ATASKAITA UŽSIENIO ŠALIŲ GEROSIOS PATIRTIES VAIKŲ SVEIKATOS STEBĖSENOS SRITYJE ANALIZĖ

Size: px
Start display at page:

Download "ATASKAITA UŽSIENIO ŠALIŲ GEROSIOS PATIRTIES VAIKŲ SVEIKATOS STEBĖSENOS SRITYJE ANALIZĖ"

Transcription

1 Projekto Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos, skirtos sistemingam vaikų sveikatos būklės stebėjimui ir kryptingam sveikatos politikos formavimui, sukūrimas ir įgyvendinimas NOR-LT11-SAM-01-TF , Nr "Metodologinė informacinės sistemos modelio analizė" veiklos ATASKAITA UŽSIENIO ŠALIŲ GEROSIOS PATIRTIES VAIKŲ SVEIKATOS STEBĖSENOS SRITYJE ANALIZĖ Higienos institutas Vilnius, 2014

2 TURINYS 1. ĮVADAS VAIKŲ SVEIKATOS STEBĖSENOS PRAKTIKA DIDŽIOJOJE BRITANIJOJE Vaikų sveikatos stebėsenos praktika Anglijoje Profilaktiniai vaikų sveikatos tikrinimai Vaikų sveikatos rodikliai ir informacinės sistemos Vaikų sveikatos ir gerovės lyginamoji priemonė Kūdikių mirtingumo profiliai pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms Vaikų žindymo profiliai regionams Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos profiliai regionams Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos profiliai Vaikų sveikatos stebėsenos ir profilaktinių sveikatos tikrinimų praktika Škotijoje Profilaktiniai vaikų sveikatos tikrinimai Vaikų sveikatos rodikliai ir jų šaltiniai Vaikų sveikatos rodiklių informacinės sistemos Vaikų sveikatos stebėsenos praktika Šiaurės Airijoje Profilaktiniai vaikų sveikatos tikrinimai Vaikų sveikatos rodikliai, jų šaltiniai ir informacinė sistema VAIKŲ SVEIKATOS STEBĖSENOS PRAKTIKA AUSTRALIJOJE Profilaktiniai vaikų sveikatos tikrinimai Vaikų sveikatos rodikliai, jų šaltiniai ir informacinė sistema VAIKŲ SVEIKATOS STEBĖSENOS PRAKTIKA JUNGTINĖSE AMERIKOS VALSTIJOSE Profilaktiniai vaikų sveikatos tikrinimai Vaikų sveikatos rodikliai ir jų šaltiniai Nacionalinis sveikatos tyrimas (angl. National Health Interview Survey, NHIS) Nacionalinis sveikatos ir mitybos tyrimas (angl. National Health and Nutrition Examination Survey, NHANES) Nacionalinis narkotinių medžiagų vartojimo ir sveikatos tyrimas (angl. National Survey on Drug Use & Health, NSDUH) Ateities stebėsena tyrimas (angl. Monitoring the future, MTF) Rizikingo elgesio jaunimo tarpe tyrimas (angl. Youth Risk Behavior Survey, YRBS) Nacionalinis imunizacijos tyrimas (angl. National Immunization Survey, NIS) VAIKŲ SVEIKATOS STEBĖSENOS PRAKTIKA NORVEGIJOJE Profilaktiniai vaikų sveikatos tikrinimai

3 5.2. Vaikų sveikatos rodikliai ir informacinė sistema REKOMENDACIJOS REMIANTIS UŽSIENIO ŠALIŲ VAIKŲ SVEIKATOS STEBĖSENOS PATIRTIMI Literatūros šaltiniai PRIEDAS PRIEDAS PRIEDAS PRIEDAS PRIEDAS PRIEDAS PRIEDAS PRIEDAS PRIEDAS PRIEDAS PRIEDAS PRIEDAS

4 1. ĮVADAS Tinkama gyventojų sveikatos stebėsena yra viena iš esminių geros sveikatos sistemos sudedamųjų dalių. Visuomenės sveikatos stebėseną Lietuvoje reglamentuoja 2002 metų visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas, kuriame nurodoma, kad sveikatos stebėsena yra tikslingai organizuotas ir sistemingai atliekamas visuomenės sveikatos būklės, ją veikiančių visuomenės sveikatos rizikos veiksnių duomenų rinkimas, kaupimas, apdorojimas, saugojimas, analizė ir vertinimas. Vykdant tokią stebėseną, galima tinkamai stebėti įvairių susirgimų (ypač tų, kuriems gali būti taikoma prevencija) skaičių ir jo kitimą populiacijoje. Tokią praktiką svarbu taikyti vaikams, nes galima išvengti daug tiesioginių (gydymo) bei netiesioginių (pvz.: nedalyvavimo ugdymo veikloje) valstybės išlaidų, taip pat palengvinti potencialią būsimą naštą (pvz.: sprendžiant nutukimo problemą realiuoju laiku, labai tikėtina, kad sumažės vyresnio amžiaus sergamumas diabetu, širdies kraujagyslių ir kitomis ligomis). Vienas pagrindinių numatytų vaikų sveikatos duomenų šaltinių yra statistinė apskaitos forma Nr /a Vaiko sveikatos pažymėjimas, kuri pildoma kasmet, profilaktinių sveikatos patikrinimų metu, kurie dažniausiai atliekami šeimos gydytojo. Nagrinėjant užsienio šalių patirtį, galima apžvelgti dažniausias praktikas, susijusias su vaikų profilaktiniais tikrinimais ir jų metu pildomomis formomis bei duomenų apie vaikų sveikatą rinkimu. Turint omenyje prieš tai pateiktus argumentus, toliau pateikti užsienio šalių gerosios patirties vaikų sveikatos stebėsenos srityje analizės tikslai ir uždaviniai. Tikslas: aprašyti užsienio šalių gerąją vaikų sveikatos stebėsenos patirtį. Uždaviniai: Aprašyti užsienio šalių vaikų profilaktinių tikrinimų praktiką; Aprašyti užsienio šalių analizuojamus vaikų sveikatos rodiklius; Aprašyti užsienio šalių vaikų sveikatos rodiklių informacines sistemas. Svarbu, kad pasirinktų aprašyti užsienio šalių sveikatos apsaugos sistema būtų gerai vertinama pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skirtingų šalių sveikatos sistemas reitinguoja vertindama tris pagrindinius faktorius ir su jais susijusius netolygumus: gyventojų sveikatos būklę, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei finansavimo lygiateisiškumą. Geriausiųjų 15-uke (iš viso vertinta 191 šalis) tėra kelios anglakalbės šalys: Kanada (7 vieta bendroje įskaitoje), Didžioji Britanija (9 vieta bendroje įskaitoje), Australija (12 vieta bendroje įskaitoje) ir JAV (15 vieta bendroje įskaitoje) (1). Siekiant kuo geriau įvertinti situaciją ir rasti pakankamai aktualios informacijos, buvo nuspręsta aprašyti šalis, kurių informacija apie sveikatos priežiūros apsaugos veiklas yra lengvai prieinama plačiajai visuomenei ir valstybinė kalba yra anglų. Galų gale pasirinktos keturios šalys: 4

5 Didžioji Britanija, Australija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Norvegija (nepaisant to, kad valstybinė kaba nėra anglų). Norvegijos sveikatos priežiūros sistema įvertinama kaip viena iš geriausių pasaulyje ir taip pat patenka į geriausiųjų 15-uką, užimdama 3 vietą bendroje įskaitoje pagal Pasaulio sveikatos organizacijos sveikatos apsaugos sistemų vertinimą (1, 2). 2. VAIKŲ SVEIKATOS STEBĖSENOS PRAKTIKA DIDŽIOJOJE BRITANIJOJE 2.1. Vaikų sveikatos stebėsenos praktika Anglijoje Profilaktiniai vaikų sveikatos tikrinimai Anglijoje mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos tikrinimai atliekami tris kartus: prieš pradedant lankyti mokyklą, vaikams esant bei metų amžiaus. Jų metu laisva forma vertinama bendra sveikatos būklė, vystymasis, atliktų skiepų istorija, sveikatos sutrikimai, psichinė sveikata, kiti poreikiai. Duomenys, surinkti patikrinimo metu, nėra renkami ar analizuojami, o skirti kurti vaikui sveiką aplinką mokykloje ar kitoje ugdymo įstaigoje (3) Vaikų sveikatos rodikliai ir informacinės sistemos Kalbant apie Didžiosios Britanijos didžiausio regiono Anglijos patirtį, svarbiausią vaidmenį vaikų sveikatos stebėsenoje turi Vaiko ir motinos sveikatos tinklas (angl. Child and Maternal Health Intelligence Network, ChiMat). ChiMat kiekvienais kasmet paruošia leidinį, kuris parodo visų Anglijoje esančių teritorinių vienetų vaikų sveikatos rodiklių būklę Anglijos kontekste (teritorinių vienetų rodikliai lyginami su Anglijos vidurkiu). Leidinyje apskaičiuoti svarbiausi vaikų sveikatos rodikliai, kurie apima 5 temas ir 32 rodiklius (1 lentelė) (4): 5

6 1 lentelė. Anglijos vaikų sveikatos rodikliai. Tema Nr. Rodiklio pavadinimas Apibrėžimas Reikalingumas Kūdikių mirtingumas (1000 kūdikių) Priešlaikinis mirtingumas Sveikatos apsauga Platesnio spektro sveikatai įtakos turintys veiksniai Vaikų mirtingumas (1 17 m., vaikų) MMR skiepijimo apimtys (%, pirma dozė 2 m. vaikų tarpe) DTaP / IPV / Hib skiepijimo apimtys (%, 2 m. vaikų tarpe) Vaikų skiepijimo apimtys globos namuose (%) Ūmios lytiniu keliu perduodamos infekcijos (įskaitant chlamidiozę, 1000 gyv.) Tinkamai išsivysčiusi vaikų dalis, pradedanti lankyti pirmą mokyklos klasę (%) Kūdikių mirčių skaičius iki 1 metų amžiaus 1000 gyvų gimusiųjų Standartizuotas 1-17 m. amžiaus vaikų mirtingumas nuo visų priežasčių vaikų 2 m. amžiaus vaikų dalis (%), paskiepyta 1 doze nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito 2 m. amžiaus vaikų dalis (%), paskiepyta nuo difterijos, stabligės, poliomielito, kokliušo bei Haemophilus influenzae B tipo Vaikų, gyvenančių globos namuose bent 12 mėnesių, skiepijimo statusas Rodiklis yra specialiose klinikose, kitose sveikatos priežiūros įstaigose ir Chlamidiozės prevencijos programos metu nustatytų diagnozių kombinacija 1000 gyventojų 5 m. amžiaus vaikų dalis, kuri pasiekė "gerą išsivystymo lygį" Prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų prieš ir po vaiko gimimo gali daryti labai didelę įtaką jų mirtingumo rodikliui. Taip pat yra labai svarbus sveikatos priežiūros vaidmuo, susijęs su rizikos veiksnių paplitimo mažinimu (rūkymo ir alkoholio vartojimo nėštumo metu ir kt.). Rodiklis padeda spręsti apie sveikatos netolygumų mažinimo veiklų efektyvumą. Po 1 m. amžiaus, dažniausia vaikų mirties priežastis yra traumos ar sužalojimai, kurių dauguma gali būti išvengti. Identifikuojamos rizikos grupės, kuriose pasireiškia didesnis vaikų mirtingumas. MMR vakcina stipriai sumažina riziką užsikrėsti tymais, raudonuke bei epideminiu parotitu. Pirma MMR doze skiepijama mėnesių amžiaus, antrąja 4-5 metų amžiaus. PSO užsibrėžusi tikslą, kad 95% 2 metų amžiaus vaikų būtų paskiepyti MMR vakcina. Difterija, kokliušas, stabligė, poliomielitas ir Hib gali būti mirtinos ligos, jei žmogus yra imlus tam tikram sukėlėjui. Globos namuose augantys vaikai ir jauni asmenys yra viena labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Pastebimi ryškūs netolygumai socialiniu atžvilgiu, kurie turi įtakos sveikatos būklei. Lytiniu keliu plintančios ligos yra svarbi visuomenės sveikatos problema Anglijoje. Siekiant vaikų visapusiškos sveikatos ir gerovės, labai svarbus jų palaikymas ankstyvojoje gyvenimo stadijoje. Geras išsivystymo lygis labai svarbus tolimesniam išsilavinimui, o ir kartu gebėjimui rinktis sveiką gyvenimo būdą. Vaikai iš mažiau pasiturinčių šeimų dažniau turi problemų su mokymusi, todėl mokykla šitoje srityje gali turėti aktyvų vaidmenį, stengdamasi pašalinti esamus netolygumus. 6

7 Platesnio spektro sveikatai įtakos turintys veiksniai Vaikų dalis, kuri 5 ir daugiau dalykuose buvo įvertinti "puikiai" (įskaitant gimtąją kalbą ir matematiką) Vaikų, augančių globos namuose, dalis, kuri 5 ir daugiau dalykuose buvo įvertinti "puikiai" (įskaitant gimtąją kalbą ir matematiką) m. amžiaus nesimokantys ir nedirbantys vaikai (%) Vaikai, pirmą kartą padarę nusikalstamą veiką (10-17 m. amžiaus, vaikų) Vaikų iki 16 m. amžiaus dalis, gyvenantys skurde (%) Benamių šeimų dalis(%) Vaikai, auginami globos namuose (%) Kelių eismo įvykių metu žuvę ar sunkiai sužaloti vaikai ( vaikų) Mažo svorio kūdikių dalis (%) Mokiniai (%), kurie baigiant pagrindinę mokyklą 5 ir daugiau mokomuosiuose dalykuose buvo įvertinti "puikiai" (įskaitant gimtąją kalbą ir matematiką) Vaikų, augančių globos namuose bent 12 mėnesių, dalis (%), kuri 5 ir daugiau mokomuosiuose dalykuose buvo įvertinti "puikiai" (įskaitant gimtąją kalbą ir matematiką) m. amžiaus nesimokančių ir nedirbančių vaikų dalis (%) m. amžiaus vaikų skaičius ( vaikų), kurie pirmą kartą gavo oficialų papeikimą, įspėjimą ar tesimo nuosprendį Vaikai (%), kuriuos globojančios šeimos gauna socialines išmokas ir kurių bendros pajamos sudaro mažiau nei 60% apskaičiuoto pajamų vidurkio Šeimos, kurios turi teisę gauti valstybės būsto paramą Vaikai iki 18 m., kurie auga globos namuose ( vaikų) Grubus 0-15 m. amžiaus vaikų, žuvusių ar sunkiai sužalotų kelių eismo įvykių metu, rodiklis vaikų Mažo svorio kūdikių dalis (%) (iš visų gyvų gimusių ir negyvagimių) Išsilavinimas yra labai svarbus jaunam žmogui ieškantis darbo bei renkantis sveikus gyvenimo būdo sprendimus. Globos namuose augantys vaikai ir jauni asmenys yra viena labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Pastebimi ryškūs netolygumai socialiniu atžvilgiu, kurie turi įtakos sveikatos būklei. Geras išsilavinimas padeda šiuos netolygumus mažinti. Besimokantys ar dirbantys tokio amžiaus žmonės turi daugiau tikimybių užsitikrinti savo socialinę ir ekonominę gerovę. Nesimokantys ir nedirbantys m. asmenys turi padidintą nepilnamečių nėštumų, depresijos, blogos fizinės sveikatos riziką. Rodiklis svarbus ir sveikatos, ir teisinės sistemos būklės kontroliavimui. Blogos ekonominės ir socialinės sąlygos turi įtakos tolimesnei vaiko sveikatai, todėl šį aspektą būtina stebėti ir gerinti. Benamės šeimos yra viena labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, o skurdas yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių sveikatai. Globos namuose augantys vaikai ir jauni asmenys yra viena labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Pastebimi ryškūs netolygumai socialiniu atžvilgiu, kurie turi įtakos sveikatos būklei. Kelių eismo įvykiai yra svarbi vaikų mirčių priežastis, kuri daugeliu atveju gali būti išvengiama. Mažas naujagimių svoris susijęs su kūdikių mirtingumu bei vyresniame amžiuje pasireiškiančiomis sveikatos problemomis. Be to, šis rodiklis atspindi visuomenėje esančius netolygumus. 7

8 Sveikatos gerinimas Nutukę vaikai (4-5 m. amžiaus) (%) Nutukę vaikai (10-11 m. amžiaus) (%) Vaikai, turintys vieną ir daugiau pažeistą kariesu, taisytą ar pašalintą dantį (%) arba vidutinis sugedusių, taisytų ar išrautų dantų skaičius, tenkantis vienam vaikui Nepilnamečių nėštumai (15-17 m. amžiaus, merginų) Nepilnametės motinos (%) Hospitalizacijos dėl alkoholio vartojimo sukeltų pasekmių ( gyv.) Hospitalizacijos dėl narkotinių medžiagų sukeltų pasekmių (15-24 m. amžiaus, gyv.) Motinos rūkymo statusas, kai gimė vaikas (%) Nutukimo paplitimas (%) tarp pirmą mokyklos klasę pradėsiančių lankyti vaikų (vertinama remiantis Didžiosios Britanijos 1990 metų KMI standartu) Nutukimo paplitimas (%) 6 klasės mokinių tarpe (vertinama remiantis Didžiosios Britanijos 1990 metų KMI standartu) Vaikų dalis, kuri dantų patikros metu turėjo bent vieną sugedusį, taisytą ar išrautą dantį arba vidutinis sugedusių, taisytų ar išrautų dantų skaičius, tenkantis vienam vaikui m. amžiaus nėštumai, 1000 moterų Gimdymų dalis (%), kai motina yra nepilnametė (< 18 m. amžiaus) Grubus nepilnamečių hospitalizacijų dėl alkoholio vartojimo sukeltų pasekmių rodiklis ( gyv.) Standartizuotas m. amžiaus žmonių hospitalizacijos dėl narkotinių medžiagų vartojimo rodiklis ( gyv.) Motinų skaičius (100 motinų), kurios rūkė, kai gimė vaikas Vaikų antsvoriui ir nutukimui tampant vis didesne problema, rodiklis būtinas vaikų sveikatos stebėsenai bei intervencijų efektyvumo vertinimui. Vaikų antsvoriui ir nutukimui tampant vis didesne problema, rodiklis būtinas vaikų sveikatos stebėsenai bei intervencijų efektyvumo vertinimui. Kariesas ir dantenų ligos yra labiausiai paplitusios dantų ligos Anglijoje. Nors situacija gerėja, tai visgi išlieka labai svarbia problema tarp žemesnio socioekonominio statuso asmenų. Tai yra geras tiesioginis vaikų dantų sveikatos rodiklis ir netiesioginis vaikų sveikatos ir mitybos rodiklis. Nepilnamečiai tėvai rečiau pasirūpina visapuse sveikatos priežiūra iki ir po gimdymo; turi didelę tikimybę negauti išsilavinimo bei gero darbo. Vaikai, kurie gimė nepilnametėms motinoms, turi didesnę mirties iki 1 metų bei mažo svorio riziką. Nepilnametės motinos taip pat žymiai dažniau serga pogimdyvine depresija. Per didelis vartojamo alkoholio kiekis turi socialinių sveikatos pasekmių, ypač jauname amžiuje. Narkotinių medžiagų vartojimas, ypač jauname amžiuje, susijęs su daugeliu socialinių ir sveikatos problemų. Rūkymas nėštumo metu turi neabejotinas pasekmes vaiko ir pačios motinos sveikatai. Rūkančios motinos dažniau patiria gimdymo komplikacijas, gimdo per mažo svorio, neišnešiotus vaikus ar negyvagimius ir kt. 8

