Sėkmės istorijos. Lyderių forumo. pranešimų rinkinys

Transcription

1 Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdyba Švietimo ir ugdymo skyrius Kauno pedagogų kvalifikacijos centras Kauno miesto mokyklų metodinė taryba Lyderių forumo Sėkmės istorijos pranešimų rinkinys Kaunas 2015

2 UDK Se71 Leidinio rengėjas Kauno pedagogų kvalifikacijos centras Rengiant leidinį talkino: Doc. dr. Ona Visockienė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja, NMVA išorės vertintoja; Ilmantė Bagdonė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos vyriausioji specialistė, NMVA vadovaujančioji išorės vertintoja; Nerija Baltrėnienė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos vyriausioji specialistė, NMVA kuruojančioji išorės vertintoja; Vilija Barzdţiuvienė Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktoriaus pavaduotoja; Zita Verbickienė Kauno pedagogų kvalifikacijos centro metodininkė; Jūratė Slavinienė Kauno Antano Smetonos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, Kauno miesto metodinės tarybos pirmininkė, Kauno miesto lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė, NMVA vertintoja; Regina Beinorienė Kauno lopšelio-darţelio Vaikystė direktorė, Kauno miesto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų metodinio būrelio pirmininkė, švietimo konsultantė; Rozvita Brazaitienė Kauno šv. Pranciškaus mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, IT mokytoja ekspertė, Kauno miesto IT mokytojų metodinio būrelio pirmininkė; Laneda Jatulevičienė Kauno Veršvų vidurinės mokyklos dailės mokytoja metodininkė, Kauno miesto dailės mokytojų metodinio būrelio pirmininkė; Lina Kostiukovienė Kauno Kazio Griniaus progimnazijos istorijos mokytoja ekspertė, Kauno miesto istorijos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė; Undinė Diana Tumavičienė Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos fizikos mokytoja ekspertė, Kauno miesto e.mokyklos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė; Jolanta Vengalienė Dainavos pagrindinės mokyklos direktorė, pradinių klasių mokytoja ekspertė, Kauno miesto pradinių klasių mokytojų metodinio būrelio pirmininkė. Viršelio autorė Graţina Šutienė Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, 2015 ISBN Uţ pranešimų turinį ir pateiktus duomenis atsakingi pranešimų autoriai

3 Mieli mokytojai, Jūs savo rankose laikote leidinį Sėkmės istorijos, į kurį sudėta unikali beveik pusšimčio mūsų miesto pedagogų patirtis. Dėkoju šiems mokytojams, kurie sutiko su Kauno ir visos Lietuvos kolegomis pasidalinti savo reikšminga patirtimi ugdant jaunimą. Jei mokytojas kuria sėkmės istoriją, laimi jo mokiniai suţinodami, suvokdami, analizuodami, pritaikydami ir kurdami. Sėkmė yra vertybė, kai ja dalijamasi ir kai ji tampa impulsu kitiems ieškoti, veikti ir kurti. Linkiu Jums kurti Kauno sėkmės istoriją! Kauno meras Visvaldas Matijošaitis

4

5 TURINYS Papasakoti sėkmę. Kokią? Kam?... 6 Aukštelkės mokyklos sėkmės istorija... 7 SĖKMĖS ISTORIJOS IKIMOKYKLINIAME IR PRIEŠMOKYKLINIAME UGDYME Kauno Panemunės lopšelio darţelio komandos sėkmingos veiklos patirtis, siekiant gerinti ugdymo(si) kokybę... 9 Kūrybinės inovacijos taikant mąstymo ugdymo metodus darţelyje Naujas poţiūris į lauko aplinkos kūrimą Efektyvi partnerystė. Bendradarbiavimo su tėvais būdai Molinės marionetės dailės, teatro, muzikos sintezė Nuo idėjos iki rezultato Projektinis metodas plėtojant vaikų kalbos ir kūrybiškumo kompetencijas SĖKMĖS ISTORIJOS PRADINIAME UGDYME Sėkmingos tarpdalykinės integracijos galimybės trečioje klasėje Mokau ir mokomės ne mokykloje Integruotas ugdymas mokinio sėkmei Mokau ne mokykloje. Integruotas ugdymas Mokau ne mokykloje. Kūno kultūros pamokos Integruotas uţsienio kalbos mokymasis ţaidţiant ir bendradarbiaujant Geriau vieną kartą pabandyti, negu dešimt kartų išgirsti Kuriame atvirą, kūrybingą, atsakingą Kauno Ryto pradinės mokyklos bendruomenę Gabių vaikų ugdymo sistema pradinėje mokykloje SĖKMĖS ISTORIJOS PROJEKTINĖJE VEIKLOJE Visos dienos mokykla pagalba mokiniui ir šeimai Tarptautiniai mokinių mainai: uţsienio kalbų mokymas netradicinėse aplinkose Probleminio mokymosi taikymas ugdant mokinius verslumo Projektinių darbų vertinimas ir įsivertinimas Mokykla be sienų tarptautinių projektų patirtis Knygos Aš įveikiau, nebijok kovoti sėkmės istorija MOKAU NE MOKYKLOJE Ką daryti, kad matematikos pamoka netradicinėje aplinkoje būtų sėkminga? Tėvų į(si)traukimas į mokyklos veiklą šiuolaikinėje mokykloje Tegul kalba akmenys Sėkmės istorija: Panemunės šilo potencialių mokymosi aplinkų pritaikymas ugdymo procese Nacionalinio orumo pamoka TARPDALYKINĖS INTEGRACIJOS IR MOKYTIS PADEDANČIO VERTINIMO GALIMYBĖS SIEKIANT PAŢANGOS Bendradarbiavimas grupėje lietuvių kalbos pamokose Mokinio individualios paţangos fiksavimas Mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas vertinant Mokytis padedantis vertinimas ir mokinių įsivertinimas ţmogaus saugos pamokose Mokymosi motyvacijos skatinimo galimybės integruotose etikos anglų kalbos pamokose Tarpdalykinė integracija ir praktinis ţinių taikymas ugdymo procese, formuojant tautiškai sąmoningą ir pilietiškai aktyvią asmenybę Mokinių įsivertinimas viena sėkmingos pamokos sudedamųjų dalių Tarpdalykinė integracija Kauno Varpo gimnazijoje VADYBINĖS SĖKMĖS IR IT TAIKYMO ISTORIJOS Veiklos tyrimas mokyklos vadovo sėkmingos veiklos, dalijantis lyderyste, įrankis Moderni matematikos ir informacinių technologijų pamoka aštuonios idėjos, kurias privalote išbandyti! Vadybinės veiklos istorija Santaros gimnazijos, kaip besimokančios organizacijos, patirtis, įgyvendinant Samsung projektą Mokykla ateičiai Inovatyvios pamokos: mokiniams, mokytojams, mokinių tėvams, mokykloms IT pamoka kitaip vaidinimas Įjunk kompiuterį Metodinės tarybos indėlis siekiant mokyklos paţangos Kurti vykdyti

6 PAPASAKOTI SĖKMĘ. KOKIĄ? KAM? Doc. dr. Aurimas Marijus Juozaitis, Lietuvos edukologijos universitetas, ACC Ar verta kalbėti apie sėkmę? Ţinoma! Juk ţodis sėkmė, kilęs iš sanskrito kalbos ţodţio sakw, reiškia laimę, malonumą. Lietuvių ir latvių mitologijoje tai likimo, gimimo deivė. Taigi, kalbėtis apie sėkmę, tai kalbėtis apie tai, kas man nutiko, kaip aš išgyvenau tam tikrus įvykius. Søren as Kierkegaard as ( ) sakė, kad gyvename ţiūrėdami į priekį, bet pats gyvenimas gali būti suprastas tik ţvelgiant atgal. Tad kalbėti apie tai, kas man nutiko, buvo būdinga ir naudinga ţmonėms visais laikais. Manyje auga tai, apie ką kalbu, sakydavo Vydūnas ( ). Todėl kalbėtis apie vertingus dalykus reikia, o juo labiau reikia kalbėtis apie dalykus, lemiančius mūsų gyvenimus. Nors sėkmė yra permaininga (kaip lemtis), tačiau ţmogus jos trokšta, jis ieško ryšio, jam reikia santykio. Tai kas ta laimė? Atrasti save. Suprasti, kokia mano paskirtis šioje vietoje, kur gimiau, kur gyvenu. Ką turiu veikti, kad geriausiai galėčiau pasitarnauti bendrabūvio gerovei? Juk tik geriausiai realizuodamas tai, ką galiu, būsiu toks, koks ir turėjau būti. Tad laimė paţinti savo galias ir ribas, kad tinkamiausiu būdu galėtume tai perteikti su nauda (plačiausiąja prasme) kitiems. Tačiau ką daryti, kad atrastume save? Kaip turėtume to ieškoti? Išmintingai. Tikslingai. Ir atkakliai. Ir visa tai turi būti persmelkta mokymusi. Veltui tu supratai, jeigu nepamilai to, ką suvokei, nes išmintis yra mylėti dar XII a. sakė Gvidonas Kartūzas, ţymusis dvasinis mokytojas. Taigi pamilti tai, ką supratai, o tai reiškia, kad pirmiausia reikia suprasti, stengtis įsigilinti. Kad įsigilintume, kad galėtume suprasti, turime tam skirti laiko, atkreipti dėmesį į dalykus, kurių skubėdami nefiksuojame. Kreipti dėmesį tai skverbtis gilyn į stebimą dalyką, paţinti jo viduje esančias dalis, matyti ryšius, pastebėti viduje veikiančias sąveikos jėgas. Gilinimasis tai gilesnis paţinimas, artėjimas prie dalyko esmę nulemiančių dalių. Šis per paţinimą ateinantis supratimas kas prie ko bus nevaisingas, jei neišreikšime asmeninio, subjektyvaus santykio į tai. O koks tas santykis? Meilė. Ryšys visada yra meilės judesys. Nesavanaudiškas judesys. Ne besisavinantis. Ne norintis valdyti ir naudoti tik siaurai asmeninei naudai. Šis ryšys turi visai kitą kryptį. Jis atviras. Meilės ryšys linkęs puoselėti ir veikti išvien. Tad paţinimas, kuris veda supratimo link ir noro nesavanaudiškai tuo supratimu dalytis, yra išmintis. Išmintis yra ieškojimo būdas, ji visada kūrybinga, nes gyvai reaguoja į aplinkybes, kurios nuolatos kinta. Kartu tai išveda į santykį su kitais ieškančiaisiais. Suvokti, kad mums reikia kitų, kad mes priklausomi nuo kitų tai ir yra pirmas ţingsnis į išmintį, sako Samuel is Rouvillois (g. 1961). Tad išmintis veda ne tik gilyn, bet ir platyn. Tačiau šis būdas neturi veikti visomis įmanomomis kryptimis. Šis būdas turi turėti vieną kryptį, vektorių. Tik taip pastangos bus koncentruotos, veikla atneš konkrečius rezultatus. Ir kur čia nesutiksi su Juozu Miltiniu ( ), mėgusiu sakyti, kad vizija veda, ji suteikia energiją. Šiuolaikiniai vadybos ekspertai jam antrina sakydami, kad aiškumas (o vizija, kryptis tai turi) motyvuoja. Todėl suprasdami giliau tiksliname ir savo veikimo kryptį, įgyjame aiškumo, tampame labiau priimtinais aplinkiniams. Ir visa tai turime daryti atkakliai. Niekas gyvenime nevyksta be pastangų. Seniai mums ţinoma mintis, kad jei norime ką nors įgyti, turime kaţką duoti. Tad pirmiausia turime duoti patį save, savo pastangas, nusiteikimą dirbti. Tik tuomet atsiranda nemaţa tikimybė, kad kaţkas pavyks. Čia reikėtų prisiminti Kennedy ţių šeimos galvą Joseph ą Kennedy į ( ), garsiųjų politikų tėvą, kuris savo vaikus mokė tik po to, kai jūs padarėte viską, ką galėjote, jūs galite atsitraukti, t.y. nesvarbu, kad nebūsi pirmas ar arti laimėtojo, ne toks tikslas, svarbiausia, kad būtum laimėtojas prieš save, įveikęs savyje silpnybes ir nuolaidţiavimą joms. Tik atkakliai, vis besitikslinančiai ir įsimąstančiai savęs ieškodamas turi šansą pataikyti į save. O kad tas ieškojimas išties turėtų kuo didesnę tikimybę įvykti turime veikdami daryti išvadas iš savo veiklos, t.y. mokytis eigoje, iš savo patirties. Reflektuoti, daryti išvadas ir taikyti, t.y. bandyti ir vėl stengtis eiti ieškojimo keliu. Tai darydami ugdomės mokymosi mokytis kompetenciją. Kas vyksta tuomet, kai taip veikiame? Susitikimai. Su savimi, su aplinka, su kitais. Tikras gyvenimas visada yra susitikimas, sakydavo Martin as Buber is ( ), o ţmonių susitikimas visada veda į pokalbį jam antrina Joseph as Ratzinger is, popieţius Benediktas XVI 6

7 (g.1927). Apie ką kalbamės susitikę? Apie daug ką: dalijamės ţinojimais, išgyvenimais, dţiaugsmais, skausmais. Svarbiausia, kad tuo besidalydami labai daug gauname, drąsiai galima sakyti padauginame. Tiek savyje, tiek kituose, su kuriais dalijuosi, daugėja ţinių, gilėja supratimas, stiprėja gebėjimai, o svarbiausia tampame atviresni. Taigi susitikimai tai mokymosi būti atviru mokykla. Turime to išmokti, turime tuo išmokimu dalytis. Buvimas atviru tai drąsa būti jautriu. Nes išdrįsdami pasidalinti tampame labiau paţeidţiami. Kas nors neatsargiai (o gal net ir negeranoriškai) gali mus uţgauti. Bet tai ir yra silpnųjų bei paţeidţiamųjų drąsa ir stiprybė. Jautrume skleidţiasi subtilumas, pastebimomis tampa ir maţos detalės. O smulkmenos visada yra kokybės poţymis, juk jose išryškėja tai, kas gerą darbą ar jo rezultatą padaro puikiu. Buvimas atviru tai nebijojimas apsijuokti. Drąsa suklysti, neatrodyti puikiai, o būti natūraliam ir autentiškam. Gyventi pilnatvišką gyvenimą su visais pakilimais ir nusileidimas (ar net nuopuoliais), o ne tik bandymais atrodyti ţaviai. Ţavesys tėra momentinis pavidalas, kuris atspindi trumpalaikę būseną ir norėjimas ją ištęsti laike, paverčia ją parodija. Buvimas atviru tai ir patyčių prevencija. Kas yra patyčios? Tai pašiepimas, gąsdinimas, pastangos suniekinti ţmogaus pastangas ar jį patį kaip asmenį. Kas tai daro? Aišku, kad ţmonės, kurie nori įgyti kaţkokį pranašumą uţsipulto ţmogaus atţvilgiu. O kas yra pranašumas? Pranašumas yra savo viršenybės iliuzija, nes iš esmės, savo prigimtimi, visi ţmonės yra ir lygūs, ir vieni kitiems reikalingi savo skirtingumais. Tad jei mes siekiame tam tikro pranašumo, mes iš esmės kitą ţmogų stengiamės įstumti į jam nebūdingą ir nepatogią situaciją. Todėl šitokio elgesio išviešinimas, jo nesąţiningumo parodymas yra pati geriausia prevencija prieš pastangas įgyti viršenybę, prieš pastangas suniekinti kitą. Todėl mes turime įprasti atvirai keistis savo ţinojimu ir supratimu. Turime įprasti kalbėtis įvairiausiomis temomis, turime dalytis ir supratimu, ir nesupratimu, ir dţiaugsmu, ir liūdesiu, ir atradimais, ir netektimis, ir susitikimais, ir išsiskyrimais, ir viltimis, ir nusivylimais, viskuo. Kyla tik paprastas klausimas, kaip? Iš tikrųjų nieko įmantraus nereikia sugalvoti, tereikia pasiremti gerai ţinoma refleksinių klausimų seka: Kas vyko? Ką patyriau? Kodėl tai man svarbu? Kaip tai pritaikysiu? Ką darysiu? Remiantis patirtimi, galima drąsiai teigti, jog jie veiksmingi. Viena vertus, jie suteikia aiškią kryptį patirties aptarimui, kita vertus, jie suteikia konkretumo veiksmams. Tad ne tik reikia, bet tiesiog būtina dalytis, t.y kalbėtis, pasakoti vieni kitiems apie savo išmokimus, supratimus, įţvalgas, nes taip ne tik turtiname vieni kitus, bet svarbiausia, kad patys taip dalindamiesi geriau įsisąmoniname savo pačių išmokimus. Juk sėkmė tai įgyti gebėjimą nuolatos mokytis. Tad būtina kalbėtis. Ir tada sakmė virs sėkme. Dalinkimės sakmėmis apie mokymąsi! AUKŠTELKĖS MOKYKLOS SĖKMĖS ISTORIJA Vaidas Bacys, Šiaulių rajono Aukštelkės mokyklos direktorius Aukštelkės mokykla įgyvendina ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, kuriama jauki, patraukli aplinka su įgyvendintomis mokinių idėjomis, demonstruojamu mokymosi procesu ir baigtais darbais, tinkama įvairiems šiuolaikinio mokymosi būdams bei jo organizavimo formoms. Individualizuojamas, integruojamas ugdymo turinys, fiksuojama kiekvieno mokinio individuali paţanga, sudaromos galimybės kiekvienam mokiniui įgyti mokymuisi būtinas kompetencijas. Teikiame paslaugas, skirtas geresniam vietos bendruomenės poreikių tenkinimui: veikia pailgintos dienos grupė, bendradarbiaujama su neformaliojo ugdymo įstaigomis (taip siekiama įgyvendinti neformaliojo ugdymo programas ir didinti vaikų uţimtumą bei mokyklos patrauklumą bendruomenei). 7

8 Skiriame dėmesį programoms, orientuotoms į gyvenvietės mokyklinio amţiaus vaikus, kurie nelanko Aukštelkės mokyklos (stovyklos, projektai ir pan.). Kartu su vietos bendruomene sprendţiame gyvenvietės švietimo ir kultūros reikmėms skirtus infrastruktūros klausimus. Direktoriaus indėlis įgyvendinant ir tobulinant įstaigos administravimą. Savo, kaip direktoriaus veiklą, grindţiau veiklos programa, pateikta konkurso į direktoriaus vietą metu. Įgyvendindamas valstybinę ir savivaldybės švietimo politiką, siekiau ugdymo turinį orientuoti į kompetencijų ugdymą. Jis turėtų padėti įgyti aktualių, universalių ir integralių gebėjimų, reikalingų nuolat kintančiame ir vis sudėtingėjančiame pasaulyje. Įprastą dalykinę sistemą siekiau palaipsniui keisti integruotu probleminiu mokymu, o frontalų mokymą su atskirais diferencijavimo ir individualizavimo elementais labiau personalizuotu mokymu. Ugdymo turinio įgyvendinimui pasitelkiau organizacijos mokymąsi, vadyboje orientavausi į pasidalintą lyderystę, į mokyklos valdymą labiau įtraukiau vietos bendruomenės atstovus. Skyriau dėmesį darbui su socialinę atskirtį patiriančiais vaikais, telkiau bendruomenę mokymosi erdvėms kurti. Teikiau paraišką Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūrai dėl Mokyklų paţangos projekto Pasiekimų gerinimas kaimiškoje mokykloje. Projektui įgyvendinti buvo skirtas 50000,00 Lt finansavimas. Projekto tikslas organizuoti mokyklos darbą taip, kad būtų uţtikrintas veiksmingas mokymasis. Veiklos buvo vykdomos 3 kryptimis: mokyklos bendruomenės veiklos komandose organizavimas, mokymo erdvių pritaikymas mokymuisi, inovatyvių skaitmeninių mokymosi priemonių panaudojimas mokymuisi. Mokyklos bendruomenės veiklos komandose organizavimas. Siekiant struktūrizuotai spręsti problemas, mokykloje suburti komitetai. Suorganizuotas seminaras, konsultacijos mokytojams, mokiniams (74 dalyviai). Komitetuose priimti sprendimai pristatomi aktyviuosiuose susirinkimuose. Jie vyksta kartą per mėnesį. Buvo pravesti susirinkimų organizavimo ir vedimo mokymai, ekspertų konsultacijos (58 dalyviai) m. lapkričio 24 dieną 1 4 klasių mokiniams (54 dalyviai) vyko integruota diena Mokomės kartu. Integruotos dienos tikslas parengti uţduotis atsiţvelgiant į individualius pasiekimus, integruoti veiklas skirtingo amţiaus mokiniams, veiklą orientuoti į konkretų rezultatą, veiklas rinktis savanoriškai. Organizuojant integruotą veiklą, buvo pravestos ekspertų konsultacijos. Parengta mokyklos bendruomenės veiklos komandose organizavimo rekomendacijų programa. Mokymo erdvių pritaikymas mokymuisi. Organizuotos kūrybinės dirbtuvės mokiniams, tėvams, mokytojams (67 dalyviai). Jų metu buvo nutarta dėl keturių mokyklos aplinkų: 5 klasės, mokyklos holo, amfiteatro ir lauko bibliotekos. Vyko komandų konsultavimas. Sudarant erdvių projektus, vadovautasi Geros mokyklos koncepcijos nuostatomis. Suprojektuotoms erdvėms nupirkti baldai, sukonstruotas apšvietimas, suremontuotos patalpos. Inovatyvių skaitmeninių priemonių panaudojimas mokymuisi. Mokyklos bendruomenė buvo konsultuota dėl inovatyvių skaitmeninių priemonių panaudojimo pamokose (63 dalyviai). Parengtos inovatyvių skaitmeninių priemonių naudojimo ugdymo procese gairės ir rekomendacijos, ţinių bazės apie inovatyvių skaitmeninių priemonių panaudojimą pamokose įskaitmeninimas. Nupirkta 10 nešiojamų kompiuterių. Mokykloje įdiegta failų dalijimosi sistema, ji integruota su visais mokyklos kompiuteriais. 8

9 SĖKMĖS ISTORIJOS IKIMOKYKLINIAME IR PRIEŠMOKYKLINIAME UGDYME KAUNO PANEMUNĖS LOPŠELIO DARŢELIO KOMANDOS SĖKMINGOS VEIKLOS PATIRTIS, SIEKIANT GERINTI UGDYMO(SI) KOKYBĘ Ingrida Šilanskienė, Kauno Panemunės lopšelio darţelio direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dinamiškai kintančioje aplinkoje, esant profesinei konkurencijai, svarbią vietą uţima sparčiai auganti ugdymo įstaigos paslaugų kokybė. Pagrindinė ugdymo(si) kokybės gerinimo kryptis inovacijos. Vadovo vaidmuo atvesti į sėkmę visus ugdymo dalyvius, suteikti jiems produktyvios veiklos galimybę, atskleidţiant kiekvieno gebėjimus, lūkesčius, potencialą, motyvaciją. Mokyklos vystymasis remiasi šiais resursais: Inovacinė veikla; Bendradarbiavimas su tėvais; Ugdymo strateginius tikslus atitinkančios technologijos; Profesinis tobulėjimas, kvalifikacijos tobulinimas; Socialiniai partneriai. Keičiantis mokyklai būtina nustatyti ugdymo proceso modernizavimo prioritetus. Vienas iš jų gerinant ugdymo kokybę, didinti mokytojų darbo efektyvumą suvienijant juos į darbo grupes, komandas. Komanda turi aiškius ir konkrečius tikslus, tačiau efektyvus komandinis darbas suteikia galimybę kiekvienam nariui sėkmingai realizuotis ir individualioje veikloje. Komandos sėkmingą veiklą lemia tai, kad jos nariai gerai paţįstami, supranta vienas kito darbą, indėlį, galimybes. Novatoriška veikla viena iš pagrindinių sričių, siekiant gerinti ugdymo kokybę. Strateginis ugdymo proceso planavimas, naujų technologijų taikymas, svarbūs ne tik mokyklos vadovams, jų vadovaujamoms komandoms, bet ir visiems ugdymo dalyviams. Kauno Panemunės lopšelyje darţelyje fiksuojamas pastovus didelis specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių vaikų skaičius. Ugdymo įstaigos geroji patirtis rodo, jog šiems poreikiams tenkinti būtina išlaikyti specialistų komandą. Kauno Panemunės lopšelyje darţelyje bendradarbiaudami dirba psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedai, menų pedagogas, kūno kultūros mokytojas, muzikos pedagogas, masaţistas. Kauno Panemunės lopšelyje darţelyje viena iš susiformavusių darbo grupių specialistų komanda. Specialistai yra pastoviai besimokanti ir besidominti naujovėmis komanda, kuri ieško kuo efektyvesnių specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinimo būdų. Specialistų komanda studijuoja uţsienio literatūrą, ieško gerosios darbo patirties su specialiųjų poreikių vaikais pavyzdţių. Konkrečių uţdavinių sprendimas mobilizavo specialistus rengti ir įgyvendinti projektus, kurie šiuolaikinėje vadybos praktikoje įvardijami kaip vienas iš bendruomenės vystymosi būdų. Sėkminga komandos veikla parengtas ir įgyvendintas ilgalaikis projektas logoritmika. Logoritmika viena iš pedagoginės korekcijos grandţių. Ji susieja ţodį, muziką ir judesį. Logoritmikos uţsiėmimai turi įtakos visapusiškai vaikų raidai, kalbos vystymuisi, judesių koordinacijai, orientacijai erdvėje, girdimąjam ir regimąjam suvokimui, teigiamai veikia širdies kraujagyslių, kvėpavimo, artikuliacinio aparato sistemas. Planuojant logoritmikos uţsiėmimus atsiţvelgiama į šiuolaikinius didaktikos principus: moksliškumo, vaizdumo, prieinamumo, sistemingumo ir nuoseklumo, išmokimo tvirtumo, individualumo, taip pat ir į specialiuosius logoritmikos principus logopedinės ritmikos ryšį su vaiko fizinėmis galimybėmis, muzikinės veiklos komponentų ir kalbos sutrikimų struktūros sąveiką, vaiko asmenybės vystymąsi. Logoritmikos uţsiėmimai vyksta kartą per savaitę ir glaudţiai siejasi su kitomis korekcinėmis priemonėmis. Uţsiėmimo trukmė min., atsiţvelgiant į vaikų amţių ir logopedinės pagalbos etapą. Įdomi siuţeto eiga, ţaidybinė forma plačiai naudojant vaizdinę medţiagą stimuliuoja bendravimo poreikius, vysto kalbos mėgdţiojimą, motoriką, iššaukia emocinę estetinę refleksiją. 9

10 Vieno uţsiėmimo metu parenkami įvairūs ţaidimai, turintys skirtingus tikslus, veiklos įvairiapusiškumas išlaiko vaikų susidomėjimą ir padeda formuoti prieţasties pasekmės ryšius tarp daiktų ir reiškinių tikrovėje. Uţsiėmimo turinys tiesiogiai susijęs su kalbine medţiaga, logopedinės korekcijos tikslais konkrečioje grupėje. Programa sudaroma pagal metų laikus, kiekvieno uţsiėmimo metu kartojant ir įvedant naujus pratimus. Visos parengtos logoritmikos uţduotys remiasi pamėgdţiojimu: pedagogas rodo, vaikas pakartoja. Specialiai nesimokoma ţaidimų, dainelių tekstų, vaikai išmoksta patys palaipsniui, kartojant uţsiėmimų uţduotis. Uţduotys rengiamos, kad vaikams būtų įdomu, linksma, kartojama kelis uţsiėmimus, kol pavyksta viską atlikti sklandţiai, be klaidų. Uţduočių sudėtingumas atitinka vaikų amţių, gebėjimus. Logoritmikos uţsiėmimuose laisvai eksperimentuojama. Uţduotys atliekamos suderinus muziką, kalbą ir judesį. Logoritmikos pradininkai rekomenduoja platų veiklų spektrą, kurį siekiama įgyvendinti projekto metu. Tai: įvadiniai pratimai (ėjimas, ţygiavimas įvairiomis kryptimis); kvėpavimo, balso ir artikuliacijos pratimai; raumenų tonusą reguliuojantys pratimai; dėmesį aktyvinantys pratimai; skaičiuočių uţduotys; ritmikos pratimai; kalbinės uţduotys be muzikos; muzikos tempą ir garsumą padedantys skirti pratimai; grojimas muzikiniais instrumentais; savarankiška muzikinė veikla, improvizacija; 10 ţaidybinė veikla; uţduotys kūrybiškumo ugdymui. Siekiant projekto veiklų įvairiapusiškumo, kartu su muzikos pedagoge ir logopede logoritmikos uţsiėmimus rengia ir veda specialioji ir menų pedagogės, kūno kultūros mokytojas. Nors kiekvienas specialistas prisideda savo ţiniomis ir gebėjimais, tačiau uţ veiklos rezultatus ir efektyvumą atsako visa komanda. Sėkmingas bendradarbiavimas specialistus paskatino parengti ir vykdyti prevencinius projektus ankstyvojo amţiaus grupėse. Lopšelį darţelį lanko vaikai nuo ankstyvojo iki priešmokyklinio amţiaus. Vaikui tai ilgas, svarbus ir sensityvus periodas jo gyvenime. Nors logopedinį kabinetą pradedama lankyti daţniausiai nuo 4,5 5 metų, norėjome atkreipti didesnį dėmesį į ankstyvojo amţiaus grupių vaikus. Ankstyvoje vaikystėje svarbu tikslingai organizuoti vaiko veiklą ir sudaryti palankias sąlygas spontaniškai veiklos formai reikštis. Ankstyvojo amţiaus vaikams reikia padėti pajusti, suvokti save, mokytis taisyklingų judesių, skatinti aktyvų vaikų dalyvavimą įvairioje veikloje, susijusioje su komunikavimu, mobilumu, ţaidimais ir paţinimu. Siekdami ankstyvojo amţiaus vaikų kalbos sutrikimų prevencijos ir sėkmingos socializacijos, įstaigos specialistai, bendradarbiaudami su lopšelio grupių auklėtojomis, rengė ir vykdė bendrus projektus: Seku, seku pasaką, Ţiema, Aš moku daug ţodelių. Uţsiėmimai vyko įvairiose aplinkose: grupėse, salėje. Pateikta įdomi, estetinė, vaikų smalsumą skatinanti medţiaga. Uţduočių sudėtingumas atitiko vaikų amţių, gebėjimus. Bendradarbiavimas ir komandinis darbas pačių specialistų vertinami kaip svarbiausi gebėjimai, kuriuos jie patobulino vykdydami projektus. Specialistai vertina įgytą patirtį, ją pritaikydami individualių ir grupinių uţsiėmimų metu. Projektų rengimas ir įgyvendinimas skatino ieškoti ir atrasti uţduočių pateikimo, atlikimo būdų, rasti ir pritaikyti joms tinkamas priemones. Specialistų komanda, sėkmingai įgyvendinusi projektus, nusprendė gerąją darbo patirtį pristatyti miesto pedagogams. Mus dţiugina teigiamas logoritmikos ir ankstyvojo amţiaus grupių prevencinių projektų poveikis emocinei ir fizinei vaikų raidai. Uţsiėmimų metu aktyvūs ir nenustygstantys maţyliai aprimdavo, o lėti ir nespėjantys pasitempdavo. Suaktyvėjo vaikų ekspresyvioji kalba, patobulėjo bendravimo įgūdţiai. Pateiktos lavinančios uţduotys pagerino vaikų regimąjį ir girdimąjį suvokimą, atmintį. Bendra skatinanti ieškoti ir atrasti veikla lėmė sėkmingą vaikų socializaciją. Vaikų pasiekimai skatina eiti toliau pasirinktu keliu.

11 KŪRYBINĖS INOVACIJOS TAIKANT MĄSTYMO UGDYMO METODUS DARŢELYJE Danguolė Simanauskienė, Kauno vaikų darţelio Raudonkepuraitė direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Gitana Balčiuvienė, Kauno vaikų darţelio Raudonkepuraitė auklėtoja Ţinių visuomenėje aukštus gyvenimo ir veiklos standartus lemia ţinios ir kompetencijos. Būtina maksimaliai ugdyti vaikų mąstymą, visokeriopus gebėjimus, o kūrybingumas tampa būtinas kiekvienam visuomenės nariui. Vaikai turi gebėti priimti naują informaciją ir ją rūpestingai bei kritiškai išnagrinėti. Kad informacija būtų naudinga, jie privalo sugebėti savarankiškai apgalvoti informaciją bei idėjas ir atitinkamai veikti. Būtina taikyti įvairias mąstymą skatinančias priemones, viena iš jų yra,,mąstymo ţemėlapiai. Mąstymo ţemėlapiai paremti intelekto tyrimais, sujungia kognityvinius mąstymo procesus mokantis su vizualine informacijos reprezentacija, naudojama grafiškai išdėstant informaciją. Mąstymo ţemėlapiai yra įrankių rinkinys, įgalinantis pedagogams pristatyti jau dėstomą medţiagą prasmingiau. Vadinasi, vaikai turi gebėti naują informaciją susieti su tuo, ką jie jau ţino bei supranta, ir privalo mokėti naują informaciją lanksčiai taikyti įvairiomis aplinkybėmis. Pateiksime vaizdinio mąstymo,,mąstymo ţemėlapių praktinių pavyzdţių pritaikymą darţelyje. Prieš mąstant apie ką nors nauja, kiekvienam prireikia laiko suprasti, ką jis jau ţino ar mano ta tema. Atskleisti savo mintis tai archeologiškai tyrinėti ankstesnes idėjas, įsitikinimus, informaciją ir patirtį (Pearson, Hansen, Gordon, 1979). Taip pat reikia laiko išreikšti mintis savais ţodţiais ir išgirsti, kaip jos skamba. Pasikeisti kritinėmis mintimis irgi reikia laiko. Be pasikeitimo idėjomis nėra galimybių išgirsti kitų mintis grįţtamuoju ryšiu, kuris įgalina patobulinti ar permąstyti mintis. Kad būtų stimuliuojamas kritinis mąstymas, vaikams per veiklas (ir ne tik) reikia skirti pakankamai laiko išsakyti savo mintims ir uţmegzti konstruktyvų grįţtamąjį ryšį. Laiko, kai mintis išreiškiant ţodţiais, skatinančioje aplinkoje idėjos tampa išsamesnės ir aiškesnės. Apskritimo ţemėlapis mąstymo procesas, skirtas atpaţinti. Nupiešti du apskritimai (didelis ţalia spalva, viduryje maţesnis raudona spalva). Vienas vaikas kitam daţo daţais kojos pėdą. Vaikas pasirenka patinkančią vietą tarp dviejų apskritimų ir palieka pėdos antspaudą. Tai palaipsniui atlieka visi grupės vaikai. Ant kvadratinio lapelio parašo savo pirmąją raidę ir klijuoja prie pėdos. Apskritimo ţemėlapis nuolat papildomas ir keičiamas vaikų išgyventomis kartu su šeima akimirkomis. Pavyzdţiui, parengtas grupėje nuotraukų stendas,,vasaros įspūdţiai, iš jo vaikas pasirenka vieną nuotrauką ir klijuoja prie savo pėdos bei vardo raidės ir t.t. Burbulo ţemėlapis yra mąstymo procesas, kai reikia ką nors apibūdinti. Svarbu klausimo pateikimas, kad būtų atviras, t.y. vaikams leidţiama laisvai samprotauti, tuomet, kai atsiranda minčių ir nuomonių įvairovė, nuomonei pagrįsti taikomos informacinės technologijos, pvz.: Ką ţinai apie vilką? Ką ţinai apie boruţėlę? Nuoseklus ţemėlapis yra mąstymo ţemėlapis, kai reikia sudaryti seką. Pasaka,,Raudonkepuraitė. Pasaka suskaidyta dalimis, kaip ji turėtų būti pateikiama vaikams. Perskaičius kiekvieną dalį, aptariama tai, kas perskaityta. Pedagogas vadovauja diskusijai, uţduodamas klausimus, verčiančius vaikus apmąstyti, ką perskaitė, ir numatyti, kas bus toliau. Kai baigsime skaityti, viską išsamiai aptarsime. Vaikai kuria iliustracijas (piešia mišką, kerpa veikėjus ir kt.), vaizdinius (veikėjus), klijuoja juos ant popieriaus lapo. Svarbu sutelkti dėmesį į tokios rūšies klausimus: Kaip tu manai, kas bus toliau?, Ką tu galvoji apie?..,,,kaip tau patinka pasakos veikėjas ar veiksmas?,,,ką tu darytum toliau? Ir toliau uţdavinėkime atvirus klausimus, t.y. tokius, kurie neturi vienintelio teisingo atsakymo. Taip pat svarbu ţinoti, kur daryti pauzę ir uţduoti klausimus. Kad pauzės būtų natūralios, tam reikia praktikos. Tai nėra taip lengva, kaip atrodo, ir reikėtų atidţiai pasirinkti vietas pauzėms, kurios leistų vaikams apmąstyti tekstą ir numatyti, kas bus toliau. Dvigubo burbulo ţemėlapis yra mąstymo procesas norint palyginti, kai reikia rasti panašumus ir skirtumus. Nuolat rengiami įvairaus pobūdţio ir tematikos interviu vaikams, kad jie išmoktų laisviau kalbėti ir bendrauti, uţduoti klausimus ir į juos atsakyti. Interviu metu gaunama informacija padeda 11

12 vaikams struktūruoti ir analizuoti pasakojimus. Pavyzdţiui,,,Kas yra mano šeima? pasakojimo akcentas,,mama, pateikiamas klausimas:,,ką veikia mama namuose?,,,tėtis, pateikiamas klausimas,,ką veikia tėtis namuose?. Vaikų atsakymai uţrašomi apskritimuose. Keletas nuoseklių ţemėlapių yra mąstymo procesas, kai nustatome prieţastis ir pasekmes. Vaikams buvo parengtos išradingos eksperimentų uţduotys,,eksperimentų stalas, ant kurio buvo kuriami, išbandomi, analizuojami ir pristatomi medţiagų kitimai (plukdyti gamtinę medţiagą, per vamzdelį pilti birų smėlį, ištirpinti sniegą). Vaikų atliekami eksperimentai fotografuojami ir atliekama akimirkų analizė. Siekiant ugdomojo poveikio vaikui svarbus glaudus abipusis bendradarbiavimas įtvirtinant darţelio ir šeimos vieningą poziciją svarbiausiais klausimais (pavyzdţiui, organizuoti tėvų pedagoginį švietimą, siejant jį su praktine veikla, organizuojant pagalbą vaikui, šeimai, darţeliui ir kt.). Svarbu, kad pedagoginis švietimas būtų glaudţiai siejamas su vaikų ugdymusi, kūrybiškai taikant įvairius aktyvaus, kritinio mąstymo ugdymo metodus. Aiškiausiai teigiami ugdymo pokyčiai išryškėjo, jog tėvų kūrybinė komanda įsitraukė į daugelį veiklų: pasirūpino nuotraukų persiuntimu ir pagaminimu, kartu su vaikais atliko namuose kūrybinius darbus ir kt.; veiklose (ir ne tik) aktyviau dalyvauja buvę,,tylieji vaikai; pagerėjo reflektavimo įgūdţiai; klausinėjimo ir klausymo įgūdţiai; padidėjo vaikų ugdymosi motyvacija (veiklos pobūdis tikslingai suţadintas/sudomintas, vaizdinė informacija patraukia vaikų dėmesį, pasiekia jų sąmonę ir suaktyvina mąstymą). Apibendrinant galima sakyti, kad viskas svarbu pedagogui, būnant akistatoje su daugeliu stebinčių, tikinčių, abejojančių, sakančių ir klausančių akių: dorumas, elgesys, valios tvirtumas, kalbos grynumas, ţvilgsnis, gebėjimas uţdegti vaiką veikla. Literatūra 1. Pearson P. D., Hansen J., Gordon C. (1979). The effects of background knowledge on young children s comprehension of explicit and implicit information (Ţinių pagrindo poveikis maţamečiams vaikams suvokiant aiškią ir suprantamą informaciją). Journal of Reading Behavior (Skaitymo manierų ţurnalas), 11, Vaughan J., Estes T. (1985). Reading and reasoning beyond the primary grades (Skaitymas ir protavimas nuo pirmųjų klasių). Boston. Allyn ir Bacon. 3. Nepublikuota seminaro dalomoji medţiaga,,mąstymo ţemėlapiai Prieiga per internetą [ţiūrėta ] <mokytojajolanta.jimdo.com/mokytojams/ Ţemėlapiai Zemelapiu korteles>. NAUJAS POŢIŪRIS Į LAUKO APLINKOS KŪRIMĄ Edita Martinkėnienė, Kauno lopšelio darţelio Vaikystė auklėtoja metodininkė, Rūta Gudauskienė, Kauno lopšelio darţelio Vaikystė auklėtoja metodininkė Šiame straipsnyje pristatome savo sėkmingą praktinę patirtį apie lauko aplinkos kūrimą, ieškojimus ir atradimus, kurie keitė mūsų sampratą ir skatino gilintis į ugdomąjį jos poveikį vaikams. Mūsų įstaigos lauko aplinką kuriame jau daugelį metų, bet pastaraisiais metais vykdome tikslingus projektus, norėdami pakeisti ar įrengti naujas erdves kiemo teritorijoje, kuriose vaikai galėtų aktyviai ir kūrybiškai veikti, ţaisti, tyrinėti. Nuo ko mes pradėjome? Nuo vaikų veiklos lauke stebėjimų. Išsiaiškinome, ką vaikai mėgsta ţaisti, kokias vietas renkasi, kas juos domina. Atlikę vaikų veiklos analizę, išsiaiškinę jų poreikius, o ir patys atidţiau apsidairę pamatėme, kad kieme yra nemaţai erdvių, kurios vaikams neįdomios, nes ten jie neranda, ką veikti, trūksta uţdarų erdvių vaikų ţaidimams maţomis grupelėmis, dauguma esamų įrengimų pritaikyti tik vaikų fiziniam aktyvumui, trūksta priemonių kūrybiniams ţaidimams, natūralios gamtinės aplinkos, nepakankamai sudarytos sąlygos vaikų ţaidimui šaltais, drėgnaisiais metų sezonais. Taip pat išryškėjo, kad didţiausią veiklos lauke laiko dalį uţima vaikų savaiminė veikla, trūksta 12

13 pedagogų siūlomų idėjų ir naujų veiklos būdų, tikslingos kasdienės veiklos, padedančios ugdytis įvairiems vaikų gebėjimams. Klausėme vaikų nuomonės, koks turėtų būti darţelio kiemas, kas jame turėtų būti, ką vaikai norėtų jame veikti. Vaikai pageidavo, kad darţelio kieme atsirastų miško aikštelė, kurioje būtų namelis su langeliu ir durimis, augtų daug eglučių, tekėtų upelis, būtų pastatytas tiltelis ir kt. Manome, kad šioms vaikų idėjoms įtakos turėjo mūsų organizuotos išvykos į miškus, parkus, kur vaikai mėgavosi gamtinės aplinkos malonumais: tyrinėjo skruzdėlynus, išvartas, braidţiojo po upelius, šakomis matuodami gylį ir pan. Vaikų siūlymą priėmėme kaip iššūkį įkurti miško aikštelę savo darţelio kieme. Lauko teritorijoje išrinkome labiausiai vaikų uţmirštą vietą, kurioje, pasitelkę tėvelius, pasodinome pušaičių, eglaičių, sumontavome medinį tiltelį, jungiantį du kalnelius, pastatėme keletą medinių trobelių su langeliais ir durimis, atveţėme iš miško medţių šakų, rąstų, kankorėţių, spyglių. Parūpinome ir kitokių medţiagų medţio ritinių, kelmelių, rąstelių, virvių, kurios tapo puikiomis, netradicinėmis priemonėmis įvairiems vaikų gebėjimams ugdyti kasdienėje veikloje. Miško aikštelės įkūrimas įkvėpė ir toliau ieškoti netradicinės, vaikų poreikius ir pomėgius tenkinančios veiklos. Pradėjome domėtis uţsienio šalių patirtimi, skaitėme Lietuvos pedagogų straipsnius po vykusių staţuočių, analizavome medţiagą, kurią viena mūsų įstaigos pedagogė parsiveţė iš staţuočių Islandijoje bei Švedijoje, kur lauko pedagogika vaikų darţeliuose yra labai išplėtota. Daug idėjų gavome dalyvaudami Jungtinėje Karalystėje ir uţ jos ribų ţinomos lauko pedagogikos specialistės iš Škotijos Juliet Robertson 5 dienų mokymuose Outdoor Kindergarden. Šie mokymai mums padėjo suprasti, kaip panaudoti turimas priemones, natūralią aplinką vaikų gebėjimų ugdymuisi, kaip palaikyti vaikų smalsumą ir norą paţinti, atrasti veikiant. Savo veiklą praturtiname ir analizuodamos Juliet Robertson elektroninius leidinius. Daugelį lauko aplinkos keitimo sumanymų įgyvendiname kartu su tėvais. Pavyzdţiui, iš lanksvų krūmelių įrengėme labirintą. Labirintas skirtas aktyviam vaikų judėjimui, orientacijos erdvėje ugdymui. Vaikai noriai eksperimentuoja, pratinasi laikytis taisyklių ir susitarimų ţaisdami labirinte. Labirintas tapo itin mėgstamas ir dţiaugsmo teikiantis vaikams ţaidţiant kūrybinius ţaidimus maţomis grupelėmis. Stebėdami veiksmingas vaikų veiklos lauke organizavimo permainas, plėtojame ir kitas lauko pedagogikos idėjas, iš kurių vaikai ypač pamėgo darţo įrengimą. Jame vaikai patys sodina, sėja, ravi, laisto įvairias darţoves, uogas, vaistaţoles. Visais pojūčiais tyrinėdami auginamus maistinius augalus, vaikai susipaţįsta su svorio ir dydţio matais, skonių, spalvų, formų įvairove. Darţas suteikia vaikams galimybę aktyviai veikiant paţinti visas augalų augimo stadijas, ugdo jų socialinę patirtį: moko pareigingumo, atsakomybės, pratina saugoti augmeniją ir vertinti jos teikiamą naudą sveikatai. Kodėl tai sėkminga patirtis? Naujos erdvės buvo sukurtos, atsiţvelgiant į vaikų pageidavimus, skirtingus jų poreikius ir pomėgius. Atnaujintoje ir kur kas įvairesnėje aplinkoje pastebime vaikų susidomėjimą, norą išbandyti, kas nauja ir nepatirta. Vaikai turi didesnes galimybes rinktis ţaidimų erdves ir realizuoti savo kūrybinius sumanymus. Lauko aplinkos kūrimas padėjo sutelkti visą bendruomenę. Manome, kad aktyviai dalyvaudami tėvai praplėtė savo suvokimą apie lauko pedagogikos galimybes ir naudą vaiko sveikatai ir ugdymuisi. Pastebėjome, kad keičiasi jų poţiūris į vaikų aprangą. Palaipsniui vis daugiau tėvų aprūpina savo vaikus lietingoms oro sąlygoms pritaikytais kostiumais. Tėvai vis labiau supranta, kad jiems svarbiau laimingas, o ne švarus vaikas. Mums, pedagogams, lauko aplinka tapo neatsiejama ugdymo programos dalimi, daugiau veiklos planuojame ir organizuojame lauke, naudojame daugiau ir įvairesnių priemonių, išmokome ugdymo tikslus sieti su veikla lauke ir ugdomais vaikų gebėjimais. Kiemo teritorijos erdvės labiau išnaudojamos vaikų kūrybiškumui, tyrinėjimams, smalsumui ir paţinimui ugdytis. 13

14 EFEKTYVI PARTNERYSTĖ. BENDRADARBIAVIMO SU TĖVAIS BŪDAI Silvija Sipavičienė, Kauno vaikų darţelio Vaivorykštė direktorė, Rasa Ratkevičienė, Kauno vaikų darţelio Vaivorykštė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Kauno vaikų darţelyje Vaivorykštė aktyviai bendradarbiaujame su ugdytinių šeimomis, skatiname aktyviai dalyvauti ugdomajame procese, bendruomenės gyvenime. Pristatome pagrindinius įstaigos bendruomenės projektus, renginius, akcijas. Vaikų tėvų pedagogų diena Vaivorykštėje Vyksmo laikas: pavasaris. Vyksmo vieta: visos įstaigos edukacinės erdvės. Tikslas: atskleisti individualius vaiko gebėjimus tėvams, socialiniams partneriams, ikimokyklinių ir pradinių mokyklų pedagogams apie netradicinius bendradarbiavimo su šeima būdus. Kaip mes veikiame: 1. Sudarome dešimties grupių vaikams ir šeimoms sąlygas veikti, kurti, tyrinėti, eksperimentuoti kartu. 2. Padedame vaikui ir tėvams pajusti savo galimybes. 3. Sudarome tėvams galimybes veikti kartu su savo vaiku, per darbinę veiklą atskleisti vaiko gebėjimus, pasiekimus įvairiose ugdymo erdvėse ir juo didţiuotis. 4. Skatiname originalias, novatoriškas vaikų tėvų pedagogų idėjas, kūrybinį mąstymą, aktyvumą. 5. Atskleidţiame vaikams ir tėvams ekologinį turinį ir antrinių ţaliavų panaudojimo galimybes dirbant su natūraliomis gamtinėmis medţiagomis, biriais produktais, kt. 6. Šešiamečiai pristato Maisto gaminimo dieną, tai yra darţovių pjaustymą, serviravimą, maisto gardinimą jų pačių išaugintais prieskoniniais ţalumynais. Kokias antrines ţaliavas naudojame? Įvairūs stikliniai, plastikiniai buteliai, indai, kamščiai, varţtai, dangteliai, popierinių rankšluosčių ritinėliai, saldainių popierėliai, medţiagų atraiţos, įvairių formų saldainių dėţės ir kt. Vaikų tėvų pedagogų dienos metu vaikai, tėvai patiria daug teigiamų emocijų ir nors veiklos reikalauja dėmesio, mąstymo, kūrybiškumo, komandinio darbo visi dţiaugiasi ir yra geros nuotaikos. Man net vaikystėje neteko paimti molio į rankas... kai sūnus parsineša įvairius molio dirbinius ţaviuosi, bet buvo sunku patikėti, kad juos taip smagu kurti (iš tėčio Viliaus Kamblevičiaus atsiliepimų). Renginys Susipaţinkime Vyksmo laikas: vieną kartą per metus, rugsėjo mėnesį. Vyksmo vieta: įstaigos lauko teritorija. Tikslas naujokų vaikų šeimoms susipaţinti su vaikų darţelio Vaivorykštė vaikų tėvų pedagogų bendruomene bendraujant, bendradarbiaujant, pasijusti tikrais bendruomenės nariais. Kaip mes veikiame? Įstaigos lauko teritorija padalinama dešimčiai grupių, kuriose tuo pačiu laiku vyksta skirtingos veiklos, t.y. estafetės, sporto varţytuvės, renkami tėvai galiūnai. Viena iš svarbiausių renginio dalių visos vaikų darţelio bendruomenės sustojimas į Šilumos ratą. Įstaigos vadovai eina ratu ir sveikinasi su kiekvienu, paduodami ranką. Vėliau pakviečiamos naujokų šeimos kartu eiti ratu ir susipaţinti su visa vaikų tėvų pedagogų bendruomene. Po susipaţinimo visa bendruomenė kviečiama sudainuoti Darţelio dainą. Naujokams padalinami dainos ţodţiai. Renginio principas visi veikia ţiūrovų nėra! Parodytas dėmesys naujokų šeimoms duoda gerų rezultatų, jie išlaisvėja, patiria gerų emocijų ir tampa lygiateisiais mūsų bendruomenės nariais, susipaţįsta su vaikų ugdymo procesu. Renginio pabaigoje visų laukiamos įstaigos rėmėjų vaišės karštos dešrelės, bandelės, šalta arbata. 14

