišas, L. Kinderytė ir T. Pivoras Estijoje dalyvavo mokymuose apie EMAS diegimą ( ). REACH mokymuose Latvijoje ir dalyvavo J. Dvarionienė, R. Česnaitis ir A. Bagdonas, o J. Dvarionienė ir R. Česnaitis. V. Arbačiauskas ir A. Bagdonas dalyvavo, o V. Varžinskas skaitė pranešimą Baltic 21 institute organizuotoje tarptautinėje konferencijoje Baltic Sea Region Industrial sustainability Forum, Stokholmas, Švedija ( ). R. Česnaitis ir J. Kruopienė Latvijoje dalyvavo pravedant mokymus Chemikalų keliamos rizikos valdymas įmonėse ( , , ; R. Česnaitis taip pat ir ). J. Kruopienė dalyvavo projekto BACCON 3 darbiniame susitikime Latvijoje ( ). D. Januškevičius Danijoje dalyvavo seminare apie aplinkos vadybos sistemų diegimą Danijos įmonėse ( ). V. Kildišas Lodzės technikos universitete Lenkijoje dalyvavo dėstytojų konferencijoje Universitetinės studijos - darniajam vystymuisi ( ). I. Kliopova viešėjo Tarptautiniame Šiaurės Vakarų Švaresnės gamybos centre Sankt Peterburge ( ), Maskvoje dalyvavo tarptautinėje programoje Finansinė inžinerija ( ir ), buvo išvykusi į Iasi Techninį Universitetą Rumunijoje, kur dalyvavo tarptautinėje konferencijoje ir skaitė pranešimą ( ), Estijoje dalyvavo darbo grupės susitikime dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės reikalavimų dideliems kurą deginantiems įrenginiams ( ). J. Kruopienė Danijos hidraulikos institute (DHI) dalyvavo projekto Institucinių gebėjimų stiprinimas, siekiant įgyvendinti ES reikalavimus cheminių medžiagų ir genetiškai modifikuotų organizmų valdymo, TIPK ir šiltnamio dujų srityse darbiniame susitikime ( ). I. Silvestravičiūtė Helsinkio parodų rūmuose, Suomijoje dalyvavo aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo parodoje ( ). L. Šleinotaitė-Budrienė skaitė pranešimus Vengrijoje vykusioje konferencijoje Green Electronics ( ) ir Vokietijos Fraunhoferio konferencijoje Electronics Goes Green ( ). R. Uselytė Ispanijoje dalyvavo ir skaitė pranešimą Europos subalansuoto vartojimo ir gamybos apskritajame stale ( ); Latvijoje dalyvavo projekto Žinių perdavimas aplinkosauginio projektavimo srityje susitikime ( ). V. Varžinskas Latvijoje dalyvavo ekologinio projektavimo mokymuose, vykdant projektą Žinių perdavimas ekologinio projektavimo srityje ( ); stažavosi Švedijos Aplinkos tyrimų institute (IVL). J. Dvarionienė ir R. Uselytė dalyvavo projekto Žinių perdavimas ekologinio projektavimo srityje mokymuose ir darbiniame seminare Olandijoje ( ). I. Karaliūnaitė viešėjo Švedijos Umeå universitete, rinko informaciją bei vedė praktinius -132-

133 užsiėmimus studentams ( ). J. Vaitiekūnienė dalyvavo seminare Estijoje ( ) m. J. Staniškis Katalonijos mokslo akademijoje Ispanijoje dalyvavo įvadiniame seminare dėl NOMIRACLE projekto ( ); Fraunhoferio institute Vokietijoje dalyvavo įvadiniame seminare dėl projekto EUWAS ( ); Belgijoje dalyvavo pasitarime dėl projekto Centres of Excellence ( ); Pramonės generaliniame direktorate Belgijoje dalyvavo BEST ekspertų grupės darbe ( ); Vidurio rytų technologijos universitete Turkijoje dalyvavo seminare ( ); Suomijoje dalyvavo konferencijoje Subalansuota plėtra ir tyrimai ( ); Shenyang Švaresnės gamybos centre Kinijoje dalyvavo projekto baigiamojoje konferencijoje ( ); Norvegijoje dalyvavo NATO CCMS konferencijoje Švaresnės technologijos ir gaminiai ( ); Belgijoje dalyvavo seminare dėl projekto Su aplinkos apsauga susijusių reikalavimų modernizavimas ir supaprastinimas (10 13); Argentinoje dalyvavo pasauliniame atliekų kongrese ISWA-2005 bei skaitė pranešimą žurnalo Waste Management and Research redakcinės kolegijos posėdyje ( ). Projekto Žinių perdavimas ekologinio projektavimo srityje darbo grupės susitikime Olandijoje dalyvavo J. Dvarionienė, R. Uselytė ir V. Varžinskas ( ), o Portugalijoje J. Staniškis, V. Varžinskas ir R. Uselytė ( ). J. Staniškis ir R. Uselytė dalyvavo bei skaitė pranešimus Europos subalansuoto vartojimo ir gamybos apskritojo stalo susirinkime Olandijoje ( ). Ž. Stasiškienė vykdant tarptautinį projektą Subalansuota pramonės plėtra: Aplinkos inžinerijos instituto kompetencijos stiprinimas (SID-APINI) stažavosi Aplinkos ekonomikos ir vadybos institute (IÖV) Vienoje, Austrijoje ( ). V. Arbačiauskas dalyvavo seminare dėl aplinkos vadybos sistemos diegimo mažose ir vidutinėse įmonėse ( EMAS-easy ) Estijoje ( ). Kitame projekto EMAS-easy seminare Estijoje dalyvavo D. Januškevičius, T. Pivoras, L. Kinderytė ir V. Kildišas ( ). V. Arbačiauskas, Ž. Stasiškienė ir T. Pivoras Suomijoje dalyvavo konferencijoje Subalansuotos plėtros tyrimai ( ). A. Bagdonas, J. Dvarionienė ir R. Česnaitis Siguldos mieste Latvijoje dalyvavo REACH mokymuose ( ir ). Projekto EUWAS darbiniuose susitikimuose dalyvavo L. Šleinotaitė-Budrienė ir I. Silvestravičiūtė ( Lenkijoje ir Vokietijoje), A. Bagdonas ir I. Karaliūnaitė (Latvijoje, ). L. Šleinotaitė-Budrienė dalyvavo ES projekto mokymuose Čekijoje ( ). E. Jelisejevienė dalyvavo projekto HERMES II įvadiniame susitikime Lenkijoje ( ). I. Kliopova Maskvoje Rusijos-Norvegijos švaresnės gamybos centre dalyvavo seminare ir skaitė pranešimą ( ). I Kliopova ir D. Januškevičius dalyvavo ir skaitė pranešimus tarptautinėje konferencijoje Italijoje ( ). V. Varžinskas skaitė pranešimą tarptautinėje konferencijoje Tallinn international seminar on life cycle assessment in central and eastern Europe region Taline, Estijoje ( ). J. Kruopienė dalyvavo projekto NOMIRACLE darbiniame seminare Roskildėje, Danijoje ( ) m. J. Staniškis dalyvavo projekto Online Master Sustainability Management pasitarime mokslų ir technologijos centre Briuselyje ( ); dalyvavo BEST ekspertų grupės darbe Belgijoje ( ); Katovicuose, Lenkijoje viešėjo Pramonės ekologijos institute bei dalyvavo moderatorių seminare dėl vandens ciklų projektų prioritetų nustatymo 7-ajai ES aplinkos apsaugos programai ( ); Europos Komisijos tyrimų direktorate Belgijoje dalyvavo Framework 5 programos projektų vertinime ( ); Stambule dalyvavo NATO CC MS konferencijoje Švaresnės technologijos ir gaminiai ( ); Lenkijoje dalyvavo Integration 4 Water Framework konferencijoje ( ); Europos Komisijos -133-

