UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ AKTUALIJOS. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro 2013 m. mokslinės publikacijos. 5 tomas

Transcription

1 UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ AKTUALIJOS Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro 2013 m. mokslinės publikacijos 5 tomas 2013

2 ISSN

3 Turinys 1. KAS SKATINA INFEKCINIŲ LIGŲ ATGIMIMĄ. Prof. dr. Saulius Čaplinskas METŲ SKIEPIJIMO LIETUVOJE APŽVALGA. Prof. dr. Saulius Čaplinskas, Aušra Lileikytė LIETUVOS MOKSLEIVIŲ PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ (NARKOTIKŲ) VARTOJIMO, PASEKMIŲ IR PRIEŽASTINIŲ RYŠIŲ TYRIMAS. Prof. dr. Saulius Čaplinskas DISTINCT HIV TYPE 1 STRAINS IN DIFFERENT RISK GROUPS AND THE AB- SENCE OF NEW INFECTIONS BY DRUG-RESISTANT STRAINS IN LITHUANIA. Caplinskas S., Loukachov V.V., Gasich EL., Gilyazova A.V., Caplinskiene I HIV EPIDEMIC IN THE BALTICS. LESSONS OF LITHUANIA. Prof. dr. Saulius Čaplinskas LITHUANIAN MEN HAVING SEX WITH MEN (MSM) SURVEY RESULTS IN CONTEXT OF THE EUROPEAN MSM INTERNET SURVEY (EMIS). Irma Čaplinskienė, prof. dr. Saulius Čaplinskas TRENDS IN INCIDENCE OF CHLAMYDIA IN LITHUANIA IN I. Čaplinskienė, G. Andrulaitytė, A. Šimkūnaitė-Zažeckė, prof. dr. S. Čaplinskas SYPHILIS INCIDENCE TREND IN LITHUANIA I.Čaplinskienė TBE EPIDEMIOLOGY: LIHUANIA, LATVIA AND ESTONIA. Aukse Mickiene, Saulius Caplinskas, Milda Zygutiene, Irina Lucenko, Kuulo Kutsar NOROVIRUSINĖ INFEKCIJA. PROTRŪKIŲ VALDYMAS IR PROFILAK- TIKA VAIKŲ UGDYMO ĮSTAIGOSE: METODINĖS REKOMENDACIJOS. G. Zagrebnevienė, R. Budginaitė, S. Čaplinskas, R. Doveikienė MENINGOKOKINĖS INFEKCIJOS EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪROS KONTROLĖS IR DIAGNOSTIKOS METODINĖS REKOMENDACIJOS. Greta Gargasienė, Daiva Razmuvienė, Saulius Čaplinskas UŽKRĖSTUMO KENKĖJAIS NUSTATYMO IR KENKĖJŲ NAIKINIMO EFEK- TYVUMO ĮVERTINIMO METODINĖS REKOMENDACIJOS. Jonas Antanavičius, Albina Dlugoborskienė vyriausiasis redaktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas SERGAMUMO UŽKREČIAMOSIOMIS LIGOMIS 2012 M. APŽVALGA. A, Bielskij, I. Čaplinskienė, E. Davidavičienė, R. Liausėdienė, D. Razmuvienė, J. Tamkevičiūtė, G. Zagrebnievienė vyriausiasis redaktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas... 74

4

5 ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKA Visos kitos mirtis priežastys 1 pav. Pagrindinės mirties priežastys pasaulyje Proc UL (proc.) Ekspon. (UL (proc.)) 15,6 11,5 Kas skatina infekcinių ligų atgimimą Saulius Čaplinskas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Mykolo Romerio universitetas Infekcinės ligos ne tik trečiojo pasaulio problema, jos aktualios visoms pasaulio tautoms, kasmet nuo jų miršta milijonai žmonių. Infekcines ligas sukelia mikroorganizmai (bakterijos, riketsijos, mikroskopiniai grybai, pirmuonys, virusai, prionai 1 ir kt.). Viena iš dviejų reikšmingų ypatybių, išski rianti infekcines ligas iš kitų ligų, yra jų užkrečiamumas, todėl neretai jos vadinamos užkrečiamosiomis ligomis 2,3. Antroji išimtinai infekcinėms ligoms būdinga ypatybė yra imunitetas, susifor- 18,7 16, Metai Astma ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (3,0 mln.) 20,4 Traumos (5,2 mln.) Onkologinės ligos (7,1 mln.) Infekcinės ligos (14,9 mln.) Širdies ir kraujagyslių ligos (16,7 mln.) 18, pav. Užkrečiamųjų ligų dalis (proc.) nuo visų registruotų ligų Lietuvoje 10,1 muojantis susirgus infekcine liga ir galintis išlikti veiksmingas tam tikrą laiką pasveikus. Ši ypatybė svarbi, nes: 1) sirgę tam tikromis infekcinėmis ligomis ir imunitetą įgiję asmenys kartotinai nesuserga ir negali platinti tam tikrų ligos sukėlėjų epidemijų metu, 2) visuomenėje imunitetas gali būti formuojamas dirbtinai, vakcinomis skiepijant visuomenės dalį, ir taip sudarius imunitetą apsaugo nuo susirgimo: paskiepytieji nesuserga patys ir negali būti infekcijos šaltiniai. Vykdant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas skiepijimo programas, suformuojamas vadinamasis kolektyvinis imunitetas, t. y. visuomenėje sudaromas imunitetą turinčių visuomenės narių tarpsluoksnis: kuo tokių asmenų dalis visuomenėje didesnė, tuo mažesnės galimybės plisti infekcinių ligų sukėlėjams. Ši ypatybė duoda pagrindą tam tikrų infekcinių ligų epideminį plitimą valdyti skiepijant, todėl atsirado sąvoka vakcinomis valdomos infekcijos. Baigiantis XX a., ketvirtadalį mirties atvejų pasaulyje sudarė užkečiamosios ligos, daugiau žmonių mirdavo tik nuo širdies ir kraujagyslių ligų (1 pav.). Iš 58 mln. mirusiųjų kasmet apie 15 mln. (> 25 proc.) sudaro mirę nuo infekcinių ligų tame tarpe nuo ŽIV, maliarijos ir tuberkuliozės kasmet pasaulyje miršta apie 4 milijonus žmonių (1 lentelėje pateikiami duomenys apie kasmetinį mirštamumą pasaulyje dėl užkrečiamųjų ligų). Infekcinių ligų našta gali pasirodyti gerokai sunkesnė, atsižvelgiant į tai, kad daugelio mirčių nuo vėžio, kraujo apytakos, kvėpavimo ar virškinimo sistemų sutrikimo priežastis yra infekcinės ligos [1]. Lietuvoje užkrečiamosios ligos sudaro apie 20 proc. visų registruojamų susirgimų (2 pav.). Sąvokos infekcinės ligos, užkrečiamosios ligos, infekcijos, kurios, atrodo, skirtos tiems patiems reiškiniams, nors jų samprata skiriasi. Parazitinis daugelio mikroorganizmų gyvenimo būdas yra toks sėkmingas, kad jis nepriklau- 1 Prionai nėra organizmai, bet artimi jiems. 2 Lietuvoje pedikuliozė ir niežai laikomi užkrečiamosiomis ligomis. 3 Užkrečiamosioms ligoms priskirtinos makroparazitų helmintų sukeliamos ligos (helmintozės), kurios dar gali būti vadinamos invazinėmis ligomis. 486 Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2013 m. rugsėjis (T. 17, Nr. 7) 5

6 somai išsivystė beveik visose jų gru p ėse. Žmogų supantys ir jame esantys mikroorganizmai (mikroflora) gali būti ligų sukėlėjai. Parazitiniai mikroorganizmai (arba agentai), sukeliantys infekcinę ligą, vadinami patogenais. Pirmiausia, tai patogeniniai mikroorganizmai (patogenai), kurie užsikrėtimo būdu patenka į imlų makroorganizmą ir nedelsiant inicijuoja infekcinio proceso, galinčio virsti infekcine liga, atsiradimą ir raidą (inkubacinis, prodrominis, klinikinės manifestacijos, sveikimo laikotarpiai). Infekcinė liga yra sveikatos sutrikimas, kai šeimininko kūno dalis arba visas kūnas nebegali vykdyti savo normalių funkcijų dėl patogeninių mikroorganizmų ar jų produktų poveikio. Infekcinė liga tai toks infekcinis procesas, kai pasireiškia saviti tai ligai makroorganizmo organų arba audinių funkcijos pažeidimo dėl mikroorganizmų poveikio požymiai, t. y. ligos, kaip nozologinio vieneto, simptomai. Taigi, kiekviena infekcinė liga yra infekcinis procesas, bet ne kiekvienas infekcinis procesas yra infekcinė liga. Tiesa, pradiniu infekcinės ligos laikotarpiu (inkubaciniu laikotarpiu) tokie požymiai išoriškai gali būti ir nepastebimi, juos galima aptikti tik atlikus specialius laboratorinius tyrimus. Mikroorganizmai priklauso nuo savo šeimininkų, todėl jų tarpusavio santykiai dinamiški. Kai mikroorganizmas dauginasi kitame organizme (arba ant jo), vyksta infekcinis procesas. Infekcinis procesas patogeninių mikroorganizmų ir imlaus makroorganizmo sąveika. Įprasta, kad infekcinis procesas įvardijamas kaip infekcija, t. y. sąvoka infekcija yra infekcinio proceso sinonimas. Mikroorganizmų patogeniškumas susijęs su daugeliu jo savybių ir genetiškai determinuotas. Su nedidelėmis išlygomis mikroorganizmų patogeniškumas tai mikroorganizmų rūšies ypatybė, pasireiškianti potencialiu gebėjimu sukelti kliniškai manifestuojančią infekcinę ligą. Jei nors vienas tam tikros mikroorganizmų rūšies variantas (štamas, biovaras, fagovaras ir pan.) normaliomis sąlygomis gali sukelti išreikštą infekcinę ligą, visi tos rūšies mikroorganizmai laikytini patogeniškais. Infekcinis procesas vyksta tam tikrame individe, jam labai svarbios ne tik mikroorganizmo savybės (patogeniškumas ir virulentiškumas), bet ir tokios makroorganizmo savybės, kaip lokalus, bendras atsparumas, ir galbūt svarbiausia imunobiologinis reaktyvumas. Dalis infekcinių ligų vadinamos užkrečiamosiomis ligomis. Tai tos infekcinės ligos, kuriomis užsikrėtus yra didelė greito jų plitimo žmonių visuomenėje tikimybė: tam tikroje ribotoje teritorijoje arba pasaulyje. Lietuvoje joms valdyti skirtas dokumentas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas [2 4], kuris nustato žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo, ginčų sprendimo, žalos atlyginimo ir atsakomybės už teisės aktų pažeidimus užkrečiamųjų ligų 1 lentelė. Kasmetinis mirštamumas pasaulyje dėl užkrečiamųjų (infekcinių ir parazitinių) ligų Liga Toksigeninių E. coli sukelti viduriavimai Mirusiųjų skaičius (~mln.) Liga 2,0 B tipo H. influenzae sukeltos infekcijos Mirusiųjų skaičius (~mln.) 0,55 Tuberkuliozė 1,7 Kokliušas 0,36 Maliarija 1,0 Papilomatozės viruso sukeltas gimdos kaklelio vėžys Ūmiosios respiracinės infekcijos RSV (respiracinių sincitijinių virusų) sukeltos infekcijos 0,28 1,0 B hepatitas 0,25 0,9 Naujagimių stabligė 0,23 Tymai 0,77 Cholera 0,12 Ešerichiozės 0,7 Leišmaniozė 0,04 S. pneumoniae sukeltos pneumonijos 0,6 Geltonoji karštinė 0,03 Rotavirusinė diarėja 0,6 Pasiutligė 0,03 Salmoneliozė 0,6 Dengės karštligė 0,03 Šigeliozės 0,6 Šaltinis: State of world s vaccines and immunization. Geneva, kontrolės ir profilaktikos klausimais pagrindus, fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje, užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės finansavimo bei jų kainų kompensavimo ypatumus. Jame nustatyta, kad žmonių užkrečiamosios (infekcinės ir parazitinės) ligos užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir jų toksinų sukeltos žmogaus ligos, kuriomis apsikrečiama nuo žmonių (ligonio ar užkrečiamųjų ligų sukėlėjo nešiotojo), gyvūnų ar vabzdžių arba per aplinkos veiksnius, o užkrečiamųjų ligų sukėlėjai helmintai, grybai, pirmuonys, bakterijos, virusai ir kiti mikroorganizmai, jų dalys, galintys sukelti užkrečiamąsias ligas. Ligoniai asmenys, kuriems yra diagnozuota ir patvirtinta užkrečiamoji liga. Vienas iš kriterijų, išskiriant žmonių užkrečiamąsias ligas, yra sergamumo jomis lygiai: 1. Įprastinis sergamumas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atskiruose jos administraciniuose teritoriniuose vienetuose per vienodą laikotarpį užregistruotų susirgimų užkrečiamosiomis ligomis skaičius, nesiskiriantis nuo lyginamojo laikotarpio sergamumo rodiklių. 2. Padidėjęs sergamumas statistiškai patikimas įprastinio sergamumo užkrečiamosiomis ligomis lygio viršijimas. 3. Protrūkis staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKA Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2013 m. rugsėjis (T. 17, Nr. 7) 487 6

7 Kas skatina infekcinių ligų atgimimą ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKA 2 lentelė. Europos bendrijos koordinuojama užkrečiamųjų ligų kontrolė Užkrečiamoji liga ficito viruso (ŽIV) infekcija Cholera Difterija Epideminis parotitas Geltonoji karštligė Gripas Hepatitas A Hepatitas B (ūminis) Juodligė Kokliušas Užkrečiamoji liga Meningitas, sukeltas Haemophilus influenzae Meningokokinė invazinė infekcija Pasiutligė Pneumokokinė infekcija Poliomielitas Raudonukė Stabligė (SŪRS) E. coli infekcija Tymai Tuberkuliozė Vidurių šiltinė ar paratifas Pastabos: a) pusjuodžiu šriftu pažymėtos užkrečiamosios ligos, kurios gali būti valdomos vakcina; b) PSO vakcinas rekomenduoja ir erkinio encefalito, hepatito E, japoniškojo encefalito, rotavirusinio gastroenterito, vėjaraupių ir juosmens pūslelinės bei žmonių papilomos (virusinės) profilaktikai. Šaltinis: Žin., 2008, Nr Dėl Europos Komisijos 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 2008/426 EB pakeistų Europos Komisijos sprendimo 2002/253/EB priede pateiktų užkrečiamųjų ligų (atvejų) apibrėžčių patvirtinimo. 3 lentelė. GOARN (Global Outbreak Alert and Responce) kontroliuojamos infekcijos Dengės hemoraginė karštligė. Ebolos hemoraginė karštligė. Geltonoji karštligė. Gripas. Hendravirusinė (HeV) infekcija. Hepatitas. Juodligė. Koronavirusinė infekcija. Krymo-Kongo hemoraginė karštligė (CCHF). Lasa karštligė. Marburgo hemoraginė karštligė. Meningokokinė infekcija. Nipanvirusinė (NiV) infekcija. Pandeminis (H1N1) 2009 gripas. Paukščių gripas. Raupai. Rifto slėnio karštligė. Sunkus ūminis respiracinis sindromas (SŪRS). Tuliaremija. Žmonių beždžionių raupai Šaltinis: Global Outbreak Alert and Responce. Report of a WHO meeting. WHO/CDC/CSR/ Geneva, Switzerland, April grupę ir (arba) ribotą teritoriją. 4. Epidemija staigus ir neįprastai didelis užkrečiamųjų ligų išplitimas viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose. Taip pagrindžiama užkrečiamųjų ligų samprata: jomis laikytinos tos mikroorganizmų ir makroparazitų sukeliamos ligos, kurios potencialiai gali išplisti iki epidemijos lygmens. Be ligonių, kaip potencialių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų platintojų, įvardijami ir užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotojai žmonės arba gyvūnai, neturintys užkrečiamosios ligos klinikinių požymių, tačiau nešiojantys ir į aplinką išskiriantys užkrečiamųjų ligų sukėlėjus, t. y. tokie asmenys, kurie nors neserga užkrečiamąja liga, bet kuriuose vyksta infekcinis procesas. Atitinkamu įstatymu aprobuota žmonių užkrečiamųjų ligų registravimo tvarka (82). Sveikatos apsaugos ministro įsakyme aprašytos užkrečiamųjų ligų (atvejų) apibrėžtys tam, kad apie ligų atvejus Europos Bendrijos (EB) tinklui būtų pranešama operatyviai ir vienodai bei būtų galima palyginti duomenis [5]. Šis dokumentas patvirtina sąrašą ligų (50), EB laikomų žmonių užkrečiamosiomis ligomis (2 lentelė), kurių kontrolė tvarkoma visos EB mastu. PSO kontroliuoja infekcijas (20), kurios išskirtinai reikšmingos pasauliniu mastu (3 lentelė), vykdant GOAR (angl. Global Outbreak Alert and Responce) programą. Daug mikroorganizmų, kurie nors nepriskiriami užkrečiamąsias ligas sukeliantiems, bet yra svarbūs, nes gali sukelti įvairias patologijos išraiškas, tarp kurių vyrauja uždegimai. Paprastai tai besąlygiškai patogeniškų mikroorganizmų sukeliamos ligos. Normaliomis aplinkybėmis vaisius iki gimimo yra sterilus, tačiau gali būti užkrėstas: a) iki gimimo ( įgimtos infekcinės ligos, pvz., raudonukė, toksoplazmozė, ŽIV infekavimas ir kt.); b) gimdymo metu (nuo gimdyvės ar iš aplinkos), c) gyvendami neišvengiamai susiduria su aplinkoje esančiais mikroorganizmais ir suformuoja savo mikroflorą, kurios sudėtyje yra saprofitinių, oportunistinių, net patogeniškųjų mikroorganizmų. Užkrečiamomis ligomis nelaikoma ta dalis infekcinių ligų, kurių sukėlėjais užsikrėtus dažniausiai makroorganizmas reaguoja infekciniu procesu, pasireiškiančiu savitais klinikiniais požymiais. Pavyzdžiui, 4 lentelėje pateikiami duomenys apie streptokokų, o 5 lentelėje apie stafilokokų vaidmenį žmogaus patologijoje. Oportunistiniai mikroorganizmai, kurie ilgai dauginasi makroorganizme be klinikinės ligos raiškos požymių (toks reiškinys vadinamas nešiojimu ), sužadina infekcinio proceso atsiradimą ir raidą, tačiau oportunistinių infekcijų atveju infekcinio proceso raida skiriasi: oportunistiniai mikroorganizmai tampa realiais patogenais, pažeidus tam tikras nespecifinio ir (arba) specifinio atsparumo grandis. Dėl to sąvoka infekcija tinkama vartoti ne tik tais atvejais, kai pasireiškia tam tikros ligos požymių, bet ir tada, kai makroorganizmo ir oportunistinių mikroorganizmų sąveika vyksta, nesant makroorganizmo organų 488 Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2013 m. rugsėjis (T. 17, Nr. 7) 7