15 Akcija Tu gali būti direktorius dienai! Vyksmo laikas pavasaris. Vyksmo vieta visos įstaigos erdvės. Ką reikia daryti, arba kaip tai vyksta? Akcija Tu gali būti direktorius dienai! skelbiama priešmokyklinukams. Į idėjų generavimą, pasirengimą įtraukiama visa vaiko šeima. Savo idėjas, lūkesčius šeima pristato vizualizuotai gamina plakatą, kuriame išdėsto savo viziją pagal paskelbtą akcijos atmintinę (pvz., sugalvok sau kitą vardą, t.y. slapyvardį. Turėk lapą popieriaus (pageidautina A4 formato). Uţrašyk slapyvardį, grupę ir papuošk kaip nori. Tu turi parašyti, ar kaip kitaip pristatyti savo idėją kuo Tu būtum ypatingas, jeigu taptum direktoriumi?! Tu turi paţadėti vaikams veikti kaţką naujo, neįprasto, smagaus, kad jie uţ tave balsuotų. Tai turi būti realus, atsakingas sumanymas, nieko nekainuoti ir nebūtinai tęstis visą dieną. Savo sumanymo pristatymą pakabink prie darţelio Vardinio medţio, kad kiti vaikai, tavo draugai, galėtų jį perskaityti ir balsuoti uţ direktorių lyderį. Išrinkti direktoriai vadovaus vaikų darţeliui iki nurodytos datos). Direktoriams bus įteiktas diplomas padėka. Išrinktiems direktoriams įgyvendinti jų sumanymus padeda jų šeimos, direktorė Silvija, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa, specialistų komanda, grupių pedagogai. Vaikų tėvų pedagogų dailės (meno) sesijos Vaikų tėvų pedagogų meno sesijoms vadovauja menų pedagogė, menų terapijos magistrė Joana Tėvelytė. Vyksmo laikas: visus mokslo metus, vieną kartą per mėnesį (paskutinį mėnesio trečiadienį). Vyksmo vieta: dailės studija. Vaikai čia lipdo, ţaidţia su moliu. Į ţaidimą ir kūrybos procesą įtraukia visą savo šeimą. Tai ypač aktualu vaikams, turintiems kalbos ir komunikacijos, elgesio ir emocijų, kitų sutrikimų. Lipdant ir ţaidţiant lavinama vaikų kalba, dėmesio sukaupimas, todėl darbas su tėvais, praturtintas bendromis meno sesijomis leidţia mums, pedagogams, geriau paţinti vaiko šeimą, pabendrauti su ja, susipaţinti su tėvų patirtimi, keisti tėvų poţiūrį į vaiko ugdymo(si) procesą. Dailės (molio) terapijos sesijos tėvams atvėrė savęs ir tarpasmeninių santykių, savo ir vaiko emocijų, kūrybinių galių, vaiko kompetencijų, gebėjimų ir elgesio ne namų aplinkoje paţinimui. Padėjo relaksacijai, emocijų atpaţinimui, praturtino šeimos laisvalaikį. Vaikams tai galimybė pademonstruoti tėvams savo ţinias ir gebėjimus, plėtoti saviraišką, ugdyti socialinius įgūdţius, stiprinti pasitikėjimą savimi, būti net mokytojais savo tėvams, vyresniems broliams ar sesėms! Veiklos metu vaikai daţnai patarinėja savo šeimos nariams, kaip lipdyti, kokius įrankius naudoti, kaip klijuoti, daţnai net vadovauja darbui, daug kalba, pasakoja, diskutuoja. Taip pat tai pagalba šeimai ir specialistams elgesio ir kalbinių gebėjimų korekcijai. Molis tai terapijos priemonė, o pats lipdymo procesas minkyti, lipdyti, gadinti ir vėl iš naujo kurti suteikia daug dţiaugsmingų akimirkų visiems kūrybinio proceso dalyviams. Šeimai dirbant su moliu, labiausiai tėvams išryškėja vaiko mąstymo ir jausmų procesas. Lipdymas veikia vaikų kalbą kaip veikla, sukurianti kalbėjimo motyvą, stimuliuojanti motoriką, smegenų veiklą, atsakingą uţ kalbos lavinimą, jutiminių sistemų, kineztetinę brandą, lavinanti pasaulio jutiminį paţinimą, pojūčius, suvokimą, dėl ko formuojasi loginis mąstymas ir kalba. Norėdami plačiau supaţindinti tėvus, įstaigos bendruomenę su šia ugdymo metodika, dailės terapijos idėjomis, meninio proceso, o ne sukurto rezultato reikšmingumu, įtraukėme tėvus į terapijos procesą. Kuriant kartu tėvams paaiškėjo, kad procesas tai, ko vaikai išmoksta siekdami rezultato, ir yra svarbiausia. Meninį ugdymą traktuojant kaip terapinį, būtina dirbti su visa šeima. Svarbiausia suprasti kiekvieną šeimos narį, sudaryti sąlygas saviraiškai, galimybę vaikams ir tėvams kalbėtis kūrybine, menine kalba. Drąsiai galime teigti, netiesa, kad tėvai nenori dalyvauti įstaigos organizuojamose veiklose, netiesa, jog tėvai nesidomi, kad yra abejingi, jeigu jiems yra suteikta laisvė ir pasirinkimo galimybės įstaigoje. Tuo tarpu mes, pedagogai, galime didţiuotis savo darbo patirtimi, pasirinktu kokybišku ugdymo turiniu, metodais, kūrybiškumu, aukšta pedagogine kompetencija, skleidţiant gerąją darbo patirtį įstaigos vaikų šeimoms. Mes, pedagogai, tampame šeimos konsultantais, partneriais ir padėjėjais. 15

16 MOLINĖS MARIONETĖS DAILĖS, TEATRO, MUZIKOS SINTEZĖ Silvija Sipavičienė, Kauno vaikų darţelio Vaivorykštė direktorė, Joana Tėvelytė, Kauno vaikų darţelio Vaivorykštė neformaliojo ugdymo mokytoja ekspertė Kauno vaikų darţelio Vaivorykštė viena iš sėkmės istorijų tarpdalykinė integracija dailės veiklose. Vaikų kuriamos molinės marionetės ir jų kūrybos etapai praturtina vaikų kūrybiškumo pamokas kūryba, teatro ir muzikos improvizacijomis taip sudarant sąlygas stiprinti vaikų socialinius įgūdţius. Kauno vaikų darţelyje Vaivorykštė menas yra svarbi grandis jungiant specialiųjų pedagogų, grupių pedagogų darbą, nes kuriant sukuriama terpė vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, kalbėjimo, savitarpio pagalbos įgūdţiams formuotis. Dailės veikloje vaikai kuria atsipalaidavę ir ţaisdami. Tyrinėdamas medţiagas ir ţaisdamas su jomis, vaikas turi galimybę visa tai sieti su aplinkos įvykiais ir veiksmais. Kūrybinė medţiaga tampa ţaislu, kuris padeda suvokti ir išreikšti pasaulį per simbolius. Leidţia paslėpti nepasitikėjimą savimi, skatina netiesiogiai, išdrįsti komunikuoti. Ţaidybinė veikla sukuria socialines komunikacines situacijas. Dirbant su specialiųjų poreikių ikimokyklinio amţiaus vaikais, daţnai tenka pasitelkti vaidybą ir apsikeitimą vaidmenimis, kad meno raiška padėtų jiems išmokti gerai jaustis įvairiose socialinėse situacijose, vertinant ir valdant savo jausmus. Paţinti save ir kitus, išvengti streso ir taip išmokti orientuotis socialinėse situacijose ir modeliuoti ten kylančių konfliktų sprendimus. Dailės veiklose vaikų darţelio Vaivorykštė dailės studijoje svarbus yra procesas, terapija ir tarpdiscipliniškumas. Dailės veiklos virsta ţaidimo, teatro terpe, kur vaikai kuria ne meno kūrinius, o ţaislus, lėles, ţaidybines situacijas. Taip gimė idėja daryti tikras molines marionetes ţaidimo įrankius. Molinių marionečių nauda ir panaudojimas: Tinka suaugusiesiems bendrauti su maţais vaikais naudojam tėvų vaikų meno sesijose, kur vaikai kartą per mėnesį gali palipdyti, paţaisti su savo tėvais ar kitais šeimos nariais. Padeda susikaupti ir išlaikyti dėmesį naudojam vaikų susirinkimuose darbų aptarime, įsivertinant. Lėlei atliekant klausinėtojo vaidmenį, vaikai labai noriai pasakoja apie savo įspūdţius, pasiekimus, reflektuoja. Patys mielai imasi klausinėtojo vaidmens, įsijausdami į ţaidimą, nepajunta, kad kantrai išbūna, išklauso draugų, patys noriai pasakoja. Susidomėjusius įtraukia kaip kūrybinė veikla ţaisti su lėlėmis, tai reiškia vaidinti, kurti siuţetus, vadovauti, paklusti ir pan. Įdomiausia, kai visame lėlės gimimo procese gali dalyvauti nuo pradţios suminkyto molio gumuliuko. Kiekviename etape prisilietus prie lėlės gamybos, ji skiriasi nuo pirktinės nepaţįstamos lėlės. Suaugusiesiems primena vaikystę per tėvų vaikų sesijas, pavaidinus vaikams, kartais vaidina tėvai savanoriai, visų įspūdţiai yra apie vaikystės sugrįţimą, laisvės pojūtį. Tokie tėvų vaidinimai labai patinka jų vaikams, stiprina kūrybinius, bendradarbiavimo ryšius. Padeda suvokti pasaulį per simbolius vaikai kuria savo pasaulį, savaip interpretuodami suaugusiųjų pasaulio atributus. Mėgdţiodami, išţaisdami suaugusiųjų gyvenimo elementus, mokosi tikro gyvenimo paslapčių tam tikrose socialinėse situacijose. Padeda išreikšti santykį su pasauliu padeda išreikšti emocijas, suvaidinti dar nepatirtas. Vaidindami mokosi atskirti įvairias mimikas, taip stiprindami savo empatiją. Suteikia naujų savybių atsiranda drąsa, lyderiavimas. Nedrąsūs ir neprakalbinami vaikai, padrąsėja. Su lėle jie jaučiasi drąsiau, juk vaidina ne jie, bet lėlė. Slepia vaidinantį lėlės padeda pasislėpti, vaikai tarsi pamiršta save kalba pakeitę balsus, sugalvoja kitus vardus, gyvenimo istorijas, profesijas. Ramina ir maţina agresiją lėlė pasitarnauja konfliktams uţgesinti, kalbindama, glostydama gali nuraminti daug greičiau nei be lėlės ramintų pats pedagogas. Pats vaidinimas su lėlėmis, galimybė išvaidinti visas emocijas suteikia galimybę nuleisti garą, tada tikriems konfliktams nebelieka poreikio ir laiko. 16

17 Skatina socialinę integraciją į ţaidimą su lėlėmis įsitraukia visi, pogrupiais ar draugų būrelyje, niekas nelieka nuošalyje. Atsiranda poreikis tartis, kalbėtis, kurti bendrą rezultatą. Juk nevaidinantieji ţiūrovai ir atlieka savo vaidmenį ploja, komentuoja, juokiasi ir pan. Padeda lavinti raumenis ir stiprėti fiziškai lėles valdyti nelengva, molinė lėlė nesveria labai daug, tačiau vaikams svoris jaučiasi vaidindami ir valdydami lėlę, treniruojasi, stiprina rankas. Lėlės marionetės yra supaprastintos konstrukcijos, palengvinto valdymo, pritaikytos vaikams (valdomos tik rankos, tačiau kojos ir galva truputį juda dėl montavimo būdo), jas galima valdyti dviem kryţmai surištais pagaliukais. Svarbu, kad būtų nesunku padaryti ir valdyti. Vaikų ugdymui(si) vienodai svarbi vaidyba ir lėlių gamybos procesas. Molinių marionečių gamybos ir naudojimo proceso eiga: molinių lėlių gimimas; gyvybės įkvėpimas judėjimo sukūrimas; ţaidimas ir teatras. Molinių lėlių gimimas Pagal vaikų susikurtą pasakos ar gyvenimo siuţetą, vaikai gamina pasirinktus personaţus, molines lėles marionetes. Patys lipdo atskiras ir tuščiavidures detales ir puošia faktūromis ir įvairiomis ir smulkiomis detalėmis. Vaikai, jau lipdydami lėles, šnekina jas ir fantazuoja apie jų išvaizdą, mokėjimą kalbėti ir vaidmenį. Šiame kūrybos etape kolektyvinis darbas dar neišryškėja vaikai savarankiškai kuria lėles, pyksta, jei kas nuo jų kopijuoja (nusiţiūri). Gyvybės įkvėpimas judėjimo sukūrimas Spalvina išdegtas ir sumontuotas lėles marionetes, mokosi jas valdyti. Spalvinimas vyksta akvareliniais daţais, lėles montuoja pats pedagogas (montavimas vyksta stebint vaikams, prašant pagalbos palaikyti, ištraukti siūlą ir pan., tačiau pats montavimo procesas vaikams būtų per sudėtingas). Šiame etape prasideda ţaidimas ir fantazavimas. Jau spalvindami marionetes, vaikai fantazuoja apie jas, pasakoja, kaip jos atrodys ir pan. Atliekant stebėjimus šiame etape, fiksuojamas stiprus bendradarbiavimas prasideda kolektyviniai ţaidimai, pasiskirstymas į grupes, vaidmenų pasirinkimai ir parinkimai. Tai atsiskleidţia per bendrą meninę veiklą, bendro ţaidimo teatro kūrimą, darbą kartu, pasidalinimą patyrimu, socialinių įgūdţių augimu, pogrupių suformavimu. Ţaidimas ir teatras Improvizuotai vaidindami ir ţaisdami vaikai stebi lėlės judesius, lengvai ir aktyviai valdo supaprastintą marionetę. Mielai keičiasi lėlėmis tarpusavyje, kartu tarsi keisdami tapatybę personaţą. Prisiriša prie lėlės nori kuo greičiau neštis namo. Vaikams lėlės padeda suvokti pasaulį per simbolius ir padeda išreikšti santykį su pasauliu, suteikia naujų savybių. Pasak Mildos Brėdikytės, vaidyba stipriai susijusi su ţaidimu, kuris yra pagrindinis kūrybos šaltinis, todėl lėlių panaudojimas vaidybinėms improvizacijoms labai praturtina kūrybinį procesą. Vaikai mėgsta vaidinti, ţaisti su savo pasigamintomis lėlėmis. Jiems svarbu ir dţiugu, kad tai jų rankų darbas. Stebint vaikus, matyti, kaip atsiranda pogrupiai, formuojasi simpatijos ir emociniai ryšiai. Vaikai daug tariasi, ginčijasi, kartoja tą pačią situaciją, fantazuoja, skirsto vaidmenis sau ir kitiems vaikams. Išryškėja ir vaidmenys grupėje lyderiai, stebėtojai, iniciatoriai ir pan. Kiekvienos veiklos tikslas yra ne tik išmokti ką nors graţiai nulipdyti, gerai praleisti laiką, paţaisti, bet ir praeiti visus paţintinio funkcionavimo lygmenis jutimo, suvokimo, vaizdinių, vaizdinio mąstymo, sąvokinio mąstymo, kuriems padedant keramika ir ţaidimas tampa tik ugdomosios dailės terapijos priemone visuminiam ugdymui. Lėlių naudojimo amplitudė prasiplėtė nuo vaikų improvizacijų iki pedagogų reţisuotų spektaklių, kur vaikų vaidyba dera su vaidyba, naudojant lėles, o lėlės padeda atsiskleisti vaidybiniams gebėjimams. 17

18 NUO IDĖJOS IKI REZULTATO Rasa Šniaukienė, Kauno lopšelio darţelio Ţvangutis direktorė, Kauno ikimokyklinių įstaigų vaikų vaidybinės veiklos draugijos Pasakaitė pirmininkė Ţmogaus kūrybiškumo rezultatas kultūra, o kartu su ja ir visas negamtinis mūsų pasaulis bei mes patys. Kūrybingumas yra gebėjimas kurti naujus dalykus, kuris gali reikštis bet kurioje ţmonių veiklos srityje. Todėl mums, ikimokyklinių įstaigų pedagogams, labai svarbu suteikti galimybę savo ugdytiniams kuo plačiau plėtoti bei lavinti savo kūrybinius gebėjimus, pajusti laisvės, dţiaugsmo, bendrumo ir kūrybos pojūtį kuriant, dalyvaujant šio proceso projektinėse veiklose. Dėl to ikimokyklinėse įstaigose plėtojama įvairiapusė vaikų veikla. Vieną iš jų vaidybinę galima priskirti prie svarbesnių veiklų, nes ji apima besivystančio vaiko didesnę pasaulio dalį. Spektaklių statymas yra tapęs graţia tradicija daugelyje vaikų lopšelių darţelių, kur atsiranda vis daugiau pedagogų, norinčių ir sugebančių plėtoti šią veiklą aisiais metais kilo mintis, kad reikėtų pasidalinti patirtimi, parodant pastatytus spektaklius ir kitų įstaigų pedagogams, vaikams bei tėveliams. Šia idėja pasidalinau su švietimo skyriaus vyriausiąja specialiste Audrone Bukmanaite, kuri šią mintį palaikė ir padėjo organizuoti pirmąjį ikimokyklinių įstaigų Teatro dienelių renginių ciklą. Jame dalyvavo 21 ikimokyklinė įstaiga. Taigi idėja paskleista, tačiau, kad ji neuţgestų, ją reikia plėtoti, valdyti. Tam neuţtenka vieno ţmogaus, reikalinga bendraminčių komanda, kuri susibūrė iš 6 ikimokyklinių įstaigų direktorių pavaduotojų ugdymui: R. Šniaukienės, A. Muliuolienės, L. Vadapolienės, V. Bruţienės, J. Jurkulnevičienės ir R. Runtienės aisiais, prie minėto aktyvo prisijungus pedagogams iš kitų įstaigų, susikūrė Kauno ikimokyklinių įstaigų vaikų vaidybinės veiklos draugija, kuri nuo 2002 metų vadinasi Pasakaitės vardu. Susibūrė bendraminčiai, bet ne profesionalai. Ikimokyklinių įstaigų pedagogams trūko ţinių, įgūdţių bei supratimo dirbant su vaikais šioje srityje. Pradėta ieškoti būdų, kaip plėsti ir gilinti ţinias apie vaikų vaidybą. Lopšelio darţelio Etiudas metodininkė organizatorė Rimanta Matlašaitienė- Adomaitienė supaţindino su tuo metu Švietimo plėtotės centro vyr. specialiste, o dabar Vilniaus Edukologijos universiteto dėstytoja, Vida Kazragyte, kuri daug dėmesio skyrė vaikų vaidybinei veiklai. Tai buvo pirmoji mūsų mokytoja, suteikusi ţinių apie vaikų vaidybinę veiklą. Įsibėgėjus draugijos veiklai, auklėtojoms kildavo vis daugiau ir daugiau klausimų, kaip padaryti, kad ši veikla taptų kokybiškesnė, kad ji būtų plėtojama ne tik kaip spektaklių statymas, bet būtų integruota į grupės ugdymo procesą. Ieškojome profesionalų, kurie galėtų mums padėti. Uţmezgėme bendradarbiavimo ryšius su aktoriais, mokslininkais, rengėme bendras kvalifikacines programas pedagogams. Ţodis teatras ikimokyklinėse įstaigose tapo lyg burtaţodis, kurį ištarus suvirpa jautriausios dvasinio skrydţio siekiančiojo jausmų stygos. Nuostabu, kai jau ankstyvojoje vaikystėje puoselėjama vaikų meilė teatrui, kai sudaromos galimybės išreikšti save, pasitikėti savo jėgomis, patirti didţiulį dţiaugsmą, mokyti graţių tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo būdų, skatinti paţinti groţį, atskirti gėrį nuo blogio, atskleisti gimtosios kalbos turtus, supaţindinti vaikus su kitų tautų literatūra. Kiek dţiaugsmo patiria vaikų tėvai, kai pamato savo maţylius scenoje! Juk daugelis tėvų, pamatę savo vaiką, atliekantį vieną ar kitą vaidmenį, negali tuo patikėti! Vien paţvelgus į spindinčias mamų, tėčių ar senelių akis, apima dar didesnis noras dirbti su maţaisiais, suteikiant jiems dţiugių akimirkų bei naujų potyrių ir galimybę formuoti naujus gebėjimus bei kaupti gyvenimo patirtį. Kauno ikimokyklinių įstaigų vaikų vaidybinės veiklos draugijos Pasakaitė teatro dienų renginių ciklas tapo tradicija, kuri puoselėjama 15 metų. Kauno miesto ikimokyklinių įstaigų vaikų vaidybinės veiklos draugija Pasakaitė organizavo lėlių parodą Keliaujanti skudurinė Onutė, kuriai vadovavo lopšelio darţelio Saulutė direktorės pavaduotoja ugdymui Janina Jurkulnevičienė. Joje buvo galima pamatyti ikimokyklinėse ugdymo įstaigose dirbančių auklėtojų gamintas vaidybines pirštines, skudurines, lazdelines, siūtas ir megztas lėles, kurios naudojamos įvairiems vaikų gebėjimams ugdyti ir lavinti. Pagamintos iš įvairių medţiagų lėlės, kaukės ugdymo įstaigose yra naudojamos ugdomojoje veikloje. Paroda Keliaujanti skudurinė Onutė organizuojama ne vienerius metus. Ši paroda aplankė ne tik Kauno miesto, bet ir Šiaulių, Klaipėdos, Birštono bei kitų Lietuvos miestų ikimokyklines įstaigas. 18

19 Plėtodami vadybinę veiklą siekėme naujų potyrių, būdų, formų. Buvo surengta gerumo akcija maţiems ir dideliems Keliaujanti pasakaitė, kurios metu su spektakliais aplankėme senelių namus, ligoninėse besigydančius vaikus. Organizuojamos fotografijų parodos Mes artistai ir t.t. Vaikų darţeliai stato ne tik lietuvių pasakas, bet ir įvairių tautų kūrinius. Tai jau paţintinės kompetencijos ugdymas. Vaikas ruošdamasis vaidmeniui ugdo įvairias jo gyvenimui reikalingas kompetencijas. Ne taip paprasta vesti dialogą su partneriu, padėti jam. Ar tai ne socialinės ir meninės kompetencijos ugdymas? Taigi, vaikams nauda nenuginčijama. Vaikų vaidybinės veiklos organizavimas suburia skirtingų įstaigų pedagogus įdomiam bendradarbiavimui, gerosios patirties sklaidai. O pasimokyti yra ko kaip pasidaryti dekoracijas, pritaikyti muzikinį foną, originaliau sukurti personaţo kaukes. Spektaklio statymas suburia visą įstaigos bendruomenę vaikus, tėvelius, pedagogus, vadovus, pagalbinį personalą. Tai ugdo bendruomeniškumą, kuris turi neįkainojamos naudos įstaigos kultūrai, tradicijoms. Kauno ikimokyklinių įstaigų vaikų vaidybinės veiklos draugija Pasakaitė yra unikali Lietuvos Respublikoje, kuri sėkmingai plėtoja vaikų vaidybos tradicijas. Ši veikla praturtino ikimokyklinių įstaigų ugdymo turinį bei ugdymo kokybę. Sėkmė avansu Mano vadovaujamos Kauno ikimokyklinių įstaigų vaikų vaidybinės veiklos draugijos Pasakaitė veikla akivaizdus veidrodinis atspindys, kaip pedagogo sėkmės guru. Daţnai pagalvodavau: sėkmė kas tai? Ar tai tik atsitiktinumas? O gal tai našaus darbo rezultatas? Prieš penkiolika metų tikslaus ir išsamaus atsakymo būčiau negalėjusi pateikti. Tačiau laikas, kuris nenumaldomai skrieja lyg aitvaras į dangų paleistas maţo, trapaus, bet savimi pasitikinčio vaiko, man atrakino duris. Per visą kūrybinę veiklą su savo komanda siekėme ne tik vaikus išugdyti dorais, sąţiningais bei tiesos serumą turinčiais Lietuvos Respublikos piliečiais, bet įtraukti ir jų tėvus. Ţvelgiant į gyvenimą aktoriaus, reţisieriaus akimis, galima pasakyti, kad Kovok uţ savo svajones ir tavo svajonės kovos uţ tave (Paulo Coelho). Per vaikų vaidybinės veiklos draugijos Pasakaitė kūrybinius metus išmokau kelias gyvenimo pamokas, kurios man suteikė stiprybės tobulėti. Pirmoji pamoka: jeigu turi idėją, nenustumk jos į šalį, nes tai gali būti tavo sėkmės pradţia. Antroji pamoka: gebėk sėkmę išlaikyti šalia savęs. Trečioji pamoka: tikslas ir jo siekimas tai visko ţadanti ateitis. Ketvirtoji pamoka: nesėkmes priimk kaip dovaną, kuri išlieka atmintyje, tačiau netrukdo siekti sėkmingos ateities. Penktoji pamoka: pozityvus nusiteikimas siekiant tikslo, sėkmę daro sklandesnę ir turiningesnę. Galiu save priskirti prie sėkmingų ţmonių, kurie nepabijojo ir apie savo idėją aiškiai pranešė plačiajai visuomenei. Galiu dţiaugtis ir didţiuotis pasiektais rezultatais, kurie puošia ne tik mano, bet ir kitas Kauno miesto ikimokyklines įstaigas, dalyvaujančias šioje sėkmingoje veikloje. Literatūra 1. Ţvirblių takas, 2002 m. UAB leidykla Gimtasis ţodis, Vilnius. 2. Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo skyrius, Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras Vaidinimų kraitelę atvėrus. Klaipėda Vida Kazragytė Maţųjų vaidinimai literatūriniai tekstai ir komentarai. Ugdymas namie, priešmokyklinėje grupėje, pirmoje ir antroje klasėje. Vilnius Ram Schiller, Tamera Byrant Vertybių knyga supaţindiname vaikus su 16 svarbių vertybių. Vertimas į lietuvių kalbą, Šviesa,

20 PROJEKTINIS METODAS PLĖTOJANT VAIKŲ KALBOS IR KŪRYBIŠKUMO KOMPETENCIJAS Genė Šarkuvienė, Kauno lopšelio darţelio,,ţvangutis logopedė metodininkė,,bendravimas pedagoginio darbo širdis, aprūpinanti ugdymo sistemą viskuo, ko reikia naujo ţmogaus kūrybai. Todėl visus ugdymo klausimus vertėtų spręsti iš bendravimo pozicijų, L.Jovaiša. Liaudies išmintis byloja, kad vienas lauke ne karys. Taip ir logopedas be pedagogų ir tėvų pagalbos negali pašalinti vaikų kalbėjimo ar kalbos problemų. Ieškodama būdų, kaip suburti visus į komandą, padedančią vaikams šalinti kalbos sutrikimus, prieš penkerius metus ėmiau taikyti projektinį metodą. Pasibaigus pirmajam projektui pastebėjau, kad į vaikų kalbos lavinimą labiau įsitraukė ne tik auklėtojos, bet ir tėvai. Ţinome, kad lemiamą įtaką vaiko kalbai turi glaudus vaiko bendravimas su mama ir tėčiu. Jie yra pirmieji vaiko kalbos mokytojai. Stebime, kad tėvai vis labiau atsiriboja nuo vaiko kalbos lavinimo, nori, kad viską atliktų logopedas. Projektinės veiklos metu tėvai glaudţiau bendrauja ir bendradarbiauja su logopedu atsakydami į anketos klausimus, gaudami moksliškai pagrįstus anketos apibendrinimus vaikų kalbos lavinimo klausimais, kartu su vaikais dalyvaudami ţaidimų popietėse, išmokdami kalbą lavinančių ţaidimų, skaitydami patarimus logopedo parengtuose lankstinukuose. Noriu pasidalinti patirtimi, kaip puoselėju vaikų kalbą ir kūrybiškumą projektinės veiklos metu. Ugdydami vaikus stebime, kad ne visi vaikai geba sėkmingai kurti naujus vaizdinius, ne visi vaikai turi vienodai gyvą ir lakią vaizduotę, turtingą kalbą. Todėl vyresniojoje, 5-erių metų amţiaus,,bitučių grupėje su vaikais, turinčiais kalbėjimo sutrikimų, inicijavau projektą,,ir pasakos gimsta maţųjų širdy..., kurio tikslas skatinti verbalinę vaikų kūrybą, saviraišką, ţodţiu pasitelkiant meninio ugdymo metodus. Vienas svarbiausių šiuolaikinio darţelio siekių padėti vaikui išsiugdyti kalbos bei kūrybiškumo kompetencijas. Kūrybiškumas suvokiamas kaip asmens sugebėjimas atrasti nauja naudojantis turimomis ţiniomis ir mokėjimas priimti naujus, netikėtus sprendimus. Kūrybiškumą lemia individualios asmens savybės: vaizduotės lakumas, mąstymo greitumas, lankstumas, išradingumas, smalsumas, poreikis nuolat tobulinti savo veiklą. Vaizduotė yra svarbus kiekvieno vaiko vystymosi veiksnys, glaudţiai susijęs tiek su mąstymu ir atmintimi, tiek ir su emociniais išgyvenimais. Ugdant kalbos bei kūrybiškumo kompetencijas, plėtojami tokie, itin svarbūs, mūsų laikui asmenybės bruoţai, kaip smalsumas, imlumas naujovėms, nebijojimas rizikuoti, tikėjimas ir pasitikėjimas savo jėgomis. Daugelis tyrinėtojų paţymi, kad vaikų gebėjimas ir poreikis nuolatos šnekėti ir pasakoti, labiausiai reiškiasi per pirmuosius trejus gyvenimo metus, o vėliau, jau tik dalis vaikų su malonumu pasakoja įvairias istorijas ir nutikimus, tuo tarpu kita dalis, visiškai nustoja domėtis tokia veikla. Kodėl taip atsitinka? Viena iš prieţasčių gali būti tai, kad vaikai daţnai nesulaukia suaugusiųjų palaikymo, pritarimo. Iš tėvų vaikai daţnai girdi:,,netrukdyk, patylėk, matai, kad uţsiėmęs. Tėvai pamiršta pasiteirauti, kaip sekėsi darţelyje, išlaukti, kol vaikas papasakos įspūdţius. Taip noras pasakoti dingsta... Nepamirškime, kad pasakojimo kūrimas yra kūrybinis aktas, o pasakotojas kūrėjas, siekiantis įvaldyti kalbą. Kad imtum kalbėti, neuţtenka atkartoti išmoktus ţodţius, reikia suprasti ţodţių reikšmes, imti suvokti prasmes. Vaikai siekia kalbėti prasmingai, o šito galima išmokti tik savarankiškai eksperimentuojant ir atrandant, pačiam daug ir intensyviai kalbant. Mokslo metų pradţioje kartu su auklėtojomis numatėme projekto dalis: 1. Atlikti anketinę tėvų apklausą,,mėgstamiausia vaiko pasaka. 2. Turtinti vaikų kalbą pasinaudojant logopedės lankstinuku,,menu mįslę. 3. Meninės veiklos uţsiėmimuose grupėje pasigaminti iš skirtingų medţiagų įvairių priemonių ir jas panaudoti vaidyboje (saulė, gėlės, įvairios gyvūnų figūrėlės). 4. Kalbos korekcijos uţsiėmimuose skatinti vaikus kurti pasakojimus, pasakėles panaudojant paveikslėlius, pirštukines lėles, figūrėles, figūrėles ant pagaliukų. 5. Pakviesti tėvelius dalyvauti kalbos korekcijos uţsiėmime,,ţiemos pasaka. 20

21 6. Parengti tėvams lankstinuką,,tėveliai, paskaitykime drauge Grupėje paruošti su vaikais spektaklį,,berniukas miške (su didelėmis lėlėmis). 8. Organizuoti vaikų ir tėvelių savos kūrybos pasakėlių konkursą,,seku, seku pasaką. Atlikus anketinę tėvų apklausą paaiškėjo, kad ne visi tėvai ţino mėgstamiausią vaiko pasaką, ne visi su vaiku ar vaikui skaito pasakas. Tėvai teigia, jog neturi laiko, yra pavargę. Jie neţino, ar tiesiog nenori ţinoti, kad kartu skaitant vaikas ne tik jaučiasi mylimas ir saugus, bet ir susipaţįsta su kalba, plečiamas jo ţodynas, aktyvinamas dėmesys, atmintis, vaizduotė.,,pasakoje glūdi ištisų amţių mokslo ir išminties derlius. Vaikas, kuriam nebuvo sekamos pasakos, savo sieloje turės gabalą tuščio lauko, kuris vėlesniais metais negalės būti uţsėtas, teigė J.Herderis. Iš pradţių vaikams labai sunkiai sekėsi kurti pasakojimus ir pasakėles. Vaikų ţodynas buvo ribotas, skurdus, kalboje trūko veiksmaţodţių, ypač būdvardţių. Uţsiėmimuose dėmesį skyriau ţaidimams, lavinantiems vaikų kalbinius gebėjimus, turtinantiems ţodyną:,,kas iš ko pagaminta?,,,sakyk priešingai,,,graţūs ţodţiai,,kas ką veikia?,,,kas kaip juda? ir kt. Vaikų ţinių ir socialinės patirties plėtotė grupėje vyko įvairios veiklos metu. Skaitant knygas, ţiūrint iliustracijas, paveikslus, animacinius filmukus, dalyvaujant ekskursijose, ţaidţiant ţaidimus, vaikams buvo ne tik suteikiamos ţinios, bet ir ugdomi jų jausmai, formuojamas savitas poţiūris į reiškinius, mokoma reikšti savo nuomonę, lavinama kūrybinė vaizduotė. Pajusti gimtosios kalbos groţį, raiškiai kalbėti, tikslinti įvairias sąvokas, automatizuoti garsus šnekamojoje kalboje vaikams padėjo tautosaka, ypač mįslės. Auklėtojos naudojosi mano parengtu lankstinuku,,menu mįslę. Vaikai ne tik mindavo mįsles, bet ir patys bandydavo jas kurti.,,auklėtoja, dar..., prašydavo vaikai, girdėdami auklėtojos pašmaikštavimus, pajuokavimus, linksmus erzinimus ir patys bandė šmaikštauti... Kalbinę raišką skatinome sudarydami sąlygas vaikams vaidinti su lėlėmis. Vaidindami su lėlėmis vaikai turi platesnį raiškos priemonių arsenalą (veido mimika, judesiai, įvairūs garsai). Grupėje auklėtojos su vaikais pastatė spektakliuką,,berniukas miške, kuriame vaikai vaidino su didelėmis lėlėmis. Šias lėles kūrė ir gamino auklėtojos, vaikai ir tėvai. Kalbos korekcijos uţsiėmimuose skatinau vaikus kurti pasakojimus, pasakėles, panaudojant pirštukines lėles, figūrėles, figūrėles ant pagaliukų ar tiesiog atskirus iškirptus paveikslėlius. Ţaidţiant ţaidimus vaikai mokėsi sklandţiai reikšti mintis, buvo skatinama saviraiška ţodţiu. Palaipsniui vaikų pasakojimai laisvėjo, plėtėsi temų įvairovė. Pasakojimuose aiškėjo pradţia, dėstymas, pabaiga. Kai pasakojimą kūrė keli vaikai, jie turėjo sulaukti savo eilės, išklausyti kito, sugalvoti ir priderinti savo mintį. Taip gimė vaikų ţodinės kūrybos knygelė. Tėveliai dalyvavo kalbos korekcijos uţsiėmime,,ţiemos pasaka ir susidomėję stebėjo savo atţalėles, galvojančias,,graţius ţodţius apie snaigę, ledą, saulę, debesį, stebėjo, kaip vaikai ţaidţia ir kuria pasakėlę apie ţiemos dţiaugsmus naudodami figūrėles ant pagaliukų. Ţaidţiant judrų ţaidimą,,šalta ţiema tėvai su vaikais patyrė bendravimo dţiaugsmą ir teigiamas emocijas. Projektinę veiklą vainikavo vaikų ir tėvelių savos kūrybos pasakėlių konkursas,,seku, seku pasaką. Kai kurie tėveliai su vaikais ne tik sukūrė pasakėlę, bet ir ją drauge iliustravo. Bendra veikla suteikė ir vaikams, ir tėvams dţiugių bendravimo ir pabuvimo kartu akimirkų. Išvados 1. Projektinės veiklos metu pedagogės daţniau bendrauja su logopede, stebi veiklą, ţaidimus ir aktyviau įsitraukia į vaikų kalbos lavinimą grupėje. 2. Projekto metu tėvai taip pat glaudţiau bendrauja ir bendradarbiauja su logopede ir įsitraukia į vaikų kalbos lavinimą namuose. 3. Vaikų gebėjimą pasakoti lemia ne tik individualūs gebėjimai, bet ir šeimos pasakojimo tradicijos, jos domėjimasis vaiko kalbėjimu. 4. Vaiką būti kūrybišku skatina supanti turtinga, įvairi, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti, kurti aplinka. 5. Vaikų kurti pasakojimai priklauso nuo vaikų savarankiškos patirties ir nuo tekstų kūrimo,,staţo. Kuo daţniau vaikas pasakoja ir sulaukia draugų bei suaugusiųjų dėmesio, tuo geriau jam sekasi ir tuo labiau jis nori tai daryti. 21

22 Literatūra 1. Becker Textor I. Kūrybiškumas vaikų darţelyje, Kievišas J., Gučaitė R. Vaiko veikla meninio ugdymo procese, Kerbelytė B. Liaudies pasakos prasmė, SĖKMĖS ISTORIJOS PRADINIAME UGDYME SĖKMINGOS TARPDALYKINĖS INTEGRACIJOS GALIMYBĖS TREČIOJE KLASĖJE Jovita Tamašauskienė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja, Vigilija Petkevičienė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos technologijų, ekonomikos mokytoja Tarpdalykinis integravimas, kaip teigiama Bendrosiose programose (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008), sudaro daugiau galimybių priartinti mokymąsi prie gyvenimo, plėtoti bendrąsias mokinių kompetencijas, pritaikyti uţduotis pagal mokinių poreikius, polinkius ir galias, išvengti kartojimosi ir didelių mokymosi krūvių. Dirbdamos su vaikais ir dalyvaudamos įvairiose metodinėse veiklose stebime integravimo į ugdymo procesą svarbą. Manome, kad ugdymo procese integracijai turėtų būti skiriamas išskirtinis dėmesys. Tuomet ugdymas tampa įdomesnis, patrauklesnis ir sėkmingesnis, nes šis mokymosi būdas skatina vaikų kūrybiškumą, įtraukia juos į aktyvią veiklą, suteikia galimybes laisvai reikšti savo mintis, nuomonę ar poţiūrį. Taip pat integravimas yra labai svarbus skirtingo gebėjimo vaikams. Jie turi galimybę, nepriklausomai nuo mokymosi lygio, išreikšti savo nuomonę, pastebėjimus, įsitraukti į įvairias veiklas, pasijusti reikšmingais. Tikslingai taikant integravimą, atsiranda galimybė ugdymą padaryti tokį, kuris ţadina mokinių smalsumą, kūrybingumą, suteikia paţinimo dţiaugsmą, didina mokymosi motyvaciją. O tarpdalykinė integracija ugdymą daro efektyvesnį, padeda mokiniams labiau įsitraukti į mokymosi procesą. Labai svarbus vaidmuo ir atsakomybė yra skiriamas mokyklai ir mokytojui. Pradinėse klasėse į bendrąjį ugdymo turinį integruojamos temos per vaikui paţįstamą aplinką: šeimą, namus, gimtinę, gimtąją kalbą, kraštą ir kt. Panaudojamos įvairios tradicinės ir netradicinės mokymosi aplinkos. Labai patrauklios yra įvairios integravimo galimybės, projektinės veiklos. Vyresnių klasių mokiniai, besimokydami technologijų, mokosi gyvenimiškų patirčių atlikdami įvairius darbus. Taip jie įgauna gyvenimiškos patirties ir įgūdţių savarankiškam gyvenimui ar net profesijos pasirinkimui. Nusprendėme, kad ir pradinėse klasėse pamokas galima paįvairinti naudojant tarpdalykinės integracijos būdus ir išbandant naujas mokymo formas. Pritaikiusios tarpdalykinę integraciją, vedėme atvirą integruotą technologijų, pasaulio paţinimo, matematikos ir ekonomikos pamoką Kaziuko mugę pasitinkant. Mokymosi uţdaviniai (2 pamokoms): 1. Pamokos metu dirbdami grupėse susipaţins su saugaus elgesio ir higienos reikalavimais technologijų kabinete bei pagamins ir iškeps kokosinius sausainius Kaziuko mugės svečiams. 2. Dirbdami grupėse išmoks apskaičiuoti produkto ekonominę vertę, suţinos sausainio kainą bei galės juos parduoti Kaziuko mugėje. Ugdymo metodai: diskusija, pokalbis, aiškinimas, demonstravimas, grupinis darbas, praktinis darbas, savarankiškas darbas, bendravimas ir bendradarbiavimas. Laukiamas rezultatas: dirbdami grupėse iškeps sausainius. Išmoks apskaičiuoti produkto ekonominę vertę ir suţinos vieno sausainio kainą. Priemonės: informacinės medijos, prijuostės, skarelės, produktai sausainiams, virtuvinė įranga tešlos gamybai ir kepimui. Sąvokų uţduotys vokuose. Vertinimas: mokinių savęs įsivertinimas ( šviesoforas ), neformalusis (mokinių darbo stebėjimas), formuojamasis ( pagyrimas, paskatinimas). Pateikiami dviejų pamokų planai:

23 1 pamoka Eil. Nr. Veikla Laikas Pastabos 1. Įvadas intriga. 2 min. 2. Mokymosi uţdavinio skelbimas. 1 min. Pakabinamas lentoje 3. Saugaus elgesio ir higienos taisyklių pakartojimas. 2 min. 4. Recepto ir gaminimo eigos pristatymas. 5 min. 5. Pasiruošimas darbui, grupių suskirstymas. 1 gr. Mėlynieji, 2 gr. Ţalieji, 3 gr. Geltonieji. 3 min. Skaidrių demonstravimas Skaidrių demonstravimas Traukiami spalvų lapeliai 6. Patiekalo gaminimas ir kepimas. 30 min. Sausainių skaičiavimas 7. Pamokos aptarimas ir įsivertinimas. 1 min. 8. Kitos pamokos veiklos pristatymas. 1 min. 2 pamoka Grupės įsivertina savo darbą Eil. Nr. Veikla Laikas Pastabos 1. Įvadas. Sausainių kepimo rezultatų aptarimas ir degustacija. 5 min. Išvardina atliktas veiklas 2. Mokymosi uţdavinio skelbimas. 1 min. Pakabinamas lentoje 3. Produkto ekonominės vertės skaičiavimas. 20 min. Darbas grupėse 4. Pasiruošimas darbui, grupių suskirstymas. 4 min. 5 grupės 5. Grupinė uţduotis. 5 min. Uţduotis vokuose 6. Pamokos apibendrinimas, aptarimas. 5 min. Pokalbis 7. Įsivertinimas refleksija. 5 min. Šviesoforo spalvinimas Projektas vyko visą mėnesį. Per tą laiką vaikai buvo skatinami gerbti ir bendrauti su artimaisiais, perimti šeimos tradicijas, pripaţinti tėvų ir protėvių būties svarbą, domėtis savo šeimos praeitimi. Projekto metu vaikai aktyviai domėjosi įvairiomis senelių ir prosenelių profesijomis, amatais. Pamokų metu išbandė įvairius amatus, galėjo patys sukurti įvairiausius dirbinius. Šitaip buvo skatinamas mokinių profesinis smalsumas bei verslumas, nes pagaminti darbeliai keliavo į mugę, kur buvo parduoti. Šio proceso metu, vaikai mokėsi ekonomikos ir verslumo pagrindų, skaičiavo produktų ekonominę vertę ir mokėsi uţdirbti. Pranešime pateikiamas tarpdalykinės integracijos suvokimas, svarba ir problematika Lietuvos mokykloje. Pateikiamas konkretus integravimo pavyzdys trečioje klasėje. Projekte parodytas etninės kultūros paţinimas per dalykų integraciją bei profesijų paţinimas ir palyginimas laiko aspektu (seniau ir dabar) pradinėse klasėse. Taip pat pristatoma patirtis dirbant su mokiniais netradicinio ugdymo aplinkose bei tėvų įtraukimas į tautinio paveldo ieškojimo procesą. Projektas Amatai I savaitė Duonos kelias. Tikslas: Supaţindinti vaikus su duonos keliu nuo lauko iki stalo. Veikloje naudojant tautosaką, groţinę literatūrą, meninės išraiškos priemones, įvairią informaciją, filmuotą medţiagą. Uţdaviniai: Puoselėti pagarbą ir meilę duonai; ugdyti pagarbą ţmogui, auginančiam duoną; plėsti ţinias apie lietuvių liaudies tradicijas, papročius. 23

24 Laukiamas rezultatas: Susipaţins su duonos keliu nuo lauko iki stalo. Lygins,,senovinį duonos kelią su,,šiuolaikiniu. Ieškos papročių, patarlių, prieţodţių, mįslių apie duoną. Praplės ţinias apie kulinaro profesiją: mokysis gaminti sumuštinius, įtvirtins stalo serviravimo, kultūringo elgesio prie stalo ţinias. II savaitė Amatai seniau ir dabar. Tikslas: Susipaţinti su lietuvių liaudies amatais. Uţdaviniai: Stebint filmuotą ir vaizdinę medţiagą, susipaţinti su seniausiais ir dabartiniais amatais Lietuvoje. Rinkti informaciją apie tautos, savo šeimos, giminės tradicijas. Išsiaiškinti, ką gamina kalvis, puodţius, stalius. Skatinti bendradarbiauti. Laukiamas rezultatas: Palygins amatus, profesijų rūšis seniau ir dabar. Dirbdami grupėje parašys kūrybinį darbą Senieji amatai ir jį pristatys. Surinkę informaciją iš savo senelių, prosenelių, pristatys savo giminės amatus. Iš modelino nulipdys įvairius dirbinius ir dekoruos geometrinių ornamentų motyvais. III - IV savaitė Kaziuko mugę pasitinkant. Tikslas: Supaţindinti su Kaziuko mugės atsiradimo istorija ir dalyvauti mokykloje rengiamoje Kaziuko mugėje. Uţdaviniai: Stebint filmuotą ir vaizdinę medţiagą, supaţindinti su Kaziuko mugės atsiradimo istorija. Įvardinti ir palyginti seniau ir dabar mugėje dalyvaujančius amatininkus. Mokyti ekonomikos įgūdţių. Skatinti vaikų aktyvumą, kūrybiškumą. Laukiamas rezultatas: Prisiminę kulinaro profesiją, dirbdami grupėmis, gamins sausainius, apskaičiuos gaminio kainą ir numatomą pelną. Dirbdami grupėse, sukurs Kaziuko mugės plakatus. Surengs senovinių daiktų parodą. Dalyvaus mokyklos Kaziuko mugėje. Išvados 1. Integruota technologijų, pasaulio paţinimo, matematikos ir ekonomikos pamoka padėjo mokiniams suvokti, kad skirtingų mokymo (si) disciplinų, t.y. dalykų ţinios ir veiklos būdai gali būti siejami tarpusavyje ir priklausyti vienas nuo kito. Šių pamokų metu mokiniai atliko technologijų dalyko uţduotis naudodamiesi pasaulio paţinimo ţiniomis; atliekant ekonomikos uţduotis, reikėjo pasitelkti matematikos disciplinos ţinias. 2. Integruoto technologijų ir pasaulio paţinimo, matematikos bei ekonomikos ciklo metu ugdomos bendrosios kompetencijos: komunikavimo (mokiniai mokosi pagrįsti savo poţiūrį, tartis su grupės nariais, priimti bendrą sprendimą, bei susistemintą informaciją pateikti ţodţiu), socialinė (tariasi su grupės nariais, dirba pagal aptartas taisykles), mokėjimo mokytis (įgyvendindami mokymosi uţdavinį, veikia kryptingai, vertina mokymosi paţangą). Literatūra 1. Bendrosios ugdymo programos. Bendrosios nuostatos. Etninė kultūra ir jos integracinis pobūdis. 2. Integruoto verslumo ugdymo metodinės rekomendacijos. 3. Integruotas verslumo ugdymas dailės ir technologijų pamokose pradinėse klasėse, MOKAU IR MOKOMĖS NE MOKYKLOJE Daina Girdzevičienė, Kauno humanitarinės pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja, Ingrida Ţemantauskienė, Kauno humanitarinės pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Papasakok ir aš pamiršiu, parodyk prisiminsiu, įtrauk mane ir aš suprasiu. Anglų patarlė Pradinės mokyklos pakopoje padedami pagrindai kiekvienam individui ugdytis gebėjimus, kritiškai vertinti esamą situaciją, aplinką ir joje vykstančius pokyčius. Atsiranda siekis tobulinti ugdymo procesą taikant netradicinius būdus, formas, panaudojant netradicines aplinkas. Mokinių bendrosios vertybinės nuostatos ugdomos per visų dalykų pamokas, tai yra formaliojo švietimo metu. 24

25 Mokymas ne mokykloje (Integralus ugdymas) papildo formaliojo švietimo programas bei tenkina mokinių saviraiškos poreikius. Pagrindiniai šiuolaikinio ugdymo principai teigia, kad ugdymas turi būti tikroviškas, aktualus, patrauklus, motyvuojantis, pritaikytas skirtingų mokymo(si) poreikių ir stilių mokiniams. Mūsų šalies bendrojo lavinimo mokyklos programos numato, kad mokiniai turi įgyti įvairių kompetencijų. Vienos iš svarbiausių mokėjimo mokytis ir paţinimo kompetencijos. Didelis dėmesys mokant ne mokykloje skiriamas šioms kompetencijoms ugdyti. Mokėjimo mokytis kompetencija mokymosi pagrindas, ugdantis mokinių gebėjimus, įvairių sričių ţinias, teigiamas nuostatas į mokymąsi. Mokėjimo mokytis kompetencija glaudţiai siejasi su paţinimo kompetencija. Noras paţinti pasaulį yra prigimtinis ţmogaus poreikis. Mokiniai įgyja naujų ţinių, svarbiausių bendraţmogiškųjų vertybių. Perimdami tas ţinias ir vertybes, ugdo paţintines galias (mąstymą, dėmesį, kalbą, vaizduotę ir pan.), formuojasi intelektiniai, praktiniai mokėjimai bei įgūdţiai, ugdosi emocijos, susikuria paţiūrų į pasaulį sistema; mokiniai ruošiasi gyvenimui, savarankiškam profesijos pasirinkimui. Mokymas ne mokykloje turi ir dalykinį pobūdį, mokoma atskirų mokomųjų dalykų, siekiant ugdyti vertybines nuostatas. Mokymas ne mokykloje lavina dabartiniam gyvenimui svarbius komunikacinius gebėjimus, padeda įsisavinti ţinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą; perteikia tautinės ir etninės kultūros pagrindus, sudaro sąlygas asmens tautinei savimonei, dorinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėţiūrai formuotis. Augdamas vaikas paţįsta pasaulį. Paţintis su juo prasideda nuo artimiausios aplinkos. Mokymą ne mokykloje suskirstėme į vaiko ugdymui artimas aplinkas. Artimiausia mokymosi aplinka Mokyklos kiemelis. Čia vyksta įvairios veiklos: tyrinėjame aplinką, piešiame, skaitome, vaidiname, atliekame įvairias uţduotis, sportuojame, švenčiame tradicines ir tautines šventes. Mūsų mokykla yra Petrašiūnuose. Šalia Kauno marios, Paţaislio pušynas. Čia vyksta integruotos pasaulio paţinimo, lietuvių kalbos, matematikos, dailės, muzikos bei kūno kultūros pamokos. Dalyvaujame Kauno marių regioninio parko organizuojamuose renginiuose. Akcijos Darom metu tvarkome Paţaislio pušyną ir Kauno marių pakrantę. Čia vyksta ir šeimų sporto šventės Sportuojame drauge, Graţi mūsų šeimynėlė ir kt. Trečių klasių mokinių kūno kultūros pamokos vyksta Girstučio baseine. 25

26 Kauno miestas ne tik antras pagal dydį, bet ir gausus ugdymui palankių aplinkų miestas. Jame daug muziejų, kuriuose parengtos edukacinės programos plečia mokinių ţinias, ugdo kūrybiškumą bei skatina mokymosi motyvaciją. Mūsų mokyklos mokiniai aktyviai dalyvauja edukacinėse programose M. Ţilinsko dailės galerijoje, M. K. Čiurlionio, Maironio literatūros, Kauno miesto muziejuose, Zoologijos sode, Botanikos sode, Ryšių muziejuje, Vaikų literatūros, Salomėjos Nėries, Aviacijos, Sporto muziejuose, Gamtos mokykloje, Kauno marių regioniniame parke. Gerai paţinę savo miestą keliaujame po Lietuvą. Du kartus per mokslo metus vykstame į ekskursijas, kurių metu aplankome įvairius mūsų krašto etnografinius regionus, įţymias Lietuvos vietas, dalyvaujame edukacinėse ir paţintinėse programose, susipaţįstame su įvairiomis profesijomis. Daţnai vykstame į Anykščius, Vilnių, Trakus, Kelmę, Druskininkus, Birštoną, Prienus bei kitus miestus. INTEGRUOTAS UGDYMAS MOKINIO SĖKMEI Dalia Lingienė, Kauno Suzukio pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Kauno Suzukio pradinė mokykla išsiskiria savita ugdymo metodika: veikla organizuojama remiantis dr. Šiniči Suzuki ugdymo filosofija ir principais. Suzuki metodas tai gilaus humanistinio ir brandaus estetinio ugdymo pavyzdys. Ypatingas dėmesys skiriamas harmoningos, visapusiškos vaiko asmenybės puoselėjimui, visų prigimtinių jo galių atskleidimui, akcentuojamas visavertis vaiko dvasinis, psichologinis ir fiziologinis vystymasis. Dr. Š.Suzuki teigia, kad talentas nėra įgimtas, kiekvienas vaikas gimsta su aukštu augimo potencialu. Tačiau norint jį atskleisti, reikalinga vaiko prigimtines galias ugdanti aplinka, tėvų, mokytojų ir vaiko nuoširdus bendravimas ir bendradarbiavimas, sistemingas mokymasis, atitinkantis mokinio individualų mokymosi tempą, mokymasis be nesėkmių. Kiekvienas vaikas iš prigimties yra pajėgus išsiugdyti talentą bet kuriai meno ir mokslo sričiai, jei jam bus sukurta palanki gebėjimams atsiskleisti ugdomoji aplinka. Mokyklos bendruomenė jau ketvirti metai kryptingai ir sistemingai tyrinėja ugdymo turinio integravimo galimybes, siekdama praturtinti ugdymo turinį aktualiais mokiniams ir visuomenei klausimais, padėti mokiniams ugdytis sėkmingam gyvenimui būtinas kompetencijas, atsakomybę uţ savo mokymąsi. Ugdymo turinio integravimas yra labai svarbus šiuolaikiniame švietimo sistemos kaitos procese. Kaip teigia M.Lipson, tinkamas dalykų turinio ryšių suradimas ir integravimas padeda mokiniams pritaikyti savo gebėjimus ir įprasmina mokymąsi, padeda greičiau įsiminti reikiamą informaciją, pagilina, išplečia ir susieja ţinias bei gebėjimus, ţadina mokinių mokymosi motyvaciją, ugdo mokinių gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, leidţia kokybiškiau paskirstyti mokymosi laiką, skatina mokytojus dirbti komandose. Dėl šių prieţasčių labai svarbu skatinti integruoto ugdymo plėtrą mokyklose, plėtoti mokytojų kompetencijas, bendradarbiauti ir ieškoti jų mokomųjų dalykų tarpusavio ryšių bei formų sėkmingai dalykų integracijai. Trejus metus mokyklos bendruomenė labai sėkmingai dalyvavo projekte Kūrybingumo plėtra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pritaikant ir įdiegiant kūrybinių partnerysčių modelį. Dirbdami su įvairių sričių kūrybiniais partneriais, mokytojai, vaikai ir tėvai sukūrė ir įgyvendino 5 integruoto ugdymo projektus. Kūrybiško mokymosi projektų metu mokytojai įgijo neįkainuojamos patirties, naujų teorinių ir praktinių ţinių, išbandė daugybę naujų metodų bei idėjų, įgijo norą ir gebėjimą kurti savo metodus, idėjas, veiklas. Didţiulis mokytojų, vaikų ir tėvų susidomėjimas, įsitraukimas į netradicines, kūrybines, neformalias kultūrines, projektines veiklas paskatino domėtis ir ieškoti daugiau galimybių tobulinti ugdymo procesą šia linkme. Kadangi mokykloje jau buvo nusistovėjusios tradicijos ir jas paţyminčių renginių kalendorinė seka, liko tik išplėsti vienos dienos veiklą į integruotų veiklų savaitės modelį. Nuo šių mokslo metų pradţios mokyklos bendruomenės susitarimu pradėtos organizuoti integruoto ugdymo savaitės. Mokyklos mokytojai, vaikai ir tėvai ilgai diskutavo, teikė savo pasiūlymus, pageidavimus, rekomendacijas. Buvo sutarta m.m. suorganizuoti šešias integruoto ugdymo savaites: savaitę dr. Š.Suzuki gimtadieniui paminėti; savaitę senelių dienos paminėjimui Šeima mano tvirtovė ; ekologinę savaitę Ţemė visų namai ; tautinių papročių savaitę 26