134 pramonės generaliniame direktorate Belgijoje dalyvavo BEST ekspertų grupės baigiamojoje konferencijoje ir pasitarime dėl Erazmus Mundus magistro programos ( ); dalyvavo pasauliniame ISWA 2006 kongrese vykusiame Kopenhagoje, Danijoje ( ); Norvegijos mokslinių tyrimų taryboje Briuselyje dalyvavo pasitarime dėl BP7 programos projekto Verslo socialinė atsakomybė ( ). J. Staniškis ir T. Pivoras dalyvavo HERMES II projekto seminare Corke, Airijoje ( ). J. Staniškis, Ž. Stasiškienė ir V. Arbačiauskas dalyvavo konferencijoje Clean Globe 1 Kaire, Egipte ( ). A. Bagdonas dalyvavo projekto EUWAS darbiniuose susitikimuose Taline, Estijoje ( ) ir Katovicuose, Lenkijoje ( ). A. Bagdonas, R. Česnaitis, R. Juškaitė ir J. Dvarionienė dalyvavo projekto Žinių apie REACH kūrimas ir sklaida partnerių susitikime, kuris vyko Taline, Estijoje ( ). A. Bagdonas ir I. Karaliūnaitė Fraunhoferio institute Vokietijoje dalyvavo projekto EUWAS darbiniame susitikime ( ). J. Kruopienė Italijoje dalyvavo ir skaitė pranešimą projekto NOMIRACLE tarptautiniame seminare ( ). J. Kruopienė ir R. Česnaitis dalyvavo BEF seminare News about REACH Latvijoje ( ). D. Pamakštys Danijoje dalyvavo aplinkos apsaugos mėginių ėmėjų sertifikavimo schemos diegimo projekto baigiamajame susirinkime ( ). T. Pivoras Lenkijoje dalyvavo BUP Teachers Conference on Environmental Management konferencijoje ( ). V. Varžinskas Čekijos sostinėje Prahoje dalyvavo projekto Žinių perdavimas ekologinio projektavimo srityje darbo grupės susitikime ( ), Karališkajamae Stokholmo technikos universitete Švedijoje dalyvavo BALTECH projekto pasitarime ( ), dalyvavo ir skaitė pranešimą konferencijoje Comunication for Waste management Rygoje, Latvijoje ( ). A. Laurinkevičiūtė, V. Arbačiauskas ir J. Miliūtė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Communication for Waste Management Rygoje, Latvijoje (10 19) m. J. Staniškis Kipre dalyvavo pasauliniame kongrese Environment: survival and sustainability (ESS-2007), arba Rio+15, bei skaitė pranešimą ( ), Švedijos karališkajame technikos institute skaitė pranešimą metinėje projekto BALTECH konferencijoje ( ), Bulgarijos mokslo akademijoje skaitė pranešimą ( ) bei dalyvavo konferencijoje Ekologinės medžiagos ir procesai ( ), dalyvavo NATO CCMS konferencijoje bei skaitė pranešimą Portugalijoje ( ), Belgijoje dalyvavo Europos Sąjungos ekspertų konferencijoje Subalansuotos plėtros tyrimai bei skaitė pranešimą ( ), dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Pagalba sprendimų priėmimui atliekų tvarkymo sektoriuje ES Lenkijoje bei skaitė pranešimą ( ), Austrijos mieste Vienoje dalyvavo UNIDO/ UNEP 9-tajame metinėje švaresnės gamybos centrų direktorių konferencijoje ( ), dalyvavo BP-7 programinio komiteto posėdyje, kuris vyko EK Mokslinių tyrimų generaliniame direktorate Briuselyje ( ), dalyvavo PREPARE (Europos prevencinė aplinkos apsaugos strategija) tinklo sesijoje, kuri vyko Atėnuose, Graikijoje ( ), dalyvavo 7 BP aplinkotyros komiteto 5-tajame susitikime Briuselyje ( ). J. Staniškis ir T. Pivoras Kelno mieste Vokietijoje dalyvavo Energy Trophy projekto seminare ( ). Projekto seminare, kuris vyko Augsburgo mieste Vokietijoje ( ), ir partnerių susitikime Barselonoje, Ispanijoje ( ) dalyvavo T. Pivoras. J. Staniškis, V. Kildišas, Ž. Stasiškienė ir V. Arbačiauskas dalyvavo konferencijoje Quality and Service Sciences (QMOD) Helsinjorge, Švedijoje ( ). V. Arbačiauskas, J. Miliūtė, A. Laurinkevičiūtė ir J. Ulinskaitė Gdansko technologijos universitete dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Entrepreneurship for Waste Management, J. Ulinskaitė konferencijoje skaitė pranešimą ( ). Projekto Žinių apie REACH kūrimas ir sklaida partnerių susitikime Rygoje, Latvijoje dalyvavo R. Česnaitis, J. Kruopienė ir R. Juškaitė ( ), o Prahoje, Čekijoje dalyvavo R. Česnaitis, J. Kruopienė, J. Dvarionienė ir A. Laurinkevičiūtė ( )

135 J. Miliūtė ir V. Arbačiauskas dalyvavo RECO projekto konferencijoje From landfilling to incineration. Experience exchange concerning introduction of newest waste management systems Varšuvoje, Lenkijoje ( ). T. Pivoras Prahoje dalyvavo projekto HERMES II seminare. T. Pivoras ir J. Ulinskaitė dalyvavo Taline vykusiame šio projekto darbiniame susitikime Taline, Estijoje ( ). V. Varžinskas Latvijos aplinkos ministerijoje dalyvavo pasitarime dėl Baltic 21 Švyturio projektų tematikos ir strategijos (03 19), taip pat dalyvavo Vokietijos aplinkos ir branduolinio saugumo ministerijoje vykusiame BALTIC 21 instituto ekspertų pasitarime ( ir ). V. Arbačiauskas Mariboro universitete Slovėnijoje skaitė pranešimą konferencijoje International advanced reashearch workshop on higher education for sustainable development (HESD) ( ), o Talino technikos universitete dalyvavo ERASMUS MUNDUS paraiškos rengime ( ). J. Dvarionienė dalyvavo BP7 partnerių susitikime Vokietijoje ( ). J. Miliūtė dalyvavo bei pristatė stendinį pranešimą tarptautinėje konferencijoje Pagalba sprendimų priėmimui atliekų tvarkymo sektoriuje ES Lenkijoje ( ). I. Gurauskienė Slovakijos technologijos universitete Bratislavoje ( ), Ekonomikos universitete Čekijoje ( ) ir Surėjaus universitete Didžiojoje Britanijoje ( ) dalyvavo tarptautiniuose pramoninės ekologijos kursuose, kuriuos organizavo Marie Curie programa, Tarptautinė pramoninės ekologijos organizacija ir Norvegijos mokslų ir technologijų universitetas. L. Kinderytė stažavosi Hioksterio ir Lipės aukštojoje mokykloje (vok. Fachhochschule Höxter und Lippe), Vokietijoje. Šią stažuotę parėmė Vokietijos aplinkos apsaugos fondas (DBU) m. J. Staniškis Austrijos energetikos ministerijoje Vienoje dalyvavo kongrese-parodoje Envietech 2008 bei skaitė pranešimą ( ); dalyvavo Briuselyje vykusiame NATO aplinkos saugumo ekspertų komisijos posėdyje ( ); Briuselyje dalyvavo tarptautinėje konferencijoje SCORE ( ) bei NATO konferencijoje Mokslas taikai ir saugumui (03 12); dalyvavo UNIDO švaresnės gamybos finansavimo ir diegimo misijoje Peru ( ); Vokietijos aplinkos apsaugos agentūroje dalyvavo NATO/SPS projekto Švaresni gaminiai ir procesai baigiamojoje konferencijoje bei skaitė pranešimus ( ); dalyvavo Europos Parlamente Briuselyje vykusioje Energy Globe prizo įteikimo ceremonijoje, kurioje už prevencinių energiją taupančių inovacijų kūrimo ir diegimo sistemą APINI SPIN įteiktas Energijos gaublio (angl. Energy Globe) diplomas ( ); dalyvavo ir skaitė pranešimą konferencijoje Kochi mieste Indijoje ( ); dalyvavo NATO aplinkos ekspertų posėdyje ( ), pasauliniame atliekų kongrese ISWA 2008 Singapūre ( ); Malaizijos universitete skaitė paskaitas bei vedė seminarus ( ), dalyvavo JAV, Čikagoje vykusiame pasaulio lietuvių mokslo ir kultūros simpoziume bei skaitė pranešimą ( ). R. Česnaitis, J. Miliūtė ir J. Ulinskaitė dalyvavo ERASMUS intensyvios programos kursuose Regioninis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos planavimas, ERA_IP_3_2008/5/2007_2, Life Long Learning Programme Erasmus , vykusiuose Krokuvos technologijos universitete, Lenkijoje ( ). J. Miliūtė stažavosi Švedijos aplinkos tyrimų institute (IVL). R. Česnaitis Atėnuose, Graikijoje dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Environmental and Occupational health issues related to Nanotechnology ( ), dalyvavo Rygoje vykusiame projekto rengimo darbiniame susitikime (04 28). V. Varžinskas Prancūzijos mieste Sant Etiene dalyvavo Energy Trophy projekto partnerių susitikime ( ). J. Dvarionienė dalyvavo BP7 projekto ChemXchange parnerių susitikime Norvegijos technologijos universitete, Osle ( ). I. Gurauskienė Mariboro universitete Slovėnijoje ( ), Čarlzo universitete Čekijoje ( ) ir Vroclavo technologijos universitete Lenkijoje ( ) tarptautiniuose pramoninės ekologijos kursuose, kuriuos organizavo Marie Curie programa, Tarptautinė -135-