9 Prevencija Motinų dalis, žindanti krūtimi (%) Žindymo paplitimas, kai kūdikis 6-8 mėn. amžiaus (%) 0-4 m. amžiaus vaikų apsilankymai greitosios pagalbos skyriuje (1000 gyv.) Hospitalizacijos dėl 0-14 m. amžiaus vaikų traumų ( gyv.) Hospitalizacijos dėl m. amžiaus žmonių traumų ( gyv.) Motinos (%), kurios pradeda žindyti vaiką per 48 valandas nuo gimimo Kūdikiai (%), kurie 6-8 mėn., amžiaus yra išimtinai ar dalinai žindomi. išimtinai žindomais laikomi tie kūdikiai, kurie maitinami tik motinos pienu; dalinai kurie kartu su motinos pienu gauna kitą maisto šaltinį Užregistruoti 0-4 m. amžiaus vaikų apsilankymai greitosios medicinos pagalbos skyriuje ir/ar ligoninėse (1000 vaikų) Grubus 0-14 bei m. amžiaus vaikų ir jaunimo hospitalizacijų dėl bet kokios kilmės traumų rodiklis ( gyventojų) Grubus 0-14 bei m. amžiaus vaikų ir jaunimo hospitalizacijų dėl bet kokios kilmės traumų rodiklis ( gyventojų) Motinos pienas yra idealus mitybos šaltinis vaiko pradinėje gyvenimo stadijoje. Yra duomenų, kad žindomi vaikai rečiau serga kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligomis bei nutukimu tolimesnėje augimo stadijoje. Įtariama, kad žindančios motinos rečiau serga kiaušidžių bei krūties vėžiu. Motinos pienas yra idealus mitybos šaltinis vaiko pradinėje gyvenimo stadijoje. Yra duomenų, kad žindomi vaikai rečiau serga kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligomis bei nutukimu tolimesnėje augimo stadijoje. Įtariama, kad žindančios motinos rečiau serga kiaušidžių bei krūties vėžiu. Apsilankymai greitosios medicinos pagalbos skyriuje yra dažnas reiškinys 0-4 m. amžiaus vaikų grupėje dėl įvairių traumų. Atskiras tyrimas taip pat parodė, kad ta pati amžiaus grupė sudaro 70% visų apsilankymų greitosios medicinos pagalbos skyriuje dėl karščiavimo ir kvėpavimo takų infekcijų. Sumažinus apsilankymų apimtis, galima finansinė nauda bei palengvintas medikų darbas. Apsilankymai greitosios medicinos pagalbos skyriuje yra dažnas reiškinys tarp vaikų ir jaunimo dėl įvairių traumų, kurios daugeliu atveju gali būti išvengiamos. Apsilankymai greitosios medicinos pagalbos skyriuje yra dažnas reiškinys tarp vaikų ir jaunimo dėl įvairių traumų, kurios daugeliu atveju gali būti išvengiamos. 30 Hospitalizacijos dėl astmos (0-18 m. amžiaus, gyv.) Grubus 0-18 m. amžiaus vaikų hospitalizacijų dėl astmos rodiklis ( vaikų) Astma yra dažniausia ilgalaikė liga tarp vaikų ir neplanuoti apsilankymai greitosios medicinos pagalbos skyriuose turi būti kuo retesni Hospitalizacijos dėl psichinių būklių (0-17 m. amžiaus, gyv.) Hospitalizacijos dėl savęs žalojimo (10-24 m. amžiaus, gyv.) 0-17 m. amžiaus vaikų hospitalizacijų dėl psichinių sutrikimų skaičius ( vaikų) Grubus 0-17 m. amžiaus vaikų hospitalizacijų dėl savęs žalojimo rodiklis ( vaikų) Vienas iš dešimties 5-16 m. amžiaus vaikų serga kokia nors psichine liga ir gali būti linkęs į savęs žalojimą bei narkotinių medžiagų vartojimą. Hospitalizacijų skaičius dėl savęs žalojimo per paskutinius metus turėjo tendenciją augti, todėl sritis turi būti stebima ir kaip įmanoma kontroliuojama. 9

10 Tokios, kaip pastaroji, ataskaitos suteikia galimybę lyginti vaikų sveikatos būklę vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygiu (5). Išanalizavus ataskaitas, galima įrodymais pagrįsta visuomenės sveikatos intervencija vienai ar kitai situacijai gerinti bei atsiranda galimybė bendradarbiauti su kitų regionų institucijomis mokantis gerosios praktikos. Jei yra poreikis, rodikliai gali būti palyginti ir interaktyviame portale (5). Pradinis portalo lango vaizdas pateiktas 1 paveiksle. 1 paveikslas. Anglijos vaikų sveikatos profilių interaktyvaus portalo pradinio lango vaizdas. ChiMat siūlo ir kitus, labiau specifinius interaktyvius portalus (informacines sistemas), kurių viso yra 5 vaikų sveikatos ir gerovės lyginamoji priemonė, kūdikių mirtingumo profiliai pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms, vaikų žindymo profiliai regionams, ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos profiliai regionams bei aktualiausias šioje apžvalgoje mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos profiliai (5) Vaikų sveikatos ir gerovės lyginamoji priemonė ChiMat turi savo specialią vaikų sveikatos ir gerovės lyginamąją priemonę (angl. The Benchmarking Tool), kuri suteikia pagrindą vietiniams politiniams sprendimams priimti (6). Lyginamoji priemonė apima minėtus rekomenduojamus vaikų sveikatos rodiklius (7), bet portale yra daugiau pasirinkties galimybių: 1. Pirmiausia pateikiama bendra visų rodiklių apžvalga, kurioje devynių Anglijos regionų rodikliai gali būti lyginami su Anglijos vidurkiu, tarpusavyje ir su dar smulkesnėmis 10

11 administracinėmis teritorijomis (rajonais). Pastarasis Anglijos-regiono-rajono lyginimas taikomas ir visose kitose portalo parinktyse; 2. Rezultatų peržiūrai gali būti pasirinktas žemėlapis, kuris vieną pasirinktą rodiklį paskirsto pagal kvartilius, kvantilius ar pateikia tolydžią vertinimo skalę; 3. Pateikiamos kiekvieno pasirinkto ir lyginamojo (Anglijos arba regiono) rodiklio daugiametės dinamikos; 4. Gali būti pateikiamos kiekvieno rodiklio vertės ir paskaičiuoti pasikliautiniai 95% intervalai; 5. Taip pat galimi kiekvieno regiono profiliai, kurie apima visus rodiklius. Toks profilis pateikia ir absoliučius rodiklių įverčius, ir grafinį vaizdavimą, todėl palengvina supratimą apie regione paplitusias vaikų sveikatos problemas; 6. Portale pateikiami ir kiekvieno rodiklio tikslūs apibrėžimai, mato vienetai, skaičiavimo metodika, duomenų šaltiniai bei naudojimo pagrindimas. Jei vartotojui nepakanka pateikiamo rodiklių analizavimo ir/ar pateikimo, portalas siūlo galimybę atsisiųsti duomenis Excel formatu (vaikų sveikatos profilių duomenų bazės pagrindinio lango vaizdas pateiktas 2 paveiksle (7)). Iš esmės šis profilis ir jame pateikti rodikliai yra taikomi visų amžiaus grupių vaikų sveikatai aprašyti, tuo tarpu kituose 4 interaktyviuose portaluose giliau nagrinėjamos tik tam tikro amžiaus vaikų specifinės sveikatos problemos ir skaičiuojami papildomi rodikliai. 2 paveikslas. Vaikų sveikatos ir gerovės lyginamosios priemonės vaizdas. 11

12 Kūdikių mirtingumo profiliai pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms Šis portalas rodo kūdikių mirtingumo būklę regionuose remiantis keliais rodikliais. ChiMat suformuluoti rodikliai skiriasi nuo bendrai vaikų sveikatai vertinti rekomenduojamų, nes parodo ne tik patį kūdikių mirtingumą, bet ir jam įtakos turinčius veiksnius (taigi taikomi tik kūdikių populiacijai, tuo tarpu vaikams rekomenduojami visai vaikų populiacijai). Pateikti duomenys leidžia geriau identifikuoti specifines problemas, kurių gerinimas gali paveikti esamą situaciją. Portale pateikiamos 6 temos, apimančios 18 rodiklių (2 lentelė): 2 lentelė. Kūdikių mirtingumo sveikatos profilių rodikliai. Tema Nr. Rodiklio pavadinimas Kūdikių mirtingumas Skurdas Sociodemografija Paauglių nėštumai Nėštumas ir kūdikystė Skiepijimai 1. Kūdikių mirtingumas 2. Vaiko gerovės indeksas 3. Regiono skurdumo indeksas 4. Vaikų skaičius, gyvenantis skurde 5. Perpildyti namų ūkiai 6. Juodaodžių ir kitų etninių grupių dalis populiacijoje 7. Paauglių nėštumo rodiklis 8. Paauglių nėštumo rodiklis pokytis 9. Žindymo pradžia 10. Motinos rūkymo statusas, kai gimė vaikas 11. Nėščiųjų apžiūra 12 nėštumo sav. 12. Mažo svorio naujagimių dalis (<2500 g) 13. Vaikų dalis, paskiepyta rekomenduojamomis difterijos, stabligės, poliomielito, kokliušo, Hib vakcinomis (iki 1 m. amžiaus) 14. Vaikų dalis, kuriems baigtas meningokokinės infekcijos imunizacijos ciklas iki 1 m. amžiaus 15. Vaikų dalis, paskiepyta pneumokokine vakcina iki 1 m. Amžiaus 16. Vaikų dalis, paskiepyta MMR vakcina (iki 2 m. Amžiaus) 17. Vaikų dalis, kuriems baigtas meningokokinės infekcijos imunizacijos ciklas iki 2 m. amžiaus 18. Vaikų dalis, paskiepyta rekomenduojamomis difterijos, stabligės, poliomielito, kokliušo, Hib vakcinomis (iki 2 m. amžiaus) Rodiklius galima lyginti regionais bei rajonais, pateikiamas jų interpretavimas (blogesnis/geresnis už Anglijos ar regiono vidurkį). Be to, ChiMat be rodiklių pateikia ir gerosios praktikos, kuri mažintų 12

13 sveikatos netolygumų kūdikių mirtingumo srityje, vadovą. Tokiu būdu atskiri regionai gali ne tik įsivertinti savo būklę, bet ir imtis atitinkamų priemonių (8) Vaikų žindymo profiliai regionams Vaikų žindymo interaktyvus portalas pateikia 19 rodiklių (3 lentelė) (9), kurie parodo esamą vaikų žindymo situaciją bei motinos ir vaiko sveikatą pagal demografinius veiksnius. Kaip ir anksčiau aprašyti profiliai, informacija pateikiama rajono/regiono rodiklius lyginant su regiono/anglijos vidurkiu (10). 3 lentelė. Vaikų žindymo profilių rodikliai. Nr. 1. Naujagimių skaičius 2. Prognozuojamas naujagimių skaičius Rodiklio pavadinimas 3. Kūdikių dalis, gimusių iš Artimųjų Rytų/Azijos kilusioms motinoms 4. Regiono skurdumo indeksas 5. Vaikų dalis, gimusių atklikus cezario pjūvį 6. Vaikų dalis, gimusių 35 m. ir vyresnėms motinoms 7. Nepilnametės motinos 8. Žindančios motinos 9. Žindymo paplitimas, kai kūdikis 6-8 mėn. amžiaus 10. Kūdikių mirtingumas 11. Naujagimių iki 14 dienų amžiaus apsilankymai sveikatos priežiūros įstaigoje 12. Apsilankymai ligoninėje dėl gastroenterito (iki 1 m. amžiaus) 13. Apsilankymai ligoninėje dėl gastroenterito (1 m. amžiaus) 14. Apsilankymai ligoninėje dėl gastroenterito (2-4 m. amžiaus) 15. Apsilankymai ligoninėje dėl gastroenterito (iki 5 m. amžiaus) 16. Apsilankymai ligoninėje dėl kvėpavimo takų infekcijos (iki 1m. amžiaus) 17. Apsilankymai ligoninėje dėl kvėpavimo takų infekcijos (1 m. amžiaus) 18. Apsilankymai ligoninėje dėl kvėpavimo takų infekcijos (2-4 m. amžiaus) 19. Apsilankymai ligoninėje dėl kvėpavimo takų infekcijos (iki 5 m. amžiaus) Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos profiliai regionams Ikimokyklinio amžiaus vaikų arba ankstyvųjų metų sveikatos profilis skirtas vaikų iki 5 metų imtinai sveikatai aprašyti ir įvertinti. Profilyje pateikti šiai amžiaus grupei aktualūs sveikatos rodikliai bei potencialūs rizikos veiksniai ir palyginamos administracinės teritorijos. Duomenys prieinami visuomenei, tad visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys įvairiose institucijose, gali lengvai gauti informaciją apie esamą sveikatos būklę ir ją palyginti su rajonų, regionų bei nacionaline būkle. Be to, 13

14 siekiant palengvinti statistikos naudojimą, portale patalpintas ir vadovas, kuriame paaiškinta, kaip tiksliai naudotis portalu bei kaip interpretuoti gautą informaciją (11). Vaikų iki 5 metų sveikatos profiliai gali būti atvaizduoti keliais būdais. Pirmiausia portale pateikiama rodiklio daugiametė tendencija nacionaliniu lygmeniu (12). Taip pat galimi rajonų rodiklių palyginimai su kitomis administracinėmis teritorijomis ir nacionaliniu vidurkiu (13). Atskiroje portalo pasirinktyje galima pasirinkti dominantį rodiklį ir duomenys pateikiami žemėlapyje, t.y. visose administracinėse teritorijose, rodiklio daugiametė tendencija ir stulpelinė diagrama pagal teritoriją (13). Galų gale portale galima pasirinkto jau paruoštą ir pastoviai atnaujinamą santrauką apie administracinės teritorijos būklę. Santraukoje/ataskaitoje kartu pateikiamas ir rodiklių vertinimas bei visuomenės sveikatos sektoriaus veiksmai (14). Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos portale nagrinėjami rodikliai pateikti 4 lentelėje: 4 lentelė. Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos profilių rodikliai. Nr. Rodiklio pavadinimas 1 Nepilnamečių nėštumai 2 Motinos rūkymo statusas, kai gimė vaikas 3 Mažo svorio naujagimiai 4 Žindymo paplitimas, kai kūdikis 6-8 mėn. amžiaus 5 Kūdikių mirtingumas 6 Vaiko vystymasis (2-2.5 m. amžiaus) 7 Apsilankymai greitosios medicinos pagalbos ligoninėse (0-4 m. amžiaus) 8 Hospitalizacijos greitosios medicinos pagalbos ligoninėse (0-4 m. amžiaus) 9 Hospitalizacijos dėl tyčinių ir netyčinių traumų (0-4 m. amžiaus) 10 5 m. amžiaus vaikų dantų būklė 11 Skiepijimo apimtys (2 MMR dozės, 5 m. amžiaus) 12 Antsvoris (4-5 m. amžiaus) 13 1 mokyklos klasę baigusių ir normaliai besivystančių vaikų dalis 14 Motinos psichologinė sveikata 15 Tėvų amžius, kai buvo susilaukta vaiko Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos profiliai Mokykla turi labai svarbų vaidmenį palaikant ir gerinant vaikų sveikatą. Anglijos švietimo ir sveikatos atstovai yra sukūrę specialų įrankį Sveikoms mokykloms (angl. Healthy Schools Toolkit), kuris skirtas su sveikata susijusių pagrįstų sprendimų priėmimui mokyklose. Įrankis yra patalpintas Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje, kuris pateikia informaciją, reikalingą mokykloms vykdyti visapusį sveikatos stiprinimą. Mokyklos sveikatos priežiūros specialistai patys gali apžvelgti savo mokyklos mokinių būseną, identifikuoti esamas problemas, suplanuoti tinkamus veiksmus ir vėliau 14

15 įvertinti jų efektyvumą. Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos profiliai pateikiami atskirai regionams, siekiant identifikuoti vietiniu lygmeniu opias problemas ir lyginti su kitų regionų esama situacija. Tuomet atskirų regionų vadovybė taip pat gali susidaryti specifinį veiksmų planą vaikų sveikatai gerinti (iš esmės kiekvienam lygmeniui suteikiamas kontekstas, kuriuo remiantis įmanomi palyginimai ir, tuo pačiu, reikalingų intervencijų planavimas bei diegimas). Rodiklius (5 lentelė) (15) taip pat galima lyginti su rajonų ir nacionaliniais vidurkiais (16). Jei yra poreikis, pasirinkti rodiklius ir juos lyginti tarpusavyje galima interaktyviame portale (3 paveikslas (15)). 5 lentelė. Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos profilių rodikliai. Nr. Rodiklio pavadinimas 1 Vaikai, gyvenantys skurde (iki 16 m. amžiaus) 2 Mokiniai, gaunantys nemokamą maitinimą 3 Antsvorį turintys vaikai (4-5 m. amžiaus) 4 Antsvorį turintys vaikai (10-11 m. amžiaus) 5 Nutukę vaikai (4-5 m. amžiaus) 6 Nutukę vaikai (10-11 m. amžiaus) 7 vaikų dalis, sportuojanti bent 3 valandas per savaitę 8 Jaunų žmonių dalyvavimas užklasinėje veikloje 9 Nepilnamečių nėštumai 10 Vaikai, turintys vieną ir daugiau pažeistų karieso, taisytų ar išrautų dantų 11 Vaikų ir jaunų žmonių rūkymas 12 Mokinių dalis, kuri teigia neturinti pakankamai informacijos apie lytinį švietimą 13 Vaikų ir jaunų žmonių narkotinių medžiagų vartojimas 14 Vaikų ir jaunų žmonių alkoholio vartojimas 15 8 m. amžiaus mergaičių dalis, paskiepyta HPV vakcina 16 Ūmios lytiniu keliu plintančios infekcijos 17 Mokinių dalis, kuri yra/buvo užgauliojama mokykloje 18 Mokyklų dalis, kuriose imamasi nepakankamai priemonių prieš patyčias/užgauliojimus 19 Vaikų emocinė sveikata 20 Kelių eismo įvykiuose žuvusių ir sužalotų vaikų skaičius 21 Vaikų apsilankymai ligoninėse dėl psichologinių problemų Be interaktyvių profilių, kuriuose duomenis renkasi pats naudotojas, yra pateikiamos ir kasmetinės mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ataskaitos pagal regionus. Ataskaitose nepateikiami mokyklai-specifiški duomenys, tačiau lyginami regiono, rajono ir nacionalinis rodiklis, taip leidžiant identifikuoti prioritetines sritis (17). 15

16 3 paveikslas. Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos rodiklių interaktyvaus portalo vaizdas Vaikų sveikatos stebėsenos ir profilaktinių sveikatos tikrinimų praktika Škotijoje Nacionalinės sveikatos sistemos Škotijos regionas vykdo Vaikų sveikatos programą (angl. Child Health System Programme, CHSP) (18), kurios tikslas tinkamų sąlygų sudarymas optimaliai vaikų sveikatai pasiekti. Tai daroma keliais būdais: nuolat vykdomas visų vaikų sveikatos stiprinimas bei reguliariai tikrinama, kokie rizikos faktoriai ar sveikatos būklės yra paplitusios vaikų tarpe ir tuo pačiu planuojamos efektyvios visuomenės sveikatos intervencijos, kurios padėtų problemas spręsti ankstyvuoju laikotarpiu. Programoje vyrauja įvairūs vykdymo elementai: formalūs rutininiai patikrinimai dėl specifinių sveikatos būklių, rutininis vaikų skiepijimas, struktūrizuota programa vaikų poreikio įvertinimui, sveikatos stiprinimui bei tėvų paramos stiprinimui. Pastaroji programa vykdoma reguliariai bendradarbiaujant su mokyklose dirbančiais sveikatos priežiūros specialistais bei kitais sveikatos priežiūros atstovais Profilaktiniai vaikų sveikatos tikrinimai 16