27 Lietuviais esame mes gimę ; prevencinę savaitę Savaitė be patyčių ; Bukinisto savaitę. Kiekvienai savaitei organizuoti buvo sudarytos komandos iš klasės mokytojų ir mokytojų dalykininkų, kurie planavo, koordinavo integruotas savaitės veiklas ir jų įgyvendinimą bei savaitės veiklų refleksiją. Kiekviena integracinė savaitė apima įvairius mokomuosius dalykus, skirtingas klases, skirtingus gebėjimus turinčius mokinius (gabius ir turinčius mokymosi sunkumų), neformalųjį ir formalųjį ugdymą, kultūrinę aplinką, vietos bendruomenę. Šių savaičių metu siekiama stiprinti tikslingą kūrybinių ir socialinių partnerių, tėvų įsitraukimą ir aktyvų dalyvavimą mokyklos gyvenime, nuolatinį mokytojų tarpusavio bendradarbiavimą konstruktyvių partnerysčių metodu, dalinantis gerąja kūrybiško mokymosi patirtimi. Daug dėmesio skiriama naujiems, efektyviems mokymo(si) būdams taikyti, netradicinių mokymo(si) aplinkų paieškai, kūrimui ir ugdymo turinio įgyvendinimo pritaikymui. Integruotų savaičių siektini ugdymo rezultatai yra ne tik patobulinti konkretūs intelektiniai ir praktiniai vaikų gebėjimai ir ţinios, labai svarbios yra bendrosios kompetencijos (komunikacinė, mokėjimo mokytis, kultūrinio sąmoningumo, darnaus vystymosi, iniciatyvumo ir kūrybiškumo), moralinės nuostatos ir vertybės, turtingos dvasios asmenybės ugdymas. Ne maţiau svarbus tikslas yra išugdyti mokytojų gebėjimus ir suformuoti nuostatas, reikalingas sėkmingam integruoto ugdymo diegimui ir plėtojimui mokyklos aplinkoje, ugdymo turinį integruojant į daugelį mokyklos gyvenimo sričių (neformaliojo ugdymo programas, projektinę veiklą ir kt.), perkeliant ugdymo turinį į gyvenimą m. spalio pradţioje buvo įgyvendinta pirmoji integruoto ugdymo savaitė, skirta dr. Š.Suzuki gimtadieniui paminėti. Jos tikslas integruojant įvairius mokomuosius dalykus gilinti ir skleisti ţinias apie dr. Š.Suzuki ir jo ugdymo filosofiją visai mokyklos bendruomenei. Šios savaitės eigoje buvo siekiama visus mokyklos bendruomenės narius supaţindinti su dr. Š.Suzuki asmenybe, jo muzikine bei pedagogine veikla, plėsti ţinias apie Japonijos kultūrą, papročius ir geografinius ypatumus. Padėti mokiniams suvokti kultūrinio sąmoningumo reikšmę globaliame pasaulyje, paţinti ir išbandyti kultūrinės raiškos galimybes, ugdyti komunikavimo, iniciatyvumo ir socialines kompetencijas. Laikantis dr. Š.Suzuki mokymo principų, visą savaitę įvairiose mokyklos erdvėse buvo muzikuojama: kiekvienas vaikas turėjo galimybę atlikti savo mėgstamus kūrinius, pagroti kartu su draugais ir mokytojais. Kai kurie atsivedė pagroti ir tėvelius. Ryte, pertraukų metu, po pamokų koncertavo gitarų, smuikų, fleitų ansambliai, pasirodė pirmokų, antrokų bei jaunučių chorai. Veiklos klasėse vyko atsiţvelgiant į mokinių amţių, poreikius ir interesus. Patys maţiausi mokyklos mokinukai priešmokyklinukai tyrinėjo vaizdinę medţiagą apie Japoniją (vazas, lėles, atvirukus ir kt.), jos gamtą ir tradicinius menus. Dailės uţsiėmimų metu maţieji susipaţino su tradiciniu japonų menu origamiu. Patys mokėsi lankstyti darbelius iš popieriaus. Susipaţinę su japonų kalbos rašmenimis kandţi, hiragana ir katakana, vaikai mokėsi uţrašyti savo vardą japonškai. Pirmokai susipaţino su dr. Š.Suzuki biografija, ţiūrėjo vaizdo filmus apie jo veiklą ir pamokas, o po aptarimo kūrė piešinius tema Graţus garsas graţi širdis. Visų pirmokų darbų paroda buvo eksponuojama mokyklos erdvėse. Integruotų veiklų metu vaikai skaitė Š.Suzuki sukurtas daineles Merės avytė, Londono tiltai, Šoka kiškis, Gegutėlė, Bitutė, ieškojo ir skaičiavo paţįstamas raides, iliustravo perskaitytų dainelių tekstus, vėliau jas dainavo, grojo įvairiais muzikos instrumentais. Pertraukų metu pirmokai su malonumu koncertavo priešmokyklinukams. Antrokų veiklos buvo sudėtingesnės jie kūrė projektą Japonija, analizavo ir kūrė tradicinius japonų eilėraščius Haiku. Susipaţinę su Š.Suzuki gyvenimu, jo mokymo metodu ir pagrindiniais principais, ieškojo paralelių su savo gyvenimu, o vėliau mokyklos kieme iš darţovių dėliojo mokyklos simbolį Spindulėlio ţenklą. Trečiokai atliko projektinį darbą Įdomūs faktai apie dr. Š.Suzuki. Iš įvairių gamtinių medţiagų kūrė smuiko raktus, rašė rašinius tema Muzika kaip fėja. Ketvirtokai kūrė miniatiūras Ar muzika gali pakeisti pasaulį?, dekoravo akmenukus muzikiniais motyvais, iš molio lipdė darbelius tema Muzikinis apdovanojimas. Savaitės veikla iškilmingai apibendrinta visiems susirinkus mokyklos fojė, įţiebiant fejerverką ant dr. Š.Suzuki gimtadienio torto, sugiedant mokyklos himną ir draugiškai pasidalijant tortą m. lapkričio pirmąją savaitę organizuotos veiklos tema Šeima mano tvirtovė. Šios savaitės tikslas buvo skatinti domėtis savo šeimos istorija, įtraukti visus šeimos narius į mokyklos bendruomenės veiklą. Jos metu siekta skatinti vaikus domėtis savo seneliais, jų pomėgiais ir profesijomis, mokyti pagarbaus elgesio su vyresniais ţmonėmis, ugdyti komunikavimo, iniciatyvumo, socialines bei paţintines kompetencijas. Savaitės pradţioje į mokyklą atvykstančius bendruomenės 27

28 narius pasitiko teatro būrelio nariai. Persirengę seneliais, jie vaišino visus namine duona, kvietė prisijungti prie mokykloje vykstančių veiklų. Integruotos savaitės metu vaikai kūrė senelių nuotraukų koliaţus, rinko informaciją apie savo senelius, kūrė jiems dviejų ţodţių palinkėjimus, kurie prasideda jų vardo raide (pvz., aš, Irmina, linkiu ilgo gyvenimo; aš, Tomas, linkiu tolimų kelionių), ruošė kvietimus seneliams, ėmė ir uţrašinėjo iš jų interviu pagal iš anksto su mokytojais aptartus klausimus, kūrė darbą Mano senelio charakterio savybės pagal vardo raides (savo senelių vardo raides uţrašė iš viršaus į apačią, jas papuošė ir pagal kiekvieną iš šių raidţių parašė senelio savybę: R rami, I išradinga, T tolerantiška, A aktyvi). Penktadienį į mokyklą rinkosi seneliai su savo anūkais. Kartu su vaikais ir mokytojais, seneliai dalyvavo įvairiose mokyklinėse veiklose: su teatro mokytoju vaidino, su muzikos mokytoja dainavo ir bandė groti fleitomis, kūno kultūros pamokų metu atliko įvairius fizinius pratimus, su mokinukais anglų kalbos pamokose mokėsi angliškų ţodţių. Trečiokai ir ketvirtokai savo senelius pakvietė į iškilmingus koncertus mokyklos aktų salėje. Jų metu visi grojo įvairiais muzikos instrumentais, atliko keletą dainų, įteikė seneliams pačių kurtas dovanėles m. sausio paskutinioji savaitė buvo skirta integruotai veiklai Ţemė visų namai. Šios savaitės tikslas formuoti vaikų elgseną ir poţiūrį į gyvąją gamtą, aktualias ekologines problemas, jų sprendimo galimybes ir būdus. Buvo siekiama ugdyti humanistines nuostatas, plečiant supratimą apie gyvūnus ir jų gerovę, skatinti mokinius prisidėti prie aplinkos puoselėjimo, skiepyti įgūdţius rūšiuoti atliekas, ugydtis bendruomeniškumo, pagarbos supančiai aplinkai ir gyvūnams jausmus. Savaitė prasidėjo perfomansu Ţemė visų namai, kurį paruošė gamtos mylėtojų, teatro bei Ţaliosios akademijos būrelių nariai. Šios savaitės metu mokykloje lankėsi Zoologijos sodo darbuotojai su edukacine programa Ropliai. Jos metu vaikai susipaţino su Lietuvos Zoologijos sode auginamais ropliais, jų gyvenimo ir prieţiūros ypatumais, turėjo galimybę pabendrauti su edukatorėmis, kurios ne tik pademonstravo atsiveţtą kukurūzinį ţaltį, iguaną, balinį vėţlį, bet ir leido juos paliesti, palaikyti. Klasėse vaikai ţiūrėjo įvairius filmukus aktualiomis ekologinėmis temomis, kūrė darbelius iš antrinių ţaliavų. Savaitę apibendrino visų klasių kurtų plakatų Ţemė visų namai paroda mokyklos erdvėse, mokinių augintinių paradas, klasių išvykos bei ekspedicijos į gamtą. Maţesnieji mokiniai vyko į Kalniečių parką palesinti paukščių, vyresni į Kleboniškio mišką nešė darţoves miško ţvėreliams, o ketvirtokai vyko į didţiausią gulbių šėryklą Baltijos šalyse, kad padėtų perţiemoti gulbėms m. kovo pirma savaitė buvo skirta tautiškumui ugdyti ir vadinosi Lietuviais esame mes gimę. Jos tikslas buvo formuoti teigiamą poţiūrį į tautiškumą, ugdyti patriotiškumą ir meilę Lietuvos tautai. Šios savaitės metu mokiniai skatinami domėtis tautos papročiais, senoviniais ţaidimais, tautiška muzika ir šokiais. Pirmadienį mokyklos fojė visus pasitiko antrokai. Jie iš aukštai pakeltų tautinių juostų sudarė šventinį praėjimą ir visus ateinančius vaišino riestainiais. Netradicinėje aplinkoje mokyklos rūsyje visą savaitę veikė senovinių rakandų paroda su lankytojams paruoštomis uţduotimis (vaikai turėjo surasti ir atspėti, kam senovėje buvo naudojami rasti daiktai). Mokykloje svečiavosi muzikos mokytoja ekspertė, kanklių dėstytoja Alvyda Česienė su savo mokiniais. Svečiai vaikus supaţindino su senoviniais lietuvių liaudies instrumentais, aktyviai įtraukdami visus atvykusius į muzikavimą, šokius ir ţaidimus. Į mokyklą atvyko ir Vikingų kaimo įkūrėjai, kurie supaţindino mokinius su senoviniais stalo ţaidimais. Edukatoriai, pasipuošę senoviniais drabuţiais, ne tik pristatė stalo ţaidimų atsiradimų istoriją, bet į aktyvią veiklą įtraukė ir mokinius taip paskatindami juos domėtis Lietuvos istorija, papročiais. Vaikai išmėgino viduramţių Lietuvoje mėgiamus ţaidimus, mokėsi ir mokė vieni kitus ţaidimų taisyklių, ţaisdami mokėsi ne tik laimėti, bet ir pralaimėti, lavino loginį, strateginį mąstymą bei bendravimo įgūdţius. Jaunesni mokiniai turėjo galimybę susitikti su keramiku Artūru Matoniu iš Marijampolės. Dailės studijoje jis vaikams demonstravo puodų ţiedimo techniką, padėjo kiekvienam nusiţiesti savo puodynę, mokė puošti ją tautiniais ornamentais. Mokykloje taip pat viešėjo etnografas iš Kelmės Valdas Rutkūnas. Mokyklos aktų salėje jis su vaikais atliko senovės lietuvių šventines apeigas: kūrė ugnį, dalinosi linkėjimais, šoko ir dainavo, ţaidė lietuvių liaudies ţaidimus. Pertraukų metu šokio mokytoja su savo mokiniais linksmino mokyklos bendruomenę tautiniais šokiais. Šokiai vyko įvairiose mokyklos erdvėse, į juos įsitraukė visi norintieji. Visą savaitę mokyklos mokiniai su tėvais ir mokytojais domėjosi lietuvių tarmėmis ieškojo, rinko ir uţrašinėjo tarmiškus ţodţius. Pirmokai domėjosi suvalkiečių tarme, antrokai aukštaičių, trečiokai dzūkų, ketvirtokai ţemaičių. Surinktus tarmiškus ţodţius su paaiškinimais vaikai suklijavo ant didelių Lietuvos ţemėlapių ir eksponavo mokyklos erdvėse. Savaitės veiklas vainikavo jau tradicine tapusi Kaziuko mugė. Ryte visus pasitiko dţiugiai grojantys mokyklos mokytojai, tėvai ir vaikai. Visą 28

29 dieną vyko prekyba savo sukurtais darbeliais bei skanėstais, veikė kūrybinės dirbtuvės, į kurias vaikus kvietė mokinių tėvai, arbatinėje visus įvairiomis arbatomis vaišino mokyklos direktorė, sporto salėje ţaidimus ţaidė sporto mokytojas, bibliotekoje įkurtame anglų kalbos klube vyko įvairios veiklos. Šiais mokslo metais planuojama įgyvendinti dar dvi integruoto ugdymo savaitės: prevencinė savaitė Savaitė be patyčių ir Bukinisto savaitė. Prevencinės savaitės metu planuojame mokytis daţniau šypsotis, sakyti visiems bendruomenės nariams komplimentus, susėsti kartu išgerti draugystės arbatos, pasidalinti savo mintimis apie patyčias, savaitės pabaigoje apkabinti mokyklą ir paleisti į dangų balionus su linkėjimais draugams ir mokytojams. Bukinisto savaitės metu mokykloje lankysis daug įdomių svečių, kurie papasakos vaikams apie knygos atsiradimą, jos kūrimą ir iliustravimą, knygų įvairovę ir pasirinkimo galimybes. Vaikai iliustruos knygas, kurs pasakas, dalyvaus edukacinėse programose. Integruotos ugdymo savaitės padeda įgyvendinti pagrindinius mokyklos uţdavinius ir atitinka dr. Š.Suzuki metodo principus: padeda kurti stimuliuojančią, motyvuojančią aplinką, uţtikrina mokymąsi be nesėkmių, įtraukia visą mokyklos bendruomenę, sudaro galimybes atsiskleisti kiekvieno bendruomenės nario kūrybiniam potencialui, aktyviai ir sąmoningai veiklai, bendravimui ir bendradarbiavimui. Formalaus ir neformalaus ugdymo integracija, sistemingai ir tikslingai taikomi netradiciniai metodai, parinktos netradicinės priemonės bei aplinkos, kryptingos ir ilgalaikės projektinės veiklos, skatinančios mokinių motyvaciją ir ugdančios įvairius gebėjimus, nuolatinis mokyklos bendruomenės bendradarbiavimas padeda uţtikrinti aukštą ugdymo proceso kokybę ir lemia puikius mokymosi pasiekimus bei labai gerą mikroklimatą. MOKAU NE MOKYKLOJE. INTEGRUOTAS UGDYMAS Aušra Burbienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė Integruotas ugdymas. Kiekvienas ţmogus turi tris polinkius: norą suprasti bet kokį dalyką, polinkį meninei veiklai bei poreikį atsigręţti į pasaulį bei ţmogų sukūrusias jėgas. Menas, mokslas ir religija tai trys kolonos, laikančios civilizaciją. Jos itin reikšmingos ţmogaus ugdymui. Mokykla tarsi langas, per kurį vaikui turime parodyti visa, kas yra svarbiausia. Mokykla takelis, vedantis į didįjį KELIĄ. Mokyti (ugdyti) mokytis ir ugdytis ne mokyklos aplinkoje seniai gyvuojanti mokyklos tradicija. Tai atsispindi visuose mokyklos veiklos dokumentuose: strateginiuose, metiniuose, mėnesių mokyklos veiklos ir ugdymo planuose. Mokyklos bendruomenė savo SĖKMĘ apibūdina: 1 kartą per mėnesį organizuojamos paralelinių klasių integruotos pamokos muziejuose, parkuose, laboratorijose, atsiţvelgiant į ugdymo turinį: M.K. Čiurlionio, T. Ivanausko muziejuose, VDU Kauno botanikos sode, Kauno marių regioniniame parke, P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje, Lietuvos švietimo istorijos muziejuje, tėvų darbovietėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje; sudarytos bendradarbiavimo sutartys dėl edukacinių programų su M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos, P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejais, Kauno Tautinės kultūros centru, knygynu Pegasas, Saugaus vaiko centru, klinika Neodenta, Kauno valstybiniu lėlių teatru; kiekvienais mokslo metais mokinio krepšelio lėšomis pirmokai aplanko Kauno Algirdo Ţikevičiaus saugaus eismo mokyklą, antrokai Maironio literatūros, trečiokai Vytauto Didţiojo karo, ketvirtokai Lietuvos Aviacijos muziejus; tradiciniai renginiai ne mokykloje: mokslo metų pradţios ir pabaigos, Trijų karalių šventės pamokos Kauno valstybinio lėlių teatro spektakliai, Senelių šventė, Šokių fiesta ; iš 10 ugdymo proceso dienų per mokslo metus 5 skiriamos kultūrinei, etninei, meninei, paţintinei, kūrybinei, sportinei, socialinei, prevencinei veiklai ne mokykloje: KTU miestelyje mokslo festivalis Erdvėlaivis Ţemė, edukacinės kelionės po Lietuvą, Adventinis projektas Šilainių Šv. Dvasios baţnyčioje, Lietuvos teatrų lankymas, amatų diena; 29

30 neformaliojo ugdymo būrelių veikla (lanko 86,3% mokyklos mokinių) 50 % organizuojama ne mokykloje, kitose aplinkose, yra susieta su patirtiniu mokymu pagal ugdymo sritis (menas, sportas, sveika gyvensena, ekologija, intelektas, kraštotyra, etnokultūra, sauga): Lietuvos medicinos ir farmacijos, Maironio muziejuose, VDU Kauno botanikos sode, Kauno regiono gyvūnų prieglaudoje, Valdovų rūmuose, KTU regioniniame mokslo parke, Kernavėje, Trakuose, Anykščiuose, Kretingoje, Vievio Kelių muziejuje, Kauno oro uoste; m. mokyklos mokiniai ir mokytojai mokėsi 499 kartus ne mokykloje, vidutiniškai per 1 mokslo metus, kuriuos sudaro 32 savaitės, 9 mėnesiai, ugdymas 11 kartų vyko netradicinėje aplinkoje; 100 % mokyklos mokinių lanko neformaliojo ugdymo uţsiėmimus įvairiose Kauno miesto įstaigose, nemaţai 1 2 būrelius. Populiariausi sporto, turizmo ir sveikos gyvensenos 48,3 %, meninės raiškos 34,9 %, dalykiniai 27,1%, meno kolektyvai 12,8 %, ekologinio ugdymo ir gamtosaugos 6,9%, techninės kūrybos ir techninio sporto 5,8 %; nuo 2003 m. 22 % mokinių yra Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokiniai. Toks VISUMINIS ŢMOGAUS UGDYMAS, ţmogaus asmenybės formavimas nuo 5 6 m. iki 11 m. sudaro galimybę pasiekti puikius rezultatus. Jungti meną, mokslą ir religiją yra pagrindinis šiandienio ugdymo reikalavimas. Vaiko patirtis lemia, kaip jis elgsis suaugęs. Nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų ţmogus savaip reaguoja į išorinį pasaulį. Vieno vaiko patirtis skiriasi nuo kito vaiko patirties. Vaikas ne vien paveldėtų genų ar aplinkos įtakos derinys. Vaikuose slypi jų ateities uţuomazgos. Todėl mokytojo ir auklėtojo uţduotis yra sukurti vaikui tokią aplinką, kuri padėtų atsiskleisti tam, kas jau slypi jame (Valdorfo pedagogika, UNESCO konferencija). Mokyklos pasiekimai 2013, 2014 m. tarptautiniuose projektuose: Tavo ţvilgsnis, matematikos ir anglų k. Kengūrose, Gintaro kelias, Eruditas ir kt. 18 laureatų; I vieta tarptautiniame mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų konkurse Sveikuolių sveikuoliai ; respublikiniuose projektuose: mokslo festivalis Erdvėlaivis Ţemė, Mes pasaulis, istorijos, gamtos, lietuvių k. Kengūros, Oi ţiba ţiburėlis ir kt. 56 diplomai, I laipsnio ŠMM ministro diplomas konkurse,,lietuvos vaikai kuria pasakas ; miesto projektuose 22 diplomai, I vieta Šviesoforo konkurse m. mokykla drauge su Kauno kolegija teikė ir laimėjo Erasmus + programos 2 pagrindinio veiksmo Strateginės partnerystės projektą EXPEDUCOM-Experiantial Education Competence Patirtinio Ugdymo Kompetencija, kuris apims 3 pagrindines pedagoginės veiklos sritis : mokymą, mokymąsi, pedagogų rengimą, jų kvalifikacinį tobulėjimą. Projektas truks 2 metus. Šalys dalyvės: Lietuva, Nyderlandai, Latvija, Turkija, Portugalija, Rumunija, Graikija. Projekto metu m. kiekvienoje šalyje bus atliktas praktinis patirtinio mokymo(si) 3 12 metų amţiaus vaikų grupėje tyrimas pagal klausimyną; išleistas vadovėlis, skirtas pedagogams ir tėvams; mokomoji medţiaga mokiniams ir studentams iš patirtimi pagrįsto mokymo(si) pavyzdţių; sukurta pedagoginėmis naujovėmis, paremta nauja patirtinio mokymo(si) koncepcija ir teorija bei daugiakultūriniais pavyzdţiais UGDYMO programa kiekvienoje šalyje 2016 m. Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos mokytojai sako:,,mokau ne mokykloje, mokau per patirtį, mokau mylėdamas, mokau... kuriu ATEITĮ. Vaike slypi būsimas ŢMOGUS, teigia William Wordsworth. 30

31 Dalykinė integracija Neformalus ugdymas Strateginė partnerystė Lyderystė Mikroklimatas Sisteminis ugdymas ne mokykloje Mokytojų kompetencija Mokyklos sėkmė Tėvų švietimas Tradicijios Patirtinis ugdymas MOKAU NE MOKYKLOJE. KŪNO KULTŪROS PAMOKOS Jolanta Venčkauskienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Kūno kultūros pamokos. Organizuojant vaikų fizinį ugdymą pradinėje mokykloje, reikia atsiţvelgti į susiklosčiusias tradicijas, įstaigos materialinę bazę, geografinę padėtį, oro sąlygas ir kt. Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos pastate nėra kai kurių ugdymui būtinių patalpų, pavyzdţiui, sporto salės. Tačiau per kūno kultūros pamokas vaikai netinginiauja. Svarbu organizuoti ugdymo procesą taip, kad būtų tinkamai įgyvendinta pradinio ugdymo kūno kultūros programa. Mokytojai, vadovaudamiesi Švietimo ir mokslo ministerijos parengta kūno kultūros ugdymo bendrąja programa, susidaro savo programas. Jaunesnysis mokyklinis amţius (7 11 metų) yra vienas iš atsakingiausių motorinio aktyvumo formavimosi periodų. Šiame amţiaus tarpsnyje grindţiami kūno kultūros bei fizinio ugdymo pamatai, įsisavinami nauji iki šiol dar neţinomi pratimai bei jų elementai. Šiame amţiaus periode pradeda formuotis asmeniniai interesai ir motyvacija, tam tikras poţiūris į kūno kultūros pratybas bei sporto rūšis. Bendrosiose kūno kultūros nuostatose (punktas 28.1.) teigiama, kad: Fizinis aktyvumas yra svarbiausias veiksnys, skatinantis organizmą augti ir tobulėti. Kiekviena judėjimo forma optimizuoja ţmogaus ne tik motorikos, bet ir psichinės bei socialinės brandos vyksmą. Pradinių klasių mokiniai labai imlūs, judrūs, norintys paţinti pasaulį ir save, todėl šiuo amţiaus tarpsniu svarbu sudaryti sąlygas mokiniui patirti judėjimo dţiaugsmą, skatinti jį būti fiziškai aktyvų (28.1.1). Pradinėse klasėse svarbu ne tik išmokyti judesių, bet ir sudaryti sąlygas vaiko prigimčiai artima fizine veikla išreikšti savo individualumą, saviraišką, kūrybingumą, ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdţius, puoselėti olimpines sporto vertybes, tautinę savigarbą, patriotizmą, pilietiškumą ( ). Rekomenduojama kuo daugiau pamokų organizuoti gryname ore. Mokytojas privalo uţtikrinti mokinių saugą, išmokyti juos laikytis saugaus elgesio taisyklių ir reikalavimų (28.1.6). 31

32 Bendrojoje kūno kultūros programoje pateikiamos tik svarbiausios kūno kultūros turinio gairės. Kūno kultūros mokytojas gali koreguoti atskiros veiklos srities turinį pagal mokinių poreikius, polinkius ir gebėjimus, nekeisdamas programoje nurodytų tikslų ir uţdavinių ( ). Sporto šakų mokymosi tikslais parengtas slidinėjimo, turizmo, plaukimo ir orientavimosi sporto programas vykdo mokyklos, turinčios tam palankias sąlygas arba galinčios pasinaudoti šalia esančia materialine baze (plaukimo baseinu, tinkama vietove, trasomis ir kt.). Spartusis ţygis palankiomis oro sąlygomis rekomenduojamas kaip slidinėjimo alternatyva ( ). Įgyvendinant kūno kultūros ugdymo tikslą, mokiniai (BP 28.3): Įgyja supratimą apie sporto šakas: lengvąją atletiką, judriuosius ir sportinius ţaidimus, bendrąją gimnastiką, praktikuoja fizinį aktyvumą gryname ore, ugdosi garbingo rungtyniavimo, bendravimo ir bendradarbiavimo komandoje nuostatas bei elgesį, puoselėja olimpines sporto vertybes. Įgyja supratimą apie judėjimo formų pasirinkimo įvairovę, renkasi patinkančias fizinio aktyvumo formas, patiria judėjimo dţiaugsmą bei teigiamas emocijas, gerina asmeninį fizinį parengtumą ir stiprina sveikatą. Kūno kultūros pamokų veiksmingumas labai priklauso nuo tinkamo mokinių veiklos organizavimo. Mokytojas, atsiţvelgdamas į pamokos uţdavinius, turinį, organizuojant mokinių veiklą parenka ir vietą, kuri yra naudingiausia vaikų sveikatai, judesiams lavinti. Vaikams patinka, kai yra daug erdvės, įvairios įrangos, kai veikla laisva, įvairi. Tokioms pamokoms yra daug tinkamų erdvių. Mokyklos ugdymo planuose nurodoma, kad viena kūno kultūros pamoka 1, 3, 4 klasėse skiriama šokiui. Antrose klasėse šokiui skiriama viena ugdymo valanda iš valandų, skiriamų mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti. Struktūra: Sveika gyvensena Judėjimo įgūdžiai Kūno kultūra Sporto šakos Netradicinis fizinis aktyvumas Mes išnaudojame mokyklos kiemą, kuriame galima sportuoti. Čia galima ir be inventoriaus, įdomiau ir net sveikiau vesti kūno kultūros pamokas. 32

33 Kūno kultūros pamokų pasiskirstymas pagal mokyklos ugdymo planą % Šokis Mokyklos kiemas, baseinas, čiuožykla, gimnastika Mokykloje pamokos daromos kuo įvairesnės, įtraukiama kuo daugiau ţaidimų, fizinio lavinimo pratimų, nes mokiniai skirtingi ir ne visi mėgsta vieną sporto šaką. Vaikas, atėjęs į kūno kultūros pamokas, turi atrasti save, savo mėgiamą sporto sritį, reikia jį pripratinti, kad jis tobulėtų. Todėl dalis pamokų vyksta baseine, čiuoţykloje, gimastikos salėje. Kūno kultūros pamokų pasiskirstymas % Baseinas; 21 Šokis; 33 Gimnastika; 8 Čiuožykla; 14 Kiemas; 23 Pamokos ne klasėje puikus būdas sudominti mokinius, patenkinti jų judrumo poreikį ir praktiškai parodyti, kodėl dėstomos ţinios yra svarbios kasdieniame gyvenime. Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos kūno kultūros pamokų įvairiose erdvėse tvarkaraštis m.m. rugsėjis spalis lapkritis gruodis sausis vasaris kovas balandis geguţė 1a kiemas baseinas baseinas kiemas kiemas čiuoţykla baseinas gimnastika kiemas 1b kiemas baseinas baseinas kiemas čiuoţykla čiuoţykla baseinas baseinas kiemas 1c kiemas gimnastika gimnastika kiemas kiemas kiemas baseinas baseinas kiemas 2a kiemas baseinas baseinas kiemas čiuoţykla čiuoţykla gimnastika baseinas kiemas 2b kiemas baseinas baseinas kiemas kiemas gimnastika baseinas baseinas kiemas 2c kiemas baseinas baseinas kiemas čiuoţykla čiuoţykla gimnastika baseinas kiemas 3a kiemas baseinas baseinas kiemas čiuoţykla čiuoţykla baseinas baseinas kiemas 3b kiemas baseinas baseinas kiemas čiuoţykla čiuoţykla baseinas baseinas kiemas 3c kiemas baseinas baseinas kiemas čiuoţykla čiuoţykla gimnastika baseinas kiemas 4a kiemas baseinas baseinas kiemas čiuoţykla čiuoţykla čiuoţykla gimnastika kiemas 4b kiemas baseinas baseinas kiemas čiuoţykla čiuoţykla čiuoţykla gimnastika kiemas 4c kiemas baseinas baseinas kiemas čiuoţykla čiuoţykla baseinas baseinas kiemas 33

34 INTEGRUOTAS UŢSIENIO KALBOS MOKYMASIS ŢAIDŢIANT IR BENDRADARBIAUJANT Rita Kriţinauskienė, Kauno Nemuno mokyklos daugiafunkcio centro pradinių klasių mokytoja metodininkė Mūsų mokyklos pedagogai siekia uţtikrinti kokybišką ankstyvąjį uţsienio kalbų mokymą ir išlaikyti pagilinto vokiečių kalbos mokymo tradicijas. Mokykla pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Vokiečių draugija ir vokiečių kalbos centru Kaune, Gėtės institutu. Pagal bendradarbiavimo sutartis dalyvavome: ES finansuojamame projekte Inovatyvus uţsienio kalbos mokymas(is) pradinėse klasėse ; Vilniaus Gorthe s instituto, vokiečių ambasados koordinatoriaus konsultanto kvalifikacijos tobulinimo renginiuose. Siekiant ugdymo procese taikyti naujus, paţangius ugdymo metodus, mokykloje kasmet organizuojamos respublikinės konferencijos: Vokiečių kalbos mokymosi perspektyvos, Integruotas dalyko ir uţsienio kalbos mokymas. Įdiegtas dvikalbis mokymo modelis nuo 1 klasės, dvi pradinių klasių mokytojos patobulino kalbinę kompetenciją europiniuose kursuose, vokiečių kalbą pradinėse klasėse integruojame į visus mokomuosius dalykus. Ypač sėkminga integruota 2 klasės pasaulio paţinimo ir vokiečių kalbos pamoka aktyvioje klasėje Kodėl reikia rūšiuoti atliekas?. Metodai Darbas grupėse, darbas porose, individualus darbas, darbas su interaktyvia lenta, diskusija, pokalbis, klausinėjimas, informacinių technologijų, pateikčių naudojimas, demonstravimas, ţaidimas, apklausa, minčių lietus, įsivertinimas Nebaigti sakiniai. Mokymo priemonės Interaktyvi lenta, mokytojos sukurta pateiktis Kodėl reikia rūšiuoti atliekas?, pratybų sąsiuvinis Gilė 2 klasei, lapai su paruoštomis uţduotimis, popieriniai, stikliniai, plastikiniai, metaliniai daiktai; dėţės daiktams sudėti; kortelės su ţodţiais: Metalas, Stiklas, Plastikas, Popierius ; trijų spalvų (16) kamšteliai nuo plastikinių butelių; 16 vokų, juose skaitmenys nuo 1 iki 10 ir septynios spalvotos kortelės. Su mokiniais aptariami pamokos uţdaviniai. Išsiaiškinami pasiekimų kriterijai. Mokomoji veikla Prisimenama, iš kokių medţiagų gali būti pagaminti daiktai. Mokiniai surūšiuoja daiktus pagal medţiagą. Baigus rūšiuoti aptariama, kaip ir kodėl mokiniai tuos daiktus suskirstė. Atliekų perdirbimo ţenklą matome ant pakuočių (daiktų), kurias galima perdirbti. Pademonstruojame mokiniams pakuotes (daiktus), ant kurių yra šis ţenklas. Mokiniai svarsto, diskutuoja, ką reikėtų daryti su daiktais, kuriuos jie surūšiavo į dėţes. 34

35 Išsiaiškinama kiekvieno konteinerio paskirtis. Ką galima ir ko negalima mesti į kiekvieną konteinerį. Praktinė uţduotis. mokiniai po vieną eina prie interaktyvios lentos ir komentuodami savo pasirinkimą nutempia daiktą į konteinerį. Aptariama. Vokiečių kalba. Suskaičiuojame kiekviename konteineryje daiktus: eins, zwei, drei, vier, fünf, sechs, sieben, acht, neun, zehn. Įvardijame konteinerio spalvas: blau, grün, gelb. Darbas grupelėse. Nustatyta darbo trukmė 3 min. Dalijamoji medţiaga. Iš dėţutės mokiniai ima spalvotus plastikinius kamštelius ir įvardina spalvą: blau, grün, gelb. Pagal ištrauktą kamštelio spalvą, susiskirsto į tris komandas: mėlynieji, ţalieji, geltonieji. Kiekviena komanda išsirenka kapitoną ir atlieka uţduotį. Uţduotis: lentelėje surašyti daiktų pavadinimai. Reikia nuspalvinti ţodţius pagal medţiagą, iš kurios jie pagaminti. Aptariama. Įsivertinimas. Trys veidukai. Kiekvienas vaikas eina prie interaktyvios lentos ir nutempia ţvaigţdutę prie veiduko, pagal tai, kaip jam sekėsi dirbti grupėje. Pedagoginė pertrauka. Ţaidimas ratelis Was machen wir so gerne hier im Kreis. Konteineryje dešimt lėlių ir septyni spalvoti pieštukai. Probleminis klausimas: ar nereikalingus daiktus reikia išmesti? Mokiniai diskutuoja. Vokiečių kalba. Mokiniai skaičiuoja lėles: eine Puppe, zwei Puppen, drei Puppen, Uţduotis su spalvomis. Ţiūrėdami į rodomas spalvas trepsi ir ploja 2/4 ritmą (ti-ti-ta) ir įvardina spalvas: blau, gelb. 35

36 Ţaidimas išmokimo stebėjimui Pakelk kortelę. Kiekvienas mokinys iš jam skirto voko išima korteles su skaičiais (1 10) ir 7 spalvomis. Mokytojai pasakius skaičiaus (zwei, fünf, sechs ) ar spalvos (blau, grün, gelb) pavadinimą, iškelia tinkamą kortelę. Baigus ţaidimą, mokytoja apibendrina mokinių išmokimą ir kiekvieno mokinio paklausia, kas jam pasisekė, ko dar reikėtų pasimokyti? Mokiniai pasisako. Kviečiami 4 mokiniai prie interaktyvios lentos. Pasirinkę magišką rašalą nutrina konteinerį ir pamato, kas gaminama iš perdirbto popieriaus, stiklo, plastiko, metalo. Išvada. Atliekų perdirbimas ir rūšiavimas padeda taupyti gamtos išteklius. Nuotrauka Padangos. Mokiniai svarsto ir spėlioja, kas gi gaminama iš perdirbtų padangų. Nutrynę nuotrauką su padangomis, pamato, kad iš perdirbtų padangų pagaminta sporto aikštelės danga. Pateikiami faktai: popierius išlieka nesuiręs 2 metus; metalinės konservų dėţutės 90 metų; plastiko pakuotės nuo 80 iki 200 metų; stiklo tara 900 metų. Perdirbus 1 toną popieriaus išsaugome 17 medţių. Su mokiniais diskutuojama apie pateiktus faktus. 36

37 Darbas porose. Uţduoties lape mokiniai turi apibrėţti perdirbimui tinkamas atliekas ir paţymėti, kas iš jų perdirbama. Darbai aptariami, išsiaiškinamos klaidos. Prisimenama ir aptariama, ko šiandien išmokome? Kiekvienas mokinys pabaigia skaidrėje uţrašytus sakinius. Įsivertinimas. Mokiniai nutempia ţvaigţdutę ant tos spalvos, kuri atitinka jų išmokimą. Pagal įsivertinimo spalvą mokiniai pasirenka namų darbus iš mėlyno, ţalio ar geltono segtuvų. Į mokymąsi ţvelgiu kaip į nedalomą visumą, kur viskas tarpusavyje susiję. Todėl aptariant kurią nors temą su mokiniais lyginame, analizuojame, sujungiame ţinias į visumą tai ir yra integruoto mokymo esmė. Taip veiksmingai įsisąmoninamos dalykinės ţinios ir įgyjama šiuolaikiniam vaikui reikalingų gebėjimų ir kompetencijų. Skatinamas domėjimasis, smalsumas ir motyvacija mokytis, sudaromos sąlygos saviraiškai, kūrybiškumui. GERIAU VIENĄ KARTĄ PABANDYTI, NEGU DEŠIMT KARTŲ IŠGIRSTI Grasilda Celiešienė, Kauno Rokų gimnazijos pradinių klasių mokytoja Pedagogai, organizuodami savo veiklą, daţniausiai kelia sau tik vieną iš pagrindinių tikslų kaip pateikti dėstomo dalyko medţiagą, kad ji būtų suprantama kiekvienam mokiniui ir įgytas ţinias mokinys galėtų panaudoti tolesnėje praktinėje veikloje. Organizuojant pedagoginį procesą labai svarbu prisiminti mokinių mokymosi stilius. 37

38 Šio darbo tikslas ir yra organizuojant uţsiėmimus paskatinti pedagogus aktyviau naudoti kinestetinį mokinių mokymosi stilių. Savo darbe aš keliu šiuos uţdavinius: 1. Priminti mokymosi stilių ypatumus; 2. Pasidalyti praktine patirtimi, kaip galima organizuoti uţsiėmimus naudojant kinestetinį mokymosi stilių. Mokytojas, besiruošdamas būsimai pamokai, turėtų išmanyti, kokį mokymosi stilių naudoja jo mokiniai informacijai įsisavinti. Neilas Flemingas, mokytojas, dėstytojas iš Naujosios Zelandijos, rekomenduoja skirti šiuos mokymosi stilius: 1. Vizualinis (regimasis) ţmonės gerai prisimena, ką uţsirašė, išvydo. Jiems patinka ruošti arba ţiūrėti pateiktis. Geba puikiai struktūruoti pateiktą medţiagą. Daţniausiai vartoja frazes: Aš matau ką jūs galvojate; Įdėmiai perţiūrėjau šią idėją; Negaliu įsivaizduoti... ; 2. Audialinis (girdimasis) ţmonės gerai prisimena, ką girdėjo ar patys kalbėjo. Jie mėgsta diskutuoti, deklamuoti. Jiems sunku ilgai dirbti tylint. Tai vadinamieji plepiai. Daţniausiai vartoja frazes: Kalbėkit garsiai ir aiškiai; Mes jau seniai nesikalbėjom; Ţinau ţodis ţodin... ; 3. Kinestetinis (judėjimo, liečiamasis) ţmonės gerai prisimena, ką darė, čiupinėjo, kokie buvo pojūčiai. Jiems patinka vaidinti ir atlikti praktines uţduotis. Daţniausiai vartoja frazes: Jaučiu, kad kaţkas negerai; Ką tu man sakai tai nesijaučia teisinga; Jis beširdis ţmogus.... Gerokai anksčiau organizuojant pedagoginį procesą buvo akcentuojami tik du pirmieji mokymosi stiliai. Tačiau Howardas Gardneris rekomenduoja didţiausią dėmesį skirti būtent kinestetiniam, nes, jo manymu, Kinestetinis intelektas remiasi vaizdais (vizualiniu), ţodţiu (audialinis) ir veiksmu (kinestetinis). Toks mokymosi stilius patenkina visų mokymosi stilių poreikius ir leidţia geriau įsisavinti, apdoroti ir pritaikyti praktinėje veikloje gautas ţinias bei įgytus gebėjimus metais mūsų psichologė A. Andriuškienė atlikto tyrimą 2 12 klasių mokinių mokymosi stiliai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad mokykloje yra ne tik šių trijų mokymosi stilių atstovų, bet nemaţas procentas mokinių pasiţymi mišriu mokymosi stiliumi. Organizuojant uţsiėmimus reikia stengtis parinkti tokias veiklas, kurios leistų aktyviau išnaudoti kinestetinį intelektą, kuris savyje gali apimti audialinį, vizualinį ir kinestetinį mokymosi stilius. Pavyzdţiui, organizuojant pamoką Kvadratinis metras galima pasiūlyti vaikams namuose pasigaminti iš laikraščių kvadratinį metrą ir jį atsinešti į mokyklą. Kitos pamokos metu iš sąsiuvinio lapo išsikerpame ir kvadratinį centimetrą. Ką gi su tuo visu galima veikti? 1. Vaikai įsitikina, kad plotą galime matuoti kvadratiniais metrais arba kvadratiniais centimetrais, nes ant jų galima kaţką pastatyti: pieštuką, batą, keletą vaikų, savo sukurtą skulptūrą... Matuojant perimetrą ir nubrėţus tiesią ant jos nieko negali pastatyti visu pagrindu, kad dalis daikto neišlįstų. 2. Formuojasi aiškesnis vaizdinys apie kvadratinį metrą ir centimetrą. Vaikai juos gali palyginti tarpusavyje (uţdėję vieną ant kito). 3. Teorines ţinias galima pagrįsti praktiškai, kad viename kvadratiniame metre telpa 100 kvadratinių centimetrų (prikarpius skirtingų spalvų kvadratinių centimetrų juos suklijuoti ant kvadratinio metro ir suskaičiuoti). Taip galima sukurti jau nebe stalo, o grindų ţaidimą ir naudoti pertraukų metu. 4. Galima matuoti grindų plotus dėliojant kvadratinius metrus ir įtvirtinti sąvoką Apytiksliai. 5. Galima apskaičiuoti, kokį grindų plotą kasdien išvalo valytoja. Kiek pinigėlių gauna valytoja uţ išvalytą vieną kvadratinį metrą, klasę ir t. t. Naudojant veiklas, grįstas kinestetiniu intelektu, stebimi geresni mokymosi rezultatai. Tokio ugdymo metu galime tobulinti ir mokinių grupinį darbą. Mokiniai mokosi ne tik patys, bet ir teikia pagalbą tiems, kuriems sunkiai sekasi. Sudaromos sąlygos aktyviai veikti ir specialiųjų poreikių mokiniams. Jie gali išgyventi sėkmę ir aktyviai dalyvauti ugdymo(si) procese. Mokinys gali tiesiogiai suprasti, kur ir kaip gautas ţinias galės pritaikyti praktikoje. Tobulėja komunikavimo, bendradarbiavimo ir kiti įgūdţiai. Organizuojant veiklas, skirtas kinestetinio intelekto lavinimui, reikia nepamiršti, kad visiems gali pasitaikyti nesėkmių (tiek mokiniui, tiek mokytojui), nes mokiniai turi turėti darbo grupėje patirties ir tiksliai ţinoti savo pareigas grupėje, darbo uţduotis, laiką, skirtą uţduočiai atlikti. Mokytojas neturėtų atsisakyti tokių veiklų po pirmosios nesėkmės, o tiesiog aptardamas su vaikais įvykusias veiklas ir gautus rezultatus, pastebėti savo klaidas. Organizuodamas kitą uţsiėmimą jų 38

39 nebekartoti. Visada reikia prisiminti, kad Bet kuri nesėkmė turi būsimos sėkmės grūdą (Napoleonas). Analizuojant Geoff Petty Įrodymais pagrįstas mokymas praktinį vadovą galime atrasti, kad vienas iš pirmųjų sėkmę garantuojančių mokymo prioritetų konstruktų kūrimas. Tai reiškia, kad kiekvienas ţmogus turi susiformuoti supratimą apie vieną ar kitą daiktą, sąvoką, reiškinį ir tik tada jis gali ţinias tinkamai naudoti savo tobulėjimui. Tam labai padeda klausimo Kodėl? naudojimas ugdymo procese? Kiekvienas pradinių klasių mokytojas ţino, kad daugumai vaikų sunku suprasti ir teisingai vartoti sąvokas padalinti, dalinti. Kaip galėtume mokiniams padėti suprasti šį ţodį ir sukurti savo konstruktą? Mano praktikoje vaikams padeda paprasčiausių daiktų naudojimas, t.y. pieštukai, flomasteriai, pagaliukai ir kt. priemonės, kurios yra klasėje. 1. Vaikai sėdi po du. Vienas poros mokinys pasiima porinį pieštukų skaičių (mokytoja pasako, pvz.: keturi). 2. Mokytoja paprašo, kad pieštukus turintis mokinys pasidalintų su draugu po lygiai. 3. Poros nariai suskaičiuoja savo rankose turimus pieštukus ir pasitikrina, ar iš tikrųjų pieštukų yra po lygiai? 4. Mokinių klausiama: Ką jūs darėte?. 5. Mokiniai nurodo, kad jie pasidalijo. 6. Taip pakartojant keletą pasidalijimo veiksmų porose, grupelėse, mokiniai jau patys puikiai suformuluoja dalybos apibūdinimą (t.y. dalyba yra dalijimas po lygiai į kelias dalis). Tokiu būdu dauguma mokinių sukonstruoja savo dalybos konstruktą (t.y. prasmę) ir aiškinantis naujus dalybos uţdavinius lengviau orientuojasi. Kalbant apie kinestetinio intelekto lavinimą ir įrodymais pagrįstą mokymą galima atrasti vieną bendrą idėją, vienijančią šias teorijas, t. y. kad mokymasis nėra sausos, iškaltos ţinios. Mokymasis tai aktyvus veikimas, naudojant turimas ţinias kuo įvairesnėse veiklose. Labai svarbu, kad organizuojant tokias veiklas, kuriose siekiame lavinti kinestetinį intelektą, puikiai integruojami ir specialiųjų poreikių mokiniai. Jie gali pasirinkti tą uţduoties dalį, kurią labiausiai geba atlikti. Taip suteikiama galimybė visiems mokiniams išgyventi savo asmeninę sėkmę, o tai skatina ir toliau aktyviai veikti. Tokie metodai yra smagūs vaikams. Kaip teigia Geoff Petty, Smagūs mokymo metodai skatina įsitraukti ir sukuria gilųjį mokymąsi. Praktinėje veikloje mokiniai dar kartą pakartoja savo turimas ţinias. Tačiau jau neuţtenka tik atkartoti taisyklę, bet reikia ją pritaikyti ir gebėti argumentuoti savo pasirinkimą. Anot Geoff Petty, Vienintelis būdas, kad sujungtume atskiras dalis į vieną modelį nuolatinėje atmintyje tai kartojimas. Todėl mokiniai ne tik išgirsta, bet ir patys mėgina formuluoti taisyklę. Vyksta nuolatinis kartojimas. Susidaro įspūdis, kad mokiniai nieko nesimoko, tačiau jie, įdėdami maţai pastangų, vis tiek išmoksta vieną ar kitą taisyklę ir suformuluoja savo asmeninį konstruktą. Toks mokymosi būdas veda į giluminį mokymąsi. Vykdant šias veiklas klasėje daţniausiai vyrauja draugiška, pagarbi ir linksma atmosfera. Taip sukuriamas draugiškas mikroklimatas, leidţiantis kiekvienam mokiniui atskleisti savo geriausius gebėjimus, nebijoti suklysti, nes tikras draugas ne tas, kuris pasišaipys iš tavo nesėkmės, bet tas, kuris pasidalins savo įţvalgomis, savo klydimais ir atradimais. Mano manymu, tik pasitikėjimą ir saugumą skleidţiančioje aplinkoje, galime paskatinti mokinius atskleisti savo gebėjimus ir sudaryti sąlygas aktyviai ir prasmingai jų veiklai mokymuisi. Literatūra 1. Lepeškienė, V. Hunanistinis ugdymas mokykloje, Vilnius, Šiaučikienė. Mokymosi individualizavimas ir diferencijavimas, Kaunas: Technologija, Geoff Petty. Įrodymais pagrįstas mokymas. Vilnius: Tyto Alba, Gage, N. L., Berliner, D. C. Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alma Litera, ( ) 6. ( ) 7. ( ) 39

