Lietuvių kalbos mokymas: motyvacija, mąstymas, mokymo kryptys

Transcription

1 Lietuvių kalbos mokymas: motyvacija, mąstymas, mokymo kryptys VILMA LEONAVIČIENĖ

2 Valstybinė kalba kaip viena svarbiausių Lietuvos Respublikos piliečio tapsmo prielaidų; Valstybinės kalbos mokymosi turinį sudaro trys kompetencijos sritys komunikacinė, lingvistinė ir sociokultūrinė. 2

3 Kalbos mokymo(si)sociokultūrinis kontekstas,,komunikacija visuomenės ir istoriškai determinuotas socialinis elgesys, realizuojamas kalbiniais veiksmais, kurių tikslas tarpusavio supratimas ir poveikis (Devidson).,,Žmogus kalba ne tam, kad kalbėtų - kalba dažniausiai yra priemonė, kad būtų pasiektas nekalbinis rezultatas. 3

4 Sociokultūrinė kompetencija LIETUVOS EDUKOLOGIJOS Tai komunikacinių gebėjimų aspektas, apimantis pažinimą tipiškų visuomenės bei kultūros ypatybių, kurios yra akivaizdžios, savaime suprantamos daugeliui visuomenės narių ir daro įtaką jų komunikaciniam elgesiui. 4

5 Sociokultūriniai ir psichologiniai aspektai: LIETUVOS EDUKOLOGIJOS Motyvacinis komunikacinės intencijos lygmuo, Dalykinis denotacinis lygmuo, Prasminio turinio lygmuo, Kalbinio plano lygmuo, Tarties ir intonacijos lygmuo. 5

6 Leksinės gramatinės kompetencijos įgijimas Eksperimentavimas su kalba auga, nes auga vaiko sugebėjimas apibendrinti. Per gimtąją kalbą žmogus pažįsta pasaulį ( Humboltas). Kalbos išmokimas yra kūrybinis individualus aktas. Svarbu parinkti tinkamus kalbos mokymo metodus, kad komunikacijos ir lingvistikos mokymas būtų glaudžiai susijęs su sociokultūrine kompetencija. 6

7 Kalba ir kultūra neatsiejami dalykai LIETUVOS EDUKOLOGIJOS Turėtų susiformuoti sociokultūrinė kompetencija, leidžianti patogiai jaustis svetimoje visuomenėje, padedanti suprasti tos visuomenės veiksmus bei elgesį. Vaikai kalbos mokosi intensyviausiai pirmaisiais gyvenimo metais, kai intelektas nesusiformavęs. Žmogus turi gebėjimą išmokti kalbą apskritai, o ne tam tikrą ar konkrečią. Svarbiausia aplinkybė t. y. kalbinė aplinka, kurioje vaikas gimė. 7

8 LKD metodologiniai pagrindai LIETUVOS EDUKOLOGIJOS Lingvistika Pedagogika ir psichologija Sociokultūrinis kontekstas 8

9 Ko siekiama? Suprasti kalbos mokymo principus; pažintinių ir socialinių interesų svarbą kalbos mokymui(si); vaiko protinio bei emocinio lavėjimo ir kalbos mokymo(si) sąveiką. 9

10 Ko siekiama? Išmanyti kokios yra mokinių sakytinės ir rašytinės kalbos ypatybės; kokia yra kalbos mokymo(si) logika; ką mokiniai sunkiausiai supranta ir kodėl; kaip formuojami atitinkami įgūdžiai, ugdomos kompetencijos. 10

11 Ko siekiama? LIETUVOS EDUKOLOGIJOS LITHUANIAN Mokėti UNIVERSITY praktiškai organizuoti kalbos ugdymo darbus; formuoti svarbiausias sąvokas ir įgūdžius; taikyti atitinkamų dalykų (fonetikos ar kt.) mokymo sistemą; naudotis įvairiais metodais; struktūrinti pamoką; vertinti mokinių žinias ir gebėjimus. 11

12 Dalyko paskirtis ir didaktinės nuostatos LIETUVOS EDUKOLOGIJOS Dalyko paskirtis išugdyti asmens gebėjimą suvokti, interpretuoti ir kurti įvairių stilių įvairių lygmenų kalbos tekstus. Didaktinės nuostatos: interpretacijos, komunikavimo, sistemiškumo, integracijos, individualizavimo, intuicijos ir sąmoningumo, mokymosi mokytis, bendradarbiavimo. 12

13 Kalbos ugdymo kryptys LIETUVOS EDUKOLOGIJOS Sisteminis kalbos mokymas. Komunikacinis integracinis kalbos mokymas. 13

14 Kalbinis ugdymas kalbos vartojimas: kalbėjimas, klausymas, skaitymas, rašymas; kalbos pažinimas: fonetika, morfologija, sintaksė ir t.t. Literatūrinis ugdymas. 14

15 Sisteminis kalbos ugdymas Mokomoji medžiaga atspindi kalbos struktūrą ir vidinę kalbos logiką. Dėmesys sutelkiamas į žinias apie lingvistinę sistemą ir gebėjimą ja remtis. Labiausiai ugdo reprodukavimo gebėjimus. Mokoma nuo formos prie reikšmės, sureikšminami atskiri kalbos lygmenys. 15