17 Ugdymo įstaigos sveikatos priežiūros tikslas yra skatinti fizinę, psichologinę, socialinę sveikatą ir sukurti tinkamą mokymosi aplinką vaikams, turintiems sveikatos sutrikimų. Šio tikslo siekimą užtikrina Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos sistema (CHSP School). Vaikų sveikatos mokyklose stebėsena ir jos stiprinimas Škotijoje pradėtas 1993 metais. Nuo to laiko sistema keitėsi keletą kartų ir praktika pastoviai peržiūrima atitinkamų institucijų Sveikatos apsaugos ministerijos, o ypač didelis vaidmuo tenka Pediatrijos ir vaikų sveikatos karališkajam koledžui (angl. Royal College of Pediatrics and Child Health (RCPCH)). Paskutiniai dideli pakeitimai įvyko 2005 metų spalį, kuomet Škotijoje buvo pradėta diegti Hall 4 (angl. Health for All Children, 4 th edition, Hall 4) programa (19). Remiantis Hall 4, kiekvienas vaikas, pradedantis lankyti mokyklą, turi pasitikrinti sveikatos būklę. Patikrinimo metu užpildoma P1 forma pridėta 1 priede. Jei reikia papildomų tyrimų ar yra abejonių dėl tikslios diagnozės, vaikas gali būti tikrinamas toliau, pildant kitą oficialią formą (2 priedas). Dažniausiai tolimesnis sveikatos vertinimas atliekamas tada, kai yra įtariami vystymosi sutrikimai. Pagrindinė informacija, kuri turi būti surinkta tokio profilaktinio patikrinimo metu, pateikta 6 lentelėje. 6 lentelė. Vaikų profilaktinio sveikatos tikrinimo prieš pradedant lankyti mokyklą turinys (P1) (19). Pagrindiniai veiksmai, kurie turi būti atlikti sveikatos patikrinimo metu prieš pradedant lankyti mokyklą Ūgio matavimas; Svorio matavimas; Kūno masės indekso nustatymas (tik visuomenės sveikatos monitoringo tikslais); Klausos testas; Vaikų identifikavimas, kurie prieš tai nėra gavę tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų; Regos tikrinimas (jei nebuvo atliktas anksčiau); Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo vaikams užtikrinimas; Dantų būklės tikrinimas; Burnos ertmės sveikatos skatinimas: patarimai mažinti daug cukraus turinčių produktų vartojimą; tinkamos dantų valymo technikos mokymas; tolimesnių vizitų pas odontologą nustatymas. Remiantis Hall 4, ne visa P1 formoje esanti informacija privalo būti užpildyta, todėl kai kurių kintamųjų analizė tampa sudėtinga ar neįmanoma (20). Iš esmės Hall 4 programos pagrindiniame dokumente parašyta, kad P1 galutinė informacija, perduodama ugdymo įstaigai, turi būti nustatytų sutrikimų diagnozės ir kūno masės indeksas (KMI). Diagnozės reikalingos vaiko saugumui ir tolimesnei sveikatai užtikrinti, tuo tarpu KMI rodiklio reikšmė kiek kitokia. Pasak Hall 4 programos, vaiko kūno masės indeksą dažniausiai reikia vertinti tik tada, kai įtariamas antsvoris ar nutukimas. Nors 17

18 ir pritariama, kad vaikų nutukimas yra vis didėjanti visuomenės sveikatos problema, Hall 4 kol kas visgi nepataria naudoti KMI rodiklio matuoti rutiniškai (pavyzdžiui, neverta matuoti vaiko KMI kiekvienais metais), nes dar nėra pasiekta bendra išvada dėl visuomenės sveikatos intervencinių programų efektyvumo (19). Taip pat argumentuojama, kad reguliarus KMI matavimas atima vertingą šeimos gydytojo laiką, o ir nėra iki galo įrodyta tokio vertinimo nauda (19). Turint omenyje prieš tai išsakytus argumentus, Hall 4 pritaria, kad KMI rodiklis bus labai naudingas ateityje vertinant visuomenės sveikatos intervencijas, todėl paliktas vienintelis (jei gydytojas nemato pagrindo jo matuoti vėliau) ūgio bei svorio matavimas prieš einant į mokyklą (įrašą apie ūgi, svorį bei KMI išsaugant informacinėje sistemoje). Anksčiau (nors ir nenuosekliai) Škotijoje vaikų ūgio ir svorio duomenys buvo renkami dar du kartus-10/11 m. ir 13/14 m. amžiaus (19). Naudojantis prieš pradedant lankyti mokyklą renkamais duomenimis, kiekvienais metais yra publikuojamas leidinys, kuris aptaria, kokia dalis vaikų, pradėjusių lankyti mokyklą, yra per mažo, normalaus ir per didelio svorio (vertinama remiantis 1990 metų Didžiosios Britanijos patvirtintu standartu) (21). Informacija apie vaikų svorį ir ūgį taip pat gaunama iš Škotijos sveikatos tyrimo (Scottish Health Survey), kuriame pateikiama 2 15 m. amžiaus per mažą, per didelį ir normalų svorį turinti vaikų dalis. Po apsilankymo pas gydytoją prieš pradedant lankyti mokyklą, nėra numatyta jokių kitų planinių sveikatos patikrinimų, tačiau programoje siūloma, kad sveikatos stiprinimas ir stebėjimas turi būti kasdienė ugdymo įstaigos veikla. Tiesa, iki 2005 metų Hall 4 programos Škotijoje mokyklinio amžiaus vaikai profilaktiškai buvo tikrinami du papildomus kartus, sulaukę 10/11 metų (P7 forma) (3 priedas) bei 13/14 metų (S3 forma) (4 priedas) amžiaus. Kai kurios ugdymo įstaigos gali būti pasilikusios senųjų patikrinimų tvarką, tačiau tai nėra universalu visai Škotijai ir vidaus tvarka šiuo klausimu skiriasi. Ugdymo įstaigos taip pat gali įvesti kitų, nerutininių ir neuniversalių patikrinimų tvarką (pavyzdžiui, apsilankymas tik pas tam tikros specializacijos gydytojus sukakus 10/11 ar 13/14 metų). Tokiems tikslams paruošta naudoti nerutininių patikrinimų forma (5 priedas). Laikoma, kad 5-14 metų amžiaus vaikai pas savo šeimos gydytoją apsilanko vidutiniškai 2, o m. vaikai 3 kartus per metus. Kiekvienas toks vaiko apsilankymas turėtų būti vertinamas kaip galimybė vykdyti tęstinį sveikatos vertinimą. Tokia praktika turėtų paplisti ne tik tarp šeimos gydytojų, bet ir mokykloje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų ar atliekant skiepijimą (jei tą daro ne šeimos gydytojas). Svarbus vaidmuo tenka mokytojams, kurie jau per pirmus mokymosi pradinėje mokykloje metus gali pastebėti įvairių sutrikimų simptomus. Mokytojai taip pat turėtų identifikuoti, ar vaikams reikalinga papildoma pagalba besimokant, nesvarbu, kas šį barjerą sukelia fizinė negalia, vystymosi ar elgesio sutrikimas. Pasak Hall 4, mokyklos sveikatos priežiūros specialistas vaiko sveikatos 18

19 užtikrinime turi vieną svarbiausių vaidmenų. Galima sakyti, visos Škotijos vaikų sveikatos programos pagrindimas yra tas, kad naudos gavėjas privalo būti vaikas. Pildomos formos apie sveikatą labiausiai skirtos tiems žmonėms, kurie vienu ar kitu būdu yra atsakingi už vaiko darnų ir sveiką vystymąsį, o ne populiacinių duomenų apie vaikų sveikatą rinkimui. Iš rutiniškai renkamų duomenų skaičiuojami vaikams-specifiniai sveikatos rodikliai daugiausiai apima sritis, kurioms gali būti taikomos prevencinės priemonės arba kurie nurodo esamus netolygumus Vaikų sveikatos rodikliai ir jų šaltiniai Škotijos visuomenės sveikatos centras 2010 metų bendruomenės sveikatos ataskaitą papildė vaikų, kaip atskiros visuomenės grupės, sveikatos profiliu. Skaičiuojami 38 esminiai rodikliai, kurie parodo vaikų ir jaunimo (0-24 metų amžiaus) sveikatos būklę, gerovę ir kitus aspektus. Pasirinktas platus amžiaus intervalas atspindi skirtingas vaikų ir jaunimo sveikatos bei gerovės problemas įvairiu laikotarpiu (22). Pasirinktų 38 rodiklių šaltiniai yra Škotijoje rutiniškai renkami duomenys, kurie gali būti lyginami tarp administracinių teritorijų ir jų rajonų. Rutiniškai renkami vaikų sveikatos duomenys: Mirčių priežastys; Dantų būklė (duomenys apie apsilankymų pas odontologą skaičių, jų pobūdį, profilaktinius patikrinimus prieš pradedant lankyti mokyklą); Šeimos gydytojų konsultacijos (duomenys renkami iš 6% reprezentatyvios Škotijos populiacijos ir taip kaupiami kokybiniai bei kiekybiniai duomenys); Hospitalizacijų priežastys; Traumos (diagnozuotos hospitalizuojant); Sergamumas infekcinėmis ligomis; Psichikos sveikata; Sergamumas onkologinėmis ligomis; Ne populiacinių duomenų pagrindiniai šaltiniai yra Škotijos jaunimo gyvensenos ir narkotinių medžiagų vartojimo apklausa (angl. Scottish Adolescent Lifestyle & Substance Use Survey, SALSUS), kuri vykdoma kas 4 metus bei Škotijos gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas (angl. SHS, Scottish Household Survey), atliekamas kasmet. Taip pat atliekama ir daugiau panašių, su vaikų sveikata susijusių, apklausų: Augimas Škotijoje (Growing Up in Scotland); Kūdikių maitinimo tyrimas (Infant Feeding Survey); 19

20 Vaikų psichinės sveikatos tyrimas (ONS Surveys on the Mental Health of Children); Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (Health Behaviour in School-aged Children, HBSC); Be to, daugelis rodiklių nėra tiesioginiai, bet tikimasi, kad jie atspindi esamą būklę. Tinkamų rodiklių sąrašas buvo paruoštas praėjus tris pasiruošimo etapus: esamų rutiniškai renkamų duomenų ir skaičiuojamų rodiklių analizė; konsultacijos su potencialiais ruošiamų rodiklių naudotojais; paruošto rodiklių sąrašo duomenų kokybės testavimas. Galutinis rodiklių rinkinys pateiktas 7 lentelėje (22): 7 lentelė. Škotijoje rutiniškai renkami vaikų ir jaunimo sveikatos rodikliai. Nr. Rodiklio pavadinimas Šaltinis* 1 Kūdikių iki 1 m. mirtingumas (grubus rodiklis) GROS m. amžiaus vaikų mirtingumas (grubus rodiklis) GROS m. amžiaus žmonių mirtingumas (grubus rodiklis) GROS 4 Aktyvi kelionė į mokyklą (dalis vaikų (%), į mokyklą keliaujantieji kita transporto priemone, nei mašina arba pėsčiomis) SHS m. amžiaus gyventojų hospitalizacijos dėl alkoholio vartojimo sukeltų pasekmių (grubus rodiklis) ISD Scotland m. amžiaus gyventojų hospitalizacijos dėl narkotinių medžiagų vartojimo sukeltų pasekmių (grubus rodiklis) ISD Scotland 7 Rūkymo paplitimas 15 m. amžiaus vaikų tarpe (%) SALSUS 8 Alkoholio vartojimas 15 m. amžiaus vaikų tarpe (%) SALSUS 9 Narkotinių medžiagų vartojimas 15 m. amžiaus vaikų tarpe (%) SALSUS m. amžiaus gyventojų hospitalizacijos dėl kelių eismo įvykių (standartizuotas rodiklis) ISD Scotland m. amžiaus vaikų apsilankymai greitosios medicinos pagalbos ligoninėse (standartizuotas rodiklis) ISD Scotland 12 Vaikų dantų būklė, pradedant lankyti mokyklą (dalis, kuri neturi nei vieno, taisyto ar išrauto danties) (%) NDIP 13 Vaikų iki 15m. amžiaus netyčinės traumos (susižalojimai) (standartizuotas rodiklis) ISD Scotland 0-15 m. amžiaus vaikų apsilankymai asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių metu 14 ištraukiami 2 ir daugiau dantys ISD Scotland m. amžiaus dėl astmos hospitalizuoti pacientai (standartizuotas rodiklis) ISD Scotland 16 Vaikų nutukimas (prieš pradedant lankyti mokyklą) (%) CHSP-PS 17 Savižudybės (standartizuotas rodiklis) GROS m. amžiaus vaikų stiprybių ir silpnybių testo rezultatas (vidurkis) SALSUS m. amžiaus vaikai, auginami globos namuose (grubus rodiklis) SG 20 Vaiko teisių apsaugos iškvietimai (grubus rodiklis) SG 21 Globos namų auklėtinių moksliniai pasiekimai (pažymių vidurkis) SG 22 Vidurinės mokyklos lankymas (%) SG/SNS 23 Pradinės mokyklos lankymas (%) SG/SNS m. amžiaus vaikų moksliniai pasiekimai (pažymių vidurkis) SG m. amžiaus asmenys, gyvenantys "blogo prieinamumo" regionuose (%) SIMD09/GROS m. amžiaus vaikai, kurių šeimos gauna vaiko ar bedarbystės pašalpas (%) HMRC 27 Nesimokantys ir nedirbantys m. amžiaus asmenys (%) SG 28 Mokyklą metę vaikai (%) SG/SDS m. amžiaus asmenys, gyvenantys skurdžiose vietovėse (%) SIMD m. amžiaus asmenų hospitalizacijos dėl užpuolimų (standartizuotas rodiklis) ISD Scotland m. amžiaus vaikų su smurtu susijęs nusikalstamumas (grubus rodiklis) SCRA 20

21 m. amžiaus asmenys, gyvenantys smurtu pasižyminčiose vietovėse (%) SIMD09/GROS mėn. amžiaus vaikų skiepijimų apimtys (išskyrus MMR) (%) SIRS mėn. amžiaus vaikų skiepijimų apimtys (MMR) (%) CHSP-PS 35 Žindomi 6-8 sav. kūdikiai (%) CHSP-PS 36 Nepilnamečių nėštumai (<18 m. amžiaus) (grubus rodiklis) GROS 37 Motinos, rūkančios nėštumo metu (%) ISD Scotland 38 Mažo svorio naujagimiai (%) ISD Scotland * GROS General Register Office for Scotland (Škotijos generalinis registras); SHS Scottish Household Survey (Škotijos gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas); ISD Scotland Information Services Division (Škotijos informacinių paslaugų skyrius); NDIP National Dental Inspection Programme (Nacionalinė dantų tikrinimo programa); CHSP-PS Child Health Systems Programme Pre-school Children (Vaikų sveikatos sistemos programa ikimokyklinio amžiaus vaikams); SG Scottish Government (Škotijos vyriausybė); SNS Scottish Neighbourhood Statistics (Škotijos administracinių teritorijų statistika); SIMD09 Scottish Index of Multiple Deprivation 2009 (Škotijos regiono skurdumo indeksas); HMRC HM Revenue and Customs (pajamų ir muitinės tarnyba); SDS Skills Development Scotland (Gebėjimų vystymo sistema); SCRA Scottish Children's Reporter Administrations (Škotijos vaiko teisių apsaugos tarnyba); SIRS Scottish Immunization Recall System (Škotijos skiepijimo sistema). Rodikliai apskaičiuojami kiekvienai administracinei teritorijai atskirai, kurie lyginami tarpusavyje bei su Škotijos bendru vidurkiu. Kartu pateikiama ir trumpa interpretacija (blogesnis/geresnis už vidurkį), bet paminima, kad net jeigu atskiro regiono situacija yra geresnė už bendrą Škotijos vidurkį, tai vis tiek gali rodyti svarbią visuomenės sveikatos problemą, taigi vertinimas visais atvejais turi būti atsargus (22) Vaikų sveikatos rodiklių informacinės sistemos Du pagrindiniai Hall 4 programos ir mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos informacinės sistemos naudotojai yra ugdymo įstaigų sveikatos priežiūros specialistai bei ugdymo įstaigos administracija, atsakinga už sveikatos priežiūros paslaugų tiekimą. Informacijos rinkimas remiasi principu, kad P1 forma (popierinė) yra užpildoma gydytojo, tuomet sveikatos priežiūros specialistas mokykloje bendradarbiauja su gydytoju, jei formoje yra neaiškumų ir tuomet suveda duomenis į sistemą. Popierinis formos variantas taip pat saugomas mokykloje. Vaikų sveikatos programa susideda iš trijų vaikų sveikatos informacinių sistemų: Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos sistema (angl. CHSP Pre-School) Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos sistema (angl. CHSP School) Škotijos skiepijimo sistema (angl. Scottish Immunisation & Recall System, SIRS) Visos sistemos automatiškai sukuria pakvietimą/informacinį pranešimą suinteresuotiems asmenims apie vaiko buvimą sistemoje, kai jie sulaukia tinkamo amžiaus. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus 21

22 vaikų sveikatos sistemos renka duomenis apie suteiktas vaikų stiprinimo paslaugas atitinkamo amžiaus vaikams, o Škotijos skiepijimo sistema atsakinga už duomenų rinkimą apie suteikiamą imunizaciją (remiantis Nacionalinių vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi). Informacinių paslaugų skyrius (angl. Information Services Division, ISD) surenka ir publikuoja informaciją, gautą iš visų trijų šaltinių. Šiuo metu Škotijoje įdiegtos vaikų stebėsenos informacinės sistemos yra pirmiausiai klinikinio profilio, ne tik duomenų kaupimo, todėl yra naudojamos gydytojų praktikoje (19). Ilgalaikis numatytas tikslas yra sujungti visas esamas vaikų informacines sistemas (ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos, imunizacijos) ir sukurti vieną išsamią sistemą/duomenų bazę. Ateityje tai būtų patogiau ir asmens, ir visuomenės sveikatos priežiūros atstovams, nes visa informacija apie vaiko vystymąsį nuo gimimo iki pilnametystės būtų vienoje sistemoje. Vėlgi reikia pabrėžti, kad šios informacinės sistemos pagrinde tarnauja žmogui, pirmiausiai pacientui, ne duomenų rinkimui apie sveikatą per se. Be to, tokia integruota sistema, kur vienas vaikas turės vienintelį elektroninį įrašą apie sveikatą taip pat bus labai palanki individualių asmenų būklių monitoringe galima matyti ne tik būklės pokyčius, bet ir laiką, per kurį jie įvyko bei potencialius veiksnius, turėjusius tam įtakos. Prieš renkant informaciją, tėvai ar globėjai turi būti informuoti apie renkamų duomenų tikslą, jų apsaugą ir konkrečius interesantus, kurie turi prieigą prie duomenų. Škotijoje taip pat yra speciali forma/dokumentas apie vaiko sveikatą (angl. The Parent Held Child Health Record), išduodamas tėvams, kad jie turėtų daugiau informacijos apie vaiko vystymąsį Vaikų sveikatos stebėsenos praktika Šiaurės Airijoje Profilaktiniai vaikų sveikatos tikrinimai Šiaurės Airijoje profilaktiniai mokyklinio amžiaus vaikų tikrinimai atliekami panašiu periodiškumu, kaip ir Škotijoje prieš ar ką tik pradėjus lankyti mokyklą bei besimokant 8 klasėje, t.y m. amžiaus (23). Vertinamus atlieka mokykloje dirbančios slaugės. Prieš pradedant lankyti mokyklą vaiko tikrinimas apima: Ūgio, svorio, KMI matavimą; Bendros sveikatos būklės vertinimą, įskaitant psichinę sveikatą; Klausos, regos vertinimą; Kalbos vystymosi vertinimą; Naujų potencialių rizikos veiksnių, būklių, sutrikimų identifikavimą ir nukreipimą pas gydytoją, jei reikia; 22

23 Lėtinės ligos (jei yra) aptarimą ir jos valdymo metodus; Skiepijimų istoriją; Vaikų, kurie neturi pastovios prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų, identifikavimą. Vėlesnio (11-12 m. amžiaus) profilaktinio patikrinimo metu tikrinama: Ūgis, svoris, KMI; Bendros sveikatos būklės vertinimas, įskaitant psichinę sveikatą; Skiepijimų istorija; Socialiniai veiksniai (bendravimas su bendraamžiais, socialiniai įgūdžiai, seksualinis švietimas); Vaiko žinios apie lėtinę ligą (jei yra) ir jos valdymą; Naujų potencialių rizikos veiksnių, būklių, sutrikimų identifikavimas ir nukreipimas pas gydytoją, jei reikia. Tikrinimo metu stengiamasi atlikti ir sveikatos stiprinimo, švietimo funkcijas tinkamos burnos higienos praktikos mokymas, teikiama informacija apie metimą rūkyti (jei aktualu). Abiejų patikrinimų duomenys nėra regiono populiacinės statistikos šaltinis ir labiausiai skirta vaikui, jo tėvams ar globėjams bei mokyklai, siekiant užtikrinti jo sveikatą ugdymo įstaigos kontekste Vaikų sveikatos rodikliai, jų šaltiniai ir informacinė sistema Kaip ir kiti Didžiosios Britanijos regionai, Šiaurės Airija taip pat turi savo Visuomenės sveikatos centrą, kuri pateikia įvairius gyventojų sveikatos būklės rodiklius interaktyviame portaleinformacinėje sistemoje. Naudotojas pats gali išsirinkti administracinę teritoriją, dominančią temą ar grupę bei rodiklius. Tokiu būdu kuriami sveikatos ir potencialių rizikos veiksnių profiliai, kuriuos galima lyginti tarpusavyje, siekiant identifikuoti visuomenės sveikatos problemas (24). Rodikliai suskirstyti į tam tikras grupes, pavyzdžiui: nutukimo, diabeto, psichinės sveikatos statistiką ir t.t. Pasirinkus grupę, pateikiami su sveikatos būkle ar rizikos veiksniu susiję rodikliai, kurie skaičiuojami iš rutiniškai renkamų populiacinių duomenų. Pastarieji rodikliai taikomi visai populiacijai kartu, skirstant į grupes pagal amžių. Taigi, pavyzdžiui, pasirinkus diabeto rodiklį, pateikiami duomenys apima ir vaikų grupę, bet nėra išskirtinai vaikams-specifiški rodikliai. Atskiri, vaikams specifiški rodikliai yra suskirstyti pagal augimo laikotarpį (ankstyvieji metai, vėlyvoji vaikystė, bei paauglystė ir ankstyvoji jaunystė) (interaktyvaus lango vaizdas pateiktas 4 paveiksle), o tuo pačiu ir su tuo amžiumi susijusias sveikatos problemas ir jai įtakos turinčius veiksnius (24). 23