40 KURIAME ATVIRĄ, KŪRYBINGĄ, ATSAKINGĄ KAUNO,,RYTO PRADINĖS MOKYKLOS BENDRUOMENĘ Alina Striškienė, Kauno,,Ryto pradinės mokyklos direktorė, Reda Stasiukonienė, Kauno,,Ryto pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Kauno,,Ryto pradinė mokykla įsteigta 1993 metais. Jaunos mokyklos veiklos pradţia sutapo su jauno mokyklos vadovo karjeros pradţia. Laukė nuolat besikeičiančio pasaulio iššūkiai, pasirengimas juos priimti. Pagrindinius vadovo veiklos uţdavinius spręsti padėjo klasikinės vadybos teorijos autorių teiginiai, jog,,didţiausią mokyklos efektyvumą galima uţtikrinti ir išvengti nesėkmės tik tada, kai šiam tikslui pritaria visi, kai vadovas jaučia visumą ir gali ją valdyti. Iš teorinių svarstymų buvo išgryninta pagrindinė demokratinio ugdymo nuostata, ją suformuluoti padėjo išmintinga 1994-aisiais rašyta Meilės Lukšienės Pilietiškumo ugdymo programa: Tauta gyvena laisvą gyvenimą. Atkurta valstybė. Lietuvą įsivaizduojame kaip modernią demokratišką respubliką. Bendrai suformuluotos vertybės subūrė ir augino pedagoginį personalą. Mokykla skirta vaikui. Vaikas priimamas toks, koks jis yra. Tikėdami visų vaikų sėkme, mes diegiame jiems, kad jie yra: atviri, kūrybingi, atsakingi. Mokyklos bendruomenė išsilavinusi ir kūrybiška. Jai būdingas individualumas, savarankiško darbo įgūdţiai, nuolatinis mokymasis ir noras profesionaliai tobulėti. Nuosekliai diegiami visuotinės kokybės vadybos principai: sakykite, ką darote, darykite tai, ką sakote, uţrašykite tai į dokumentus, nuolat didinkite veiklos reikalavimus. Nuolatinė refleksija padėjo suformuluoti ir apibrėžti m. strateginius mokyklos veiklos tikslus bei užtikrinti efektyvų jų įgyvendinimą. Bendromis mokyklos vadovų, mokytojų, mokinių tėvų ir mokinių pastangomis kuriame atvirą, kūrybingą, atsakingą mokyklos bendruomenę. H.Fayolio mintis, kad,,tik gerai paţįstantis darbuotojus vadovas gali parinkti jiems tinkamas uţduotis bei Ch.Barnardo teiginys Vadovas turi turėti gerą bendrąjį išsilavinimą ir plačią kompetenciją, nes siaura, nors ir būdama puiki, specializacija geram vadovui nepakankama skatino nuolat tobulėti mokyklos vadovus, telkti personalą veiklos tikslams įgyvendinti. Išmanius ir atsakingus piliečius išugdo mokykla, šeima, bendruomenė, suteikdama galimybę dalyvauti mokyklos gyvenime. Pradinuko piliečio (atviro, kūrybingo, atsakingo) ugdymą pradedame nuo arčiausiai mūsų esančios mokyklos aplinkos ir joje vykstančių reiškinių ir problemų sprendimų, šeimos, tautos tradicijų puoselėjimo m. įgyvendinant tautinį ir pilietinį projektą,,auga pilietis surengtos akcijos (,,Ţalia veja,,,saugus kelias į mokyklą,,,apjuoskime Lietuvą.,,Mokinio taisyklės ir kt), renginiai (,,Aš gyvenu Šilainiuose,,,Lietuva garbingas kraštas,,,kviečiame į ratą ir kt.) įrodė, kad pradinukų sprendimai sąmoningi ir savarankiški. Tad jau septyneri metai mokykloje veikia mokinių taryba. Mokyklos trečiose klasėse atlikto tyrimo duomenys rodo aukštą mokinių motyvaciją projektinei veiklai ir renginiams mokykloje. Sėkmę garantuoja inovatyvių, mokyklos bendruomenę įtraukiančių projektų kūrimas. Tai pasiekiama bendromis susivienijusių mokytojų entuziastų, mokinių, mokinių tėvų dėka. Būtent šie kūrybiniai ugdymo būdai kalba apie turtingą, įsimenančią, prasmingą gyvenimo mokykloje patirtį. Kiekvieno individuali sėkmė lemia organizacijos sėkmę. Štai keletas sėkmingos pedagoginės praktikos pavyzdţių: m. įgyvendinti projektai: literatūrinis projektas,,astridos Lindgren herojų keliais / A.Paukštienė; socializacijos projektas,,ketvirtokas pirmokui / D.Sutkaitienė, R.Papievienė; etnografinis tarpmokyklinis projektas,,patrepsėkim kaip senoliai / A.Juškienė,,,Be duonos sotus nebūsi / I.Ūsienė; mokyklos aplinkos puošimo projektas,,ţiemos mozaika, meninis projektas,,pavasario ţiedai / K.Alšauskienė, matematinis projektas,,skaičių šalyje / G.Dinsmonienė, specialiųjų poreikių mokinių tarpmokyklinis projektas,,skrieju su pavasario vėju / L.Jarošienė; gamtamokslinis projektas,,arčiau gamtos / A.Juškienė ir kiti mokytojų inicijuoti projektai. Pedagogai, rengdami ir įgyvendindami projektus, pajunta savo reikšmingumą, mokosi bendradarbiauti, pasidalyti atsakomybe. Mokyklos pedagogų išsakytos mintys metinių motyvacinių 40

41 pokalbių metu tai patvirtina: Suteikta laisvė dirbti, pasitikėjimas,,,galiu saugiai ir drąsiai dirbti jaučiant pasitikėjimą,,,viskas čia patinka: nėra streso einant į mokyklą ir t.t. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijoje (2012) siekiant suteikti reikšmingą postūmį pedagogo savarankiškumui bei iniciatyvai mokytis visą gyvenimą ir siekti geresnės ugdymo kokybės, aukštesnių mokinių rezultatų įtraukta kompetencijų įgijimo forma kolegialus dalijimasis patirtimi. Jau keletas metų tai viena iš labiausiai pedagogų vertinamų kvalifikacijos tobulinimo formų mokykloje gerosios patirties perėmimas ir dalijimasis tarp mokytojų ir švietimo įstaigų. Mokykla turi graţias keitimosi gerąja patirtimi tradicijas. Nuo 2012 metų mokykloje vedamos pamokos Kolega kolegai. Mokytojai drąsiau atveria savo klasių duris kolegoms ir parodo savo veiklos sėkmes, taikant naujus mokymo metodus, informacines komunikacines technologijas, pristatant mokinių darbo pamokoje diferencijavimo ir individualizavimo bei dalykų integracijos galimybes. Tai puiki galimybė mokytojams, ypač turintiems nedidelę pedagoginės veiklos patirtį, norintiems pasimokyti iš savo kolegų, stebėti praktinėje veikloje pasitvirtinusius metodus ar priemones, ir viešai pademonstruoti savo pasisekusius mokymo metodus, bet ir sulaukti geranoriškų patarimų iš šalies, kaip patobulinti vienus ar kitus pamokos elementus. Mokytojai metodininkai savo pareiga laiko pakviesti kolegas į atviras pamokas ir veiklas ir kartu pasidţiaugti pasiekimais m. 80,9 % mokyklos mokytojų aktyviai dalyvavo tarpusavio pamokų stebėjime ir konsultavime, iš jų 77,8 % ne tik stebėjo/aptarė, bet vedė pamokas m. plėtojamas mokykloje kolegialaus grįţtamojo ryšio metodas, įtraukiant visus pedagogus.,,išorės vertintojų komanda yra įsitikinusi, kad rekomenduojamus tobulinti veiklos aspektus, tiesiogiai susijusius su ugdomuoju procesu, Kauno Ryto pradinė mokykla gali pagerinti veiksmingiau panaudodama savo vidaus išteklius /NMVA A Anot A.Hargreaves (1999) bendradarbiavimas ir kolegialumas vertinami kaip skatinantys mokytojų profesinį augimą ir mokyklos tobulinimą iš vidaus, o kartu ir plačiai pripaţįstami kaip garantuojantys sėkmę diegiant iš išorės primetamus pokyčius. Kolegialumas, dalyvavimas, bendradarbiavimas, mokymasis ir aktyvumas penkios pagrindinės vertybės, kurios sudaro atsakingo poţiūrio į profesionalumą pagrindus. Šiandien vadovaudamiesi geros mokyklos koncepcija bei įsivertinimo rezultatais, patys įsivardijame savo svarbiausias strategines kryptis ir tikslus, kurie padėtų siekti kiekvieno mokinio paţangos ir sėkmės, uţtikrinant turtingas mokinių patirtis.,,uţkopęs į aukštą kalną pastebėjau, kad aplink yra ir kitų kalnų. Nutariau minutėlę atsikvėpti ir pasigroţėti puikiais vaizdais, apţvelgti nueitą kelią... Bet ilsėtis aš galiu tik akimirką, nes kartu su laisve ateina atsakomybė, ir aš nedrįstu gaišti, nes mano ilgas kelias dar nesibaigė... (Nelsonas Mandela). Literatūra 1. Geros mokyklos koncepcija / 2. Kolegialus grįţtamasis ryšys ir pamokų stebėjimas/ 3. Tarp juoda ir balta/ Interviu su Meile Lukšiene, in: Mokykla, 1998, nr. 8, pp GABIŲ VAIKŲ UGDYMO SISTEMA PRADINĖJE MOKYKLOJE Daina Gitana Paraţinskienė, Kauno,,Varpelio pradinės mokyklos direktorė, Loreta Stanaitienė, Kauno,,Varpelio pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Siekiant sukurti gabių vaikų ugdymo sistemą pirmiausiai turėjome susitarti, kokį vaiką laikysime gabiu, kokiu gabumo talentingumo modeliu vadovausimės. Kai pradėjome kurti gabių vaikų ugdymo sistemą, Lietuvoje tuo metu dar nebuvo oficialaus apibrėţimo, kokį vaiką mes laikome gabiu. Po ilgų diskusijų ir mokslinės literatūros analizės nusprendėme, kad kiekviename vaike bandysime rasti ryškiausią gabumą, nes pradinės mokyklos paskirtis padėti vaikui išreikšti ir atskleisti jo prigimtines galias. Mūsų pasirinktai gabių vaikų ugdymo bei atpaţinimo krypčiai labiausiai tiko 41

42 amerikiečių intelekto tyrėjo, psichologijos profesoriaus H.Gardnerio apibrėţtas intelektų atpaţinimo modelis. H.Gardneris išskyrė aštuonis intelekto tipus: kalbinis, loginis-matematinis, muzikinis, erdvinis, kinestetinis (judėjimo), natūralistinis intelektas, asmeninis (personalinis), tarpasmeninis (socialinis) intelektas. Remiantis šia teorija įkūrėme Respublikinę gabumų ugdymo akademiją,,smalsutis. Šios akademijos tikslas sukurti edukacinę aplinką visiems gabiems pradinių klasių mokiniams, besimokantiems,,varpelio pradinėje mokykloje, kad galėtų ugdyti savo gabumų potencialą pasirinktoje vienoje ar keliose akademinėse srityse: lietuvių, matematikos ir pasaulio paţinimo. Rugsėjo mėnesį kiekvienas akademijos dalyvis gauna studijų knygelę, kurioje yra nurodytos uţduotys bei laikas ir vieta iki kada pristatyti darbą, kada ir kaip vyks darbų aptarimas. Kiekvienas vaiko darbas yra perţiūrimas. Atrinkti geriausi darbai talpinami internetinėje svetainėje bei pristatomi vaikų konferencijose m. Kauno,,Varpelio pradinė mokykla su kitomis gabumų akademijoje dalyvaujančiomis mokyklomis tapo partnere VDU projekte Pradinio mokyklinio amţiaus gabiems vaikams skirto pagilinto turinio gamtamokslinio ugdymo metodo sukūrimas ir taikymas. Mokyklos pedagogai aktyviai dalyvavo kuriant ugdymo metodiką itin gabiems vaikams gamtamokslinėje srityje, remiantis projekte įgyta patirtimi mokykloje parengta programa,,vandens meškutis. Šioje programoje ugdomi tik itin gabūs, motyvuoti, gerai besimokantys mokiniai, vadovaujantis J.S.Renzulli (1998) pateikta gabumų koncepcija. J.S.Renzulli skiria tris bruoţų grupes ar ypatybes, kuriomis turi pasiţymėti gabūs ţmonės, tai: aukštesnis nei vidutinis gebėjimų lygis; stipri motyvacija, gebėjimas pabaigti darbą iki galo; kūrybingumas bei gebėjimas formuluoti naujas idėjas ir taikyti jas sprendţiant problemas. Gabumai,,Trijų ţiedų gabumų koncepcija (Renzulli, 1998) Remiantis J.S.Renzulli (1998) apibrėţimu, gabiųjų vaikų grupei negalima priskirti nemotyvuotų ir nepasiţyminčių aukštesniais pasiekimais vaikų. Jei vaikas nepasiţymės aukštais pasiekimais ar nesugebės motyvuotai dirbti, jo nebus galima priskirti gabiųjų grupei net ir tuo atveju, jei jis pasiţymės aukštesniu uţ vidutinį intelektinių gebėjimų lygiu. Taip pat nebus galima priskirti gabiųjų grupei ir kūrybingų, tačiau nepasiţyminčių išskirtiniais pasiekimais vaikų m. pradėta įgyvendinti dar viena programa, ugdanti lyderystę, sėkmės siekimą, aistrą ţinioms, streso įveikimą. Mokiniai, kurdami viktorinas ir jas organizuodami jaunesniems mokiniams, turi panaudoti visas savo asmenines savybes, kurios reikalingos vystytis talentui. 42

43 Miuncheno gabumų ir talento modelis (Heller et al.,2005) Miuncheno modelis yra vienas iš naujausių pastaraisiais dešimtmečiais Europoje sukurtų, longitudiniais bei tarpkultūriniais tyrimais išplėtotų ir nuosekliai tikrinamų gabumų modelių. Miuncheno gabumų ir talento modelyje kai kurie nekognityviniai asmenybės bruoţai (pasiekimų motyvacija, sėkmės laukimas/nesėkmės baimė, akademinis ar talento vertinimas, kontrolės lokusas ir pan.) bei aplinkos sąlygos (namų aplinkos turtingumas, tėvų išsilavinimo lygis, brolių/seserų skaičius bei gimimo eiliškumas, vaiko savijauta šeimoje ir mokykloje, tėvų reikalavimai, mokymo stilius, ugdymo kokybė, aplinkinių reakcijos į sėkmę/ nesėkmę, kritiniai gyvenimo įvykiai ir pan.) veikia kaip moderatoriai, padedantys asmens išskirtinius gebėjimus realizuoti pasiekimuose ir veikloje (Heller et al., 2005). Šiame modelyje aiškiai atskiriami individualūs kognityviniai ir nekognityviniai kintamieji bei aplinkos sąlygos. Kaip rodo jau atlikti tyrimai, šios sąlygos reikalingos tam, kad vaikas realizuotų savo gebėjimus ir išsiskirtų savo pasiekimais vienoje ar kitoje srityje. Gabių mokinių ugdymo sistema Kauno,,Varpelio pradinėje mokykloje Mokinių specialiųjų gabumų identifikavimas Mokinių specialių gabumų ugdymo formos Respublikinė gabumų akademija,,smalsutis 2009 m. Itin gabių vaikų ugdymo programa,,vandens meškutis 2011 m. Gabių ir itin gabių mokinių lyderystės ugdymas 2013 m. 43

44 Literatūra 1. Bradišauskienė A. Gabių mokinių identifikavimo problemos // Acta Paedagogica Vilnensia. Nr. 19, 2007, pp Cohen L. M. Conceptual foundations for gifted education: stoctaking// Re- oper Review; Winter 2006; 28, 2; Proquest Education Journals, pg [ ]. 3. Dukynaitė R. Gabiųjų mokymo problema pedagogikoje // Acta Paedagogica Vilnensia. Nr.7, 2000, p Frasier M. M., Passow A. H. Toward a New Para- digm for Identifying Talent Potencial Research Monography (1994). 5. Gabių mokinių ir jaunuolių ugdymo programa //htpp:// _bukle/docs/. [pr ]. 6. Gabių mokinių ir jaunuolių ugdymo strategija // htpp:// _bukle/docs/ [pr ]. 7. Gabus vaikas ir mokykla: geroji patirtis. Tarptautinės konferencijos,,itin gabūs vaikai : iššūkiai ir galimybės, 2007 m. spalio 2-5, Kaunas, pranešėjų bei mokytojų straipsnių rinkinys. Technologija, Gardner H., Solomon B., Power K. Multiple intel-legence // Encyclopedia of Creativity. vol. I, Akademic Press, 1999, p Grakauskaitë-Karkockienė D. Kūrybiškumo psichologija. Vilnius: Logotipas, Kaip atpaţinti vaiko gabumus? Metodinės rekomendacijos pedagogams, švietimo pagalbos specialistams ir tėvams. Švietimo aprūpinimo centras, Narkevičienė B. Gabių vaikų ugdymo sąlygų modelis ir jo raiška Lietuvoje. Daktaro disertacija. KTU, Heller K. A., Perleth Ch., Lim T. K. The Munich Model of Giftedness Designed to Identify and Promote Gifted Students // Conceptions of Giftedness. Ed. by Sternberg R. J., Davidson J. E., 2005, p SĖKMĖS ISTORIJOS PROJEKTINĖJE VEIKLOJE VISOS DIENOS MOKYKLA PAGALBA MOKINIUI IR ŠEIMAI Irena Kašienė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos direktorė, Edita Kondrašovienė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos ekonomikos, vokiečių kalbos, verslo ir vadybos mokytoja Europoje, ypač Vokietijoje, šalia tradicinės pusę dienos uţimančios mokyklos sėkmingai kuriasi ir egzistuoja Visos dienos mokykla. Šalies visuomenė priima šią mokyklą kaip vieną aktualiausių švietimo politikos įgyvendinimo uţdavinių. Nuo m. m. rugsėjo pirmosios Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija įgyvendina projektą Visos dienos mokykla. Projekte dalyvauja dvi pirmosios gimnazijos klasės. Projekto įgyvendinimui telkiama patyrusių dalyko mokytojų ir klasių auklėtojų, gimnazijos vadovų komanda. Gimnazija sudaro galimybę projekto dalyviams mokiniams per formalųjį ir neformalųjį švietimą lavinti įvairius gebėjimus, teikti pagalbą mokymosi pasiekimų gerinimui, tai ypač svarbu pirmųjų gimnazijos klasių mokiniams, kurių vertybės, ţinios ne visada atitinka pageidaujamą standartą. Kalbiniam intelektui lavinti mokiniams siūloma mokytis ir trečiosios uţsienio kalbos (prancūzų, vokiečių). Šių klasių auklėtojos, turinčios ryškias vadybines klasės auklėtojo 44

45 kompetencijas, tenkindamos mokinių ir jų tėvų poreikius, kartu su gimnazijos vadovais sudaro Visos dienos mokyklos popamokinės dalies uţsiėmimų planą, tvarkaraštį. Visi tėvai nori, kad jų vaikai taptų išsilavinusiais, protingais ir intelektualiais. Bet pirmiausia jie nori, kad jie būtų laimingi, atrastų save, atskleistų ir puoselėtų savo gebėjimus, mokytųsi ir išmoktų juos pritaikyti šiuolaikinėje darbo rinkoje. Įrodyta, jog vaiko gabumus lemia įgimtų savybių ir aplinkos sąveika. Todėl mokykloje yra svarbu kuo anksčiau juos pastebėti ir skatinti juos skleistis. Įvairius ţmogaus gabumus puoselėti gali padėti paţinimo plėtojimo modeliai. Vienas iš jų, kuriuo mes remiamės, yra Harvardo universiteto psichologijos profesoriaus H.Gardnerio apibrėţtas modelis, kuris apima 9 intelekto tipus, ir yra mūsų pedagogų darbo orientyras. Mūsų uţdavinys sudaryti kuo palankesnes sąlygas visų 9 intelektų puoselėjimui ir plėtojimui. Į Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnaziją priimami mokiniai iš įvairių Kauno mokyklų, netaikant grieţtos gabiųjų mokinių atrankos. Jų gebėjimai bei lūkesčiai yra įvairūs, jie atvyksta iš įvairių socialinių aplinkų. Kadangi mūsų gimnazija teikia pagrindinį ir vidurinį ugdymą, tai mūsų pagrindinis tikslas yra parengti mokinius pagrindinio ugdymo ir brandos egzaminams bei padėti jiems pasiruošti tolesniam gyvenimui, tai yra padėti atsakyti į klausimus, kaip ir ką toliau veikti? Eiti dirbti ar mokytis? Ką mokytis? Kur toliau mokytis? Ieškodami naujų mokymo(-osi) formų, pateikdami jiems platų spektrą Visos dienos mokyklos uţsiėmimų, kurių metu jie ugdo anksčiau paminėtus intelekto tipus, keliame šiuos uţdavinius. UŢDAVINIAI: 1. Bendrauti ir bendradarbiauti su tėvais, mokiniais dėl jų poreikių ir lūkesčių (auklėtojo, gimnazijos vadovų veikla). 2. Sudaryti mokiniams sąlygas atskirų mokomųjų dalykų spragoms šalinti (konsultacijos pagal mokinių ir jų tėvų poreikius, atliktas anketavimas prieš prasidedant mokslo metams). 3. Sudaryti sąlygas mokytis tris (anglų, rusų ir vokiečių) uţsienio kalbas (papildomos vokiečių kalbos pamokos, konsultacijos). 4. Atskleisti ir plėtoti kūrybines mokinių galias, ugdyti meninę ir estetinę kompetenciją, padėti įsitraukti į kultūrinį bendruomenės gyvenimą (neformaliojo ugdymo uţsiėmimai, konsultacijos). 5. Ugdyti mokinių gebėjimą kritiškai mąstyti, spręsti problemas (auklėtojo ir mokinių veikla). 6. Puoselėti mokinių pasitikėjimą savo jėgomis, iniciatyvumą, savarankiškumą, nusiteikimą imtis atsakomybės, nuostatą ir gebėjimą mokytis visą gyvenimą, tobulėti (auklėtojo veikla, etikos mokytojos, pagalbos mokiniui specialistų konsultacijos). Projekte dalyvauja dviejų 1-osios d ir 1-osios f klasių mokiniai ir gimnazijos vadovų bei auklėtojų suburta mokančių formalaus ir neformalaus ugdymo, puikiai išmanančių ir be galo savo darbą mylinčių mokytojų, kurie yra pasiruošę ne tik dirbti su mokiniais pamokose, bet ir aukoti dalį savo laisvalaikio po pamokų. Todėl vienas iš pirmųjų gimnazijos vadovų ir auklėtojų uţdavinių buvo suformuoti tokių entuziastų komandą. Projekto įgyvendinimui skiriamos mokinio krepšelio lėšos (apmokėjimas uţ papildomai mokytojų atliekamus darbus, neformaliojo ugdymo veiklas). Visos dienos mokyklos projektą sudaro du etapai, kiekviename etape įgyvendinami skirtingi uţdaviniai. Pirmojo etapo pagrindinis uţdavinys yra mokymosi spragų šalinimas, socialinių įgūdţių formavimas ir 3-iosios pasirinktos uţsienio kalbos mokymas. Tuo tarpu antrojo etapo (sausis - birţelis) uţdavinys įvertinti rezultatus, juos išanalizuoti, pasirengti vykdyti antrąjį etapą. Pasibaigus pirmajam etapui, vykdomas tyrimas dėl probleminių situacijų sprendimo; mokiniams, tėvams ir mokytojams pateikiama anketa. Įvertinus rezultatą, pereinama prie antrojo etapo, kurio tikslas yra daugiau dėmesio skirti visų intelekto formų ugdymui, tam pasitelkiant neformalųjį ugdymą. Mokiniai, jų tėvai ir gimnazijos mokytojų kolektyvas supaţindinami pedagogų tarybos posėdyje su pirmojo etapo rezultatais. Pirmojo pusmečio pagrindinis uţdavinys buvo tokių socialinių kompetencijų ugdymas, kaip mokymasis mokytis, bendradarbiavimas, mokymosi spragų šalinimas. Išanalizavus tėvų ir mokinių klausimyno rezultatus ir suformavus Visos dienos mokyklos mokytojų komandą, buvo parengtas ir patvirtintas kiekvieno mokinio individualus tvarkaraštis, kur fiksuojama projekto vykdymui reikalinga informacija. Su šia informacija supaţindinami visų mokinių tėvai. 45

46 Pasibaigus pirmajam pusmečiui, auklėtojai, apibendrinę duomenis, parengė ataskaitą, kurios pagrindinis tikslas buvo pasitikrinti, ar projekto Visos dienos mokykla pirmojo etapo uţdavinys pasiektas. Šioje dalyje norime pristatyti rezultatus ir konstatuoti, kad paţanga dalinai pasiekta. Paţangą matome palyginę rezultatus, kurie rodo, kad mokymosi rezultatai, lyginant 8-osios klasės ir 1-osios gimnazijos klasės I pusmečio rezultatus, teigiamai pakito 1-ojoje f klasėje. Be to, palyginus matematikos ir lietuvių kalbos I pusmečio rezultatus su diagnostinio testo rezultatais 8-ojoje klasėje taip pat fiksuojamas teigiamas pokytis abiejose klasėse, tai +1,81 ir + 1,98 taikant dešimties balų mokinių ţinių vertinimo sistemą. Apibendrinus Visos dienos mokyklos teikiamų konsultacijų lankomumo rezultatus, išryškėjo, kad jomis pasinaudojo vidutiniškai 60 procentų mokinių. Taigi ši sritis dar yra tobulintina. Analizuodami I pusmečio veiklas ir mokinių susidomėjimą jomis pastebėjome dar keletą labai svarbių momentų. 1-oji d klasė parodė maţesnį susidomėjimą pasiūlyta socialinių įgūdţių programa, tuo tarpu 1-oji f klasė lankė ją aktyviai. Mūsų manymu, prieţastis yra ta, kad 1-ąją d klasę sudaro jau nuo pradinių klasių susiformavęs kolektyvas, tuo tarpu 1-ojoje f klasėje mokosi 23 mokiniai iš 18 skirtingų mokyklų ir progimnazijų. Antras pastebėjimas, kuris mūsų gimnaziją ypač dţiugina, tai didelis noras mokytis trečiosios uţsienio kalbos vokiečių kalbos. Kadangi visiems mokiniams antroji uţsienio kalba yra rusų, tai, mokinių nuomone, vokiečių k. mokytis yra lengviau ir maloniau, nes ji lengvesnė uţ rusų kalbą. Norime taip pat pasidţiaugti, kad dešimt šių klasių mokinių dalyvavo ir dar dalyvaus tarptautiniuose projektuose Vokietijoje, kur turėjo ir turės galimybę panaudoti gimnazijoje įgytas vokiečių kalbos ţinias. Antrojo pusmečio neformalių ugdymo veiklų pasirinkimai yra labai įvairūs muzika, dailė, šokis ir sportas. 1-ojoje f klasėje keletas mokinių ir auklėtoja dalyvauja socialinėje veikloje, būdami savanoriais VšĮ Penkta koja, jie surengė kartu su gimnazijos mokinių mokomąja bendrove paramos akciją ir planuoja tolesnį bendradarbiavimą su šia gyvūnų globos draugija. Tuo tarpu 1-ojoje d klasėje vyrauja sporto būrelių pasirinkimas. Apibendrinant projekto veiklas, manome, kad tai yra mūsų gimnazijos pagalbos mokiniui ir šeimai sėkmės istorijos gera pradţia. TARPTAUTINIAI MOKINIŲ MAINAI: UŢSIENIO KALBŲ MOKYMAS NETRADICINĖSE APLINKOSE Angelina Petrauskienė, Kauno Santaros gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja ekspertė, YFU savanorė nuo 2003 m. Stiprėjant ryšiams su uţsienio šalimis, auga poreikis bendrauti įvairiomis uţsienio kalbomis. Įvaldyti svetimą kalbą nėra lengva, todėl ieškoma kelių ir būdų, kaip padėti mokiniams mokytis kalbos ne tik iš vadovėlių. Kintantis laikas keičia ir mokymo turinį bei metodus. Buvo laikas, kai popieriaus lape stengdavomės išsakyti visus savo siekius (aplankyti Vokietiją ir kitas uţsienio šalis, susipaţinti su jaunimo gyvenimu ir kasdienybe) ir bent laišku pasiekti norimą šalį. Šios svajonės tapo realybe, Santaros gimnazijai aktyviai įsijungus į Tarptautinę mokinių mainų programą (Youth For Undrestanding, YFU), įkurtą 1951m. Vokietijoje. Pirmieji tarptautiniai mokinių mainai įvyko 1956 m. tarp JAV ir Vokietijos. Šiuo metu programoje dalyvauja daugiau nei 50 pasaulio šalių. Vien Vokietija kasmet apie 1200 mokinių siunčia į kitas šalis ir apie 450 jaunuolių priima mokytis į savo mokyklas. Lietuvoje ši programa vykdoma nuo 2000 m., Kauno Santaros gimnazijoje nuo 2003-ųjų. Tarptautiniai mokinių mainai suteikia galimybę metų mokiniams vienerius mokslo metus mokytis uţsienio gimnazijoje, gyventi priimančioje šeimoje ir tarsi iš vidaus paţinti šalį. Programos tikslas. Ugdyti brandţią asmenybę per kitų kultūrų paţinimą, savanorišką veiklą ir patirtį, vykdant ilgalaikius tarptautinius mokinių mainus. Programos uţdaviniai: išmokti uţsienio kalbą gyvenant ten, kur ja kalbama; visapusiškai susipaţinti su kitos šalies kasdienybe ir kultūra; 46

47 stiprinti supratimą ir toleranciją tarp įvairių tikėjimų ir tautybių ţmonių; susirasti draugų iš viso pasaulio. Išvykstančių mokinių ir priimančių šeimų globa yra neatskiriama mainų programos dalis. Kiekvienam mainų dalyviui priskiriamas asmeninis globėjas, kuris visus mainų metus pataria ir gelbsti įvairiose situacijose. Be to: mainų metų pradţioje, išvaţiuojantiems mokiniams organizuojamas įvadinis seminaras, kurio metu padedama įsigilinti į priimančios šalies kultūrą bei bendravimo subtilumus; mainų metų viduryje mokiniai susirenka savaitės trukmės seminarui, kad pasidalintų patirtimi ir psichologiškai pasirengtų likusiam pusmečiui; mainų metų gale vyksta baigiamasis seminaras stovykla, į kurią susirenka visi tuos metus Europos šalyse praleidę mokiniai (apie 400). Priimančios šeimos. YFU dţiaugiasi kiekviena šeima, kuri į savo namus priima uţsienietį mokinį, taip atverdama duris ne tik naujam šeimos nariui, bet ir naujai kultūrai. Nejučia uţsimezga glaudi, ilgus metus trunkanti draugystė. Priimanti šeima aktyviai dalyvauja ugdant mokinio asmenybę, kartu praplečia ir savo akiratį. Mainų metai praturtina ne tik pačių mokinių ir jų šeimų, bet ir klasės bei visos gimnazijos gyvenimą: ne kartą mus aplankė Paulas ir Josepha iš Romeno-Rolano (Romain-Rolland) gimnazijos Drezdene. Taip pat buvo šaunus susitikimas su mokiniais iš Vokietijos Maxi, Gustavu, Luku ir Joachimu, kurie mainų metus mokėsi Lietuvoje. Didţiulei mūsų nuostabai, jie puikiai išmoko nelengvos lietuvių kalbos: daug ir noriai bendravo su mumis lietuviškai. Programos rezultatai. Numatyti programos tikslas ir uţdaviniai yra sėkmingai įgyvendinami, nes mokiniai gyvena šeimose, lanko mokyklą, mokosi uţsienio kalbos ir gyvenimo būdo, metams tampa naujos šeimos nariais, naujos šalies piliečiais. Gyvenimas kitoje kultūroje padeda mokiniams labiau paţinti šalį, nei tai įmanoma skaitant knygas ar mokantis kalbos iš vadovėlių. Uţsienio gimnazijose mokėsi šie Santaros gimnazijos mokiniai: m.m. Rūta Subatytė (Vokietija), Emilija Petrauskaitė (Vokietija) m.m. Simona Petrauskaitė (Vokietija) m.m. Monika Skorupskaitė (Vokietija), Karolina Ţoramskytė (Vokietija) m.m. Lina Krilavičiūtė (Vokietija), Rokas Barkauskas (Vokietija), Gintarė Gajauskaitė (Vokietija), Joringė Deltuvaitė (Vokietija) m.m. Rūta Ruočkutė, Jurga Paševeckaitė (Vokietija), Justina Navickaitė (Vokietija), Giedrė Šimkevičiūtė (Danija) m.m. Aušra Giedraitytė (Belgija), Giedrė Cirtautaitė (Vokietija) m.m. Ugnė Čepulytė (Vokietija) m.m. Aura Ravaitytė (Vokietija) m.m. Gintarė Pėterytė (Vokietija), Urtė Bakanovaitė (Belgija), Augustė Aleknavičiūtė (Vokietija). Malonu, kad uţsienio šalyse yra mokinių, besidominčių Lietuva ir norinčių išmokti nelengvos lietuvių kalbos. Santaros gimnazijoje mokėsi ir mokosi šie mokiniai: m.m. Wilko Heitkother (iš Vokietijos), Nina Prokopf (iš Vokietijos) m.m. Olivia Kolu (iš Suomijos). 47

48 Mainų mokiniai gyvena šeimose ir turi galimybę iš arčiau paţinti kitos šalies kalbą bei kultūrą. Skirtingo auklėjimo ţmonių bendra kasdienybė nėra lengva, tačiau šalinant iškylančius nesklandumus, įgyjama abipusio supratimo, geriau įsigilinama į svečios šalies, o kartu ir į savo šalies papročius bei kultūrą. Išvados, veiklos tęstinumas. Mokiniai gali pasirinkti vieną iš 30 programų. Kiekviena šalis yra skirtinga ir įdomi savo ţmonėmis, galimybėmis, problemomis, nuotykiais, patirtimi... Ieškant šeimos atsiţvelgiama į mokinių pageidavimus, kurie nurodomi pildant YFU anketas. Mokiniams suteikiama galimybė netradiciniu būdu išmokti uţsienio kalbą, plėsti savo akiratį keliaujant, lankant įvairius būrelius ir uţsiimant papildoma veikla. Pastebėjome, kad visi mainų mokiniai grįţta su gausybe naujų idėjų ir, svarbiausia, siekia jas įgyvendinti. Jie organizuoja mainų programos pristatymo renginius, kantriai atsakinėja į gausius klausimus apie mokymąsi ir gyvenimą uţsienyje, apie bendravimą uţsienio gimnazijose bei šeimose. Mainų programos pristatymo renginiai Santaros gimnazijoje bei YFU informacinės dienos Kauno miestui ir regionui vyksta kasmet. Tarptautinėje mokinių mainų programoje (YFU) verta dalyvauti, nes mokiniai grįţta ne tik išmokę kalbą, bet ir įgiję neįkainojamos įvairiapusės patirties, dvasiškai sustiprėję ir uţgrūdinę savo charakterį bei patyrę taip brangų draugų, šeimos, kartu ir Tėvynės ilgesį... Jie grįţta brandesni, labiau brangindami savo gimtąją šalį. Gerbiami mokytojai, mieli mokiniai, jei norite dalyvauti mainų programoje metus mokytis uţsienyje ar tapti priimančiąja šeima, kreipkitės į YFU Lietuva biurą ( arba į Kauno Santaros gimnaziją ( Mielai Jums padėsime! PROBLEMINIO MOKYMOSI TAIKYMAS UGDANT MOKINIUS VERSLUMO Justina Naujokaitienė, Kauno Saulės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, psichologijos mokytoja, Dovilė Kulvietienė, Kauno Saulės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, anglų k. mokytoja metodininkė, Laima Girdauskienė, Kauno Saulės gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė, ekonomikos mokytoja Šiandienos jaunimas, dar besimokydamas mokykloje, turi išmokti prisitaikyti prie nuolatinės informacinės, technologinės, ekonominės, politinės situacijos kaitos, kuri juos lydės visą gyvenimą. Siekiant, kad baigę mokyklą mokiniai būtų pasirengę gyventi ir dirbti konkurencijos sąlygomis, teisingai ir tikslingai pasirinktų studijas pagal savo gebėjimus, o baigę mokslus aukštosiose mokyklose gebėtų susirasti mėgiamą darbą ar prireikus mokėtų sukurti savo verslą, jį išlaikyti bei mokytis visą gyvenimą, svarbu juos mokyti verslumo. Tradiciniai ugdymo metodai nemoko verslumo įgūdţių, iš tiesų jie net gali trukdyti jiems vystytis. Mokymasis tai ne tobulas atkartojimas to, kas buvo mokoma, o aktyvus prasmių kūrimo procesas, kurio metu atsiranda asmeninės interpretacijos to, ko buvo mokoma (Petty, 2008). Aktyviai ugdytinių veiklai organizuoti tinka visi aktyvūs mokymo metodai: mokymasis bendradarbiaujant, komandinis darbas, projektinis metodas, probleminio mokymosi metodas ir pan. Probleminio mokymosi kaip ugdymo strategijos ištakos yra sąlygiškai naujos siejamos su jo diegimu 1960 m. McMaster universiteto (Kanada) medicinos studijose. Jis jau rado savo vietą JAV ir Europoje. Vis dėlto pastebima, kad probleminis mokymasis daugiausiai naudojamas ir atpaţįstamas kaip metodas. Verslumą galėtume apibūdinti kaip naujos idėjos turėjimą ir siekimą ją įgyvendinti, o tai būdinga ne tik verslui plėtoti, todėl verslumą reikėtų suvokti kur kas plačiau. Geriausiai verslumas pasireiškia aktyvioje veikloje, todėl visas asmenybės verslumo ugdymas turėtų būti nukreiptas į galutinį rezultatą išugdyti asmenybę, gebančią savarankiškai ir atsakingai veikti. Pagrindinės verslumo savybės: iniciatyvumas, pasitikėjimas savimi, kritinis mąstymas ir vertinimas, rizikavimas, poreikis siekti, polinkis į padėties kontrolę, inovatyvumas (kūrybingumas), siekis būti 48

49 nepriklausomam, atkaklumas, lyderystė. Ugdant mokinius verslumo efektyviausia yra naudoti netradicinius ugdymo metodus, tokius, kaip jau aptartas probleminis mokymasis. Probleminio mokymosi pavyzdys yra Mokinių mokomųjų bendrovių kūrimas mokykloje. Mokinių mokomosios bendrovės kūrimas yra kompleksinė, nestruktūruota praktinė veikla, imituojanti realiame gyvenime kylančias problemas. Probleminio mokymosi metu mokytojui rekomenduojama priimti konsultanto vaidmenį tiek pamokoje, tiek organizuojant patį įmonės darbą, tuo tarpu mokiniai tampa visiškai atsakingi uţ savo darbo mokymosi rezultatus. Įkurdami trumpalaikę akcinę bendrovę ir ją valdydami pagal bendrovės veiklos įstatus, mokiniai įgyja verslo įgūdţių ir praktiškai pritaiko pamokose išmoktas ekonomikos sąvokas, aktyviai, savarankiškai ieško reikiamos informacijos, mokosi bendradarbiauti, dirbdami grupėse. Jie priversti tirti rinką, savarankiškai priimti nutarimą, koks bus jų verslas, sukaupti kapitalą parduodami akcijas. Galiausiai jie gamina bei parduoda savo produkciją (arba teikia paslaugas) ir tvarko visą bendrovės veiklos apskaitą. Taip mokiniai sėkmingiau ar maţiau sėkmingai pereina visus realios bendrovės veiklos etapus. Nuo tikros firmos mokinių bendrovė skiriasi tik tuo, kad turi ribotą kapitalą ir veikia ribotą laiką (keturis penkis mėnesius). Mokinių mokomojoje bendrovėje yra supaprastinta buhalterinė apskaita. Lietuvos Junior Achievement (ne pelno siekianti organizacija) kasmet rengia Mokinių bendrovių konkursą, kuriame Lietuvos mokinių bendrovių atstovai varţosi dėl geriausios metų Mokinių mokomosios bendrovės vardo. Bendrovės vertinamos pagal pelningumą, gerą gaminio arba paslaugos idėją, veiksmingą darbą, vadybos strategiją. Organizuodami mokomosios bendrovės veiklą mokiniai dirba komandomis, todėl priimdami įvairius sprendimus turi rasti kompromisą. Verslo organizavimas leidţia pasitikrinti bei pervertinti savo vertybinę sistemą, ugdytis kūrybiškumą bei prisiimti visišką atsakomybę uţ mokymąsi. Mokinių veikla yra vertinama ne tik nuolat su mokiniais dirbančios mokytojos, bet ir pačių mokinių bei išorės vertintojų ( Lietuvos Junior Achievement atstovų). Vertinimo kriterijai yra nuolat aptariami kartu su mokiniais, vertinamas ne galutinis bendrovės pristatytas produktas, bet visas ugdomasis procesas, kurį pristato mokiniai. Sėkmingas verslumo ugdymo atvejis Kauno Saulės gimnazijoje Mokinių mokomųjų bendrovių istorija Lietuvoje prasideda nuo 1994 metų. Kauno,,Saulės gimnazijoje mokinių mokomosios bendrovės pradėjo kurtis 2000 metais. Tuo metu ekonomikos ugdymas pradėtas įgyvendinti pagal Junior Achievement programą. Iki 2008 metų gimnazijoje mokinių bendrovių buvo labai nedaug ir visos turėjo tą patį pavadinimą Saulita, kurio prasmė yra visai nesiejama su Saulės gimnazijos pavadinimu. Paprasčiausiai mokiniai norėjo įtikti akcininkams ir jų kredo buvo sau po litą, o akcininkams viskas kas liks. Jau 2002/2003 mokslo metais mokykla turėjo geriausią metų mokinių mokomąją bendrovę MMB,,Saulita, kurie gamino suvenyrinius Saulės gimnazijos raktų pakabukus m.m. veikusi mokinių mokomoji bendrovė,,ţuvis taip pat buvo lyderė. Daugelyje mugių jie buvo pripaţinti pačiais geriausiais. Todėl visai nenuostabu, jog m.m. geriausia Lietuvos mokinių mokomąja bendrove tapo būtent,,ţuvis, gaminusi papuošalus iš stiklo. Finalinėje mugėje ši bendrovė laimėjo net 4 nominacijas iš 12 galimų (geriausia metų MMB, geriausia prezentacija, novatoriškiausias produktas, ţiūrovų simpatijos). Šiai bendrovei puikiai sekėsi ir Stokholme, kur vyko geriausios Europos mokinių mokomosios bendrovės konkursas. Čia Ţuvis buvo nominuota uţ Meno integravimą į tikrą verslą m.m. daugelis Lietuvoje susikūrusių bendrovių siekė atspėti bendrovės,,ţuvis sėkmės formulę, todėl tais mokslo metais buvo pastebėta gerokai padidėjusi tendencija gaminti papuošalus. Bet sauliokai vėl visus nustebino originalia mąstysena ir buvo nepralenkiami. Būdami absoliučiais novatoriais tarp mokinių mokomųjų bendrovių (gamino knygeles su kompiuteriniais ţaidimais 5 10 metų vaikams, skatinančias rūšiuoti atliekas) bendrovė,,grėblys laimėjo geriausios Lietuvos mokinių mokomosios bendrovės konkursą ir atstovavo Lietuvai Tarptautinėje mugėje Roterdame, Olandijoje, kur Lietuvos atstovai buvo apdovanoti Hewlett-Packard atsakingo verslo apdovanojimu. Tai ne vieninteliai Grėblio laimėjimai. Europos prekybinėje mugėje (JA-YE European Student Trade Fair 2009) Bodo (Norvegija) komanda buvo paţymėta dviem antromis vietomis geriausios bendrovės konkurse ir inovatyvaus produkto konkurse. Bendrovę įkūrę mokiniai yra gavę ir vieną iš prestiţiškiausių nominacijų tarp Lietuvos verslininkų Lietuvos pramonininkų 49

50 konfederacijos įsteigtą Petro Vileišio vardo nominaciją. Reikia paminėti, jog nei viena kita Lietuvos mokinių mokomoji bendrovė laimėjimais iki šiol nepralenkė bendrovės Grėblys m.m. pasiţymėjo labai išaugusia konkurencija tarp mokinių mokomųjų bendrovių. Mat dalyvių skaičius padidėjo kone dvigubai. Vis dėlto,,saulės gimnazija trečius metus iš eilės laimėjo geriausios mokinių mokomosios bendrovės konkursą. Šį kartą garbę atstovauti Lietuvai Italijoje laimėjo bendrovė,,spoonex, kurie gamino,,kabančius šaukštelius. Ši bendrovė buvo geriausių Europos mokinių mokomųjų bendrovių penketuke m.m. gimnazijos mokinių mokomosios bendrovės taip pat buvo labai gerai ţinomos Lietuvoje ir uţsienyje, pelnė LR Ūkio ministerijos, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Swedbank, DnB bankų, ISM tarptautinio universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto ir kitas įsteigtas nominacijas. Uţ nuopelnus verslui Kauno Saulės gimnazijos mokiniai septynis kartus (2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2009, 2010 m.) buvo pakviesti dalyvauti Verslo šlovės galerijos apdovanojimuose. Apibendrinimas Sėkmės istorija ugdant mokinius verslumo, rodo, jog probleminio ugdymo metodas iš tiesų yra vertingas šiandienos ugdymo sistemoje. Mokiniai daţniau renkasi ekonomikos pasirenkamąjį dalyką vyresnėse klasėse ir pasiekia kokybiškesnių rezultatų, įgyja daugiau bendraţmogiškųjų bei dalykinių kompetencijų. PROJEKTINIŲ DARBŲ VERTINIMAS IR ĮSIVERTINIMAS Projektas apibūdinamas kaip mokymosi metodas, padedantis išmokti naudotis žiniomis. Petty Geoff Aldona Vėlyvienė, Aleksandro Stulginskio mokyklos - daugiafunkcio centro geografijos mokytoja metodininkė Projektine veikla siekiama pagyvinti mokymo(si) procesą, ugdyti mokinių savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, atsakomybę uţ savo darbo rezultatus bei idėjas. Dalyvavimas projektinėje veikloje daro didelį poveikį vidinei mokinių motyvacijai. Dirbant projektų metodu į pirmą vietą iškeliama konkreti problema, o tik paskui pasitelkiamos teorinės ţinios jai spręsti. Mokymo dalykai tampa įrankiu sprendţiant problemą. Be dalykinių ţinių, projektinėje veikloje mokomasi: Ugdyti bendrąsias kompetencijas; Imtis atsakomybės uţ savo veiksmus; Išreikšti ir apginti savo nuomonę; Sieti teorines ţinias su praktiniu darbu. Mokytojas projektinėje veikloje atlieka tik konsultanto vaidmenį, būna iniciatorius, tikrina medţiagą, vertina darbą. Mokiniai vieni kitus konsultuoja. Konsultanto vaidmenį atlieka mokinys, kuris tą dalyką geriausiai moka. Mokiniai, bendradarbiaudami su mokytojais, tiria ir sprendţia problemas, neatitrūkę nuo pamokinės veiklos, dirba grupėse. Pagal mokyklos ugdymo planą, projektinė veikla tęsiasi pusę metų. Ji prasideda lapkričio mėnesį ir baigiasi balandį. Klasės mokiniai iškelia jiems aktualias problemas. Jos aptariamos ir konsultacijų būdu atrenkamos priimtiniausios. Klasei teikiamos penkios projektinės veiklos. Mokiniai patys pasiskirsto į grupes. Mokytojas inicijuoja, kad grupėje būtų ir stipriau ir silpniau besimokantys vaikai. Mokyklos metodinės grupės, aptarusios projektinę veiklą, nurodo baigiamojo darbo dalis, teikia vertinimo ir įsivertinimo kriterijus. 50

51 Kadangi mokinys dirba pusę metų, vertiname ne tik galutinį rezultatą (parengtą ir mokyklos bendruomenei pristatytą projektą), o ir mokinių pasiekimus ir pastangas uţ tarpinius projektinio darbo etapus (Pagal Sahlberg, 2006): 1. Pasirengimą aptariama ir apibrėţiama tema, iškeliama ir įvardijama mokiniams aktuali problema. 2. Planavimą susiskirstoma į grupes, suformuluojamas tikslas, grupių (grupių narių) ilgalaikiai ir trumpalaikiai uţdaviniai (jie sudarys įvertinimo pamatą), numatoma veiksmų trukmė, tarpinių atsiskaitymų pobūdis ir laikas. 3. Vykdymą renkama ir interpretuojama informacija, atliekami praktiniai darbai, atsiskaitoma uţ tarpinius rezultatus. 4. Apibendrinimą randamas problemos (-ų) sprendimas, pasirengiama pateikti apibendrintus projekto rezultatus (ataskaitą). 5. Pristatymą projekto rezultatai pristatomi klasei, mokyklos bendruomenei, tiriamųjų darbų konferencijose mieste ir kt.). 6. Įvertinimą ir įsivertinimą remiantis aptartais kriterijais, apmąstomas ir įsivertinamas asmeninis indėlis į projekto sėkmę, suteikiama grįţtamoji informacija kitiems projekto dalyviams. Projektiniai darbai gali būti tiriamieji (bet kurio mokomojo dalyko problemų tyrimas, pavyzdţiui, Geografinių ţinių tyrimas visuomenėje, Medţių aukščio ir amţiaus nustatymas Dainavos parke ) ir kūrybiniai (pavyzdţiui, Kėdţių dekoravimas ). Šiek tiek skiriasi jų rengimas ir vertinimo kriterijai. 1 2 etapai. Projekto parengimo ir planavimo vertinimas Šiame etape vertinama darbo idėja, išsiaiškinama, kaip ji kilo, vertinamas temos aktualumas. Atkreipiamas dėmesys į darbo tikslų ir uţdavinių sudarymą. Formuluojant darbo tikslus ir uţdavinius, reikėtų vartoti ţodţius paaiškinti, apibrėţti, apibūdinti, nustatyti, išsiaiškinti, įvertinti, ištirti, susipaţinti, nustatyti, išnagrinėti ir pan. Pateikiu projekto Kėdţių dekoravimas mokinių iškeltą problemą, tikslus ir uţdavinius kaip tą problemą spręsti. Mokyklos koridoriuose sustatytos iš salės išneštos senos kėdės. Jos sujungtos po keturias, nusitrynusios, neišvaizdţios. Norime jas nudaţyti aliejiniais daţais, dekoruoti kėdţių atlošus geografinių zonų tematika. Dekoruotos kėdės papuoš mokyklos koridorius. Tikslas: Dekoruoti senas kėdes. Uţdaviniai: 1. Išsiaiškinti, kokios rūšies daţais galima nudaţyti kėdes. 2. Susipaţinti su dekupaţo technika. 3. Išnagrinėti geografinių zonų gyvūniją ir augmeniją, rasti atitinkamų paveikslėlių. 4. Darbą baigti sausio 20 dieną. 5. Įsigyti reikiamas priemones: teptukus, laką, aliejinius daţus. Vertinimo kriterijai Taip Ne 1. Aktuali problema * 2. Uţdaviniai suformuluoti konkrečiai ir aiškiai * 3. Tikslai suprantami, atsakyta į klausimus: kas, kaip, iš ko? ** * 4. Aišku koks bus galutinis rezultatas * 5. Numatyta konkreti projekto atlikimo eiga * 6. Numatoma veiksmų trukmė * 7. Nurodomos priemonės * Mokytojas recenzijoje dėkoja uţ aktualią problemą, aiškius uţdavinius, numatytą darbo trukmę ir priemones. Atkreipia dėmesį, kad nenumatyta atlikimo eiga, nevisiškai aišku, kas atliks uţduotis. Mokytojas nori kartu su mokiniais pasidţiaugti galutiniu rezultatu, linki sėkmės. Grupės darbas vertinamas kaupiamuoju balu. 51

52 3 etapas. Vykdymas Tai pagrindinė darbo dalis. Esminė šio skyriaus paskirtis pateikti pačius tyrimų rezultatus ir jų analizę. Naudojami statistinio duomenų apdorojimo ir jų fiksavimo būdai (lentelės, grafikai, diagramos, piešiniai, schemos, brėţiniai, planai, kartogramos, fotografijos). Pateikiame tik svarbiausią medţiagą. Tiriamuosiuose darbuose, daţniausiai naudojamos anketos. Pradedant vykdymo etapą jos įvertinamos. Kūrybinio darbo vykdymo etapas siejamas su konkrečiu kūrybiniu procesu (gali būti filmo, paveikslo kūrimu, literatūros kūrinio rašymu, laikraščio, ţurnalo rašymu ir kt). Atliekant kūrybinį darbą, mokiniai su mokytojais konsultuojasi daţniau (kūryba tai ne skaičių dauginimas). Pateikiu anketų vertinimo kriterijus: 1. Anketos atsako į iškeltą problemą. 2. Nurodyta, iš ko bus prašoma interviu. 3. Demografiniai ypatumai (lytis, amţius, išsilavinimas). 4. Nurodyta, ar interviu bus įrašomas (jei sutinka pašnekovas). 5. Klausimai paprasti ir aiškūs. Mokytojas pateikia recenziją, nurodydamas stipriąsias ir silpnąsias anketų puses. Mokiniai aptaria mokytojo rekomendacijas ir rašo savo įsivertinimą. Radę kompromisą, pradeda vykdymo etapo darbus (apklausia respondentus, skaičiuoja apklausos rezultatus, braiţo grafikus). Mokytojas etapo darbą vertina kaupiamuoju balu. 4 5 etapai. Rezultatų apibendrinimas ir pristatymas Pagal mokykloje priimtą projektinių darbų organizavimo tvarką mokiniai, atlikę projektinį darbą, rezultatus pristato raštu ir ţodţiu. Savo rašto darbą mokinys atlieka pagal metodinės tarybos patvirtintą aprašą. Vertinamas projekto temos aktualumas, projektinės grupės darbo tikslai ir uţdaviniai, kiekvieno uţdavinio rezultatas, kūrybinis procesas, suformuluotos išvados, pateiktas naudotų šaltinių sąrašas. Aprašas turi būti konkretus ir aiškus. niekam nereikalingas daugţodţiavimas. Mokinio rašto darbą įvertina draugai ir įsivertina pats mokinys pagal Pyrago, Voratinklio metodus. Atsiţvelgęs į draugo nurodytas klaidas, mokinys patobulina darbą. Daţnai mokiniai, dirbdami grupėje, atlieka skirtingus darbus: vieni klausinėja respondentų, kiti skaičiuoja, braiţo lenteles. Apraše nurodomas konkretus mokinio indėlis. Mokytojas rašto darbą vertina pagal vertinimo kriterijus: 1. Visi uţrašai tikslūs, tvarkingi. 2. Tikslingai panaudota teorinė medţiaga. 3. Informacija, pateikta lentelėse, schemose, ţemėlapiuose, pateiktyje ir pan., apibendrinta. 4. Tiksliai nurodyta naudotos literatūros metrika. Kiekvienas mokinys parengia pristatymo kalbą, kurią pasako mokyklos projektinių darbų konferencijoje. Baigus projektinę veiklą dar viena pamoka skiriama įsivertinti. Mokiniai analizuoja, kaip planingai dirbo, kokius gebėjimus ugdėsi, įvardija sėkmes, svarsto iškilusių sunkumų prieţastis, numato, ką kitų mokslo metų veikloje norėtų pagilinti ar padaryti kitaip. 6 etapas. Įvertinimas ir įsivertinimas Mokytojas baigiamąjį darbą įvertina paţymiu. Balas Puikus (10 /9) Geras (8 /7) Patenkinamas (6 /5) Įvertinimo kriterijai mokinys demonstruoja aktyvų dalyvavimą ir iniciatyvą; mokinys demonstruoja gerus komandinio darbo įgūdţius; turi tvirtą motyvuotą nuomonę, geba konstruktyviai diskutuoti su kitais; mokinys rodo geras ţinias, gebėjimus ir įgūdţius. mokinys geba pasinaudoti taisyklėmis ir nurodymais; mokinys demonstruoja komandinio darbo gebėjimus; yra kai kurių nedidelių akivaizdţių netikslumų. mokiniui reikalingas vadovavimas; mokinys nemoka gerai dirbti su kitais mokiniais; darbe yra akivaizdţių klaidų, netikslumų. 52