136 pramoninės ekologijos organizacija ir Norvegijos mokslų ir technologijų universitetas. E. Milutienė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje EuroSun2008 Lisabonoje, Protugalijoje ( ). I. Kliopova ir R. Česnaitis dalyvavo 7BP programos tarptautinio projekto ENERCOM pirmame partnerių susitikime, vykusiame Liuksemburge ( ) m. J. Staniškis Belgijos Karalystėje, Briuselyje dalyvavo NATO programos ekspertų susitikime ( ), dalyvavo konferencijoje bei skaitė pranešimą Reikjavike, Islandijoje; Lundo universitete, Švedijoje dalyvavo dviejų daktaro disertacijų gynime ( ), Briuselyje dalyvavo NATO programos susitikime ( bei ); Lisabonoje, Portugalijoje dalyvavo pasauliniame atliekų kongrese ISWA/APESB 2009 bei skaitė kartu su bendraautore J. Miliūte-Plepiene parengtą pranešimą ( ); Oviedo mieste, Ispanijoje dalyvavo NATO programos susitikime ( ). J. Staniškis ir V. Varžinskas Belgijos Karalystėje, Briuselyje dalyvavo Tarptautinio projekto Energy Trophy+ baigiamojoje konferencijoje ( ), Berlyne dalyvavo tarptautinio projekto INTERREG-SPIN susitikime ( ). Ž. Stasiškienė Dubrovnike, Kroatijoje dalyvavo Europos Komisijos finansuojamuose ES Conet Trainers mokomuosiuose seminaruose Science communication to media, policymakers and risk communication ( ). V. Varžinskas dalyvavo Lenkijos mieste Krokuvoje vykusiame projekto Darnios gamybos inovacijos mažų ir vidutinių įmonių plėtrai (SPIN) partnerių susitikime ( ). J. Dvarionienė ir R. Česnaitis dalyvavo Belgijos Karalystėje, Briuselyje vykusiame 7BP projekto ChemXchange darbo grupės susitikime ( ). J. Dvarionienė Romoje, Italijoje ( ) ir Osle, Norvegijoje ( ) dalyvavo 7BP projekto ChemXchange partnerių susitikime, taip pat projekto Polimerai REACH partnerių susitikime Anglijoje ( ). V. Arbačiauskas Talino technikos universitete, Estijoje dalyvavo rengiant ERASMUS MUNDUS paraišką ( ). I. Kliopova ir A. Laurinkevičiūtė dalyvavo projekto ENERCOM partnerių susitikime bei metinės ataskaitos aptarime, vykusiame Grace, Austrijoje ( ). A. Laurinkevičiūtė dalyvavo Baltijos Universiteto programos intensyviuose kursuose New European Chemicals Regulation (REACH) and the Globally Harmonized System Lodzėje, Lenkijoje ( ) m. J. Staniškis dalyvavo NATO programos ekspertų posėdyje Briuselyje, Belgijoje ( ); dalyvavo Baltijos jūros apdovanojimų 2010 įteikimo ceremonijoje, kurioje prof. J. Staniškiui įteiktas 2010 metų Baltijos jūros apdovanojimas (The Baltic Sea Award 2010) ( ); dalyvavo Honkonge vykusioje 16-oje tarptautinėje konferencijoje International Sustainable Development bei skaitė kartu su bendraautore Ž. Stasiškiene parengtą pranešimą ( ); Turkijoje dalyvavo NATO problematiniame specialistų darbiniame susitikime Water management and security ( ); Delf technikos universitete Olandijoje dalyvavo Europiniame darnaus vartojimo ir gamybos apskritojo stalo ir tarptautinio švaresnės gamybos tinklo PREPARE susitikimuose ( ); Čilės universitete, Čilėje dalyvavo tarptautinėje konferencijoje ir parodoje International Conference and Fair on Education, Research and Employment in the Renewable Energy Sector ir skaitė pranešimą bei dalyvavo JALARE tiklo susitikime ( ); dalyvavo projekto CSI pirmajame susitikime, vykusiame Maribor universitete, Slovėnijoje ( ). J. Dvarionienė dalyvavo Berlyne, Vokietijoje vykusioje projekto ChemXchange konferencijoje ( ) ir to paties projekto valdybos posėdyje bei partnerių susitikime Londone, Anglijoje ( ), taip pat projekto partnerių susitikime Europos statybos pramonės federacijoje Belgijoje ( ); dalyvavo projekto P-REACH partnerių susitikimuose Bragos mieste, Portugalijoje ( ) ir Jungtinės Karalystės Britų plastikų federacijoje ( ). I. Kliopova ir A. Laurinkevičiūtė vykdant ENERCOM projektą Liuksemburge atlikinėjo -136-

