. 5. VADOVĖLIS I S T O R I J A I S T O R I J A

Transcription

1 1 10 TEMOS I S T O R I J A 7

2 UDK 94(3)(075.3) Is79 Metodikos konsultantė dr. Nelija Kostinienė Leidinio vadovė Jurgita Skominienė Redaktorė Ilona Mugenienė Serijos Atrask dailininkas Jonas Liugaila I S T O R I J A Eugenijus Jovaiša Audronė Kučinskienė Nijolė Juchnevičienė Kęstutis Petrauskis Kristina Vilkelienė Artūras Čiurlionis Birutė Čiegienė Serija Atrask ISTORIJA VII klasei Uždaroji akcinė bendrovė leidykla Šviesa, Vytauto pr. 29, LT Kaunas El. p. info@sviesa.lt Interneto puslapis Šis leidinys negali būti dauginamas be leidėjo sutikimo. Bet koks savavališkas dauginimas yra autorių teisių pažeidimas. Eugenijus Jovaiša, 2016 Audronė Kučinskienė, 2016 Nijolė Juchnevičienė, 2016 Kęstutis Petrauskis, 2016 Kristina Vilkelienė, 2016 Artūras Čiurlionis, 2016 Birutė Čiegienė, 2016 Leidykla Šviesa,

3 TURINYS P. 6 7 Skyrius, tema, pagrindinis temos klausimas įvadas Kaip mokysimės istorijos? I SKYRIUS ISTORIJOS pradžia Kodėl mokomės istorijos Kaip istorija žmonėms padeda orientuotis dabartyje? ISTORIJOS RAIDA IR JOS LAIKOTARPIAI Kas daro įtaką istorijos raidai? PRIEŠISTORĖS ŽMONIŲ GYVENIMAS (Birutė Čiegienė) Kaip gyveno pirmieji žmonės? Pirmieji GYVENTOJAI DABARTINĖS Lietuvos teritorijoje (Eugenijus Jovaiša) Kas buvo pirmieji mūsų krašto gyventojai? SENIEJI TIKĖJIMAI (Artūras Čiurlionis) Kuo tikėjo akmens amžiaus žmonės? Ko sieksime? 1. Išsiaiškinti, ką tiria istorijos mokslas. 2. Išsiaiškinti, kuo panašus istoriko ir seklio darbas. 1. Išsiaiškinti, kas turi įtakos istorijos raidai. 2. Pateikti pavyzdžių, kaip asmenybės gali pakeisti žmonių gyvenimą. 3. Paaiškinti, kodėl įvairios tautos laiką skaičiuoja skirtingai. 1. Išsiaiškinti žmogaus kilmės teorijų panašumus ir skirtumus. 2. Išsiaiškinti, kur ir kaip įsikūrė pirmykščiai žmonės. 3. Paaiškinti, kas lėmė pirmykščių žmonių gyvenimo kaitą. 1. Išsiaiškinti, kada dabartinės Lietuvõs teritorijoje apsigyveno pirmieji žmonės. 2. Išsiaiškinti, iš kur atkeliavo pirmieji gyventojai, kas buvo būdinga jų kultūrai. 3. Suvokti ir gebėti paaiškinti, kaip neolito laikotarpiu pakito žmonių gyvenimas. 1. Išsiaiškinti, kodėl žmonės pradėjo tikėti. 2. Išsiaiškinti, kodėl pirmykščiam žmogui buvo svarbūs religiniai ritualai. 3. Paaiškinti, kodėl žmogus stebėjo dangaus kūnus Pasikartokime ir įsivertinkime Pasikartoti I skyriaus medžiagą ir įsivertinti, ko išmokome. II SKYRIUS SENOVĖS RYTAI Istorinis tyrimas Senųjų civilizacijų architektūros paminklų maketai PIRMOSIOS CIVILIZACIJOS Kur atsirado pirmosios civilizacijos? MESOPOTAMIJOS VALSTYBĖS IR JŲ GYVENTOJAI (Artūras Čiurlionis) Kas būdinga pirmosios civilizacijos visuomenei? MESOPOTAMIJOS GYVENTOJŲ PALIKIMAS (Artūras Čiurlionis) Kuo mums svarbus Mesopotamijos gyventojų palikimas? SENOVĖS EGIPTO VALSTYBĖ Kaip buvo valdoma suvienyta Egipto valstybė? 1. Išsiaiškinti, ką vadiname civilizuota visuomene. 2. Išsiaiškinti, kaip civilizacijų kūrimas susijęs su gamtos sąlygomis. 3. Paaiškinti, kur ir dėl kokių priežasčių buvo sukurtos pirmosios civilizacijos. 1. Išsiaiškinti, kokios įtakos Mesopotãmijos gamtos sąlygos turėjo žmonių gyvenimo būdui. 2. Apibūdinti Mesopotãmijos civilizacijų visuomenės struktūrą. 3. Įrodyti, kad žmogaus gyvenimas priklausė nuo jo padėties visuomenėje. 1. Nurodyti svarbiausius Mesopotãmijos civilizacijų išradimus. 2. Išsiaiškinti, kurie Mesopotãmijos gyventojų mokslo ir ūkio laimėjimai pritaikomi ir šiais laikais. 3. Įvertinti rašto atsiradimo svarbą senovės ir mūsų laikų civilizacijoms. 1. Nurodyti aplinkybes, dėl kurių susikūrė Eg pto valstybė. 2. Išsiaiškinti, kaip valstybė buvo valdoma, kokių valdžios galių turėjo faraonas. 3. Išsiaiškinti kitų visuomenės grupių vaidmenį valstybėje EGIPTO DIEVAI IR TIKĖJIMAS Kaip pasaulį suprato senovės egiptiečiai? GYVENIMAS PRIE NILO Kokia buvo egiptiečių kasdienybė? EGIPTO PALIKIMAS Kodėl Egipto civilizacijos palikimas yra svarbus? ŽYDŲ VALSTYBĖS SUSIKŪRIMAS Kodėl mums svarbus žydų tautos palikimas? 1. Išsiaiškinti, kodėl egiptiečiai turėjo daug dievų. 2. Išsiaiškinti, kaip egiptiečiai pagerbdavo mirusiuosius. 3. Įrodyti, kad egiptiečiai tikėjo pomirtiniu gyvenimu. 1. Išvardyti pagrindinius Eg pto gyventojų amatus. 2. Išsiaiškinti, kodėl amatininkų darbas buvo labai svarbus. 3. Išsiaiškinti, kuo skyrėsi kasdienis egiptiečių aukštuomenės ir paprastų žmonių gyvenimas. 1. Išsiaiškinti, kodėl egiptiečiams raštas buvo labai svarbus. 2. Išsiaiškinti, kurioms ūkinio gyvenimo sritims reikėjo skaičiavimo sistemos. 3. Įrodyti, kad egiptiečių tapyba yra istorijos žinių šaltinis. 1. Išsiaiškinti, kaip žydų tauta įsikūrė Pažadėtoje žemėje. 2. Išsiaiškinti, kodėl Mozė vadinamas žydų tautos pranašu. 3. Įvertinti Biblijos svarbą judaizmo ir krikščionybės išpažinėjams Pasikartokime ir įsivertinkime Pasikartoti II skyriaus medžiagą ir įsivertinti, ko išmokome. III SKYRIUS SENOVĖS GRAIKIJA Istorinis tyrimas Svečiuojamės pas graikų mokslininką GRAIKIJA IR RYTAI (Nijolė Juchnevičienė) Ko graikai išmoko iš Rytų kaimynų ir ką pritaikė savajai kultūrai? SPARTA IR ATĖNAI: DIDŽIAUSI GRAIKŲ POLIAI Kas lėmė, kad Sparta ir Atėnai buvo valdomi skirtingai? KAIP GYVENO PILIEČIAI IR NEPILIEČIAI Kas yra pilietis ir kodėl ne visi graikai turėjo piliečio teises? GRAIKŲ KOLONIJOS (Nijolė Juchnevičienė) Kokią įtaką kitoms tautoms turėjo graikų įkurtos kolonijos? GRAIKŲ KARAI SU PERSAIS (Nijolė Juchnevičienė) Kokia graikų karų su persais reikšmė? GRAIKŲ DIEVŲ PASAULIS Kuo mums svarbūs graikų mitai? GRAIKŲ HEROJŲ PASAULIS Kokie graikų mitai ir herojai dažniausiai vaizduojami literatūroje ir mene? OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS (Nijolė Juchnevičienė) Kokia olimpinių žaidynių reikšmė senovės Graikijoje ir mūsų laikais? 1. Išsiaiškinti, su kokiomis Rytų šalimis ir kodėl graikai daugiausia bendravo. 2. Išsiaiškinti, kaip plėtojosi graikų kultūra, kokią įtaką jai darė Rytų kultūros. 3. Išsiaiškinti graikų ir Rytų kultūrų skirtumus. 1. Išsiaiškinti, kaip buvo valdoma Spárta. 2. Išskirti svarbiausius At nų demokratinio valdymo požymius. 3. Nurodyti Spártos ir At nų polių gyvenimo ir valdymo skirtumus. 1. Išsiaiškinti, kodėl graikams buvo svarbu gyventi polyje. 2. Išvardyti polio piliečių teises. 3. Išsiaiškinti, kaip buvo valdomi graikų poliai. 1. Išsiaiškinti, kodėl graikai kūrė kolonijas. 2. Suvokti graikų ir vėlesnių laikų kolonizacijos skirtumus. 3. Įrodyti graikų kolonizacijos svarbą patiems graikams ir kitoms tautoms. 1. Išsiaiškinti, kodėl kilo graikų karai su persais. 2. Suvokti šių karų reikšmę senovės Gra kijos istorijoje. 3. Įvertinti graikų pergalės mūšiuose su persais padarinių įtaką vėlesniems laikams. 1. Susipažinti su mitologijos sąvoka, mitų santykiu su graikų religija. 2. Atpažinti svarbiausius graikų dievus ir jų ženklus. 3. Suvokti graikų mitų savitumą ir jų svarbą Europos kultūrai. 1. Susipažinti su žymiausiais graikų mitų herojais ir jų žygiais. 2. Išsiaiškinti, kaip mitų herojai susiję su graikų religija ir istorija. 3. Mokytis atpažinti graikų mitus dabarties kultūros reiškiniuose. 1. Susipažinti su olimpinių žaidynių organizavimu ir eiga senovės Gra kijoje. 2. Išsiaiškinti šių žaidynių reikšmę Antikos pasauliui. 3. Suvokti šiuolaikinių ir antikinių olimpinių žaidynių panašumus ir skirtumus. 2 3

4 VAIKŲ UGDYMAS ATĖNUOSE IR SPARTOJE (Nijolė Juchnevičienė) Kaip vaikai buvo ugdomi Atėnuose ir Spartoje? GRAIKŲ TEATRAS (Nijolė Juchnevičienė) Kokią reikšmę polio gyvenime turėjo teatras? ALEKSANDRO DIDŽIOJO ŽYGIAI Kaip Aleksandrui Didžiajam pavyko sukurti milžinišką imperiją? HELENIZMAS: VAKARŲ IR RYTŲ KULTŪRŲ SUSILIEJIMAS (Nijolė Juchnevičienė) Kaip Aleksandro Didžiojo žygis į Rytus pakeitė graikų ir nukariautų kraštų kultūrą? 1. Išsiaiškinti At nų ir Spártos vaikų ugdymo sistemų ypatumus. 2. Išsiaiškinti, kodėl šiose valstybėse vaikai buvo ugdomi skirtingai. 3. Išsiaiškinti, kaip antikinio ugdymo patirtis pritaikyta vėlesniais laikais. 1. Išsiaiškinti, kaip susikūrė graikų teatras. 2. Išsiaiškinti teatro reikšmę graikų kultūrai. 3. Paaiškinti senovės graikų teatro įtaką Vakarų kultūrai. 1. Nusakyti, kas lėmė makedonų pergales prieš kitas tautas. 2. Išsiaiškinti, kodėl Aleksandras Makedonietis buvo pavadintas Didžiuoju. 3. Įrodyti, kad per Aleksandro Didžiojo žygius Rytų šalyse buvo skleidžiama graikų kultūra. 1. Išsiaiškinti, ką vadiname helenizmu. 2. Išsiaiškinti, kokie mokslo ir kultūros pokyčiai įvyko helenistiniu laikotarpiu. 3. Įrodyti, kad helenizmas turėjo įtakos tolesnei pasaulio kultūros raidai Pasikartokime ir įsivertinkime Pasikartoti III skyriaus medžiagą ir įsivertinti, ko išmokome. IV SKYRIUS SENOVĖS ROMA Istorinis tyrimas Romos teisės sistema pagal Dvylikos lentelių įstatymus ROMOS PRADŽIA Nuo ko prasidėjo Roma? ROMOS RESPUBLIKA Kaip buvo valdoma Romos respublika? KARINĖ ROMĖNŲ GALIA Kaip romėnams pavyko sukurti galingiausią to meto kariuomenę ir nugalėti priešus? PASKUTINIS RESPUBLIKOS AMŽIUS Kodėl žlugo Romos respublika? AUGUSTO PRINCIPATAS Ką pasauliui reiškė Augusto taika? ROMĖNŲ ŪKIS Kodėl Romos valstybėje klestėjo ekonomika? ROMA PASAULIO SOSTINĖ Kodėl sakoma, kad visi keliai veda į Romą? ROMĖNŲ RELIGIJA Kaip sugyveno žmonės ir dievai? 1. Išsiaiškinti, kurių genčių įtaka didžiausia Ròmos istorijai ir kultūrai. 2. Susipažinti su Ròmos įkūrimo legendomis. 3. Paaiškinti, kaip Romà buvo valdoma karalių laikotarpiu. 1. Susipažinti su svarbiausiais pirmųjų Ròmos respùblikos amžių politiniais ir kariniais įvykiais. 2. Išsiaiškinti Ròmos piliečio sampratą. 3. Išanalizuoti Ròmos respùblikos santvarkos struktūrą, jos atspindžius dabartinėje politinėje sistemoje. 1. Paaiškinti, kaip buvo formuojama Ròmos kariuomenė. 2. Pateikti pavyzdžių, kaip romėnai lavindavo karinius įgūdžius. 3. Paaiškinti, kaip Pūnų karai paveikė Ròmos teritorijos plėtrą Europoje ir Afrikoje. 1. Aptarti svarbiausius politinius paskutinio respublikos amžiaus įvykius. 2. Susipažinti su žymiausiomis respublikos pabaigos asmenybėmis ir įvertinti jų vaidmenį Ròmos istorijoje. 3. Išsiaiškinti priežastis, lėmusias Ròmos respùblikos žlugimą. 1. Susipažinti su politiniais įvykiais, lėmusiais imperinį valdymą. 2. Išsiaiškinti, kodėl Augusto valdymo laikotarpis vadinamas principatu, o ne imperija. 3. Įvertinti Augusto valdymo svarbą. 1. Įvardyti sąlygas, kurios darė įtaką romėnų ūkio klestėjimui. 2. Nurodyti svarbiausius romėnų ūkio verslus ir paaiškinti jų svarbą Ròmos klestėjimui. 3. Išsiaiškinti, kodėl romėnai negalėjo išsiversti be vergų darbo. 1. Išsiaiškinti, kaip plėtėsi Ròmos miestas. 2. Susipažinti su svarbiausiais Ròmos statiniais. 3. Išsiaiškinti, kaip ir kodėl Romà tapo pasaulio sostine. 1. Išsiaiškinti romėnų religijos požymius. 2. Ištirti, kokius religijos elementus romėnai perėmė iš graikų ir etruskų. 3. Išsiaiškinti, kokios žynių kolegijos tvarkė kulto reikalus Ròmos valstybėje ROMĖNŲ BUITIS IR PAPROČIAI Kaip gyveno turtingieji ir vargšai? MOKYKLA IR UGDYMAS Ko ir kaip mokėsi jaunasis romėnas? PIRMIEJI KRIKŠČIONYBĖS AMŽIAI Kaip išplito Jėzaus Kristaus mokymas? VALSTYBĖ NUO ŠIAURĖS JŪROS IKI RAUDONOSIOS JŪROS Kodėl ir kaip sunyko didžiausia visų laikų imperija? KULTŪRINIS ROMOS PALIKIMAS Ką pasauliui davė romėnų kultūra? 1. Susipažinti su svarbiausiais romėnų gyvenimo, mitybos, elgsenos įpročiais. 2. Išsiaiškinti, kokiose srityse itin ryškūs romėnų visuomenės socialiniai skirtumai. 3. Išsiaiškinti, kokiais romėnų buities elementais naudojamės ir šiandien. 1. Susipažinti su romėnų ugdymo sistema. 2. Perprasti šios sistemos tikslus, privalumus ir trūkumus. 3. Išsiaiškinti svarbiausias su ugdymu susijusias sąvokas, vartojamas ir dabar. 1. Išsiaiškinti, kaip atsirado krikščionybė ir kaip ji plito pirmaisiais amžiais. 2. Išsiaiškinti Konstantino pertvarkų lemiamą vaidmenį Ròmos istorijai. 3. Suvokti, kas buvo būdinga pirmųjų krikščionių apeigoms. 1. Aptarti svarbiausius Ròmos impèrijos raidos etapus. 2. Išsiaiškinti Diokleciano reformų padarinių įtaką tolesnei imperijos raidai. 3. Išsiaiškinti priežastis, lėmusias valstybės padalijimą ir nuosmukį. 1. Išsiaiškinti, ką svarbaus Europos kultūra paveldėjo iš Ròmos. 2. Įvertinti antikinės kultūros svarbą Europos kultūrai. 3. Atpažinti romėnų kultūros elementus savo gyvenamojoje aplinkoje Pasikartokime ir įsivertinkime Pasikartoti IV skyriaus medžiagą ir įsivertinti, ko išmokome. V SKYRIUS AISČIAI Istorinis tyrimas Baltų pirklio kelionės įspūdžiai BALTAI, AISČIAI IR JŲ GYVENAMOJI ERDVĖ (Eugenijus Jovaiša) Iš kur kilę lietuvių protėviai? BALTAI IR AISČIAI SVETIMŠALIŲ AKIMIS (Eugenijus Jovaiša) Kokių žinių apie baltus ir aisčius mums pateikė senovės ir Viduramžių autoriai? DIDŽIOJI AISČIŲ MIGRACIJA (Eugenijus Jovaiša) Koks buvo aisčių vaidmuo formuojantis naujajai Europai? AISČIAI IR GINTARO KELIAS (Eugenijus Jovaiša) Kokią reikšmę aisčiams turėjo Gintaro kelias? AISČIAI IR DIDYSIS TAUTŲ KRAUSTYMASIS (Eugenijus Jovaiša) Kaip aisčių visuomenę paveikė Didysis tautų kraustymasis? 1. Išsiaiškinti, iš kur kilo vardai baltai ir aisčiai. 2. Išsiaiškinti, kas sieja indoeuropiečius ir baltus. 3. Išsiaiškinti, kokioje teritorijoje kūrėsi baltai. 1. Išsiaiškinti, ką apie baltus ir aisčius žinojo graikai. 2. Išsiaiškinti, ką apie baltus ir aisčius žinojo romėnai. 3. Išsiaiškinti, ką apie baltus ir aisčius žinojo Viduramžių žmonės. 1. Išsiaiškinti, kodėl aisčiai pradėjo migruoti. 2. Išsiaiškinti, kaip migracija keitė aisčių gyvenimo būdą. 3. Išsiaiškinti, kaip keitėsi aisčiai ir kaip jie keitė Europą. 1. Išsiaiškinti, kada užsimezgė aisčių ir romėnų prekybiniai ryšiai. 2. Išsiaiškinti, kodėl romėnai vertino gintarą ir kur jį naudojo. 3. Įrodyti, kad Gintaro kelias buvo svarbus ir aisčiams, ir romėnams. 1. Išsiaiškinti, kaip formavosi karinė aristokratija, kaip jos laikais gyveno aisčiai. 2. Išsiaiškinti, kokių žinių apie aisčių ginkluotę pateikia senosios kapavietės. 3. Išvardyti aisčių gentis, susiformavusias Didžiojo tautų kraustymosi laikais Pasikartokime ir įsivertinkime Pasikartoti v skyriaus medžiagą ir įsivertinti, ko išmokome Žodynėlis Istorinės asmenybės Skyrių įvadinės dalies ir skyrių Pasikartokime ir įsivertinkime autorė Kristina Vilkelienė, istorinių tyrimų autorė Birutė Čiegienė. 4 5

