UAB ATAMIS UAB SMART CONTINENT LT MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

Transcription

1 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 1 IŠ 166 Plano rengėjas UAB ATAMIS UAB SMART CONTINENT LT Planavimo organizatorius MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA Plano pavadinimas MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS Bylos žymuo AT-16S-981 Vilnius, 2017 UAB ATAMIS VYKDOMOJI DIREKTORĖ TERITORIJŲ PLANAVIMO SKYRIAUS VADOVAS PROJEKTO VADOVAS GITANA MINEIKIENĖ ŽILVINAS GRABAUSKAS MARIUS BERULIS UAB SMART CONTINENT LT DIREKTORIUS DR. ANDRIUS JARŽEMSKIS

2 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 2 IŠ 166 Turinys Įvadas... 6 ESAMOS JUDUMO SITUACIJOS MAŽEIKIŲ MIESTE ANALIZĖ Strateginių dokumentų analizė Europos Komisijos Žalioji knyga Europos Komisijos Baltoji knyga Europos Komisijos Komunikatas Nacionalinė susisiekimo plėtros metų programa Mažeikių rajono savivaldybės ilgalaikis strateginis plėtros planas metų Teritorijų planavimo ir kitų aktualių dokumentų analizė Mažeikių rajono teritorijos bendrasis planas Mažeikių miesto teritorijos bendrasis planas Mažeikių miesto teritorijos turizmo trasų, pėsčiųjų ir dviračių takų specialusis planas Mažeikių miesto teritorijos specialusis planas. Automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymas Mažeikių mieste Mažeikių miesto degalinių išdėstymo specialusis planas Įgyvendinti ir numatomi įgyvendinti projektai Skyriaus išvados Pasiekiamumo vertinimas Mažeikių miesto pasiekiamumas Mažeikių miesto traukos objektų pasiekiamumas Skyriaus išvados: Automobilių stovėjimo aikštelių sistemos analizė Automobilių stovėjimo aikštelių sistemos tyrimų rezultatai Automobilių stovėjimo aikštelių mokesčiai Skyriaus išvados: Gyventojų keliavimo įpročių analizė Mažeikių miesto ir rajono gyventojų charakteristika Gyventojų kelionių charakteristikos Turistų charakteristika Skyriaus išvados: Transporto priemonių parko analizė Privačių transporto priemonių parkas Viešojo transporto priemonių parkas Geležinkelių transporto priemonių parkas Skyriaus išvados Transporto srautų ir ridos analizė... 57

3 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 3 IŠ Valstybinės reikšmės kelių tinklas Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas valstybinės reikšmės keliuose Gatvių ir vietinės reikšmės kelių tinklas Transporto srautai miesto gatvių tinkle Traukinių srautai Dviračių srautai Skyriaus išvados Keleivių srautų analizė Keleivių srautai tolimojo susisiekimo viešuoju transportu Keleivių srautai vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo viešojo transporto maršrutuose Keleivių srautai traukinių maršrutais Skyriaus išvados: Triukšmo lygio ir oro užterštumo analizė Triukšmo lygio analizė Oro taršos analizė Skyriaus išvados: Eismo saugos analizė Bendroji eismo saugos statistika Avaringų vietų identifikavimas Dažniausių eismo įvykių priežasčių ir aplinkybių identifikavimas Eismo saugos sezoniškumo vertinimas Esamos susisiekimo infrastruktūros vertinimas eismo saugumo požiūriu Skyriaus išvados: SSGG analizė TEMINIŲ DALIŲ ANALIZĖ Viešojo transporto skatinimas Ilgalaikė viešojo transporto sistemos skatinimo strategija Viešojo transporto sistemos tobulinimo priemonės Viešojo transporto vystymo schema Bevariklio transporto integracija Ilgalaikė bevariklio transporto sistemos vystymo strategija Bevariklio transporto sistemos tobulinimo priemonės Perspektyvinė bevariklio transporto sistemos schema Modalinis kelionių pasiskirstymas Ilgalaikė modalinių kelionių pasiskirstymo vystymo strategija Modalinis kelionių pasiskirstymas ir prognozė iki 2030 m Modalinių kelionių pasiskirstymo tobulinimo priemonės...104

4 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 4 IŠ Eismo sauga ir saugumas Ilgalaikė eismo saugos ir saugumo didinimo strategija Eismo saugos ir saugumo didinimo priemonės Švietimo priemonės didinančios eismo saugą Saugaus eismo komisijos veiklos rezultatų vertinimas Perspektyvinė eismo saugos didinimo schema Eismo organizavimo tobulinimas ir judumo valdymas Eismo organizavimo tobulinimo ir judumo valdymo priemonės Privačiojo ir viešojo transporto jungties aikštelių (angl. Park and Ride) sistema Miesto logistika Miesto logistikos situacija ir rekomendacijos Mažeikių mieste Ilgalaikė miesto logistikos sistemos valdymo strategija Miesto logistikos sistemos valdymo priemonės Susisiekimo sistemos visuotinimas ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtrauktis Bendruomenių, asociacijų, institucijų poreikiai Ilgalaikė susisiekimo sistemos visuotinimo ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtraukties strategija Susisiekimo sistemos visuotinimo ir specialių poreikių turinčių žmonių įtraukties didinimo priemonės Žmonių su specialiais poreikiais infrastruktūros sutvarkymo ir pritaikymo schema Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimas Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimo strategija Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimo priemonės Mažeikių miesto elektromobilių įkrovimo prieigų planas Intelektinių transporto sistemų diegimo mieste vertinimas Ilgalaikė intelektinių transporto sistemų valdymo strategija Intelektinių transporto sistemų valdymo skatinimo priemonės JUDUMO MIESTE VARIANTAI IR VEIKSMŲ PLANAS Judumo mieste variantai (iki 2030 m.) Ilgalaikė transporto sistemos perspektyva Judumo mieste variantas Nr. 1 Esamos infrastruktūros tobulinimas ir jos išnaudojimas Judumo mieste variantas Nr. 2 Atliekamų kelionių pasiskirstymo struktūros pasikeitimai Europos Komisijos baltosios knygos tikslų įgyvendinimo strategija ir užsienio šalių patirtis Miesto viešųjų erdvių ir esamos infrastruktūros tobulinimo galimybės Ekonominiai skaičiavimai taikant sąnaudų ir naudos analizės metodą Veiksmų planas (iki 2020 m.) Galimi sprendiniai ir rekomendacijos Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamos priemonės...153

5 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 5 IŠ 166 Priedas Nr. 1 Judumo mieste variantų preliminarūs biudžeto planai Varianto Nr.1 preliminarus biudžeto planas Varianto Nr.2 preliminarus biudžeto planas Grafinė dalis Esamos judumo situacijos Mažeikių mieste analizė 1. Esama būklė, M1: Viešojo transporto schema, M1: Pėsčiųjų ir dviračių takų schema, M1: Transporto priemonių parkavimo vietų užpildymo schema, M1: Gyventojų skaičiaus pasiskirstymo mieste schema, M1: Eismo srautų kartograma (piko metu), M1: Įskaitinių eismo įvykių schema, M1: Teminių dalių analizė 1. Viešojo transporto schema, M1: Pėsčiųjų ir dviračių takų schema, M 1: Eismo saugumo schema, M 1: Eismo organizavimo schema, M 1: Teritorijų pritaikymo žmonių su specialiais poreikiais judumui schema, M 1: Mažeikių miesto elektromobilių įkrovimo prieigų planas, M1: Judumo mieste variantai 1. Judumo mieste variantas Nr. 1, M 1: Judumo mieste varinatas Nr. 2, M 1: Viešojo transporto schema, M 1: Pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros schema, M 1: Eismo saugumo schema, M 1: Eismo organizavimo schema, M 1: Teritorijų pritaikymo žmonių su specialiais poreikiais judumui schema, M 1:45 000

6 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 6 IŠ 166 Įvadas Plano pavadinimas: Darnaus judumo Mažeikių mieste planas Plano rengimo pagrindas: Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 30 dienos sprendimas Nr. T1-273 Dėl pritarimo parengti Mažeikių miesto darnaus judumo planą ir komiteto sudarymo. Planavimo procesas: Planas rengiamas vadovaujantis Darnaus judumo mieste planų rengimo gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr (1.5 E) Dėl darnaus judumo mieste planų rengimo gairių patvirtinimo (toliau Gairės). Planuojama teritorija: Mažeikių miestas ir jo priemiestinės zonos. Planavimo tikslai: 1. Užtikrinti Mažeikių miesto ir miesto pakraščiuose gyvenančių gyventojų, turistų ir įmonių susisiekimo poreikius, sukuriant integruotą įvairių transporto rūšių susisiekimo sistemą. 2. Siekiant, kad susisiekimo sistemos sprendiniai atitiktų tvarumo, ekonominio gyvybingumo socialinės lygybės, sveikatos ir aplinkos kokybės poreikių suderinamumo reikalavimus. 3. Užtikrinti racionalų ir veiksmingą susisiekimo infrastruktūros ir viešojo transporto maršrutinį tinklo panaudojimą, nustatant racionaliausias ir ekonomiškai pagrįstas miesto urbanistinės plėtros kryptis, darbo vietų kūrimą šalia gyvenamųjų rajonų. 4. Gerinti eismo saugą ir saugumą, didinti aplinkos patrauklumą ir gyvenimo kokybę. Mažinti oro taršą ir energijos vartojimą mažinant lengvųjų automobilių eismą, eliminuojant tranzitinį transportą iš miesto centrinės dalies. 5. Įgyvendinti baltosios knygos rekomendacijas miestų transporto srityje, prisidėti prie transeuropinio transporto tinklo gerinimo.

7 Planavimo organizatorius: Mažeikių rajono savivaldybės administracija MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 7 IŠ 166 Adresas: Laisvės g. 8, LT Mažeikiai Telefonas: (8 443) Faksas: (8 443) El. pašto adresas: savivaldybe@mazeikiai.lt Interneto svetainė: http: / / Darnaus judumo plano rengėjai: UAB Atamis Adresas: Žirmūnų g , Vilnius Telefonas: , Faksas: El. pašto adresas: info@atamis.lt Interneto svetainė: UAB Smart Continent LT Adresas: Kareivių g , Vilnius Telefonas: Faksas: El. pašto adresas: lt@smartcontinent.com Interneto svetainė:

8 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 8 IŠ 166 ESAMOS JUDUMO SITUACIJOS MAŽEIKIŲ MIESTE ANALIZĖ 1. Strateginių dokumentų analizė Šiame poskyryje glaustai apžvelgiami šie Europos Sąjungos ir Lietuvos lygmens strateginiai dokumentai: - Europos Komisijos Žalioji knyga (angl. Green Paper: Towards a new culture for urban mobility); - Europos Komisijos Baltoji knyga (angl. White Paper: Roadmap to a Single European Transport Area Towards a competitive and resource efficient transport system); - Europos Komisijos Komunikatas (angl. Communication from the commission to the European Parliament, the council, the European Economic and Social Committee and the Commitee of the Regions: Together towards competitive and resource-efficient urban mobility); - Nacionalinė susisiekimo plėtros metų programa; - Mažeikių rajono savivaldybės ilgalaikis strateginis plėtros planas m Europos Komisijos Žalioji knyga Europos Komisija 2007 metų rugsėjo 25 tą dieną išleido Žaliąją knygą, kurios tikslas buvo tarp Europos Sąjungos šalių narių pradėti diskusijas dėl naujos miestų judumo vystymo strategijos. Žaliojoje knygoje buvo pateikti pagrindiniai miestų susisiekimo sistemų vystymo tikslai ir galimos priemonės jiems pasiekti. 1.1 lentelė. Žaliosios knygos tikslai ir priemonės Tikslai Spūsčių mažinimas Taršos mažinimas Išmaniųjų technologijų diegimas Prieinamumo didinimas Saugos ir saugumo gerinimas Šaltinis: Europos Komisijos Žalioji knyga Priemonės Alternatyvių susisiekimo būdų (viešasis transportas, dviračių, automobilių dalijimasis, statyk ir važiuok sistema) patrauklumo didinimas Išmaniųjų technologijų diegimas Automobilių stovėjimo aikštelių mokesčiai Skirtingų sistemų sąveikos gerinimas Švaresnių vidaus degimo technologijų diegimas (katalizatoriai, kietųjų dalelių filtrai) Naujų kuro rūšių diegimas (biodegalai, vandenilis, kuro ląstelės) Išmanios apmokėjimo sistemos (vieningo bilieto sistema) Patogesnis eismo ir viešojo transporto informacijos teikimas Universalaus dizaino taikymas Patogesnis ir greitesnis viešasis transportas Saugaus eismo priemonių diegimas keliuose ir gatvėse Transporto priemonių saugumo didinimas Saugaus vairavimo skatinimas Europos Komisijos išleidžiamos žaliosios knygos yra skirtos Europos Sąjungos lygmens diskusijai tam tikroje srityje pradėti ir paprastai tampa pagrindu baltosioms knygoms, kurios turi teisinę galią ir numato konkrečius tikslus ir priemones tikslams pasiekti. Taigi ši Žalioji knyga padėjo pamatus 2011 metais priimtai Baltajai knygai.

9 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 9 IŠ Europos Komisijos Baltoji knyga Europos Komisija transporto Baltąją knygą priėmė 2011 m. kovo 28 d. Baltoji knyga yra pagrindinis Europos Sąjungos transporto politikos dokumentas. Šiame dokumente buvo sukurta Europos Sąjungos susisiekimo sistemos vizija, siektini rodikliai, strategija rodikliams įgyvendinti ir pateiktas iniciatyvų / priemonių sąrašas. Baltosios knygos vizijoje akcentuojama, jog susisiekimo sistema turi būti tiek darni tiek konkurencinga. Vizijoje numatoma, kad: - Miestų aplinkoje turi būti palaipsniui atsisakoma iškastiniu kuru varomų transporto priemonių. - Viešojo transporto sistema turi būti vystoma užtikrinant patogų funkcionavimo dažnį ir tinklo tankumą. - Alternatyvaus kuro plėtojimas turi būti pradedamas nuo viešojo transporto priemonių ir palaipsniui skatinamas ir privačiame transporte. Su miestų susisiekimo sistemomis yra glaudžiai susiję šie Baltojoje knygoje identifikuoti vizijos rodikliai: - Per pusę sumažinti įprastiniu kuru varomų transporto priemonių skaičių iki 2030 metų, o iki 2050 metų atsisakyti jų visiškai. - Užtikrinti, kad iki 2030 metų miesto logistika nesukurtų CO2 emisijos apskritai. - Iki 2020 metų perpus sumažinti žuvusių žmonių skaičių, bei užtikrinti, kad iki 2050 žuvusių apskritai nebūtų. Baltosios knygos iniciatyvų sąraše buvo numatytas poreikis tam tikro dydžio miestams (atsižvelgiant į nacionalinį kontekstą) parengti darnaus judumo planus, kurių finansavimas bus remiamas Europos Sąjungos fondų lėšomis Europos Komisijos Komunikatas Darnaus judumo planų rengimo pagrindas yra padėtas 2013 m. gruodžio 23 d. Europos Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas Nr / 13. Šio Komunikato tikslas sustiprinti paramą Europos miestams, kad jie galėtų spręsti judumo (angl. Mobility) mieste problemas. Siekiant užtikrinti, kad Europos miestų teritorijų plėtra būtų tvari, o Europos Sąjungos tikslai sukurti konkurencingą ir efektyviai išteklius naudojančią Europos transporto sistemą būtų pasiekti, požiūrį į judumą mieste reikia keisti iš esmės. Šis komunikatas tapo priežastimi, kodėl Lietuvai derantis su Europos Komisija dėl metų Europos Sąjungos investicijų programos, šios programos uždaviniuose, prioritetuose ir priemonėse atsirado reikalavimas iš Europos Komisijos Lietuvos miestams pasirengti darnaus judumo planus miestuose, kaip būtina sąlyga gauti ES struktūrinių fondų finansavimą miesto transporto projektams Nacionalinė susisiekimo plėtros metų programa Nacionalinė susisiekimo plėtros metų programa buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 metų gruodžio 18 dienos nutarimu Nr Programoje identifikuojamos esminės miestų susisiekimo sistemų problemos: privataus automobilio dominavimas, viešojo transporto degradacija, nepakankamai išvystyta bevariklio transporto sistema. Trečiasis programos tikslas numato spręsti identifikuotas problemas ir skatinti vietinio (miestų ir priemiesčių) transporto sistemos darnumą. Tikslo bus siekiama įgyvendinant toliau pateiktus uždavinius: - Skatinti miestus parengti ir įgyvendinti darnaus judumo mieste planus.

10 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 10 IŠ Užtikrinti miesto ir priemiesčio įvairių rūšių viešojo transporto maršrutų suderinamumą ir didesnę jų sąveiką su privačiu transportu; - Skatinti dviračių transporto infrastruktūros plėtrą miestuose: kurti vientiso dviračių tinklo sistemas, integruoti dviračių transporto infrastruktūrą į bendrą transporto sistemą, siekti, kad pėsčiųjų ir dviračių tinklo plėtra būtų patraukli ir saugi jos naudotojui; - Skatinti gyventojus naudotis viešuoju transportu ir didinti viešojo transporto patrauklumą, atnaujinant transporto priemones, gerinant viešojo transporto infrastruktūrą, diegiant universalaus dizaino sprendimus, didinti viešojo transporto prieinamumą, diegti viešojo transporto pirmumo sistemas ir plačiau taikyti ITS sprendimus; - Mažinti neigiamą tranzitinių srautų poveikį miestų transporto sistemoms, plėtoti ir modernizuoti miestų ir miestelių aplinkkelius. Prie šių tikslų įgyvendinimo turi reikšmingai prisidėti darnaus judumo planai, kurdami konkrečias priemones ir numatydami jų įgyvendinimo terminus Mažeikių rajono savivaldybės ilgalaikis strateginis plėtros planas metų Mažeikių rajono savivaldybės strateginiame plane apžvelgta esama Mažeikių rajono situacija ir numatyti sprendiniai ir veiksniai, kurie padėtų pagerinti rajono ekonominę, ekologinę, socialinę būklę. Taip pat Mažeikių rajono savivaldybės ilgalaikiame strateginiame plėtros plane m. numatyta Mažeikių rajono vizija iki 2020 m., tai yra Mažeikiai rajonas, kuriame norisi gyventi. Strateginio dokumento sprendiniais siekiama įgyvendinti Mažeikių rajono šūkį ir viziją. Plane siūloma plėtoti ir populiarinti viešąjį transportą. Siekiant didinti viešojo transporto populiarumą, būtina nuolatos (atsižvelgiant į vartotojų poreikius) vykdyti keleivinio transporto optimizavimo procesus, gerinti viešojo transporto įvaizdį visuomenėje. Taip pat siūloma sudaryti palankias sąlygas ekologiško ar draugiško aplinkai transporto plėtrai bei gerinti dviračio, kaip ekologiškos ir patogios transporto priemonės įvaizdį. Mažeikių rajono strateginiame plane numatomas priemonių planas ir tikslai: - Skatinti darnų judumą; - Populiarinti dviratį, kaip susisiekimo priemonę rajone; - Įrengti dviračių ir / ar pėsčiųjų takus ir / ar trasas; - Nuolatos vykdyti kelių ir gatvių, dviračių ir / ar pėsčiųjų takų ir / ar trasų priežiūros ir gerinimo darbus; - Išnagrinėti galimybes pėsčiųjų gatvės įrengimui Laisvės g., nukreipiant autotransporto srautus aplinkinėmis gatvėmis ir sustiprinant miesto centro visuomeninę ir socialinę funkcijas; - Didinti gyventojų mobilumo galimybes visuomeniniu transportu; - Keleivių srautų tyrimų pagrindu optimizuoti viešojo transporto tinklą; - Išnagrinėti elektroninio bilieto rajone diegimo galimybes ir ekonominę naudą; - Diegti naujas viešojo keleivinio transporto keleivių informavimo priemones; - Skatinti ekologiško, mažiau kuro vartojančio transporto plėtrą; - Pritaikyti kelių transporto infrastruktūrą žmonėms su specialiaisiais poreikiais; - Suformuoti infrastruktūros mazgą, jungiantį svarbiausias miesto dalis, kuriame įsikurtų geležinkelio ir autobusų stotys, keleivius aptarnaujančios įstaigos (kavinės, parduotuvės, keleivių informacijos centras); - Parengti ilgalaikį kelių transporto infrastruktūros objektų vystymo planą;

11 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 11 IŠ Plėsti ir rekonstruoti kelių transporto infrastruktūros tinklą; - Diegti įvairias saugumą didinančias technines priemones; - Diegti eismo saugumą didinančias priemonės (perėjų kokybiškas apšvietimas, greičio matuokliai, greičio ribojimo kalneliai ir t. t.); - Modernizuoti ir plėsti gatvių apšvietimo tinklą; - Kompleksiškai atnaujinti ir plėtoti Mažeikių miesto viešąsias erdves; - Kompleksiškai atnaujinti bei plėtoti miesto centrinę dalį, išsaugant viešąsias erdves ir gamtinių teritorijų vientisumą; - Kompleksiškai atnaujinti ir plėtoti Mažeikių rajono viešąsias erdves; - Plėtoti miestą pietų kryptimi, šiauriau stiprinant senamiesčio, kultūros paveldo bei reprezentacinę funkciją, centrinėje dalyje plėtojant komercinę, gyvenamąją ir paslaugų sferas, pietuose pabrėžiant rekreacinę svarbą, atnaujinant miesto paplūdimį, suformuojant parkus bei plėtojant pramogų ir gyventojų (bendruomeninių paslaugų) aptarnavimo sektorių. Taip pat yra sudarytos ir projektų orientacinės sąmatos, kuriose numatyti finansavimo šaltiniai ir lėšos. Esamos būklės analizėje pateikiamos pagrindinių projektų įgyvendinimo orientacinės sąmatos, kurios turi didžiausią įtaką skatinant gyventojų judumą ir jo didinimą Mažeikių mieste. 1.2 lentelė. Pagrindinių projektų įgyvendinimo orientacinės sąmatos Eil. Nr. Projekto pavadinimas Įgyvendinimo metai Iš viso: Projekto orientacinė sąmata, Eur. Europos sąjungos ir kt. fondų lėšos Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto lėšos 1. Ventos upės slėnio sutvarkymas, įrengiant rekreacinę ir aktyvaus poilsio zoną , , ,27 2. Darnaus judumo priemonių diegimas , , ,00 3. Elektromobilių įkrovimo stotelės įrengimas Mažeikių mieste , , ,25 4. Pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcija ir nauja statyba Pavenčių g. Mažeikiuose , , ,00 5. Draugiškų aplinkai viešojo transporto priemonių įsigijimas Mažeikių mieste , , , Mažeikių m. Pavenčių gatvės važiuojamosios dalies rekonstrukcija įdiegiant inžinerines saugaus eismo priemones Pėsčiųjų viaduko per geležinkelį Mažeikiuose statyba , , , , , ,51 Viaduko virš geležinkelio Mažeikių m * ,00 Algirdo g. įrengimas Pastaba: *Pagal investicinį projektą planuojama, kad apytiksliai kainuos apie 17,0 mln. eur. Šaltinis: Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2. Teritorijų planavimo ir kitų aktualių dokumentų analizė Šiame poskyryje apžvelgiami aktualūs Mažeikių rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentai: - Mažeikių rajono teritorijos bendrasis planas; - Mažeikių miesto teritorijos bendrasis planas;

12 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 12 IŠ Mažeikių miesto teritorijos specialusis planas. Automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymas Mažeikių mieste; - Mažeikių miesto degalinių išdėstymo specialusis planas; - Įgyvendinti ir numatomi įgyvendinti projektai Mažeikių rajono teritorijos bendrasis planas Mažeikių rajono savivaldybės bendrajame plane nustatyti teritorijų naudojimo prioritetai, veiklos plėtojimo reikalavimai bei apribojimai. Bendrojo plano sprendiniuose numatyta pagerinti susisiekimo su rajono centru, t. y. įrengti ar atstatyti asfalto dangas, rekonstruoti / renovuoti žvyrkelių dangas. Pramonės ir verslo objektus koncentruoti Mažeikių miesto pramoninėse zonose. Taip pat numatoma pramonės ir verslo objektus Mažeikių rajono miesteliuose ir gyvenvietėse bei jų prieigose plėtoti: Ukrinuose, Račaliuose, Jodeikiuose, Tirkšliuose, Balėnuose, Viekšniuose, Gyvuoliuose, Užventėje, Kapėnuose, Rubikuose, Skuodiškiuose, Lėlaičiuose, Buknaičiuose, Tvaskučiuose, Sedoje, Nausodėje, Reivyčiuose, Urvikiuose. Bendruoju planu siūloma nustatyti dviračių susisiekimo sistemos realizavimą rajono gyvenvietėse kaip prioritetą. Įrengti apsaugines sieneles triukšmui sumažinti ruožuose, kuriuose intensyvus krovininio transporto srautai praeina arti gyvenamųjų statinių. Nesant tranzitinių aplinkkelių turi būti numatyti laikini alternatyvūs transporto koridoriai sunkiajam krovininiam transportui, o ypač vežančiam pavojingus krovinius Mažeikių miesto teritorijos bendrasis planas Mažeikių miesto bendrojo plano grafiniuose ir tekstiniuose sprendiniuose yra nustatyti teritorijos naudojimo prioritetai bei veiklos plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma (žr. Esama būklė ). Bendrojo plano sprendiniuose nurodo, kad: - Esama pramonės teritorija vakarinėje miesto dalyje turi būti vystoma vakarų kryptimi iki miško. Rytinėje šios teritorijos dalyje turi būti išnagrinėta konversijos galimybė, tokiu būdu sukuriant vientisą jungtį tarp miesto šiaurinių ir pietinių gyvenamųjų rajonų; - Išnagrinėti galimybes pėsčiųjų gatvės įrengimui Laisvės g., nukreipiant autotransporto srautus aplinkinėmis gatvėmis ir sustiprinant miesto centro visuomeninę ir socialinę funkcijas; - Nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takus susisiekimui su pagrindiniais miesto traukos objektais įtraukiant pėsčiųjų gatvės atkarpą į vientisą pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros tinklą; - Būtina riboti lengvųjų automobilių naudojimą skatinant alternatyvaus susisiekimo būdus: viešuoju transportu, dviračiais, pėsčiomis, susisiekimui miesto ribose ir už jų; - Suformuoti infrastruktūros mazgą, jungiantį svarbiausias miesto dalis, kuriame įsikurtų geležinkelio ir autobusų stotys, keleivius aptarnaujančios įstaigos (kavinės, parduotuvės, keleivių informacijos centras); - Įrengti dviračių stovėjimo patalpas ir aikšteles, pėsčiųjų bei dviračių takus nuo stoties iki svarbiausių miesto traukos objektų. Numatyti automobilių ilgalaikio stovėjimo aikšteles / garažus (planuojamo polifunkcinio koridoriaus apie geležinkelio linijas mieste); - Įrengti pėsčiųjų-dviračių takus, kurie sudarytų vientisą tinklą, jungiantį miesto parką, pėsčiųjų gatvę, geležinkelio ir autobusų stotis, pietinę miesto dalį, paplūdimį. Taip pat gerinti susisiekimą su toliau nuo centro išsidėsčiusiais gyvenamaisiais rajonais bei darbo vietomis, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus nuo šių miesto dalių iki centrinių traukos objektų. Susisiekimo sistemos plėtra Mažeikių mieste numatoma tokiomis kryptimis:

13 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 13 IŠ Tranzitinio automobilių transporto paskirstymas, siekiant sumažinti jo srautus per Mažeikių miesto centrą; - Geležinkelio transporto judėjimo mieste alternatyvos, siekiant sumažinti automobilių transporto prastovas geležinkelio pervažose; - Mažeikių gatvių tinklo plėtra, siekiant padidinti gatvių rišlumą bei paskirstyti transporto srautus; - Automobilių transporto eismo organizavimo mieste sprendimai, siekiant sumažinti sunkiasvorio automobilių transporto srautus; - Pėsčiųjų ir dviratininkų eismo saugumo didinimas pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimo bei apšvietimo pagrindu; - Automobilių stovėjimo aikštelių Mažeikių mieste sprendimas; - Krovinių pervežimo geležinkelio maršrutu Mažeikiai-Klaipėda alternatyvos. Keleivių pervežimo geležinkelio maršrutu Kaunas-Mažeikiai sprendimas; - Miesto viešojo transporto vystymas, siekiant gerinti gyventojų aptarnavimą. Autobusų parkui priklausančių transporto priemonių atnaujinimo sprendimai, siekiant gerinti keleivių aptarnavimo kokybę; - Įrengti geležinkelio viaduką trasoje tarp Sedos ir Laižuvos gatvių; - Įrengti automobilių viaduką virš geležinkelio Algirdo gatvėje; - Įrengti automobilių viaduką virš geležinkelio trasoje tarp Viekšnių ir Laižuvos gatvių; - Įrengti jungtį tarp Geležinkelio ir Sodų gatvių. Sujungti atskiras Sodų gatvės atkarpas; - Įrengti žiedinę Žemaitijos ir Viekšnių gatvių sankryžą; - Pietvakarių Kalnėnų kvartale sujungti Jautakių gatvę su Skuodo gatve; - Sujungti atskiras Žemupio gatvės atkarpas; - Sujungti Žemupio gatvę su Zastaučių gatve; - Sujungti Žemupio gatvę su Skuodo gatve įrengiant trūkstamas Troškučių gatvės jungtis; - Nukreipti sunkiasvorį automobilių transportą iš Algirdo gatvės į Skuodo gatvę ir toliau į pietinį miesto aplinkkelį; - Įrengti šaligatvius, dviračių takus ir apšvietimą; - Įrengti automobilių stovėjimo vietas gyvenamųjų namų kvartaluose ir šalia visuomeninių bei prekybos objektų; - Kasmet atnaujinti po du autobusų parko autobusus juos keičiant naujais (pasinaudojant ES struktūrinių fondų finansine parama) arba važinėtais autobusais (po 10 metų eksploatavimo). Mažeikių miesto bendrajame plane nėra nustatytų gatvių kategorijų. Planuojama jas nustatyti iki 2020 m Mažeikių miesto teritorijos turizmo trasų, pėsčiųjų ir dviračių takų specialusis planas Specialiojo plano sprendiniais Mažeikių mieste siūloma: - Užtikrinti estetinį dviračių ir pėsčiųjų takų vaizdą panaudojant specialias kraštovaizdžio architektūros priemones: kraštotvarkinius kirtimus, sodų, gėlynų įrengimą ir kt.; - Įrengti dviračių stovėjimo aikšteles taip, kad atitiktų dviratininkų poreikius (išdėstytos greta poilsio vietų, parduotuvių, sportinių įrenginių, geriausia matomoje ir saugioje vietoje, būtų patogios įvažiuoti ir išvažiuoti, derėtų prie aplinkos; - Dviračių ir pėsčiųjų takuose, kurie nutiesti ne šalia gatvės, papildomai įrengti apšvietimą; - Eismo saugumo ir dangos standartai turi būti panašūs visame maršrute, kad kelionė dviračiu būtų saugi ir patogi; - Nutiesti naujus dviračių ir pėsčiųjų takus: nuo Mažeikių m. ribos iki M. Daukšos g. ir nuo Vilniaus g. iki Maironio g. (apie 4,6 km); - Esant poreikiui rekonstruoti dviračių pėsčiųjų taką nuo Maironio g. iki Užtvankos g.;

14 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 14 IŠ Nutiesti dviračių pėsčiųjų takus gatvėse arba jų atkarpose: Laižuvos g., V. Kudirkos g., Aušros kelyje, Aušros g., Birutės g., Valstiečių g., Mindaugo g. (apie 4,6 km); - Bendruose dviračių ir pėsčiųjų takuose arba jų atkarpose pastatyti nukreipiamuosius ir informacinius kelių ženklus, arba paženklinti dangą, arba įrengti skirtingų spalvų dangas: Gamyklos g., Ventos g., Sodų kelio g.; - Bendruose dviračių ir pėsčiųjų takuose arba jų atkarpose pastatyti nukreipiamuosius ir informacinius kelių ženklus, arba paženklinti dangą, arba įrengti skirtingų spalvų dangas; - Nutiesti dviračių pėsčiųjų takus gatvėse arba jų atkarpose: Sodų g., Saulės g., Saulės skg. (apie 1,2 km), Gabijos takas (0,3 km); - Nutiesti dviračių pėsčiųjų takus gatvėse arba jų atkarpose: Pavenčių g, Senkelio g. (apie 1,4 km); - Nutiesti dviračių pėsčiųjų takus gatvėse arba jų atkarpose: Tirkšlių g. (apie 0,25 km.), Sedos g. (0,4 km), Geležinkelio g. (0,46 km); - Nutiesti dviračių pėsčiųjų takus gatvėse arba jų atkarpose: Birutės g. (apie 4,3 km); - nutiesti dviračių pėsčiųjų takus gatvėse arba jų atkarpose: Žemaitijos g. (apie 1 km); - nutiesti dviračių pėsčiųjų takus gatvėse arba jų atkarpose: Algirdo g. (iš abiejų gatvės pusių), Skuodo g. (apie 3,1 km); - Nutiesti dviračių pėsčiųjų takus gatvėse arba jų atkarpose: krašto kelyje Nr. 204, Tvenkinio g. (apie 6,0 km) Mažeikių miesto teritorijos specialusis planas. Automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymas Mažeikių mieste. Specialiojo plano sprendiniuose yra identifikuotos esamos automobilių stovėjimo aikštelės bei numatytos teritorijos naujų automobilių stovėjimo aikštelių įrengimui. Specialiojo plano sprendiniais miesto teritorija buvo suskirstyta į tris zonas: Zona 1 miesto senamiestis, miesto centrinė dalis; Zona 2 miesto centrinė dalis; Zona 3 gyvenamieji, pramoniniai daugiafunkciniai rajonai. Taip pat nurodoma, kad daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijose, automobilių stovėjimo vietos turi būti nustatytos techniniais projektais. Vadovaujantis LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-21 Dėl Aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 61 Dėl STR :1999 Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos pakeitimo, automobilių stovėjimo vietų išdėstymo zonose buvo nustatytas koeficientas: Zona 1 (miesto senamiestis, miesto centrinė dalis) 0,5; Zona 2 (miesto centrinė dalis) 0,75; Zona 3 (gyvenamieji, pramoniniai daugiafunkciniai rajonai 1.

15 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 15 IŠ Paveikslas. Mažeikių miesto teritorijos specialusis planas. Automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymas Mažeikių mieste. Sprendinių brėžinys Mažeikių miesto degalinių išdėstymo specialusis planas Degalinių išdėstymo specialiuoju planu siūloma įrengti 3 naujas degalines (Algirdo g. 59, Skuodo g. 26A / Troškučių g. 11, Sedos g. 24 / Pavenčių g. 30).

16 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 16 IŠ Paveikslas. Mažeikių miesto degalinių išdėstymo specialiojo plano brėžinys 2.6. Įgyvendinti ir numatomi įgyvendinti projektai Mažeikių rajono savivaldybė siekdama gerinti socialinę žmonių gerovę ir didinti modalinį kelionių pasiskirstymą yra įgyvendinusi šiuos projektus, kurie didina teritorijos patrauklumą, mažina oro taršą, skatina visuomenės fizinį aktyvumą, integruoja į visuomenę žmones su negalia, didina pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą ir t. t. (projektai finansuoti iš Europos sąjungos struktūrinių fondų):

17 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 17 IŠ lentelė. Mažeikių r. savivaldybės įgyvendinti projektai susiję su judumu ir transporto sistema Įgyvendintas projektas Įgyvendinimo data Mažeikių miesto Naikių kvartalo gatvių nutiesimas Mažeikių miesto Ventos kvartalo gatvių nutiesimas Jautakių ir Ukrinų gatvių bei Varduvos gatvės dalies rekonstrukcija Mažeikių miesto Žemaitijos gatvės dalies rekonstrukcijos darbai Kompleksinis Melioratorių g. parko sutvarkymas Žemaitijos gatvės dalies kompleksinis sutvarkymas Laisvės gatvės dalies viešųjų erdvių kompleksinis sutvarkymas Birutės gatvės dalies, Burbos ir Mindaugo gatvių kompleksinis sutvarkymas Laižuvos gatvės dalies rekonstrukcija ir Nepriklausomybės skvero sutvarkymas Mažeikių senamiesčio parko kompleksinis sutvarkymas Juodpelkio parko ir stadiono kompleksinis sutvarkymas, įrengiant pagrindinę miesto rekreacinę ir aktyvaus poilsio zoną Gamyklos ir Naftininkų gatvių dalių viešųjų erdvių sutvarkymas Respublikos gatvės dalies, autobusų stoties fasado, prieigų sutvarkymas Vasario 16 - osios gatvės ir Vasario 16 - osios skvero bei teritorijos apie geležinkelio stotį sutvarkymas Mažeikių miesto senamiesčio erdvių apie rekonstruojamus namus sutvarkymas Mažeikių miesto naujamiesčio erdvių apie rekonstruojamus namus sutvarkymas Mažeikių miesto Sedos Pavenčių gatvių sankryžos rekonstravimas į žiedinę sankryžą kartu su pėsčiųjų perėjomis Mažeikių miesto Laisvės gatvės (nuo Vydūno g. iki Algirdo g.) pėsčiųjų ir dviračių takų ir apšvietimo tinklų rekonstravimas Mažeikių miesto J. Basanavičiaus gatvės dalies (nuo J. Jablonskio g. iki M.K. Čiurlionio g.) rekonstravimas (pėsčiųjų-dviračių takų, apšvietimo tinklų rekonstravimas) Mažeikių miesto Gedimino gatvės rekonstravimas (pėsčiųjų takų, važiuojamosios dalies rekonstravimas) Šaltinis: Mažeikių rajono savivaldybės administracija Mažeikių rajono savivaldybės planuose iki 2022 m. yra numatyti darbai, kurie pagerins ir užtikrins eismo saugumą Mažeikių mieste, pagerins pėsčiųjų ir dviratininkų sąlygas, mažins oro taršą, skatins viešojo transporto panaudojimą, skatins ekologiško transporto priemonių panaudojimą ir t. t.: 2.2 lentelė. Planuojami įgyvendinti projektai Eil. Nr. Projektas Įgyvendinimo laikotarpis Finansavimo šaltinis Veiklos aprašymas Pastabos Projektas Pėsčiųjų viaduko per geležinkelį Mažeikiuose statyba Projektas Viaduko virš geležinkelio Mažeikių m., Algirdo g. įrengimas Europos sąjungos fondų lėšos, Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto lėšos Europos sąjungos fondų lėšos, Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto lėšos Projekte numatoma įrengti: 50,35 m ilgio viaduką per geležinkelį su liftais neįgaliesiems, pėstiesiems su vaikiškais vežimėliais bei dviratininkams, jungiamuosius pėsčiųjų dviračių takus, apšvietimą, vaizdo stebėjimo įrangą Projekte numatyta įrengti transporto viaduką virš geležinkelio Algirdo g., Mažeikiuose, jį pritaikyti saugiam pėsčiųjų ir dviratininkų eismui. Esamą Algirdo - Gamyklos g. sankryžą rekonstruoti į žiedinę sankryžą bei Algirdo ir Vakarų gatvių Vykdomas

18 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 18 IŠ 166 Eil. Nr. Projektas Įgyvendinimo laikotarpis Finansavimo šaltinis Veiklos aprašymas Pastabos Projektas Mažeikių m. Pavenčių gatvės važiuojamosios dalies rekonstrukcija įdiegiant inžinierines saugaus eismo priemones Projektas Pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcija ir nauja statyba Pavenčių g. Mažeikiuose Projektas Draugiškų aplinkai viešojo transporto priemonių įsigijimas Mažeikių mieste Projektas Automatizuotų eismo srautų valdymo sistemų įrengimas Mažeikiuose Projektas Elektromobilių įkrovimo stotelės įrengimas Mažeikių mieste Projektas Ventos upės slėnio sutvarkymas, įrengiant rekreacinę ir aktyvaus poilsio zoną" Projektas Kraštovaizdžio tvarkymas ir būklės gerinimas Mažeikių rajone Sedos g. atkarpoje nuo Pavenčių g. iki tilto apšvietimo tinklų įrengimas Mažeikių Pavenčių miesto gatvės Europos sąjungos fondų lėšos, Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto lėšos Europos sąjungos fondų lėšos, Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto lėšos Europos sąjungos fondų lėšos, Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto lėšos Europos sąjungos fondų lėšos, Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto lėšos Europos sąjungos fondų lėšos, Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto lėšos Europos sąjungos fondų lėšos, Valstybės biudžeto lėšos, Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto lėšos Europos sąjungos fondų lėšos, Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto lėšos Mažeikių savivaldybės lėšos rajono biudžeto Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, Mažeikių rajono sankryžą rekonstruoti į šviesoforais reguliuojamą sankryžą Planuojama rekonstruoti apie 1,24 km gatvės. Projektas prisidės prie sugaišto kelionės automobilių keliais laiko mažinimo Projekto įgyvendinimo metu bus įrengta apie 0,13 km naujų dviračių ir pėsčiųjų takų bei rekonstruota 0,26 km esamų takų. Projekto įgyvendinimo metu planuojama įsigyti 2 naujas ekologiškas viešojo transporto priemones, kurios prisidės prie viešuoju miesto transportu vežamų keleivių skaičiaus didinimo. Tai bus darnaus judumo plano įgyvendinimo dalis Projektu Mažeikiuose bus diegiamos intelektinės transporto sistemos automatizuojami eismo srautai, didinamas transporto sistemų prieinamumas žmonėms su specialiaisiais poreikiais, derinamos viešojo ir privataus transporto sąveikų sistemos ir pan. Mažeikių mieste planuojamas 1 elektromobilių įkrovimo stotelės įrengimas Įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas Įrengiami grunto pėsčiųjų takai, asfalto dangos pėsčiųjų ir dviračių takai. Įrengiamas apšvietimas prie esamo pėsčiųjų-dviračių tako Automobilių stovėjimo vietų, apšvietimo tinklų įrengimas

19 Eil. Nr Projektas automobilių stovėjimo aikštelės statyba Viekšnių g. atkarpoje nuo benzino kolonėlės iki Žemaitijos g. apšvietimo tinklų įrengimas Mažeikių miesto Tvenkinių, Šaltinėlio, Kalvių gatvių statyba Mažeikių miesto Skuodo gatvės rekonstravimas Mažeikių miesto Gamyklos gatvės (nuo Algirdo g. iki Gamyklos g. 46 A) kapitalinis remontas Mažeikių miesto Putino ir Durpyno gatvių rekonstravimas Mažeikių miesto Sedos gatvės pėsčiųjųdviračių takų projektavimas ir statyba MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 19 IŠ 166 Įgyvendinimo laikotarpis Šaltinis: Mažeikių rajono savivaldybės administracija. Finansavimo šaltinis Veiklos aprašymas Pastabos savivaldybės lėšos Mažeikių savivaldybės lėšos biudžeto rajono biudžeto Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, privačios lėšos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos Apšvietimo tinklų įrengimas Gatvių su žvyruota danga įrengimas Įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, platinama gatvė iš 2 į 4 eismo juostas, įrengiamas apšvietimas, lietaus kanalizacija, įrengiamas turbo žiedas, šviesoforai. Įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas, sustiprinama važiuojamoji dalis Gatvės važiuojamosios dalies asfaltavimas, pėsčiųjų-dviračių takų įrengimas, apšvietimo tinklų rekonstravimas Įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai Mažeikių rajono savivaldybė numato įgyvendinti projektus ne tik iš Europos sąjungos ir valstybinių programų lėšų, bet ir pati numato skirti lėšų iš biudžeto bei pritraukti privačius investuotojus gerinant gyvenimo kokybę Mažeikių mieste m. VĮ Kelių transporto tyrimų institutas parengė Mažeikių miesto transporto srautų optimizavimo sujungiant šiaurinę ir pietinę miesto dalis analizę. Darbo tikslui pasiekti buvo ištirta Mažeikių miesto transporto judėjimo schema, nagrinėtos galimybės įrengti papildomas jungtis per geležinkelį. Analizėje buvo išnagrinėti šeši galimi jungčių variantai miesto centrinėje dalyje ir trys Algirdo g. esančios pervažos vietoje, įvertinti jų privalumui ir trūkumai, pateikta nauda ir galimos rizikos bei ekonominis efektyvumas. Pagal vertinimo rezultatus VĮ Kelių transporto tyrimų institutas siūlo įgyvendinti VII variantą (žr. žemiau esantį paveikslą). Atsižvelgiant į ekonominio vertinimo rezultatus bei technines įgyvendinimo galimybes, siūlo įgyvendinti VII variante pateiktus sprendinius, tačiau rekonstrukcija neturės reikšmingos įtakos srautų pasiskirstymui Mažeikių m.