8 Kas skatina infekcinių ligų atgimimą ir audinių funkcijos pažeidimo požymių. Pavyzdžiui, išskiriamos tam tikros virusinės ligos (pasiutligė, raupai, tymai ir kt.) ir virusinės infekcijos. Savitą vietą infekcinių ligų sąraše užima pneumonijos: jos yra 4 vietoje pagal mirties priežastis. Pneumoniją sukelia daug sukėlėjų, kurie turi įvairių epidemiologinių, klinikinių ir anatominių bruožų: pneumokokai, stafilokokai, streptokokai, Haemophilus influenzae, Mycoplasma pneumoniae, Legionella pneumophila, Chlamydia psittaci ir Chlamydia pneumoniae, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa, Klebsiella pneumoniae, Pneumocystis cariniii, Candida spp., Aspergillus spp., virusai, pvz., citomegalovirusai ir kt. Sąraše yra ir tie sukėlėjai, kurių sukeliama patologija priskirtina užkrečiamųjų ligų sukėlėjams, ir tie, kurie nepriskirtini, tačiau sukelia pneumoniją. Ypač grėsminga yra vaikų pneumonija. Ji pa saulyje yra svarbiausia vaikų mirštamumo priežastis: kasmet registruojama 155 mln. pneumonija susirgusių vaikų iki 5 m., nuo jos miršta apie 1,4 mln., t. y. 18 proc. šio amžiaus vaikų. Tai daugiau nei nuo AIDS (ŽIV infekcijos), maliarijos ir tymų kartu sudėjus. Plaučių uždegimas yra polietiologinė liga, vaikų susirgimų atvejais tarp sukėlėjų vyrauja S. pneumoniae, H. influenzae type b (Hib), respiracinis-sincitijinis virusas, o ŽIV infekuotų vaikų svarbiausias plaučių uždegimo sukėlėjas yra Pneumocystis jiroveci m. PSO ir UNISEF paskelbė apie Globalų veiksmų pneumonijos prevencijos ir kovos su ja planą (GAPP) (angl. Global Action Plan for Prevention and Control of Pneumonia), kuris grindžiamas kovos su pneumonija aktyvinimu, įgyvendinant priemones, skirtas vaikų apsaugai nuo pneumonijos, jos profilaktikai ir gydymui. Taigi, infekcinės ligos, užkrečiamosios ligos, infekcijos sampratos yra savitos, bet persikryžiuoja, turi bendrų bruožų, todėl specialistai jas turi rinktis atsakingai. Žmoniją šokiruoja grėsmingai plintančios infekcinės ligos, kurios buvo išnykusios iš pagrindinių išsivysčiusių šalių žmonių mirties priežasčių sąrašo pirmųjų eilučių, praėjus keliems dešimtmečiams po Antrojo pasaulinio karo. Tikėta, kad ši tendencija negrįžtama, nes 4 lentelė. Ligos, kurių sukėlėjai yra streptococcaceae šeimos bakterijos Sukeliamos infekcijos Faringitai Žaizdų, odos, minkštųjų audinių Pogimdyminės infekcijos Naujagimių sepsis Bakteriemija Endokarditai Meningitai Artritai Šlapimo ir lyties organų infekcijos Plaučių uždegimas Sinusitai Vidurinės ausies uždegimas Reumatas, skarlatina Ūminis glomerulonefritas Plaučių, kepenų, smegenų abscesai, ėduonis Tipiškas sukėlėjas A, C ir G grupių streptokokai A, C ir G grupių, žalieji streptokokai B, C, G grupių streptokokai B, C grupių streptokokai A, B, C, G, D grupių streptokokai, S. viridans, enterokokai, S. pneumoniae, S. defectivus, S. adjacent, Leuconostoc spp. B, C, G, D grupių, S. viridans, enterokokai, S. pneumoniae, S. defectivus, S. adjacent, Leuconostoc spp. A, B, C, G grupių streptokokai, S. pneumoniae, Leuconostoc spp. B ir G grupių streptokokai, S. pneumoniae B grupės streptokokai, enterokokai, aerokokai A ir B grupių streptokokai, S. pneumoniae A grupės streptokokai, S. pneumoniae, S. pneumoniae A grupės streptokokai A ir C grupių streptokokai S. viridans Šaltinis: A. Pavilonis, A. Lasinskaitė-Čerkašina, V. Vaičiuvėnas Diagnostinė mikrobiologija. Kaunas: KMU leidykla, ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKA 5 lentelė. Stafilokokų dažniausiai sukeliamos ligos Paviršinės odos ligos Giliosios ligos Stafilokokų toksinų sukeliamos ligos Piodermija dažniausiai sukelia S. aureus 71 fagovaras (taip pat gali sukelti S. epidermidis ar streptokokai). Folikulitas, šunvotė (furunkulas), miežiai plauko maišelių (folikulų) infekcijos padariniai. Folikulitą, labiausiai ribotą infekciją, gali sukelti S. aureus, S. epidermidis, Pseudomonas aeruginosa (sūkurinį folikulitą). Pūliniai (abscesai) ir piktvotės (karbunkulai), kurie gali būti bakteriemijos priežastis. Osteomielitas (S. aureus yra dažniausia bakterinė ūminio osteomielito (ypač vaikų) priežastis. Plaučių uždegimas dažniausiai prasideda nusilpusiems ligoniams, kaip gripo ar kito mikroorganizmo sukelta komplikacija. Ūminis endokarditas (dažniausia ankstyvojo vožtuvų protezinio endokardito priežastis esti S. epidermidis. Artritas, bakteriemija, sepsis, giliųjų organų (pvz., smegenų, inkstų, plaučių) pūliniai juos gali sukelti S. aureus. S. epidermidis ir S. saprophyticus, dažniau išskiriami šlapimo takų infekcijų atvejais. Nudegusios odos sindromas sukelia eksfoliatiną sintetinančios S. aureus padermės, dažniausiai serga kūdikiai ir vaikai iki 5 metų. Stafilokokinė maisto intoksikacija apsinuodijimą sukelia temperatūrai ir proteazėms atsparūs maiste susikaupę enterotoksinai. Toksinio šoko sindromas (TŠS) kliniškai apibūdinamas kaip karščiavimo liga, kuri gali sukelti tam tikrų svarbių organų veiklos nepakankamumą ir mirtį. TŠS gali sukelti visi pirogeniniai egzotoksinai, kai tik jie patenka į sisteminę kraujotaką (pvz., mikroorganizmams dauginantis gilesniuose audiniuose). Šaltinis: A. Pavilonis, A. Lasinskaitė-Čerkašina, V. Vaičiuvėnas Diagnostinė mikrobiologija. Kaunas: KMU leidykla, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2013 m. rugsėjis (T. 17, Nr. 7) 489 8

9 Kas skatina infekcinių ligų atgimimą ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKA atrodė, kad šios ligos sėkmingai kontroliuojamos skiepais ir antibiotikais. Vakcinomis valdomų ligų sergamumo sumažėjimas sukėlė paradoksalių rezultatų: visuomenė, o neretai ir medikai užmiršo buvusių ligų paplitimo mastą ir sunkumą, vakcinų vaidmenį ligų kontrolei, neadekvačiai sureikšmindami nepageidaujamus vakcinų poveikius. Visuomenė laiko palaidotomis daugelį anksčiau epidemijomis ir pandemijomis plitusių užkrečiamųjų ligų: raupus, marą, raupsus, cholerą ir kt. Tačiau pagrįstai galima laikyti likviduotą sergamumą raupais (nuo 1979 metų), o kitos epidemiškai pavojingos ligos nustumtos į pogrindį. Jomis, pvz., cholera ir raupais, sergančių yra įvairiuose regionuose. a) Cholera m. (PSO duomenimis) registruoti susirgimų cho lera (vyraujantis sukėlėjas V. cholerae El-Tor) atvejai, nevienodai pasiskirstę įvairiuose regionuose. Mirštamumas nuo jos ( m.) buvo nuo 9,1 proc. Afrikoje bei 5,7 proc. Azijoje iki 2,1 proc. Amerikoje bei 1,7 proc. Europoje. Sergamumas cholera m., palyginti su sergamumu m., išaugo 24 proc.: 2008 m. užregistruota susirgimo atvejų (5 143 mirties išeitys) 56 šalyse. Sergamumo cholera protrūkiai tęsiasi iki šiol. PSO duomenimis, kasmet pasaulyje registruojama 3 5 mln. susirgimų, iš kurių miršta. b) Raupsai m. 121 valstybėje užregistruoti nauji raupsų atvejai (2008 m , 2007 m ). PSO regioninė atstovybė praneša, kad raupsų kaip pavojaus visuomenės sveikatai likvidavimas (kriterijus naujų infekcijos atvejų sumažinimas mažiau nei 1/ gyventojų) Indijoje yra pasiekusi 2005 m., tačiau pareiškė susirūpinimą dėl naujų raupsų atvejų skaičiaus augimo Indijoje. Nors PSO nustatė ribinius naujų raupsų atvejų rodiklius, praėjus šešeriems metams 209-se iš 640 Indijos apygardų padėtis pablogėjo. Šiuo metu Indijai tenka didžiausia dalis naujai registruojamų raupsų atvejų daugiau kaip 120 tūkst. per metus. Todėl PSO įspėja Indiją, kad ji gali prarasti šalies, pašalinusios šią užkrečiamąją ligą, statusą [6]. Atsižvelgiant į šiandieninį žmonių judėjimą, cholera ir raupsais galima užsikrėsti bet kuriame pasaulio regione, kuriame yra endeminių šių ligų židinių m. JAV karo medicinos generolas pareiškė Kongresui: Laikas užversti infekcinių ligų knygą. Karas su epidemijomis baigtas, ir pasiūlė daugiau dėmesio skirti vėžiui bei širdies ligoms [7]. Laimė trumpai truko m. mirčių nuo infekcinių ligų JAV padaugėjo 58 proc. [8]. Atsiranda naujų infekcinių ligų, pavyzdžiui, jei 1955 m. buvo skaičiuojama mokslui žinomos infekcijos, tai 1995 m Pakanka priminti netipinę pneumoniją ir kiau lių gripą. Jos yra pavojingos dėl didelio mirštamumo: Ebolo karštligė miršta 80 proc. susirgusių asmenų, ŽIV infekcija 1981 m. mirė apie 3 mln. žmonių, dabar infekuota per 35 mln., maliarija užsikrečia mln. žmonių kasmet, miršta 1 3 mln. Be to, maliarija pagal kilmę migruoja šiaurės kryptimi (įtariama dėl šiltėjančio klimato, palankaus maliarijos plazmidžių raidai), tuberkuliozė kasmet suserga iki 8 mln. žmonių, miršta 2 mln. Ji vyrauja šiame sąraše: jai tenka proc. visų nuo infekcinių ligų mirusių vyrų ir proc. moterų. Mokslui žinoma tik 1 3 proc. mikroorganizmų, esančių mūsų planetoje. Laikoma, kad per paskutiniuosius 30 metų nugalėtos 6 8 infekcijos (raupai, tymai, poliomielitas, difterija, raudonukė, parotitas ir vidurių šiltinė): likviduota arba išmokta jas valdyti. Bet per tą patį laikotarpį atsirado daugiau kaip 30 naujų infekcinių ligų, kurios ypač pavojingos: m. atrasti 9 anksčiau mokslui nepažįstami jų sukėlėjai, pvz., Ebolo virusas (pirmojo protrūkio metu mirė daugiau kaip 90 proc. susirgusiųjų) m. atsirado 15 naujų infekcijų (ŽIV infekcija, hepatitai C bei E ir kt.), kurios pasiglemžė milijonus gyvybių. Kitą dešimtmetį atrasta 14 naujų sukėlėjų, tarp kurių visai naujos prigimties prionai, kurie dešimtajame dešimtmetyje sukėlė karvių pasiutligę Anglijoje, be to, paaiškėjo, jog jie sukelia ir žmonių galvos smegenų bei nervų sistemos pažeidimus. Epidemiologai prognozuoja, kad XXI a. pirmaisiais dešimtmečiais vėl pasirodys tos ligos, kurios laikomos nugalėtomis ( senųjų infekcijų aktyvacija ). Pavyzdžiui, 2003 m. JAV registruotas beždžionių raupų protrūkis (užsikrėtė apie 50 žmonių). 70-siais metais daugelyje šalių nustota masiškai skiepyti vaikus nuo kokliušo, difterijos ir tymų, nusprendus, kad šios vaikų ligos jau nugalėtos. Bet m. kokliušu susirgo dešimtys tūkstančių vaikų Japonijoje, o m. daugelyje šalių atgimė difterija. Fakultatyvieji parazitai dažniausiai plintantys fekaliniu-oraliniu arba oro-lašeliniu keliu per sveikus mikroorganizmų nešiotojus yra tarytum pogrindyje. Vienam susirgusiam meningitu tenka 180 sveikų bakterijų nešiotojų, vienam susirgusiam cholera iki 100 vibrionų nešiotojų. Poliomielito virusas įveikia hematoencefalinį barjerą, t. y. gali sukelti klinikinį poliomielitą ne dažniau kaip vienam iš šimto užsikrėtusių. Meningokokų nešiojimas nosiaryklėje dažniausia meningokokinės infekcijos forma. Jos ypatumas tas, kad sveikų bakterijų nešiotojų skaičius viršija sergančių meningokokine liga skaičių: vienam sergančiam generalizuota ligos forma tenka iki tūkst. sveikų bakterijų nešiotojų. Dažniausiai tai paaugliai ir jauni žmonės, rečiau suaugusieji ir maži vaikai. 70 proc. atvejų bakterijų nešiojimas trumpalaikis 490 Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2013 m. rugsėjis (T. 17, Nr. 7) 9

10 Kas skatina infekcinių ligų atgimimą (ne ilgiau nei 2 3 sav.), tačiau 2 3 proc. atvejų jis gali tęstis 6 sav. ir ilgiau. Meningokokinė infekcija registruojama 150 pasaulio šalių, o Afrikoje yra hiperendeminė zona, vadinama meningitiniu diržu (apima 15 šalių, kuriose kas m. kyla epidemijos). Atlikus pirmą globalinio Herpes simplex II tipo (HSV-2), sukeliančio lytinių organų herpeso virusinę infekciją, arba kitaip žinomą pūslelinę, paplitimo vertinimą, nustatyta, kad pasaulyje juo infekuota 16 proc m. gyventojų. Kasmet juo užsikrečia 23,6 mln. šio amžiaus žmonių. Dažniausia užsikrečiama lytiniu būdu, gali būti motinos užkrečiamas gimdomas kūdikis. Didžiausia tikimybė užsikrėsti HSV, jei šiuo virusu užsikrėtęs asmuo turi klinikinių požymių pūslelių. Užsikrėtęs asmuo gali platinti virusą neturėdamas ligos požymių. PSO ir Londono imperinio koledžo (angl. Imperial College London) ekspertai teigia, kad didžioji dalis užsikrėtusiųjų apie viruso persistenciją nežino [9]. Obligatyviųjų parazitų vienintelė išgyvenimo vieta yra kitas organizmas (šeimininkas), todėl nepriklausomai nuo užkrato perdavimo kelių tokie sukėlėjai priklauso nuo šeimininko organizmo. Fakultatyvieji parazitai gali daugintis ne tik šeimininko organizme, bet ir išorinėje aplinkoje. Atsitiktinieji parazitai, saprofitai, pagal dauginimosi mechanizmą, kurių normali egzistavimo aplinka yra dirva, vanduo, augaliniai ir organiniai substratai, gali būti infekcinių ligų, vadinamų sapronozėmis, sukėlėjai. Nerimą kelia faktas, kad dauguma ligų sukėlėjų, kuriuos anksčiau galima buvo sėkmingai kontroliuoti vaistais, tapo vaistams atsparūs. Tarp jų maliarija, tuberkuliozė ir bakterinė pneumonija [10]. Lyg to būtų maža, atsinaujinant senosioms infekcinėms ligoms, atsirasdavo ir naujų. Nauja liga ta, kuri visuomenėje atsirado pirmą kartą arba kuri gyvavo ir anksčiau, bet neįprastai greitai didėja sergamumas šia liga ar jos geografinis paplitimas [11]. Pavyzdžiui, Vakarų Nilo liga, ŽIV/AIDS, SŪRS (sunkus ūminis respiracinis sindromas). Atsinaujinančios ligos tokios, kurios pradeda plisti po tam tikro sergamumo sumažėjimo laikotarpio [12]. Jų geografinis paplitimas labai platus (3 pav.). Naujų infekcinių ligų gydymo galimybių ieškantys mokslininkai turi atsižvelgti į mikrobų pasaulio pokyčius. Dar ilgai nepavyks pašalinti paukščių gripo, ŽIV, maliarijos ir kitų infekcinių ligų, kurios sudaro ilgą sąrašą, pavojaus [13]. Kai kurios naujos ir atsinaujinančios ligos pateiktos 6 ir 7 lentelėse. Nauji ligų sukėlėjai ne vien virusai, kaip linkstama manyti. 54 proc. ligų sukelia naujos bakterijos, 25 proc. virusai, 11 proc. pirmuonys, 6 proc. mikroskopiniai grybai. Infekcinės ligos atgimsta, keldamos grėsmę visų mūsų sveikatai ir saugumui. Naujos ir neįprastai mirtinos padermės E. coli infekcijos protrūkis Vokietijoje, užklupo medikus visiškai nepasiruošusius ir nusinešusį 50 gyvybių, susargdinusį daugiau nei žmonių (PSO 2011 m. liepos 22 d. informacija [14]). Reakcija į šį protrūkį parodė, kaip žmonės elgiasi, ištikus epidemijos krizei, panika paskatino ieškoti kaltųjų. Protrūkio pradžioje nepagrįstai apkaltinus Ispanijos agurkų ir salotų augintojus, šios šalies vaisių ir daržovių pramonė patyrė daugiau nei 250 mln. eurų nuostolį kaip tik tada, kai Ispanijos ekonomika stengėsi įveikti biudžeto problemas. Kitas grėsmingas faktas kai kuriuose Didžiosios Britanijos miestuose siaučianti tuberkuliozė (TB). Kaip ir Australijoje, TB į Didžiąją Britaniją įvežė imigrantai iš Azijos ir Afrikos. Infekcija labiausiai paplito tarp didžiausios rizikos visuomenės grupių, ypač tarp benamių, narkotikų vartotojų, kalinių ir užsikrėtusiųjų ŽIV. Kai kuriose Londono dalyse TB tapo endemine; infekuotumas čia net gali lenkti Indiją [15]. Ironiška, kad kūdikių skiepijimo atsisakyta 2005 m. Buvo pasiūlyta nuo 2012 m. vėl pradėti skiepyti kūdikius Londone [16]. ŽIV infekcija, SŪRS, paukščių ir kiaulių gripas parodė, kokios įtakos šiuolaikiniam pasauliui gali turėti naujos infekcijos, prie kurių dar reikėtų pridėti vėl atgimstančias senąsias, pavyzdžiui, tymus ir kokliušą. Praėjusiais metais Australijoje įregistruoti tūkstančiai kokliušo atvejų tuo metu, kai giriamasi imunizacijos pasiekimais [17]. Yra daug užkrečiamųjų ligų, kurių plitimas nepriklauso nuo žmonių elgesio, pavyzdžiui, pernešėjų platinamos ligos, cholera, ypač pavojingos karštligės ir kt. Tačiau daugumos infekcinių ligų priežastis žmonių elgesys. Skiepijimas natūralus ir saugus procesas. Tačiau pakankamai dažnai laikraščių straipsniuose ir televizijos programose yra vaizduojamas vakcinų keliamas siaubas. Piktadariai šiose istorijose yra godūs vakcinų gamintojai, suinteresuoti gydytojai ir situaciją neteisingai pateikiančios valdžios institucijos. Neramina tai, kad dėl šių reportažų dalis vaikų liks nepaskiepyti vakcinomis. Pavojinga, kad paaiškinimai pateikiami įtikinama forma, žaidžiant žiūrovų ar skaitytojų emocijomis, bet ne įrodymais pagrįstais faktais. Nepaskiepiję vaikų, sergame mes patys. Europoje sparčiai plinta virškinamosios sistemos infekcijos, tarp jų ir zoonozės, nes prastai laikomasi maisto produktų gamybos, laikymo ir ruošimo higienos reikalavimų. Salmoneliozė yra dažniausia per maistą plintanti zoonozė Lietuvoje. Pagrindinės salmoneliozės plitimo ir protrūkių priežastys Lietuvoje yra patogeniniais mikroorganizmais užteršto gyvūninio maisto patekimas į rinką, maitinimo įmones, vaikų ugdymo įstaigas; prekybos įmonėse pirktas ir vartotas nekokybiškai paga- ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKA Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2013 m. rugsėjis (T. 17, Nr. 7)

11 Kas skatina infekcinių ligų atgimimą ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKA 6 lentelė. Naujų infekcinių ligų pavyzdžiai [121] Liga Infekcinės ligos sukėlėjas Nustatyta (metai) Skatinamieji (papildomi) veiksniai Laso karštinė Arenaviridae šeimos (virusas) 1969 Urbanizacija ir kitos priežastys, palankios ligos sukėlėją pernešantiems graužikams veistis; hospitalinis plitimas Ebolos hemoraginė karštinė Filoviridae šeimos (virusas) 1977 Gamtinis sukėlėjų rezervuaras endeminėse šalyse; plitimas nuo žmogaus žmogui ir sveikatos priežiūros įstaigose Legioneliozė Legionella pneumophila (bakterijos) 1977 Vandens vėsinimo ir vandentiekio sistemos Hemolizinis ureminis sindromas Escherichia coli 0157:H7 (bakterijos) 1982 Greito maitinimo tinklo atsiradimas, netinkamai termiškai apdoroto gyvūninio maisto ar kito užteršto maisto vartojimas Laimo boreliozė Borella burgdorferi (bakterijos) 1982 Sąlygos, palankios erkėms ir elniams veistis, pavyzdžiui, miškų atželdinimas greta gyvenamųjų namų AIDS Žmogaus imunodeficito sindromas (virusas) 1983 Migracija į miestus, tarptautinės kelionės, kraujo perpylimas, organų transplantacija, intraveninis narkotikų vartojimas, dažnas lytinių partnerių keitimas Skrandžio opaligė Helicobacter pylori (bakterijos) 1983 Iš naujo pripažinta kaip infekcinė liga Cholera Vibrio cholerae (bakterijos) 1992 Naujos bakterijų atmainos susiformavimas. Šiai atmainai būdingas didesnis virulentiškumas ir ilgalaikis išlikimas aplinkoje Hantaviruso plaučių sindromas Bunyaviridae šeimos (virusas) 1993 Aplinkos kaita palanki dažnesniems žmonių kontaktams su virusą pernešančiais graužikais Pandeminis gripas Orthomyxoviridae šeimos (virusas) Periodiškai atsiranda naujų viruso atmainų Kiaulininkystė ir paukštininkystė (galimai) 7 lentelė. Atsinaujinusių infekcinių ligų pavyzdžiai [122] Liga Infekcijos sukėlėjas Skatinamieji (papildomi) veiksniai Kriptosporidiozė Difterija Maliarija Meningitas, nekrozuojantis fascitas (mėsą valgančiųjų liga), toksinio šoko sindromas ir kitos ligos Kokliušas Cryptosporidium parvum (pirmuonys) Corynebacterium diptheriae (bakterijos) Plasmodium rūšis (pirmuonis) A grupės streptoccocus (bakterijos) Bordetella pertussis (bakterijos) Nepakankama tiekiamo vandens kontrolė; didesnis pacientų skaičius vaikų sveikatos priežiūros įstaigose Dėl politinių pokyčių sustabdytas imunizacijos programos vykdymas Atsparumas vaistams; palankios sąlygos infekcijos sukėlėjams (maliariniams uodams) veistis Neaiškūs Atsisakymas skiepytis, bijant, kad vakcina yra nesaugi; kiti galimi veiksniai; sumažėjęs vakcinos veiksmingumas ar imuniteto silpnėjimas tarp paskiepytų suaugusiųjų Pasiutligė Rhabdovirus grupės (virusas) Visuomenės sveikatos kontrolės priemonių taikymo nutraukimas; žemės naudojimo paskirties keitimas; turizmas Raudonukė (tymai) Morbillivirus genus (virusas) Nesiskiepijimas; nepasiskiepijimas antrąja vakcinos doze Šistosomatozė Tuberkuliozė Schistosoma rūšies (kirmėlės) Mycobacterium tuberculosis (bakterijos) Dambų įrengimas; ligos platintojoms (sraigėms) veistis palankūs ekologiniai pokyčiai Antibiotikams atsparūs patogenai; populiacijos su nusilpusiu imunitetu (dėl prastos mitybos, ŽIV infekuotieji, skurstantieji) Geltonoji karštligė Flavivus grupės (virusas) Atsparumas insekticidams; urbanizacija; pilietinis karas 492 Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2013 m. rugsėjis (T. 17, Nr. 7) 11

