Pirmiesiems Medicininės ir veterinarinės genetikos bei biochemijos specialistams įteikti diplomai

Transcription

1 Nr. 6 (2042) Trečiadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijoje rinkosi mantijomis pasipuošę absolventai. Čia įteikti diplomai 124-iems Sveikatinimo ir reabilitacijos fiziniais pratimais, Medicininės ir veterinarinės genetikos, Medicininės ir veterinarinės biochemijos ir Farmacijos absolventams. LSMU ir LSMU ligoninės kauno klinikų savaitraštis m. vasario 13 d. vasario 16-oji Lietuvos valstybės atkūrimo diena Pirmiesiems Medicininės ir veterinarinės genetikos bei biochemijos specialistams įteikti diplomai ISSN x ISSN x Autorės nuotraukos Karolina Marcinkevičiūtė Šventiškai nusiteikę jaunuoliai džiaugėsi pasibaigus itin svarbiam gyvenimo laikotarpiui. Kaip teigia Medicinos fakulteto dekanas profesorius Algimantas Tamelis, svarbu pažymėti, kad šiemet diplomus gauna pirmosios Medicininės ir veterinarinės genetikos bei Medicininės ir veterinarinės biochemijos laidos. Šie absolventai yra motyvuoti, gabūs ir atkaklūs. Visą tai įrodo puikūs jų studijų rezultatai ir apginti moks- liniai darbai, kuriems netrūksta ne tik moksliškumo, bet ir praktikos. Šių specialybių studentai turės iš ko pasirinkti. Juk jie gali dirbti įvairiose laboratorijose arba tęsti studijas magistrantūros programose, kalbėjo dekanas. Jauniesiems specialistams LSMU dekanas linkėjo ir toliau taip pat sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų. Prof. A. Tameliui antrino ir Farmacijos fakulteto dekanas profesorius Vitalis Briedis: Linkiu nesustoti ir toliau siekti žinių, gilinti jas. Šie jauni žmonės yra motyvuoti ir žinantys aukštojo mokslo svarbą, todėl tikiu, jie nesustos ir toliau sieks žinių. Diplomų įteikimo šventėje taip pat dalyvavo Universiteto rektorius profesorius Remigijus Žaliūnas, ŠMM bei SAM atstovai. Pateikti bendrų KTU ir LSMU tyrimų rezultatai KTU Santakos slėnyje vasario 6 d. buvo pateikti bendri LSMU ir KTU mokslininkų vykdomi tyrimai ir pasiekti rezultatai. Visų aštuonių projektų vykdytojai yra paskelbę mokslo straipsnių, sukurti keli prototipai. Tikimasi, kad tyrimai nesustos ir sėkmingai atkeliaus iki tikslo bus naudojami gydymo įstaigose. 3 p. Prof. dr. Asta Pundzienė, prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė. J. Klėmano nuotraukos

2 2 avevita/2015 m. vasario 13 d., Nr. 6 informacija Susitikimas su Omano vicepremjeru Sayyidu Fahdu Mahmoudu Al-Saidu (Sayyid Fahd bin Mahmoud Al-Said). A. Mickevičiaus nuotr. Vizitas Omano Sultonate Vasario 2 4 d. Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, kartu su LR Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi ir jo vadovaujama delegacija lankėsi Omano Sultonate. Oficialaus vizito metu su Omano valdžios atstovais aptartos medicinos paslaugų sektoriaus bendradarbiavimo galimybės ir sutarta skatinti tarpvalstybinius specialistų profesionalų bei studentų mainus. Lietuvos delegacija susitiko su Omano sveikatos apsaugos ministru Ahmedu Mohammedu Al-Saidi, su kuriuo aptarė bendradarbiavimo galimybes medicinos paslaugų, išmaniųjų technologijų ir mokslinių tyrimų srityse. Esame suinteresuoti bendradarbiauti su Omano specialistais. Kartu galime įgyvendinti naujus projektus, keistis gerąja patirtimi, sakė Premjeras. Omane ketinama statyti universitetinės ligoninės miestelį, kuris bus aprūpintas šiuolaikine įranga. Mūsų specialistai pasirengę padėti įdiegti moderniausias technologijas, sakė prof. R. Jurkevičius. Pasak Ministro Pirmininko, Lietuvos mokslininkai, gydytojai ir sveikatos priežiūros specialistai yra savo srities profesionalai. Jų kvalifikacija pripažįstama visame pasaulyje, o šalies ekspertų produkcija yra viena pažangiausių Vidurio ir Rytų Europoje, sakė Premjeras. Su Omano sveikatos apsaugos ministru sutarta skatinti specialistus ir studentus stažuotis abiejose valstybėse. Oficialus vizitas į Omano Sultonatą vaisingų tarpvalstybinių santykių tęsinys. Omano delegacija viešėjo Lietuvoje jau du kartus. Praeitų metų rugsėjį Omano atstovai lankėsi Kauno klinikose, VU ligoninės Santariškių klinikose, susitiko su sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte, apžiūrėjo Lietuvos reabilitacijos ir sveikatingumo centrus. Kauno klinikų inf. Motinų ir naujagimių sveikata aukščiausias įstatymas Šiais metais Lietuva mini akademiko Prano Mažylio 130-ąsias gimimo metines. Renginiai, skirti Lietuvos akušerijos ir ginekologijos pradininko atminimui, vyko sausio ir vasario mėnesiais. Dziuljeta Kulvietienė Jubiliejaus dieną gėlėmis papuoštas akademiko kapas Petrašiūnų kapinėse, o Kauno centriniame pašte buvo galima įsigyti antspauduojamą proginį voką Prano Mažylio 130-osios gimimo metinės ( ). Proginis vokas su datos spaudu išleistas LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos, Kauno krašto akušerių ginekologų draugijos bei Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus iniciatyva. Minėtos organizacijos surengė ir šventinę konferenciją. Įžanginį žodį tarė Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė bei perskaitė akademiko dukros Liudos Rasteikienės konferencijos dalyviams skirtą laišką, kuriame ji padėkojo už jos tėvo šviesaus atminimo puoselėjimą. Istorinį pranešimą perskaitė ir naująją knygą pristatė knygos Gyvenimas kaip legenda. Akademikas Pranas Mažylis, sudarytoja Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentė habil. dr. Dalia Kotryna Baliutavičienė. Ištraukas iš Jono Mažylio prisiminimų apie tėvą ir iš akademiko P. Mažylio darbų skaitė LAGD Kauno krašto valdybos pirmininkas, Akušerijos ir ginekologijos klinikos dr. Tomas Biržietis. Ištraukas iš naujosios knygos skaitė Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja Laima Bagušytė. Būsimasis gydytojas akušeris ginekologas, profesorius ir akademikas Pranas Mažylis gimė 1885 m. sausio 24 d. Šileikiškyje, Kupiškio rajone. Mokėsi Peterburgo universitete, bet įsitraukęs į revoliucinę veiklą, metė m. daktaro laipsniu baigė Krokuvos Jogailos universiteto Medicinos fakultetą. Apsigynė disertaciją, už kurią jam buvo skirta piniginė premija. Dirbo Krokuvos ligoninėje, buvo Krokuvos universiteto asistentas m. grįžo į Lietuvą m. buvo Aukštųjų kursų lektorius m. Kaune organizavo Akušerių mokyklą, Lietuvos universitete Akušerijos ir ginekologijos katedrą bei ir m. jai vadovavo m. buvo Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto sekretorius, ėjo Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktoriaus pareigas. Ligoninę rekonstravo, įkūrė Akušerijos ir ginekologijos kliniką su ambulatorija, laboratorija, auditorija, operaciniu bloku, bendrabučiu darbuotojams. Nuo 1930 m. profesorius. P. Mažylis yra vienas iš kraujo perpylimo Lietuvoje pradininkų m. su Vladu Kuzma Raudonojo Kryžiaus ligoninėje komplikuotų gimdymų metu nukraujavusioms moterims pradėjo daryti tiesioginius kraujo perpylimus, vėžiui gydyti taikė radžio terapiją, tobulino senuosius gimdymo operacijų metodus, įvedė naujų m. buvo vienas iš Kovos su vėžiu draugijos steigėjų, priklausė Kauno medicinos draugijai. Lietuvos gydytojų suvažiavimuose skaitė pranešimus, rašė straipsnius spaudai. Svarbiausi darbai kova su gimdyvių kraujavimu ir nėštumo toksikozėmis m. pavasarį įkūrė privačią moterų ligoninę (25 lovų gimdymo namus, kuriuose ir gyveno su šeima). Turtingas moteris gydė brangiai, neturtingas veltui. Visomis priemonėmis siekė Lietuvoje sumažinti gimdyvių ir naujagimių mirtingumą m. Laikinosios Vyriausybės iš universiteto buvo atleistas. Karo metais dirbo II moterų ligoninėje gydytoju. Gelbėjo žydus, jų vaikus, gydė ir slėpė belaisvius m. vėl paskirtas Kauno universiteto Akušerijos ir ginekologijos katedros bei klinikos vedėju. Rūpinosi naujos Akušerijos ir ginekologijos klinikos statyba. Parengė puikių specialistų, kurie jo vadovaujami apgynė 11 disertacijų. Paskelbė apie 100 mokslinių darbų patologinės akušerijos ir ginekologijos klausimais, populiarios literatūros apie vėžio profilaktiką m. buvo Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos mokslinės tarybos pirmininkas. Nuo 1946 m. Lietuvos mokslų akademijos akademikas. Doc. habil. dr. Dalia Kotryna Baliutavičienė m. jam suteiktas nusipelniusio mokslo veikėjo vardas m. buvo Lietuvos AT deputatas. Su Antanina Bliūdžiūte susilaukė 2 vaikų Liudos ir Jono. Akademikas P. Mažylis mirė 1966 m. vasario 28 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse m. pastatytas antkapinis paminklas skulptorė Danutė Danytė-Varnauskienė m. Vytautas Kuzminskis su kt. autoriais išleido knygą Pranas Mažylis m., minint žydų genocido Lietuvoje 50-metį, apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties). Akademikas Pranas Mažylis ir jo žmona Antanina Mažylienė, per karą nuosavoje klinikoje slėpę ir išgelbėję ne vieną žydų vaiką, 2006 m. pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais. Jeruzalės (Izraelis) Teisiųjų alėjoje Antaninos ir Prano Mažylių garbei pasodintas medis m. P. Mažylio vardu buvo pavadinta Kauno medicinos mokykla. Pavadinimas pakeistas 1991 m. reorganizuojant į aukštesniąją medicinos mokyklą m. KMI Akušerijos ir ginekologijos klinikoje atidengtas skulptorės D. Danytės-Varnauskienė bareljefas su užrašu Akademikas P. Mažylis, Valetudo mulierum et neonatorum lex suprema ( Motinų ir naujagimių sveikata aukščiausias įstatymas ) m. ant namo Kaune, V. Putvinskio g. 3, pakabinta memorialinė lenta Šiame name m. gyveno akademikas, medicinos mokslų daktaras prof. Pranas Mažylis m. jo įkurtiems gimdymo namams (V. Putvinskio g. 3) suteiktas Prano Mažylio vardas. Fojė pastatytas patinuoto gipso biustas (skulptorė D. Danytė-Varnauskienė). Europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis. K. Šimatonio nuotraukos 1995 m., minint 110-ąsias akademiko P. Mažylio gimimo metines, Kauno klinikų skverelyje prie Akušerijos ir ginekologijos klinikos atidengtas P. Mažylio paminklinis biustas (skulptorė D. Danytė-Varnauskienė). Mažesnis bronzinis biustas (sukurtas 1988 m.) saugomas Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje. Šventinėje konferencijoje atsiminimais apie akademiką dalijosi ir doc. habil. dr. D. K. Baliutavičienei už knygą dėkojo europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, LR Seimo narė prof. Vida Marija Čigriejienė, prof. Vacys Sadauskas ir kt. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje atidaryta paroda Akademikas profesorius Pranas Mažylis Lietuvos akušerijos ir ginekologijos mokyklos įkūrėjas, gimdymo pagalbos organizatorius, klinicistas, pedagogas.