137 granuliavimo proceso monitoringą ( ) bei Liuksemburge dalyvavo ENERCOM 4-me partnerių susitikime ( ). V. Arbačiauskas dalyvavo Hamburge, Vokietijoje vykusiame seminare su Europos ir Šiaurės šalių investiciniais bankais ( ); Albanijos Ministrų Taryboje, Aplinkos ministerijoje dalyvavo diskusijose dėl politikos priemonių švaresnės gamybos skatinimui kūrimo bei skaitė pranešimą ( ). J. Gaižiūnienė dalyvavo ERASMUS intensyvios programos kursuose Regioninis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos planavimas, ERA_IP_3_2008/5/2007_2, Life Long Learning Programme Erasmus , vykusiuose Švedijos karališkajame technikos institute, Stokholme ( ), taip pat Kopenhagoje dalyvavo kursuose Life cycle assessment modelling of solid waste systems application of the EASEWASTE model, organizuotuose Danijos technikos universiteto ( ). V. Varžinskas Lvovo mieste, Ukrainoje pristatė projektą SPIN tarptautinėje konferencijoje Promotion of Environmental Innovations: Learning by Doing ( ), taip pat dalyvavo projekto SPIN ekspertų pasitarime, vykusiame Vokietijos aplinkos ministerijoje, Berlyne ( ). I. Gurauskienė Linnaeus universitete Kalmare, Švedijoje skaitė pranešimą tarptautinėje konferencijoje Linnaeus ECO-TECH 10 ( ) m. J. Staniškis Vienoje, Austrijoje dalyvavo pirmajame globalaus tinklo,,išteklius tausojanti ir švaresnė gamyba vykdomojo komiteto posėdyje ( ); Lunde, Švedijoje dalyvavo Dalyvauti PREPARE ir TRUST-IN tinklų posėdžiuose ( ); Saragosoje, Ispanijoje dalyvavo projekto CSI-EU 2-ajame susitikime ( ); Sankt Peterburge dalyvavo ir skaitė pranešimą kongrese ( ); Stokholme, Švedijoje dalyvavo projekto RB21T priežiūros komiteto posėdyje ( ); Briuselyje, Belgijoje dalyvavo NATO nepriklausomų mokslinių ekspertų grupės posėdyje ( ). J. Staniškis ir V. Arbačiauskas Albanijos Aplinkos ministerijoje dalyvavo diskusijose dėl politikos priemonių švaresnės gamybos skatinimui kūrimo, skaitė pranešimus bei pravedė mokymus ( ). J. Staniškis ir J. Kruopienė dalyvavo projekto RB21T įvadiniame susitikime Stokholme (01 17 (16-18)). J. Kruopienė dalyvavo šio projekto Finansų tvarkymo susitikime Rygoje, Latvijoje (03 18). J. Kruopienė dalyvavo ir skaitė pranešimą konferencijoje NATO Advanced Research Workshop (ARW): Environmental Security for South-East Europe and Ukraine, vykusiame Dnepropetrovske, Ukrainoje ( ). J.Dvarionienė dalyvavo projekto StarDust partnerių susitikime Stokholme, Švedijoje ( ), taip pat projekto ChemXchange valdybos posėdyje bei partnerių susitikime Romoje, Italijoje ( ). Ž. Stasiškienė dalyvavo projekto CRISP partnerių susitikime Londone, Jungtinėje Karalystėje ( ). V. Varžinskas ir L. Vasilenko dalyvavo 5-ajame projekto SPIN ekspertų darbo grupės susitikimae ir projekto stebėsenos komiteto pasitarime Helsinkyje, Suomijoje ( ). V. Varžinskas dalyvavo,,vision R4D projekto konferencijoje Stokholme, Švedijoje ( ) Užsienio svečių vizitai į APINI 2001 m. KTU APINI ir Lundo universiteto Tarptautinio pramoninės aplinkos ekonomikos instituto (IIIEE) Palangoje organizuotame tarptautiniame seminare Prevencinės aplinkos apsaugos vadybos priemonės ( ) pranešimus skaitė: IIIEE ir Suomijos techninio tyrimų centro (VTT) profesorius Allan Johansson, IIIEE docentas Thomas Lindhqvist, IIIEE mokslo darbuotojai Vladimir Dobes, Murat Mirata, Renato Orssato, Tamilla Gaynutdinova, Åke Thidell, Naoko Tojo, Inga Belmane, Mårten Karlsson ir Oksana Mont, Harri Moora iš SEI- Tallin. Šiame seminare taip pat lankėsi IIIEE mokslo darbuotojai Camelia Tepelus ir Adriana -137-

138 Budeanu iš Rumunijos, Murat Mirata iš Didžiosios Britanijos, Tamilla Gaynutdinova iš Uzbekijos, taip pat IIIEE magistrantai Pingsha Huang iš Mongolijos, Ketevan Gujaraidze iš Gruzijos, Priya Narayan iš Indijos, Burcu Tuncer iš Turkijos, Olena Veligosh iš Ukrainos, Chi Hoang Kim iš Vietnamo ir Jelena Randjelovic iš Jugoslavijos. APINI lankėsi mokslininkai bei ekspertai iš Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, JAV, Danijos, Lenkijos, Estijos, Rusijos m. Vykdydami tarptautinius projektus ir programas, APINI lankėsi: ekspertas iš Vokietijos Oldenburgo universiteto W. Kulke ( ); ekspertas H. Ebeling iš ITUT organizacijos, Vokietija; ekspertė Gabriella Neumann Koler iš aplinkosauginio švietimo bendrovės, Vokietija. Viešėjo IFC Tarptautinės finansų korporacijos ekspertas Russell Sturm iš JAV (04 22). Lankėsi AENOR Ispanijos sertifikavimo asociacijos ekspertai Mario Calderon Fernande ir Maria Oquinene Guerrero (04 23). Lektoriai iš Suomijos Elisabet Paulig Tonines, Husamuddin Ahmadzai ir lektoriai iš Norvegijos Trond Dahlsveen, Kamil Dursun, Martti Hannelin dalyvavo NEFCO ŠG mokomojoje programoje projektų rengėjams ir konsultantams (04 23). APINI surengtoje konferencijoje NATO/CCMS Švaresni gaminiai ir procesai ( ) dalyvavo Oslo Norvegijos Technologijos Instituto lektorius Uno Abrahamsen, Calabrijo universiteto lektorė Alesandra Criscuoli, JAV Aplinkos Apsaugos Agentūros direktorius Subhas K. Sikdar, JAV Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojas Daniel J. Murray, Danijos technikos universiteto docentas Henrik Wenzel, Portugalijos Porto universiteto lektorė Teresa M. Mata, Turkijos Viduriniųjų Rytų universiteto profesorius Aysel T. Atimtay, Vokietijos Federalinės aplinkos apsaugos agentūros lektorius Horst Pohle, Švedijos Lundo universiteto lektorius Marten Karlsson, Čekijos Karinio universiteto (Vyškovas) lektorius František Božek, Ukrainos Ekologijos mokslų akademijos profesorius Wiljam Zadorsky, Bulgarijos Mokslų akademijos lektorė Stefka Tepavitcharova, Lenkijos Lodzės technikos universiteto lektorius Andrzej Doniec, Moldovos Ministro Pirmininko kanceliarijos darbuotojas Alexandru Stratulat, Norvegijos Mokslo ir technologijos universiteto profesorė Annik Magerholm Fet, Slovėnijos Mariboro Universiteto lektorius Peter Glavič, Vengrijos Švaresnės gamybos centro darbuotojas Gyula Zilahy, JAV Ramiojo vandenyno nacionalinės laboratorijos darbuotojas Steven Weiner, Švedijos Karalškojo Stokholmo technikos instituto profesorius Lennart Nilson, Jungtinės Karalystės Belfasto Karališkojo universiteto profesorius Jim Swindall, Ispanijos Oviedo universiteto profesorius Jose Coca Prados, JAV Wisconsino-Madisono universiteto profesorius Thomas W. Chapman, Prancūzijos Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos Technologijų skyriaus programų vadovas Ari Huhtala, Rusijos Valstybinio Mendelejevo cheminės technologijos universiteto profesorius G. Kagramanovas, Carl Backlund iš Stokholmo srities administracijos m. APINI lankėsi: Thomas Lindhqvist, Philip Peck ir Naoko Tojo iš Lundo universiteto, IIIEE, Švedija; Gregor Eckerth iš Fraunhoferio universiteto, Vokietija; Cristina Rocha iš INETI, Portugalija; Henrik Wenzel iš Danijos technikos universiteto; Simo Isoaho iš Tampere technologijos universiteto, Suomija; Marika Palosaari ir Esa Kokkonen iš Suomijos aplinkos apsaugos instituto; Eva Goransson ir Jenry Gamfeldt iš Švedijos aplinkos vadybos asociacijos. APINI padedant DBU fondui (Vokietija) atrinkti Lietuvos magistrantus ir doktorantus, kuriems skiriama stipendija stažuotėms Vokietijos mokslo institucijose, lankėsi dr. Jan Peter Lay iš DBU ir prof. D. Lenoir, Vokietija ( ). Projekto Subalansuota pramonės plėtra kompetencijos stiprinimas (SID-APINI) susitikime lankėsi dr. Hanumantha Rao Kota iš Europos komisijos Generalinio tyrimų direktorato, Tyrimų ir pramoninės gamybos direktorato (02 21). APINI organizuotoje tarptautinėje konferencijoje Sustainable Industrial Development: Product Oriented Strategies and Tools ( ) dalyvavo: Thomas Lindhqvist, Naoko Tojo ir Philip Peck iš Lundo universiteto, IIIEE (Švedija), Gregor Eckerth (Fraunhifer IHL, Vokietija), Cristina Rocha (INETI, Portugalija), Henrik Wenzel (DTU, Danija), Harri Moora (SEIT, Estija), Janis Plavinskis ir Inga Belmane (LPPC, Latvija) m. APINI lankėsi: Jacob Munch Sjeldan iš CarlBro, Danija ( ); Christine Jasch iš IÖV, -138-