12 Kas skatina infekcinių ligų atgimimą mintas maistas; netinkamas maisto tvarkymas namuose bei maisto tvarkymo subjektuose, kai sudaromos sąlygos užkratui maiste pasidauginti iki sveikatai pavojingos dozės, sudaromos sąlygos maisto užteršimui jo tvarkymo vietoje, netinkamai nukenksminamas žaliavoje esantis užkratas ir kt.; asmeninės ir maisto tvarkymo higienos nepaisymas namuose, vaikų ugdymo įstaigose, maisto tvarkymo įmonėse. Visada išliks biologinio terorizmo tikslingo infekcijų sukėlėjų išplatinimo grėsmė. KAS SKATINA INFEKCINIŲ LIGŲ ATGIMIMĄ? Užkrečiamųjų ligų atgimimo ar atsiradimo priežasčių daug (8 lentelė). Pirmiausia tai, kad nepakankamai įvertinome biofizinės aplinkos galias ir jos vaidmenį mūsų gyvenime. Vylėmės, kad mūsų pastangos išnaikinti mikrobus bus sėkmingos. Mikrobai, kaip visos gyvybės formos, išsivystė, kad išgyventų. Gyvenimo tikrovė mutacijos ir pokyčiai, dėl kurių mikrobai prisitaiko prie aplinkos ir keičiasi jai kintant. Be to, per menkai vertinome tarp žmonių, gyvūnų ir biofizinės aplinkos egzistuojančių ryšių svarbą. Mažiausiai 70 proc. visų per pastaruosius 50 metų atsiradusių infekcijų zoonozės, kurių sukėlėjai pakito ir paplito tarp žmonių. Viena iš naujų infekcinių ligų atsiradimo priežasčių yra ta, kad virusai ir bakterijos gali daugintis, vystytis ir mutuoti. Vienos žmonių kartos gyvenimo laikotarpiu bakterijos ir virusai gali mutuoti milijardus kartų. Šiuo metu nustatyta apie 5 tūkst. virusų rūšių ir daugiau nei bakterijų padermių [18]. Neabejotina, kad dauguma jų naujų formų ankstesnieji virusai ir bakterijos. Esant dabartiniam evoliucijos arba mutacijos lygiui, virusų ir bakterijų skaičius padvigubės per žymiai trumpesnį laiką, nei jiems reikėjo tapti tokia didžiule grėsme mūsų laikų visuomenei. Be to, gyvūnų virusai gali mutuoti (kryžmintis) su žmonių virusais [19]. Problemą dar labiau sunkina atsparumas vaistams, nes anksčiau sėkmingai vaistais gydytos ligos šiuolaikinei medicinai pasirodo nebeįveikiamos. Dėl šių mutacijų žmogaus imuninė sistema bejėgė kovoti su virusais ir bakterijomis. Gydant bakterijų sukeltas infekcijas antibiotikais, dauguma bakterijų žūsta, tačiau dalis jų lieka gyvybingos ir įgyja atsparumą. Atsparumas antibiotikams bakterijų gebėjimas išlikti ir net daugintis, gydant specifiniais antibiotikais. Tai natūrali bakterijų prisitaikymo reakcija, leidžianti joms išgyventi. Antibiotikų veiksmingumo trukmė ribota [20]. Atradęs peniciliną A. Flemingas pastebėjo, kad vienos bakterijos jam atsparios, o kitos ne [21] m. atsiimdamas Nobelio premiją jis perspėjo apie beatodairiško vartojimo padarinius. A. Flemingas pažymėjo, kad iš pradžių į antibiotikus reaguojančios bakterijos vėliau gali įgyti atsparumą, ypač skiriant vaistus mažomis dozėmis [22], tačiau mokslo bendruomenė ignoravo jo perspėjimą. Atsparumas antibiotikams nėra naujas reiškinys, bet dėl problemos mastų ir naujų atspa- ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKA 8 lentelė. Infekcinių ligų atsiradimo ir (ar) sugrįžimo priežastys [124] Priežastis Paaiškinimas Pavyzdys ir susijusi liga Naujų technologijų atsiradimas Pokyčiai ekosistemose ir naudojant žemės išteklius Kelionės ir tarptautinė prekyba Klimato pokyčiai Sanitarijos priemonių taikymo atsisakymas Pokyčiai maisto produktų gamybos ir realizavimo sistemoje; vandens aušinimo ir oro vėdinimo sistemos Nauji žemės ūkio naudmenys, mineralinių išteklių kasybos ir apželdinimo miškais zonos Padidėję keliautojų ir prekių gabenamų oro transportu srautai Kai kurių ligas pernešančių organizmų ekosistemose gausėjimas Difterijos protrūkiai Rusijoje; prieglaudų, kuriose atliekama vakcinacija, sumažėjimas šalyse į pietus nuo Sacharos; finansų politika, susilpninusi sveikatos apsaugos sistemas praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Galvijų spongiforminė encefalopatija; legioneliozė Ebolos karštinė, Laso karštinė, hantavirusas Sunkus ūminis kvėpavimo takų sindromas, cholera, meningitas, Nilo virusas Maliarija, Dengės karštligė, geltonoji karštligė Difterija, kokliušas, cholera, hepatitai, maliarija Karai, terorizmas, masinė migracija Aplinkos tarša, infrastruktūros sunaikinimas Cholera, juodligė, leišmaniozė Demografiniai ir elgsenos pokyčiai Žmonių imuninės sistemos susilpnėjimas Gyventojų susitelkimas miestuose, lytinių santykių praktika, narkotikai Perteklinis antibiotikų vartojimas AIDS, sifilis, hepatitai B ir C Daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė Mikrobų prisitaikymas Prisitaikymas prie antibiotikų ir insekticidų Tuberkuliozė, AIDS, gonorėja Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2013 m. rugsėjis (T. 17, Nr. 7)

13 Kas skatina infekcinių ligų atgimimą ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKA rių rūšių mikroorganizmų vystymosi spartos tai šiuo metu vienas svarbiausių visuomenės sveikatos klausimų. Tad praėjus vos 70 metų nuo antibiotikų atradimo gresia pavojus, kad ateityje neturėsime veiksmingų antibiotikų tam tikroms infekcijoms gydyti, o chirurginės operacijos ir, pavyzdžiui, vėžio chemoterapija arba organų transplantacija bus gerokai pavojingesnės. Naujų antimikrobinių medžiagų atrandama vis mažiau, todėl mažiau ir gydymo galimybių, ypač gydant užsikrėtusius keliems vaistams atspariais ligų sukėlėjais (dažniausiai, gydymo įstaigose) pacientus. Labai trūksta naujų antibiotikų, atsparių gramneigiamų bakterijų sukeliamų infekcijų gydymui. Akivaizdus atsparumo antibiotikams vystymosi poslinkis nuo gramteigiamų prie gramneigiamų patogenų kelia ypač didelį susirūpinimą, nes naujų ir veiksmingų vaistų, skirtų naujai atsirandančioms gramneigiamų sukėlėjų infekcijoms gydyti, dar nėra [23, 24]. Kasmet pasaulyje įregistruojama naujų keliems vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų, o daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė nustatyta 58 valstybėse. Gydant maliariją vienu vaistu artemizininu sparčiai vystosi maliarijos sukėlėjų Plasmodium falciparum atsparumas, daugėjant antiretrovirusiniais vaistais gydomų ŽIV pacientų ŽIV virusų atsparumas, ligoninėse didėja užsikrėtimo mirtinais meticilinui atspariais Staphylococcus aureus atvejų, daugėja informacijos apie įvairiems vaistams atsparių Escherichia coli ir Klebsiella pneumoniae infekcijas, didėja gonorėjos ir šigeliozės sukėlėjų atsparumas [25]. Nors laboratorinės diagnostikos galimybės nuolat auga, dėl prioritetų ir lėšų perskirstymo būtinybės jų praktinis įdiegimas susiduria su iššūkiais ir atsilieka. Daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų, kurios finansuojamos mažai ir vidutiniškai, antibiotikai skiriami empiriškai. Empirinis gydymas tai metodas, kai gydymas pradedamas prieš patvirtinant diagnozę ir nustatant sukėlėjo jautrumą antibakteriniams vaistams m. 76 Lietuvos ligoninėse registruoti 604 hospitalinės infekcijos atvejai, mikrobiologiniai tyrimai atlikti 324 atvejais (53,6 proc.), sukėlėjai nustatyti 218 (36,1 proc.) atvejų [26]. Todėl gali pasitaikyti atvejų, kai gydymas bus nesėkmingas dėl bakterijų atsparumo paskirtiems antibiotikams. Nesėkmingas pradinis gydymas verčia gydytoją skirti alternatyvius preparatus, vadinamuosius antrojo, trečiojo pasirinkimo antibiotikus. Didesnė reali ar sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių gydytojų suvokta hospitalinių infekcijų rizika lemia gydymo praktikos kaitą ir platesnį empirinio gydymo taikymą, o tai įsuka vadinamąją empirinę spiralę [27], kitaip sakant, suvokiamą poreikį skirti platesnio spektro antibiotikus dėl nerimo, susijusio su vis didesniu atsparių bakterijų paplitimu. Todėl didėja visuomenės sveikatos priežiūros našta ir fiziniai bei psichologiniai išgyvenimai dėl nedarbingumo [28, 29]. Taigi, atsparumo antibiotikams rezultatas didesnė sveikatos priežiūros kaina asmeniui, ligoninei ir visai visuomenei [30 31]. Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. atvejų ligoninėse antimikrobiniai preparatai skiriami be reikalo arba netinkamai [32]. Skiriant tinkamus antibiotikus ligoninėse, ne tik sumažėtų hospitalinių infekcijų atvejų skaičius, bet ir pagerėtų pacientų gydymo rezultatai, sumažėtų sveikatos priežiūros išlaidos [33]. Neseniai atlikti tyrimai leidžia daryti išvadą, kad ambulatorinės priežiūros įstaigose gydytojai toliau išrašo antibakterinius vaistus nuo ūmių kvėpavimo takų infekcijų, kurias paprastai sukelia virusai m. ES atlikti tyrimai parodė, kad 53 proc. europiečių mano, kad antibiotikai naikina virusus, o 47 proc. kad jie padeda peršalus ir sergant gripu [34]. Todėl šie pacientų įsitikinimai gali būti vienas iš veiksnių, kodėl ambulatorinės priežiūros įstaigose antibiotikai išrašomi per dažnai. Kiekvienais metais gydytojai JAV išrašo 50 mln. antibiotikų receptų virusinėms ligoms, kurių antibiotikai neveikia, gydyti [35]. Nuolat būtina pabrėžti gydytojų bendruomenei, visuomenei: bakterinėms infekcijoms gydyti antibiotikų reikia, virusinėms ne. Jei peršalote ar sergate gripu, antibiotikai nepadės. Tik bakterinėms infekcijoms gydyti reikia antibiotikų, be to, reikėtų vartoti pirmosios eilės antibiotikus. Kitas būdas selektyviam antibiotikų poveikiui į virškinamajame trakte ir aplinkoje esamas bakterijas riboti vartoti siauro poveikio spektro vaistus. Gydytojai turėtų pradėti nuo silpniausių vaistų ir tik didžiausios būtinybės atveju skirti stipresniuosius. Neseni tyrimai pademonstravo, kad plataus spektro antimikrobiniai vaistai vis dažniau vartojami tada, kai rekomenduojama skirti siauro poveikio spektro medikamentus [36]. Tikslinis gydymas galės būti plačiai taikomas tik įdiegus naujus greitos invazinių bakterinių infekcijų diagnozės tyrimus. Mažėja ligų gydymo antibiotikais galimybės, nuo 1998 m. buvo atrastos tik dvi naujo poveikio antibiotikų rūšys. Firmos traukiasi iš antibiotikų rinkos, riboja savo investicijas, prarasdamos viltį aplenkti mikrobų prisitaikymo prie antibiotikų procesą [37]. Naujo vaisto sukūrimas gali kainuoti daugiau nei 500 mln. dolerių [38]. Šią sumą reikia susigrąžinti per 20 metų patento galiojimo laiką. Pirmuosius 12 metų kompanija tik atgauna įdėtas lėšas. Kiti 8 metai pelno gavimo laikotarpis [39]. Bėdos prasideda, kai mikrobai prisitaiko prie antibiotikų per pirmuosius 12 metų. Praradusių efektyvumą vaistų juos sukūrusi kompanija negali nei parduoti, nei gauti pelno ar net padengti patirtų išlaidų. Piktnaudžiavimas antibiotikais spartina mikrobų selekcijos, mutacijų ir atsparumo vystymosi ritmą. Sukuriamas uždaras ratas: farmacijos kompanijoms reikia parduoti daugiau antibiotikų, didėjantis vartojimas skatina atsparumą, ir antibiotikai praranda 494 Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2013 m. rugsėjis (T. 17, Nr. 7) 13

14 Kas skatina infekcinių ligų atgimimą savo vertę dėl mikroorganizmų atsparumo. Kad mikrobai gali būti atsparūs antibiotikams, žinoma kone 50 metų nuo to laiko, kai pasirodė penicilinui atsparūs auksiniai stafilokokai [40] m. JAV Newsweek žurnale pasirodė straipsnis Antibiotikų pabaiga? [41]. Tais pačiais metais Time Magazin įvedė rubriką Mikrobų žudikų kerštas, o viename iš straipsnių buvo užsiminta apie dauginio atsparumo bakterijų metamą žmonijai iššūkį m. JAV antibiotikų produkcija sudarė kiek daugiau nei 900 tonų, šiuo metu apie 22,6 tūkst. tonų [42]. Teigiama, kad apie pusę antibiotikų produkcijos JAV sunaudojama gyvulininkystėje: dalis ligoms gydyti, 90 proc. gyvulių augimui skatinti [43]. Šiuo metu yra visų svarbiausių ligų atsparių vaistams sukėlėjų padermių [44, 45]. Manoma, kad apie 75 proc. vartojamų antibiotikų gydomasis poveikis abejotinas [46] ir apie 50 proc. antibiotikų išrašoma be reikalo [47]. Iš kitos pusės, farmacijos kompanijos į atsparius mikrobus reaguoja gamindamos stipresnius ir platesnio poveikio antibiotikus (pavyzdžiui, cefalosporinus ir fluorochinolonus), kurie sukuria dar galingesnius supermikrobus [48]. Kitas iššūkis kai kurie pakitę mikrobai gali nepastebėti praslysti pro pavojaus paieškos kliūtį ir, jeigu simptomai nepasireiškia, kurį laiką gyvuoti žmogaus organizme. Šios infekcijos toliau glumina medikus, nes kraujo tyrimai vienas patikimiausių būdų infekcijai nustatyti ir kontroliuoti gali būti neefektyvūs. Genų inžinerija, kuria siekiama skatinti horizontalųjį genų perdavimą ir įveikti rūšių kliūtis, taip pat galėjo prisidėti prie spartaus horizontalaus virulentiškumo ir atsparumo antibiotikams genų, kurie pastaruoju metu paskatino infekcinių ligų atgimimą, plitimą ir rekombinacijas. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad iš negyvų ar gyvų ląstelių išsiskyrusi DNR gali išlikti aplinkoje ir transformuoti kitas bakterijas [56]. Stinga informacijos apie sąlygas ir veiksnius, lemiančius atsparių bakterijų ir genų susitelkimą, atranką ir patekimą į gyvūnų ir žmonių populiacijas bei judėjimą jose [57]. Labai svarbu atsakyti į šiuos klausimus, nes horizontalusis genų perdavimas palaiko įgytąjį genofondo atsparumą bendruomenėje. Atspariosios bakterijos per maisto grandinę arba per tiesioginį sąlytį gali patekti iš galvijo į žmogaus organizmą [58]. Antimikrobiniai vaistai nuo pat jų atradimo plačiai naudojami gyvulininkystėje ir paukštininkystėje gydymo, ligų prevencijos bei kontrolės ir gamybos tikslams (t. y. skatinti augimą, gerinti pašaro įsisavinimą). Skirtingai nei žmonėms gydyti, kai vaistai skiriami konkrečiam pacientui, gyvūnai ir paukščiai yra masiškai šeriami ir lesinami pašarais arba girdomi vandeniu su antibiotikų priedais. Dėl nuolatinio sąlyčio su antimikrobiniais preparatais maistui vartojamų naminių gyvulių ir paukščių fekalijų floroje aptinkamos bakterijos gali būti itin atsparios. Šių atsparių bakterijų įtakos žmonių infekcijų kontrolei nustatymas nuolatinis iššūkis, nes daugelio rūšių antimikrobiniai preparatai, naudojami maistui auginamų gyvulių ir paukščių pramonėje, analogiški žmonių vaistams, todėl šios bakterijos gali sudaryti panašius atsparius fenotipus [59]. Gyvulininkystėje suvartojama iki 50 proc. visų pasaulyje pagaminamų antibiotikų [60]. Antibiotikai gyvulininkystėje gali būti naudojami įvairiems ne medicinos tikslams, įskaitant ir augimo skatinimą [61]. Buvo nustatyta, kad galvijų, kuriems duodami antibiotikai, žarnyne gyvenančios bakterijos atsparios antibiotikams. At- 14

15 Kas skatina infekcinių ligų atgimimą sparios antibiotikams pasirodė ir bakterijos maisto produktuose, pagamintuose iš antibiotikų gavusių galvijų mėsos. Atsparumas antibiotikams gali būti perduodamas kitiems gyvūnams ir žmonėms per tiesioginį sąlytį, tačiau jis gali plisti ir netiesiogiai per maisto grandinę, vandenį, orą ir mėšlu tręšiamą dirvožemį [62]. Antibiotikai ir antibiotikams atsparios bakterijos ligoninių nuotekose taip pat kelia didžiulį susirūpinimą [63, 64]. Didelė suvartotų antibiotikų dalis patenka į nuotekų vandenį, kur selektyvus antibiotikų spūdis gali paspartinti mikroorganizmų atsparumo vystymąsi [65]. Nuotekose aptinkama atsparių antibiotikams bakterijų ir atsparumą antibiotikams koduojančių genų, dažnai jų koncentracija gerokai didesnė nei paviršiniuose vandens telkiniuose. Nuotekų vandenyje sąlygos įvairių bakterijų bendrijų augimui palankios; šios bendrijos kaip tik ir sudaro pagrindą bakterijų atrankai ir atsparumui antibiotikams formuotis. Klinikinių ŽIV vaistų tyrimuose pasirodė, kad taikant monoterapiją (gydant vienu vaistu) teigiamas gydomasis poveikis jau po keturių savaičių beveik išnyksta [66], nes atsiranda vaistui atsparių virusų mutantų [67, 68]. Dėl selektyvaus antivirusinių vaistų spūdžio, šie pakitę, vaistams atsparūs virusai sparčiai dauginasi toliau tuos vaistus vartojant [69]. Pradėjus taikyti labai aktyvų antivirusinį gydymą (angl. highly active antiretroviral therapy, HAART), atsirado galimybė ilgą laiką slopinti ŽIV replikaciją ir ŽIV ligos progresavimą [70]. Įprastas agresyvus HAART režimas reiškia, kad pacientai visą laiką turi vartoti tris ir daugiau įvairių rūšių vaistų, kurie trikdo ŽIV gyvenimo ciklą kuriame nors etape. Įrodyta, kad HAART gydymo metodas gali sumažinti aktyvių virusų kiekį tiek, kad jų net neįmanoma aptikti turimais kraujo tyrimų metodais. Deja, pasirodė, kad antiretrovirusinis gydymas labai trapus: atsparių vaistams virusų kartais atsiranda jau po kelių trumpų gydymo epizodų. Šią aplinkybę turime atsakingai įvertinti prieš skirdami antivirusinę terapiją ŽIV infekuotiems aktyviems narkotikų vartotojams. Skiepai kita technologinė kryptis, kuri seniai laikoma svarbiausia infekcinių ligų prevencijos priemone. Ir vis dėlto PSO pripažįsta, kad kiekvienais metais apie 4 mln. žmonių miršta nuo ligų, nuo kurių galima apsisaugoti skiepais. Farmacijos kompanijoms vaistai gerokai daugiau žadanti technologijos kryptis, nei skiepai. Vakcinos sudaro ne daugiau nei 2 proc. kompanijų pardavimų. Vis dėlto jeigu skiepai privalomi, gamintojai gali gauti didelį pelną. Todėl sukūrus naujus skiepus nuo kurios nors ligos (tokios kaip hepatitas B), galima skiepyti visos šalies gyventojus, tačiau nėra galimybių pasiskiepyti nuo seniai žinomų ligų [71]. Siekiant paskatinti apleistų ligų tyrinėjimus, 46-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje 1993 m. nuspręsta remti privatų sektorių ir nevyriausybines organizacijas, sudarant visuomeninių ir privačių institucijų bendroves (VPB) [72] m. pradžioje buvo įregistruota 91 VPB, daugiau nei 80 proc. buvo įsteigta po 1995 m. VPB pelno nesiekiančios organizacijos, kurių tikslas integruoti farmacijos kompanijas, filantropinius fondus, nacionalines ir tarptautines viešąsias institucijas, NVO ir pilietinės visuomenės atstovus. Tai koordinavimo, mokslo tyrimų, plėtros ir paramos mechanizmas, kuriuo siekiama mažinti sveikatos nelygybę, skatinti mažiau pelningų sričių mokslo tyrimus ir gerinti skiepų ir vaistų prieinamumą perkamosios galios neturintiems žmonėms. VPB administruoja visuomeninius įvairių valstybių 15