3 informacija avevita/2015 m. vasario 13 d., Nr. 6 3 LSMU mokslininkų tikslas sveika ir pajėgi jaunųjų krepšininkų karta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF) išsikėlė sau svarbų tikslą. Suvieniję jėgas jie ketina išsaugoti jaunų Lietuvos krepšinio talentų sveikatą ir garantuoti, kad jų karjeros nesustabdytų traumos. Karolina Marcinkevičiūtė Veiksminga traumų profilaktika Kaip teigia LSMU Sporto instituto vadovas profesorius Rimtautas Gudas, norint užkirsti kelią sportininkų traumoms, itin svarbus yra duomenų klasifikavimas ir surinkimas. Prieš keletą metų pradėjome rinkti sportininkų duomenis apie patiriamas traumas. Toks duomenų sisteminimas užsienyje vykdomas jau ne vieną dešimtmetį ir leidžia efektyviau dirbti traumų profilaktikos srityje. Tikimės surinkti duomenis apie traumas, su kuriomis dažniausiai susiduria paties aukščiausio lygio krepšininkai. Šie duomenys mums padės užkirsti kelią rimtoms traumoms ir ligoms, kalbėjo žinomas gydytojas. Prof. R. Gudo teigimu, remiantis gautais duomenimis yra kuriamos profilaktikos programos, padedančios jaunus žmones išlaikyti sveikus. Viena tokių programų jau pusmetį vykdomas projektas, skirtas ugdyti geriausius Lietuvos jaunučius (iki 15 metų) krepšininkus Talentų U-15 karta. Nuo projekto pradžios ištirta ir iki šiol dirbama su 30 sportininkų, kuriems buvo suteiktos profesionalų rekomendacijos. Jau dabar metų jaunuoliai gulasi ant operacinio stalo. Daugelis jų patiria stuburo, čiurnos, pečių ir kitokias traumas. Lietuviai lėčiau bręsta, o norint laimėti, mažiau dėmesio skiriama fiziniam pasirengimui. Tai sportininko karjerai atsiliepia vėliau, pasakojo LSMU dr. Vytenis Trumpickas. Trūksta laiko Su jaunaisiais sportininkais taip pat dirba ir LSMU doktorantė Aušra Piktuižytė. Sporto medicinos gydytoja jau rūpinosi ne vieno žinomo kepšininko sveikata. Anot pašnekovės, mūsų šalyje itin daug dėmesio yra skiriama krepšinio treniruotėms, tačiau sunkiau kontroliuoti sistemingą fizinį parengimą. Reikia įvertinti kiekvieno jaunuolio trūkumus, jau turimas bėdas ir laiku pastebėti pavojaus signalus. Organizmas turi būti paruoštas tokiam fiziniam krūviui. Jauni krepšininkai skiria tikrai daug dėmesio krepšinio treniruotėms ir atiduoda daug jėgų bei laiko, kurio nebeužtenka pasirūpinti savimi, pastebėjo jauna specialistė. Kaip teigia A. Piktuižytė, didžiausią žalą jaunam ir profesionaliai sportuojančiam organizmui daro poilsio stoka, netinkama (nesubalansuota) mityba ir didelis fizinis krūvis. Aktyviai sportuojantiems jaunuoliams didelį dėmesį reikia atkreipti ir į silpnųjų griaučių raumenų sistemos grandžių ir nekontaktinių traumų riziką. Doktorantė ateityje norėtų nustatyti aerobinį pajėgumą, reakcijos greitį, atlikti pusiausvyros ir koordinacijos, greičio ir vikrumo testus. Reikia parengti daugiau sporto medicinos gydytojų. Darbo tikrai yra. Tad reikia specialistų, kurie galėtų aptarnauti tokį didelį sportuojančiųjų ir sportininkų skaičių Lietuvoje, ateities planus atskleidė LSMU doktorantė. Dr. Vytenis Trumpickas. Rezultatai nudžiugino Kolegės nuomonei pritarė LSMU Sporto instituto doc. dr. Laimonas Šiupšinskas. Kineziterapeutas pasidžiaugė, kad pakartotinis krepšininkų sveikatos patikrinimas parodė treneriai, medikai ir didžioji dalis vaikų tinkamai dirbo. Pagerėjo jų sveikatos būklė ir sporto rezultatai. Patys krepšininkai klaidas dažniausiai daro dėl žinių stokos. Be abejonės, didelę atsakomybę už jų sveikatą prisiima treneriai. Būtent jų rankose yra treniruočių proceso valdymas ir individualus požiūris į kiekvieną talentą. Talentų U-15 kartos projektas unikalus sportininkai gauna daug žinių iš aukščiausio lygio specialistų, kalbėjo specialistas. Projektą Talentų U-15 karta vykdančios LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas teigia, kad LSMU mokslininkų ir medikų indėlis, ugdant jaunuosius talentus, yra labai svarbus. Labai svarbios profesionalų ir žinomų krepšinio specialistų Jono Kazlausko, Sauliaus Štombergo, Ramūno Šiškausko ir kt. pamokos. Itin svarbu vengti traumų, išmokti prižiūrėti savo kūną. Juk į sportininko organizmą įlįsti neįmanoma. Todėl LKF archyvo ir autorės nuotraukos sporto medicinos profesionalų pagalba yra tiesiog neįkainojama, sako M. Špokas. Projektą, kuris bus vykdomas ištisus metus, sudaro penkios savaitgalio stovyklos, organizuojamos vis kitame Lietuvos mieste. Šiuo metu sportininkai tiriami LSMU ligoninės Kauno klinikų Konsultacinėje poliklinikoje esančiame sporto medicinos kabinete ir Sporto institute. Statomame Slaugos fakultete įsikurs Reabilitacijos klinika, Sporto institutas su naujomis moderniausiomis laboratorijomis. Tai suteiks naujų galimybių Universiteto darbuotojams vykdant tyrimus ir tokio tipo projektus. Pateikti bendrų KTU ir LSMU tyrimų rezultatai S1 p. katindami skirtingų mokslo sričių tyrėjų ir universitetų bendradarbiavimą sveikatos technologijos ir biotechnologijos srityje, Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) metams skyrė beveik 120 tūkst. eurų paramą bendriems mokslininkų projektams. Projektų tematika sveikatos technologijos ir biotechnologijos. KTU mokslo prorektorė Asta Pundzienė pabrėžia, kad tai yra pirmas kartas Lietuvoje, kai aukštosios mokyklos iš savo vidinių išteklių KTU MTEPI ir LSMU Mokslo fondų skiria lėšų bendriems projektams. Finansine parama siekiama skatinti abiejų mokslininkų bendradarbiavimą ir doktorantų kompetencijų ugdymą per projektinę mokslo veiklą. Biomedicinos inžinerijos srityje sukuriama įranga leidžia efektyviau, tiksliau, neskausmingai diagnozuoti ligas bei jas gydyti. Dėl cheminės technologijos vaistai yra švaresni, greičiau patenka ten, kur reikia. Bendrų projektų rezultatai: Nepusiausviras reversinis asimetrinis testavimo-treniravimo įrenginys (NERATTI) (dr. Vytautas Poškaitis (LSMU), dr. Vytautas Grigas (KTU)). Rezultatas: sukurtas paprastas naudoti, nebrangus, bet funkcionalus testavimo-treniravimo įrenginys pirminiam objektyviam funkcijos pajėgumui testuoti, koordinacijai ir asimetriškumui nustatyti bei kryptingai treniravimo programai arba gairėms pagal testavimo rezultatus sudaryti. Įrenginys tinkamas naudoti tiek sporto klubuose, tiek sveikatinimo ir reabilitacijos įstaigose. Ultragarsinio metodo sukūrimas kraujo krešėjimo parametrų ištyrimui (UKOAG) (dr. Vacis Tatarūnas (LSMU), dr. Reimondas Šliteris (KTU)). Rezultatas: sukurti naujo tipo ultragarsiniai skersinių ir išilginių bangų keitikliai, skirti kraujo krešėjimo proceso stebėsenai ir analizei. Sukurti kraujo krešėjimo fantomai leidžia atlikti ultragarsinės aparatūros derinimą, kalibravimą ir patikrą. Vykdytų natyvinio ir citruoto kraujo krešėjimo stebėsenų sukaupti duomenys leidžia atlikti ultragarsinių signalų parametrų ir laboratorinių kraujo tyrimų rezultatų palyginamąją analizę. Aukšto dažnio ultragarso ir informacinių technologijų reikšmė melanocitų kilmės odos navikų diagnostikai (SkinTech) (dr. Skaidra Valiukevičienė (LSMU), dr. Renaldas Raišutis (KTU)). Rezultatas: automatinis odos melanocitinių navikų gylio matavimas gali padėti praktikoje planuojant gydymą bei nustatant diagnozę, padėti išvengti netikslumų, susijusių su tyrėjo kvalifikacija. Tyrimo rezultatai padės išvengti ankstesnių tyrimų apribojimų, turės plačią taikomąją reikšmę melanomos diagnostikai ir gydymui. Nanokompozitinių dangų taikymas inovatyvių antimikrobinių dangų ir optinių biojutiklių kūrimui (NANOBI- OSENSOR) (dr. Modestas Ružauskas (LSMU), dr. Tomas Tamulevičius (KTU)). Rezultatas: suprojektuotas, pagamintas ir kalibruotas KLR kinetikos matavimo stendo maketas, skirtas biologinių terpių ir jose vykstančių sąveikų tyrimams tikralaikiu. Tyrimų rezultatai prisidės plėtojant tolesnius biologinių tirpalų tyrimus, įskaitant naujus kraujo analizės tyrimo metodus, kuriant naujas antibakterines dangas, naudojamas gydymo įstaigose. Transkranijinės sonografijos žymenų, skirtų Parkinsono ligos diagnostikai, tyrimas (NEUROSONO) (habil. dr. Daiva Rastenytė (LSMU), habil. dr. Arūnas Lukoševičius (KTU)). Rezultatas: tyrimo rezultatai leis plėtoti TKS, kaip papildomo ankstyvos diagnostikos ir diferencinės diagnostikos instrumento, taikymo galimybes kasdieninėje praktikoje. Taip ekonomiškai, efektyviai, saugiai, be invazijos ir didelių laiko sąnaudų prisidėti prie klinikinės diagnozės nustatymo bei atrenkant pacientus, kuriems gali būti reikalingi sudėtingesni ir brangesni tyrimai. Sinergetinių sidabro / vario nanodalelių ir grafeno oksido nanokompozitų dangų formavimas ir jų antimikrobinio aktyvumo vertinimas (GOtoAgCu) (dr. Astra Vitkauskienė (LSMU), dr. Virginija Jankauskaitė (KTU)). Rezultatas: sukurtas naujas hibridinis GO/Ag/Cu nanokompozitas, turintis antibakterinį aktyvumą ne tik gramteigiamosioms ir gramneigiamosioms bakterinėms padermėms, bet ir veikia P. aeruginosa bakterijas, turinčias VIM geną, atsparias daugumai antibiotikų. Naudojant sukurtą nanokompozitą gautos dangos turi didelį antibakterinį aktyvumą. Sąsajos tarp žemės magnetinio lauko ir žmogaus arba gyvūno širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būklės (GEOMAG) (habil. dr. Alfonsas Vainoras (LSMU), habil. dr. Minvydas Ragulskis (KTU)). Rezultatas: sukurta programinė įranga ir vartotojo prieiga prie duomenų srautų, kuriuos generuoja pasaulinis magnetometrų tinklas. Programinė įranga leidžia apdoroti magnetometrų tinklo generuojamus duomenis, atlikti specializuotas funkcijas. Magnetometrų tinklo duomenų analizė bei galimybės tirti šių duomenų koreliacijas su žmogaus ir gyvūnų fiziologiniais parametrais atvers dideles perspektyvas. Celiuliozės/biogeninių medžiagų kompozitų, skirtų žandikaulio atstatymui, gavimas ir tyrimas (Žandikaulis) (dr. Gintaras Juodžbalys (LSMU), dr. Jolanta Liesienė (KTU)). Rezultatas: pagaminti celiuliozės /sepijos kiautų kompozitai, skirti žandikauliui atstatyti. Tyrimo metu naudota biogeninė medžiaga ypač svarbi kaulo audinio inžinerijos srityje. KTU inf.