139 Austrija ( ); Rui Frazao iš INETI, Portugalija ( ); Matthias Gelber iš INEM, Malaizija ( ); Uwe Fortkamp iš IVL, Švedija ( ); Halfdan Farstad iš Nacionalinio technologijos instituto, Norvegija ( ); Mats Almemark iš IVL, Švedija ( ); Lars-Gunnar Lindorf iš IVL, Švedija ( ); Jim Hart iš Anglijos ir Lise Samsøe- Petersen il DHI, Danija ( ); Anna Bavngaard iš Roskildės universiteto, Danija; Annik Magerholm Fet ir Annette Moritz iš Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto; Heinz Werner Engel iš Ecoconseil Entreprise SCRL, Belgija; Gergely Toth iš KOWET-INEM, Vengrija; Jan Peter Lay ir Volker Wachendorfer iš DBU, Vokietija ( ) m. APINI lankėsi: Joao Bolina iš Europos komisijos aplinkos direktorato, Belgija ( ); R. Peck iš Lundo universiteto, Švedija ( ); Heinz Werner-Engel iš INEM, Belgija ( ); Jan Peter Lay iš DBU, Vokietija ( ). APINI organizuotoje konferencijoje Sustainable Waste Management ( ) dalyvavo: Bernd Kopacek ir Helmut Rechberger (Vienos technologijos universitetas, Austrija), Sylke Palitzsch (Fraunhoferio institutas, Vokietija), Jens Christian Tjell (Danijos technikos universitetas), Joachim Hafskesbrink (Arow GmbH, Germany), Jens Aag Hansen (Alborgo universitetas, Danija), Matthias Buchert (Öko institutas, Vokietija) m. APINI lankėsi: Jan Peter Lay ir Volker Wachendörfer iš DBU, Vokietija ( ); Conrad Luttropp iš Karališkojo technologijos instituto, Švedija ( ); Gatis Bazbauers iš Energijos sistemų ir aplinkos instituto, Latvija ( ). APINI organizuotoje tarptautinėje konferencijoje Extended Producer Responsibility (05 31) dalyvavo Carl Backlund, Thomas Lindhqvist, Oksana Mont, Asa Stenmarck, Peter Domini, Roger Persson iš Švedijos, Ireneusz Majchner iš Lenkijos, Ruta Bendere, Velga Vilcina, Jelena Koto, Ojars Aboltin, Sandra Gogule, Jana Briede, Aivars Bigacs, Edmunds Teirumnieks, Tatjana Alekse, Inga Belmane, Aigars Metlans iš Latvijos, Harri Moora, Peeter Eek, Kaire Kikas, Märt Koppel, Enn Puskar, Malle Piirsoo iš Estijos m. APINI lankėsi: Conrad Luttropp iš Karališkojo technologijos instituto, Švedija ( ); Lauri Hietaniemi iš Greennet Finland,Suomija ( ) m. Projekto Žinių apie REACH kūrimas ir sklaida parnerių susitikime ( ) dalyvavo Frantisek Milichovsky ir Miroslav Krema (CIR, Čekija), Daina Indriksone, Agnese Meija ir Raina Krecere (BEF, Latvija), Kitty Kislenko ir Katrin Juhanson (BEF, Estija) m. APINI lankėsi: James Lister ir Farhan Faruk iš UK Intelligent Systems Research Institute, Didžioji Britanija ( ); Lars Chr. Fredenlund ir Heenning Kongsgaard iš CoBuilder, Norvegija, bei Ottar Madslien iš Norvegijos technikos instituto ( ); Antonio Lucarelli ir Antonio Ferro iš LABOR, Italija ( ); Jacek Schnotale, Agnieszka Flaga-Maryańczyk ir Tomasz Stypka iš Krokuvos technologijos universiteto, Lenkija ( ); Sviatlana Miafodzyeva iš Karališkojo technologijos instituto, Švedija ( ); Patrick Marx iš Ifas, Vokietija ( ); Marc Demouling iš Soil-Concept S.A. bei Oriana Lim Fat ir Thorsten Kläs iš LEE -Landwirtschaft Energie Emwelt s.à.r.l, Liuksemburgas ( ); Martin Schneiders iš BISANZ - Anlagenbau GmbH ir Michael Stöhr iš B.A.U.M., Vokietija ( ); Thomas Brunner iš BIOS - BIOS BIOENERGIESYSTEME GmbH, Austrija( ); Andrea Jelitte iš KLF - Kuhbier Law Firm, Belgija ( ) m. APINI organizuotoje tarptautinėje konferencijoje Darni gamyba ir inovacijos mažose ir vidutinėse įmonėse (05 20) dalyvavo: dr. Daniel de Graaf ir dr. Horst Pohle (Federalinė aplinkos agentūra), Carsten Beyer ir Filipa Saramago Thiel (S.PRO GMBH), Janka Clauder -139-

140 ir Tim Mahler (Federalinė aplinkos ministerija, Gamtos apsauga ir branduolinė sauga), André Greif (P+J, Vokietija), Mia Crawford (Baltic21), Uwe Fortkamp ir Magnus Klingspor (IVL, Švedija), René Ancher Groen (DTY, Švedija); Kadri Reinsoo ir Henry Kattago (Tartu universitetas, Estija), dr. Włodzimierz A. Sokół (Eco-efficient Technologies and Management Systems), Beata Adamczyk (Lenkijos ūkio ministerija), Joanna Wegrzycka (Polish Environmental Partnership Foundation), Elli Kotakorpi (Institute Collaborating Centre on Sustainable Consumption and Production (CSCP)) ir Jukka Hyvönen (Suomijos techninis tyrimų centras) m. APINI lankėsi: BSR programos projekto StarDust darbų paketo vadovė Emily Wise iš VINNOVA, Švedija. P-REACH projekto susitikime ( ) dalyvavo: Laura Fusani (PROPLAST, Italija), Heli Nõmmsalu (BEF-Estija), Katrin Juhanson (BEF-Estija), Ree Teinberg (BEF-Estija), Walter Claes (EUPC, Belgija), Richard Walton (Rapra Ltd, JK), Fran Gardiner (i-smithers, JK), John Colbert (i-smithers, JK), Catarina Teixeira Lopes (CASO, Portugalija), Mario Cerqueira (CASO). CRISP projekto susitikime ( ) dalyvavo: Walter Wehrmeyer ir Shane Fudge (Surrey University, JK), Alan Watt ir Andrea Farsang (CEU, Vengrija), Martin van de Lindt ir Sophie Emmert (TNO, Nyderlandai), Goda Perlavičiūtė ir Linda Steg (Groningen University, Nyderlandai), Eleni Papathanasopoulou ir Christiana Papapostolou (TEI, Graikija), Sto Eivind (SIFO, Norvegija) Kvalifikacijos kėlimas 2001 m. V. Arbačiauskas, J. Dvarionienė, E. Jelisejevienė, I. Kliopova: - Certificate for participation in the Internal Environmental Auditing Course, AMG International. J. Dvarionienė: - Aplinkos apsaugos supratimo ir vadybos diplomas. AMU International, COWI, Kaunas. - Sertifikatas Vandens ir išteklių atgavimas pramonėje: biotechnologijų galimybės aplinkos apsaugoje. IHP Europos vasaros mokykla (Wageningeno universitetas, Olandija). E. Jelisejevienė: - TUV CERT Aplinkos apsaugos auditoriaus pagal ISO sertifikatas. TUV THURINGEN, Vokietija. - TUV CERT Kokybės auditoriaus sertifikatas QM-3. TUV THURINGEN, Vokietija. V. Kildišas: - Eureka Diploma to certify the official acceptance of participation in EUREKA Project E! 2522 OPTI-SOILCLEAN gaining an internationally-recognised quality label of technological innovation. I. Kliopova: - The Certificate of EMS internal environmental auditor, AMG International. D. Pamakštys: - Sertifikatas Erfahrungsaustausch ISO 9000:2000 fur TUV CERT- Auditoren. Kaunas, Lietuva, H. Dietz TUV. L. Šleinotaitė-Budrienė: - Išklausytas Šiuolaikinių didaktikų centro (Vilniaus pedagoginis universitetas) parengtas kursas Universitetinė didaktika. V. Varžinskas: - Kvalifikacijos sertifikatas išklausius tarptautinį kursą Subalansuota Baltijos jūros regiono plėtra bei išlaikius egzaminą. Baltijos universitetas ir KTU m. V. Arbačiauskas: - Certificate for participation in the NEFCO Training Programme on Project Development and Business Planning, Nordic Environmental Finance Corporation (NEFCO), Energy Saving International AS (ENSI) and Enmedi OY. J. Dvarionienė, I. Kliopova ir J. Vaitiekūnienė: -140-