53 Gyvenimas yra vienas didelis projektas, sudarytas iš maţų projektų. Kiekvienas projektas turi pradţią, pabaigą, ţmogiškuosius ir materialiuosius išteklius bei tikslą. Dirbant projekto metodu, aktyvuojama įvairių gebėjimų mokinių veikla mokykloje. Dirbdami komandose mokiniai ugdo(-si) bendrąsias kompetencijas, siekia tikslo per tam tikrą grieţtai fiksuotą laiką. Dirbant projekto metodu kiekvienas grupės narys, dirbdamas sau labiausiai tinkantį ir patinkantį darbą, gali geriausiai atsiskleisti, tai didina motyvaciją siekti projekto tikslų bei ugdo asmeninę atsakomybę. Literatūra Petty Geoff. Įrodymais pagrįstas mokymas, Vilnius, Dautaras J. Tyrimų mokėjimų ugdymas kraštotyrinėje veikloje, Vilnius, Tamošiūnas T. Projektų metodas ugdymo praktikoje, Šiauliai, Teresevičienė M., Adomaitienė J. Projektai mokymo(si) procese, VDU, MOKYKLA BE SIENŲ TARPTAUTINIŲ PROJEKTŲ PATIRTIS Aleksandra Bancevičienė, Lina Dovydienė, Daiva Visockienė, Vaida Paulauskienė, Vilma Gudelienė, Kauno Vyturio katalikiškos vidurinės mokyklos tarptautinių projektų koordinavimo komanda Dalyvavimas mokyklų partnerysčių Comenius projektuose tarptautinė patirtis ir galimybė kurti mokyklą be sienų. Tai pamokos, kuriose svarbiausia ne klasės, suolai ar lenta, bet ţmonės mokiniai ir mokytojai. Galima mokytis ir mokyti kitaip. Tinkamai pasirinkta ir pritaikyta projektinė veikla leidţia atsiskleisti kiekvieno dalyvio kūrybiškumui, iniciatyvumui, o problemos ir klausimai sprendţiami bendradarbiaujant. Dalyvavimas tarptautiniame projekte tiesiogiai atliepia šios dienos ugdymo poreikius: dalykų integraciją, netradicinės mokymo(si) aplinkos kūrimą, mokymąsi bendradarbiaujant, bendrųjų kompetencijų ugdymą, padeda sumaţinti atotrūkį tarp teorinių ţinių ir praktikos. Tarptautinių projektų metu sėkmingai bendradarbiaudami su Europos šalių partneriais, mokytojai ir mokiniai turi galimybę paţinti kitas kultūras, tobulinti uţsienio kalbų ţinias, pasidalinti patirtimi, naujoviškomis mokymo praktikomis. Visos šių projektų veiklos yra finansuojamos Mokymosi visą gyvenimą programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų ir paramos fondas. Nuo 2012 metų rugsėjo, Kauno Vyturio katalikiškoje vidurinėje mokykloje sėkmingai įgyvendinami du tarptautiniai Comenius projektai. Vienas iš jų daugiašalis projektas Dive in the sky, kurio tikslas pasitelkus astronomiją, integruojant uţsienio kalba(s) skatinti mokinius domėtis gamtos bei tiksliaisiais mokslais. Projekte dalyvaujančios šalys Lietuva, Portugalija, Austrija, Bulgarija, Turkija. Projekto veiklos suplanuotos atitinkamai įvairaus amţiaus mokiniams, interaktyvios ir įdomios, vykstančios netradicinėse aplinkose bei mainų vizitų metu, skatinančios motyvaciją. Kiekvieną mėnesį pagal projekte numatytą grafiką rengiamas projektinės veiklos konkursas. Geriausiai jame pasirodę ar laimėję mokiniai pasirenkami kaip mobilumo programos dalyviai. Į organizuojamas projekto veiklas įtraukiama kuo daugiau mokinių nuo pradinių klasių iki abiturientų. Integruojamose skirtingų dalykų pamokose, netradicinėse aplinkose, mainų vizitų metu sukurti tarpiniai projekto produktai leidţia dţiaugtis realiais rezultatais. Mokiniai, kaip numatyta projekto programoje, veiklas atlieka muziejuose, laboratorijose, observatorijoje. Atlikdami praktines uţduotis Kauno miesto erdvėse, mokiniai atliko šviesos taršos Kauno centre ir savo gyvenamajame rajone tyrimą. Parengė šviesos taršos, skirtinguose Kauno rajonuose ţemėlapius. Mokyklą papuošė 11 klasių mokinių fotografijų paroda Mįslingi dangaus toliai. Aštuntų klasių mokiniai integruotų fizikos, informacinių ir anglų kalbos pamokų metu, bendradarbiaudami su projekto partneriais, sukūrė komiksų istoriją apie daugiapakopės raketos išradėją K. Simanavičių bei kitų šalių išradėjus. Mainų vizitų metu dirbdami su bendraamţiais iš partnerinių mokyklų, paruošė 53

54 pateiktis projekto tematika Ţymūs astronomai, Šviesos tarša ir jos pavojai, Ekologiniai pavojai aplink mus, Kosmoso tarša, Saulės laikrodţiai Europoje. Pradinių klasių mokiniai dalyvavo piešinių konkurse/parodoje Šviesos tarša, sukūrė Saulės sistemos planetų maketus, kuriuos panaudojo kuriant kinestetinį Saulės sistemos modelį bei spektaklyje Kelionė į Kosmosą. Integruotų geografijos, fizikos, uţsienio kalbų pamokų metu mokiniai pagamino informacinius stendus apie šalis partneres bei jų astronomus ir astronomijos mokslo pasiekimus, sudarė astronomijos terminų ţodynėlį. Visi šie mokinių bendri darbo rezultatai toliau naudojami mokykloje kaip mokomoji priemonė. Projekto veiklą mokykloje apibendrino įvykusi tarptautinė konferencija Dangaus toliai: o kas virš mūsų?. Kauno arkivyskupijos vyskupo augziliaro Kęstučio Kėvalo pranešimas Mokslas ir religija skaitytas anglų ir lietuvių kalbomis sudomino visus konferencijos dalyvius. Nelson Correia, astronomijos mokytojas iš Portugalijos, savo pranešime Šviesos tarša ir jos pasekmės pristatė problemą, aktualią visai planetai. Lietuvos fizinių mokslų daktarė, meteorologė Audronė Galvonaitė supaţindino su Lietuvoje pastebimais nakties meteorologiniais reiškiniais. Konferencijos dalyviai turėjo unikalią galimybę išgirsti pirmo lietuviško palydovo kūrėjo, Kauno technologijos universiteto studento Algio Karpavičiaus pristatymą Palydovas LitSat 1. Konferencijos metu šalių partnerių mokytojai ir mokiniai grupėse skaitė pranešimus ekologine Visatos tematika. Mokiniai domėjosi kosmoso taršos pavojais, rūgščiojo lietaus poveikiu, mobiliųjų šaltinių ir šviesos tarša bei kitomis problemomis. Veiklos buvo suplanuotos atsiţvelgiant į skirtingą besimokančių amţių. Kol vyresnių klasių mokiniai dalyvavo konferencijoje, skirtingų šalių pradinių klasių mokiniai mokėsi astronomijos pradţiamokslio: iš molio lipdė dangaus kūnus, kūrė Mėnulio kraterius, modeliavo Saulės sistemą, lankstė ţvaigţdes ir kartu dalyvavo spektaklyje apie kelionę į Kosmosą. Mūsų mokytojų sukurtos astronomijos pagrindų pradţiamokslio pamokos, sėkmingai pritaikytos partnerinėje Austrijos mokykloje. Projektas atveria galimybes mokytis dalyvaujant mobilumo programose. Mokiniai gali paţinti skirtingų šalių kultūrą, papročius bei susipaţinti su bendraamţiais iš skirtingų Europos mokyklų. Projekto veiklos, bendravimas su partneriais, skatina mokinius lavinti ne tik anglų kalbos, bet ir kitų uţsienio kalbų rusų, vokiečių kalbos įgūdţius. Bendra veikla skatinta mokinius domėtis, tyrinėti ir analizuoti informaciją apie Visatos ekologiją, padeda plėtoti mokinių tiriamuosius, analitinius įgūdţius ir sudaryti sąlygas jų saviraiškai bei kūrybiškumui atsiskleisti, plėtoti komunikacinę kompetenciją klasių mokiniai, besidomintys informacinėmis technologijomis bei su jomis siejantys savo ateities lūkesčius, turi puikią galimybę išbandyti save ROBOTENGLISH projekto veiklose, naudojant anglų kalbą integruotam tiksliųjų mokslų, tokių kaip informacinių technologijų, matematikos, elektronikos mokymuisi. Numatomi projekto produktai: savaeigis robotas ir jo veikimo instrukcija/aprašas. Pagal projektą mūsų mokyklos uţduotis parengti naujo roboto aprašą anglų kalba. Dalyvaudami dvišalio mokyklų partnerysčių projekto Robotenglish (informacinių technologijų ir anglų kalbos integracija bei praktinis pritaikymas) mainuose Italijoje (Turine) Eduardo Agnelli saliezietiško ugdymo mokykloje, mokiniai galėjo dalyvauti įvairiose veiklose: lankėsi kino muziejuje, Egipto muziejuje, IVECO sunkveţimių ir autobusų variklių pramoniniame centre, komercinės architektūros pastate Lingotto, dalyvavo italų kalbos, informatikos, programavimo, elektronikos pamokose, kurių metu italų mokiniai anglų kalba konsultavo mūsų mokinius, padėjo jiems suprasti elektroninių mechanizmų, reikalingų robotui kurti, veikimo principus. Mokiniai galėjo iš arčiau paţvelgti į robotikos projektus, kuriuose dalyvauja mus priėmusi mokykla. Anglų kalbos mokytojos turėjo galimybę vesti lietuvių kalbos pamokas anglų kalba. Darbas buvo įtemptas, tačiau tikrai įdomus. Italų mokiniai buvo imlūs, motyvuoti ir gebėjo greitai įsisavinti medţiagą, išmoko pagrindinių pasisveikinimo, prisistatymo ir kitokių frazių. Lietuvių prisistatymų metu Italijoje mokiniai ir mokytojai anglų kalba pristatė savo mokykloje puoselėjamas vertybes ir tradicijas. Eduardo Agnelli saliezietiško ugdymo mokyklos bendruomenė su dideliu susidomėjimu stebėjo trumpą filmą apie Lietuvą. Mūsų mokiniai nepabijojo pristatyti ir pačių parengtą video medţiagą apie Lietuvą, Kauną ir mokyklą. Projekto dalyviai buvo apgyvendinti italų mokinių šeimose, kurios mūsų vaikais rūpinosi tarsi savais. Ši svetingame krašte įgyta patirtis paliko šiltus prisiminimus tiek mūsų mokinių, tiek italų širdyse. Turėjome galimybę susitikti pokalbiui su garsiu italų rašytoju, saleziečių kunigu Bruno Ferrero. Grįţusi vizito komanda, įspūdţiais dalijosi su mokyklos bendruomene pristatydami atskirus pranešimus. 54

55 Projekto metu mokiniams nestigo veiklų, kuriose jie galėjo atskleisti savo gebėjimus. Skirtingų klasių mokiniai dalyvavo projekto svetainės logotipo kūrimo konkurse, informacinėmis technologijomis besidomintys mokiniai mokytojų padedami sukūrė projekto internetinę svetainę. Ypatingas dėmesys skiriamas karjeros ugdymui, mokiniai motyvuojami domėtis robotikos studijomis bei šio mokslo plėtra Lietuvoje. Lankėmės KTU vykusiame mokslo festivalyje Erdvėlaivis Ţemė 2014, paskaitoje Pasigaminkime robotą patys, kuriame buvo demonstruojami originalūs studentų sukurti autonominiai mobilūs robotų modeliai. Mokiniai turi nemaţai patirties redaguodami partnerinės šalies kuriamo roboto naudojimosi instrukciją, dirba konsultuodamiesi su mokyklos mokytojais, sudarinėja trumpą robotikos terminų ţodyną, visa ši veikla vykdoma bendradarbiaujant su italų mokiniais įvairiose internetinėse aplinkose. Projektinės bei kultūrinės veiklos bus tęsiamos ir šiemet, italams atvykus į mūsų šeimas bei svečiuojantis mokykloje. Jie dalyvaus įvairiose su anglų kalba integruotose pamokose, lankysis robotikos akademijoje, vykdys kultūrines popamokines veiklas. Baigiamojo darbo grupių susitikimo metu abiejų šalių mokytojai dalinsis patirtimi, kaip jiems sekėsi integruoti mokomuosius dalykus netradicinėse veiklose, kurios neapsiribojo vien tik įprastomis pamokinėmis veiklomis, aptars, kokie sunkumai kilo ir kaip pavyko juos išspręsti rengiant galutinius projekto produktus. Šie partnerystės projektai skatina mokytojus dalytis gerąja patirtimi, tobulinti mokymo ir mokymosi mokytis, aktyviųjų metodų taikymo, projektų rengimo ir dalykinės integracijos kompetencijas. Mokytojai išbando naujas veiklas, lavina uţsienio kalbos įgūdţius, dalinasi patirtimi. Projekto susitikimų metu mokytojai, pristatydami savo parengtus pranešimus, lankydamiesi partnerinėse institucijose ir susipaţindami su jų veikla bei veiksminga darbo praktika, dalyvaudami darbo grupių veikloje, pasikeitė informacija apie Lietuvos ir Europos švietimo sistemas, švietimo kokybės sampratą, darbo metodikas. Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose mokyklai suteikė galimybę tapti lygiaverte Europos mokyklų partnere. 55

56 KNYGOS AŠ ĮVEIKIAU, NEBIJOK KOVOTI SĖKMĖS ISTORIJA Sandra Paštuolytė, Kauno Vyturio katalikiškos vidurinės mokyklos ekonomikos mokytoja metodininkė Kaip atsirado knyga Aš įveikiau, nebijok kovoti? Pirmasis ţingsnis tai ekonomikos pamokų metu įkurta mokinių mokomoji bendrovė Amigos. Bendrovė kurta pagal Lietuvos Junior Achivement programą, kuri yra viena efektyviausių programų, padedančių mokiniams siekti savo tikslų. Ji suteikia mokiniams galimybę įgyvendinti savo idėją. Įkurdami trumpalaikę akcinę bendrovę ir ją valdydami pagal bendrovės veiklos įstatus, mokiniai įgyja verslo įgūdţių ir praktiškai pritaiko ekonomikos ţinias. Jie tiria rinką, nutaria, koks bus jų verslas, sukaupia kapitalą parduodami akcijas, gamina bei parduoda savo produkciją arba teikia paslaugas ir tvarko visą bendrovės veiklos apskaitą. Taip mokiniai pereina visus pagrindinius realios bendrovės veiklos etapus. Mokinių mokomosios bendrovės tikslas skatinti jaunimą verslo srityje siekti įgyti patirties, ţinių, ugdyti asmenines savybes, išmėginti save, puoselėti kūrybiškumą. Uţdaviniai: sukurti mokinių mokomąją bendrovę Amigos ; suteikti ţinių apie verslumą ir verslo kūrimą; stiprinti mokinių mokėjimo mokytis, komunikavimo, paţinimo, socialinę, pilietinę, asmeninę, kultūrinę kompetencijas, ugdyti vaikų kūrybiškumą; platinti ir reklamuoti produkciją. Mokant mokinių mokomąsias bendroves ir taikant aktyvius mokymo metodus, siekiama ugdyti mokinių kūrybiškumą ne tik mokyklos aplinkoje, bet ir uţ jos ribų, taip priartinant veiklą prie realybės. Kūrybiškumas padeda išlaikyti pozityvumą ir dvasinę prasmę, padeda atrasti stipriąsias ir silpnąsias mokinių savybes, suteikia aktyvumo, ţaismės, prasmės. Kaip mokyti kūrybiškumo? Teikti klausimus, ne atsakymus, sukelti netikrumą, abejonę, o ne uţtikrintumą, būti ne numatomo elgesio, o stebinančiu ţmogumi. Metodika ir priemonės. Veikloje naudojami kompetencijoms ugdyti įvairūs mokymo metodai, kaip antai minčių lietus, grupinė diskusija, bendradarbiavimo metodas ir kt. Minčių lietus naujų idėjų generavimas. Pateikiamas klausimas Kokią problemą jūsų idėja turi spręsti?. Laukiama kuo daugiau minčių šia tema. Dalijamasi idėjomis, analizuojama, sukonkretinama. Apskritas stalas mokiniai apibendrina tai, kas buvo nagrinėta pamokoje, diskutuodami, analizuodami situacijas. Grupinė diskusija (efektyvumas 50%) rengiami susirinkimai, kurių metu planuojami tolesni mokinių mokomosios bendrovės ţingsniai, keliami klausimai dėl priemonių, kurių imsimės įgyvendindami maţus tikslus, siekdami galutinio tikslo išleisti knygą Aš įveikiau, nebijok kovoti. Mokymasis bendradarbiaujant (efektyvumas 70%) keitimasis informacija su kitais bendrovės nariais. Informacija su vaizdinėmis priemonėmis (efektyvumas 20%) filmų, reklaminių filmukų perţiūra, jų kūrimas. Mokymasis mokant kitus (efektyvumas 90%) pasirenkama mokymo sritis, mokymo medţiaga, susijusi su bendrovės veikla. Viešas, akivaizdus stebėjimas (efektyvumas 30%) dalyvavimas mugėse. Mokiniai susiduria su prekės pardavimo technika, bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje, ieško naujų idėjų, tobulina savo produktą ar paslaugą. Visi šie metodai ir daugelis kitų ugdo visapusišką pilietį, kuris gali dabartiniame realiame gyvenime reikštis ir pilnavertiškai be jokios neigiamos įtakos integruotis į XXI amţiaus gyvenimą. Produktas. Kodėl būtent tokia knyga, kurioje keliama socialinių problemų idėja? Ši idėja yra ypač aktuali m. paaugliams. Norisi jiems ištiesti pagalbos ranką knyga jiems lyg ramstis, perskaitant kitų ţmonių išgyvenimus knygoje, kaip jie įveikė negandas. Visuomenei trūksta pozityvumo, jaunimas nėra motyvuotas spręsti problemas ir kartais, tai įtraukia į dar didesnes problemas, nes jaunimas daţnai bijo apie savo išgyvenimus kalbėti atvirai. Kontaktų uţmezgimas su įvairiomis organizacijomis ir mokyklomis, dirbančiomis su jaunimu, leido mokiniams ne tik formalioje, bet ir neformalioje aplinkoje pajusti verslo dvasią. Tai vyko 56

57 pristatant verslo idėją įvairiose įstaigose ir raginant rašyti istorijas apie savo įveiktas negandas su pozityvia pabaiga. Idėjos sklaida vyko ne tik įvairiose mugėse, renginiuose, socialiniuose tinklalapiuose, bet ir per Marijos radiją. Nuolatinis domėjimasis knygos spausdinimo, maketavimo, platinimo, taisymo kainomis leido mokomosios bendrovės nariams pasijusti verslo sukūryje. Mokiniai jautėsi savimi pasitikintys ir drąsiai stengėsi reikšti idėjas kuriant knygą. Kitas labai svarbus klausimas, kurį reikėjo išspręsti, tai projekto finansavimas. Ieškota rėmėjų, kurie prisidėtų ir palaikytų idėją finansiškai. Buvo smagu dalyvauti man kaip vadovei edukaciniame projekte Liftas. Projektui mokiniai kartu su mokytoja parašė verslo planą ir jį pristatė komisijai. Idėja jau turėjo vienerių metų įdirbį renkant knygai mokinių parašytas istorijas, todėl abejingų komisijos narių neliko įvertinimo sulaukta aukščiausiais balais. Laimėtas pagrindinis pirmos vietos piniginis prizas. Idėją palaikė ir Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas A. Bagdonas, tarybos nariai F. ir E. Gudišauskai, mokyklos administracija, mokytojai, mokiniai. Palaikymas ir nuoseklus sistemingas darbas leidţia dţiaugtis dabartiniu rezultatu išleista mokinių mokomosios bendrovės Amigos knyga Aš įveikiau, nebijok kovoti. Knyga buvo pristatoma ne viename renginyje, laimėta daug nominacijų, piniginių prizų ne tik miesto, regiono, Lietuvos, bet ir tarptautiniame renginyje Rygoje Student International Company Festival Mokinių mokomoji bendrovė Amigos buvo pripaţinta kaip geriausias socialiai atsakingas verslas. Kokios mokinių kompetencijos buvo išugdytos? Pirmiausia, mokėjimo mokytis kompetencija, kurios tikslas išugdyti atsakingus uţ savo mokymąsi, gebančius reguliuoti mokymosi procesus, įvaldţiusius svarbiausius mokymosi gebėjimus ir pasirengusius tobulėti asmenis. Antra, komunikavimo kompetencija, sugebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose socialinėse situacijose. Trečia, paţinimo kompetencija išugdyti kritiškai mąstančius, pasirengusius spręsti įvairias problemas asmenis. Ketvirta, socialinė ir pilietinė kompetencija išugdyti atsakingą, sąţiningą, aktyvų, demokratinėmis nuostatomis besivadovaujantį, tėvynę mylintį pilietį. Penkta, iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencija išugdyti nebijantį rizikuoti, atkaklų, vertinantį autentiškumą, gebantį veiksmingai realizuoti idėjas, atsakingą kūrėją ir novatorių. Šešta, asmeninė kompetencija išugdyti pozityviai mąstantį, garbingą, sąţiningą, sunkumus įveikiantį, atsakingą savo gyvenimo kūrėją. Kai problemos atrodo neįveikiamos nepasiduoti, siekti uţsibrėţtų tikslų. Septinta, kultūrinė kompetencija išugdyti sąmoningą kultūros puoselėtoją ir kūrybingą kultūros procesų dalyvį. Mokiniai buvo ugdomi formalioje ir neformalioje aplinkoje. Pirma, sugeneruotą, sukurtą, sukonkretintą idėją ekonomikos ir verslumo pamokose mokiniai buvo mokomi pristatyti įvairiuose renginiuose ir organizacijose. Antra, analizuota kiekviena verslo plano dalis, kūrybiškai sukurtas verslo planas, kuris buvo pateiktas organizuotam edukaciniam projekto Liftas konkursui, mokinių turimos ir per daugiau nei pusmetį įgytos ţinios skleidţiant idėją mokykloje ir uţ jos ribų, kartu renkant istorijas, leido laimėti konkurso pagrindinį prizą. Dar vienas etapas projekto įgyvendinimas. Jo metu nuosekliai ir sistemingai buvo atliekami, organizuojami ir paskirstomi darbai, kurie leido dirbant papildomai daugiau kaip 20 ţmonių komandai įgyvendinti idėją sukurta knyga Aš įveikiau, nebijok kovoti. Taigi, sistemingas, vieningas mokinių ir mokytojų darbas davė puikių rezultatų. Būnant edukacinio projekto Liftas darbo grupės vadove, teko įgyti didelės ir nepamirštamos patirties dirbant kartu su mokiniais ir mokytojais, psichologais, organizacijomis, spaustuve. Dţiugu, kad Kauno Vyturio katalikiškai vidurinės mokyklos bendruomenei teko prisiliesti prie šio projekto vienu ar kitu aspektu: mokiniams ir mokytojams palaikant visą Amigos mokinių komandą, lietuvių kalbos mokytojams tikrinant ne vieną ir ne du kartus mokinių aprašytas iš įvairių organizacijų surinktas istorijas apie įvairias socialines problemas, tikybos mokytojai renkant katalikiškas sentencijas, psichologams prisiliečiant prie išgyventų istorijų ir pateikiant įţvalgas, visai Amigos komandai pristatinėjant pačią idėją organizacijose ir konkursuose, kuriant verslo planą ir dalyvaujant įvairiuose renginiuose bei skleidţiant šią idėją įvairiose mokinių mokomųjų bendrovių mugėse konkursuose, mokiniams savanoriams, kurie iliustravo knygos viršelį ir visą knygą, mokiniams savanoriams, kurie sutiko šią idėją skleisti mokinių mokomosiose bendrovių mugėse konkursuose, dalijant dalį knygų mugėse nemokamai, jau išėjus Amigos komandai, maketuotojams, mokyklos pavaduotojai S. Ambrulienei, kuravusiai šį projektą, mokyklos direktorei A. Bancevičienei, palaikant tiek morališkai, tiek finansiškai, Kauno Švietimo skyriaus vedėjui A. Bagdonui, tarybos nariams F. ir E. Gudišauskams, edukaciniam projektui Liftas 57

58 uţ suteiktą galimybę pakelti idėją iki rezultato, kurie skyrė pirmą vietą ir pagrindinį prizą mūsų mokyklos mokiniams. Per dvejus metus su šiuo edukaciniu projektu Liftas Kauno Vyturio katalikiškos vidurinės mokyklos mokinių ir mokytojų komanda atlikto labai daug darbų ir darbelių, kol sukūrėme knygą Aš įveikiau, nebijok kovoti, išleista 1200 vnt. tiraţu. Kaip ekonomikos mokytoja nuoširdţiai dėkoju visai komandai uţ bendradarbiavimą, palaikymą ir puikius šio projekto darbo rezultatus. Knygą Aš įveikiau, nebijok kovoti galima panaudoti etikos, tikybos, pilietinio ugdymo, lietuvių kalbos pamokose arba klasės valandėlėse, kalbant su mokiniais apie šiandien aktualias socialines problemas. Apibendrinant galima teigti, kad mokiniams ir mokytojams kuriant knygą Aš įveikiau, nebijok kovoti, išugdytos tos savybės ir patirta tokia įvairiapusė veikla, kuri davė didţiulę patirtį kiekvienam prisilietusiam prie šios knygos kūrimo, kurią galės panaudoti savo tolesniuose darbuose. Kadangi mokiniai tapo studentais, jie turi galimybę plėtoti savo idėją jau uţ mokyklos ribų. Mokinių kompetencijos ir gebėjimai buvo ugdomi panaudojant aktyvius mokymo metodus. Mokykla dėkinga mokinių mokomosios bendrovės Amigos grupei uţ atliktą darbą ir dţiaugiasi bei dalijasi sukurtu rezultatu knyga Aš įveikiau, nebijok kovoti. 58 MOKAU NE MOKYKLOJE KĄ DARYTI, KAD MATEMATIKOS PAMOKA NETRADICINĖJE APLINKOJE BŪTŲ SĖKMINGA? Jolita Ţagarienė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos matematikos vyresnioji mokytoja Šiandien mokydamas Z kartos mokinius, mokytojas nuolat priverstas ieškoti naujų mokymo metodų ar būdų. Tik įdomiai pristatytas dėstomas dalykas, neįprastai pateiktos mokomosios temos sudomina mokinius, juos skatina domėtis, paţinti ir išmokti. Pasak psichologės Svetlanos Ramoškienės, Z kartos vaikai (gimusieji metais) pasiţymi padidėjusiu judrumu, nerimastingi, maţiau paklusnūs, hiperaktyvūs, tačiau puikiai moka valdyti informaciją, ją apdoroja skirtingai nuo ankstesnių kartų: greičiau, bet tik maţais kiekiais. Taip pat jie pasiţymi gebėjimais gerai atlikti kelis darbus vienu metu. Jiems daug naudingesnė yra ne ta informacija, kuri verčiama įsiminti dideliais kiekiais, bet ta, su kuria dirbama ir kuri skatina mąstyti patiems. Dabartinių mokinių gyvenimą uţvaldė informacinės technologijos, internetas, kompiuteriniai ţaidimai, socialiniai tinklai, jie maţai bendrauja gyvai. Kiemo ţaidimai, kurie suteikia galimybę pabūti gryname ore, pabendrauti, tarsi pamiršti. Tai viena iš prieţasčių, kodėl norėdama paįvairinti matematikos mokymąsi renkuosi pamokas netradicinėje aplinkoje. Kita prieţastis yra ta, kad daţnai tenka išgirsti, jog matematika sausas, nuobodus, neįdomus mokslas, o kai kuriems mokiniams net kyla klausimas o kam ji iš viso yra reikalinga? Būtent pamokos netradicinėje aplinkoje ir yra vienas iš daugelio būdų, kuris mokiniams suteikia galimybę pajausti, kam matematika reikalinga, kokią naudą ji duoda, kam ji gali būti realiai pritaikoma. Ypač tai veiksminga silpnos motyvacijos mokiniams. Mokantis geometrijos pagrindinės mokymosi priemonės yra knyga, sąsiuvinis, liniuotė ir pieštukas. O mokiniams daţniausiai norisi išbandyti kaţką neįprasta, kaţką nauja. Pamokos netradicinėje aplinkoje suteikia galimybes paţinti matematiką per ţaidimus ir bendrą kūrybinį darbą. Šioms pamokoms renkuosi mokyklos kiemą, dėl to, kad jis didelis, erdvus, saugus, tinkantis įgyvendinti pamokos tikslus. Esant nepalankioms sąlygoms (pvz., lyjant), galima suplanuotą pamoką atidėti kitai dienai. Mokyklos kieme besimokančius mokinius daţnai pastebi jų draugai iš kitų klasių, įvairių dalykų mokytojai, kas verčia mokinius pasitempti, dirbti atsakingiau. Jų darbus mato platesnė auditorija, o ne tik vienas mokytojas ir klasės draugai. Ruošdamasi matematikos pamokoms netradicinėje aplinkoje, uţdaviau sau klausimą, ką daryti, kad ji būtų sėkminga? Vienareikšmio atsakymo turbūt nėra. Kiekviena pamoka, tam, kad ji būtų sėkminga, mokytojui yra iššūkis jis pats turi rasti tinkantį mokymo metodą, jį išbandyti ir nuolat tobulinti. Kiekvienas mokytojas turi atrasti savo sėkmės receptą.

59 Dirbdama su įvairaus amţiaus mokiniais ir analizuodama savo vestas pamokas netradicinėje aplinkoje, supratau, kad svarbiausias dalykas, yra: Tinkamai pasirinktas pamokos tikslas. Jis turi sietis su konkrečia matematikos tema, kuri būtų įgyvendinama per ţaidimus ar tyrinėjimus su neįprastomis mokymosi priemonėmis. Mokiniai, atėję į tokią pamoką, jau turi būti susipaţinę su pamokos teorine medţiaga, formulėmis ar dėsniais. Jų atliekamame darbe turi būti naudojama jau išmokta teorija, kuri padės kurti, mąstyti, analizuoti, atlikti skaičiavimus ir daryti išvadas. Ar pamoka pavyks, įtakos turi pamokos planavimas, laiko paskirstymas. Labai svarbu, kad mokiniai spėtų atlikti visas uţduotis ir pasiektų pamokos tikslą. Geriau darbas būna paprastesnis, bet svarbu, kad būtų atliktas nuo pradţios iki pabaigos. Tinkamų darbo metodų ar neįprastų darbo priemonių parinkimas tai irgi vienas iš veiksnių, lemiančių sėkmingą pamoką. Tokiose netradicinėse pamokose daţniausiai renkuosi darbą poromis arba grupėmis po 3 4 mokinius. Ruošiantis pamokai, svarbu sudaryti uţduotis, kurios būtų įveikiamos ne tik stipresniems, bet ir silpnesniems mokiniams. Jei uţduotys bus per sunkios, silpnieji mokiniai net nesusidomės darbu ir nebandys jo atlikti. Eidami į kiemą su mokiniais nesinešame nei vadovėlų, nei sąsiuvinių. Neįprastos darbo priemonės skatina motyvaciją, norą išbandyti. Rašymui renkamės kreidą, matavimams plastikinį ar sulankstomą metrą, ruletę, virvelę. Uţduotis ţymiai įdomiau atlikinėti su įvairiais buityje naudojamais prietaisais ar daiktais. Čia turėtų atsiskleisti mokinių kūrybingumas, gebėjimas atrasti, pastebėti, analizuoti, daryti išvadas. Praktinė ar kūrybinė uţduotis turi parodyti ir matematikos mokslo apčiuopiamąją vertę, kad kiekvienas mokinys, atlikdamas darbą, pamatytų matematikos ţinių pritaikomumą realiame gyvenime. Be abejo, labai svarbu yra įsivertinti, aptarti, kaip pavyko atliktas darbas. Pasidţiaugti didesniais ar maţesniais pasiektais rezultatais. Norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir pateikti keletą minčių matematikos pamokoms netradicinėje aplinkoje: 1. Tema: Braiţome ir matuojame atkarpas (5 klasė). Pamokos tikslas: dirbdami grupėmis, mokiniai buityje naudojamomis matavimo priemonėmis, netradicinėje aplinkoje nubraiţys savo svajonių namą, išmatuos ir uţrašys atkarpų ilgius 2 mm tikslumu. 2. Tema: Apskritimas. Skritulys (6 klasė). Pamokos tikslas: dirbdami poromis, naudodamiesi virvele ir kreida, braiţys pasirinkto spindulio ilgio apskritimus; taikydami išmoktą apskritimo ilgio formulę, palygins apskaičiuoto bei išmatuoto apskritimo ilgius, taip pat apskaičiuos skritulio plotą 1 cm 2 tikslumu. 59

60 3. Tema: Trikampių lygumo poţymiai (7 klasė). Pamokos tikslas: dirbdami poromis, naudodamiesi virvele, kreida ir liniuote, nubraiţys bent tris nurodyto dydţio trikampius, iš jų sukurs ornamentą ir bent pagal vieną iš trikampių lygumo poţymių nurodys lygių trikampių poras. 4. Tema: Plotai (7-8 klasė) Pamokos tikslas: dirbdami grupėmis, naudodamiesi rulete, metru, virvele ir kreida, sukurs piešinį iš įvairių plokštumos figūrų ir apskaičiuos bendrą piešinio plotą. Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad sėkmė pamokoje labiausiai priklauso nuo mokytojo meistriškumo, gebėjimo tinkamai suplanuoti ir organizuoti pamoką. Literatūra 1. Svetlana Ramoškienė Z karta. Prieiga per internetą: < [ ] TĖVŲ Į(SI)TRAUKIMAS Į MOKYKLOS VEIKLĄ ŠIUOLAIKINĖJE MOKYKLOJE Gita Levickienė, Kauno Milikonių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Nuolat besikeičiančioje visuomenėje pereinant nuo dalyko mokymo prie visapusiškos asmenybės ugdymo(si), nebepakanka vieno mokytojo pastangų. Šiuolaikinėje mokykloje svarbu įtraukti kuo daugiau mokyklos bendruomenės narių į kokybiškai naujais santykiais grįstos, kompetencijų ugdymą(si) uţtikrinančios mokyklos kaip besimokančios organizacijos kūrimą. 60

61 Pranešimo tikslas pristatyti Kauno Milikonių vidurinės mokyklos tėvų į(si)traukimo į mokyklos veiklą sistemą, bendradarbiavimo kryptis, būdus ir formas, pateikti sėkmingos partnerystės pavyzdţių. Kurdama bendradarbiavimo kultūrą, mokykla naudoja tėvų ir mokytojų bei tėvų tarpusavio santykių modelį (M.Warren, S. Hong, C.Rubin, 2010), kurio esmė šeimos ir mokyklos bei tėvų tarpusavio sąveika. Šis modelis akcentuoja tėvų ir mokytojų bei tėvų tarpusavio santykių plėtojimą ir tėvų lyderystės ugdymą. Tėvai yra ir bendruomenės nariai, aktyviai sąveikaujantys vaiko ugdymosi srityje, ir lyderiai, mokyklos veiklos planuotojai ir įgyvendintojai, siekiantys asmeninio ir mokyklos augimo. Mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas nuolat planuojamas: sukurta mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo tvarka, strateginiame plane numatytos veiklos kryptys, konkrečios priemonės įtraukiamos į metinį veiklos planą, mokyklos tarybos, popamokinės veiklos, klasių vadovų planus. Mokykla ir tėvai, sutelkdami pastangas bendram tikslui, tobulina sąveiką vaikas mokykla šeima įvairiose srityse (ţr. pav.). Mokyklos ir tėvų partnerystėje siekiama kurti pasitikėjimo kultūrą. Kartu stengiamasi formuoti ir tėvų tarpusavio santykius padėti kitų tėvų vaikams, veikti kaip lyderiams. Mokytojai, administracija nuolat siekia, kad tėvai jaustųsi turį galių mokyklos veiklai, ypač vaiko ugdymuisi, skatinamos teigiamos tėvų reakcijos ir tikėjimas vaiko galiomis. Mokyklos ir tėvų bendradarbiavime atpaţįstame skirtingus tėvų į(si)traukimo į vaikų ugdymą tipus: mokyklos pagalbą tėvams, tobulinant vaikų ugdymo įgūdţius; mokyklos ir tėvų bendravimą, tėvų savanorišką veiklą, tėvų įtraukimą į pagalbą mokantis. Kiek rečiau pastebime tėvų į(si)traukimą į sprendimų priėmimą. Mokykloje praktikuojamas tiek institucinis, tiek individualus bendradarbiavimo tarp mokyklos ir tėvų lygiai: į mokyklos veiklą siekiama įtraukti kuo daugiau tėvų ir nuolat bendraujama individualiai dėl konkretaus vaiko pasiekimų, sėkmių ir sunkumų. Viena iš populiariausių bendradarbiavimo formų mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas padedant vaikui mokytis. Tyrimais nustatyta (Valantinas A., Čiuladienė G., 2012), kad tėvų pagalba mokantis ne tik teigiamai veikia vaiko mokymosi pasiekimus, bet ir gerina vaiko sveikatą, socialinius santykius. Tėvai, įsitraukdami į vaiko mokymąsi, paţįsta vaiko sėkmes ir nesėkmes, todėl gali padėti vaikui formuoti reikiamus įgūdţius. Mokytojų, pagalbos specialistų ir tėvų susitikimai, Tėvų dienos, Gerovės komisijos veikla padeda priimti bendrus susitarimus dėl pageidaujamo vaiko elgesio skatinimo, mokymosi paţangos. Bendruomenės idėjų bankas Vaikų mokymosi ir elgesio įvertinimas, koregavimas Tėvų švietimas, bendras mokymasis Bendradarbiavimo su tėvais sritys, būdai ir formos Renginiai, projektai mokiniams, tėvams ir mokytojams Pamokos mokykloje, išvykos į tėvų įstaigas, darbovietes Klubų, savivaldos, grupių veikla Mokinių, tėvų ir mokytojų partmerystė 61

62 Mokykloje vis daţniau naudojama bendradarbiavimo forma tėvų įtraukimas į formalųjį ugdymą. Dalis tėvų mokykloje tampa mokytojais pagal pasirinktą pedagogų ar tėvų pasiūlytą ugdymo turinį, integruojamų programų temas. Ši tėvų iniciatyva ypač populiari pradinėse klasėse. Mokiniams suteikiama galimybių mokytis ne tik klasėje, bet ir kitose jiems patraukliose vietose: tėvų darbovietėse, įmonėse. Tėvai noriai dalyvauja karjeros renginiuose kaip konsultantai. Gabiems mokiniams sudaromos saviraiškos galimybės lankytis laboratorijose, tyrimų centruose. Mokykla keletą metų sėkmingai naudoja elektroninį dienyną, išnaudodama galimybes šviesti, informuoti tėvus. Per e.dienyną apklausiami tėvai dėl mokyklos veiklos kokybės, prašoma teikti pasiūlymus dėl mokyklos veiklos tobulinimo, svarstymui pristatomi veiklos dokumentų projektai. Mokyklos bendruomenės telkimui, naujų vaikų ugdymo įpročių formavimui padeda bendri tėvų, mokytojų ir administracijos mokymai tėvų grupėms, mokyklos saviugdos klubo, STEP tėvų grupių uţsiėmimai. Klasių vadovai susirinkimuose analizuoja svarbius ugdymo klausimus drauge su mokyklos pagalbos specialistais. Mokyklos kultūros formavimui įtakos turi bendruomenės sutelktumas ir aktyvumas, rengiant mokyklos veiklos dokumentus. Drauge ieškoma susitarimų, pasirenkant veiklos tikslus, kryptis, priemones. Tėvų iniciatyvos aptariamos ir kartu realizuojamos bendromis pradinių klasių Mamų klubo, mokyklos ir mokinių tarybų, mokytojų ir mokinių, administracijos pastangomis. Tėvus stengiamasi įtraukti į ugdymo projektus klasėse, klasių grupėse. Pradinių klasių tėvai aktyviai dalyvauja miesto projektuose šeimoms per Kauno miesto pradinių klasių metodinės tarybos iniciatyvinę grupę Vaikas mokykla šeima. Tėvai noriai įsitraukia ir į mokyklos ugdymo projektus. Tėvai nuolat kviečiami įsitraukti į tradicinius mokinių, tėvų ir mokytojų renginius klasių koncentrais: Abėcėlės šventę, Sveikatingumo dienas, kalėdinį spektaklį, Atsisveikinimo su pradine mokykla šventę, MTM (mokinių, tėvų, mokytojų), Padėkos dienas ir kt. renginius. Kiekviena klasė kuria savo bendradarbiavimo su tėvais tradicijas. Klasių bendruomenes suburia Advento vakarai, Mamyčių, Šeimos dienos, Senelių šventės, bendros klasės mokinių ir jų šeimų išvykos. Klasių susirinkimuose aptariamos tėvų iniciatyvos, tariamasi dėl bendros veiklos. Tėvai aktyviai į(si)traukia ir į šalies bei tarptautinių projektų, kuriuose dalyvauja mūsų mokykla, veiklas. Ypač aktyviai pradinių ir penktų klasių mokinių tėvai ir dalykų mokytojai dalyvavo kūrybinių partnerysčių projektuose, kuriuos įgyvendinome dvejus metus. Tėvai drauge su mokiniais, mokytojais mokėsi, realizavo kūrėjų sumanymus. Tenka pripaţinti, kad dalies tėvų į(si)traukimas į mokyklos veiklą dar yra nepakankamas. Dalis tėvų yra aktyvūs (veikia kaip partneriai ar dalyviai), kiti tėvai išlieka pasyvūs ar nematomi. Pasitaiko atvejų, kad kai kurių tėvų aktyvumą slopina neigiamos mokytojų nuostatos, mokytojų nejautrumas tėvų poreikiams. Kartais mokykla neišnaudoja partnerystės su tėvais galimybių, keldama per maţus lūkesčius, netinkamai planuodama, parinkdama priemones. Komunikacija, iniciatyvos partnerystei neretai kyla iš mokyklos, nors skatinama kuo įvairiapusiškesnė sąveika. Išvados 1. Įvairiapusė sąveika vaikas mokykla šeima padeda kurti mokymuisi palankią, bendradarbiavimo bei tarpusavio supratimą skatinančios mokyklos kultūrą. 2. Tik vieningos šeimos ir mokyklos pastangos gali padėti ugdyti mokinį, gebantį aktyviai kurti ir dalyvauti visuomenėje. 3. Bendruomeniškumu, susitarimais grįstas tėvų, į(si)traukimas į mokyklos veiklą padeda siekti sėkmingos darnios ir veiklios mokyklos kaitos. Literatūra 1. Warren M.R., Hong S., Rubin C.L., Sychitkokhong P. Beyond the bake sale: a comunity based relatiuon aproach to parent engagement in schools. Teachers college record, vol. 111, No.9, 2010, p Valantinas A., Čiuladienė G. Tėvų įsitraukimas į šiuolaikinį ugdymą: ar tai problema Lietuvos mokyklose? Vilnius,

63 TEGUL KALBA AKMENYS Silvija Asadauskienė, Kauno Santaros gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė, Violeta Mečinskienė, Kauno Santaros gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė 2013 metais Kauno,,Santaros gimnazijos bendra mokinių ir mokytojų komanda pradėjo dalyvauti tarptautiniame Comenius projekte Let Stones Speak: Rocking around European Heritage. Mokytojų paskatinti antrų ir trečių gimnazijos klasių mokiniai labai entuziastingai sutiko dalyvauti atrankoje. Juos labai sudomino kiek paslaptinga, bet daug ţadanti projekto tema. Šį projektą vykdė anglų kalbos mokytojos S. Asadauskienė ir V. Mečinskienė, geografijos mokytoja J. Karčiauskienė ir istorijos mokytoja R. Miliuvienė. Mokiniams buvo pristatyti pagrindiniai projekto tikslai. Jiems buvo paaiškinta, kokios veiklos jų laukia. Iš viso projekte dalyvavo 18 mokinių ir 4 mokytojos. Pirmasis darbas, kurį visi turėjome labai gerai atlikti, tai susitikimo Lietuvoje organizavimas ir pats susitikimas. Projekte kartu su Lietuvos komanda dalyvavo 7 šalys m. spalio pirmą savaitę mūsų gimnazijos projekto komanda suorganizavo pirmą darbinį penkių darbo dienų susitikimą Kaune. Į jį atvyko visos 7 šalys partnerės. Susitikime dalyvavo mokytojai ir mokiniai iš Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Slovakijos, Lenkijos, Islandijos. Seminarus apie geologinį paveldą Lietuvoje, apie tektoninės ţemės plokštės struktūrą, uolienų sandarą ir mineralus, kurie randami Lietuvoje, vedė bei kūrybines dirbtuves organizavo VU Geologijos katedros doktorantas Simonas Saarman. Tiek mokiniai iš Lietuvos, tiek mūsų svečiai buvo suţavėti Simono Saarman paskaita ir mokomosiomis dirbtuvėmis, kurių metu visi dalyviai, naudodami specialią medţiagą, galėjo patys pasigaminti įvairiaspalvius ţemės plokštės modelius. Visų ekskursijų metu mokiniai dalyvavo netradicinėse pamokose. Ekskursijas anglų kalba vedė gidai profesionalai. Mokiniai jiems uţdavė daug klausimų, į kuriuos gavo rūpimus atsakymus. Ekskursijų gidai sugebėjo sudominti ne tik lietuvius, bet ir kitų šalių mokinius taip, kad, pasibaigus šiam susitikimui ir grįţus į namus, prasidėjo dalinimasis įspūdţiais, video filmų, testų bei pristatymų kūrimas, dalyvavimas įvairiuose renginiuose, susijusiuose su geologija. Visa tai vyko anglų kalba, kas labai patobulino ir praturtino mokinių anglų kalbos ţinias ir bendravimo įgūdţius. Mokinius ypač sudomino ekskursijos po Šaltiškių molio ir Menčių klinčių karjerus. Vaikštinėdami po Šaltiškių molio karjerą projekto dalyviai suţinojo, kad vaikšto po tą vietą, kuri prieš milijonų metų buvo jūros dugnas, o dabar jie gali pasirinkti fosilijų, kurios ir susiformavo jūriniame (Jurassic geologic period) geologiniame periode. Pamoka karjere mokiniams suteikė daug naujų ţinių ir tokių nepakartojamų įspūdţių, kurių jie niekada nebūtų patyrę klasėje. Šio susitikimo metu projekto dalyviai aplankė Mosėdţio miestelį ir jame esantį akmenų muziejų. Vaikštinėdami po akmenų muziejų, mokiniai ir mokytojai klausėsi pasakojimų apie čia atkeliavusius akmenis. Salantų regioniniame parke parko direktorė vedţiojo po jau apţėlusius akmenis ir pasakojo apie čia atsiradusių akmenų kilmę. Vaţiavome prie penkto pagal dydį Lietuvoje Kūlio akmens, kuris yra Šilalės rajone. Išgirdome daug legendų ir pasakojimų apie šį akmenį. Didţiausią įspūdį paliko Barstyčių akmuo Skuodo rajone. Ne visi mūsų mokiniai ţinojo, jog tai didţiausias akmuo Lietuvoje. Išgirdome labai įdomią istoriją apie šio akmens atsiradimą. Visą savaitę pamokos, vykusios ne mokykloje, suteikė mokiniams daug įdomios bei naudingos informacijos apie Lietuvos geologinį paveldą, privertė pamąstyti apie gyvybę Ţemėje bei Ţemės formavimąsi per tūkstančius, milijonus ar milijardus metų. Šio darbinio susitikimo metu mokiniai patyrė nepakartojamą bendrumo jausmą su visais šalia esančiais ir, ţinoma, turėjo puikią galimybę bendrauti angliškai su savo bendraamţiais iš kitų šalių ne tik ekskursijų, seminarų metu, bet ir namie, nes atvykusieji apsigyveno mūsų mokinių šeimose. Pasibaigus pirmam Comenius projekto susitikimui Lietuvoje, mokiniai ėmėsi įvairiausių darbų darbelių. Vieni paruošė stendinį pranešimą su nuotraukomis, kiti apie šį visapusiškai įdomų susitikimą papasakojo savo bendraamţiams ir parašė straipsnį, kurį patalpino gimnazijos internetiniame puslapyje. Toliau darbas vyko per pamokas ir po jų. Apie šį susitikimą mokiniai sukūrė video filmuką Let Stones Speak. Jie taip pat paruošė pristatymus anglų kalba Baltijos gintaras, 5 didţiausi akmenys Lietuvoje, Idiomos apie akmenis anglų kalboje, Mineralai Lietuvoje, Mosėdţio 63

64 miestelio istorija ir akmenų muziejus, Klintys, Geologinis paveldas Lietuvoje (Mokiniams vadovavo anglų kalbos mokytojos S. Asadauskienė ir V. Mečinskienė). Trečios gimnazijos klasės mokinės paruošė pristatymą,,fosilijos mūsų istorijos akmenys. Šį darbą padėjo paruošti geografijos mokytoja J. Karčiauskienė. Visas kūrybines pateiktis ir video filmuką mokiniai pristatė Kauno m. apskrities,,jaunųjų mokslininkų konferencijoje. Visi jautėsi laimingi, nes galėjo pasidalinti savo įspūdţiais ir ţiniomis su kitais. Ţinios, kurias mokiniai gavo šio susitikimo metu, juos labai praturtino, gerokai praplėtė jų akiratį. Geologijos mokslas tapo daug artimesnis ir suprantamesnis. Šalys, kurių atstovai dalyvavo susitikime Lietuvoje, grįţusios į namus, netrukus pradėjo daryti jiems paskirtas uţduotis. Mūsų mokiniai toliau gilinosi į Lietuvos geologinį paveldą. Gruodţio mėnesį 18 gimnazijos mokinių ir 3 mokytojos vyko į paţintinį ţygį po Kauno regioninį parką ir Ţiegţdrių atodangą. Ţygiui vadovavo gidas ekologas. Jis supaţindino su Kauno marių atsiradimo istorija. Suţinojome, kad Ţiegţdrių atodanga mena paskutinį ledynmetį Lietuvoje. Lankėmės Kauno marių regioninio parko muziejuje, kuriame mokiniai išklausė paskaitą apie Nemuną, Kauno marių susiformavimą, fauną, florą ir dar daug įdomių dalykų. Dvi trečios gimnazijos klasės mokinės, projekto dalyvės, labai susidomėjo geologija ir, mokytojos paskatintos dalyvavo Lietuvos jaunųjų geologų olimpiadoje Vilniuje, Uţupio gimnazijoje. Šios mokinės taip pat buvo išvykusios į jaunųjų geologų stovyklą, kurioje praleido visą savaitę. Jos grįţo iš stovyklos su įsimintinais įspūdţiais ir naujomis ţiniomis apie Lietuvos geologinį paveldą. Mokinės parašė straipsnį apie geologinį paveldą Lietuvoje, kuris patalpintas gimnazijos internetiniame puslapyje. Šis straipsnis taip pat buvo išspausdintas Lietuvos geologų leidţiamame ţurnale,,geologijos akiračiai. Kitas projekto darbinis susitikimas vyko Swidnicoje, pietų Lenkijoje netoli Vroclavo. Į šį susitikimą vyko šeši mokiniai ir trys projekte dalyvaujančios mokytojos. Šis susitikimas vyko 2014 metų balandį ir tęsėsi penkias darbo dienas. Mokiniai ir mokytojai iš 7 šalių dalyvavo darbiniuose seminaruose bei ekskursijose po Sudetų kalnus, klausėsi pasakojimų apie geologinę kalnų sandarą, patys ieškojo mineralinių radinių, (pavyzdţiui, ieškodami riedulių su agatais, radome tokių, kurie mena milijonų metų amţių). Taip pat turėjome galimybę pavaikščioti prieš 400 milijonų metų uţgesusio vulkano,,gerklėje ir groţėtis sustingusios lavos piešiniais, kurie susidarė lavai verţiantis į vandenį. Šio susitikimo metu mokiniai kūrė projekto logotipą metų rugsėjo mėnesį visi projekte dalyvaujantys mokinai ir mokytojai lankėsi Vievio geologijos muziejuje, kuriame susipaţino su geologijos mokslu Lietuvoje. Matė fosilijų, įvairių riedulių bei mineralų pavyzdţių, kuriuos muziejui padovanojo prof. Juozas Dalinkevičius ( ). Suţinojo, kad Lietuvoje daroma labai daug gręţinių tektoninėje ţemės plokštėje, o išgręţiama uoliena vadinama kernu. Jis naudojamas tyrinėjant Lietuvos tektoninės plokštės sandarą. Kerno saugykla pradėjo veikti 1980 metais. Paskaitą skaitė šio muziejaus direktorius, geologas mokslininkas Vytautas Puronas. Suţinojome, kad giliausias ţemės plutos gręţinys Lietuvoje yra padarytas 800 metrų gylyje, o pasaulyje giliausias ţemės plutos gręţinys yra metrų gylyje. Mokslininkas Vytautas Puronas nustebino, kad Lietuvos tektoninė ţemės plokštė geologiniu atţvilgiu yra labai sena. Joje galima rasti visus geologinius sluoksnius. Nustebome suţinoję, jog Ţemaitijoje yra daugiausiai metų menanti tektoninė ţemės plokštė, kuriai apie 1,8 mijardų metų, tuo tarpu Ţemei apskritai yra apie 4,5 5 milijardai metų. Tai vėl buvo puiki pamoka mokiniams, kuri vyko uţ mokyklos sienų ir kuri priartino mokinius prie ţemės paslapčių. Grįţę mokiniai sukūrė video filmuką apie šį muziejų ir apie tai, ką jame matė bei išgirdo. Kitas darbinis susitikimas įvyko 2014 metų spalio mėnesį Islandijoje. 6 mokiniai ir 3 mokytojos vyko į Islandiją, Selfos miestelį. Kelionės metu projekto dalyviai susipaţino su Islandijos geologiniais ypatumais, kurie labai skiriasi nuo Rytų ir Vidurio Europos geologinio paveldo. Daug vulkanų Islandijoje yra aktyvūs ir kai jie išsiverţia, keičiasi salos reljefas, aplinkui salą nuolatos susidaro naujos maţos vulkaninės kilmės salos. Dalyviai lankėsi ne tik toje vietoje, kur yra tektoninės plokštės plyšimas, bet ir kitose geologiškai įdomiose Islandijos vietose. Ypač patiko apsilankymas geizerių parke, kur stebėjome į orą šokančius geizerius ir jau nurimusius, kurie dar kunkuliuoja arba tik skleidţia garus giliai ţemėje. Mokiniai suţinojo, kaip geoterminį vandenį islandai efektyviai panaudoja elektros gamybai. 64