4 4 avevita/2015 m. vasario 13 d., Nr. 6 informacija Gyvenimas su lėtine liga išgyvenamas teatre Pirmą kartą Lietuvos medicinos ir meno istorijoje LSMU MA Endokrinologijos klinikoje vyko seminaras Gyvenimas su lėtine liga. Išgyvenimų teatras. Seminarą vedė svečiai iš Ženevos ir Paryžiaus: prof. Jeanas Philippe as Assalis ir Tiziana Assal (Ženeva) bei aktorius, režisierius ir rašytojas Marcosas Malavia (Paryžius). Džiuljeta Kulvietienė Seminare dalyvavo Endokrinologijos klinikos pacientai, gydytojai ir slaugytojos, taip pat neurologai, nefrologai ir kt. sričių medikai. Endokrinologijos klinikos vadovė prof. Rasa Verkauskienė priminė, kad prof. Jeanas Philippe as Assalis 1975 m. Ženevos universitetinėje ligoninėje įkūrė skyrių, kur gydomi ir mokomi pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis. Daugiau nei 20 m. jis dirbo Pasaulio sveikatos organizacijoje, kur buvo atsakingas už pacientų gydomojo mokymo programas. Prof. J. P. Assalis yra Diabeto mokymo tyrimų grupės (DESG) įkūrėjas, 18 organizacijų garbės narys, 2013 m. Tarptautinės diabeto federacijos apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus diabeto srityje. Nuo 1995 m. prof. J. P. Assalis atsakingas už Ženevos universiteto ryšius su Lietuva, daug prisidėjo prie probleminio mokymo reformos LSMU. Už ilgametį bendradarbiavimą ir pagalbą įdiegiant pacientų, sergančių lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, mokymo programas, ugdant specialistus, prisidėjusius diegiant šiuolaikišką cukrinio diabeto kontrolės modelį Lietuvoje, 2014 m. prof. J. P. Assaliui suteiktas LSMU Garbės daktaro vardas. Išgyvenimų teatro idėja įgyvendinama ne tik Šveicarijoje, bet ir Italijoje, Prancūzijoje, Bolivijoje, Madagaskare, Gvadelupoje. Šio vizito LSMU Endokrinologijos klinikoje misija pradėti Išgyvenimų teatro iniciatyvą Lietuvoje. Po 3 d. trukusio seminaro įspūdžiais dalijosi ir apie išgyvenimų teatro atsiradimo istoriją pasakojo Endokrinologijos klinikos Diabetologijos sektorius vadovė dr. Evalda Danytė. Išgyvenimų teatro seminarai pacientams ir medikams Ženevoje pradėti organizuoti prieš 15 m., pasakojo dr. E. Danytė. Seminare, vykusiame mūsų klinikoje, buvo kalbama apie ligos lemiamus vienišumo, atskirties, netekties jausmus. Tai neretai ne tik trukdo gydyti ligą, bet ir trikdo tarpasmeninius santykius, veikia asmeninį gyvenimą. Profesorius J. P. Assalis sakė, kad analogiški jausmai gali kilti ir medikams, gydantiems lėtinėmis ligomis sergančius pacientus, gali atsirasti perdegimo sindromas, trikdantis optimalų darbą. Kūrybinis vyksmas tapyba, teatras padeda išreikšti save, išlaisvinti nuslopintą vidinę energiją ir savo gilius jausmus pateikti visiems suprantama meno kalba. Svarbu, kad procesui vadovautų profesionalus menininkas, gebantis reikšti išgyvenimus visiems suprantama simbolių, ženklų ir kūno kalba, sakė dr. E. Danytė. Meno istorikė ir tapybos seminarų pacientams organizatorė T. Assal pateikė savo darbo patirties pavyzdžių ir skaitė pranešimą Kodėl ir kaip gydo menas?. Prof. J. P. Assalis skaitė pranešimus Ką reiškia gyventi su lėtine liga? ir Išgyvenimų teatras idėja ir patirtis gydytojo akimis, M. Malavia Išgyvenimų teatras idėja ir patirtis režisieriaus akimis. Idėja, kad menas turi gydomąjį poveikį, žinoma seniai ir šį poveikį naudojo visos epochos, nesvarbu, kokia jų kultūra. Pastaruoju metu atsinaujino domėjimasis meno panauda gydymui ir jo poveikis sveikatai vizualiniai menai, muzika, rašymas, teatras, prisimindama svečių pasvarstymus apie meno ir ligos santykį, kalbėjo dr. E. Danytė. Pasak seminaro svečių svarstymų, kodėl reikia naudoti meną pacientų priežiūrai, nes menas padeda pacientams susigyventi su liga. Taip grindžiama idėja, kad kiekvienas žmogus, nesvarbu, turintis meninį išsilavinimą arba neturintis, gali meno formomis išreikšti savo vidinius konfliktus ir slaptą kančią. Vidinio savo pasaulio išgyvenimus perkeldamas į naują kalbą, kaip išraiškos būdą, žmogus sukuria naują prasmę ir savimonę. Tuomet jis geriau suvokia save, atranda ir transformuojasi, perduoda savo jausmus kurdamas. Jis pamažu geba pats sau paaiškinti, ką jis nori išreikšti ir atranda savy savo paties supratimą, kad turi drąsos parodyti, kas esąs ir atverti savus išgyvenimus. Lėtinės ligos diagnozė įvykis, susijęs su kančia ir radikaliais pokyčiais. Kai keičiasi iki tol pažintas kasdienis gyvenimas, gali kilti netekties, netikrumo jausmų. Neretai kyla nesąmoningas pasipriešinimas nesitaikyti su liga. Tai trukdo veiksmingai gydyti, neleidžia prisitaikyti prie naujos būklės, ligos priežiūros reikalavimų. Sirgimas lėtine liga paveikia egzistencinį asmens požiūrį į gyvenimą apskritai, neretai slopina saviraišką, neleidžia reikšti vidinių jausmų. Meninės kūrybos seminarai, kuriems vadovauja ne medikai, o profesionalūs menininkai, patenkina paciento poreikį išreikšti save suprantamai kitiems, turi vienijamą poveikį, mažina vienišumo dėl patiriamų išgyvenimų jausmą. Svečiai pasakojo, kad visi jų seminarai trunka 3 dienas. Dalyvauja lėtinėmis ligomis sergantys pacientai ir juos prižiūrintys medikai. Procesas susideda iš kelių etapų. Pirmoji diena skirta rašyti. Dalyviai turi parašyti dialogą ar monologą, susijusį su svarbiu asmeninio gyvenimo patyrimu. Tekstas nebūtinai turi būti susijęs su liga ir jos išgyvenimu. Pabaigoje kiekvienas dalyvis skaito savo tekstą, kiti grupės nariai klausosi ir aptarimo metu dalijasi mintimis. Antroji diena skirta statyti spektaklius. Kiekvienas dalyvis tampa savo teksto režisieriumi. Profesionalas režisierius lydi jį per visą procesą ir pamažu padeda tekstą paversti simboline tikrove. Spalvos, šviesos ir muzika padeda sugrąžinti aprašytus prisiminimus ir scenoje tiksliau Seminaro organizatoriai ir pranešėjai (sėdi T. Assal (kairėje) ir dr. E. Danytė, stovi prof. M. Magistris, prof. R. Verkauskienė, prof. J. P. Assalis, M. Malavia, gyd. V. Petrenko). M. Dambrauskienės nuotr. išreikšti patirtas emocijas. Du profesionalai aktoriai seka nuorodas. 5 minučių spektaklio statymas gali trukti 3 val. Profesionalas režisierius gali pateikti siūlymų, bet galutinis sprendimas dėl kuriamos scenos visuomet yra seminaro dalyvio (paciento). Jis sprendžia, ar tiksliai perduodami jo jausmai. Gydytojas yra tik stebėtojas, tačiau gydytojo, kurio pacientai dalyvauja seminare, buvimas seminare yra privalomas. Trečiąją dieną vienas po kito parodomi visi spektakliai seminaro dalyviai tampa žiūrovais, o visi jausmai ir įžvalgos apie procesą pasidalijami diskutuojant prie apskritojo stalo. Paskutinę dieną apskritojo stalo diskusija užtruko ilgai, nes visi noriai dalijosi įspūdžiais ir jausmais. Ši patirtis paveikė visus dalyvavusius medikus. Sutikdami pacientus tik ligoninės aplinkoje, nedaug jiems skirdami laiko, dažniausiai kalbame tik apie tyrimus, skaičius, režimo laikymąsi, kitus tiesiogiai su fiziologija ir liga susijusius pokyčius, vertiname pacientų žinias apie ligą. Tačiau pagrindinis geros savęs priežiūros trukdis gali būti kaltės, beviltiškumo, vienišumo su savais išgyvenimais jausmas, energijos stokos pojūtis. Deja, būna, kad konsultacijos metu medikai gali net sustiprinti šiuos jausmus. Stebint seminaro eigą buvo aišku, kad dažnas medikas permąstė savo darbą, žodžių, veiksmų poveikį pacientams. Medikai kalbėjosi seminaras koregavo jų požiūrį į darbą su pacientais, kad šią patirtį būtina tęsti, su seminaro dalyvių teiginiais sutinka dr. E. Danytė. Jei žmogus serga lėtine liga arba medikas, dirbantis su lėtinėmis ligomis sergančiais pacientais, patiria stresą, nes negali pacientui padėti taip, kaip nori. Jis patiria daug vidinių išgyvenimų, kuriuos išreikšti žodžiais labai sunku. Be to, bijo, kad liks nesuprastas. Todėl Ženevoje tai ir stengiamasi išreikšti per meną. Vieni tapo paveikslus, kiti savo mintis ir jausmus patiki Išgyvenimų teatrui. Džiaugiamės, kad nuo šiol projektas Gyvenimas su lėtine liga. Išgyvenimų teatras bus bandomas įgyvendinti ir Lietuvoje. Pirmajame Išgyvenimų teatro seminare Lietuvoje dalyvavo aktoriai Ugnė ir Ridas Žirguliai. Kauno technologijos universiteto teatro salėje režisierius M. Malavia ir 5 Endokrinologijos klinikos pacientės sukūrė mažuosius spektaklius m. CD sergančios moterys Išgyvenimų teatro terapiją vertina labai gerai. Sutikusi pasidalyti savo išgyvenimais pacientė sakė, kad tai yra vienas stipriausių iki šiol jos patirtų išgyvenimų. 32 m. kaunietė cukriniu diabetu (CD) serga 17 m. Sportiška ir meniška moteris augina 2 vaikus. Prieš 2 m. palaidojo mamą, kuri CD sirgo 22 m. Pacientė apie Kauno klinikas sako: Tai mano gyvenimo paralelė, visuomet, nuo pat vaikystės, einanti šalia, kai lankydavau mamą ir kai jau pati ateinu čia kaip pacientė. Paauglystė, personalas, palatos Alternatyvi šeima, kurie puikiai tave pažįsta ir kartu yra pakeleiviai, einantys tuo pačiu keliu. Visų mano jausmų ir gyvenimo įvykių amplitudė yra susijusi su šia liga cukriniu diabetu, sako pacientė: Esu eksperimentuojanti, sirgdama daug ką išbandžiau: nevartojau vaistų visai arba vartojau, kiek tik įmanoma, ir pan. eksperimentai. Pastarasis gyvenimo laikotarpis buvo gana sunkus. Kai palaidoji artimąjį viena, bet kai ir pati gyveni su ta pačia liga, nuo kurios mirė artimas žmogus, atsiranda dar papildomas baimių krūvis. Už nugaros turiu labai didelį jausmų bagažą. Kai dr. Evalda Danytė pakvietė, intuityviai jaučiau, kad bus kažkas tokio Gal ir terapija. Mano asmeninis poreikis įveikti savo baimes buvo labai didelis, nes jos valdė mane ir mano ligą taip, kad aš net negalėjau kontroliuoti cukraus kiekio kraujyje. Jaučiausi labai kalta visos priemonės čia pat, bet negali jų pasiekti, nes valdo baimė. Tuomet desperaciją jaučia ir pacientas, ir gydytojas, nes abu supranta, kad viskas suvaldoma, bet neišeina ir tiek. Taigi, kai mane pakvietė į seminarą, įėjus iš karto supratau tai bus, ko reikia. Pasinėriau į šį projektą visa esybe, be jokių savisaugos signalų ir pan. Per tas 3 dienas išgyvenau labai plačią įvairių jausmų ir išgyvenimų amplitudę. Efektas buvo labai stiprus, kai trečiąją seminaro dieną pamačiau spektak lį savo gyvenimo pjesę. Pirmą kartą nenorėjau nuslopinti savo minčių darbu arba kitais veiksmais. Po tiek metų pirmą kartą ramiai užmigau naktį, ir ne dėl nuovargio nuovargį patyriau ir anksčiau. Dalinis išsilaisvinimas ir pojūtis, kad pagaliau gali pamatyti šviesą, pagaliau gali pradėti susigyventi su liga: pirmiausia ją pripažinti, susitaikyti su tuo, ką išgyvenai ir gyventi toliau. Faktas, kad esu Kauno klinikose ir gydausi stacionare, jau ir yra esminis dalykas, kurio aš sąmoningai nedariau 5 metus. Matyt, man reikėjo išsivalyti savo vidų, susidėlioti savo jausmus ir pradėti matyti ateitį. Išgyvenimų teatras padėjo tai padaryti. Labai labai stipri priemonė. Užsiimu menu ir įvairiomis meno bei terapijos formomis. Esu mačiusi, kaip tai veikia žmones, bet pirmą kartą taip stipriai pajaučiau ir pati. Labai didelis poveikis. Ir ne tik pats teatro procesas, bet ir tai, kad būdamas grupėje matai ir kitų išgyvenimus. Tuomet nesijauti vienišas ir kaltas, kad išgyveni tokius jausmus. Tai ir inspiruoja, ir priverčia pripažinti kai kuriuos dalykus. Kai sėdi šalia žmogaus, kuris neturi kojų ir mato tik viena akimi negali meluoti ir apsimetinėti sakydamas, kad tai tik gyvenimo būdas, kad viskas yra gerai, smagu, lengva Kai sėdi šalia tokio žmogaus, privalai būti tikras jausmais. Sergantis žmogus kartais būna daug sveikesnis savo vidumi nei dauguma sveikųjų. Todėl grupė, jos sudėtis taip pat yra labai svarbi gydymo dalis, svarbus įrankis ir veiksnys. 12 p.