5 ĮVADAS Kaip mokysimės istorijos? Mieli septintokai! Penktoje klasėje per istorijos pamokas nagrinėjote Lietuvõs praeitį nuo seniausių laikų iki šių dienų, šeštoje klasėje sužinojote, kaip klostėsi Europos istorija. Mokydamiesi ne tik išsiaiškinote, kas, kur, kada, ką padarė, bet ir įgijote istorijos tyrėjui būtinų gebėjimų. Šiais metais leisitės į kelionę laiku sužinosite, kas vyko pasaulyje nuo seniausių laikų iki Ròmos impèrijos žlugimo. Pernai sužinojote, kas yra civilizacija. Šiemet aiškinsitės, kur susikūrė pirmosios civilizacijos, kaip žmonių gyvenimą veikė gamtos sąlygos, kur ir kaip formavosi pirmosios valstybės, kaip jos buvo valdomos, ką sukūrė ir mums paliko prieš tūkstančius metų gyvenę žmonės. Vėliau nusikelsite į Viduržemio jūros pakrantę, nagrinėsite senovės graikų ir romėnų istoriją, keliausite prie Báltijos j ros ir su- sipažinsite su lietuvių protėvių báltų gyvenimu. Pagrindiniai jūsų pagalbininkai vadovėlis, užduočių sąsiuvinis (Užrašai), skaitmeninės mokymosi aplinkos klase.eduka.lt ( ištekliai. Vadovėlis pagrindinė mokymosi priemonė padės įgyti būtinų žinių ir ugdytis istorijos suvokimui ir tyrimui reikalingus gebėjimus. Turinyje pateikiami siekiai (Ko sieksime?), padėsiantys išsikelti mokymosi uždavinius. Vadovėlį sudaro penki skyriai. Kiekvieno skyriaus įvade sužinosite, ko mokysitės. Kiekviena tema pradedama pagrindiniu klausimu, į kurį ieškosite atsakymo skaitydami vadovėlio tekstą, nagrinėdami istorijos šaltinius, iliustracijas ir žemėlapius, diskutuodami, stebėdami, tyrinėdami. Kiekvienoje temoje pateikiama skirtingo sudėtingumo užduočių, nuorodų į informacinius šaltinius. Informacijos galima ieškoti ir pagal reikšminius žodžius, jie pabraukti. Kad susidarytumėte nuoseklų pasaulio ir Lietuvõs istorijos raidos vaizdą nuo seniausių laikų iki Ròmos impèrijos žlugimo ir baltų genčių susiformavimo, visi įvykiai pateikiami chronologiškai, svarbiausi pažymėti laiko juostoje (kiekvieno skyriaus pradžioje). Naujos sąvokos paryškintos, jos paaiškintos žodynėlyje knygos gale. Čia rasite ir trumpas tekstuose minimų istorinių asmenybių biografijas. Kiekvieno skyriaus pabaigoje rasite temą Pasikartokime ir įsivertinkime. Nagrinėdami šaltinius (I, II, III, V skyriai) arba kurdami pasakojimą (IV skyrius) pasitikrinsite, ar suprantate šaltinių tekstą, ar galite paaiškinti vartojamas sąvokas, ar gebate logiškai ir argumentuotai pateikti savo nuomonę. Atsakydami į šešis skyriaus kartojimo klausimus suvoksite, ar supratote ir išmokote skyriaus medžiagą, kokias temas reikia pasikartoti, kokių žinių ar gebėjimų dar trūksta. Įsivertinimo gaires ir mokymosi tikslus rasite virtualioje mokymosi aplinkoje klase.eduka.lt. Vadovaudamiesi nurodytais tyrimo žingsniais šiais metais atliksite keturis tyrimus: Senųjų civilizacijų architektūros paminklų maketai, Svečiuojamės pas graikų mokslininką, Ròmos teisės sistema pagal Dvylikos lentelių įstatymus, Baltų pirklio kelionės įspūdžiai. Papildomų užduočių banką rasite virtualioje mokymosi aplinkoje klase.eduka.lt. Užduočių sąsiuvinis (Užrašai) svarbi mokymosi priemonė, skirta jūsų praktiniams įgūdžiams plėsti, tyrimams atlikti, žinioms ir gebėjimams įsivertinti. Su vadovėlio medžiaga siejamos užduotys padės įsidėmėti svarbiausias sąvokas, taikyti įgytas žinias praktikoje. Atlikdami užduotis ugdysitės gebėjimą tyrinėti, kelti klausimus, diskutuoti, daryti išvadas, kritiškai vertinti ir kūrybiškai pritaikyti tai, ko išmokote. Taigi ženkite į paslaptingą senosios istorijos pasaulį! Temos pavadinimas Pagrindinis temos klausimas Svarbiausios (naujos) temos sąvokos 5. SENIEJI TIKĖJIMAI Kuo tikėjo akmens amžiaus žmonės? Tikėjimas pomirtiniu gyvenimu Dvasinis mūsų protėvių gyvenimas buvo toks pat įvairus kaip ir kitų Europos gyventojų. Jie domėjosi pasauliu, stengėsi prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, troško sužinoti, kas bus po mirties. Negalėdami paaiškinti daugelio gamtos reiškinių pirmykščiai žmonės ėmė juos garbinti. Mokslininkai nustatė, kad pirmykščiai žmonės tikėjo pomirtiniu gyvenimu. Ištyrę kapavietes archeologai atskleidė kai kuriuos akmens amžiaus laidojimo papročius. Manoma, kad gentainių laidojimas su įkapėmis, papuošalais, ginklais, darbo įrankiais liudija apie žmonių tikėjimą pomirtiniu gyvenimu. Remdamiesi seniausių kapaviečių tyrinėjimais, žodine ir muzikine mūsų tautos kūryba (dainomis, šokiais, pasakomis, sakmėmis, mitais ir padavimais) mokslininkai siekia išsiaiškinti, kuo tikėjo mūsų protėviai. Totemas genties globėjas Paleolito laikotarpiu žmonės manė, kad juos saugo totèmas protėvių genties globėjas. Totemu galėdavo būti gyvūnas, gamtos reiškinys, rečiau augalas. Totemų ir medžiotojų santykiai paremti draugyste ir pagalba. Medžiotojai garbindavo savo totemą, atlikdami apeigas prašydavo leidimo sumedžioti gyvūną. Taip pirmykštis žmogus elgėsi todėl, kad neišskyrė savęs iš gamtos. 1 pav. Stounhendžas (Jungt nė Karalỹstė) Kodėl šis statinys iki šiol domina mokslininkus? Pakeliaukite po Lasko urvą ir apžiūrėkite senovinius piešinius (goo.gl/phkxhb). 2 pav. Laskò urvo piešinys (Prancūzijà) Kokius laukinius gyvūnus pavaizdavo Lasko urvo gyventojas? Pirmykštės tautos pasaulį aiškino kurdamos mitus. M tai tai pasakojimai, kuriais žmonės paaiškina juos supančius gamtos reiškinius, pasaulio atsiradimą, kitus dalykus. Jie atskleidžia kiekvienos tautos tikėjimų pagrindus. Totemui, kad su juo būtų galima bendrauti, mituose priskiriamos žmogiškosios savybės. Mitai ir ritualai Kiekvieną mitą ar tikėjimą dažniausiai lydėdavo ritualas. Mitas aiškindavo, kas ir kodėl vyksta, ritualas tarsi parodydavo, kaip tai vyksta. Jam vadovaudavo žynys, kartais genties vadas. Lietuvõs teritorijoje ritualams būdavo naudojamos apeiginės lazdos (4 pav.) su briedės galva. Kad gentainiams pavyktų sumedžioti briedį, žynys atlikdavo ritualą šokdavo, dainuodavo. Mituose teigiama, kad žmonės gali išgyventi laikydamiesi tam tikros griežtos tvarkos. Tokia griežta tvarka palaikoma ir nuolat kartojama ritualuose. Kaip ir visos Europos medžiotojai, žvejai, mūsų protėviai atlikdami apeigas atnašaudavo aukas. Tad svarbiausias ritualo veiksmas aukojimas. Ritualai būdavo atliekami įvairiomis progomis, kaip antai gimus ar mirus genties nariui, sutuokiant, įšventinant jaunuolius medžiotojais. Vienas svarbiausių ritualų susijęs su naujais metais. Pirmykštis žmogus tikėdavo, kad prasidėjus kitiems metams baigiasi nesėkmių laikotarpis. Labai įdomi tokio senoviško tikėjimo atmintis, kad per pusiaužiemį meška savo guolyje ant kito šono verčiasi ir pradeda žįsti kitą leteną. Šis tikėjimas ateina tikriausiai iš pirmykščio, dar gentinės bendruomenės medžiotojų kalendoriaus, kai būdavo skiriami tik du metų laikai žaliasis ir sniegingasis. Per pirmąjį miške karaliavo Meška ar Lokys, per antrąjį Elnias ar Briedis <...>. Štai dėl ko graudenosi gerasis Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, rašydamas <...>, kad XIX a. viduryje tebebuvo gyvi papročiai, susiję su tikėjimais globėjiškomis miško žvėrių galiomis. Libertas Klimka. Lietuviškų tradicijų skrynelė 1. Kuri metų diena kalendoriuje žymi pusiaužiemį? 2. Kodėl pirmykščiai žmonės tikėjo, kad meškai apsivertus ateis pavasaris? Burtai vienas iš praktinių tikėjimo elementų. Priešistorės žmonėms jie buvo labai svarbūs, padėdavę sužinoti dievų valią. Norėdami apsisaugoti nuo nelaimių žmonės nešiodavosi ir gyvūnų, žmonių figūrėlių amuletų. Kai kurie buvo itin puošnūs padaryti iš gintaro (5 pav.). Ritualai davė pradžią atsirasti menui dainoms, šokiams, muzikai, dailei (2 pav.). Kodėl reikia pažinti dangaus kūnus Visi Žemės gyventojai mokėsi pažinti dangaus skliautą ir didžiuosius jo šviesulius Saulę, jos palydovą Mėnulį, ryškiausias žvaigždes. Žmonės stebėjo dienos ir nakties ritmą, Mėnulio fazes, metų sezonų kaitą, ryškiausių žvaigždžių tekėjimą ir laidą. Tvarkingas dangaus šviesulių judėjimas padėjo pirmykščiam žmogui pajusti laiką, jo tėkmę. Kad galėtų stebėti dangų, žmonės kūrė įvairiausius statinius. Vieni būdavo paprasti, kiti sudėtingesni. Žymiausias neolito laikotarpio statinys iš akmenų dangui stebėti yra Stounhendže (Jungt nė Karalỹstė) (1 pav.). Stebėdami dangaus šviesulius, aiškindamiesi, kaip jie juda, žmonės sudarydavo kalendorius. Mūsų tautos mitologijoje ir senojoje pasaulėžiūroje labai svarbus Paukščių Takas. Meniškų dirbinių archeologai randa jau akmens amžiaus gyvenvietėse ir kapinynuose. Mezolite, neolite ir net žalvario amžiuje sukurta nemažai dirbinių, kuriuos galima būtų susieti su žvėrių kultu (lot. cultus garbinimas ). Pavyzdžiui, neolito laikų gyvenvietėse randama briedžių, elnių, meškų, ruonių, vilkų, kiaunių, bebrų figūrėlių. Dažnas papuošalas tai žvėrių dantys ir iltys, kurie pragręžiami, suveriami ir kabinami ant kaklo. Tokie amuletai buvo ypač svarbūs medžioklės magijai, nes tikėta, kad žvėris galima įveikti jų pačių jėga. Algirdas Girininkas, Ovidijus Lukoševičius. Lietuvos priešistorė 1. Kokių dirbinių kapuose randa archeologai? 2. Kodėl pirmykščiai žmonės dėjo į kapus amuletų? *3. Kodėl senovės medžiotojai nešiojo amuletus? Ar šiais laikais žmonės nešioja amuletus? 4 pav. Apeiginė lazda Kaip manote, iš kokios medžiagos padaryta ši lazda? Savo atsakymą pagrįskite. Kurioje Lietuvõs vietovėje gyvenę žmonės turėjo galimybę pasidaryti gintarinių amuletų? KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS 5 pav. Gintarinė figūrėlė 1. Iš kokių šaltinių sužinome apie senuosius tikėjimus? 2. Kodėl žmonės tikėjo pomirtiniu gyvenimu? 3. Kaip medžiotojai ir žvejai garbindavo dievus? *4. Kodėl žmonės stebėjo dangaus šviesulius ir jų judėjimą? **5. Paaiškinkite, kaip gamta susijusi su tikėjimo formavimusi. Istorijos šaltiniai, papildantys pagrindinį tekstą Klausimai, skatinantys mąstyti, ieškoti sprendimo būdų, daryti išvadas Klausimai ir užduotys

6 I SKYRIUS ISTORIJOS PRADŽIA ŽINIOS Sužinosite, ką tiria istorijos mokslas ir kaip dirba istorikai. Susipažinsite su istorijos laikotarpiu priešistore. GEBĖJIMAI Išsiaiškinsite, su kokiais sunkumais susiduria istorikai tirdami praeitį. Nagrinėsite istorijos šaltinius ir mokysitės vertinti juose pateiktą informaciją. Sužinosite, kad istorikų nuomonė gali skirtis, ir išsiaiškinsite, kodėl taip yra. Dabartinės Lietuvõs teritorijoje pasirodo pirmieji medžiotojai XI tūkstm. pr. Kr. Senovės Šumere užrašytas seniausias pasakojimas apie pasaulio sukūrimą apie XVIII a. pr. Kr. Čarlzas Darvinas sukūrė žmogaus evoliucijos teoriją XIX a. Patarimai, kaip skaityti ir suvokti tekstą, dirbti su istorijos šaltiniais Prieš gilindamiesi į skyrių ar skyrelį perskaitykite pagrindinį temos klausimą, pasvarstykite, kaip galėtumėte į jį atsakyti. Perskaitykite temos pabaigoje pateiktus klausimus ir atidžiai ieškokite atsakymo tekste. Vadovėlyje rasite daug iliustracijų, dokumentų ištraukų, amžininkų pasakojimų, istorikų darbų ir prie jų pateiktų klausimų. Atsakydami į juos pamąstykite, kaip įvairūs šaltiniai papildo tekstą. Norą pažinti visada žadina smalsumas. Juk įdomu sužinoti, kaip gyveno mūsų protėviai, kuo jie buvo į mus panašūs ir kuo nuo mūsų skyrėsi. Tik kaip mes galime tai išsiaiškinti? Ogi skaitydami istorikų parašytas knygas. Rengdamas knygą istorikas susipažįsta su įvairiais istorijos šaltiniais: archeologiniais radiniais, piešiniais, architektūros statiniais, literatūros kūriniais, ankstesniais istorikų darbais. Jam tenka atlikti ir tiriamąjį darbą: išsiaiškinti įvykių laiką, jų priežastis, padarinius ir reikšmę. Skaitydami šį skyrių suprasite, kaip istorikai sužino apie praeitį, kaip skaičiuojamas istorinis laikas, susipažinsite su kai kuriais istorijos laikotarpiais. Taip pat sužinosite, kaip skirstomi istorijos šaltiniai, kokios informacijos jie pateikia apie praeitį. Apie istorijos laikotarpį priešistorę, kai žmonės dar nebuvo sukūrę rašto, sužinome iš įvairių senovinių daiktų: akmens, žalvario, geležies dirbinių, drabužių, ginklų, kapaviečių, piešinių. Šiame skyriuje išsiaiškinsite, kad apie žmogaus kilmę yra įvairių nuomonių, susipažinsite su senovės žmonių gyvenimo būdu ir raida, papročiais, tikėjimo apeigomis, patys įvertinsite istorijos įvykius. 1. KODĖL MOKOMĖS ISTORIJOS Kaip istorija žmonėms padeda orientuotis dabartyje? 2. ISTORIJOS RAIDA IR JOS LAIKOTARPIAI Kas daro įtaką istorijos įvykiams? 3. PRIEŠISTORĖS ŽMONIŲ GYVENIMAS Kaip gyveno pirmieji žmonės? 4. PIRMIEJI GYVENTOJAI DABARTINĖS LIETUVOS TERITORIJOJE Kas buvo pirmieji mūsų krašto gyventojai? 5. SENIEJI TIKĖJIMAI Kuo tikėjo akmens amžiaus žmonės?

7 1. Kodėl mokomės istorijos? Kaip istorija žmonėms padeda orientuotis dabartyje? Langas į praeitį Archeologai po žeme aptiko ne vieną vandens rezervuarą, gerai išplėtotą vandentiekio sistemą, rado nemažai puošybos elementų. Dalį radinių ketinama perkelti į muziejų, o kitus uždengti apsauginiu gaubtu, kad juos galėtų matyti metro keliaujantys Ròmos gyventojai ir svečiai, taip apie netikėtą radinį tiesiant naują metro liniją Ròmoje 2014 m. rašė pasaulio žiniasklaida. Skaitydami tokius pranešimus, grožėdamiesi praeities statiniais, meno kūriniais galime įsivaizduoti, kaip kadaise gyveno žmonės. Išsamų ir pagrįstą vaizdą apie žmonijos praeitį, įvykius perteikia istorijos mokslas. Kas yra istorija? Pats žodis istorija į įvairias pasaulio kalbas atėjo iš graikų kalbos. Jis reiškia tikslingą praeities tyrinėjimą ir jo rezultatų surašymą, skirtą ne tik amžininkams, bet ir ateities kartoms. Pirmasis jį pavartojo graikų istorikas Herodòtas V a. pr. Kr. Istorijos mokslas tiria žmonijos raidą, 2 pav. Aureliano siena Ròmoje, pastatyta m. Kodėl istorikams yra svarbūs iki mūsų laikų išlikę praeities statiniai? Kokios informacijos mums suteikia archeologiniai tyrimai? 1 pav. Valdovų rūmų archeologiniai tyrimai m. tai tartum langas į jos praeitį. Istorija ne tik pasakoja, kas vyko anksčiau, bet ir padeda suprasti, kas ir kodėl vyksta dabar. Istorija turi įtakos ir ateičiai. Kodėl? Kaip tai nutinka? <...> Ir visuomeninius, ir privačius reikalus jie svarsto tik ginkluoti, tačiau niekas nedrįsta pagal paprotį nešioti ginklo anksčiau, negu bendruomenė pripažins jį tinkamu tam reikalui. Tada čia pat, susirinkime, kas nors iš vadų, tėvas ar giminaičiai įteikia jaunuoliui skydą ir ietį. Iki šiol, regėjos, jie buvo šeimos dalis, o nuo šiol genties. Dėl aukštos jų pačių kilmės ar didelių prosenelių nuopelnų dar visai jaunučius juos pripažįsta vertus būti vadais; jie prisideda prie kitų suaugesniųjų ir jau anksčiau pripažintų vertais, ir jiems ne gėda pasirodyti palydovų būry. Tacitas. Germanija, 13. Vertė Janina Mažiulienė 3 pav. Pirmojo K nijos imperatoriaus keraminiai kariai ir arkliai. 210 m. pr. Kr. 4 pav. Misterijų vilos freska Pompėjuose Prie kokios istorijos šaltinių grupės priskiriama ši freska? Atsakymą argumentuokite. [Germãnų] visuomenė remiasi laisvais žmonėmis kariais, susietais vienas su kitu ir su savo vadais tarsi kokia sąjunga, sutvirtinta priesaika. Per karą jie privalo besąlygiškai paklusti vadui, bet taikos laikotarpiu šie laisvi žmonės telkiasi į sueigas, turinčias didesnę negu karalius politinę valdžią, kad ir kokia ji kukli būtų. Frédéric Delouche, Jacques Aldebert, Johan Bender ir kt. Europos istorija 1. Apie kokią gentį pasakojama šaltiniuose? 2. Kaip jaunuolis tapdavo vadu? 3. Palyginkite A ir B šaltiniuose pateikiamą informaciją. Paaiškinkite, kaip vienas šaltinis papildo kitą. 4. Kuris šaltinis yra pirminis, kuris antrinis? Savo atsakymą pagrįskite. Kokių žinių suteikia K nijos imperatoriaus kapas? Istorijos mokslas atskleidžia žmonijos patirtį. Sužinome ne tik apie jos laimėjimus, bet ir apie padarytas klaidas, nesėkmes, tragiškus įvykius. Visa tai skatina žmones, tautas, valstybes nekartoti praeities klaidų. Istoriko darbas Ne visada istorija buvo suprantama kaip dabar. Antikos laikais ir Viduramžiais metraštininkai, mokslininkai įvairias legendas, mitus, išlikusius užrašytus pasakojimus irgi laikė istorija. Jiems svarbiausia buvo perteikti žinias ir nevertinti turimos informacijos kritiškai. Istoriko darbas yra sudėtingas ir kruopštus. Aiškindamasis įvykius ar reiškinius istorikas privalo atsakyti į daugybę klausimų, kaip antai: kas atsitiko? kodėl ir kaip tai įvyko? Pavyzdžiui, analizuodamas žmonių veiklą, karus ar revoliucijas jis turi išsiaiškinti visas detales, kad kuo išsamiau atkurtų įvykį ar reiškinį. Tirdamas, kas ir kodėl įvyko, istorikas privalo surinkti kuo daugiau faktų iš įvairiausių šaltinių. Tik turėdamas pakankamai medžiagos jis imasi tikrinti ir lyginti faktus. Galiausiai viską susieja į vientisą pasakojimą, padaro išvadas