16 Komunikacinis integracinis kalbos ugdymas Komunikacinė kompetencija tai gebėjimas bendrauti žodžiu ir raštu, tinkamai pasirenkant verbalines ir neverbalines išraiškos priemones, atsižvelgiant į komunikacinę situaciją. Komunikacinę kompetenciją sudaro lingvistinė, diskurso, sociolingvistinė, sociokultūrinė ir referatyvinė kompetencijos. Ugdomi produkavimo gebėjimai. Kalbos mokoma derinant keturias kalbinės veiklos rūšis. 16

17 Motyvacija, mąstymas ir metodai Mąstymą sudaro operavimas jau turimomis sąvokomis ar vaizdiniais ir naujų kūrimas. Visą mąstymo medžiagą galima suskirstyti į šias kategorijas: vizualinė, garsai, emocijos ir kita (pagal Eric Jensen). 17

18 Kalbėjimasis mokiniams yra vienas iš būdų išbandyti ir pritaikyti savo mąstymo procesus bei lavinti savo mąstymo įgūdžius. Norint subrandinti sudėtingą mąstymo sistemą, reikia dalytis patirtimi ir kalbėtis (M.B. Rowe). Kalbėjimąsi galima laikyti mąstymo išorine raiška, t.y. savo minčių rodymu. 18

19 Mąstymas balsu taip pat leidžia mokiniams išgirsti savo pačių ir kitų mąstymą ir mokytis bei kontroliuoti savo mąstymo procesus. Kadangi mūsų mąstymui labai didelę įtaką turi struktūrų, o ne atskirų faktų suvokimas, tai informacija geriausiai įsimenama, jei pateikiama kontekstinėse situacijose. 19

20 Procesas dažnai yra efektyvesnis nei rezultatas. Iš esmės mokymosi būdas yra toks pat svarbus, kaip ir tai, ko mokomasi (Eric Jensen). Iš tikro žmonės nieko nesupranta ir neišmoksta (išskyrus kūdikių motorinį mokymąsi) tol, kol patys nesusikuria asmeninės, mokymuisi reikalingos metaforos ar modelio. Kai kurie tyrėjai teigia, kad mokomasi tiktai atsidūrus aklavietėje, t.y. kai pradedama mąstyti. 20

21 Kada lengviau mokytis? Mes mokomės geriau, kai mokymosi temos platesnės, struktūros vientisesnės, ryšys tarp dalykų aiškesnis (lengviau mąstyti). Mums sekasi prasčiau, kai medžiaga suskaidyta atskirais vienas po kito pateikiamais faktais ir nekontekstiniais informacijos vienetais (Eric Jensen). 21

22 Tyrimais nustatyta, kad ką nors įsiminti lengviau, jei tai nauja ar skiriasi nuo kitų dalykų. Štai kodėl mokymosi pradžia ir pabaiga įsimenama geriau už vidurį. Todėl turėtų būti daugiau pradžių ir pabaigų, o mažiau (pastovaus, vienodo, nuobodaus) vidurio. 22

23 Galima remtis regėjimo, klausos, kinesteziniais pojūčiais; abstrakčia, konkrečia informacija; indukcijos, dedukcijos sugebėjimais; intuicija, gebėjimu rasti panašumus ir skirtumus; informacija, susijusia ir nesusijusia su mokomuoju dalyku. 23

24 Taip pat remkitės įvairiomis atminties rūšimis: muzikine, kalbine, motorine, kontekstine/erdvine, sensorine 24

25 Kaip ir kur pateikti norimą medžiagą? Šalutiniai dalykai prisimenami vis geriau! Periferinė mokomoji medžiaga turi veikti mokinį nesąmoningu būdu. Rengiant medžiagą skirtingos spalvos pagerina matomumą. 25

26 Raudona skubėjimas, orientacija į dabartį, jausmai, drąsa, svarba (saikingai naudojama daro didelį poveikį). Mėlyna tvirtumas, orientacija į praeitį, tradiciškumas, tikrumas. Žalia ramumas, orientacija į ateitį, atsipalaidavimas, augimas, teigiamumas (gali būti labai plačiai pritaikoma). Oranžinė aktyvumas, žaismingumas, šiltumas, kategoriškumas (galėtų būti naudojama daug dažniau). Juoda dominavimas, mirtis, sunkumas, atgrasumas, šaltumas (jos naudotina kuo mažiau). 26

27 Kasdien laikykitės tos pačios tvarkos Pabrėžkite svarbiausias mintis! Mokydami išskirkite dvi ar tris svarbiausias pamokos ar skyriaus mintis. Nuolat jomis remkitės. Užrašykite tiktai svarbiausią informaciją. Pirma mokiniams pasakykite, ką ketinate užrašyti. 27