65 Dalyvaujantys projekte mokiniai atliko anglų kalbos, geografijos, informacinių technologijų ţinių patikrinimą pagal vieningus projekto partnerių testus adresu: Projekto metu buvo sukurti internetiniai puslapiai, kuriuose nuolat atnaujinama visa projekto medţiaga: mokytojų grupė Let stones speak socialiniame tinklapyje Facebook ir Google+. Prieš paskutinį darbinį susitikimą Prancūzijoje 3 projekto dalyvės vedė integruotą anglų kalbos geografijos pamoką apie fosilijas,,mokiniai moko mokinius aštuntos klasės mokiniams. Pamoką vedė angliškai. Pamokoje mokinės pasakojo apie fosilijas, išdalino aštuntokams iš anksto paruoštas uţduotis. Jie turėjo spręsti kryţiaţodţius, atsakinėti į klausimus, diskutuoti. Aštuntokų akys ţibėjo, kai juos mokė vyresnės daug ţinančios mokinės. Pamokai pasiruošti padėjo anglų kalbos ir geografijos mokytojos. Pamoka buvo nufilmuota ir sukurtas video filmas. Paskutinis darbinis susitikimas įvyko Pietų Prancūzijoje, šalia Nicos, 2015 metų balandţio mėnesį. Jame dalyvavo 6 mokiniai ir 2 mokytojos. Į šį susitikimą vaţiavo trečios gimnazijos klasės mokinės. Prancūzijoje mokiniai tyrinėjo uolienas, susidariusias prieš milijonų metų, daug suţinojo apie jų susidarymą, dirbdami grupėse su mokiniais iš kitų šalių, atliko įvairias praktines uţduotis. Tarptautinis Comenius projektas,,tegul kalba akmenys atvėrė plačias galimybes mokiniams mokytis patiems dalyvaujant, stebint ir tyrinėjant aplinką, bendrabarbiaujant su kitais, dalinantis įgyta patirtimi, siekiant kuo daugiau suţinoti, ieškant papildomos informacijos, mokant vieni kitus ir nuolatos kūrybiškai naudojant jau turimas ir naujai įgytas ţinias. Šis tarptautinis projektas tai dvejus metus vykusios integruotos pamokos uţ mokyklos sienų, tikros pamokos apie Ţemės sandarą ir gyvybę joje, kurios padėjo mokiniams geriau susivokti juos supančiame pasaulyje, skatino jų smalsumą, ugdė bendrumo jausmą ir norą siekti uţsibrėţtų tikslų. SĖKMĖS ISTORIJA: PANEMUNĖS ŠILO POTENCIALIŲ MOKYMOSI APLINKŲ PRITAIKYMAS UGDYMO PROCESE Aurimas Adomaitis, Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos technologijų mokytojas, Indrė Adomaitienė, Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos geografijos mokytoja Nuo idėjos iki jos įgyvendinimo praėjo pusė metų. Tiek laiko uţtruko įgyvendinti edukacinį renginį,,atrask kai ką įdomaus Panemunės šile, kuris buvo organizuojamas Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos mokytojų. Mintis kilo besivaţinėjant dviračiais Panemunės šile. Nusileidus nuo pėščiųjų tilto ir sustojus jo pabaigoje pasitikrinti diskinius stabdţius įvyko netikėtas reiškinys: prilietus stabdţių diskus nudegė pirštai. Kilo mintis, kad tai yra puiki pamoka, kurios metu galima aptikti ir tyrinėti fizikinius reiškinius. Apsiţvalgius vietovėje, kilo daugiau minčių, kaip būtų galima tyrinėti fizikos, geografijos ir kitų mokomųjų dalykų reiškinius. Panemunės šilo aplinka dėkinga tuo, kad joje yra daug potencialių mokymosi aplinkų, kurias galima pritaikyti ugdymo procesui. Tai yra pėsčiųjų tiltas, kuris turi tam tikrą aukštį, ilgį, po juo tekantis Nemunas, taip pat daţnai pravaţiuojantys traukiniai, kurie taip pat turi savo judėjimo greitį, ilgį. Panemunės šile yra didelė teritorija, kurioje galima atlikti įvairias geografijos aplinkotyros uţduotis. Atsiţvelgus į šias aplinkybes, buvo pradėtas kurti edukacinis renginys,,atrask kai ką įdomaus Panemunės šile. Šį renginį galima vadinti sėkmės istorija, nes visi renginio dalyviai įsitraukė į aktyvią veiklą, tobulino bendradarbiavimio įgūdţius komandose, plėtojo socialinę kompetenciją, tobulino įvairių dalykų ţinias ir gebėjimus, viso renginio metu patirdami geras emocijas ir paţinimo dţiaugsmą. Pagrindinis renginio tikslas skatinti mokinių domėjimąsi socialiniais ir gamtos mokslais, netradicinėje mokymosi aplinkoje įtraukiant mokinius į aktyvią bei praktinę veiklą, taip pat parodyti, kad mokymosi procesas gali būti ne tik įdomus bet ir linksmas. Šiam tikslui pasiekti buvo panaudoti fizikos, geografijos, technologijų, biologijos, istorijos ir tikybos ugdymo turinio elementai. Pagrindiniai renginio uţdaviniai: 65

66 1. Pasitelkiant įvairias technologines priemones mokiniai turėtų gebėti išspręsti nesudėtingas problemas, rasti informaciją ir pasigaminti reikiamas priemones problemai išspręsti. 2. Per aktyvią veiklą plėtoti mokinių geografinį pasaulėvaizdį, plėsti geografijos ţinias ir supratimą pritaikant įgytas ţinias praktikoje. 3. Per aktyvią ir praktinę veiklą komandoje mokiniai turėtų gebėti išspręsti nesudėtingus praktinius uţdavinius, susipaţinti su fizikinėmis sąvokomis. Stebėti ir tyrinėti juos supančią gyvąją aplinką. 4. Mokiniai istoriniu poţiūriu tyrinės savo miesto aplinką, plėtodami socialinę kompetenciją spręs uţduotis miesto istorijos kontekste. 5. Mokiniai, bendraudami ir bendradarbiaudami su kitais ţmonėmis, pozityviai save realizuos per savanorišką veiklą, rūpinsis savo draugų gerove. Idėja ir potencialių mokymosi aplinkų aptikimas Turėdami edukacinės išvykos idėją, kurią aprašėme įvade, ieškojome potencialių mokymosi aplinkų ir jas pritaikėme ugdymo turiniui. Ant Trijų mergelių pėsčiųjų tilto, buvo sugalvotos veiklos, susijusios su fizikos 8 klasės kursu. Visame Panemunės šile auga daug augalų, kurių įvairovę galima pritaikyti biologijos dalyko integracijai. Teritorijoje galima sugalvoti veiklų, susijusių su geografija. Įvertinus aptiktas potencialias mokymosi aplinkas, buvo galvojama, kokius metodus ir būdus naudoti organizuojant mokymosi veiklas. Technologijos. Trijų mergelių pėsčiųjų tilto ilgis yra 388,5 metro. Panaudojus technologines priemones (medienos pjūklas, plaktukas, vinys, metrinė liniuotė, ruletė ir medienos ruošiniai) mokiniai gali sukonstruoti lauko skriestuvą. Juo turi išmatuoti tilto ilgį. Ţinodami savo ūgį ir nueitų ţingsnių skaičių, mokiniai gali apskaičiuoti tilto ilgį. 8 klasėje fizikos kurso turinyje supaţindinama su mechaninio judėjimo samprata. Viena iš įdomiausių uţduočių apskaičiuoti savo kojų raumenų galingumą. Mokinys, bėgdamas į tilto pradţią, uţbėgs į tam tikrą aukštį, o jo kojų raumenys atliks tam tikrą darbą. Ţinodami mokinio kūno masę, laisvojo kritimo pagreitį, aukštį ir laiką, per kurį uţbėgo mokinys, galima apskaičiuoti jo kojų raumenų galingumą. Dar viena uţduotis, kuriai reikia ypatingo pasiruošimo. Jai atlikti prireiks neįprastos priemonės 1 gramo švininių rutuliukų, kurių galima nusipirkti ţvejų parduotuvėje. Ţinodami laiką, per kurį nukris rutuliukas nuo tilto iki vandens, galima apskaičiuoti tilto aukštį nuo vandens. Atlikdami skaičiavimus ir laiko matavimus, vaikai gali naudotis savo išmaniaisiais telefonais. Bandymą galima atlikti kelis kartus ir apskaičiuoti vidutinį laiką, per kurį rutuliukas nukrenta į vandenį. Panemunės šilo aplinkos tinkamos geografijos aplinkotyros praktinėms uţduotims atlikti. Vienos iš uţduočių buvo be matavimo prietaisų nustatyti oro, vandens temperatūrą, vėjo stiprumą. Spėjamas rezultatas buvo palyginamas su prietaisų rezultatais, tam, kad nustatytume spėjimo paklaidą. Panemunės šilo reljefas yra kalvotas, jis labai tinka uţduočiai išmatuoti kalvos aukštį su komandos draugu. Tyrinėjant aplinką, pasirinkto medţio aukščiui nustatyti galima pritaikyti Talio teoremą. Uţduočiai atlikti reikalingi keli komandoje bendradarbiaujantys mokiniai. Vienoje iš parinktų potencialių mokymosi aplinkų reikėjo nustatyti atstumus ir azimutą iki parinktų objektų. Kita uţduotis savo pojūčiais nustatyti laiko tėkmės trukmę. Mokinys, mintyse skaičiuodamas laiką, turi pasakyti, kada praėjo 10 sekundţių, 30 sekundţių, 1 minutė. Gauti atsakymai palyginami su chronometro parodymais. Biologijos ir istorijos dalykų uţduotys buvo siejamos su Panemunės šilo aplinka ir pateiktos testo forma (keliolika klausimų su galimais keliais atsakymais). Kai kuriems vaikams buvo patikėta uţduotis suorganizuoti pietų gamybą renginio dalyviams. Ši veikla labai siejasi su doriniu ugdymu, savanoryste. Keletas devintos klasės mokinių gali pagaminti pietus visiems dalyviams. Komandinio darbo lavinimo uţduotys. Viena iš įdomesnių uţduočių iš baltų centų per tam tikrą laiką pastatyti kiek įmanoma aukštesnį bokštą. Bokštas nenugriuvęs turi išstovėti 30 sekundţių. Komanda turėjo sugalvoti metodą, kaip suskaičiuoti viso tilto turėklų elementus ir kiek įmanoma tiksliau uţrašyti tų elementų skaičių. Lavinant socializacijos įgūdţius mokiniai turi paklausti ţmonių, kodėl tilto pradţioje ir gale ant tilto grindinio yra metalinės plokštės, kokia funkciją jos atlieka. Taip pat išsiaiškinti, koks upės plotis. 66

67 Organizavimas Renginyje dalyvavo visos 8 klasės, jų auklėtojai ir kiti dalykų mokytojai, 9 klasių mokiniai, kurie taip pat buvo įtraukti į organizacines veiklas. Pasitarimo metu su klasių auklėtojais buvo sprendţiami renginio data, laikas, finansai. Renginio idėja buvo pristatyta mokytojų kolektyvui. Prie renginio organizavimo prisidėjo tikybos mokytojas Egidijus Randis, 8 klasių auklėtojos: Skaistė Jakienė, Vinanta Gulbinienė, Reda Krašauskienė, Inga Boreikienė. Pasirinkta renginio data ir laikas (rugsėjo 29 d val.). Uţduotys buvo pateikiamos punktuose, kurie paţymėti topografiniame ţemėlapyje. Kiekviename punkte dalyvių laukė po kelis 9 klasės mokinius, kurie, atlikdami savo vaidmenį, padėjo dalyviams išsiaiškinti ir tinkamai atlikti uţduotis. Aštuntokai buvo suskirstyti pagal tris vaidmenis: intelektualūs, vikrieji ir nuotaikingieji. Intelektualams skirtos uţduotys, kurios reikalauja loginio mąstymo, matematinių ţinių. Vikriųjų komandos uţduotys yra reikalaujančios fizinio aktyvumo. Nuotaikingiesiems skirtos uţduotys buvo labiau orientuotos į laisvalaikio praleidimą, socializacijos įgūdţių lavinimą. Teisingai atlikus uţduotį pelnomi taškai. Daugiausiai taškų surinkusi klasė laimėjo ţaidimą ir teisę kitais metais padėti organizuoti tokį renginį būsimiems aštuntokams. Visiems kitiems dalyviams įteiktos padėkos, diplomai bei paguodos prizai. Išvados Šią sėkmės istoriją galima įvardinti kaip mokymosi per pramogą (edutainment) veiklą, parodant ne tik mokiniams, bet ir mokytojams, kad mokytis galima įdomiai ir linksmai. Kad potencialios mokymosi aplinkos gali būti lengvai aptinkamos miesto erdvėse ir efektyviai išnaudojamos siekiant švietimo tikslų. Renginį galima pavadinti sėkme, nes jis susilaukė didelio vaikų dėmesio, gerų atsiliepimų ir pageidavimų kitais metais organizuoti tokį pat renginį. Didelis dėmesys buvo skiriamas mokinių bendradarbiavimui komandose. Renginys išskirtinis tuo, jog jame buvo integruoti 6 mokomieji dalykai. Mokiniai įtraukiami į praktinę veiklą, kurioje neišvengiamai susiduria su praktinėmis problemomis, kurias ateityje mokyklos suole teks aiškintis teoriškai. Taip tikimasi didesnės mokinių mokymosi motyvacijos ir geresnių akademinių pasiekimų. Nuoširdi padėka visiems prisidėjusiems prie šios idėjos kūrimo ir įgyvendinimo. NACIONALINIO ORUMO PAMOKA Vilija Vilkienė, Kauno,,Varpo gimnazijos mokytoja ekspertė, projekto idėjos autorė ir kuratorė Projekto aplinkybės. Projektas Nacionalinė orumo pamoka gimnazijoje vyksta trečius metus iš eilės. Jis skirtas atsikratyti visuomenėje populiarių tautinio nihilizmo apraiškų, saviniekos, saviplakos sindromų, skatinti tautinio pasididţiavimo, orumo, pagarbos savo valstybei jausmus m. veikla. Mokiniai per lietuvių kalbos pamokas po pateikties, kuri perteikė į Lietuvą grįžtančių įžymių žmonių mintis apie savo šalį, peržiūros kūrė miniatiūras apie savo santykį su istorija, kultūra, gamta, gimtosios žemės socialine aplinka. Rezultatas pranoko lūkesčius mokinių mąstymas buvo pozityvus, brandus, pilietiškas, todėl dalį miniatiūrų pasiūlėme išspausdinti internetinėje svetainėje ( m. veikla. Šiais metais projektavome platesnes veiklas, prie projekto prisidėjus ir istorikams. Jos buvo modeliuojamos taip, kad mokiniai turėtų galimybę domėtis ir gyvenimo realijomis, ir istorine Lietuvos patirtimi. Veikla įprasminta kūrybiniais ir tiriamaisiais mokinių darbais, kurie atskleidė ugdytinių gabumus, jų individualios saviraiškos galimybes. 67

68 7 klasės susitikimas su Kauno jaunimo organizacija Jaunieji Lietuvos Patriotai. Organizacijos atstovai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga pravedė pilietiškumo pamoką. Rezultatas kūrybinis darbas Istorijos medis, kurio pagrindas - refleksijos, lemtos susitikimo akimirkų ir domėjimosi patriotinių organizacijų veikla klasės šventinių akimirkų, skirtų Vasario 16 ir Kovo 11 šventėms, fiksavimas gimnazijoje ir mieste. Rezultatas nuotraukų paroda Aš tikrai myliu Lietuvą! klasės susitikimas su projekto,,misija Sibiras 2013 dalyviais. Rezultatas akcija,,aš liudiju tautos istoriją, kurios metu buvo surinkta informacija apie mokinių giminių ir paţįstamų likimus sudėtingais pokario metais, tremčių istorijos (iš viso apie 200 istorijų). Apie projekto veiklas yra sukurtas filmas, kurį galima paţiūrėti adresu m. veikla. Šiais metais į projekto veiklą įsitraukė visa gimnazijos bendruomenė. Nacionalinio orumo pamoka,,lietuva tai aš įtraukė visus mokinius ir į gimnazijos veiklas, ir į Kauno m., ir į Lietuvos akcijas. Gimnazijos mokiniai padarė 235 apyrankes akcijai,,lietuvai ir man. Be to, atsiliepėme į Kauno muziejaus akciją,,apjuoskime Kauno miesto muziejų trispalvėmis ir nuveţėme 892 trispalves, prie kurių gamybos prisidėjo ne tik visi mokyklos mokiniai, mokytojai, administracija, darbuotojai, bet ir mokinių šeimos. Įdomios veiklos buvo organizuojamos ir gimnazijoje. Per 2 dienas į mokyklą mokiniams pravesti pamokų apie nacionalinį orumą atėjo 22 garbūs svečiai: Martynas Šmitas, Krašto apsaugos ministerijos karinių oro pajėgų leitenantas, Juozas Valčiukas, Mykolo Riomerio universiteto dėstytojas, Paulius Klikūnas, organizacijos,,baltai Juoda vadovas, Jaunimo lyderis 2014, Mantas Kuraitis, Jaunimo savanorystės organizatorius, Alvydas Laiškonis, LSMU profesorius, infektologas, Vidas Bareikis, aktorius, reţisierius, muzikinių grupių narys, Benas Ulevičius, VDU Katalikų teologijos Fakulteto dekanas, Mantas Butkus, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos instruktorius, Gabrielius Liaudanskas Svaras, 68

69 Hip hop grupės G&G Sindikatas įkūrėjas ir lyderis, vokalistas,,,ţalgirio krepšinio komandos fanai ir kiti įdomūs ir įţymūs ţmonės. Jų sutikimui ruošiamės atsakingai: buvo paruošti stendai su svečių nuotraukomis ir dosjė, kad mokiniai galėtų susipaţinti su kiekvieno svečio veikla, nuopelnais. Po pamokos svečiai pasirašė prie paruoštos medţiagos ir parašė linkėjimus Lietuvai ir jos ţmonėms. Be to, svečiai buvo apdovanoti draugystės apyrankėmis ir mokinių rankomis padarytomis keramikinėmis lėkštelėmis su projekto simbolika. Kiekvienas svečias pamokoje mokiniams kalbėjo apie būtinybę būti oriems savo šalies piliečiams ir galimybę savo gyvenimą įprasminti įvairia veikla pagal galimybes ir norus dainuoti, vaidinti, ginti Lietuvos teritoriją, rengti festivalius, sirgti uţ mylimas komandas, būti politikais, dvasiniais vedliais Svarbu, kad visi ţmogaus darbai būtų prasmingi ir kurtų ateities Lietuvą laisvą ir orią. Po susitikimo mokiniai per pamokas kurs refleksijas: rašys esė, pieš, tapys, muzikuos. Jų darbai bus eksponuojami parodoje. Projekto,,Nacionalinio orumo pamoka pridėtinė vertė oresnis ţmogus, mokantis didţiuotis savo šalimi, jos laimėjimais, suvokiantis tikro autoriteto svarbą formuojantis vertybėms, išmanantis savo valstybės istoriją, ţinantis apie sudėtingus ţmonių likimus, suvokiantis savo tautos, kaip didţiulės vienijančios jėgos, vertę sudėtingame, permainų ir grėsmių kupiname pasaulyje. TARPDALYKINĖS INTEGRACIJOS IR MOKYTIS PADEDANČIO VERTINIMO GALIMYBĖS SIEKIANT PAŢANGOS BENDRADARBIAVIMAS GRUPĖJE LIETUVIŲ KALBOS PAMOKOSE Jūratė Petrikaitė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Kiekvienas kenčia, kai dirba tik sau. Dirbdamas kitų labui, žmogus dalijasi su jais ir savo džiaugsmu. J. V. Gėtė Šia citata noriu pradėti savo sistemingo darbo sėkmės istoriją. Ne vienerius metus daug dėmesio skiriu mokinių mokymo(si) bendradarbiaujant vienam iš būdų darbui grupėse. Mano nuomone, mokymasis bendradarbiaujant yra veiksmingas, nes padeda ugdyti mokymosi kompetenciją, savarankiškumą, mokiniai mokosi sisteminti, struktūruoti informaciją, jie dirbdami grupėmis prisiima atsakomybę uţ savo ir bendraklasių mokymąsi, gerėja jų tarpusavio santykiai, pasitikėjimas tiek savimi, tiek kitu. Tinkamai organizuotas darbas skatina aktyviai dalyvauti pamokose. Kaip ţinoma, grupės gali būti sudaromos labai įvairiai: pagal gebėjimus, mišrios įvairių gebėjimų grupės, kuriose daugiau gebantys padeda maţiau patyrusiems, pagal mokymosi lygį (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis), pagal tarpusavio bendravimą ar atsitiktinai (išsitraukus temą). Aš savo praktikoje darbą grupėse organizuoju įvairiai, išskyrus dabartinius dvyliktokus, kurie šiais mokslo metais nekeičia savo grupės, nes jau kiekvienoje grupėje yra daugiau ar maţiau susiformavęs pareigų ir darbo pasiskirstymas. Darbą grupėse vertinu įvairiai: visos grupės darbą, individualų darbą, nes kiekviena grupė įvertina kitos grupės ir įsivertina savo visos grupės arba individualų darbą paskirstydami 69

70 procentais, parašydami ar pasirašydami konkretų įvertinimą paţymiu, piešdami ir dalydami pyragą, rašydami vertinimo, įsivertinimo, darbo naudingumo komentarus. Uţ vienus darbus paţymys rašomas tiesiai į ţurnalą, uţ kitus renka kaupiamuosius paţymius, tai priklauso nuo temos, nuo darbo apimties. Darbą grupėje taikau ir aiškinantis naują temą, ir kartojant temą, apibendrinant skyrių, aktyvinant mokinių darbą pamokoje. Pasidalinsiu keliais sėkmingais pavyzdţiais. Baigę nagrinėti K. Donelaičio kūrybą 11 klasėje, apibendrinome dirbdami grupėse. Buvo paskelbtos šešios temos, kiekviena grupė, pasirinkusi temą, dirbo pamokoje, bendravo virtualioje aplinkoje, kitą pamoką pristatė savo temą (skaitė parašytas pastraipas, demonstravo skaidres), vertino kitų grupių darbą (pateiktame lape), rašė komentarus. Mokinių komentarai: Man Metai patiko, kūrinys pamokantis, įdomus, tačiau labai sunku skaityti, nes daug neţinomų ţodţių. Prie darbo ruošimo prisidėjau 59 %. (Martynas) Kūrinys sunkus, tačiau įdomus. Iš jo aš net truputį pasimokiau apie atsakomybę. (Saulius) Metus man skaityti buvo įdomiau nei Faustą. Su Indre rašėme po pastraipą ir sulipdėme į vieną. (Lolita) Aš dirbau vertintoju, nes nebuvau mokykloje, kai buvo uţduotas darbas. (Mantas) Viešas skaidrių pristatymas buvo puiki praktika ruošiantis dvyliktos klasės viešajam kalbėjimui (Modestas) Darbas, kurį atliekame patys, padeda geriau įsisąmoninti informaciją. (Dovilė) Darbo nauda priklauso nuo grupės narių stiprumo ir pasiruošimo. (Inga) Baigusi 11 klasėje skyrių Švietimo amţius, apibendrinimą organizavau dirbant grupėse. Septynios grupės pagal pasirinktą temą turėjo paruošti skaidres, jas pristatyti ir įvertinti vienos grupės darbą pateiktame lape bei parašyti grupės komentarą apie įvertinimą. Pamokoje išsiaiškinę pasirinktą temą ir pasiskirstę darbą, toliau mokiniai bendradarbiavo virtualioje aplinkoje. Darbų temos 1. Aptarkite pagrindinius Apšvietos epochos bruoţus. Palyginkite Apšvietą su Renesansu ir Baroku. Koks šių epochų santykis su Antikos pasauliu? 2. Kokias idėjas kėlė Apšvietos filosofai. Apibūdinkite Apšvietos ţmogų. Koks jo santykis su visuomene? Palyginkite Apšvietos, Baroko ir Renesanso epochose vyravusias asmenybės sampratas. 3. Aptarkite Kristijono Donelaičio kultūrinę aplinką. Kokia buvo lietuvių padėtis ir lietuviškos kultūros būklė Prūsų Lietuvoje Apšvietos laikais? Kristijono Donelaičio gyvenimo ir kūrybos kelias. 4. Kristijono Donelaičio poema Metai. Kokie Metų bruoţai leidţia jį vadinti didaktine poema? Aptarkite vaizduojamą lietuvių bendruomenės kolektyvinį paveikslą. Kokią ţmogaus ir tautos gyvenimo prasmę teigia Metai? 5. Kokie buvo svarbiausi lietuvių kultūros pasiekimai Apšvietos epochoje. Išskirkite penkis - septynis Lietuvos Apšvietos reiškinius, idėjas, faktus, kurie, Jūsų manymu, yra svarbiausi. Paaiškinkite, kuo jie reikšmingi? 6. J. V. Gėtės Faustas. Aptarkite ţmogaus sampratą kūrinyje? Kokius Apšvietos ţmogaus bruoţus įkūnija Faustas? Palyginkite, kuo panašūs ir kuo skiriasi Hamleto ir Fausto charakteriai? Kaip ţmogaus būties tragizmą suvokia Renesanso, Baroko ir Apšvietos menininkai? 7. Mykolas Pranciškus Karpavičius, Tadas Kosciuška, Imanuelis Kantas Apšvietos epochą reprezentuojančios asmenybės. Darbas pamokoje labai intensyvus, reikalingas ypatingas susiklausymas, nes pristatymai truko iki 5 minučių, 10 minučių kiekviena grupė vertino nurodytą grupę. Kitą pamoką kiekviena grupė rašė įvertinimo komentarus. 12 klasėje perskaitę (namuose) Justino Marcinkevičiaus poetinės dramos Maţvydas ištrauką apie Maţvydo susitikimą su Kasparu, klasėje pasiskirstė į keturias grupes. Kiekviena grupė formulavo po penkis klausimus, susijusius su ištraukos analize, į kuriuos turėjo atsakyti kita grupė (pirmosios antra, antrosios trečia, trečiosios ketvirta, ketvirtosios pirma). Pateiktus atsakymus grupė skaitė, vertino, komentavo, buvo rašomas kaupiamasis paţymys. 70

71 12 klasėje nagrinėjant XX amţiaus septintojo-aštuntojo dešimtmečio moderniąją lyriką darbas grupėse vyko keturias pamokas, paţymys buvo rašomas į ţurnalą. Kiekviena grupė pasirinko po autorių (buvo nurodyti: Judita Vaičiūnaitė, Tomas Venclova, Nijolė Miliauskaitė, Marcelijus Martinaitis, Sigitas Geda). Uţduotis: pristatyti autoriaus biografiją, kūrybą, kontekstą (sudaryti lentelę, schemą ar kt., kad galėtų pateikti kitoms grupėms), parašyti dviejų eilėraščių analizę (irgi pateikti grupėms), paruošti kuo įdomesnį, kūrybiškesnį skaidrių pristatymą. Darbo pabaigoje kiekviena grupė rašė komentarą apie darbo pasiskirstymą, kas kokį darbą dirbo, kaip sekėsi, kaip vertina save ir kitus grupės narius, komentavo tokio darbo naudą, privalumus ir trūkumus. Darbą grupėse taikau įvairaus amţiaus įvairiose veiklose. Uţklasinio skaitymo pamokos metu mokiniai, pasiskirstę į grupes, skaito grupės narių knygų aprašymus, rašo sąsiuvinyje komentarus ir įvertinimus, renka įdomiausias knygas grupėje, pristato kitoms grupėms, renkasi labiausiai patikusią knygą kitam uţklasiniam skaitymui. Kad mokymasis bendradarbiaujant yra veiksmingas, rodo moksliniai tyrimai, kuriais nustatyta, jog išaugo kritinio mąstymo, pasiruošimo padėti kitam, atsakomybės uţ savo mokymąsi ir kitos kompetencijos. Mokymas(is) bendradarbiaujant dirbant grupėse mano sėkmės istorija todėl, kad ir pati esu bendruomeniška, pati mėgstu dirbti komandoje, anot J.V.Gėtės, dirbti kitų labui, dalintis su jais ir savo dţiaugsmu. Be abejo, šį metodą taikau ne kiekvienoje pamokoje, reikia jausti, kada kas tinka, kad tai netaptų rutina, kad pamoka būtų efektyvi, kad būtų pasiekta ugdymo kokybė. MOKINIO INDIVIDUALIOS PAŢANGOS FIKSAVIMAS Ramutė Grinkevičiutė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos fizikos mokytoja metodininkė ir matematikos vyresnioji mokytoja Šiandienos mokiniai, atėję į mokyklą, nori, kad mokytojas ne tik gerai ir įdomiai vestų pamoką, bet spėtų uţfiksuoti jų paţangą, pagirtų ir paskatintų dar geriau dirbti. Tai tikrai nelengva uţduotis mokytojui. Esu fizikos ir matematikos mokytoja. Mokykloje dirbu 21 metus. Kasdienis darbas su mokiniais leido pamatyti būdą, kaip galėčiau efektyviau uţfiksuoti kiekvieno mokinio paţangą, ar padėti mokiniams siekti geresnių rezultatų, bet ne baksnojant pirštu ar nuolat sakant kas negerai. Savo pasiūlytu individualios paţangos fiksavimo būdu dalijausi su kolegomis, stebėjo ir vertino mokyklos administracija. Šiame leidinyje pateikiu ne kartą tobulintą mokinio individualios paţangos fiksavimo lentelę. Lentelės pildymas (ţiūr. priedą) įdarbina patį mokinį stebėti savo kiekvienos pamokos rezultatus, skatina siekti geresnio rezultato ir pamatyti, kur reikia pasitempti arba galima pasidţiaugti jau pasiektais rezultatais ar, kad minimalus įvertinimas nėra jau tokia neįveikiama uţduotis. Lentelėje sukaupti duomenys naudingi ne tik man, kaip mokytojui, bet ir mokiniui. Joje galime matyti mokinio (ir mokinys mato savo) nuolatinį pasiruošimą pamokoms (1 dalis), ar mokinys daro namų darbus (2 dalis), kaip sekasi mokiniui atlikti uţduotis klasėje (3 ir 4 dalys) ir mokinio paţanga (paskutinė eilutė). Be to, šis paţangos fiksavimas tai mano uţrašų knygutė, kur surašyti: a) Kaupiamieji paţymiai. Iš trijų namų darbų paţymių vedamas vidurkis ir gautas įvertinimas rašomas į dienyną, kaip kaupiamasis paţymys uţ namų darbus, o iš trijų rezultatų dešimtbalėje sistemoje vedamas vidurkis ir gautas įvertinimas rašomas į dienyną, kaip kaupiamasis paţymys. b) Ką ir kiek paskatinti. Nors ir nedidelė paţanga vertinama ir skatinama: prie kontrolinio darbo, rašomo išėjus visą skyrių, pridedamas 1 balas jei paţangos eilutėje uţ tą laikotarpį yra daugiau + nei. Jei visa paţanga įvertinta + tai pridedami 2 balai. Ne kartą teko stebėti mokinio šypseną, kai jo paţymys pakilo dviem balais, nors jo pasiekimai klasėje nėra patys geriausi. 71

72 c) Informacija apie mokinį (atsakingumą, pareigingumą, norą siekti daugiau ir pan.). Tai informacijos šaltinis bendraujant su klasės auklėtoju, mokyklos vadovybe, mokinio tėvais ir akivaizdūs įrodymai, kuriais remiantis galima ieškoti sprendimų iškilusiai problemai spręsti. d) Jei turite pasiūlymų, klausimų kreipkitės adresu Ačiū uţ skirtą laiką ir sėkmės mokant mūsų jaunąją kartą. Lentelė Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos... klasės mokin... ţinių įsivertinimo lapas Diena be mokslo tuščiai praleista diena. Tiek daug yra ko mokytis ir tiek maţai turime tam laiko. Albertas Einšteinas Data Pasiruošimas pamokai (iki 2 taškų) *** Į pamoką atėjau laiku Dėviu mokyklinę uniformą Atsinešiau: Vadovėlį Vadovėlis aplenktas Uţrašų sąsiuvinį Mėlynos spalvos rašymo priemonę Liniuotę Pieštuką Trintuką Skaičiavimo mašinėlę Namų darbai Taškais (iki 2 taškų) *** Paţymiu: Trumpa ţinių patikra (10 taškų) Uţduotys klasėje (pasako mokytojas) Mano surinktų taškų bendra suma ( ) Bendra visų galimų taškų suma (pasako mokytojas) Rezultatas (5:6) šimtųjų tikslumu Rezultatas dešimtbalėje sistemoje Paţanga (+/-) xxx Pastabos: *** Turiu viską 2 taškai; daugiau kaip pusę 1 taškas; maţiau kaip pusę 0 taškų, nepasiruošęs, nieko neturiu 2 taškai 1. Dienos paţanga vertinama + jeigu gautas rezultatas yra didesnis uţ prieš tai parašytą rezultatą šimtųjų tikslumu. 2. Dienos paţanga vertinama jeigu gautas rezultatas yra maţesnis uţ prieš tai parašytą rezultatą šimtųjų tikslumu. 3. Dienos paţanga vertinama jeigu nors vienas taškas parašytas nepelnytai. 4. Iš trijų rezultatų dešimtbalėje sistemoje vedamas vidurkis ir gautas įvertinimas rašomas į dienyną, kaip kaupiamasis paţymys. 5. Iš trijų namų darbų paţymių vedamas vidurkis ir gautas įvertinimas rašomas į dienyną, kaip kaupiamasis paţymys uţ namų darbus. 6. Prie kontrolinio darbo, rašomo išėjus visą skyrių, pridedamas 1 balas jei paţangos eilutėje uţ tą laikotarpį yra daugiau + nei. Jei visa paţanga įvertinta + tai pridedami 2 balai. 72

73 MOKINIŲ MOKYMOSI MOTYVACIJOS SKATINIMAS VERTINANT Ilona Tirvienė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos matematikos mokytoja metodininkė Mokytojai turi įvertinti savo mokinius, nors kai kam toji pareiga nemaloni. Kad ir kaip būtų, vertinimas, įvertinimas, įsivertinimas ir paţymiai yra nepaprastai svarbūs mokiniams ir jų tėvams, o vertinimo išdavos esti ilgalaikės. Apie galimybę skatinti mokymosi motyvaciją, aktyvinti mąstymą ir mokymosi veiklą (per tyrinėjimą / problemų sprendimą), kai mokiniui suteikiama atsakomybė, nes pats turi identifikuoti, ką jau ţino, ko dar neţino, mąstyti, ieškoti atsakymų į probleminius klausimus, spręsti uţdavinius, atlikti uţduotis, įsivertinti, įvertinti kitus; kai remiamasi ne medţiagos įsiminimu, bet analize, todėl vyksta gilus mokymasis ir tvaresnis išmokimas. Vertinimas apima ţinių plotį ir gylį. Vertinimo privalumai yra tie, kad jis gali įkvėpti, motyvuoti ir kurti grįţtamąjį ryšį, būtiną suţinoti, kur reikia skubios pagalbos. Vertinimas turi kelis skirtingus tikslus. Jis reitinguoja mokinių laimėjimus, padeda mokytojams suţinoti, kiek jų veikla yra veiksminga, o mokiniams nustato ilgalaikius tikslus. Namų darbų vertinimas Kiekvieną pamoką tikrinu, ar mokiniai atliko namų darbą. Po to visi pasitikrinam, ar atlikta teisingai. Tie mokiniai, kurie atliko namų darbą teisingai, gauna +, kurie suklydo, gauna 0, kurie neatliko, gauna. Mokiniams, kurie per visą laikotarpį buvo atlikę visus namų darbus, prie kontrolinio darbo paţymio pridedu vieną balą. O pusmečio gale pagal surinktų pliusiukų skaičių, gauna paţymį. Klasės darbo vertinimas Matematikos pamokose klasės darbas vertinamas epizodiškai: pagiriant, paskatinant, pataisant padarytas klaidas, tačiau paţymiu nėra vertinamas. Mokinių įsivertinimas Baigiantis pamokai, mokiniai bando save įsivertinti. Atlikę uţduotis, mokiniai tikrinasi savo atliktą darbą ir uţpildo lentelę. 1 lentelė. Savęs įsivertinimas Atlikau teisingai savarankiškai Atlikau teisingai su draugo pagalba Atlikau neteisingai Neatlikau Kaip matyti iš lentelėje pateiktų grafų, mokiniui tenka savęs paklausti ir paţymėti, ar jam pavyko teisingai atlikti uţduotį bei įsivertinti, ar galėjo uţduotį atlikti nesinaudodamas draugo pagalba. 73

74 2 lentelė. Mokinių įsivertinimo pavyzdţiai Įsivertinimo metodas Pavadinimas Vaizdinys Šypsenėlės Laiptai Šviesoforas Metodo aprašymas Pamokos pabaigoje mokiniai ne tik aprašo, kaip jiems sekėsi įgyvendinti pamokos uţdavinį, bet ir šypsenėlių skalėje pasiţymi, kuriai iš šypsenų priklauso, t.y. liūdna šypsena sekėsi sunkiai, padariau daug klaidų, liko daug neaiškumų, buvo sunku; sumišusi pamokos uţdavinį įgyvendinau, tačiau liko neaiškumų ir reikėtų padirbėti; linksma sekėsi puikiai, įgyvendinau uţdavinį ir pan. Laiptų metodas naudojamas, kai formuluojamas keliapakopis pamokos uţdavinys ir mokinio darbas vertinamas tarsi lipimas laiptais. Pagal atliktą klasės darbą, temos supratimą ir iš anksto apibrėţtus kriterijus mokiniai įsivertindami save uţlipa ant atitinkamo laiptelio. Efektyvus ir labai greitas pamokos uţdavinio vertinimo būdas. Gali būti naudojamas net smulkiai apklausai, kur mokinys, ţinodamas spalvų reikšmes, gali save vertinti (raudona nesuprantu arba sunku, geltona vidutiniškai/yra klausimų, ţalia puikiai/gerai). Kaip matyti iš lentelėje pateiktų metodų, mokinių įsivertinimas siejamas su išsikeltu pamokos uţdaviniu, kas leidţia tiek mokiniams daryti išvadas apie įsisavintą informaciją ar išmoktą temą, tiek mokytojams kiek dėstoma tema buvo įsisavinta ar suprasta mokinių. Grupinio darbo vertinimas Grupės darbui mokiniai suskirstomi taip, kad kiekvienoje grupėje būtų skirtingų gebėjimų mokiniai. Vertinamas bendras grupės darbas ar pasiekimas bei kiekvieno mokinio individualus darbas. Tada kiekvienas mokinys stengiasi ne tik dėl bendro grupės rezultato, bet ir pats aktyviau įsitraukia į darbą. Paskatinimo-motyvavimo sistema Mokinių ar visos klasės apdovanojimo struktūros veikia visą mokymosi aplinką ir kiek daug tai, ką mokiniai apsisprendţia daryti arba nedaryti, lemia tai, ką galima pavadinti pasikeitimu paţymiu uţ darbą. Mokiniams, kaip ir visiems kitiems, galima suţadinti motyvaciją daryti tam tikrus dalykus dėl išorinių apdovanojimų. Skatindama mokinių mokymosi motyvaciją siūlau atlikti kūrybinius projektinius darbus. 5 oje klasėje mokantis konkrečią temą sudaryti kryţiaţodį, atitinkantį temą. Pvz.: atliekant aritmetinius veiksmus (dėmuo, suma; turinys, atėminys, skirtumas; dauginamasis, sandauga; dalinys, daliklis, dalmuo). 6 oje klasėje atlikti bandymus. Pvz.: apskaičiuoti п reikšmę, matuojant apskritų daiktų ilgį, Pamatuoti, kokia 1 dm³ talpa. 7 oje klasėje padaryti aprašą. Pvz.: aprašyti mus supančioje aplinkoje esančių tiesių padėtis. Apskaičiuoti susidariusius kampus, dvi lygiagrečias tieses perkirtus trečiąja. 8 oje klasėje kūrybiniai darbai. Pvz.: rasti įdomių faktų apie ţinomus matematikus, sukurti uţdavinių apie mus supančią aplinką. 9 oje klasėje kūrybiniai darbai. Pvz.: trafaretų gaminimas, erdvinių figūrų gaminimas. Vyresnėse klasėse vykdomi projektiniai darbai. Tad norint mokinius skatinti ar motyvuoti kokiai nors veiklai, galima pasinaudoti įvairių išorinių apdovanojimų taktika. Kontrolinių darbų vertinimas Kad ir kokį mokinių vertinimą paţymiu pasirenku, kartu su mokiniais surašomos ir aptariamos tikslios vertinimo procedūros ir jie aiškiai ţino, kaip bus vertinami kontrolinio darbo metu. Viešas mokinių vertinimo sistemos pristatymas, leidţia mokiniams pamatyti vertinimo sistemos nešališkumą. 74

75 3 lentelė. Kontrolinių darbų vertinimas Paţymys Taškai Stengiuosi visus kontrolinius darbus sudaryti taip, kad maksimalus taškų skaičius būtų 30. Jei keičiasi maksimalus taškų skaičius, atitinkamai keičiu vertinimo skalę. Paţangos vertinimas Mokinių paţangos ir pasiekimų vertinimas, atsiţvelgiant į pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų tikslus ir uţdavinius, atliekamas pagal idiografinio vertinimo principą, tai yra vertinama individuali mokinio paţanga mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniaisiais. Mokinių paţangos vertinimą siekiama pateikti kuo informatyviau ir ekonomiškiau. Kompetencijų vertinimas Mokiniams bet koks suvokimas, kad mokytis sekasi, yra puikus paskatinimas. Dėl šios prieţasties mokiniams kas mėnesį (ar suplanuotą periodą) yra pateikiamas formalių ir neformalių kompetencijų sąrašas bei paprašoma juos pačius pasiţymėti varnele tas kompetencijas, kurias įgijo, arba paprašoma įsivertinti pagal aiškiai išdėstytus kriterijus. Išskiriamos šios kompetencijos: mokėjimo mokytis, komunikavimo, paţinimo, socialinė, iniciatyvumo ir kūrybingumo, asmeninė. Štai dalis lentelės, pagal kurią vertinamos kompetencijos. Kaip matyti iš pateiktos kompetencijų ir savo darbo vertinimo lentelės, mokiniai turi patys paţymėti, koks kiekvienos iš šešių bendrųjų kompetencijų aspektas buvo ugdomas analizuojamu periodu, kaip mokiniui sekėsi (raudona reikia padirbėti, geltona vidutiniškai ar gerai, ţalia puikiai) ir galiausiai mokytojas pateikia savo įvertinimą komentarų, ką reikėtų tobulinti, pavidalu lentelė. Kompetencijų ir savo darbo vertinimas Minimalus prognozuojamas įvertinimas Realus lygis Savęs vertinimas Bendrosios kompetencijos Raudona Geltona Ţalia Mokėjimo mokytis o Mokausi noriai o Pasitikiu savo jėgomis mokymosi metu o Išsikeliu realius mokymosi tikslus ir uţdavinius o Pasirenku mokymosi strategijas ir priemones o Planuoju savo mokymosi laiką o Vertinu savo mokymosi paţangą o Numatau tolesnius mokymosi ţingsnius Tikslinis vertinimas Mokytojo vertinimas Mokytojo refleksija ir įsivertinimas Mokantis labai svarbus yra ne tik pats mokymosi procesas, mokymosi rezultatas, bet ir gaunamas grįţtamasis ryšys, t.y. po kiekvieno pamokos etapo išsiaiškinamas mokinių išmokimo lygis ir nustatomos tolesnės veiklos ribos. Tai gali būti įprastai rašomas, deja, ne labai informatyvus, paţymys, tai gali būti mokytojo komentaras, kitų klasės draugų pastebėjimai ir pan. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip tą grįţtamąjį ryšį pateikti, t.y. nesumaţinti mokymosi motyvacijos. Vertinimas yra pirmiausiai susijęs su grįţtamojo ryšio teikiama informacija, be to, turi atsakyti į tris pagrindinius klausimus: Kokie yra mokymosi tikslai?, Kaip man sekasi? ir Kas toliau?. 75

76 Pagal mokinių įsivertinimą pamokos pabaigoje, ar pastebėjimus pačios pamokos metu, mokytojas daro išvadas ir keičia ugdymo procesą, t.y. kartoja temą ir pan., planuoja tolesnes savo veiklas, generuoja idėjas, remdamasis grįţtamuoju ryšiu, kaip atskaitos tašku. Be to, mokytojos bendradarbiauja ir stebi viena kitos pamokas, pataria, dalijasi idėjomis ir patirtimi. Vertinimas tai informacijos rinkimas, interpretavimas ir apibendrinimas tam, kad būtų galima padaryti sprendimus. Tad kiekvienas mokytojas privalo vertinti mokinius ne tik dėl to, kad reitinguotų mokinių laimėjimus, padėtų mokytojams suţinoti, kiek jų veikla yra veiksminga, ar nustatytų mokiniams ilgalaikius tikslus, bet ir vertinimo ţinios yra puikus pamatas sprendimų priėmimams. MOKYTIS PADEDANTIS VERTINIMAS IR MOKINIŲ ĮSIVERTINIMAS ŢMOGAUS SAUGOS PAMOKOSE Roma Svigarienė, Kauno Kazio Griniaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, ţmogaus saugos mokytoja Ugdant ţmogaus saugos kompetenciją, mokinių individualių pasiekimų ir daromos paţangos įvertinimas nesiejamas su paţymiu. Mokinių saugos ugdymo(-si) pasiekimai orientuoti į asmens saugos kompetencijos plėtojimą, vertinant vertybines nuostatas, gebėjimus, ţinias ir supratimą klasių mokinių ţmogaus saugos apibendrinti pasiekimai vertinami įskaityta arba neįskaityta. Mokantis taikomas su paţymiu nesiejamas formuojamasis ir diagnostinis vertinimas. Formuojamasis vertinimas, tai ţodţiu ar raštu elektroniniame dienyne parašyti pagyrimai, paskatinimai ar nurodytos probleminės sritys, mokiniui suteikia grįţtamąją informaciją apie pasiektus trumpalaikius tikslus, o mokytojui parodo gaires, kaip toliau kurti pamokos strategiją. Mokiniai skatinami vertinti savo pasiekimus ir paţangą stebėdami savo pačių elgesį aplinkoje, lygindami su ankstesniu, aptardami su klasės draugais ir mokytoja. Diagnostinis vertinimas taikomas siekiant išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi uţdaviniai ir kokie turėtų būti tolesni mokymo(-si) ţingsniai. Vienas iš veiksmingų būdų įsivertinti ir įvertinti ţmogaus saugos kompetenciją pamokose, tai paţangos uţ atliktus kūrybinius darbus, testus, praktines pratybas, fiksavimas diagramose, kurių rezultatus mokiniai trimestro pabaigoje palygina suformuluodami išvadas dėl tolesnio mokymosi bei saugaus elgesio ir saugos kultūrą propaguojančių vertybinių nuostatų išsiugdymo. Šis vertinimo būdas tikslingai taikomas, jeigu ţmogaus saugos pamokose naudojami kompiuteriai. Veiklos organizuojamos taip, kad mokiniai mokytųsi naudotis įvairiais informaciniais šaltiniais (spauda, internetu, statistinių duomenų rinkimais), mokomosiomis kompiuterių programomis ( ir kt.), patys apibendrintų, interpretuotų ir pateiktų statistinius duomenis. Kadangi mokiniai, atlikdami ţmogaus saugos uţduotis, gali naudotis įvairiais šaltiniais, tai pasirinkome kriterijų, kad darbas įskaitomas, jeigu teisingai atliekama ne maţiau kaip 50% skirtų uţduočių. Šis vertinimo kriterijus padeda plėtoti ir mokėjimo mokytis kompetenciją. Atskiroms ţmogaus saugos uţduotims atlikti nurodomas laikas, todėl trūkstamą ar neţinomą informaciją mokiniai labai greitai turi mokėti susirasti internete, kad skirtą uţduotį atliktų teisingai ir laiku. Uţ atliktą darbą mokiniai gauna įvertinimą procentais, kiek teisingai atliko uţduočių arba kokią dalį kūrybinio darbo atliko teisingai pagal numatytus kriterijus. Mokiniai, susipaţinę su aiškiais vertinimo kriterijais ir negaišdami papildomo pamokos laiko, gali labai greitai individualiai įrašyti atliktų darbų rezultatų procentinę išraišką į diagramos lentelę: 76

77 VARDENIS PAVARDENIS 8c klasė Žmogaus saugos vertinimai trimestras 2 trimestras 1 darbas 2 darbas 3 darbas 4 darbas 5 darbas 6 darbas 7 darbas 8 darbas 9 darbas Baigus pirmąjį ir antrąjį trimestrą galima palyginti paţangumo pokyčių rezultatus diagramose ir atsakyti sau į klausimus: Ar laikui bėgant tu tobulėji? Ar ţinai, ką turi daryti, kad tau sektųsi? Ar manai, kad tau sekasi? Ar planuoji, kad tau sektųsi? VARDENIS PAVARDENIS 8c klasė I-ojo ir II-ojo trimestro pažangumo pokyčių palyginimas 1 darbas 2 darbas 3 darbas 4 darbas 5 darbas 6 darbas 7 darbas 8 darbas 9 darbas 1 trimestras 2 trimestras Diagramoje matome, kad antrojo trimestro rezultatai ţemesni ir dviem darbais atlikta maţiau. Būtina numatyti paţangos tikslus trečiajam trimestrui. Įsivertinimas, tai paties mokinio priimtas sprendimas apie savo daromą paţangą bei pasiekimus, siekiant išsiaiškinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Įsivertinimas skatina mokinio savivertę ir motyvaciją, o teisingas vertinimas padeda įveikti mokymosi kliūtis. Literatūra 1. Ţmogaus saugos bendroji programa. Patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu , Nr. V ir mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai. LR ŠMM įsak. Nr. V

78 78 MOKYMOSI MOTYVACIJOS SKATINIMO GALIMYBĖS INTEGRUOTOSE ETIKOS ANGLŲ KALBOS PAMOKOSE Ilona Pečkienė, Kauno Martyno Maţvydo pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja metodininkė, Ilona Čimţienė, Kauno Martyno Maţvydo pagrindinės mokyklos etikos mokytoja metodininkė XX amţiaus viduryje edukologijoje galutinai įsitvirtino visuminė, arba holistinė (gr.,,holos visas) paţiūra, suformuodama holistinę pedagogiką. Šiuolaikinio ugdymo turinys tai ne disciplinų ir ţinių, bet pirmiausiai būties reikšmių, kurias mokytojas turi mokiniui padėti atrasti, suvokti bei kūrybiškai interpretuoti, visuma. Ţinių integracija tampa pagrindiniu mokymo turinio formavimo principu. Tarptautinių ţodţių ţodyne galime rasti ţodţio integracija reikšmę. Integrãcija [lot. integratio atnaujinimas, atstatymas] tai dalių, elementų jungimas(is) į visumą (Tarptautinių ţodţių ţodynas, p. 215). Tarpdalykinės integracijos tikslas suderinti tarpusavyje atskirų disciplinų perteikiamas ţinias ir tokiu būdu ugdyti pasaulio, kaip dėsningais ryšiais susietos visumos sampratą. Mokomųjų dalykų integravimo galimybės labai plačios. Išskirtinė ugdymo ypatybė jo integralumas, t. y. visybiškumas, sąryšingumas, darna. Šiuolaikinis ugdymas organizuojamas kaip vieninga sistema, kiek įmanoma neskaidant ugdymo sričių į atskiras, nesusietas dalis mokomuosius dalykus. Integruojančioji ugdymo ašis pats vaikas. Į kiekvieną problemą, faktą, reiškinį ţvelgiama iš vaiko pozicijų, jo akimis, aiškinamas, remiantis jo patirtimi. Svarbus integracijos aspektas sąsajos su realiu gyvenimu, ugdymo kontekstualumas. Mokomasi to, kas mokiniui yra svarbu, reikšminga, prasminga. Siekiama kiekvieną mokomąją temą, problemą aktualizuoti, t.y. padaryti mokiniui aktualią, reikšmingą, susieti ją su mokinio reikmėmis, praktiniu pritaikymu. Svarbi integravimo kryptis tarpdalykinė integracija: nagrinėjant bet kurią temą ar problemą, stengiamasi ugdyti įvairius dalykinius gebėjimus (portalas.emokykla.lt). Mokinių apklausos, tyrimai rodo, kad mokiniams ypač nepatinka tradiciškai vedamos pamokos, nes toks dėstymas vienodas, nuobodus. Didesnė mokymo būdų įvairovė suţadina mokinių susidomėjimą, neleidţia nuobodţiauti, lemia mokymosi motyvaciją. Integruotų pamokų naudingumas mokinių mokymosi motyvacijai stiprinti: Kai pamokos turinys integruotas, mokiniams lengviau ne tik įsigyti ţinių, bet ir ugdyti vertybines nuostatas. Integruotos pamokos padeda suprasti, kad visi įvykiai, vykstantys visuomenėje, yra tarpusavyje susiję. Leidţia pasijusti arčiau realaus gyvenimo, nes parodo ryšį tarp įvairių mokomųjų dalykų. Į problemų sprendimą sėkmingai įsitraukia net ir tie mokiniai, kuriems nesiseka kai kurie mokomieji dalykai. Įvairių metodų naudojimas sudaro palankesnes sąlygas mokinių kūrybiškumui reikštis. Mokiniai pajunta mokymosi dţiaugsmą. Leidţia atsiskleisti netradiciniams talentams, įgūdţiams. Integruotų pamokų naudingumas mokytojų kokybiško darbo uţtikrinimui: Skatina plėsti savo akiratį ne tik dėstomo dalyko srityje. Skatina naudoti įvairius dėstymo metodus. Sprendţiant aktualias problemas atsiranda galimybių stiprinti kolegialų bendravimą bei bendradarbiavimą. Kauno Martyno Maţvydo pagrindinėje mokykloje visuomet buvo ir yra akcentuojamas pozityvus mokinio ir mokytojo ryšys, palankios mokymosi aplinkos kūrimas, motyvuojančio, nukreipto į sąsajas su jaunų ţmonių kasdiene patirtimi mokymo turinio formavimas. Labai svarbus kolegialus mokytojų bendradarbiavimas, dalijimasis patirtimi, dalykinėmis ir pedagoginėmis ţiniomis. Mokytojų tarpusavio koordinuota veikla uţtikrina ir mokinių įsitraukimą į ugdymo procesą, ugdo gebėjimą bendradarbiauti, dirbti grupėje ir skatina mokymosi motyvaciją.