8 Apie ką galėtų papasakoti Pompėjų miesto gyventojai? 2. ISTORIJOS RAIDA IR JOS LAIKOTARPIAI Kas daro įtaką istorijos raidai? 5 pav. Per ugnikalnio išsiveržimą žuvusių Pompėjų miesto gyventojų gipsinės išliejos Šaltiniai ir pagalbiniai mokslai Kiekvieną įvykį ar reiškinį tiriantis istorikas remiasi šaltiniais. Jie skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminiais laikomi tie, kuriuos sukūrė to laikotarpio žmonės. Tai gali būti daiktai, pastatai, laiškai, dienoraščiai, užrašai, grožinės literatūros kūriniai. Antriniai šaltiniai istorikų darbai, parašyti naudojantis pirminių šaltinių informacija. Kaip dar istorikai sužino apie priešistorę, žmogaus atsiradimą, gamtą ir gyvenamąją aplinką? Tirdami praeitį jie pasitelkia kitus mokslus. Pavyzdžiui, siekdami sužinoti, kaip gamtos sąlygos veikė žmogaus gyvenimą, remiasi geografija. Žinių apie priešistorės gamtą, gyvūnus ir augalus istorikai semiasi iš biologijos tyrinėjimų. Ypač svarbūs istorikui yra archeologų radiniai (1 pav.). Atkasti namai, kapavietės, miestų ir gyvenviečių liekanos (5 pav.), darbo įrankiai ir papuošalai leidžia susidaryti vaizdą, kaip gyveno ir kuo užsiėmė žmonės. Amulètai, statulėlės, piešiniai daug ką pasako apie dvasinį to meto žmonių pasaulį (4 pav.). Archeologų radiniai, išlikę pastatai, šventyklos, keliai, piešiniai priskiriami prie nerašytinių, taigi daiktinių, šaltinių (2 pav.). Iš kartos į kartą žmonių perduodami pasakojimai, legendos, mitai, dainos yra žodiniai šaltiniai. Istorikui svarbiausi rašytiniai šaltiniai. Maždaug prieš 5 tūkst. metų žmogus sukūrė raštą, tada pradėjo viską užrašinėti (6 pav.). Kuo daugiau istorikas turi tokių rašytinių dokumentų, tuo tikslesnį praeities įvykių vaizdą gali susidaryti. Pirminiais šaltiniais laikomi visi tiriamuoju laikotarpiu parašyti raštai, metraštininkų arba liudininkų sukurti darbai (A šaltinis). Remiantis šiais šaltiniais kuriami antriniai šaltiniai. Juos, kruopščiai išanalizavę visus prieinamus Kokiu istorijos šaltiniu laikoma ši dantiraščio plytelė? 6 pav. Šumerų dantiraščio plytelė pirminius šaltinius, rašo istorikai (B šaltinis). Pirminius ir antrinius istorijos šaltinius paprastai skiria ilgas laiko tarpsnis. Pavyzdžiui, Aristòtelis (gyvenęs m. pr. Kr.) knygoje Politika aprašė atėniečių valstybę. Tai pirminis šaltinis. O įvairiose knygose ir vadovėliuose pateikiami istorikų darbai apie senovės At nus jau perpasakoti įvykiai ir faktai. Juos laikome antriniais šaltiniais. Kaip išlikę Antikos laikotarpio piešiniai, skulptūros padeda įsivaizduoti to meto įvykius, visuomenės ir politinius veikėjus, rodo toks pavyzdys. Ką mums pasakoja išlikusi romėnų laikų mozaika, vaizduojanti Aleksandrą Didįjį (p. 91)? Makedonų vadas parodomas kaip ryžtingas karvedys. Palyginę šį ir kitus šaltinius istorikai nustatė, kad Aleksandras Didysis iš tiesų pirmosiose gretose puldavo priešininką ir įkvėpdavo savo kareivius. Be to, mozaika atskleidžia, kad amžininkai gerbė ir teigiamai vertino Aleksandrą Didįjį. KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS 1. Kas yra istorija ir ką ji tiria? 2. Pateikite konkretų pavyzdį, kada jums prireikia istorijos žinių. 3. Į kokius svarbius klausimus tirdami praeitį turi atsakyti istorikai? 4. Nurodykite, su kokiais sunkumais susiduria istorikai tirdami praeitį. 5. Paaiškinkite, kas yra pirminiai ir antriniai šaltiniai, kaip jie papildo vieni kitus. Įvykiai, kurie keičia pasaulį Kaip mes vertiname tautų, valstybių problemas, nuolat kylančius konfliktus? Tai priklauso nuo mūsų pažiūrų ir gyvenamosios aplinkos. Tačiau net nesusimąstome, kad mūsų vertinimui turi įtakos istorija. Ji formuoja mūsų kaip piliečių tapatybę. Istorija padeda pajusti, kad esame tautos, valstybės dalis, suprasti, kodėl išpažįstame vienokį ar kitokį tikėjimą, laikomės tam tikrų papročių, kokia mūsų kultūrinė aplinka. O kas daro įtaką istorijai? Kaip žmonija išsprendė daugybę konfliktų, kūrėsi ir žlugo daug civilizacijų, valstybių, imperijų, politinių santvarkų? Kas tai lėmė ir iki šiol lemia? Žmonijos raidą labai veikė gamta. Skaitydami šį senovės istorijos vadovėlį sužinosite, kad kaip tik ten, kur buvo palankios gamtos sąlygos, ėmė rastis pirmosios civilizacijos, valstybės. Pavyzdžiui, viena pirmųjų civilizacijų susikūrė tarp Tigro ir Eufrato upių Mesopotãmijoje (Tar pupyje). Šiltas klimatas, derlingos žemės, vandens ištekliai sudarė sąlygas plėtoti žemdirbystę. Pakrantėse buvo gausu medžiagų namams statyti. Panašiomis gamtos sąlygomis kūrėsi ir kitos civilizacijos (egiptiečių, indų, kinų). Laikui bėgant žmogus išmoko prisitaikyti prie gamtos, pajungti ją savo reikmėms. Istorijos įvykius veikė ir ekonominės sąlygos. Žmonės gamino vis daugiau maisto produktų, įrankių, išmoko įvairių amatų, tad daugėjo ir gyventojų. Žmonės ne tik turėjo daugiau maisto, bet galėjo mėgautis ir prabanga: gyventi patogesniuose namuose ar rūmuose, vilkėti puošnesnius drabužius, nešioti aukso ir sidabro papuošalus. Pasaulyje vienos valstybės klestėjo, kitos skurdo, vieni žmonės gyveno visko pertekę, kiti badavo. Tarp tautų, valstybių daugėjo konfliktų. Stipresnės valstybės siekė pavergti silpnesnes arba, priešingai, į turtingas valstybes veržėsi gentys, trokšdamos turtų. Istorijos raidai didelę įtaką daro ir iškilios asmenybės, valstybių vadovai, mąstytojai (A šaltinis). Asmenybių įtaka istorijai Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite, skelbė Jėzus Kristus I a. pradžioje Palest noje. Jo idėjos, mokymas suformavo naują religiją krikščionybę, vėliau padėjusią Europos, Vakarų civilizacijos vertybinius pagrindus (2 pav.). Jėzus Kristus savo mokymą skyrė žydams. O kaip šį mokymą perėmė kitos tautos? Vienas iš Kristaus mokinių buvo šventasis Paulius, žydas, gyvenęs Mažojoje Azijoje ir mokėjęs graikų kalbą. Jis keliavo po Mažosios Azijos, Gra kijos ir Makedònijos miestus skleisdamas gerąją naujieną (evangeliją) apie Dievo į Žemę atsiųstą Jėzų, kuris darbais ir žodžiais liudijo savo tikėjimą. Taigi šventojo Pauliaus dėka daugybė graikų tapo naujos religijos sekėjais. Lietuvõs istorijoje gausu asmenybių, dariusių įtaką valstybės raidai. Pavyzdžiui, Mindaugas suvienijo valstybę, pasikrikštijo, buvo karūnuotas Lietuvõs karaliumi (1 pav.). Lietuvõs valstybė sustiprėjo. 1 pav. Lietuvõs vardo tūkstantmečio medalis Kodėl karalius Mindaugas pavaizduotas medalio centre? 12 13

9 2 pav. Jėzus Kristus, nešantis kryžių XIX a., kai Lietuvà priklausė carinei Rùsijai, istorikas Simonas Daukantas, žemaičių vyskupas Motiejus Valančius priešinosi lietuvių rusinimui, žadino ir švietė lietuvių tautą. Jų pastangos nebuvo bevaisės XIX a. pabaigoje kiti lietuvių tautos lyderiai, kaip antai Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, švietė žmones, ragino atkurti Lietuvõs nepriklausomybę. Susiklosčius palankioms aplinkybėms 1918 m. Lietuvõs valstybė buvo atkurta. Politiniai lyderiai taip pat veikia istorijos raidą. Iš karvedžių, valstybių vadovų veiklos, darbų nesunku matyti, kaip istorijos eigą jie gali pasukti pažangos keliu arba pridaryti daug blogio. Pavyzdžiui, XX a. Priešistorė nuo žmogaus atsiradimo iki rašto sukūrimo IV tūkstm. pr. Kr. Ką simbolizuoja Jėzaus Kristaus nešamas kryžius? Viduriniai amžiai (Viduramžiai) nuo V a. pabaigos iki XV a. pabaigos Aristotelis, Aleksandro Didžiojo auklėtojas, ir vėliau palaikęs glaudžius ryšius su makedonų karaliumi, pavaizduotas dviejuose paveiksluose, kurių tema Aleksandro gyvenimo tarpsniai. <...> Aleksandras rėmė buvusį auklėtoją, padėjo rinkti manuskriptus* ir mokslinę medžiagą Aristotelio bendradarbių būriui, be to, pagerbė savo mokytoją ir draugą pastatydamas statulą. Ant jos užrašė: Išmintį visą aprėpusį Nikomacho dievišką sūnų Aristotelį pagerbė šia statula Aleksandras. <...> Buvo rasti keli Aristotelio portretai. Savimi pasitikintis filosofas, bendravęs su galingiausiu ano meto žmogumi, nešiojo sruogomis krintančius ant kaktos plaukus ir trumpą barzdą. <...> Aristotelis Platono mokinys, sukaupęs visas graikų mokslo žinias, jautėsi netgi pranokstąs Aleksandrą. Jo uždavinys buvo perduoti šiam pusiau graikui, pusiau makedonui senosios Heladės kultūrą kritišku metu, kai ypač reikėjo įžvalgių protų. Germanas Hafneris. Žymūs Antikos žmonės *Manuskriptas čia senovinis rankraštis. 1. Kaip Aleksandras pagerbė savo mokytoją? Kodėl mokytojui rodoma tokia pagarba? 2. Kuo kiekviena paminėta istorinė asmenybė buvo svarbi aprašomu laikotarpiu? 3. Paaiškinkite, kodėl šaltinyje teigiama, kad Aristotelis jautėsi netgi pranokstąs Aleksandrą. diktatoriai 3 pav. Religinių Josifas apeigų Stalinas vieta neolito ir Adolfas laikotarpiu Hitleris (Piẽtryčių siekdami pakeisti savo valstybių istoriją išžudė milijonus Tu kija prieš 11 tūkst. metų) nekaltų žmonių ir sukėlė baisiausią visų laikų karą. Šie pavyzdžiai parodo, kokią įtaką istorijos raidai turi asmenybės. Naujausieji laikai nuo XX a. pradžios iki šių dienų Istorijos laikotarpiai Kiekvieno žmogaus gyvenimas suskirstytas į tam tikrus laikotarpius. Žmogus gimsta, vėliau lanko darželį, eina į mokyklą, dirba, kuria šeimą ir t. t. Klausydamiesi tėvų, senelių, prosenelių, kitų artimųjų pasakojimų galime įsivaizduoti, kaip jie gyveno. Taigi turime žinių apie savo giminės kelių kartų praeitį. Žmonijos istorijai tūkstančiai metų. Kad būtų paprasčiau nagrinėti praeities įvykius ir reiškinius, istorikai praeitį skirsto į penkis laikotarpius (3 pav.), išsiskiriančius žmonių veikla, gyvenimo būdu. Jų trukmė nevienoda. Skiriami ir dar ilgesni laiko tarpsniai eros. Krikščioniškose šalyse jos yra dvi era prieš Kristaus gimimą (pr. Kr.) ir era po Kristaus gimimo (po Kr.). Kai kurių kitų religijų, tautų žmonės laiką skaičiuoja kitaip. Pavyzdžiui, žydų tauta pasaulio sukūrimo metais laiko 3761 m. pr. Kr. Senovės graikai savo metus skaičiavo nuo pirmosios olimpiados 776 m. pr. Kr. Nuo tada kas ketveri metai vyko olimpinės žaidynės. Romėnams atskaitos taškas buvo Ròmos miesto įkūrimas 753 m. pr. Kr. O arabai savuosius metus skaičiuoja nuo 622 metų, kai Mahometas buvo priverstas bėgti iš Mèkos. Slenkant amžiams valstybės, tautos turėjo įvairių kalendorių ir skirtingai skaičiavo laiką. Tad istorikams tenka gerokai paplušėti norint nustatyti tikslią kurio nors įvykio datą. Šis senovės istorijos vadovėlis apima patį ilgiausią laikotarpį. Kelionę pradėsime nuo priešistorės, vėliau keliausime kelis tūkstančius metų trukusių ankstyvųjų civilizacijų keliais (B šaltinis). 4 pav. Religinių apeigų vieta neolito laikotarpiu (Piẽtryčių Tu kija, prieš 11 tūkst. metų) Remdamiesi papildomais informacijos šaltiniais pasidomėkite, kodėl religinėms apeigoms atlikti žmonės įrengdavo šventvietes. Štai net, Peleidai, tu pats, smarkiausias iš vyrų smarkiųjų, Ėmęs nuvežki aukas ir išmelski mums Foibo malonę. Jam, pažiūrėjęs skersom, greitakojis Achilas atsakė: Suktas gobšūne, seniai palydėjusis gėdą visokią! Kas gi achajų norės širdingai tavęs paklausyti, Kelią keliauti kada ar stoti į kovą su priešais? Trojon kariaut su plačiai pagarsėjusiais ietim trojėnais Atplaukiau ne dėl savęs jokių man skriaudų nepadarė: Jaučių jie man nepagrobė nei mano žirgų nenuvarė <...>. Homeras. Iliada, I, Vertė Antanas Dambrauskas 1. Apie kokį karą rašoma šiame kūrinyje? Atsakymą pagrįskite remdamiesi šaltinio tekstu. 2. Kokią įtaką šis karas turėjo vėlesnių laikų literatūrai, dailei, teatrui, kinui? 3. Remdamiesi įvairiais informacijos šaltiniais išsiaiškinkite, ar šis karas yra mitas, ar jį galima pagrįsti faktais (goo.gl/0rk9is). KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS 1. Kaip žmonijos istoriją veikė gamtos ir ekonominės sąlygos? 2. Kokia asmenybių įtaka istorijos raidai? 3. Išvardykite istorijos laikotarpius. 4. Kodėl įvairios tautos skirtingai pradėjo skaičiuoti žmonijos metus? 5. Prisiminkite, nuo kokio įvykio mes pradėjome skaičiuoti savo valstybės istoriją. Paaiškinkite, kodėl. Senovė nuo IV tūkstm. pr. Kr. iki V a. pabaigos Naujieji laikai nuo XV a. pabaigos iki XX a. pradžios 3 pav. Istorijos laikotarpiai