16 Kas skatina infekcinių ligų atgimimą fondus, PSO, JT Vaikų fondo, Pasaulio banko ir kitų organizacijų fondus. Tai humanitarinės organizacijos, kurių veikla pagrįsta pagrindinių veikėjų farmacijos kompanijų, filantropinių fondų ir viešųjų institucijų tarpusavio pasitikėjimu. Šių VPB pavyzdžiai Pasaulinis skiepų ir imunizacijos aljansas (GAVI) ar Tarptautinė skiepų nuo AIDS iniciatyva. PSO duomenimis, 2002 m. 80 proc. pasaulinės vaistų rinkos buvo koncentruota Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Japonijoje, t. y. teritorijose, kur gyvena tik 19 proc. pasaulio gyventojų. Bet 90 proc. ligų naštos tenka skurstančioms valstybėms. Manoma, kad 2001 m. nuo užkrečiamųjų ligų mirė 18 mln. žmonių, nes neturėjo pinigų vaistams pirkti arba tiesiog vaistų nebuvo. Organizacijos Gydytojai be sienų ataskaitoje rašoma, kad m. pradėta prekiauti apie naujų vaistų. Bet tik 13 iš jų buvo skirta užkrečiamosioms ir atogrąžų ligoms gydyti. Tai vaistai, kuriuos PSO laiko būtiniausiais. Du iš šių trylikos buvo patobulinti anksčiau vartotų vaistų variantai, 2 karinių tyrimų, 5 veterinarinių tyrimų rezultatas, 1 paimti iš kinų farmakopėjos. Tad tik 3 vaistus galima laikyti farmacijos kompanijų tyrinėjimų ir plėtros produktu [73]. Kita problema patentų sistema. Turėdamos patentą, kompanijos vienašališkai numato vaistų kainą dvidešimčiai metų, tad nepasiturintys žmonės neišgali jų nusipirkti. Prasidėjus epidemijai, kai kurioms šalims per sunku kompensuoti vaistų kainą. Vienas iš geriausių komercinį požiūrį į visuomenės sveikatą iliustruojančių istorinių pavyzdžių buvo 39 didžiausių kompanijų teisminis ieškinys, iškeltas Pietų Afrikos vyriausybei, siekiant šiai uždrausti gaminti generinius vaistus nuo AIDS. Bylą Pietų Afrika laimėjo. SENKANTIS IMUNITETAS Apleidžiame savo gynybines pozicijas ne tik neteisingai vartodami antibiotikus, bet ir atsisakydami skiepų. Vis didėjantis skiepų reikalavimų nesilaikymas kitas mikrobų mutacijų stimulas. Kai skiepijasi tik dalis visuomenės tai tas pats, kaip perduoti priešui svarbią informaciją. Atsisakydami skiepytis prisidedame prie vaistams atsparių ir itin patogeninių mikrobų skaičiaus didėjimo. Deja, ne visų žmonių imuninė sistema gali įveikti net paprasčiausias ligas. Kai kuriems net paprastas gripas gali būti mirtinas. Silpnesnę imuninę sistemą dažniausiai turi maži vaikai, nėščios moterys, vyresni ir nusilpę dėl lėtinių ligų ar prastos mitybos žmonės. Šeimininkų bendruomenės pokyčiai gali paskatinti virusų ir bakterijų pokyčius, nes šiems lengviau prisitaikyti [74]. Šie šeimininkų bendruomenės pokyčiai gali būti nauji įpročiai, nauja dieta ar naujos gyvenimo sąlygos. Pavyzdžiui, netvarkingų lytinių santykių populiarėjimas sukėlė lytiškai plintančių infekcijų bangą, šiuo metu dauguma gonorėjos sukėlėjų atsparūs vaistams, o ŽIV/ AIDS nužudė dešimtis milijonų žmonių ir paspartino vaistams atsparios tuberkuliozės plitimą. Mikrobų grūdinimo procesas sekina žmo nių imuninę sistemą dėl tiesioginio ar netiesioginio antibiotikų vartojimo su vaisiais, mėsa, lašiša ir kt. ir dėl dauginio atsparumo bakterijų atsiradimo. Pacientai įtraukiami į uždarą ratą [75]. VYRAUJANTI PARADIGMA Praėjęs šimtmetis atnešė milžiniškų pokyčių. Perėjimas nuo ūkininkavimo, kad prasimaitintum, prie pramonės paskatino gilius socialinių ir kultūrinių santykių pokyčius, pakeitė žmonių ryšius su jų natūralia aplinka [76]. Dėl globalizacijos keičiasi infekcinių ligų paplitimas, sergamumas, šių ligų pobūdis ir mūsų galimybės jas gydyti, nes daugėja po pasaulį keliaujančių žmonių, intensyvėja prekyba įvairiais produktais, plinta per maistą plintančios ligos, vyksta sparti urbanizacija, keičiasi klimatas [77], vystosi mikroorganizmų atsparumas vaistams, destabilizuojamos visuomenės sveikatos sistemos (8 lentelė) [78, 79]. Pasak Guillermo Foladori, infekcinių ligų plitimo priežastys leidžia suabejoti šiuolaikinio gyvenimo būdu: rinkos gamyba, kuri siekiant pelno skatina monokultūrį žemės ūkį, platų insekticidų ir pesticidų naudojimą, žmonių kėlimąsi iš kaimo į miestus, pajamų koncentraciją ir skurdo didėjimą. Galima suabejoti ir šiuolaikinių technologijų kryptimis, skatinančiomis tarptautinį žmonių ir prekių judėjimą, formuojančiomis maisto grandines, palankias naujoms ligoms vešėti, kuriančiomis genetines struktūras, kurių padariniai visiškai netikėti, nukreipiančiomis visas gydymo pastangas į asmenį ir tuo pačiu sukuriančiomis mažiau atsparų žmogų ir supermikrobus [80]. Bet visų nelaimių pradžia žmonių elgesys: skverbimasis į gamtinius ligų telkinius ir gamtinės aplinkos keitimas, mikrobų atsparumo vaistams skatinimas, vartojant per daug antibiotikų, maisto laikymo ir ruošimo reikalavimų nesilaikymas, galbūt ir atliekų grąžinimas į žemės ūkio sistemą. Paradoksalu, kad dauguma užkrečiamųjų ligų plitimo priežasčių yra socialinės, ekonominės arba technologinės ir mechaniškai nesusijusios su ligomis, o rengiant pasaulio užkrečiamųjų ligų išnaikinimo programas į šias priežastis nepakankamai atsižvelgiama, siūloma kurti naujus skiepus, antibiotikus tikintis, kad stebuklinga lazdelė padės įveikti epidemijas. Kaip teigia Miltonas Terris, infekcinių ligų priežasčių daug, jos susipynusios į priežasčių tinklą, kuris dažnai gerokai sudėtingesnis nei daugumos neinfekcinių ligų [81]. Infekcinių ligų atgimimas ir naujų infekcinių ligų atsiradimas skatina skubiai ieškoti būdų kritinei situacijai įveikti ir leidžia abejoti visuomenės sveikatos politikos efektyvumu [82]. Pradedant Kuhnu, norminiu laikomas mokslas, ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKA Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2013 m. rugsėjis (T. 17, Nr. 7)

17 Kas skatina infekcinių ligų atgimimą ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKA kurio siekia tą pačią tam tikru laikotarpiu vyraujančią paradigmą pripažįstantys mokslininkai [83]. Paradigma sutarimas dėl tam tikrų fenomenų sprendimo ar interpretavimo būdų. Mokslininkai ugdomi paradigmos rėmuose ir perima jos vertybes. Atsidavimas paradigmai lemia, kaip pasirenkamas tyrinėjimų fenomenas, kokios priemonės ir metodai taikomi ir kokiais literatūros šaltiniais remiamasi. Mokslinės paradigmos racionalumas apsprendžia galimas technologijų kryptis. Technologija toli gražu nėra neutralus dalykas, technologija išreiškia mokslinę paradigmą, kuri pasitelkiant apribojimo procedūras neleidžia vystytis technologijoms, neatitinkančioms norminės mokslo paradigmos. Kuriamos įvairios kovos su epidemijomis programos, remiantis įvairiomis ligų priežastingumo hipotezėmis, bet pasaulio visuomenės sveikatos srityje vyrauja mikrobų įveikimo būtinybės arba klinikiniu požiūriu pagrįsta biomedicininė paradigma [84]. Klinikinio požiūrio esmė: kiekvieną ligą sukelia tam tikri mikroorganizmai. PSO laikosi minties, kad mažiau išsivysčiusių valstybių pažangai trukdo ligos ir kad galima sukurti skiepus ar specifinius vaistus nuo daugumos trečiojo pasaulio ligų, tokių, kaip maliarija, o plačiai skiepijant ir gydant skurdžių šalių gyventojus galima užtikrinti socialinę ekonominę plėtrą. Požiūrio, kad sveikatą lemia socialinės sąlygos, šalininkai, priešingai, mano, kad nepakankama plėtra kaip tik ir yra mikroorganizmų sukeliamų ligų priežastis. Nors abiejų hipotezių apie ligų priežastis skirtumas akivaizdus, dėl vyraujančios biomedicinos paradigmos nesiginčijama. Seną ginčą dėl ligų ir plėtros tarpusavio priklausomybės atgaivino PSO Makroekonomikos ir sveikatos komitetas, pareikšdamas, kad infekcinių ligų sekinama visuomenė, kurios geriausias pavyzdys šiuo metu yra Užsachario Afrikos valstybės, negali plėtotis. Postuluojama, kad pastangos įveikti tam tikrą ligą ekonominė priemonė, kuri sėkmės atveju padės atgaivinti rinką ir paskatins plėtrą [85]. Šis požiūris, kad liga stabdo vystymąsi, neatskiriamas nuo klinikinio požiūrio, t. y., kad kiekvieną ligą sukelia tam tikri mikroorganizmai (XX a. gerokai pažengus genetikai ir mikrobiologijai, tuo netenka abejoti, ir šis požiūris pradėjo vyrauti), padedančio siekti tikslo. Visa tai suponuoja, kad vakcinų ir antibiotikų tyrimai svarbiausia priemonė skurdui įveikti. Farmacijos kompanijos atsako už skiepų ar vaistų nuo kiekvienos ligos paieškas, todėl suprantama, kodėl jos palaiko šį požiūrį. Socialinių sveikatos veiksnių koncepcija epidemijų priežastis vertina kitaip ir atmeta tiesioginės priklausomybės galimybę. Teigiama, kad ligą sukelia nepakankama plėtra, o mikrobai tik priemonė. Šis požiūris suponuoja, kad ligų ir žmonijos vystymasis visada bus susijęs dialektiniais ryšiais, bet lygiateisė plėtra sumažintų visuomenės pažeidžiamumą ligoms [86 89]. Šios koncepcijos šalininkai imasi kritikuoti idėją apie tiesioginę ligos ir plėtros priklausomybę. Daugiausia nerimaujama finansiniais, ekonominiais, instituciniais ar etikos sumetimais. Bet PSO propaguojama biomedicinos paradigma iš esmės nekritikuojama. Tačiau mikrobams prisitaikant prie antibiotikų, atsirandant naujų ligų ir senkant žmonių imunitetui, žmonių pažeidžiamumo mažinimo koncepcija turėtų stoti greta su redukcionistiniu biomedicinos požiūriu, kurio atstovai įsitikinę, kad farmacijos kompanijoms pavyks sukurti stebuklingą lazdelę. Klinikinis požiūris gali atrodyti redukcionistinis, bet tam tikros valstybės socialinėms, ekonominėms ir sveikatos sąlygoms pablogėjus tiek, kad vidutinė gyvenimo trukmė sumažėja beveik per pusę per trumpiau nei 30 metų kaip daugumos Užsachario valstybių lengvų alternatyvų nebus. Nereikėtų slėpti fakto, kad šių šalių visuomenės žlugimo priežasčių negalima paaiškinti tik sveikata. Didžiausią įtaką turi tarptautiniai ekonominiai santykiai, politika ir į rinką orientuota gamyba. Pastaraisiais dešimtmečiais kai kuriose šalyse nuolat stiprėjo susidomėjimas sveika gyvensena ir alternatyviąja ar papildoma medicina [90]. Šis netradicinių gydymo būdų pasirinkimas išsivysčiusiose šalyse tyliai vykstanti revoliucija [91]. Bet alternatyvioji medicina nėra norminis medicinos mokslas, jam neskiriama nei lėšų, nei laiko. Alternatyviajai medicinai keliami reikalavimai JAV sugriežtėjo po smarkiai padidėjusios šių vaistų paklausos devintajame dešimtmetyje [92]. Alternatyvioji, arba papildoma, medicina geras pavyzdys, kaip sunku vertinti paradigmas, kurios neatitinka norminio mokslo. Tarkim, akupunktūra, pagrįsta yin ir yang principais, negali būti įsprausta į priežastinio šiuolaikinio Rytų mokslo aiškinimo rėmus. Akupunktūra neieško priežastinių fenomenų ir įvykių ryšių, bet siekia reiškinių darnos ir paskirties atitikimo [93]. Aštuntajame dešimtmetyje Didžiojoje Britanijoje akupunktūra buvo atmesta, bet ilgainiui įteisinta [94]. Siekiant apsaugoti vyraujančią mediciną nuo taršos, akupunktūra pripažinta atskyrus ją nuo teorinio pagrindo ir priskyrus ją skausmo terapijos metodams. Akupunktūra įtraukta į norminio mokslo gydymo arsenalą nesukeliant jokių pavojų biomedicinos paradigmai. Tradicinių gydymo būdų tobulinimo tyrimai taikant pažangius Vakarų metodus reti, bet daug žadantys kaip ultragarsinės akupunktūros atveju [95]. Panašiai nutiko su homeopatija. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje daugumos išsivysčiusių valstybių pacientai pradėjo vis labiau domėtis homeopatija [96 98], tuo sukeldami kritinį norminės medicinos atsaką. Kelios institucijos bandė vertinti homeopatinių vaistų veiksmingumą pagal norminio mokslo kriterijus, bet rezultatai buvo dviprasmiški, nes skyrėsi paradigma [99 101]. Nors norminio mokslo apologetai tikisi, kad vaistai išgydys ligą nepriklausomai 498 Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2013 m. rugsėjis (T. 17, Nr. 7) 17

18 Kas skatina infekcinių ligų atgimimą nuo ligonių ypatumų, homeopatinė medicina ta pačia liga sergančius pacientus gali gydyti skirtingais vaistais. Nors norminė medicina standartizuota, homeopatija individualizuota, todėl labai sunku tomis pačiomis procedūromis tirti skirtingas paradigmas [102, 103]. Nors ir siekta atsiriboti bei mėgautasi ekonomine galia, pastaraisiais dešimtmečiais biomedicinos paradigmai metė iššūkį infekcinių ligų epidemijos. Akivaizdu, kad antibiotikai išgelbėjo milijonus žmonių, bet akivaizdu ir tai, kad šios krypties technologijos skatina šalutinius poveikius, kurių neįmanoma įžvelgti per trumpą laiką. Antibiotikų šalutinis poveikis plačiai pripažintas, tad, kad vaistas patektų į rinką, būtina vaisto anotacijoje išvardyti visus žinomus šalutinius poveikius. Vyraujančiai paradigmai iškyla pavojus, nes, pavyzdžiui, natūrali medicina, akupunktūra ir homeopatija šalutinio poveikio nesukelia. Didžiulis vakcinomis valdomų ligų sergamumo sumažėjimas sukėlė ir paradoksalių rezultatų. Sakoma, kad vakcinos tapo savo sėkmės įkaitėmis. Dažnai net medikai tiki arba netiki vakcinų veiksmingumu. Šiuolaikinis medicinos mokslas grindžiamas įrodymais, todėl profesionalų išsakoma nuomonė, taip pat ir apie vakcinas, turi būti pagrįsta įrodymais, bet ne spėliojimais. Skiepijimas natūralus ir saugus procesas. Galbūt čia ir slypi kai kurių homeopatinės medicinos arba natūralaus (kuris klaidingai sutapatinamas su sveiku!) gyvenimo būdo šalininkų antivakcininių nuostatų ištakos. Pradėta reikšti abejones, ar skiepai apskritai efektyvi technologijų kryptis, nes daugumoje išsivysčiusių šalių sergamumas infekcinėmis ligomis mažėjo dar prieš pradedant masiškai skiepyti gyventojus, nes gerėjo sanitarinės sąlygos, mityba ir aprūpinimas būstu [ ]. Dauguma jaunų tėvų šiandien nėra matę tymų, parotito, raudonukės, poliomielito, difterijos, stabligės atvejų. Dėl to dalis jų kelia klausimą, ar vakcinos yra reikalingos, bet vakcinos turi būti skiriamos dėl trijų priežasčių: Kai kurios ligos yra tiek paplitusios, kad sprendimas neskirti vakcinos yra sprendimas prisiimti šios ligos riziką (pavyzdžiui, kokliušo). Kai kurios ligos vis dar egzistuoja aplinkoje, tačiau pakankamai retai (pavyzdžiui, tymai, parotitas ir raudonukė). Sumažėjus imunizacijos apimtims, vėl kils šių ligų protrūkių, galimos vaikų mirtys. Būtent taip ir atsitiko, kai JAV sumažėjo vakcinacijos nuo tymų apimtys. To rezultatas 11 tūkst. hospitalizacijos ir daugiau kaip 100 tymų sąlygotų mirčių atvejų JAV. Kai kurios ligos išsivysčiusiose šalyse iš esmės išnyko (pavyzdžiui, poliomielitas ir difterija), tačiau kituose pasaulio regionuose ir toliau sukelia protrūkius. Šias ligas keliautojai arba imigrantai gali labai lengvai įvežti į šalį, todėl tiesiog glumina pasirodantys bandymai skleisti abejones net dėl poliomielito skiepų efektyvumo [107]. Dėl antivakcininių kampanijų skiepai tapo kontroversine tema, ypač eskaluojama žiniasklaidos. Rūpesčių ir abejonių nemažėja, ypač dėl vaikų skiepų. Kuriant šiuolaikines vakcinas, dažnai naudojami kompiuteriniai modeliai, kuriais mokslininkai gali nustatyti, kaip numatoma įskiepyti vakcina paveiks žmogaus imuninę sistemą. Kompiuterinių modelių sukūrimas labai pagreitino pirmuosius vakcinų kūrimo ir iki klinikinių tyrimų etapus. Sukūrus vakciną kandidatę, ji pradedama tirti. Pirmiausiai tiriamas vakcinos poveikis ląstelių kultūroms. Jeigu nenustatoma nepriimtino vakcinos kandidatės poveikio ląstelių kultūroms, pradedami laboratorinių gyvūnų skiepijimai. Šiam etapui parenkami gyvūnai, kurie yra imlūs tiriamai infekcijai ir kurių imuninės sistemos reakcijos panašios į žmogaus. Paprastai laboratorinių gyvūnų tyrimo etapas baigiamas stebint naujos vakcinos poveikį beždžionėms, nes jų imuninė sistema labiausiai panaši į žmogaus. Nesiliauja diskusija, kiek laiko turi tęstis vakcinų tyrimai. Be abejo, visi sutinka su tuo, kad vakcinos turi būti kuo saugesnės, kad klinikinių tyrimų metu turi būti nustatyti net labai reti nepageidaujami reiškiniai. Skiepai kultivuojami vištų, beždžionių, kitų gyvūnų organų ląstelėse. Virusų genetinio perkėlimo galimybė didelė, todėl su skiepais esą pacientą galima užkrėsti svetima genetine medžiaga ir net nežinomomis gyvūnų ligomis pastatant į pavojų jo imuninę sistemą ir sukeliant nenumatytus genetinius pokyčius. Tačiau kuo ilgiau vakcina tiriama, tuo ilgiau ji neskiepijama tiems, kuriuos galėtų apsaugoti nuo ligos ar net mirties. Tad ieškoma racionalaus kompromiso. Nuo aštuntojo dešimtmečio MMR skiepai (nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės) buvo siejami su vaikų autizmu. Medicinos visuomenę ir tėvus klaidinančią nuomonę suformavęs gydytojas gastroenterologas Andrew Wakefieldas kartu su kolegomis 1998 m. žurnale The Lancet paskelbė esą MMR skiepai yra susiję su autizmu [108]. Tačiau dabar yra atskleista, kad šis gydytojas pats pažeidė profesinės etikos principus. A. Wakefieldo tyrimas paskatino kai kuriuos tėvus visame pasaulyje nebeskiepyti vaikų minėta vakcina. Buvo atlikti keturi tyrimai, paneigiantys nuomonę, kad MMR sukelia autizmą m. Brentas Tayloras su bendradarbiais tyrė vakcinacijos MMR ir autizmo išsivystymo tarpusavio ryšį [109]. Jis išanalizavo 498 autizmu arba į autizmą panašiu sutrikimu sergančių vaikų ligos istorijas. Atvejai buvo nustatomi prieš MMR vakcinos įvedimą Jungtinėje Karalystėje 1998 m. ir po to. Buvo tiriamas paskiepytų ir nepaskiepytų vaikų sergamumo autizmu dažnumas ir jų amžius, kai buvo nustatyta autizmo diagnozė. Nustatyta, kad ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKA Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2013 m. rugsėjis (T. 17, Nr. 7)