24 4 paveikslas. Šiaurės Airijos sveikatos rodiklių informacinės sistemos langas. Reikia paminėti, kad labai didelę rodiklių dalį sudaro socialinę vaikų būklę apibūdinantys rodikliai (žiūrėti 8 lentelę (25-27)): 8 lentelė. Šiaurės Airijoje skaičiuojami vaikų sveikatos rodikliai. Laikotarpis Rodiklio pavadinimas 0-4 m. amžiaus vaikų dalis populiacijoje (%) Gyvų naujagimių skaičius Kūdikių mirtingumas (1000 kūdikių) Kūdikių dalis, kurių svoris mažesnis nei 2500g (%) Kūdikių dalis, kurie gimė vidutinio/aukšto socialinio sluoksnio šeimose (%) Ankstyvieji metai Kūdikių dalis, kuri gimė žemo/vidutinio socialinio sluoksnio šeimose (%) 0-2 m. amžiaus vaikai, prisiregistravę pas šeimos gydytoją (%) 3-5 m. amžiaus vaikai, prisiregistravę pas šeimos gydytoją (%) Vaikų dalis, pilnai paskiepyta pagal amžių (2 m.) (%) 0-2 m. amžiaus vaikai, prisiregistravę pas odontologą (%) 3-5 m. amžiaus vaikai, prisiregistravę pas šeimos odontologą (%) Vaikų dalis šeimose, kurios gauna pašalpas vaikams (%) Vaikų dalis, auganti vieno tėvo namų ūkiuose (%) Ikimokyklinio amžiaus vaikų dalis, turinti teisę į nemokamą maitinimą (%) Vaikai, gimę motinoms iki 19 m. amžiaus (1000-iui m. amžiaus moterų) 24

25 Vėlyva vaikystė Vėlyva vaikystė Paauglystė ir ankstyvoji jaunystė 5-12 m. amžiaus vaikų dalis populiacijoje (%) 5-10 m. amžiaus vaikų dalis, kurių šeima gauna pašalpą vaikams (%) Vaikų dalis, auganti vieno tėvo namų ūkiuose (%) 0-15 m. amžiaus vaikų dalis, gyvenanti skurde (%) 1-7 klasių mokinių dalis, turinti teisę į nemokamą maitinimą (%) 1-7 klasių mokinių dalis, turinti specialiųjų poreikių (%) m. amžiaus vaikų dalis populiacijoje (%) Vaikų dalis, auganti vieno tėvo namų ūkiuose (%) m. amžiaus vaikų dalis, kurių šeima gauna pašalpą vaikams (%) 16 ir daugiau metų amžiaus vaikų dalis, kurių šeima gauna pašalpą vaikams (%) 0-19 m. amžiaus vaikų dalis, gyvenanti skurde (%) Kaip minėta, rodikliai prieinami internetiniame portale, kur taip pat pateikiamas interaktyvus žemėlapis. Jame rodomi ne tik Šiaurės Airijos, bei ir Airijos rodikliai ir jų pasiskirstymas, taigi galimas lyginimas. Šalia pateikiami rodiklių įverčiai bei smulkesnė informacija (šaltiniai, skaičiavimo metodika, kt.). Reikia paminėti, kad pagrindinių būsenų rodikliai remiasi renkamais populiaciniais duomenimis, tačiau duomenys taip pat gali būti gaunami iš įvairių apklausų ir/ar tyrimų. 3. VAIKŲ SVEIKATOS STEBĖSENOS PRAKTIKA AUSTRALIJOJE 3.1. Profilaktiniai vaikų sveikatos tikrinimai Kadangi Australijos populiacija nėra homogeniška, profilaktiniai sveikatos vertinimai yra dvejopi skirti bendrai populiacijai ir aborigenams kartu su Toreso sąsiaurio salų gyventojais (angl. Aboriginal and Torres Strait Islander People). Pastarajai populiacijai skirti sveikatos tikrinimai yra dažnesni ir išsamesni, nes šie žmonės turi padidintą riziką daugeliui susirgimų, palyginus su bendra populiacija. Taigi, jei bendrai populiacijai skirti sveikatos tikrinimai susiję su padidintos rizikos grupėmis, tai aborigenų ir Toreso sąsiaurio salų gyventojų sveikatos patikrinimai iš esmės apima visą gyvenimą. Tuo tarpu bendrajai Australijos populiacijai yra numatyti keli, tikslinėms grupėms skirti, profilaktiniai sveikatos tikrinimai (28): Sveikų vaikų sveikatos vertinimas tikrinami ne jaunesni nei 3 ir ne vyresni nei 5 metų vaikai, kurie jau buvo ar yra skiepijami vakcinomis, skirtomis 4 metų vaikams; m. amžiaus žmonių, kurie turi padidintą riziką susirgti lėtinėmis ligomis, sveikatos vertinimas; 25

26 Tikslesnės rizikos susirgti 2 tipo diabetu vertinimas asmenims, kurie turi padidintą riziką juo susirgti (remiantis Australijos įrankiu rizikos susirgti 2 tipo diabetu vertinti); 75 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos vertinimas; Išsamus žmonių, gyvenančių globos ar senelių namuose, sveikatos vertinimas; Žmonių su psichikos negalia sveikatos vertinimas; Imigrantų (pvz.: politinių pabėgėlių) sveikatos vertinimas. Australijoje sveikatos patikrinimai pagal trukmę ir tuo metu atliktus tyrimus skirstomi į keturis tipus: 701 (trumpas, iki 30 minučių), 703 (standartinis, ne ilgiau 45 minučių), 705 (ilgas, ne ilgiau 60 minučių) bei 707 (prailgintas, trunkantis bent 60 minučių). Patikrinimo išsamumas priklauso nuo esamos sveikatos būklės ir gydytojo sprendimo, tad kiekvieno paciento sveikatos tikrinimo metu surinkta informacija gali būti kitokia. Sveikatos vertinimo metu dažniausiai įvykdomi šie uždaviniai: informacijos rinkimas, įskaitant paciento sveikatos istoriją; bendros sveikatos būklės vertinimas; tinkamų intervencijų rekomendavimas; informacijos apie sveikatą ir jos stiprinimą teikimas pacientui; raštiškos informacijos apie sveikatą išdavimas pacientui pagal užklausą; informacijos apie paciento sveikatą teikimas tėvams/globotojams, jei tam yra poreikis (28). Visi galutiniai sveikatos vertinimai gali būti atlikti tik kvalifikuoto gydytojo (pvz.: šeimos gydytojo), bet ne gydytojo specialisto (t.y. specifinės srities specialisto, pvz.: kardiologo). Iš esmės sveikatos vertinimas turi būti atliktas nuolat gydančio gydytojo, kuris pacientui teikė daugiausiai sveikatos priežiūros paslaugų per paskutinius 12 mėnesių ir/ar tikėtina, kad jas teiks dar 12 mėnesių. Jei dėl kokių nors priežasčių sveikatos vertinimą atlieka ne šeimos gydytojas, jam būtinai turi būti persiųsta vertinimo kopija. Tokia praktika rodo, kad lėtinių ligų diagnozavimas vien tik profilaktinių patikrinimų metu vyksta retai. Svarbu matyti, kaip keitėsi paciento savijauta ir sveikatos būklė bėgant laikui. Svarbu, kad bendras sveikatos vertinimas neturi būti laikomas prevenciniu tikrinimu (angl. screening). Sveikatos vertinimas taip pat neatliekamas gulintiems ligoninėje. Jei vertinimo metu buvo pastebėti sveikatos sutrikimai, jie toliau turi būti tiriami papildomų tyrimų ir gydytojų specialistų pagalba. Paraleliai jokios konsultacijos ar tyrimai neskiriami (išskyrus Sveikų vaikų tikrinimą, kai gali būti skiriamos vakcinos) (28, 29). Specifinis Sveikų vaikų tikrinimas vertina vaiko fizinę sveikatą, bendrą savijautą ir vystymąsį, siekiant taikyti reikalingas intervencijas bei įvertinti, ar vaikas pasiruošęs pradėti lankyti mokyklą. Vertinimo metu būtinai turi būti atlikti šie veiksmai (29): Informacijos apie sveikatą rinkimas, įskaitant paciento medicininę istoriją; Bendros vaiko būklės vertinimas; Tinkamų intervencijų rekomendavimas; 26

27 Informacijos ir patarimų teikimas tėvams/globėjams; Vaiko sveikatos vertinimo įrašas, pasiūlant jo kopiją tėvams; Esančių įrašų apie vaiko sveikatą atnaujinimas (pagal poreikį). Fizinis vertinimas turi apimti (29): Ūgio ir svorio matavimą (KMI apskaičiavimas, augimo vertinimas procentiliniu metodu); Regos tikrinimą; Klausos tikrinimą; Burnos ertmės būklės vertinimą (dantenų ir dantų); Alergijų nustatymą; Vaiko higienos įpročių vertinimą. Vaikų sveikatos vertinimo forma (neoficiali, labiau reikalinga vertinimo santraukai) pateikta 6 priede. Vaikų sveikatos vertinimo forma turi būti papildyta specifiniais sveikatos patarimais, remiantis Sveikų vaikų įpročių gidu (angl. Get Set 4 Life Habits for Healthy Kids Guide) (29). Patarimai, kaip toliau išlaikyti/gerinti vaiko sveikatos būklę, turi būti perduoti tėvams ar globėjams. Formoje taip pat būtinai turi būti įtrauktas patvirtinimas, kad vaikas, būdamas (ar esantis) 4 m. amžiaus buvo paskiepytas visais skiepais pagal nacionalinį skiepų kalendorių (29). Sveikų vaikų įpročių gidas buvo sudarytas įvairių sričių specialistų ir aptartas su gydytojais, medicinos seserimis bei tėvais, siekiant užtikrinti formoje pildomų duomenų aktualumą. Iš esmės gidas padeda tėvams suteikti pakankamai išteklių užtikrinti vaiko gerovę, kai jis pradės lankyti pradinę mokyklą. Tokį išsamų sveikatos patikrinimą vaikas gali gauti tik vieną kartą ir būtent tuo metu, kai vykdoma 4 m. amžiaus vaikų imunizacija. Jei tėvai atsisako skiepyti vaikus, tuomet toks vaiko sveikatos tikrinimas negali būti teikiamas finansuojant valstybei. Panašus vaikų sveikatos tikrinimas gali būti atliktas kitomis aplinkybėmis, tačiau jis nebus prilyginamas Sveikų vaikų sveikatos vertinimui (29). 4.2 Vaikų sveikatos rodikliai, jų šaltiniai ir informacinė sistema Australijos sveikatos apsaugos ministerija yra sudariusi 19 rodiklių rinkinį, kuris leidžia stebėti išskirtų prioritetinių vaikų sveikatos sričių būklę. Rodiklių rinkinys buvo sudarytas kartu su sveikatos ir švietimo specialistais, siekiant apimti svarbiausias vaikų sveikatos sritis. Rodikliai aprašo 0-12 m. amžiaus vaikų sveikatos būklę ir yra išskirstyti pagal įvairius požymius, pavyzdžiui, etninę priklausomybę bei gyvenamąją vietą (30, 31). Duomenys pateikti interaktyviame portale (31), kuriame jei gali būti skirstomi pagal rodiklius arba pagal požymį. Portale patalpintus duomenis galima 27

28 parsisiųsti grafiko ar lentelės pavidalu. Pateiktas lenteles ir grafikus naudotojas gali skirstyti pagal metus, administracinę teritoriją ir vaikų grupes. Kol kas pateikti duomenys apima 15 rodiklių (skliaustuose pateiktas rodiklio apibrėžimas ir duomenų šaltinis) (9 lentelė): 9 lentelė. Australijos vaikų sveikatos rodikliai. Eil. Rodiklis Nr. Naujagimio svoris (kūdikių dalis (%), kurie gimę svėrė mažiau nei 2500 gramų Maitinimas krūtimi (kūdikių dalis (%), maitintų išimtinai motinos pienu iki apytiksliai 4 mėnesių) Vaikų prievarta ir nepriežiūra (0-12 m. amžiaus vaikai, kurie patyrė prievartą per paskutinius metus (rodiklis vaikų); Dantų sveikata (vidutinis pažeistų karieso, ištrauktų ir taisytų dantų skaičius tarp 12 m. amžiaus vaikų, kurie mokosi pagrindinėje mokykloje) Ankstyvasis vaikų ugdymas (vaikų, kurie dalyvauja ankstyvojo ugdymo programose prieš pradedant lankyti pagrindinę mokyklą, dalis (%) Ekonominė šeimos situacija (šeimų, kurios turi 0-12 m. amžiaus vaikų, vidutinės pajamos ($ per savaitę) Imunizacija (vaikų dalis (%), gavusi visus skiepijimus pagal amžių (2 m.) Kūdikių mirtingumas (kūdikių iki 1 metų mirčių skaičius (1 000 kūdikių) Traumos (mirtinos 0-14 m. amžiaus vaikų traumos ( gyv.) Raštingumas (5 pradinės mokyklos klasės mokinių dalis (%), pasiekę nustatytą raštingumo standartą) Gebėjimas skaičiuoti (5 pradinės mokyklos klasės mokinių dalis (%), pasiekę nustatytą gebėjimo skaičiuoti standartą) Šaltinis AIHW (Informacija ir statistika sveikatos ir gerovės skatinimui, angl. Authoritative information and statistics to promote better health and wellbeing) Nacionaliniai perinataliniai duomenys)) (32) Nacionalinis Australijos Kūdikių maitinimo tyrimas (angl. Australian National Infant Feeding)) (33) AIHW Vaikų apsaugos duomenys (34) Vaikų dantų sveikatos tyrimas (35) Švietimo ir mokslo departamentas) (36) Australijos statistikos biuras (ABS) ir Pajamų ir būsto tyrimas) (37) Australijos vaikų imunizacijos registras) (38) (36) AIHW nacionalinė mirtingumo duomenų bazė, ABS (39) AIHW Nacionalinė mirtingumo duomenų bazė, ABS (40) Nacionalinės raštingumo vertinimo programos) (41) Nacionalinės gebėjimo skaičiuoti vertinimo programos (41) Viršsvoris ir nutukimas (5-14 m. amžiaus vaikai, kurių KMI yra aukštesnis už nacionalinį KMI vidurkį, rodantį viršsvorį bei nutukimą) Rūkymas nėštumo metu (moterų dalis (%), rūkusios per pirmas 20 nėštumo savaičių) Paauglių nėštumas (naujagimių skaičius, gimusių m. amžiaus motinoms (1 000 mot.) Pradinės mokyklos lankymas (vaikų dalis (%), turinti vystymosi sutrikimo simptomų, remiantis Australijos ankstyvojo vystymosi indeksu) AIHW Nacionaliniai perinataliniai duomenys (43) AIHW Nacionaliniai perinataliniai duomenys) (42) AIHW Nacionaliniai perinataliniai duomenys) (43) Australijos ankstyvojo vystymosi indeksas) (44) Likusių 4 rodiklių kol kas negalima lyginti nacionaliniu mastu (dar nėra nutarta dėl vieningos metodikos ir duomenų šaltinių), todėl nėra pateiktų šalies įverčių (30): 1. Socialinė ir emocinė gerovė (vaikų dalis, Stiprybių ir sunkumų klausimyno pagalba identifikuota kaip kelianti susirūpinimą ); 2. Pradinės mokyklos lankymas (pradinės mokyklos lankymo rodiklis); 28

29 3. Prieglobstis (0-12 m. amžiaus vaikų dalis, kuri patiria bent vieną iš apgyvendinimo nepatogumų: benamystė, perpildymas, stresas dėl būsto (jo išlaikymo), priverstinis kraustymasis); 4. Šeimos socialinis tinklas (0-12 m. amžiaus vaikų dalis, kurie gali sulaukti tėvų pagalbos, jei jos reikia). Charakteristikos ir veiksniai, pagal kurias skirstomi išvardinti rodikliai (31): 1. Amžius; 2. Lytis (vyrai, moterys); 3. Motinos gimimo vieta (Australijoje, užsienyje); 4. Socioekonominis statusas (regionai, kuriuose gyvena aukščiausio ir žemiausio socioekonominio statuso asmenys); 5. Šeimos tipas (tėvų pora, viena gyvenamoji vieta; vienas tėvas, viena gyvenamoji vieta; daugiau nei viena gyvenamoji vieta); 6. Gyventojų tipas (vietinis aborigenai ir Toreso sąsiaurio salų gyventojai, nevietinis likusi populiacija); 7. Gyvenamoji vieta (dideli miestai, vidutinio dydžio miestai, kaimas). Duomenys, naudojami rodiklių apskaičiavimui, gaunami iš skirtingų šaltinių, bet ne iš profilaktinio sveikatos patikrinimo formos, kuri nėra skirta visuomenės sveikatos stebėsenai. Skirtingų šaltinių (registrų, atrankinių tyrimų) duomenys yra siejami elektroniniu būdu, siekiant sudaryti kuo išsamesnį sveikatos profilį. Toks duomenų siejimas tarp įvairių duomenų šaltinių taip pat suteikia galimybę ateityje vertinti intervencijas (pavyzdžiui, Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad moterys, pasiskiepijusios Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vakcina, vėliau nesusirgo gimdos kaklelio vėžiu). Tokia praktika leidžia daryti išvadas tiek moksliniame, tiek praktiniame kontekste (45). 4. VAIKŲ SVEIKATOS STEBĖSENOS PRAKTIKA JUNGTINĖSE AMERIKOS VALSTIJOSE 4.1. Profilaktiniai vaikų sveikatos tikrinimai Dėl suskirstymo į valstijas, kurios turi didelę teisinę ir politinę galią, JAV neturi vieningos vaikų sveikatos stebėsenos praktikos. Yra priimta, kad vaikas, prieš pradedant lankyti mokyklą, turi 29

30 pasitikrinti sveikatą pas savo šeimos gydytoją. Jo metu pildomos valstijai specifiškos formos, kurios dažniausiai susideda iš kelių dalių. Vaikų sveikatos tikrinimas atliekamas vaiko naudai, siekiant užtikrinti optimalią sveikatą ir tam tinkamą aplinką. Surinkti duomenys pagrinde kaupiami vaiko vystymosi ir sveikatos būklės stebėjimui. Tokį požiūrį palaiko ir JAV Pediatrijos akademija (angl. The American Academy of Pediatrics, AAP), kuri teigia, kad tėvai vaiką pas šeimos gydytoją turėtų vesti ne tik tuomet, kai yra specifiniai nusiskundimai, bet ir tikrintis profilaktiškai, siekiant kuo anksčiau aptikti lėtinių ar vystymosi sutrikimų simptomus (46). AAP taip pat pritaria vaikų profilaktiniams tikrinimams kiekvienais metais prieš pradedant lankyti mokyklą (47). Daugelį JAV valstijų vaikų sveikatos tikrinimų formų vienija tai, kad pirma dalis skirta pildyti tėvams. Tėvai, pastoviai būdami vaiko aplinkoje, gali pranešti apie simptomus ar nusiskundimus, kurie ne visada gali būti pastebėti bei įvertinti tik patikrinimų metu. Tėvai ar globėjai užpildo informaciją apie žinomas egzistuojančias sveikatos būkles, tokias kaip diabetas ar vystymosi sutrikimai bei pastebėtus ir nebūtinai patvirtintus simptomus, pavyzdžiui, nespecifinės virškinimo problemos. Likusios sveikatos vertinimo dalys pildomos medicinos profesionalo. Antroji dalis dažniausiai būna susijusi su vaikų imunizacija. Formoje pateikiamas patvirtintas skiepų kalendorius, kuriame reikia užpildyti kokia vakcina ir kiek dozių buvo skiepytas vaikas. Atliekantis apžiūrą gydytojas gale patvirtina, kad vaikas yra tinkamai imunizuotas pagal amžių. Jei skiepų trūksta ar jų apskritai nėra, parašoma to priežastis. Paskutinė dalis apima vaiko fizinės sveikatos būklės tikrinimą, kurio metu vertinama rega, klausa, KMI, kraujo spaudimas, atskirų organizmo sistemų sutrikimai, potencialūs vystymosi sutrikimai ir kt. (priklausomai nuo pildomos formos). Taip pat parašoma, ar vaikas gali saugiai dalyvauti mokyklos veikloje bei specifiniai apribojimai, jei tokių yra. Pastarieji papildymai apima rekomendacijas fizinio aktyvumo planavimui, alergijas ir jų valdymą, vartojamus vaistus ir pan. Tiksli renkama informacija skiriasi kiekvienoje valstijoje, tačiau dažnai tai būna išsamus, tris dalis turintis sveikatos patikrinimas, kuris gali būti atliekamas skirtingais intervalais, tačiau būtinai prieš pradedant lankyti ugdymo įstaigą. Taip pat verta paminėti, kad tėvai ar globėjai turi teisę pažymėti nesutikimą, kad surinkta informacija būtų perduodama trečiajai šaliai, t. y. ugdymo įstaigai. Visgi dažniausiai mokyklos reikalauja, kad būtų pateiktas patvirtinimas apie atliktus skiepijimu pagal amžių (48). Jei jų nėra, mokykla pasilieka teisę vaiko nepriimti į mokyklą (išskyrus medicininių kontraindikacijų ar religinių įsitikinimų atvejais, pateikiant oficialią pažymą abiem atvejais) (49). Kelių skirtingų valstijų vaikų sveikatos tikrinimų formų pavyzdžiai pateikti 7 12 prieduose (7 priedas Kalifornija (50); 8 priedas 30