10 3. PRIEŠISTORĖS ŽMONIŲ GYVENIMAS Kaip gyveno pirmieji žmonės? Žmogaus kilmės teorijos Gyvybė Žemėje atsirado prieš milijardus metų. Žemėje nuolat kito ir dabar kinta gamtos sąlygos. Paskutinis ledynmetis baigėsi prieš 12 tūkst. metų. Kaip susikūrė Žemė ir gyvybė, žmogus ėmė svarstyti tada, kai suvokė, kad yra visiškai priklausomas nuo gamtos. Norėdamas rasti atsakymą jis stebėjo ir tyrinėjo, kaip keičiasi aplinka. Galiausiai priėjo išvadą, kad pasaulį ir žmogų sukūrė dievai arba vienas Dievas. Įvairiuose kraštuose gyvenę žmonės pasaulio sukūrimą suvokė skirtingai, tačiau Dievas visur vaizduotas kaip pasaulio ir gyvybės kūrėjas (1 pav.). Jis žmogų kūrė iš augalų, gyvūnų, molio, medžio, akmens ir jam suteikė savo išvaizdą. Toks žmogaus kilmės aiškinimas vadinamas kreacionizmù. Seniausias pasakojimas apie pasaulio sukūrimą užrašytas senovės Šumerè maždaug XVIII a. pr. Kr. Ši teorija aprašyta ir senovės žydų sukurtame Šventajame Rašte B blijoje (A šaltinis). Joje teigiama, kad visatą, Žemę, gyvūnus ir žmogų sukūrė Dievas. Laikui bėgant keitėsi žmogaus mąstymas, tobulėjo mokslas, tad pasaulio sukūrimo teorija imta abejoti. Pirmieji hipotezių apie gyvosios gamtos raidą ir kaitą iškėlė graikų filosofai. Vėliau prancūzų gamtininkas Žanas Babtistas Lamarkas ( ) paneigė vyravusią rūšių pastovumo teoriją ir įrodė, kad kintant aplinkai organizmai įgyja naujų savybių ir jos tampa paveldimos. Taip gausėja gyvųjų būtybių formų. Jis teigė, kad nereikalinga organizmo savybė nunyksta, o naudinga lavėja, todėl išlieka tos organizmų rūšys, kurios geriausiai prisitaiko prie aplinkos. Remdamasis Lamarko teorija anglų keliautojas, mokslininkas Čárlzas Dárvinas ( ) kėlė prielaidą, kad dabartiniai augalai ir gyvūnai yra kilę iš bendrų protėvių. Po ilgų stebėjimų Darvinas įrodė, kad organizmai prisitaiko prie aplinkos ir pamažu keičiasi vykstant natūraliajai atrankai. Mokslininko teigimu, gyvybė išsivystė pamažu, todėl pirmýkščiai žmónės ir beždžionės yra artimi giminaičiai ir turi panašumų. Jis teigė, 1 pav. Pasaulio sukūrimas (pagal Bibliją) kad Biblijoje aprašytas pasaulio sukūrimas prieštarauja gamtos dėsniams. Darvino teorija vadinama evoliùcijos teòrija. Evoliucijos teoriją pagrindžia rastos fos lijos išnykusių organizmų liekanos. Jos rodo, kokia gyvybė egzistavo ir kaip ji keitėsi. Afrikoje, Etiòpijoje, 2013 m. rasta žmogaus žandikaulio fosilija yra 2,8 mln. metų senumo (2 pav.). Abi kilmės teorijos aiškina, kaip atsirado žmogus. Kreacionizmo teorija remiasi tikėjimu, o evoliucijos teorija moksliniais tyrimais. Pastarajai dar trūksta duomenų, nerasta kai kurių tarpinių rūšių, kurios galbūt padėtų įrodyti, kad iš vienų rūšių išsivystė kitos. Iš kur kilę seniausi žmonės Mokslininkai plėtojo evoliucijos teoriją ir pateikė įvairių nuomonių apie pirmųjų žmonių protėvių pėdsakus. Vieni mano, kad jie rasti Afrikoje, kiti esą Azijoje, treti teigia, kad ir Azijoje, ir Afrikoje žmonių protėviai apsigyveno tuo pat metu. 2 pav. Žmogaus žandikaulio fosilija, rasta Etiòpijoje 3 pav. Tanzãnijoje ugnikalnio pelenuose aptikta australopiteko pėdų Kokios informacijos mokslininkai gali gauti ištyrę šią fosiliją? Dievas tarė: Tepagimdo žemė visų rūšių gyvūnų: galvijus, roplius ir visų rūšių laukinius gyvulius! Taip ir įvyko. Dievas padarė visų rūšių laukinius žemės gyvulius, visų rūšių galvijus ir visų rūšių žemės roplius. Ir Dievas matė, kad tai gera. Tuomet Dievas tarė: Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jis ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius! Biblija. Pradžios knyga, 1, Kokia žmogaus kilmės teorija aprašoma šaltinyje? 2. Pagal kieno paveikslą Dievas sukūrė žmogų? 3. Kodėl žmogui buvo paskirta valdyti visus Žemės gyvūnus? Pamažu keitėsi gamtos sąlygos: mažėjo miškų, sausėjo ir šiltėjo klimatas. Medžiuose gyvenančioms beždžionėms ėmė trūkti maisto, tad jos vis dažniau jo ieškodavo ant žemės. Prisitaikiusios gyventi atvirose vietose pradėjo vaikščioti ne keturiomis, o dviem kojomis. Pamažu keitėsi jų išvaizda ir kūno laikysena. Vieni mokslininkai mano, kad Rytų Afrikoje apsigyveno tolimieji žmonių protėviai australopitekai. Jie priminė beždžionę, vaikščiojo stačiomis, mito augalais ir gyvūnais, mokėjo naudotis lazdomis ir akmenimis. Gyveno urvuose, tačiau nemažai laiko praleisdavo medžiuose: ten miegodavo, maitindavosi, slėpdavosi nuo plėšrių žvėrių. Pasak mokslininkų, iš australopiteko išsivystė sumanusis žmogus. Jis mokėjo iš akmens, medžio ir kaulo pasidirbdinti paprastų įrankių, vaikščiojo dviem kojomis. Dažniausiai maitindavosi vaisiais, riešutais, sėklomis, kartais paragaudavo ir mėsos. Mokslininkai juos praminė pirmaisiais žmonėmis. Žmonių protėviai Azijoje ir Europoje Pirmykščiai žmonės gebėjo prisitaikyti prie klimato, aplinkos, išmoko apsisaugoti nuo puldinėjančių žvėrių. Laikui bėgant žmonių daugėjo, dėl sausros mažėjo maisto išteklių, todėl žmonės iš Afrikos patraukė į šiaurę ir pasiekė Vakarų Aziją. Jie buvo dar labiau prisitaikę prie aplinkos, tapo išradingesni. Vaikščiojo stačiomis, nebuvo palinkę į priekį, jau primityviai kalbėjo. Išmoko įkurti ugnį. Ji buvo naudojama medžioklėje, maistui apdoroti, būstui šildyti, be to, padėjo gintis nuo plėšriųjų žvėrių. Medžiojo elnius, arklius, lokius, graužikus. Šio laikotarpio žmogus vadinamas stačiuoju

11 4. Pirmieji GYVENTOJAI DABARTINĖS Lietuvos teritorijoje Kas buvo pirmieji mūsų krašto gyventojai? Kromanjonietis (gyveno daugiau kaip prieš 40 tūkst. metų) 4 pav. Pirmykščių žmonių evoliucija Neandertalietis (gyveno daugiau kaip prieš 100 tūkst. metų) Kaip keitėsi pirmykščių žmonių išvaizda ir gyvenimo būdas? Europoje ir vakarinėje Azijos dalyje paplito neandertaliečiai. Pavadinimas kilęs iš vienos pirmųjų radimviečių (čia rasta neandertaliečių palaikų) Neanderio slėnyje, Vokiet joje. Neandertaliečiai buvo stiprūs ir ištvermingi, gyveno urvuose arba gyvūnų kailiais dengtose palapinėse. Jie patobulino akmeninius įrankius, naudojo kaulinius dirbinius. Turėdami kur gyventi, nuolatos kūrendami ugnį, mokėdami susikurpti drabužių iš kailių neandertaliečiai sugebėjo išgyventi ledynmečio sąlygomis. Laikui bėgant neandertaliečiai išnyko, radosi kromanjoniečiai protingųjų žmonių protėviai. Prancūz joje, Kro Manjono oloje, archeologai rado šių žmonių griaučių, darbo įrankių, piešinių. Jie turėjo tobulesnių negu jų pirmtakai darbo įrankių ir ginklų, apdirbo titnagą, pradėjo gaminti svaidomuosius įrankius. Medžiotojai ietimis ir strėlėmis nukaudavo stambių gyvūnų, gyvenančių bandomis. Dėl gamtos sąlygų, klimato kaitos kito pirmykščių žmonių išvaizda ir gyvenimo būdas. Jie prisitaikė prie aplinkos, išmoko vaikščioti stačiomis, lavėjo jų smegenys, formavosi kalba. Nėra vienos nuomonės apie žmogaus kilmę, todėl galime pasirinkti tą, kuri mums priimtinesnė. Stačiasis žmogus (gyveno daugiau kaip prieš 300 tūkst. metų) Sumanusis žmogus (gyveno daugiau kaip prieš 2 1,5 mln. metų) KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS Australopitekas (gyveno daugiau kaip prieš 3,5 2 mln. metų) Visame pasaulyje augalai ir gyvūnai prisitaikydami prie aplinkos įgavo geriausiai ją atitinkančią struktūrą <...>. Baltoji meška, turėdama storą odą su poodiniu riebalų sluoksniu ir puikiai plaukiodama, gerai prisitaikė gyventi poliariniuose ledynuose. <...> Kiti organizmai prisitaikė gyventi atogrąžų miškuose, ore virš didelių vandenynų, karstiniuose vandens telkiniuose (po žeme) <...>. Kiekvienas toks prisitaikymas yra susijęs su natūraliąja atranka. Ričardas Fosteris Flintas. Žemės istorija 1. Paaiškinkite, kaip gyvi organizmai prisitaiko prie aplinkos. 2. Kokia žmogaus kilmės teorija grindžiama gebėjimu prisitaikyti prie aplinkos? 1. Nurodykite dvi žmogaus kilmės teorijas. 2. Kuo žmogaus kilmės teorijos skiriasi ir kuo panašios? 3. Kuri teorija jums priimtinesnė? Atsakymą pagrįskite. 4. Paaiškinkite, kaip žmonių evoliuciją veikė gamtos sąlygos. 5. Remdamiesi papildomais informacijos šaltiniais sukurkite pasakojimą apie pirmųjų žmonių gyvenimą. Dabartinės Lietuvos teritorijoje apsigyvena žmonės Paleol to laikotarpiu apie XI tūkstm. pr. Kr. Nẽmuno ledynmečio ledynas iš Lietuvõs teritorijos traukėsi Skandinavijos link. Prasidėjo poledynmečio atšilimas ir iš ledų išsilaisvinusioje žemėje jau galėjo kurtis žmonės. Maždaug tuo metu į rytinės Báltijos kraštus paskui medžiojamus gyvūnus atėjo pirmieji gyventojai (1, 4 pav.). Klimatas formavo žmonių gyvenimo būdą: jie ėmė statydintis patvarius ir šiltus būstus, rūpintis, kad ant jų stogų nesikauptų lietaus ir tirpstančio sniego vanduo, kad būstai būtų apsaugoti nuo nepalankių vėjų. Drabužiai turėjo būti šilti ir patogūs. Daug ką seniesiems gyventojams davė pati gamta, pavyzdžiui, medžių būstams statytis, titnago ir kaulo įrankiams ir buities reikmenims dirbdintis. Kad išsimaitintų, žmonės medžiojo žvėris, paukščius, gaudė žuvis, rinko maistinguosius augalus. Iš gyvūnų kailių, odos, paukščių plunksnų susikurpdavo drabužių, apavo, iš jų kaulų pasigamindavo ginklų, medžioklės ir žvejybos įnagių (A ir B šaltiniai). Lietuvõs teritoriją pirmieji žmonės medžiotojai pasiekė iš dviejų Europos sričių. Vieni buvo kilę iš Jutlandijos pusiasalio ar piečiau esančių vietų. Eidami paskui šiaurinių elnių ir mamutų bandas jie pasiekė L etuvą pietiniu Báltijos pajūriu ir paskleidė archeologinę Madlèno kult rą. Kitas žmonių migracijos kelias į Báltiją vedė iš Vidurio Europos. Šių bendruomenių kultūra vadinama Sv drų kultūrà, ji buvo paplitusi tarp Vyslos ir Neriẽs ĮDOMU Kuri kultūra pirmoji pasiekė L etuvą? Dabartiniai duomenys rodytų, kad Madleno medžiotojų kultūra. Jų stovyklos datuojamos arba m. pr. Kr. Atlikus tyrimus Oksforde (Jungt nė Karalỹstė) paaiškėjo, kad seniausias žinomas Lietuvõs gyventojas Spigino žmogus gyveno vėlyvajame mezolitè, apie 5780 m. pr. Kr. upių. Archeològinė kultūrà tai tam tikros teritorijos ir laikotarpio archeologinių radinių, statinių, ritualų (laidojimo papročių) visuma, turinti bendrų savybių. Pabaltijo Madleno kultūros žmonės laikinas stovyklas įsirengdavo aukštose Nẽmuno, Neriẽs, Me kio terasose. Jie naudojo titnago dirbinius (2, 3 pav.), kaip antai plačius strėlių antgalius su siauru smailiu įtvaru, plačius gremžtukùs. Buvo paplitę ir dirbiniai iš kaulo bei rago: kapliai, žeberklai ir strėlių antgaliai. ; ; Pirmųjų baltų gyvenvietės Madleno kultūros plitimo kryptis Svidrų kultūros plitimo kryptis 1 pav. Pirmųjų baltų gyvenvietės ; ; 2 pav. Titnago strėlės antgalis 3 pav. Titnago peiliai ; ; ; ; ; ; ; Kurių dabartinių valstybių teritorijose kūrėsi pirmosios baltų gyvenvietės? 18 19

12 Svidrų kultūros žmonių gyvenvietės kiek didesnės, tačiau taip pat nebuvo ilgalaikės. Jiems būdingi šiek tiek ilgėlesni titnaginiai strėlių antgaliai, pailgi gremžtukai, rėžtukai. Vietos gyventojų kultūros susiformavimas Vietos gyventojų pirmosios kultūros susikūrė rytinėje Báltijos pakrantėje mezolito laikais. Seniausių gyvenviečių liekanų randama toliau nuo vandens, aukštose upių terasose. Šio laikotarpio žmonės gyveno mažose gyvenvietėse. Jose apsistodavo neilgam, bet į patogesnes gyventi po kurio laiko grįždavo. Manoma, kad vienoje stovykloje gyvendavo 1 4 šeimos. Lietuvõs teritorijoje gyvenę žmonės nuo pat atėjimo į atšiauraus klimato zoną buvo priversti prisitaikyti prie esamų gamtos sąlygų ir gyventi priešiškoje aplinkoje. Pagrindiniu vėlyvojo paleolito maisto šaltiniu buvo šiauriniai elniai, prie kurių gyvenimo ciklo žmonės, atėję į Lietuvõs teritoriją, jau buvo prisitaikę. Gyvendami prie šiaurinių elnių migracijos kelių to meto medžiotojai puikiai prisitaikė prie aplinkos sąlygų ir užtikrino savo egzistenciją* atšiauriomis klimato sąlygomis. Algirdas Girininkas. Lietuvos archeologija *Egzistencija čia buvimas. 1. Kokios gamtos sąlygos buvo Lietuvõs teritorijoje, kai joje apsigyveno pirmieji žmonės? 2. Kuo maitindavosi vėlyvojo paleolito žmonės? 3. Paaiškinkite, kaip žmonės prisitaikė gyventi atšiauriomis sąlygomis. Neolito atradimai Senųjų Lietuvõs gyventojų kultūros sparčiai plėtojosi neolito laikais. Šio laikotarpio viduryje atsirado naujų kultūrų. Jų bendruomenės turėjo nemažai kaulinių, raginių dirbinių, šiek tiek titnaginių. Žmonės lipdė plačiaangius katilo pavidalo smailiadugnius puodus (8 pav.), juos negausiai puošė įspaustomis duobutėmis, trikampėliais, pėdutėmis. Kai kurios bendruomenės gyvenvietes įkurdavo prie ežerų, netoli plačialapių miškų. Žmonės statydavosi keturkampius su dvišlaičiu arba keturšlaičiu stogu būstus (6 pav.). Daugiausia vertėsi medžiokle ir žvejyba. Naudodavo lankus, strėles, ietis, medžioti padėdavo šunys. Ypač ištobulėjo žvejyba. Žvejai iš 6 pav. Vėlyvojo neolito laikotarpio gyvenamasis būstas 7 pav. Medinis luotas Šiaurinius elnius medžiojo žeberklais, ietimis, lankais ir strėlėmis. Ateidami į L etuvą medžiotojai jau atsinešė visus šiuos ginklus. Viena <...> stovykla aptikta prie Me kio Puvõčiuose. Medžiotojai buvo apsistoję šešiose aikštelėse, jose dar galėjo stovėti po 2 3 palapines. Didžiąją jų inventoriaus dalį, beveik du trečdalius visų dirbinių, sudarė strėlių antgaliai, tačiau buvo ir gremžtukų, rėžtukų. Matyt, čia apdorodavo ir kaulus bei kailius. Paleolitiniai strėlių antgaliai visi gana panašūs siauro ar plataus lapelio pavidalo su įtvaru, vadinami svidriniais ir arensburginiais. Apie lankus ir ietis sužinome iš gerokai vėlesnių paminklų, tačiau tos paprastos medžioklės priemonės vargu ar pakito nuo paleolito laikų. Rimutė Rimantienė. Lietuva iki Kristaus 1. Nurodykite šaltinyje minimas paleolito laikotarpio medžioklės priemones. 2. Iš kokių medžiagų žmonės darydavosi medžioklės įrankius? 3. Kodėl paleolito laikotarpio gyventojams buvo svarbu sumedžioti šiaurinių elnių? 4 pav. Klajojantys pirmykščiai gyventojai Apibūdinkite pirmykščių žmonių aprangą ir ginkluotę. 8 pav. Neolito puodai 9 pav. Vėlyvojo neolito kirviai KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS m. pr. Kr m. pr. Kr. Akmens amžius 5500 m. pr. Kr m. pr. Kr. Bronzos amžius 500 m. pr. Kr. 10 m. po. Kr. 450 m. po. Kr. Geležies amžius 900 m. po. Kr m. po. Kr. Paleolitas Mezolitas Neolitas Ankstyvasis Senasis Vidurinis Vėlyvasis 5 pav. Laiko juosta *Lentelę Rytų Baltijos kultūros ir gentys iki valstybės susikūrimo rasite virtualioje mokymosi aplinkoje klase.eduka.lt ( medžio išskobdavo luotus (7 pav.), jais plaukiodavo irkluodami, pasistumdami kartimis. Žvejodavo ne tik žeberklais, bet ir tinklais, bùčiais, kabliukais. Buvusiose neolito gyvenvietėse randama stambiųjų ir smulkiųjų raguočių, arklių, kiaulių kaulų. Tai rodo gyvulininkystės pradžią. Žmonės vertėsi ir žemdirbyste, žemę įdirbdavo kapliais, arklais, augindavo sorų, kviečių, kanapių. Neolito pabaigoje vyko didelės permainos. Iš pietų į senųjų kultūrų žmonių apgyventus plotus pradėjo skverbtis indoeuropiẽčių kultūra. Tai buvo labai karingi, gerai ginkluoti žmonės. Jie persirito per dabartinę Lietuvõs, Lãtvijos ir Ѐstijos teritoriją, pasiekė net Skandinaviją. Atvykėliai ne tik kariavo su vietiniais patys iš jų išmoko žemdirbystės, perėmė kai kuriuos papročius, o laikui bėgant susimaišė su vietos gyventojais. 1. Kada dabartinės Lietuvõs teritorijoje apsigyveno pirmieji žmonės? 2. Savais žodžiais paaiškinkite, ką šioje temoje vadiname žodžiu kultūra. 3. Iš kokių dviejų Europos sričių žmonės atėjo į dabartinės Lietuvõs teritoriją vėlyvojo paleolito laikotarpiu? 4. Pateikite pavyzdžių, kaip vienos kultūros veikia kitas. 5. Pasidomėkite, kokių akmens amžiaus paminklų yra jūsų gyvenamojoje vietovėje ar netoli jos. Parenkite pristatymą. Daugiau informacijos apie pirmuosius Ryt Pabáltijo gyventojus rasite goo.gl/s3muqp