141 - Certificate of Training on Managing ISPA Projects. Kaunas, Lithuania. D. Januškevičius: - Certificate of the Technical Workshop on Waste Water Management, organized by TODERO Pilsen, in Pilsen, the Czech Republic. V. Kildišas: - EMAS Regulation Certificate. Following completion of the PHARE projects Strengthening administrative and technical capacity to promote the free movement of goods seminar on the EMAS Regulation. I. Kliopova: - Certificate PHARE 2000 ESS project management, National Development Agency, Marijampolė. D. Pamakštys: - Sertifikatas Watershed Management Training. Svetlogorsk, Russia, US EPA Region 5, Jon T. Grand. V. Varžinskas: - Kvalifikacijos sertifikatas išklausius tarptautinį kursą Baltijos jūros žmonės ir aplinka bei išlaikius egzaminą. Baltijos universitetas ir KTU m. Instituto darbuotojams buvo suteikta 15 kvalifikacijos kėlimą liudijančių sertifikatų ir 2 diplomai, pavyzdžiui: V. Arbačiauskas, D. Januškevičius: - Diploma of Successful Qualification as National Trainer, INEM-approved Training for Trainers course in Ecomapping and the adapted Environmental Management Systems approach for small and micro companies, International Network for Environmental Management (INEM). J. Dvarionienė, D. Pamakštys: - Pažymėjimas Cheminių medžiagų tvarkymo mokymo kursas. KTU APINI. V. Kildišas: - Pažymėjimas išduotas išklausius seminarą Aplinkos vadybos sistema ir gaminių aspektai tekstilės pramonėje. KTU APINI ir COWI. - Professional Certificate awarded for participation in the course on Greening Industry during The participant has the competence and is trained as a Greening of Industry Advisor. The Norvegian Energy Efficiency Group (NEEG). I. Kliopova: - Training Certificate of technical workshop Old ecological burdens. UNDP. Pilsen, the Czech Republic. V. Varžinskas: - Tarptautinis mokymų seminaras Aplinkos apsaugos vadybos sistemos ir EMAS. EkoForum Baltica projektas. Stokholmas, Švedija. - Mokytojų mokymo kursai Environmental Performance Evaluation Training. INEM finansuojama BALTEMA programa m. Instituto darbuotojams buvo suteikta 13 kvalifikacijos kėlimą liudijančių sertifikatų ir 2 kvalifikacijos atestatai, pavyzdžiui: V. Kildišas: - Certificate of participation and succesufull contribution in the international teachers conference University education and didactics Education for Sustainable Development arranged in cooperation between the Baltic University Programme at Uppsala University, Sweden, the Pawel Wlodkowich University for Educational Affairs in Plock, Poland, and Åbo Akademi University in Åbo, Finland. Plock, Poland. I. Kliopova: - UNIDO Certificate for successfull completion of Basic Security in the Field Staff Safety, Health, and Welfare. - Certificate for completion of Internal Environmental course Procedures for issuing of Integrated Pollution Prevention and Control permits Signed by PHARE project No. LI manager N. S. Olsen (DHI) and Head of Pollution Prevention Division at EPA A. Kairys. - Certificate for completion of Internal Environmental course Procedures for preparation of application for Integrated Pollution Prevention and Control permits. Signed by PHARE project No. LI manager N. S. Olsen (DHI) and Head of Pollution Prevention Division at EPA A. Kairys

142 D. Pamakštys: - Sertifikatas ISO9001:2000 Series QMS Audito/ Lead Auditor, kurso nr. IATCA Certified by IRCA, Det Norske Veritas. V. Varžinskas: - Išklausius kursą A lygio seminare Buhalterinės apskaitos ypatumai ne pelno organizacijose įgytas kvalifikacijos kėlimo pažymėjimas. Kauno nevyriausybinių organizacijų paramos centras. - Sertifikatas išklausius tarptautinį mokymų seminarą Life Cycle Assesment methodology. Swedish Environmental Research Institute (IVL) m. Instituto darbuotojams buvo suteikta 14 kvalifikacijos kėlimą liudijančių sertifikatų, pavyzdžiui: A. Bagdonas, R. Česnaitis ir J. Dvarionienė: - Certificate for successful participation in the training programme on the New European Chemicals Policy (REACH) for consultants in the Baltic States. Ökopol, ConTract, BEF. L. Kinderytė: - Environmental Performance Evaluation (EPE) training certificate. I. Kliopova: - Certificate for successfull participation in the International seminar Development of the cultural and ecological tourism in Botanical gardens of the Baltic Sea Region (PHARE 2002 BAS project Nr ) and made presentation, VMU. - Certificate of participation in Pres 05 8th Conference on Process Integration, Modeling and Optimization for Energy saving and Pollution Prevention. PRES 05, Giardini di Naxos, Italy m. Instituto darbuotojams buvo suteikta 14 kvalifikacijos kėlimą liudijančių sertifikatų, pavyzdžiui: V. Arbačiauskas: - Certificate for participation in the training programme EMAS capacity building in the new Member States, International Network for Environmental Management (INEM). J. Dvarionienė ir J. Kruopienė: - Kvalifikacijos atestatas, kuriuo suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovės pareigas. Projekto dalis: aplinkos apsauga. LR aplinkos ministerija. L. Kinderytė: - EMAS capacity building diploma of training, International Network of Environmental Management. - Aplinkos vadybos vidaus audito sertifikatas, KTU APINI. V. Kildišas: - Diploma to certify the completion of the international university teachers conference on University Education for Sustainable Development: introducing the concept(s) of sustainability providing suitable problem based case studies, didactic tools, values and quality aspects. Borki-Molo, Poland. - Diploma of Training and succesfull participation in the EMAS Capacity building in the New Member States Estonia, Hungary, Latvia, Lithuania, Poland. Dec 2004 Jan INEM, Hamburg. - Pažymėjimas išklausius mokymo kursą Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos teisiniai reikalavimai. VšĮ Aplinkos vadybos ir audito institutas, Vilnius. I. Kliopova: - Certificate for successfull participation in the International Scientific Conference Usage of Baltic sea region state s genofund plants for breeding and interchange (PHARE 2003 BAS project Nr. 2003/ ) and made presentation. D. Pamakštys: - Sertifikatas SA8000 Auditor Course and Examination, New Delhi, India, Social Accountability International, Alice Tepper Marlin m