79 Anglų kalba jau seniai tapo pasauline tarptautine bendravimo kalba, todėl šiuolaikinio ugdymo procesas privalo uţtikrinti aukštą anglų kalbos mokėjimo lygį tam, kad neprarasdamas savosios tapatybės jaunas ţmogus gebėtų lengvai įsilieti į daugiakultūrinę visuomenę. Šiuolaikinis jaunimas pakankamai daţnai vartoja anglų kalbą kasdieniame savo gyvenime, pavyzdţiui, bendraudamas socialiniuose tinkluose, reikšdamas savo nuomonę įvairiais aktualiais klausimais internetiniuose portaluose ir kt. Tačiau anglų kalbos pamokų metu neretai išryškėja problema, kad jaunimo leksika ribota ir skurdi, kalba netaisyklinga, vaikai negeba sklandţiai reikšti savo minčių. Siekiant išspręsti šią problemą, buvo ieškoma būdų, kaip motyvuoti mokinius tobulinti kalbos ţinojimą ir kaip ţinias panaudoti praktikoje. Kauno Martyno Maţvydo pagrindinėje mokykloje sistemingai taikoma įvairių mokomųjų dalykų tarpdalykinė integracija. Nuo 2008 m. nuosekliai vykdoma etikos anglų kalbos mokomųjų dalykų tarpdalykinė integracija. Šie mokomieji dalykai lengvai integruojasi dėl savo aktualumo jaunam ţmogui, temų suderinamumo, galimybės susieti gautas ţinias su kasdiene patirtimi. Atsiţvelgdami į mokinių galimybes ir poreikius, išsikėlėme uţdavinį uţtikrinti, kad ţinios, gaunamos etikos ir anglų kalbos pamokų metu, susijungtų į visumą, papildytų viena kitą, atspindėtų etikos ir anglų kalbos ugdymo turinį. Integruotų pamokų temos parenkamos taip, kad jos galėtų būti plėtojamos keliose pamokose, atitikų etikos ir anglų kalbos ugdymo planus. Integruotų pamokų metu su klase temą nagrinėja etikos ir anglų kalbos dalykų mokytojai, pamokos vyksta anglų ir lietuvių kalbomis. Rezultatai, veiklos tęstinumo perspektyvos Mokiniai, aktyviai dalyvaudami integruotose etikos anglų kalbos pamokose, įgyja aktualių ţinių, susietų su modernia šiuolaikinio jauno ţmogaus pasaulio samprata, tobulina informacijos rinkimo, diskutavimo, loginio mąstymo, bendradarbiavimo ir kt. įgūdţius, išmoksta išreikšti savo nuomonę bei ją pateikti aplinkiniams. Planuojama ir toliau tobulinti mokinių mokymosi motyvavimo pamokose būdus bei metodus akcentuojant tarpdalykinės integracijos potencialą. Integruotų etikos anglų kalbos pamokų reikšmė svarbi ne tik mokinio mokytojo santykiui puoselėti ir mokymosi motyvacijai stiprinti, bet ir mokytojo mokytojo kolegialiam ryšiui tobulinti. Planuodamos bei vykdydamos integruotas veiklas, kėlėme profesinę kvalifikaciją, dalijomės ţiniomis, įgytomis įvairiuose dalykiniuose seminaruose, analizavome metodinę literatūrą. Patyrėme, kad kryptingai bendraujant ir bendradarbiaujant profesinėje veikloje įmanoma ne tik pasiekti puikių ugdymo rezultatų, bet ir patirti savirealizacijos bei kūrybinio poţiūrio dţiaugsmą. Norėtume pasidalyti ilgametės veiklos patirtimi pateikiame integruotų etikos anglų kalbos pamokų planus. Šios pamokos vyko Kauno Martyno Maţvydo pagrindinėje mokykloje nuo 2008 m. Ši veikla tęsiama ir šiais mokslo metais. Integruotos etikos anglų kalbos pamokos (Lietuvos pilietis pasaulio pilietis) 1. Ką reiškia būti piliečiu? 2008 m. 2. Valstybinės šventės Lietuvoje ir uţsienyje 2009 m. 3. Gamta ir aš 2010 m. 4. Paţįstu Kitą ir Kitokį 2011 m. 5. Draugystės taisyklės 2012 m. 6. Groţio idealas koks jis? 2013 m. 7. Švenčiame šventes Lietuvoje ir pasaulyje. Mano svajonių gimtadienis m. 79

80 TARPDALYKINĖ INTEGRACIJA IR PRAKTINIS ŢINIŲ TAIKYMAS UGDYMO PROCESE, FORMUOJANT TAUTIŠKAI SĄMONINGĄ IR PILIETIŠKAI AKTYVIĄ ASMENYBĘ Audronė Kondrotienė, Kauno Saulės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, Edita Morkūnienė, Kauno Saulės gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Atnaujintose Bendrosiose programose teigiama, kad tinkama ugdymo turinio integracija sudaro daugiau galimybių priartinti mokymąsi prie gyvenimo, plėtoti bendrąsias mokinių kompetencijas, pritaikyti uţduotis pagal mokinių poreikius, polinkius ir galias, išvengti kartojimosi ir didelių mokymosi krūvių. Turinio integravimas, problemų sprendimas, tyrinėjimai sudaro sąlygas mokiniams parodyti ir plėtoti visas bendrąsias kompetencijas: kartu planuoti ir veikti, bendradarbiauti, aktyviai klausytis ir siūlyti idėjas, jas įgyvendinti, valdyti emocijas ir jausmus, reflektuoti veiklą ir jos rezultatus, numatyti tobulintinas sritis. Bendrosios programos numato integracijos tikslus, tačiau nenurodo, kokiais keliais ir būdais tų tikslų siekti ir kuris iš būdų yra geriausias. Mokytojas pats turi pasirinkti, kokį metodą taikyti per pamokas: ar tai būtų paralelinis (pavyzdţiui, istorija, susieta su pilietiškumu), ar tarpdalykinis (istorija, lietuvių kalba, menai, IT) integravimo būdas. Pats mokytojas turi apsispręsti, kokį variantą pasirinkti. Šiame pranešime pateiksime veiklos pavyzdţių ir pasidalinsime gerąja patirtimi, kaip integruodami įvairių dalykų ţinias, formuojame tautiškai sąmoningą bei pilietiškai aktyvią asmenybę. Pirmas integracijos būdas paralelinis, kai tam tikra medţiaga, tema skirtingų dalykų pamokose yra pateikiama vienu metu. Mes siejame du mokomuosius dalykus istoriją ir lietuvių kalbą. Programos turinys nėra keičiamas, tiesiog suderinamas temos dėstymo laikas. Pavyzdţiui, lietuvių kalbos ir istorijos mokytojos moko apie tą patį laikotarpį Renesansą. Tokiu būdu dalykai yra sujungiami, o išmokimas efektyvesnis. Pavyzdţiui, pamokos tema XVI a. Renesansas Lietuvoje. Įvadinę pamokos dalį pradedame klausimu, kuris atveria kelią naujos medţiagos išdėstymui (pvz.: Kokios istorinės sąlygos skatino Renesanso atsiradimą Lietuvoje?) Pagal pateiktą klausimą prisimename, ką jau ţinome, ir uţrašome kiek tik įmanoma daugiau idėjų (Smegenų šturmo metodas). Po to suformuluojame pamokos uţdavinį (pvz.: Remdamiesi vaidinimu apie kultūrines, istorines sąlygas bei figūras, reprezentuojančias šį laikmetį, dirbdami individualiai ir grupėse mokiniai sukurs dienoraščio fragmentą, kuriame išskirs 3 5 LDK svarbiausius Renesanso faktus, reiškinius, idėjas). Mokymo(si) turinio projektavimo ir vykdymo dalyje svarbi mokinių motyvacija, kuri leidţia susitapatinti su veikėjais, įsijausti į to meto sąlygas, imtis iniciatyvos, įvertinti savo ir draugų galimybes bei norus, savarankiškai repetuoti. Bus kuriama kūrybiška mokymo(si) aplinka, suplanuota mokymo(si) veikla. Pritaikomi tinkami mokymo metodai (vaidmenų ţaidimai). Pasinaudodami įvairiais šaltiniais mokiniai kuria aplinką, veikėjų paveikslus, parengia kalbas. Viena grupė pristato Renesanso atsiradimo istorines, kultūrines sąlygas (Ţygimanto Augusto dvaro aplinka, universitetas, biblioteka ir kt.), kita asmenybes (A. Kulvietis, M.Maţvydas, M.Daukša, J.Radvanas, Radvila Našlaitėlis). Kalbėdami apie naujos medţiagos įtvirtinimą prisimename, analizuojame tai, kas vyko pamokoje. Iš anksto paruoštoje lentelėje paţymime 3 5 dalykus, svarbius šiai epochai, nurodome istorines, kultūrines sąlygas, apibūdiname asmenybes ir jų skelbiamas idėjas, išskiriame svarbiausią ir argumentuojame savo pasirinkimą.vėliau įgytas ţinias mokiniai kūrybiškai pritaiko kurdami dienoraščio fragmentą. Taigi šis būdas sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui pasiekti kuo geresnių rezultatų ir leidţia į(si)vertinti mokymosi paţangą. Antras integracijos būdas daugiadalykinis, kai siejamos viena kitai artimos disciplinos. Skirtingai nuo paralelinio, ne dvi, o daugiau disciplinų (pavyzdţiui, istorija, lietuvių kalba, dorinis ugdymas, muzika, dailė, IT). Šis būdas sudėtingesnis, nes reikalauja mokytojo pasirengimo ir tikslinio pamokos darbo organizavimo. Kaip vieną iš tokios integracijos pavyzdţių galėtumėme išskirti apibendrinamąją istorijos pamoką tema Tarpukario Lietuva, kurios metu mokėjimai ir ţinios vienose disciplinose pritaikomi, norint sustiprinti kito dalyko mokymą. Viskas prasideda nuo idėjos. Stengiamės išryškinti bendrus dalykų sąlyčio taškus. Ruošdamiesi integruotai pamokai, atsiţvelgiame į pamokos temą ir numatome, kokių mokomųjų dalykų ţinios ir temos reikalingos, siekiant tikslo, 80

81 atliekant uţduotis ir jas pristatant. Planuodami pamoką susitariame dėl vertinimo, kartais iš anksto parengiame atsiskaitymo uţduotis. Pasirūpiname vaizdine medţiaga arba parengiame ją naudodami informacines technologijas. Pirmiausiai taikome paţinimo strategiją, kad mokiniai suvoktų, apie ką pamokoje kalbame, kodėl to mokomės, kur tai galima pritaikyti praktikoje. Mokinai bendradarbiaudami su atitinkamų dalykų mokytojais (dailės, muzikos, lietuvių kalbos, kūno kultūros, ekonomikos, istorijos) sukaupia informaciją apibendrinamai pamokai, kurioje dirbdami grupėse paruošia ir pristato tarpukario Lietuvos muzikos, dailės, literatūros, ekonomikos ypatumus. Taigi, šis mokymosi būdas ne tik susistemina mokinių turimas ţinias iš įvairių dalykų apie šį laikotarpį, bet ir padeda išvengti kartojimosi ir didelių mokymosi krūvių. Dar vienas mūsų naudojamas integracijos būdas integruota diena. Jos metu mokinių mokymosi laikas paskirstytas, atsiţvelgiant į jų poreikius, o ne į institucinius reikalavimus. Šiuo atveju labai svarbi mokinių motyvacija, nes mokymo sritys tiesiogiai susijusios su mokinių kasdieniu gyvenimu. Mūsų gimnazistų pamėgtas integruotos dienos pavyzdys diena Knygų mugėje. Jau keleri metai organizuojame mokiniams išvyką į Knygų mugę Vilniuje. Ruoštis šiai integruotai dienai pradedame iš anksto. Mokiniai domisi knygų leidybos naujienomis, atskirų dalykų mokytojai, dalyvaujantys šioje integruotoje dienoje, ruošia uţduotis, aptaria jas su mokiniais ir numato darbų vertinimo kriterijus. Atvykę į mugę, mokiniai kryptingai ieško jiems reikiamos informacijos, stengiasi pabendrauti su knygų autoriais, dalyvauti edukaciniuose renginiuose. Jų metu renka medţiagą ir atlieka iš anksto pateiktas uţduotis. Po išvykos mokiniai ruošia pristatymus klasėse. Šis metodas skatina mokinių kūrybiškumą, bendradarbiavimą, kritinį mąstymą ir pilietinį aktyvumą. Taip pat tarpdalykinę integraciją vykdome per įvairius projektus, tyrimus, akcijas bei neformalaus ugdymo renginius. Dalyvaudami Kauno miesto mokinių konkurse Giminės medis gimnazistai renka kraštotyrinę medţiagą, kaupia senovinius liaudies buities daiktus, kitas vertingas senienas. Siekiame, kad visa tai taptų ne tik naudingu, bet ir maloniu uţsiėmimu. Išleistoje knygoje Giminės medis pateiktos Giminės medţių schemos, šeimos relikvijos, senoviniai daiktai, rankdarbiai, albumo fotografijos, giminės herbai bei jų aprašymai. Jaunimas pajunta, kad tarp dabar gyvenančių ţmonių ir protėvių vis dėlto tebeesama dvasinių saitų. Tai suteikia galimybę įprasminti šeimos tradicijas ir kilmę. Siekdami atsakyti į klausimus, kas padeda formuoti aktyvią ir sąmoningą asmenybę, Kauno Saulės gimnazijoje kelis metus iš eilės vykdome 2 4 klasių gimnazistų apklausą apie etnines ir pilietines lietuvių vertybes. Rezultatai padeda atskleisti mokinių turimas ţinias apie praeities kultūrą bei poţiūrį į tradicijų kūrimą bei puoselėjimą. Šie tyrimai parodo, jog būtina ugdyti gimnazistų tautiškumą, pilietiškumą, istorinę atmintį, pagarbą etninės kultūros tradicijoms ir poreikį jas tęsti, taip pat puoselėti ir turtinti gimtąją kalbą. Dalyvavimas mokinių vertimų konkurse Lietuvių tautosaka pasauliui skatino mokinius tapatinti save su tauta, palaikyti atsparumą destruktyviems masinės kultūros reiškiniams, mokė suprasti ir įvertinti savo ir kitų tautų kultūrinį savitumą, įţvelgti skirtumus bei bendrybes. Šiuo metu, kai esame Europos bendruomenės nariai, ypač svarbi vieta tampa kalbai kaip bendravimo priemonei, kaip tautos identifikavimo ir kultūros raiškai. Tai suteikė galimybę mokiniams praktiškai pritaikyti turimas ţinias tiek gimtosios, tiek uţsienio kalbų. Mokymasis gimnazijoje vyksta ne vien tik organizuotoje edukacinėje aplinkoje, t.y. mokykloje, bet ir kitose erdvėse, miesto bei šalies muziejuose, parkuose, dirbtuvėse, bibliotekose, teatruose ir kt. Kultūrą suprantame kaip procesą, kurio metu ţmogus išsaugo ir modifikuoja ankstesnių kartų pasiekimus. Kas liudija jo savitumą, atsakome integruotoje istorijos, lietuvių kalbos pamokoje Sustokime ir pamąstykime, kuri kasmet vyksta Vytauto Didţiojo karo muziejaus sodelyje. Taigi šios veiklos formos padės ne tik perimti vertybes, bet ir suteiks gimnazistams ţinių apie aplinkinį pasaulį, sudarys galimybę rasti jame savo vietą ir įgytus įgūdţius panaudoti įvairiuose kontekstuose. Mokykla tai erdvė, kurioje kiekvienas, nors trumpam, tampa kūrėjas. Ne paslaptis, kad pastaruoju metu ypač sunku mokinius sudominti, todėl stengiamės ieškoti netradicinių ir originalių būdų, skatinančių jų mąstymo lankstumą bei kūrybiškumą. Tuo tikslu integruotos pamokos padeda bendradarbiaujant eksperimentuoti, išgyventi kūrybos ir atradimo dţiaugsmą, patirti sėkmę. Darbo metu pastebime tarpdalykinės integracijos teikiamus privalumus ir trūkumus mokinių ugdymo(si) veikloje. Taikant tarpdalykinę integraciją lavinami bendrieji gebėjimai, visapusiškai ugdoma asmenybė. Padidėja motyvacija mokytis, maţėja mokymosi krūvis. Integravimas padeda greičiau įsiminti reikiamą informaciją, nes dalis jos gali būti ţinoma iš anksčiau. Mokiniai bendraudami ir bendradarbiaudami susieja įvairių dalykų ţinias ir gebėjimus. Tačiau pastebime ir trūkumų. Pamokos 81

82 laiko suderinimo sunkumai pamokos vyksta vienu metu ir kito dalyko mokytojas daţniausiai uţsiėmęs su kita klase. Taip pat vedant integruotą pamoką nepakanka vienos pamokos laiko. Mokytojai galvoja, kad savo dalyko pamokos turiniui atskleisti jiems (integruotoje pamokoje) nepakaks laiko. Sunku suderinti ir skirtingų dalykų ugdymo planus, trūksta ţinių ir priemonių apie tarpdalykinę integraciją. MOKINIŲ ĮSIVERTINIMAS VIENA SĖKMINGOS PAMOKOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ Mokinys turi išmokti prisiimti atsakomybę už savo pasirinktus kriterijus, kuriuos jis laiko svarbiais... Carl Rogers Ina Dubauskienė, Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos daugiafunkcio centro informacinių technologijų mokytoja, pradinių klasių vyresnioji mokytoja Įsivertinimas paties mokinio priimtas sprendimas apie savo daromą paţangą bei pasiekimus, siekiant išsiaiškinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses skatina mokinio savivertę ir motyvaciją. Įsivertindami mokiniai pratinami remtis savistaba, savianalize, skatinami prisiimti atsakomybę uţ savo darbo rezultatus. Įsivertinimas yra integruojama ir planuojama ugdymo proceso dalis. Pasirenkant įsivertinimo būdą, svarbu atsiţvelgti į mokomosios medţiagos turinį, įgūdţių formavimą, tikslus ir uţdavinius. Vertindami save ir vieni kitus, rašydami komentarus, mokiniai mokosi būti tolerantiški, mandagiai išsakyti ir neigiamą nuomonę. O tai skatina pasitikėjimą savo jėgomis. Įsivertinimas padeda pripaţinti bei įvertinti ne tik savo, bet ir draugo laimėjimus, padėti suvokti, kas jam pavyksta geriau ir kas prasčiau, kokios yra jo galimybės. Mokiniai turi ţinoti kriterijus, kuriais remdamiesi vertins savo ar draugo darbus. Pastebėjome, kad įsivertinimas ugdo drausmę, norą būti pastebėtam ir įvertintam, siekti geresnių rezultatų. Yra įvairių įsivertinimo organizavimo būdų. Kai kurie gali būti taikomi dirbant individualiai ir grupėje, kai kurie tik savęs įsivertinimui, o kai kuriuos įmanoma taikyti tik grupėje. Kaip bus organizuota ši veikla, priklauso nuo to, kaip mokytojas suplanuoja įsivertinimą, koks yra konkrečios klasės pasirengimas. Kuo daugiau klasėje mokymosi bendradarbiaujant patirties, tuo daugiau gali būti taikoma įsivertinimo būdų. Kauno Aleksandro Stulginskio mokykloje daugiafunkciame centre taikomi įvairūs įsivertinimo būdai. TRIJŲ SPALVŲ LANKAI. Kūno kultūros pamokose daţnai naudojame trijų spalvų gimnastikos lankus. Mokiniai ţino, kad ţalios spalvos lankas laukia tų, kurie dţiaugiasi savo veikla pamokoje, jiems gerai sekasi atlikti pratimus, visas uţduotis jie įveikia greitai, tiksliai, be klaidų. Mokiniai prieina ir atsistoja šalia ar įlipa į ţaliojo lanko vidų. Tie, kurie mano, kad reikia dar pasistengti renkasi geltonąjį. Mokiniai, kuriems nepatiko veikla ar nepavyko įgyvendinti pamokos uţdavinio, atsistoja į raudonąjį lanką. DĖŢUTĖS. Visose pamokose įsivertinimui naudojame dvi dėţutes. Pamokos pabaigoje išdaliname lapelius. Mokinys, parašęs, kas pavyko ir ko išmoko pamokoje, lapelį įdeda į Sėkmių dėţutę. Uţrašęs, ko turėtų pasimokyti arba visiškai nesuprato, lapelį įdeda į Pasistenk dėţutę. Mokytojas, perskaitęs visus lapelius, toliau planuoja veiklą, atsiţvelgdamas į mokinių mokymosi paţangą ir stipriąsias puses, nustatydamas sunkumus ir numatydamas galimybes jiems įveikti. KORTELĖS. Smaltijos leidykloje įsigijome įsivertinimui skirtas korteles. Jas galima naudoti tiek pamokos eigoje, tiek ją apibendrinant. Šiuo metu leidykla siūlo įsigyti naujas, šešias trijų spalvų korteles su emocijas reiškiančiais veidukais. Mokiniai įsivertina spalvotomis kortelėmis su komentaru: puikiai dirbau ir supratau pamoką ţalia kortelė, gerai dirbau per pamoką geltona, dar reikia pasimokyti raudona kortelė. Įsivertinimas spalvomis suteikia mokiniams galimybę bendradarbiauti. Išsiaiškinę, kas ko nesupranta, arba kam kas sekėsi sunkiau atlikti, mokiniai pasirenka partnerius, kurie aiškina, pataria, pamoko. Vaikai, pakėlę ţalią kortelę, susėda su keliančiais geltonos spalvos kortelę. Mokytojas tuo 82

83 metu konsultuoja ugdytinius, turinčius raudoną spalvą. Mokinio pagalba mokiniui yra labai reikšminga. Svarbu, kad pagalbininkas pats neatliktų uţduoties, o tik paaiškintų. SPALVOTIEJI SEGTUKAI. Vienas iš mėgstamiausių vaikų įsivertinimo būdų, padedančių greitai suţinoti pasiektą paţangą, emocinę būseną, klasės mikroklimatą, bendrąsias kompetencijas. Uţuot piešę skalę ar taikinį klasėje, ištempiame virvelę su atţymomis (puikiai, gerai, vidutiniškai, blogai, labai blogai). Mokiniai prisega spalvotą segtuką toje vietoje, kuri, pasak jų, geriausiai apibendrina darbą pamokoje. Būtina trumpa diskusija ir bendras įvertinimas. VEIDUKAI. Pasaulio paţinimo pamokose mokiniai įsivertina piešdami veidukus, turinčius vaizdţiai parodyti įsisavintos informacijos kiekį. Jei vaikui buvo įdomu, jis piešia dideles akis, jei atidţiai klausėsi dideles ausis. Didelė burna reiškia aktyvų bendravimą pamokos metu ir klausimų pateikimą, tanki plaukų kupeta naujų išmoktų dalykų. Šiam darbui skiriama 1 minutė. Darbo pabaigoje mokiniai savo piešinukus aptaria su mokytoja. Pamokos pabaigoje uţpildo lenteles: Buvo įdomu Suţinojau, kad Man buvo sunku Supratau, kad Ko aš išmokau? Ar pasiekiau iškeltą uţdavinį? Kaip aš tai padariau? Ką galėčiau daryti geriau? OBUOLYS (PYRAGAS, TORTAS). Dirbdami grupėse, komandai įteikiame popieriaus lapus su nubraiţytu apskritimu (obuoliu, tortu). Grupės nariai turi padalyti obuolį į tokias dalis, kurios vaizdţiai rodytų kiekvieno grupės nario indėlį į grupės darbą. Būtina veikti draugiškai, suteikti pagalbą vienas kitam. PIRŠTINĖS. Mokiniams išdalijami lapeliai, kuriuose jie apsibrėţia savo ranką. Virš pirštų jie uţrašo: dirbau savarankiškai, turėjau galimybę pasisakyti, suţinojau kaţką naujo (išmokau), padėjau draugui (bendradarbiavau grupėje), dirbau su mokytojo pagalba. Įsivertindami savo darbą pamokoje, mokiniai nuspalvina pirštus, virš kurių parašyti teiginiai geriausiai atspindi jų darbą pamokoje. (Gali būti nuspalvinta tik maţa piršto dalis.) Išeidami iš klasės numegztas pirštines priklijuoja prie lentos. Mokytojas gali planuoti savo veiklą atsiţvelgdamas į numegztas pirštines. BLYKSTĖS. Pamokoje atlikę uţduotį taikome daugybę trumpų, ţaismingų grįţtamojo ryšio būdų: Plojame, jei supratome. Trepsime, jei nesupratome. Keliame nosį į viršų, jei aktyviai dirbome. Susiraukiame, jei buvo nuobodu. Nykščio metodą keičiame į Rankos metodą. Aukštai pakelta ranka reiškia: viską puikiai supratau, atlikau be klaidų, galiu padėti kitiems, sulenkta prieš krūtinę ranka beveik viską supratau, tačiau reikalinga nedidelė pagalba. Nuleista ranka daug klaidų ir neaiškumų, reikalinga pagalba. Pirštais parodo, kokiu paţymiu vertina savo atliktą darbą, pagrindţia savo nuomonę ţodţiu. MEDIS. Šį įsivertinimo metodą taikome pasibaigus pamokoms (pradinėse klasėse). Jis padeda mokytojui gauti grįţtamąją informaciją apie elgesio ir pasiekimų paţangą dienos pamokų ir pertraukų metu. Ţmogutis, priklijuotas ant medţio šaknų, reiškia, kad mokiniui reikalinga pagalba, atlikdamas uţduotis paliko daug klaidų, buvo nedrausmingas pamokų ar pertraukų metu. Priklijuotas ant kamieno beveik viską supratau, tačiau reikalinga nedidelė pagalba, o ţmogutis medţio viršūnėje viską puikiai supratau, atlikau be klaidų. 83

84 Galima teigti, kad mokinių vienas kito vertinimas pozityvus dėl to, kad jie priima kritiką iš savo bendraamţių daug rimčiau nei iš mokytojo. Įsivertinimas išmoko mokinius save kontroliuoti. O svarbiausia apsaugo nuo nerealių mokymosi tikslų, kurių neįmanoma pasiekti. Taikant pasiekimų įsivertinimo būdus, mokiniams padidėja susidomėjimas mokomaisiais dalykais, atsiranda motyvacija mokytis, tampama savarankiškesniais, išmokstama adekvačiai vertinti savo padarytas klaidas, keliama savivertė, tobulėja mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdţiai. Naudodami įsivertinimo metodus, mokiniai gali patys atsakyti uţ savo ugdymosi procesą ir jo rezultatą. Taip jie geriau suvokia savo padarytą paţangą. Taikant įvairus įsivertinimo būdus formuojasi mokinio charakteris, pasitikėjimas savimi bei ugdomas teisingas poţiūris į darbą. Mokiniams išmokus pritaikyti įsivertinimo būdus, pagerėja jų ţinios, įgūdţiai, gebėjimai ir nuostatos į mokymosi procesą. Literatūra 1. Andriuškevičienė J., Raudonienė D. Gerai yra blogai, arba vertinimo labirintuose Ţvirblių takas Nr. 2,- Vilnius Andriuškevičienė L. Mokinio savęs ir draugo vertinimas pamokoje Ţvirblių takas Nr. 2, - Vilnius Critchley Charlton B. Neformaliojo vertinimo strategijos. Vilnius: Tyto Alba, Gage N. L., Berliner D. C. Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alma litera, Kraujutaitytė L. Aukštojo mokslo demokratiškumo pagrindai. Vilnius, Staniunaitienė R. Vertinti tai suprasti, matyti, mylėti Ţvirblių takas Nr.2, - Vilnius Šiaučiukėnienė L., Stankevičienė N. Bendrosios didaktikos pagrindai. Kaunas, Švietimo gairės. Vilnius: Švietimo kaitos fondas, TARPDALYKINĖ INTEGRACIJA KAUNO,,VARPO GIMNAZIJOJE Alfreda Gedminienė, Kauno Varpo gimnazijos direktorė, Rasa Butrimienė, Kauno Varpo gimnazijos direktorės pavaduotoja, Pranė Stankevičienė, Kauno Varpo gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė, Jovita Damijonaitienė, Kauno Varpo gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė Įţanga Šiuolaikiniame ugdyme svarbu ne tik perteikti mokiniui ţinias, naudojant aktyvių mokymo metodų įvairovę bei moderniąsias technologijas, bet ir suteikti praktinių ţinių bei įgūdţių. Todėl Kauno Varpo gimnazijoje didelis dėmesys skiriamas mokymo bei gyvenimo ryšio aktualizavimui: organizuojamos pamokos netradicinėse erdvėse; rengiami įvairaus masto projektai, kurių metu mokiniai dalį ţinių įgyja praktiškai dalyvaudami kūrybinėje, patirtinėje veikloje; reguliariai vedamos dalyko anglų kalbos integruotos pamokos (IDUKM). Akivaizdu, kad neatsiejama ugdymo dalis sąryšis tarp įvairių disciplinų, t.y. tarpdalykinė integracija. Todėl šio darbo tikslas atskleisti tarpdalykinio bendradarbiavimo principus bei ypatumus Kauno Varpo gimnazijoje, pasidalinant dalyvavimo Sveikų mokyklų programoje bei integruoto mokymo patirtimi. Integracija per projektinę veiklą Projektinė veikla ryškus tarpdalykinės integracijos pavyzdys. Kauno Varpo gimnazija priklauso Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui. Bendromis mokytojų, šeimos ir visuomenės pastangomis vykdoma integruota, įvairias veiklas apimanti sveikatos stiprinimo ir ugdymo programa,,saugokime save ir visuomenę ateičiai. Ši programa realizuojama įvairiapuse veikla: Mokinių sveikos gyvensenos tiriamieji darbai ir tarpdalykinė integracija. Mokiniai atlieka artimiausios aplinkos tyrimus,,oro uţterštumo nustatymas aplink mokyklą,,mokinių 84

85 laikysenos sutrikimai ir fizinis aktyvumas,,,maisto priedai,,,mokiniai ir dietos. Konsultuoja įvairių dalykų mokytojai. Protmūšis,,Sveika gyvensena. Renginys, įtraukiantis 8 10 klasių mokinius, skatina giliau savarankiškai domėtis sveikos gyvensenos temomis. Integruojamos temos biologija, chemija, kūno kultūra, fizika, anglų kalba. Parodos, skirtos sveikatingumui populiarinti, ekologijai. Mokiniams patinka tradicinės inkilų, lesyklų parodos, jų kėlimas gimnazijos teritorijoje, plakatų, atvirukų apie sveiką gyvenseną kūrimas ir pristatymas gimnazijos bendruomenei. Rengiant darbus integruojamos technologijų, biologijos ţinios. Mokslo naujovės ir sveikatos stiprinimas. Kasmet nuo 2007 metų gimnazijos mokiniai ir mokytojai dalyvauja respublikiniame mokslo festivalyje,,erdvėlaivis Ţemė ir turi galimybę pasikviesti į gimnaziją ţinomus mokslininkus arba apsilankyti jų darbo vietose metais 24 gimnazijos mokiniai dalyvavo,,mobiliosios bioklasės programoje, kurios veiklos sujungė biologijos ir chemijos ţinias bei praktinių darbų įgūdţius. Išvykos ir projektai sveikatingumo tematika. Kasmet grupė klasių mokinių dalyvauja išvykose į Biotechnologijų institutą ir dalyvauja paskaitose apie šiuolaikinės medicinos pasiekimus, molekulinės biologijos laimėjimus. Paskaitose visuomet integruojamos biologijos, chemijos, fizikos ţinios. Dalyvavome tarptautiniuose projektuose NORDPLUS Sveikas gyvenimo būdas bei COMENIUS,,Klimato kaita: Problemos sprendimas priklauso nuo Tavęs! (2009 m m.), kuriuose gamtosauginės bei sveikos gyvensenos temos buvo analizuojamos anglų kalba. Sportas ir sveikata. Gimnazijoje įkurtas relaksacijos kambarys, treniruoklių salytė, teniso stalas. Vyksta tradiciniai renginiai sporto šventės Panemunės šile arba Ąţuolyne, kuriose dalyvauja visi gimnazijos mokiniai ir mokytojai. Sveikatinimo renginiai, pasitelkiant į pagalbą kitus mokyklos specialistus. Gimnazijos visuomenės sveikatos specialistė skaitė paskaitas mokiniams klasėse apie elektroninių cigarečių ţalą. Kiekvienais mokslo metais vyksta tradicinis renginys Savaitė be patyčių, kurį organizuoja socialinė pedagogė ir psichologė. Sveikatą stiprinančios veiklos individualizavimas. Vyresniame mokykliniame amţiuje daţniausiai jau būna susiformavęs poţiūris į ţalingus įpročius (deja, ne visada tinkamas). Todėl svarbiausia prevencinė priemonė individualus darbas ir ypač su ţalingų įpročių turinčiais mokiniais. Programa,,Saugokime save ir visuomenę ateičiai įtraukia daugelį sričių bei gimnazijos specialistų, todėl tik vykdant tarpdalykinę integraciją įmanoma suteikti mokiniams įvairiapusiškų ţinių apie sveiką gyvenseną ir skatinti juos propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Tarpdalykinė integracija pamokose Atsiţvelgus į mokinių poreikius, nuo 2004 m. Kauno Varpo gimnazijoje vykdomas sistemingas įvairių dalykų istorijos, biologijos, geografijos, informacinių technologijų, ekonomikos, matematikos ir anglų kalbos integruotas mokymas. Tai procesas tiek mokiniams, tiek mokytojams tapęs savastimi. Integruotas dalyko anglų kalbos mokymas vyksta pagal individualų, kiekvienai klasei parengtą tvarkaraštį. Mokslo metų pradţioje parengiamos integruotos dalyko anglų kalbos programos, kuriose pateikiama svarbiausia terminologija iš anksto suderintoms mokytojų temoms konkrečiai klasei. Pamokoje kaip lygiaverčiai partneriai pakaitomis dirba abu mokytojai, t.y. dalyko bei anglų kalbos. Pamoka vyksta pagal įprastą planą, tačiau visi procesai vyksta abiem kalbom. Kuo svarbus integruotas dalyko anglų kalbos mokymas? Padeda mokiniams patobulinti anglų kalbą bei įgyti naujų ţinių, susijusių su mokomaisiais dalykais. Kadangi Kauno Varpo gimnazija nuolatos dalyvauja tarptautiniuose projektuose, neretai į ugdymo procesą tenka įtraukti iš uţsienio šalių atvykusius mokinius. Todėl integruotos dalyko anglų kalbos pamokos puiki išeitis suteikti efektyvų, nenutrūkstamą mokymą tiek gimnazistams, tiek atvykusiems mokiniams. 85

86 Nemaţai abiturientų pastaruoju metu renkasi studijas uţsienyje. Todėl itin tikslinga mokėti svarbiausius terminus anglų kalba, kadangi tai padeda jiems geriau integruotis į ugdymo procesą išvykus studijuoti bei išvengti nesėkmės studijuojant uţsienio kalba. Labai svarbu ir studijuojant Lietuvoje patikimi studijų šaltiniai neretai būna dar neišversti į lietuvių kalbą. Be minėtos tiesioginės naudos studijoms, įvairios terminologijos išmanymas anglų kalba naudingas ir profesinėje veikloje. Integruotos dalyko anglų kalbos pamokos naudingos ir kiekvienam asmeniškai, nes įgytas ţinias galima panaudoti leidţiant laisvalaikį. Integruoto dalyko anglų kalbos mokymo nauda akivaizdi. Tačiau gimnazija neapsiriboja vien dvikalbiu ugdymu kaip tarpdalykinės integracijos sritimi. Vedamos giminingų dalykų matematikos informacinių technologijų pamokos, menų lietuvių kalbos, lietuvių kalbos dorinio ugdymo pamokos. Iš to gimsta įvairios iniciatyvos projektai, renginiai, išvykos. Išvados Tarpdalykinė integracija svarbus ugdymo aspektas Kauno,,Varpo gimnazijoje, siekiant sėkmingai įgyvendinti sveikatą stiprinančios mokyklos programą, vykdant projektinę veiklą bei organizuojant įvairių dalykų pamokas. Tik integralus mokymas mokiniams suteikia įvairiapusiškų ţinių bei padeda formuoti jų praktinius įgūdţius. Tai įmanoma bendradarbiaujant rengiant projektus, planuojant integruotas pamokas ar kitą veiklą. Be to, tai galimybė patobulėti ir patiems mokytojams, todėl jie neturėtų baimintis naujų iššūkių. VADYBINĖS SĖKMĖS IR IT TAIKYMO ISTORIJOS VEIKLOS TYRIMAS MOKYKLOS VADOVO SĖKMINGOS VEIKLOS, DALIJANTIS LYDERYSTE, ĮRANKIS Danguolė Miškinienė, Kauno Bernardo Brazdţionio mokyklos daugiafunkcio centro direktorė Sakoma, kad laikas keičia viską, bet iš tiesų tai darome patys. Andy Warhol Gyvename nuolat besikeičiančiame pasaulyje globalizacija, informacinių technologijų vystymasis, konkurencija visose gyvenimo srityse daro įtaką organizacijų, kurios nuolat turi prisitaikyti prie rinkos poreikių, klientų lūkesčių ir verslo dinamikos, veiklai. Ir verslas, ir švietimas vystosi cikliškai pakilimus keičia nuosmukiai, tad naujų tikslų, kai senieji tampa neefektyvūs iškėlimas ir jų įgyvendinimas tampa nemaţu iššūkiu. Stengiantis veikti efektyviai naujomis sąlygomis, organizacijos ir jų lyderiai turi būti išradingi, greitai prisitaikantys prie pokyčių ir tuo pačiu būti orientuoti į konkrečius tikslus (Smart, 2010). Efektyviai veikianti mokykla yra visos visuomenės rūpestis. Pokyčiai ir iššūkiai su kuriais susiduria valstybė daro įtaką valstybėje veikiančių organizacijų veiklai. Svarbiausiuose šalies dokumentuose, apibrėţiančiuose valstybės vystymosi strategiją, švietimo organizacijų efektyvi veikla, uţtikrinanti kūrybingo, atviro ir išsilavinusio piliečio augimą, priskiriama prioritetinėms valstybės vystymosi sritims. Tačiau Lietuvoje švietimo lyderystė ilgą laiką nebuvo prioritetinė sritis. Vadovavimas mokyklai buvo suprantamas, kaip lyderio pozicijos neliečiamumas, net neuţsimenant apie galimybę deleguoti lyderystę ar ja dalintis. Švietimo organizacijų veiklos stebėsena ir tyrimai, pasaulinės švietimo tendencijos, pasikeitusi švietimo sistemos situacija atskleidė, kad egzistuojanti lyderystė daro nedidelę įtaką organizacijos našumui ir efektyvumui. Nusivylimas esančia situacija paskatino švietimo organizacijas ieškoti naujų lyderystės formų, įkvepiančių pokyčiams ir įtraukiančių mokyklos bendruomenę į bendros vizijos kūrimą, tikslų iškėlimą ir jų įgyvendinimą; bei rinktis 86

87 tinkamiausius lyderystės modelius, kurie įgalintų mokyklų bendruomenes uţtikrinti kokybišką ugdymą. Patirtis rodo, kad mokyklos veikloje atsiranda vis daugiau naujų specifinių uţduočių, kurioms atlikti yra sudaromos darbo grupės ar komisijos, jų vadovais skiriant mokyklos bendruomenės narius. Todėl mokyklos vadovas jau nėra vienintelis lyderis inicijuojantis pokyčius, dalyvaujantis visose veiklose ir uţtikrinantis mokyklos sėkmingą veiklą. Naujų lyderių paieška ir ugdymas tampa svarbia sėkmingos mokyklos veiklos sritimi. Marzano ir kt. (2011) mokyklos sėkmingumo aspektus sieja su stipria lyderystės raiška mokyklose ir teigia, kad lyderystė yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių daugelio mokyklos sričių sėkmę. Todėl būtina stiprinti lyderystės plėtrą mokyklose, ieškoti naujų lyderystės modelių bei ugdyti naujus lyderius. Mokyklos lyderystė daro didesnę įtaką mokyklos sėkmingumui, kai ja yra dalijamasi (Harris, 2012). Mokyklos bendruomenės įsitraukimas į mokyklos vizijos kūrimą, strateginių tikslų iškėlimą ir efektyvų jų įgyvendinimą tampa būtina sėkmingos mokyklos veiklos sąlyga. Dauguma tyrėjų pripaţįsta, kad mokyklos sėkmingos veiklos sąlyga yra pasidalytoji lyderystė, ir ji daro didelę įtaką (tegul ir netiesiogiai) mokinių mokymosi rezultatams, kurie yra vienas iš svarbiausių mokyklos sėkmingumo rodiklių. Tačiau daţnai mokyklose susiduriama su neteisingu dalijimosi lyderyste suvokimu. Pasidalytoji lyderystė yra gilesnis reiškinys nei uţduočių delegavimas ar pasiskirstymas, tai toks lyderystės modelis, kai mokyklos vadovas, mokytojas ar kitas mokyklos bendruomenės narys gali būti ir lyderiu ir sekėju priklausomai nuo situacijos, turimų kompetencijų ar asmeninių savybių. Taikydamas pasidalytąją lyderystę mokyklose mokyklos vadovas vis tiek išlieka strategine figūra, tačiau jo uţduotis yra atkleisti kitų darbuotojų lyderystės gebėjimus, siekiant mokyklos progreso. Daugelis mokyklos vadovų mano, kad pasidalytoji lyderystė mokykloje atsiranda natūraliai, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad tai yra ypač kruopščiai mokyklos vadovo planuojama veikla, kurios rezultatų galima tikėtis tik po kelerių metų (Torrance, 2013). Tad pasidalijimas lyderyste yra mokyklos vadovo atsakomybė, ir nuo jo padrąsinimo, paramos bei skatinimo priklauso ar mokytojai įsitrauks į bendrą veiklą. Mokykloje klestinti pasidalytosios lyderystės kultūra uţtikrina geresnius mokyklos veiklos rezultatus, keičia mokyklos kultūrą (Cibulskas, Ţydţiūnaitė, 2012). Pasidalijimo lyderyste kultūros formavimas mokykloje yra nelengvas iššūkis visai mokyklos bendruomenei, o ypač mokyklos vadovui. Pradėjusi dirbti mokyklos direktore, iškėliau sau tikslą suburti mokyklos bendruomenę (šio tyrimo metu pedagoginis personalas) bendrai veiklai, kad kiekvieno asmeninė mokyklos vizija sutaptų su bendra visos mokyklos vizija. Juk efektyvi lyderystės praktika mokykloje, kai ugdomos mokytojų lyderių savybės, jiems suteikiami lyderio įgaliojimai (prisiimama atsakomybė uţ savo veiklą), kuriama bendra vizija, skatina mokytojus dalyvauti tikslų iškėlimo procese, kaip lygiaverčius partnerius, dalijantis lyderyste ir prisiimant atsakomybę, bei leidţia pasiekti puikių rezultatų. Ţinojau, kad ne kiekvienas ţmogus gali tapti lyderiu, tačiau tikėjau, kad didţioji dauguma mokyklos mokytojų gali. Tik ar nori? Atsakymo į šį klausimą teko paieškoti. Pokyčiams įgyvendinti pasirinkau veiklos tyrimo metodą, ir mano pasirinkimas buvo teisingas. Šiuo tyrimu siekiau ne tik nustatyti esamą situaciją mokykloje, jos veiklos praktikas įtraukiant mokytojus į strategines veiklas per dalijimąsi lyderyste, bet ir numatyti būdus kaip keisti situaciją. Veiklos tyrimo principai puikiai tiko mokyklai: tyrimą atlikti konkrečioje aplinkoje, sprendţiant praktines problemas; kelti tyrimo dalyvių kompetenciją tiriamosiose srityse; veikti bendradarbiaujant; veikti cikliškai; plėsti mokslines ţinias. Taip pat buvo svarbu, kad aš, kaip suinteresuotas asmuo, tampu tyrėju, siekiančiu nustatyti įvairius veikos aspektus, pasiūlyti sprendimus ir tobulinti veiklą. Veiklos tyrimo metu inicijavau intervenciją į esamą situaciją, siekdama veiklos tobulinimo, tuo pačiu įtraukiau į pokytį kartu dirbančius ţmones, kurie tapo tyrimo bendraautoriais, o ne informacijos šaltiniais (Kemmis ir McTaggart, 2005). Tyrimo metu buvo vedami du skirtingi pusiau struktūruoti interviu, siekiant nustatyti esamą situaciją ir įvertinti įvykusį pokytį. Kruopšti situacijos analizė patvirtino, kad pokytis įvyko: mokytojai įgijo daugiau teorinių ir praktinių lyderystės taikymo ir dalijimosi ja ţinių, todėl tapo labiau pasitikintys savimi, atviresni ir drąsesni; sustiprėjo lyderystės raiška esami lyderiai įgavo daugiau patirties, atsirado naujų lyderių, mokytojai drąsiau prisiima atsakomybę uţ veiklą; pagerėjo mokyklos mikroklimatas; 87

88 atsirado stiprus bendrystės jausmas ir suvokimas, kad visi kartu kuriame mokyklos ateitį ir turime tai daryti atsakingai. Ţinoma, liko neišspręstos kai kurios problemos, pvz., efektyvi komunikacija vis dar yra mūsų siekiamybė. Tačiau svarbiausias klausimas, kaip išsaugoti, auginti ir tobulinti tai, ką pasiekėme. Ką daryti, kad mokytojų kompetencijų ugdymas lyderystės, bendradarbiavimo ir mokyklos kaitos srityse taptų neatsiejamu nuo sąmoningo ir efektyvaus mokytojų įsitraukimo į mokyklos tobulinimą, dalijantis lyderyste. Tam būtinas kitas veiklos tyrimo ciklas, įtvirtinantis tai kas pasiekta ir padedantis siekti naujų tikslų. Apibendrinant, galiu teigti, kad veiklos tyrimas yra vienas iš labiausiai tinkamų ir veiksmingų mokyklos vadovo sėkmingos veiklos, dalijantis lyderyste, įrankių. Pasitelkus į pagalbą veiklos tyrimą pavyko pakeisti daugumos mokytojų poţiūrį į dalijimąsi lyderyste, jų įtaką mokyklos rezultatams ir pakelti motyvaciją dalintis lyderyste. Taip pat svarbu, kad tyrimo metu mokytojų įsitraukimas į bendrą veiklą vyko savanoriškai ir pozityviai. Trečias svarbus momentas yra pokyčiai mokyklos kultūroje lyderystė nėra vien tik vadovo teisė ir pareiga, ir tarpusavio santykiai grindţiami bendradarbiavimu, pasitikėjimu, profesionalumu ir abipuse atskaitomybe. Vadovo veikla yra sėkminga, kai mokykla dirba efektyviai, kai visi jos nariai yra kompetentingi, iniciatyvūs, jaučiantys tapatumą su organizacija, dalijasi bendru likimu ir savo santykius grindţia pasitikėjimu, bendromis pastangomis ir netrukdančiu veiksmų derinimu. Tačiau kaip tai pasiekti? Siekis pajudėti iš nerezultatyvių veiklų taško yra puiki prieţastis pradėti veiklos tyrimą. Literatūra 1. Cibulskas, G.; Ţydţiūnaitė, V. (2012). Lyderystės vystymosi mokykloje modelis. Monografija. Vilnius: ŠAC. 2. Harris, A. (2012). Distributed Leadership: implications for the role of the principal. Journal of Management Development, 31, p Kemmis, S., McTaggart (2005). Participatory Action Research. London: SAGE Publications. 4. Marzano, R., J.; Waters T.; McNulty, B., A, (2011). Veiksminga mokyklų lyderystė. Nuo mokslinių tyrimų iki rezultatų. Vilnius: VPU leidykla. 5. Miškinienė D. (2015). Magistro baigiamojo darbo Mokytojų įtraukimas į mokyklos strateginį planavimą, taikant pasidalytąją lyderystę projektas. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. 6. Smart, M. (2010). The Hidden Power of Informal Leadership. Xulon Elite. 7. Torrance, D. (2013). Distributed Leadership: challenging five generally held assumptions. School Leadership and Management: Formely School Organizations, p MODERNI MATEMATIKOS IR INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PAMOKA AŠTUONIOS IDĖJOS, KURIAS PRIVALOTE IŠBANDYTI! Aušra Glebauskienė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, informacinių technologijų mokytoja metodininkė, Lina Kilčiauskaitė, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliam ugdymui, Renkuosi mokyti! matematikos ir ekonomikos mokytoja Sparčiai besikeičiant šiuolaikinei visuomenei būtina išugdyti kompetencijas, kurių reikės, kad naujosios skaitmeninės kartos vaikai sėkmingai gyventų ir kurtų ateities visuomenėje. Ţinių kiekiui greitai augant ir didėjant šio augimo greičiui, labai svarbus tokių kompetencijų ugdymas, kad greitai kintančioje situacijoje skaitmeninės kartos vaikai galėtų priimti sėkmę uţtikrinančius sprendimus. Tuo tikslu pamokos organizavimas kaip iš vienos mokymosi formų turi būti modernus procesas, modernus mokiniui ir modernus mokytojui. Moderni pamoka kas tai? 88