19 Kas skatina infekcinių ligų atgimimą ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKA 3 pav. Naujų ir atsinaujinusių infekcinių ligų pavyzdžiai pasaulyje Susirgimų (atvejų) skaičius Susirgimų skaičius Sergamumo rodiklis (atv./ gyv.) Planinė (privalomoji) vaikų vakcinacija: vaikai (1959 m.) 1970 Metai pav. Sergamumas difterija Lietuvoje ( m.) Sergamumo rodiklis 1) skiepytų vaikų procentinė dalis autizmu sergančių vaikų ir šia liga nesergančių vaikų grupėse regione nesiskyrė; 2) amžiaus, kai vaikams buvo diagnozuotas autizmas, skirtumo tarp paskiepytų ir nepaskiepytų vaikų nebuvo nustatyta; 3) po vakcinacijos MMR vakcina praėjus dviem, keturiems arba šešiems mėnesiams autizmo simptomų neatsirado. Didžiausias tyrimas, kuriame buvo tiriamas MMR vakcinos ir autizmo ryšys, 2002 m. lapkritį buvo paskelbtas New England Journal of Medicine. Apytiksliai 537 tūkst. vaikų Danijoje, paskiepytų ir nepaskiepytų MMR vakcina, buvo tiriami maždaug šešerius metus. Autizmo dažnumas tarp paskiepytųjų MMR vakcina ir nepaskiepytųjų buvo toks pat. PSO siekia įgyvendinti programą, kuri susijusi su vakcinomis valdomų infekcijų likvidavimu. 2 lentelėje išskirtos užkrečiamosios ligos, kurios gali būti valdomos, įgyvendinant skiepijimo profilaktikos programas. Nors šiuo metu gaminamų skiepų pakaktų apie 80 proc. vaikų pasaulyje paskiepyti, jų paskirstymas pasaulyje dėl nepakankamo šalių biudžeto labai netolygus. Skiepai nėra svarbiausias biomedicinos tyrimų tikslas. Skiepijama kartą, du žmogaus gyvenime, o vaistai vartojami nepalyginamai dažniau. Skiepai prevencijos priemonė, vaistai gydymo būdas. Bet čia susiduria dvi pozicijos: skiepai skirti ligų prevencijai, t. y. visuomenės apsaugai nuo užsikrėtimo ir jį sekančios ligos (susirgimo), vaistai skirti tik susirgusiesiems gydyti. Biologinė logika sako, kad jei bus mažai susirgusių, mažai reikės ir vaistų. Todėl visgi biologiniu požiūriu užkrečiamųjų ligų prevencijai tinkamų skiepų kūryba, aprobavimas įteisinimas turėtų užimti vyraujančią padėtį. Kitas dalykas įvairių moksliškai neargumentuotų antivakcininių kampanijų vajai, vakcinacijos nenaudingumo ar kenksmingumo mitai padaro labai didelę žalą, kurios padarinių ištaisymo tenka laukti daug metų, paaukojant nelaimėlius, kurie atkakliai ignoruoja skiepijimąsi. Sergamumas ir vakcinomis valdomomis užkrečiamomis ligomis yra dinaminis procesas, priklausantis nuo aplinkybių, ir ne visada užtikrina tos ligos eradikaciją. Pamokantis pavyzdys difterija. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuvoje (tuomet buvusioje TSRS sudėtyje), po to, kai 1946 m. įvesti privalomieji skiepijimai nuo difterijos toksoidu (tuomet vadintu anatoksinu ), susirgimų skaičius mažėjo, tad aštuntojo dešimtmečio pradžioje įvairiais metais pasireikšdavo tik pavieniai atvejai (4 pav.). XX a. šeštajame dešimtmetyje intensyviai skiepyta jau visame pasaulyje metais PSO parengė Išplėstinę imunizacijos programą (IIP), kurioje tarp kitų numatyta ir vakcinacijos nuo difterijos sistema. Siekiamybė buvo įmanomai didelė paskiepytųjų dalis visame skiepytinų kontingente, t. y. pasiekti aukštą kolektyvinio imuniteto lygį, pakankamą ligos epideminiam plitimui nutraukti. Nuo 1980 m. pasaulyje augo paskiepytų DTP vakcina rodikliai, lygiagrečiai mažėjo sergamumas difterija. Tačiau 1993 m. susirgimų difterija pasaulyje skaičius ėmė augti, ir toks difterijos sugrįžimas truko 4 5 metus, nors paskiepytųjų skaičiaus rodikliai liko stabilūs. Tai neaplenkė ir jau nepriklausomos Lietuvos m. Rusijos Federacijoje prasidėjo difterijos epidemija, nulėmusi sergamumo difterija rodiklių augimą ir globaliniu mastu: m. Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių teritorijoje registruota susirgimų difterija (mirė daugiau nei žmonių). Iki 1994 m. epidemija apėmė beveik visas NVS šalis: 1995 m. sergamumas difterija jose sudarė 88 proc. nuo sergamumo difterija visame pasaulyje, o m. susirgusieji difterija Rusijos Federacijoje sudarė 75 proc. (59 84 proc.) nuo susirgusiųjų NVS. Šio reiškinio epidemiologinė ypatybė ta, kad dažniausiai sirgo ne vaikai, bet paaugliai ir suaugusieji, o epidemija dažniausiai apėmė miestų gyventojus [110]. 500 Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2013 m. rugsėjis (T. 17, Nr. 7) 19

20 Kas skatina infekcinių ligų atgimimą Difterija atgijo kaimyninėje Latvijoje: 1997 m. užregistruoti 42, 1999 m. 81, o 2000 m. 221 atvejis m. rugpjūtį pasireiškė difterijos protrūkis Latvijos karo akademijoje: susirgo 115 kursantų (kariūnų), be to, tarp kursantų rasti 49 sveiki toksigeninių C. diphtheriae štamų nešiotojai. Šį negalintį neatkreipti į save dėmesio epideminį protrūkį tyrė specialiai pakviesti CDC (angl. Centers for Disease Control) ekspertai. Jie nustatė šias epideminio protrūkio Latvijoje ypatybes: a) aukštas sergamumo lygis, b) vaikai Latvijoje vakcinuojami intensyviai, bet suaugusieji prastai, c) protrūkis netipiškas tradicinei difterijai: didžioji kariūnų dalis laiku skiepyti efektyviu difterijos anatoksinu, bet skaičius suaugusiųjų, paskiepytų nuo 1996 m., buvo nepakankamas, kad būtų pasiektas pakankamas kolektyvinio imuniteto lygis, be to, kariūnai gyvena sutelktai, todėl epideminis protrūkis išplito greitai [111]. Ekspertai pateikė ir specialių nurodymų difterijos prevencijai įgyvendinti: a) nustačius žemą kurios nors amžiaus, socialinės arba etninės grupės regione kolektyvinio imuniteto lygį, būtina parengti ir įgyvendinti priemonių kolektyviniam imunitetui padidinti planą: pirmiausia busterimunizacija (papildomas skiepijimas ankstesniojo veiksmingumui padidinti) tam tikrais laikotarpiais (masinis skiepijimas vyresnių kaip 25 m. asmenų, priskirtinų tam tikroms rizikos grupėms); b) nustačius difterijos epideminį protrūkį ir susiformavus tam tikroms epidemiologinėms aplinkybėms masiniai skiepijimai turi apimti visus rajono suaugusius gyventojus, papildomai turi būti masiškai skiepijami vaikai mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose, siekiant visiems vaikams suformuoti pakankamą protekcinį specifinio imuniteto lygį, rekomenduojama įvykdyti pirminį skiepijimų kompleksą, jei reikia užbaigti pirminį skiepijimų kompleksą vaikams, kurie buvo arba visai neskiepyti arba pirminiai skiepijimai nebuvo baigti ir įvykdyti busterimunizaciją vaikų, kurių pirminė planinė imunizacija buvo baigta, bet kuriems paskutinysis skiepijimas atliktas daugiau kaip prieš 5 metus. Latvijos difterijos protrūkio analizė reikšminga ne tik difterijos, bet ir kitų vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų prevencijos strategijai ir taktikai formuoti. PSO daug pastangų skiria užkrečiamųjų ligų prevencijai skiepijimu, o kartu ir nesėkmėms, susijusioms su programų realizavimo kliūtims nustatyti. Pavyzdžiui, poliomielitas m. PSO Asamblėja priėmė rezoliuciją apie globalinį poliomielito likvidavimą, t. y. paralitinio poliomielito eradikaciją ir laukinio viruso cirkuliacijos pasaulyje nutraukimą [112]. Šios pasaulinės akcijos pagrindas geriamoji poliovirusinė vakcina (OPV) m. viruso cirkuliacija nutraukta 3 ir 6 PSO geografiniuose regionuose [113]. Nuo 2000 m. 2,5 mlrd. vaikų įskiepyti 10 milijardų dozių OPV, tai apsaugojo 3,5 mln. vaikų nuo susirgimo šia liga. Tačiau poliomielitas vis dar gresia, nors nuo 1988 m. susirgimų sumažėjo daugiau kaip 99 proc. (nuo atvejų 1988 m. iki 650 registruotų atvejų 2011 m.). Tokia sėkmė yra sutelktų globalinių šios ligos eradikacijos pastangų rezultatas. Tačiau poliomielito likvidacija didelėse teritorijose ir laukiama globalinė jo likvidacija išryškino netikėtas problemas, susijusias su vakcinacijos OPV taktika ir eradikacijos ypatybėmis varganose šalyse, kuriose poliomielito plitimas nenutrūko. Tai Nigerija, Afganistanas ir Pakistanas, laikytinos endemiškomis poliomielito atžvilgiu šalimis. Ten saugumo stoka, silpnos sveikatos apsaugos sistemos ir itin prastas sanitarijos lygis. Iš šių šalių poliomielitas gali plisti į kitas, kuriose vakcinacijos lygis nepakankamas. Yra dar vienas labai reikšmingas skiepijimų naudos argumentas. Skiepijimai dažniausiai vertinami pagal jų veiksmingumą, t. y. realią skiepyto individo apsaugą nuo susirgimo. Tačiau ignoruojama tai, kad kiekviena infekcinė liga (infekcija) ypač pavojinga vaikams, nes sergama ne tik ta liga, kurią privalo sukelti savitas mikroorganizmas, bet ir tam tikrą dalį susirgusiųjų ištinka komplikacijos. Čia galima priminti tymų komplikacijas. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų m. PSO tymų likvidavimą paskelbė kaip medicinos ir politikos uždavinį, tačiau dėl tam tikrų priežasčių, ypač dėl to meto politinių krizių Rytų Europoje, 2000 m. planuota tymų eliminacija nukelta dešimtmečiui. Skiepų programos sutriko: neskiepyti vaikai vis dažniau serga tymais, sergamumo rodikliai paslinko į vyresnį susirgusiųjų amžių kartu su nepalankiais reiškiniais komplikacijomis, gausėja naujagimių, kurie neturi pasyviojo transplacentinio imuniteto, įgyto iš motinų, nesirgusių tymais ir nebuvo nuo jų skiepytos (šioje grupėje taip pat gausiau komplikacijų). Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad viruso plitimą ir protrūkius sustabdyti galima tik vykdant sistemingą vakcinaciją, savavališkai nepažeidinėjant rekomenduojamų vaikų skiepų kalendorių schemų. Tymais dar labai dažnai sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos m. Štutgarte (Vokietija) atlikta 632 susirgimų tymais studija [114]. Lietuvoje vaikai nuo tymų skiepijami 15 mėn. ir 6 7 m. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas, nuo tymų būtina skiepyti bent du kartus. Tipinės tymų komplikacijos: vidurinės ausies uždegimas (otitas), traukuliai dėl karščiavimo, tymų krupas, bronchitas, plaučių uždegimas ir, retesniais atvejais, poūmis sklerozuojantis panencefalitas. Ūminėms komplikacijoms atsirasti svarbus laikinas imuninės sistemos susilpnėjimas, sergant tymais. Nemaloni, nors ir ne itin pavojinga komplikacija vidurinės ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKA Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2013 m. rugsėjis (T. 17, Nr. 7)

21 Kas skatina infekcinių ligų atgimimą ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKA 9 lentelė. Vaikų skiepijimų apimtys (proc.) Lietuvoje m. Užkrečiamoji liga ausies uždegimas atsiranda gana dažnai (6,9 11 proc. atvejų) [115], pneumonija ir apatinių kvėpavimo takų uždegimai dažniau (apie 18 proc. atvejų) [116], bronchitas, tymų krupas ir febriliniai traukuliai žymiai dažnesni, o nesunkūs bronchų simptomai net laikomi normalios tymų simptomatikos elementais. Pavojingiausios komplikacijos tai tymų encefalitai ir poūmis sklerozuojantis panencefalitas. Vaikų amžiuje tymų encefalitas pasitaiko vienam iš susirgusių, o suaugusiesiems vienam iš susirgusių. Pasekmės: 60 proc. pasveiksta, 25 proc. lieka ilgai trunkantys negalavimai, 15 proc. miršta [117]. Sunkiausia komplikacija poūmis sklerozuojantis panencefalitas vienas iš susirgusių [118] m. PSO valstybės narės ir UNICEF Vykdomoji valdyba patvirtino globalinę imu nizacijos viziją ir strategiją kovoti su vakcinomis valdomomis užkrečiamosiomis ligomis, nuo kurių pasaulyje kasmet miršta 2 mln. žmonių, tarp kurių vyrauja vaikai [119]. Remiantis PSO duomenimis, gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytųjų žmonių skaičius ne žemesnis kaip 95 proc. Parengta Lietuvos nacionalinė imunoprofilaktikos m. programa [120]. Viena iš programos siekiamybių pasiekti ir išlaikyti pakankamą vaikų skiepijimų mastą (ne mažiau kaip 90 proc. šalyje ir kiekvienoje administracinėje teritorijoje. Nors Lietuvoje pasiekiamos pakankamai didelės skiepijimų apimtys (9 lentelė), skiepijimų apimtys skirtingais skiepais labai skiriasi, o per pastaruosius metus pastebėta apimčių mažėjimo tendencija. Metai Tuberkuliozė 99,0 99,3 99,3 99,4 98,9 99,4 99,4 99,3 99,3 99,5 98,9 97,8 2. B hepatitas 99,0 99,2 99,6 99,4 98,5 99,0 99,4 99,0 99,1 99,0 98,3 95,7 3. Difterija, stabligė, kokliušas 93,5 94,7 94,8 94,2 94,0 94,0 94,0 94,9 95,8 97,4 94,8 94,8 4. Poliomielitas 96,9 97,5 97,0 97,0 96,4 97,3 97,3 97,8 95,8 97,4 94,8 94,8 5. Tymai, raudonukė, parotitas 97,0 97,4 97,9 97,7 97,7 97,2 96,6 96,9 97,0 97,0 96,1 93,7 Pastabos: Naujagimių skiepijimų tuberkuliozės vakcina (BCG) apimtys. Naujagimių skiepijimų B hepatito vakcina (HepB) apimtys. Vienerių metų vaikų skiepijimų difterijos, stabligės ir kokliušo vakcina (DTP) apimtys. Vienerių metų vaikų skiepijimų inaktyvuota poliomielito vakcina apimtys. Dvejų metų vaikų skiepijimų tymų, raudonukės ir epideminio parotito vakcina (MMR) apimtys. Šaltinis: S. Čaplinskas, A. Lileikytė metų skiepijimo Lietuvoje apžvalga. // Lietuvos akušerija ir ginekologija kovas, t. XVI, Nr.1. BAIGIAMOSIOS PASTABOS Biomedicinos paradigma susiduria su milžiniškais technologijų pokyčiais. Nuo devintojo dešimtmečio molekuliniai tyrimai leidžia tirti didžiulius junginius automatiniais mechanizmais, kurie labai greitai gali išrinkti molekulinius organizmus į galimas sudėtines dalis ir šias ištirti. Ir vis dėlto pagrindinė mokslinė paradigma išlieka. Dogma, kad žmogaus organizmą išrinkus dalimis, ištyrus kiekvienos dalies savybes, šių atskirų dalių savybių suma paaiškins visumą, gyvuoja toliau. Šiam redukcionistiniam požiūriui iššūkį meta infekcinių ligų atsinaujinimas ir naujų ligų atsiradimas. Aiškėja anksčiau nenumatytos biomedicinos pasekmės, akivaizdu, kad mikrobai evoliucionuoja ir prisitaiko prie antibiotikų, o žmogaus imuninė sistema silpsta. Epidemijos aiškiai parodo, kad siekiant įveikti sveikatos krizę reikia spręsti socialines problemas ir atsižvelgti į ekologinės sistemos pokyčius. Net jei stebuklinga lazdelė išnaikins ligų sukėlėjus, atsiradusią tuštumą užpildys kiti mikrobai. Vaistų kūrimas tai neišsenkantis pelno šaltinis. Asmeniniu lygmeniu vyksta panašus procesas. Redukcionistinis požiūris lemia, kad ieškoma individualizuotų vaistų pagal ligonio genotipą. Individualizavimas padidins sveikatos priežiūros išlaidas, pagilins nelygybę ir paskatins ligų plitimą. Infekcinių ligų požiūriu pasaulio ateitis atrodo grėsminga. XXI a. pradžioje pasaulis vis dar susiduria su: Naujų arba naujais pripažintų patogenų atsiradimu. Gerai apibūdinto epidemijomis plintančių ligų pasikartojimo. Potencialiu atsitiktiniu arba tyčiniu biologinių medžiagų atsiradimu, gaminimu ir platinimu. LITERATŪRA 1. World Health Organization. Removing obstacles to healthy development. index-rpt99.html, 1999 m. birželis. 2. Žin., 1996, Nr Žin., 1997, Nr Žin., 2000, , Nr Žin., 2008, Nr Dėl Europos Komisijos 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu nr. 2008/426 EB pakeistų Europos Komisijos sprendimo 2002/253/EB priede pateiktų užkrečiamųjų ligų (atvejų) apibrėžčių patvirtinimo ) Kiti literatūros šaliniai redakcijoje. 502 Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2013 m. rugsėjis (T. 17, Nr. 7) 21

22 22

23 23

24 24

25 25

26 26

27 27

28 28

29 29

30 30

31 31

32 32

33 33

34 34

35 DISTINCT HIV TYPE 1 STRAINS IN DIFFERENT RISK GROUPS AND THE ABSENCE OF NEW INFECTIONS BY DRUG-RESISTANT STRAINS IN LITHUANIA Caplinskas S, Loukachov VV, Gasich EL, Gilyazova AV, Caplinskiene I, Lukashov VV. Centre for Communicable Diseases and AIDS and Faculty of Social Policy, University of Mykolas Romeris, Vilnius, Lithuania ABSTRACT: To analyze HIV-1 genotypes in Lithuania and the transmission of drug-resistant viruses, HIV-1 sequences were obtained from 138 individuals, who were diagnosed as HIV-1 infected in and represented all major risk groups. Subtype A strains, dominating in the former Soviet Union (90% of cases), were found in 60% of individuals, followed by subtype B (22%) and CRF03_AB (12%) strains. The remaining 7% of the strains included variants belonging to subtype C, CRF01_AE, CRF02_AG, more complex recombinant forms, and strains that could not be reliably genotyped. Analysis of virus genotypes per risk group revealed the circulation of distinct HIV-1 strains in different risk groups: subtype A viruses were present in 82% of injecting drug users (IDUs), but less than a half of heterosexually infected individuals and cases with unknown transmission route, and none of men having sex with men (MSM). We observed no mutations causing drug resistance among 27 newly diagnosed HIV-1 cases. 35

36 36

37 37

38 38

39 39

40 40

41 41

42 42

43 43

44 44

45 45

46 15th ISW, January 31-February 1, 2013 Vienna Poster TBE Epidemiology Countries: Lithuania, Latvia & Estonia Authors: Aukse Mickiene 1, Saulius Caplinskas 2,3, Milda Zygutiene 2, Irina Lucenko 4, ¹Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas ²Centre for Communicable Diseases and AIDS, Lithuania 3 Mykolas Riomeris University, Vilnius 4 Centre for Disease Prevention and Control of Latvia, Infectious Diseases Surveillance and Immunisation Unit Estonian Health Board TBE cases were reported in Baltic countries during TBE cases TBE cases and incidence rates Estonia TBE cases Latvia TBE cases Lithuania TBE cases Estonia TBE incidence Latvia TBE incidence Lithuania TBE incidence TBE incidence rates Distribution of I. ricinus and I. persulcatus and prevalence of TBEV in field ticks* Counties with the highest TBE incidence in 2011 Distribution area of I. persulcatus and I. ricinus (A. Paulauskas et al., 2010; Bormane et al., 2011; I. Golovljova et al., 2010 * Detected in tick pools; RT-PCR method Country Average prevalence of TBEV in field ticks Method used References Lithuania 1,30% RT-PCR Randolf SE et al., 2010 Latvia 6,8% RT-PCR Bormane et al, 2011 Estonia 2,09% RT-PCR I. Golovljova et al., 2010 Lithuania Latvia Estonia Vaccination coverage* % 39% 18% Cases of alimentary TBE *Eckhardt P et al., 2010 Serological Survey Data from Lithuania From humans 2.96% (HI) A. Juceviciene et al., ,4% (IgG ELISA+RFFIT) Radvilaviciene & Mickiene (unpublished data) From sentinel animals 1,7% (RT-PCR) A. Juceviciene et al., 2005 From goats 12,1-33,3% (IFA, HI) Bagdonas et al., % (0-24.1%) (IFA, HI) Nekrosiene et al Incidence of TBE and average annual density index of I. ricinus in Lithuania TBE incidence Ticks per 1 km of road Estonia: average incidence 18,7/ Latvia: average incidence 19,24/ Lithuania: average incidence 11,25/ TBE sponsored by: 46