5 Aktyvus LSMU SMD Akušerijos-ginekologijos būrelio gruodis Klinikinių situacijų žaidimas SMD Hausas grįžta Chirurgijos pagrindų mokyklos mokymai SOA nauja prezidentė Proelium cerebri Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų laikraštis vasaris Nr. 1 (0026) Redaktorės žodis Odeta Vyšniauskaitė, MES redaktorė Sveiki, MES skaitytojai, Sveikinu visus su naujo semestro pradžia įpusėjus dar vieniems studijų metams. Įkvėpta naujų idėjų, skatinu jus darbingai kibti į jau prasidėjusius mokslus. Labai džiaugiuosi vis didėjančiomis MES korespondentų gretomis ir kviečiu visus aktyviai prisidėti prie MES kūrybinės grupės ir toliau stengtis kuo daugiau įamžinti mūsų studentiško gyvenimo Universitete įvykių. Chirurginio siuvimo mokymai Marija Miškinytė 2014 m. gruodžio 15 d. Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) būstinėje vyko chirurginio siuvimo mokymai. Juos medicinos studentams organizavo LiMSA Medicinos mokslų komiteto ir LSMU Studentų mokslinės draugijos Chirur- K. Ganzijevos nuotraukos gijos pagrindų mokyklos mokytojai. Šie mokymai sulaukė nemažai įvairių kursų studentų dėmesio. Dalyviai buvo mokomi rišti chirurginius mazgus, siūti žaizdas, taisyklingai naudotis chirurginiais instrumentais bei buvo supažindinti su elgesiu operacinėje. Po 3 val. kurso mokymų dalyviams buvo įteikti sertifikatai. Chirurgijos pagrindų mokyklos mokymai Jau ketvirtus metus Studentų mokslinės draugijos Chirurgijos būrelio narių iniciatyva vykdomos pratybos Chirurgijos pagrindų mokykla. Beveik kas mėnesį organizuojama mokyklos veikla skirta tiek tarptautiniams studentams, tiek Lietuvos studentams, studijuojantiems biomedicinos mokslus ir besidomintiems chirurgija. Valdonė Kolaitytė, Chirurgijos pagrindų mokyklos koordinatorė Savaitgaliais vykstančių dvylikos valandų kursų metu studentai supažindinami su elgesiu operacinėje, aseptinės technikos principais, chirurginiais instrumentais, mokomi rišti chirurginius mazgus bei siūti žaizdas. Mokyklos programa papildyta drenavimo mokymais! Sklandžią mokyklos veiklą garantuoja mokytojai: Valdonė Kolaitytė, Justinas Vencius, Jolanta Gribauskaitė, Odeta Vyšniauskaitė, Mantas Kievišas, Karolis Varkalys, Mindaugas Stankevičius, Mobby Elizabeth Mathew, Rezwanas Hussainas. Mokyklą prieš ketverius metus įsteigė Erika Birgiolaitė. Nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio veiklą koordinuoja Valdonė Kolaitytė. Vykdoma veikla globojama Studentų mokslinės draugijos chirurgijos būrelio ir jo pirmininko Manto Jokubausko. Mokyklos organizatoriai džiaugiasi dideliu studentų aktyvumu gruodžio mėnesį per 70 studentų užpildė registracijos anketą, iš kurių atrinkta 16 studentų lietuvių ir tarptautinių grupių studentų. Dalyviai atrinkti atsižvelgiant į kursą, motyvaciją, patirtį, domėjimąsi chirurgija bei teisingai atsakytus klausimus, susijusius su sritimi. Galime pasidžiaugti, kad sulaukėme dėmesio ir iš Vilniaus universiteto studentų mokymuose dalyvavo studentė ir iš šio universiteto. Renginio dalyviams suteikti teorijos pagrindai, kuriuos studentai pritaikė atlikdami praktines užduotis. Užduočių atlikimą vertino mokyklos mokytojų komanda. Paskutinę veiklos Autorės nuotr. dieną, studentų žinios įvertinus egzaminu, nustatyta, ar studentas sėkmingai išmoko kurso medžiagą. Chirurgijos pagrindų mokyklos mokytojai sveikina visus studentus, sėkmingai baigusius mokomąjį kursą! Mokyklos veiklą planuojama plėsti jau šiais metais, bendradarbiaudami su tam tikrų profilių chirurgijos specialybių SMD būreliais, organizuosime specializuotus mokymus! Šiuo metu vyksta registracija į chirurgijos pagrindų mokyklos mokymus, vykstančius šių metų vasario 7 8 d. Renkama tarptautinių studentų grupė, o sausio 23 d. mokykla surengs greitąjį pagrindų kursą Lietuvos medicinos studentų asociacijos nariams. Šį kartą dalijamės mokytojų ir studentų įspūdžiais iš mokyklos: After being chosen to participate and acquire basic suturing skills, I was given the opportunity to impart the knowledge to aspiring surgeons whilst getting taught advanced surgical techniques. The school lays a strong foundation for motivated medical students to broaden their perspective about modern day medicine and also help Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Medicinos akademija A. Mickevičiaus g. 9, LT Kaunas Veterinarijos akademija Tilžės g. 18, LT Kaunas. Korespondentai: Valdonė Kolaitytė, Inga Zeltzakytė, Marija Miškinytė, Morta Stasikėlytė break out of comfort zones through working together as a team. Though it was founded and established by Lithuanian medical students, collaborating with international students and organising regular workshops has helped make new friends thus, breaking the invisible barrier that remained. Mobby, mokytoja. Being a part of the suturing school as a teacher has enhanced my communication, knowledge and teaching skills. It requires patience and dedication to exalt your skills and to have a strong desire to teach enabling one to pass on the knowledge. This experience helped me develop an insight into the surgical profession and instilled a profound appreciation of the fragility and complexity of suturing. My enthusiasm flourished significantly after attending workshops as a teacher as it reinforced my knowledge and teaching skills. There have been outstanding improvements as a team, especially in managing students efficiently, effectively and improving learning opportunities. Rizas, mokytojas Now that I have completed this school, I can proudly say I accomplished something I have always wanted to do. I learned many things from the older students and the main fundamentals of surgery. There is no doubt that there is much more to learn, however, this school offers a lot of their knowledge and skills that I am now happy to have. I believe that anyone who wants to go into surgery in the future, should definitely apply. Furthermore, even if you do not get accepted the first time, keep applying because this is a perfect opportunity you do not want to miss out on. As future doctors, we should be hungry for more information anywhere we can attain it and knowing the basics is an excellent way to start. In conclusion, I highly recommend the Suturing Skills School to anyone interested and willing to put in the work and effort. Mikole, studentė. Naujienos apie mokyklos veiklą pateikiamos socialiniuose tinklalapiuose, Chirurgijos būrelio susirinkimuose arba kreipkitės el. paštu: chirurgijosmokykla@gmail.com Redakcija: Odeta Vyšniauskaitė, mes redaktorė El. paštas: priedas.mes@gmail.com Irena Bubnytė, redaktorė Nijolė DRAGŪNIENĖ, operatorė Aida jakimavičienė, korektorė Jelena babachina, maketuotoja Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

6 SOA nauja prezidentė Įsibėgėjus 2015-iesiems metams, Studentų odontologų asociacija (SOA) nieko nelaukdama su jaunatvišku entuziazmu ir naujomis idėjomis kimba į darbus. Apie tai plačiau pasakoja naujoji SOA prezidentė antrakursė odontologė Morta Stasikėlytė. Odeta Vyšniauskaitė Su kokiomis nuotaikomis naują sezoną pradėjo Studentų odontologų asociacija? Neįtikėtinai aktyviai! Stebiuosi, kokie inovatyvūs, motyvuoti ir ryžtingi po žiemos atostogų grįžo visi asociacijos nariai. Iš pradžių maniau, kad tai tik Naujųjų metų nuotaikos. Na, kai norisi imtis naujos veiklos, gyventi aktyviau, prasmingiau. Ir juo toliau su SOA žygiuojame per žiemos mėnesius, juo aiškiau suprantu tai ne trumpalaikis entuziazmo bum, o rimti mūsų asociacijos norai kelti SOA prestižą ir įgyvendinti viską, ką šiais metais sau prisižadėjome. Jau užsiminei apie naujojo sezono planus, tad plačiau papasakok, kokie gi jie? Žinoma! Pasakoti apie savo planus labai pravartu, nes tada esi priverstas juos įgyvendinti! Šiais metais SOA darbuosis tarsi ir dviem kryptimis: viena aprėps jau tradicinius SOA renginius ir veiklas, o kita sieks inovatyvumo. Prie tradicijų priskirčiau profilaktikos projektus, kurie yra kertinis mūsų asociacijos akmuo. Jų metu siekiame vaikus darželiuose, mokyklose bei vaikų dienos centruo- se ir vaikų namuose išmokyti vaikus taisyklingos burnos higienos. Taip pat tobulinsime tradicinius renginius: Sporto šventė (vienas iš LSMU savaitės renginių), SOA protų mūšiai, Valanda su odontologu, vidiniai organizacijos mokymai, LSMU MA OF fuksų stovykla ir, žinoma, Šv. Apolonijos šventė. Na, o kalbant apie naujoves į profilaktikos projektų spektrą planuojame įtraukti būsimąsias mamytes, neįgaliuosius, vyresniųjų klasių mokinius, kuriems papasakosime ir apie studijas. Planuojame plėstis ir Lietuvos žemėlapyje jau organizuojame apsilankymus Panevėžyje ir Vilniuje. Prie tradicinių SOA renginių sąrašo norėtume pridėti dar vieną didelį fakulteto renginį Dekano taurės varžytuves. Jų tikslas išsiaiškinti, kuris Odontologijos fakulteto kursas yra pats šauniausias. Nuo šių metų stebėti SOA veiklą galite ir Instagram (SOA_insta)! Trumpai tariant, sukamės kaip vijurkai, o mintys ir naujos idėjos lekia dar greičiau Naujoji SOA prezidentė odontologė Morta Stasikėlytė (kairėje). Koks yra artimiausias numatomas SOA renginys ar veikla, į kurią galėtų įsitraukti visi norintieji? Profilaktikos projektai gyvybingi visus metus kiekvieną mėnesį aplankome bent porą ugdymo įstaigų. Numatomas dar didesnis sujudimas, nes veiklos apimtys didėja, tad visi, kurie domisi, gali atrasti savo nišą joje. Šiuo metu gyvename odontologų globėjos Šv. Apolonijos šventės laukimu. Tai viena didžiausių mūsų fakulteto švenčių, manau, joje būtina dalyvauti! Šiais metais renginyje išvysime, kiek ir kokių mūsų fakultetas turi talentų. Turiu omenyje ne tik studentus Taip pat sužinosime, kurie dėstytojai turi gražiausią šypseną, pjausime šventinį tortą ir daug šypsosimės. Iš anksto kviečiu visus rezervuoti vasario 18 d. vakarą Šv. Apolonijos šventei. Išsamesnės informacijos galėsite rasti socialiniame tinklalapyje Facebook ir Universiteto skelbimų lentose. Kodėl verta tapti Studentų