89 Matematikos neišmokstame prie jos tiesiog priprantama... Naudodamasis vien kompiuteriu, mikrofonu ir planšete aš galiu mokyti visą pasaulį! 8 modernios M.IT pamokos idėjos Mokymasis turėtų būti ne tik aktyvus, bet ir įdomus, malonus, sėkmingas, dţiuginantis ir modernus procesas. Pasak nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metinio pranešimo (2012,3), mokytojai ir toliau pamokose konkrečiau planuoja savo kaip mokytojo veiklą mokymą, bet ne mokinių veiklą mokymąsi. Galima daryti išvadą, kad moderni pamoka tai tokia pamoka, kurioje mokytojo vaidmuo yra patarėjas, konsultantas, moderatorius, bet ne dėstytojas, pranešėjas. Norintiems mokymosi procesą paversti aktyvia, dţiuginančia ir modernia veikla, pateikiamos matematikos ir informacinių technologijų (toliau M.IT) aštuonios idėjos, kurias privalote išbandyti pamokose. Klasės elgesio kontrolės įrankis Socialiniai tinklai Slaptumo iliuzija Garso įrašymas Daugialypė (multi) integracija Žaidimų turnyrai Vaizdo pamokos kūrimas Interaktyvi refleksija Aštuonios modernios M.IT pamokos idėjos Šios aštuonios M.IT idėjos padeda atskleisti modernios pamokos ypatumus. Pirma, pats poţiūris į pamoką yra kitoks. Pamoka tai susitikimas, kurį mokytojas kruopščiai planuoja (Hargreaves, 2008). Galvoja apie tai, kaip išmokyti mokinius ţinias interpretuoti, aiškina, kaip spręsti iškilusias problemas, skatina bendradarbiauti ir ugdytis mokėjimo mokytis kompetenciją tai toks mokymas atitinka šiuolaikinio mokymo sampratą. Mokymosi procesą mokytojas organizuoja taip, kad būtų ten, kur yra jo mokinys atitinkantis šių dienų mokinio reikalavimus, t.y. laikmetį. Antra, dėmesys mokymosi motyvacijai. Ji dingsta tada, kai mokoma ne pagal galimybes. Todėl ypač svarbi individualizavimo ir diferencijavimo reikšmė ir būtinybė. Į mokinio mokymosi motyvaciją reikia ţiūrėti kaip į mokymo proceso sėkmę: motyvuotas mokinys sėkmė visam mokymosi procesui. Pasak Leitner S. (1998), trečias akcentas ugdymo veiklos planavimas. Planuoti veiklą padeda 4 klausimai: Kokie lūkesčiai? Kas sekėsi ir nesisekė? Ką reikia keisti? Kaip mokyti(s) toliau? Mokytojas nuolat turėtų mąstyti apie grįţtamąjį ryšį. Taigi planavimas padeda tikslingai mokyti ir mokytis. Ketvirtas dalykas vertinimo sistema (vertinimo įvairovė, tikslingumas, aiškumas). Moderni ir sėkminga pamoka mąstymą lavinanti pamoka, kurios metu tradicinė pamokos struktūra praturtinama originaliais bei aktyviais mokymosi metodais, kurie pateikiami lentelėje. 89

90 Aštuonių modernios M.IT pamokos idėjų išskleidimas Idėja Veikla Priemonės Slaptumo iliuzija Socialiniai tinklai Klasės elgesio kontrolės įrankiai Garso įrašymas Daugialypė (multi) integracija Vaizdo pamokos kūrimas Ţaidimų turnyrai Interaktyvi refleksija Slaptojo M.IT ordino įkūrimas. Taisyklės ( minčių lietus ) Priesaika Vertybės (iliustracijas vienai iš vertybių, kurios bus naudojamos ordino herbo iliustracijai) Herbo sukūrimas. Darbas uţdaroje grupėje; Mokinių nebūtina priimti į draugus; Mokiniams ţinoma ir priimtina aplinka; Realaus laiko grįţtamasis ryšys; Mokiniai lengvai pasiekiami; Suaugusiųjų fobija soc. Tinklams (FB); Amţiaus cenzas (>12) (FB); Galimybė dykinėti (FB). Su mokiniais iš anksto aptariama elgesio vertinimo sistema (sukuriami teigiami bei neigiami vertinimo simboliai). Garso įrašymas. Procentai. Mokiniai (kiekvienas individualiai) išklauso paruoštą garso įrašą ir remdamiesi juo išsprendţia uţdavinį su procentais. Pasitikrinamas sprendimas. Pagal pateiktą tekstinę uţduotį įrašo uţdavinio sprendimo algoritmą, t.y. paruošia MP3 garso įrašą (4gr. Grupėse vienodi uţdaviniai). Perklauso visus grupės įrašus ir išrenka geriausią ( Galerijos metodu). N.D. išspręsti pagal geriausiai išrinktą garso įrašą uţdavinį ir atsiųsti sprendimą. Senieji matavimo vienetai ir poezija. Sukurti ketureilį apie pateiktą matavimo vienetą (kurso pabaigoje sumaketuota knygutė su mokinių kūryba). Parengti į paruoštą Power Point šabloną 3 skaidres apie matavimo vienetą. Pasiskirstę į grupes per 10 min. pasiruošia pristatyti tas pačias skaidres Senieji Lietuvos matavimo vienetai (pristatymo vertinimo kriterijai: kalbėjo visi; nebuvo pauzių; sudomino; pralinksmino; kalbėjo į temą). Bohemiška popietė su mokinių kūrybos apie senuosius matavimo vienetus skaitymu. Pamokos įrašas. Raidiniai reiškiniai. Veiksmai su teigiamais ir neigiamais skaičiais. Pagal pateiktą uţduotį parengti video pamoką ir pasidalinti ja FB. Po kiekviena video pamoka parašyti komentarą, kuriame būtų 3 video pamokos privalumai ir 2 trūkumai. Pateikiama įsivertinimo lentelė. Ordino riterių turnyras. Matematiniai loginiai ţaidimai online išrenkant nugalėtojus ir juos apdovanojant. Kiekvienos pamokos pabaigoje mokiniai pateikia savo nuomonę apie pamoką atsakydami į klausimus: ką išmoko šiandien? Kas pamokoje patiko/nepatiko ir kodėl? Socialinio tinklo uţdara grupė (Facebook, Edmodo) Grafikos rengyklė (Paint, PaintNet, Adobe Photoshop, Pixlr) Socialiniai tinklai (Facebook, Edmodo) ClassDojo Edmodo Audacity Sound recorder Online Voice Recorder PowToon Prezi Ms PowerPoint Bendras pristatymas (PechaKucha 20x20) Ms Word Ms Publisher Firefox Mozilla Sreen recorder Screancast-o-matic Realaus laiko internetiniai ţaidimai Prezi Padlet Glogster Lino 90

91 IKT naudojimas matematikos pamokoje turi teigiamos įtakos įvairaus amţiaus, prastai besimokančių ir gabių mokinių gebėjimams ugdyti, tačiau pats naujų priemonių taikymas savaime nelemia geresnių ugdymosi rezultatų. Rezultatai priklauso nuo pasirinktos programinės įrangos, nuo to, ką mokiniai veikia su šia įranga, kaip mokytojai organizuoja ir valdo mokymosi procesą ir pan. Pateiktos aštuonios M.IT pamokos idėjos gali tapti puikiu įrankiu, siekiant sėkmės pamokoje. VADYBINĖS VEIKLOS ISTORIJA Virginija Dručkienė, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklos direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui Kasdien keičiasi viskas, kas mus supa: švietimo politika, teisės aktai, visuomenė, mokyklų prioritetai, situacijos, aplinkos. Negalime nuspėti, kas ir kaip keisis, kokia kryptimi vyks pokyčiai. Visa tai liečia kiekvieną iš mūsų, verčia permąstyti savo turimas ţinias, naudojamus ugdymo metodus, poţiūrį į mokinį (jo vertybių bagaţas jau kitoks, nei jo tėvų, o tuo labiau - senelių). Vykstant pokyčiams, privalome keistis ir mes: vadovai, mokytojai. Privalome mokytis dirbti naujomis sąlygomis. Dar M. Lukšienės kelta idėja Jei sakome, kad mokykla ruošia gyvenimui, tai turime atminti, kad ne vien šios valandos tikrovei, o turimai jos vizijai tai tik patvirtina. Mes dirbame mokiniui, siekiame, kad mokykloje neliktų nepastebėtų, nuskriaustų, nelaimingų, nemotyvuotų mokinių, kad vis daugiau rastųsi jų tarpe kūrybingų, atsakingų, savarankiškų, nebijančių bendrauti ir bendradarbiauti lyderių, todėl mūsų darbas turi atitikti ne tik šiuolaikinius reikalavimus ugdymui, bet turi keistis mūsų poţiūris į mokinį, kaip asmenybę, bendravimo forma su juo. Sakoma, kad lyderiais ne tampama, o gimstama. Tai jau mitas. Lyderius galima uţauginti ir dţiaugtis jų pasiektais rezultatais. O tai priklauso pirmiausiai nuo šeimos, vėliau nuo mūsų motyvacijos padėti mokiniui (neskaičiuojant darbo laiko ir nuolat galvojant apie jaunąją kartą. Juk mes jiems antra šeima. Tai mūsų vaikai). Mums aplinkybės kasdien kelia vis naujus iššūkius, kuriuos motyvuoti mokytojai priima, tuo tarpu kiti stengiasi tik išdirbti savo darbo laiką (tegul neįsiţeidţia atsidavę mokiniams mokytojai) ir gauti uţ tai atlygį. Mes lyderius auginame ir dţiaugiamės rezultatais. Mes esame parama, drausmės sergėtojai, pagalba sudėtingoje ugdymo sistemoje. Mūsų sėkmės istorija Ši sėkmės istorija tai galbūt primiršta ugdymo proceso dalis (klasės seniūnai/tvarkdariai), skatinanti mokinių atsakomybę uţ priimtus sprendimus, pasitikėjimą savimi, iniciatyvumą, pagalbą vieni kitiems įvairių situacijų metu, savarankiškumą, darbą komandoje. Jau dešimtmetį mokykloje ugdomi jaunieji lyderiai. Kadangi mokykla iki 2006 m. sausio 3 d. dar neturėjo etatų (buvo dirbama savanoriškumo pagrindais), geriausieji mokyklos mokiniai gelbėjo situaciją ir vadovavo būriams. Mokinių atranka vyko stebint, vertinant, aiškinantis, kokios jų savybės dominuoja, kaip jie bendrauja su bendraamţiais ir kitais mokiniais, ar sugeba suburti komandą ir ją valdyti. Mokinys turėjo turėti ne tik lyderio savybes, bet ir būti autoritetu, turinčiu ţinių įvairiose srityse, gebančiu valdyti savo emocijas bei spręsti sudėtingas situacijas. Mokyklos taisyklės reikalavo drausmės ir tvarkos. Kuriant tai, kas įdomu mokiniui drausmė, atsakomybė, pareiga atsiranda savaime. Šiandien mes ugdome lyderius nuo penktos iki dvyliktos klasės. Apklausiami visų klasių mokiniai, kas norėtų tapti būrininkais ir skyrininkais, taip pat, kas siūlomas į šias pareigas pagal pasiektus akademinius ir fizinius rezultatus. Kandidatai atrenkami pagal paţangumą, elgesį, gebėjimą valdyti klasę ir jai vadovauti. Tarp būrininkų ir skyrininkų nemaţai yra mergaičių. Kiekvienoje klasėje paskiriamas būrininkas ir trys skyrininkai. Skyrininkui priskiriamas vadovavimas vienos eilės kadetams iš trijų klasėje esamų eilių. Visai klasei vadovauja būrininkas. Vadovaujantis mokyklos Kadeto garbės kodeksu ir Vidaus tvarkos taisyklėmis, būrininkai ir skyrininkai nuo 5 iki 11 klasės mokomi lyderystės, vadovavimo meno. Pritaikant Krašto apsaugos ministerijos statutą mokomasi: mandagumo taisyklių, reikalavimų uniformai ir jos dėvėjimui įsisavinimo, rikiuotei, komandoms, 91

92 raportui, pagarbos atidavimo vėliavai. Lyderiai mokomi ir privalo laikytis: moralinių, etinių ir garbės nuostatų, pagarbos vieni kitiems, drausmės, elgesio mokykloje ir viešosiose vietose reikalavimų. Būrininkai ir skyrininkai nepamainomi vadovų, mokytojų, klasės auklėtojų ir instruktorių pagalbininkai. Jų vadovavimo paskirtis: 1. Rodyti pavyzdį klasės kadetams. 2. Priţiūrėti drausmę ir tvarką pamokų, saviruošos ir uţsiėmimų metu. 3. Paskirti klasės budinčiuosius palaikyti tvarką klasėje. 4. Duoti komandas atsistoti įėjus į klasę mokytojui. 5. Raportuoti mokytojui ir instruktoriui, kiek klasėje turi būti mokinių, kiek jų yra, nurodyti prieţastis, kodėl kai kurių nėra. 6. Atsistojimu parodyti pagarbą įėjus į klasę vadovams, svečiams, lydimiems mokyklos vadovų. 7. Išrikiuoti būrį ir lydint mokytojui ar instruktoriui vesti jį į uţsiėmimus, valgyklą, renginius, ţygius. 8. Padėti vyresnių klasių budėtojams drausminti kadetus pertraukų metu. 9. Duoti komandas atiduoti pagarbą einant pro Lietuvos vėliavą. 10. Rikiuoti būrį ir vadovauti jam rikiuočių metu. 11. Tikrinti kadetų aprangą ir jos dėvėjimą pagal statutų reikalavimus. 12. Pranešti vadovybei apie nelaimingus atsitikimus klasėje, susiţeidusius ar susirgusius kadetus. 13. Informuoti tiesioginį viršininką apie daromus nusikaltimus ir prasiţengimus. Pastebėjus ar gavus informaciją, kad būrininkas ar skyrininkai nesusitvarko su savo įsipareigojimais, aplaidţiai vadovauja, toleruoja netinkamą elgesį, draudţiamas veiklas ar net pats prisideda prie jų, vykdomas tyrimas. Pasitvirtinus informacijai, teikiami siūlymai vadovui nušalinti kadetą nuo pareigų ar suteikti jam ţemesnį laipsnį (iš būrininko į skyrininkus). Kadetai, tai tokie patys vaikai, kaip ir kitose mokyklose, tik reikalavimai jiems keliami aukštesni. Jie nori būti panašūs į suaugusius, turi savo autoritetus. Mokiniai stebi ir pastebi tiek mūsų profesionalumą, tiek mūsų daromas klaidas. Nuo to, kaip mums pavyks priimti ir įsisavinti vykstančius pokyčius ir reikalavimus mokytojui ugdymo procese, kiek pastangų įdėsime nuosekliam, sėkmingam judėjimui pirmyn, priklausys, ar tapsime autoritetais, ar liksime tie, į kuriuos ne tik nenorės niekas lygiuotis, bet liksime nepastebimi, nematomi, nereikalingi. Apibendrinimas Niekas nepasikeis, jei mes, pedagogai, nebūsime tais vedliais, kuriems rūpės kiekvienas vaikas, nepaisant to, koks jis yra. Mes visi esame asmenybės, visi turime savo poreikius, tačiau kiekvieno iš mūsų priimtas sprendimas gali globaliai keisti poţiūrį į mokinį, kaip į asmenybę, kurią reikia auginti, kuri bus parama sunkiomis gyvenimo akimirkomis. Arba savo tik stebėtojo poţiūriu į augančią jaunąją kartą prisidėsime prie chaoso toleravimo, mokinių, kurie kels mums reikalavimus ir išlygas, siekdami nevarţomos, nekontroliuojamos ir nusikalstamai veiklai palankios laisvės, atsakomybės nebuvimo. SANTAROS GIMNAZIJOS, KAIP BESIMOKANČIOS ORGANIZACIJOS, PATIRTIS, ĮGYVENDINANT SAMSUNG PROJEKTĄ,,MOKYKLA ATEIČIAI Deimantė Karaliūtė, Kauno,,Santaros gimnazijos direktorės pavaduotoja, Rita Baltrušaitienė, Kauno,,Santaros gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, Loreta Kablytė, Kauno,,Santaros gimnazijos matematikos mokytoja ekspertė, Danutė Jarmalavičienė, Kauno,,Santaros gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė 2014 m. rugpjūčio pabaigoje iš 220 atrankoje dalyvavusių mokyklų buvo atrinktos 28, kurios penkis mėnesius turėjo galimybę nemokamai tobulinti savo skaitmeninius įgūdţius išmokti kurti animaciją, įdomias prezentacijas, tinklaraščius, prasmingai panaudoti socialinius tinklus pamokose. 92

93 Mokymus vedė kūrybingi,,renkuosi mokyti lektoriai, o viena mokykla sausio mėnesį buvo apdovanota pagrindiniu prizu. Kauno,,Santaros gimnazija, sukūrusi namų darbą, kaip prasmingai panaudoti naujas technologijas ugdymo procese, buvo atrinkta dalyvauti Samsung projekte,,mokykla ateičiai ir varţėsi dėl pagrindinio prizo eurų Samsung technologijoms įsigyti. Dalyvavimas projekte,,mokykla ateičiai keitė mokyklos kultūrą iš esmės, įprasmino besimokančios organizacijos komponentus, kurių vienas svarbiausių yra mokymasis su kitais ir iš kitų (bendruomenės mokymasis stebint kolegų pamokas, drauge studijuojant įvairius šaltinius, dalinantis patirtimi, atradimais, sumanymais ir kūriniais, dirbant su kolegomis, mokantis iš mokinių ir pan.) Po Samsung mokymų gimnazijoje atsirado iniciatyvos:,,mokinys mokytojui, kai Samsung komanda, grįţusi iš mokymų, ţinias perdavė mokiniams, kaip dirbti su naujausiais IKT įrankiais, po to mokiniai per ilgąsias pertraukas informacinių technologijų kabinete mokė mokytojus. Pirmiausia, kaip dirbti su vienu IKT įrankiu, vėliau ir su kitais. Ši iniciatyva sulaukė teigiamo įvertinimo ir mokiniai lyderiai tęsia veiklą šiais metais. Kita iniciatyva, kurią taip pat derėtų išskirti, tai,,mokytojas mokytojui, kai mokytojai veda atviras pamokas vieni kitiems, dalijasi metodine medţiaga, skaito pranešimus metodinėse grupėse, veda atviras pamokas ir pan. Trečioji iniciatyva, skatinanti kolegialumą tarp mokyklų, yra,,mokykla mokyklai. Ją įgyvendiname rengdami neformalias Metodines dienas,,ieškok geriausio, kada mokyklos partnerės suvaţiuoja į vieną bendrą neformalų renginį ir dalijasi gerąja patirtimi. Ţmogus klausydamas suvokia maţiau pateikiamos informacijos nei ţiūrėdamas, o naudingiausias būdas įsisavinti ţinias tai atlikti darbą praktiškai. Tokios pateikčių demonstravimo priemonės, kaip Prezi.com, Infogr.am, anglų kalbos pamokose puikiai padeda suţadinti mokinių susidomėjimą, emocinį įsitraukimą. Be to, mokiniai, patys išmokę jomis naudotis, noriau rengia įdomias prezentacijas, tokiu būdu geriau įsisavindami naują medţiagą, lavindami informacijos ieškojimo, prezentavimo, kalbėjimo uţsienio kalba įgūdţius. Pastebėta, kad šias prezentavimo priemones pamokose, net maţiau motyvuotų mokinių susidomėjimas mokymusi didėja. Dalyvaudami Samsung projekte,,mokykla ateičiai taip pat susipaţinome ir su naujomis mokymosi aplinkomis. Mokytojai, taikydami ED PUZZLE aplinką, sėkmingai įgyvendino apverstos klasės metodą, kai, dirbdami su vaizdo pamoka namuose, mokiniai sėkmingai išsiaiškina naujos pamokos medţiagą, todėl pamokoje galima daugiau dėmesio skirti giluminei mokymosi medţiagai išsiaiškinti. Dţiugu tai, kad mokymasis naudojant ED PUZZLE aplinką ir taikant apverstos klasės metodą leido mokiniams pagerinti mokymosi rezultatus, be to, mokiniai tapo aktyviais pamokos dalyviais. Įgyvendinti Mokyklos be sienų ar Apversta klasės idėjas padeda ir socialiniai tinklai. Oxforde leistame ţodyne socialiniai tinklai apibūdinami kaip: specialus internetinis puslapis ar kita programa, kuri įgalina vartotojus komunikuoti tarpusavyje keičiantis informacija, komentuojant, siunčiant ţinutes, paveikslėlius ir kt. Dalyvavimas Samsung projekte,,mokykla ateičiai paskatino Santaros gimnazijos bendruomenę naujai paţvelgti į socialinių tinklų panaudojimą ugdymo procese. 93

94 Elektroniniai dienynai taip pat turi socialinio tinklo savybes (lengvas dalijimasis turiniu, vartotojų mokinių, tėvų, mokytojų dalyvavimas) ir jo naudojimas mokyklose įprastas dalykas. O Facebooko, tokios įprastos mokiniams komunikavimo aplinkos, taikymo ugdymo procese galimybių paieškos buvo naujas reiškinys (pavyzdţiui, buvo sukurta Debatų būrelio grupė Facebooke, kur sėkmingai dalijamasi informacija, diskutuojama). Pamokose dabar plačiai taikoma Youtube aplinka, kur galima ne tik surasti reikalingos vaizdinės medţiagos ar informacijos, bet ir dalytis savo medţiaga, ją vertinti, komentuoti, sekti pasirinkto vartotojo kūrybą. Santaros gimnazijos matematikos mokytojos L. Kablytės sukurtomis ir Facebooke patalpintomis vaizdo pamokomis gali naudotis visų mokyklų mokiniai. Vis labiau ugdymo procese įsitvirtina Google diskas. Mokytojai su Google dokumentais rengia apklausas, mokiniai bendraudami kuria ir vertina tekstus, bendrina turimą medţiagą su kitais. Per 40 milijonų mokytojų vartotojų taiko savo darbe EDMODO aplinką. Čia mokiniai gali įkelti savo darbus, čia diskutuojama, matuojama mokinių paţanga, bendraujama. Taigi socialinių tinklų taikymas ugdymo procese telkia ugdymą ir atveria naujas galimybes šiandien dirbti efektyviai. Dalyvavimas skaitmeninių pokyčių projekte įprasmino šiuos besimokančios organizacijos komponentus: sutelktumas (dirbdami projekto komandoje, atlikdami lektorių uţduotus namų darbus, sukūrėme galutinį darbą strateginį projektą Probleminio mokymosi laboratorija Kauno SANTAROS gimnazijoje ( kurio idėjas įgyvendiname jau šiais metais). refleksyvumas, pagrįstas atvirumu, įsivertinimu, planavimu (dalyvaujant Samsung projekte,,mokykla ateičiai gimnazijoje buvo sukurtas metodinis tinklaraštis kuriame skelbiamos įvairos metodinės rekomendacijos mokytojams bei skatinamas mokymasis ir asmeninis tobulėjimas); organizacijos atvirumas švietimo subjektams bei pasauliui (virtualios aplinkos Edmodo panaudojimas mokinio paţangai matuoti, socialinių tinklų panaudojimas pamokose, siekiant pamokos uţdavinio, tėvų grupių sukūrimas ir kt. veda organizaciją paţangos link). Viena svarbiausių projekto sėkmių išskirtume tradicinės mokymo paradigmos virsmą į mokymosi, kai pamokoje svarbiausiu centru yra mokinys, kai naudojamas,,apverstos klasės metodas, kai rengiamos telepamokos, kai įprasminama,,mokymosi be sienų idėja ir kt. INOVATYVIOS PAMOKOS: MOKINIAMS, MOKYTOJAMS, MOKINIŲ TĖVAMS, MOKYKLOMS Edita Rabizaitė, Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos daugiafunkcio centro anglų kalbos, ekonomikos ir verslumo mokytoja metodininkė, Aušra Raţauskienė, Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos daugiafunkcio centro lietuvių kalbos mokytoja metodininkė XXI amţius skatina švietimo bendruomenę nuolat mokytis, kritiškai mąstyti parenkant mokymosi šaltinius, efektyviai naudoti laiko išteklius, patiems kurti mokymosi turinį. Ieškodami būdų mokytis ir mokyti sukūrėme naudingus, efektyvius (išmokimo atţvilgiu), patogius šiuolaikiniam mokiniui, mokinių tėvams, mokytojui, mokyklai mokymosi scenarijus. Šiame straipsnyje pristatome Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje daugiafunkciame centre sukurtas ir išbandytas taktikas planuoti, organizuoti integruotas šiuolaikines pamokas mokiniams, mokytojams, mokinių tėvams, mokykloms. Tokio tipo inovatyvios pamokos mūsų mokykloje vedamos nuo 2014 m. spalio mėnesio. Pateikiame aprašytas keturias inovatyvių pamokų rūšis: 1) Pamokos mokiniams. Mokyklų muziejų tinklas. 2) Pamokos mokytojams. Mokytojas mokytojui tinklas. 3) Pamokos mokykloms. Besimokančių mokyklų tinklas. 4) Pamokos mokinių tėvams. Mokyklos bendruomenės tinklas. 94

95 Nuotolinės pamokos mokytojams Pamokos, kurias kuria kelių mokyklų mokytojai Integruotos pamokos mokiniams Skype for Business (Lync) Pamokos mokinių tėvams Inovatyvių integruotų pamokų modelis: vienas organizavimo modelis, keturi inovatyvių pamokų lygiai ( Sud. E. Rabizaitė, 2015). Šiame paveikslėlyje matyti keturi inovatyvių pamokų tipai ir juos jungianti programa Skype for Business (ji iš anksčiau ţinoma kaip Lync konferencijų organizavimo programa). Ši programa buvo pasirinkta dėl funkcionalumo ir draugiškumo, patogumo vartotojui. Ja naudotis gali net ir neįgudęs vartotojas, o Skype for Business funkcijos lenkia daugelį profesionalių IT specialistų komandos valdomų nuotolinių konferencijų organizavimo programų. Naudojantis Skype for Business (Lync) galima rodyti ir pateiktis, ir filmavimo kameros perduodamą vaizdą, ir video siuţetus, ir kompiuterio monitoriaus perduodamus vaizdus. Šios priemonės sudaro galimybę pateikti apklausas dalyviams, naudoti,,išmanios lentos funkciją, joje rašyti ir įrašus komentuoti. Ši programa leidţia įrašyti visas nuotolines pamokas. Tokį įrašą galima demonstruoti kaip gerąją patirtį, išsiųsti tiems, kurie nespėjo prisijungti laiku, talpinti svetainėje kaip informacinę medţiagą. Programinė įranga ne tik labai funkcionali, bet ir nemokama švietimo organizacijoms. Integruotos pamokos mokiniams Integruotas dalyko mokymas ne tik panardina mokinius į aktyvesnį mokymąsi, bet ir sujungia dviejų ar daugiau patyrusių mokytojų kompetencijas, kas neabejotinai gerina ir pamokos kokybę. Tačiau numatyti pamokų tvarkaraštyje tokias pamokas ir jas suplanuoti gana sudėtinga, nes ne visada pageidaujamo dalyko mokytojas reikiamu laiku yra laisvas ir gali dalyvauti pamokoje. Pasikonsultavus su kolega ir vedant pamoką pačiam, susiduriama su nepatogia situacija, kada neţinodami kolegos dalyko vingrybių, pamoką galime padaryti nekokybišką ir rizikuojame iš mokinių sulaukti tokių klausimų, į kuriuos atsakyti negalėsime. Kaip spręsti šią problemą? Sprendimas yra. Tai bendradarbiaujančių mokyklų muziejų tinklas. Juk į pamoką galima pasikviesti muziejaus edukatorių, kuris ir taps pamokos ekspertu. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad šiuo atveju edukatorius, kuris pasiryš vesti pamoką, turės į ją atvykti, o po jos vėl spėti grįţti į savo pamokas. Vėl susiduriame su išlaidomis, ilgesnėmis darbo valandomis, bet ir šią problemą lengva išspręsti. Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje daugiafunkciame centre ši problema sprendţiama naudojant IT įrankius. Naudojame programą nuotoliniams susirinkimams Skype for Business (Lync) ir Microsoft Round Table tipo įrenginį, kurio kamera transliuoja vaizdą ir garsą 360 laipsnių kampu. Kamera reaguoja į tuo metu kalbantįjį ir jo vaizdas perduodamas stambiu planu. Naudojant abu šiuos įrankius, pamoką veda du mokytojai: vienas realus, kurio dalyko pamoka ir vyksta, o kitas elektroninis, tai yra nuotoliniu būdu pamokoje dalyvaujantis ekspertas, kurį mokiniai mato išmaniojoje lentoje ar ekrane. Vaikai darbus pateikia socialiniame tinkle, juos komentuoja patys mokiniai ir pamokos ekspertas. Tokioms integruotoms pamokoms vesti sukūrėme mokyklos muziejų tinklą. Bendras pamokas vedame kartu su Nacionaline Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno galerija, Mykolo Ţilinsko meno galerija, Vytauto Didţiojo karo muziejumi, Kauno miesto muziejumi, kuris turi net 5 padalinius. Pamokų scenarijus rengia keli mūsų mokyklos mokytojai, muziejaus edukatoriai. Prie šių 95

96 pamokų kviečiame prisijungti ir dalyvauti kitas Lietuvos mokyklas. Tokiose pamokose integruojami 5 6 mokomieji dalykai, sukuriamas originalus mokomasis turinys. Nuotolinės pamokos mokytojams Vienos iš sėkmingų pamokos pavyzdţių pamoka,,aš XXI a. knygnešys, skirta Knygnešio dienai. Tai pavyzdys, kaip mokytojai gali dalintis patirtimi, stebėti vienas kito pamokas neišeidami iš mokyklos ar patogiai įsitaisę namuose. Pamoką nuotoliniu būdu tiesiogiai stebėjo 250 mokytojų (iš 800 uţsiregistravusiųjų) iš įvairių Lietuvos miestų. Pamokos įrašas, pamokos pristatymas, Kauno miesto muziejaus vaizdo įrašai elektroniniu paštu išsiųsti visiems atviros pamokos dalyviams. Pamokos svečias Kauno miesto muziejaus knygnešys, kuris mokiniams atnešė ţinią. Mokiniai svečiui stengėsi įrodyti, kad jie verti XXI amţiaus knygnešio vardo. Apie knygnešius, naudojant IT įrankius ir debesų kompiuterijos paslaugą Lync nuotolinėms vaizdo konferencijoms, kalbėjo Kauno miesto muziejaus edukacinių programų ir renginių organizavimo skyriaus vedėja, pamokos ekspertė Skaidra Grabauskienė. Ši integruota pamoka savarankiško/uţklasinio skaitymo, mokinių pasidalijimo patirtimi pavyzdys. Manome, kad ši pamoka tai dar vienas ţingsnis, kuris paskatino mokinius atrasti ir pajusti skaitymo malonumą. Mūsų skaitmeninė knyga, kurią pamokoje pristatė mokinės, aktyviausios skaitytojos, atskleidė, ką skaito septintos klasės mokiniai, kuo domisi, kaip suvokia, interpretuoja. Į uţklasinio skaitymo veiklas buvo įtraukti ne tik mokiniai, bet ir jų mokytojai, tėvai, giminaičiai, kitų klasių mokiniai. Naudodami Sway web app sukūrėme interaktyvią uţklasinio skaitymo atskaitą duomenų bazę, kuria naudojasi mokiniai, jų tėvai. Tai pravartu parenkant, kokias knygas vaikui būtų naudinga skaityti, skatinant vaikų keitimąsi knygomis. Idėja sukurti tokią knygą gimė, kai supratome, kad maţiau skaitantys mokiniai neţino, ką skaityti, ką ir kaip pasirinkti. Pagaliau ir skaitantieji pamiršta, ką skaitė, pameta pristatymus, reikalaujančius įdėti daug laiko. Idėją palaikė mokiniai, todėl visi kartu ėmėmės darbo. Pirmiausia mokiniai turėjo pasirinkti 3 perskaitytų knygų pristatymus ir elektroniniu paštu išsiųsti 5 adresatams: draugams, šeimos nariams, giminaičiams, mokytojams, kurie turėjo darbus perţiūrėti ir parašyti atsiliepimus, komentarus. Tikrai nudţiugino ir nustebino aktyvus mokinių tėvų įsitraukimas: jie vertino, komentavo (Lengvas, paprastas ir labai nuoširdus pristatymas. Jis leidţia suprasti, kad knyga tikrai patiko. Buvo įdomu suţinoti apie autorių, kuris turėjo daug svajonių, išbandė daug darbų, ir, matyt, sukaupė didelę patirtį, kuri pravertė rašant knygas. Knygos pristatymas parodo, kad ją perskaityti būtų naudinga visiems. Nepapasakojai, kaip baigėsi knyga, dabar teks skaityti pačiam. Tėtis Vidas./ Visame pristatyme labiausiai patiko tavo vertinimas ir įţvelgtas herojės vidus. Aš tavimi didţiuojuosi, kad turėjai pakankamai kantrybės perskaityti visą knygą. Mama Jolanta.) ir net kritikavo (Mano galva, Padlet nėra pats geriausias įrankis pristatymams, kuriuos auditorija turi perţiūrėti pati. Per daug šokinėjimo tarp langų, kas sukuria paviršutiniškumo ir išsiblaškymo įspūdį. Tai ne katastrofa, nes pristatymas ne novelė, nuoseklumas čia ne pats svarbiausias dalykas, tačiau nesiblaškymas būtų maloni prabanga... nemaţai parazituojančių ţodelių,,na,,,taigi, kurie pradeda erzinti. Mama Ingrida), bet visi dţiaugėsi vaikų darbais, vertindami teigiamais atsiliepimais. Tėvai turėjo galimybę susipaţinti, kuo gyvena šiuolaikiniai paaugliai. Mokiniai, sulaukę vertinimų, kritikos, pristatymų nuorodas sukėlė į Office 365 iš čia darbai keliavo tiesiai į Sway. Štai tokį kelią nukeliavo mūsų e-knyga. Mokiniai, pristatydami savo interaktyvią knygą, nustebino visus: ir pamokos svečius, ir mokytojus, ir tėvelius. Nustebino ir mokinių įsivertinimas: 96

97 97

98 Pamokos pabaigoje mokinių priesaika, sukurta 7 kl. mok. Austėjos, Aš, septintos klasės mokinys/mokinė, Šiandien klasės draugų akivaizdoje pasiţadu: Kiekvieną mėnesį perskaityti bent po vieną knygą, Niekada nepamiršti lietuvių kalbos, Ypatingą dėmesį skirti ţinių gilinimui ir tobulėjimui, Gerbti ir tęsti knygnešių pradėtą darbą, Nevartoti barbarizmų ir svetimybių, Emokykloje atlikti praktines uţduotis, Šiuolaikiniame technologijų pasaulyje neuţmiršti lietuviško rašto, Ypač domėtis šiuolaikine literatūra ir rašytojais, Skatinti kitus skaityti knygas. įpareigojo mokinius tęsti Lietuvos knygnešių darbą. Nuo šiandien jie XXI a. knygnešiai, kurie neš ţinią apie knygas uţ Lietuvos ribų. Tai buvo jų namų darbas: išsiųsti knygos nuorodą lietuviams, gyvenantiems uţsienyje. Mokinių refleksija Man šiandienė pamoka labai patiko. Muziejaus ekspertės pasakojimas apie knygnešius informatyvus. Prisiminiau, kas yra graţdanka, skulptūras, skirtas knygnešiams, istoriją apie knygų kelią, sunkų knygnešių darbą. Buvo smagu kalbėti viešai, reikšti nuomonę apie sukurtą el. knygą, jos turinį, skaitymo patirtį, jausmus, patiriamus skaitant knygą. Be to, padedant puikioms pamokos vadovėms, mokytojoms Aušrai ir Editai, pavyko sėkmingai pradėti pamoką, turiningai vesti jos eigą ir puikiai uţbaigti. Pavyko ir viešasis kalbėjimas. Nors šiek tiek jaudinomės, tačiau reiškėme nuomonę. Galbūt nesuklysiu, kad mes ne vieninteliai rengiame nuotolines pamokas, tačiau vienaip ar kitaip, esame jų pradininkai. Tokios pamokos lyg ţingsnis pirmyn, skatinantis kuo daugiau bendrauti, dalytis savo patirtimi bei mokymosi įgūdţiais su kitais, pasitelkiant išmaniąsias technologijas. Manau, jog ši pamoka puikiai atitiko mūsų nagrinėtą temą,,aš XXI a. knygnešys, nes šiuolaikinės technologijos gali tęsti knygnešių darbą. Austėja, 7 kl. mok. Po pamokos galybė atsiųstų mokytojų komentarų, pastabų leidţia daryti išvadas, jog IT panaudojimo galimybės, netradiciniai ugdymo metodai, formos, ugdančios mokinių XXI a. kompetencijas, domina ieškantį, kūrybingą, inovatyvų mokytoją. Mokytojų mintys Pirmiausiai dėkoju uţ puikią, netradicinę pamoką aktualia tema. Nors mano mokiniai dar tik pirmokai, tačiau radau mums suprantamos ir reikalingos medţiagos, kurią rytoj pateiksiu klasės valandėlėje. Ţiūrėdami filmuką Knygnešys iš Kauno muziejaus susipaţinsime su Knygnešio diena. Labai patiko 7b klasės mokinių knygų pristatymai, jų įvairovė, pateikimai, pamąstymai. ŠAUNUOLIAI! Dar kartą dėkoju uţ puikią, įdomią medţiagą. Pamoką vertinu labai gerai, nes man kilo naujų idėjų tobulinant savo veiklą. AČIŪ! Linkiu naujų idėjų ir graţių pamokų. Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos mokytoja ekspertė Dalia Elena Solovjovienė Pamoka motyvuoja mokinius skaityti ir dalintis knygomis. Labiausiai patiko tėvelių ir kitų giminaičių, draugų įtraukimas į šį projektą. Labai dėkinga uţ suteiktą galimybę stebėti pamoką. Pandėlio gimnazijos mokytoja metodininkė Regina Baltušienė Pamoka patiko savo novatoriškumu, panaudojimu IT technologijų, refleksijos išraiška, mokinių aktyvumu reiškiant savo nuomonę. Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos mokytoja Rita Valeckaitė Dėkoju uţ galimybę stebėti pamoką. Aktuali tema, puiki idėja sudaryti elektroninę knygą, kurioje savo komentarus parašė tėvai, mokytojai, bendraamţiai. Patiko estetinis knygos apipavidalinimas. Dţiugu, kad mokiniai drąsiai išsako savo mintis, argumentuoja, vertina, įsivertina. Vilniaus Baltupių progimnazijos mokytoja Gintarė Vilkienė 98

99 Man labai patiko pamoka, mokytojų gebėjimas sutelkti klasę darbui, dėmesys kiekvienam vaikui. Patiko pati pamokos struktūra, aiškus, logiškas uţduočių pateikimas, mokinių galimybių ir gebėjimų atskleidimas. Alytaus r. Makniūnų mokyklos daugiafunkcio centro lietuvių k. mokytoja Rima Rinkevičienė Pamokos, kurias kuria kelių mokyklų mokytojai Kurdami pamokų scenarijus su 2 3 mokyklų mokytojais, įgijome sėkmingų integruotų pamokų patirties. Tokiose pamokose internetinio susitikimo metu dalyvauja kelių klasių mokiniai, o pamoką veda keli mokytojai. Tada pamokos yra turtingos skirtinga mokytojų ekspertine patirtimi, interaktyvios, nes mokiniams tenka bendrauti ne tik su savo mokytoju klasėje, bet ir su mokytojais, kuriuos mato kompiuterio ekrane. Pamokų scenarijai yra įtraukiantys, vaikai vienas kito mintis, pateiktus darbus mato socialiniame tinkle, kuriame gali komentuoti, vertinti, diskutuoti. Pamokos pabaigoje mokinių darbą vertina keli skirtingi mokytojai, o tai vaikams suteikia ne tik naujos patirties, bet ir labai nuoseklų grįţtamąjį ryšį, kuris yra be galo svarbus mokinio mokymuisi. Kartu su Kauno šv. Kazimiero pagrindinės mokyklos mokytoja eksperte Filomena Beleškevičiene išbandėme naują pamokos scenarijų: ekspertas pamokoje dalyvauja visas 45 minutes, t.y. girdi ir mato vaikų reakcijas, gali pateikti klausimus, pats čia pat atsakyti į vaikų pateikiamus klausimus. Toks nuotolinis ekspertas gali papildyti, prireikus ir pataisyti kolegą, su kuriuo veda integruotą pamoką. Kartu esame suplanavę integruotų klasės valandėlių ciklą. Į mokiniams įprastas klasės valandėles integravome olimpinį ugdymą, kuris remiasi senovės graikų istorija, filosofija, gyvenimo ir buities kultūra. Pamokos mokinių tėvams Kolegų poţiūris į tėvų susirinkimus labai įvairus. Vieni pasisako uţ gyvus, akis į akį susitikimus, kiti yra linkę negaišinti tėvų laiko ir pateikti tik svarbiausią informaciją el. paštu ar skambinti ir informuoti telefonu. Mes organizuojame nuotolinius tėvų susirinkimus. Klasės tėvų ar mokyklos tėvų susirinkimų nuotoliniai susirinkimai tikriausiai nepakeis, nes technologiškai būtų sunku suteikti teisę kalbėti visiems susirinkusiems tėvams, sunku techniškai valdyti tokius susirinkimus, kai juose yra daug pasisakančių. Nuotolinius susirinkimus organizuodavome tik tuomet, kai juose pateikiamos informacijos nėra daug, susirinkimo tema nereikalauja didesnės diskusijos, pateikiama informacija aktuali tik daliai mokinių tėvų. Kada efektyvu organizuoti tokius tėvų susirinkimus? Vienas tėvų susirinkimo pavyzdys. Susirinkime dalyvauti buvo pakviesti 12 mokinių tėvų, t.y. vieno anglų kalbos pogrupio mokinių tėvai. Susirinkimo laikas internete Toks laikas pasirinktas todėl, kad šeimos nariai būna grįţę iš darbo, pavakarieniavę, aptarę savo dienos įvykius ir tikrai ras pusvalandį laiko praleisti prie kompiuterio. Susirinkimo tikslas buvo pristatyti naujus anglų kalbos vadovėlius, papasakoti apie kitaip organizuojamas pamokas, parodyti internete esančius šaltinius, kuriuos mokiniai gali naudoti papildomam skaitymui, mokymuisi. Susirinkimo trukmė 30 min., kitos 10 min. buvo paliktos tėvų klausimams ir atsakymams į juos. Susirinkime dalyvavo ir leidyklos atstovė, kuri anglų kalbos mokytojai padėjo paaiškinti, kaip keisis anglų kalbos pamokos, kuo nauji vadovėliai yra naudingesni mokiniui. Laikantis panašaus scenarijaus tikrai taupysime ir savo, ir mokinių tėvų laiką, o pateikiama informacija bus tikrai tiksli. Reikia paminėti, kad į tokį susirinkimą nereikia vykti. Visi susirinkimo dalyviai lieka savo namuose: tėvai, mokytoja, svečias. Dar vienas išbandytas scenarijus tai,,apverstas tėvų susirinkimas. Klasės mokinių tėvai, kaip įprasta, rinkosi savo vaikų kabinete, klasės susirinkimą jame vedė klasės auklėtojas, o dalykų mokytojai šiame susirinkime dalyvavo nuotoliniu būdu, t.y. mokinių tėvai visus mokytojus matė išmaniosios lentos ekrane ir galėjo tiesiogiai uţduoti klausimus įvairių dalykų mokytojams, diskutuoti, aptarti, kas mokytojo pamokose yra vertinga mokiniui, o ką reikėtų keisti. Organizuojant nuotolinius susirinkimus reikia nepamiršti išsiųsti susitikimo nuorodos (ją sugeneruoja programa), pravartu parengti prisijungimo prie nuotolinio susirinkimo instrukciją, dalyviams pranešti, kad jei nesuspės tokiame susirinkime dalyvauti, tai vėliau galės perţiūrėti šio susirinkimo vaizdo įrašą. 99

100 Naudodamiesi Skype for Business (Lync) - Office 365 paketo debesų kompiuterijos paslauga, kuri mokykloms, muziejams ir bibliotekoms yra nemokama, suteikiame papildomų galimybių mokinių ugdymui/ugdymuisi. Mokykloje galima rengti aukštos raiškos vaizdo konferencijas, integruotas pamokas, organizuoti nuotolinius klasės tėvų susirinkimus. Greita, patogu, efektyvu. IT PAMOKA KITAIP VAIDINIMAS ĮJUNK KOMPIUTERĮ Dalė Uţdravienė, Kauno Vyturio katalikiškos vidurinės mokyklos IT mokytoja metodininkė Sparti socialinė ir ekonominė kaita kelia vis didesnius reikalavimus švietimui, kartu ir šiuolaikiniam mokytojui. N. Bankauskienės teigimu (2014), šiandien mokytojui nebeuţtenka būti tik savo srities specialistu, supratimo ir tiesos šaltiniu. Autorė paţymi, kad šiuolaikinio pedagogo paskirtis gerai orientuotis nuolat besikeičiančioje visuomenėje, suprasti politinius, ekonominius bei socialinius pokyčius, mokėti juos įvardyti ir komentuoti mokiniams bei jų tėvams. Pedagogas, dirbdamas su klase, kaip įţvalgus ir kompetentingas savo srities ţinovas, privalo suprasti, kaip nuolat gerinti savo veiklą, kaip padėti mokiniams mokytis, kaip padėti jiems siekti geresnių rezultatų ir plėtoti ugdytinių kompetencijas. Kitaip sakant, mokytojas turėtų padėti mokiniams ugdymo procese siekti sėkmės. Kad mokytojas gebėtų motyvuoti mokinius sėkmei, pats turi nuolat mokytis, sekti savo darbą, reflektuoti ir nuolat kelti klausimą: ką galiu pakeisti ir pagerinti? Daţnai šiuolaikinio aktyvaus mokinio paklausus, kokia pamoka yra įdomi, jis atsako kai yra veiksmas, kai vyksta kaţkas naujo. Kaip tą įdomumą, veiksmą sukurti mokytojui pamokoje? Apie tai rašo daugelis mokslininkų ir švietimo atstovų aktyvūs mokymo(si) metodai, IKT naudojimas pamokose, refleksijos ir kt. Kaip ţinome, kompiuteris viena svarbiausių priemonių informacinės technologijos pamokose. Informatikos visose pamokose naudojamos informacinės technologijos: dirbama su įvairiomis programomis, atliekami praktiniai, kūrybiniai, projektiniai darbai. Šiose pamokose galimi įvairūs kompiuterio taikymo metodai: kompiuteris mokytojas, kai kompiuteris vadovauja mokymuisi, pateikia klausimus, patikrina ţinias, moko naujų dalykų; kompiuteris priemonė, t.y. kompiuteris naudojamas kaip instrumentas, padedantis greičiau, veiksmingiau atlikti uţduotis, surasti informaciją ir pan.; kompiuteris mokymosi terpė, kai jo galimybes panaudoja mokymosi aplinkai sukurti. Per IT pamokas naudojama daug aktyvių veiklų. Tačiau situacija tokia, kad pagal bendrąsias ugdymo programas, IT 9 klasės kurse yra teorinių pamokų kursas Informacija kompiuteryje, skirtas tinkamai naudotis programine ir aparatine kompiuterio įranga, išorinėmis informacijos laikmenomis; paaiškinti pagrindinių kompiuterio struktūrinių dalių paskirtį ir funkcijas; apibūdinti informacinius procesus, paaiškinti informacijos kodavimą kompiuteryje. Aiškinant IT teorinę medţiagą, kaip ir per visas IT pamokas, ţiūrimi filmukai, demonstruojamos pateiktys, diskutuojama, atsakinėjama į klausimus. Analizuojant operacines sistemas, kai mokiniai supaţindinami su specialia maţa sistema BIOS, reikalinga kompiuterio darbo pradţiai, ši informacija mokiniams sunkiai suprantama. Informacijos šia tema vadovėlyje maţai (kelios pastraipos), tačiau ji koncentruota ir kiekvienas sakinys prasmingas. Mokiniai nenoriai analizuoja tuos prasmingus sakinius, o po to daţnai klausiareplikuoja: kodėl kompiuteris taip lėtai kraunasi. Analizuojant šią temą, visad norėjosi, kad pamoka būtų įdomesnė ir išjudintų mokinius veiklai, kad mokiniai empatiškai suvoktų, kaip ir kiek reikia padirbėti, kad kompiuteris pradėtų veikti. Kilo idėja organizuoti mokiniams ţaidimą vaidinimą, kuriame mokiniai atliktų kompiuterio įrenginių vaidmenis. Ši idėja patiko, mat kaip teigia (Šiaučiukėnienė, L. ir kt., 2006), mokydamasis ţaidimo metodu vaikas tenkina savo gyvybinį poreikį ţaisti, siekia ţaidimo tikslų, o mokytojas padeda įgyti reikiamų ţinių ir gebėjimų, ugdytis nuostatas ir asmenybės bruoţus: iniciatyvumą, savarankiškumą, kūrybiškumą, tikslo siekimą, pagarbą draugams, sugebėjimą derinti veiksmus, suvienyti pastangas, kontroliuoti savo veiksmus ir emocijas, vengti konfliktų. Ir įdomu, ir efektyvu, ir linksma. 100

101 Vaidinimo Įjunk kompiuterį idėjos realizavimo etapai Vaidinimo Įjunk kompiuterį scenarijus PASAKOTOJAS skaito tekstą, o aktoriai atlieka veiksmus. VARTOTOJAS paspaudţia (paliečia pirštu) SISTEMINIO BLOKO MYGTUKĄ. SISTEMINIO BLOKO MYGTUKAS suurzgia (kompiuteris gauna elektros impulsą) ir pajudina PROCESORIŲ. PROCESORIUS nurodo BIOS PRADĖK DARBĄ. BIOS patikrina, ar visi kompiuterio įtaisai veikia: paklausia pelės, klaviatūros, monitoriaus, spausdintuvo, projektoriaus, skenerio, kietojo disko... AR VEIKI KOREKTIŠKAI? KLAVIATŪRA PELĖ MONITORIUS SPAUSDINTUVAS PROJEKTORIUS SKENERIS (SKAITYTUVAS) KIETASIS DISKAS Visi išoriniai įrenginiai atsako: TAIP AŠ VEIKIU KOREKTIŠKAI BIOS KIETAME DISKE ieško OS (SISTEMINIS DISKAS-SISTEMINIAI FAILAI). Kai randa OS, ją perkelia į OPERATYVIĄJĄ ATMINTĮ. Pagal 9 klasės vadovėlio Pasaulis kompiuteryje medţiagą, sukurtas vaidinimo Įjunk kompiuterį! scenarijus. Pagal sukurtą scenarijų išrinkti pagrindiniai vaidmenys (BIOS, SISTEMINIO BLOKO MYGTUKAS, KLAVIATŪRA, PELĖ, MONITORIUS, SPAUSDINTUVAS, PROJEKTORIUS, SKENERIS (SKAITYTUVAS), KIETASIS DISKAS, OS (SISTEMINIS DISKAS-SISTEMINIAI FAILAI, OPERATYVIOJI ATMINTIS, VARTOTOJAS, PASAKOTOJAS) ir parengtos kortelės su vaidmenų pavadinimais. Mokiniai prieš savaitę informuoti apie kitokią IT pamoką. Per IT pamoką burtų keliu ištraukti vaidmenys. Klasė parengta vaidinimui mokiniai suolus sustumdo U raidės forma (1 pav.) ir susėda reikiamose vietose. 10 min. pagal scenarijų repetuojamas vaidinimas; pagal mokinių poreikius, pageidavimus persiskirstoma rolėmis; diskutuojama, kada ir kas turi veikti. Vyksta vaidinimo premjera (kartais pakviečiami svečiai kitos informatikos mokytojos ar auklėtojos). Jei mokiniai sutinka, vaidinimas filmuojamas. Tvarkoma klasė ir apibendrinama pamoka refleksija ţodţiu (kas labiausiai patiko, ką suprato, su kokiais sunkumais susidurta, kaip jautėsi ir pan.). Jei yra filmuota medţiaga, ji perţiūrima smagiau apibendrinti pamoką. 101

102 Monitorius Išoriniai įrenginiai Klaviatūra Pelė Spausdintuvas Projektorius Skaitytuvas Vidiniai įrenginiai Operatyvioji atmintis Operacinė sistema Kietasis diskas BIOS SISTEMINIO BLOKO MYGTUKAS VARTOTOJAS Mokinių sėdėjimo schema pasiruošimas vaidinimui Įjunk kompiuterį IT pamoka vaidinimas Įjunk kompiuterį sėkminga pamoka. Buvo atsiţvelgta į mokinių ypatumus, kūrybiškumą, aktyvumą (galėjo keistis vaidmenimis) ir mokiniai turėjo galimybę išreikšti save. Mokiniai bendradarbiavo, derino veiksmus, siekė bendro tikslo (įjungti kompiuterį). Mokiniai įgijo atitinkamų ţinių apie BIOS paskirtį ir kompiuterio veikimo principus. Mokiniai suprato ir įsisavino nagrinėjamą medţiagą. Pamokoje buvo geras mikroklimatas. Literatūra 1. Lozdienė, I. Mackevič. Pasaulis kompiuteryje. Informacinės technologijos 9-10 klasėms. 1 dalis, N. Bankauskienė, G. Bankauskaitė-Sereikienė. Mokytojo vaidmens visuomenėje ir naujų vaidmenų ugdymo procese kaita europinių dimensijų kontekste. Perţiūrėta 2015 kovo 10, adresu: 3. Sėkminga pamoka. Kauno miesto mokytojų konferencijos, skirtos švietimo reformos pradininkės habil. dr. Meilės Lukšienės 100 osioms gimimo metinėms, straipsnių ir pranešimų rinkinys. Kaunas, Sveikatos mokymas. Mokymo formos ir metodai (1), informacinis metodinis leidinys. Vilnius, Perţiūrėta 2015 kovo 6, adresu: ZDYqiRjKQE7E23wy9Wq0Abo0 102