143 V. Arbačiauskas, R. Česnaitis, A. Laurinkevičiūtė, J. Miliūtė ir J. Ulinskaitė: - Kvalifikacijos pažymėjimas, išklausius mokymų kursą Pavojingų atliekų tvarkymas pagal LR AM suderintą Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių specialistų, atsakingų už pavojingų atliekų tvarkymą mokymo programą bei pagal LR AM patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus ir žinių patikrinimo komisijos sprendimu gali dirbti pavojingų atliekų tvarkymo vadovu. - Pažymėjimas, dalyvavus seminare Bendravimo įgūdžių lavinimas, konfliktinės ir stresinės situacijos, jų įveika, organizuotame Valstybės tarnautojų ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro DAINAVA. - Pažymėjimas, dalyvavus seminare Efektyvus vadovavimas ir laiko valdymas, organizuotame Valstybės tarnautojų ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro DAINAVA. V. Kildišas: - Pažymėjimas dalyvavus seminare Aplinkosaugos aspektų integravimas į standartus. VšĮ Aplinkos vadybos ir audito institutas. I. Kliopova I. - Pažymėjimas dalyvavimo diskusijų forume Atliekų tvarkymas 2007 ir skaičius pranešimą. - Kvalifikacijos atestatas, kuriuo suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovės pareigas. Projekto dalis: aplinkos apsauga. LR Aplinkos ministerija. D. Pamakštys: - Sertifikatas Aplinkosaugos aspektų integravimas į standartus. EU TWIN projektas LT2005/IB/EC/01, Dick Hortensius, Benedicte Delloye, Kaunas. - Sertifikatas SA 8000 Advanced Auditor Course and Examination, Social Accountability International, Cert No.: A0502, Alice Tepper Marlin, Bnbgalore, India. - Sertifikatas The EU EMISSION TRAINING VERIFIER COURSE Det Norske Veritas B.V., Luc Larmuseau, Rotterdam, The Netherlands. J. Ulinskaitė: - Pažymėjimas dalyvavus diskusijų forume Atliekų tvarkymas Pažymėjimas dalyvavus seminare Apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės apskaita. Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių pakuotės atliekomis apskaičiavimas ir deklaravimas, organizuotą LR AM. V. Varžinskas: - Kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Statinių grupės: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai: vandentiekio, nuotekų šalinimo. Projekto dalis: vandentiekis ir nuotekų šalinimas. LR aplinkos ministerija m. J. Dvarionienė, J. Kruopienė: - Pažymėjimas REACH: valstybinių institucijų vaidmuo. Aplinkos apsaugos agentūra. J. Dvarionienė, J. Kruopienė, R. Česnaitis, I. Gurauskienė, L. Kinderytė, I. Kliopova, A. Laurinkevičiūtė, J. Ulinskaitė, V. Varžinskas, S. Židonienė: - Sertifikatas REACH reglamento reikalavimai ir jų įgyvendinimas įmonėje. KTU, APINI. I. Gurauskienė, J. Kruopienė, J. Ulinskaitė, S. Židonienė: - Pažymėjimas Pavojingų atliekų tvarkymas, Kauno regiono savivaldybių ir valstybės institucijų darbuotojams skirtas seminaras. VGTU Aplinkos apsaugos institutas. I. Gurauskienė, J. Ulinskaitė: - Pažymėjimas dalyvavus seminare Apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės apskaita. Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių pakuotės atliekomis apskaičiavimas ir deklaravimas. LR Aplinkos ministerija. I. Gurauskienė: - Sertifikatas, patvirtinantis dalyvavimą tarptautiniuose pramoninės ekologijos kursuose (angl. Postgraduate School of Industrial Ecology) doktorantams ir jauniesiems mokslininkams m., pagal Marie Curie programą. Isklausyti kursai, temomis: pramoninė ekologija, vertės grandinės modeliavimas, išteklių ir perdirbimo sistemos, darnus vartojimas. A. Laurinkevičiūtė: -143-

144 - Pažymėjimas dalyvavus seminare Darnieji viešieji pirkimai, organizuotą projekto Aplinkai naudingų pirkimų skatinimas Kauno regione metu. J. Ulinskaitė: - Sertifikatas, kuriuo pažymimas dalyvavimas ERASMUS intensyvios programos kursuose Kietų komunalinių atliekų tvarkymas, organizuotuose Krokuvos technologijos universiteto, Karališkojo Švedijos technikos instituto ir Kauno technologijos universiteto. V. Varžinskas: - Tarptautinis kvalifikacijos pažymėjimas, išklausius mokymus Human resource Management: Building the Capacity to Lead ( Žmogiškųjų išteklių valdymas: gebėjimo lyderiauti ugdymas ). The American Professional Partnership for Lithuanian Education (Apple), VDU. S. Židonienė: - Mokymai nevyriausybinėms aplinkosauginėms ir vartotojų teises ginančioms organizacijoms apie chemines medžiagas, jų keliamą riziką ir kontrolę. Vilnius 2009 m. I. Kliopova: - Pažymėjimas dalyvavus mokymuose TIPK leidimai, jų esmė, naujovės, atliekų apskaitos situacija ir jos tobulinimo galimybės ir skaičius pranešimą Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planų rengimas atliekų tvarkytojams. A. Laurinkevičiūtė, S. Židonienė: - The Certificate on New European Chemicals Regulation (REACH) and the Globally Harmonized System. The Baltic University Programme Centre for Poland and the BUP Secretariat at Uppsala University in cooperation with the University of Applied Sciences Zittau/Gorlitz and the Technical University of Ostrava. Lodz, Poland. J. Ulinskaitė: - Pažymėjimas, išklausius seminarą Įvadas į aplinkos vadybos sistemą pagal ISO reikalavimus. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai m. J. Gaižiūnienė: - The sertificate awarded in recognition of the participation in the 3R course (Equivalent 5 ECTC points) held at the Technical University of Denmark Life Cycle Assessment Modelling of Solid Waste Systems - EASEWASTE model. I. Gurauskienė, L. Vasilenko: - Pažymėjimas, išduotas dalyvavus ES struktūrinių fondų ir LR finansuojamo projekto emodb.lt: Elektroninių mokslinių duomenų bazių atvėrimas Lietuvai mokymuose: Naudojimasis elektroniniais mokslo informacijos šaltiniais (duomenų bazėmis): Fizinių ir technologijos mokslų šaltiniai, skirtuose mokslininkams ir kitiems tyrėjams. L. Vasilenko: - Pažymėjimas, dalyvavus Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros Nr. TYKU 427 organizuotuose mokymuose ES tarptautinių MTTP projektų valdymas ir administravimas, vykdomuose pagal ES struktūrinių fondų projektą Tyrėjų tarptautinės kompetencijos ugdymas (TYKU). S. Židonienė: - Pažymėjimas apie išklausytus mokymus Tarptautinių programų paraiškų vertinimo patirtis, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. I. Kliopova: - Darbų saugos pažymėjimas B Nr // Darbų saugos mokymai, Kaunas. Mokimų kursas Darbdavio, jam atstovaujančio asmens k , 2010 m m. V. Arbačiauskas: - Pažymėjimas Europos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos naujos tendencijos ir vykdytojų patirtis, Enterprise Europe Network, J. Dvarionienė ir J. Kruopienė: - Kvalifikacijos atestatas, kuriuo suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovės pareigas. Projekto dalis: aplinkos apsauga. LR aplinkos ministerija