20 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 20 IŠ Paveikslas. Pervažos per geležinkelį Algirdo g. variantas. Taip pat analizėje nurodė, kad numatant Mažeikių miesto plėtrą turėtų būti integruotas IV variantas, kuris turėtų didžiausią įtaką transporto srautų optimizavimui (žr. žemiau esantį paveikslą). 2.4 Paveikslas. Naujo pervažos per geležinkelį įrengimo variantas.

21 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 21 IŠ 166 Tačiau šis pervažos įrengimas turi trūkumų, tai yra estakada praeina arti daugiabučio Ventos g., taip pat Ventos g. reikia griauti mažiausiai vieną mažaaukštės statybos gyvenamąjį namą, Pečkauskaitės g. reikia griauti mažiausiai 2 mažaaukštės statybos gyvenamuosius namus, sudėtinga išlaikyti esamą Ventos g. ašinę liniją, tikslinga keisti Ventos g. ašinę liniją ir Ventos g.-gamyklos g. ašių susikirtimo tašką. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu 2015 m. lapkričio mėn. VĮ Kelių ir transporto tyrimų institutas parengė Viaduko virš geležinkelio Mažeikių m., Algirdo g. įrengimo investicinį projektą. Projekte buvo įvertintos viaduko įrengimo galimybės (žr. žemiau esantį paveikslą.), atlikta finansinė ir ekonominė analizė, įvertintas jautrumas ir rizika, parengtas projekto vykdymo planas. 2.5 Paveikslas. Skirtingų lygių sankryžos įrengimo schema per geležinkelį Algirdo g. Pagal investicinį projektą planuojama, kad dviejų lygių sankryža bus įrengta 2019 m. gruodžio mėn. ir apytiksliai kainuos apie 17,0 mln. Eur Skyriaus išvados Darnaus judumo plane, teritorijų planavimo ir kitų dokumentų sprendiniai, kurie orientuoti tik į autotransporto priemonių keliavimo sąlygų gerinimą yra atmetami ir iki 2030 m. svarstomi tie, kurie orientuoti į viešojo transporto, pėsčiųjų ir dviratininkų sistemų gerinimą, saugumo situacijos gerinimą, krovininio transporto ribojimą mieste. Dalis teritorijų planavimo ir kituose dokumentuose numatytų sprendinių yra jau įgyvendinti, tačiau kita dalis judumo sprendinių nėra įgyvendinti. Dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad nėra pilnai realizuoti dviračių susisiekimo sistemos, stovėjimo ir eismo organizavimo sprendiniai

22 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 22 IŠ Pasiekiamumo vertinimas Pasiekiamumo sąvoka transporto srityje Lietuvos teisės aktuose nėra tiksliai apibrėžta. Remiantis užsienio šalių literatūra 1, pasiekiamumas apibūdina žmonių galimybes pasiekti paslaugas, prekes, ekonominės veiklos vietas. Tvarus miesto pasiekiamumas leis suderinti gyventojų, įmonių, atvykstančių į miestą asmenų ir kitų suinteresuotų šalių transporto ir judumo poreikius. Norint pasiekti tvarų miesto pasiekiamumą būtina integruoti skirtingas transporto rūšis bei užtikrinti tinkamą ir veiksmingą jų tarpusavio sąveiką. Šių veiklų dėka bus geriau išnaudota miesto erdvė, esama infrastruktūra bei esamos transporto paslaugos, kurios didins eismo saugą. Šiame poskyryje analizuojamas Mažeikių miesto pasiekiamumas globaliame kontekste ir atskirų traukos objektų pasiekiamumas Mažeikių miesto lokaliame kontekste Mažeikių miesto pasiekiamumas Mažeikių miesto pasiekiamumas iš kitų Lietuvos miestų, gyvenviečių ir užsienio šalių analizuojamas pagal skirtingas transporto rūšis. Dabartiniu metu, Mažeikių miestas gali būti pasiekiamas šiomis transporto rūšimis: Geležinkelių transportu; Vietinio ir tolimojo susisiekimo autobusų maršrutais; Kelių transporto priemonėmis. Lentelėje apačioje pateikiama apibendrinta informacija, kokiomis viešojo transporto priemonėmis galima pasiekti Mažeikių miestą bei susisiekimo maršrutų dažnis (reisų skaičius per parą). 3.1 lentelė. Viešojo transporto susisiekimo maršrutų dažnumas, darbo dieną Susisiekimas su nurodytu miestu Tiesioginių maršrutų dažnis (reisų sk.) pagal transporto rūšis Tolimojo ir vietinio susisiekimo autobusai Geležinkelių transportas Naujoji Akmenė 4 - Skuodas 5 - Telšiai 7 - Plungė 5 - Šiauliai 9 4 Kretinga 6 - Klaipėda 8 - Panevėžys 4 - Kaunas 6 - Vilnius 5 - Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis viešojo transporto maršrutų tvarkaraščiais Iš lentelėje pateiktų duomenų galima matyti, kad iš Mažeikių užtikrintas pakankamai dažnas susisiekimas su kitais didžiausiais Lietuvos miestais. Dažniausias susisiekimas užtikrintas su Šiaulių miestu (13 reisų kasdien kiekviena kryptimi) ir Klaipėdos miestu (8 reisai kasdien kiekviena kryptimi). Vis dėlto, kadangi Mažeikiai geografiškai yra nutolę nuo Lietuvos centro ir pro Mažeikius nevykdomi tarptautiniai maršrutai, Mažeikių nekerta tranzitiniai maršrutai. Nesant tranzitinių 1 Todd Litman, 2016, Evaluating Accessibility for Transportation Planning. Victoria Transport Policy Institute

23 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 23 IŠ 166 maršrutų, mažesnis ir maršrutų dažnumas su arti esančiais miestais (Skuodu, Naująja Akmene, Telšiais), lyginant su kitais miestais, turinčiais tranzitinius maršrutus. Toliau atliekama detali Mažeikių miesto pasiekiamumo skirtingomis transporto rūšimis analizė. Geležinkelių transportas Mažeikių mieste nėra įrengtos geležinkelio stoties, yra tik stotelė, kurioje pakabintas traukinių važiavimo grafikas. Bilietus galima įsigyti tik traukinyje. Mažeikių traukinių sustojimas įrengtas centrinėje miesto dalyje, apie 100 m atstumu nuo Mažeikių autobusų stoties. Mažeikių geležinkelių sustojime keleivinių traukinių maršrutu Šiauliai Mažeikiai Šiauliai reisai vykdomi kasdien, 3 kartus per dieną kiekviena kryptimi. Maršrutu Radviliškis Šiauliai Mažeikiai Šiauliai Radviliškis reisai vykdomi kasdien, 1 kartą per dieną kiekviena kryptimi. Kelionės trukmė nuo Mažeikių iki Šiaulių trunka apie 01:13 val., iki Radviliškio 02:05 val. Mažeikiai galinė keleivinių traukinių maršruto stotelė. Remiantis AB Lietuvos geležinkeliai pateikta informacija, geležinkelių reisai į / iš Mažeikių darbo dienomis vykdomi PESA 620M tipo dyzeliniais traukiniais (93 sėdimos vietos, nėra vietų dviračių vežimui), savaitgaliais vykdomi RA-2 tipo dyzeliniais traukiniais (iki 222 sėdimų vietų, 5 vietos dviračių vežimui). Žmonėms su negalia Mažeikių traukinių sustojimas ir sustojime stojantys traukiniai šiuo metu nėra pritaikyti. Keleiviai su judėjimo negalia, keliaujantys geležinkeliais, apie specialios pagalbos poreikį Mažeikių traukinių sustojime turi pranešti prieš 24 valandas. Vietinio ir tolimojo susisiekimo autobusų maršrutai Mažeikių mieste keleiviai vežami UAB Mažeikių autobusų parkas miesto - 2 ir priemiesčio - 24 reguliariais autobusų maršrutais, UAB Arkonta maršrutiniais taksi veža 2 maršrutais, UAB Vairima 4 priemiestiniais reguliariais autobusų maršrutais. Šiuo metu Mažeikių mieste UAB Mažeikių autobusų parkas vykdo du reguliarius susisiekimo maršrutus mieste: 1. Autobusų parkas Žemaitijos g. Algirdo g. Reivyčiai (buvusios elektrotechnikos gamyklos teritorija) Autobusų parkas; 2. Autobusų stotis Rajoninė katilinė. Paveiksle apačioje pateikiama miesto autobusų maršrutų schema.

24 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 24 IŠ Paveikslas. UAB Mažeikių autobusų parko miesto autobusų maršrutų schema Šaltinis: sudaryta Konsultanto Nors Mažeikių mieste vykdomi tik 2 miesto maršrutai, tačiau šie maršrutai yra ilgi (turintys daugiau kaip po sustojimų), todėl apima didžiąją dalį tankiausiai apgyvendintos Mažeikių miesto teritorijos. Tarpmiestinio susisiekimo autobusų maršrutus į / iš Mažeikių vykdo šios įmonės: UAB Mažeikių autobusų parkas, UAB,,Kautra, UAB TOKS, UAB Šilutės autobusų parkas, UAB Klaipėdos autobusų parkas, UAB Skuodo autobusų parkas. UAB Mažeikių autobusų parkas, UAB Arkonta ir UAB Vairima vykdo užsakomuosius vienkartinius reisus Lietuvoje ir už jos ribų. Naudojantis UAB Mažeikių autobusų parkas teikiamomis paslaugomis į kitos šalies miestus galima nukeliauti tik su persėdimais. Keliaujant į Latviją (Rygos oro uostą) yra numatyti nuo 1 iki 2 persėdimų (Mažeikiai-Radviliškis-Panevėžys- Rygos oro uostas arba Mažeikiai-Šiauliai-Rygos oro uostas, arba Mažeikiai-Klaipėda-Rygos oro uostas). Į kitas Europos šalis taip pat galima nukeliauti tik su persėdimais iš Mažeikių miesto. Tokiu principu galima nukeliauti į Estiją, Lenkiją, Vokietija ir kitus Europos miestus. Šiuos tarptautinio susisiekimo autobusų maršrutus vykdo Eurolines, UAB Klaipėdos autobusų parkas, UAB Olego transportas, UAB,,Kautra, UAB TOKS, Flixbus. Mažeikių miesto autobusų stotis įrengta miesto centrinėje dalyje (Respublikos g. 17), mažiau kaip 100 metrų atstumu nuo Mažeikių traukinių sustojimo vietos, todėl užtikrinamas patogus keleiviams persėdimas iš traukinio į autobusą ir atvirkščiai.

25 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 25 IŠ 166 Kelių transportas Mažeikių rajono savivaldybės išorės kelių tinklą formuoja krašto bei rajoniniai keliai. Krašto keliai Nr. 155 Kuršėnai Mažeikiai, Nr. 163 Ežerė Mažeikiai, Nr. 164 Mažeikiai Plungė Tauragė, Nr. 170 Mažeikiai Skuodas užtikrina kokybiška susisiekimą su Kuršėnais, Šiauliais, Naująja Akmene, Skuodu, Telšiais ir Plunge. Siekiant sumažinti krovininio tranzitinio eismo srautus per miesto centrą, įrengtas miesto aplinkkelis Nr. 204 Mažeikių aplinkkelis. Toliau esančioje lentelėje pateikiamos susisiekimo kelių transportu su artimiausiais miestais bei didžiausiais Lietuvos miestais charakteristikos. 3.2 lentelė. Susisiekimas kelių transportu su Lietuvos miestais Miestas Gyventojų skaičius Atstumas iki Mažeikių miesto Kelionės laikas Vidutinis susisiekimo greitis Telšiai km 36 min 67 km / h Naujoji Akmenė km 46 min 65 km / h Skuodas km 45 min 72 km / h Plungė km 47 min 72 km / h Šiauliai km 66 min 74 km / h Joniškis km 81 min 73 km / h Klaipėda km 98 min 70 km / h Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Google Maps, Lietuvos statistikos departamento duomenimis Mažeikių miestas lengvai pasiekiamas automobiliu iš regiono centro Telšių miesto vos per 36 min., taip pat užtikrinamas greitas susisiekimas su kitais kaimyninių savivaldybių centrais: Naująja Akmene, Skuodu, Plunge. Iki ketvirto pagal gyventojų skaičių Lietuvoje Šiaulių miesto kelionė iš Mažeikių trunka apie 1 val., iki trečio pagal gyventojų skaičių Lietuvoje Klaipėdos miesto apie 1,5 val. Žemiau esančioje lentelėje teikiamos susisiekimo kelių transportu su Mažeikių miestui geografiškai artimomis gyvenamosiomis vietovėmis charakteristikos. 3.3 lentelė. Susisiekimas kelių transportu su artimomis gyvenamosiomis vietovėmis Gyvenvietė Gyventojų skaičius (2011 m.) Atstumas iki Mažeikių miesto Kelionės laikas Vidutinis susisiekimo greitis Tirkšliai km 9 min. 40 km / h Viekšniai km 16 min. 56 km / h Laižuva km 21 min. 57 km / h Pikeliai km 26 min. 60 km / h Seda km 26 min. 62 km / h Židikai km 20 min. 63 km / h Šaltinis: sudaryta Konsultanto Greičiausiai pasiekiama Tirkšlių gyvenvietė, pakankamai netoli yra išsidėstę Viekšnių, Laižuvos, Pikelių ir Sedos gyvenvietės. Šios gyvenvietės, vertinant važiavimo laiką kelių ir gatvių tinkle yra nutolę per 9 26 minutes.

26 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 26 IŠ Mažeikių miesto traukos objektų pasiekiamumas Vertinant Mažeikių miesto esamos susisiekimo infrastruktūros įtaką judumui, analizuojamas svarbiausių traukos objektų Mažeikių mieste pasiekiamumas skirtingomis transporto rūšimis (automobiliu, viešuoju transportu, dviračiu) ar pėsčiomis. Analizuojamas šių vietų ir objektų pasiekiamumas: Švietimo įstaigos (mokyklos, gimnazijos); Gydymo įstaigos (ligoninės, pirminės sveikatos priežiūros centrai); Viešosios įstaigos (savivaldybės administracija, seniūnijos, policijos komisariatas, darbo birža, Sodra); Lankytini ir kultūros objektai (parkai, muziejai, kultūros centrai); Prekybos centrai; Viešojo transporto tinklo objektai (autobusų stotis, autobusų stotelės, traukinių stotelės). Detalus pasiekiamumo analizėje vertintų objektų geografinio išsidėstymo žemėlapis pateikiamas žemiau esančiame paveiksle. 3.2 Paveikslas. Traukos objektai Mažeikių mieste Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Mažeikių mieste esančių įstaigų sąrašu Traukos objektų pasiekiamumas pagal laiką Mažeikių miesto traukos objektų pasiekiamumo analizės metu buvo vertinamas traukos objektų išsidėstymas ir pasiekiamumas apgyvendintose Mažeikių miesto teritorijose. Vertinant pasiekiamumą laiku, daroma prielaida, kad pasiekiamumas matuojamas nuo gyvenamosios vietos iki traukos objekto. Pasiekiamumui vertinti nustatomi pasiekiamumo atstumai (spinduliai), taikomi atskirų tipų traukos objektams. Pasiekiamumo spinduliai nustatyti

27 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 27 IŠ 166 remiantis Gyvenamosios vietovės struktūros formavimo reikalavimais, kurie yra išdėstyti Gyvenamųjų vietovių (miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų) teritorijų planavimo normose. 3.4 lentelė. Traukos objektų pasiekiamumas laiku Traukos objekto rūšis Pasiekiamumo spindulys nuo būsto Pėsčiomis Pasiekiamumo laikas Dviračiu Viešuoju transportu Automobiliu Švietimo įstaigos (mokyklos, gimnazijos) 750 m 9 min 2,3 min 2,1 min 1,5 min Kasdieninių paslaugų (kasdieninio vartojimo prekių parduotuvės) objektai Periodinių paslaugų (specializuotos parduotuvės (avalynės, elektros prekių ir pan.), aptarnavimo ir maitinimo paslaugas teikiančių institucijų (seniūnija, paštas, bankų filialai, kavinės, kirpyklos, biurai, visuomeninės organizacijos ir pan.)) Gydymo įstaigos (ligoninės, pirminės sveikatos priežiūros centrai) Unikalių ir epizodinių paslaugų objektai (muziejai, parkai ir pan.) m 12 min 3 min 2,7 min 2 min m 19 min 4,5 min 4,1 min 3 min m 19 min 4,5 min 4,1 min 3 min m 25 min 6 min 5,4 min 4 min Šaltinis: Gyvenamųjų vietovių (miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų) teritorijų planavimo normos. LR aplinkos ministerija, SĮ Vilniaus planas Toliau atliekama traukos objektų pasiekiamumo analizė pagal skirtingų grupių traukos objektus. Švietimo įstaigų (mokyklos, gimnazijos) pasiekiamumo spindulys nuo būsto 750 m, viešųjų įstaigų (savivaldybės administracija, seniūnijos, policijos komisariatas, darbo birža, Sodra ir kt.) spindulys nuo būsto m. Švietimo įstaigų bei viešųjų įstaigų išsidėstymas ir pasiekiamumas Mažeikių mieste pateiktas paveiksluose apačioje. 3.3 Paveikslas. Švietimo įstaigų (mokyklos, gimnazijos) išsidėstymas ir pasiekiamumo spindulys Šaltinis: sudaryta Konsultanto 3.4 Paveikslas. Viešųjų įstaigų išsidėstymas ir pasiekiamumo spindulys Šaltinis: sudaryta Konsultanto Didžioji dalis švietimo įstaigų Mažeikių mieste išsidėsčiusios arčiau miesto centro esančiose teritorijose aplinka Žemaitijos, Gamyklos, Naftininkų, Laisvės g. Atsižvelgiant į švietimo įstaigų išsidėstymą Mažeikių mieste, švietimo

28 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 28 IŠ 166 įstaigos pasiekiamos pėsčiomis didžiajai daliai miesto gyventojų, tačiau už naudojamų 750 m spindulio pasiekiamumo ribų patenka dalis gyventojų gyvenančių ties Skuodo / Varduvos g., Laižuvos g. Gyventojai iš šių gatvių, vaikus į mokyklas ir darželius veža automobiliu, dėl ko didėja transporto srautai miesto centrinėse dalyse. Didžioji dalis viešųjų institucijų įsikūrusios Laisvės gatvėje (savivaldybės administracija, registrų centras, nacionalinė žemės tarnyba, viešoji biblioteka) arba miesto dalyje aplink Ventos ir Gamyklos gatves (darbo birža, turizmo ir verslo informacijos centras, policijos komisariatas), todėl šio įstaigos pasiekiamos pėsčiomis miesto centrinėse dalyse, aplink Žemaitijos gatvę gyvenantiems žmonėms. Kadangi valstybinės institucijos ir visuomeninės organizacijos priskiriamos periodinių paslaugų teikimo įstaigoms, tokias įstaigas gyventojai ir turistai dažniausiai pasiekia viešuoju transportu ar automobiliu. Dėl tokio įstaigų išsidėstymo, didėja transporto srautai Ventos, Žemaitijos, Laisvės gatvėse. Kadangi viešosios įstaigos išsidėstę abiejose geležinkelio linijos pusėse, gyventojai keliaujantys į viešąsias įstaigas turi pervažiuoti geležinkelio bėgius (naudotis pervaža). Prekybos centrai priskiriami kasdienių paslaugų objektams, todėl pasiekiamumo spindulys nuo būsto neturėtų būti didesnis kaip m. Prekybos centrų pasiekiamumas aktualus tiek vietiniams gyventojams, tiek atvykstantiems turistams. Prekybos centrų išsidėstymas ir pasiekiamumas Mažeikių mieste pateiktas paveiksle apačioje. 3.5 Paveikslas. Prekybos centrų išsidėstymas ir pasiekiamumo spindulys Šaltinis: sudaryta Konsultanto Dabartinis prekybos centrų išsidėstymas Mažeikių mieste padengia beveik visas tankiausiai apgyvendintas miesto dalis arti miesto centro. Visi prekybos centrai pasiekiami pėsčiomis tankiausiai apgyvendintų miesto dalių gyventojams. Didžiausi prekybos centrai yra Žemaitijos gatvėje, todėl šioje gatvėje didėja eismo srautai tuo metu, kai gyventojai dažniausiai keliauja į prekybos centrus darbo dienos vakare ir savaitgaliais. Atsižvelgiant į bendrą prekybos centrų išsidėstymo situaciją, prekybos centrai sunkiai pasiekiami pėsčiomis gyvenantiems ties Skuodo / Varduvos, Laižuvos gatvėmis.

29 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 29 IŠ 166 Dviarčių tinklo išvystymas Traukos objektai ir kitos Mažeikių miesto dalys dviračių transportu gali būti pasiekiamos naudojant esamą dviračiųpėsčiųjų takų tinklą ar kelių ir gatvių tinklą skirtą visų rūšių transporto priemonėms. Mažeikių mieste tik Žemaitijos g. atkarpoje yra įrengta trumpa atkarpa atskiro dviračių tako, tačiau dėl atskirų dviračių takų sistemos nebuvimo, nėra atskirai analizuojama ir išskiriama. Esamas Mažeikių miesto dviračių-pėsčiųjų takų tinklo išsidėstymas pateiktas paveiksle apačioje. 3.6 Paveikslas. Pėsčiųjų-dviračių takų tinklo išsidėstymas Mažeikių mieste Šaltinis: sudaryta Konsultanto Dviračių stovėjimo vietų infrastruktūra mieste yra silpnai išvystyta. Dviračių stovai įrengti epizodiškai prie pavienių objektų (pvz. pašto, rajono savivaldybės pastato ir didesnių prekybos centrų, stambių gamybos įmonių) ir nesukuria bendros sistemos. Būtina pastebėti, kad dviračių stovai vietomis yra įrengti nekokybiškai, tai yra pastačius dviratį, jis patenka į erdvę skirtą dviratininkams, taip sumažindamas jiems skirtą važiavimo plotą. Informacija apie esamą dviračių stovų sistemą nėra kaupiama. Dviračių stovų prie daugiabučių gyvenamųjų namų nėra išvystyta. Siekiant populiarinti dviračių naudojimą mieste, būtina plėsti ne tik dviračių judėjimui, bet ir dviračių statymui bei saugojimui skirtą infrastruktūrą. Šios infrastruktūros plėtra turi būti vykdoma sistemingai. Pirmiausiai dviračių stovėjimo

30 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 30 IŠ 166 vietos turi būti įrengiamos prie pagrindinių traukos objektų (darboviečių, prekybos ir paslaugų įmonių, turistinių ir rekreacinių objektų bei erdvių). Išduodant planavimo sąlygas naujų pastatų statybai ar rekonstrukcijai būti vadovautis statybos techniniu reglamentu STR :2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai. Pagal minėtą reglamentą, prie jame išvardintų naujai statomų ar rekonstruojamų statinių turi būti įrengtos dviračių stovėjimo vietos. Siekiant, kad dviračių stovėjimo vietų plėtra vyktų sistemingai būtina nuolat sekti besikeičiančią aplinką (pvz. naujų traukos objektų atsiradimas ir pan.) ir visuomenės poreikius bei inventorizuoti esamą dviračių infrastruktūrą ir ją kas kartą papildyti naujais objektais. Analizuojant esamą dviračių takų išsidėstymą, galima išskirti 3 pagrindines problemines sritis: Jungiamųjų pėsčiųjų - dviračių takų grandžių trūkumas. Jungčių trūkumas neleidžia sujungti viso Mažeikių miesto dviračių / pėsčiųjų takų į vieną bendra ir nenutrūkstamą tinklą. Trūksta jungčių Laisvės g., Algirdo g. sujungiant takus Laisvės g. su takais Skuodo g., Ventos g., Pavenčių g., M. Daukšos g., Pėsčiųjų - dviračių takų trūkumas į gyvenamuosius rajonus miesto periferijoje. Trūksta pėsčiųjų / dviračių takų į gyvenamuosius rajonus ties Skuodo / Varduvos gatvėmis, Laižuvos gatve, Vytauto gatve, kolektyvinius sodus Rasa ; Tik viena geležinkelio pervaža pritaikyta pėstiesiems, dviratininkams. Pėsčiųjų - dviračių takai nutiesti tik iki vienos iš dviejų geležinkelio pervažų Mažeikių mieste Laisvės g. Algirdo gatvėje nėra pėsčiųjų - dviračių takų, todėl ir pervažos kirtimas šioje gatvėje pavojingas pėstiesiems ir dviratininkams. Kadangi Mažeikių mieste tik viena dviratininkams - pėstiesiems pritaikyta geležinkelio pervaža / perėja, didėja eismo įvykių rizika pėstiesiems - dviratininkams kertant geležinkelio bėgius neleistinoje vietoje. Apibendrinant, esamas pėsčiųjų / dviračių tinklas Mažeikių mieste nėra pilnai išbaigtas ir sujungtas į vientisą tinklą. Viešojo transporto išvystymas Šiuo metu Mažeikių mieste keleivių vežimo paslauga teikiama 2 vietinio susisiekimo (miesto) maršrutais: 1. Nr. 5 Autobusų parkas Žemaitijos g. Algirdo g. Reivyčiai (buvusios elektrotechnikos gamyklos teritorija) Autobusų parkas (darbo dienomis ir savaitgaliai); 2. Nr. 4 Autobusų stotis Rajoninė katilinė (darbo dienomis). Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutų reisai vykdomi kiekvieną darbo dieną, apytiksliai kartą per 1-2 val., priklausomai nuo dienos meto. Šeštadieniais vykdomi tik rytiniai maršruto Nr. 5 reisai. Maršruto Nr. 5 reiso trukmė nuo pradinės iki galinės stotelės apie 40 min., maršruto Nr. 4 reiso trukmė apie 30 min. Toliau esančiame paveiksle teikiama viešojo transporto stotelių pasiekiamumo schema Mažeikių miesto gyventojams.

31 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 31 IŠ Paveikslas. Mažeikių miesto viešojo transporto tinklas Šaltinis: sudaryta Konsultanto Vadovaujantis susisiekimo planavimo normomis, nuolatinio viešojo transporto tinklo tankis turi būti toks, kad maksimalus ėjimo pėsčiomis iki viešojo transporto stotelių atstumas būtų ne didesnis kaip: m ekstensyvaus užstatymo vidutinių ir didelių miestų teritorijose, užstatytose 1 3 aukštų pastatais. Vertinant Mažeikių miesto stotelių pasiekiamumą, matome, kad beveik visa urbanizuota teritorija yra padengiama. Didinant visuomenei patogumą patekimui iki viešojo transporto reikia papildomų viešojo transporto stotelių Skuodo, Algirdo ir Laisvės g. šalia vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų kvartalų Skyriaus išvados: Žmonių su negalia pasiekiamumui Mažeikių miesto didžiausias trukdis yra, kad traukiniai ir sustojime esanti infrastruktūra nėra pritaikyta žmonių su negalia komfortabiliai kelionei; Pėsčiųjų dviračių infrastruktūra neturi išbaigtumo ir vientisumo. Atskiros dviračių takų infrastruktūros praktiškai nėra; Dviračių stovėjimo vietų sistemos nėra, ji pavienė ir padrika. Gyvenamųjų namų kvartaluose ji neegzistuoja, dviračių stovai įrengti tik prie traukos objektų (pvz. savivaldybės, prekybos centrų ir t. t.); Privatūs keleivių vežėjai atlieka mieste keleivių vežimo paslaugas, tačiau neteikia jokių ataskaitų rajono savivaldybei; Siekiant padidinti viešojo transporto keleivių patogumą tikslinga Skuodo, Algirdo ir Laisvės g. šalia vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų kvartalų įrengti papildomas viešojo transporto stoteles.

32 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 32 IŠ Automobilių stovėjimo aikštelių sistemos analizė Automobilių stovėjimo aikštelių sistemos analizė atliekama vadovaujantis UAB Atamis atliktais Mažeikių miesto savivaldybės automobilių stovėjimo aikštelių sistemos tyrimais daugiabučių gyvenamųjų namų kvartaluose ir miesto centrinėje dalyje. Tyrimų rezultatai teikiami toliau esančiame poskyryje, taip pat analizuojame ir automobilių stovėjimo aikštelių sistemos apmokestinimo politiką Automobilių stovėjimo aikštelių sistemos tyrimų rezultatai Automobilių stovėjimo aikštelių tyrimai buvo atliekami daugiabučių namų kvartaluose ir miesto centrinėje dalyje, kadangi šiose funkcinėse zonose yra pastebimos didžiausios problemos su transporto priemonių stovėjimo vietomis ir jų organizavimu. Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų kvartalai nebuvo nagrinėti, kadangi transporto priemonių statymas vyksta individualių namų sklypuose, o ne bendrose automobilių stovėjimo aikštelėse. Atliekant tyrimus Mažeikių mieste, Mažeikių miestas buvo suskaidytas į 24 transportinius rajonus (žr. žemiau esantį paveikslą), siekiant patogumo apibendrinti tyrimų rezultatus ir identifikuoti probleminius rajonus. 4.1 Paveikslas. Transportiniai Mažeikių miesto rajonai. Atliekant transporto priemonių stovėjimo aikštelių užpildymo tyrimą aikštelėse buvo nustatomas užpildymo procentas transporto priemonėmis (esamų stovėjimo vietų skaičius lyginamas su esamomis transporto priemonėmis). Natūriniai automobilių stovėjimo vietų užpildymo tyrimai buvo atliekami skirtingais laiko tarpais: Miesto centrinėje dalyje (7 kvartale) automobilių stovėjimo vietų užpildymo tyrimai atlikti dienos metu (10-11, val.), kai miesto centrinė dalis labiausiai apkraunama transporto priemonėmis;

33 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 33 IŠ 166 Daugiabučių gyvenamųjų namų (1, 7, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 21 kvartalai) automobilių stovėjimo vietų užpildymo tyrimai atlikti vakare, siekiant identifikuoti tikrąjį gyvenamųjų namų kvartalų apkrovimą transporto priemonėmis (18-20 val.). Tyrimų rezultatai pateikti Transporto priemonių stovėjimo vietų užpildymo schemoje. Natūrinių tyrimų metu pastebėta, kad Mažeikių miesto centrinėje dalyje, dienos metu, transporto priemonių stovėjimo vietų užtenka ir jos vidutiniškai yra užpildytos iki 70 % (žr. žemiau esantį paveikslą). Labiausiai užpildytos transporto priemonių stovėjimo vietos yra šalia Laisvės g. Įvertinus tai, Laisvės g. esančios automobilių stovėjimo vietos turėtų būti naikinamos ir erdvė panaudojama dviratininkų eismo sąlygų gerinimui šalia miesto pagrindinės gatvės. a. Transporto priemonių stovėjimo vietų užpildymas šalia Birutės g. b. Transporto priemonių stovėjimo vietų užpildymas šalia Laisvės g. 4.2 Paveikslas. Transporto priemonių stovėjimo aikštelių užpildymas Mažeikių miesto centrinėje dalyje. Vakare transporto priemonių aikštelės miesto centrinėje dalyje ištuštėja (žr. žemiau esantį paveikslą).

34 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 34 IŠ Paveikslas. Transporto priemonių stovėjimo vietų užpildymas šalia Birutės g. po darbo valandų. Daugiabučių namų kvartaluose, kaip ir visoje Lietuvoje, susiduriama su automobilių stovėjimo vietų trūkumu, dėl išaugusio automobilizacijos lygio ir kiemuose įrengtų mažų automobilių stovėjimo aikštelių dydžio, kurios įrengtos pagal tuo metu galiojusius standartus (1 vieta 10 žmonių), todėl gyventojai transporto priemones palieka ant žaliųjų vejų, vaikų žaidimo aikštelių, užstato kiemų pravažiavimus, taip apsunkinant ne tik lengvųjų transporto priemonių patekimą į kiemus, bet ir specialiojo transporto patekimą į daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalus (žr. žemiau esantį paveikslus).

35 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 35 IŠ Paveikslas. Transporto priemonių stovėjimo aikštelių ir erdvių užpildymas daugiabučių gyvenamųjų namų kvartaluose. Siekiant mažinti automobilių stovėjimo vietų skaičiaus trūkumą yra įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės šalia gatvių važiuojamųjų dalių, tačiau automobilių stovėjimo vietų vis tiek trūksta, o gatvių erdvės perpildomos automobiliais, kurie trukdo kitų eismo dalyvių saugų judėjimą. Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalai užpildyti virš 100 % Augant automobilizacijos lygiui, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus poreikis dar labiau išaugs ir kels dar didesnes problemas. Siekiant suvaldyti šį neigiamas pasekmes turintį procesą, reikia mažinti automobilių stovėjimo vietų skaičių mieste, drausminti vairuotojus, kurie palieka automobilius neleistinose vietose Automobilių stovėjimo aikštelių mokesčiai Mažeikių mieste rinkliava už transporto priemonių palikimą viešose transporto priemonių automobilių aikštelėse ir vietose nėra renkama m. parengtame Mažeikių miesto teritorijos specialiojo plano Automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymas Mažeikių mieste brėžinyje yra numatytas transporto priemonių stovėjimo vietų apmokestinimas Laisvės g. atkarpoje nuo V. Kudirkos g. iki Vytauto g. (žr. žemiau esantį paveikslą).

36 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 36 IŠ Paveikslas. Ištrauka iš Mažeikių miesto teritorijos specialiojo plano Automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymas Mažeikių mieste brėžinio. Automobilių stovėjimo vietų apmokestinimas galimas tik Mažeikių miesto centrinėje dalyje, prie Laisvės g. ir jos gretimybių, tai yra ten kur didžiausi transporto priemonių srautai ir esamų aikštelių užpildymas miesto centrinėje dalyje. Automobilių stovėjimo aikštelių mokesčio įvedimas ekonominės naudos ar transporto priemonių skaičiaus ženkliam sumažinimui įtakos neturės, kadangi Mažeikių miesto centrinėje dalyje esančios automobilių stovėjimo aikštelės nėra maksimaliai užpildytos, taip pat šioje zonoje yra daugiabučių gyvenamųjų namų, prekybos centrų, gydymo įstaigų ir pan., Būtina pastebėti, kad infrastruktūros įrengimo ir administravimo kaštai būtų didesni nei gaunama nauda, todėl didesnis efektyvumas bus mažinant automobilių stovėjimo vietų skaičių miesto centrinėje dalyje. Efektyvinant viešojo ir bevariklio transporto sistemą bei numatant apribojimus būtų pasiekiami didesni ir geresni rezultatai, kurie sumažintų automobilių stovėjimo aikštelių poreikį miesto centrinėje dalyje Skyriaus išvados: Automobilių stovėjimo vietų skaičius miesto centre yra per didelis, todėl galima dalį esamų automobilių stovėjimo vietų panaikinti ir erdvę skirti dviratininkų juostų įrengimui, taip juos atskiriant nuo pėsčiųjų srauto; Gyvenamųjų namų kvartalai perpildyti automobiliais, kurie mažina saugą gatvėse, ribodami matomumą, bei užimdami žaliąsias zonas kiemuose, kurios skirtos poilsiui; Mažeikių mieste stovėjimo mokesčio įvedimas turėtų didesnę finansinę naštą nei teikiamą ekonominę naudą mieste.

37 Amžiaus grupės MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 37 IŠ Gyventojų keliavimo įpročių analizė Šiame skyriuje analizuojamos Mažeikių miesto nuolatinių gyventojų ir miesto svečių iš gretimų gyvenviečių kelionių charakteristikos. Pirmoje skyriaus dalyje pirmiausia apibūdinami savivaldybės gyventojai ir jų išsidėstymas miesto plane, toliau anketinės apklausos pagalba identifikuojami šių gyventojų keliavimo įpročiai. Antroje skyriaus dalyje pristatomos miesto svečių charakteristikos ir identifikuojami jų keliavimo įpročiai Mažeikių miesto ir rajono gyventojų charakteristika Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis 2016 m. pradžioje Mažeikių rajone gyveno apie 54,7 tūkst. gyventojų, Mažeikių mieste apie 35,2 tūkst. gyventojų. Kaip matyti iš žemiau pateiktų paveikslų, Mažeikių mieste kaip ir visoje šalyje jaučiamos gyventojų mažėjimo tendencijos. Mažeikių miesto gyventojų skaičius vidutiniškai per metus sumažėja apie 1 % dėl didesnio mirtingumo skaičiaus nei gimstamumo bei gyventojų išsikėlimo gyventi į priemiestines zonas. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, prieš dešimt metų (2006 m.) Mažeikių mieste gyveno apie gyventojai, o tai yra apie 4827 gyventojais daugiau negu šiandien (2016 m.) m m m m m m m m m m m Gyventojų skaičius 2006 m. Gyventojų skaičius 2016 m Paveikslas. Mažeikių m. gyventojų skaičiaus dinamika 5.2 Paveikslas. Nuolatinių gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes, 2006 m. ir 2016 m. pradžioje Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Mažeikių rajone natūralios gyventojų kaitos skaičius siekė -69 (gyvų gimusiųjų (530) ir mirusiųjų (599) skaičiaus skirtumas).

38 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 38 IŠ 166 Apibendrinus Mažeikių miesto ir rajono gyventojų situacijos analizę, galima identifikuoti šias pagrindines problemas ir vystymosi tendencijas, turinčias didžiausią įtaką socialinei, ekonominei, demografinei, aplinkos būklei: - Gyventojų skaičiaus mažėjimas. Tai yra viena pagrindinių problemų, turinti neigiamą poveikį tiek verslo konkurencingumui, tiek infrastruktūros išlaikymo santykiniams kaštams ir paslaugų miesto ir rajono gyventojams apimtims ir kainai; - Aukštas nedarbo lygis Mažeikių rajone, viršijantis apskrities ir šalies vidutinį nedarbo lygį (registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis %: Lietuvoje 8,7, Telšių apskr. 9,7, Mažeikių r. 12,3); - Darbingo amžiaus gyventojų dalis Mažeikių rajone yra didesnė negu vidutiniškai apskrityje ir šalyje, tai yra kita optimistinė prielaida nedarbo ir migracijos mažinimui per verslo skatinimo ir darbo vietų kūrimo priemones; - Dirbančiųjų dalis paslaugų sektoriaus įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi Mažeikių rajono savivaldybėje yra mažesnė negu Lietuvoje, pridėtinė vertė paslaugų sektoriuje Mažeikių regione augo, kaip ir pridėtinė vertė paslaugų sektoriuje, tenkanti vienam paslaugų sektoriaus darbuotojui, tačiau pagal abu šiuos rodiklius Mažeikių regionas atsilieka nuo Lietuvos, todėl būtina diversifikuoti ūkinę veiklą regione, didinti paslaugų sektoriaus dalį regiono ekonomikoje; - Smulkusis ir vidutinis verslas sudaro didesnę dalį Mažeikių rajone ūkio subjektų, ūkio subjektų diferenciacija pagal ekonomines veiklos rūšis yra pakankama, todėl viešosios infrastruktūros įrengimas galėtų pritraukti naujų verslų ir paslaugų į sutvarkytas viešąsias erdves. Šiuo metu Mažeikių mieste tankiausiai apgyvendintos daugiabučių namų teritorijos. Periferinės miesto zonose gyventojų skaičiaus kiekis mažėje (žr. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymo mieste schemą ). Nesikeičiant situacijai ir nesiimant priemonių, kurios skatintų jaunų šeimų pasilikimą ir atsikėlimą į Mažeikių miestą, tikėtinas tolimesnis gyventojų skaičiaus mažėjimas. Žemiau pateiktoje diagramoje pateikiama Mažeikių m. gyventojų skaičiaus kitimo prognozė iki 2030 m. pesimistiniu ir optimistiniu variantu.