31 Florida (51); 9 priedas Kolumbijos apygarda (52); 10 priedas Naujasis Džersis (53); 11 priedas Ilinojus (54); 12 priedas Virdžinija (55)) Vaikų sveikatos rodikliai ir jų šaltiniai Minėtų tikrinimų metu surinkti duomenis nėra kaupiami, analizuojami ar lyginami nacionaliniu mastu. Kiekvienais metais JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro valdomas (angl. Centre for Disease Control and Prevention, CDC) Nacionalinės sveikatos statistikos centras (angl. National Centre for Health Statistics, NCHS) paskelbia leidinį apie JAV gyventojų sveikatos būklę, rizikos faktorius, prevenciją ir sveikatos priežiūrą (56). Atskiras leidinio skyrius apima vaikų sveikatos rodiklius, išskirstytus pagal lytį, amžių, etninę priklausomybę bei gyvenamąją vietą. 10 lentelėje pateikti pastarieji rodikliai ir atitinkami duomenų šaltiniai. Pastarųjų populiacinių duomenų pagrindinis šaltinis yra įvairūs nacionaliniu mastu vykdomi atrankiniai tyrimai, kurie trumpai aptarti žemiau. 10 lentelė. Vaikų sveikatos rodikliai, skelbiami CDC "Health, United States 2013". Rodiklis: Sveikatos būklė ir lėtinės ligos: ŽIV diagnozių skaičius pagal metus ir pasirinktas charakteristikas Įvairūs sveikatos sutrikimai pagal pasirinktas charakteristikas Pacientai, kuriems diagnozuotas inkstų nepakankamumas pagal metus ir pasirinktas charakteristikas Respondentų skaičius, kurie savo sveikatą įvertino blogai pagal pasirinktas charakteristikas Įvairūs sveikatos sutrikimai ir rizikos veiksniai pagal amžių Nutukimas 2-19 m. amžiaus grupėje pagal pasirinktas charakteristikas Duomenų šaltinis: CDC, Nacionalinis ŽIV/AIDS, virusinių hepatitų, lytiškai plintančių ligų (LPL) ir tuberkuliozės prevencijos centras (57) CDC/Nacionalinis sveikatos statistikos centras (angl. National Centre for Health Statistics, NCHS); Nacionalinis sveikatos apklausos tyrimas (angl. National Health Interview Survey, NHIS) (58) JAV inkstų ligų duomenų sistema (angl. United States Renal Data System, USRDS) (59) CDC/NCHS, NHIS (58) Vaikų ir paauglių nutukimas pagal amžių CDC/NCHS, NHANES (60) Negydytas dantų kariesas pagal pasirinktas charakteristikas Rizikos veiksniai: Mažo svorio naujagimių skaičius pagal rasę, motinos rūkymo įpročius CDC/NCHS, Nacionalinis sveikatos ir mitybos tyrimas (angl. National Health and Nutrition Examination Survey, NHANES) (60) CDC/NCHS, NHANES (61) CDC/NCHS, NHANES (60) CDC/NCHS, Nacionalinė gyvybinių duomenų statistinė sistema (angl. National Vital Statistics System, NVSS) (62) 31

32 Specifinių medžiagų (pasirinktinai iš sąrašo) vartojimas 12 m. ir vyresnių vaikų tarpe per praėjusį mėnesį pagal lytį, amžių, rasę Specifinių medžiagų (pasirinktinai iš sąrašo) vartojimas tarp vyresnio amžiaus mokinių (nuo 8 klasės) pagal rasę ir lytį Sveikatai rizikingas elgesys tarp 9-12 klasių moksleivių pagal lytį, pažangumą, rasę Rūkymas tarp suaugusiųjų ir vyresnių klasių mokinių pagal lytį ir amžių Prevencija: Skiepijimo apimtys nuo tam tikrų ligų tarp mėnesių amžiaus kūdikių pagal rasę, skurdumo lygį, gyvenamąją vietą Skiepijimo apimtys nuo tam tikrų ligų m. amžiaus vaikų tarpe pagal pasirinktas charakteristikas Nepaisant to, kad kasmetiniame sveikatos statistikos leidinyje pateikiami minėti duomenys ir apie vaikų sveikatą, JAV yra įkurtas Federalinis vaikų ir šeimos statistikos forumas (angl. The Federal Interagency Forum on Child and Family Statistics), kuris teikia specifiškus, vaikų populiacijai apibūdinti reikalingus duomenis (68). Forume dalyvauja 22 valstybinės reikšmės institucijos, kurio pagrindinis tikslas yra koordinuoti tinkamos informacijos apie vaikus ir šeimas rinkimą nacionaliniu mastu bei tinkamas duomenų platinimas. Forumas ruošia kasmetinę ataskaitą, pateikdamas lengvai suprantamus vaikų sveikatos rodiklius, jų tendencijas bei interpretaciją. Ataskaitos tikslas yra suteikti įrodymus sveikatos politikams, kad būtų priimti tinkami sprendimai. Pateikiami rodikliai suskirstyti į keletą sričių: demografiniai rodikliai, šeima ir socialinė aplinka, ekonominės aplinkybės, aplinkos sauga, sveikatos apsauga, elgesys (rūkymas, alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas), švietimas bei sveikata. Sveikatos skiltyje aptariami rodikliai (69): 1. Mažos svorio naujagimių dalis (%); 2. Kūdikių mirtingumas (1000 kūdikių); m. amžiaus vaikai, kuriems nustatyti emociniai ar elgesio sutrikimai (%); m. Amžiaus vaikai, kuriems nustatyta depresija (%); m. Amžiaus vaikų dalis, turinti kasdienės veiklos apribojimų dėl lėtinių ligų (%); m. Amžiaus vaikų dalis, kuri maitinasi pagal nacionalines rekomendacijas (%); m. Amžiaus vaikų nutukimas (%); m. Amžiaus vaikų dalis, sergančių astma (%). Priklausomybių ir psichinės sveikatos tarnyba, Nacionalinis narkotinių medžiagų vartojimo ir sveikatos tyrimas (angl. National Survey on Drug Use & Health, NSDUH) (63) Nacionalinio sveikatos instituto, nacionalinio n\narkotinių medžiagų vartojimo instituto ir Ateities stebėsena tyrimo apklausos (64) CDC/Nacionalinio lėtinių ligų prevencijos ir sveikatos stiprinimo centras (angl. National Center for Chronic Disease Prevention and Health Promotion), Rizikingo elgesio jaunimo tarpe tyrimas (angl. Youth Risk Behavior Survey, YRBS) (65) CDC/NCHS, NHIS (58) CDC/NCHS, Nacionalinis imunizacijos ir kvėpavimo takų ligų centras (angl. National Center for Immunization and Respiratory Diseases), Nacionalinis imunizacijos tyrimas (angl. National Immunization Survey, NIS) (66, 67) SOURCE: CDC/NCHS, Nacionalinis imunizacijos ir kvėpavimo takų ligų centras, NIS (67) 32

33 Kaip minėta, dauguma JAV naudojamų duomenų nėra renkami rutiniškai, nes didelėje šalyje pastovus ir kokybiškas duomenų rinkimas yra labai sunki užduotis. Dėl to tenka pasikliauti atrankiniais tyrimais, kurie, nors neatspindi absoliučiai visos populiacijos būklės, leidžia išnagrinėti smulkesnius dėsningumus Nacionalinis sveikatos tyrimas (angl. National Health Interview Survey, NHIS) Tyrimas kaupia įvairius duomenis apie sveikatą nuo 1957 metų, kurie renkami interviu telefonu metu. Dalyviai atsitiktine tvarka atrenkami iš nacionalinio gyventojų surašymo duomenų (58). NHIS yra vienas didžiausių CDC duomenų šaltinis. CDC šiuos duomenis naudoja kaip populiacinę statistiką: apskaičiuodami sergamumo rodikliai ir jų dinamika, vertinami kiti epidemiologiniai dėsningumai. Tyrimo metu atrenkamas vienas suaugęs ir vienas vaikas (jei įmanoma) klausimams atsakyti. Vaikų ir suaugusiųjų klausimynai yra skirtingi, siekiant gauti kuo reikalingesnės informacijos apie dvi populiacijos grupes, bet iš esmės surenka bendrą informaciją apie sveikatą, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, rizikos veiksnius. Pagrindinis instrumentas-klausimynas- sudarytas iš dviejų dalių. Pirma dalis keičiasi retai ir apima pagrindinius, bendrus klausimus apie sveikatos būklę ir rizikos veiksnius, tuo tarpu antra dalis pastoviai kinta (vidutiniškai kas metų), priklausomai nuo duomenų poreikio (70) Nacionalinis sveikatos ir mitybos tyrimas (angl. National Health and Nutrition Examination Survey, NHANES) NHANES tikslas yra įvertinti vaikų ir suaugusiųjų mitybą bei esamą sveikatos būklę. Tyrimas unikalus tuo, kad apjungia gyventojų apklausą ir fizinę apžiūrą (60). NHANES, kaip ir NHIS, surinktus duomenis teikia CDC. NHANES tyrimas buvo pradėtas 7 dešimtmetyje ir yra atliekamas kasmet. Renkami duomenys apima demografinius, socioekonominius, gyventojų mitybos ir sveikatos aspektus. Fizinė apžiūra susideda iš dantų, bendros sveikatos ir psichologinės dalyvio būklės įvertinimo, taip pat atliekami laboratoriniai tyrimai. Tyrimų metu gauta informacija naudojama ligų paplitimo, mitybos profiliui bei atliktų visuomenės sveikatos intervencijų (pvz.: sveikatinimo programos) vertinimui. Tyrimo rezultatai taip pat naudojami nustatyti vidutinį JAV gyventojų ūgį, svorį bei kraujo spaudimą. Sukaupti duomenys naudojami ne tik populiacinei statistikai apskaičiuoti, bet ir labai svarbiai sričiai- 33

34 epidemiologiniams tyrimams, kurie sudaro pagrindą pagrįstai ir protingai sveikatos politikai formuoti (71). NHANES renka labai daug informacijos apie potencialius rizikos veiksnius, kas yra šio tyrimo stiprybė, palyginti su pasaulyje labai dažnai atliekamais tyrimais, kurie nustato tik ligos dažnį. Renkami duomenys apima: rūkymą, alkoholio vartojimą, seksualinį aktyvumą, psichotropinių medžiagų vartojimą, fizinį aktyvumą, antropometrinius duomenis bei mitybą. Informacija renkama ir apie kitus aspektus, kurie laikui bėgant gali būti išaiškinti kaip sveikatai įtakos turintys faktoriai, pvz.: peroralinių kontraceptikų vartojimas, žindymas krūtimi. Be rizikos faktorių, identifikuojami ir įvairūs sveikatos sutrikimai (anemija, širdies ir kraujagyslių, akių, ausų, inkstų ligos, diabetas, nutukimas, burnos ertmės sveikata, osteoporozė ir kt.) (71). Verta paminėti, kad kuo žmogus vyresnis, tuo daugiau tyrimų atliekama, tad vaikų tikrinimo metu, kurie bendra prasme yra sveiki, kraujo mėginiai nėra imami. Kadangi lėtinės ligos vaikams nėra būdingos, palyginus su vyresnio amžiaus žmonėmis, pagrindinė renkama informacija apie vaikus yra jų augimas. Vertinama, ar jis yra harmoningas, taip pat ar augimo problemos keičiasi priklausomai nuo vykdomos politikos. Astma bei alergijos vaikų tarpe irgi sulaukia didelio susidomėjimo, tiriamos potencialios šių ligų paplitimo didėjimo priežastys (71) Nacionalinis narkotinių medžiagų vartojimo ir sveikatos tyrimas (angl. National Survey on Drug Use & Health, NSDUH) NSDUH tyrimas teikia nacionalinius ir atskirų valstijų duomenis apie tabako, alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimą (63). NSDUH siekia įgyvendinti šiuos tikslus: Sekti alkoholio, tabako, kitų psichotropinių medžiagų vartojimo tendencijas; Pastoviai teikti duomenis apie alkoholio, tabako, kitų psichotropinių medžiagų vartojimo pobūdį (vartojamų narkotinių medžiagų tipas, dažnis); Identifikuoti su narkotinių medžiagų vartojimu susijusius sveikatos sutrikimus; Identifikuoti tikslinę populiaciją, turinčią didžiausią riziką vartoti ir piktnaudžiauti narkotinėmis medžiagomis. Tyrimo metu apklausos atlikėjai aplanko visus atsitiktinai išrinktus namus, iš kurių apklausia po 1-2 asmenis nuo 12 metų amžiaus. Galų gale apklausiama apie 4500 JAV gyventojų, kurie yra reprezentatyvūs bendrai JAV populiacijai (72, 73) Ateities stebėsena tyrimas (angl. Monitoring the future, MTF) 34

35 MTF yra nuo 1975 metų trunkantis, kasmetinis JAV mokinių, studentų bei jaunų suaugusiųjų elgsenos tyrimas. Kasmet apklausiami atsitiktinai atrinkti 8, 10 bei 12 klasių mokiniai bei asmenys, jau baigę mokyklą, bet anksčiau dalyvavę apklausoje. Šiuo metu tyrimo imtis siekia apie asmenų (64). MTF tiria jaunų žmonių socialinę elgseną, nuomonę apie įvairius dalykus (pvz.: politinės pažiūros, narkotinių medžiagų vartojimas, lyčių vaidmenys visuomenėje, aplinkos saugojimas ). Rezultatai naudojami formuojant politiką bei vertinant jaunų žmonių nuomonę apie dabartinę situaciją šalyje (74). Tyrimo dizaino dėka galima vertinti amžiaus, periodo ir kohortos efektus tiriant įvairias temas (74) Rizikingo elgesio jaunimo tarpe tyrimas (angl. Youth Risk Behavior Survey, YRBS) Rizikingo elgesio jaunimo tarpe stebėsenos sistema (angl. The Youth Risk Behavior Surveillance System, YRBSS) renka duomenis apie šešias pagrindines elgsenos charakteristikas, kurios JAV sukelia didžiąją dalį jaunų žmonių mirčių ir neįgalumo: Elgesys, kuris prisideda prie netyčinių traumų; Seksualinis elgesys, prisidedantis prie neplanuoto nėštumo ir lytiškai plintančių ligų (įskaitant ŽIV); Alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas; Tabako vartojimas; Nesveiki mitybos įpročiai; Netinkamas fizinis aktyvumas; YRBSS gauna duomenis iš jų pačių pateikiamo klausimyno (YRBS), kuris pildomas visoje šalyje (65). Pradėtas vykdyti 1990 metais, tyrimas buvo skirtas stebėti labiausiai paplitusius sveikatai rizikingas elgesio charakteristikas. Pastarieji elgesiai buvo identifikuoti kaip atsakingi už daugiausiai jaunimo ir jaunų suaugusiųjų tarpe pasitaikančių mirčių bei neįgalumo atvejų JAV. YRBSS taip pat renka duomenis apie nutukimo ir astmos paplitimą. Iki 2013 metų YRBSS surinko duomenų apie daugiau nei 2,6 mln. vyresniųjų klasių mokinių (atlikus daugiau nei 1100 apklausų). YRBSS pagrindinės funkcijos yra (75): Nustatyti sveikatai žalingų veiksmų paplitimą; Įvertinti, kaip kinta sveikatai žalingų veiksmų paplitimas; Ištirti žalingų sveikatai veiksmų sąveiką; Teikti vietiniu ir nacionaliniu lygmeniu palyginamus duomenis; Teikti duomenis, palyginamus tarp jaunimo subpopuliacijų; 35

36 Vertinti sveikatos politikos veiklą. Kaip minėta, YRBS apklausa atliekama 9-12 klasių mokinių tarpe visoje šalyje. Apklausos kartojamos kas du metus, dažniausiai tuo pačiu metų laiku. Kartu su YRBS klausimynu buvo derinamos kitos apklausos, kurias užsako CDC (pvz.: YRBS klausimyno kokybės tyrimas, kiti mokinių elgsenos tyrimai) (75) Nacionalinis imunizacijos tyrimas (angl. National Immunization Survey, NIS) NIS tyrimo renkama informacija apie JAV vaikų skiepijimo apimtis. Duomenys gaunami apklausos telefonu metu, skambinant atsitiktinai atrinktais numeriais bei iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tiekiančių skiepijimo paslaugas, užpildytų klausimynų. NIS tyrimas pradėtas 1994 metais ir tęsiasi iki šiol. Tikslinė apklausos populiacija yra mėnesių amžiaus vaikai. Jos metu tėvų ar globėjų teiraujamasi, ar vaikai yra paskiepyti kiekviena iš JAV rekomenduojamų vakcinų (konjuguota stabligės, difterijos ir kokliušo, poliomielito, tymų, Haemophilus influenza b tipo, hepatito B, vėjaraupių, pneumokokine, hepatito A bei gripo). Apklausos metu tėvų taip pat prašoma leidimo susisiekti su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios suteikė skiepijimo paslaugas. Galutinės skiepijimo apimtys skelbiamos atskirai geografiniams regionams (kuriuos sudaro visos 50 valstijų) bei pasirinktiems dideliems miestams. Vakcinacija traktuojama kaip įvykusi tik vaiką paskiepijus visomis reikalingomis vakcinos dozėmis. NIS taip pat atlieka atskirą apklausą paauglių skiepijimo apimtims įvertinti, kur, kaip ir kūdikių, sudaryta iš dviejų dalių. Iš pradžių apie metų amžiaus vaikams suteiktas vakcinas apklausiami tėvai ar globėjai, o vėliau prašoma leidimo susisiekti su jų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjais. Keičiantis informacijos apsikeitimo galimybėms, NIS pradeda siūlyti klausimyną, kuris gali būti užpildytas oficialiame internetiniame portale (kvietimas dalyvauti atsiunčiamas paštu atsitiktinai atrinktiems gyventojams, kartu su elektronine nuoroda ir specialiai sukurtu identifikavimo numeriu). Klausimai apie skiepijimą gripu taikomi ir suaugusiesiems, taip pat renkant jų žinias apie gripo virusą, skiepų naudą ir potencialią žalą (76). 5. VAIKŲ SVEIKATOS STEBĖSENOS PRAKTIKA NORVEGIJOJE 5.1. Profilaktiniai vaikų sveikatos tikrinimai 36