145 4.4. Dalyvavimas ekspertinių organizacijų veikloje Jurgis Kazimieras Staniškis Tarptautinės automatinio valdymo federacijos (IFAC) darbo grupės narys (nuo 1982 m.); Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) Aplinkos direktorato ekspertas ( m.); Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) ekspertas Rytų Europai (nuo 1996 m.); Mokslo žurnalo Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba vyriausiasis redaktorius (nuo 1995 m.); Tarptautinio žurnalo Waste Management and Research redakcinės kolegijos narys (nuo 2005 m.); Tarptautinio žurnalo BioAutomation ISSN X (Bulgarijos mokslų akademija) redakcinės kolegijos narys (nuo 2002 m.); Tarptautinio žurnalo Energy Manager ISSN (Indija) redakcijos kolegijos narys (nuo 2008 m.); 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos Aplinkos komiteto narys (angl. DG Research) ( m.); NATO programos Taika ir saugumas (angl. Peace and security ) Aplinkos komiteto ekspertų narys (nuo 2007 m.); Tarptautinės mokslinės organizacijos PREPARE (angl. Preventive environmental approaches in Europe) komiteto narys (nuo 2006 m.). LR Trišalės Tarybos Darnaus vystymosi komiteto pirmininkas (nuo 2010 m.); LR Darnaus vystymo strategijos ekspertų tarybos narys (nuo 2002 m.) LST TK 36 narių LPK įgaliotasis atstovas (nuo 2010 m.); Kauno technologijos universiteto senato narys ( m.); Klaipėdos universiteto senato narys (nuo 2007 m.); Pasaulinio tinklo Išteklius tausojanti ir švaresnė gamyba (RE-CP) vykdomojo komiteto narys Europai ir Vidurinei Azijai ir vice prezidentas (nuo 2011 m.). Žaneta Stasiškienė COST paraiškų ir programų vertinimo ekspertė, Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūroje nuo 2008 m. Jolita Kruopienė Konsultavimo komisijos, numatytos LR augalų apsaugos įstatymu ir teikiančios pasiūlymus ir rekomendacijas dėl augalų apsaugos produktų įregistravimo, narė nuo 2004 m. Irina Kliopova Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo atliekų tvarkymo ir prevencinių projektų finansavimo ekspertė. LR Aplinkos apsaugos agentūros taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) paraiškų rengimo ir leidimų išdavimo ekspertė nuo 2004 m. Edita Milutienė VšĮ Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinis centras - Direktorė nuo 2002 m.; Tarptautinė saulės energetikos draugija (International solar energy society) narė nuo 2003 m.; Šiaudinių namų statytojų asociacija - tarybos narė nuo 2007 m.; Lietuvos saulės energetikos asociacija - tarybos narė nuo 2009 m.; Tarptautinės mokslinės konferencijos EuroSun komiteto narė

146 Sustabdytos akimirkos 2001 m. APINI dešimtmečio renginys KTU auloje 2001 m. APINI dešimtmečio renginyje kalbą sako direktorius J. Staniškis. Prezidiume (iš kairės) LR aplinkos ministras A. Kudrotas, KTU prorektorius R. Šiaučiūnas, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas S. Žurauskas -146-

147 2000 m. J. Staniškis tarptautiniame nacionalinių švaresnės gamybos centrų seminare Šveicarijoje 2001 m. Auditorių mokymai -147-

148 2001 m. Mokslo ataskaitos gynimas. Rezultatus pristato V.Vincevičienė 2001 m. Mokslo ataskaitos gynimas. Rezultatus pristato A. Šileika -148-

149 2002 m. J. Staniškio pranešimas Tanzanijoje, Verslo visuomenės konferencijoje 2002 m. J. Staniškis ir Ž. Stasiškienė Afrikos švaresnės gamybos apskritojo stalo konferencijoje ir UNEP projekto baigiamajame seminare Tanzanijoje -149-

150 2002 m. NATO/CCMS pilotinės konferencijos, skirtos švaresniems produktams ir procesams, dalyvių priėmimas Prezidentūroje 2003 m. Thomas Lindhqvist pranešimas APINI organizuotoje konferencijoje Sustainable industrial development: product oriented strategies and tools -150-

151 2003 m. T. Pivoro pranešimas APINI organizuotoje konferencijoje Sustainable industrial development: product oriented strategies and tools 2003 m. biuro Vilniuje atidarymas. Darbuotojai V. Vaitkaitienė ir A. Bagdonas -151-

152 2003 m. biuro Vilniuje atidarymas. Svečių dovanos 2003 m. J. Staniškis Vietname, ŠG ekspertų mokymuose -152-

153 2003 m. J. Vaitiekūnienė Ir J. Kruopienė atlieka Šešupės tyrimus 2003 m. J. Staniškis tyrė galimas prevencinių aplinkos inovacijų finansavimo galimybes Vietname -153-

154 2004 m. Magistrantai ekodizaino užsiėmimuose 2004 m. J. Dvarionienė atlieka tyrimus Vokietijos tekstilės įmonėje -154-

155 2005 m. Dr. V.Adamkaus premija prof. J. Staniškiui buvo įteikiama Prezidentūroje 2005 m. Žurnalo Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba redkolegija 50 - o žurnalo numerio išleidimo proga -155-

156 2005 m. Žurnalo Waste management and Research redkolegijos, kurioje dalyvauja J. Staniškis, posėdis 2005 m. Disertacijas apgynė J. Dvarionienė ir E. Jelisejevienė -156-

157 2006 m. magistrantai po diplomų įteikimo 2008 m. Integruotos atliekų vadybos modulį studijuojančių magistrantų vizitas į Lenkiją -157-

158 2008 m. Energijos gaublio teikimo ceremonijoje prie APINI stendo diskutuoja buvęs TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas 2008 m. Energijos gaublio apdovanojimą Europos Parlamente atsiėmė APINI direktorius prof. J. Staniškis kartu su KTU Rektoriumi prof. R. Šiaučiūnu -158-

159 2008 m. V. Kildišas įmonėje AB Mažeikių nafta 2009 m. I.Kliopova atlieka kuro tyrimus, vykdydama Enercom projektą -159-

160 2009 m. Intensyvios programos kursai Regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos planavimas pagal Erasmus programą 2010 m. Buvę APINI darbuotojai A. Šileika, D. Pamakštys ir T. Pivoras domisi naujai išleista monografija Darniosios inovacijos Lietuvos pramonėje: kūrimas ir diegimas -160-

161 2011 m. Dėžučių makūlatūrai kaupti gamyba Žaliesiems rūmams 2011 m. KTU II rūmai APINI kolektyvo iniciatyva tapo Žaliaisiais rūmais, kuriuose atskirai surenkami perdirbamų atliekų srautai -161-

162 APINI Laisvalaikis 2000 m. Kalėdos. Metų simbolį drakoniuką Instituto direktoriui įteikia buhalterė Nijolė Abramavičiūtė 2000 metų Instituto žmogumi direktorius J. Staniškis išrinko Darių Pamakštį -162-

163 2001 m. Vizito Tanzanijoje metu J. Staniškis su masajais 2001 m. Kalėdos švenčiamos Institute -163-

164 2002 m. Kalėdų šventės tema raudona spalva 2002 m. Modernus Kalėdų senis -164-

165 2003 m. Kalėdos šventinė APINI televizija APINIZIJA 2003 metų žmogus Valeras Kildišas -165-

166 2004 m. Kalėdų tema ataskaitinis tarybinio ūkio susirinkimas 2004 m. Kalėdinis vaidinimas -166-

167 2004 metų žmogus Inga Silvestravičiūtė 2005 m. Vaidinimas šventėje, skirtoje pažymėti Nacionalinės mokslo premijos įteikimą APINI direktoriui J. Staniškiui -167-

168 2005 m. Kalėdų tema 8-asis dešimtmetis 2005 metų žmogus Visvaldas Varžinskas -168-

169 2005 m. J. Staniškis vizito Argentinoje metu prie Iguasu krioklių 2006 m. J. Miliūtė ir A. Laurinkevičiūtė Rygoje vizito Latvijoje metu -169-

170 2006 m. Kalėdų tema pasakų herojai 2006 metų žmogus Jolanta Dvarionienė -170-

171 2007 m. laimėta futbolo taurė Kapitoniškėse 2007 m. J. Staniškis, Ž. Stasiškienė ir V. Kildišas Helsingborge vizito Švedijoje metu -171-

172 2007 m. Kalėdų tema pasaulio tautos 2008 m. žaidžiam boulingą -172-

173 2009 m. Kalėdų tema atgal į vaikystę 2010 m. Kalėdinė Oskarų teikimo ceremonija -173-