39 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 39 IŠ 166 Mažeikių miesto gyventojų skaičiaus kitimo prognozė iki 2030 m m m m m m m m m m m m m m m Optimistinė prognozė Pesimistinė prognozė 5.3 Paveikslas. Gyventojų skaičiaus kitimo prognozė iki 2030 m. Pesimistinis variantas prognozuotas įvertinus gyventojų skaičiaus mažėjimo dinamiką bei gyventojų sklaidą į priemiestines zonas, todėl atlikus prognozę 2030 m. numatoma, kad Mažeikių m. gyvens apie gyventojų, tai yra kas metus vidutiniškai sumažės apie 1,6 % gyventojų. Optimistinis variantas prognozuotas įvertinus gyventojų skaičiaus mažėjimo dinamiką bei įvertinus, kad priemiestinės zonos plėsis lėčiau ir iš miesto išsikels mažiau gyventojų į priemiestines zonas, todėl atlikus prognozę 2030 m. numatoma, kad Mažeikių m. gyvens apie gyventojų, tai yra kas metus vidutiniškai sumažės apie 1,4 % gyventojų. Būtina įvertinti, kad dienos keliones atlieka ir aplinkinių gyvenviečių gyventojai, kurie dirba ir atlieka kasdienines keliones Mažeikiuose. Aplinkinėse teritorijose (Kruciai, Daubariai, Trikšliai, Troškučiai, Jautakiai, Kurmaičiai, Kalnėnai, Reivyčiai, Urvikiai, Naikiai, Krakiai) apytiksliai gyvena apie 3500 gyventojų.

40 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 40 IŠ Gyventojų kelionių charakteristikos Siekiant įvertinti Mažeikių miesto gyventojų kelionių charakteristikas buvo atlikta gyventojų anketinė apklausa. Apklausa buvo vykdoma 2016 metų spalio- lapkričio mėnesiais. Tikslinė apklausos grupė nuolatiniai Mažeikių miesto gyventojai. Apklausos metu buvo siekiama nustatyti šiuos rodiklius: - Gyventojų keliavimo įpročius; - Vidutinį vieno gyventojo per darbo dieną atliekamų kelionių skaičių; - Vidutinę kelionės trukmę; - Modalinį pasiskirstymą Mažeikių m. ir jos prieigose. Apklausos metu taip pat buvo identifikuotas susisiekimo sistemos vartotojų požiūris į atskirus susisiekimo infrastruktūros elementus: gatvių ir kelių būklę, viešojo transporto tinklą, bemotorio transporto (dviračių ir pėsčiųjų) takų tinklą, automobilių stovėjimo vietų galimybes ir t. t. Siekiant identifikuoti Mažeikių miesto gyventojų judėjimo įpročius ir labiausiai apkrautus miesto transportinius rajonus, Mažeikiai buvo suskaidyti į 24 transportinius rajonus (žr. paveikslą apačioje). 5.4 Paveikslas. Transportiniai Mažeikių miesto rajonai Apklausos dalyviai Užpildymui apklausos anketos buvo pateiktos valstybinėms institucijoms, mokymo įstaigoms, didžiausioms įmonėms esančioms Mažeikiuose ir jų gretimybėje. Apklausos anketas užpildė apie 200 respondentų. Pagal apklausos rezultatų duomenis 95,9 % apklausoje dalyvavusių asmenų dirbantieji. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes pateiktas žemiau esančioje diagramoje.

41 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 41 IŠ 166 2% 3% metų 45% 50% metų metų 66 ir daugiau metų 5.5 Paveikslas. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių Šaltinis: Anketinė apklausa 2016 m. Projekto rengėjai bendravo su Mažeikių miesto mokyklomis, tačiau nebuvo sulaukta didesnio mokinių susidomėjimo rengiamu projektu. Anketinė apklausa didžiausio dėmesio susilaukė iš gyventojų, kurių amžiaus grupės yra m ir m. Apklausoje dalyvavo ne tik Mažeikių miesto gyventojai, bet ir aplinkinių gyvenviečių gyventojai (Tirkšlių mstl., Troškučių k., Tulnikių k., Voverių k., Fermos k., Purvėnų k., Rubikių k., Viekšnių k.). Kelionių tikslo ir skaičiaus identifikavimas Apklausos metu projekto rengėjai siekė identifikuoti kokiu tikslu gyventojai atlieka daugiausiai kelionių per savaitę. Pagal gautus apklausos duomenis buvo sudaryti kvartalų ryšiai ir matricos, kurių apibendrinta informacija pateikiama žemiau. Apklausos rezultatai parodė, kad pagrindinis kelionių tikslas susijęs su darbu ir jo reikalais (žr. žemiau esantį paveikslą). 5.1 lentelė. Kelionių skaičius pagal kelionės tikslą per savaitę. Kelionių skaičius, vnt. / Eil. Nr. Kelionės tikslas savaitę 1 Kelionė į darbą 5,1 2 Kelionės darbo reikalais 3,6 3 Kelionės į mokymo įstaigas (mokyklas, darželius ar kt.) 2,1 4 Kelionės apsipirkimui 3,6 5 Kelionės asmeniniais reikalais (vizitas pas gydytoją, kirpyklą, biblioteką ir pan.) 2,2 Kelionės laisvalaikio praleidimo tikslais (teatrą, koncertą, miesto viešąsias 6 erdves ir pan.) Šaltinis. Anketinė apklausa 2016 m. 1,7 Kelionės į darbą ir kelionės darbo reikalais, bendrai sudaro apie 52 %, visų dienos kelionių. Antras kelionių tipas pagal tikslą yra kelionės apsipirkti 22 % Likusią kelionių dalį Mažeikiuose sudaro kelionės į mokymosi įstaigas, asmeniniais tikslais ir laisvalaikio praleidimui. Keliones į mokymo įstaigas galima prilyginti vaikų vežimui į mokymo įstaigas, kadangi mokyklinio amžiaus žmonės anketinėje apklausoje buvo neaktyvūs.

42 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 42 IŠ % 8% 33% Į darbą Darbo reikalais Į mokymo istaigą 22% Apsipirtki Asmeniniai 6% 19% Laisvalaikis 5.6 Paveikslas. Kelionių pasiskirstymas pagal tikslą Šaltinis: Anketinė apklausa 2016 m. Apklausos rezultatų duomenimis dažniausios kelionių į darbą pradžios zonos yra 7, 13 ir 18 zonos, kuriose yra daugiausiai daugiabučių gyvenamųjų namų. Didžioji dalis gyventojų keliauja į 7 ir 11 zonas, kuriose daugiausia įmonių ir įstaigų. Taip pat nemaža dalis apklaustųjų nurodė, kad jų darbo vieta yra Juodeikių k., kur yra įsikūrusi AB Orlen Lietuva. AB Orlen Lietuva dirba apie 1300 darbuotojų, kurie vežami į pamainas 9 autobusais. Darbuotojų vežimu rūpinasi įmonė ir darbuotojus paimami iš sutartų vietų Mažeikių mieste ir jo gretimybių. Apsipirkimo tikslu daugiausiai gyventojų keliones pradeda iš 7-os, 13-os, 14-os ir 18-os zonų. Dažniausias apsipirkti kelionių pabaigos taškas 14-a zona, 18-a ir 13 a zona. Į mokymo įstaigas gyventojai dažniausiai važiuoja iš 13-os zonos ir 14-os zonos. Kelionių į mokymo įstaigas galutinis taškas dažniausiai yra 13-a, 14-a ir 17-a zonos. Būtina pastebėti, kad apklausoje mokyklinio amžiaus žmonės buvo neaktyvūs ir nepateikė reprezentatyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti atitinkamas keliavimo įpročių išvadas į mokymo įstaigas. 17-oje zonoje yra įsikūrusi Mažeikių miesto politechnikos mokykla ir Žemaitijos kolegijos Mažeikių fakultetas. Kelionių asmeniniais tikslais ir laisvalaikio praleidimo tikslais dažniausiai pasitaikanti pradžios zona 7-a zona, 13-a zona, 14-a zona, 18-a zona, dažniausias tokių kelionių pabaigos taškas 7-a, 13-a, 14-a, 19-a ir 22-a zonos. Apklausos metu buvo identifikuoti žmonių keliavimo tikslai ir nustatytos pagrindinės kryptys (žr. žemiau esantį paveikslą).

43 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 43 IŠ 166 a)kelionių pradžios taškas b) kelionių pabaigos taškas 5.7 Paveikslas. Pagrindinių kelionių atlikimo ryšiai ir jų taškai Atlikus analizę darytina išvada, kad ir toliau didžiausios judumo tendencijos išliks tarp tų pačių transportinių rajonų. Kelionių trukmė Vidutiniškai viena Mažeikių miesto gyventojo kelionė trunka apie 16 minučių. Vidutinis kelionių trukmės laikas pagal skirtingus tikslus pateikiamas žemiau esančioje diagramoje Į darbą Darbo reikalais Į mokymosi įstaigas Į prekybos centrus 18 Asmeniniais reikalais 17 Laisvalaikio praleidimui 5.8 Paveikslas. Kelionių trukmė pagal kelionių tikslus Šaltinis: Anketinė apklausa 2016 m. Iš pateiktos diagramos matyti, kad gyventojai trumpiausiai keliauja į mokymo įstaigas ir apsipirkti apie minučių, kelionės darbo reikalais yra ilgiausios ir trunka apie 19 minučių. Modalinis pasiskirstymas Mažeikių mieste atliekamų kelionių modalinis pasiskirstymas (pasidalijimas pagal transporto rūšį) buvo analizuojamas dviem pjūviais: 1. Sezoninis darbo valandomis (2016 m. spalio-lapkričio mėn.) (žr. žemiau esantį paveikslą); 2. Metinis paros ( žr. žemiau esantį paveikslą). Atsižvelgiant į tai, kad sezoniškumas nagrinėjamas 2016 m. spalio-lapkričio mėnesiais, dviračio panaudojimas yra ženkliai sumažėjęs, tai yra tik 3 % kelionių atliekama dviračiu, o automobilio panaudojimas išaugęs iki 50 % Šaltuoju metų sezonu automobilis naudojamas kaip patogiausia ir geriausia priemonė kasdieninėms kelionėms atlikti. Įmonių samdomu transportu darbuotojų vežimui atliekama 15 % kelionių, tai yra dėl to, kad viena didžiausių įmonių AB Orlen Lietuva 9 autobusais surenka darbuotojus ir veža į gamyklą, kuri yra įsikūrusi Juodeikių k. Viešasis transportas Mažeikių mieste nėra populiarus ir juo naudojasi tik 3 % apklaustoje dalyvavusių respondentų. Tai atskleidžia itin nepalankiai vertinamą viešojo transporto sistemą Mažeikių mieste, nes viešojo transporto paslaugomis gyventojai beveik nesinaudoja. Viena iš priežasčių kodėl miesto viešasis transportas

44 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 44 IŠ 166 nėra populiarus, yra dėl to, kad mieste siūloma maršrutinio taksi paslauga, kuri teikia gyventojų vežimo paslaugas. Net 29 % gyventojų keliauja pėsčiomis, kadangi miestas yra gana kompaktiškas, todėl nemažą dalį reikalingų kelionių galima atlikti pėsčiomis. Daugiausiai pėsčiomis linkę vaikščioti 7, 13, 14, 18 transportiniuose rajonuose gyvenantys žmonės, kadangi čia yra išvystyta reikalinga infrastruktūra ir išsidėstę pagrindiniai traukos objektai. Automobilis 29% Viešasis transportas 3% 50% Įmonės transportas (autobusas) Dviratis 15% 3% Pėsčiomis 5.9 Paveikslas. Sezoninis modalinis pasiskirstymas darbo valandomis. Šaltinis: Anketinė apklausa 2016 m. Siekiant adekvačiai įvertinti modalinį pasiskirstymą, buvo atlikta metinė paros kelionių atlikimo analizė (rezultatai pateikti žemiau esančiame paveiksle.). Analizės metu buvo nustatyta, kad automobilis išlieka populiariausia transporto priemone (34 %), tačiau išryškėja ir dviračių panaudojimas, kuris labiausia naudojamas šiltuoju metų sezonu susisiekimui ir rekreacijai (13 %). Taip pat iš pateiktos schemos matyti, kad analizuojant paros transporto priemonių panaudojimą, populiarėja ir taksi teikiamos paslaugos, kurių populiarumas išauga savaitgaliais tamsiuoju paros laiku (9 %). 9% 34% Automobilis Viešasis transportas 30% Įmonės transportas (autobusas) Dviratis 13% 12% 2% Pėsčiomis Taksi 5.10 Paveikslas. Metinis paros modalinis pasiskirstymas. Šaltinis: Anketinė apklausa 2016 m. Iš aukščiau pateiktos schemos matyti, kad viešasis transportas išlieka nepopuliarus (2 %). Kelionių skaičius pėsčiomis, viešuoju transportu ir įmonių transportu (autobusu) išlieka praktiškai nepakitę. Vertinant susisiekimo sistemą, buvo apskaičiuota vieno km kaina automobiliu, viešuoju transportu, dviračiu ir pėsčiomis (žr. žemiau esančią lentelę).

45 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 45 IŠ lentelė. Vieno km kelionės kaina Kelionės tipas Vidutinis kelionės laikas, min./km Kelionės kaina, Eur/km Automobiliu 2 0,28 Dviračiu 3 0,20 Pėsčiomis 15 0,00 Šaltinis: parengta Konsultanto 5.3 lentelė. Važiavimo bilieto kainos autobusais ir maršrutiniais taksi (vietinio) susisiekimo maršrutais Važiavimo bilieto kainos autobusais ir maršrutiniais taksi (vietinio) susisiekimo maršrutais Viešuoju transportu 2,7 0,35 Eur Maršrutiniu taksi 2,0 0,67 Eur Šaltinis: parengta Konsultanto Vieno kilometro kelionės kaina automobiliu gyventojui kainuoja 0,27 Eur/km Gyventojui važiavimo bilieto kaina autobusu (vietinio) susisiekimo maršrutais kainuoja 0,35 Eur. Gyventojui važiavimo bilieto kaina maršrutiniu taksi (vietinio) susisiekimo maršrutais kainuoja 0,67 Eur. Vieno kilometro kelionės kaina dviračiu 0,20 Eur/km Vieno kilometro kelionės pėsčiomis kaina 0,00 Eur/km Kelionių sklaida mieste Susisiekimo ryšius mieste formuoja gyvenamųjų bei darbo, prekybos, laisvalaikio ir pramogų vietų išsidėstymas. Galima išskirti šiuos kelionių tipus: Kelionės į darbą / iš darbo ir darbo reikalais; Kelionės į / iš vaikų ugdymo įstaigų (mokykla, darželis); Kelionės į / iš prekybos vietas (prekybos centrus, turgų ir pan.); Kelionės asmeniniais bei laisvalaikio tikslais (poliklinika, teatras, kinas ir pan.). Pagal kelionių sklaidą miesto atžvilgiu galimi šie kelionių tipai: Kelionės Mažeikių miesto ribose; Kelionės iš Mažeikių miesto į gretimas gyvenamąsias vietoves ir gretimas savivaldybes; Kelionės iš gretimų gyvenamųjų vietovių ir gretimų savivaldybių į Mažeikių miestą. Anketinės apklausos duomenimis didžiausias judėjimas Mažeikių mieste vyksta tarp 7-os, 11-os, 13-os, 14-os, 17-os ir 18-os zonų. Tokį kelionių pasiskirstymo ryšį nulemia gyvenamųjų vietų ir darbo vietų išsidėstymas. 7-a zona, kuri daugeliu atvejų yra galutinis kelionių taškas yra miesto centras, kuriame sutelkta daug darbo vietų, paslaugų ir pramogų objektų, todėl tiek į šią zona, tiek iš jos vyksta dideli judėjimo srautai. 13-os, 14-os, 17-os ir 18-os zonų užstatyme vyrauja daugiaaukščiai pastatai. Lyginant su mažaaukštės gyvenamosios statybos kvartalais, šiuose kvartaluose gyvena žymiai daugiau gyventojų, todėl ir judėjimas tarp šių kvartalų yra žymiai didesnis.

46 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 46 IŠ 166 Taip pat nemaža dalis gyventojų keliauja į 11-ą zoną ir Juodeikių k., tai yra teritorijos, kuriose koncentruojasi didžiausios įmonės, kuriose sukurta daugiausia darbo vietų. Priemonės skatinančios didesnį transporto priemonių rūšių įvairovės panaudojimą Apklausos metu gyventojai buvo apklausti apie priemones, kurios paskatintų juos naudotis tam tikros rūšies priemonėmis. Šiame skyriuje pateikiamos populiariausios priemonės: Viešuoju transportu gyventojus labiausiai paskatintų naudotis šios priemonės: Dažnesni autobusų kursavimo intervalai (23 %); Aiškus važiavimo grafikas (20 %); Atnaujintas (modernus) viešasis transportas (19 %); Patogus stotelių išdėstymas ir priėjimas iki jų (17 %). Įmonių transportu (autobusu) gyventojus labiausiai paskatintų naudotis šios priemonės: Tinkamas paėmimo laikas (25 %); Priimtinos paėmimo vietos (23 %). Automobiliais gyventojus labiausiai paskatintų naudotis šios priemonės: Daugiau automobilių stovėjimo vietų prie daugiabučių gyvenamųjų namų (18 %); Geresnis eismo reguliavimas (15 %). Taksi paslaugomis gyventojus labiausiai paskatintų naudotis šios priemonės: Mažesnės paslaugų kainos (57 %); Atnaujintas taksi parkas (13 %). Dviračiu gyventojus labiausiai paskatintų naudotis šios priemonės: Suformuotas vientisas takų tinklas (24 %); Užtikrintas dviračių eismo saugumas (17 %); Patogios dviračių aikštelės (14 %); Įrengtos dviračių saugyklos (11 %). Priemonės skatinančios gyventojus judėti pėsčiomis: Įrengtas takų apšvietimas (26 %); Suformuotas vientisas pėsčiųjų takų tinklas (24 %); Geresnė kriminogeninė padėtis (14 %). Aukščiau pateiktos priemonės parodo kokių veiksmų reikia imtis norint paskatinti vieną ar kitą keliavimo būdą. Atsižvelgiant į tai vėlesniuose Mažeikių miesto darnaus judumo etapuose bus parinktos priemonės, siekiant paskatinti modalinį kelionių pasiskirstymą. Taip pat apklausos metu buvo siekiama sužinoti, kodėl gyventojai renkasi vieną ar kitą keliavimo būdą. Analizuojant apklausos rezultatus buvo gauti šie populiariausi atsakymai į užduotus klausimus: Kodėl naudojatės viešojo transporto teikiamomis paslaugomis? Tenkina poreikius; Neturiu individualaus transporto (9 % respondentų). Kodėl naudojatės įmonės vežimo autobusais į darbą paslaugomis?

47 17% 15% 10% 11% 9% 14% 1% 5% 3% 3% 23% 28% 25% 22% 28% 30% 36% 35% 40% 47% MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 47 IŠ 166 Patogus keliavimo būdas; Priimtinos paėmimo vietos. Kodėl naudojate automobilį kelionių atlikimui? Patogus keliavimo būdas. Kodėl naudojatės taksi paslaugomis? Patogus keliavimo būdas. Kodėl naudojate dviratį kelionių atlikimui? Patogus keliavimo būdas; Tenkina kasdieninius keliavimo poreikius. Kodėl keliaujate pėsčiomis? Arti pagrindiniai traukos objektai; Neturi kitos transporto priemonės, kuria galėtų individualiai keliauti. Kaip matyti aukščiau pateiktoje informacijoje, kad visuomenė yra linkusi rinktis tokį keliavimo būdą, kuris yra patogiausias, todėl kompleksiškai vystant infrastruktūrą, koncentruojant traukos objektus, galimos įvairios žmonių modalinio pasiskirstymo variacijos. Susisiekimo sistemos vertinimas pagal visuomenės nuomonę Apklausos dalyvių buvo paprašyta įvertinti esamos susisiekimo sistemos elementus. Žemiau esančioje diagramoje pateikiami vertinimo rezultatai. 50% 40% 30% 20% 10% 0% Labai blogai Blogai Patenkinamai Gerai Labai gerai Viešojo transporto infrastrukūra Gatvių/kelių, parkavimo aikštelių, eismo reguliavimo infrastruktūra Dviračių takų, jų ženklinimo, vientisumo, saugumo infrastruktūra Pėsčiųjų takų, šaligatvių, jų ženklinimo, vientisumo, saugumo infrastruktūra 5.11 Paveikslas. Susisiekimo sistemos vertinimas Šaltinis: Anketinė apklausa 2016 m. Remiantis atliktos apklausos rezultatais didžioji dalis gyventojų labai blogai arba blogai vertina beveik visus susisiekimo sistemos elementus: viešojo transporto infrastruktūrą (53 %); gatvių / kelių, automobilių stovėjimo aikštelių, eismo reguliavimo infrastruktūrą (44 %), dviračių takų, jų ženklinimo, vientisumo, saugumo infrastruktūrą (54 %). Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad gyventojų nuomonė dažnu atveju yra subjektyvi ir ne visada gali atspindėti tikrąją situaciją.

48 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 48 IŠ 166 Gyventojų išsakyti pasiūlymai ir rekomendacijos Apklausos metu visuomenei buvo suteikta galimybė pateikti pasiūlymus ir rekomendacijas. Plano rengėjai susistemino pateiktus visuomenės pasiūlymus: 1. Viešojo transporto sistemos gerinimui: Patogiau išdėstyti stoteles; Įrengti stoteles arčiau gyvenamųjų namų kvartalų; Pateikti viešojo transporto važiavimo maršrutus ir grafikus; Priderinti maršrutų laikus prie darbo, mokymo įstaigų darbo laikų; Organizuoti viešojo transporto dažnesnį važiavimą. 2. Gatvių ir kelių infrastruktūros gerinimui: Didinti žiedinių sankryžų skaičių; Didinti pėsčiųjų saugumą Sedos ir Vilties g. sankryžoje; Vystyti gatvių apšvietimo sistemas; Peržiūrėti eismo reguliavimą mieste; Drausminti vairuotojus, kurie stato savo automobilius ant šaligatvių; Platesnės gatvės; Įrengti kryptinius apšvietimą šalia perėjų; Sutvarkyti kelio ruožą nuo Juodpelkių ir Šaltinėlio sodų ties Kalnėnais; Sutvarkyti privažiavimą prie kapinių; Prižiūrėti gatves (valyti, ženklinti ir t. t.); Įrengti pėsčiųjų perėją Skuodo g. ties įvažiavimu į Juodpelkio g.; Mažinti šviesoforų skaičių; Mažinti žiedų skaičių; Didinti asfaltuotų gatvių skaičių. 3. Transporto priemonių stovėjimo aikštelių sistemos gerinimui: Daugiau transporto priemonių stovėjimo aikštelių; Numatyti automobilių stovėjimo vietas galimybes šalia gatvių; Sutvarkyti esamas automobilių stovėjimo aikšteles šalia daugiabučių namų ir kapinių; Uždrausti arba riboti automobilių palikimą šalia Ventos g., Pavenčių g., Pavasario g., M. Daukšos g.; Leisti nakties metu palikti transporto priemones prekybos centrų aikštelėse. 4. Pėsčiųjų sistemos gerinimui: Prižiūrėti takus; Sutvarkyti ir įrengti pėsčiųjų takus šalia Ventos upės; Įrengti šaligatvius šalia Gamyklos g., Algirdo g., Aušros kel., Stoties g., Vyšnių g., Skuodo g., Ašvos g., Purienų tak., Juodpelkio g., Kalnėnų g.; Pėsčiųjų takų infrastruktūros vystymas į priemiestines zonas, sodus, individualių kvartalų teritorijas.

49 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 49 IŠ Dviratininkų sistemos gerinimui: Prižiūrėti takus; Sutvarkyti išvažiavimus ir įvažiavimus į takus prie sankryžų ir įvažiavimų į kiemus; Sujungti takus į vientisą sistemą; Įrengti dviračių takus šalia Ventos upės; Įrengti dviračių saugojimo vietas; Gerinti dviratininkų sąlygas Pavenčių ir M. Daukšos g.; Dviračių infrastruktūros vystymas į priemiestines zonas, sodus, individualių kvartalų teritorijas. Ne visi visuomenės pateikti pasiūlymai yra susiję su darniu miesto judumu ir modalinio pasiskirstymo kitimu į gerąją pusę (mažinti gyventojų priklausomybę nuo automobilio), todėl rengiant Mažeikių miesto darnaus judumo planą bus įvertinti visuomenės pasiūlymai ir priimti sprendimai dėl jų galimo įgyvendinimo Turistų charakteristika Mažeikių miestas nėra kurortinis ar turistinis miestas, todėl neišsiskiria dideliais turistų srautais lyginant su kitais Lietuvos miestais. Žemiau grafike pateikiama apgyvendintų turistų statistiką 2015 m. Mažeikių r., kaimyninėse savivaldybėse ir kurortinėse savivaldybėse Paveikslas. Apgyvendintų turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose 2015 m., pagal savivaldybes Šaltinis: sudaryta Konsultanto Atsižvelgiant į tai, kad Mažeikių miestas nėra turistinis miestas, didžioji dalis turistų atvyksta lengvuoju automobiliu arba traukiniu / autobusu ir turistų kelionės miesto teritorijoje sudaro labai mažą dalį visų kelionių Mažeikių mieste, nėra tikslinga atskirai vertinti atvykstančių turistų kelionių charakteristikų.

50 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 50 IŠ Skyriaus išvados: Miesto gyventojų tankumas mažėja, dėl išsikeliančių gyventojų į priemiestines zonas; Miestas yra kompaktiškas, todėl pirmumas turi būti skiriamas kelionėms pėsčiomis ir dviračiais; Didinti miestiečių pasitikėjimą viešuoju transportu ir jį naudoti atliekant keliones mieste ir priemiestinėje zonoje; Visuomenė yra linkusi rinktis patogesnį keliavimo būdą, todėl vystoma pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra paskatins rinktis alternatyvius keliavimo būdus nei automobilis.

51 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 51 IŠ Transporto priemonių parko analizė Transporto priemonių parko analizė atliekama atskirai vertinant dvi sistemas: privatų transportą ir viešąjį transportą. Privačias transporto priemones eksploatuoja fiziniai ir juridiniai asmenys, o duomenys apie juos kaupiami VĮ Regitra. Tuo tarpu viešojo transporto priemonių parko analizė yra pagrįsta duomenimis, kuriuos pateikė UAB Mažeikių autobusų parkas ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija Privačių transporto priemonių parkas Analizuojant privačių transporto priemonių parką, vertinamos dvi grupės: kelių transporto priemonės ir lengvieji automobiliai. Labai svarbu identifikuoti šių dviejų grupių sąvokas: - Kelių transporto priemonė, tai yra priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti (motociklai, mopedai, triračiai, keturračiai, lengvieji automobiliai, autobusai, krovininiai automobiliai, priekabos); - Lengvasis automobilis (M1 klasė), tai yra motorinė kelių transporto priemonė, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimas vietas (įskaitant vairuotojo vietą), skirta keleiviams bei bagažui vežti. Lengvieji automobiliai yra kelių transporto priemonių pogrupis, o jų analizė darnaus judumo plano kontekste yra gana svarbi, kadangi lengvieji automobiliai sudaro didžiąją dalį (daugiau kaip 80 procentų) miestų gatvėse fiksuojamo srauto. Kelių transporto priemonės Remiantis valstybės įmonės Regitra teikiamais atvirais duomenimis, Kelių transporto priemonių registre įregistruotų ir turinčių galiojančią privalomąją techninę apžiūrą kelių transporto priemonių skaičius, tenkantis 1000-čiui vaizduojamas žemiau esančiame paveiksle Lietuvos Respublika Mažeikių r. sav m m m m. 6.1 Paveikslas. Kelių transporto priemonių skaičius 1000-čiui gyventojų Šaltinis: sudaryta Konsultanto remiantis VĮ Regitra duomenimis Žemiau esančiame paveiksle pateikta 2016 m. sausio 1 d. kelių transporto priemonių registre įregistruotų transporto priemonių parko struktūra Mažeikių rajono savivaldybėje.

52 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 52 IŠ 166 Krovininiai automobiliai 7% Mopedai 1% Priekabos 8% Motociklai 2% Triračiai 0% Keturračiai 0% Autobusai 0% Lengvieji automobiliai 82% 6.2 Paveikslas. Mažeikių r. sav. kelių transporto priemonių skaičius 2016 m. sausio 1 d. Šaltinis: sudaryta Konsultanto remiantis VĮ Regitra duomenimis Struktūros analizė rodo, kad 2016 metais didžiausią transporto priemonių parko dalį sudarė lengvieji automobiliai, atitinkamai apie 82 %, priekabos sudarė apie 8,5 % Taip pat, nemažą dalį sudarė krovininiai automobiliai 6,6 % Mažiausią parko struktūros dalį sudarė triratės ir keturratės transporto priemonės. Lengvieji automobiliai Viena didžiausių problemų miestuose aukštas automobilizacijos lygis ir teritorijų perpildymas automobiliais. Remiantis Lietuvos statistikos departamento teikiama informacija, žemiau esančiame paveiksle vaizduojamas Mažeikių rajono savivaldybės ir bendras Lietuvos Respublikos automobilizacijos lygio kitimo tendencijos Lietuvos Respublika 2005 m m m m m m m m m m m. 6.3 Paveikslas. Individualių lengvųjų automobilių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų Šaltinis: sudaryta Konsultanto remiantis Statistikos departamento duomenimis

53 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 53 IŠ 166 Vidutinis namų ūkio dydis Mažeikių raj. sav, remiantis 2011 m. atliktu visuotiniu gyventojų surašymu, buvo 2,42 asmens. Atsižvelgiant į tai, vienam namų ūkiui 2011 m. teko 1,2 automobilio, o 2015 m. 1 automobilis Viešojo transporto priemonių parkas Viešasis transportas yra modernus asmenų vežimo būdas, kai naudojamos transporto priemonės, galinčios vežti didelį skaičių žmonių per trumpą laiką. Taip sprendžiamos gyventojų mobilumo, aplinkosaugos, spūsties keliuose problemos. Todėl, kaip ir kiekviena kita viešoji paslauga, viešasis transportas turi tenkinti atitinkamus kokybės, saugumo, prieinamumo ir kitus reikalavimus. Sėkmingą viešojo transporto darbą didžia dalimi lemia šiuolaikinės ir naujos transporto priemonės. Mažeikių autobusų parke vyrauja daugiau nei 10 metų senumo transporto priemonės (apie 69 procentus), todėl šiuo požiūriu situacija yra pakankamai sudėtinga ir sunkiai sprendžiama. Kita vertus senstantis autobusų parkas artimoje perspektyvoje turi būti atnaujinimas (dėl autobusų nusidėvėjimo ir ekonominių veiksnių). Atnaujinant autobusų parką pirmenybė turi būti teikiama aplinkai draugiškoms ar ekologiškoms transporto priemonėms. Mažeikių miestą ir priemiestines teritorijas aptarnauja 61 autobusas, kurie naudoja vieną degalų rūšį dyzelinį kurą. Autobusų amžius pateiktas žemiau esančiame paveiksle. 5% 31% 26% 8% 30% Autobusai iki 5 metų Autobusai nuo 10 iki 15 metų Autobusai nuo 20 metų ir daugiau Autobusai nuo 5 iki 10 metų Autobusai nuo 15 iki 20 metų 6.4 Paveikslas. Mažeikių vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo maršrutus aptarnaujančių autobusų amžiaus pasiskirstymas Mažeikių mieste šiuo metu yra įrengtos 53 visuomeninio transporto sustojimo stotelės ir veikia du maršrutai, t. y. 5 (Autobusų parkas Reivyčiai (buvusios elektrotechnikos gamyklos teritorija) Autobusų parkas) ir 4 (Autobusų stotis Rajoninė katilinė). Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Mažeikių mieste keleivių pervežimą atlieka ir privatūs vežėjai, kurie naudoja mažatūrius autobusus mikriukus, mažatūrius autobusus naudoja ir UAB Mažeikių autobusų parkas. UAB Vairima ir UAB Arkonta turi leidimus ir yra suderinę važiavimo grafikus su Mažeikių rajono savivaldybės

54 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 54 IŠ 166 administracija 6 maršrutams (žr. Viešojo transporto schema ). Informacijos apie privačių vežėjų turimą parką ir vežamų keleivių skaičių nėra žinomi, nes neteikiama tokia informacija savivaldybei. 6.1 lentelė. Mažeikių miesto visuomeninio transporto maršrutai Maršruto Nr. 5 5 Maršruto ilgis, km Autobusų parkas Reivyčiai (buvusios elektrotechnikos gamyklos teritorija) Autobusų parkas Autobusų parkas Reivyčiai (buvusios elektrotechnikos gamyklos teritorija) Autobusų parkas Dienos rida, km Reisų skaičius, vnt. Maršruto darbo pradžia / pabaiga, val. 145,6 10 d. d. 06:15 / 19:20 24,4 2 šešt., sekm. 07:55 / 11:45 4 Autobusų stotis Rajoninė katilinė 78,2 4 d. d. 06:20 / 17:15 Šaltinis: UAB Mažeikių autobusų parkas Iš aukščiau lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad visuomeninis transportas šeštadieniais ir sekmadieniais atlieka tik 2 reisus ir darbą baigia 11:45 val., t. y. savaitgaliais praktiškai visuomeninis transportas veiklos nevykdo ir miesto gyventojai priversti rinkis alternatyvius keliavimo būdus. Esamas vidutinis autobusų susisiekimo greitis, nepriklausomai nuo to, kad visoje miesto teritorijoje eismas vyksta bendrame sraute, lyginant su kitų Europos miestų rodikliais Mažeikiuose yra labai aukštas (vidutinis visuomeninio transporto greitis 30 km / h). Pastebėta, kad esami viešojo transporto maršrutai neapima visų esamų Mažeikių mieste esančių stotelių, todėl pagal turimus duomenis daroma išvada, kad likusiose stotelėse, kurios nepatenka į esamus miesto maršrutus, stoja priemiestiniai autobusai bei privatūs vežėjai, siekiant patenkinti miesto gyventojų poreikius. Taip pat UAB Mažeikių autobusų parkas vykdo priemiestinį ir tolimąjį keleivių pervežimą. Pagal pateiktus duomenis priemiestinių autobusų maršrutų yra 24, kurių bendras maršrutų kilometražas siekia apie 1469 km. Tolimojo susisiekimo autobusų maršrutų skaičius 10, bendras maršrutų kilometražas siekia apie 1952 km. Mažeikių mieste yra įrengtos 53 visuomeninio transporto sustojimo stotelės. Vadovaujantis Urbanizuotų teritorijų susisiekimo sistemų planavimo normomis (patvirtintos LR Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-110), Mažeikių mieste taikomas 600 m visuomeninio transporto stotelių pasiekiamumo spindulys, kuris padengia apie 90 % visų miesto urbanizuotų teritorijų. Aukštas pasiekiamumo rodiklis rado, kad Mažeikių mieste yra pakankamas viešojo transporto sustojimo stotelių skaičius, tai patvirtina ir UAB Mažeikių autobusų parko pateikta informacija. Siekiant nustatyti visuomenės išsakytos pastabos tikslingumą, papildomai buvo įvertintas vidutinis stotelių išdėstymas tarpusavyje, kuris yra 300 m, atstumas iki traukos objektų ne didesnis nei 400 m. Vertinant visuomenės pasiūlymą ir siekiant padidinti prieinamumą prie viešojo transporto stotelių tinklo, išlaikant 300 m (5 min ėjimas pėsčiomis) atstumą, stotelių skaičius turi būti didinamas šalia vienbučių gyvenamųjų namų kvartalų. Mažeikių autobusų stotis. Mažeikių autobusų stotyje yra įrengtos septynios išvykimo aikštelės, skirtos keleivių įlaipinimui ir viena atvykimo aikštelė skirta keleivių išlaipinimui. Tarp autobusų stoties pastato ir naujai įrengtų

55 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 55 IŠ 166 peronų, pastatyta stoginė keleivių laukimui. Kiekvieną dieną į Mažeikių autobusų stotį atvyksta vidutiniškai apie 25 tarpmiestiniai autobusai. Visuomeninio transporto pritaikymas žmonėms su negalia. Žemagrindžiai ir daliniai žemagrindžiai autobusai, sudaro apie 27 % (15 vnt.) visų UAB Mažeikių autobusų parko bendrovės turimų autobusų. Autobusai, kurie pritaikyti žmonėms su negalią sudaro apie 32 % (18 vnt.) nuo visų parke esančių autobusų. Mažeikių autobusų stotyje tarp autobusų stoties pastato ir autobusų išvykimo aikštelių yra įrengta speciali danga su vedimo takais ir stop zonomis, kurios skirtos akliesiems ir silpnaregiams. Taip pat yra įrengti pandusai užvažiavimui su neįgaliojo vežimėliu. Visuomeninio transporto pritaikymas dviračių gabenimui. Vadovaujantis UAB Mažeikių autobuso parko pateikta informacija, Mažeikių miestą ir priemiestines teritorijas aptarnaujantis visuomeninis transportas yra dalinai pritaikytas dviračių vežimui. Dviračių gabenimui ant autobusų galo yra įrengti specialūs dviračių laikikliai. Jei autobusas neturi specialaus laikiklio dviračių gabenimui, tuomet dviračiai yra gabenami autobusų bagažinėse. Visuomeninio bilieto kainos. Vadovaujantis UAB Mažeikių autobusų parko pateikta informacija, vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutų važiavimo bilieto kainos yra: - važiavimo bilieto kaina autobusų reguliariųjų reisų vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais 0,35 Eur; - važiavimo bilieto kaina maršrutinių taksį reguliariųjų reisų vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais (privatūs vežėjai) 0,67 Eur; - nuolatinių važiavimo bilietų mėnesio kaina autobusų reguliariųjų reisų vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais: visomis mėnesio dienomis 15,35 Eur, darbo dienomis 11,35 Eur, vardinis mokinio bilietas 3,07 Eur; - priemiestinių autobusų maršrutų atskirų ruožų važiavimo tarifas 0,12 Eur / 1 km, miesto 0,08 Eur / 1 km; - tolimojo susisiekimo maršrutų kainos tarifai (autobusai su minkštomis atlenkiamomis sėdynėmis): nuo 1 iki 35 km 7,79 ct. / km, nuo 36 iki 70 km 7,42 ct. / km, nuo 71 iki 105 km 7,04 ct. / km, 106 ir daugiau km 6,66 ct. / km. Mažiausio bilieto kaina 0,50 Eur; - tolimojo susisiekimo maršrutų kainos tarifai (autobusai ne minkštomis sėdynėmis) 7,24 ct. / km. Mažiausia bilieto kaina 0,30 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad UAB Mažeikių autobusų parkas turi mėnesinius bilietus skirtus darbo dienomis ir visomis mėnesio dienomis, tačiau savaitgaliais atlieka vos kelis reisus, todėl nėra tikslinga turėti skirtingų rūšių mėnesinius bilietus. Efektyviausia palikti mėnesinį bilietą skirtą visam mėnesiui peržiūrint jo įsigijimo kainą pagal atliekamų kelionių skaičių (žmogus vidutiniškai per parą atlieka bent 3 keliones iš kurių 2 potencialiai galėtų būti atliekamos viešuoju transportu), arba paliekant darbo dienų mėnesinio bilieto kainą. Svarstytinas dviejų rūšių mėnesinių bilietų įvedimas Mažeikių mieste, kai viešasis transportas savaitgaliais kursuos intensyviau ir visą dieną. Privatūs keleivių vežėjai Mažeikių mieste. Šiuo metu Mažeikių mieste yra du privatūs keleivių vežėjai: UAB Arkonta ir UAB VAIRIMA. UAB Arkonta aptarnauja keleivius dvejais maršrutais:

56 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 56 IŠ A.S. Sodų bendrija Šaltinėlis AS. Sodų bendrija Pušynas ir maršrutas Nr.2 Reivyčiai (buvusios elektrotechnikos gamyklos teritorija) Valančiaus Oruva Sodų Draugystės Daukšos Turgus A.S. Reivyčiai (buvusios elektrotechnikos gamyklos teritorija). Maršrutu A.S. Sodų bendrija Šaltinėlis AS. Sodų bendrija Pušynas vykdomi du reisai. Vieno reiso atstumas 18,5 km. Visų reisų atstumas 37 km; 2. Maršrutu Nr.2 Reivyčiai (buvusios elektrotechnikos gamyklos teritorija) Valančiaus Oruva Sodų Draugystės Daukšos Turgus A.S. Reivyčiai (buvusios elektrotechnikos gamyklos teritorija) darbo dienomis vykdoma 14 reisų. Vieno reiso atstumas 13 km. Visų reisų atstumas 182 km. UAB VAIRIMA aptarnauja keleivius keturiais maršrutais: 1. Mažeikiai Viekšniai Purvėnai Ašvėnai Viekšniai; 2. Mažeikiai Viekšniai Kapėnai per Tučius; 3. Mažeikiai Viekšniai Kapėnai; 4. Viekšniai Svirkančiai Kapėnai Gyvoliai Palnosai Viekšniai Mažeikiai Geležinkelių transporto priemonių parkas Bendras geležinkelio kelių, priskirtų viešajai geležinkelių infrastruktūrai bei AB Lietuvos geležinkeliai priklausančių privažiuojamųjų geležinkelio kelių ilgis Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje 88,4 km. Geležinkelių transportu Mažeikiai yra aptarnaujami dviem maršrutais (Radviliškis-Mažeikiai-Radviliškis, Šiauliai- Mažeikiai-Šiauliai). Darbo dienomis kursuoja keleivinis traukinys, kurio tipas PESA 620M ir šio tipo traukiniuose nėra įrengtų vietų skirtų dviračių gabenimui. Savaitgaliais kursuoja traukiniai RA-2, kuriuose yra įrengtos 5 vietos skirtos dviračių gabenimui. Traukiniai varomi dyzelinu. Pagal pateiktą AB Lietuvos geležinkeliai informaciją, geležinkelių infrastruktūra keliauti žmonėms su negalia yra pritaikyta važiuojant iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Vilniaus oro uosto bei Šiaulių stočių, tik jose yra skirtingas pritaikymo žmonėms su negalia lygis. AB Lietuvos geležinkeliai siekdami mažinti žmonių su negalia atskirtį, teikia įlaipinimo ir išlaipinimo paslaugas, tačiau stotims turi būti pranešta prieš 24 val. iki traukinio išvykimo. Taip pat net ir nepranešus apie išlaipinimo / įlaipinimo paslaugos poreikį, AB Lietuvos geležinkeliai darbuotojai deda visas pastangas suteikti reikiamas paslaugas žmonėms su negalia. Traukiniuose, kurių tipas PESA 620M, yra įrengta viena vieta skirta keliauti žmonėms su negalia. Traukiniuose, kurių tipas RA-2, nėra įrengtų vietų skirtų žmonėms su negalia Skyriaus išvados Reikalinga naujinti viešojo transporto priemonių parką, didinant naujų transporto priemonių skaičių; Siekiant didinti patogumą keliauti viešuoju transportu tikslinga šalia vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų tankinti viešojo transporto stotelių tinklą; Didinti viešojo transporto priemonių pritaikomumą keliauti žmonėms su negalia; Būtina gerinti geležinkelių infrastruktūros pritaikymą žmonių su negalia kelionėms.