37 Norvegijoje šeimos gydytojas pagrinde yra atsakingas už ligų diagnozavimą, jų gydymą ir paciento nukreipimą pas gydytojus-specialistus. Tuo tarpu profilaktiniu mokyklinio amžiaus vaikų tikrinimu dažniausiai užsiima visuomenės, jaunimo centrų ar mokykloje dirbantys sveikatos priežiūros specialistai. Jaunimo sveikatos centrai teikia individualias prevencines paslaugas, kurios kartu apima fizinius ir psichologinius sveikatos tikrinimus bei konsultavimą visuomenės sveikatos temomis (pvz.: lytinis švietimas). Preliminariai paskaičiuota, kad vienam Jaunimo sveikatos centrui tenka apie gyventojų, bet priklauso ir nuo gyventojų sudėties pagal amžių. Mokyklos sveikatos paslaugas dažniausiai teikia visuomenės slaugė. Teikiamų paslaugų spektras yra platus ir apima tam tikras visuomenės (informacijos apie sveikatą teikimas, sveikatos stiprinimas) bei asmens (profilaktiniai sveikatos tikrinimai, skiepijimai remiantis Norvegijos rekomenduojamų skiepų kalendorių) sveikatos priežiūros specialistų funkcijas (77, 78). Profilaktiniam patikrinimui pakviečiami 0, 4 ir 9 m. amžiaus vaikai, ir nors vėlesniam laikui jie nėra suplanuoti, vaikas turi teisę juos gauti. Jų metu tikrinama bendra sveikatos būklė (klausa, rega, ūgis ir svoris), tačiau nėra nustatytos duomenų pildymo formos, todėl tikslus duomenų rinkimas priklauso nuo savivaldybės ar net mokyklos. Skiepijimas, kaip ir profilaktiniai vaikų patikrinimai, nėra privalomi, bet apimtys siekia apie 90%, taigi Norvegijoje yra įprasta, kad ne visas sveikatos priežiūros paslaugas suteikia išskirtinai gydytojas. Sveikatos centruose dirbantis specialistas neturi duomenų kaupimo ir perdavimo kitai institucijai funkcijos, išskyrus informaciją apie skiepijimus (Norvegijos skiepijimų registrui) Vaikų sveikatos rodikliai ir informacinė sistema Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (angl. Norwegian Institute of Public Health, NIPH) vykdo populiacijos sveikatos stebėseną remiantis nacionalinių registrų, Norvegijos statistikos departamento, atrankinių tyrimų ir kitų šaltinių duomenimis (79). Šiuo metu iš viso yra 17 duomenis apie sveikatą renkančių registrų (80, 81): 11 lentelė. Norvegijos nacionaliniai sveikatos registrai ir įkūrimo data. Nacionaliniai sveikatos registrai Įkūrimo data 1. Mirties priežasčių registras 1925/ Norvegijos gimimo registras Dirbtinių abortų registras 1979/ Norvegijos užkrečiamųjų ligų stebėsenos sistema Centrinis tuberkuliozės registras Norvegijos skiepijimų registras

38 7. Norvegijos atsparumo antibiotikams stebėsenos sistema Norvegijos hospitalinių infekcijų stebėsenos sistema Norvegijos receptinių vaistų duomenų bazė Norvegijos vėžio registras Norvegijos pacientų registras 1997/ Norvegijos slaugos ir priežiūros sektoriaus informacinė sistema e-receptas Karinių pajėgų medicinos paslaugų registras Norvegijos širdies ir kraujagyslių ligų registras Naujagimių genetinis tikrinimas Sveikatos archyvų registras 2012 Registruose renkama informacija apie gyventojų sveikatą yra konfidenciali, todėl NIPH turi prieigą ir analizuoja tik nuasmenintus duomenis. Tiesa, Norvegijoje yra galimybė susieti kelis registrus (turint valstybinį asmens identifikavimo numerį), bet tai yra įmanoma tik atliekant mokslinius tyrimus, o ne atliekant rutininę sveikatos stebėseną. Nepaisant to, Norvegijos Sveikatos apsaugos ministerija vykdo projektą, kuriuo siekiama sukurti vieną universalų registrų registrą, kuris kauptų visus duomenis (82). Tokiu būdu visa šalies mastu renkama informacija apie sveikatą (įskaitant ir apie vaikus) atsidurtų vienoje sistemoje. Tam tikri, pagal ECHI (83) sąrašą derinti, skaičiuojami rodikliai kaupiami statistikos banke NorHealth (84). Tai yra interaktyvi internetinė informacinė sistema, kuri pateikia svarbiausius su sveikata susijusius rodiklius bei ligų ir rizikos veiksnių paplitimo mastą. Duomenys pristatomi nacionaliniu, regioniniu bei savivaldybių lygmeniu (428 savivaldybės, 19 regionų) (85). Šiuo metu skaičiuojama apie 80 rodiklių (tikslus skaičius nuolat kinta), kurie skirstomi į 9 sritis (86): 12 lentelė. NorHealth informacinėje sistemoje pateikiami rodikliai ir jų šaltiniai. Rodiklis Duomenų šaltinis Sveikatos būklė Sergamumas onkologinėmis ligomis ( gyv.) Norvegijos vėžio registras Vaikų (0-19 m.) sergamumas onkologinėmis ligomis Norvegijos vėžio registras ( vaikų) Gyventojų dalis, gaunanti neįgalumo pašalpas (%) Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo organizacija Gyventojų dalis, kenčianti nuo galvos skausmo arba Norvegijos statistikos departamentas migrenos (%) Vaikų dalis, kurie neturi karieso pažeistų, taisytų ar Norvegijos statistikos departamentas išrautų dantų (%) Savo sveikatos vertinimas Norvegijos statistikos departamentas Lėtinių ligų paplitimas (%) Norvegijos statistikos departamentas Neatvykimo į darbą dėl ligos rodiklis Norvegijos statistikos departamentas Gyventojų dalis, turinti miego sutrikimų (%) Norvegijos statistikos departamentas Gyventojų dalis, patirianti somatinį skausmą (%) Norvegijos statistikos departamentas 38

39 Gyventojų dalis, turinti rimtų psichologinių sutrikimų (%) Sėklidžių vėžio sergamumas ( vyrų) Tuberkuliozė ( gyv.) Mirtingumas Mirtingumas nuo onkologinių ligų ( gyv.) Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų ( gyv.) Mirčių priežastys ( gyv.) Kūdikių mirtingumas (1000 gyvų gimusių) Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Kūdikių mirtingumas perinataliniu laikotarpiu (1000 gyvų gimusių) Savižudybės ( gyv.) Mirtys dėl kelių eismo įvykių ( gyv.) Sveikatai įtakos turintys veiksniai Alkoholio vartojimas paauglių tarpe Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos vėžio registras Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (Tuberkuliozės registras) Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (Mirties priežasčių registras) Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (Gimimų registras) Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (Gimimų registras) Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (Mirties priežasčių registras) Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (Mirties priežasčių registras) Bergeno universitetas (HBSC tyrimas) Kraujospūdis (40 m. Amžiaus gyventojų tarpe) Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (anksčiau-nacionalinė prevencinių sveikatos tikrinimų tarnyba) Kūno masės indeksas (40 m. Amžiaus gyventojų tarpe) Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (anksčiau-nacionalinė prevencinių sveikatos tikrinimų tarnyba) Cholesterolio lygis (30-75 m. Amžiaus gyventojų Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (anksčiau-nacionalinė tarpe) prevencinių sveikatos tikrinimų tarnyba) Cholesterolio lygis (40 m. Amžiaus gyventojų tarpe) Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (anksčiau-nacionalinė prevencinių sveikatos tikrinimų tarnyba) Geriamojo vandens kokybė (gyventojų dalis, kuriai tiekiamas geros kokybės vanduo) Vaisių vartojimas Gyventojų dalis, kuriai trūksta artimo draugo Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp suaugusiųjų (matuotas) Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp suaugusiųjų (pateiktas respondentų) Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp 8 m. Amžiaus vaikų Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp 15 m. Amžiaus vaikų Fizinis aktyvumas tarp suaugusiųjų Gyventojų dalis, kurie neaktyviai praleidžia laisvalaikį Rūkymas paauglių tarpe Uostomo tabako vartojimas paauglių tarpe Rūkymas tarp suaugusiųjų Socialinė parama Gaiviųjų gėrimų vartojimo paplitimas Nesveikų užkandžių vartojimas Skiepijimo apimtys Daržovių vartojimas Gimimai/Abortai Abortai (1000 mot., m.) Maitinimo krūtimi apimtys Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (anksčiau-nacionalinė prevencinių sveikatos tikrinimų tarnyba) Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos visuomenės sveikatos institutas Norvegijos visuomenės sveikatos institutas Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (anksčiau-nacionalinė prevencinių sveikatos tikrinimų tarnyba) Bergeno universitetas (HBSC tyrimas) Bergeno universitetas (HBSC tyrimas) Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos visuomenės sveikatos institutas Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos visuomenės sveikatos institutas Norvegijos sveikatos direktoratas 39

40 Kūdikių svoris Gimimai atliekant cezario pjūvį (%) Sveikatos apsaugos priežiūra ir gydymas Tam tikrų vaistų pardavimų skaičius Skubiosios kontracepcijos pardavimų skaičius Hospitalizacijų skaičius vienos dienos stacionaruose Hormoninių kontraceptikų pardavimų skaičius Intrauterinių kontraceptikų pardavimų skaičius Receptinių vaistų vartojimas Populiacija Vidutinis darbo užmokestis Išsilavinimo lygis Vaisingumas Populiacijos dydžio projekcijos Populiacijos dydis Populiacijos dalis, pastoviai gaunanti mažą darbo užmokestį Nedarbas Socialiniai netolygumai Pateikti aukščiau išvardinti rodikliai, suskirstyti pagal išsilavinimo lygį Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (Gimimų registras) Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (Gimimų registras) Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (Farmakoepidemiologijos skyrius) Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (Farmakoepidemiologijos skyrius) Norvegijos sveikatos direktoratas (Pacientų registras) Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (Farmakoepidemiologijos skyrius) Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (Farmakoepidemiologijos skyrius) Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (Farmakoepidemiologijos skyrius) Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos statistikos departamentas Norvegijos statistikos departamentas NorHealth turi viešąją prieigą, todėl reikalingi rodikliai gaunami greitai ir tiesiogiai. Informacinėje sistemoje rodikliai gali būti lentelėse, žemėlapiuose (siekiant pamatyti geografinius skirtumus) bei grafikuose (gali būti pateikiamos daugiametės rodiklio tendencijos bei grafikai, kuriuose lyginamos tam tikros populiacijos grupės, pvz.: vyrai ir moterys, skirtingo išsilavinimą turinčios gyventojų grupės) (79). NorHealth informacinės sistemos lango vaizdas pateiktas 5 paveiksle. 5 paveikslas. NorHealth informacinės sistemos lango vaizdas. 40

41 Remiantis NorHealth duomenų baze, NIPH publikuoja biuletenius, paskirtus tam tikrai sveikatos problemos ar jai įtakos turinčio veiksnio aptarimui (87, 88). Biuleteniuose aptariamos daugiametės tendencijos pagal lytį, amžių, geografinį regioną bei socioekonominį statusą. Jei įmanoma, taip pat pateikiami tarptautiniai palyginimai. NIPH taip pat automatiškai generuoja specialius savivaldybių sveikatos profilius, kuriuose atrinkti esminiai rodikliai lyginami su šalies vidurkiu. Verta paminėti, kad 2012-ųjų sausį buvo priimtas naujas visuomenės sveikatos aktas (89), kuris kiekvieną savivaldybę įpareigoja pastoviai sekti gyventojų esamą būklę ir atnaujinti prioritetus, jei reikia. Iš esmės taip duodama pakankamai didelė autonomija vietiniam lygmeniui, kur politika ir taikomos priemonės planuojamos lokaliai, įskaitant sveikatos stebėseną. NIPH funkcija šiuo atžvilgiu yra pateikti savivaldybėms jų gyventojų sveikatos būklę visų savivaldybių kontekste. Profiliuose pateikiami atrinkti esminiai 34 rodikliai, kurie skirstomi į 6 sritis (13 lentelė): Lentelė 11 Rodikliai, pateikiami savivaldybių sveikatos apžvalgoje (90). Sritis/tema Populiacija Gyvenimo sąlygos Aplinka Mokyklos Gyvenimo būdas Populiacijos augimas Rodiklis Populiacijos dalis, kuriai daugiau nei 80 m. Vyrų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė Moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Namų ūkiai, kur gyvena 1 asmuo Imigrantų ir jų vaikų skaičius šalyje Gyventojų dalis, įgijusi vidurinį ir/arba aukštąjį išsilavinimą Gyventojų dalis, gaunanti mažas pajamas Darbo užmokesčio netolygumai Nedarbas Gyventojų dalis, gaunanti neįgalumo pašalpas Vienišų tėvų vaikų skaičius Geriamojo vandens kokybė Hospitalizacijos dėl traumų Vaikų dalis, kuriems patinka lankoma mokykla Vaikų patyčios mokykloje Raštingumas Vaikų dalis, metusi mokyklą Rūkymo paplitimas tarp moterų Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp vyrų Sveikata ir ligos Psichinės ligos ir simptomai (registruoti pacientai) Psichinės ligos ir simptomai (išrašyti vaistai) Hipertenzija 41

42 Sveikata ir ligos Cholesterolį mažinančių vaistų vartojimas Širdies ir kraujagyslių ligos (hospitalizacijos) Astma ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (išrašyti vaistai) Diabetas (pacientai) Diabetas (išrašyti vaistai) Onkologinės ligos (nauji atvejai) Tiesios žarnos vėžys (nauji atvejai) Plaučių vėžys ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (mirtingumas) Dubens kaulų lūžiai Raumenų ir skeleto sistemos sutrikimai Skiepijimo apimtys Visi rodikliai pateikti skaitine išraiška bei išdėstyti visuomenės sveikatos barometre (pateikiamas šalies vidurkis bei savivaldybės įvertis, kuris pažymėtas žalia (geresnė situacija) arba raudona (blogesnė situacija) spalva), kas leidžia geriau suprasti rodiklių esmę. Kartu pateikiamas tekstas, kuriame pateikiamos pagrindinės išvados apie sveikatos būklę savivaldybėje bei bendra informaciją apie visuomenės sveikatą (pagrindinius rizikos veiksnius, daugiausia dėmesio ir išteklių reikalaujančius sutrikimus, prevencinių priemonių potencialą ir kt.). Aptariamos sritys ar rodikliai keičiasi priklausomai nuo šalies prioritetų ir aktualumo. Savivaldybių gyventojų sveikatos apžvalgoje aptariamo visuomenės sveikatos barometro vaizdas pateiktas 5 paveiksle. 6 paveikslas. Norvegijos savivaldybių gyventojų sveikatos apžvalgoje pateikiamas visuomenės sveikatos barometro vaizdas. 42

43 Norvegijos visuomenės sveikatos institutas taip pat atlieka keletą tyrimų, susijusių su vaikų sveikata. NIPH vykdomi moksliniai tyrimai, susiję su vaikų sveikata: Vaikų augimo tyrimas (angl. Child Growth Study) pradėtas 2008 metais, kaip Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvos (angl. European Childhood Obesity Surveillance Initiative (OSIS)) dalis (91). Tyrimas yra reguliuojamas PSO, siekiant rutiniškai vertinti vaikų nutukimo apimtis 20 Europos šalių. 8-9 m. Amžiaus vaikai, besimokantys Norvegijos mokyklose, buvo apkviesti dalyvauti tyrime, tėvams ar globėjams davus informuotą sutikimą. Pirmas etapas vyko 2008 metais, kurio metu tyrime dalyvavo 3511 vaikai iš 127 mokyklų. Po 2 metų ūgio ir svorio matavimai buvo pakartoti, tyrime kviečiant dalyvauti naują vaikų grupę. Kiekvienam dalyvaujančiam vaikui matavimai atlikti mokykloje, nuodugniai apmokant tyrėją tinkamos metodikos. Mokyklos atstovai taip pat pateikia informaciją apie ugdymo įstaigoje vykdomų fizinio aktyvumo pamokų pobūdį, teikiamą maistą bei gėrimų pasirinkimą. KMI įverčių ribos, pagal kurias vertinama, ar vaikas turi antsvorio, skiriasi nuo suaugusiųjų ir tam naudojamas tarptautinis standartas (paruoštas International Obesity Task Force, IOTF (92)). Be KMI, tyrime taip pat matuojama liemens apimtis, siekiant patikrinti, ar toks parametras gali būti naudojamas vaikų augimo vertinimui. Visi tyrimo metu surinkti duomenys yra anoniminiai ir analizuojami pagal lytį, administracinį regioną ir nacionaliniu lygiu (91). Norvegijos motinos ir vaiko kohortinis tyrimo (angl. Norwegian Mother and Chils Cohort Study, Moba) metu m. laikotarpiu atrinkta nėščiųjų ir tėvų imtis. Su šeimomis buvo ir dar bus kontaktuojama vėliau, siekiant surinkti kuo daugiau aktualių duomenų, naudojant klausimynus (93). Renkami duomenys apima ne tik klausimynų atsakymus (kurie kinta, atsižvelgiant į vaikų amžių), bet ir biologinius ėminius, kas leido sukurti unikalų biobanką. Kadangi sekami tie patys asmenys bėgant laikui, tyrimas leidžia testuoti etiologines hipotezes, orientuojantis į veiksnių, kuriems gali būti taikoma prevencija, identifikavimui. Kadangi visų potencialių etiologinių veiksnių numatyti iš anksto neįmanoma, siekiama surinkti kuo daugiau duomenų, kurie turės vertę ir dabar, ir po keleto dešimtmečių. Kelis, su vaikų psichikos sveikata susijusius tyrimus atlieka ir kitos institucijos: Norvegijos vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktoratas (94) nagrinėja daug aspektų, kurie sudaro vaiko gerovę. Direktoratas neturi atskiros vaikų sveikatos duomenų rinkimo funkcijos, tad duomenis gauna iš kitų registrų, naudojant vaiko asmens kodą arba atrankinių tyrimų. Remiantis gautais duomenimis, direktoratas paruošia leidinį, kuriame aptaria pasirinktas temas, kurios nebūtinai kartojasi visuose leidiniuose. Viena plačiausiai aptartų temų yra socialinė vaiko gerovė (skurdas, smurtas šeimoje, psichikos sveikata). Duomenys apie vaikų psichinę sveikatą ikimokyklinėse įstaigose renkami apklausiant tėvus, 43

44 mokytojus arba stebint vaikus. Mokiniai, tėvai arba mokytojai taip pat užpildo silpnybių ir stiprybių klausimyną, kurio rezultatai atspindi vaiko psichologinę būklę. NOVA tai tyrimų institutas, kuris atlieka apklausas, susijusias su jaunimu, senėjimu, socialine politika bei socialinio aprūpinimo sistema. Pagrindinė jaunimo apklausa (UNGDATA (95)) apima 6 gyvenimo sritis: šeimą ir draugus, mokyklą ir jų ateitį (požiūrį į ateitį), laisvalaikį, sveikatą ir gerbūvį, narkotikų vartojimą, elgesio problemas. Taip pat yra daug įvairių klausimų apie politiką, bendruomenę bei požiūrį į gyvenimą. Šalies mastu pirmoji jaunimo apklausa buvo atlikta 1992 m. (dalyvavo 70 šalies mokyklų), kuri buvo pakartota 2002 m. bei 2010 m. Nuo 2010 m. apklausos pradėtos atlikti ir vietinėse savivaldybėse. Siekiant lyginti duomenis pagal visas savivaldybes ir skirtingus metus, nuo 2010 m. yra atliekama standartizuota jaunimo apklausa, kuri yra tinkama visoms šalies savivaldybėms. Šių apklausų finansavimu pasirūpino trys skirtingos institucijos: Vaikų ir šeimos reikalų ministerija, teisingumo ministerija bei sveikatos direktoratas. 6. REKOMENDACIJOS REMIANTIS UŽSIENIO ŠALIŲ VAIKŲ SVEIKATOS STEBĖSENOS PATIRTIMI Aptarus Didžiosios Britanijos, Australijos, JAV, Norvegijos vaikų sveikatos stebėsenos patirtis, galima pasiūlyti keletą pagrindinių rekomendacijų, siekiant patobulinti Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenos praktiką: Remiantis užsienio šalių patirtimi, dažniausiai vaikų profilaktinio sveikatos patikrinimo metu pildoma forma nėra naudojama vaikų sveikatos stebėsenai vykdyti. Pastarosios pagrindinė paskirtis yra suteikti reikalingą informaciją ugdymo įstaigai dėl vaiko sveikatos; Duomenys apie vaikų sveikatą, socioekonominį statusą ir kitus dominančius veiksnius turėtų būti surenkami iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui: registrų (naudojant asmens kodą) bei kitų informacinių sistemų; Reikalingi duomenys apima ne tik informaciją apie vaikų sveikatos būklę, bet ir apie sveikatai įtakos turinčius veiksnius (tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas, KMI, kt.). Tokio tipo informacijos apie gyvenseną beveik neįmanoma rinkti rutiniškai, todėl galima naudoti ir atrankinius tyrimus; Sukurta vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema galėtų tarnauti kaip vieningas instrumentas, kuris būtų naudojamas ne tik nacionaliniu, bet ir apskričių, savivaldybių, vietiniu 44