odontologų asociacijos nariu? Mūsų asociacija nėra magiška Aladino lempa, kurią patrynus išsipildo visos svajonės. Tačiau čia susirenka Asmeninė nuotr. motyvuoti, didelių siekių turintys žmonės, galintys padėti prie tų svajonių priartėti. Juk neveltui sakoma, kad jeigu nori eiti greitai eik vienas, bet jei nori eiti toli eik kartu. Man SOA buvo vienas iš didžiausių asmeninių augimų pastaruoju metu išmokau paskirstyti savo laiką. Dabar spėju ir gerai mokytis, ir tobulinti savo socialinius įgūdžius. Susipažinau su žmonėmis, kurie man perteikė daug naudingos patirties ir skatino nebijoti siekti to, kas, atrodo, dar ne tavo jėgoms. Įgijau daugiau organizacinių, oratoriaus įgūdžių. Visa tai neateina savaime reikia drąsos, vidinės motyvacijos, darbo, atviro bendravimo. Vieninga ir motyvuota SOA komanda visiems yra pasirengusi padėti pasiekti tiek asmeninių, tiek organizacijos tikslų! Čia atėjęs supranti, kad gali daug daugiau negu manai galįs!!! SOA archyvo nuotraukos Ko palinkėtum mūsų skaitytojams? Visada turėti tikslą ir kreipti dėmesį ne tik į rezultatą, bet ir į progresą! Klinikinių situacijų žaidimas SMD Hausas grįžta Edita Kreivėnaitė Sausio 14 d. atsinaujinęs, jau tradiciniu tapęs SMD valdybos organizuojamas projektas SMD Hausas subūrė gausų būrį entuziastingų studentų, siekiančių įrodyti, kad jie yra protingesni už daugeliui gerai pažįstamą serialo personažą daktarą Hausą. Šį kartą penkios komandos varžėsi trijuose etapuose, kuriuose jų laukė trumpi klausimai, vaizdinės užduotys ir turbūt daugiausia diskusijų keliantis tikrų klinikinių situacijų sprendimas. Komandos turėjo išnagrinėti tris įvairaus sunkumo klinikines situacijas: pasirinkti tinkamus tyrimus, teisingai vertinti gautus rezultatus ir suformuluoti galutinę klinikinę diagnozę. Kiekvienas atliktas tyrimas komandai kainuoja tam tikrą taškų skaičių. Tad norint laimėti, sprendimas visuomet privalo būti išsamiai apsvarstytas. Sveikiname komandą Baculum, laimėjusią turnyrą. Tikimės dar aktyvesnio Universiteto studentų dalyvavimo, o mes prižadame daugiau nematytų vaizdinių užduočių, negirdėtų klausimų bei įdomių ir nekasdienių klinikinių situacijų. Įrodykite, kad esate protingesni už Hausą! Nugalėtojų komanda. P. Alaburdos nuotr.

7 Proelium cerebri Proelium cerebri yra vienas iš LSMU Studentų mokslinės draugijos (SMD) projektų, sukurtas ir pradėtas rengti dar 2012 m. pradžioje. Nuo tada kas mėnesį jis vis laukiamesnis svečias LSMU renginių kalendoriuje. Pastarajame žaidimo turnyre dalyvavo apie 300 dalyvių. Mindaugas Stankevičius Proelium cerebri? Proelium cerebri (lot. smegenų karas) komandinės protų kovos, kuriose gali dalyvauti visi Universiteto bendruomenės nariai. Šiuo metu pasivaržyti ateina ne tik medikai, odontologai, bet ir farmacijos, veterinarijos, genetikos ir kitų specialybių studentai. Kartu čia apsilanko dėstytojai ir net LSMU mokyklos moksleiviai. Mūsų kuriamos protų kovos taisyklėmis nedaug kuo skiriasi nuo įprastų panašaus pobūdžio renginių: klausimai, atsakymai, azartas, geros emocijos, vakaras su draugų ir kolegų kompanija bei visų laukiami prizai! Stengiamės būti nenuobodūs ir vis ieškome būdų, kaip nustebinti dalyvius. Kas slypi už klausimų? Dalyvauti Proelium cerebri išties smagu, tačiau organizuoti ir parengti turbūt populiariausią periodiškai vykstantį LSMU renginį yra nelengva. Darbus nuveikia kūrybinė projekto komanda, kurią sudaro LSMU SMD valdybos nariai ir keli entuziastai. Mes per mėnesį parengiame 50 klausimų, kurie įtraukiami į kitą turnyrą. Atrodo, nesunku. Tačiau klausimai atrenkami iš daug ilgesnio klausimų sąrašo, juos visus bendrai aptaria kūrybinės komandos nariai ir nusprendžia, ar klausimas nėra per sunkus, per lengvas, įdomus, originalus. Siekiame, kad žaidimas išliktų patrauklus, nenuspėjamas ir netaptų faktologine klausimų ir atsakymų viktorina. Ir tik muzikos turas nėra toks reiklus šiems kriterijams. Taigi tik po šio ilgo kelio klausimas yra įtraukiamas į skaidres ir pateikiamas dalyviams. Patys klausimai randami tikrai ne protų kovų knygutėse. Įkvėpimo semiamės iš žurnalų, straipsnių, televizijos, interneto platybių, užsienio kelionių. Kartais geram klausimui užtenka paprastos užklydusios minties, o kartais turui parengti reikia perskaityti ir visą knygą. Kas vyksta dabar? Šiuo metu įpusėjo ketvirtasis Proelium cerebri sezonas. Sau- Proelium cerebri kūrybinė grupė. sio mėnesį jau vyko penktasis iš devynių numatomų turnyrų, tačiau prie Proelium cerebri prisijungti ne vėlu ir sezono pabaigoje. Šiais mokslo metais ir toliau kas mėnesį rengiame po vieną turnyrą, kurio metu dalyvaujančioms komandoms pateikiami penki skirtingi turai po dešimt klausimų. Sezono pradžioje susidūrėme su keliais iššūkiais, kurių didžiausias buvo žaidimo populiarumas, dalyvių gausa. Buvome įpratę prie vidutiniškai dalyvaujančių apie 20 komandų, tačiau šiemet į pirmąjį turnyrą užsiregistravo net 42 komandos, kuo mes labai džiaugiamės. Dėl šios priežasties teko dvigubinti apsukas ir suskirstyti dalyvius pagal pajėgumą į du pogrupius: Gyrus primus ir Gyrus secundus. Dabar turnyrai vyksta dvejose skirtingose vietose vienu metu. Tai, žinoma, reikalauja dvigubai daugiau vedėjų, pagalbininkų turnyro metu, įrangos bei, aišku, prizų, kuriais apdovanojami kiekvieno pogrupio nugalėtojai. Tad augant susidomėjimui Proelium cerebri kartu didėja ir kūrybinės grupės motyvacija kurti klausimus ir parengti išskirtinius turus. Kartais rimtais veidais pajuokaujame, kad P. Alaburdos nuotraukos pats metas būtų konkuruoti ir su pačiu Robertu Petrausku Kvietimas Buvo įdomu skaityti? O gal dar įdomiau būtų dalyvauti? Pakalbink savo skyriaus, katedros kolegas ar kurso draugus ir registruok 5 8 žmonių komandą el. paštu proelium.cerebri@gmail.com jau kitam Proelium cerebri turnyrui, kuris vyks vasario 10 d. 19 val. restoranuose Punto Jazz ir Papa Jazz. Gydytojų, rezidentų ir dėstytojų komandos ypač laukiamos. Iki susitikimo!

8 Kaniterapinės pagalbos centro apsilankymas Vaikų onkologijos ir hematologijos skyriuje Vasario 4-oji Pasaulinė kovos su vėžiu diena tai diena, skirta kalbėti ne tik apie profilaktiką, diagnostiką ar gydymą, bet ir atkreipti dėmesį ir į ligonius bei praskaidrinti jiems dieną. Tad vasario 4-oji tapo neeiline diena LSMUL Kauno klinikų Vaikų onkologijos ir hematologijos skyriui Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) kartu su Kaniterapinės pagalbos centru padovanojo vaikams kelias valandas džiaugsmo: susitikimą su kaniterapiniais šunimis. Julija Mažeikaitė Kaniterapija bendraujant su šunimi sustiprinama žmonių emocinė, psichinė, socialinė ir pažinimo būklė. Lietuvoje šis metodas žengia pirmuosiuos žingsnius, o užsienyje jau seniai taikomas įvairioms gydymo sritims, įskaitant ir onkologinėmis ligomis sergančių ligonių psichologinę reabilitaciją. Kaniterapinės pagalbos centro entuziastai jau kurį laiką mėgina išplėsti savo veiklą ir mūsų medicinos įstaigose, tačiau mažuosius onkologinius pacientus jie lankė pirmąkart. Samojedas, špicas, Sibiro haskis, niūfaundlendas ir spanielis, lydimi savo šeimininkų, lankėsi pas onkologinėmis ligomis sergančius vaikus. Vaikai galėjo ne tik pamatyti, kaip šunys reaguoja į jiems skiriamas komandas, bet ir patys vadovauti šunims. Džiugu, kad galimybė pabūti su šiais naminiais gyvūnais vaikams suteikė tiek džiaugsmo, juoko ir gerų emocijų. Vis tik tam reikėjo ir kruopštaus pasiruošimo šunų psichika yra Džiugu, kad buvimas su naminiais gyvūnais vaikams suteikė tiek džiaugsmo. periodiškai tikrinama, jie reguliariai dresuojami, o prieš lankantis ligoninėje turėjo būti patikrinti veterinaro. Teigiama vaikų patirtis, jų tėvų palaikymas ir skyriaus darbuotojų supratingumas lėmė sėkmingą vizitą tiek pacientams, tiek savanoriams. Kaniterapinės pagalbos centro vadovė Iveta Lekeckaitė-Šikšniuvienė džiaugiasi ne tik atsivėrusiomis bendradarbiavimo galimybėmis, bet ir kintamu visuomenės požiūriu į alternatyvias gydymo priemones. Renginyje dalyvavo ir paramos ir labdaros fondo Mamų unija vadovė Eglė Mėlinauskienė ir projektų vadovė Dovilė Marčinskaitė, kurios ketina šią teigiamą patirtį bandyti įgyvendinti ir VUL Santariškių klinikose. SMD Akušerijos-ginekologijos burelio archyvo nuotraukos D. Barakauskaitės nuotraukos Aktyvus LSMU SMD Akušerijos-ginekologijos būrelio gruodis Eva Lesniakaitė Šiuo metu, ko gero, daugiausia diskusijų kelianti Lietuvos šeimų problema nevaisingumas. Statistika teigia, kad kas penkta pora per metus, nesinaudodami jokiomis kontraceptinėmis priemonėmis ir gyvenantys reguliarų lytinį gyvenimą, negali susilaukti vaikelio. Tuomet šių šeimų viltimi tampa pagalbinės reprodukcijos technologijos. Studentų iniciatyva ir domėjimasis šia tema subūrė LSMU SMD Akušerijos-ginekologijos ir Bioetikos būrelius. Jie, bendradarbiaudami su Akušerijos-ginekologijos būrelio moksline vadove doc. dr. E. Drejeriene, surengė jungtinę konferenciją: Asistuojamos reprodukcijos technologijos. Gruodžio 9 d. vykusios konferencijos metu nagrinėti šių technologijų metodai, taikomi nevaisingoms poroms gydyti. Įsigilinta į skaudžiausias etines šių technologijų problemas, aptarta procedūrų pasiekiamumas ir finansavimas. Savo veiklą paskutinį metų mėnesį tęsėme gražia būrelio tradicija pasveikinti šv. Kalėdų proga ir įteikti LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikos pacientėms rankų darbo dovanėles. Norėdami nudžiuginti ką tik mamytėmis tapusias moteris, numezgėme daugiau nei pusšimtį vilnonių kepuraičių. Gruodžio 18 d. į LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos kliniką atvyko ir pats Kalėdų Senelis. Kartu su juo aplankėme mamytes, sveikinome artėjančių švenčių proga ir įteikėme kepurėles. Linkėjome, kad žvarbų gruodį gimę mažyliai nesušaltų. Džiaugiamės, kad prieš didžiąsias metų šventes turėjome galimybę daugiau sužinoti ir padiskutuoti mums rūpimomis reprodukcijos technologijų temomis bei dovanojome šypsenas ne vienai klinikos pacientei.