57 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 57 IŠ Transporto srautų ir ridos analizė Transporto srautų analizė atliekama dviem pjūviais: išoriniame valstybinės reikšmės kelių tinkle ir vidiniame Mažeikių miesto gatvių ir vietinės reikšmės kelių tinkle. Išoriniame valstybinės reikšmės kelių tinkle, transporto srautų duomenų šaltinis yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos teikiami vidutinio metinio paros eismo intensyvumo duomenys (toliau - VMPEI) ir UAB Atamis atlikti natūriniai tyrimai. Vidiniame Mažeikių miesto gatvių tinkle transporto srautų duomenų šaltinis yra UAB Atamis atlikti eismo intensyvumo natūriniai tyrimai. UAB Atamis transporto priemonių srautų tyrimus atliko piko metu Valstybinės reikšmės kelių tinklas Mažeikių rajono susisiekimo sistemą sudaro krašto ir rajoniniai keliai bei geležinkelis. Rajone yra 8 krašto reikšmės keliai (Kuršėnai Mažeikiai, Telšiai Seda, Ežerė Mažeikiai, Mažeikiai Plungė Tauragė, Mažeikiai Skuodas, Mažeikių aplinkkelis, Seda Židikai, Bugeniai Pikeliai) bei 40 rajoninės reikšmės kelių. Lietuvos Latvijos sieną automobilių keliais galima kirsti Buknaičiuose, Laižuvoje ir Pikeliuose. Mažeikių rajoną kerta dvi geležinkelio linijos: Liepoja Šiauliai Kaunas Vilnius ir Ryga Mažeikiai Klaipėda. Šiuo metu keleivių vežimas vykdomas tik Šiaulių kryptimi. Mažeikių miesto išorės kelių tinklą formuoja krašto ir rajoniniai keliai. Krašto kelių tinklas jungia Mažeikių miestą su aplinkinių rajonų centrais Skuodu (krašto kelias Nr. 170), Plunge (krašto kelias Nr. 164), Kuršėnais (krašto kelias Nr. 155). Krašto kelias Nr. 204 tarnauja kaip tranzitinį transporto srautą nuo miesto centro nukreipiantis pietinis Mažeikių miesto aplinkkelis. Tankus valstybinės reikšmės kelių tinklas užtikrina transportinius ryšius su gretimomis gyvenamosiomis teritorijomis bei formuoja pagrindines Mažeikių miesto susisiekimo ašis: - Krašto keliai Nr. 163, 155 ir rajoninės reikšmės kelias Nr formuoja pagrindinę susisiekimo jungtį pietų-šiaurės kryptimi. Šis transportinis koridorius jungia pagrindines gyvenamąsias teritorijas (Kuršėnai, Papilė, Venta, Viekšniai) su Mažeikių miestu ir Latvijos pasieniu; - Krašto kelias Nr. 164 formuoja pagrindinę susisiekimo jungtį tarp Plungės m. ir Mažeikių m.; - Krašto kelias Nr. 170 naudojamas kaip pagrindinis susisiekimo koridorius tarp Mažeikių ir Skuodo rajono centrų. Šia jungtimi vyksta intensyvus krovininio ir vietinio srauto judėjimas, užtikrinamas patekimas į didelę ekonominę reikšmę regionui turinčią įmonę AB Orlen Lietuva Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas valstybinės reikšmės keliuose Schemosepateikiamas valstybinės reikšmės kelių vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, atskirai išskiriant krovininį transportą (VMPEI) fiksuotas metais.

58 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 58 IŠ Paveikslas. Transporto priemonių srauto pokytis valstybinės reikšmės keliuose. Šaltinis: sudaryta Konsultanto remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis.

59 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 59 IŠ 166 Vertinant transporto srautų kitimo dinamiką metais, matome, kad 4-iose iš 11-os atkarpų transporto srautai mažėjo, likusiose valstybinės reikšmės kelių atkarpose transporto srautai augo. Didžiausias transporto priemonių augimas yra fiksuojamas krašto keliuose Nr. 164 ir 204. Didžiausias krovinio transporto priemonių skaičiaus augimas buvo fiksuotas Nr. 204 ir 2710 keliuose. Krašto kelias Nr. 204 yra Mažeikių miesto pietinis aplinkkelis, kuris nukreipia sunkųjį transportą nuo Mažeikių miesto. Nesant įrengtam rytiniam Mažeikių miesto aplinkkeliui, sunkusis transportas bus priverstas ir toliau važiuoti per Mažeikių miestą. Sunkiojo transporto judėjimas miesto gatvėmis, ne tik didina transporto priemonių srautus, bet ir didina nelaimingų įvykių tikimybę Gatvių ir vietinės reikšmės kelių tinklas Mažeikių miesto šiaurinėje dalyje yra centrinė Mažeikių miesto dalis, kurioje koncentruojasi didžioji dalis visuomeninių įstaigų ir darboviečių, pagrindiniai gyventojų traukos objektai: ligoninės, mokyklos, paštas, bažnyčios, autobusų stotis ir traukinių stotelės. Tuo tarpu pietinėje dalyje, ypač Žemaitijos gatvės zonoje išsidėstę daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalai. Didžiajai daliai Mažeikių miesto gyventojų, norint pasiekti traukos objektus reikia kirsti šiaurinę ir pietinę miesto dalis skiriantį geležinkelio kelią, kuriuo vyksta intensyvus traukinių eismas (vidutiniškai 31,1 kartą per parą). Dėl didelio traukinių eismo intensyvumo ir 2 vieno lygio sankirtų su geležinkelio keliu, formuojasi automobilių spūstys prie pervažų, ypač piko metu, kadangi traukinių važiavimo grafikas dalinai sutampa su transporto priemonių pikiniu važiavimu Mažeikių mieste (rytinio piko metu, per pietus). Dėl esamos situacijos laiko ir ekonominius nuostolius patiria ir Mažeikių mieste įsikūrusios verslo įmonės. Pagrindiniai transporto srautai Mažeikių mieste nukreipiami Laisvės, M. Daukšos, Žemaitijos, Skuodo ir Algirdo gatvėmis. Šios gatvės jungia atskiras miesto funkcines zonas ir nukreipia tranzitinį eismą iš krašto kelių. Mažeikių miesto gatvių tinklo pagrindą sudaro: - Algirdo Laisvės Viekšnių g., kurios jungia pramoninius rajonus su centrine miesto dalimi ir pagrindiniais traukos objektais; - Sedos Žemaitijos Skuodo g. formuoja pietinę jungtį tarp pramoninių rajonų ir daugiabučių gyvenamųjų namų; - Algirdo Laisvės M. Daukšos g. sujungia pietinę ir šiaurinę miesto dalis, kurios atskirtos geležinkelio keliu; - Birutės, Geležinkelio, Gamyklos, Laižuvos, Naftininkų, Pavenčių, Stoties, Ventos, Vytauto, V. Kudirkos, Žemaitės, Židikų gatvės, kurios jungiasi tarpusavyje ir sudaro vidinius miesto transportinius ryšius tarp pagrindinių funkcinių zonų. Mažeikių mieste yra įrengta apie 150 km gatvių ir kelių, kurie užtikrina gerą susisiekimą su visomis miesto ir priemiestinėmis teritorijomis. Geležinkelių infrastruktūra Mažeikių mieste. Geležinkelio kelių susikirtimams su gatvėmis yra įrengtos dvi vieno lygio pervažos (Laisvės ir Algirdo gatvėse), kurių būklė gera, o jų techniniai parametrai atitinka Laisvės gatvės važiuojamosios dalies parametrus. Pervažos reguliuojamos ženklais bei stebimos vaizdo kameromis. Pėstiesiems Laisvės g. įrengti šaligatviai, todėl jie netrukdo transporto priemonių eismui. Algirdo g., kurioje įrengta viena iš pervažų yra apšviesta, tačiau neužtikrintas pėsčiųjų ir dviratininkų saugumas, t. y. nėra įrengtų

60 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 60 IŠ 166 šaligatvių ir takų. Tačiau ši situacija yra sprendžiama ir yra rengiamas projektas šios pervažos sutvarkymui ir saugiam pėsčiųjų ir dviračių judėjimui per ją. Atsižvelgiant į susistemintą informaciją, planuojamas ir Laisvės g. esančios sankryžos per geležinkelį pertvarkymas, siekiant pagerinti eismo sąlygas bei užtikrinti patogesnį pėsčiųjų, dviratininkų ir transporto priemonių judėjimą šiame mazge Transporto srautai miesto gatvių tinkle Vertinant Mažeikių miesto susisiekimo sistemą, 2016 m. spalio mėnesį buvo atlikti natūriniai transporto srautų tyrimai, piko metu, pagrindinėse miesto gatvėse ir sankryžose. Mažeikių miesto transporto sistema buvo tiriama šiais pjūviais: - labiausiai transportu apkrautų gatvių identifikavimas; - piko valandos nustatymas Mažeikių mieste; Gatvių apkrovimas. Eismo intensyvumo tyrimų metu buvo nustatytos labiausiai apkrautos gatvių atkarpos Mažeikių mieste: Skuodo g. tarp Algirdo g. ir sankirtos su krašto keliu Nr. 204 (1748 aut. / val.), Algirdo g. tarp Skuodo g. ir geležinkelio pervažos (1590 aut. / val.), Žemaitijos g. tarp M. Daukšos ir Naftininkų g. (1326 aut. / val.), Laisvės g. tarp M. Daukšos ir Laižuvos g. (1130 aut. / val.), Žemaitijos Skuodo g. tarp Naftininkų ir Algirdo g. (1065 aut. / val.). Pagrindinių gatvių apkrovimas pateiktas schemoje Eismo srautų kartograma. Piko valandos nustatymas. Atlikus transporto srautų natūrinius ir vizualinius tyrimus Mažeikių mieste buvo nustatytos piko valandos: rytinis pikas 07:50-08:10, vakarinis pikas 17:10-17:30. Šiomis valandomis buvo fiksuojami didžiausi transporto srautai ir automobilių prastovos (spūstys). Pastebėta, kad spūstys suaktyvėja prie geležinkelio pervažų, jas uždarius dėl traukinių judėjimo bei intensyvaus judėjimo prie darželių. Transporto srautų tyrimų metu buvo nustatytos problemos, kurios turi neigiamos įtakos visai miesto susisiekimo sistemai: - Mažeikių miesto teritoriją dalina geležinkelis, per kurį yra įrengtos dvi vieno lygio pervažos (Laisvės g. ir Algirdo g.). Dėl traukinių tvarkaraščio yra stabdomas automobilių eismas, ypač tai aktualu rytinio ir vakarinio piko metu. AB Lietuvos geležinkeliai duomenimis per 2016 m. sausio-lapkričio mėnesius į Mažeikių traukinių sustojimą atvyko 970 prekinių ir 1499 keleivinių traukinių, išvyko 980 prekinių ir 1498 keleivinių traukinių bei per stotį buvo praleista 5435 prekinių traukinių. Bendrai atvykusių, išvykusių ir praleistų traukinių (įskaitant geležinkelių infrastruktūros remonto ir priežiūrai skirtus ūkinius traukinius bei pavienius lokomotyvus) skaičius yra (vidutiniškai per parą 31,1). Traukinių praleidimui pervažos uždaromos min., ko pasėkoje piko metu didžiausios automobilių eismo spūstys susidaro Laisvės g. Atidarius pervažą eismo spūsčiai išsiskirstyti vidutiniškai reikia dar 10 min. dėl esamų šviesoforų Laisvės g. Uždarius pervažas ir susidarius transporto priemonių spūsčiai, jaučiamas momentinis oro taršos padidėjimas. Pervažos yra skirtingose miesto pusėse, gyventojai norėdami patekti į kitoje geležinkelio pusėje esančią miesto dalį, turi pervažiuoti pusę miesto, o siekdami trumpinti kelią išsuka iš pagrindinių gatvių į mažesnes gatves esančias mažaaukščio užstatymo teritorijose. Eismo srautų kartogramoje matyti, kad pakankamai didelis eismo transporto srautas tenka A. Baranausko, Respublikos ir Židikų gatvėms, nes ši atkarpa yra naudojama kaip trumpesnis kelias važiuojant nuo centro link pramoninio rajono, esančio kitoje geležinkelio pusėje. Tokios,

61 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 61 IŠ 166 mažaaukščiais namais apstatytuose, kvartaluose esančios gatvės yra žemos kategorijos ir nepritaikytos intensyviam transporto priemonių eismui. Mažeikių miesto bendrajame plane numatyta abi šias pervažas padaryti dviejų lygių, taip pat numatyta nauja pervaža sujungsianti A. Baranausko ir Ventos gatves. Įgyvendinus bendrojo plano sprendinius ir vykdomus projektus dėl geležinkelio įtakos Mažeikių miesto pietinei ir šiaurinei daliai būtų sprendžiami ne tik esami transporto priemonių gaišaties klausimai, bet ir sumažinta Mažeikių miesto atskirų dalių atskirti, jas sujungiant. - Laivės gatvėje yra įrengti 7 šviesoforai, kurių ciklai nėra tarpusavyje suderinti dėl per mažo atstumo tarp jų. Dėl didelio šviesoforų skaičius ir jų nesuderinamumo formuojasi automobilių prastovos ir laikinai paralyžiuojamas automobilių eismas piko metu. Siekiant išvengti prastovų, dalis vairuotojų renkasi alternatyvius maršrutus, t. y. apkraunamos aplinkinės gatvės, didėja automobilių rida. Taip pat dėl prastovų Laisvės g. didėja aplinkos tarša, kadangi didėja transporto priemonių kelionės laikas Traukinių srautai Keleiviniai traukiniai į Mažeikių miestą atvyksta ir išvyksta keturis kartus per parą: val., val., val., val., o išvyksta: 07.10, val., val., val. Kaip matyti pagal atvykimo ir išvykimo grafikus, traukinių tvarkaraštis nėra priimtinas žmonėms keliaujantiems į darbus Mažeikių mieste ir iš jų, kadangi pirmas traukinys į Mažeikių miestą atvažiuoja apie val., o po darbų išvyksta apie val. Keleivinių traukinių maršrutai yra labiau pritaikyti mažeikiškiams keliaujantiems dirbti į Šiaulius, kadangi pirmas traukinys Šiauliuose būna apie val., o į Mažeikius išvyksta apie val. Keleivinių traukinių tvarkaraštyje nėra numatyta tiesioginių maršrutų į / iš Mažeikių miesto į / iš Kauno miestą. Vienintelė galimybė nukeliauti į / iš Kauno miesto į / iš Mažeikių miesto yra persėdimas Šiaulių mieste. Į / iš Šiaulių miesto į / iš Kauno miestą keleiviniai traukiniai vyksta tik penktadieniais ir sekmadieniais 1 kartą per parą. Keleiviniai traukiniai iš Kauno miesto į Šiaulių miestą išvyksta val., o iš Šiaulių miesto į Kauno miestą išvyksta val. Kaip matyti keleiviniai traukiniai keliaujantiems į Kauno miestą yra visiškai nesuderinti, taip pat yra pakankamai dideli laiko tarpai laukiantiems keleiviams Šiauliuose keleivinio traukinio į Mažeikių miestą. Keleivinių traukinių tvarkaraštyje nėra numatyta tiesioginių maršrutų į / iš Vilniaus miestą / o į / iš Mažeikių miestą / o. Norint nukeliauti į / iš Vilniaus miesto / ą į / iš Mažeikių miesto / ą yra būtinas persėdimas taip pat Šiaulių mieste. Į / iš Vilniaus miesto / ą į / iš Šiaulių miestą / o keleiviniai traukiniai vyksta kasdien. Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, sekmadieniais keleiviniai traukiniai iš / į Vilniaus miesto / ą keliauja 5 kartus per parą iš / į Šiaulių miesto / ą, o penktadieniais ir šeštadieniais keliauja 6 kartus per parą. Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, sekmadieniais iš Šiaulių miesto į Vilniaus miestą keleiviniai traukiniai kursuoja val., val., val., val., val. Penktadieniais ir šeštadieniais traukiniai kursuoja val., val., val., val., val., val. Būtina pastebėti, kad keliaujant iš Vilniaus į Mažeikius, geležinkelio stotyje nėra pateikiama informacija, kad galimas toks maršrutas su persėdimu Šiauliuose. Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, sekmadieniais iš Vilniaus miesto į Šiaulių miestą traukiniai kursuoja val., val., val., val., val. Penktadieniais ir šeštadieniais traukiniai kursuoja val., val., val., val., val., val. Keleiviniai traukiniai

62 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 62 IŠ 166 norintiems keliauti į Vilniaus miestą yra labiau suderinti ir nėra numatyta didelių laiko tarpų laukiantiems keleiviams Šiauliuose keleivinio traukinio į Mažeikių miestą. AB Lietuvos geležinkeliai duomenimis pagal 2016 m. gruodžio 11 d. įsigaliojusį metų traukinių eismo tvarkaraštį numatomas toks traukinių skaičius per parą (neatsižvelgiant į planuojamus geležinkelių infrastruktūros remonto ir priežiūrai skirtus ūkius traukinius, kurių skaičius priklausys nuo remonto darbų poreikio, pavienius lokomotyvus bei eismo pertraukų skaičių): pervažoje iš Viekšnių traukinių sustojimo pusės 30 ir pervažoje iš Ventos traukinių sustojimo pusės Dviračių srautai Mažeikių mieste ir priemiestinėse teritorijose yra įrengta apie 26 km dviračių-pėsčiųjų takų (Mažeikių mieste atskiras dviračių takas yra Žemaitijos g. trumpoje atkarpoje), kurių didžioji dalis yra šalia pagrindinių gatvių ir kelių. Likusiose gatvėse dviračių eismas vyksta bendrame transporto sraute arba šaligatviais. Viena iš pagrindinių problemų yra tai, kad esami takai nėra sujungti į vieningą sistemą, t. y. takai neturi tęstinumo. Mažeikių miesto esamas dviračių-pėsčiųjų takų tinklas pateiktas schemoje Pėsčiųjų ir dviračių takų schema. Atliekant natūrinius transporto srautų eismo intensyvumo tyrimus pagrindinėse miesto gatvėse buvo fiksuojamas ir bemotorio transporto eismas, kuris dėl rudeninių oro sąlygų yra mažesnis nei vasaros sezono metu. Atliekant natūrinius tyrimus buvo fiksuojami ne tik gatvės važiuojamąja dalimi judantys dviratininkai, tačiau ir greta sankryžos esančiais dviračių takais, pėsčiųjų takais ar šaligatviais. Vadovaujantis tyrimu metu surinkta informacija matyti, kad didžiausi dviratininkų srautai yra: Skuodo (40 dvir. / val.), Gamyklos g. (36 dvir. / val.), Laisvės g. (12 dvir. / val.), Žemaitijos g. (12 dvir. / val.), Viekšnių g. (6 dvir. / val.), Naftininkų g. (6 dvir. / val.), Ventos g. (6 dvir. / val.), Birutės g. (6 dvir. / val.), likusiose gatvės dviratininkų srautai yra minimalūs arba visai nebuvo užfiksuoti. Kaip aukščiau buvo minėta dviratininkų srautams didelę įtaką turi sezoniškumas ir oro sąlygos, todėl galima daryti prielaidą, kad šiltuoju sezono metu dviratininkų srautai yra gerokai didesnį. Atlikus natūrinius tyrimus pastebėta, kad dviratis, kaip transporto priemonė yra populiari transporto priemonė, kadangi miestas yra kompaktiškas, todėl didžiąją dalį kelionių galima atlikti dviračiu dėl mažų atstumu. Taip pat pastebėta, kad didžiosios įmonės skatina darbuotojus naudotis dviračiais, kadangi yra įrengtos jiems skirtos stovėjimo vietos, kuriose ir spalio mėnesį buvo užfiksuoti dviračiai (žr. pav. apačioje).

63 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 63 IŠ Paveikslas. Dviračių stovas Montuotojų g., šalia patekimo į įmonės teritoriją Skyriaus išvados Reikalinga nukreipti sunkųjį transportą nuo miesto urbanizuotos teritorijos įrengiant aplinkkelius; Didinti šiaurinės ir pietinės miesto dalies judumo ryšius; Mažinti geležinkelio poveikį miesto gyvenimui; Gerinti traukinių maršrutus su Lietuvos didžiaisiais miestais; Gerinti dviračių infrastruktūros sistemą.

64 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 64 IŠ Keleivių srautų analizė Šiame skyriuje analizuojami viešojo transporto maršrutų keleivių srautai. Pagrindinis duomenų šaltinis yra Lietuvos statistikos departamentas, papildomus duomenis apie viešojo transporto sistemos srautus pateikė UAB Mažeikių autobusų parkas Keleivių srautai tolimojo susisiekimo viešuoju transportu Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. Mažeikių rajono savivaldybėje (atvykusių ir išvykusių keleivių) tolimojo susisiekimo maršrutais buvo pervežta 234,6 tūkst. keleivių. Nuo 2012 m. vežamų keleivių skaičius išlieka gana pastovus nėra fiksuojami staigūs augimai ar mažėjimai (žr. paveikslą apačioje). Pervežamų keleivių skaičius tolimojo susisiekimo maršrutais, tūkst , ,5 250, ,7 234, m m m m m m. 8.1 Paveikslas. Keleivių vežimo duomenys tolimojo susisiekimo maršrutais m. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Didžiausias keleivių vežimo srautas buvo užfiksuotas 2011 m. (343,9 tūkst. keleivių), kuris iki 2015 m. sumažėjo net 31,8 % Didžiausias pervežamų keleivių skaičiaus kritimas buvo 2012 m. (sumažėjo per 93,4 tūkst. keleivių). Teigiamas aspektas yra tas, kad mažėję keleivių srautai normalizavosi m. ir tikėtina ateityje išsilaikys panašiame lygyje. Atnaujinant ir gerinant viešojo transporto infrastruktūrą būtų galima padidinti keleivių skaičių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad gyventojų skaičius Mažeikių rajone, tuo pačiu ir mieste, mažėja, iki 2030 m. prognozuojamas stabilus pervežamų keleivių skaičiaus mažėjimas Keleivių srautai vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo viešojo transporto maršrutuose Vadovaujantis statistikos departamento duomenimis, toliau pateikiamos keleivių skaičiaus miesto ir priemiesčio maršrutuose kitimo tendencijos.

65 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 65 IŠ Pervežamų keleivių skaičius vietinio (priemiestinio (mėlynas) ir miesto (oranžinis)) susisiekimo maršrutais, tūkst. 775,2 949,9 709,5 682,2 657,3 640,8 139,7 149,5 122,9 121,2 117,1 84, m m m m m m. 8.2 Paveikslas. Keleivių vežimo duomenys vietinio (priemiestinio ir vietinio) susisiekimo maršrutais m. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Kaip matyti aukščiau pateiktoje diagramoje, vietiniai priemiestiniai maršrutai perveža gerokai daugiau keleivių nei vietiniai miesto maršrutai. Visa tai yra dėl to, kad vietiniai miesto maršrutai yra tik 2, o vietinių priemiestinių maršrutų yra 24. Taip pat būtina pastebėti, kad priemiestiniai autobusai stoja ir mieste įrengtose stotelėse, taip padidindami vežamų keleivių skaičių (žr. Viešojo transporto schemą ), tačiau tai neatsispindi vežamų keleivių skaičiuje miesto viešuoju transportu. Vietinio priemiestinio ir miesto autobusais pervežamų keleivių skaičius nuo 2011 m. mažėja. Mažėjimui įtakos turi Mažeikių mieste esantis maršrutinių taksi tinklas, kuris sudaro konkurenciją viešajam miesto transportui. Taip pat mažėjanti autobusų keleivių skaičių lemia mažėjantis gyventojų skaičius. Norint konkuruoti su maršrutiniais taksi ir padidinti pervežamų keleivių skaičių, būtina didinti autobusų važiavimo dažnumą, toliau naujinti autobusų parką, efektyvinti autobusų gabaritus pagal vežamų keleivių skaičių. Nekeičiant situacijos, tikėtina, kad ir toliau keleivių skaičius mažės. Siekiant pakeisti esamą situaciją tikslinga esamus maršrutinio taksi vežėjus integruoti į bendrą viešojo transporto sistemą, kuri leis efektyviau planuoti viešojo transporto laikus, maršrutus bei dažninti jų važiavimo laiką mieste. Vienas iš miesto viešojo transporto sistemos srautų matavimo rodiklių yra vieno gyventojo per metus atliekamų kelionių viešuoju transportu rodiklis. Šis rodiklis apskaičiuojamas miesto ir priemiestinio maršrutais pervežamų keleivių skaičių dalijant iš Mažeikių miesto ir priemiestinių gyvenviečių gyventojų skaičiaus. Toliau esančioje diagramoje teikiamas šio rodiklio apytikslis palyginimas.

66 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 66 IŠ m m m m m m. 8.3 Paveikslas. Vienam gyventojui per metus tenkantis kelionių viešuoju transportu skaičius Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Vienam gyventojui atliekamų kelionių skaičius per metus nuo 2012 m. išlieka stabilus ir yra apie 20 kelionių, tai yra gana mažas rodiklis (lyginant su kitomis savivaldybėmis), tačiau būtina pastebėti, kad realybėje atliekamų kelionių skaičius yra didesnis, kadangi nėra žinomi maršrutinių taksi pervežamų keleivių srautai. Siekiant gauti didžiausią naudą, viešasis transportas turi kuo dažniau kursuoti į tankiausiai apgyvendintas miesto zonas, kuriose yra didžiausias potencialių klientų skaičius (7, 13, 14, 18, 19 transportiniai rajonai) (žr. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymo mieste schema ) Keleivių srautai traukinių maršrutais Mažeikių miesto šiaurinę ir pietinę dalį skiria geležinkelio linija, kuria gabenami ne tik kroviniai, bet ir vežami keleiviai. Geležinkelių transportu Mažeikiai yra aptarnaujami dviem maršrutais (Radviliškis-Mažeikiai- Radviliškis, Šiauliai-Mažeikiai-Šiauliai). Duomenis apie keleivių skaičių pateikė AB Lietuvos geležinkeliai. 8.1 lentelė m. duomenys apie keleivių vežimą traukiniais. Keliavimo kryptys (stočių pavadinimai) 2015 m. Atvykusių keleivių skaičius į Mažeikių miestą: Šiauliai Akmenė 459 Radviliškis 286 Papilė 226 Kuršėnai 205 Viekšniai 179 Voveriškiai 95 Kužiai 40 Kutiškiai 11 Durpynas 10 Mankiškiai 2

67 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 67 IŠ 166 Sodai 2 Išvykusių keleivių skaičius iš Mažeikių miesto: Šiauliai Akmenė 433 Radviliškis 232 Papilė 262 Kuršėnai 241 Viekšniai 347 Voveriškiai 53 Kužiai 39 Kutiškiai 11 Durpynas 2 Mankiškiai 2 Sodai 2 Iš viso traukiniais pervežtų keleivių skaičius į / iš Mažeikių m Šaltinis: AB Lietuvos geležinkeliai pateikta informacija. Kaip matyti aukščiau pateiktoje lentelėje, didžiausi keleivių srautai yra iš Šiaulių ir į Šiaulius, tai maždaug sudaro 95 % visų keliaujančių asmenų. Keleiviniai traukiniai į Mažeikių miestą atvyksta ir išvyksta keturis kartus per parą: val., val., val., val., o išvyksta: 07.10, val., val., val. Kaip matyti pagal atvykimo ir išvykimo grafikus, traukinių tvarkaraštis nėra priimtinas žmonėms keliaujantiems į darbus Mažeikių mieste ir iš jų, kadangi pirmas traukinys į Mažeikių miestą atvažiuoja apie val., o po darbų išvyksta apie val. Keleivinių traukinių maršrutai yra labiau pritaikyti mažeikiškiams keliaujantiems dirbti į Šiaulius, kadangi pirmas traukinys Šiauliuose būna apie val., o į Mažeikius išvyksta apie val., todėl ir pervežamų keleivių skaičius į Šiaulius ir iš jų yra didžiausias Skyriaus išvados: Privačius keleivių vežėjus ir viešąjį keleivių vežėją sujungti į bendrą sistemą, kad būtų tobulinama keleivių vežimo sistema, gerinamos keleivių keliavimo sąlygos, nedubliuojami kelionių laikai ir pan.; Viešasis transportas tankiai turi važiuoti per tankiausiai apgyvendintas teritorijas, kur yra didžiausias potencialių keleivių skaičius (7, 13, 14, 18, 19 transportiniai rajonai).

68 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 68 IŠ Triukšmo lygio ir oro užterštumo analizė Oro užterštumo analizė atliekama vadovaujantis iki šiol atliktų tyrimų ir modeliavimo rezultatais. Triukšmo lygio tyrimų Mažeikių mieste atlikta nebuvo Triukšmo lygio analizė Triukšmo ribinius dydžius reglamentuoja LR Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. V- 604 Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje patvirtinimo (Žin., 2011, Nr ). Pagal šią higienos normą didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamosios aplinkos ir visuomeninės aplinkos teritorijose veikiamose transporto sukeliamo triukšmo yra Ldvn = 65 dba (dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklį), Lnakties = 55 dba (nuo 22 val. iki 6 val.) ir LAFmax= 70 dba (6-18 val.), 65 dba (18-22 val.), 60 dba (22-6 val.) (maksimalus garso slėgio lygis). Mažeikių miestą kerta geležinkelio linija, taip pat praeina valstybinės reikšmės krašto keliai: Nr. 155; 163; 164; 170. Čia susidaro didžiausi judėjimo srautai, kas įtakoja triukšmo rodiklius. Taip pat būtina pastebėti, kad pramoninis rajonas, kuriame yra didžiausi stacionarūs triukšmo šaltiniai, yra miesto pakraštyje, o taip pat triukšmo šaltiniai yra įrengti pastatuose, todėl triukšmo lygis yra ženkliai sumažinimas aplinkoje m. kovo 28 d. Mažeikių rajono savivaldybės sprendimu Nr. T1-75 Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tyliųjų viešųjų zonų nustatymo buvo nuspręsta nustatyti dvi viešąsias tyliąsias zonas: Juodpelkio parko tylioji viešoji zona (plotas 5,3 ha) ir Sodų trikampio skvero tylioji viešoji zona (plotas 2,0 ha) (žr. paveiksle žemiau).

69 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 69 IŠ Paveikslas. Tyliosiose viešosios zonos Mažeikių mieste Šaltinis: Mažeikių rajono savivaldybė Sodų trikampio skvero tylioji viešoji zona yra tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, pakankamai aktyvioje Mažeikių miesto dalyje, kuri patenka į 13-tą transportinį rajoną. Judėjimas į / iš šio transportinio rajono vyksta intensyviai dėl didelio gyventojų tankumo. Kvartalas ribojamas Žemaitijos, Ventos, Gamyklos ir Naftininkų g. taip pat apie 500 m atstumu nuo tyliosios viešosios zonos praeina geležinkelio kelias. Juodpelkio parko tylioji viešoji zona yra Mažeikių miesto pakraštyje, greta sodų bendrijų Raselė ir Rasa. Arčiausiai viešosios zonos praeina Sedos g., kuria vykstantis intensyvus transporto priemonių judėjimas ir gali sąlygoti triukšmo taršos padidėjimą šioje zonoje m. atliktų tų tyrimų duomenys pateikti žemiau esančioje lentelėje. 9.1 lentelė. Aplinkos triukšmo tyrimų įvertinimo rezultatai. Triukšmo rodiklių pavadinimas Juodpelkio parko tylioji viešoji zona Sodų trikampio skvero tylioji viešoji zona 2014 m. birželio mėn. išmatuota vertė dba (rekomenduojama viršutinė ribinė vertė 50 dba) Ekv. garso slėgio lygis dienos metu 14:00 val. 45,5 50,4 Mak. garso slėgio lygis dienos metu 14:00 val 66,9 68,3 Ekv. garso slėgio lygis vakaro metu 20:00 val. 40,9 45,2 Maks. garso slėgio lygis vakaro metu 20:00 val 54,8 55,3 Ekv. garso slėgio lygis nakties metu 00:00 val. 36,3 38,8 Maks. garso slėgio lygis nakties metu 00:00 val 54,1 51, m. spalio mėn. išmatuota vertė dba (rekomenduojama viršutinė ribinė vertė 50 dba) Ekv. garso slėgio lygis dienos metu 14:00 val. 43,6 45,8 Mak. garso slėgio lygis dienos metu 14:00 val 55,6 59,5 Ekv. garso slėgio lygis vakaro metu 20:00 val. 39,4 50,2

70 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 70 IŠ 166 Maks. garso slėgio lygis vakaro metu 20:00 val 74,8 57,9 Ekv. garso slėgio lygis nakties metu 00:00 val. 42,5 41,6 Maks. garso slėgio lygis nakties metu 00:00 val 66,8 52, m. spalio mėn. išmatuota vertė dba (rekomenduojama viršutinė ribinė vertė 50 dba) Ekv. garso slėgio lygis dienos metu 14:00 val. 45,2 44,2 Mak. garso slėgio lygis dienos metu 14:00 val 55,2 48,0 Ekv. garso slėgio lygis vakaro metu 20:00 val. 41,5 51,9 Maks. garso slėgio lygis vakaro metu 20:00 val 48,0 56,6 Ekv. garso slėgio lygis nakties metu 00:00 val. 35,4 35,6 Maks. garso slėgio lygis nakties metu 00:00 val 40,3 47, m. spalio mėn. išmatuota vertė dba (rekomenduojama viršutinė ribinė vertė 50 dba) Ekv. garso slėgio lygis dienos metu 13:00 val. 51,1 42,9 Mak. garso slėgio lygis dienos metu 13:00 val 59,6 49,6 Ekv. garso slėgio lygis vakaro metu 20:00 val. 45,0 38,4 Maks. garso slėgio lygis vakaro metu 20:00 val 57,6 49,1 Ekv. garso slėgio lygis nakties metu 00:00 val. 39,2 35,4 Maks. garso slėgio lygis nakties metu 00:00 val 45,6 45,7 Šaltinis: Mažeikių rajono savivaldybės pateikta informacija. Pagal duomenis matyti, kad šiose zonose viršinamas maksimalus garso slėgio lygis, kurio dydžiui daro įtaką automobiliai ir traukiniai Oro taršos analizė Oro taršos ribinius dydžius reglamentuoja LR Aplinkos ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. D1-329 / V-469 Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo ir 2010 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. D1-585 / V-611 Dėl aplinkos ore užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo. Su automobilių išmetama tarša siejami tam tikri cheminiai junginiai: CO, SO2, benzenas, ir švinas. Tačiau svarbiausi junginiai išmetami iš kelių transporto yra azoto oksidai - NOx ir kietosios dalelės - PM10, kadangi tai yra teršalai, kurie kelia didžiausią rūpestį intensyviai urbanizuotose vietovėse. Azoto dioksidas NO2 atmosferą išmetamos visų degimo procesų metu deginant kurą vidaus degimo varikliuose, katilinėse, jėgainėse. Pažemio aplinkos ore pagrindinis azoto dioksido šaltinis automobilių išmetamos dujos, tuo tarpu jėgainių įtaka pažeminėms azoto dioksido koncentracijoms yra mažesnė, nes iš aukštų kaminų į aplinką patekęs O2 išsisklaido aukščiau.

71 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 71 IŠ Paveikslas. Maksimalu 1 val. NO2 koncentracija (μg / m 3 ) aplinkos ore Mažeikiuose 2015 m. Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra Pagal oro taršos lygius reglamentuojančius norminius dokumentus, azoto dioksido 1 valandos ribinė vertė yra 200 µg / m 3 (ši vertė neturi būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus), o metinė ribinė vertė - 40 µg / m 3. Didžiausia tarša azoto dioksidu Mažeikiuose buvo fiksuota pagrindinėse miesto gatvėse: Žemaitijos g. Algirdo g., Laisvės g., Sedos g., tačiau nebuvo viršyta.