13 5. senieji tikėjimai Kuo tikėjo akmens amžiaus žmonės? Tikėjimas pomirtiniu gyvenimu Dvasinis mūsų protėvių gyvenimas buvo toks pat įvairus kaip kitų Europos gyventojų. Jie domėjosi pasauliu, stengėsi prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, troško sužinoti, kas jų laukia po mirties. Negalėdami paaiškinti daugelio gamtos reiškinių pirmykščiai žmonės ėmė juos garbinti. Mokslininkai nustatė, kad pirmykščiai žmonės tikėjo pomirtiniu gyvenimu. Tai liudija gentainių laidojimas su įkapėmis, papuošalais, ginklais, darbo įrankiais. Ištyrę kapavietes archeologai atskleidė kai kuriuos akmens amžiaus laidojimo papročius. Remdamiesi seniausių kapaviečių tyrinėjimais, žodine ir muzikine mūsų tautos kūryba (dainomis, šokiais, pasakomis, padavimais) mokslininkai siekia išsiaiškinti, kuo tikėjo mūsų protėviai. Totemas genties globėjas Paleolito laikotarpiu žmonės manė, kad juos saugo totèmas protėvių genties globėjas. Totemas galėjo būti gyvūnas, gamtos reiškinys, rečiau augalas. Totemų ir medžiotojų santykiai paremti draugyste ir pagalba. Medžiotojai garbindavo savo totemą, atlikdami apeigas prašydavo leidimo sumedžioti gyvūną. Taip pirmykštis žmogus elgėsi todėl, kad neišskyrė savęs iš gamtos. 1 pav. Stounhendžas (Jungt nė Karalỹstė) Kodėl šis statinys iki šiol domina mokslininkus? Pakeliaukite po Laskò urvą ir apžiūrėkite senovinius piešinius (goo.gl/phkxhb). 2 pav. Laskò urvo piešinys (Prancūzijà) Kokius laukinius gyvūnus pavaizdavo Laskò urvo gyventojas? Pirmykštės tautos pasaulį aiškino kurdamos mitus. M tai tai pasakojimai, kuriais žmonės paaiškina juos supančius gamtos reiškinius, pasaulio atsiradimą, kitus dalykus. Jie atskleidžia kiekvienos tautos tikėjimo pagrindus. Kad su totemu būtų galima bendrauti, mituose jam priskiriamos žmogui būdingos savybės. Mitai ir ritualai Kiekvienas mitas ar tikėjimas dažniausiai turėdavo savo ritualų. Mitas aiškindavo, kas ir kodėl vyksta, ritualas tarsi parodydavo, kaip tai vyksta. Jam vadovaudavo žynys, kartais genties vadas. Lietuvõs teritorijoje ritualams būdavo naudojamos apeiginės lazdos (4 pav.) su briedės galva. Kad gentainiams pavyktų sumedžioti briedį, žynys atlikdavo ritualą šokdavo, dainuodavo. Mituose teigiama, kad žmonės gali išgyventi laikydamiesi tam tikros griežtos tvarkos. Tokia griežta tvarka palaikoma ir nuolat kartojama ritualuose. Kaip ir visos Europos medžiotojai, žvejai, mūsų protėviai atlikdami apeigas atnašaudavo aukas. Tad svarbiausias ritualo veiksmas aukojimas. Ritualai būdavo atliekami įvairiomis progomis, kaip antai gimus ar mirus genties nariui, sutuokiant, įšventinant jaunuolius medžiotojais. Vienas svarbiausių ritualų susijęs su naujais metais. Pirmykštis žmogus tikėjo, kad prasidėjus kitiems metams baigsis nesėkmių laikotarpis. Labai įdomi tokio senoviško tikėjimo atmintis, kad per pusiaužiemį meška savo guolyje ant kito šono verčiasi ir pradeda žįsti kitą leteną. Šis tikėjimas ateina tikriausiai iš pirmykščio, dar gentinės bendruomenės medžiotojų kalendoriaus, kai būdavo skiriami tik du metų laikai žaliasis ir sniegingasis. Per pirmąjį miške karaliavo Meška ar Lokys, per antrąjį Elnias ar Briedis <...>. Štai dėl ko graudenosi gerasis Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, rašydamas <...>, kad XIX a. viduryje tebebuvo gyvi papročiai, susiję su tikėjimais globėjiškomis miško žvėrių galiomis. Libertas Klimka. Lietuviškų tradicijų skrynelė 1. Kuri metų diena kalendoriuje žymi pusiaužiemį? 2. Kodėl pirmykščiai žmonės tikėjo, kad meškai apsivertus ateis pavasaris? Burtai vienas iš praktinių tikėjimo elementų. Priešistorės žmonėms jie buvo labai svarbūs, padėdavo sužinoti dievų valią. Norėdami apsisaugoti nuo nelaimių žmonės nešiojo amuletą gyvūno arba žmogaus figūrėlę. Kai kurie amuletai iš gintaro buvo itin puošnūs (5 pav.). Ritualai davė pradžią atsirasti menui dainoms, šokiams, muzikai, dailei (2 pav.). Kodėl reikia pažinti dangaus kūnus Visi Žemės gyventojai mokėsi pažinti dangaus skliautą ir didžiuosius jo šviesulius Saulę, Mėnulį, ryškiausias žvaigždes. Žmonės stebėjo dienos ir nakties ritmą, Mėnulio fazes, metų sezonų kaitą, ryškiausių žvaigždžių tekėjimą ir laidą. Tvarkingas dangaus šviesulių judėjimas padėjo pirmykščiam žmogui justi laiką, jo tėkmę. Kad galėtų stebėti dangų, žmonės kūrė įvairiausius statinius. Vieni būdavo paprasti, kiti sudėtingesni. Žymiausias neolito statinys iš akmenų dangui stebėti yra Stounhendže (Jungt nė Karalỹstė) (1 pav.). Stebėdami dangaus šviesulius, aiškindamiesi, kaip jie juda, žmonės sudarydavo kalendorius. Mūsų tautos mitologijoje ir senojoje pasaulėžiūroje labai svarbus Paukščių Takas. Meniškų dirbinių archeologai randa jau akmens amžiaus gyvenvietėse ir kapinynuose. Mezolite, neolite ir net žalvario amžiuje sukurta nemažai dirbinių, kuriuos galima būtų susieti su žvėrių kultu (lot. cultus garbinimas ). Pavyzdžiui, neolito laikų gyvenvietėse randama briedžių, elnių, meškų, ruonių, vilkų, kiaunių, bebrų figūrėlių. Dažnas papuošalas tai žvėrių dantys ir iltys, jie pragręžiami, suveriami ir kabinami ant kaklo. Tokie amuletai buvo ypač svarbūs medžioklės magijai, nes tikėta, kad žvėris galima įveikti jų pačių jėga. Algirdas Girininkas, Ovidijus Lukoševičius. Lietuvos priešistorė 1. Kokių dirbinių kapuose randa archeologai? 2. Kodėl pirmykščiai žmonės dėjo į kapus amuletų? 3. Kodėl senovės medžiotojai nešiojo amuletus? Ar šiais laikais žmonės nešioja amuletus? 4 pav. Apeiginė lazda Kurioje Lietuvõs vietovėje gyvenę žmonės turėjo galimybę pasidaryti gintarinių amuletų? KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS Kaip manote, iš kokios medžiagos padaryta ši lazda? Savo atsakymą pagrįskite. 1. Iš kokių šaltinių sužinome apie senuosius tikėjimus? 2. Kodėl žmonės tikėjo pomirtiniu gyvenimu? 3. Kaip medžiotojai ir žvejai garbindavo dievus? 4. Kodėl žmonės stebėjo dangaus šviesulius ir jų judėjimą? 5 pav. Gintarinė figūrėlė 5. Paaiškinkite, kaip gamta susijusi su tikėjimo formavimusi

14 PASIKARTOKIME IR ĮSIVERTINKIME ŽINIOS Išsiaiškinau, ką tiria istorijos mokslas ir kaip dirba istorikai. Susipažinau su istorijos laikotarpiu priešistore. GEBĖJIMAI Išsiaiškinau, su kokiais sunkumais susiduria istorikai tirdami praeitį. Galiu nagrinėti istorijos šaltinius ir suprantu juose pateiktą informaciją. Gebu paaiškinti, kodėl istorikų nuomonė gali skirtis. PASAKYKITE, KAS SVARBAUS VYKO ŠIAIS AMŽIAIS (METAIS). XI tūkstm. pr. Kr. apie XVIII a. pr. Kr. XIX a. PAAIŠKINKITE SVARBIAUSIAS SĄVOKAS. Užduotis atlikite remdamiesi šaltinių informacija ir savo žiniomis. Jericho griuvėsiai Jericho vartai buvo uždaryti ir saugomi nuo izraelitų. Niekas negalėjo išeiti ar įeiti. VIEŠPATS tarė Jozuei: Žiūrėk, atiduosiu į tavo rankas Jerichą, jo karalių ir užgrūdintus vyrus. Težygiuoja aplink miestą visi jūsų kariai, apeidami aplink miestą vieną kartą. Taip darykite šešias dienas. Septyni kunigai, eidami pirma Skrynios, tesineša septynis avino rago trimitus. O septintą dieną, kunigams pučiant ragus, apeisite aplink miestą septynis kartus. Pasigirdus ilgam rago garsui, kai tik išgirsite tą rago balsą, visi žmonės sušuks galingu šauksmu. Tada miesto sienų mūrai staiga nugrius, žmonės veršis pirmyn, kiekvienas iš savo vietos. Nūno sūnus Jozuė pasišaukė kunigus ir paliepė jiems: Imkite Sandoros Skrynią! Septyni kunigai, eidami pirma VIEŠ- PATIES Skrynios, tesineša septynis avino rago trimitus. O žmonėms jis tarė: Pajudėkite! Žygiuokite aplink miestą! Priekinė sauga težygiuoja pirma VIEŠPATIES Skrynios! Biblija. Jozuės knyga, 6, 1 6 Jordano upės slėnio oazėje, į šiaurę nuo Negyvosios jūros, stūkso vienos ankstyviausių žemdirbių gyvenviečių Jericho griuvėsiai. Žmonės čia gyveno maždaug nuo IX tūkstm. pr. Kr. pradžios. Šiltas klimatas, nuolatinės vandens atsargos leido klestėti žemdirbystei. IX ir VIII tūkstm. pr. Kr. sandūroje Jericho teritorija užėmė 1,6 hektaro. <...> Žmonės augino kviečius, miežius, medžiojo žvėris, pavyzdžiui, gazeles, o kartu laikė gyvulius mėsai ir pienui. Mike Corbishley. Senovės pasaulis: nuo žmogaus atsiradimo iki Romos žlugimo 1. Kuriame tūkstantmetyje buvo įkurtas Jerichas? Kas tuo metu vyko Lietuvõs teritorijoje? 2. Kokios dabartinės valstybės teritorijoje yra Jericho griuvėsiai? 3. Atsakymą į antrą klausimą pagrįskite argumentais iš B ir C šaltinių. Paaiškinkite, kodėl taip nusprendėte. 4. Kaip vadinamas istorijos laikotarpis, kai buvo įkurtas Jerichas? Kokių dar žinote istorijos laikotarpių? 5. Remdamiesi A šaltinyje parodytais miesto griuvėsiais paaiškinkite, kokios mokslo srities atstovai ir kokių žinių gali pateikti apie Jerichą. Kokių žinote senųjų miestų kasinėjimo vietų Lietuvojè? 6. Kokios informacijos apie Jerichą sužinome iš B šaltinio? 7. Iš kokios religinės knygos B šaltinio ištrauka? 8. Kuo istoriko darbui svarbi A ir B šaltiniuose pateikta informacija? 9. Kuo pirmus du šaltinius papildo C šaltinis? 10. Kokios sąlygos lėmė, kad vienas pirmųjų miestų buvo įkurtas šioje teritorijoje? Amulètas, archeològinė kultūrà, B blija, bùčius, evoliùcija, gremžtùkai, indoeuropiẽčiai, kreacion zmas, kultūrà, Madlèno kultūrà, Mesopotãmija, mezol tas, m tas, paleol tas, pirmýkščiai žmónės, Sv drų kultūrà, teòrija. ATSAKYKITE Į KLAUSIMUS 1. Kokie archeologijos radiniai yra svarbūs istorikui? Kodėl? 2. Paaiškinkite, kodėl vienas iš istorijos laikotarpių vadinamas priešistore? 3. Kodėl žmogus garbino gamtos reiškinius? Įvardykite tris priežastis. 4. Kokios yra dvi žmogaus kilmės teorijos? Kuri teorija jums priimtinesnė? Kodėl? 5. Sudarykite žmogaus tobulėjimo laiko juostą ir išvardykite svarbiausius laimėjimus. Nurodykite, kaip keitėsi žmogaus verslai, gyvenamieji būstai. 6. Padiskutuokite, kokią įtaką istorijos raidai daro asmenybės. Savo nuomonę pagrįskite konkrečiais pavyzdžiais. Patarimų, kaip įsivertinti žinias ir gebėjimus, rasite virtualioje mokymosi aplinkoje klase.eduka.lt

15 II SKYRIUS SENOVĖS RYTAI ŽINIOS Sužinosite, kokie požymiai būdingi civilizacijai. Susipažinsite su senovės Rytų civilizacijomis. GEBĖJIMAI Nagrinėsite pirminius ir antrinius istorijos šaltinius. Mokysitės skaityti įvairius istorijos šaltinius, lyginti ir vertinti juose pateiktą informaciją. Mokysitės sugrupuoti istorijos šaltinius. Mesopotamijoje susikūrė pirmoji civilizacija Faraonas Menas suvienijo Egiptą Mozė išvadavo žydų tautą iš Egipto vergijos, atsirado judėjų religija judaizmas IV tūkstm. pr. Kr m. pr. Kr. XVIII a. pr. Kr. XIII a. pr. Kr. Parašytas Hamurapio teisynas ISTORINIS TYRIMAS Senųjų civilizacijų architektūros paminklų maketai Kalbėdami apie senųjų civilizacijų architektūros paminklus pirmiausia pagalvojame apie Eg pto piramides. Egiptiečiai buvo puikūs statybininkai ir sumanūs architektai. Įspūdingais pastatais garsėjo ir kitos senovės Rytų civilizacijos. Pasirinkite vieną iš senųjų civilizacijų architektūros paminklų ir padarykite jo maketą. Eg pto architektūros paminklai (piramidės, šventyklos ir kt.). Babilòno architektūros paminklai (zikuratai, deivės Ištarės vartai ir kt.). 6. Išrinkite įdomiausiai atliktą ir pristatytą darbą. 5. Įvertinkite kitus ir įsivertinkite patys. 1. Pasiskirstykite į grupes ir išsirinkite konkretų tyrimo objektą. Kaip atlikti tyrimą 4. Surenkite popietę ir pristatykite pasirinkto architektūros paminklo maketą klasei. 2. Naudodamiesi įvairiais šaltiniais raskite informacijos apie senųjų civilizacijų architektūros paminklus, jų statybą ir statytojus. Apsilankykite muziejuose ir susipažinkite su parengtais miestų, pilių, dvarų maketais. 3. Sudarykite grupės darbo planą, išsiaiškinkite, kaip pagaminti architektūros paminklo maketą, parenkite maketo brėžinį, apgalvokite, iš kokių medžiagų gaminsite (popieriaus, kartono, plastiko, medienos ir kt.), pasirinkite maketo mastelį, apskaičiuokite, kiek medžiagų reikės, nutarkite, kaip darbą apipavidalinsite. Pasikonsultuokite su dailės ir technologijų mokytojais. Padarykite maketą. Šiame skyriuje sužinosite, kad pirmoji civilizacija susikūrė dabartinio Irãko teritorijoje tarp Tigro ir Eufrato upių. Nors čia gamtos sąlygos buvo palankios gyventi, žmonės turėdavo įveikti vieną sudėtingiausių gamtos reiškinių potvynius. Tačiau ne vien gamta vertė žmones kurti civilizaciją. Nagrinėdami skyrių aiškinsitės, kas dar turėjo įtakos pokyčiams. Susipažinsite su senovės Egiptù, žydų tautos istorija. Tyrinėsite, kodėl šių civilizacijų palikimas svarbus žmonijos istorijai. Sužinosite, kad senovės Rytuose susikūrė vieni pirmųjų pasaulio miestų, atsirado raštas, buvo parašyta Biblija, kad kalendorių, matematikos žinias, meno, technikos laimėjimus iš senųjų civilizacijų perėmė vėlesnės kartos. Nagrinėdami skyriaus temas mokysitės skaityti pirminius ir antrinius istorijos šaltinius, analizuosite ir vertinsite juose pateiktą informaciją. 6. PIRMOSIOS CIVILIZACIJOS Kur atsirado pirmosios civilizacijos? 7. MESOPOTA- MIJOS VALSTYBĖS IR JŲ GYVENTOJAI Kas būdinga pirmosios civilizacijos visuomenei? 8. MESOPOTA- MIJOS GYVENTOJŲ PALIKIMAS Kuo mums svarbus Mesopotamijos gyventojų palikimas? 9. SENOVĖS EGIPTO VALSTYBĖ Kaip buvo valdoma suvienyta Egipto valstybė? 10. EGIPTO DIEVAI IR TIKĖJIMAS Kaip pasaulį suprato senovės egiptiečiai? 11. GYVENIMAS PRIE NILO Kokia buvo egiptiečių kasdienybė? 12. EGIPTO PALIKIMAS Kodėl Egipto civilizacijos palikimas yra svarbus? 13. ŽYDŲ VALSTYBĖS SUSIKŪRIMAS Kodėl mums svarbus žydų tautos palikimas?

16 6. PIRMOSIOS CIVILIZACIJOS Kur atsirado pirmosios civilizacijos? Svarbiausi pokyčiai Prieš šešis tūkstančius metų ėmė kurtis pirmosios civilizacijos. Gentys jungėsi į gerai organizuotas visuomenes, statė miestus, kūrė valstybes, išrado raštą, o savo veiklą ir tarpusavio santykius nutarė grįsti įstatymais. Dėl ko ėmė kurtis civilizacijos? Gyvenimo sąlygos pietiniuose regionuose jau buvo labai panašios į dabartines, daugėjo žmonių. Kad išsimaitintų, be medžioklės, rinkimo, žmonės ėmė verstis žemdirbyste, gyvulininkyste, pradėjo gaminti tobulesnius įrankius. Šie pokyčiai sudarė sąlygas kurtis gyvenvietėms, gyventi sėsliai. Gyvenant didelėmis grupėmis reikėjo nustatyti bendro gyvenimo, tarpusavio bendravimo taisykles, išsirinkti vyresniuosius, kartu gintis nuo priešų. Taip pradėti kurti įstatymai, kurių privalėjo laikytis visi bendruomenės nariai. Taisykles ir įstatymus reikėjo užrašyti. Atsiradus žemdirbystei žmonės ėmė keistis savo darbo vaisiais, prekiauti. Jie turėjo užrašyti, kiek derliaus išaugino, kiek pardavė, kas kam liko skolingas. Todėl buvo sukurtas raštas. Pokyčiai skatino išrasti ir susisiekimo priemonių. Juk norint mainytis, prekiauti reikėjo susisiekti su aplinkiniais. Žmonės ėmė dirbdinti pirmuosius vežimus, laivus. URŽEMIO RAUDONOJI JUODOJI Maris Ninevija Ašūras Eufratas 1 pav. Tigro ir Eufrato upių baseinas Tigras Kokiame regione susikūrė Mesopotãmijos civilizacija? Akadas Babilonas Nipūras Sūzai Lagašas Urukas Larsa Ūras Eridu PERSIJOS ĮLANKA KASPIJOS Norėdami suprasti gamtą ir negalėdami paaiškinti sudėtingų dalykų žmonės sukūrė religiją. Savo Sargono I valdos jausmus išreikšdavo piešdami, rašydami, kurdami meno dirbinius. 2 pav. Derliaus nuėmimas Egiptè Kokius įrankius žmonės naudojo derliui nuimti? 3 pav. Nilo užliejamos pievos 4 pav. Ìndijos pusiasalis Utnapištis pasakoja Gilgamešui apie tvaną Šešetą dienų ir (septynetą) naktų siautėjo vėjas, tvanas; uraganas siaubė šalį. Išaušus septintajai dienai uraganas, tvanas, audra, kurie grūmėsi tartum kariuomenė, liovėsi. Nurimo jūra, nutilo uraganas, nustojo kilęs vanduo. Žvilgtelėjau, koks oras, tvyro tyla, o visa žmonija virto moliu; lyguma susilygino su jūra. Atvėriau langą, ir šviesa nuplieskė man veidą, aš palinkau, atsisėdau ir pravirkau, mano skruostais riedėjo ašaros. Apžiūrėjau vietovę, jūros plotus... išniro sala. Ant Nisiro kalno laivas stovi; Nisiro kalnas laiko laivą ir neleidžia jam suptis... Kai išaušo septinta diena, išnešiau balandį ir paleidau jį; nulėkė balandis, apsuko ratą, vietos nebuvo, ir jis grįžo. Išnešiau kregždę ir paleidau ją; nuskrido kregždė, apsuko ratą, vietos nebuvo, ir ji grįžo. Išnešiau varną ir paleidau jį; nuskrido varnas ir pamatė, kad vanduo slūgsta; jis lesė, teršė, kranksėjo ir negrįžo. Senovės istorijos chrestomatija. Sudarė Julija Kruškol 1. Apie kokį gamtos reiškinį rašoma šaltinyje? 2. Ar žinote kūrinių, kuriuose aprašomi panašūs gamtos reiškiniai? Nurodykite juos. 3. Padiskutuokite. Kaip mes dabar vertiname šį reiškinį ir kaip jį galėjo vertinti žmonės, gyvenę daugiau negu prieš 5 tūkst. metų? Gamtos sąlygos Ko dar reikėjo, kad žmogus ne tik prisitaikytų prie aplinkos, bet ir keistų gamtą, savo gyvenimo sąlygas? Kur buvo palankiausios sąlygos pirmosioms civilizacijoms kurtis? Tinkamiausios vietos apsigyventi bendrai, plėtoti žemdirbystę, amatus buvo tose teritorijose, kur netrūko derlingų žemių ir vandens, vyravo šiltas klimatas. Kad žmonės galėtų statyti namus, kurti miestus, apylinkėse turėjo būti užtektinai akmenų arba molio, o kad galėtų pasigaminti įrankių metalų. Netoliese turėjo būti ir miškų, nes iš medžių žmonės galėjo pasistatyti pirmuosius plaustus, laivus. Geriausios gamtos sąlygos susidarė teritorijoje, kurią dabar vadiname Artimaisiais Rytais, tiksliau, tai teritorija, besidriekianti nuo Kaspijos jūros iki Persijos įlankos rytuose ir nuo Egėjo jūros iki Nilo vidurio vakaruose. Čia buvo šilta, vešliose pievose galėjo ganytis prijaukinti gyvuliai, upių slėniuose buvo tinkamos sąlygos žemdirbystei. Nors vasaros būdavo labai karštos, kartais neiškrisdavo nė lašo lietaus, Nilo, Tigro ir Eufrato upės sudrėkindavo žemę: rudenį ir pavasarį jos patvindavo, užliedavo nemažus pakrančių plotus ir pamaitindavo laukus ne tik drėgme, bet ir derlingu dumblu (2, 3 pav.). Į tokią dirvą buvo galima sėti grūdus ir tikėtis didelio derliaus. O kad derlius vasarą nežūtų, kad per sausrą galėtų palaistyti laukus, žmonės išmoko kasti kanalus, statyti užtvankas. Labai panašios sąlygos buvo Šiaurės Afrikoje, Nilo upės pakrantėse, ir toliau į rytus prie Indo upės (4 pav.) dabartinėje Ìndijoje ir prie Geltonosios upės K nijoje. Pirmosios civilizacijos Nėra bendros nuomonės, ar civilizacijos tose vietose, kur susidarė palankios gamtos sąlygos joms kurtis, atsirado vienu metu. Vyrauja nuomonė, kad pirmoji civilizacija susikūrė Piet Mesopotãmijoje (Tar pupyje) IV tūkstm. pr. Kr. (1 pav.). Tigro ir Eufrato upių žemumoje, dabartinio Irãko teritorijoje, buvo puikios sąlygos žemdirbystei. Šios upės pavasarį ir rudenį apsemdavo pakrančių plotus. Manoma, kad kiek vėliau prie Nilo upės ėmė kurtis Eg pto civilizacija. Vasarą patvinęs Nilas užliedavo žemes ir jas storai užnešdavo derlingu dumblu. Tai sudarė sąlygas šiame regione plėtoti žemdirbystę. Nilo pakrantėse stūksančiuose kalnuose buvo gausu statybinių medžiagų akmenų, Sinajaus pusiasalyje buvo naudingų išteklių vario rūdos. Sotka Ko Mergaras ARABIJOS Kaip Indo slėnio miestai buvo apsaugoti gamtos? Indas Mohendžo Daro Anantangas Harapa Napata Lotalas Mučiris Gangas Varanasis Godvaris TIBETAS Patna BENGALIJOS ĮLANKA Madurajus