47 UŽKRE IAM J LIG IR AIDS CENTRAS NOROVIRUSIN INFEKCIJA. PROTR KI VALDYMAS IR PROFILAKTIKA VAIK UGDYMO STAIGOSE Metodin s rekomendacijos Vilnius, 2013 m. 47

48 Rekomendacijas pareng : G. Zagrebnevien, R. Budginait, prof. dr. S. aplinskas, R. Doveikien, Metodin s rekomendacijos parengtos pagal Europos lig prevencijos ir kontrol s centro, Jungtini Amerikos Valstij Lig kontrol s centro, kit užsienio šali kompetenting institucij rekomendacijas, kuriose išanalizuota tarptautin patirtis norovirusin s infekcijos prevencijos srityje. Metodini rekomendacij tikslas pateikti pasaulio šali rodymais pagr stas rekomendacijas bei skatinti pirmin norovirusin s infekcijos prevencij vaik ugdymo staigose siekiant užkirsti keli infekcijos plitimui. Remiantis pasaulio šali patirtimi, norovirusin infekcija dažniausiai plinta vaik ugdymo staigose, kituose uždaruose vaik bei suaugusi asmen kolektyvuose, tod l šios rekomendacijos labiau skirtos vaik ugdymo ir socialin s globos vaik staig personalui, atsakingam už vaik prieži r ir slaug, taip pat asmens ir visuomen s sveikatos prieži ros specialistams. ISSN

49 TURINYS 1. vadas Norovirus biologija ir epidemiologija Virus savyb s Ligos požymiai Imlumas ir imunitetas Virus perdavimo b dai Infekcijos pasireiškimas Infekcij prevencija vaik ugdymo staigose Darbuotoj ir vaik rank higiena Naudojimosi tualetu higiena ir sauskelni keitimas Aplinkos valymas ir dezinfekcija Skalbini ir atliek tvarkymas Darbuotoj asmenin s apsaugos priemon s Saugus maisto tvarkymas Ligoni izoliavimas ir sergan i darbuotoj nušalinimas nuo darbo...11 Literat ros s rašas priedas. Rank trynimo atmintin priedas. Nuolatinio aplinkos valymo grafiko pavyzdys

50 1. VADAS Seniai žinoma, kad viduriavim priežastimi yra vairios bakterijos ir parazitai. Ir tik XX a. 8- ame dešimtmetyje buvo patvirtinta, kad kai kurie virusai taip pat sukelia žarnyno infekcines ligas, dažniausiai mažiems vaikams. Norovirusai viena dažniausi gastroenterito priežas i ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. D l sezoninio infekcijos plitimo aktyvumo ji neretai vadinama,,žiemos v mimo liga arba,,skrandžio gripu. Ši liga paplitusi visame pasaulyje, sergamumas nepriklauso nuo šalies ekonominio lygio ar gyventoj pajam. Jungtin se Amerikos Valstijose kasmet registruojama apie 21 mln. mini norovirusin s infekcijos atvej, apie 70 t kstan i ligoni gydomi ligonin se, apie 800 ligoni d l šios infekcijos miršta. Europos lig prevencijos ir kontrol s centro duomenimis, Europoje kasmet did ja norovirusin s infekcijos protr ki tiek bendruomen je, tiek vaik ugdymo staigose bei sveikatos prieži ros staigose. Europos šalyse atliktos studijos parod, kad norovirusin s infekcijos paplitimas yra kur kas didesnis, nei atspindi oficiali statistika. Sezoninio lig plitimo metu besimptomi infekcijos form populiacijoje gali b ti nuo 15 iki 20 %. Per paskutinius trejus metus Lietuvoje kasmet buvo registruojama apie 360 infekcijos atvej, ta iau oficialioji statistika neatspindi realios situacijos, kadangi norovirusin s infekcijos diagnoz s patvirtinamieji testai atliekami toli gražu ne visose sveikatos prieži ros staigose. 2. NOROVIRUS BIOLOGIJA IR EPIDEMIOLOGIJA 2.1. Virus savyb s Norovirusai (kitaip dar vadinami Norwalko virusais) tai labai smulki, nanometr skersmens, apvalios strukt ros RNR gimining virus grup, kurie neturi kapsid s ir priklauso Norovirus gen iai, Caliciviridae šeimai 1. Jie skirstomi penkias genetines grupes, žymimi GI GV. Ta iau žmon ms patogeniški yra GI, GII ir GIV grupi virusai. Nuo 2001 m. visame pasaulyje dominavo GIV grup s virusai. Norovirusai yra atspar s išorin s aplinkos veiksni poveikiui, detergentams. Jie atspar s užšaldymui, kaitinimui iki 60ºC temperat roje, išdži vimui, ilgai išgyvena r gš ioje terp je. J neinaktyvuoja prastini koncentracij (0,5 1,0 mg/l) chloro dezinfekuojan ios medžiagos, taip pat neutral s detergentai. Virusai jautr s dideli koncentracij natrio hipochlorito tirpalui. Pav. Caliciviridae šeimos virusai

51 2.2. Ligos požymiai Norovirusai gali b ti gastroenterito priežastimi bet kokio amžiaus asmenims. Pirmieji ligos požymiai paprastai pasireiškia po val. trunkan io inkubacinio periodo. Liga gali pasireikšti vienkartiniu ar daugkartiniu v mimu, viduriavimu, pykinimu, pilvo skausmu. Kadangi infekcija gali pasireikšti neaukšta k no temperat ra ir k no skausmu, ji kartais vadinama skrandžio gripu. Nepaisant to, kad ligos požymiai gali b ti sunk s, jie paprastai praeina po val. Mažiems vaikams ir senyvo amžiaus asmenims ligos simptomai gali užtrukti 4-6 dienas. Apie 10 % susirgusi j, kuriems b tinas skys i ir elektrolit atstatymas, hospitalizuojami. Mirties atvejai d l norovirusin s infekcijos yra labai reti, pasitaikantys ilgalaikio gydymo ir slaugos sveikatos prieži ros staigose. Naujagimiams norovirusin infekcija gali b ti siejama su nekrozuojan iu enterokolitu, imunosupresiniams asmenims su užsit susia diar ja ir dirgliosios žarnos sindromu. Ta iau dar reikalingos išsamesn s studijos, patvirtinan ios šias b kles. Norovirus pirmiausia randama ligoni išmatose, ta iau j gali b ti ir v mimo mas se. Išmatose virus gali b ti randama iki 4 savai i nuo ligos pradžios, didžiausi virus kiekiai b na 2 5 ligos dien, apie 100 mlrd. daleli viename grame išmat. Apie 30 % norovirusin s infekcijos atvej gali b ti besimptomiai, ir tokie asmenys taip pat gali platinti virusus. Ta iau toki asmen vaidmuo infekcijos platinimui n ra gerai žinomas Imlumas ir imunitetas Imlumas šiai infekcijai yra visuotinas, sirgti gali bet kurio amžiaus žmon s. Imlesni infekcijai yra vaikai ir suaug asmenys, turintys imunin s sistemos sutrikim. Persirgus gyjamas trumpalaikis imunitetas tam tikrai viruso padermei, ta iau kryžmin apsauga kitoms virus grup ms neužtikrinama. D l virus štam vairov s tas pats asmuo per vis gyvenim gali sirgti kelet kart. Atliktais tyrimais su savanoriais nustatyta, kad antik ni apsauga tos pa ios serologin s grup s virusams gali trukti nuo 8 savai i iki 6 m nesi. Žinios apie persirgusi j imunitet yra tyrim stadijoje Virus perdavimo b dai Virus plitimas vyksta trimis b dais: nuo žmogaus žmogui, per maist ir vanden. Pagrindinis norovirus plitimo b das yra fekalinis-oralinis. Ta iau protr ki metu infekcija gali plisti su oro lašeliais ir per v mimo mases. Dažniausia protr ki priežastimi yra užsikr timas per maist ar vanden. Toliau infekcija gali plisti nuo žmogaus žmogui s ly io b du ir per užterštus virusais aplinkos daiktus. Norovirusai pasižymi dideliu virulentiškumu, kadangi užkre iamoji doz yra labai maža. Tuo tarpu viename grame išmat gali b ti vidutiniškai apie 5 mlrd. daleli. Užkre iamumo laikotarpis, kai sergantis žmogus pradeda išskirti virusus ir gali užkr sti kit asmen, gali trukti val. pasibaigus viduriavimui. Infekcin užkrato doz nedidel, mažiau nei 100 virus daleli. Daugiausia virus išsiskiria su sergan iojo išmatomis. Pirmosiomis ligos dienomis, viduriavimo metu virusai išskiriami intensyviausiai (maždaug 5 mlrd. virus daleli viename grame išmat ). V liau virus kiekis gali maž ti. Vidutiniškai jie išskiriami 4-6 dienas, ta iau vaikams, pagyvenusiems, su nusilpusia imunine sistema asmenims gali b ti išskiriami iki 30 ir daugiau dien. Kai kurie asmenys virusus gali platinti iki 2 savai i po pasveikimo. 51

52 52 Apie 30 % norovirusini infekcij atvej gali b ti besimptom s formos. Besimptome liga sergantys asmenys virusus aplink išskiria mažesniais kiekiais, j perdavimo vaidmuo protr ki metu dažniausiai lieka neišaiškintas. Infekcijos plitimui turi reikšm s virus savyb s. D l mažos infekuojamos virus doz s jie lengvai gali plisti per or lašeliais, per v mimo mases ir užterštus aplinkos daiktus. Tai patvirtina antrini atvej židinyje atsiradim tarp s lyt tur jusi asmen šeimose, vaik ugdymo staigose. Ilgalaikis besimptomi asmen virus išskyrimas gali padidinti infekcijos plitimo rizik, ypatingai jei toki asmen veikla yra susijusi su maisto tvarkymu, vaik prieži ra ir ugdymu. Plitim palengvina virus atsparumas chlorui ir sugeb jimui išgyventi pla iame temperat r diapazone, t.y. nuo užšalimo temperat ros iki 60 laipsni C. D l skirting virus padermi nesusidaro kryžminis imunitetas, tod l pasikartojan i infekcij gali b ti vis gyvenim Infekcijos pasireiškimas Norovirusin infekcija gali pasireikšti pavieniais (sporadiniais) atvejais bei protr kiais. vairiose pasaulio šalyse norovirusin infekcija yra 10 %-15 % vaik iki 5 met amžiaus gastroenterit priežastimi. Vidutinio sunkumo viduriavimo atvejai tarp vis amžiaus grupi sudaro nuo 9 % iki 15 %. Gastroenterito sukelti negalavimai tai viena dažniausi kreipimosi medicinos pagalbos priežas i visose amžiaus grup se JAV. Australijoje, Anglijoje, Honkonge ir Nyderlanduose norovirusin infekcija sudaro 9 % - 24 % gastroenterito atvej, kur infekcija dažniau pasireiškia tam tikroms amžiaus grup ms t.y. vaikams iki 5 met ir vyresniems kaip 65 met asmenims. Infekcijos pasireiškimas besimptom mis formomis visuomen je taip pat yra aukštas. Molekuliniais tyrimais nustatyta, kad besimptome forma Nyderlanduose serga apie 5 % asmen, Anglijoje iki 16 %. Norovirusai yra dažniausia gastroenterit protr ki priežastis visame pasaulyje. Amerikos ir Europos šalyse norovirusin s infekcijos protr kiai sudaro apie 50 % vis užregistruot gastroenterito protr ki (skirtingose šalyse nuo 36 % iki 59 %). Kadangi virusai gali plisti per maist, vanden, užterštus aplinkos daiktus ir paviršius, tiesioginio s ly io b du ir nesusidaro ilgalaikis imunitetas persirgus, protr kiai gali kilti vairiose staigose (vaik ugdymo staigose, slaugos namuose, ligonin se, kruiziniuose laivuose, mokyklose ir t.t.) ir paveikti bet kokias amžiaus grupes. Protr kiai gali b ti registruojami ištisus metus, o j padaug jimas, kaip ir sporadini atvej, stebimas žiemos m nesiais. Infekcijos plitimas protr ki metu gali vykti keliais b dais, pavyzdžiui, dažniausiai vienkartinis užsikr timas vyksta per maist, toliau virusai gali plisti apibr žtoje bendruomen je ar visuomen je nuo žmogaus žmogui s ly io b du. JAV Lig kontrol s ir prevencijos centro duomenimis, m. buvo užregistruota ir laboratoriškai patvirtinta 660 norovirusin s infekcijos protr ki, iš kuri 234 (35,4%) protr kiai buvo kil ilgalaikio gydymo ir slaugos staigose, 205 (31,1 %) susij su maitinimo moni veikla; 135 (20,5 %) laisvalaikio leidimo vietose ( skaitant kruizinius laivus) ir 86 (13,0 %) mokyklose. Periodinis norovirusin s infekcijos protr ki padid jimas siejamas su naujojo štamo GII.4 atsiradimu. D l didelio naujo tipo viruso patogeniškumo ir d l žmoni imlumo kilo ne prastai dideli sezoniniai protr kiai Europoje m. ir m. Dauguma suk l j priklaus genotipui GII.4, kuris dominavo visame pasaulyje. Nors GII.4 štamas yra dominuojantis, ta iau GI ir kit GII genotip, plintan i per maist ir vanden, reikšm yra didel m. spal Vokietijoje buvo užregistruotas norovirusinio gastroenterito protr kis, kurio metu užsikr t per 10 t kst. moksleivi, kurie valg vienoje mon je pagamint maist. Lietuvoje norovirusin s infekcijos pavieniai atvejai ir protr kiai registruojami ištisus metus, ta iau daugiausia ligos atvej registruojama žiemos m nesiais. Norovirusin s infekcijos atvej lyginamoji dalis virusini žarnyno infekcij strukt roje Lietuvoje vidutiniškai sudaro 3-5 %. Per paskutinius 10 met oficialiai užregistruot atvej skai ius svyravo nuo 190 (2006 m.) iki 1021 (2007 m.). Apie 50 % atvej kasmet sudaro k dikiai ir vaikai iki 3 met. Lietuvoje 2012 m. buvo

53 užregistruota 18 šeimose išplitusi norovirusin s infekcijos protr ki, kai sirgo 39 asmenys, o 37 iš j buvo gydomi ligonin se. 3. INFEKCIJ PREVENCIJA VAIK UGDYMO STAIGOSE Norovirusai dažniausiai plinta fekaliniu-oraliniu b du, t.y. virusai išsiskiria su išmatomis ir per burn patenka su užterštu maistu, vandeniu ir s ly io b du per užterštus aplinkos daiktus ir rankas. Specifin s profilaktikos priemoni infekcijai valdyti n ra. Rank higiena viena pagrindini nespecifin s profilaktikos priemoni Darbuotoj ir vaik rank higiena Darbuotojai ir vaikai turi plauti rankas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas. Rankas rekomenduojama plauti: prieš ir po valgio arba prieš tvarkant maist ; pasinaudojus tualetu ar pakeitus sauskelnes; po nosies p timo, kos jimo ar iaud jimo; po s ly io su gyv nais / gyv n ekskrementais; po s ly io su užterštais aplinkos daiktais ir paviršiais, pavyzdžiui, šiukšli d že, valymo šluost mis ir kt.; prieš užsimaunant ir nusimovus apsaugines pirštines; po to, kai vaikai sugr žta iš lauko; ryte atvykus vaik ugdymo staig ir prieš išvykstant namo. Rankos plaunamos taip: Rank plaštakos ir riešai sudr kinami v siu vandeniu; Alk ne, dilbiu ar išorine plaštakos puse paspaudžiama skysto muilo dozatoriaus ranken l ir užpilama apie 3 ml skysto muilo (nelie iant dozatoriaus ištek jimo angos); Kruopš iai sek. rankos muiluojamos trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais, ypa riešai, tarpupirš iai, piršt galiukai ir nagai, nykš iai (žr. 1 pried ); Muiluotos rankos nuplaunamos tekan io vandens srove. Vanduo turi tek ti nuo riešo piršt link; Nuplautos rankos nusausinamos vienkartiniu rankšluos iu ar servet le; Vandens iaupas užsukamas su panaudotu vienkartiniu rankšluos iu ar servet le, kuri išmetama šiukšli d ž su vienkartiniu plastikiniu klotu. Ikimokyklinio amžiaus vaikai iki ketveri met amžiaus rank plovimo metu turi b ti priži rimi suaugusi j (aukl toj ). K diki rankos plaunamos suaugusi j rank plovimui skirtoje praustuv je arba valomos dr gna servet le ir nusausinamos popieriniu vienkartiniu rankšluos iu. Karšto vandens temperat ra tualetuose-prausyklose vaikams rengtuose maišytuvuose turi b ti ne žemesn kaip 37 0 C ir ne aukštesn kaip 42 0 C. Vandens temperat ra n ra svarbi šalinant mikroorganizmus, tod l rankos turi b ti plaunamos po šilto vandens srove, nes karštas vanduo gali padidinti odos pažeidim ir dermatit rizik. Rank plovimui rekomenduojamas skystas muilas be antiseptini pried. Sieninio skysto muilo dozatorius ir jo dalys (priedai) bei daugkartinio naudojimo indas prieš kiekvien pripildym turi b ti išvalyti ir dezinfekuoti pagal dozatoriaus gamintojo rekomendacijas. Kiet j muil naudoti nerekomenduojama d l jo užteršimo pavojaus. Ta iau, jei kietasis muilas yra naudojamas, jo laikiklis ar stovas turi b ti su vandens nutek jimu, kad muilas gal t išdži ti. Rank nusausinimui yra naudojami vienkartiniai rankšluos iai (servet l s), kuri uždara d tuv turi b ti prie praustuv s. Daugkartinio naudojimo rankšluos iai nerekomenduojami, nes 53

54 54 padidina rizik pakartotinam rank užteršimui. Nerekomenduojami ir šilto oro džiovintuvai d l nepakankamo nusausinimo, ilgesn s džiovinimo trukm s ir aerozoli susidarymo. Protr kio metu darbuotojams, turintiems tiesiogin s lyt su ligoniu (pvz., rengiant, prausiant, kei iant sauskelnes), po kruopštaus rank plovimo rekomenduojama rank antiseptika (rank trynimas alkoholiniais antiseptikais). Alkoholiniai antiseptikai gali b ti naudojami ir tada, kai rank nusiplauti n ra galimyb s (pvz., išvykoje), bet nerekomenduojami užteršt k no skys iais rank higienai. Alkoholiniai antiseptikai (apie 1-3 ml) trinami rank od apie sek. (kol rankos tampa sausos) trinamaisiais, sukamaisiais judesiais (žr. 1 pried ). Asmenims, turintiems jautri rank od ar odos pažeidim, rank plovimui galima naudoti alternatyvius muilus, naudoti apsauginius rank kremus Naudojimosi tualetu higiena ir sauskelni keitimas Daugiausia žarnyno infekcines ligas sukelian i virus išsiskiria su išmatomis, tod l labai svarbu užtikrinti tinkam naudojimosi tualetu higien. Vaikams skirti sanitariniai renginiai tur t b ti vizualiai švar s, valomi ir tikrinami dienos metu reguliariai arba nedelsiant esant reikalui. Valymo priemon s turi b ti laikomos vaikams nepasiekiamose vietose, bet šalia tualet. Naudotis tualetu mažiems vaikams tur t pad ti personalas, kuris taip pat pad t tinkamai nusiplauti rankas. Jei vaik apatiniai drabužiai sutepami išmatomis, patartina juos d ti neperšlampam plastikin maišel ir atiduoti t vams. Naktini puoduk ir j k du i paviršiai yra vertinami kaip turintys didel rizik infekcijos plitimui, tod l rekomenduojama j atsisakyti. Ta iau, jei naudojami naktiniai puodukai, j turinys tur t b ti išpilamas unitaz, jie išplaunami karštu tekan iu vandeniu ir muilu bei nusausinami vienkartiniais popieriniais rankšluos iais. Naktiniai puodukai plaunami specialiai tam skirtoje plautuv je. Kad b t išvengta aplinkos užteršimo virusais ir sumažinta infekcijos plitimo rizika kei iant sauskelnes, rekomenduojama: sauskelnes keisti švarinimui skirtoje vietoje, kurioje rengta plautuv ir yra reikiamos rank higienos bei k diki prieži ros priemon s; skys iams nepralaidus kilim lis, ant kurio kei iamos sauskeln s, po kiekvieno panaudojimo plaunamas šiltu vandeniu ir valymo priemone, iššluostomas vienkartine šluoste ir išdžiovinamas. Jei ant kilim lio uždedamas vienkartinio naudojimo popierius, kilim lio plauti neb tina; naudoti vienkartines pirštines ir plauti rankas (prieš užmaunant pirštines, numovus pirštines, po vaiko apiplovimo, prieš uždedant sauskelnes, po kilim lio plovimo). K dikio higienos proced ros metu rekomenduotina naudoti vienkartinio ar daugkartinio naudojimo apsaugin prijuost. panaudotos sauskeln s sudedamos neperšlampan ius plastikinius maišelius ir išmetamos talp su dang iu (šiukšliad ž ), kurios viduje yra vienkartinio naudojimo plastikinis maišas. Talpa (šiukšliad ž ), kuri šalinamos panaudotos vaiko prieži ros priemon s, turi b ti vaikams neapsiekiamoje vietoje, atskirta nuo valgymo ir žaidimo kambari. Suteršti vaik apatiniai drabuž liai sudedami plastikin maišel ir atiduodami t vams; vaiko higienai gali b ti naudojamos vienkartin s servet l s arba apiprausimas vandeniu ir muilu, ir kruopštus k no nusausinimas vienkartiniu popieriniu rankšluos iu Aplinkos valymas ir dezinfekcija Nuolatinis (kasdienis) valymas Nuolatiniam patalp valymui, kai vaik staigoje n ra viduriuojan i vaik ir neužregistruotas protr kis, pakanka naudoti šilt vanden ir neutralias buitines valymo priemones.