72 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 72 IŠ 166 Kietosios dalelės Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai. KD10 dalelės (kurių dydis ore yra mažesnis nei 10 µm) kelia didžiausią susirūpinimą, kadangi jos yra pakankamai mažos ir gali prasiskverbti giliai į plaučius ir tokiu būdu sukelti didelę grėsmę žmogaus sveikatai. Šiuo metu KD2.5 dalelės laikomos sukeliančiomis dar didesnę grėsmę sveikatai. Smulkiosios dalelės gali būti pernešamos giliai į plaučius, kur jos gali sukelti uždegimą ir pabloginti žmonių, sergančių širdies ar plaučių ligomis, būklę. 9.3 Paveikslas. Maksimalu 24 val. KD10 koncentracija (μg / m 3 ) aplinkos ore Mažeikiuose 2015 m. Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

73 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 73 IŠ 166 Pagal oro taršos lygius reglamentuojančius norminius dokumentus, kietųjų dalelių paros ribinė vertė yra 50 µg / m 3 (ši vertė neturi būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus), o metinė ribinė vertė - 40 µg / m 3. Įvertinus atliktus tyrimus matyti, kad ribinės vertės nėra viršytos. Sieros dioksidas Sieros dioksidas bespalvės dujos, turinčios aštrų kvapą, yra pagrindinis sieros junginių degimo produktas. Akmens anglis ir nafta turi įvairių sieros junginių, todėl jų degimo metu išsiskiria sieros dioksidas. Dujos nuodingos, gali sukelti šiuos simptomus: kvėpavimo takų dirginimas; refleksinis kosulys, kvėpavimo sutrikimai; sunkus ir susilpnėjęs kvėpavimas; nosies ir gerklės deginimas; dusulio priepuoliai ir kt. 9.4 Paveikslas. Maksimalu 24 val. SO2 koncentracija (μg / m 3 ) aplinkos ore Mažeikiuose 2015 m. Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

74 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 74 IŠ 166 Pagal oro taršos lygius reglamentuojančius norminius dokumentus, sieros dioksido paros ribinė vertė yra 125 µg / m 3 (ši vertė neturi būti viršyta daugiau kaip 3 kartus per kalendorinius metus), o metinė ribinė vertė - 20 µg / m 3 (ekosistemų apsaugai). Šis rodiklis Mažeikių mieste nėra viršytas. Oro taršos tyrimai Mažeikių mieste Mažeikių mieste įrengta oro kokybės tyrimų stotis. 9.5 Paveikslas. Oro kokybės tyrimų stoties Mažeikiuose vieta Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra Mažeikių mieste 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. atliktų oro kokybės tyrimų duomenimis 2013 m. 14 parų buvo viršyta maksimali 24 val. kietųjų dalelių koncentracija (Cmax 24 h 122 μg / m3); 2014 m. 19 parų (Cmax 24 h 75 μg / m3); 2014 m. 17 parų (Cmax 24 h 102 μg / m3). Kiti statistiniai oro kokybės rodikliai Mažeikiuose neviršijo nustatytų ribinių verčių (žr. žemiau esančią lentelę Statistiniai oro kokybės tyrimų rodikliai Mažeikiuose ). 9.2 lentelė. Statistiniai oro kokybės tyrimų rodikliai Mažeikiuose. Metai KD 10 μg / m 3 SO 2 μg / m 3 NO 2 μg / m 3 C vid. C max 24 h P C vid. C max 24 h C max 1 h C vid. C max 1 h V Galiojusios normos, ribinės vertės, informavimo bei pavojaus slenksčiai, nustatyti žmonių sveikatos apsaugai d m. 28* 122* 14 4,9* 19,7* 79,5* 7* 80* m , , m ,9 17,1 117, Cvid - vidutinė metinė koncentracija; Cmax 24 h - didžiausia paros koncentracija; Cmax 1 h - didžiausia 1 val. koncentracija; P parų skaičius, kai buvo viršyta paros ribinė vertė (50 µg / m 3 ); V valandų skaičius, kai buvo viršyta 1 val. ribinė vertė (200 µg / m 3 ), kurios įsigaliojimo data ; * - surinkta mažiau negu 90% duomenų. Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

75 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 75 IŠ 166 Vertinant automobilių daromą neigiamą įtaką aplinkai, tikėtina, kad KD10 norma prie pagrindinių miesto gatvių yra viršijama. Natūrinių tyrimų metu pastebėtas momentinis oro taršos suaktyvėjimas, kai yra uždaroma geležinkelio pervažą Laisvės g. ir joje susidarius transporto priemonių spūsčiai. Pervaža vidutiniškai uždaroma min., o ją atidarius dėl Laisvės g. esančių šviesoforų, dar reikia 10 min., kol išsiskirsto transporto priemonės. Šviesoforų skaičius Laisvės g. turi tiesioginę įtaką oro taršos rodiklių suaktyvėjimui miesto centrinėje dalyje. Mažeikių miesto ir rajono teritorijoje metais buvo atliekami oro kokybės matavimai, pagal 2008 metais patvirtintą oro monitoringo programą. Savivaldybės teritorijoje stebėti trys teršalai azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas (SO2) ir lakieji organiniai junginiai (LOJ) (benzenas (C6H6), toluenas ir etilbenzenas ir ksilenai (BTEX)). Oro kokybė buvo stebėta 5 matavimų vietose Mažeikių mieste ir 8 Mažeikių rajono teritorijoje. Nors metinė ribinė vertė nebuvo viršyta, tačiau metinė NO2 koncentracija dviejose matavimo vietose visais matavimų metais Mažeikių mieste viršijo žemutinę vertinimo ribą (26 μg / m 3 ), Naftininkų / Žemaitijos gatvių bei Laisvės / Laižuvos gatvių sankryžose vidutinė metinė koncentracija buvo atitinkamai 29,3 μg / m 3 ir 27,4 μg / m 3. Apie 3,8 karto didesnė NO2 ir apie 1,5 karto didesnės C6H6 koncentracijos buvo nustatytos intensyvaus transporto zonose, Mažeikių mieste. Tai patvirtina, kad transportas yra svarbus šių teršalų šaltinis metais vykusios Laisvės gatvės rekonstrukcijos metu automobilių eismas buvo ribojamas arba nukreiptas kitomis gatvėmis. Kelio rekonstrukcijos darbų metu Laisvės g. nustatytos 36 % mažesnės NO2 koncentracijos (vidutiniškai 14,0 μg / m 3 ) lyginant su 2010 ir 2012 metų rezultatais (vidutiniškai 22,0 μg / m 3 ). Tai taip pat patvirtina didelį automobilių indelį NO2 koncentracijai miesto teritorijoje. Šešiose Mažeikių miesto ir rajono matavimų vietose buvo nustatytos metinės benzeno koncentracijos (nuo 2,07 μg / m 3 iki 2,54 μg / m 3 ) viršijančios žemutinę benzeno vertinimo ribą (2 μg / m 3 ). Vėlyvo rudens ir žiemos sezonais, kai prasidėdavo šildymo sezonas, o meteorologinės sąlygos (susilpnėjęs vėjo greitis, sąlyginai mažas oro drėgnis) būdavo nepalankios teršalams išsisklaidyti, buvo stebimos apie 4,6 kartus didesnės benzeno koncentracijos, lyginant su pavasario ir vasaros sezonais. Didesnė lakiųjų organinių junginių koncentracija žiemos metu gali būti siejama su gaminamo kuro ypatumais. Žieminio kuro tankis yra mažesnis, todėl toks kuras lengviau garuoja žemesnėje temperatūroje. Oro užterštumas antropogeninės kilmės teršalais priklauso ne tik nuo išmetimų dydžio, bet ir nuo to, ar teršalai kaupsis išmetimo vietose, ar bus išsklaidyti didesnėje erdvėje. Todėl oro kokybei didelę įtaką turi meteorologinės sąlygos, teršiančių medžiagų dinamiškumas, taršos šaltinių pobūdis, bendra foninė būklė. Antropogeninio poveikio gamtinei aplinkai mastu bei intensyvumu Mažeikių rajonas Respublikoje yra išskirtinis. Tai lemia netoli už 10 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių miesto ribos esanti didelė naftos perdirbimo gamykla AB Orlen Lietuva. Mažeikių rajono savivaldybės pateiktoje aplinkos oro monitoringo ataskaitoje už 2015 m. III-IV ketvirtį rezultatai rodo, kad Mažeikių rajono savivaldybės orą labiausiai teršia autotransporto išmetamosios dujos ir AB Orlen Lietuva įtaka. Higieniniu požiūriu pagrindiniai teršalai: azoto dioksidas, sieros dioksidas, anglies

76 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 76 IŠ 166 monoksidas ir LOJ. Dalinai aplinkos oro taršos lygis priklauso nuo autotransporto intensyvumo ir eismo organizavimo, gatvių važiuojamosios dalies pločio, vietovės reljefo, meteorologinių sąlygų. Taip pat oro kokybę įtakoja transporto priemonės variklio tipas, galingumas, techninė būklė, darbo režimas, naudojamas kuras. Autotransporto išmetamosios dujos patenka į žemiausią atmosferos sluoksnį, todėl sunkiai išsisklaido. 9.3 lentelė m. III-IV ketv. Mažeikių miesto aplinkos oro taršos NO2 ir SO2 tyrimų rezultatų suvestinė Taško Nr Stebėsenos objektas Laisvės Laižuvos g. sankryža, Mažeikiai Algirdo Gamyklos g. sankryža, Mažeikiai Naftininkų Žemaitijos g. sankryža, Mažeikiai Taško koordinatės LKS 94 koordinačių sistemoje X Y NO 2 tyrimo rezultatas, µg / m 3 (ribinė vertė 40 µg / m 3 ) 2015 m. III ketv m. IV ketv. SO 2 tyrimo rezultatas, µg / m 3 (ribinė vertė 20 µg / m 3 ) 2015 m. III ketv m. IV ketv ,04 12,92 11,82 3, ,62 8,09 12,78 3, ,68 10,83 13,30 3, lentelė m. III-IV ketv. Mažeikių miesto aplinkos oro taršos LOJ tyrimų rezultatų suvestinė Taško Nr. Stebėsenos objektas Taško koordinatės LKS 94 koordinačių sistemoje X Y Analitė Ribinė vertė, µg / m 3 Tyrimo rezultatas, µg / m m. III ketv m. IV ketv. Benzenas 5 1,68 2,79 1. Laisvės Laižuvos g. sankryža, Mažeikiai Toluenas 600 2,04 4,65 Etilbenzenas 20 0,51 0,63 m / p-ksilenas 200 0,75 1,74 o-ksilenas 200 0,78 0,65 Benzenas 5 1,28 0,65 2. Algirdo Gamyklos g. sankryža, Mažeikiai Toluenas 600 2,36 2,65 Etilbenzenas 20 0,69 6,47 m / p-ksilenas 200 0,89 1,33 o-ksilenas 200 1,56 3,75 3. Naftininkų Žemaitijos g. sankryža, Mažeikiai Benzenas 5 1,06 2,13 Toluenas 600 2,08 3,15 Etilbenzenas 20 0,53 0,64 m / p-ksilenas 200 0,75 1,89 o-ksilenas 200 0,78 0, Skyriaus išvados: Prevenciniais tikslais šalia geležinkelio tikslinga įrengti akustines sieneles, kad suvaldyti traukinių skleidžiamą triukšmą į gyvenamuosius kvartalus; Siekiant suvaldyti momentinį taršos rodiklių padidėjimą Laisvės g. reikia pertvarkyti šviesoforų sistemą bei sumažinti geležinkelio įtaką miesto gyvenime.

77 Eismo įvykių skaičius MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 77 IŠ Eismo saugos analizė Eismo saugumo analizė atliekama vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus duomenimis Bendroji eismo saugos statistika Saugaus eismo automobilių keliais užtikrinimas yra viena svarbiausių užduočių problemų automobilių transporte. Spartūs automobilizacijos augimo tempai sukelia vis daugiau problemų užtikrinant saugų eismą Lietuvos keliuose ir gatvėse. Daug materialinės ir moralinės žalos padaro eismo įvykiai, kurių metu žūsta ar sužalojami žmonės, sugadinamos transporto priemonės. Saugaus eismo situacija Mažeikių mieste, lyginant su visos Lietuvos duomenimis, yra nebloga. Įskaitinių eismo įvykių skaičius, tenkantis 1000-čiui gyventojų, pastaruosius 3 metus yra mažesnis už Lietuvos vidurkį. Nuo 2013 metų įskaitinių eismo įvykių skaičius, tenkantis 1000-čiui gyventojų, Mažeikių mieste sumažėjo trečdaliu. Mažeikių miestas Telšių apskritis Mažeikių rajonas Lietuvos Respublika 1,8 0,8 0,9 1,3 1,2 1,0 1,1 1,1 0,8 0,9 0,9 0,5 0,6 0,7-0, Metai 10.1 Paveikslas. Įskaitinių eismo įvykių skaičius 1000-čiui gyventojų Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento ir Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato duomenys Nuo 2012 metų Mažeikių rajono savivaldybėje įvykusių įskaitinių ir techninių eismo įvykių skaičius pateiktas žemiau esančioje lentelėje. Įskaitiniai eismo įvykiai Techniniai eismo įvykiai Metai 10.2 Paveikslas. Įskaitinių ir techninių eismo įvykių skaičius Mažeikių rajono savivaldybėje Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento ir Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato duomenys Bendras eismo įvykių skaičius Mažeikių rajono savivaldybėje nuo 2012 m. išaugo 11 %. Techninių eismo įvykių skaičius nuo 2012 iki 2015 metų išaugo 22 %, tuo tarpu įskaitinių eismo įvykių sumažėjo 22 %. Tai leidžia daryti

78 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 78 IŠ 166 prielaidą, kad nors eismo įvykių ir daugėja, bet jų pasekmės švelnėja. Techninių eismo įvykių metu apgadinamos transporto priemonės, kroviniai, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tuo tarpu įskaitinių eismo įvykių metu žūsta arba sužeidžiami žmonės. Automobilių kelių investicijų vadove yra įvertinta, kad techninis eismo įvykis atneša 1,7 tūkstančio eurų nuostolį valstybei ir visuomenei, eismo įvykis su žuvusiais žmonėmis valstybei kainuoja 597 tūkstančius eurų, o eismo įvykis su sužeistais žmonėmis 54 tūkstančius eurų. Įskaitiniai eismo įvykiai 35 Sužeistųjų skaičius Žuvusiųjų skaičius Paveikslas. Įskaitinių eismo įvykių, bei juose sužeistųjų ir žuvusiųjų, skaičius Mažeikių mieste ir jo periferijoje Mažeikių m. bendrojo plano nagrinėjamoje teritorijoje, m. Šaltinis: Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato duomenys 2015 metais 21-ame įskaitiniame eismo įvykyje žuvo vienas, o sužeisti buvo 22 žmonės. Nuo 2013 metų Mažeikių mieste ir jo prieigose įvykusiuose eismo įvykiuose sužeistųjų skaičius sumažėjo 29 %, žuvusiųjų - 75 % Nors bendra situacija gerėja, bet vien per 2015-uosius metus Mažeikių mieste ir jo prieigose įvykę įskaitiniai eismo įvykiai visuomenei ir valstybei padarė 1,786 milijono eurų žalos. Tiesa, miestuose įskaitiniai eismo įvykiai su žuvusiais asmenimis yra gana retas reiškinys dėl mažesnio nei užmiesčio keliuose judėjimo greičio. Dėl mažesnio judėjimo greičio taip pat švelnėja eismo įvykių pasekmės, lengviau sužalojami žmonės. Automobilio vairuotojas/keleivis Dviratininkas Motociklo/mopedo vairuotojas Pėsčiasis 100% 80% 60% 40% 20% 0% Paveikslas. Mažeikių mieste ir jo prieigose įvykusiuose įskaitiniuose eismo įvykiuose sužeistų eismo dalyvių pasiskirstymas pagal keliavimo būdą, m. Šaltinis: Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato duomenys 2015 metais Mažeikių mieste ir jo prieigose daugiau nei puse įskaitiniuose eismo įvykiuose nukentėjusių eismo dalyvių sudarė pėstieji ir dviratininkai, t. y. pažeidžiamiausios eismo dalyvių grupės. Būtent tokiuose eismo

79 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 79 IŠ 166 įvykiuose, kuriuose dalyvauja automobilis ir dviratininkas ar pėsčiasis, dažniausiai yra patiriami rimčiausi sužalojimai. Nuo 2013 iki 2015 metų Mažeikių mieste ir jo prieigose įvykusiuose eismo įvykiuose žuvo 5 eismo dalyviai, iš kurių 2 buvo dviratininkai, 2 pėstieji ir 1 vairuotojas. 100% Automobilis Automobilis - motociklas/mopedas Automobilis - dviratininkas Automobilis - automobilis Motociklas/mopedas Automobilis - pėsčiasis 80% 60% 40% 20% 0% Paveikslas. Mažeikių mieste ir jo prieigose įvykusių įskaitinių eismo įvykių pasiskirstymas pagal įvykyje dalyvavusius eismo dalyvius, m. Šaltinis: Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato duomenys 2015 metais daugiau nei pusę įskaitinių eismo įvykių sudarė automobilio ir pėsčiojo susidūrimas metais visuose įskaitiniuose eismo įvykiuose dalyvavo bent vienas automobilis Avaringų vietų identifikavimas Avaringiausios Mažeikių miesto gatvių tinklo vietos identifikuojamos remiantis metų įskaitinių eismo įvykių duomenimis. Avaringiausios miesto sankryžos ir gatviųatkarpos pateiktos žemiau esančioje lentelėje ir Įskaitinių eismo įvykių schemoje lentelė. Avaringiausios Mažeikių miesto sankryžos / gatvių atkarpos m. Nr. Sankryžos / atkarpos pavadinimas Žuvusiųjų skaičius Sužeistųjų skaičius Eismo įvykių skaičius 1 Skuodo g. Ventos g. Žemaitijos g Žemaitijos g. Naftininkų g Naftininkų g. atkarpa tarp S. Daukanto g. ir Vilties g Sodų g. Draugystės g. Žemaitijos g Pavenčių g. Sedos g Sedos g. (šalia Sedos g. 47) Viso: Šaltinis: sudaryta remiantis Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato duomenimis Juodoji dėmė, tai trumpas gatvės (kelio) ruožas arba sankryžą, kurioje per ketverius metus įvyko nemažiau kaip 4 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo arba žuvo bent vienas žmogus. Būtent juodosioms dėmėms turėtų būti

80 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 80 IŠ 166 skiriamas didžiausias dėmesys diegiant eismo saugumo priemones. Iš turimų duomenų Mažeikių miesto juodosios dėmės yra Skuodo g. Ventos g. Žemaitijos g. sankryža (šiuo metu įrengtos eismo saugumo priemonės), Žemaitijos g. Naftininkų g. sankryža, bei Naftininkų g. atkarpą tarp S. Daukanto g. ir Vilties g. Visos metais įvykusių įskaitinių eismo įvykių vietos pavaizduotos Įskaitinių eismo įvykių schemoje. Įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose susiduria automobiliai ir nukenčia jų vairuotojai ar keleiviai, dažniausiai įvyko Skuodo g., Žemaitijos g., Pavenčių g., Sedos g. ir jų prieigose. Šiose gatvėse įvyko kiek daugiau nei pusė visų įskaitinių eismo įvykių. Motociklininkai į įskaitinius eismo įvykius pateko įvairiose miesto vietose. Išskirti būtų galima Laisvės g., kurioje per nagrinėjamą laikotarpį nukentėjo 2 motociklininkai. Dviratininkai dažniausiai nukentėjo Laisvės g., Sedos g., Naftininkų g. Daugiausiai pėsčiųjų nukentėjo Žemaitijos g. atkarpoje tarp Ventos ir Sedos gatvių. Abejose Žemaitijos g. pusėse yra daugiaaukščių namų kvartalai, netoliese yra nemažai mokyklų ir prekybos centrų. Dėl minėtų priežasčių dideli pėsčiųjų srautai juda iš vienos gatvės pusės į kitą. Žemaitijos g. taip pat yra viena iš svarbiausių Mažeikių m. transporto arterijų, todėl susikirtus dideliems gatvę kertančių pėsčiųjų ir gatve važiuojančių transporto priemonių srautams, neišvengiama avarinių situacijų. Per metų laikotarpį pusė visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo pėsčiasis, įvyko minėtoje Žemaitijos g. atkarpoje ar jos prieigose. Taip pat galima išskirti Sedos g. ir Laisvės g., kuriuose per nagrinėjamą laikotarpį yra nukentėję daugiau nei du pėstieji Dažniausių eismo įvykių priežasčių ir aplinkybių identifikavimas Automobilio ir pėsčiojo susidūrimas. Apie 60 % įskaitinių eismo įvykių, kuriuose dalyvavo automobilis ir pėsčiasis, įvyko pastarajam einant per pėsčiųjų perėją. Apie 70 % tokių eismo įvykių įvyko nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose. Tokie eismo įvykiai nereguliuojamose perėjose dažniausiai įvyko dėl kelių priežasčių: vairuotojai artėdami prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesiėmė reikalingų atsargumo priemonių, t. y. nesulėtino transporto priemonės greičio ir neįsitikino, kad per perėją neina pėsčiasis, tuo tarpu pėstieji žengė į perėją staiga ir neįsitikinę, kad atvažiuojantys vairuotojai juos pastebėjo ir praleidžia. Reguliuojamose pėsčiųjų perėjose pėstieji dažniausiai nukenčia, kuomet į perėją įžengia šviečiant draudžiamam šviesoforo signalui, arba tuomet, kai sankryžoje sukančios transporto priemonės vairuotojas stebėdamas transporto priemonių judėjimą nepastebi per perėją einančio pėsčiojo. Maždaug 1 / 3 pėsčiųjų, kurie buvo sužaloti ne pėsčiųjų perėjose, ėjo tamsiu paros metu nedėvėdami šviesą atspindinčių elementų, o 2 / 3 buvo sužaloti kirsdami gatvės važiuojamąją dalį neleistinose vietose. Automobilio ir dviračio susidūrimas. Apie 80 % įskaitinių eismo įvykių, kuriuose susidūrė automobilis ir dviratininkas sukėlė neatsargus dviratininkų manevravimas gatvės važiuojamojoje dalyje arba kelių eismo taisyklių nesilaikymas kertant gatvės važiuojamąją dalį. Kas penktas eismo įvykį sukėlęs dviratininkas buvo neblaivus. Automobilių vairuotojai dviratininkų nepastebėdavo atlikdami posūkio manevrą sankryžoje. Automobilio ir motociklo / mopedo susidūrimas. Apie 70 % įskaitinių eismo įvykių, kuriuose susidūrė automobilis ir motociklas / mopedas sukėlė neatsargus automobilių vairuotojų elgesys kelyje. Beveik visi eismo įvykiai įvyko sankryžose atliekant posūkio manevrą, kuomet automobilių vairuotojai nepraleido tose situacijose

81 Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 81 IŠ 166 pirmumo teisę turėjusių motociklininkų. Tokie eismo įvykiai yra ypač pavojingi, nes motociklo / mopedo vairuotojas yra menkai apsaugotas, o šių transporto priemonių greitis prilygsta automobilių greičiui. Dviejų ar daugiau automobilių susidūrimas. Apie 70 % tokių eismo įvykių sukėlė šalutiniu keliu važiuojantys vairuotojai, kurie nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių. Likusią dalį sudarė eismo įvykiai, kuomet buvo išvažiuota į priešpriešinio eismo juostą ar buvo nesilaikoma saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės. Įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo viena transporto priemonė. Visi įskaitiniai eismo įvykiai, kuomet vairuotojas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo / išvažiavo nuo / iš kelio / gatvės ribų buvo sukelti neblaivių vairuotojų. Per metų laikotarpį neblaivūs transporto priemonių vairuotojai Mažeikių mieste sukėlė 5 įskaitinius eismo įvykius, kuriuose nukentėjo 5 žmonės m. sausio rugpjūčio mėnesiais Mažeikių mieste buvo sulaikyti 56 neblaivūs vairuotojai. 18 jų buvo nustatytas lengvas, 30 vidutinis, 8 sunkus apsvaigimo (girtumo) laipsnis. Per tą patį laikotarpį neblaivūs vairuotojai sukėlė 8 eismo įvykius Eismo saugos sezoniškumo vertinimas Mažeikių miestas nėra kurortinė vietovė, todėl sezono, kurio metu juntamai išaugtų gyventojų, o tuo pačiu ir eisme dalyvaujančių transporto priemonių, skaičius nėra. Tačiau galima išskirti tam tikrus metų mėnesius, kuomet eismo įvykių skaičius išauga, o tai dažniausiai lemia besikeičiančios oro sąlygos keičiantis metų laikų sezonams metai 2014 metai 2015 metai Paveikslas. Įskaitinių eismo įvykių pasiskirstymas pagal mėnesius Mažeikių mieste ir jo prieigose Šaltinis: Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato duomenys Per metų laikotarpį daugiausiai eismo įvykių įvyko gruodžio mėnesį. Tai nulėmė sudėtingos žiemos eismo sąlygos, bei šventinis laikotarpis per kurį intensyviai keliaujama. Taip pat avaringas buvo rugsėjo mėnuo. Po vasaros atostogų sezono išauga eismo dalyvių skaičius, ypač mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių, o ir patys eismo dalyviai dar būna atsipalaidavę ir ne tokie budrūs po vasaros atostogų. Taip pat avaringas buvo lapkričio

82 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 82 IŠ 166 mėnuo, ypač 2015 metais. Lapkričio mėnesiui būdingi kardinalūs ir staigūs oro sąlygų pokyčiai, paprastai iškrenta pirmas sniegas Esamos susisiekimo infrastruktūros vertinimas eismo saugumo požiūriu Pavojų eismo saugai ir saugumui gali kelti ir jau įrengta susisiekimo infrastruktūra, jei ji įrengta nesilaikant reikalavimų ir neįvertinus aplinkos poveikio, taip pat didelę įtaką turi saugumui jei sistema yra neprižiūrima ir netvarkoma. Mažeikių mieste tokių vietų, kuriuose dėl netinkamai įrengtos infrastruktūros sukuriamos konfliktinės situacijos tarp skirtingų eismo dalyvių rūšių yra (tipinės situacijos pateiktos žemiau pateiktuose paveiksluose). Žemaitijos gatvėje dviračių takai įrengti prie pat automobilių stovėjimo aikštelių ir dėl to aikštelėje pastatyti automobiliai patenka į dviračių tako važiuojamąją dalį ir taip susiaurina pravažiavimo plotį (žr. a, b pav.). Tokios situacijos tampa ypač pavojingos tamsiuoju paros metu, kuomet pamatyti šalia tako stovintį automobilį yra sudėtingiau. Nelaimės atveju ne tik padidėja dviratininko susižalojimo tikimybė, bet bus apgadintas ir automobilis. Pateiktame paveiksle galima matyti, kad ir autobusų sustojimo stotelė yra įrengta per arti dviračių tako. Taip pat matyti, kad dviračių takus blokuoja ir per arti pastatyti atliekų surinkimo konteineriai (žr. c pav.). Už dviračių tako turi būti išlaikoma 0,5 m saugumo juosta, kuri užtikrina saugų dviratininkų judėjimą (Lietuvos automobiliu kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijos R PDTP 12 ) Paveikslas. a, b dviračių takas įrengtas per arti automobilių stovėjimo aikštelės Žemaitijos g. (neišlaikytas saugus atstumas nuo kitų objektų), c - per arti dviračių tako pastatyti atliekų surinkimo konteineriai Žemaitijos g. ir neteisingai nuleistas šaligatvio bortelis Eismo dalyvių laisvą judėjimą taip pat apsunkina viduryje tako pastatyti objektai, pvz. šviesoforas (žr. a pav.), kelio ženklas (žr. b pav.), augantis medis ir staigus tako krypties pasikeitimas (žr. c pav.). Suprantama, kad urbanizuotose miesto erdvėse yra sudėtinga įrengti dviračių takus, kurie atitiktų visus LR teisės aktus, tačiau tokių vietų turi būti kuo mažiau ir esant galimybei įrengti įspėjamieji ženklai, nes kitu atveju gali nepavykti

83 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 83 IŠ 166 išvengti ypač skaudžių nelaimingų atvejų, kai dviratininkas susiduria su pėsčiuoju, atsitrenkia į stacionarius objektus ir pan Paveikslas. a - dviračių takas Žemaitijos g., b - dviračių takas Laižuvos g., c - dviračių takas Birutės g. Kliūtimis saugiam dviratininkų eismui gali tapti ir ant tako laikinai padėti įvairūs objektai, pvz.: lapų maišai ar reklaminiai stendai (žr. a pav.), nesutvarkyta augmenija šalia takų (žr. b pav.). Įrengiant dviračių stovus taip pat reiktų apgalvoti jų įrengimo vietą. Šalia Mažeikių rajono savivaldybės pastato dviračių stovas įrengtas taip, kad jame pastatytas dviratis blokuoja praėjimą pėstiesiems (žr. c pav.) ir šie yra priversti apeiti pastatytą dviratį šalia esančiu dviračiu taku. Taip pat priparkuotas dviratis patenka ir į dviračių taką, taip trukdydamas dviratininkų judėjimą Paveikslas. a - dviračių takas Laisvės g., b - pėsčiųjų ir dviračių takas M. Daukšos g., c - dviračių stovas Laižuvos g. Pėstiesiems didelį pavojų kelia per arti sankryžos įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos (žr. a pav.). Automobilių vairuotojai atlikdami posūkį visą savo dėmesį sukoncentruoja į artėjančių transporto priemonių judėjimo stebėjimą ir dėl sumažėjusio matymo lauko posūkyje gali nepastebėti per perėją einančių pėsčiųjų. Tikslinga perėjas nuo posūkio spindulio atitraukti bent 2 metrus, kad įsukusi transporto priemonė turėtų laiko

84 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 84 IŠ 166 pastebėti pėsčiąjį ir galėtų sustoti. Pavojų kelia ir ne pagal taisykles įrengtos bei neapšviestos pėsčiųjų perėjos (žr. b pav.) Paveikslas. a - pėsčiųjų perėjos Laisvės ir Vilniaus gatvių sankryžoje, b - pėsčiųjų perėja M. Pečkauskaitės g. ir Vydūno tak. Sankirtoje Įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus svarbu tinkamai suprojektuoti ir nuvažiavimą nuo jų. Bortų būklė ir nenužymėta pervaža neturėtų kelti pavojaus eismo dalyvių saugumui (žr. a pav.). Ypač pavojingos situacijos yra tuomet, kai tik dalis borto yra su nuolydžiu, o dalis ne (žr. b pav.). Artėjant prie tokio borto gali susidaryti įspūdis, kad jis visas yra nuožulnus ir tik priartėjus pastebima, kad takų kraštuose bortas statmenas dėl ko dviratininkas gali nesuvaldyti dviračio ir susižaloti arba darydamas staigų manevrą sukti į pėsčiųjų tako dalį ir kliudyti pėsčiąjį Paveikslas. a - pėsčiųjų perėja Žemaitijos ir Pavasario g. sankryžoje, b - pėsčiųjų ir dviračių tako sankirta su įvažiavimu į kiemą Sedos g. Siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp pėsčiųjų ir dviratininkų svarbu atsakingai įrengti viešojo transporto stoteles. Laisvės g. viešojo transporto stotelė įrengta taip, kad žmonės iš autobuso yra išlaipinami tiesiai ant

85 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 85 IŠ 166 dviračių tako (žr. a pav.). Negana to, sustojęs autobusas blokuoja ir gatvės eismo juostą. Keliose stotelėse pėstieji norėdami susipažinti su autobusų tvarkaraščiu yra priversti lipti ant dviračių tako (žr. a, b pav.). Susidūrimo pavojų kelia ir tokios situacijos, kuomet dviračių takas yra įrengtas tarp viešojo transporto stotelės ir šaligatvio (žr. c pav.), nes tokiu atveju pėsčiasis norėdamas patekti į stotelę yra priverstas kirsti dviračių taką. Taip pat pavojų kelia ir per arti dviračių tako įrengti viešojo transporto stotelių paviljonai (žr. d pav.). Šie paviljonai užstoją vaizdą ir matomumą, todėl iš už paviljono išėjęs žmogus gali laiku nepastebėti dviračių taku atvažiuojančio dviratininko, o dviratininkas pėsčiojo Paveikslas. a - viešojo transporto stotelė Laisvės g., b - viešojo transporto stotelė Skuodo g., c - viešojo transporto stotelė Laisvės g., d - viešojo transporto stotelė Žemaitijos g. Įrengiant dviračių takus svarbu juos suprojektuoti taip, kad būtų kuo mažiau vietų, kuriuose susikeistų pėsčiųjų tako ir dviračių tako trajektorijos. Mažeikiuose tokių vietų yra Skuodo g. (žr. a pav.) ir Žemaitijos g. (žr. b pav.) Paveikslas. a - pėsčiųjų ir dviračių takų susikeitimas Skuodo g., b - pėsčiųjų ir dviračių takų susikeitimas Žemaitijos g. Konfliktines situacijas gali išprovokuoti ir neaiškus / supainiotas ženklinimas. Situacijos kuomet horizontalus ženklinimas rodo jog pėsčiųjų takas yra atskirtas nuo dviračių tako, o vertikalusis ženklinimas rodo, kad tai yra bendras takas (žr. a pav.) įneša sumaišties tarp šiais takais besinaudojančių pėsčiųjų ir dviratininkų. Tokią pat

86 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 86 IŠ 166 sumaištį gali sukelti ir netoli vienas kito esantys, bet priešingą informaciją pateikiantys kelio ženklai (žr. b pav.). Tą pačią informaciją pateikiantys kelio ženklai turi ir atrodyti taip pat (žr. c, d pav.). D nuotraukoje pavaizduoto kelio ženklo kelių eismo taisyklėse nėra Paveikslas. a - pėsčiųjų ir dviračių tako ženklinimas Žemaitijos g., b, c ir d - pėsčiųjų ir dviračių takų ženklinimas M. Daukšos g. Projektuojant dviračių takus būtina atsižvelgti į tai ar dviračių taką supanti aplinka yra saugi pačiam dviratininkui. A, b ir c nuotraukose pavaizduotos skirtingos Laisvės gatvėje įrengto dviračių tako atkarpos. Daugelyje vietų dviračių takas yra per siauras ir prasilenkti dviem dviratininkams yra labai sudėtinga. Taip pat dviračių tako aplinka yra labai pavojinga, nes dviračio nesuvaldęs dviratininkas kristų ant medžių, atitvarų ar net į važiuojamąją gatvės dalį. Tokie kritimai gali baigtis labai rimtais sužalojimais. B nuotraukoje pavaizduotoje dviračių tako atkarpoje dviratininkui nepaliekama jokia saugi galimybė esant reikalui pasitraukti iš dviračių tako ar jį suvaldyti ir vėl grįžti į taką Paveikslas. a, b, c dviračių-pėsčiųjų takas Laisvės g.

87 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 87 IŠ 166 Sodybinio užstatymo teritorijose įvairios privačių sklypų tvoros, medžiai neretai būna per arti gatvės važiuojamosios dalies ir ties sankryžomis ženkliai sumažina matomumą. Viena tokių yra Vyšnių ir Sedos gatvių sankryža (žr. a, b pav.). Važiuojant Vyšnių gatve link miesto centro į pėsčiųjų perėją įžengusį pėsčiąjį automobilio vairuotojas pastebėtų tik paskutinę akimirką prieš jam žengiant į perėją. Važiuojant Laižuvos g. įrengtu dviračių taku sunku laiku pastebėti iš Mažeikių rajono savivaldybės pastato kiemo išvažiuojančius automobilius (žr. c pav.) Paveikslas. a, b - Vyšnių ir Sedos g. sankryža, c dviračių-pėsčiųjų takas Laižuvos g. Pagal pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijas takai turi susijungti ir sudaryti vientisą tinklą. Nebaigti tiesti (žr. a, c pav.) ar staiga nutrūkstantys (žr. b pav.) takai kelia pavojų visų eismo dalyvių saugumui, nes eismo dalyvis neturėdamas kitos išeities turi naudotis kitiems eismo dalyviams skirta infrastruktūra. Algirdo g. yra viešojo transporto stotelė iki kurios nėra įrengto šaligatvio, todėl pėstieji priversti eiti gatvės kelkraščiu Paveikslas. a - šaligatvis Sedos g., b - dviračių takas Pavenčių g., c - dviračių takas Laižuvos g., d - viešojo transporto stotelė Algirdo g. Susisiekimo infrastruktūros elementai neturėtų skatinti eismo dalyvių elgtis neapgalvotai ir taip kelti pavojų sau ir kitiems. Į gatvės važiuojamąją dalį nukreiptas ir tiesiog joje susiaurėjantis dviračių takas (žr. a pav.) ar į gatvės važiuojamąją dalį nukreipti laiptai, liepteliai ar kiti elementai, skatina žmones pažeidinėti kelių eismo taisykles ir taip rizikuoti savo ir kitų eismo dalyvių saugumu.

88 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 88 IŠ Paveikslas. a dviračių-pėsčiųjų tako susiaurėjimas ties Žemaitijos g. ir Draugystės g. sankryža, b - laiptai ir tiltelis į gatvės važiuojamąją dalį Visi susisiekimo infrastruktūros elementai turi būti pažymėti pagal nustatytus reikalavimus ir jų žymėjimas nuolat turi būti atnaujinamas. Nusitrynęs pėsčiųjų perėjų horizontalus ženklinimas (žr. a pav.) daro ją sunkiau pastebimą ir kelią nereikalingą pavojų pėstiesiems. Ilgose atkarpose tikslinga pakartotinai ženklinti pėsčiųjų ir dviračių takus tam, kad į jį įsiliejusiems eismo dalyviams būtų aišku kur ir kam yra skirtas konkretus takas. M. Daukšos g. esantis pėsčiųjų ir dviračių takas ženklinimą turi tik pradžioje ir pabaigoje, todėl iš kiemų išėję pėstieji ir dviratininkai naudojasi abiem takais, t. y. nepasiskirsto pagal takų paskirtį (žr. b pav.) Paveikslas. a - nusitrynęs horizontalus pėsčiųjų perėjos žymėjimas Laižuvos g., b - nepakankamas horizontalus pėsčiųjų ir dviračių takų žymėjimas M. Daukšos g. Pagal Lietuvos automobiliu kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijos R PDTP 12 Už dviračių tako turi būti išlaikoma 0,5 m saugumo juosta, kuri užtikrina saugų dviratininkų judėjimą (žr. žemiau esantį paveikslą).

89 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 89 IŠ Paveikslas. Pagrindiniai dviratininkų eismui reikalingi gabaritai Informacijos šaltinis: Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijos R PDTP Skyriaus išvados: Mažeikių mieste avaringiausios yra Skuodo g.-ventos g.-žemaitijos g. (šiuo metu įrengtos saugumo priemonės) ir Žemaitijos g.-naftininkų g. sankryžos, bei Naftininkų g. atkarpa tarp S. Daukanto g. ir Vilties g. Minėtas sankryžas ir atkarpą galima identifikuoti kaip juodąsias dėmes; Mažeikių mieste įrengtam pėsčiųjų-dviračių takų tinklui ir kitai susijusiai infrastruktūrai trūksta išbaigtumo, saugumo ir priežiūros aspektais

90 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 90 IŠ SSGG analizė Šiame skyriuje teikiama silpnybių, stiprybių, galimybių ir grėsmių analizė apibendrinanti anksčiau pateiktus skyrius ir jų išvadas: Stiprybės: - Iš Mažeikių miesto užtikrintas pakankamai dažnas susisiekimas autobusu ir traukiniu su kitais didžiausiais Telšių regiono, Lietuvos miestais; - Vidutinis autobusų greitis miesto teritorijoje yra aukštas ir siekia iki 30 km / h; - Mažeikių miestas lengvai pasiekiamas automobiliu iš regiono centro Telšių miesto, taip pat užtikrinamas greitas susisiekimas su kitais kaimyninių savivaldybių centrais: Naująja Akmene, Skuodu, Plunge, Šiaulių ir Klaipėdos miestais; - Vidutiniškai viena Mažeikių miesto gyventojo kelionė trunka apie 16 minučių, tai yra atliekamos gana trumpos kelionės; - Mažeikių mieste kelionių pėsčiomis atliekama net 30 %, dviračiu 13 %; - Mažeikių mieste yra įrengta apie 150 km gatvių ir kelių, kurie užtikriną gerą susisiekimą su visomis miesto ir priemiestinėmis teritorijomis; - kietųjų dalelių, sieros dioksido ir azoto dioksido koncentracijos Mažeikių mieste neviršija nustatytų ribinių verčių; - Saugaus eismo situacija Mažeikiuose, lyginant su visos Lietuvos duomenimis, yra labai gera. Įskaitinių eismo įvykių skaičius, tenkantis 1000-čiui gyventojų per pastaruosius metus sumažėjo (nuo 0,9 eismo įvykių 1000-čiui gyventojų 2013 metais iki 0,6 eismo įvykių 1000-čiui gyventojų 2015 metais) ir 2015 metais buvo 45 % mažesnis už Lietuvos vidurkį. Silpnybės: - Nėra pilnai realizuoti dviračių susisiekimo sistemos, stovėjimo vietų ir eismo organizavimo sprendiniai numatyti teritorijų planavimo dokumentuose; - Žemagrindžiai ir daliniai žemagrindžiai autobusai, sudaro apie 27 % (15 vnt.) visų UAB Mažeikių autobusų parko bendrovės turimų autobusų. Autobusai, kurie pritaikyti žmonėms su negalią sudaro apie 32 % (18 vnt.) nuo visų parke esančių autobusų; - Mažeikių miesto centrinėje dalyje, dienos metu, transporto priemonių stovėjimo vietų užtenka ir jos vidutiniškai yra užpildytos tik iki 70 %; - Dviračių / pėsčiųjų takų sistemai trūksta jungiamųjų takų, takų į gyvenamuosius rajonus miesto periferijoje, daugiau saugių geležinkelio bėgių kirtimo vietų; - Remiantis atliktos apklausos rezultatais didžioji dalis gyventojų labai blogai arba blogai vertina beveik visus susisiekimo sistemos elementus: viešojo transporto infrastruktūrą (53 %); gatvių / kelių, automobilių stovėjimo aikštelių, eismo reguliavimo infrastruktūrą (44 %), dviračių takų, jų ženklinimo, vientisumo, saugumo infrastruktūrą (54 %); - Mažeikių autobusų parke vyrauja daugiau nei 10 metų senumo transporto priemonės, kurios sudaro apie 84 % viso parko transporto priemonių. Autobusų parke apie 30 % autobusų yra senesni nei 20 metų, tuo tarpu nauji iki 5 metų autobusai sudaro 5 %;

91 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 91 IŠ Šiaurinę ir pietinę miesto dalis skiria geležinkelio kelias, kuriuo vyksta traukinių eismas. Geležinkelio kelių susikirtimams su gatvėmis yra įrengtos dvi vieno lygio pervažos (Laisvės ir Algirdo gatvėse); - Mažeikių mieste nėra įrengtos traukinių stoties, kurioje būtų galima įsigyti bilietus kelionei; - Traukinių grafikai ir informacijos sklaida geležinkelio stotyse keliaujant į didžiuosius Lietuvos miestus, Kauną ir Vilnių bei iš jų, nėra patogi ir suderinta. Trūksta informacijos keliaujantiems ir atliekami ilgi persėdimai Šiauliuose. - Mažeikių mieste avaringiausios yra Skuodo g.-ventos g.-žemaitijos g. ir Žemaitijos g.-naftininkų g. sankryžos, bei Naftininkų g. atkarpa tarp S. Daukanto g. ir Vilties g. Minėtas sankryžas ir atkarpą galima identifikuoti kaip juodąsias dėmes Galimybės: - Atlikus natūrinius tyrimus pastebėta, kad dviratis, kaip transporto priemonė yra populiari transporto priemonė, kadangi miestas yra gana mažas ir kompaktiškas, todėl didžiąją dalį kelionių galima atlikti dviračiu dėl mažų atstumų; - Aplinkos neteršiančių transporto priemonių naudojimo skatinimas; - Viešojo transporto sistemos modernizavimas ir plėtra; - Toliau nuo miesto centrinės dalies esančių objektų infrastruktūros pritaikymas neįgaliųjų asmenų poreikiams. Grėsmės: - Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartaluose esančios transporto priemonių stovėjimo aikštelės užpildytos virš 100 % Augant automobilizacijos lygiui, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus poreikis gyvenamuosiuose kvartaluose dar labiau išaugs ir kels dar didesnes problemas; - Per dešimt metų Mažeikių mieste gyventojų skaičius sumažėjo 4827 gyventojais (12 %) ir tikėtina, kad toliau mažės ateityje; - Vietinio priemiestinio ir miesto autobusais pervežamų keleivių skaičius nuo 2011 m. mažėja;

92 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 92 IŠ 166 TEMINIŲ DALIŲ ANALIZĖ Šioje Darnaus judumo Mažeikių mieste plano (toliau Darnaus judumo plano) dalyje pateikiama teminių dalių analizė, atlikta atsižvelgiant į Mažeikių miesto dydį, gyventojų skaičių, miesto plėtros perspektyvas, transporto sistemos savybes ir esamos judumo situacijos Mažeikių mieste analizės rezultatus, pateiktus pirmoje Darnaus judumo plano dalyje Esamos judumo situacijos Mažeikių mieste analizė. Atliekant atskirų teminių dalių analizę vadovautasi Europos Komisijos strateginiais dokumentais (Baltoji knyga, Žalioji knyga, Europos Komisijos Komunikatas Nr /13), Mažeikių rajono bendruoju planu, Mažeikių miesto bendruoju planu, Mažeikių rajono strateginiu plėtros planu, Nacionaline susisiekimo plėtros metų programa, Darnaus judumo planų rengimo gairėmis, kitais aktualiais dokumentais. Taip pat rengiant temines dalis įvertinta Lietuvos ir užsienio miestų geroji patirtis įgyvendinant darnaus judumo priemones. Vadovaujantis Darnaus judumo mieste planų rengimo gairėmis, teminių dalių analizė atliekama pagal 9 atskiras temines dalis: 1. Viešojo transporto skatinimas; 2. Bevariklio transporto integracija; 3. Modalinis kelionių pasiskirstymas; 4. Eismo sauga ir saugumas; 5. Eismo organizavimo tobulinimas ir judumo valdymas; 6. Miesto logistika; 7. Transporto sistemos visuotinimas ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtrauktis; 8. Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimas; 9. ITS diegimo mieste poreikio vertinimas.