17 Moteris Judėjimas Arklys Augalas Valgis Krituliai 6 pav. Kinų raštas s VIDURŽEMIO VIDURŽEMIO VIDURŽEMIO Kodėl buvo statomi zikukanaanas KANAANAS KANAANAS (PALESTINA) KANAANAS ratai? (PALESTINA) (PALESTINA) (PALESTINA) E EEuufra Euuffrata fraattas taass s Akadas Akadas BABILONIJA Akadas BABILONIJA Akadas BABILONIJA BABILONIJA Babilonas Nipūras Babilonas Nipūras Babilonas Nipūras Babilonas Nipūras Lagašas Urukas Lagašas Urukas Lagašas Lagašas Urukas ŠUMERAS Urukas ŠUMERAS ŠUMERAS ŠUMERAS Ūras Ūras Eridu Ūras Eridu Eridu Eridu AAAAA NNKNNNKKKK Į LĮALĮĮLĮLALAAA S SSSS JJOOO I JIOJIIJIO R SRRRSRSSS P EPPPEPEEE EGIPTAS EGIPTAS EGIPTAS EGIPTAS I I III OOJOOOJJJJ OONOOONNNN UUDUUUDDDDR A RRRA RAAA RA RRRA RAAAJ ŪJJŪ JJŪŪŪ s civilizacijos? 1. Kur atsirado pirmosio ilizacijų kūrimuisi? 2. Kokia gamtos įtaka civ acijos kūrėsi prie 3. Kodėl pirmosios civiliz didžiųjų upių? s civilizacijos požymius. 4. Išvardykite svarbiausiu žių praėjo nuo tada, kai 5. Apskaičiuokite, kiek am ja, iki Lietuvõs valstybės atsirado pirmoji civilizaci sukūrimo. 3 pav. Zikuratas (rekonstrukcija) VIDURŽEMIO rttaig rsarrarsaasss ig ig TigTTig YS Apsilankykite Mohendžo Daro mieste (goo.gl/tygoyo). Apibūdinkite vyro ir moters aprangą. Kodėl šumerų apranga mums atrodo neįprasta? Ninevija ASIRIJA Ninevija Ninevija ASIRIJA ASIRIJA ASIRIJA Ašūras Ninevija Ašūras Ašūras Ašūras KLAUSIMAI ir UŽDUOT 7 pav. Geltonoji upė (K nija) s A Žuvis ta NK Vanduo fra ĮLA Metalas Eu KASPIJOS S Žmogus Kuo vertėsi šumerai JUODOJI Apie IV tūkstm. pr. Kr. į Piet Mesopotãmiją kraštą tarp Tigro ir Eufrato upių ėmė keltis gyventojai, aplinkinių vadinti šumerais (1, 2 pav.). Jie atkeliavo iš kalnuotų Ninevija ASIRIJA Ašūras vietovių kitų genčių verčiami. Savo gyvenvietėse šumerai statė dievams VIDURŽEMIO aukštas šventoves zikuratùs Akadas BABILONIJA KANAANAS Babilonas Nipūras (3 pav.). Didžiuliai pastatai sau(palestina) Lagašas Urukas ŠUMERAS godavo žmones nuo potvynių, Ūras Eridu EGIPTAS kitų puolančių genčių. Juose buvo laikomos ir maisto atsargos. Ilgainiui gyvenvietės išsiplėtė ir tapo miestais-valstybėmis. Taip atsirado šumerų miestai: ras, Nip ras, Urùkas, Lagãšas. Aukštesnėse vietovėse šumerai kasė kanalus išdžiūvusiai žemei Šumerų civilizacija Šumerų civilizacija Šumerų civilizacija Šumerų Šumerų civilizacija civilizacija Pirmasis Mesopotamijos suvienijimas Pirmasis drėkinti. Jei nepakenkdavo dideli Pirmasis Mesopotamijos Mesopotamijos suvienijimas suvienijimas Akadų Akadų (Sargono (Sargono I) I) imerija imerija Pirmasis Mesopotamijos suvienijimas Akadų (Sargono I) imerija Pirmasis Mesopotamijos suvienijimas Akadų (Sargono I) imerija Akadų I) karalystė imperija Pirmoji(Sargono Babilonijos Pirmoji Babilonijos karalystė Pirmoji potvyniai, sunkus darbas atsipirkpirmoji Babilonijos Babilonijos karalystė Pirmoji Babilonijoskaralystė karalystė Asirijos imperija Asirijos Asirijos imperija Asirijos imperija Asirijos imperija imperija davo gausiu derliumi. Žemdirbiai Antroji Babilonijos karalystė Antroji Babilonijos karalystė Antroji Antroji Babilonijoskaralystė karalystė Antroji Babilonijos Babilonijos karalystė augino miežių, sezamų, iš pastarųjų spausdavo aromatingą aliejų. Ga1 pav. Mesopotãmijos civilizacija nyklose ganėsi avys, ožkos, asilai, JUODOJI JUODOJI stovėjo pavėsinės, apsaugodavusios gyvulius nuo JUODOJI JUODOJI deginančių saulės spindulių, upėse klegėjo žąsys ir antys. KASPIJOS Šumerų pirkliai krovinius ne tik plukdydavo kakaspijos KASPIJOS KASPIJOS nalais gabendavo juos ir vežimais. Svarbiu verslu tapo žuvininkystė. Gyvendami tarp pelkių ir upių IJO Ugnis Antroji Babilonijos karalystė RS Medis Asirijos imperija I 3. Paaiškinkite, kodėl kinams buvo svarbi žemdirbystė. Kas būdinga pirmosios civilizacijos visuomenei? PE 2. Kokie augalai buvo pagrindiniai senovės kinų mityboje? Pirmoji Babilonijos karalystė s 1. Kas, pasak legendos, išmokė kinus žemdirbystės? Pirmasis Mesopotamijos suvienijimas Akadų (Sargono I) imerija Tigra Senovės istorijos skaitiniai. Sudarė Aleksandras Nemirovskis Šumerų civilizacija OJ ON UD A RA JŪR Apsaugoti gamtos XX a. pradžioje archeologai Indo upės slėnyje (dabartiniame Pakistanè) atkasė miestų liekanų (5 pav.). Paaiškėjo, kad III tūkstm. pr. Kr. viduryje juose gyveno žmonės ir buvo sukūrę gana aukštą kultūrą. Šiltas klimatas, Indo vanduo ir nešamas dumblas padėjo čia gyvenančioms gentims plėtoti žemdirbystę. Be to, Himalajų kalnai, iš kurių išteka Indo upė, buvo natūrali apsauga nuo klajoklių. Pietuose miestus saugojo Indijos vandenynas ir Arabijos jūra. Geležies rūdos šios gentys galėjo parsigabenti iš toliau pietuose esančių plokščiakalnių, o medžių iš džiunglių. Panašiai saugoma gamtos sukurtų sienų jūros, kalnų ir dykumos prie Geltonosios upės III tūkstm. pr. Kr. ėmė kurtis savita K nijos civilizacija (B šaltinis). Kadangi upės nešamas dumblas buvo gelsvos spalvos, ji buvo pavadinta Geltonąja. Nors pirmosios civilizacijos šumerų miestai po kelių šimtmečių nusilpo, Mesopotãmija tapo kitų senovės valstybių ir imperijų lopšiu: čia susikūrė Akãdo valstýbė, Babilònas, As rijos karalỹstė, o vėliau įsiviešpatavo Pèrsijos impèrija. 7. MESOPOTAMIJOS VALSTYBĖS IR JŲ GYVENTOJAI NNNilN ililaailanssasilsas 5 pav. Mohendžo Daro (Mirusiųjų kalva) senovinio miesto griuvėsiai dabartiniame Pakistanè. Tai buvo vienas svarbiausių Indo slėnio miestų. Į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktas 1980 m. Senovės kinų legenda Praėjo keli mėnesiai, ir į pievą, ieškodami maisto, užklydo žmonės ir sustojo apstulbę. Pakraščiais, tarytum žalios kartys, stiebiasi į dangų pupos. Dideli moliūgai geltonuoja kiek tolėliau. Lygiomis eilėmis sugludusios auksinės kviečių varpos. Žaliuoja kanapės. Bet ypač vešliai keroja soros. Varpa į varpą. Grūdas į grūdą <...>. Žinojo žmonės ir anksčiau apie šiuos skanius vaisius ir javus. Bet anksčiau jie skendėjo žolėse, iš jų nebuvo jokio labo. Žmonės negalėjo suprasti, kur dingo piktžolės, užgožiančios žemę. Staiga prasiskleidė soros, ir jie išvydo nuostabų kūdikį. Chou-czi! Chou-czi! ėmė džiūgauti žmonės. Praminę kūdikį Karaliumi Sora, žmonės ėmė jį garbstyti ir jam tarnauti, o jis išmokė juos arti, sėti, naikinti piktžoles. Nila Iš kokių medžiagų pastatytas miestas? 2 pav. Šumerų vyras ir moteris 31

18 žmonės negalėjo išsiversti be laivų. Kadangi trūko medienos, laivus surišdavo iš nendrių, meldų, dugną išplūkdavo moliu. Šumerų miestuose-valstybėse buvo galima sutikti įvairių amatininkų: puodžių, mūrininkų, pynėjų, verpėjų, audėjų, kailininkų, stiklių, odininkų, duonos kepėjų. Mesopotamijos visuomenė Mesopotãmijos visuomenę sudarė trys sluoksniai. Valdovai, žyniai, turtingi valdovų pavaldiniai ir pirkliai buvo aukščiausiasis sluoksnis. Žemdirbiai, žvejai, amatininkai, neturtingi pirkliai buvo vidurinis sluoksnis ir gausiausias. Ant žemiausio laiptelio stovėjo vergai laisvę praradę žemdirbiai, karo belaisviai, skolininkai. Didelę galią turėjo žyniai žmonių ir dievų tarpininkai. Tik jiems buvo leidžiama patekti į zikurato viršūnę. Žyniais galėjo būti ir vyrai, ir moterys. Mesopotãmijos gyventojai garbino apie 3000 dievų (dievai buvo įsivaizduojami kaip žmonės ar gyvūnai). Vyriausiasis šumerų dievas Ãnus globojo dangų, jo sūnus Enl lis žemę, vaikaitis Eñkis vandens gelmes. Šventyklos tviskėjo prabanga: jose stovėjo dievų statulos iš aukso, puošto brangakmeniais. Šumerai tikėjo pomirtiniu gyvenimu, manė, kad miręs žmogus tampa šešėliu ir iš mirusiųjų karalystės niekada negrįžta. Šumerų visuomenėje šeimos galva buvo vyras. Žmona irgi nebuvo beteisė: ji galėjo tvarkyti savo kraitį, turėti vergų. Vaikai paveldėdavo tėvų turtą lygiomis dalimis. Šumerai vis kariaudavo tiek su kitomis gentimis, tiek tarpusavyje. Kariai būdavo ginkluoti ietimis ir kirviais, dėvėdavo avikailio sijonus, nešiodavo šarvus. Kartais kuris nors miestas užimdavo kitus ir laikinai suvienydavo Šumèrą. Apie 2300 m. pr. Kr. Akãdo miesto karalius Sárgonas Senàsis suvienijo Mesopotãmiją į vieną valstybę. Taip atsirado viena pirmųjų pasaulyje impèrijų. Babilono visuomenė Šumerų miestai-valstybės klestėjo tūkstantį metų, kol III tūkstm. pr. Kr. šalį užgrobė į Mesopotãmijos žemumą atklydusi didelė semitų genčių sąjunga. Atėjūnai ant Eufrato kranto supylė milžinišką kalną ir pastatė Babilòno miestą. Jį apjuosė iš plytų sumūryta siena su bokštais ir vartais. Perėmę Mesopotãmijos gyventojų laimėjimus ir žinias babiloniečiai patobulino raštą, matematiką, išplėtė šumerų mitus. Kodėl vaizduojama, kad Hamurapis teisyną gauna iš dievo? 4 pav. Hamurapio teisyno obel sko fragmentas. Hamurapis iš saulės dievo Šamašo gauna teisyną. Babilònijos karalỹstė ypač suklestėjo valdovo Hamurãpio laikais, XVIII a. pr. Kr. antroje pusėje (4 pav.). Jis suvienijo Piet Mesopotãmiją. Hamurapio valdininkai tvarkė mokesčius, reguliavo užsienio politiką, prižiūrėjo valdovo paskirtas žemes. Apie Babilòno visuomenės santykius istorikai sužinojo iš Hamurapio teisyno (B šaltinis). Jame buvo numatytos bausmės už įstatymų pažeidimus. Ar bausmė bus griežta, priklausė nuo žmogaus užimamos padėties: kuo ji aukštesnė, tuo bausmė švelnesnė. Tik vienodą padėtį užimantiems žmonėms galiojo taisyklė akis už akį, dantis už dantį. Iš teisyno žinoma, kad Babilonè gyveno kelios gyventojų grupės. Tai laisvieji gyventojai, galėdavę paveldėti turtą, atvykėliai, ištikimi karaliui ir taip praturtėję, ir vergai. Teisyno tekstai buvo iškalti dantiraščiu akmeniniame stulpe. Babilònas ne kartą buvo suvienijęs Mesopotãmiją. Karingi kaimynai vos ne tūkstantį metų siaubė miestą ir apylinkes, Babilònas žlugdavo ir vėl atsigaudavo, kol IX a. pr. Kr. atiteko As rijai. Karingieji asirai XIX a. vid. archeologai atkasė As rijos karalių biblioteką ir rado 22 tūkst. molio plytelių. Iš jų mokslininkai nustatė, kad asirų tauta palyginti taikiai gyveno Tigro vidurupio slėniuose, vertėsi gyvulininkyste ir prekyba. Tačiau laikui bėgant pradėjo rengti sėkmingus karo žygius į kitas valstybes. Asirų valdovai turėjo samdomų karių armiją ir pirmieji sukonstravo taranùs (6 pav.). Samdinių kariuomenei išlaikyti reikėjo daug pinigų, tad asirų valdovai kariavo ne tik su Mesopotãmijos, bet ir su Fin kijos, Eg pto miestais. Iš pasakojimo Įstatymas Mano tėvas buvo kalvis, vardu Enchegalas. Aš mėgdavau žiūrėti, kaip jis dideliu kūju daužo įkaitintą metalą <...>. Bet labiausiai man patikdavo šnekučiuotis su apsilankančiais pas mus žmonėmis <...>. Sykį keleivis ugniaspalve barzda man paaiškino, kad jo šalyje nėra finikų, užtat auga didžiuliai medžiai, iš kurių varva lipnios sultys. Pusę metų tenai iš dangaus krinta šalti pūkai <...>. Tada sustoja visos upės ir jomis galima važinėti ir vaikščioti. Svetimšaliui išėjus, tėvas pratrūko juoktis: <...> Svetimšalis laiko mus kvailiais ir pripasakojo visokiausių nebūtų dalykų. Senovės istorijos skaitiniai. Sudarė Aleksandras Nemirovskis 1. Koks tai šaltinis pirminis ar antrinis? Kodėl taip manote? 2. Kodėl svetimšalis lankosi kalvio namuose? Koks svečio amatas? 3. Iš kokio krašto galėjo būti kilęs kalvio svečias? Paaiškinkite, kodėl taip manote. Asirai užėmė ir sugriovė Babilòną. Užkariautojai buvo negailestingi ir žiaurūs. Po kelių šimtmečių sustiprėję babiloniečiai sulygino As rijos sostinę Ninèviją su žeme. Mesopotãmija buvo suvienyta dar kartą, tačiau neilgam. Kai Lietuvõs teritorijoje pradėjo formuotis baltų gentys, Babilòną VI a. pr. Kr. parklupdė stiprėjanti Pèrsijos impèrija. 6 pav. Asirų sukonstruota sienų griovimo mašina Kokių pranašumų turėjo taranus naudojanti kariuomenė? Su kokiais sunkumais susidurdavo kariai? Iš karaliaus Hamurapio teisyno 7. Jei žmogus perka arba paima saugoti iš žmogaus sūnaus ar iš vergo rankų be liudytojų ir sutarties arba sidabro, arba vergą, arba vergę, arba jautį, arba avį, arba asilą, arba ką kita, [tai] tasai žmogus vagis, jį reikia nužudyti. 10. Jei pirkėjas neatsiveda pardavėjo ir liudytojų, prie kurių jis pirko, o dingusio daikto savininkas atsiveda liudytojus, atpažįstančius dingusį daiktą, tai pirkėjas vagis, jį reikia nužudyti. 53. Jei žmogus iš tingumo nesutvirtina savo lauko užtvankos ir joje atsiranda pralauža, o vanduo apsemia bendruomenės įdirbtą žemę, tai žmogus, kurio užtvankoje atsiranda pralauža, turi atlyginti už javus, sunaikintus dėl jo kaltės Jei dailidė pastato žmogui namą, bet netvirtą, tas sugriūva ir prislegia namo savininką, [tai] tą dailidę reikia nužudyti Jei žmogus išdūrė akį žmogaus sūnui, tai jam reikia išdurti akį. Senovės istorijos skaitiniai. Sudarė Aleksandras Nemirovskis 1. Kokiais amatais vertėsi Babilònijos gyventojai? 2. Kokios bausmės grėsė Babilònijos gyventojams už įstatymų nesilaikymą? Kokioms bausmėms jūs nepritariate? KLAUSIMAI ir UŽDUOTYS 1. Kuriame tūkstantmetyje susikūrė pirmoji Rytų civilizacija? 2. Iš kokių šaltinių sužinome, kaip suklestėjo Mesopotãmijos civilizacija? 3. Kokiais amatais vertėsi senovės šumerai? 4. Kokie sluoksniai sudarė šumerų ir babiloniečių visuomenę? 5. Paaiškinkite, kodėl visuomenė susiskaido į luomus. Kaip tokia padėtis įtvirtinama ir išlaikoma? Daugiau apie Mesopotãmiją žiūrėkite goo.gl/geyxaq