55 Dezinfekcijos priemon s nenaudojamos. Kasdien aplinkos valym staigoje atlieka atsakingi darbuotojai pagal sudaryt valymo plan, ir atlikti darbai registruojami (žr. 2 priedas). Skirtingos paskirties patalp (virtuvi, žaidim kambari, tualet ir kt.) valymui naudojamas atskiras pažym tas (pvz., skirtingomis spalvomis) valymo inventorius ir priemon s. Tualet -prausykl valymo inventorius turi b ti laikomas atskirai nuo kit patalp valymo inventoriaus vaikams nepasiekiamoje vietoje. Po kiekvieno panaudojimo valymo inventorius valomas, skalbiamas, dezinfekuojamas ir džiovinamas. Visi valymo šluot apmovai po panaudojimo nuimami ir išplaunami ne žemesn s kaip 70 C temperat ros vandeniu, išdžiovinami. Šepe iai po panaudojimo neturi b ti palikti kibire su vandeniu. Švarus valymo inventorius laikomas tvarkingose sand liavimo patalpose. Jei aplinkos valymui naudojamos vienkartin s šluost s, po panaudojimo jos išmetamos sandarias šiukšliad žes su vienkartiniu plastikiniu klotu. Aplinkos valymas ir dezinfekcija protr kio metu Norovirusais užteršta aplinka yra labai svarbus norovirusin s infekcijos plitimo veiksnys. Visuomen s sveikatos prieži ros specialistas, tiriantis protr k ir organizuojantis protr kio valdymo priemones, vaik staigos atsakingiems asmenims nurodo valymo, dezinfekcijos poreik, trukm, b dus ir metodus. Vaik staigos administracija užtikrina, kad protr kio metu specialist, vykdan i užkre iam j lig epidemiologin prieži r ir kontrol, nurodyt laikotarp nuolatinis valymas ir dezinfekcija b t atliekamas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpj io 2 d. sakymo Nr. V-687 D l Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. sakymo Nr. V-946,,D l pavojing ir ypa pavojing užkre iam j lig židini privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo (Žin., 2010, Nr ) reikalavimus. Protr kio metu paviršiai valomi ir dezinfekuojami dažniau nei paprastai rekomenduojama kasdien pagal valymo grafik. Ypatingas d mesys skiriamas didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, dur rankenos, laipt tur klai). Dažniausiai naudojami daiktai ir / ar rankomis lie iami paviršiai (pvz., dur rankenos, tualeto s dyn s, praustuv iaupai, žaislai ir t.t.) turi b ti valomi ne mažiau kaip du kartus per dien arba nedelsiant esant vizualiam užteršimui. Išvalyt pavirši dezinfekcijai rekomenduojama naudoti nustatyta tvarka aprobuotus ir registruotus chloro preparatus, pvz., natrio hipochlorito tirpal arba kitas pramonin s gamybos dezinfekcijos priemones, kuri veiksmingumas prieš norovirusus yra rodytas. Dezinfekcija 1000 ppm natrio hipochlorito tirpalu prieš tai nuo paviršiaus šiltu vandeniu ir valymo priemone nuvalius k no skys ius yra efektyviausia norovirusus nukenksminanti priemon. Natrio hipochlorito tirpalas (1000 ppm) pavirši dezinfekcijai turi b ti šviežiai paruoštas ir sunaudotas per 24 val. Paruošt didesn s koncentracijos, pvz., ppm, tirpal tinkamose s lygose iki naudojimo galima laikyti iki 30 dien. Rekomenduojama 1000 ppm natrio hipochlorito tirpalo dezinfekcijos ekspozicijos trukm mažiausiai dešimt minu i. Tekstil s gaminius, kuriems chemin dezinfekcija chloru netaikoma (pvz., daugkartinio naudojimo šluot apmovai, tekstiliniai žaislai), rekomenduojama skalbti ne žemesn je kaip 60 0 C temperat roje ir priešpaskutin skalavim d ti 150 ppm koncentracijos natrio hipochlorito tirpalo. Dezinfekcijos ekspozicijos trukm tur t b ti ne trumpesn kaip 5 minut s. Aplinkos paviršiai, užteršti ligonio k no skys iais (pvz., v mimo mas mis, išmatomis), turi b ti nedelsiant nuvalyti ir dezinfekuoti. Rekomenduojama valymo ir dezinfekcijos proced ra: plaunamos rankos, užsimaunamos vienkartin s medicinin s pirštin s, užsirišama neperšlampanti daugkartinio arba vienkartinio naudojimo apsaugin prijuost, jei reikia, naudojamos ir kitos asmenin s apsaugos priemon s (pvz., veido kauk, esant k no skys i aerozoli susidarymo rizikai); pagal gamintoj rekomendacijas paruošiami bendrosios paskirties neutralios valymo priemon s ir šilto vandens bei dezinfekcijos priemon s tirpalai; 55

56 vienkartiniu popieriniu rankšluos iu (servet le) nuo paviršiaus nušluostomi k no skys iai. Panaudotas popierinis rankšluostis dedamas plastikin maišel, kuris užrišamas ir išmetamas atliek talp (šiukšliad ž ), išklot vienkartiniu neperšlampan iu plastikiniu klotu; paviršius, pašalinus k no skys ius, nuplaunamas naudojant vienkartin rankšluost ir pavirši plovimo priemon, po to sausai nušluostomas vienkartiniu rankšluos iu arba paliekamas išdži ti. Panaudoti vienkartiniai rankšluos iai sudedami neperšlampant plastikin maiš. vienkartin s pirštin s, kuriomis buvo valomas užterštas paviršius, kaip ir vienkartiniai panaudoti rankšluos iai, taip pat saugiai pašalinamos. Prieš užteršto paviršiaus dezinfekavim užsimaunamos kitos, chemin ms dezinfekcijos priemon ms atsparios daugkartinio naudojimo pirštin s; dezinfekcijos priemon s naudojamos pagal gamintojo rekomendacijas, išlaikant nurodyt dezinfekcijos ekspozicij ; išdezinfekavus užteršt pavirši vienkartinio naudojimo asmenin s apsaugos priemon s sudedamos plastikin maiš ir saugiai pašalinamos atliek talp (šiukšliad ž ), plaunamos rankos; išdezinfekuota patalpa tur t b ti uždaryta ne mažiau kaip dviems valandoms; daugkartinio naudojimo valymo inventorius (pvz., kibirai) po panaudojimo turi b ti valomi, dezinfekuojami, džiovinami ir laikomi jiems skirtose vietose Skalbini ir atliek tvarkymas Kiekvienam vaikui rekomenduojama tur ti ne mažiau kaip po 2 komplektus lovos skalbini, rankšluos i rankoms, rankšluos i kojoms ir iužini užvalkal. Lovos skalbiniai, rankšluos iai kei iami pagal poreik, bet ne re iau kaip kart per savait savaitin se grup se ir vien kart per dvi savaites dienin se grup se. Kiekvieno vaiko lovos skalbiniai tur t b ti laikomi tam skirtoje vietoje ir paženklinti. Jei lovos skalbiniai bei rankšluos iai vizualiai nesutepti k no skys iais (v mimo mas mis, išmatomis), jie skalbiami tekstil s gaminio nurodytos temperat ros režimu. Užteršta k no skys iais tekstil turi b ti skalbiama ne žemesn je nei 60 0 C vandens temperat roje automatin se skalbykl se, o priešpaskutin skalavim d ti natrio hipochlorito 150 ppm koncentracijos tirpalo. Ekspozicija tur t b ti ne mažiau nei penkios minut s. Jei vaik lovos skalbiniai neskalbiami vaik ugdymo staigoje, suteršti vaiko k no skys iais (v mimo mas mis, išmatomis, šlapimu) skalbiniai dedami vienkartinio naudojimo plastikin maiš, sandariai užrišami ir vakare atiduodami t vams. Atliekos surenkamos sandarias talpas (šiukšliad žes) su kojiniu pedalu j susidarymo vietose, pvz., sauskelni keitimo vietoje, tualetuose, maisto tvarkymo skyriuose ir t.t. Atliekos pagrindin staigos konteiner šalinamos kasdien. Jei atliek susidaro daugiau ir užpildoma ¾ talpos, jos šalinamos pagal j susidarymo kiek. Atliek surinkimo talpos išklojamos vienkartinio naudojimo plastikiniu maišu. Pagrindin atliek surinkimo talpa (konteineris) turi b ti saugioje vietoje, kuo toliau nuo vaik žaidimo aikšteli, negali b ti pasiekiama vaikams ir gyv nams. 56

57 3.5. Darbuotoj asmenin s apsaugos priemon s Darbuotojams, turintiems tiesiogin s lyt su vaiku (pvz., lie iant jo daiktus, rengiant, prausiant, kei iant sauskelnes), sergan iu ar tariamu sergant žarnyno infekcija, rekomenduojama d v ti asmenines apsaugos priemones (vienkartines pirštines, prijuost ). Asmenines apsaugos priemones rekomenduojama naudoti ir atliekant patalp valym, dezinfekcij. Veido kauk s (pvz., medicinin s kauk s) rekomenduojamos, kai yra aerozoli rizika, pvz., valant labai užterštus v mimo mas mis ar išmatomis paviršius. Asmenin s apsaugos priemon s gali b ti vienkartinio ar daugkartinio naudojimo. Aplinkos pavirši dezinfekavimui naudojamos chemin ms dezinfekcijos priemon ms atsparios daugkartinio naudojimo pirštin s. Asmenys, dirbantys su valymo ir dezinfekcijos priemon mis, turi mok ti naudotis šiomis priemon mis ir laikytis gamintojo ar tiek jo saugos duomen lapuose nurodyt sveikatos saugos reikalavim. Vienkartinio naudojimo asmenin s apsaugin s priemon s po panaudojimo nedelsiant išmetamos sandari, atliekoms skirt šiukšliad ž, daugkartinio naudojimo priemon s po panaudojimo valomos (plaunamos), dezinfekuojamos, džiovinamos ir saugomos Saugus maisto tvarkymas Maistas turi b ti tvarkomas pagal Lietuvos higienos normos HN 15:2005 Maisto higiena (Žin., 2005, Nr ; 2008, Nr ; 2010, Nr ) reikalavimus. Atkreiptinas ypatingas d mesys tvarkan i maist asmen rank higien. Rank higienos svarba maisto saugai yra rodyta Europos šali atliktais tyrimais. Didžiosios Britanijos Sveikatos apsaugos agent ros duomenimis, m. 21,7 % norovirusin s infekcijos protr ki priežastimi buvo netinkama dirban i j su maistu rank higiena m. Didžiosios Britanijos Maisto standartizacijos agent ros atliktos apklausos (n = 1000) rezultatai parod, kad net 53 % dirban i j neplov rank prieš prad dami tvarkyti maist. Priežastys pateikiamos žemiau: odos dirginimas nuo dažno plovimo; nebuvo rank plovimo rengini ; m v jo pirštines; per didelis užimtumas; pamiršo nusiplauti rankas; nepakankamos žinios ir higienos g dži stoka. Rank plovimo proced ra yra aprašyta aukš iau skyriuje 3.1. Darbuotoj ir vaik rank higiena Ligoni izoliavimas ir sergan i darbuotoj nušalinimas nuo darbo Sergan i ar tariam sergant žarnyno infekcijomis asmen izoliavimo priemon s yra skirtos sumažinti ligos suk l j perdavimo rizik tiesioginio (nuo vaiko vaikui) ir netiesioginio s ly io (per darbuotoj rankas, aplinkos daiktus) b du. Vaikus, kuriems pasireišk žarnyno funkcijos sutrikim vaik ugdymo staigoje (viduriavimas, v mimas, pilvo skausmai, karš iavimas), rekomenduojama kuo skubiau laikinai izoliuoti nuo kit vaik ir apie tai pranešti t vams. Sergantysis vaikas turi b ti atskirtas nuo sveik j kolektyvo, kol bus išsi stas namo. Kolektyve izoliuotam asmeniui reikia naudoti tik individualios paskirties daiktus (slaugos priemones, skalbinius, indus, žaislus ir t. t.). Pasveik s vaikas priimamas kolektyv su nustatytos formos gydytojo pažyma. Personalo ir darbuotoj veiklos apribojimai d l užkre iamosios ligos taikomi pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. sakymo Nr. 277 D l pavojing ir ypa pavojing užkre iam j lig, d l kuri asmenims, susirgusiems ar tariamiems 57

58 sergant, taip pat ši lig suk l j nešiotojams iki bendrosios praktikos gydytojo leidimo negalima t sti darbo, s rašo patvirtinimo (Žin., 2002, Nr ) reikalavimus. Literat ros s rašas: 1. ECDC Technical report. Prevention of norovirus infection in schools and childcare facilities Guideline adaptation and review. European Centre for Disease Prevention and Control, Stockholm, July Division of Viral Diseases, National Center for Immunization and Respiratory Diseases, Centers for Disease Control and Prevention. Updated norovirus outbreak management and disease prevention guidelines. Morbidity and Mortality Weekly report, Vol. 60 / No. 3, March 4, WHO Guidelines on Hand Hygiene in Health Care. World Health Organization, 2009 m Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. sakymas Nr. V-946 D l Pavojing ir ypa pavojing užkre iam j lig židini privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo (Žin., 2010, Nr ). 5. A. Ambrozaitis. Infekcini lig vadovas. Vilnius, 2010 m. 6. Department of Health and Ageing. Guidelines for the public health management of gastroenteritis outbreaks due to 1203 norovirus or suspected viral agents in Australia. Canberra ACT: Australian Government, K. Abbas, Cellular and molecular immunology, Immunity to viruses, Immunity in the gastrointestinal system, 7th edition, 2012, p., p. 8. G. Food Source Might Be Responsible for 10,000 German Illnesses By Dan Flynn October 3, german-illnesses/ 58

59 1 priedas. RANK TRYNIMO ATMINTIN 59

60 2 priedas. NUOLATINIO APLINKOS VALYMO GRAFIKO PAVYZDYS Valymo data... metai, m nuo, dienos Patalp (viet ) daikt, kurie turi b ti valomi, s rašas Valymo dažnis Valymo b dai Darb atlikimas (savait s dienos) ir registracija (pasirašo asmuo atsakingas už valym ) Pr* A* T* K* Pn* Š* S* Pr* - pirmadienis A* - antradienis T* - tre iadienis K*- ketvirtadienis Pn* - penktadienis Š* šeštadienis S* - sekmadienis 60

61 UŽKRE IAM J LIG IR AIDS CENTRAS MENINGOKOKIN S INFEKCIJOS EPIDEMIOLOGIN S PRIEŽI ROS, KONTROL S IR DIAGNOSTIKOS Metodin s rekomendacijos VILNIUS 2013 m. 61

62 Metodines rekomendacijas pareng : Greta Gargasien, Daiva Razmuvien, prof. dr. Saulius aplinskas Vykdydami Užkre iam j lig ir AIDS centro 2012 m. veiklos plane Visuomen s sveikatos prieži ros stiprinimo programoje numatyt veiklos priemon bei siekdami užtikrinti reikiam meningokokin s infekcijos epidemiologin prieži r, Užkre iam j lig ir AIDS centro specialistai atsižvelgdami apskri i visuomen s sveikatos centr ir Nacionalin s visuomen s sveikatos prieži ros laboratorijos pastabas pareng Meningokokin s infekcijos epidemiologin s prieži ros ir kontrol s metodines rekomendacijas. Šios metodin s rekomendacijos skirtos asmens ir visuomen s sveikatos prieži ros staig infekcij kontrol s specialistams. ISSN

63 TURINYS I. II. BENDROSIOS NUOSTATOS... 4 MENINGOKOKIN S INFEKCIJOS ETIOLOGIJA... 4 III. MENINGOKOKIN S INFEKCIJOS EPIDEMIOLOGIJA... 4 IV. MENINGOKOKIN S INFEKCIJOS KLINIKA... 5 V. MENINGOKOKIN S INFEKCIJOS PRIEŠEPIDEMIN S PRIEMON S IR PROFILAKTIKA... 6 VI. MENINGOKOKIN S INFEKCIJOS MIKROBIOLOGIN DIAGNOSTIKA... 7 Naudota literat ra

64 I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Meningokokin s infekcijos (toliau MI) epidemiologin s prieži ros ir kontrol s metodin s rekomendacijos nustato teritorini visuomen s sveikatos prieži ros staig ir asmens sveikatos prieži ros staig funkcijas vykdant MI epidemiologin prieži r. 2. MI epidemiologin prieži ra vykdoma siekiant vertinti sergamum MI, ištirti vyraujan ias Neisseria meningitidis (toliau N. meningitidis) serologines grupes ir laiku pritaikyti profilaktikos priemones. 3. MI privalomasis epidemiologinis registravimas, privalomasis informacijos apie atvej perdavimas ir epidemiologin prieži ra vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. sakymu Nr. 673 D l privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo (Žin., 2003, Nr ; 2004, Nr ; 2008, Nr ; 2011, Nr ). 4. Lietuvoje vykdoma MI invazini form epidemiologin prieži ra: meningokokin s infekcijos (A39); meningokokinio meningito (A39.0); Waterhouse-Friderichsen sindromo (A39.1); min s meningokokcemijos (A39.2); l tin s meningokokcemijos (A39.3), meningokokcemijos, nepatikslintos (A39.4); meningokokin s širdies ligos (A39.5); kit meningokokin s infekcijos sukelt lig (A39.8) ir meningokokin s infekcijos, nepatikslintos (A39.9). 5. Atliekant meningokokin s infekcijos epidemiologin prieži r, atvejo epidemiologin tyrim bei atvejo ir (ar) protr kio kontrol s (valdymo) priemones vadovaujamasi meningokokin s infekcijos atvejo apibr žt reglamentuojan iais teis s aktais. II. MENINGOKOKIN S INFEKCIJOS ETIOLOGIJA 6. Meningokokin s infekcijos suk l jas N. meningitidis, gramneigiamas diplokokas. 7. Skiriama 12 N. meningitidis serologini grupi, iš kuri labiausiai paplit A, B, C, Y, W-135, X ir Z, gebantys sukelti epidemijas. Afrikoje labiausiai paplitusi meningokoko A serologin grup. Europoje dažniausiai susirgimus sukelia B ir C serologin s grup s meningokokai. 8. Meningokokai mažai atspar s išorin je aplinkoje, greitai ž va nuo saul s spinduli ar prast dezinfekcijos priemoni. 10 C meningokokas ž va per 2 val., 50 C per 5 min., veikiant tiesioginiams saul s spinduliams per 2-6 val., nuo ultravioletini spinduli iš karto. III. MENINGOKOKIN S INFEKCIJOS EPIDEMIOLOGIJA 9. MI galima užsikr sti oro lašeliniu b du artimai bendraujant su infekuotais sergan iais asmenimis arba sveikais bakterij nešiotojais. Infekcijos šaltinis gali b ti tik žmogus, sergantis generalizuota arba nazofaringitine forma ir bakterij nešiotojai. Sergantis žmogus yra gerokai pavojingesnis negu bakterij nešiotojas, nes išskiria virulentiškesnius suk l jus. MI serga vairaus amžiaus žmon s, dažniausiai vaikai. Didesnis sergamumas stebimas vaik, jaunesni nei 5 m. ir paaugli tarpe. Lengva nazofaringito forma sergantys asmenys suk l jus nešioja iki 2-3 savai i. 10. Susirgimai MI dažnesni šaltuoju met laiku, žiemos pavasario m nesiais (pikas vasario geguž s m nesiais). 11. MI rizikos grup s: r kantys, nuo pasyvaus r kymo ken iantys vaikai, asmenys, persirg gripu ir kitomis infekcijomis, pažeidžian iomis kv pavimo tak gleivin bei imunosupresin s b kl s asmenys. 12. MI sergamumo dažnis Europoje pastaraisiais metais yra 1 10 atvej 100 t kstan i gyventoj. Apie 10-14% atvej baigiasi mirtimi. Besivystan ios šalys ken ia nuo meningokokin s infekcijos pasikartojan i epidemij. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, sergamumas MI padid ja kas met. Meningokokin infekcija pasireiškia meningitu 50%. Be to, meningokokinis meningitas yra 64