93 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 93 IŠ Viešojo transporto skatinimas 1.1. Ilgalaikė viešojo transporto sistemos skatinimo strategija Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus aspektus ir norimą pasiekti tikslą yra sudaryta ilgalaikę viešojo transporto sistemos vystymo strategiją, kurios prioritetiniai tikslai yra: Dalinai atnaujinti viešojo transporto parką, prioritetą skiriant aplinkai draugiškoms ar ekologiškoms transporto priemonėms; Užtikrinti viešojo transporto paslaugų kokybę ir kelionės komfortą. Laikantis šios vystymo strategijos, individualių automobilių skaičius mažės, tačiau nepablogės visuomenės gyvenimo kokybė atliekant kasdienines keliones Viešojo transporto sistemos tobulinimo priemonės Parenkant viešojo transporto sistemos tobulinimo priemones iki 2030 m. yra įvertinta ir kitų šalių geroji patirtis ir nustatytas jų naudingumas ir reikalingumas Mažeikių miestui. 1.1 lentelė. Mažeikių miestui numatomos Viešojo transporto sistemos tobulinimo priemonės. Viešojo transporto vystymo sistemos tobulinimo priemonių grupė Vietinių maršrutų susisiekimo transporto viešinimas ir patogumo didinimas atvykstantiems keleiviams į Mažeikių miestą. Ilgalaikės viešojo transporto sistemos vystymo strategijos kryptis Užtikrinti viešojo transporto paslaugų kokybę ir kelionės komfortą. Galimos priemonės Mažeikių miestui Aiškūs, išsamūs viešojo transporto žemėlapiai bei maršruto laikas internete, stotyje, viešojo transporto stotelėse; Švieslentės įdiegimas stotyje bei automatinės stotelių paskelbimo įrangos įdiegimas autobusuose; Įrengti papildomus autobusų stoteles ir maršrutus iki jų; Įrengti geležinkelio stotį; Maršrutinius taksi integruoti į bendrą viešojo transporto sistemą. Traukiniuose įrengiamos vietos, kurios skirtos žmonėms su negalia. Pakelti peronai, patogiam žmonių su negalia patekimui į traukinį. Priemonės reikalingumas Mažeikių miestui ir/ar jos įrengimo principai Pateikiama aiški ir išsami informacija apie viešojo transporto grafikus, maršrutus leis vietos gyventojams ir miesto svečiams patogiau keliauti viešuoju transportu, žinoti jo išvykimo laikus ir planuotis savo keliones; Tankiai urbanizuotoje teritorijoje viešojo transporto maršrutai turi būti dažnesni (rytinio ir vakarinio piko metu 4 kartai per valandą), kad tenkintų Mažeikiškių poreikius; Viešąjį transportą įtraukiant į kombinuotų kelionių sistemą, bus didinamos jo patrauklumas keliaujantiems dviračiais, automobiliais ir traukiniais; Įrengtus papildomus autobusų sustojimus šalia Laisvės g. tarp Algridro ir Užtvankos g., Algirdo g. tarp Žagarėlės ir Vakarų g., Skuodo g. tarp Ašvos ir Kurmaičių g. Numatyti stotelę ir maršrutą iki Voverių k. Maršrutinius taksi įtraukti į bendrą miesto viešojo transporto sistemą, tai yra prijungti prie pagrindinio miesto vežėjo, teikti metines ataskaitas, planuoti ir optimizuoti maršrutus, kad

94 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 94 IŠ 166 Viešojo transporto vystymo sistemos tobulinimo priemonių grupė Stabilus viešojo transporto parko atnaujinimas pritaikant jį specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Ilgalaikės viešojo transporto sistemos vystymo strategijos kryptis Užtikrinti viešojo transporto paslaugų kokybę ir kelionės komfortą; Galimos priemonės Mažeikių miestui Modernizuoti viešojo transporto priemonių parką; Autobusų, kurie skelbia papildomą informaciją ir yra techniškai labiau pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms atnaujinimas; Viešojo transporto vairuotojų ir darbuotojų mokymai kaip elgtis su specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis; Viešojo transporto stotelių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms (vedimo sistemos, aiškūs tvarkaraščiai, dideli žemėlapiai ir t. t.); Transporto priemonių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms (garsinė sistema, žemagrindžiai autobusai, atlenkiami pandusai ir t. t.). Priemonės reikalingumas Mažeikių miestui ir/ar jos įrengimo principai būtų išvengta laikų dubliavimo ir konkurencijos. Geležinkelio stoties įrengimas pagerins keleivių laukimo sąlygas bei leis iš anksto įsigyti kelionės bilietą traukiniu. Visuose traukinių reisuose įrengtos vietos, skirtos žmonėms su negalia, leis patogiau keliauti; Traukinių sustojimai pritaikyti žmonėms su negalia, suteiks galimybes būti savarankiškiems ir nepriklausomiems nuo kitų asmenų. Modernizuojant viešojo transporto priemonių parką pirmumą skirti aplinkai draugiškoms ar ekologiškoms transporto priemonėms, kurios leidžia sumažinti oro taršą ir triukšmo lygį. Taip pat naujos transporto priemonės yra patrauklesnės keliaujantiems, nes jose užtikrinamas didesnis kelionės komfortas ir saugumas; Dėl reikalingų didelių finansinių išteklių, mažo viešojo transporto panaudojimo elektrinių autobusų įsigijimas nėra racionalus. Būtina ieškoti kitų alternatyvų, pavyzdžiui įsigyti autobusus varomus suslėgtomis gamtinėmis dujomis, kurie yra pigesni už elektrinius autobusus; Įsigijus suslėgtų gamtinių dujų autobusus reikalinga SGD stotelė, kurią tikslinga įrengti autobusų parko teritorijoje. Naujos transporto priemonės turi būti pritaikytos žmonėms su negalia. Viešojo transporto infrastruktūros pritaikymas žmonėms su negalia, leis užtikrinti kokybišką keliavimą žmonėms su negalia. Viešojo transporto priemonės turi būti pritaikytos klausos, regėjimo bei judėjimo ar kitą negalią turintiems asmenims; Iki viešojo transporto stotelių įrengus vedimo sistemas, bus suteiktos galimybes saugiai pasiekti viešojo transporto stoteles žmonėms su regos ir judėjimo negalia; Garsinės informacijos skelbimas viešojo transporto priemonėse leidžia ne tik žmonėms su regos negalia patogiau

95 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 95 IŠ 166 Viešojo transporto vystymo sistemos tobulinimo priemonių grupė Ilgalaikės viešojo transporto sistemos vystymo strategijos kryptis Galimos priemonės Mažeikių miestui Priemonės reikalingumas Mažeikių miestui ir/ar jos įrengimo principai keliauti, bet ir suteikia savalaikę informaciją miesto svečiams; Vairuotojai turi gebėti padėti žmonėms su negalia, užtikrinti kokybišką pagalbą; Tarpmiestiniuose maršrutuose viešojo transporto priemonės turi būti pritaikytos dviračių gabenimui Viešojo transporto vystymo schema Viešojo transporto vystymo schema (žr. žemiau esančią schemą) sudaryta atsižvelgiant į esamus viešojo transporto maršrutus, infrastruktūrą, potencialių vartotojų skaičiaus pasiskirstymą mieste ir poreikį. Schemoje viešojo transporto tinklo vystymui yra numatyti du prioritetai: I. Prioritetas. Tai viešojo transporto infrastruktūros zona, kurioje pirmiausiai turi būti tvarkoma ir modernizuojama viešojo transporto sistemos infrastruktūra, kadangi šioje zonoje yra potencialiai didžiausias keleivių skaičius; II. Prioritetas. Tai viešojo transporto sistema, kurioje turi būti užtikrintas patogus Mažeikių miesto centrinės dalies pasiekimas, tačiau modernizavimas gali būti žemesnio ir lygmens (be ITS priemonių, autobusai važiuoti rečiau nei centrinėje miesto dalyje). Taip pat išskirtos viešojo transporto vystymo kryptys į priemiestines zonas, kurioje vyrauja mažaaukštė statyba. Vykdant urbanizaciją jose ir esant poreikiui, turi būti vystoma viešojo transporto infrastruktūra, kuri tenkintų visuomenės poreikius. Esant poreikiui viešojo transporto vystymo schema gali būti papildoma naujais maršrutais arba koreguojama pagal poreikį ir atsiradusius traukos objektus.

96 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 96 IŠ Paveikslas. Viešojo transporto schema Šaltinis: sudaryta Konsultanto

97 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 97 IŠ Bevariklio transporto integracija 2.1. Ilgalaikė bevariklio transporto sistemos vystymo strategija Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus aspektus ir norimą pasiekti tikslą yra sudaryta ilgalaikę bevariklio transporto sistemos vystymo strategiją, kurios prioritetiniai tikslai yra: Pėsčiųjų ir dviratininkų mobilumo skatinimas; Urbanizuotų miesto dalių ryšio stiprinimas bevariklio transporto sistema; Stiprinti ryšius su priemiestinėmis teritorijomis; Visuomenės švietimas ir stebėjimas. Laikantis šios vystymo strategijos, individualių automobilių skaičius mažės, tačiau nepablogės visuomenės gyvenimo kokybė atliekant kasdienines ir rekreacines keliones sezono ir ne sezono metu Bevariklio transporto sistemos tobulinimo priemonės Parenkant bevariklio transporto sistemos tobulinimo priemones iki 2030 m. yra įvertinta ir kitų šalių geroji patirtis ir nustatytas jų naudingumas ir reikalingumas Mažeikių miestui. 2.1 lentelė. Mažeikių miestui numatomos Bevariklio transporto vystymo priemonės. Bevariklio transporto sistemos tobulinimo priemonių grupė Koordinuotos bemotorio transporto infrastruktūros vystymas ir geros būklės palaikymas Ilgalaikės bevariklio transporto sistemos vystymo strategijos kryptis Pėsčiųjų ir dviratininkų mobilumo skatinimas; Urbanizuotų miesto dalių ryšio stiprinimas bevariklio transporto sistema; Stiprinti ryšius su priemiestinėmis teritorijomis. Galimos priemonės Mažeikių miestui Vystyti pėsčiųjų ir/ar dviračių takų infrastruktūrą; Dviračių ir pėsčiųjų takus atskirti skirtingos spalvos, faktūros dangomis; Užtikrinti saugumą prie susikirtimų su gatvėmis (pvz. kryptinis apšvietimas, pakeltos perėjos, papildomai apsaugotos perėjos, saugos salelės ir t. t.); Viadukų ir tiltų įrengimas virš judrių miesto sankryžų, kitų natūralių kliūčių; Apšvietimo užtikrinimas; Prižiūrėti infrastruktūrą. sistemos įrengtą Priemonės reikalingumas Mažeikių miestui ir/ar jos įrengimo principai Mažeikių mieste trūksta pėsčiųjų ir dviračių takų rišlumo, todėl pirmiausiai turi būti skiriamas dėmesys esamų takų sujungimui tankiai urbanizuotose teritorijose; Turi būti užtikrintas urbanizuotų teritorijų ryšys sujungiant jas tarpusavyje, kad būtų galimybė keliauti iš vienos miesto dalies į kitą bei stiprinti ryšius su priemiestinėmis miesto teritorijomis, kad būtų užtikrintas patogus susisiekimas su Mažeikių miestu; Išspręsti identifikuotas problemas, tai yra nuleisti bortus, užtikrinti saugumą, atitraukti kita infrastruktūrą, kuri trukdo dviračių judėjimui; Priemonės skirtos pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui užtikrinti susikirtimuose su autotransportu; Dviračių ir pėsčiųjų takus atskirti skirtingos spalvos, faktūros dangomis (dviračių judėjimui skirtoje dalyje naudoti asfalto dangą, pėsčiųjų trinkeles); Būtina užtikrinti esamos infrastruktūros priežiūrą, tai yra laiku remontuoti, rekonstruoti,

98 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 98 IŠ 166 Bevariklio transporto sistemos tobulinimo priemonių grupė Bemotorių transporto priemonių naudotojų švietimas Pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros monitoringas Viešųjų dviračių dalijimosi sistema (angl. Bike sharing) Ilgalaikės bevariklio transporto sistemos vystymo strategijos kryptis Visuomenės švietimas ir stebėjimas; Pėsčiųjų ir dviratininkų mobilumo skatinimas. Visuomenės švietimas ir stebėjimas. Pėsčiųjų ir dviratininkų mobilumo skatinimas. Galimos priemonės Mažeikių miestui Ruošti specialistus, kurie ugdytų būsimus eismo dalyvius ir skatintų juos naudotis ekologiškomis transporto priemonėmis; Šviesti visuomenę, rengiant akcijas, teikiant reikalingą informaciją. Monitoringo sistemos įdiegimas, reguliari visuomenės apklausa apie dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą mieste. Įdiegti dviračių dalinimosi sistemą. Priemonės reikalingumas Mažeikių miestui ir/ar jos įrengimo principai valyti, nesukurti fizinių barjerų (pvz. sustumto sniego, lapų, kelio ženklų, apšvietimo stulpų ir t. t.); Stebėti ir reguliariai fiksuoti pėsčiųjų ir dviratininkų srautus mieste, tam, kad laiku butų priimti savalaikiai sprendimai dėl infrastruktūros plėtros, priežiūros, modernizavimo, eismo reguliavimo pertvarkymo; Siekiant sumažinti geležinkelio įtaką Šiaurinei ir Pietinei miesto dalims reikalingas viadukas, kuris būtų skirtas pėstiesiems ir dviratininkams; Rekreaciniams poreikiams tenkinti reikalingas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Ventos upę; t. t.užtikrinti takų ženklinimą, kuris neklaidintų visuomenės; Apšvietimo sistema užtikrina saugumo jausmą keliaujant pagrindinėmis miesto gatvėmis bei leis įvertinti trasoje esančias kliūtis. Visuomenės švietimas, o ypač mokinių ugdymas prisidės prie visuomenės įpročių keitimosi, gebėjimų ugdymo, žinių didinimo kaip turi elgtis būnant eismo dalyviu, požiūrio keitimosi į kitus eismo dalyvius; Organizuoti įvairius renginius, kurių metu būtų suburiami bevariklio transporto mėgėjai ir profesionalai, kurie galėtų pristatyti savo idėjas, požiūrį į bemotorį transportą bei drauge įveiktų pasirinkto ilgio trasas. Stebėjimas ir reguliarus bendravimas su visuomene užtikrins savalaikių sprendimų priėmimą bei leis suprasti visuomenės poreikius ir įpročių pasikeitimus. Išdėstyti dviračių dalinimosi aikšteles prie traukos objektų, suteikiant galimybę nuo vienos aikštelės iki kitos aikštelės privažiuoti per 30 min.; Dviračių paėmimo ir pridavimo sistema turi būti aiški ir paprasta naudoti; Asmens paimamas dviratis turi būti susiejamas su jo asmeniniais duomenimis (pvz. el. viešojo transporto bilietu, banko kortele); Įrengiami modernūs aptarnavimo automatai su saulės baterijomis, taip sumažinant elektros energijos suvartojimą ir sumažinant eksploatacines išlaidas; Tikslinga pritraukti privatų investuotoją.

99 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 99 IŠ 166 Bevariklio transporto sistemos tobulinimo priemonių grupė Ilgalaikės bevariklio transporto sistemos vystymo strategijos kryptis Galimos priemonės Mažeikių miestui Priemonės reikalingumas Mažeikių miestui ir/ar jos įrengimo principai Dviračių ir viešojo transporto jungties aikštelių (angl. Bike and Ride) sistema Pėsčiųjų ir dviratininkų mobilumo skatinimas. Įrengtos dviračių stovėjimo aikštelės / saugyklos. Pirmiausiai turi būti diegiama šalia autobusų stoties ir geležinkelio stotelės; Dviračių stovėjimo aikštelės diegiamos daugiabučių namų kiemuose, taip išsprendžiant laikymo klausimus; Diegiama infrastruktūra turi būti išdėstyta prie pagrindinių miesto traukos objektų, sukuriant tinklą bei užtikrinant saugumą keliaujant ar paliekant daiktus saugojimo aikštelėse/saugyklose Perspektyvinė bevariklio transporto sistemos schema Perspektyvinė bevariklio transporto sistemos schema (žr. žemiau esančią schemą) sudaryta atsižvelgiant į esamą dviračių ir / ar pėsčiųjų sistemą, kitais dokumentais suplanuotą sistemą bei esamus ir planuojamus traukos objektus, urbanizuojamas teritorijas. Bevariklio transporto sistemos vystymo schemoje numatyti du vystymo prioritetai: I. Prioritetas. Takai skirti suformuoti vientisą esamą bevariklio transporto sistemą, kuri būtų patogi naudojimui bei apjungtų traukos objektus bei aptarnautų didžiausią gyventojų skaičių; II. Prioritetas. Takai, kurie skirti pasiekti miesto priemiestines zonas, bet jų vartotojų skaičius yra mažesnis. Taip pat numatytos bevariklio transporto vystymo kryptys į gyvenvietės, kurios turi įtakos Mažeikių miesto gyvavimui, kadangi jose kuriasi nemaža dalis Mažeikių miesto gyventojų, kurie dienos metu keliauja į Mažeikių miestą. Takai į urbanizuojamas teritorijas turi būti vystomi tik urbanizavus teritoriją ir vystant susisiekimo sistemos plėtrą jose vienu kartu, kadangi nevystant infrastruktūros drauge, vėliau iškyla problemų dėl dviračių ir / ar pėsčiųjų takų įrengimo.

100 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 100 IŠ 166 Perspektyvinė bevariklio transporto sistemos schema gali būti papildoma naujais takais pagal poreikį ir atsiradusius traukos objektus bei vykdomą urbanizaciją. 2.1 Paveikslas. Perspektyvinė bevariklio transporto sistemos schema Šaltinis: sudaryta Konsultanto

101 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 101 IŠ Modalinis kelionių pasiskirstymas Atlikus Mažeikių miesto esamos judumo situacijos analizę modalinių kelionių pasiskirstyme išryškinti šie aspektai: Remiantis modaliniu dienos pasiskirstymu tik 13 % dienos kelionių atliekama dviračiu, automobiliu 50 %, viešuoju transportu atliekama vos 3 % kelionių, įmonės transportu (autobusais) 15 %, o pėsčiomis 29 %; Metinis paros modalinis pasiskirstymas parodė, kad automobilis išlieka populiariausia transporto priemone - 34 %, pėsčiomis atliekama 30 % kelionių, dviračiu 13 %, taksi 9 %, viešuoju transportu tik 2 %,; Remiantis atliktos apklausos rezultatais, pastebima, kad miesto gyventojai blogai vertina ne tik viešojo transporto paslaugas, tačiau taip pat ir gatvių / kelių, stovėjimo aikštelių, eismo reguliavimo infrastruktūrą, dviračių takų, jų ženklinimo, vientisumo, saugumo infrastruktūrą, kas didina poreikį naudotis automobiliu. Vertinant, kad gyventojų skaičius Mažeikių mieste mažėja bei didėja vyresnių žmonių skaičius būtina parinkti darnaus plano įgyvendinimo metu jiems tinkamas priemones (nepamirštant turistų, jaunimo bei kt. vartotojų). Atsižvelgiant į šiuo aspektus bei remiantis užsienio šalių gerąją praktika buvo šioje dalyje nurodoma strategija ir priemonės, kurios skatintų gyventojus mažiau naudotis automobiliu Ilgalaikė modalinių kelionių pasiskirstymo vystymo strategija Vertinant Mažeikių miesto modalinių kelionių pasiskirstymą siūlytina: Didinti viešojo transporto naudojimąsi; Suformuoti saugu ir patogu pėsčiųjų ir dviračių tinklą; Laikantis šių principu Mažeikių mieste gyventojai dažniau naudotųsi viešuoju transportu, dviračiais arba vaikščiotų pėsčiomis, kas lemtų automobilių skaičiaus sumažėjimą Modalinis kelionių pasiskirstymas ir prognozė iki 2030 m. Modalinio kelionių pasiskirstymo prognozė iki 2030 m. pirmiausiai priklausys nuo gyventojų skaičiaus ir sudėties pagal amžiaus grupes pasikeitimų iki 2030 m. Mažeikių mieste per pastaruosius dešimt metų ( m.) gyventojų skaičius kasmet mažėja. Per dešimt metų Mažeikių mieste gyventojų skaičius sumažėjo nuo (2006 m.) iki (2016 m.), t. y. 12,06 % Atsižvelgiant į pastarųjų dešimt metų gyventojų skaičiaus mažėjimą, daroma prielaida, kad Mažeikių miesto gyventojų skaičius kasmet mažės mažiausiai 1 % Toliau esančiame paveiksle pateikiama Mažeikių miesto savivaldybės gyventojų skaičiaus optimistinė ir pesimistinė prognozė iki 2030 m.

102 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 102 IŠ m.2018 m.2019 m.2020 m.2021 m.2022 m.2023 m.2024 m.2025 m.2026 m.2027 m.2028 m.2029 m.2030 m. Pesimistinė prognozė Optimistinė prognozė 3.1 Paveikslas. Gyventojų skaičiaus (tūkst.) kitimo prognozė iki 2030 m. Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Pesimistinis variantas prognozuotas įvertinus gyventojų skaičiaus mažėjimo dinamiką bei gyventojų sklaidą į priemiestines zonas, todėl atlikus prognozę 2030 m. numatoma, kad Mažeikių mieste gyvens apie gyventojų, t. y. kas metus vidutiniškai sumažės apie 1,6 % gyventojų. Optimistinis variantas prognozuotas įvertinus gyventojų skaičiaus mažėjimo dinamiką bei įvertinus, kad priemiestinės zonos plėsis lėčiau ir iš miesto išsikels mažiau gyventojų į priemiestines zonas, todėl atlikus prognozę 2030 m. numatoma, kad Mažeikių mieste gyvens apie gyventojų, t. y. kas metus vidutiniškai sumažės apie 1,4 % gyventojų. Modalinio pasiskirstymo prognozė iki 2030 m. Modalinio pasiskirstymo prognozei atlikti yra naudojamas ekspertinis vertinimas, nes kelionių pasiskirstymas pagal keliavimo būdus negali būti įvertinamas tiesiogiai. Atliekant ekspertinį vertinimą, buvo remtasi esamais ir Mažeikių miesto savivaldybės gyventojų skaičiaus prognozės duomenimis. Šiuo metu Mažeikių mieste asmenys dažniausiai renkasi keliones privačiu automobiliu, tokį kelionės būdą renkasi net 34 % keliaujančių (2016 m.). Pastebima, kad nors ir pastaruosius 3 metus ( m.) Mažeikių miesto gyventojų skaičius mažėjo 2,2 %, tačiau šiuo laikotarpiu automobilių skaičius Mažeikių mieste didėjo apie 4 % kasmet, todėl tikėtina, kad viena iš priežasčių dėl ko keliavimas automobiliu tarp gyventojų yra patraukliausias būdas. Remiantis atlikta Mažeikių miesto gyventojų skaičiaus prognoze, yra daroma prielaida, kad dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo bei pensinio amžiaus gyventojų dalies didėjimo apie 22 % nuo 2014 m. iki 2016 m. (nuo 2006 m. iki 2016 m. padidėjo 25 % pensinio amžiaus gyventojų) Mažeikių mieste, bus arba tiek pat arba mažės po 1 % per metus kelionių automobiliais. Prognozuojama, jog iki 2030 m. automobiliu atliekamų kelionių skaičiaus pasiskirstymas sumažės 1-1,5 procentu, tam įtakos turės gyventojų skaičiaus kitimas bei gyventojų senėjimas, lyginant su 2016 m.

103 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 103 IŠ 166 Šiuo metu Mažeikių mieste viešuoju transportu daugiausiai naudojasi pensinio amžiaus gyventojai. Viešasis transportas Mažeikių mieste nėra patrauklus dėl šių priežasčių: neaiški ir nepakankamai išvystyta maršrutų sistema, senas viešojo transporto parkas bei nepakankamas žmonių informavimas, taip pat nemaža problema yra ir miesto dydis (maži atstumai), kai kelionei galima rinktis ir kitus patrauklesnius susisiekimo būdus nei viešasis transportas. Atlikus Mažeikių miesto gyventojų demografinę analizę buvo pastebėta, kas per paskutinius 10 metų ( m.), pensinio amžiaus gyventojų dalis padidėjo nuo 10,5 % (2006 m.) iki 14,9 % (2016 m.), todėl tikėtina, kad panaši tendencija išsilaikys ir ateityje. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, daroma prielaida, jog viešuoju transportu bus atliekama vis daugiau kelionių ir iki 2030 metų kelionių dalis atliekamų viešuoju transportu padidės 2 3 % lyginant su 2016 m. Keliones dviračiu Mažeikių mieste renkasi palyginus didelė dalis gyventojų, 13 % (metinis modalinis paros pasidalinimas). Ar didės kelionių dviračiais priklauso nuo to ar bus baigtos dviračių takų jungtys. Sukurtos kokybiškos sąlygos naudotis dviračių takais, skatina visuomenę rinktis keliones dviračiu ir išvengti papildomų išlaidų kelionei viešuoju transportu ar asmeniniu automobiliu. % Mažeikių mieste daug gyventojų keliauja pėsčiomis, rodiklis siekia net 30 % (metinis modalinis paros pasidalinimas). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu mažėja jaunimo skaičius (25 % laikotarpiu m.) Mažeikių mieste, o pensinio amžiaus gyventojų dalis didėja (25 %d laikotarpiu m.), tikėtina, jog kelionių atliekamų pėsčiomis Mažeikių mieste dalis turėtų mažai kisti iki 2030 m. Keliaujančių taksi ir įmonės transportu Mažeikių mieste iki 2030 m. neturėtų pasikeisti. Toliau esančiame paveiksle pateikiama esama modalinio pasiskirstymo situacija (2016 m.) ir prognozė (2030 m.) Svarbu pabrėžti, kad prognozuojamas modalinis kelionių pasidalijimas bus tuo atveju jei Mažeikių mieste nebus diegiamos naujos darnų judumą skatinančios priemonės. Diegiant darnaus judumo priemones didėtų kelionių dalis atliekama dviračiais, pėsčiomis ir viešuoju transportu. Mažeikių mieste būtina siekti viešojo transporto dalies didinimo ir kelionių dalies automobiliu mažinimo. Skatinant dviračių naudojimą turėtų būti siekiama dviračių skatinimo Nyderlandų miestuose įgyvendinimo, kur kelionių dviračiais dalis sudaro % (Epomm duomenų bazė).

104 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 104 IŠ Modalinių kelionių pasiskirstymo tobulinimo priemonės Mažeikių miesto esamos būklės analizė, Europos šalių gerosios praktikos pavyzdžiai bei ateities prognozės sudaro sąlygas formuoti ilgalaikius modalinių kelionių pasiūlymus. Kaip buvo minėta, siūlymų formavimui didelę įtaką turi užsienio šalių geroji patirtis. Norint paskatinti visuomenę naudotis modalinėmis kelionėmis būtina formuoti naujus gyventojų bei miesto svečių įpročius, kurie būtų naudingi aplinkai. Todėl pateikiame šiuos siūlymus, kuriuos bus stengiamasi pasiekti iki 2030 m., tikslinant juos Mažeikių miesto judumo variantuose: 3.1 lentelė. Mažeikių miestui numatomos modalinių kelionių pasiskirstymo priemonės. Modalinių kelionių pasiskirstymo tobulinimo priemonių grupė Ilgalaikės perspektyvinės strategijos kryptis Galimos priemonės Mažeikių miestui Priemonės reikalingumas Mažeikių miestui ir /ar jos įrengimo principai Eismo organizavimo tobulinimas ir pertvarkymas Geležinkelio transportu kelionių didinimas Užtikrinti patogų dviračių gabenimą Įrengti geležinkelio stotį Mažeikiuose, kurioje būtų galimybė įsigyti bilietus kelionei bei pritaikyti SPTŽ Viešojo transporto pritaikymas dviračių gabenimui Mažeikių taukinių stoties įrengimas leistų miesto gyventojams ir svečiams patogiau planuotis savo kelionių laiką, maršrutus bei gauti tiesioginės informacijos iš aptarnaujančiojo personalo. Būtina užtikrinti saugų dviračių gabenimą viešuoju transportu netrukdant kitiems keleiviams. Šiuo metu Mažeikiuose viešasis transportas nėra pritaikytas dviračių gabenimui.

105 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS. TEMINIŲ DALIŲ ANALIZĖ 105 IŠ Eismo sauga ir saugumas 4.1. Ilgalaikė eismo saugos ir saugumo didinimo strategija Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus aspektus yra sudaryta ilgalaikė eismo saugos ir saugumo didinimo strategija, kurios prioritetiniai tikslai yra: Eismo saugos ir saugumo didinimo priemonių diegimas; Informacinis visuomenės švietimas; Prevencija. Laikantis šios vystymo strategijos, tikėtina, kad eismo sauga ir saugumas didės, ypač teigiamos pasekmės bus vasaros sezono metu, kada suvažiuoja didelė dalis žmonių iš kitų miestų, taip padidindami avaringumą, nusikalstamumą ir viešosios tvarkos pažeidimus Mažeikių mieste Eismo saugos ir saugumo didinimo priemonės Parenkant eismo saugos ir saugumo priemones iki 2030 m. yra įvertinta ir kitų šalių geroji patirtis ir nustatytas jų naudingumas ir reikalingumas Mažeikių miestui lentelė. Mažeikių miestui numatomos Eismo saugos ir saugumo didinimo priemonės. Eismo saugos ir saugumo priemonių grupė Greičio kontrolė Inovatyvių sistemų diegimas transporto priemonėse Ilgalaikės eismo saugos ir saugumo sistemos strategijos kryptis Eismo saugos ir saugumo didinimo priemonių diegimas. Eismo saugos ir saugumo didinimo priemonių diegimas. Galimos priemonės Mažeikių miestui Žiedinių sankryžų įrengimas; Greičio slopinimo zonų (mažo greičio zonų) įrengimas. Antialkoholinio variklio užrakto sistemos diegimas transporto priemonės, pirmumą teikiant viešojo transporto sistemose ir transporto priemonių vairuotojams, kurie yra nusižengę dėl vairavimo išgėrus. Priemonės reikalingumas Mažeikių miestui ir/ar jos įrengimo principai Ribojant transporto priemonių greitį ir neleidžiant transporto priemonėms įsibėgėti miesto gatvėmis būtų užtikrintas eismo saugumas ir nelaimingų įvykių nutikimo tikimybė. Mažo greičio zonos sulėtins automobilių judėjimą miesto gatvėmis. Tikslinga jas numatyti gyvenamųjų namų kvartaluose tose gatvėse, kurios yra D kategorijos. Degimo blokavimo neblaiviems vairuotojams sistema (angl. Alcohol Ignition Interlock) arba,antialkoholinio variklio užraktas, tai elektroninis prietaisas, neleidžiantis užvesti transporto priemonės, jei vairuotojo girtumas viršija leistiną ribą. Tam, kad būtų nustatytas neblaivumo laipsnis, vairuotojas, prieš užvesdamas variklį (ir vėliau atsitiktiniais intervalais) turi papūsti į alkotesterį. Antialkoholinio variklio užraktas turi būti pirmiausiai įrengiamos viešajame transporte ir mokykliniuose autobusuose. Taip pat antialkoholinio variklio užraktas turi būti įrengiamos tose transporto priemonėse, kurių

106 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS. TEMINIŲ DALIŲ ANALIZĖ 106 IŠ 166 Eismo saugos ir saugumo priemonių grupė Visuomenės informavimas, švietimas Strateginės priemonės Ilgalaikės eismo saugos ir saugumo sistemos strategijos kryptis Informacinis visuomenės švietimas. Prevencija Galimos priemonės Mažeikių miestui Ankstyvas eismo dalyvių švietimas saugaus eismo klausimais (darželiuose, mokyklose); Pristatyti visuomenei įdiegiamas sistemas, jų teikiamą naudą, rengti informacinius leidinius; Rengti visuomenei saugaus eismo renginius. Eismo saugos situacijos ir tendencijų stebėjimo bei įvertinimo sistemos įrengimas; Saugaus eismo komisijos veiklos rezultatų vertinimas (monitoringas). Priemonės reikalingumas Mažeikių miestui ir/ar jos įrengimo principai vairuotojai yra bausti už vairavimą išgėrus. Ši sistema skirta prevencijai užtikrinti. Švietimo programos skatins gyventojus dalyvauti saugaus eismo akcijose, renginiuose, visuomenė bus supažindinama su diegiamomis priemonėmis, jų teikiama nauda. Darželinukams ir moksleiviams vesti saugaus eismo pamokas, taip ruošiant atsakingus eismo dalyvius nuo pat mažens, kurie esant poreikiui sudrausmins ir suaugusius šeimos narius. Tik vykdant švietimo programas visuomenė bus skatinama nepažeisti kelių eismo taisyklių, o jų laikytis. Saugaus eismo informacijos sistemą sudaro keturios susietos duomenų bazės, kuriose saugo informaciją, kuri yra reikalinga priimant kelių eismo sprendimus. Sistemą sudaro: transporto priemonių duomenų bazė; vairuotojų duomenų bazė; eismo įvykių duomenų bazė; eismo taisyklių pažeidėjų duomenų bazė. Ši priemonė leis rinkti, sisteminti ir kaupti daugelio metų duomenis. Stebėdami pokyčius ir eismo tendencijas saugaus eismo komisijos nariai šios sistemos pagalba galės lengviau priimti objektyvius ir skaičiais pagrįstus sprendimus. Už sistemos administravimą, duomenų joje suvedimą ir reguliarų atnaujinimą būtų atsakingas Mažeikių policijos komisariatas, kuris užtikrintų, jog duomenys reguliariai būtų perduodami saugaus eismo komisijai ir dalis jų būtų viešinami visuomenei. Kontrolė turi būti: lydima pakankamo viešumo; reguliariai vykdoma ilgą laiką; nenuspėjama; aiškiai matoma eismo dalyviams; sunkiai išvengiama. Kontrolės būvimas padės užtikrinti eismo saugą mieste ir užkirsti nelaimingų įvykių atsitikimą perspektyvoje.

107 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 107 IŠ Švietimo priemonės didinančios eismo saugą Švietimo priemonės padeda visuomenei įdiegti eismo saugumo sampratą ir požiūrį į jį. Švietimo priemonės gali padėti išvengti nelaimingų įvykių ir jų skaudžių pasekmių. Tikslinga vykdyti šias švietimo priemones, kurios užtikrintų eismo saugumą: Švietimo įstaigose ugdyti vaikų saugaus eismo kultūros įgūdžius: Aprūpinti švietimo įstaigas saugaus eismo didaktine-mokomąja medžiaga, metodine literatūra ir kitomis reikalingomis priemonėmis, skirtomis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms, bendrojo lavinimo mokykloms, profesinio mokymo įstaigoms, neformaliojo švietimo mokykloms; Policijos įstaigose įrengti saugaus eismo klases; Organizuoti konkursus skirtus saugaus eismo įgūdžiams ugdyti; Periodiškai organizuoti renginius švietimo įstaigose. Šviesti visuomenę: Nuolat informuoti visuomenę per spaudą, televiziją, radiją, internetą ir (arba) kitais būdais apie saugaus eismo būklę šalyje ir taikomas naujoves; Leisti informacinius leidinius apie saugaus eismo būklę Lietuvoje ir diegiamas naujoves bei jų poveikį eismo saugumui; Rengti saugaus eismo akcijas, skatinančias kultūringą eismo dalyvių elgesį, nukreiptas prieš vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, skatinančias laikytis leidžiamo važiavimo greičio, skatinančias naudoti automobilio, motociklo, dviračio ar kitas saugos priemones (saugos diržus, šalmus, vaikiškas kėdutes ir kita), skatinančias pažeidžiamiausius eismo dalyvius naudoti šviesos atšvaitus ir laikytis kitų eismo taisyklių. Akcijų metu, visuomenė turi būti informuota apie galimas pasekmes, jų žalą, jų teikiamą naudą ir t. t. Informacija gali būti viešinama pasitelkiant žiniasklaidą (spaudą, televiziją, radiją), internetą, leidžiant bukletus ir bendraujant su visuomene; Informuoti visuomenę apie automatinių greičio matuoklių paskirtį, teikiamą naudą ir stacionarių prietaisų vietas keliuose (bukletais, lankstinukais, internetu ir t. t.). Rengti saugaus eismo specialistus, mokytojus ir kelti jų kvalifikaciją: Rengti seminarus saugaus eismo specialistams; Rengti tarptautines arba nacionalines konferencijas saugaus eismo klausimais; Organizuoti mokymus mokytojams, dirbantiems pagal saugaus eismo programą. Visuomenės švietimas padės išugdyti saugaus eismo požiūriu išsilavinusią visuomenę, taip sumažinant nelaimingų įvykių skaičių ateityje. Mažeikiuose šiuo metu yra įrengta saugaus eismo klasė, kurioje ugdomi būsimieji eismo dalyviai, todėl šį iniciatyva turi būti palaikoma ir toliau vykdoma Saugaus eismo komisijos veiklos rezultatų vertinimas Saugaus eismo komisija nagrinėja klausimus susijusius su eismo organizavimu, kelio ženklų įrengimu, projektų vertinimu, kurie turi įtakos susisiekimo sistemos apkrovimui, avaringumui.