19 8. MESOPOTAMIJOS GYVENTOJŲ PALIKIMAS Kuo mums svarbus Mesopotamijos gyventojų palikimas? Civilizacija ir miestai Šumerai dar 7500 m. pr. Kr. ėmė auginti javus ir veisti naminius gyvulius. Darbštūs žemdirbiai išmoko drėkinti žemę, tad sulaukdavo gausaus derliaus. Nemažai šumerų užsiimdavo amatais ir įsikurdavo gyvenvietėse. Šios plėtėsi ir laikui bėgant virto miestais. Juose pamažu susiformavo dvi gyventojų grupės: vieni gamindavo prekes, kiti jomis prekiaudavo. Kad mieste nekiltų kivirčų, iš įtakingiausiųjų būdavo renkami valdytojai. Valdžią paveldėdavo jų vaikai. Taip susiformavo dinãstinis valdymas ir miestai tapo miestais-valstybėmis. Didžiausi Šumèro miestai ras, Urùkas, Lagãšas, Nip ras varžėsi dėl įtakos. Mesopotãmijos lygumose buvo daug statybinės medžiagos molio. Sumanūs šumerai iš molio ir nendrių gamindavo plytas, jas išdžiovindavo saulėje. Turtingieji statydavosi namus iš tvirtesnių plytų molio ir sakų mišinio. Miestus juosiančios plytų sienos saugojo gyventojus nuo puolančių priešų. Atskirais laikotarpiais Šumèro miestuose, pavyzdžiui, Babilonè, gyveno beveik pusė milijono žmonių. Šio miesto didybę aprašė graikų istorikas Herodotas. Miestas svečius žavėjo kabančiaisiais Semiramidės sodais (1 pav.). Pasakojama, kad šį 25 metrų aukštyje žydintį gėlių ir medžių rojų karalius Nabuchodonosaras II sukūrė savo žmonai princesei Amitei, besiilginčiai kalnuotos ir žalios tėvynės Pèrsijos kalnuose. Kodėl aukštai ant stogų augantys augalai, to laikotarpio žmonių manymu, prilygo stebuklui? 1 pav. Pasaulio stebuklas kabantieji Semiramidės sodai Babilonè miesto globėjui dievui Mardukui buvo pastatytas zikuratas. Manoma, kad jis buvo apie 90 metrų aukščio. Kalno viršūnėje stovėjo šventykla ir auksinė šio dievo statula. Iki mūsų dienų zikuratas neišliko, jį sugriovė į miestą įsiveržę persai. Biblijoje pasakojama, kad Babilòno gyventojai buvę labai išdidūs ir turtingi, jie ėmę statyti dangų siekiantį bokštą. Pasak legendos, nenorėdamas, kad žmonės būtų vieningi, Dievas sumaišęs jų kalbas. Tad negalėdami susikalbėti žmonės bokšto nebaigę, jis sugriuvęs (3 pav.). 2 pav. Babilono miestas Kaip buvo įtvirtintas Babilòno miestas? Apibūdinkite statinio konstrukciją. 3 pav. Bãbelio bokšto griūtis Ko žmonės siekė statydami tokį bokštą? Kodėl toks raštas buvo vadinamas dantiraščiu? Šumerai apie 3500 m. pr. Kr. sukūrė raštą. Šis išradimas žymi istorijos mokslo pradžią. Jie pirmieji pasaulyje pradėjo steigti mokyklas lentelių namus. Kasdien į jas skubėdavo turtingų tėvų ir žynių vaikai. Mokyklose nusmailinta nendre drėgnose molio plytelėse jie mokydavosi braižyti ženklus. Drausmę mokyklose palaikydavo rykštės meistrai. Šumerai vieni pirmųjų ant molio plytelių pradėjo rašyti rišlius tekstus. Tai liudija ir vėlesniais laikais klestėjęs asirų miestas Ninèvija, jis garsėjo milžiniška molio plytelių biblioteka. Visais laikais žmonės bijojo ligų ir negandų. Mesopotamiečiai manė, kad ligas sukelia nematomos būtybės. Ligoniai būdavo gydomi vaistais, pagamintais dažniausiai iš augalų. Šumerų sveikatos dievo simbolis dvi susivijusios gyvatės. Vėliau šį simbolį perėmė graikai. Mesopotãmijoje trūko įvairių žaliavų, ypač metalų. Tai skatino šumerus eksperimentuoti. Jiems pavyko sulydyti varį su alavu ir gauti bronzą Saulė Dievas, dangus Kalnai Žmogus Jautis Žuvis 4 pav. Dantiraštis 3500 m. pr. Kr m. pr. Kr. 700 m. pr. Kr. 500 m. pr. Kr. Molio plytelėse jie įspausdavo avių, ožkų, grūdų ir kitas piktogramàs. Bėgant šimtmečiams raštas buvo supaprastintas ir pavadintas dantiraščiu (4 pav.). Keli danteliai sudarė ženklą, jis reiškė visą žodį arba skiemenį. Ilgainiui šis raštas buvo užmirštas. Tik XIX a. mokslininkams pavyko jį perskaityti. Kam šumerai pritaikė išradimus Šumerų amatininkai pirmieji pradėjo žiesti puodus. Vėliau žiedžiamąjį ratą apvertę išrado ratą. Šis išradimas padėjo prekybai. Į miestus dardėdavo jaučių, neretai ir asilų traukiami vežimai. Karo vežimai (5 pav.) gabendavo karius į nesibaigiančius grobiamuosius žygius, kad padidintų valstybės pajamas. Prekybai ir mokslui reikėjo vienodų svorio, laiko, atstumo matavimo vienetų. Šumerai sukūrė šešiasdešimtainę skaičiavimo sistemą, jie pirmieji valandas ir minutes pradėjo skirstyti į šešiasdešimt dalių. Šumerų matematikai apskritimą padalijo į 360 laipsnių. Skaičiuodami dienas Mesopotãmijos žyniai padalijo metus į dvylika Mėnulio fazių, mėnesį į keturias savaites, savaitę į septynias paras. Taip atsirado kalendorius. Rašto raida Net 95 proc. rastų dantiraščio plytelių ūkinės veiklos aprašymai. Tad galima daryti išvadą, kad raštą tobulino šumerų mokesčių rinkėjai norėdami suskaičiuoti, kiek ir kas privalo sumokėti mokesčių, išmatuoti laukus, sudaryti gyventojų turto sąrašą. 5 pav. Šumerų kariai

20 Mesopotãmijos <...> menas mums žinomas ne taip gerai kaip Eg pto. Iš dalies tai atsitiktinumas. Šiuose slėniuose nebuvo skaldomo akmens, ir daugelis pastatų buvo statomi iš degtų plytų <...>. Netgi akmens skulptūrų čia mažai. <...> Pagrindinė priežastis turbūt yra ta, kad šios tautos, ne taip kaip egiptiečiai, nemanė, jog žmogaus kūnas ir jo pavidalas turi būti išsaugoti, kad siela ir po mirties galėtų gyventi. 6 pav. Gilgamešas kovoja su liūtu E. H. Gombrich. Meno istorija 1. Kodėl mažai žinome apie Mesopotãmijos meną? 2. Kuo skyrėsi Eg pto ir Mesopotãmijos gyventojų įsivaizdavimas apie pomirtinį gyvenimą? 3. Informacijos šaltiniuose raskite, kuriuose Euròpos muziejuose sukaupta daugiausia Mesopotãmijos meno kūrinių. Kodėl? Mokesčių rinkėjams ir teisėjams reikėjo patvirtinti dokumentus, tad babiloniečiai pirmieji ėmė naudoti antspaudus. Šumerai astronòmijos mokslo pradininkai. Giedromis naktimis tyrinėdami dangų jie sukaupė daug žinių apie jo kūnų judėjimą, gebėdavo apskaičiuoti, kada vėl pasirodys viena ar kita žvaigždė, kada bus Saulės ar Mėnulio užtemimas. Astrològijos šaknys taip pat glūdi Babilonè. Babiloniečiai nubraižė žemėlapį ir jo centre pavaizdavo Babilòno miestą (7 pav.). Manoma, kad tai pirmasis pasaulyje žemėlapis. Apie šumerų gyvenimą, tarpusavio santykius, religiją daug sužinome iš Gilgamešo èpo (6 pav.). Tai vienas seniausių grožinės literatūros kūrinių pasaulyje. Kokias Gilgamešo savybes siekiama atskleisti vaizduojant jo kovą su liūtu? Dar įdėmiau patyrinėję, pastebėsime keistą dalyką: po tų žiaurių kovų lieka daug negyvėlių ir sužeistųjų, bet tarp jų nė vieno asiro. Pagyrų ir propagandos menas anais tolimais laikais buvo gerai ištobulintas. Matyt, reikėtų atidžiau vertinti asirus. Gal ir juos veikė senasis prietaras <...> tikėjimas, kad atvaizdas nėra vien tik atvaizdas. Gal dėl kokios panašios priežasties jie nenorėjo vaizduoti sužeistų asirų. Kodėl babiloniečiai žemėlapio centre pavaizdavo Babilòno miestą? E. H. Gombrich. Meno istorija 1. Ką šis šaltinis sako apie Mesopotãmijos gyventojų tarpusavio santykius? 2. Kodėl išlikusiuose senovės atvaizduose asirai nevaizdavo sužeistų ar žuvusių savo karių? 3. Paaiškinkite, kas yra propagandinis karas. Koks jis mūsų laikais? KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS 1. Kodėl buvo sukurtas raštas? 7 pav. Akmeninis Babilòno žemėlapis 2. Pateikite pavyzdžių, kam Mesopotãmijos gyventojai naudojo molį. 3. Kuo panašūs ir kuo skiriasi Mesopotãmijos ir dabartiniai miestai? 4. Nurodykite, kuriuos Mesopotãmijos civilizacijos laimėjimus pritaikome dabartiniais laikais. 5. Naudodamiesi informacijos šaltiniais raskite, kaip savo kūriniuose Babilòno (Mesopotãmijos) vaizdinius panaudojo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (goo.gl/wvcpdt). 9. SENOVĖS EGIPTO VALSTYBĖ Kaip buvo valdoma suvienyta Egipto valstybė? Valstybės sukūrimas Derlinga Nilo pakrančių žemė išaugindavo gausų derlių, todėl vietos gentys dažnai kariaudavo, puldinėdavo vienos kitas: laimėtojai užimdavo pralaimėjusiųjų žemes, o vadai nugalėtojai tapdavo kelių genčių valdovais. Ilgainiui Nilo slėnyje susikūrė dvi didelės karalystės: Nilo deltoje Žemut nio Eg pto karalỹstė, pietuose Aukštut nio Eg pto karalỹstė. Apie 3100 m. pr. Kr. faraonas Mènas suvienijo abi karalystes į vieną valstybę ir įkūrė sostinę Me fį (1 pav.). Eg pto valdovai buvo vadinami faraonais (egiptiečių kalba faraonas reiškė didysis namas ). Didžioji Eg pto dalis yra Šiaurės Afrikoje, šiai šaliai priklauso ir Sinajaus pusiasalis pietvakarių Azijos dalis. Ka ras Eg pto sostinė. Šalies plotas daugiau negu milijonas kvadratinių kilometrų, tačiau net 90 procentų egiptiečių (80 82 mln.) gyvena siaurame (20 30 km pločio) derlingos žemės ruože, Nilo upės slėnyje. Pietuose, kur Nilo pakrantės kalnuotesnės, derlingos žemės ruožas dar susiaurėja. Į rytus nuo Nilo slėnio driekiasi Arabijos dykuma, apsupta kalnų grandinės. Į vakarus nuo Nilo slėnio plyti Libijos dykuma (ji užima du trečdalius šalies teritorijos). Šiaurėje Eg ptą skalauja Viduržemio, rytuose Raudonoji jūros. Eg pto klimatas karštas ir sausas. Tokie orai išsilaiko beveik ištisus metus, išskyrus žiemą Palyginkite žiniasklaidos pranešimą ir vadovėlio tekstą. Ar per tūkstančius metų pasikeitė Eg pto gamta? 2. Ar šių dienų Eg ptą galime laikyti jūrine valstybe? Atsakymą pagrįskite. Kokiame geografiniame regione susikūrė Eg pto valstybė? Kas lėmė, kad senovės Egiptè buvo sukurta gerai organizuota valstybė? Svarbus vaidmuo teko gamtai. Pasibaigus Nilo potvyniui laukus per trumpą laiką, kol jie neišdžiūdavo, reikėdavo paruošti sėjai: įrengti ir sutvirtinti pylimus, dámbas, išvalyti drėkinimo kanalus ir iškasti naujų. Žmonių įrankiai buvo primityvūs: kirtikliai, kapliai, iš nendrių nupinti krepšiai. VIDURŽEMIO Giza ŽEMUTINIS EGIPTAS Achetatonas AUKŠTUTINIS EGIPTAS LIBIJOS DYKUMA Senoji karalystė Vidurinė karalystė Naujoji karalystė Sostinės 1 pav. Senovės Miestai Eg ptas Piramidės Nilas Memfis Karalių slėnis NUBIJA ARABIJOS DYKUMA SINAJAUS PUSIASALIS Tėbai (Luksoras, Karnakas) Sostinės Miestai Piramidės RAUDONOJI

21 2 pav. Kapo freskoje vaizduojami ūkio darbai Kokie ūkio darbai vaizduojami freskoje? Kad darbai būtų atlikti laiku, reikėdavo skubiai suburti visus žmones ir jiems sumaniai vadovauti. Senovės Eg pto valstybės teritorija apėmė Nilo slėnį su delta apie 40 tūkst. kvadratinių kilometrų (tai daugiau negu pusė Lietuvõs teritorijos). Nilo slėnis driekėsi kelis šimtus kilometrų: vienur plotis siekė kelias dešimtis kilometrų, kitur vos keletą. Tokiai valstybei valdyti reikėjo išmintingų vadovų ir daug valdininkų. Egipto valdymas Egiptiečiai manė, kad valdovai yra dievai (3 pav.). Faraonas, jų įsitikinimu, buvo saulės dievo Ra sūnus, vandenų valdovas, gebantis sukelti lietų arba jį sulaikyti. Jis kaip dievas galįs valdyti ir Nilo tėkmę (B šaltinis). Dar III a. pr. Kr. žynys Manetonas parašė Eg pto istoriją. Iš jos sužinome, kad per kelis tūkstančius metų šalį valdė net 30 dinastijų. Faraonas duodavo įsakymus visiems valstybės gyventojams. Jis nurodydavo, kada ir ką žmonės turi dirbti, kokius augalus sėti ir sodinti, kur statyti piramides, rūmus ar šventyklas, kada mokėti mokesčius, kariauti (2 pav.). Kaip vykdomi įsakymai, prižiūrėdavo gausybė valstybės pareigūnų. Svarbiausi iš jų viz riai. Jie gaudavo nurodymų iš faraono ir paskirstydavo užduotis. Be vizirių, faraonui tarnaudavo ir daugiau pareigūnų, kaip antai iždo saugotojai, rūpindavęsi, kaip surinkti mokesčius ir duoklę, paskirstyti karo grobį, aruodų prižiūrėtojai, atsakingi už derliaus nuėmimą ir saugojimą, statybos darbų prižiūrėtojai, karaliaus raštvedys, kariuomenės vadas ir kiti. Visi tarnautojai turėjo mokėti skaityti ir rašyti. 3 pav. Faraonų skulptūros Abu Simbelo šventykloje 4 pav. Egiptiečių karo vežimas Kaip jausdavosi žmogus stovėdamas šalia tokių skulptūrų? Archeologų rasti raštai, piešiniai, freskos rodo, kad visus faraono, kitų pareigūnų nurodymus, ataskaitas užrašydavo raštininkai. Jie rašydavo ir laiškus, teisės aktus. Iki šių dienų išliko matematikos, astronomijos, medicinos įrašų, literatūros kūrinių. Visa šalis buvo padalyta į administracinius vienetus nomus. Kiekvieną jų valdė faraono paskirtas valdytojas, jis perduodavo įsakymus pavaldiniams. Eg ptą valdė ne tik vyrai. Būta ir faraonių. Štai faraonė Hačepsutà valdė net 21 metus! Vidutinė egiptiečio gyvenimo trukmė buvo vos trisdešimt šešeri metai, tiesa, yra išlikę duomenų Apibūdinkite senovės egiptiečių ginkluotę. apie nepaprastai ilgą kai kurių faraonų valdymo laikotarpį ar ilgai gyvenusius didikus. Vaikai greitai subręsdavo, dvylikos metų sulaukęs berniukas būdavo laikomas vyru. Žemdirbių ir amatininkų įpėdiniai turėdavo mokytis tėvų amato. Tik diduomenės sūnūs nuo mažens mokydavosi rašyti, skaičiuoti, įgydavo karybos žinių. Kaimynai Nilo pietuose, prie jo slenksčių buvo įsikūrusi Nùbijos karalỹstė afrikiečių valstybė. Jos ir Eg pto santykiai buvo permainingi, valstybės dažnai kariaudavo (4 pav.). Apie I tūkstm. pr. Kr. Eg ptas užkariavo Nùbiją ir privertė mokėti duoklę. Eg ptas palaikė glaudžius ryšius su S rijos, Palest nos žemių valstybėmis. Ilgainiui jos taip pat buvo priverstos Eg ptui mokėti duoklę. Eg ptą dažnai puldinėdavo libiai, afrikiečių gentys, gyvenančios į vakarus nuo Sacharos dykumos. Geografinė padėtis dykuma, Viduržemio jūra šiaurėje ir kalnai pietuose vis dėlto padėjo Eg ptui apsisaugoti nuo priešų. Per keletą tūkstančių metų jis tik kartą buvo nukariautas priešų. II tūkstm. pr. Kr. į Eg ptą įsiveržė klajoklių hiksų gentys. Hiksai užėmė Eg ptą, jų vadai netgi tapo faraonais, tačiau užpuolikų buvo nedaug ir ilgainiui jie susimaišė su egiptiečiais. Paskutiniu senovės Eg pto gyvavimo tūkstantmečiu valstybės raida sulėtėjo. Aplinkinės tautos įrankius, ginklus jau kaldavo iš geležies, o egiptiečiai ir toliau naudojo bronzą. Buvo vis sunkiau pasipriešinti kaimynams. VI a. pr. Kr. Eg ptą užkariavo persai, o IV a. pr. Kr. Aleksandras Didysis. 5 pav. Nilo pakrantė Iš Aukštutinio Egipto viršininko pasakojimo Kai buvau rūmų tarnautojas ir faraono sandalų nešiotojas, jo didenybė girdavo mane už budrumą, apsaugą, kuria rūpindavausi stovyklavietėje, labiau negu kurį kitą pareigūną, labiau negu kurį kitą didiką, labiau negu kurį kitą savo tarną. < > Aš buvau jam labai tinkamas Aukštut nio Eg pto viršininkas, tad ten niekas nieko neskriaudė. Atlikdavau visus darbus, apdėjau mokesčiais visus, ką tik reikėjo, rūmų naudai. < > Aš ėjau viršininko pareigas pavyzdingai čia, Aukštut niame Egiptè. < > Aš dariau viską taip puikiai, kad jo didenybė mane gyrė. Senovės istorijos chrestomatija. Sudarė Julija Kruškol 1. Remdamiesi šaltinio tekstu nurodykite, kokių pareigų turėjo Aukštut nio Eg pto viršininkas. 2. Už kokias savybes faraonas girdavo pareigūną? 3. Kaip pats pareigūnas vertino savo darbą? Paaiškinkite, kas lėmė tokį savęs vertinimą. KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS 1. Kada ir kas suvienijo Eg pto valstybę? 2. Paaiškinkite, kodėl Eg pto valstybė susikūrė prie Nilo. 3. Kaip buvo valdoma ši valstybė? 4. Remdamiesi tekstu paaiškinkite, kodėl Eg pto faraonai buvo laikomi dievais. 5. Kodėl per tūkstančius metų Eg ptas buvo užkariautas tik keletą kartų? Remdamiesi įvairiais šaltiniais ir Google paieškos sistema raskite informacijos apie Eg pto faraonus. Apie vieną faraoną parenkite norimos formos pranešimą