65 vienintelis bakterinis meningitas, galintis sukelti epidemijas. Meningokokemija pasireiškia apie 20%, susirgusi meningokokine infekcija. 13. Europoje daugum (apie 95%) MI atvej sukelia B ir C serologin s grup s bakterijos. Lietuvoje kiekvienais metais vidutiniškai registruojama apie 50 MI atvej, iš kuri didžiausi dal sudaro atvejai 1-4 m. amžiaus grup je. Pastar j met duomenimis laboratoriškai diagnoz patvirtinta 80 % atvej, iš kuri B serogrup sudaro didžiausi dal vis patvirtint atvej. IV. MENINGOKOKIN S INFEKCIJOS KLINIKA 14. MI inkubacinis periodas yra 1-10 dien, dažniausiai trunka apie 3-4 dienas. 15. Meningokokin infekcija dažniausiai pasireiškia: lokalizuotomis, generalizuotomis ir retomis formomis. 16. Lokalizuotos formos: Meningokok kolonizacija nosiarykl je % sveik asmen yra N. meningitidis tur tojai. Meningokok b na nosiarykl je, ta iau tik labai maža dalis meningokok tur toj suserga invazine forma minis nazofaringitas. Dažniausiai temperat ra C laikosi 1-3 dienas, ta iau gali ir visai nepasireikšti. B dingas bendras negalavimas, gerkl s ir galvos skausmai, užgulusi nosis ir negausios išskyros iš jos, paraudusi ir paburkusi užpakalin nosiarykl s sienel. 17. Generalizuotos formos: Meningokokemija. Suk l jai patenka krauj, kur jie pradeda daugintis, ir vystosi meningokokemija Tipin (meningokokinis sepsis). B dinga C, kre ia šaltis, atsiranda bendras negalavimas, nestiprus galvos skausmas. Pirmosiomis valandomis atsiranda b rimas (spalva - tamsiai vyšnin su pilku atspalviu). Iš pradži išberia šlaunis, s dmenis, blauzdas, v liau pažastis, liemen, veid. Gali b ti kraujosruv gleivin se. Kai b rimo viet skersmuo tampa didesnis nei 2-3 cm, tuomet viduje oda nekrozuoja ir susidaro sunkiai gyjan ios opos Žaibin. B dingi panaš s simptomai kaip ir tipinei meningokokemijai, tik ligonio b kl blog ja valandomis, b rim pasirodo jau po keli valand, jie greitai did ja. Išberiama labai gausiai. Oda iš karto išblykšta, b dinga tachikardija. K no temperat ra po 8-12 val. gali tapti normali. Ligonis visada b na s moningas, atsiranda dusulys. Ženkliai sumaž ja kraujo spaudimas. Susidaro didel s tamsiai violetin s d m s, primenan ios lavond mes. Intensyviai negydant ligonis gali mirti po val. nuo pirm j simptom atsiradimo. Nuo šios MI formos mirštamumas siekia %. Ši MI form b tina diagnozuoti nepra jus 12 val. nuo ligos pradžios L tin. Itin reta meningokokemijos forma. B dinga C, ilgalaikis (nuo keli savai i iki keli m nesi ) bendras negalavimas, nestiprus galvos skausmas. Gali pasireikšti ir kiti simptomai iaudulys, gerkl s skausmas, meningokokemijai b dingas b rimas Meningokokinis meningitas. Karš iuojama C, daliai ligoni prieš tai pasireiškia maus nazofaringito požymiai. Ryškiausias požymis labai stiprus galvos skausmas, kiti apetito praradimas, pykinimas, v mimas. Padid ja odos jautrumas, taip pat jautrumas šviesai, ligonis tampa vangus, sutrinka miegas. Po val. nuo ligos pradžios nustatomi meninginiai simptomai: sprando raumen rigidiškumas, Kernigo, Brudzinskio simptomai. Kraujyje did ja leukocitoz. Pulsas gali sul t ti, pakyla kraujo spaudimas. 70 % ligoni atsiranda p slelin Meningokokinis meningoencefalitas. B dinga sunki eiga. Baigiantis pirmai susirgimo dienai dažnai stipriai sutrinka s mon (soporas), gali pasireikšti regos ir klausos sutrikimai, kartais išsivysto traukuliai. Pra jus parai, ligoniui išsivysto meningitui b dinga poza guli ant šono, sulenk s kojas ir atloš s galv. Taip pat galimi stipr s galvini nerv ir psichikos sutrikimai Mišri forma (meningokokemija ir meningitas). Apie 40 % ligoni po tipin s meningokokemijos išsivysto p lingas meningitas su jam b dingais požymiais. Meningokokinis meningitas % ligoni pasireiškia kartu su meningokokemijos reiškiniais. 65

66 18. Retos formos: artritas, poliartritas, perikarditas, endokarditas, pneumonija, iridociklitas, uretritas. Šios formos išsivysto po trumpalaik s meningokokemijos. Kartais jos net nepastebimos. Dažniausios iš j artritas arba poliartritas, kurie pažeidžia stambius s narius. V. MENINGOKOKIN S INFEKCIJOS PRIEŠEPIDEMIN S PRIEMON S IR PROFILAKTIKA 19. MI priešepidemin s priemon s (ligonio izoliavimas, chemoprofilaktika, artim s lyt tur jusi asmen nustatymas, sveikatos b kl s steb jimas, aplinkos valymas) ir profilaktika (vakcinacija). 20. Ligonio izoliavimas. tarus arba nusta ius susirgim MI, asmuo izoliuojamas iki 24 val. nuo antibiotik vartojimo pradžios. Pra jus šiam laikotarpiui, asmuo tampa nepavojingas aplinkiniams bendrieji ir specialieji izoliavimo reikalavimai asmens sveikatos prieži ros staigose taikomi remiantis 2012 m. spalio 19 d. sakymu Nr. V 946 D l Lietuvos higienos normos HN 47 1: 2012 Sveikatos prieži ros staigos. Infekcij kontrol s reikalavimai patvirtinimo (Žin., 2012, Nr ) nuostatomis. 21. Chemoprofilaktika antibiotikai, skiriami siekiant išvengti MI antrini atvej tarp imli infekcijai žmoni ir nutraukti infekcijos plitim. Chemoprofilaktika skiriama MI židiniuose artimai bendravusiems su ligoniu asmenims. Ji turi b ti prad ta kuo anks iau (ne v liau kaip per 7 paras po buvusio kontakto). 22. Artim s lyt tur jusi asmen grupei priklauso: šeimos nariai; asmenys, gyvenantys ir miegantys toje pa ioje patalpoje (kareivin se, internatuose ir kt.); kiti asmenys, tur j artim kontakt (bu iniai, kontaktas su seil mis, valgymas iš bendr ind, naudojimasis susirgusiojo dant šepetuku, reanimacija, t.y. gaivinimas burna burn, intubacija ir kt.); klas je suolo draugai ir kiti artimai bendraujantys; ikimokyklin je vaik ugdymo staigoje artim kontakt tur j vaikai (visa grup ir kiti galimai tur j s lyt ) ir personalas. Jei per 4 savaites toje pa ioje grup je išaiškinamas antrasis atvejis, chemoprofilaktika rekomenduojama visiems t pa i grup lankantiems vaikams ir staigos personalui asmenys, keliav tuo pa iu l ktuvu kaip ir sergantysis. 23. D l chemoprofilaktikos paskyrimo artim s lyt tur jusius asmenis b tina nedelsiant nukreipti pas šeimos medicinos paslaugas teikiant gydytoj (šeimos gydytoj, vidaus lig ar vaik lig gydytoj ), prie kurio asmuo prisiraš s. Min tus asmenis, atliekant židini epidemiologin ištyrim, nukreipia (informuoja) visuomen s sveikatos centro specialistas. 24. Gerkl s ir nosiarykl s išskyr bakteriologiniai tyrimai s lyt tur jusiems asmenims n ra tikslingi ir nerekomenduojami. 25. Chemoprofilaktika neskiriama: asmenims, kurie tur jo artim s lyt su sergan iuoju prieš 10 ar daugiau dien ; gydymo staig darbuotojams (išskyrus atvejus, kai jie atliko ligonio reanimacij ir tur jo kontakt su jo nosiarykl s sekretu); artimo s ly io netur jusiems klas s (ne suolo) draugams; artimo s ly io netur jusiems bendradarbiams. 26. Steb jimas. Artim s lyt tur jusiems asmenims (arba j t vams) pateikiama trumpa informacija apie ankstyvuosius MI simptomus ir patariama 10 dien po paskutinio kontakto su sirgusiuoju steb ti sveikatos b kl (kasdien matuoti k no temperat r ). Prasid jus karš iavimui ar atsiradus kitiems b dingiems ligos požymiams (stipriam galvos skausmui, sprando sitempimui, v mimui, hemoraginiam odos b rimui) b tina nedelsiant kreiptis šeimos medicinos paslaugas teikiant gydytoj (šeimos gydytoj, vidaus lig ar vaik lig gydytoj ), prie kurio asmuo prisiraš s. 27. Aplinkos valymas MI aplinkos nukenksminimas asmens sveikatos prieži ros staigose atliekamas, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. sakymu Nr. V 946 D l Lietuvos higienos normos 66

67 HN 47 1: 2012 Sveikatos prieži ros staigos. Infekcij kontrol s reikalavimai patvirtinimo (Žin., 2012, Nr ) MI aplinkos nukenksminimo gyvenamuosiuose b stuose, švietimo ir kitose institucijose metu vadovautis sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. sakymu Nr. V 946 D l pavojing ir ypa pavojing užkre iam j lig židini privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2005, Nr , 2010, Nr ). 28. Vakcinacija Keliautoj skiepijimas. Lietuvoje meningokokin s vakcinos skiepijimas rekomenduojamas asmenims, vykstantiems didel s MI rizikos šalis. Lietuvoje galima pasiskiepyti polisacharidine vakcina nuo MI A ir C serologini grupi, bei konjuguotomis vakcinomis nuo MI A, C, W-135 ir Y bei C serologini grupi Rizikos grupi skiepijimas. Šioms grup ms priskiriami vaikai/paaugliai, asmenys sergantys l tin mis ligomis (turintiems funkcin ir anatomin asplenij (blužnies nebuvimas). Meningokokin vakcina nuo B grup s meningokok (rdnr, komponentin, absorbuota) Europos vaist agent roje registruota 2013 m. sausio 14 d. VI. MENINGOKOKIN S INFEKCIJOS MIKROBIOLOGIN DIAGNOSTIKA 29. Tiriamoji medžiaga nugaros smegen skystis, kraujas, nosiarykl s išskyros. 30. Meningokokin s infekcijos diagnostikos metodai: Mikroskopinis tyrimas, tepin lis Gramo b du. Gram neigiam diplokok radimas Mikroskopu tiriami metileno m liu ir Gramo b du dažyti smegen skys io tepin liai. Matomi gramneigiami diplokokai. Gramo b du dažyto tepin lio mikroskopija: oksidaz s testu (gamina citochromo C oksidaz ), katalaz s testu (gamina superoksido dismutaz ), fermentiniu aktyvumu Mikrobiologinis tyrimas, pas lis. Išs jama ant Šokoladinio agaro Gauta tiriamoji medžiaga išs jama krauj bei Šokoladin agar (neselektyvi mitybin terp ) ir inkubuojama atmosferoje, turin ioje 5 % anglies dvideginio, esant 37 C temperat rai. Optimalios meningokok augimo s lygos: temperat ra 35 C 37 C, 5 % anglies dvideginio atmosfera, ph intervalas 6,5 7,5. Meningokokai išauga per 48 valandas iškiliomis, blizgan iomis, nesukelian iomis hemoliz s, 1 5 mm kolonijomis Iš pas lio atliekami biocheminiai testai. Neisseria meningitidis biochemiškai mažai aktyvi, proteolizin s savyb s mažai išreikštos. Meningokokai fermentuoja gliukoz ir maltoz iki r gš i. Nugaros smegen skys io pas lio jautrumas apie 70 %. Jei prieš kraujo pa mim buvo vartoti antibakteriniai vaistai, kraujo kult ros pas lio jautrumas tik apie 5 %. Nosiarykl s pas lio jautrumas siekia % Imunologinis tyrimo metodas (serogrup s nustatymas) Serogrup ir serovaras nustatomas atliekant latekso agliutinacijos reakcij su savitaisiais serumais (stebima seroagliutinacijos reakcija) Molekulinis tyrimo metodas 31. Atlikus serotipavim, nustatomas jautrumas antibakteriniams vaistams. Nustatoma penicilino minimali slopinamoji koncentracija (MSK), bei disk difuzijos metodu atliekamas antimikrobinis jautrumas šiems antibakteriniams vaistams: cefotaksimui, meropenemui, ciprofloksacinui, rifampicinui, chloramfenikoliui, trim/sulfametoksazoliui. Min tiems vaistams jautrumui nustatyti naudojama terp Mueller Hintono agaras su 5 % avies krauju. 32. Atlikus tyrim, kult ra siun iama molekuliniam Neisseria meningitidis DNR patvirtinimui. Kult ra užšaldoma - 80 C temperat roje. 67

68 Naudota literat ra 1. A. Mickien, D. V lyvyt, K. Žagminas, M. V. Bareišien, A. Laiškonis ir E. Pukenyt Užkre iam j lig epidemiologijos pagrindai, LSMU Leidybos namai, Kaunas, 2012 m. 2. A. Ambrozaitis, Infekcini lig vadovas, Vaist žinios, Vilnius, 2010 m. 3. V. Usonis, Vakcinos ir skiepijimas, Homo liber, 2010 m. 4. Sergamumo užkre iamosiomis ligomis Lietuvoje 2011 m. apžvalga, ULAC, 2012 m. 5. Public health management of sporadic cases of invasive meningococcal disease and their contacts, ECDC guidance, 2010 m Prevention and control of meningococcal disease: recommendations of the Advisory Committee on immunization practices (ACIP), CDC, 2013 m Meningococcal disease in other countries, Clinical information, CDC Meningococcal disease Chapter 3 Yellow book, Traveler s health, 2012, CDC. 68

69 UŽKRE IAM J LIG IR AIDS CENTRAS LIETUVOS PROFILAKTIN S DEZINFEKCIJOS MONI ASOCIACIJA Užkr stumo kenk jais nustatymo ir kenk j naikinimo efektyvumo vertinimo metodin s rekomendacijos VILNIUS

70 Metodines rekomendacijas pareng : Jonas Antanavi ius, Albina Dlugoborskien Vyriausiasis redaktorius prof. dr. S. aplinskas Vykdydamas Sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. sausio 8 d. pavedim Nr. ( ) ir atsižvelgdamas užkr stumo kenk jais nustatymo ir kenk j naikinimo speci k ir taikymo srit, Užkre iam j lig ir AIDS centras kartu su Lietuvos pro laktin s dezinfekcijos moni asociacija pareng metodines rekomendacijas, kurios yra skirtos pro laktini dezinfekcijos moni specialistams, organizuojantiems ir atliekantiems privalom j pro- laktin aplinkos kenksmingumo pašalinim (dezinfekcij, dezinsekcij, deratizacij ) mon se, staigose, organizacijose bei kituose objektuose. ISSN

71 Turinys I. Bendrosios nuostatos... 4 II. Užkr stumo nariuotakojais nustatymo ir dezinsekcijos efektyvumo vertinimo metodai... 4 III. Užkr stumo graužikais nustatymo ir deratizacijos efektyvumo vertinimo metodai

72 I. Bendrosios nuostatos 1. Metodin s rekomendacijos nustato kenk j (toliau graužik ir nariuotakoj ), platinan i užkre iam sias ligas, nustatymo, j naikinimo (toliau dezinsekcijos, deratizacijos) efektyvumo vertinimo tvark. 2. Objekto užkr stum graužikais ir nariuotakojais nustato bei dezinsekcijos, deratizacijos efektyvum vertina licencijuoti asmenys, atliekantys dezinsekcij, deratizacij. 3. Graužik ir nariuotakoj dezinsekcijos, deratizacijos efektyvumas turi b ti vertintas visose mon se, staigose ir organizacijose, kuriose atlikti dezinsekcijos, deratizacijos darbai. 4. Šiose rekomendacijose vartojamos (dezinsekcijos, deratizacijos) s vokos atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 7 d. sakyme Nr. V-327 D l Lietuvos higienos normos HN 90:2011 Dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai patvirtinimo (Žin., 2011, Nr ) vartojamas s vokas. 5. Kituose teis s aktuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sakymais, gali b ti nustatyti ir kiti dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos veiklai taikomi reikalavimai, tokiais atvejais b tina vadovautis jais. II. Užkr stumo nariuotakojais nustatymo Ir dezinsekcijos efektyvumo vertinimo metodai 1. Objekto užkr stumas nariuotakojais nustatomas naudojant gaudykles, lipn popieri (du vienetai 10 m 2 plotui). 2. Lipnios gaudykl s sunumeruojamos ir laikomos par. Po paros jos patikrinamos ir surenkamos. Kiekvienomis gaudykl mis sugauti nariuotakojai suskai iuojami, nariuotakoj skai ius dalijamas iš lipni gaudykli skai iaus. 3. Objektas laikomas labai užkr stu, jeigu per par randama prilipus 10 ir daugiau nariuotakoj. Mažai užkr stu jeigu per par randama prilipus mažiau kaip 10 nariuotakoj. 4. Nariuotakoj tarakon, rud j namini skruzdži, blaki dezinsekcijos efektyvumas vertinamas po 7 14 par, naudojant jaukus, vairias gaudykles, lipn popieri, juost (du vienetai 10 m 2 plotui). 5. Nariuotakoj tarakon, rud j namini skruzdži, blaki dezinsekcija laikoma efektyvia, kai ant lipni gaudykli n ra prilipusi min t nariuotakoj. Dezinsekcija laikoma neefektyvia, kai ant lipni gaudykli yra prilipusiu nariuotakoj. 72

73 6. Blus dezinsekcijos efektyvumas vertinamas po 3 5 par, atlikus dezinsekcij. 7. Blus dezinsekcija laikoma efektyvia, jeigu kontrolini patikrinim metu ant lipni gaudykli (du vienetai 10 m 2 ) nerandama gyv blus. 8. Musi dezinsekcijos efektyvumui vertinti naudojamas lipnaus popieriaus, juosta (20 m 2 plotui skiriama viena juosta). 9. Musi dezinsekcijos efektyvumas vertinamas po 1 paros, atlikus dezinsekcij. 10. Musi dezinsekcija laikoma efektyvia, kai n ra prilipusios ar skraidan ios nei vienos mus s. 11. Dezinsekcija laikoma neefektyvia, kai ant vienos juostos ar lapo yra prilipusios 1 2 mus s. 12. Uod dezinsekcijos r siuose efektyvumas vertinamas pra jus 5 7 paroms po dezinsekcijos, naudojant kiuvet arba entomologin lerv surinkimo tinklel vandenyje besiveisian i vairi išsivystymo stadij (lerv, l liuki skai ius viename m ginyje) uod surinkimui ir suskai iuojant suaugusius uodus 1 m 2 patalp paviršiuje (ant sien, lub ). 13. Uod dezinsekcija r siuose laikoma efektyvia, jeigu r syje išsiliejusiame vandenyje nerandama lerv ir/ar l liuki bei suaugusi uod, ir neefektyvia, jeigu r syje išsiliejusiame vandenyje randama lerv ir/ar l liuki bei daugiau nei 1 suaug s uodas. 14. Aruodini nariuotakoj dezinsekcijos efektyvumo vertinimui naudojamas lipnaus popieriaus juosta (20 m 2 plotui skiriama viena juosta). 15. Aruodini nariuotakoj dezinsekcijos efektyvumas tuš iuose sand liuose vertinamas po 1 2 par, atlikus dezinsekcij. 16. Aruodini nariuotakoj dezinsekcija laikoma efektyvia, kai n ra prilipusi nariuotakoj, ir neefektyvia kai yra prilip s nors vienas nariuotakojis. III. Užkr stumo graužikais nustatymo ir deratizacijos efektyvumo vertinimo metodai 1. Objekt, kuriame steb jimo metu randama graužik, reikia tikrinti 2 4 kartus per m nes. Kai graužik nebeaptinkama, objektas tikrinamas 1 kart per m nes. 2. Objekto užkr stumas graužikais nustatomas pagal sugaut graužik skai i 1000 m Gaudykl s žiurk ms išd stomos kas 20 m 2, pel ms kas 10 m 2. Po trij dien tikrinamos visos gaudykl s, surenkami graužikai ir vertinamas objekto užkr stumas. 4. Objektas laikomas labai užkr stu, jei randama 1 ir daugiau graužik 1000 m 2, ir mažai užkr stu, jei randama mažiau negu 1 graužikas 1000 m Deratizacijos efektyvumas vertinamas pra jus 7 14 par nuo deratizacijos chemin mis, mechanin mis, zin mis ar kt. priemon mis (sp stais, klijin mis gaudykl mis, kontrolin mis aikštel mis ir kt.) darb. 6. Deratizacija laikoma efektyvia, kai nematyti graužik ir j buvimo ženkl, n ra pažeist (apgraužt ) produkt, n ra p dsak kontrolin se aikštel se, ekskrement, graužimo žymi, nauj land, nepaliesti jaukai. 7. Deratizacija laikoma neefektyvia, kai aptinkama švieži išmat, nauj p dsak kontrolin se aikštel se, graužimo žymi, yra paliest jauk arba pasteb ta graužik. 73

74 Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje 2012 m. apžvalga UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ IR AIDS CENTRAS 74

75 Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje 2012 m. apžvalga UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ IR AIDS CENTRAS Vilnius 2013 m. 75