45 lygmeniu. Interaktyvus portalas, kuriame galima pasirinkti dominančius rodiklius ir jų vaizdavimą (lentelės, grafikai, žemėlapiai) palengvintų pagrįstų sprendimų priėmimą ten, kur jų labiausiai reikia; Informacinė sistema galėtų būti prieinama pakankamai plačiam ratui specialistų (nuo vietinio iki nacionalinio lygio), taip palengvinant informacijos sklaidą. Sistemoje taip pat būtina pateikti tikslią informaciją apie duomenų šaltinius, jų tikslumą, rodiklių apibrėžimus ir jų skaičiavimo metodiką; Optimalu, kad Vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema nustatytu periodiškumu automatiškai generuotų tam tikrą savivaldybės ataskaitą, kurioje būtų pateikiami atrinkti vaikų sveikatos rodikliai ir jų palyginimas tarp savivaldybių bei su šalies vidurkiu. Ataskaitą gavęs visuomenės sveikatos specialistas toliau interpretuotų gautus rezultatus ir planuotų atitinkamas visuomenės sveikatos priemones; Naudojamas vaikų sveikatos rodiklių sąrašas turėtų būti nuolatos atnaujinamas, jį tobulinant remiantis esamomis aktualijomis. Svarbu, kad rodikliai, kuriems skiriamas didžiausias dėmesys, apimtų ne tik griežtai apibrėžtas sveikatos būkles, bet ir socialinius bei ekonominius veiksnius. Pastarieji rodikliai dažnai atskleidžia papildomas, anksčiau neidentifikuotas problemas. 45

46 Literatūros šaltiniai 1. The World Health Report Health Systems: Improving Performance. World Health Organization, World Health Organization Assesses the World's Health Systems [press release]. World Health Organization. 3. Healthy Child Programme. From 5 19 years old. Departament of Health; Department for Children, School and Families. 4. Interactive Child Health Profiles: National Child and Maternal Health Intelligence Network. Available from: 5. Child Health Profiles: Public Health England, National Child and Maternal Health Intelligence Network Available from: 6. National Child and Maternal Health Inteligence Network: Public Health England. Available from: 7. Children and Young People's Health Benchmarking Tool: Public Health England. Available from: 8. Implementation Plan for Reducing Health Inequalities in Infant Mortality: A Good Practice Guide. NHS Data Atlas: Breastfeeding Profiles: National Child and Maternal Health Intelligence Network. Available from: Breastfeeding Profiles: National Child and Maternal Health Intelligence Network. Available from: Early Years Profiles: National Child and Maternal Health Intelligence Network. Available from: Data Atlas: Early Years Profiles (England): National Child and Maternal Health Intelligence Network. Available from: &select=EN. 13. Data Atlas: Early Years Profiles (Local Authorities): National Child and Maternal Health Intelligence Network. Available from: Early Years Profiles: Dynamic Report: National Child and Maternal Health Intelligence Network. Available from: Data Atlas: School-Age Children Profiles: National Child and Maternal Health Intelligence Network. Available from: School-Age Children Profiles: National Child and Maternal Health Intelligence Network. Available from: School-Age Children Profiles: Dynamic Report: National Child and Maternal Health Intelligence Network. Available from: Child Health Programme: The Information Services Division Scotland. Available from: Health for All Children 4: Guidance on Implementation in Scotland Guidance to support implementation in Scotland of Royal College of Paediatrics & Child Health recommendations on child health screening and surveillance activity.]. Available from: 46

47 20. Other Information on Child Health: ISD Scotland. Available from: Topics/Child-Health/Other-Information-on-Child-Health/. 21. Child Weight and Growth: ISD Scotland. Available from: Topics/Child-Health/Child-Weight-and-Growth/. 22. Children and Young People Health and Wellbeing Profiles Scotland 2010: Scotland Overview. NHS Scotland Health Child, Healthy Future: A Framework for the Universal Child Health Promotion Programme in Northern Ireland. Nursing, Midwifery and Allied Health Professional Directorate Department of Health, Social Services and Public Safety, The Health Well: Community Profiles: The Institute of Public Health in Ireland. Available from: Community Profiles: Early Years: The Institue of Public Health in Ireland Available from: Community Profiles: Middle Childhood The Institute of Public Health in Ireland. Available from: Community Profiles: Adolescence and Early Adulthood: The Institute of Public Health in Ireland. Available from: dulthood. 28. Medicare Benefits Schedule (MBS) Health Assessments MBS Items 701, 703, 705 and 707 & Fact Sheet: Australian Government Department of Health. Available from: e/hlth%20ass%20items.pdf. 29. Medicare Benefits Schedule (MBS) Healthy Kids Check Fact Sheet Australian Government Department of Health. Available from: e/healthy_kids_check_factsheet.pdf. 30. Headline Indicators for children s health, development and wellbeing Australian Institute of Health and Welfare; Children's Headline Indicators: Australian Institute of Health and Welfare; Available from: Headline Indicator: Birthweight [Internet]. Australian Institute of Health and Welfare Available from: Disabled=true&reportPath=/AIHW/ReleasedPublic/CHI/Reports&reportName=2014Birthweight. 33. Headline Indicator: Breastfeeding [Internet]. Australian Institute of Health and Welfare Available from: c%2fchi%2freports&reportname=2014breastfeeding&appswitcherdisabled=true. 34. Headline Indicator: Child Abuse and Neglect [Internet]. Australian Institute of Health and Welfare Available from: c%2fchi%2freports&reportname=2014child%20abuse%20and%20neglect&appswitcherdisabled=true. 35. Headline Indicator: Dental health [Internet]. Australian Institute of Health and Welfare Available from: c%2fchi%2freports&reportname=2014dental%20health&appswitcherdisabled=true. 36. Headline Indicator: Attending early childhood education programs [Internet]. Australian Institute of Health and Welfare Available from: c%2fchi%2freports&reportname=2014early%20childhood%20education&appswitcherdisabled=true. 47

48 37. Headline Indicator: Family Economic Situation [Internet]. Australian Institute of Health and Welfare Available from: c%2fchi%2freports&reportname=2014family%20economic%20situation&appswitcherdisabled=true. 38. Headline Indicator: Immunisation [Internet]. Australian Institute of Health and Welfare Available from: c%2fchi%2freports&reportname=2014immunisation&appswitcherdisabled=true. 39. Headline Indicator: Infant Mortality [Internet]. Australian Institute of Health and Welfare Available from: c%2fchi%2freports&reportname=2014infant%20mortality&appswitcherdisabled=true. 40. Headline Indicator: Injuries [Internet]. Australian Institue of Health and Welfare Available from: c%2fchi%2freports&reportname=2014injuries&appswitcherdisabled=true. 41. Headline Indicator: Literacy [Internet]. Australian Institute of Health and Welfare Available from: c%2fchi%2freports&reportname=2014literacy&appswitcherdisabled=true. 42. Headline Indicator: Smoking in Pregnancy [Internet]. Asutralian Institute of Health and Welfare Available from: c%2fchi%2freports&reportname=2014smoking%20in%20pregnancy&appswitcherdisabled=true. 43. Headline Indicator: Teenage Births [Internet]. Australian Institute of Health and Welfare Available from: c%2fchi%2freports&reportname=2014teenage%20births&appswitcherdisabled=true. 44. Headline Indicator: Transition to Primary School [Internet]. Australian Institute of Health and Welfare Available from: c%2fchi%2freports&reportname=2014transition%20to%20primary%20school&appswitcherdisabled=true. 45. Data Linking: Australian Institute of Health and Welfare. Available from: Well Child Care: A Check-up for Success: American Academy of Pediatrics; Available from: Back to School, Back to the Doctor: American Academy of Pediatrics; Available from: Doctor.aspx 48. School Vaccination Requirements, Exemptions and Web links. Vaccination requirements for all grantees, vaccines and grades: CDC; Available from: School and Childcare Vaccination Surveys: CDC; Available from: REPORT OF HEALTH EXAMINATION FOR SCHOOL ENTRY: State of California-Health and Human Services Agency. Available from: School Entry Health Exam: State of Florida, Florida Departmet of Health. Available from: DISTRICT OF COLUMBIA UNIVERSAL HEALTH CERTIFICATE: Government of the District of Columbia, Department of Health. Available from: 48

49 53. UNIVERSAL CHILD HEALTH RECORD: New Jersey Department of Health. Available from: Certificate of Chld Health Examination: State of Illinois, Department of Human Services. Available from: SCHOOL ENTRANCE FORM: Virginia Department of Health. Available from: Health, United States, 2013 Preface: CDC; Available from: Diagnoses of HIV Infection in the UNited States and Dependent Areas, 2011: CDC; Available from: National Health Interview Survey: CDC; Available from: UNITED STATES RENAL DATA SYSTEM Available from: National Health and Nutrition Examination Survey: CDC; Available from: National Health Statistics Reports, Changes in Terminology for Childhood Overweight and Obesity: CDC; Available from: Births: Final Data for 2012: National Vital Statistics Reports, CDC; Available from: National Survey on Drug Use and Health: Substance Abuse and Mental Health Services Administration (SAMSHA), CDC. Available from: Monitoring the Future: a continuing study of American youth: University of Michigan; Available from: Youth Risk Behavior Srveillance System: CDC; Available from: Vaccination Coverage in U.S.: CDC; Available from: National Immunization Survey: CDC; Available from: The Federal Interagency Forum on Child and Family Statistics. Available from: At a Glance for America's Children: Key National Indicators for Well-Being. Federal Interagency Forum on Child and Family Statistics, About the National Health Interview Survey: CDC; Available from: About the National Health and Nutrition Examination Survey: CDC; Available from: National Survey on Drug Use and Health: About the Survey: Substance Abuse and Mental Health Service Administration. Available from: Results from the 2012 National Survey on Drug Use and Health: Summary of National Findings: Substance Abuse and Meantal Health Services Administration. Available from: #ch Monitoring the Future: Purpose and Design: University of Michigan. Available from: Youth Risk Behavior Surveillance System: Overview: CDC. Available from: About the National Immunization Survey: CDC. Available from: Norway and Health. An introduction. Norwegian Directorate of Health, Ringard Å, Sagan A, Sperre Saunes I, Lindahl AK. Norway: Health system review. Health Systems in Transition NorHealth. Norwegian Institute of Public Health. 49

50 80. Lyshol H. Health surveillance in Norway-Norhealth, the Municipal Health Profiles and the Online Municipal Data Bank. Norwegian Institute of Public Health, Dept. of Health Statistics. 81. Mandatory National Health Registries: Norwegian Institute of Public Health. Available from: National Health Registry Project: Norwegian Institute of Public Health. Available from: :0&MainContent_6898=6706:0:25,9017:1:0:0:::0: Verschuuren M, Gissler M, Kilpelainen K, Tuomi-Nikula A, Sihvonen AP, Thelen J, et al. Public health indicators for the EU: the joint action for ECHIM (European Community Health Indicators & Monitoring). Archives of public health = Archives belges de sante publique. 2013;71(1): NorHealth: Norwegian Institute of Public Health; Available from: Public Health Statistics: Norwegian Institute of Public Health. Available from: NorHealth Indicator List: Norwegian Institute of Public Health. Available from: NorHealth: Health Information System [Internet]. Norwegian Institute of Public Health. Available from: Fact Sheets: Health Status in Norway: Norwegian Institue of Public Health. Available from: :0&MainContent_6898=6706:0:25,8432:1:0:0:::0: A Norwegian Public Health Act. Ministry of Health and Care Services; Public Health Profile 2013: Tromso. Norwegian Institute of Public Health. 91. Child Growth Study: Norwegian Institute of Public Health. Available from: ontent_7003=6898:0:25,7688:1:0:0:::0: Cole TJ, Lobstein T. Extended international (IOTF) body mass index cut-offs for thinness, overweight and obesity. Pediatric obesity. 2012;7(4): Norwegian Mother and Child Cohort Study: Norwegian Institute of Public Health. Available from: The Norwegian Directorate for Children, Youth and Family Affairs. Available from: Norwegian-Directorate-for-Children-Youth-and-Family-Affairs/. 95. UNGDATA. Available from: 50

51 1 PRIEDAS 51

52 52

53 2 PRIEDAS 53

54 54

55 3 PRIEDAS 55

56 56

57 4 PRIEDAS 57

58 58

59 5 PRIEDAS 59

60 60

61 6 PRIEDAS 61

62 62

63 63

64 64

65 7 PRIEDAS 65

66 66

67 8 PRIEDAS 67

68 68

69 9 PRIEDAS 69

70 70

71 10 PRIEDAS 71

72 72

73 11 PRIEDAS 73

74 74

75 12 PRIEDAS 75

76 76

Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės

Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Psichinė sveikata ir jai įtakos turintys veiksniai Savižudybių rodikliai Europoje ir Lietuvoje Savižudybių riziką didinantys veiksniai Prevencinės priemonės

More information

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of

More information

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME INFORMACIJA APIE LIETUVĄ 2012 m. lapkritis Šią ataskaitą parengė Europos mokyklų tinklas ( European Schoolnet ) ir Liège universitetas

More information

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2009, gruodis Nr. 11 (39) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI Pagrindiniai klausimai:

More information

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS 1 Nacionalinė skaitymo iniciatyva ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA 2 MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS DUBLINAS IŠLEIDO RAŠTINĖS REIKMENŲ BIURAS Galima įsigyti tiesiogiai iš VYRIAUSYBĖS LEIDINIŲ

More information

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės Projekte, pavadintame Politikos gairės inkliuziniam š vietimui diegti (angl. Mapping the Implementation of Policy

More information

Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos

Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos Vilnius 2007 UDK xxxxxxx xxxx Parengė Narkotikų kontrolės departamentas

More information

Visuomenės sveikatos programų vertinimas

Visuomenės sveikatos programų vertinimas Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga Visuomenės sveikatos programų Rasa Povilanskienė, Vytautas Jurkuvėnas Higienos institutas Santrauka Pagrindinis visuomenės sveikatos programų tikslas yra susirgimų

More information

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOJE ĮGYVENDINIMO VADOVAS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOJE ĮGYVENDINIMO VADOVAS SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOJE ĮGYVENDINIMO VADOVAS Metodinės rekomendacijos Vilnius 2011 2 Parengė: Diana Aleksejevaitė Nijolė Paulauskienė Dalia Sabaliauskienė

More information

MOKYKLOS INFORMACINĖ SISTEMA KAIP MOKYKLOS VALDYMO ĮRANKIS

MOKYKLOS INFORMACINĖ SISTEMA KAIP MOKYKLOS VALDYMO ĮRANKIS ŠVIETIMO PROBLEMOS ANALIZĖ 2011, gruodis Nr. 12 (62) ISSN 1822-4156 MOKYKLOS INFORMACINĖ SISTEMA KAIP MOKYKLOS VALDYMO ĮRANKIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai:

More information

DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS

DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS Higienos institutas Vilnius, 2013 Darbuotojų sveikos gyvensenos mokymų ir sveikatos stiprinimo rekomendacijos parengtos vykdant

More information

Švietimas Lietuvoje. Šalių švietimo politikos apžvalgos. Šalių švietimo politikos apžvalgos

Švietimas Lietuvoje. Šalių švietimo politikos apžvalgos. Šalių švietimo politikos apžvalgos Šalių švietimo politikos apžvalgos Šalių švietimo politikos apžvalgos Švietimas Lietuvoje Švietimas Lietuvoje Šio leidinio vertimas yra suderintas su EBPO. Tai nėra oficialus EBPO vertimas. Vertimo kokybė

More information

Mokinių fizinis aktyvumas

Mokinių fizinis aktyvumas Mokinių fizinis aktyvumas Situacijos Lietuvoje analizė Justina Lizikevičiūtė Giedrė Rutkauskaitė .2 Analizės pjūviai.1 Aplinka.2 Aktyvumas.3 Sveikata KODĖL TAI SVARBU? Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas

More information

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA 2014 2020 M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA Nacionaliniai seminarai Vilniuje, Minske ir Daugpilyje 2016 m. spalis 1 Strateginis Programos

More information

IŠVENGIAMŲ IŠEIČIŲ IR AMBULATORINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ GEOGRAFINIO PRIEINAMUMO RYŠYS

IŠVENGIAMŲ IŠEIČIŲ IR AMBULATORINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ GEOGRAFINIO PRIEINAMUMO RYŠYS ORIGINALŪS STRAIPSNIAI VISUOMENĖS SVEIKATA IŠVENGIAMŲ IŠEIČIŲ IR AMBULATORINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ GEOGRAFINIO PRIEINAMUMO RYŠYS Sandra Mekšriūnaitė, Romualdas Gurevičius Higienos institutas Santrauka

More information

PREVENCINĖS PROGRAMOS, JŲ VIETA MOKYKLOS GYVENIME

PREVENCINĖS PROGRAMOS, JŲ VIETA MOKYKLOS GYVENIME PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2015 lapkritis, Nr. 9 (133) ISSN 1822-4156 PREVENCINĖS PROGRAMOS, JŲ VIETA MOKYKLOS GYVENIME 2013 2022 Pagrindiniai klausimai: Kodėl svarbi prevencija? Kas yra prevencija? Kas

More information

Desk review Year Vilnius, Lithuania

Desk review Year Vilnius, Lithuania Project Sexual Abuse Against Children in Residential Institutions, financed through the European Commission's Daphne III Programme 2007-2013, JLS/2007/DAP-1/178/-30-CE-0229207/00-68 Desk review Year 2009-2010

More information

VAIKO BRANDUMAS MOKYKLAI KAS TAI?

VAIKO BRANDUMAS MOKYKLAI KAS TAI? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 2022 Pagrindiniai klausimai: Kaip apibrėžiamas vaiko brandumas mokyklai? Koks vaikas yra laikomas brandžiu mokytis pradinėje mokykloje? Kaip vaikas pereina iš ankstyvojo

More information

Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika

Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 2022 Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika 2017 gruodis, Nr. 5 (161) ISSN 1822-4156 Elgesio ar (ir) emocijų

More information

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOS

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOS ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PROJEKTAS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ ĮSIVERTINIMO RODIKLIŲ ATNAUJINIMAS IR NAUDOJIMO JAIS METODIKOS/REKOMENDACIJŲ SUKŪRIMAS SFMIS NR.: VP1-2.1-ŠMM-01-V-03-001 BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ

More information

Eglė Savulienė Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Šeimos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė

Eglė Savulienė Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Šeimos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Savulienė Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Šeimos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Visuomenės sveikatos gerinimas, stiprinant asmens ir visuomenės sveikatos

More information

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 231-242 RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Anotacija Straipsnyje

More information

Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą

Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą 2012, birželis Nr. 8 (72) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Koks tėvų įtraukimo

More information

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas LT Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui. ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės

More information

Moterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas

Moterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas EIGE Europos lyčių lygybės institutas Mokslinis pranešimas Latvijos pirmininkavimui ES Tarybai apie Moterų ir vyrų pensijų skirtumus Europos Sąjungoje Mokslinis pranešimas 1 Ilze Burkevica, Anne Laure

More information

LR Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras

LR Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras LR Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras 2011 m. lapkričio 20 d. Švietimo stebėsenos sistemos modelio tobulinimo paslaugos p. Vaino Brazdeikiui, Švietimo informacinių

More information

MOKOMĖS. Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams

MOKOMĖS. Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams 2010 Leidinys parengtas ir išleistas įgyvendinant projektą Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra Projektas finansuojamas

More information

SVEIKATOS PRIEŽIŪRA MOKYKLOJE E. Mačiūnas, G. Šurkienė, D. Žeromskienė, G. Namajūnaitė, D. Aleksejevaitė

SVEIKATOS PRIEŽIŪRA MOKYKLOJE E. Mačiūnas, G. Šurkienė, D. Žeromskienė, G. Namajūnaitė, D. Aleksejevaitė SVEIKATOS PRIEŽIŪRA MOKYKLOJE E. Mačiūnas, G. Šurkienė, D. Žeromskienė, G. Namajūnaitė, D. Aleksejevaitė Sveikatos priežiūros specialisto darbas mokykloje priskiriamas pirminei sveikatos priežiūrai. Pirminė

More information

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas Šiame darbe išreikštos nuomonės yra autoriaus (-ių) atsakomybė ir jos nebūtinai atspindi oficialią

More information

Sveikatos stiprinimo ir ligų

Sveikatos stiprinimo ir ligų Giedrius Vanagas, Rugilė Ivanauskienė, Aušra Mickevičienė Sveikatos stiprinimo ir ligų Profilaktikos programų vertinimas Metodinis leidinys ( mokomoji knyga) Kaunas 2014 UDK 613(075.8) Va247 Lietuvos sveikatos

More information

NAŠLAIČIŲ IR TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIŲ VAIKŲ SAVARANKIŠKO GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMA

NAŠLAIČIŲ IR TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIŲ VAIKŲ SAVARANKIŠKO GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMA Vaikų laikinosios globos namai Atsigręžk į vaikus NAŠLAIČIŲ IR TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIŲ VAIKŲ SAVARANKIŠKO GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMA Vilnius 2007 UDK 37.03-058.8(073) Na 233 Parengta įgyvendinant LR

More information

Vilnius, 2014 VIEŠOJO IR NVO SEKTORIŲ SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS MODELIS

Vilnius, 2014 VIEŠOJO IR NVO SEKTORIŲ SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS MODELIS Vilnius, 2014 VIEŠOJO IR NVO SEKTORIŲ SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS MODELIS NVO VAIKAMS KONFEDERACIJA VIEŠOJO IR NVO SEKTORIŲ SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS MODELIS Vilnius, 2014 Viešojo, privataus ir NVO sektorių

More information

Pasiekimų vertinimo sistemų ir pažymių pervedimo praktikos analizė

Pasiekimų vertinimo sistemų ir pažymių pervedimo praktikos analizė Pasiekimų vertinimo sistemų ir pažymių pervedimo praktikos analizė Rengia: Giedra Katilauskienė Kristina Sutkutė Raimonda Siaurusaitytė Recenzuoja: Eglė Šalnaitė (Vytauto Didžiojo universitetas) Gintaras

More information

Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę?

Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę? 2017 rugpjūtis, Nr. 4 (160) 2013 2022 ISSN 1822-4156 1989 Naujos visų mokomųjų dalykų programos 1993 1994 1997 2002 Pradinio, pagrindinio

More information

/1(48) visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio

/1(48) visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio sveikatos apsaugos ministro įsakymu taip pat patvirtintas Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo organizavimo tvarkos aprašas ir Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio

More information

Švietimo kokybė lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN Pagrindiniai klausimai: PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO. Kodėl svarbu nuolat tobulinti

Švietimo kokybė lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN Pagrindiniai klausimai: PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO. Kodėl svarbu nuolat tobulinti PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Kodėl svarbu nuolat tobulinti švietimą? Kas yra kokybė? Kaip pasaulyje suprantama švietimo kokybė? Ar Lietuvoje

More information

NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS TARPTAUTINĖS FUNKCIONAVIMO, NEGALUMO IR SVEIKATOS KLASIFIKACIJOS DIEGIMO Į NEGALIOS NUSTATYMO PROCEDŪRAS POREIKIO

More information

Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos

Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos WW-06178 1993 Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos Pagal Lisos Hinz leidinį Teigiamos kryptys mokykloms ir bendruomenėms (angl. Positive Directions for Schools and Communities) Dėl mažėjančio

More information

GEROS PAMOKOS RECEPTAI

GEROS PAMOKOS RECEPTAI PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2012, balandis Nr. 1 (65) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar tobulos pamokos yra repetuotos pamokos? Ar yra toks norminis

More information

UŽSAKOVAS: Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. PARENGTA: 2016 m. rugpjūčio mėn. PARENGĖ: MB Nuevo Reklama

UŽSAKOVAS: Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. PARENGTA: 2016 m. rugpjūčio mėn. PARENGĖ: MB Nuevo Reklama Projekto Nr. 08.4.1-ESFA- V-405-01-0001 Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje PERTVARKOS VIEŠINIMO STRATEGIJA UŽSAKOVAS:

More information

12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS

12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS Europos Sąjungos finansuojamas projektas Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje GALIMYBIŲ STUDIJOS 12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS TYRIMO ATASKAITA Tyrimo

More information

Siūlymai dėl ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo (AU) kokybės kriterijų

Siūlymai dėl ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo (AU) kokybės kriterijų Siūlymai dėl ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo (AU) kokybės kriterijų Viktoria Bolla Europos Komisijos švietimo ir kultūros generalinis direktoratas 2015 m. spalio mėn. Švietimas ir Europos bendradarbiavimas

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2011.12.20 KOM(2011) 902 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2012 m. Tarybos

More information

Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai

Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra Šio dokumento parengimą

More information

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI Jurgita Matuizienė, Rūta Butkuvienė Vilniaus kolegija, Sveikatos priežiūros fakultetas

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL UŽKREČIAMOSIOS LIGOS ŽIDINIO IR PROTRŪKIO EPIDEMIOLOGINĖS DIAGNOSTIKOS IR KONTROLĖS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

More information

VIDUTINĖ SVEIKO GYVENIMO TRUKMĖ POPULIACIJOS SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMO INDIKATORIUS

VIDUTINĖ SVEIKO GYVENIMO TRUKMĖ POPULIACIJOS SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMO INDIKATORIUS Visuomenės sveikata literatūros apžvalgos VIDUTINĖ SVEIKO GYVENIMO TRUKMĖ POPULIACIJOS SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMO INDIKATORIUS Jovita Margienė 1, Romualdas Gurevičius 2 1 STADA-Nizhpharm-Baltija, 2 Higienos

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 1 LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS Vilnius 2013 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė Informacinių sistemų audito vadovas Turinys 1. Informacinių sistemų audito

More information

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę DARBINĖS REKOMENDACIJOS Partly financed by ERDF ISBN-10 91-976148-8-2 ISBN-13 978-91-976148-8-7 2 Šios darbinės rekomendacijos vienas iš trijų leidinių, kuriuose aprašomi

More information

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Administravimo ir kaimo plėtros katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB32E Pavadinimas lietuvių kalba: Kaimo plėtros ir regioninė

More information

Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje

Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2010 22 Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje Lijana Gvaldaitė Lektorė Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Vilniaus universiteto

More information

VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS

VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS PROGRAMOS LEADER IR ŢEMDIRBIŲ MOKYMO METODIKOS CENTRAS VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS LOCAL ACTION MANAGEMENT GROUPS IN IMPLEMENTATION OF LOCAL DEVELOPMENT

More information

INFORMACINĖS SISTEMOS MEDICINOJE

INFORMACINĖS SISTEMOS MEDICINOJE Julius Griškevičius Romualdas J. Kizlaitis INFORMACINĖS SISTEMOS MEDICINOJE Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant

More information

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas SOC/331 Europos sveikatos priežiūros darbuotojai 2009 m. liepos 15 d., Briuselis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ dėl Žaliosios

More information

N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS

N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra Grita Balašaitienė N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS MAGISTRO DIPLOMINIS

More information

HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ PREVENCIJOS IR VALDYMO INDIKATORIAI

HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ PREVENCIJOS IR VALDYMO INDIKATORIAI HIGIENOS INSTITUTAS HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ PREVENCIJOS IR VALDYMO INDIKATORIAI Metodinės rekomendacijos Vilnius, 2015 UDK 616.9 Ho-306 Hospitalinių infekcijų prevencijos ir valdymo indikatorių metodinės

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 10 02 COM(2013) 676 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais

More information

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted

More information

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS Audrius Mickaitis 1, Gintarė Zaščižinskienė 2, Tautis Pasvenskas 3 Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuva 1 buriuok@gmail.com.,

More information

PILIETINIS UGDYMAS LIETUVOJE: KĄ ATSKLEIDŽIA TARPTAUTINIO TYRIMO REZULTATAI?

PILIETINIS UGDYMAS LIETUVOJE: KĄ ATSKLEIDŽIA TARPTAUTINIO TYRIMO REZULTATAI? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Kaip ugdomas pilietiškumas Lietuvoje lyginant su kitomis šalimis? Kokie mūsų aštuntokų kognityviniai

More information

KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS

KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS 0 2.1.1 VEIKLA KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMO ATLIKIMAS KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS Tyrimus atliko ir ataskaitą

More information

MOKYKLŲ SAVĘS VERTINIMAS: PROCESAS IR DUOMENŲ PANAUDOJIMAS

MOKYKLŲ SAVĘS VERTINIMAS: PROCESAS IR DUOMENŲ PANAUDOJIMAS PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar įmanomas ugdymo kokybės laidavimas be nuolatinio savęs vertinimo? Koks šiandien Lietuvoje metodinis

More information

slo Integracinis švietimas Nyderlanduose Nyderlandų nacionalinis ugdymo programų rengimo institutas (SLO)

slo Integracinis švietimas Nyderlanduose Nyderlandų nacionalinis ugdymo programų rengimo institutas (SLO) Integracinis švietimas Nyderlanduose Nyderlandų nacionalinis ugdymo programų rengimo institutas (SLO) slo Integracinis švietimas Nyderlanduose Nyderlandų nacionalinis ugdymo programų rengimo institutas

More information

VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS PATVIRTINTA Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1V-48 VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2017 2019 METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS

More information

naujienlaiškis #4 TEMA: Darnaus vystymosi tikslai 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT

naujienlaiškis #4 TEMA: Darnaus vystymosi tikslai 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT naujienlaiškis #4 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT TEMA: Darnaus vystymosi tikslai Lauko virtuvė., Indija Eglė Ščerbinskaitė Konkurso Pasaulis tavo akimis nuotrauka, 2015 m. ŠIAME NUMERYJE: 03 VIETOJ ĮŽANGOS

More information

2-1 paveikslas. Užimtumo lygis metų asmenų grupėje ES 2013 metais pagal lytį. Spain. Austria. Bulgaria. Slovakia. Cyprus. Portugal.

2-1 paveikslas. Užimtumo lygis metų asmenų grupėje ES 2013 metais pagal lytį. Spain. Austria. Bulgaria. Slovakia. Cyprus. Portugal. Slovenia Greece Malta Croatia Hungary Luxembourg Poland Romania Belgium Italy Spain Slovakia Austria France Portugal Bulgaria Cyprus European Union Ireland Czech Republic Lithuania Latvia Finland United

More information

PRANEŠIMAS APIE GERĄJĄ PATIRTĮ

PRANEŠIMAS APIE GERĄJĄ PATIRTĮ PRANEŠIMAS APIE GERĄJĄ PATIRTĮ 4-asis pataisytas leidimas Pranešimas apie gerąją patirtį 1 Atskirtų vaikų Europoje programa (SCEP) pradėta kaip bendra kai kurių Tarptautinio aljanso Gelbėkit vaikus narių

More information

NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI

NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI Disability influence on sporting persons physical domain of quality of life Algirdas Juozulynas 1,2, Antanas Jurgelėnas 1, Laimutė Samsonienė

More information

Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka

Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdyba 315-asis TAS 2009 balandis Tarptautinis audito standartas Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka

More information

ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO KOMPLEKSINĖS ANALIZĖS METODIKA

ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO KOMPLEKSINĖS ANALIZĖS METODIKA Verslas: Teorija ir praktika Business: Theory and Practice 2008 9(4): 237 244 ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO KOMPLEKSINĖS ANALIZĖS METODIKA Jonas Mackevičius Vilniaus universitetas, Saulėtekio al. 9, LT-10222

More information

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS?

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Kokius tikslus suaugusiųjų mokymuisi kelia Europa ir Lietuva? SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS? 2015 birželis, Nr.

More information

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS 2006 m. kovo 9 d. mokslinių tyrimų ir vertinimo atlikimo sutartis NR. SUT-174 tarp LR švietimo ir mokslo ministerijos ir Viešosios politikos

More information

ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ

ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ SVEIKATOS MOKSLAI ISSN 1392-6373 2013, 23 tomas, Nr.1, p. 91-95 doi:10.5200/sm-hs.2013.016 VISUOMENĖS SVEIKATA 91 ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ Ingrida

More information

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA EUROPOS KOMISIJA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS

More information

NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS

NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS Projektas: 2014-07-07 NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Nacionalinės mokslo programos Gerovės visuomenė (toliau Programa) paskirtis atlikti kompleksinius gerovės

More information

PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI

PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI I. Įžanga Elektroninių komunikacijų ir ryšio priemonių konvergencija 1 pastaruoju metu

More information

PASLAUGŲ INOVACIJŲ DIEGIMO VERTINIMO KRITERIJAI

PASLAUGŲ INOVACIJŲ DIEGIMO VERTINIMO KRITERIJAI ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 243-250 PASLAUGŲ INOVACIJŲ DIEGIMO VERTINIMO KRITERIJAI Mindaugas Povilaitis, Jadvyga Ciburienė Kauno technologijos universitetas

More information

Jekaterina SADOVSKAJA Dailės edukologijos studijų programa DAILĖS TERAPIJA KAIP 3-5 METŲ VAIKŲ, TURINČIŲ EMOCINIŲ SUTRIKIMŲ, UGDYMO BŪDAS

Jekaterina SADOVSKAJA Dailės edukologijos studijų programa DAILĖS TERAPIJA KAIP 3-5 METŲ VAIKŲ, TURINČIŲ EMOCINIŲ SUTRIKIMŲ, UGDYMO BŪDAS LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS MENINIO UGDYMO KATEDRA Jekaterina SADOVSKAJA Dailės edukologijos studijų programa MAGISTRO DARBAS DAILĖS TERAPIJA KAIP 3-5 METŲ VAIKŲ, TURINČIŲ

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA. Indrė PATAPIENĖ Kokybės vadybos programa

VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA. Indrė PATAPIENĖ Kokybės vadybos programa VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA Indrė PATAPIENĖ Kokybės vadybos programa MAGISTRO DARBAS KOKYBĖS VADYBOS SISTEMŲ INTEGRACIJA Į ORGANIZACIJOS VALDYMĄ QUALITY MANAGEMENT SYSTEMS

More information

Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys

Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys Vilnius, 2008 UDK 802/809:37(4) Be-187 Versta iš: Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment, Council

More information

VISUOTINĖS KOKYBĖS VADYBOS MODELIAI TUBERKULIOZĖS IR INFEKCINIŲ LIGŲ UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE

VISUOTINĖS KOKYBĖS VADYBOS MODELIAI TUBERKULIOZĖS IR INFEKCINIŲ LIGŲ UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE VISUOTINĖS KOKYBĖS VADYBOS MODELIAI TUBERKULIOZĖS IR INFEKCINIŲ LIGŲ UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE TOTAL QUALITY MANAGEMENT MODELS AT TUBERCULOSIS AND INFECTIOUS DISEASES UNIVERSITY HOSPITAL Arvydas Šilys

More information

LLP-2011-IT-LEONARDO-LMP

LLP-2011-IT-LEONARDO-LMP Sveikatos Priežiūra Ligoninėje ir Namuose Situacija Lietuvoje Sveikatos Priežiūra Ligoninėje ir Namuose Situacija Lietuvoje Aldona Droseikiene Lithuanian Multiple Sclerosis Union Vilnius,Lithuania info@liss.lt

More information

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės

More information

PAIIS galimų veiklos modelių analizė

PAIIS galimų veiklos modelių analizė PAIIS galimų veiklos modelių analizė 2 dalis PAIIS alternatyvų analizės ataskaita 2014 gruodis Turinys LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS... 4 SANTRAUKA... 6 VARTOJAMOS SĄVOKOS IR TRUMPINIAI... 9 1. REKOMENDUOJAMOS

More information

2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI. Vytautas Pačiauskas

2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI. Vytautas Pačiauskas 2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI 2015 01 29 Vytautas Pačiauskas ERASMUS+ PROGRAMA KA1 KA2 KA3 Mobilumas mokymosi tikslais Bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais Jean Monnet

More information

Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje

Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Prof. Juhani Ilmarinen, JIC Ltd, Jiuveskiul s universiteto Gerontologijos mokslinių tyrimų centras, Suomijos profesin s sveikatos institutas (1970 2008

More information

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės

More information

ISTORIJOS PAMOKA: MOKYTI AR MOKYTIS?

ISTORIJOS PAMOKA: MOKYTI AR MOKYTIS? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Kokia istorijos mokymo vieta Europos ir Lietuvos mokyklose? Kokia istorijos pamokų kokybė šiandienos

More information

Šio vadovo rengimą finansiškai parėmė Europos Sąjunga. Europos Sąjunga neatsako už jokį šiame leidinyje pateiktos informacijos naudojimą.

Šio vadovo rengimą finansiškai parėmė Europos Sąjunga. Europos Sąjunga neatsako už jokį šiame leidinyje pateiktos informacijos naudojimą. Šio vadovo rengimą finansiškai parėmė Europos Sąjunga. Europos Sąjunga neatsako už jokį šiame leidinyje pateiktos informacijos naudojimą. TURINYS 7 Socialinių partnerių įžanga 10 10 10 11 13 SANTRAUKA

More information

VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA

VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA Žymantė Jankauskienė, Rita Liepuonienė, Rimantas Stukas, Genė Šurkienė, Kęstutis Žagminas, Birutė Gostevičienė, Erika Kubilienė, Jurgita Matuizienė, Algimantas Urbelis VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES

More information

STAŽUOTĖS VENGRIJOJE ATASKAITA Stažuotė vyko Vengrijoje 2009 m. birželio 28 d. liepos 4 d. Stažuotės dalyvių tikslinės grupės: Eil. Tikslinė grupė Nr.

STAŽUOTĖS VENGRIJOJE ATASKAITA Stažuotė vyko Vengrijoje 2009 m. birželio 28 d. liepos 4 d. Stažuotės dalyvių tikslinės grupės: Eil. Tikslinė grupė Nr. STAŽUOTĖS VENGRIJOJE ATASKAITA Stažuotė vyko Vengrijoje 2009 m. birželio 28 d. liepos 4 d. Stažuotės dalyvių tikslinės grupės: Eil. Tikslinė grupė Nr. 1. ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas

More information

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 28. Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Ateities

More information

Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika

Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika Patvirtinta Europos Parlamento generalinio sekretoriaus pavaduotojos Francescos R. RATTI 2013 m. balandžio 20 d. Atnaujinta: 2014 m. kovo 28 d. Turinys 1. Vaizdo

More information

Darnios Lietuvos Vyriausybės programa Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 m. LR Seimo rinkimų programa

Darnios Lietuvos Vyriausybės programa Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 m. LR Seimo rinkimų programa Darnios Lietuvos Vyriausybės programa Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 m. LR Seimo rinkimų programa 2016-09-12 1 Turinys Preambulė...5 1. Darnus žmogus...6 1.1. Šeimos puoselėjimas...6 1.1.1.

More information

MAGISTRO DARBO RAŠYMO METODINIAI NURODYMAI

MAGISTRO DARBO RAŠYMO METODINIAI NURODYMAI VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS Ekonominės politikos katedra MAGISTRO DARBO RAŠYMO METODINIAI NURODYMAI Vilnius, 2015 Apsvarstyta, patvirtinta ir rekomenduota vadovautis Ekonominės politikos

More information

PRANEŠIMAS APIE LAISVĄ DARBO VIETĄ REZERVO SĄRAŠUI SUDARYTI

PRANEŠIMAS APIE LAISVĄ DARBO VIETĄ REZERVO SĄRAŠUI SUDARYTI PRANEŠIMAS APIE LAISVĄ DARBO VIETĄ REZERVO SĄRAŠUI SUDARYTI Pareigybės pavadinimas: Administracijos padėjėjas (-a) Pareigų grupė ir kategorija: AST 3 Sutarties tipas: Laikinasis darbuotojas Nuoroda: VEXT/18/316/AST

More information

PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS

PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS 2014 gruodis, Nr. 18 (123) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Pameistrystės vieta Lietuvos profesinio mokymo sistemoje Pameistrystės

More information

Erasmus+ Programos vadovas. Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba.

Erasmus+ Programos vadovas. Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba. Erasmus+ Programos vadovas Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba. 1 versija (2017): 20/10/2016 TURINYS SANTRUMPOS... 5 ĮVADAS... 8 Kaip skaityti šį Programos

More information

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS METODINĖ MEDŽIAGA 2007 m. TURINYS 1. Strateginio planavimo esmė ir svarba. Pokyčių valdymas

More information

ERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS KOMERCINĖJE ĮMONĖJE

ERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS KOMERCINĖJE ĮMONĖJE ERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS KOMERCINĖJE ĮMONĖJE Algirdas Giedraitis 1 Klaipėdos universitetas (Lietuva) ANOTACIJA Straipsnyje pažymimas nepakankamas įmonės vadovų dėmesys darbuotojų darbo sąlygoms

More information