22 10. EGIPTO DIEVAI IR TIKĖJIMAS Kaip pasaulį suprato senovės egiptiečiai? Kodėl taip vaizduojamas dievas Ra? Kas pavaizduota ant sarkofago? 3 pav. Sarkofagas Gausybė dievų Egiptiečiai, negalėdami suvokti gamtos paslapčių, įvairiems reiškiniams paaiškinti sukūrė dievus. Jų garbinta beveik 2 tūkstančiai. Dievai buvo vaizduojami esą žmogaus kūno ir su gyvūno (pavyzdžiui, avino, sakalo) galva arba su žmogaus galva ir gyvūno kūnu. Archeologai senovės Eg pto kapavietėse, šventyklose randa daug gyvūnų atvaizdų, statulėlių, amuletų. Tad galima manyti, kad egiptiečiai garbino gyvūnus, juos siejo su nesuprantamais gamtos reiškiniais. Jie tikėjo, kad gyvūnai turi sielą ir jiems nugaišus ji atgimsta kitame pasaulyje. Ypač garbintas jautis. Jį egiptiečiai siejo su dievu Apiu. Moteriškumą ir motinystę įkūnijo meilės ir linksmybės deivė Hator. Ji laikyta ir menų globėja. Deivė Bastet, moteris katės galva, buvo egiptiečių džiaugsmo ir pramogų deivė, moterų, kačių globėja. Nilą ir jo teikiamas gėrybes simbolizavo dievas Sebekas, vaizduotas kaip žmogus su krokodilo galva arba kaip krokodilas. Dievas Horas, sakalas arba žmogus su sakalo galva, buvo tamsos nugalėtojas. Juk sakalas mato ne tik dieną, jo žvilgsnis aštrus ir naktį! 1 pav. Ra saulės dievas, vienas svarbiausių dievų, dievas kūrėjas. Šventasis Ra gyvūnas sakalas, todėl šis dievas vaizduojamas su sakalo galva ir saulės disku. Egiptiečiai manė, kad ir žmonės, ir gyvūnai turi sielą, vadinamą Ka. Siela, jų manymu, patekdavo į kūną žmogui gimus ir likdavo su juo jam mirus. Todėl žmonės buvo įsitikinę, kad kūnus reikia išsaugoti ir paruošti pomirtiniam gyvenimui. Mumijos Fantastinėse knygose ar kino filmuose neretai vaizduojamos paslaptingos mùmijos (4 pav.). Senovės egiptiečiai tikėjo, kad jos atgyja: esą jeigu prisikėlė dievas Ozyris, gali prisikelti ir mirusysis. Kaip kūnas būdavo balzamuojamas? Iš jo pirmiausia pašalindavo vidaus organus, kūną kruopščiai išvalydavo ir išmirkydavo druskos tirpale. Paskui įtrindavo kvapiaisiais aliejais ir įvyniodavo į linines drobes. Mumiją paguldydavo į kūno pavidalo karstą sarkofagą (3 pav.), padarytą iš akmens arba medžio. Mirusiojo balzamavimas buvo labai sudėtingas darbas, todėl neretai užtrukdavo net 70 dienų. Šis paprotys gyvavo daugiau negu tris tūkstančius metų. Bendra Be gijos ir Eg pto archeologų ekspedicija aptiko vieno iš dvariškių, gyvenusio pirmuoju senovės Eg pto istorijos laikotarpiu ( m. pr. Kr.), kapavietę. Al Minjos provincijoje aptiktas unikalus radinys viena geriausiai išsilaikiusių senovės Eg pto kapaviečių. Per daugiau negu keturis tūkstančius metų plėšikams nepavyko jos rasti. Tai žmogaus, vardu Chenu, kuris faraono rūmuose greičiausiai buvo atsakingas už religinius klausimus, amžinojo poilsio vieta. Be sarkofago su nepaliesta Chenu mumija, kapavietėje rasta plytų gamintojų, alų darančių ir javus kuliančių moterų statulų. Kapavietę puošia nedidelis paminklas pačiam ištikimiausiam draugui. 1. Kaip vadinamas kapavietėje rastas žmogaus kūnas? 2. Kuriame amžiuje buvo įrengta kapavietė? 3. Kokių papildomų žinių suteikia kapavietėje rastos statulos? Dievai ir vertybės Egiptiečiai manė, kad dievai, kaip ir žmonės, turi šeimas. Iš gausybės dievų jie išskyrė keletą svarbiausių. Vienas iš jų saulės dievas Ra (1 pav.). Egiptiečiai tikėjo, kad dieną Ra keliauja dangaus skliautu, vakare miršta ir patenka į pomirtinį pasaulį, o ryte atgimsta. Deivė Nuta (2 pav.) globojo dangų, dievas Gebas žemę. Oro dievas Šu atskyrė žemę nuo dangaus. Dangaus deivė ir žemės dievas susilaukė sūnaus Ozyrio. Pastarasis buvo egiptiečių derlingumo, vaisingumo dievas, pomirtinio pasaulio valdovas. Pasak egiptiečių mito, pavydus brolis Setas užmušęs Ozyrį, jo kūną sukapojęs į gabalėlius ir išmėtęs po visą Eg ptą. Ozyrio žmona Izidė surinkusi visus gabalėlius, surišusi juos lino juostomis ir vyrą atgaivinusi. 2 pav. Deivė Nuta Ozyris tapo mirusiųjų karalystės teisėju. Su Ozyrio kultu susijęs paprotys balzamuoti kūną ir jį išsaugoti pomirtiniam gyvenimui. Eg pto gyventojai tikėjo, kad Ozyris valdo požemio karalystę, kurioje maisto ir vandens yra gerokai daugiau negu žemėje. Mirusieji, patekę į Ozyrio karalystę, galėdavo sočiai maitintis, turtingai gyventi ir patirti didesnę laimę negu žemėje. Tačiau ne visi galėjo ten pakliūti mirusieji pirmiausia turėjo stoti prieš dievo Ozyrio teismą. Į palaimingą pomirtinį gyvenimą jis įleisdavo tik teisingus, padorius žmones. Iš šio ir kitų mitų matyti, kokios vertybės buvo svarbios senovės egiptiečiams, kokį elgesį jie laikė tinkamu, o kokį smerkė (B šaltinis). 4 pav. Mumija Kaip būdavo balzamuojami mirusieji? 5 pav. Eg pto piramidės ir sfinksas Kodėl iš Septynių pasaulio stebuklų išliko tik Eg pto piramidės?

23 Piramidės ir šventyklos Žmogui, kad būtų tinkamai pasirengęs pomirtiniam gyvenimui, reikėjo ne tik išsaugoto kūno, bet ir namų, daiktų, maisto. Todėl kapavietės būdavo įrengiamos kaip namai. Ypač rūpestingai pomirtiniam gyvenimui ruošdavosi faraonai. Apie 2700 m. pr. Kr. pradėtos statyti piramidės (5 pav.). Jų gausu netoli Me fio pirmosios senovės Eg pto sostinės. Šiandien ši vietovė, nuo dabartinės Eg pto sostinės Ka ro nutolusi vos keletą dešimčių kilometrų, vadinama al Gizos nekropoliu. Viena didžiausių yra faraono Cheòpso piramidė. Jos aukštis 146 metrai, o kiekvienos kraštinės ilgis 232 metrai. Piramides statydavo iš tašyto akmens luitų, jų atsigabendavo iš skaldyklų dykumoje. Cheòpso piramidei reikėjo net 2 mln. 300 tūkst. tokių luitų. Piramidėje į vieną patalpą padėdavo faraono karstą, kitose prikraudavo daiktų, maisto, kartais balzamuotų gyvūnų, kurių žmogui galėtų prireikti pomirtiniame gyvenime (A šaltinis). Per karus ir neramumus piramides vis išplėšdavo, todėl vėliau faraonams kapus iškirsdavo uolose. Iki šių dienų išlikusi tokia faraonų laidojimo vieta netoli Eg pto miesto Tėbų vadinama Karalių slėniu. Kiti turtingieji įsirengdavo gerokai kuklesnius kapus. Egiptiečiai statydavo dievams didingas šventyklas (6 pav.). Žyniai dievų tarnai į šventyklas atnešdavo maisto, kitų gėrybių ir išdėliodavo priešais dievų paveikslus manydami, kad taip pamaitins dievų sielas. Žmonės tikėjo, kad būdami nuolankūs sulauks dievų malonės, kaip antai gausesnio derliaus, didesnio gyvulių prieauglio, pagalbos ištikus nelaimei. KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS 1. Ar egiptiečiai turėjo svarbiausią dievą? Atsakymą pagrįskite. 2. Kaip egiptiečiai vaizdavo savo dievus? 3. Ko mes galime pasimokyti iš mito apie dievą Ozyrį? 4. Kodėl egiptiečiai balzamuodavo mirusiųjų kūnus? 5. Paaiškinkite, kodėl vėlesniais laikais Eg pto piramidės ėmė vilioti įvairių šalių plėšikus. Iš pasakojimo apie Sinuhetą Sinuhetas parkrito. Jo kūnas krūpčiojo nuo raudos. Būk maloningas man, kalbėjo jis, pripuolęs pasiuntiniui prie kojų. Pasakyk Kilniajam Dievui, kad aš per neišmanymą sužinojau rūmų paslaptį, bet nusinešiau ją pas beduinus*, tad niekas nepatyrė nelaimių. Kilnusis Dieve gailestingas! tarė pasiuntinys, keldamas senuką. Jis pamirš tavo kaltę, jeigu padėsi man grįžti į Eg ptą <...>. Senovės istorijos skaitiniai. Sudarė Aleksandras Nemirovskis. *Beduinai klajoklių gentis. 1. Kodėl Sinuhetas bijojo užrūstinti dievą? 2. Ką šis tekstas sako apie Eg pto žmonių religiją? 3. Pasidomėkite, kokiame kūrinyje aprašomas Sinuhetas. Ar šis kūrinys išverstas į lietuvių kalbą? 6 pav. Deivės Hator šventykloje Pažiūrėkite, kaip atrodė faraono kapavietė oloje (goo.gl/do5z01). ŽODYNĖLIS A Agorà svarbiausia senovės Gra kijos miestų aikštė su šventyklomis, turgaviete, valstybinėmis įstaigomis. Áisčiai (vakarų baltai) pirmą kartą juos paminėjo Tacitas 98 m. veikale Germanija. Jis aprašė prie Báltijos j ros gyvenusias, gintarą rinkusias ir juo prekiavusias gentis. Aisčių terminu apibūdinami vakarų baltai. Akvedùkas romėniškas statinys, vandentiekis, kurio antžeminės dalys neretai būdavo iškeltos ant arkinių tiltų. Akvil ja Ròmos impèrijos laikais stambus gintaro apdirbimo centras Apeninų pusiasalio šiaurinėje dalyje, prie Adrijos jūros. Amazònės mitinė moterų kariūnių tauta, graikų įsivaizdavimu, gyvenusi prie Juodosios jūros. Amfiteãtras ovalo formos romėniškas statinys, skirtas gladiatorių kovoms ir žvėrių medžioklėms rengti. Jo viduryje įrengta aikštė vadinama arena. Ámfora senovės Gra kijoje ir Ròmoje paplitęs molinis indas su dviem ąsomis aliejui, vynui laikyti. Amulètas nedidelis žmonių nešiojamas daiktas, tariamai turintis magiškos galios, saugantis nuo nelaimių. Apaštala dvylika pirmųjų Jėzaus Kristaus pasirinktų mokinių, kuriuos Jis siuntė skelbti pasauliui apie save ir savo mokymą. Apolòno šventyklà Dèlfuose garsiausia pranašysčių vieta Centr nėje Gra kijoje, Parnaso kalno papėdėje. Graikai manė, kad Delfai yra Žemės centras. Archeològinė kultūrà tai tam tikro laikotarpio reliktų (gyvenviečių, laidojimo paminklų ar atskirų objektų) visuma, pasižyminti bendromis savybėmis ir sutelktai pasitaikanti apibrėžtoje teritorijoje. Aristokrãtija valstybės valdymo forma, kai valdžia priklauso privilegijuotam visuomenės sluoksniui. Asimiliãcija vienos tautos susiliejimas su kita perimant šios kultūrą, papročius, kalbą. Astrològija Babilonè II tūkstm. pr. Kr. susiformavęs mokymas apie tai, kad dangaus kūnų judėjimas ir žmonių gyvenimas yra susiję. Astronòmija visatos sandaros ir raidos mokslas. Atribùtas skiriamasis daiktas, ženklas, požymis. B Báltai grupė indoeuropietiškos kilties tautų ar genčių, kalbančių ar kalbėjusių giminiškomis kalbomis (pvz., prūsų, lietuvių, latvių), sudarančiomis atskirą indoeuropiečių kalbų šeimos atšaką. Baz lika teismams, prekybai ir verslui skirtas romėniškas pastatas su kolonomis viduje. Vėliau krikščionys, nusižiūrėję į bazilikas, ėmė statyti panašias bažnyčias. B blija krikščionių Šventasis Raštas. Bùčius iš vytelių pintas krepšys žuvims gaudyti. D Dámba pylimas, užtvanka, kranto sutvirtinimas. Dekalògas Dešimt Dievo įsakymų. Denãrijus senovės Ròmos nedidelė sidabrinė moneta, sverianti 3 4,5 g. Diasporà tautos dalis, gyvenanti ne savo valstybėje. Didỹsis taut kráustymasis IV VII a. vykęs barbarų genčių veržimasis į Ròmos impèriją ir su tuo susiję socialiniai, politiniai ir etniniai pokyčiai Europoje. Didžióji áisčių migrãcija I a. antroje pusėje prasidėjęs ir VI a. pabaigoje ar VII a. pradžioje pasibaigęs naujų aisčių kultūrų kūrimosi ir kėlimosi į naujas gyvenamas vietas laikotarpis. Migracijai įtaką darė Didžiojo tautų kraustymosi įvykiai: gotų, hunų, alanų ir avarų, o vėliau ir slavų migracijos. Didžióji Gra kija Piet Itãlija ir Sicilija, kur nuo seno buvo įsikūrusios kolonijos. Diktatūrà valdymo forma, kai visa valdžia sutelkiama vieno žmogaus rankose. Dinãstija tos pačios giminės valdovai. Dramà literatūros veikalas, skirtas vaidinti scenoje, spektaklis. E El tas rinktinė visuomenės dalis, kuriuo nors atžvilgiu išsiskirianti iš kitų. Ѐpas didelės apimties, dažniausiai eiliuotas istorinės ar mitologinės tematikos kūrinys. Etrùskai tauta, gyvenusi į šiaurę nuo Ròmos. Evoliùcija laipsniškas gamtos ir visuomenės kitimas; žmogaus išsivystymo iš žemesniųjų gyvūnų teorija. F Faktòrija prekybinė gyvenvietė arba laikina stovykla prekybai su vietos gyventojais. Falánga senovės graikų ir makedonų sunkiai ginkluotų pėstininkų keturkampė rikiuotė, paprastai sudaryta iš aštuonių eilių. Fãsciai virbų ryšulys su kirviu Ròmos magistrato valdžios ženklas. Fòrumas pagrindinė romėniško miesto aikštė. G Germãnai už Reino upės gyvenusios gentys. Vienos jų kimbrai ir teutonai. Gimnãsijas senovės Gra kijoje ugdymo įstaiga. Čia jaunuoliai sportuodavo ir klausydavo filosofų ir oratorių paskaitų. Gimnasiją sudarė stadionas, palestra (sporto, ypač kumštynių, imtynių, aikštė), portikai ir kiti pastatai. Gyvãčių kolonà didžiulė (iki 8 metrų aukščio) bronzinė trijų susivijusių gyvačių kolona, kurią vainikavo auksinis trikojis. Graikų pastatyta Delfuose pergalei prieš persus įamžinti. Imperatorius Konstantinas I 324 m. įsakė ją perkelti į savo naująją sostinę Konstantinòpolį (dab. Stambùlas). Gòtai rytų germanų gentys. Migruodami nuo Juodosios jūros Vakarų Europoje sukūrė rytų ir vakarų gotų valstybes. Gramãtikas antrosios pakopos mokytojas romėnų ugdymo sistemoje. Gremžtùkai titnaginiai arba kauliniai kailių dirbimo, grandymo ir minkštinimo įrankiai. H Helen zmas senovės Gra kijos ir kai kurių Rytų šalių istorijos ir kultūros laikotarpis, trukęs nuo Aleksandro Didžiojo laikų iki I a. po Kr. Helòtai užkariautojų spartiečių pavergti senieji Spártos gyventojai žemdirbiai. Heròjai graikų mituose pusdieviai, dievų arba deivių ir mirtingų moterų ar vyrų sūnūs. Hipodròmas žirgų bėgimo takas. Hopl tai sunkieji pėstininkai, pagrindinė kariuomenės rūšis senovės Gra kijoje, sudaryta iš piliečių; buvo ginkluoti ietimis ir kardais, turėjo apskritus skydus, šalmus ir šarvus. Hoplitai kovodavo sutelktomis falangomis. Hùnai genčių sąjunga. Susiformavo II IV a. Pauralės ir Pavolgio stepėse. Hunų žygiai paspartino Didįjį tautų kraustymąsi. Atilos ( m.) laikais hunai 437 m. įsiveržė į Ròmos impèriją ir pasiekė Konstantinòpolį. Mirus Atilai, 455 m. hunai buvo sumušti ir jų sąjunga iširo. I Indoeuropiẽčiai tautų grupė, apimanti buvusias ir esančias tautas, kalbėjusias ir kalbančias giminingomis kalbomis. Ìnsula daugiabutis daugiaaukštis gyvenamasis romėnų namas. K Kaleñdos romėnų kalendoriuje taip vadinosi kiekvieno mėnesio pirmoji diena. Tą dieną būdavo aukojama. Iš čia kilo žodis kalendorius. Karãliškasis kẽlias driekėsi daugiau negu 2500 km. Jame buvo įrengta 111 sargybos postų. Tai buvo pirmasis greitojo pašto kelias: karaliaus žinią raitelis perduodavo artimiausiam postui. Kar nė aristokrãtija visuomenės organizavimosi forma, būdinga besikuriančiai etninei valstybei. Valdžia (kunigaikščiai, vadai, bendruomenių vyresnieji ir kt.) renkama liaudies susirinkimuose. Katakòmbos požeminiai urvai, kuriuose krikščionys laidojo mirusiuosius. Kãtedra krėslas su atkalte senovės Ròmoje. Tokiame krėsle sėdėdavo romėnų mokytojas gramatikas. Dabar universiteto padalinys; svarbiausia vyskupijos bažnyčia. Kentáuras mitinė būtybė, pusiau žmogus, pusiau arklys. Komèdija senovės At nuose susiformavusi linksma drama, išjuokianti žmonių ir visuomenės ydas. Kratèras indas su dviem ąsomis ir plačiu kaklu. Dėl panašios formos tuo pačiu žodžiu vadinamas ir ugnikalnio krateris. Kòsmas taip graikai vadino darnų, pažinų pasaulį. Kreacion zmas tikėjimas, kad visata, Žemė, gyvybė buvo sukurti Dievo. Kultūrà žmogaus santykis su gamta ir visuomene, jo kūrybinių galių ir gebėjimų pritaikymas materialinėms ir dvasinėms vertybėms kurti. Kùndos kultūrà mezolito kultūra. Paplitusi Šiáurės Lietuvojè, Lãtvijoje, Ѐstijoje, Baltarùsijos Padauguvyje ir pietinėje Súomijoje. Jai būdingi kauliniai ir raginiai, titnaginiai dirbiniai. Lietuvojè žinoma apie dvidešimt Kundos kultūros stovyklų ir apie keturiasdešimt radimviečių. Kùpolas pusrutulio formos statinio stogas, imtas naudoti romėnų architektūroje