28 Pagaliau būtinai nurodykite (rodyklėmis ar apskritimais) atskirų dalykų ryšį. Lenta naudokitės tiktai norėdami paaiškinti ar įtvirtinti medžiagą. Flomasteriais užrašytą informaciją lengviau atsiminti nei tą, kuri užrašoma paprastu tušinuku ar parkeriu. Kaskart išsakę svarbią mintį, paprašykite mokinių greitai nupiešti paprastą simbolį. 28

29 Leiskite mokiniams mokyti savo bendraklasius ir kartą per savaitę apžvelgti medžiagą vienam su kitu. Leiskite mokiniams mąstant reikšti savo mintis balsu. Iškabinkite matomoje vietoje grupės darbo rezultatų lenteles. Leiskite mokiniams sukurti tariamuosius testus. Pasiūlykite testams ruoštis poromis. Leiskite mokiniams patiems ištaisyti savo namų ar kontrolinius darbus ir testus. Leiskite mokiniams išaiškinti medžiagą klasei ir sulaukti grįžtamojo ryšio. 29

30 Kalbų mokymo(si) istorija. Gramatinio vertimo metodas Pagrindinės gramatikos-vertimo metodo charakteristikos: Kalbos mokymosi tikslas yra išmokti kalbą, skaitant tos kalbos literatūrą arba studijuojant tam tikrą discipliną (naudojant tam tikrą mokymosi būdą). Kalbos mokymas pradedamas nuo gramatikos taisyklių analizavimo, taisyklių taikymo, vertimo. Mokoma naudojant dvikalbių žodžių sąrašus, žodynų studijavimą ir mokymąsi atmintinai. 30

31 Kalbų mokymo(si) istorija. XIX amžiaus mokymo naujovės Nuo XIX amžiaus europiečių augančios bendravimo galimybės lėmė profesionalaus kalbų mokėjimo poreikį. Išpopuliarėjo naujas požiūris į kalbų mokymąsi teigiama, kad reikia mokyti kalbų remiantis vaikų kalbos stebėjimu. Svarbus reikšmės atskleidimas gestų ir veiksmų raiška. 31

32 Reformų atsiradimo periodas XIX a. pabaigoje mokslininkai išsakė naują požiūrį į kalbų mokymosi principus: Šnekamoji kalba yra svarbiausia ir pirminė kalbų mokymasis turi remtis šnekamosios kalbos studijomis. Kalbos žodžių turi būti mokomasi naudojant sudarytus sakinius, o ne atskirus pavienius elementus. Gramatikos taisyklių turi būti mokoma remiantis komunikacine intencija. Vertimas turi būti atliktas gimtąja kalba, nes tik tokiu būdu nauji žodžiai bus teisingai suprasti. 32

33 Kalbų mokymo(si) istorija. Natūralusis metodas. Šie natūralūs kalbos mokymo principai davė pradžią vadinamajam tiesioginiam metodui. Mokymas klasėje vykdavo ta kalba, kurios norima išmokti. Konkrečių žodžių mokoma naudojant parodomuosius veiksmus, paveikslėlius; sunkiau suvokiamų žodžių reikšmė perteikiama išsakant idėjas. Mokymo procese akcentuojamas dėmesys taisyklingam tarimui ir gramatikai. 33

34 Kombinuotieji mokymo metodai Kalbinis mokymo kryptingumas. Sistemingumas. Imanentiškumas. Paralelinis visų kalbinių veiksmų mokymas. Šnekamosios kalbos svarba. Autentiškas tekstas. 34

35 Intensyvieji kalbos mokymosi metodai Sugestopedinis, Ritmopedinis, Relaksopedinis 35

36 Kalbų mokymo(si) istorija. Kalbų išmokimo teorijos. Susikūrė trys skirtingi požiūriai į kalbą ir kalbos pobūdį. Pirmosios teorijos šalininkai teigia, kad kalba yra struktūriškai pagal reikšmę susijusių elementų sistema. Funkcinio požiūrio, šalininkai teigia, kad kalba tai posakių / pasakymų ir praktinių reikšmių visuma. Kalba bendravimo bei socialinių sandorių tarp individų priemonė. 36

37 Kaip pasiekti, kad mokymas(is) būtų šiuolaikiškas? Integracija Bendrosios ir dalykinės kompetencijos Vertybinės nuostatos Reikalavimai mokomajai medžiagai 37

38 Kalbų mokymosi svetainės, metodika, prieinama šiuolaikinėmis technologijomis:,,etandem Europa. Galimybės telefono linija, internetinė telefonija, skype, facebook, gmail, vaizdo konferencijos ir kt. Lotus. Mokymo(si) medžiaga, pagrįsta naujaisiais psicholingvistikos atradimais. tinklapis. Galimybė susirašinėti su kolegomis, dalintis patirtimi. Susirašinėjimo galimybės el paštu, internetinių pokalbių kambariai, diskusijos ir kt. (Oneness) siūlo internetinius kursus besidomintiems estų, suomių portugalų, lenkų ir lietuvių kalbomis. kalbą (Tastethelanguage) tinklapis parodo, kad mokytis kalbų, bendrauti galima per maisto ir kalbų nemokamus ragavimo užsiėmimus. 38