9 informacija avevita/2015 m. vasario 13 d., nr. 6 9 gyvūnų akių Ligų diagnostika ir gydymas Praktiniai seminarai. J. Jonikienės nuotraukos vasario 5 6 d. LSMU veterinarijos fakulteto dr. L. kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika kartu su Lvga organizavo oftalmologijos seminarą. Seminarą atidarė va kancleris prof. habil. dr. H. Žilinskas ir klinikos vadovė doc. dr. B. karvelienė. Pirmosios dienos tema buvo Pirmoji pagalba pacientams, sergantiems akių ligomis. antrosios dienos tema Paveldimų akių ligų diagnostika ir gydymas. šis seminaras buvo svarbus ir aktualus veterinarijos gydytojams, besispecializuojantiems smulkiųjų gyvūnų oftalmologijos srityje, jame gausiai dalyvavo LSMU va studentai ir dėstytojai. dr. Liga kovalčiuka, Latvijos žemės ūkio universiteto veterinarijos fakulteto docentė, klinikinių mokslų instituto direktorė, veterinarijos gydytoja praktikė, specialistė, turinti 9-erių metų darbo stažą oftalmologijos srityje. doc. dr. L. kovalčiuka dr. L. kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje lankėsi jau ne be pirmą kartą. dar 2013 m. rugsėjo d. ji vedė 16 valandų seminarus gyvū- nų akių ligų diagnostika ir gydymo ypatumai bei gyvūnų akių ligų diagnostikos bei chirurginio gydymo ypatumai. viešnagės metu lektorė sulaukė didelio va administracijos, dr. L. kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos darbuotojų, dėstytojų bei studentų dėmesio. dr. Liga kovalčiuka dalijosi savo ilgalaike patirtimi oftalmologijos srityje, praktiniais įgūdžiais, išskirtiniais neįprastais atvejais. Paskaitų metu lektorė supažindino su oftalmologinio tyrimo ypatumais, diagnostinių metodų pritaikymo galimybėmis, būtinąja pagalba pasireiškus oftalmologinei patologijai, genetiškai paveldimomis akių ligomis šunims ir katėms, glaukomos diferencine diagnostika ir gydymu. Praktinė seminaro dalis buvo skirta gydytojams, besispecializuojantiems oftalmologijos srityje. vyko praktinė klinikinė pacientų apžiūra, docentė konsultavo klinikos pacientų savininkus pritaikydama naują diagnostinę klinikos dar šiais metais įsigytą aparatūrą (tonometrą, skaitmeninę oftalmoskopinę akių dugno kamerą optomed Smartscope vet2 ir kt.). antros dienos praktinės dalies akcentas buvo akies trečiojo voko ir ragenos ligų chirurginis gydymas, dažniausiai pasitaikančios akių vokų chirurginės operacijos. Lietuvoje gyvūnų šeimininkai dažniausiai kreipiasi į oftalmologą per vėlai, akių ligoms toli pažengus, esant lėtiniams procesams, kai pagalbą suteikti būna labai sunku arba neįmanoma. Mūsų manymu, akių ligų profilaktinė apžiūra turėtų tapti kasmetinė, kaip ir įprasta klinikinė augintinio apžiūra. tada anksčiau būtų pastebėti ankstyvi patologiniai procesai, susiję su akių ligų susirgimais. Lietuvoje oftalmologinis tyrimas (žinant, kad šis tyrimas reikalauja specialių žinių ir sudėtingos įrangos) nėra brangus, todėl kiekvienas savininkas, besirūpinantis savo augintinio sveikata, turėtų atsakingai dr. Liga kovalčiuka. žiūrėti ne tik į gydymą, bet ir galimas bei lengvai prieinamas profilaktines priemones. dr. L. kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje dirba trys gydytojai besispecializuojantys smulkiųjų gyvūnų akių ligų diagnostikoje bei gydyme, veterinarijos gydytojos terapeutės ir oftalmologės: dovilė šoliūnaitė ir Jūratė Juodytė bei veterinarijos gydytoja chirurgė aušra Matusevičiūtė. šio seminaro dalyviai įgijo daug bendrų ir specializuotų žinių smulkiųjų gyvūnų akių ligų diagnostikos bei gydymo srityse. kadangi smulkiųjų gyvūnų akių ligų diagnostika bei gydymas reikalauja vis daugiau teorinių, mokslinių žinių bei praktinių įgūdžių, todėl ateityje planuojame gilinti jas plačiau bend radarbiaujant su užsienio šalių specialistais, kad galėtume jas perteikti kitiems Lietuvos veterinarijos gydytojams bei LSMU va studentams ir pritaikyti savo mažiesiems pacientams. doc. dr. Birutė karvelienė įsitikinusi, kad bendradarbiavimas su kitų šalių specialistais visada yra naudingas, nes tai skatina pasitempti, būti gerais savo srities specialistais, atitinkančiais aukštus rinkos keliamus reikalavimus visiems veterinarijos gydytojams, dalytis bendrais praktiniais ir moksliniais pasiekimais. dr. L. kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos inf. J. Jonikienės nuotraukos

10 10 avevita/2015 m. vasario 13 d., Nr. 6 informacija Išgelbėto gimnazisto šeima: Didžiausias laimėjimas gera sveikata Simona Sabaitytė, Julik Kulik-Dulskienė Niekada nesusimąstydavau apie donorystės svarbą. Kai viskas vyksta toli nuo tavęs ir tavo šeimos nesinori mąstyti apie blogus dalykus. Deja, bėda neaplenkė mūsų šeimos V. Budrevičiaus nuotr. ir dabar už tai, kad mūsų sūnus gyvas, galime dėkoti ne tik profesionaliai dirbusiai Kauno klinikų medikų komandai, bet ir kraują dovanojusiems donorams, savo pasakojimą pradėjo moteris, kurios šeimai visai neseniai teko atlaikyti sunkią kovą už sūnaus gyvybę. Būklė blogėjo kas valandą Praėjusių metų gruodžio mėnesį į Kauno klinikų Vaikų priėmimo skyrių buvo atvežtas keturiolikmetis. Jaunuolis pasijuto blogai pamokų metu skundėsi silpnumu, pagelto jo veido oda. Atlikus tyrimus, nustatyta itin reta liga autoimuninė hemolizinė anemija. Tai eritrocitų skaičiaus sumažėjimas dėl jų irimo. Kaulų čiulpai nebespėjo atnaujinti eritrocitų kraujyje. Kaip teigia Kauno klinikų vaikų hematologė gydytoja Sonata Argustaitė, autoimuninė hemolizinė anemija yra itin reta liga. Pasaulinės statistikos duomenimis, tokia anemija nustatoma tik devyniems iš žmonių. Vaikams dar rečiau. Iš pradžių manėme, kad tai nesunki ligos forma ir sūnaus būklė kasdien tik gerės. Deja, ji tik blogėjo. Hemoglobino kiekis nuo 87 g/l per dvi paras pasiekė kritinę 27 g/l ribą. Kraujo perpylimas buvo vienintelė galimybė išgelbėti jo gyvybę, prisiminė jaunuolio mama. Dvylikos donorų kraujas išgelbėjo jaunuolio gyvybę Procedūros metu vaikinui teko supilti dvylikos itin retos grupės ketvirtosios, arba AB, rezus teigiamo donorų kraujo. Gyvybės nebūtume išgelbėję, jei pacientas nebūtų gavęs reikiamo kiekio eritrocitų masės, teigė gydytoja hematologė S. Argustaitė. Už išgelbėtą sūnaus gyvybę norime padėkoti Kauno klinikų Kraujo centro donorams, kalbėjo jaunuolio mama, taip pat visai KTU gimnazijos bendruomenei sužinoję apie mus ištikusią nelaimę vyresni gimnazistai, alumnai, tėvai ir mokytojai rinkosi Kauno klinikų Kraujo Centre ir dovanojo savo kraujo. Moteris užsiminė, kad anksčiau kraujo dovanojusi nebuvo, tačiau asmeninė patirtis privertė suvokti kraujo donorystės svarbą. Ir ateityje jaunuolio mama ketina dovanoti kraujo. Jaučiuosi kaip sveikas, nedvejodamas atsako gimnazistas, paklaustas apie sveikatą. Šiuo metu jaunuolio būklė stabili, tačiau jis vis dar yra aktyviai stebimas medikų. Šiuo metu ligonis aktyviai stebimas atliekant specifinius kraujo tyrimus ar nėra ligos atkryčio, ar galima baigti gydymą, teigė kraujo ligų gydytoja S. Argustaitė. Keturiolikmetis gabus mokinys, laidos Lietuvos tūkstantmečio vaikai finalininkas. Dalyvauti finale jam sutrukdė liga. Filmavimas vyko kaip tik tada, kai berniuko gyvybei grėsė didžiulis pavojus. Pagerėjus jo sveikatai, laidos kūrybinė grupė atvyko į Kauno klinikų Vaikų ligų skyrių, kur gimnazistui uždavė finalinius klausimus. Sūnus pasirodė puikiai, buvo daug šansų laimėti, dalijosi įspūdžiais mama. Šiandien šeimai didžiausias laimėjimas gera sūnaus sveikata. Beveik 200 specialistų kėlė kvalifikaciją moderniuose mokymuose Praktinio mokymo kursai specialistams, dirbantiems su nėščiosiomis, gimdyvėmis ir naujagimiais, yra viena iš Lietuvos ir Šveicarijos bend radarbiavimo programos (LŠBP) projekto Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje įgyvendinimo dalių. Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė, Viešosios komunikacijos tarnyba Sausio mėnesį Kaune prasidėjo mokymai Konfliktų valdymas ir bendravimas su pacientais, Naujagimių gaivinimas ir Šiuolaikinė pradinė akušerinė pagalba. Į pirmuosius mokymus medicinos specialistai atvyko iš Kauno, Kėdainių, Vilkaviškio ir Alytaus ligoninių. Mokymų dalyviai mokėsi teikti efektyvią skubią pagalbą nėščiosios ir vaisiaus gyvybei pavojingų situacijų atvejais, dirbant komandoje su kitų sričių medicinos specialistais, taikyti konfliktų ir streso valdymo priemones, pasakojo Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijos sektoriaus vadovė doc. dr. Meilė Minkauskienė. Mokymų dalyviai džiaugėsi, kad galėjo ne tik stiprinti jau turimus įgūdžius, bet įgyti ir naujų žinių. Naujagimių gaivinimo kursai buvo itin svarbūs mano darbe. Dirbu ne Perinatologijos centre, todėl su naujagimių gaivinimu susiduriu tiesiogiai. Visą parą budinčio neonatologo mūsų ligoninėje nėra, todėl ir pačiai tenka teikti pirmąją pagalbą naujagimiui, teigė Alytaus apskrities S. Kudirkos gydytoja akušerė ginekologė Jūratė Burinskienė. Ypač jautria konfliktų valdymo tema praktiškai mokytasi, kaip atpažinti pacienčių ir jų artimųjų psichologinę krizę, kaip konstruktyviai ir efektyviai ją šalinti, kaip etiškai ir sukeliant mažiau skausmo pranešti skausmingą žinią netekties ir kitais atvejais, kaip geriau suprasti pacientes. Konfliktų valdymo ir bendravimo su pacientais kursą išklausiusi gydytoja akušerė ginekologė Violeta Tamulienė iš Kėdainių patikino, kad kursai buvo išdėstyti unikalia ir interaktyvia metodika. Su kolegomis išgirdome daug naujos informacijos, kuri bus naudinga kasdieniame mūsų darbe, džiaugėsi V. Tamulienė. Kovo mėnesį prasidės kiti 2 kursai Šiuolaikinė specializuota akušerinė pagalba ir Naujagimių būklės stabilizavimas ir paruošimas transportavimui. Vėlesniuose mokymuose dalyvaus daugiau nei 2000 Lietuvos gydytojų, akušerių ginekologų, neonatologų, visų specialybių slaugytojų, akušerių, rezidentų. LŠBP, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, skyrė 22,57 mln. Eur finansinę paramą projektui Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje. LSMUL Kauno klinikos kartu su partneriais 24 Lietuvos ligoninėmis įgyvendina šį projektą. LŠBP siekia mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje.