108 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 108 IŠ 166 Komisijos posėdžiuose priimami sprendimai skatinantys saugą, bet juos realizavus nėra aptariami planuotų rezultatų pasiekimai. Tikslinga įgyvendinus priemones stebėti besikeičiančią situaciją ir galimas pasekmes, todėl tikslinga vykdyti veiklos monitoringą,. Saugaus eismo komisija priimdama ir analizuodama situaciją mieste turi remtis sukaupta informacija apie esamą situaciją, įdiegtų priemonių naudingumą bei visa tai pristatyti visuomenei Perspektyvinė eismo saugos didinimo schema Perspektyvinė eismo saugos didinimo schema (žr. žemiau esančią schemą) sudaryta pagal avaringiausias Mažeikių miesto sankryžas ir ruožus, kurios turi būti stebimos ir jose įrengiamos eismo saugumo priemonės, kad visuomenė jaustųsi saugi ir būtų įgyvendinami iškelti strateginių dokumentų saugumo tikslai. 4.1 Paveikslas. Perspektyvinė eismo saugos didinimo schema Šaltinis: sudaryta Konsultanto

109 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 109 IŠ Eismo organizavimo tobulinimas ir judumo valdymas Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus aspektus yra sudaryta ilgalaikė eismo saugos ir saugumo didinimo strategija, kurios prioritetiniai tikslai yra: Šiaurinės ir Pietinės miesto dalies ryšių stiprinimas; Eismo organizavimo pertvarkymas. Laikantis šios vystymo strategijos, transporto priemonės bus paskirstytos mieste taip, kad mažėtų transporto priemonių spųstys, stiprėtų miesto ryšiai tarp gyvenamųjų teritorijų ir t. t Eismo organizavimo tobulinimo ir judumo valdymo priemonės Parenkant eismo organizavimo tobulinimo ir judumo valdymo priemones iki 2030 m. yra įvertinta ir kitų šalių geroji patirtis ir nustatytas jų naudingumas ir reikalingumas Mažeikių miestui. 5.1 lentelė. Mažeikių miestui numatomos Eismo organizavimo ir judumo valdymo priemonės. Eismo organizavimo ir judumo valdymo priemonių grupė Susisiekimo sistemos tinklo laidumo didinimas Ilgalaikės eismo organizavimo ir judumo valdymo strategijos kryptis Galimos priemonės Mažeikių miestui Priemonės reikalingumas Mažeikių miestui ir/ar jos įrengimo principai Šiaurinės ir Pietinės miesto dalies ryšių stiprinimas; Eismo organizavimo pertvarkymas. Gatvių tinklo mazgų pertvarkymas; Gatvių tinklo vystymas; Eismo reguliavimo numatymas. Algirdo ir Laisvės g. ir geležinkelio susikirtimo taškų pertvarkymas įrengiant dviejų lygių sankryžas užtikrinsgeležinkelio poveikio mažinimą Mažeikių miestui; Būtina pertvarkyti Laisvės g. eismo reguliavimą naikinant dalį esamų šviesoforų, kadangi jie papildomai sukuria problemas (taršą, spūstis, sumažina gatvių laidumą, prailgina kelionės laiką); Vienpusio eismo įrengimas leis atlaisvinti dalį važiuojamosios dalies kitiems eismo dalyviams (dviratininkų judėjimui įrengus dviračių juostas); Įrengus Mažeikių miesto aplinkkelius tikslinga riboti sunkiojo tranzitinio transporto judėjimą miesto teritorija. Sunkiojo transporto nukreipimas tiesiogiai prisidės prie eismo saugumo; D kategorijos gatvėse tikslinga numatyti ramaus eismo zonas, kuriose visi eismo dalyviai (dviratininkai ir automobilių vairuotojai) yra lygūs ir automobilis neturi pirmumo teisės. Mišraus eismo zonose leidžiamas transporto priemonių judėjimo greitis iki 30 km/h. Transporto priemonių skaičiaus valdymas Eismo organizavimo pertvarkymas. Transporto priemonių važiavimo laiko bei svorio apribojimų įvedimas; Kelionių planai; Mažeikių miestas jau šiai dienai riboja sunkiojo transporto priemonių judėjimą pagal svorį, todėl tai tikslinga ir toliau daryti ir įrengus Mažeikių miesto aplinkkelius riboti ir valstybinės reikšmės kelių tęsiniuose, kurie eina per miesto teritoriją;

110 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 110 IŠ 166 Eismo organizavimo ir judumo valdymo priemonių grupė Ilgalaikės eismo organizavimo ir judumo valdymo strategijos kryptis Galimos priemonės Mažeikių miestui Sunkiojo transporto priemonių judėjimo ribojimas mieste. Priemonės reikalingumas Mažeikių miestui ir/ar jos įrengimo principai Esant galimybei tikslinga didelėms įmonėms, mokykloms, darželiams pasirengti kelionių planus, kurie sumažintų automobilių judėjimą mieste Privačiojo ir viešojo transporto jungties aikštelių (angl. Park and Ride) sistema Mažeikių miesto darnaus judumo komitete buvo svarstomas privačiojo ir viešojo transporto jungties aikštelių (angl. Park and Ride ) sistemos įrengimo klausimas, kuris reikalauja kompleksinių sprendimų, ir sistemos įrengimas Mažeikių mieste pareikalautų didelių investicijų. Taip pat būtina pastebėti, kad esamos viešo naudojimo stovėjimo aikštelės nėra maksimaliai užpildomos bei miestas nėra didelis, todėl tikslinga skirti dėmesį į kitas judumo skatinimo priemones nei į privačiojo ir viešojo transporto jungties aikštelių sistemos formavimą. Perspektyvinė eismo organizavimo schema Perspektyvinė eismo organizavimo schema parengta atsižvelgiant į esamą susisiekimo sistemą, esamas problemas ir planuojamus susisiekimo sistemos pakeitimus, siekiant pagerinti eismo organizavimą Mažeikių mieste ir priemiestinėse zonose (žr. žemiau esančią schemą). 5.1 Paveikslas. Eismo organizavimo schema Šaltinis: sudaryta Konsultanto

111 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 111 IŠ Miesto logistika Darnaus judumo kontekste, miesto logistikos sistema turi būti valdoma atsižvelgiant į tobulintinų sričių identifikavimą bei esminių trūkumų pašalinimą, imantis papildomų prevencijos priemonių. Pašalinus esminius sistemos trūkumus, su kuriais susiduria sunkiojo ir lengvojo transporto savininkai, būtina daugiau dėmesio sutelkti į tolimesnę miesto logistikos sistemos plėtrą, jos optimizavimą bei efektyvų integravimą į bendrą Lietuvos logistikos sistemą Miesto logistikos situacija ir rekomendacijos Mažeikių mieste Prekių pristatymo į įstaigos organizavimo ir / arba reguliavimo tvarka. Mažeikių mieste nėra aiškiai išreikšto miesto centro, senamiesčio. Pagrindinės paslaugų įmonės, tokios kaip viešbučiai, moteliai, mokyklos ar gydymo įstaigos yra išsidėsčiusios visame Mažeikių mieste, todėl galima daryti prielaidą, jog paslaugų įstaigų sklaida visame mieste yra tolygi. Didžiausia prekybos centrų koncentracija yra pastebima Žemaitijos gatvėje, kurioje yra įsikūrę trys didieji prekybos centrai. Atsižvelgiant į tai, jog didžiųjų prekybos centrų išsidėstymas turi daug įtakos krovininio transporto srautų optimizavimui bei tinkamam jo paskirstymui, rekomenduojama suformuoti naują prekybos centrų specialųjį planą, kuris darnaus judumo kontekste leistų efektyviau formuoti miesto logistikos sistemos plėtros gaires. Pagrindinių paslaugų ir prekybos įstaigų išdėstymas pateiktas esamos situacijos analizėje. Sunkiasvorio transporto nukreipimas nuo Mažeikių miesto centro. Mažeikių mieste sunkiasvorio krovininio transporto eismas yra ribojamas pagal tonažą, ribojančiais ir transporto priemones nukreipiančiais ženklais. Pagrindiniai sunkiasvorio krovininio transporto srautai juda Viekšnių gatve besiribojančia su rajoniniu keliu Nr. 2702, Sedos gatve, besiribojančia su krašto keliu Nr. 164, Laisvės gatve, besiribojančia su krašto keliu Nr. 163 bei Algirdo gatve besiribojančia su krašto keliu Nr. 170 (žr. perspektyvinę eismo organizavimo schemą). Toks sunkiasvorio krovininio transporto judėjimas, kai pagrindinė miesto dalis nėra kertama arba kertama tik iš dalies (ribotai), darnaus judumo kontekste leidžia mieste sumažinti taršos, triukšmo ir automobilizacijos lygius. Subalansuotas sunkiasvorio krovininio transporto judėjimas leidžia stiprinti vakarinėje Mažeikių miesto dalyje įsikūrusios pramonės teritorijos vaidmenį, kadangi jos pasiekiamumas tampa daug efektyvesnis bei leidžia lengvai pasiekti miesto išvažiuojamąsias gatves. Atsižvelgiant į pasiektus rezultatus yra tikslinga taikyti ne tik sunkiasvorio transporto eismą ribojančius ženklus bet ir siekti jog jo srautai būtų dar efektyviau optimizuoti įrengus numatomus aplinkkelius Ilgalaikė miesto logistikos sistemos valdymo strategija Atsižvelgiant į išdėstytus aspektus yra sudaryta ilgalaikė miesto logistikos sistemos valdymo strategija, kurios prioritetiniai tikslai yra: Mažinti neigiamą tranzitinių srautų poveikį miestų transporto sistemoms, plėtoti ir modernizuoti miestų ir miestelių aplinkkelius; Eismo reguliavimo numatymas. Laikantis šios vystymo strategijos, transporto priemonės bus paskirstytos mieste taip, kad mažėtų transporto priemonių spūstys, stiprėtų miesto ryšiai tarp gyvenamųjų teritorijų, mažėtų oro tarša ir t. t.

112 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 112 IŠ Miesto logistikos sistemos valdymo priemonės Europos šalių gerieji pavyzdžiai parodo, kaip turėtų būti sprendžiamos transporto srautų miesto centre problemos. Atsižvelgiant į geruosius pavyzdžius galima atkreipti dėmesį, kokiomis priemonėmis galima nukreipti transporto srautus nuo miesto centro, kokie galimi važiavimo ribojimai miesto centre bei kokios gali būti automobilio stovėjimo vietų alternatyvos šiose probleminėse miesto zonose. Žemiau esančioje lentelėje išskirtos priemonių grupės miesto logistikos gerinimui užtikrinti, remiantis gerosios praktikos analize. 6.1 lentelė. Mažeikių miestui numatomos miesto logistikos sistemos tobulinimo priemonės. Miesto logistikos sistemos tobulinimo priemonių grupė Ilgalaikės perspektyvinės strategijos kryptis Galimos priemonės Mažeikių miestui Priemonės reikalingumas Mažeikių miestui ir /ar jos įrengimo principai Įgyvendinant Mažeikių miesto strateginius tikslus gerinti susisiekimą įrengiant aplinkkelius Įrengti šiaurinį ir vakarinį aplinkkelius Siekiant sumažinti krovininio tranzitinio eismo srautus per miesto centrą, Mažeikiuose įrengtas miesto aplinkkelis Nr. 204 Mažeikių aplinkkelis, tačiau norint dar labiau sumažinti transporto priemonių eismą per miestą būtina įvertinti papildomų aplinkkelių įrengimą,.t. y. šiaurinio ir vakarinio. Įrengus Mažeikių miesto šiaurinį aplinkkelį, Laižuvos g., Sedos g., Viekšnių g., Žemaitijos g. turėtų būti įvestas sunkiojo transporto eismo ribojimas, o įrengus vakarinį aplinkkelį Skuodo g., Algirdo g., Laisvės g. Vienpusio eismo įrengimas Įrengti vienpusį eismą Siūloma įrengti vienpusį eismą P. Cvirkos g. ir Vyšnių g. vienpusio eismo įrengimas šioje atkarpoje leistų padidinti transporto priemonių laidumą. Eismo organizavimo tobulinimas ir pertvarkymas Efektyvesnis prekybos centrų išdėstymas mieste. Suformuoti prekybos centrų specialųjį planą Didžioji dalis prekybos centrų Mažeikiuose koncentruojasi Žemaitijos gatvėje čia įsikūrę 3 didieji prekybos centrai. Tai lemia ne tik didesnį krovininių transporto priemonių skaičių, bet ir gerokai didesnį miesto gyventojų srautą, kurie su savo transporto priemonėmis čia atvyksta apsipirkti. Prekybos centrų ir komercinės paskirties zonų išsidėstymas ir siūloma tolimesnė jų plėtra buvo atvaizduota tik 2008 metais, Mažeikių miesto bendrajame plane, kuriame prekybos centrus ir komercinės paskirties pastatų plėtrą siūlyta perkelti į miesto rytinę ir vakarinę dalis taip proporcingai paskirstant transporto srautus bei skatinant miesto centre kurtis mažas ir nedideles prekybos bei paslaugų įmones. Remiantis Lietuvos didmiesčių ir Europos šalių gerąja patirtimi yra siūloma sukurti prekybos centrų specialųjį planą, kuris leistų nubrėžti tolimesnes gaires didžiųjų prekybos centrų tolygiam išsidėstymui.

113 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 113 IŠ 166 Gatvių tęstinumo bei vientisumo užtikrinimas Gatvių tęsinių įrengimas Siūlomas Židikų g. tęsinyje sujungiant ją su Stoties g., Stoties g. tęsinys sujungiant ją su Pramonės g.

114 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 114 IŠ Susisiekimo sistemos visuotinimas ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtrauktis Atlikus Mažeikių miesto esamos judumo situacijos analizę susisiekimo sistemos visuotinime ir specialių poreikių turinčių žmonių įtrauktyje išryškinti šie aspektai: Mažeikių autobusų stotyje tarp autobusų stoties pastato ir autobusų išvykimo aikštelių yra įrengta speciali danga su vedimo takais ir stop zonomis, kurios skirtos akliesiems ir silpnaregiams. Taip pat yra įrengti pandusai užvažiavimui su neįgaliojo vežimėliu; Pagal pateiktą AB Lietuvos geležinkeliai informaciją, geležinkelių infrastruktūra keliauti žmonėms su negalia yra pritaikyta važiuojant iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Vilniaus oro uosto bei Šiaulių stočių, tik jose yra skirtingas pritaikymo žmonėms su negalia lygis. AB Lietuvos geležinkeliai siekdami mažinti žmonių su negalia atskirtį, teikia įlaipinimo ir išlaipinimo paslaugas, tačiau stotims turi būti pranešta prieš 24 val. iki traukinio išvykimo; Traukiniuose, kurių tipas PESA 620M, yra įrengta viena vieta skirta keliauti žmonėms su negalia. Traukiniuose, kurių tipas RA-2, nėra įrengtų vietų skirtų žmonėms su negalia; Autobusai, kurie pritaikyti žmonėms su negalia sudaro apie 32 % (18 vnt.) nuo visų parke esančių autobusų Bendruomenių, asociacijų, institucijų poreikiai Analizuojant specialiųjų poreikių turinčių žmonių poreikius buvo konsultuojamasi su mieste veikiančiomis bei nacionalinio lygmens, įvairioms visuomenės grupėms atstovaujančiomis bendruomenėmis, asociacijomis bei institucijomis. Mažeikių miesto autobusų stoties infrastruktūra yra pritaikyta specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Stotyje vengiama bortų bei kitų pašalinių trukdžių, kurie sukeltų papildomas problemas specialiųjų poreikių turinčių asmenų judumui užtikrinti. Taip pat stotyje yra įrengti iškilūs takai kurie padeda asmenims su regėjimo negalia orientuotis aplinkoje ir savarankiškai judėti. Be to atkreipiamas dėmesys į asmenis su judėjimo negalią, kurie naudojasi neįgaliojo vežimėliais, šiems asmenims specialiai pritaikytos bilietų kasos atsižvelgiant į tai, kad asmuo turi pasiekti kasas sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje. Norint užtikrinti specialiųjų poreikių turinčių asmenų judumą Mažeikių mieste būtina atsižvelgti į bendruosius principus. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į transporto vairuotojų bei darbuotojų mokymų trūkumą, pabrėžiant, kad asmenys su neįgaliojo vežimėliu ne retai susiduria su negatyviu požiūriu, nesulaukia pagalbos ar girdi priekaištus dėl gaištamo laiko juos įlaipinant į transporto priemonės vidų. Taigi viliamasi, kad didelis dėmesys bus skiriamas personalo informavimui. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad nors asmenims su neįgaliojo vežimėliu yra sudaromos galimybės naudotis nuolydžiais vietose, kuriose yra laiptai, nuolydžiai yra per statūs. Pabrėžiama, kad dažnai jais sunku naudotis ne tik specialiųjų poreikių turintiems asmenims, bet ir mamoms su vaikiškais vežimėliais. Taigi jaučiamas poreikis, kad takai ir miesto infrastruktūra būtų pritaikoma specialiųjų poreikių turintiems asmenims iš praktinės pusės. Lietuvos kurčiųjų draugija teikdama informaciją apie specialiųjų poreikių turinčių žmonių poreikius šalies mastu išskyrė vairuotojų mokymus, argumentuojant, kad neretai pasitaiko situacijų, kai darbuotojai pasimeta sutikę kurčią žmogų, todėl įgytos žinios ir gestų kalbos pagrindai padėtų išvengti nesusipratimų ir nemalonių situacijų. VšĮ Kauno kurčiųjų reabilitacijos centras kartu su Kauno miesto savivaldybe yra įgyvendinę puikų projektą -

115 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 115 IŠ 166 garsinės informacijos vertimą į lietuvių gestų kalbą viešajame transporte. Visa garsinė informacija, kuri pateikiama per kolonėles viešajame transporte, yra išversta į gestų kalbą ir yra rodoma viešajame transporte esančiuose ekranuose. Todėl tikimasi, kad tokios idėjos galėtų būtį įgyvendinamos ir kituose miestuose, tarp jų ir Mažeikiuose, kur viešuoju transportu naudojasi miesto gyventojai. Lietuvos kurčiųjų draugija pabrėžė, kad norint pritaikyti pastatus specialiųjų poreikių turintiems žmonėms reikia aiškios informacijos, didelių ekranų, kuriuose informacija galėtų būti pateikiama gestų kalba. Ji turėtų būti nuolat kartojama (bendra informacija keleiviams, reklama ir t. t.). Taip pat buvo įvardintas poreikis tobulinti ekranus ir informaciją viešajame transporte. Išskiriama, kad ekranai galėtų būti ir stotelėse. Jeigu toks poreikio įgyvendinimas neįmanomas, galima padaryti QR kodą, kuris sudarytų galimybę internetu parsisiųsti naujausią informaciją tiek video tiek ir teksto formatu, pavyzdžiui, pasikeitęs maršrutas, laikas ir pan. Kiekviena stotelė turėtų savo unikalų kodą ir esant konkrečioje stotelėje galima atsisiųsti aktualią informaciją. Tai tiktu ne tik kurtiesiems. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus aspektus Teminėse dalyse yra ieškomos priemonės ir galimybės užtikrinti esamų problemų sprendimą, sprendimų tęstinumą ir tobulinimą Ilgalaikė susisiekimo sistemos visuotinimo ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtraukties strategija Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus aspektus yra sudaryta ilgalaikė susisiekimo sistemos visuotinimo ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtraukties strategija, kurios prioritetiniai tikslai yra: Pritaikyti esamą infrastruktūrą žmonėms su negalia pagal universalaus dizaino principus; Vystyti infrastruktūrą universalaus dizaino principais; Ugdyti visuomenės gebėjimus padėti žmonėms su specialiais poreikiais. Laikantis šios vystymo strategijos Mažeikių mieste bus sudarytos palankios sąlygos žmonių su negalia judumui ir didinamas visuomenės gebėjimas, esant poreikiui, padėti žmonėms su negalia Susisiekimo sistemos visuotinimo ir specialių poreikių turinčių žmonių įtraukties didinimo priemonės Parenkant susisiekimo sistemos visuotinimo ir specialių poreikių turinčių žmonių įtraukties priemones iki 2030 m. yra įvertinta ir kitų šalių geroji patirtis ir nustatytas jų naudingumas ir reikalingumas Mažeikių miestui.

116 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 116 IŠ lentelė. Mažeikių miestui numatomos Susisiekimo sistemos visuotinimo ir specialių poreikių turinčių žmonių įtraukties priemonės. Susisiekimo sistemos visuotinimo ir specialių poreikių turinčių žmonių įtraukties priemonių grupė Viešojo transporto stotelių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms Viešojo transporto vairuotojų darbuotojų mokymai Vedimo sistemos ir Ilgalaikės susisiekimo sistemos visuotinimo ir specialių poreikių turinčių žmonių įtraukties strategijos kryptis Pritaikyti esamą infrastruktūrą žmonėms su negalia pagal universalaus dizaino principus. Ugdyti visuomenės gebėjimus padėti žmonėms su specialiais poreikiais. Vystyti infrastruktūrą universalaus dizaino principais. Galimos priemonės Mažeikių miestui Stotelės pritaikytos žmonėms su negalia (be kliūčių stotelėje, šaligatvio bortas tokiame aukštyje, kad privažiavus transporto priemonei žmonėms su negalia būtų patogu patekti į transporto priemonės vidų); Tvarkaraščiai turi būti neįgaliesiems pritaikytame lygyje; Vaikų žaidimo aikštelių įrengimas. Viešojo transporto darbuotojų mokymai. Specialūs liečiamieji įspėjamieji ir vedimo paviršiai (vedimo sistemos, įspėjamieji paviršiai, nuleisti šaligatviai ir kt. priemonės užtikrinančios patogų žmonių su negalia judėjimą). Priemonės reikalingumas Mažeikių miestui ir/ar jos įrengimo principai Viešojo transporto stotelių pritaikymas žmonėms su negalia, prisidės prie jų kokybiškesnio keliavimo mieste, leis patiems atlikti daugiau įprastų veiksmų be pašalinių asmenų pagalbos; Priėjimas iki stotelių turi būti lengvai suprantamas ir vedimo sistemos turi būti integruotos viso miesto struktūroje; Stotelės zonoje neturi būti jokių pašalinių kliūčių (stulpų, šiukšliadėžių ir t. t.); Vaikų žaidimo aikštelės pritaikytos žmonėms su negalia leidžia vaikams integruotis į visuomenę. Mokymai skirti darbuotojams, kad mokėtų pasiūlyti ir esant poreikiui suteikti pagalbą specialiųjų poreikių turintiems keleiviams; Mokymai prisidės ir prie darbuotojų požiūrio keitimo į žmones su negalia; Mokymuose turi būti pristatomas viešojo transporto priemonės privažiavimo iki borto reikalingumas ir kiti žmonėms su negalia aktualūs veiksmai, kurie palengvina jų keliavimą. Dalyje Mažeikių miesto teritorijos yra įrengti specialūs liečiamieji paviršiai, tačiau jų kiekis nėra pakankamas, todėl rekonstruojant ir/ar remontuojant, vystant, įrengiant turi būti didinamas jų kiekis iki poilsio zonų, šalia pagrindinių miesto judėjimo ašių, kad būtų užtikrintas patogus žmonių turinčių regėjimo, judėjimo negalią judėjimas. Tvarkant ir diegiant infrastruktūrą pritaikytą žmonėms su negalia privaloma vadovautis 2013 metais liepos 23 dienos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr Dėl specialiųjų poreikių turinčių žmonių susisiekimo gerinimo Lietuvos Respublikoje gerosios praktikos vadovo patvirtinimo. Infrastruktūra pritaikyta žmonėms su specialiais poreikiais leis savarankiškai judėti mieste ir nepriklausyti nuo kitų asmenų.

117 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 117 IŠ Žmonių su specialiais poreikiais infrastruktūros sutvarkymo ir pritaikymo schema Perspektyvinėje žmonių su specialiais poreikiais infrastruktūros sutvarkymo ir pritaikymo schemoje (žr. žemiau esančią schemą) nurodytos svarbiausios ir pirmiausiai pritaikomos judėjimo ašys tarp miesto dalių ir užtikrinamas judumas bei patekimas prie objektų kvartalų viduje. Būtina pastebėti, kad schemoje pateiktos pagrindinės ašys ir kvartalai, kurie turi būti pirmiausiai tvarkomi ir pritaikomi, tačiau tai nereiškia, kad statant naują pastatą / statinį ar urbanizuojant naujas teritorijas jos neturi būti pritaikytos žmonių su specialiais poreikiais judumui. Tikslinga tvarkomas teritorijas integruoti į esamą išvystytą tinklą, kad jis būtų nenutrūkstamas ir vientisas. 7.1 Paveikslas. Žmonių su specialiaisiais poreikiais infrastruktūros sutvarkymo ir pritaikymo schema Šaltinis: sudaryta Konsultanto

118 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 118 IŠ Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimas Atlikus Mažeikių miesto esamos judumo situacijos analizę alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto srityje išryškinti šie aspektai: Mažeikių mieste dominuoja iškastiniu kuru varomos transporto priemonės; Mažeikių miestas nėra pritaikytas elektromobilių naudojimui ir pakrovimui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus aspektus Teminėse dalyse yra ieškomos priemonės ir galimybės užtikrinti esamų problemų sprendimą, sprendimų tęstinumą ir tobulinimą Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimo strategija Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus aspektus yra sudaryta alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimo strategija, kurios prioritetiniai tikslai yra: Skatinti alternatyvių transporto priemonių naudojimą; Modernizuojamas transporto priemonių parkas; Visuomenės informavimas, švietimas. Alteratyvaus kuro naudojimo skatinimas ir aplinkos taršos mažinimas tiesiogiai prisideda prie aplinkosauginių ir Baltosios knygos tikslų įgyvendinimo (iki 2030 m. dvigubai sumažinti degalais varomų automobilių naudojimą miestuose, iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų) Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimo priemonės Parenkant eismo alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimo priemones iki 2030 m. yra įvertinta ir kitų šalių geroji patirtis ir nustatytas jų naudingumas ir reikalingumas Mažeikių miestui. 8.1 lentelė. Mažeikių miestui numatomos Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimo priemonės. Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimo priemonių grupė Infrastruktūros vystymas ir modernizavimas Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimo strategijos kryptis Skatinti alternatyvių transporto priemonių naudojimą; Modernizuojamas transporto priemonių parkas. Galimos priemonės Mažeikių miestui Išvystytas elektromobilių įkrovimo tinklas; Modernizuotas esamas viešojo transporto parkas. Priemonės reikalingumas Mažeikių miestui ir/ar jos įrengimo principai Siekiant skatinti elektromobilių naudojimą, tikslinga išvystyti pirminę infrastruktūrą, kuri būtų patogi ir lengvai pasiekiama (greito įkrovimo punktai, stovėjimo vietos); Viešajame transporte turi būti atnaujintas autobusų parkas, kuris naudotų aplinkai draugišką kurą. Tikslinga, kad viešojo transporto priemonės būtų varomos suslėgtomis gamtinėmis dujomis, kadangi siekiamybė yra įsigyti didesnį kiekį aplinkai draugiškų transporto priemonių, nes esamas parkas nėra pakankamai atnaujintas.

119 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 119 IŠ 166 Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimo priemonių grupė Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimo strategijos kryptis Galimos priemonės Mažeikių miestui Priemonės reikalingumas Mažeikių miestui ir/ar jos įrengimo principai Visuomenės informavimas, švietimas Visuomenės informavimas, švietimas. Renginiai, lankstinukai, vieši pristatymai apie projektų rengimą; Akcijos, kurių metu leidžiama išbandyti elektromobilius, vežami gyventojai ekologišku viešuoju transportu ir t. t. Informuoti visuomenę apie taikomas lengvatas, prioritetus, vykdomus projektus ir jų teikiamą naudą, skatinant visuomenę naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis bei imtis priemonių skatinančių mažinti transporto priemonių sukeliamą triukšmą ir taršą mieste Mažeikių miesto elektromobilių įkrovimo prieigų planas Elektromobilių įkrovimo prieigų planas parengtas atsižvelgiant į pagrindinius esamus transporto vystymo mazgus, būsimą poreikį bei planuojamas vystyti sistemas Mažeikių mieste. Patogus ir kokybiškas alternatyvaus transporto sistemos vystymo tinklas padės užtikrinti alternatyvių transporto priemonių naudojimą Mažeikių mieste bei sumažinti oro taršą bei triukšmą. 8.1 Paveikslas. Mažeikių miesto elektromobilių įkrovimo prieigų planas.

120 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 120 IŠ Intelektinių transporto sistemų diegimo mieste vertinimas Europos Komisijos komunikate Pažangiųjų transporto sistemų diegimo Europoje veiksmų planas numatoma, jog iki 2020 m. krovininio kelių transporto srautas padidės 50 proc., o keleivinio kelių transporto 35 proc. Dėl didėjančios transporto sistemų apkrovos didės ir neigiamas poveikis aplinkai (iki 2020 m. transporto priemonių išmetamas CO2 kiekis padidės dar 15 proc.). Tradicinėmis priemonėmis, pvz., plėtojant esamus transporto tinklus, šios problemos nebus įmanoma išspręsti, todėl reikia ieškoti naujų sprendimų. Vienas iš būdų, kaip spręsti transporto sektoriaus problemas, yra diegti intelektines transporto sistemas (toliau ITS). ITS užtikrina efektyvų spūsčių ir avaringumo mažinimą, eismo kontrolę ir padeda spręsti viešojo transporto problemas. Tai sistemos, kuriomis siekiama teikti inovatyvias eismo valdymo paslaugas, sudaryti sąlygas naudotojams gauti išsamią informaciją ir saugiau naudotis transportu 2. Atlikus Mažeikių miesto esamos judumo situacijos analizę intelektinių transporto sistemų diegime atskleista, jog Mažeikiuose ne visas viešojo transporto parkas yra pritaikytas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms pasitelkiant intelektines transporto sistemas, pvz.: neskelbia papildomos informacijos. Atsižvelgiant į tai yra ieškomos priemonės ir galimybės užtikrinti esamų problemų sprendimą, sprendimų tęstinumą ir tobulinimą Ilgalaikė intelektinių transporto sistemų valdymo strategija Atlikus esamos būklės ir Europos šalių gerosios patirties analizę galima pateikti apibendrinimą dėl poreikių ir galimų šiems poreikiams patenkinti priemonių. Atsižvelgiant į išdėstytus aspektus yra sudaryta intelektinių transporto sistemų skatinimo strategija, kurios prioritetiniai tikslai yra: Skatinti gyventojus naudotis viešuoju transportu ir didinti viešojo transporto patrauklumą plačiau taikant ITS sprendimus; Užtikrinti visų asmenų saugų judėjimą transportu. Įgyvendinant šiuos tikslus bus siekiama Mažeikiuose sukurti modernią ir darnią susisiekimo sistemą, kurios techniniai parametrai, sauga ir saugumas, poveikis aplinkai ir teikiamų paslaugų kokybė prilygs pirmaujančių ES valstybių narių susisiekimo sistemoms. Gera susisiekimo sistema užtikrina glaudžius kultūrinius ir socialinius saitus, didina gyventojų judumą, plečia tarptautinį bendradarbiavimą ir turizmą, gerina verslo sąlygas ir skatina jo plėtrą. Šių tikslų įgyvendinimo metu prisidedama prie NSPP antrojo tikslo gerinti transporto ir logistikos veiklos paslaugų kokybę ir didinti transporto sektoriaus konkurencingumą, plėtoti intelektines transporto sistemas ir paslaugas bei uždavinių diegti ITS ir kitas inovacijas ir skatinti tarpinstitucinį ir viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą diegiant ITS paslaugas. Taip pat prisidedama prie darnaus judumo ir viešojo transporto plėtros skatinimo, užtikrinant transporto maršrutų dermę ir efektyvesnę sąveiką su privačiu transportu. 2 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Bendra informacija apie ITS. Prieiga internete:

121 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 121 IŠ Intelektinių transporto sistemų valdymo skatinimo priemonės Remiantis Europos šalių gerosios praktikos pavyzdžiais sukuriamos sąlygos įgyvendinti intelektualinių transporto sistemų diegimą mieste. Žemiau esančioje lentelėje išskirtos priemonių grupės intelektinių transporto sistemų diegimo mieste skatinimui užtikrinti, remiantis gerosios praktikos analize. 9.1 lentelė. Mažeikių miestui numatomos intelektinių transporto sistemų skatinimo priemonės. Intelektinių transporto sistemų skatinimo priemonių grupė Viešojo transporto skatinimas Transporto prieinamumo specialiųjų poreikių turintiems žmonėms didinimas Saugos ir saugumo mieste užtikrinimas Intelektinių transporto sistemų skatinimo strategijos kryptis Pritaikyti transporto priemones pasitelkiant intelektines transporto sistemas Užtikrinti viešojo transporto paslaugų kokybę ir kelionės komfortą. Stebėjimo sistemos įrengimas Galimos priemonės Mažeikių miestui Transporto priemonių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms taikant ITS (pvz. garsinė sistema). Elektroninės švieslentės įdiegimas stotelėse bei automatinės stotelių paskelbimo įrangos įdiegimas autobusuose. Autobusų, kurie skelbia papildomą informaciją ir yra techniškai labiau pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms skatinimas; Saugos kamerų tinklo kūrimas. Priemonės reikalingumas Mažeikių miestui ir/ar jos įrengimo principai Garsinės informacijos skelbimas viešojo transporto priemonėse leidžia ne tik žmonėms su negalia patogiau keliauti, bet ir suteikia savalaikę informaciją miesto svečiams; Pateikiama aiški ir išsami informacija apie viešojo transporto grafikus, maršrutus leis vietos gyventojams ir miesto svečiams patogiau keliauti viešuoju transportu, žinoti jo išvykimo laikus ir planuotis savo keliones; Viešojo transporto infrastruktūros pritaikymas žmonėms su negalia, leidžia užtikrinti kokybišką keliavimą žmonėms su negalia. Viešojo transporto priemonės turi būti pritaikytos klausos, regėjimo bei judėjimo ar kitą negalią turintiems asmenims; Būtina pabrėžti, kad siekiant padidinti pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą, prie dviračių laikymo aikštelių, taip pat miesto pavojingiausiose vietose siūloma įrengti kameras, kurios sumažintų užpuolimų tikimybę. Mažeikių rajono savivaldybė vysto stebėjimo kamerų tinklo įrengimą ir yra nusimačiusi papildomai įrengti 17 vaizdo stebėjimo kamerų, kurios leidžia padengti Mažeikių miesto teritoriją ir matyti kas vyksta mieste. Stebėjimo kamerų tinklo plėtra užtikrina spec. tarnybų operatyvų darbą užtikrinant saugumą mieste.

122 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 122 IŠ 166 JUDUMO MIESTE VARIANTAI IR VEIKSMŲ PLANAS

123 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 123 IŠ Judumo mieste variantai (iki 2030 m.) Šioje Mažeikių mieste darnaus judumo plano (toliau Darnaus judumo plano) dalyje pateikiami 2 judumo mieste variantai iki 2030 m. Judumo mieste variantai rengiami vadovaujantis esamos situacijos ir teminių dalių analizių rezultatais, taip pat įvertinus Mažeikių miesto gyventojų poreikius (vadovaujantis apklausos ir bendravimo rezultatais). Taip pat rengiant judumo mieste variantus yra vadovautasi Europos Komisijos strateginiais dokumentais (Baltoji knyga, Žalioji knyga, Europos Komisijos Komunikatas Nr /13), Mažeikių miesto bendruoju planu, Mažeikių rajono strateginiu planu, Nacionaline susisiekimo plėtros metų programa, Darnaus judumo planų rengimo gairėmis, kitų Lietuvos ir užsienio miestų gerąja patirtimi įgyvendinant darnaus judumo priemones. Projekto rengėjai pateikia variantų, tikslų ir priemonių parinkimo eiliškumo schemą. Schemoje matyti, kokie veiksmai yra atlikti ir kokie veiksmai turi būti atlikti norint parengti judumo mieste variantus ir parinkti tikslų įgyvendinimo prioritetinių priemonių grupes. 1.1 Paveikslas. Judumo plano variantų, tikslų ir priemonių parinkimo eiliškumas Šaltinis: sudaryta Konsultanto, vadovaujantis LR susisiekimo ministerijos Darnaus judumo mieste planų rengimo gairėmis, Mott Macdonald Sustainable urban mobility plan training Atsižvelgiant į atliktą teritorijų planavimo ir strateginių dokumentų analizę, gyventojų apklausos rezultatus, esamų ir ateities problemų identifikavimą, diskusijas, buvo suformuluotas Mažeikių miesto judumo pagrindinis tikslas (vizija): JUDĖTI MAŽEIKIUOSE VISIEMS SAUGU IR MALONU.

124 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 124 IŠ 166 Pagrindinio tikslo įgyvendinimui buvo sudaryti 2 skirtingi judumo variantai iki 2030 m., kurių pagrindinis palyginimas atliekamas šiame skyriuje. Žemiau paveiksle pateikiami Mažeikių miesto judumo variantai iki 2030 metų, siektini tikslai ir tikslų įgyvendinimo priemonių grupės. 1.2 Paveikslas. Judumo plano variantų, tikslų ir priemonių grupių identifikavimas Šaltinis: sudaryta Konsultanto Kiekviena aukščiau pateikta priemonių grupė yra sudaryta iš skirtingų priemonių, kurios buvo vertinamos atliekant Judumo plano teminių dalių analizę. Žemiau lentelėje pateikiamas priemonių grupių priskyrimas plano teminėms dalims, kuriose detaliau analizuojamas konkrečių priemonių poreikis, įrengimo praktika, užsienio geroji patirtis. 1.1 lentelė. Judumo mieste variantų priemonių grupės bei plano teminės dalys Variantai Priemonių grupės Plano teminės dalys Variantas Nr. 1. Esamos infrastruktūros tobulinimas ir jos išnaudojimas Variantas Nr. 2. Atliekamų kelionių Eismo organizavimo tobulinimas ir pertvarkymas Eismo saugos ir saugumo didinimas Netaršių transporto priemonių naudojimo skatinimas 1. Viešojo transporto skatinimas; 5. Eismo organizavimo tobulinimas ir judumo valdymas; 6. Miesto logistika; 7. Transporto sistemos visuotinimas ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtrauktis; 8. Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimas. 4. Eismo sauga ir saugumas. 2. Bevariklio transporto integracija; 8. Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimas.

125 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 125 IŠ 166 Variantai Priemonių grupės Plano teminės dalys pasiskirstymo struktūros pasikeitimai Visuomenės judumo įpročių ugdymas ir visuotinimas Miesto funkcinių zonų pertvarkymas ir patrauklumo didinimas Šaltinis: Sudaryta Konsultanto 1. Viešojo transporto skatinimas; 3. Modalinis kelionių pasiskirstymas; 4. Eismo sauga ir saugumas; 6. Miesto logistika; 7. Transporto sistemos visuotinimas ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtrauktis. 5. Eismo organizavimo tobulinimas ir judumo valdymas; 9. Intelektinių transporto sistemų diegimas mieste. Mažeikių miesto judumo variantai pagal detalizuotas įgyvendinamo priemones, jų įgyvendinimo apimtis, laikotarpį aprašomos žemiau esančiame skyriuje Ilgalaikė transporto sistemos perspektyva Transportas yra sudėtinė šalies infrastruktūros dalis, turinti tenkinti gyventojų ir ūkio poreikius krovinių transportavimo ir keleivių vežimo. Plačiąja prasme transporto sistemą sudaro šalyje esančių (naudojamų) visų rūšių transporto visuma. Kiekvieną atskirą transporto rūšį sudaro neatsiejamos trys dalys: transporto materialūs elementai, transportavimo procesas ir veiklos reguliavimas. Rengiant Judumo planą buvo atsižvelgta į visų transporto rūšių dalis bei ilgalaikė transporto sistemos perspektyva buvo vertinama plano teminių dalių analizės pagrindu. Žemiau pateikiamoje schemoje pavaizduota, kaip buvo atrenkamos Darnaus judumo plano įgyvendinimo priemonės. 1.3 pav. Judumo plano įgyvendinimo priemonių parinkimo eiliškumas Šaltinis: sudaryta Konsultanto, vadovaujantis LR susisiekimo ministerijos Darnaus judumo mieste planų rengimo gairėmis, Mott Macdonald Sustainable urban mobility plan training Atlikus esamos padėties analizę ir išklausius visuomenės ir suinteresuotų subjektų pasiūlymus, buvo sudarytas Mažeikių mieste galimų įgyvendinti priemonių sąrašas. Galimos įgyvendinti priemonės toliau buvo

126 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 126 IŠ 166 grupuojamos atsižvelgiant į tai, kokius tikslus įgyvendina. Galutiniame rezultate buvo sudarytas detalus sugrupuotų priemonių sąrašas, kuris vėliau išskirtas į 2 skirtingus judumo variantus, atskiriant pagal priemonių įgyvendinimo prioritetą ir apimtis Judumo mieste variantas Nr. 1 Esamos infrastruktūros tobulinimas ir jos išnaudojimas Judumo mieste variante Nr. 1 Esamos infrastruktūros tobulinimas ir jos išnaudojimas (toliau Variantas Nr. 1) pagrindinis dėmesys yra skiriamas esamos susisiekimo sistemos ir infrastruktūros gerinimui bei tobulinimui: nekenksmingų aplinkai transporto priemonių skatinimui; gatvių tinklo efektyvumo ir saugumo didinimui; miesto logistikos efektyvumo didinimui; eismo organizavimo gerinimui; pėsčiųjų ir dviračių takų vieningos sistemos suformavimui. Šiame variante Nr. 1 mažiau dėmesio skiriama tvarių kelionių dalies modaliniame pasiskirstyme didinimui, specialiųjų poreikių turintiems žmonėms bei informacinės visuomenės švietimui, siekiant pakeisti visuomenės keliavimo įpročius. Galima teigti, kad šis judumo mieste variantas skirtas esamos situacijos pagerinimui ir minimaliam jos modernizavimui. Įgyvendinant variantą Nr. 1 prioritetinės priemonių grupės yra: - Eismo organizavimo tobulinimas, pertvarkymas; - Eismo saugos ir saugumo didinimui. Žemiau lentelėje pateikiama detali informacija kokios priemonės bei kokiu mastu bus vykdomos įgyvendinant variantą Nr lentelė. Varianto Nr.1 priemonės iki 2020 m. ir m. laikotarpiu Priemonių grupės Eismo organizavimo tobulinimas ir pertvarkymas Variantas Nr.1 PRIEMONĖS Tikslas Priemonių įgyvendinimas iki 2020 m. Modalinių kelionių sistemos diegimas ir skatinimas Stabilus viešojo transporto parko atnaujinimas pritaikant jį specialiųjų poreikių turintiems žmonėms Stočių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms - Viešojo transporto pritaikymas dviračių gabenimui 4 vnt. Viešojo transporto vairuotojų ir darbuotojų mokymai kaip elgtis su specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis 1 kartą per metus. Transporto priemonių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms (garsinė sistema, žemagrindžiai autobusai, atlenkiami pandusai ir t. t.) 2 vnt. - Priemonių įgyvendinimas m. Įrengti geležinkelio stotį Mažeikiuose, kurioje būtų galimybė įsigyti bilietus kelionei 1 vnt. Viešojo transporto pritaikymas dviračių gabenimui 4 vnt. Viešojo transporto vairuotojų ir darbuotojų mokymai kaip elgtis su specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis 1 kartą per metus. Transporto priemonių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms (garsinė sistema, žemagrindžiai autobusai, atlenkiami pandusai ir t. t.) 3 vnt. Įrengiant geležinkelio stotį Mažeikiuose ji turi būti pritaikyta taip, kad žmonės su specialiais poreikiais galėtų patekti į peroną ir traukinius be didesnės pašalinių asmenų pagalbos 1 vnt.