11 informacija avevita/2015 m. vasario 13 d., Nr Gydytojų konferencija Kaune: reanimatologai su transplantologais aptarė donorų ruošimo, organų kokybės ir donorinių organų skaičiaus didinimo klausimus Atsižvelgdamos į šios dienos donorystės ir transplantacijos situaciją, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau Kauno klinikos) Anesteziologijos, Intensyviosios terapijos ir Nefrologijos klinikos bei Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacija bei Lietuvos intensyviosios terapijos draugija Lietuvos donorinių ligoninių reanimacijos skyriuose bei transplantacijos srityje dirbančius gydytojus sukvietė į konferenciją, kurioje buvo išsamiai aptarti donorų ruošimo, donorinių organų kokybės klausimai. Donorinių organų trūksta, ir tai lemia objektyvios priežastys: mažėja eismo įvykių, žmonės vis dar emigruoja iš Lietuvos, visuomenė sensta, modernios medicinos priemonės ir šiuolaikinis gydymas išgelbsti vis daugiau gyvybių. Donorų skaičius galėtų didėti, jeigu būtų konstatuojama galvos smegenų mirtis, ir taip nebūtų prarandami potencialūs donorai. Konferencijoje buvo apžvelgta bendra organų donorystės situacija Lietuvoje. Pagrindinius donorinių organų stokos aspektus pateikė Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau Biuras) direktorė Asta Kubilienė. Šiame pranešime buvo pateikta ir viena aktualiausių galimybių suaktyvinti organų donorystės ir transplantacijos procesą: donorinėje ligoninėje įsteigti donorystės koordinatoriaus pareigybę. Taip yra išsivysčiusiose Europos šalyse ligoninėje įsteigtas donorystės koordinatoriaus etatas (arba dalis etato, priedas prie gydytojo atlyginimo) didina potencialių donorų skaičių. Atsižvelgdamas į gerąją kitų šalių patirtį, Biuras siūlo ją perimti ir taip plėtoti organų donorystės ir transplantacijos procesą. Konferencijos metu gydytojai reanimatologai ir gydytojai transplantologai aptarė smegenų mirties diagnostikos, donorų ruošimo klausimus. Kauno klinikų gydytojai parengė išsamius pranešimus apie angiografinį tyrimą ir gydytojų konsiliumų organizavimą, galvos smegenų mirties nustatymo principus, neplakančios širdies donorų ruošimo ypatumus. Gydytojai pristatė ir galimybes plėsti donorinių organų panaudojimą naudoti vadinamuosius ribinius donorinius organus (kai donorams nustatomos tam tikros vaistais valdomos infekcijos). Konferencijos metu pristatyti ir išsamiai išanalizuoti galvos smegenų Doc. Rytis Kaupas. mirties diagnostikos etapai (diagnostika kviečiant gydytojų konsiliumus ir angiografinis tyrimas), konkretūs medicininiai atvejai, iliustruoti angiografinio tyrimo nuotraukomis ir vaizdo įrašais, komentuota kiekvienas kraujotakos sutrikimas arba nutrūkusios kraujotakos išsamus vaizdas, išanalizuoti ankstyvosios ekstubacijos privalumai ir trūkumai, pateiktas išsamus neplakančios širdies donorystės modelis. Konferencijoje pranešimus skaitė dr. Neringa Balčiūnienė, doc. Rytis Kaupas, prof. Vidas Pilvinis, dokt. Tomas Tamošuitis, prof. Inga Arūnė Bumblytė, prof. Andrius Macas, dr. Sondra Kybartienė-Mačiulaitė, prof. Limas Kupčinskas, prof. Antanas Gulbinas, dr. Darius Trepenaitis, gyd. Rūta Bagajevaitė, dr. Andrius Pranskūnas. Konferencijos metu vyko profesinė diskusija dėl organų kokybės, kai transplantacijai ruošiamų donorų organų tyrimų rodikliai nukrypsta nuo normų: pateikti mokslo straipsniai, kuriuose nėra mediciniškai patvirtintų neigiamų padarinių transplantatui, jei ruošiant donorą nustatomas padidėjęs natrio kiekis kraujyje arba skiriamos didesnės kraujospūdį palaikančių vaistų dozės. Konferenciją organizavusios Kauno klinikos yra ir donorinė ligoninė, ir transplantacijos centras, ir mokymo įstaiga, atliekanti ir visuomenės L. Pankratjevaitės nuotraukos šviečiamąjį bei mokomąjį darbą kolegoms iš kitų ligoninių. Transplantacijų nauda tiek etiniu, tiek ekonominiu požiūriu akivaizdi: po sėkmingos transplantacijos ir potransplantacinio laikotarpio recipientai grįžta į visavertį gyvenimą į šeimą, į darbą. Ekonominė transplantacijos nauda taip pat apskaičiuota. Antai inkstų transplantacijos pavyzdys: vienų metų dializavimo išlaidos daug didesnės nei sudėjus transplantacijos kainą ir vienus metus po transplantacijos skiriamų vaistų išlaidas. Konferencijoje šie argumentai buvo išsamiai išanalizuoti. Nacionalinio transplantacijos biuro inf. LSMU studentai sportininkai Lietuvos universitetų studentų lengvosios atletikos čempionato prizininkai Sveikiname LSMU lengvosios atletikos rinktinę, sėkmingai startavusią Lietuvos universitetų studentų čempionate Klaipėdoje. Laimėti visų spalvų medaliai. Greičiausias Lietuvos žmogus, Slaugos fakulteto Sporto instituto III k. doktorantas Rytis Sakalauskas, iškovojo įtikinamą pergalę 60 m sprinte, pasiekęs geriausią sezono rezultatą (6,74 sek.). Medicinos fakulteto II k. III vieta Domantas Balsys. studentė Nelija Borisenko šuolio į aukštį rungtyje laimėjo sidabro medalį (1,60 m). Puikiu rezultatu nudžiugino Medicinos fakulteto VI k. studentas Domantas Balsys, 3000 m nuotolyje atbėgęs 3-ias (9:26,70). Linkime sportininkams naujų pergalių ir gerų rezultatų atstovaujant Universitetui, Lietuvos ir tarptautinėse studentų varžybose. LSMU Sporto instituto inf. LSMU Sporto instituto archyvo nuotr. Liga dvasiniu aspektu Kasmet vasario 11-ąją minime Pasaulinę ligonių dieną. Šią dieną paskelbė šventasis popiežius Jonas Paulius II 1993 metais. Tokios dienos minėjimas puiki proga pasidalyti kai kuriomis mintimis. Kun. teol. lic. Nerijus Pipiras, LSMUL Kauno klinikų kapelionas Dar ir šiandien manoma gydytojo ir dvasininko keliai turi tik skirtis, kad dvasinis ligos gydymas tik kūdikiško amžiaus vaikų žaidimas, religinių prietarų pamaitinimas ir daugiau nieko. Tad norisi pasidalyti kai kuriomis mintimis apie ligą iš teologinės perspektyvos. Tiesa, šiose keliose eilutėse kalbėsiu ne apie kažkokią konkrečią ligą arba jų rūšį, bet apskritai kas yra liga krikščioniško tikėjimo požiūriu. Turbūt net nereikia priminti, kad su liga susiję kentėjimai sudaro nuolatinę žmonijos istorijos tikrovę; žmogus giliai trokšta būti išlaisvintas iš jų ir visokio blogio. Senajame Testamente liga buvo suvokiama kaip tam tikra bausmė, žmogaus fizinio silpnumo ir ribotumo pajautimas, o sveikata jėga, palaima. Taigi gyvenimo pilnatvė. Jau tuomet pamaldus izraelitas ne tik ieškojo natūralių ligos priežasčių, bet klausė, ką viena ar kita liga reiškia Sandoros su Dievu kontekste. Ko gero seniausias atsakymas į klausimą kokia vienos ar kitos ligos priežastis: žmogaus neištikimybė Sandorai. Liga Senajame Testamente suvokta kaip neištikimybės Dievui ženklas, Adomo ir Ievos nuodėmės pasekmė. Jos padarinys ne tik mirtingumas, bet ir kūno bei sielos pažeidžiamumas. Čia liga vertinta ir kaip bausmė už protėvių nuodėmes. Kristus, prisiliesdamas prie daugybės ligonių, keičia šį požiūrį. Į klausimą, kas nusidėjo žmogus, kad gimė neregys, ar jo tėvai, Jis atsako: liga yra skirta tam, kad pasireikštų Dievo darbai. Taigi ryšys tarp ligos ir nuodėmės, nors ir egzistuoja, tačiau nėra savaiminis. Be abejo, nuodėmės skverbimasis į sveikatą būna žalingas. Tačiau iš kitos pusės, neretai pašlijusi sveikata pristabdo ne kokią moralinio gyvenimo tėkmę. Todėl kančia, skausmas gali lemti slėpiningą žmogaus ir Dievo susitikimą. Jėzaus viešojoje veikloje jo susitikimai su sergančiais žmonėmis yra neatsitiktiniai, jie vyksta nuolat. Jis daugelį išgydo stebuklingai. Tad stebuklingi gydymai būdingi jo veiklai: Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas sinagogose, skelbdamas Karalystės evangeliją ir gydydamas visokias ligas bei negalias (Mt 9, 35; plg. 4, 23). Visa tai rodo Dievo karalystės pergalę prieš visokį blogį. Savo prisilietimu Jėzus gydo ir kūną, ir sielą. Taigi liga, ją išgyvenant bendrystėje su Kristumi, gali tapti išganymo priemone. Ligonių patepimo sakramento metu, patepant aliejumi žmogaus kaktą ir delnus, visas gyvenimas pašvenčiamas Dievui: pereinama į sakrum sferą. Užtariamoji malda ligos metu palaiko ir gydo ne kiek fizinę negalios išraišką, kiek sunkios ligos metu atsivėrusią ir dvasinę tuštumą: neviltį, apleistumą, nuostatas, maištą prieš viską. Taigi reikia konstatuoti, kad liga nėra vien tik išorinis žmogų veikiantis reiškinys. Ji paveikia ir pačius giliausius jo būties klodus. Matant šią tikrovę nereikia užmerkti akių ir manyti, kad ribinėmis situacijomis nėra dvasinio skausmo, nėra vidinės panikos (kaip bus su manim?), baimės. Šie veiksniai neretai būna ligos kaip sudedamosios dalys: fizinį skausmą dažnai lydi dvasinės ir sielos kančios, todėl žmogaus reakcijos į kančią nėra vien tik fiziologinės, bet ir psichinės, reikalaujančios pasidalytos vilties, tvirtumo ir tikėjimo. Prisiliečiant prie ligonio, ypač sergančio sunkia liga, labai svarbu matyti ir platesnį horizontą, nei apima vieną ar kitą diagnozę lemiantys indikatoriai. Reikia gydyti ir kūną, ir sielą visą žmogų. Todėl gydytojai ir dvasininkai turėtų išvien dirbti. Būdama šalia kenčiančiojo, Bažnyčia apsupa ligonius ne tik savo meilinga globa, ji taip pat pripažįsta, kad jie yra pašaukti veikliai patirti žmogaus ir krikščionio pašaukimą bei dalyvauti Dievo karalystės augime nauju, dar vertingesniu būdu.

12 12 avevita/2015 m. vasario 13 d., nr. 6 informacija gyvenimas SU Lėtine Liga išgyvenamas teatre gerbiamieji, Maloniai kviečiame į iškilmingą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos ir senato posėdį, skirtą vasario 16-ajai Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. iškilmingas posėdis vyks vasario 13 d. 13 val. akademiko Z. Januškevičiaus posėdžių salėje (LSMU Mokomasis laboratorinis korpusas, Eivenių g. 4, kaunas). Renginio programa: val. šventės pradžia. Įžangos žodis val. Pranešimas tema: veterinarijos gydytojai nepriklausomos Lietuvos kūrėjai. Prof. Vita Riškevièienė val. Studentų atstovybės sveikinimas val. Meno kolektyvų programa val. Gaudeamus. Baigiamasis žodis. šventinis bendrabūvis prie kavos puodelio. dr. jonas milius, tarybos pirmininkas Prof. vilius Grabauskas, Senato pirmininkas 4 p. artimiausiu metu nėra poreikio išgyventi tai dar kartą, nes šis gydymas nėra vienkartinis dalykas, kurį išgyvenai ir pamiršai. tai yra lūžio taškas, bet kartu ir įrankis. vieną iš gydymo metu naudotų elementų (pvz., rašymą) gali naudoti toliau. Jei vėl užkluptų dar nepatirti jausmai, jau žinau, kad man tai padėtų. išgyvenimų teatro terapija gana stipri. tokie dalykai žmogui nutinka vos keletą kartų per gyvenimą. šiuo metu jos nekartočiau ne todėl, kad nenorėčiau ar bijočiau, tiesiog, nebėra poreikio. šio gydymo privalumas greitis ir veiksmingumas. kiti gydymai veda tuo keliu ilgiau. Žinoma, visi renkasi, kaip kam patogiau ir kaip norisi. išgyvenimų teatras padeda pasiekti būseną, kai, rodos, visas kūnas priešinasi eiti sunkių išgyvenimų link. Būni tos būsenos, atsitrauki ir esi grąžinamas į realybę. visa tai įvyksta per 3 dienas iš tiesų, labai greitai. išgyvenimų teatro terapiją rekomenduočiau žmogui ne tuomet, kai jis tik tik susirgo, bet kai jau pagyveno su savo liga. ne tuomet, kai jis dar šoko būsenos, bet kai jau supranta, kas vyksta ir pradeda kurti ateitį, o išankstinės nuostatos, išgyvenimai, pavyzdžiai nugali ir glumina. Ypač stipriai tai pasireiškia, kai atsiduri stacionare ir matai pavyzdžius, kurie gąsdina. išgyvenimų teatro terapiją rekomenduočiau žmogui, kurio ligą valdo ne jis pats, bet nereikalingi jausmai. tie, kurie užplūsta ir ilgą laiką kankina. Jau padariau tai rekomendavau išgyvenimų teatro terapiją keletui žmonių. gydymas padeda ne tik konkrečiam žmogui. Juk yra to žmogaus visa šeima: vaikai, tėvai, seneliai, draugai terapija gydo visą tą organizmą, artimųjų ratą, ne vieną gyvybę, pvz., išgelbėja mamą vaikams ir pan. kalbant apie gydymo poveikį negali pasverti. Jei gydymas padeda išvengti komplikacijų, amputacijų, aklumo ir kt., vadinasi verta. Jei esu čia, klinikose, ir gydausi, kad galėčiau auginti savo vaikus, vadinasi, buvo verta dalyvauti projekte. gerai, kad gydytojas dalyvauja projekte ir gali pamatyti savo paciento vidų. Manau, viso šio projekto ir gydymo esmė padėti valdyti ligą. Medituoju, galvoju apie sveikimą, mintyse piešiu gražesnę ateitį, kurios anksčiau nemačiau ir netikėjau, kad turiu jėgų. gydymas padėjo atsiplėšti nuo žemės, kai vaikščiojau su šypsena, bet viduje vyravo destrukcija, nebeturėjau jėgų. Labai sunkūs išgyvenimai, todėl po tokių dalykų nebūna lengva iš karto, bet sugebėti atsiplėšti ir atsistoti labai svarbu, nes viskas yra mūsų rankose. nereikia vadovautis blogais pavyzdžiais, reikia analizuoti gerus. Juk negali pasipriešinti: tokie išgyvenimai nulemti, kad gyventum ir ištvertum. Privalai susivokti, kas esi, kur eini ir ką darai M. kvietimas gauti finansavimą jungtinių LietUVOS SVeikatOS MOkSLų ir kauno technologijos UniVerSitetų MOkSLininkų grupių PrOjektaMS Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Mokslo fondas skelbia kvietimą teikti paraiškas gauti finansavimą jungtiniams LSMU ir kauno technologijos universiteto (ktu) mokslininkų grupių projektams. Paraiškos priimamos iki 2015 m. vasario 23 d val. tikslas. Skatinti aktyvesnį LSMU ir ktu mokslininkų bendradarbiavimą ir doktorantų kompetencijų ugdymą per projektinę mokslo veiklą. tematika. Sveikatos technologijos ir biotechnologijos. galimi pareiškėjai: LSMU darbuotojai. vertinimo kriterijai: Projekto naujumas Projekto vadovo ir vykdytojų mokslinė kompetencija, jaunųjų tyrėjų įtraukimas Uždavinių ir plano racionalumas bei pagrįstumas Planuojamų rezultatų galimybė įdiegti į praktiką, patentabilumas numatomų išlaidų tikslingumas ir pagrįstumas Finansavimas. Finansuojamo projekto vertė iki Eur. neskiriama lėšų ilgalaikiam turtui. trukmė metai (kovo gruodžio mėnesiai) Paraiškos. LSMU ir ktu mokslininkų grupės projekto aprašą galite rasti LSMU tinklalapyje Paraiškos teikiamos: Mokslo centrui, Sukilėlių pr. 17, 213 kab. tel.: 8 (37) , administracija skelbia konkursą eiti Šias PareiGas: Statybos, remonto ir eksploatacijos tarnybos vadovo 1,0 et. kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams: aukštasis išsilavinimas (statyba, architektūra), kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, mokėti dirbti kompiuteriu, išmanyti raštvedybą. Prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, gyvenimo aprašymą, išsilavinimą bei turimą specialybę ir kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijas, (rekomendacijas), veiklos programą pateikti kauno klinikų Žmogiškųjų išteklių tarnybai per 10 dienų nuo paskelbimo datos. Prof. habil. dr. renaldas jurkevičius, generalinis direktorius LSMU MA Socialinių ir humanitarinių mokslų katedra bei Bioetikos centras kvieèia dalyvauti vieðame café scientifique renginyje, vyksianèiame vasario 19 d. 15 val. LSMU MA VSF, 18 kab. (Ðiaurës pr. 57, Kaunas) rūpesčio etikos PerSPektyVa bioetikoje Café scientifique bus pristatomas podoktorantūros stažuotės LSMU aistės Bartkienės atliekamas tyrimas apie rūpesčio vietą bioetikoje. ši podoktorantūros stažuotė finansuojama pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamą projektą Podoktorantūros (Post Doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje (vp1-3.1-šmm-01-v ), sutarties nr. 004/125. Café scientifique metu bus pristatomi šiuo metu vykstantys teoriniai ieškojimai. tyrime analizuojamos rūpesčio etikos atstovės kritikuoja klasikines etikos teorijas. tam tikros klasikinės etikos teorijos, pvz., deontologija ir utilitarizmas, pernelyg koncentruojasi į racionalumą ir individualizmą ir per mažai vertina tiek emocijų, tiek tarpasmeninių santykių svarbą moralei. Žvelgiant iš rūpesčio etikos perspektyvos, esminiu moralės šaltiniu reikėtų laikyti rūpestį artimu. Į artimo sampratą labai natūraliai gali patekti ne tik žmogus, bet ir jį supantys gyvūnai bei aplinka. rasti sąsajas tarp rūpesčio žmonėmis ir rūpesčio aplinka yra ne tik labai įdomus, bet ir teoriškai gana perspektyvus uždavinys. Stažuotės tikslas rasti ir išanalizuoti sąsajas tarp bioetikos ir ekologinės etikos. Bandyti surasti tokią teorinę prieigą, kuri leistų ne tik sujungti šias dvi sritis, bet ir plėtoti tarpdisciplininį šių sričių tyrimą. Lsmu ma socialinių ir humanitarinių mokslų katedra, bioetikos centras teikiamos kosmetinės dermatologijos PaSLaUgOS kauno klinikų odos ir venerinių ligų klinikoje jau teikiamos kosmetinės dermatologijos paslaugos odos eksfoliacija. Jas atlieka patyrę gydytojai dermatologai. Papildoma informacija ir registracija telefonu 8 (37) odos eksfoliacija atjaunina ir pašviesina odą, gydo spuogus ir mažina pig mentines dėmes. Procedūra atliekama paciento lėšomis. daugiau informacijos galite rasti: redakcija: rėmėjas: LSMu Leidybos namai Vydūno mokomasis korpusas, šiaurės pr. 57, LT Kaunas el. p.: avevita@lsmuni.lt išeina kiekvieną penktadienį Redakcinės kolegijos pirmininkas: edgaras STAnKeVičiuS, Leidybos namų direktorius Redakcinė kolegija: Algimantas TAMeLiS, Medicinos fakulteto dekanas Antanas SeDeReVičiuS, LSMu prorektorius veterinarijai ingrida ulozienė, Mokslo centro vadovė Daiva PenTioKinienė, Kauno klinikų direktorė valdymui ir plėtrai Daiva ZAGuRSKienė, Slaugos koordinavimo tarn. vad. pav. izabelė GiRčyTė, Studentų atstovybės prezidentė Korespondentai: Loreta GieDRAiTienė, tel , viet Džiuljeta KuLVieTienė, jolanta jonikienė Lina PAnKRATjeVAiTė, Gytė MALciŪTė Redakcija: Laima ZAKARAiTė, vyriausioji redaktorė, mobil. tel irena BuBnyTė, redaktorė nijolė DRAGŪnienė, operatorė Aida jakimavičienė, korektorė jelena BABAchinA, maketuotoja Spausdino uab Arx reklama, Savanorių pr. 363A, Kaunas el. paštas: info@arxreklama.lt Tiražas 1000 egz. Leidinys skirtas LSMu ir LSMu ligoninės Kauno klinikų darbuotojams, studentams