127 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 127 IŠ 166 Priemonių grupės Variantas Nr.1 PRIEMONĖS Tikslas Priemonių įgyvendinimas iki 2020 m. Viešojo transporto stotelių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms Transporto priemonių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms Ekologiško transporto infrastruktūros vystymas ir modernizavimas Visuomenės informavimas, švietimas Miesto aplinkkelių plėtra - Susisiekimo sistemos tinklo laidumo didinimas Tvarkaraščiai turi būti neįgaliesiems pritaikytame lygyje 8 vnt. Jokių pašalinių kliūčių (stulpų, šiukšliadėžių ir t. t.) 8 vnt. Specialios pakeliamos rampos leidžiančios asmenims su neįgaliojo vežimėliu patekti į transporto priemonės vidų 2 vnt. Išvystytas elektromobilių įkrovimo tinklas 3 vnt., 2 iš jų didelės galios, 1 įprastos galios įkrovimo prieigos Modernizuotas esamas viešojo transporto parkas (ekologiškas), rekomenduojama suskystintų gamtinių dujų 1 vnt. SGD kolonėlės įrengimas ir priežiūra 1 vnt. Renginiai, lankstinukai, vieši pristatymai apie naujų projektų rengimą, parengimą 1 kartą per metus Akcijos, kurių metu leidžiama išbandyti elektromobilius, vežami gyventojai ekologišku viešuoju transportu ir t. t. 1 kartą per metus Gatvių tinklo mazgų pertvarkymas, įrengimas: viadukų per geležinkelį įrengimas 1 vnt. Pertvarkomas eismo reguliavimas Laisvės g., mažinant šviesoforų skaičių iki 2 vnt. numatytoje zonoje Priemonių įgyvendinimas m. Tvarkaraščiai turi būti neįgaliesiems pritaikytame lygyje 10 vnt. Jokių pašalinių kliūčių (stulpų, šiukšliadėžių ir t. t.) 10 vnt. Specialios pakeliamos rampos leidžiančios asmenims su neįgaliojo vežimėliu patekti į transporto priemonės vidų 3 vnt. - Modernizuotas esamas viešojo transporto parkas 2 vnt. SGD kolonėlės priežiūra 1 vnt. Renginiai, lankstinukai, vieši pristatymai apie naujų projektų rengimą, parengimą 1 kartą per metus Akcijos, kurių metu leidžiama išbandyti elektromobilius, vežami gyventojai ekologišku viešuoju transportu ir t. t. 1 kartą per metus Įgyvendinti Mažeikių miesto bendrojo plano sprendinį, t. y. įrengti šiaurinį aplinkkelį 7,5 km, vakarinį aplinkkelį 3,5 km Gatvių tinklo mazgų pertvarkymas, įrengimas: viadukų per geležinkelį įrengimas 1 vnt. - - Gatvių tęsinių tiesimas 6,4 km. Greičio kontrolė Greičio slopinimo zonų (mažo greičio zonų) įrengimas, miesto centrinėje dalyje - Žiedinių sankryžų įrengimas 2 vnt. Žiedinių sankryžų įrengimas 5 vnt. Eismo saugos ir saugumo didinimas Inovatyvių sistemų diegimas transporto priemonėse Antialkoholinio variklio užrakto sistemos diegimas transporto priemonėse, pirmumą teikti viešojo transporto priemonėse ir transporto priemonių vairuotojams, kurie yra nusižengę dėl vairavimo išgėrus 3 vnt. Antialkoholinio variklio užrakto sistemos diegimas transporto priemonėse, pirmumą teikti viešojo transporto priemonėse ir transporto priemonių vairuotojams, kurie yra nusižengę dėl vairavimo išgėrus 5 vnt. Visuomenės informavimas, švietimas Ankstyvas eismo dalyvių švietimas saugaus eismo klausimais (darželiuose, mokyklose). Saugaus eismo klasės išlaikymas ir priežiūra 1 vnt. Ankstyvas eismo dalyvių švietimas saugaus eismo klausimais (darželiuose, mokyklose). Saugaus

128 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 128 IŠ 166 Priemonių grupės Bevariklio transporto integracija Variantas Nr.1 PRIEMONĖS Tikslas Priemonių įgyvendinimas iki 2020 m. Strateginės priemonės Stebėjimo sistemos įrengimas Koordinuotos bemotorio transporto infrastruktūros vystymas ir geros būklės palaikymas Šaltinis: Sudaryta Konsultanto Pristatyti visuomenei įdiegiamas sistemas, jų teikiamą naudą, rengti informacinius leidinius 1 kartą per metus. Rengti visuomenei saugaus eismo renginius 1 kartą per metus. Eismo saugumo situacijos ir tendencijų stebėjimo bei įvertinimo sistemos įrengimas bei priežiūra 1 vnt. Kas metus įvertinti saugaus eismo komisijos veiklos rezultatus (monitoringas) 1 vnt. Stebėjimo kamerų įrengimas 17 vnt. - Papildomos neprioritetinės priemonės Įrengti trūkstamas dviračių takų ir / ar pėsčiųjų jungtis su esamais takais išskiriant juos skirtingomis dangomis 11 km Užtikrinti saugumą prie susikirtimų su gatvėmis (pvz. kryptinis apšvietimas, pakeltos perėjos, papildomai apsaugotos perėjos, saugos salelės ir t. t.) Sutvarkyti (esamoje judumo situacijoje apžvelgtus trūkumus (pvz. stovus, bortus, pašalinti kliūtis ir t. t.)) ir prižiūrėti įrengtą dviračių infrastruktūrą 10 km Priemonių įgyvendinimas m. eismo klasės išlaikymas ir priežiūra 1 vnt. Pristatyti visuomenei įdiegiamas sistemas, jų teikiamą naudą, rengti informacinius leidinius 1 kartą per metus. Rengti visuomenei saugaus eismo renginius 1 kartą per metus. Eismo saugumo situacijos ir tendencijų stebėjimo sistemos palaikymas ir priežiūra 1 vnt. Kas metus įvertinti saugaus eismo komisijos veiklos rezultatus (monitoringas) 1 vnt. Įrengti trūkstamas dviračių takų ir / ar pėsčiųjų jungtis su esamais takais išskiriant juos skirtingomis dangomis 13 km Dviračių tako įrengimas per viaduką (Vydūno ir Strazdelio g. ) 0,34 km Užtikrinti saugumą prie susikirtimų su gatvėmis (pvz. kryptinis apšvietimas, pakeltos perėjos, papildomai apsaugotos perėjos, saugos salelės ir t. t.) Sutvarkyti (esamoje judumo situacijoje apžvelgtus trūkumus (pvz. stovus, bortus, pašalinti kliūtis ir t. t.)) ir prižiūrėti įrengtą dviračių infrastruktūrą 15 km Grafiniai judumo mieste varianto Nr. 1 sprendiniai pateikti Judumo mieste variantas Nr. 1 brėžinyje. Pasirinkus įgyvendinti variantą Nr. 1 pagrindiniai vykdomi darbai bus susiję su esamos transporto sistemos efektyvinimu ir tobulinimu Mažeikių mieste bei jo gretimybėse. Taip pat šiame variante skiriamas dėmesys visuomenės švietimui apie rengiamus projektus, jų teikiamą naudą ir ugdymą saugumo ir elgesio formavimo tematika. Ekologiškų transporto priemonių skaičiaus didinimas ir skatinimas Mažeikių mieste ir jo gretimybėse prisidės prie aplinkos taršos mažinimo, užbaigtas esamų dviračių ir pėsčiųjų takų suformavimas leis visuomenei patogiau keliauti dviračiais ir pėsčiomis.

129 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 129 IŠ Judumo mieste variantas Nr. 2 Atliekamų kelionių pasiskirstymo struktūros pasikeitimai Judumo mieste variante Nr. 2 Atliekamų kelionių pasiskirstymo struktūros pasikeitimai (toliau Variantas Nr. 2) pagrindinis dėmesys yra skiriamas modalinio pasiskirstymo didinimui, esamos infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai bei visuomenės švietimui ir ugdymui: nekenksmingų aplinkai transporto priemonių skatinimui, viešojo transporto skatinimui, transporto priemonių skaičiaus valdymui, pėsčiųjų ir dviračių takų mobilumo skatinimui, specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir informacinės visuomenės švietimui, siekiant pakeisti visuomenės keliavimo įpročius ir užtikrinti jų saugumą. Šiame variante Nr. 2 mažiau dėmesio skiriama įprastinių variklinių transporto priemonių sistemos plėtrai ir vystymui, kadangi dėmesys koncentruojamas į bevariklį ir viešąjį transportą bei saugias keliones pėsčiomis. Galima teigti, kad šis judumo mieste variantas skirtas pakeisti visuomenės įpročius ir skatinti modalinį pasiskirstymą, modernizuojant esamą ir diegiant modernią bevariklio ir viešojo transporto infrastruktūrą. Įgyvendinant variantą Nr. 2 prioritetinės priemonių grupės yra: - Netaršių transporto priemonių naudojimo skatinimas; - Visuomenės judumo įpročių ugdymas ir visuotinimas; - Miesto funkcinių zonų pertvarkymas ir patrauklumo didinimas. Pasirinkus įgyvendinti variantą Nr. 2 pagrindiniai vykdomi darbai bus susiję su viešojo transporto ir dviračių naudojimo populiarinimu. Taip pat bus siekiama visuomenei leisti pasirinkti įvairius keliavimo būdus, tai yra ne tik asmeninį transportą, užtikrinti eismo dalyvių saugumą bei ugdyti visuomenę. Ekologiškų transporto priemonių skaičiaus didinimas Mažeikių mieste prisidės prie miesto aplinkos taršos mažinimo, vieningas dviračių ir pėsčiųjų takų tinklas skatins visuomenę daugiau keliauti dviračiais ir pėsčiomis atliekant kasdienines keliones. Būtina pastebėti, kad daugėjant ekologiškų transporto priemonių skaičiui gerės triukšmo ir taršos rodikliai, tačiau laikui bėgant automobilių stovėjimo vietų trūkumas daugiabučių namų kiemuose vėliai bus jaučiamas, todėl būtina keisti keliavimo įpročius. Suteikus galimybę visuomenei rinktis keliavimo būdą, bus sumažintas transporto priemonių skaičius, taip pat atnaujinus viešąjį transportą ir jo infrastruktūrą tikėtinas jo populiarumo augimas, dviračių ir pėsčiųjų takai skatins gyventojus ir turistus keliauti dviračių ar pėsčiomis atliekant kasdienines keliones, nes bus užtikrintas saugumas juose ir aplinkoje. Žemiau lentelėje pateikiama detali informacija kokios priemonės bei kokiu mastu bus vykdomos įgyvendinant variantą Nr. 2.

130 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 130 IŠ lentelė. Varianto Nr.2 priemonės iki 2020 m. ir m. laikotarpiu Priemonių grupės Netaršių transporto priemonių naudojimo skatinimas Visuomenės judumo įpročių ugdymas ir visuotinimas Variantas Nr.2 PRIEMONĖS Tikslas Priemonių įgyvendinimas iki 2020 m. Priemonių įgyvendinimas m. Koordinuotos bemotorio transporto infrastruktūros vystymas ir geros būklės palaikymas Dviračių ir viešojo transporto jungčių aikštelių (angl. Bike and Ride) sistema Viešųjų dviračių dalijimosi sistema (angl. Bike sharing) Viešojo transporto pritaikymas dviračių gabenimui Ekologiško transporto infrastruktūros vystymas ir modernizavimas Viešojo transporto pritaikymas dviračių gabenimui Bemotorių transporto priemonių naudotojų švietimas Įrengti trūkstamas dviračių takų ir / ar pėsčiųjų jungtis su esamais takais atskiriant juos skirtingomis dangomis 23 km (žr. grafinę dalį) Užtikrinti saugumą prie susikirtimų su gatvėmis (pvz. kryptinis apšvietimas, pakeltos perėjos, papildomai apsaugotos perėjos, saugos salelės ir t. t.) Dviračių statymo aikštelė/saugykla 6 vnt. (žr. grafinę dalį) Sutvarkyti (esamoje judumo situacijoje apžvelgtus trūkumus (pvz. stovus, bortus, pašalinti kliūtis ir t. t.)) ir prižiūrėti įrengtą dviračių infrastruktūrą 10 km - Įrengtos dviračių stovėjimo aikštelės / saugyklos šalia autobusų stoties 1 vnt. (žr. grafinę dalį) - Viešojo transporto pritaikymas dviračių gabenimui 4 vnt. Išvystytas elektromobilių įkrovimo tinklas 3 vnt., 2 iš jų didelės galios, 1 įprastos galios įkrovimo prieigos (žr. grafinę dalį) Modernizuotas esamas viešojo transporto parkas, suskystintų gamtinių dujų autobusas - 1 vnt. SGD kolonėlės įrengimas ir priežiūra 1 vnt. (žr. grafinę dalį) Dviračiai gabenami nemokamai arba už simbolinį mokestį - Ruošti specialistus, kurie ugdytų būsimus eismo dalyvius ir skatintų juos naudotis ekologiškomis transporto priemonėmis - Įrengti trūkstamas dviračių takų ir / ar pėsčiųjų jungtis su esamais takais atskiriant juos skirtingomis dangomis 50 km (žr. grafinę dalį) Užtikrinti saugumą prie susikirtimų su gatvėmis (pvz. kryptinis apšvietimas, pakeltos perėjos, papildomai apsaugotos perėjos, saugos salelės ir t. t.) Dviračių statymo aikštelė/saugykla - 13 vnt. (žr. grafinę dalį) Sutvarkyti (esamoje judumo situacijoje apžvelgtus trūkumus (pvz. stovus, bortus, pašalinti kliūtis ir t. t.)) ir prižiūrėti įrengtą dviračių infrastruktūrą 15 km Dviračių ir / ar pėsčiųjų tilto, viaduko įrengimas 2 vnt. (žr. grafinę dalį) Įrengtos dviračių stovėjimo aikštelės / saugyklos šalia įrengtos/pastatytos geležinkelio stoties 1 vnt. (žr. grafinę dalį) Įdiegti dviračių dalinimosi sistemą (privataus investuotojo iniciatyva) 6 punktai (žr. grafinę dalį) Viešojo transporto pritaikymas dviračių gabenimui 6 vnt. - Modernizuotas esamas viešojo transporto parkas (ekologiškas arba aplinkai draugiškas) 4 vnt. SGD kolonėlės priežiūra 1 vnt. Dviračiai gabenami nemokamai arba už simbolinį mokestį Mokyklose ugdyti vaikus, prieš jiems tampant eismo dalyviais 2 kartus per metus. Ruošti specialistus, kurie ugdytų būsimus eismo dalyvius ir skatintų juos naudotis ekologiškomis transporto priemonėmis Mokyklose įrengti treniruočių erdves ir stebėti vaikų gebėjimus bei jų potencialą 2 kartus per metus

131 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 131 IŠ 166 Priemonių grupės Variantas Nr.2 PRIEMONĖS Tikslas Priemonių įgyvendinimas iki 2020 m. Priemonių įgyvendinimas m. Pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros monitoringas Modalinių kelionių sistemos diegimas ir skatinimas Vietinių maršrutų susisiekimo transporto viešinimas ir patogumo didinimas atvykstantiems keleiviams į Mažeikių miestą Stabilus viešojo transporto parko atnaujinimas pritaikant jį specialiųjų poreikių turintiems žmonėms Viešojo transporto stotelių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms Transporto priemonių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms Vedimo sistemos Šviesti visuomenę, rengiant akcijas, teikiant reikalingą informaciją 1 kartą per metus Vykdyti monitoringą, kad būtų priimti reikalingi savalaikiai sprendimai Įrengti geležinkelio stotį Mažeikiuose, kurioje būtų galimybė įsigyti bilietus kelionei ir gauti reikiamą informaciją 1 vnt. Aiškūs, išsamūs viešojo transporto žemėlapiai bei maršruto laikas internete, stotyje, viešojo transporto stotelėse Viešojo transporto stotelių įrengimas 6 vnt. ir maršruto tęstinumas iki Voverių k. (žr. grafinę dalį) Maršrutinius taksi integruoti į bendrą miesto viešojo transporto sistemą Traukiniuose įrengiamos vietos pritaikytos žmonėms su negalia Pakelti peronai patogiam žmonių su negalia patekimui į traukinį Švieslentės įdiegimas autobusų stotyje 1 vnt. (žr. grafinę dalį) Viešojo transporto vairuotojų ir darbuotojų mokymai kaip elgtis su specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis 2 kartą per metus. Transporto priemonių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms (garsinė sistema, žemagrindžiai autobusai, atlenkiami pandusai, stotelių paskelbimo įrangos įdiegimas ir t. t.) 4 vnt. Jokių pašalinių kliūčių (stulpų, šiukšliadėžių ir t. t.) 12 vnt. Stotelės įrengiamos atsižvelgiant į kelkraščio aukštį - 12 vnt. Specialios pakeliamos rampos leidžiančios asmenims su neįgaliojo vežimėliu patekti į transporto priemonės vidų 4 vnt. Specialūs liečiamieji įspėjamieji ir vedimo paviršiai (vedimo sistemos, įspėjamieji paviršiai, nuleisti šaligatviai ir kt. priemonės užtikrinančios patogų žmonių su negalia judėjimą) -22 km (žr. grafinę dalį) Šviesti visuomenę, rengiant akcijas, teikiant reikalingą informaciją 1 kartą per metus Vykdyti monitoringą, kad būtų priimti reikalingi savalaikiai sprendimai - Aiškūs, išsamūs viešojo transporto žemėlapiai bei maršruto laikas internete, stotyje, viešojo transporto stotelėse Švieslentės įdiegimas įrengtoje traukinių stotyje 1 vnt. (žr. grafinę dalį) Viešojo transporto vairuotojų ir darbuotojų mokymai kaip elgtis su specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis 1 kartą per metus. Transporto priemonių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms (garsinė sistema, žemagrindžiai autobusai, atlenkiami pandusai, stotelių paskelbimo įrangos įdiegimas ir t. t.) 6 vnt. Jokių pašalinių kliūčių (stulpų, šiukšliadėžių ir t. t.) 16 vnt. Stotelės įrengiamos atsižvelgiant į kelkraščio aukštį 16 vnt. Specialios pakeliamos rampos leidžiančios asmenims su neįgaliojo vežimėliu patekti į transporto priemonės vidų 6 vnt. -

132 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 132 IŠ 166 Priemonių grupės Variantas Nr.2 PRIEMONĖS Tikslas Priemonių įgyvendinimas iki 2020 m. Priemonių įgyvendinimas m. Visuomenės informavimas, švietimas Susisiekimo sistemos tinklo laidumo didinimas Greičio kontrolė Inovatyvių sistemų diegimas transporto priemonėse Visuomenės informavimas, švietimas Strateginės priemonės Renginiai, lankstinukai, vieši pristatymai apie naujų projektų rengimą, parengimą 2 kartus per metus Akcijos, kurių metu leidžiama išbandyti elektromobilius, vežami gyventojai ekologišku viešuoju transportu ir t. t. 1 kartą per metus Gatvių tinklo mazgų pertvarkymas, įrengimas: viadukų per geležinkelį įrengimas 1 vnt. (žr. grafinę dalį) Renginiai, lankstinukai, vieši pristatymai apie naujų projektų rengimą, parengimą 1 kartą per metus Akcijos, kurių metu leidžiama išbandyti elektromobilius, vežami gyventojai ekologišku viešuoju transportu ir t. t. 1 kartą per metus Gatvių tinklo mazgų pertvarkymas, įrengimas: viadukų per geležinkelį įrengimas 1 vnt. (žr. grafinę dalį) Vienpusio eismo įrengimas P. Cvirkos ir Vyšnių g. (žr. grafinę dalį) Pertvarkomas eismo reguliavimas Laisvės g., mažinant šviesoforų skaičių - iki 2 vnt. numatytoje zonoje (žr. grafinę dalį) - Gatvių tęsiniai 6,4 km (žr. grafinę dalį) Greičio slopinimo zonų (mažo greičio zonų) įrengimas, miesto centrinėje dalyje ir gyvenamųjų namų - kvartaluose D kat. Gatvėse (žr. grafinę dalį). Žiedinių sankryžų įrengimas 2 vnt. (žr. grafinę dalį) Antialkoholinio variklio užrakto sistemos diegimas transporto priemonėse, pirmumą teikiant viešajam transportui ir transporto priemonių vairuotojams, kurie yra nusižengę dėl vairavimo išgėrus 3 vnt. Ankstyvas eismo dalyvių švietimas saugaus eismo klausimais (darželiuose, mokyklose). Saugaus eismo klasės išlaikymas ir priežiūra 1 vnt. Rengti visuomenei saugaus eismo renginius, pristatant diegiamas sistemas prevencinius eismo saugos būdus, jų teikiamą naudą ar informacinius leidinius 1 kartą per metus. Eismo saugumo situacijos ir tendencijų stebėjimo bei įvertinimo sistemos įrengimas bei priežiūra 1 vnt. Kas metus įvertinti saugaus eismo komisijos veiklos rezultatus (monitoringas) 1 vnt. Žiedinių sankryžų įrengimas 5 vnt. (žr. grafinę dalį) Antialkoholinio variklio užrakto sistemos diegimas transporto priemonėse, pirmumą teikiant viešajam transportui ir transporto priemonių vairuotojams, kurie yra nusižengę dėl vairavimo išgėrus 5 vnt. Ankstyvas eismo dalyvių švietimas saugaus eismo klausimais (darželiuose, mokyklose). Saugaus eismo klasės išlaikymas ir priežiūra 1 vnt. Rengti visuomenei saugaus eismo renginius, pristatant diegiamas sistemas prevencinius eismo saugos būdus, jų teikiamą naudą ar informacinius leidinius 1 kartą per metus. Eismo saugumo situacijos ir tendencijų stebėjimo sistemos palaikymas ir priežiūra 1 vnt. Kas metus įvertinti saugaus eismo komisijos veiklos rezultatus (monitoringas) 1 vnt.

133 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 133 IŠ 166 Priemonių grupės Miesto funkcinių zonų pertvarkymas ir patrauklumo didinimas Variantas Nr.2 PRIEMONĖS Tikslas Priemonių įgyvendinimas iki 2020 m. Priemonių įgyvendinimas m. Pėsčiųjų erdvių įrengimas/esamų tobulinimas Miesto aplinkkelių plėtra Transporto priemonių srauto valdymas ir poveikio mažinimas Stebėjimo sistemos įrengimas Šaltinis: Sudaryta Konsultanto Ruožai, kuriuose turi būti stebima eismo saugumo situacija 3 vnt., įdiegtos saugumo priemonės 4 vnt. (pvz. kryptinis apšvietimas, pakeltos perėjos, papildomai apsaugotos perėjos, saugos salelės ir t. t.) Apšvietimo sistemos įrengimas/priežiūra 29 km Vaikų žaidimų aikštelės pritaikytos žmonėms su negalia 1 vnt. (miesto centrinėje dalyje, parke). Miesto centrinėje dalyje, transporto priemonėms skirtas erdves transformuoti į pėsčiųjų ir dviratininkų erdves Laisvės g. atkarpa, naikinant automobilių stovėjimo vietas Laisvės g. - Ribojamas sunkiojo transporto eismas Mažeikių mieste Akustinės sienelės įrengimas šalia geležinkelio trasos, miesto urbanizuotoje dalyje 1,4 km (žr. grafinę dalį). - - Grupinis darbuotojų vežimas autobusais į darbovietes, kurios turi daugiau nei 100 darbo vietų Stebėjimo kamerų įrengimas 17 vnt. - Ruožai, kuriuose turi būti stebima eismo saugumo situacija 3 vnt. Apšvietimo sistemos įrengimas/priežiūra 12 km Vaikų žaidimų aikštelės pritaikytos žmonėms su negalia 3 vnt. (gyvenamųjų namų kvartaluose). - Įgyvendinti Mažeikių miesto bendrojo plano sprendinį, t. y. įrengti šiaurinį aplinkkelį 7,5 km, vakarinį aplinkkelį 3,5 km (žr. grafinę dalį) Įrengus Mažeikių miesto šiaurinį aplinkkelį, Laižuvos g., Sedos g., Viekšnių g., Žemaitijos g. turėtų būti įvestas sunkiojo transporto eismo ribojimas, įrengus vakarinį aplinkkelį Skuodo g., Algirdo g., Laisvės g. (žr. grafinę dalį) - Miesto centrinėje dalyje logistiką organizuoti ekologišku transportu, grupuojant vežamus krovinius. Nedidelių gabaritų kroviniai turi būti gabenami bevarikliu transportu Kelionių planai darželiams, mokykloms, didžiosioms įmonėms (pvz. AB Orlen Lietuva ) Grupinis darbuotojų vežimas autobusais, kurios turi daugiau nei 100 darbo vietų Visos aukščiau išvardintos priemonės padidins Mažeikių miesto ir jame esančių traukos objektų pasiekiamumą įvairiomis transporto sistemos rūšimis, pagerins gyventojų socialinę gerovę, prisidės prie ekonominių lėšų efektyvaus panaudojimo ir prisidės prie jų taupymo, taip pat priemonės prisidės ir prie aplinkos apsaugos aspektų gerinimo. Plano rengėjai rekomenduoja rinktis judumo mieste variantą Nr. 2, kurio įgyvendinimas turės didesnę naudą nei judumo mieste variantas Nr. 1.

134 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 134 IŠ Europos Komisijos baltosios knygos tikslų įgyvendinimo strategija ir užsienio šalių patirtis Baltosios knygos tikslų apžvalga Europos Komisija transporto Baltąją knygą (angl. White Paper: Roadmap to a Single European Transport Area Towards a competitive and resource efficient transport system) priėmė 2011 m. kovo 28 d. Baltoji knyga yra pagrindinis Europos Sąjungos transporto politikos dokumentas. Šiame dokumente buvo sukurta Europos Sąjungos susisiekimo sistemos vizija, siektini rodikliai, strategija rodikliams įgyvendinti ir pateiktas iniciatyvų/priemonių sąrašas. Europos Komisijos Baltojoje knygoje yra išskiriami šie tikslai: - Europos transporto erdvės pritaikymas ateities poreikiams; - konkurencinga ir darni transporto sistema; - efektyvus pagrindinis daugiarūšio tarpmiestinio susisiekimo ir vežimo tinklas; - ekologiškas miesto transportas ir kelionės i darbą ir atgal; - bendra Europos transporto erdve. Baltosios knygos iniciatyvų sąraše buvo numatytas poreikis tam tikro dydžio miestams (atsižvelgiant į nacionalinį kontekstą) parengti darnaus judumo planus, kurių finansavimas bus remiamas Europos Sąjungos fondų lėšomis. Įgyvendinus visus tikslus padidės transporto konkurencingumas ir iki 2050 ųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų bus išmetama bent 60 % mažiau. Baltosios knygos strategijos tikslų įgyvendinimas Mažeikių mieste Atsižvelgiant į išskirtus Europos Komisijos Baltojoje knygoje esančius tikslus toliau pateikiamas šių priemonių įgyvendinimas Mažeikių mieste. 1.4 lentelė. Europos Komisijos Baltosios knygos tikslai ir Mažeikių daurnaus judumo plano priemonės jiems įgyvendinti Nr. Tikslas Priemonės Europos transporto erdvės pritaikymas ateities poreikiams. Konkurencinga ir darni transporto sistema. Ekologiškas miesto transportas ir kelionės i darbą ir atgal. Bendra Europos transporto erdve. Šaltinis: Sudaryta Konsultanto Priklausomybės nuo naftos produktų mažinimas skatinant alternatyvas naftos produktų naudojimui, transporto priemonių modernizavimas, spūsčių ir probleminių miesto zonų mažinimas, susisiekimo tarp centrinių ir periferinių rajonų skatinimas bei kitos priemonės užtikrinančios transporto erdvės pritaikymą ateities poreikiams. Naujų transporto modelių skatinimas, elektromobilizacijos skatinimas, neigiamo poveikio aplinkai mažinimas bei kitos priemonės užtikrinančios konkurencingą bei darnią transporto sistemą. Kelionių pėsčiomis ar dviračiu skatinimas pasitelkiant inžinerines priemones, tokias kaip: dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimas, atnaujinimas, žymėjimas, visuomenės švietimas, viešojo transporto populiarinimas ir patrauklumo didinimas bei kitos priemonės skatinančios ekologiško transporto mieste plėtrą. Transporto saugumo užtikrinimas gerinant esamą susisiekimo infrastruktūrą bei ją modernizuojant ir vystant. Be to užtikrinamas specialiųjų poreikių turinčių asmenų saugumas, kadangi didelis dėmesys skiriamas jų judėjimui mieste ir patogiam viešojo transporto naudojimui užtikrinant kokybiškas ir prieinamas paslaugas. Prisidedant prie minėtų Baltosios knygos tikslų įgyvendinimo bus prisidedama prie šių siekinių:

135 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 135 IŠ 166 iki 2030 m. dvigubai sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose; iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų; iki 2050 m. užtikrinti beveik visišką kelių saugą. Siekdama šio tikslo ES tikisi iki 2020 m. pasiekti, kad aukų keliuose sumažėtų perpus; užtikrinti, kad ES pirmautų pasaulyje visų transporto rūšių saugos ir saugumo srityje. Gerosios plano rengimo užsienio šalyse patirties aptarimas Brėmeno miesto 3 darnaus judumo planas (angl. Sustainable Urban Mobility Plan Bremen 2025) yra vertinamas kaip vienas informatyviausių ir susilaukė tarptautinio susidomėjimo, šis planas pelnė Europos SUMP apdovanojimą. Nepaisant visapusių ir sudėtingų svarstomų problemų ir didelio dalyvavimo, planas buvo paruoštas ir perduotas per 2,5 metų projekto periodą. Pagrindiniai tikslai, kurių siekiama Brėmeno miesto darnaus judumo planu: - Socialinės įtraukties didinimas; - Saugaus eismo lygio didinimas; - Komercinio transporto optimizavimas atsižvelgiant į regiono centro situaciją; - Aplinką tausojančių transporto rūšių skatinimas; - Transporto sistemos jungimas; - Kelionių pėsčiomis, dviračiu bei viešuoju transportu skatinimas mieste ir už jo ribų; - Neigiamo poveikio žmonių sveikatai bei aplinkai mažinimas. Vienas iš geriausių ekonomikos augimą bei ekonominio vystymosi etapą patiriančių miestų Jungtinėje Karalystėje yra Oksfordšyras. 4 Oksfordšyro Vietiniame Transporto Plane (Local Transport Plan (LTP4)) išdėstoma strategija bei numatoma politika siekiant išvystyti transporto sistemą iki 2031 metų. Pagrindiniai tikslai, kurie buvo išskirti yra šie: - Remti darbo vietų kūrimą, būsto bei ekonominį augimą; - Siekti sumažinti transporto išmetamų teršalų kiekį; - Siekti apsaugoti aplinką bei pagerinti gyvenimo kokybę; - Gerinti oro kokybę, visuomenės sveikatą, asmens gerovę bei jo saugumą. Tam, kad būtų įgyvendinti šie dokumente išskirti tikslai buvo nustatytos trys esminės temos: vystymosi palaikymas ir ekonomikos augimas, emisijos sumažinimas, gyvenimo kokybės gerinimas. Tikslai yra nukreipti į viešojo transporto, dviračių, krovinių vežimo strategijas, priemones užtikrinančias darnų judumą mieste. 3 Sustainable Urban Mobility Plan Bremen Connecting Oxfordshire: Local Transport Plan

136 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 136 IŠ 166 Milano miesto darnaus judumo plane (angl. Milan s Sustainable Urban Mobility Plan (SUMP)) 5 yra inicijuojami svarbūs miesto judumo bei transporto politikos pakeitimai. Visa investicijų kaina Milane siekia 2,55 mln. Eur. o laukiame rezultatai yra susieti su šiomis trimis sritimis: - Judumas. Modalinių kelionių augimas, nuosavų automobilių naudojimo mažėjimas, vidutinių kelionių laiko trukmės mažinimas, dviračių tinklo plėtra; - Aplinkos kokybė. Oro teršiančios emisijos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei energijos vartojimo mažėjimas; - Žmogaus sveikata ir saugumas. Oro kokybės gerinimas, triukšmo lygio mažinimas, eismo įvykių skaičiaus mažėjimas Miesto viešųjų erdvių ir esamos infrastruktūros tobulinimo galimybės Miesto viešųjų erdvių vystymas ir jų veiksmingumo didinimas Mažeikių mieste yra trys didžiosios viešosios erdvės, dvi jų šiaurinėje miesto dalyje, kita pietinėje. Visos viešosios erdvės yra sutvarkytos ir prižiūrimos. Įrengiant vaikų žaidimo aikšteles, jos turi būti pritaikytos ir žmonėms su specialiais poreikiais, taip pat ir sporto įrenginiai. Didžiausias trukumas yra geležinkelio trasa einanti per miestą ir dalinanti jį į šiaurinę ir pietinę dalis. Būtina mažinti geležinkelio įtaką miesto gyvenimui ir judumo ribojimui. Taip pat viešosios erdvės turi būti sujungiamos į vientisą pėsčiųjų ir / ar dviračių tinklą, siekiant užtikrinti patogų ir saugų pėsčiųjų ir / ar dviratininkų judėjimą mieste ne tik atliekant kasdienines keliones, bet ir rekreacines. Variantu Nr. 2 numatoma nauja viešoji erdvė Laisvės g. atkarpoje, kurioje numatomas prioritetas pėstiesiems ir / ar dviratininkams. Šioje erdvėje turi būti naikinamas esamos automobilių stovėjimo vietos, o vietoje jų įrengiamos lauko kavinės, dviračių erdvės ir t. t. 5 ELTIS. The Urban Mobility Observer. Prieiga per internetą: <

137 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 137 IŠ pav. Viešos erdvės formavimas Šaltinis: sudaryta Konsultanto Galimas erdvės formavimo variantas, kuris užsienyje plačiai taikomas, tai bendros erdvės formavimo koncepcija (angl. shared spaces), tai kai formuojama erdvė pritaikyta transporto, pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimui. Šios koncepcijos didelis privalumas yra tas, kad tai didina saugumą, kadangi transporto priemonėms nėra skiriamas pirmumas, todėl transporto priemonių greitis yra minimalus, vairuotojas labiau koncentruoja dėmesį į aplinką, o ne į automobilių stovėjimo vietos paiešką ir pan. a. Londonas (Anglija) b. Brighton (Anglija)

138 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 138 IŠ 166 c. Miesto bendros erdvės formavimas pėstiesiems, dviratininkams ir automobiliams. 1.5 pav. Bendros erdvės (angl. shared spaces) koncepcijos Kaip matyti iš aukščiau pateikto paveikslo a dalyje, siekiant informuoti akluosius ir silpnaregius bei palengvinti jų judėjimą bendra erdve yra įrengtos vedimo sistemos, kurios užtikrina jų patogų judėjimą. Bendros erdvės formavimo koncepcija prisidės ne tik prie Mažeikių miesto požiūrio į pėsčiuosius ir dviratininkus, bet ir užtikrins kokybišką poilsį, todėl bendros erdvės formavimo koncepcijos įgyvendinimas Mažeikių mieste turės tik teigiamas pasekmes. Transporto priemonių judėjimo ribojimas Mažeikių mieste sunkiojo transporto ribojimai yra numatyti jau šiandien. Plano rengėjas papildomai rekomenduoja, įrengus Mažeikių miesto aplinkkelį, Laižuvos g., Sedos g., Viekšnių g., Žemaitijos g. turėtų būti įvestas sunkiojo transporto eismo ribojimas, jį nukreipiant į šiaurinį aplinkkelį. Papildomi ribojimai numatomi ir Laisvės g. atkarpoje, kurioje numatoma skirti prioritetą pėstiesiems ir dviratininkams.

139 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 139 IŠ 166 Kelionių atlikimo laiko ridos mažinimas Šiuo metu Mažeikiai padalinti į šiaurinę ir pietinę miesto dalis, kurias skiria geležinkelis. Geležinkelio trasa vyksta intensyvus krovininių traukinių eismas, todėl siekiant gerinti ne tik oro užterštumą miesto centrinėje dalyje, bet ir mažinti kelionės laiką, bei neefektyvią ridą, turi būti įrengti viadukai per esamas pervažas, kad srautai neįtakotų vieni kitų bei užtikrintų visų dalyvių saugumą (žr. žemiau esantį paveikslą). Laiko ir neefektyvios ridos mažinimas tiesiogiai prisideda prie ekonominių rodiklių gerinimo. 1.6 pav. Formuojamos dviejų lygių jungtys tarp šiaurinės ir pietinės Mažeikių miesto dalių Šaltinis: sudaryta Konsultanto Žmonių su specialiais poreikiais infrastruktūros pritaikymas ir plėtra Mažeikių mieste Pėsčiųjų ir / ar dviračių takų, šaligatvių sistema turi būti pritaikyta ir žmonėms su specialiais poreikiais, tai yra įrengtas specialus ženklinimas, nuožulnūs nuvažiavimai, užtikrinamas infrastruktūros vientisumas. Rekreaciniuose takuose turi būti įrengtos poilsio aikštelės, kad esant poreikiui būtų galimybė pailsėti. Variante Nr. 2 išskirtos pagrindinės miesto ašys, kurios pirmiausiai turėtų būti pritaikytos patogiam ir saugiam žmonių su specialiais poreikiais judumui. Taip pat išskirtos ir teritorijos, kuriose turi būti pirmiausiai diegiama infrastruktūra reikalinga patogiam ir saugiam žmonių su specialiais poreikiais judumui ir poilsiui. Sprendiniai detalizuojami 4 lentelėje Varianto Nr. 2 priemonės iki 2020 m. ir m. laikotarpiu. Vykdant teritorijų rekonstrukcijas ir įrengimo darbus turi būti tariamasi su žmonėmis su specialiais poreikiais, kad būtų įvertintas jų integralumas ir sukaupta ilgametė patirtis, kuri palengvintų jų judumą mieste. Taip pat LR teisinėje bazėje yra parengtų teisės aktų, kurie pateikia rekomendacijas, siūlymus, gerosios praktikos vadovus dėl infrastruktūros įrengimo ir pritaikymo, todėl vykdant darbus būtina įvertinti visa tai.

140 MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 140 IŠ 166 Būtina pastebėti, kad žmonės su specialiais poreikiais yra ne tik žmonės su negalia, bet ir moterys su kulniukais, senyvo amžiaus žmonės, žmonės stumiantys vėžimėlį ir pan., todėl infrastruktūros pritaikymas ir plėtra prisidės prie visų visuomenės grupių judumo gerinimo. Modalinių kelionių pasiskirstymo analizė ir prognozė iki 2030 m. Šiuo metu Mažeikių mieste asmenys dažniausiai renkasi keliones privačiu automobiliu, tokį kelionės būdą renkasi 34 procentai keliaujančių, pėsčiomis 30 %, dviračiu 13 %, įmonės transportu 12 %, taksi 9 %, viešuoju transportu 2 % Judumo mieste variantuose numatytos priemonės prisidės prie modalinio kelionių pasiskirstymo kitimo. Judumo mieste variante Nr. 1 Esamos susisiekimo sistemos efektyvumo didinimas pagrindinis dėmesys yra skiriamas esamos susisiekimo sistemos ir infrastruktūros gerinimui bei tobulinimui: nekenksmingų aplinkai transporto priemonių skatinimui; gatvių tinklo efektyvumo ir saugumo didinimui; miesto logistikos efektyvumo didinimui; eismo organizavimo gerinimui; pėsčiųjų ir dviračių takų vieningos sistemos suformavimui. Šiame variante Nr. 1 mažiau dėmesio skiriama tvarių kelionių dalies modaliniame pasiskirstyme didinimui, specialiųjų poreikių turintiems žmonėms bei informacinės visuomenės švietimui, siekiant pakeisti visuomenės keliavimo įpročius, todėl šis variantas neturės reikšmingų pokyčių modaliniame pasiskirstyme (žr. žemiau esantį paveikslą). Judumo mieste variante Nr. 2 Visuomenės įpročių keitimas ir keliavimo variacijų suteikimas pagrindinis dėmesys yra skiriamas modalinio pasiskirstymo didinimui, esamos infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai bei visuomenės švietimui ir ugdymui: nekenksmingų aplinkai transporto priemonių skatinimui, viešojo transporto skatinimui, transporto priemonių skaičiaus valdymui, pėsčiųjų ir dviračių takų mobilumo skatinimui, specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir informacinės visuomenės švietimui, siekiant pakeisti visuomenės keliavimo įpročius ir užtikrinti jų saugumą. Šiame variante Nr. 2 mažiau dėmesio skiriama įprastinių variklinių transporto priemonių sistemos plėtrai ir vystymui, kadangi dėmesys koncentruojamas į bevariklį ir viešąjį transportą bei saugias keliones pėsčiomis. Galima teigti, kad šis judumo mieste variantas skirtas pakeisti visuomenės įpročius ir skatinti modalinį pasiskirstymą, modernizuojant esamą ir diegiant modernią bevariklio ir viešojo transporto infrastruktūrą (žr. žemiau esantį paveikslą). 1.7 pav. Modalinis kelionių pasiskirstymas iki 2030 m. pagal judumo mieste variantus Šaltinis: sudaryta Konsultanto